Byla 2A-36-381/2016

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Driuko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Virginijos Čekanauskaitės ir Egidijos Tamošiūnienės, sekretoriaujant Galinai Lavrinovič, dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ atstovams S. P. ir advokatui G. B., atsakovių uždarosios akcinės bendrovės „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir uždarosios akcinės bendrovės „KARPIS“ (uždarosios akcinės bendrovės „EKSIMETA“ teisių perėmėja) atstovui advokatui A. P., atsakovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Betogama“ atstovui advokatui D. K.,

2teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo, priimto civilinėje byloje Nr. 2-656-112/2013 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „JUMPS“ ieškinį atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“, uždarajai akcinei bendrovei „EKSIMETA“ (teisių perėmėja - uždaroji akcinė bendrovė „KARPIS“), T. A. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos priteisimo bei subsidiarios akcininko ir vadovo atsakomybės taikymo.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“ (toliau – UAB „JUMPS“) kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovėms uždarajai akcinei bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ (toliau – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“), bankrutavusiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“ (toliau – BUAB „Betogama“), uždarajai akcinei bendrovei „EKSIMETA“ (toliau – UAB „EKSIMETA“) ir T. A., kuriame prašė: 1) pripažinti Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 apsimestiniais sandoriais, pripažįstant UAB „JUMPS“ faktiniu mazuto pardavėju ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ – faktiniu pirkėju; 2) priteisti UAB „JUMPS“ iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02; 3) priteisti iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 6 proc. metinių procesinių palūkanų nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; 4) subsidiariai priteisti iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 bei procesines palūkanas. Ieškinyje nurodė, kad tarp bylos šalių buvo sudarytos dvi sutartys: 2011 m. vasario 14 d. sutartis Nr. 2011/02-01 tarp UAB „JUMPS“ ir UAB „Betogama“, pagal kurią mazutą iš ieškovės įsipareigojo pirkti UAB „Betogama“, ir 2011 m. vasario 22 d. sutartis Nr. 2011/02-02 tarp UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, pagal kurią UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ įsipareigojo pirkti iš UAB „Betogama“ pagal pirmąją sutartį nupirktą mazutą. Ieškovės vertinimu, sudaryti sandoriai yra apsimestiniai, nes faktinė mazuto pirkėja buvo atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o mazutas buvo pristatomas į šios bendrovės cechą. Atsakovė UAB „Betogama“ buvo tik tarpininkė, kuri organizavo pirkimą ir perparduodavo mazutą. Atsakovė UAB „Betogama“ neatsiskaitė su ieškove ir liko jai skolinga 472 638,72 Lt. Tokio dydžio ieškovės finansinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovės UAB „Betogama“ bankroto byloje. Nurodė, kad dėl UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriaus T. A., kuris tuo pačiu metu buvo ir UAB „Betogama“ direktorius, bei UAB „EKSIMETA“, kuri yra vienintelė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ akcininkė, nesąžiningų veiksmų ieškovė patyrė žalos, nes už pristatytą mazutą nebuvo atsiskaityta. Pasak ieškovės, tiek UAB „Betogama“ vadovas (direktorius) T. A., tiek juridinio asmens dalyvis (akcininkas) UAB „EKSIMETA“, žinodami, kad UAB „Betogama“ yra nemoki, sudarė ginčijamą sutartį su ieškove. Akcininkas ir vadovas nesiėmė veiksmų UAB „Betogama“ mokumui atkurti, veikė taip, kad buvo sudaryta sutartis dėl mazuto pirkimo su nemokia įmone, nesikreipė dėl bankroto bylos tai įmonei iškėlimo.

5Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ su pareikštu ieškiniu nesutiko. Nurodė esanti viena didžiausių ir pajėgiausių pieno perdirbėjų Lietuvoje ir vienintelė konservuoto pieno gamintoja Baltijos regione. Pripažino, kas jos veiklai yra būtinas mazutas, tačiau tvirtina, jog tiek iki ginčijamų sutarčių sudarymo, tiek ir anksčiau ji mazuto pristatymu nesirūpino. Atsakovės teigimu, UAB „Betogama“ veikė kaip savarankiškas civilinių santykių dalyvis ir ieškovė jį tokiu pripažino kartu dalyvaudama bendruose verslo projektuose dėl vandens - kuro (mazuto) mišinio paruošimo technologijos, kuriuose UAB „Betogama“ buvo nurodoma kaip įmonė, užsiimanti didmenine prekyba naftos produktais. Atsakovė UAB „Betogama“ savo talpyklų neturėjo, todėl sudarydama sutartį su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ susitarė, kad nupirktas ir jai nuosavybės teise priklausantis mazutas iškart bus pristatomas į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pieno miltelių cechą, esantį Kalvarijoje. Pažymėjo, kad mokėjimai nutrūko ne dėl negalėjimo atsiskaityti, bet iškilus ginčui dėl tiekiamo mazuto kokybės. Šioje byloje reiškiamas reikalavimas yra išspręstas kitoje civilinėje byloje, kadangi tokio paties dydžio ieškovės finansinis reikalavimas yra patvirtintas atsakovės BUAB „Betogama“ bankroto byloje.

6Atsakovė BUAB „Betogama“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dalyvavo kuro tiekimo projektuose, kuriuos įgyvendinant buvo sudarytos ginčijamos sutartys. Perkant ir parduodant mazutą bendrovė gaudavo pajamų – apyvarta sudarė apie 2,5 milijono litų. Atsiskaitymai su ieškove nutrūko dėl netinkamos mazuto kokybės. BUAB „Betogama“ bankroto byloje yra patvirtintas ieškovės finansinis reikalavimas.

7Atsakovė UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėja - UAB „KARPIS“) su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad nedalyvavo derybose dėl mazuto tiekimo ir nepriiminėjo jokių sprendimų šiuo klausimu. Nors ir yra vienintelis UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininkas, tačiau ieškovės argumentai, esą ginčijami sandoriai buvo sudaromi UAB „EKSIMETA“ sprendimu, yra visiškai nepagrįsti. UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ veikė savarankiškai ir sąžiningai vykdė sutartimis prisiimtus įsipareigojimus. Ginčas tarp šalių kilo dėl nekokybiško mazuto, kas ir lėmė įsiskolinimo ieškovei susidarymą. Atsakovės vertinimu, jos veiksmuose nėra nei kaltės, nei priežastinio ryšio tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo įvykdyti prievolę.

8A. T. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi ir tuo pačiu metu buvo UAB „Betogama“ vadovas. Dalyvavo derybose su ieškove dėl mazuto tiekimo, tačiau sprendimus UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vardu priiminėdavo generalinė direktorė. Jam buvo žinomos aplinkybės, kad UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ veiklai būtinas mazutas bei reikalingas mazuto pirkimo ir atvežimo organizavimas. Būdamas UAB „Betogama“ vadovu, jis tikėjosi, sudarius sutartį su UAB „JUMPS“, užtikrinti savo vadovaujamai bendrovei veiklą perkant mazutą ir teikiant jo transportavimo paslaugas, tokiu būdu gauti pelną, atsiskaityti su kreditoriais. UAB „Betogama“ buvo pajėgi atsiskaityti ir atsiskaitinėjo su ieškove iki ginčo dėl tiekiamo mazuto kokybės. A. T. A. vertinimu, ieškovė veikė nesąžiningai tiekdama nekokybišką mazutą, todėl UAB „Betogama“ negavo pelno bei patyrė žalos atlygindama nuostolius UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Tvirtina sąžiningai veikęs bendrovės naudai, todėl nėra pagrindo jo atžvilgiu taikyti subsidiarią atsakomybę.

9Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės UAB „JUMPS“ ieškinį atsakovėms UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, BUAB „Betogama“, UAB UAB „EKSIMETA“, T. A. dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos priteisimo bei subsidiarios akcininko ir vadovo atsakomybės taikymo, 2013 m. kovo 14 d. sprendimu visus ieškinio reikalavimus atmetė.

10Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „JUMPS“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo, 2014 m. kovo 14 d. nutartimi pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažino iš ieškovės UAB „JUMPS“ atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 8 000 Lt, kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą.

11Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi ieškovės UAB „JUMPS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo, 2015 m. vasario 13 d. nutartimi Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A. panaikino ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui; kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį paliko nepakeistą. Kasacinis teismas nurodė, jog apeliacinės instancijos teismui apskritai nepasisakius dėl kasatorės argumentų, kuriais buvo ginčijamas pirmosios instancijos sprendimas atmesti reikalavimą priteisti subsidiariai iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt), buvo pažeista CPK 265 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta teismo pareiga priimti sprendimą dėl visų ieškovo, atsakovo ir trečiojo asmens pareikštų reikalavimų. Nors kasatorė prašė panaikinti visą apeliacinės instancijos teismo nutartį in corpore, tačiau nepateikė teisinių argumentų dėl likusios apeliacinės instancijos teismo nutarties dalies, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, pirkėjo teisių perkėlimo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) ir procesinių palūkanų iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteisimo. Atsižvelgdama į tai, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisėjų kolegija sprendė esant pagrindą panaikinti ir perduoti nagrinėti iš naujo tik tą apeliacinės instancijos teismo nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti kasatoriaus reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A., kaip BUAB dalyvio ir vadovo, likusią apeliacinės instancijos nutarties dalį paliekant nepakeistą. Kita Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalis, kuria palikta nepakeista Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalis pagal ieškovės UAB „JUMPS“ ieškinio reikalavimus atsakovėms UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir BUAB „Betogama“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, skolos bei palūkanų iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteisimo, palikta galioti ir įsiteisėjo.

12II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieškinio reikalavimus tiek dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir pirkėjo teisių perkėlimo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, tiek dėl žalos 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo subsidiariai iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A..

14Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo aplinkybes, sprendė, kad ginčijami sandoriai atitiko šalių valią, buvo sudaryti su tikrąja sandorio šalimi, o ne su statytiniu, todėl nebuvo pagrindo juos pripažinti apsimestiniais ir mazuto pirkėjo teises bei pareigas perkelti UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Teismas konstatavo, kad, atmetus reikalavimus, susijusius su ginčijamų sandorių teisėtumo vertinimu, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neturi pareigos atsiskaityti su ieškove, todėl taikyti šio juridinio asmens dalyviui (UAB „EKSIMETA“) ir kitam atsakovui (T. A.) subsidiarią atsakomybę nėra pagrindo. Teismo nuomone, atsakovė UAB „EKSIMETA“, būdama UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininke, sudarant bei vykdant ginčijamus sandorius neatliko jokių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio juridinio asmens veiksmų nesąžiningumą. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neteisėtų atsakovo T. A. veiksmų, kurie yra būtini taikant civilinę atsakomybę. Aplinkybė, kad T. A. tuo pačiu metu dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriumi, žinojo šios bendrovės veiklos ypatumus bei poreikius ir išnaudojo galimybę jo vadovaujamai bendrovei UAB „Betogama“ uždirbti iš kuro transportavimo veiklos, rodo, jog jis veikė apdairiai ir rūpestingai bendrovės naudai, jog tai jam padėjo teisėtai sudaryti pelningą UAB „Betogama“ bei jos kreditoriams sandorį.

15III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

16Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „JUMPS“ prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas priteisti subsidiariai iš atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. žalos atlyginimą už neįvykdytą pagrindinio skolininko BUAB „Betogama“ prievolę bei procesines palūkanas ir priimti naują sprendimą – šį ieškinio reikalavimą patenkinti bei priteisti ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinio skundo dalis dėl ieškinio reikalavimo atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T. A. subsidiariai atlyginti žalą grindžiama šiais pagrindiniais argumentais:

171. Ieškovė dėl sandorio sudarymo su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ derėjosi su šios bendrovės vienintelio akcininko UAB „EKSIMETA“ vadovu R. K. bei bendrovės komercijos direktoriumi – atsakovu T. A., komercinį pasiūlymą pateikė būtent šiai bendrovei (UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“), mazutas buvo tiesiogiai tiekiamas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kuri pateiktą prekę naudojo savo veikoje, su ieškove atsakovas UAB „Betogama“ atsiskaitinėjo iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pastarajam sumokėtų lėšų.

182. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB „EKSIMETA“ ir R. K. jokių sprendimų dėl mazuto tiekimo nepriiminėjo. Teismas iš netiesioginių įrodymų, pagrindžiančių sandoriuose dalyvavusių asmenų susietumą, turėjo pagrindą pripažinti, kad R. K. galėjo ir tiesiogiai dalyvavo priimant sprendimus dėl mazuto pirkimo bei tiekimo.

193. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „EKSIMETA“ ir T. A. nėra subsidiariai atsakingi už ieškovės patirtą žalą. Ieškovė žalos patyrė dėl UAB „EKSIMETA“, kaip vienintelio UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininko, ir T. A., kaip UAB „Betogama“ vadovo, nesąžiningų veiksmų – ginčijamų sandorių sudarymo, žinant apie kitų kreditorių egzistavimą, nesiimant veiksmų įstatinio kapitalo mažinimui, vėluojant kreiptis dėl bankroto bylos iškėlimo.

204. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi vadovavosi tik išimtinai atsakovams palankiomis aplinkybėmis ir įrodymais.

21A. T. A. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime į apeliacinį skundą nurodė, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovės atžvilgiu nesąžiningų veiksmų jis nėra atlikęs. Sudarydamas sandorius, veikė tik atsakovo UAB „Betogama“ interesais, kadangi atsakovo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vardu veikti nebuvo įgaliotas. Atsakovas nurodė, jog ginčijami sandoriai buvo realiai vykdomi, o prekių tiekimas sustabdytas tik kilus ginčui dėl jų kokybės. Ieškovė neįrodė jo, kaip įmonės vadovo, civilinės atsakomybės sąlygų. Vadovo pareigas jis vykdęs atsakingai, o ieškovės žalą lėmė būtent nekokybiškų naftos produktų tiekimas. Pasak atsakovo, pirmosios instancijos teismo priteista bylinėjimosi išlaidų suma nėra per didelė. Tam tikrais atvejais teismas gali viršyti rekomenduojamus bylinėjimosi išlaidų atlyginimo dydžius. Vertinant bylinėjimosi išlaidų pagrįstumą, būtina atsižvelgti į aplinkybę, jog advokato darbo vieta yra Vilniuje, jog nagrinėta byla yra sudėtinga.

22Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad UAB „EKSIMETA“ ir R. K. sprendimų dėl mazuto pirkimo nepriiminėjo. Atsakovė nesutika su apeliacinio skundo argumentu, esą UAB „Betogama“ atsiskaitymus vykdė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ lėšomis.

23Atsakovė UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėja – UAB „KARPIS“) atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimą palikti nepakeistą bei priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, jog apeliantas ieškinyje sąmoningai klaidina teismą dėl atsakovės UAB „EKSIMETA“ valdymo organų atitinkamo sprendimo ginčijamų sandorių sudarymo ir vykdymo klausimais buvimo. Atsakovė nesutinka su apeliacinio skundo argumentais dėl subsidiarios atsakomybės jos atžvilgiu taikymo, nes nepriėmė sprendimų ir neatliko veiksmų, kurie pažeistų bendrovės įstatus ar būtų priešingi bendrovės tikslams. Atsakovė nepažeidė jos, kaip akcininkės, pareigos inicijuoti UAB „Betogama“ bankroto procesą. Žalos atsiradimą lėmė ieškovės pareigos tiekti tinkamos kokybės mazutą nevykdymas.

24Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos 2016 m. rugsėjo 2 d. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka metu teismo nutartimi atsakovė UAB „EKSIMETA“ buvo pakeista jos teisių perėmėja UAB „KARPIS“.

25IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

26Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų

27Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai. Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nustatytų absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų. Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, sprendžia, kad CPK 329 straipsnio 2 dalyje numatytų absoliučių šio sprendimo negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta, taip pat nėra pagrindo peržengti apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį ribas.

28Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šioje civilinėje byloje išnagrinėjęs ieškovės UAB „JUMPS“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties peržiūrėjimo, 2015 m. vasario 13 d. nutartimi panaikino tik Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A. ir perdavė šią bylos dalį iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui, o kitą Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį dėl reikalavimo ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais, perkelti pirkėjo teises ir pareigas pagal juos atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, priteisti ieškovei iš šios atsakovės 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) bei palūkanas paliko nepakeistą. Taigi, dėl pastarųjų ieškinio reikalavimų Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimas yra įsiteisėjęs. Todėl teisėjų kolegija pagal ieškovės UAB „JUMPS“ apeliacinį skundą nagrinėja tik Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalies atmesti ieškovės reikalavimą priteisti subsidiariai iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) žalos atlyginimo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą.

29Dėl ieškovės pasirinkto byloje pažeistos teisės gynimo būdo, reikalaujant priteisti žalos atlyginimą subsidiariai iš atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A., bei atsakovų atsikirtimų argumentų

30Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje bylą išnagrinėjus kasacine tvarka, konstatavo, kad ieškinio reikalavimas subsidiariai priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos pagal Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutartį Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutartį Nr. 2011/02-02 iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A. nėra pakankamai aiškiai suformuluotas. Formuluodamas ieškinio faktinį pagrindą, ieškovas rėmėsi aplinkybėmis, teisiškai reikšmingomis sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo deliktinės civilinės atsakomybės pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Be to, ieškinyje expresis verbis remiamasi minėtomis teisės normomis, įvardijant jas kaip aptariamo reikalavimo teisinį pagrindą. Kasacinis teismas pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismo sprendime ieškovo reikalavimai dėl sutarčių pripažinimo apsimestinėmis ir 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei reikalavimas priteisti 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A. buvo nagrinėjami atskirai, kaip savarankiški reikalavimai. Pirmosios instancijos teismo sprendime, sprendžiant dėl reikalavimo priteisti iš įmonės dalyvio UAB „EKSIMETA“ ir vadovo T. A. 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt), be kita ko, nurodoma, kad ieškovas šį reikalavimą iš esmės grindė tuo, jog patyrė žalos dėl atsakovų – juridinio asmens dalyvio UAB „EKSIMETA“ ir vadovo T. A. – neteisėtų veiksmų. Dėl to nepaisant reikalavime esančių klaidinančių formuluočių, kaip nurodė kasacinis teismas, šis reikalavimas pirmosios instancijos teismo buvo pagrįstai kvalifikuotas ir išnagrinėtas kaip savarankiškas reikalavimas kitų byloje pareikštų reikalavimų (dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos priteisimo iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“) atžvilgiu. Dėl to teisėjų kolegija padarė išvadą, kad ir apeliacinės instancijos teismui nebuvo pagrindo šio reikalavimo vertinti kitaip ir susieti jį su reikalavimu dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais. Tokio pagrindo nesudarė ir reikalavime vartojamas žodis „subsidiariai“, nes tiek juridinio asmens dalyvio, tiek vadovo prievolė juridinio asmens kreditoriams pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį yra subsidiarioji pirminės juridinio asmens ir jo kreditorių prievolės atžvilgiu. Teisėjų kolegija konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog atmetus ieškovo apeliacinio skundo argumentus dėl ginčijamų pirkimo–pardavimo sutarčių pripažinimo apsimestiniais sandoriais, skundo argumentai dėl jų negaliojimo padarinių taikymo (pirkėjo pareigų perkėlimo atsakovui UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei šio bendrovės akcininko UAB „EKSIMETA“ ir vadovo T. A. subsidiariosios atsakomybės taikymo) tampa neaktualūs, jų vertinimas laikytinas hipotetiniu ir neturinčiu reikšmės procesinei bylos baigčiai. Kasacinis teismas pažymėjo, kad esant savarankiškiems reikalavimams ieškovas turi galimybę pasinaudoti kiekvienu jo prašomu teisminės gynybos būdu ir dėl kiekvieno iš jų taikymo turi pasisakyti ginčą nagrinėjantis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014).

31Bylos dalį pagal pareikštus reikalavimus dėl atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. subsidiarios civilinės atsakomybės apeliacine tvarka nagrinėjant pakartotinai, teisėjų kolegija, siekdama pašalinti bet kokias abejones dėl ieškovės pasirinkto teisės gynybos būdo, 2015 m. balandžio 30 d. nutartimi pasiūlė ieškovei pateikti paaiškinimus dėl šio ieškinio reikalavimo pagrindų ir pasirinktos teisės gynimo procesinės formos (formų): kokiais pagrindais ieškovė reiškia reikalavimą dėl žalos atlyginimo kiekvienam iš atsakovų, kaip įmonės (įmonių) dalyviui ir (arba) vadovui (faktiniam vadovui), ir kokio dydžio; kokios faktinės aplinkybės patvirtina kiekvieną deliktinės civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindą kiekvieno iš atsakovų atžvilgiu; kokia yra ieškovo pasirinkta jo teisių gynimo procesinė forma, t. y. ar atsakovų (vieno iš jų) atžvilgiu yra reiškiamas tiesioginis, ar netiesioginis ieškinys, ar vienu (keliais) pagrindu (pagrindais) – tiesioginis, kitu (kitais) – netiesioginis, įvertinant teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, kai pirminis atsakomybės pagal prievolę subjektas (nagrinėjamu atveju – BUAB „Betogama“) yra bankrutuojanti įmonė; kokia civilinės atsakomybės rūšis, esant byloje pareikštiems keliems deliktinės civilinės atsakomybės pagrindams, taikytina kiekvienam iš atsakovų ne tik juridinio asmens pirminės prievolės atžvilgiu (subsidiarioji), bet ir ieškovo atžvilgiu (dalinė, solidarioji), t. y. koks yra atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. civilinės atsakomybės ieškovui tarpusavio santykis ir rūšis. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį, jog formuluodama ieškinio faktinį pagrindą, ieškovė rėmėsi aplinkybėmis, teisiškai reikšmingomis sprendžiant dėl juridinio asmens dalyvio ir vadovo deliktinės civilinės atsakomybės ne tik pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį, kaip nutartyje nurodė kasacinis teismas, tačiau ir pagal CK 6.263 straipsnio 1 dalį, 2.87 straipsnio 7 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 3 ir 4 dalis, 59 straipsnio 11 dalį (t. 1, b. l. 2-15). Ieškinyje remiamasi visomis minėtomis teisės normomis, įvardijant jas kaip aptariamo reikalavimo subsidiariai priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą UAB „EKSIMETA“ ir T. A. teisinius pagrindus.

32Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (t. 6, b. l. 14-30) patvirtino, jog reikšdama tiesioginį ieškinį reikalauja, kad atsakovai įvykdytų prievolę natūra, toks reikalavimas sutampa su reikalavimu taikyti juridinio asmens vadovo ir dalyvio atžvilgiu subsidiarią civilinę atsakomybę, atlyginant ieškovės patirtą žalą, kurios negali atlyginti bankrutuojanti įmonė „Betogama“, o atsižvelgiant į ieškovo išdėstytą faktinį ieškinio pagrindą (pagrindus) teisinius santykius tinkamai kvalifikuoti yra teismo prerogatyva. Reikalavimų teisiniais pagrindais ieškovė nurodė CK 6.213 straipsnio 1 dalį, 2.50 straipsnio 3 dalį, 6.263 straipsnio 1 dalį, Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalį, 38 straipsnio 3 ir 4 dalis, 59 straipsnio 11 dalį, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalį. Ieškovė UAB „JUMPS“ tiesioginį ieškinį grindžia tuo, jog dėl T. A., kaip UAB „Betogama" vadovo, bei UAB „EKSIMETA", kuri yra vienintelė UAB „Betogama" akcininke, nesąžiningų veiksmų už pristatytas ir priimtas prekes (mazutą) nebuvo atsiskaityta, kadangi UAB „Betogama“ sutartį su ieškove sudarė jau būdama faktiškai nemoki, o šios įmonės dalyvis ir vadovas nesiėmė įstatyme numatytų priemonių įmonės mokumui atkurti (Akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalis, 38 straipsnio 3 ir 4 dalys, 59 straipsnio 11 dalis). T. T. Armalis, tiek UAB „EKSIMETA“ laiku nesikreipė dėl bankroto bylos UAB „Betogama" iškėlimo, todėl turi būti vadovaujamasi ir ĮBĮ 8 str. 4 d. nuostata, numatančia, kad įmonės vadovas ar kitas asmuo (asmenys), įmonėje turintis teisę priimti atitinkamą sprendimą, privalo padengti žalą, kurią kreditoriai patyrė dėl to, kad įmonė pavėlavo pateikti teismui pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Be to, atsakovė UAB „EKSIMETA“, būdama vieninteliu UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ dalyviu, atliko kreditoriaus (ieškovės) atžvilgiu nesąžiningus veiksmus ir nesielgė taip, kad nekiltų kreditorei žalos (pasiūlė sudaryti sutartį dėl mazuto tiekimo su nemokiu juridiniu asmeniu, būnant įmonei nemokiai užsakinėjo vis didesnius mazuto kiekius, pati būdama didžiausia UAB „Betogama“ kreditore įvairiais nesąžiningais veiksmais ir sandoriais nepagrįstai didino UAB „Betogama“ nemokumą), todėl turi atsakyti pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai remiantis ne tik CK 2.50 straipsnio 3 dalyje numatytu pagrindu, tačiau ir generalinio delikto pagrindu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis). Kadangi įmonės vadovas T. A. neveikė rūpestingai ir kvalifikuotai, pagal įstatymus ir kitus teisės aktus, nevykdė fiduciarinių pareigų pačiai įmonei ir jos kreditorei (užsakinėjo mazutą įmonei esant nemokiai, siekė perkelti mokios UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ skolas nemokiai UAB „Betogama“), todėl pagal juridinio asmens prievolę kreditoriui turi atsakyti subsidiariai taip pat ir generalinio delikto pagrindu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.245 straipsnio 5 dalis).

33Atsakovai nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teigė, kad atsiskaitymas už pristatytą mazutą nutrūko ne dėl negalėjimo atsiskaityti, bet UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pareiškus pretenziją dėl UAB „Betogama“ tiekiamo mazuto kokybės, o UAB „JUMPS“ reikalaujant sumokėti už kokybės reikalavimų neatitinkantį mazutą. Taigi, atsakovų teigimu, pats ieškovas veikė nesąžiningai, tiekdamas nekokybišką mazutą, ko pasėkoje UAB „Betogama“ negavo pelno bei patyrė žalos, atlygindama nuostolius UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“. Atsakovų tvirtinimu, jų veiksmai ar neveikimas dėl produkcijos tiekimo sutarčių sudarymo ne tiesiogiai su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet su UAB „Betogama“, dėl UAB „Betogama“ nemokumo ar savalaikio nesikreipimo į teismą su ieškiniu iškelti šiai įmonei bankroto bylą, nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – neatsiskaitymu su ieškovu už patiektą mazutą. Neatsiskaitymą lėmęs išimtinai netinkamos produkcijos pristatymas. Atsakovai taip pat teigia, kad ieškovui buvo žinoma apie UAB „Betogama“ sudėtingą finansinę padėtį, tačiau ieškovė vis tiek sudarė ginčo sutartį.

34Dėl įmonės dalyvio ir vadovo civilinės deliktinės atsakomybės už juridinio asmens prievoles santykio

35Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. CK 2.50 straipsnio 3 dalyje nustatyta papildoma atsakomybė juridinio asmens dalyviams, jog jie negalėtų piktnaudžiauti galimybe išvengti turtinės atsakomybės, prisidengdami ribota turtine atsakomybe, tais atvejais, kai jų nesąžiningi veiksmai lemia juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriui; nustačius, kad juridinio asmens dalyvis atliko nesąžiningus veiksmus kreditoriaus atžvilgiu, laikytina, kad jis kaltas dėl nesąžiningų veiksmų atlikimo. Tokiu atveju pakanka konstatuoti, jog sandoris nesąžiningas, neanalizuojant sandorio teisėtumo klausimo; nesąžiningų veiksmų nustatymas yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui subsidiariąją atsakomybę. CK 2.50 straipsnio 3 daliai taikyti būtina nustatyti juridinio asmens dalyvio nesąžiningumą ir juridinio asmens negalėjimą įvykdyti prievoles kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2006). Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalies normą ši prievolė atsiranda savarankišku įstatyminiu pagrindu – dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, be to, tarp šių veiksmų ir įmonės negalėjimo įvykdyti prievoles kreditoriams turi būti konstatuotas priežastinis ryšys. Byloje nustačius tokius nesąžiningus dalyvio veiksmus, gali būti taikoma jo atsakomybė ne tik pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, bet ir pripažintas bendro pobūdžio pareigos laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos, pažeidimas – generalinis deliktas (CK 1.5 straipsnio 1 dalis, 6.263 straipsnio 1, 2 dalys) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-509/2008) Taigi, juridinio asmens dalyvio civilinei atsakomybei pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį atsirasti reikalinga šių sąlygų visuma: nesąžiningi, civilinės atsakomybės aspektu – neteisėti ir kalti (CK 6.246 straipsnio 1 dalis, 6.248 straipsnio 3 dalis) – juridinio asmens dalyvio veiksmai; juridinio asmens negalėjimas įvykdyti prievolės, kaip kreditoriaus patirta žala; priežastinis ryšys tarp nesąžiningų veiksmų ir juridinio asmens negalėjimo vykdyti prievolės (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004; 2009 m. balandžio 3 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-147/2009; 2011 m. kovo 21 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-118/2011; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3k-3-389/2014).

36Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos organizavimą. Jis privalo dirbti rūpestingai ir kvalifikuotai bei daryti viską, kas nuo jo priklauso, kad jo vadovaujama įmonė veiktų pagal įstatymus ir kitus teisės aktus. Įmonės vadovas taip pat privalo rūpintis, kad įmonė laikytųsi įstatymų, nustatytų jos veiklos apribojimų (CK 2.87 straipsnis, ABĮ 37 straipsnis). Įmonės vadovą ir jo vadovaujamą įmonę sieja pasitikėjimo (fiduciariniai) santykiai, nuo pat tapimo įmonės administracijos vadovu momento jis turi elgtis rūpestingai, atidžiai ir apdairiai. Todėl bendrovės vadovas, priešingai nei dalyvis, privalo derinti visų juridinio asmens interesų grupių (akcininkų, darbuotojų, o kai įmonei kyla nemokumo pavojus – ir kreditorių) interesus ir ši jo pareiga nedeleguotina (ABĮ 19 straipsnio 6 dalis, 20 straipsnio 2 dalis). Ar įmonės administracijos vadovas konkrečiu atveju šią pareigą įvykdė, nustatoma pagal tam tikrus objektyvius elgesio standartus – rūpestingo, apdairaus, protingo vadovo elgesio matą. Juridinio asmens valdymo organo nario fiduciarinių pareigų juridiniam asmeniui veikti išimtinai juridinio asmens interesais nevykdymas ar netinkamas vykdymas lemia valdymo organo nario atsakomybę pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Todėl įmonės vadovo (vienasmenio ar kolegialaus) civilinė atsakomybė gali kilti tiek įmonei, kai įmonės vadovas veikia priešingai įmonės interesams, tiek ir tretiesiems asmenims. Nors įstatymuose tiesiogiai ir nenustatyta juridinio asmens valdymo organo nario (ar vienasmenio valdymo organo) atsakomybės už nesąžiningus veiksmus juridinio asmens kreditoriams, tačiau pastarųjų teisės yra išvestinės iš įmonės teisių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-7-266/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-234/2013). Įmonei veikiant įprastai, vadovai neturi fiduciarinių pareigų kreditoriams. Šiuo laikotarpiu pagrindinė vadovo pareiga – tenkinti nuosavo kapitalo teikėjų – dalyvių interesus. Kuo įmonės finansinė būklė blogėja ir ji turi daugiau skolų, tuo didėja įmonės skolinto kapitalo teikėjų – kreditorių interesų reikšmė. Tai lemia, kad pablogėjus įmonės būklei atsiranda vadovų fiduciarinės pareigos priimant su bendrovės veikla susijusius sprendimus atsižvelgti ir į kreditorių interesus. Įmonės finansinei padėčiai tapus ypač sunkiai ar net kritinei, t. y. įmonei pasiekus nemokumo ribą, kreditorių interesai pradeda vyrauti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012 ir kt.). Tuo iš esmės siekiama apriboti bendrovės vadovų galimybes, pasinaudojant savarankiška ir ribota juridinio asmens atsakomybe, elgtis nesąžiningai kreditorių atžvilgiu. Jei dalyviai ir vadovai linkę veikti pernelyg rizikingai, visiškai neatsižvelgdami į kreditorių interesus, gali būti iššvaistytas juridinio asmens turtas, todėl kreditorių reikalavimų patenkinimas gali tapti neįmanomas ar sunkiai įgyvendinimas. Siekiant sutrukdyti vykdyti nesąžiningas verslo schemas, įstatyme įtvirtinamos kreditorių interesų apsaugos priemonės, viena jų – galimybė taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę.

37Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, būtina nustatyti jo civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, atsiradusią žalą, priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį bei kaltę. Nustačius, kad bendrovės vadovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos (nuostolių) atsiradimą, jo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškovas neprivalo įrodinėti, jog bendrovės vadovas kaltas. Paneigti šią prezumpciją pareiga tenka bendrovės vadovui. Kartu pažymėtina, kad bendrovės vadovas atsako ne dėl bet kokių jam priskirtų pareigų pažeidimo, tačiau tik dėl jo didelės kaltės, t. y. tyčios siekiant pažeisti kreditorių interesus ar didelio neatsargumo, pasireiškiančio aiškiu ir nepateisinamu aplaidumu vykdant savo pareigas, todėl paprastas neatsargumas, susijęs su įmonės ūkinės komercinės veiklos rizika, neturėtų būti pagrindas įmonės vadovo civilinei atsakomybei atsirasti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012). Bendrovės vadovo civilinė atsakomybė atsiranda tik tada, kai bendrovė pati negali patenkinti kreditorių reikalavimų, t. y. bendrovės vadovo atsakomybė yra subsidiaraus pobūdžio (CK 6.245 straipsnio 5 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-420/2013; 2014 m. gegužės 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-283/2014).

38Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties juridinio asmens interesais, todėl juridinio asmens dalyvio veiksmų vertinimui netaikomas CK 2.87 straipsnis, t.y. dalyvis neturi fiduciarinių pareigų bendrovei. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad dalyvio ir vadovo atsakomybės pagrindai skiriasi, nes skirtinga jų teisinė padėtis (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-244/2009). Skirtingas dalyvių ir valdymo organų narių statusas bei faktiškai atliekamos funkcijos lemia ir jų civilinę atsakomybę skirtingais pagrindais, atitinkamai pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį ir 2.87 straipsnio 7 dalį, taip pat ir generalinio delikto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008). Dalyvio ir vadovo padėties skirtumas yra susijęs su jų atliekamomis funkcijomis ir kompetencija. Dalyvis per se nėra juridinio asmens organas ir neturi įstatyme nustatytų pareigų bendrovei, išskyrus pareigą apmokėti įstatinį kapitalą, akcininkų susirinkime jis gali balsuoti, vadovaudamasis savo interesais, jam galioja tik draudimas piktnaudžiauti ribota atsakomybe pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį. Dalyvis taip pat yra ir bendrovės organo – dalyvių susirinkimo narys. Dalyvių susirinkimas, skirtingai nei vadovas, nelaikomas valdymo organu (CK 2.82 straipsnio 2 dalis), nes neatlieka valdymo organui būdingų kasdienės veiklos organizavimo funkcijų, jam taip pat draudžiama perimti valdymo funkciją (ABĮ 20 straipsnio 2 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-168/2009, 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

39Tokiu būdu, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų skirtingumą, civilinės atsakomybės bylose kiekvienu konkrečiu atveju spręstina, ar byloje atsakovu nurodytas asmuo atliko vadovui ar dalyviui būdingas funkcijas. Individualiu atveju būtina įvertinti, ar dalyvis atliko veiksmus, kurie pagal įstatymus ir steigimo dokumentus nepriskirtini jo, kaip dalyvio, kompetencijai, bet būdingi vadovui; tada jam atsakomybė taikytina kaip faktiniam vadovui ir jis atsakomybę turi prisiimti kaip vadovas. Kai tas pats asmuo yra ir vadovas, ir dalyvis arba tik dalyvis ir atliko dalyviui būdingus, bet neteisėtus kaltus žalos sukėlusius veiksmus, jo atsakomybė turi būti nustatoma kaip dalyvio civilinė atsakomybė. Dalyvių, kurie nėra paskirti bendrovės vadovais, veiksmai vertintini ne vien formaliai, bet spręstina, ar akcininkas faktiškai neatliko bendrovės valdymo organui priskirtų funkcijų (pavyzdžiui, darė verslo sprendimus, atstovavo bendrovei santykiuose su trečiaisiais asmenimis, faktiškai turėjo valdingus įgalinimus įmonėje). Akcininkui, kuris yra kartu ir bendrovės vadovas (arba de facto vadovas) ir atliko neteisėtus veiksmus, priskirtus vadovo kompetencijai, atsakomybė taikytina pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį. Jei akcininkai nevykdė valdymo funkcijos, tačiau pažeidė bendrąją sąžiningumo pareigą, piktnaudžiavo ribota atsakomybe, ir šie veiksmai nepriskirtini valdymo organo kompetencijai, atsakomybė akcininkui taikytina pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, nustačius visas civilinės atsakomybės sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-389/2014).

40Dėl kreditoriaus teisių gynimo, pareiškiant ieškinį prievolės negalinčio įvykdyti nemokaus juridinio asmens dalyviui ir vadovui, procesinės formos

41Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina įmonės bankroto administratorius, kadangi jis gina ir pačios bankrutuojančios įmonės interesus (ĮBĮ 11 straipsnio 3 dalies 14 punkte). Dėl to bankroto administratorius yra pagrindinis subjektas, turintis teisę kreiptis į teismą dėl žalos įmonei ir kartu – jos kreditoriams - atlyginimo. Įmonės naudai priteisus žalos atlyginimą, gautos sumos panaudojamos proporcingai tenkinti patvirtintus kreditorių reikalavimus, laikantis ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytos kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos. Konkretus bankrutuojančios įmonės kreditorius į teismą dėl žalos atlyginimo dažniausiai gali kreiptis tik su netiesioginiu ieškiniu (CK 6.68 straipsnis), pareikšdamas ieškinį skolininko (bankrutuojančios įmonės) vardu ir interesais, jei pati bankrutuojanti įmonė (jos administratorius) savo teisės reikalauti žalos atlyginimo neįgyvendina. Tokiu atveju, patenkinus netiesioginį ieškinį, išreikalautas turtas įskaitomas į skolininko turtą ir naudojamas visų skolininko kreditorių reikalavimams tenkinti (CK 6.68 straipsnio 5 dalis). Priešingas aiškinimas, kad žalos atlyginimas galėtų būti priteisiamas pavieniams kreditoriams, pareiškusiems ieškinį savo vardu, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų ĮBĮ 35 straipsnyje nustatytas kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles ir prieštarautų bankroto teisės paskirčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. kovo 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3k-3-130/2011).

42Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai bankroto byloje pareikštas kreditoriaus reikalavimas nebuvo patenkintas, pasibaigus bankroto bylai išlieka kreditoriaus teisė kreiptis su tiesioginiu reikalavimu dėl žalos atlyginimo į bankrutavusio juridinio asmens valdymo organus bei dalyvius ir įrodinėti šių asmenų civilinės deliktinės atsakomybės sąlygų egzistavimą generalinio delikto pagrindu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2006 m. birželio 12 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-298/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-509/2008; 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-517/2009; 2012 m. vasario 1d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2012). Likvidavus skolininką dėl bankroto, kreditoriaus reikalavimo teisės į kaltąjį dėl žalos padarymo asmenį išsaugojimas reiškia bendrovės kreditoriaus teisių apsaugą, kreditoriaus subjektinių teisių realumą ir praktinį užtikrinimą. Įmonei (skolininkui) tapus nemokiai ir bankrutavus, vienintelė galimybė kreditoriui apsaugoti savo interesus (jei jie nebuvo patenkinti bankroto byloje) yra grindžiama įmonės valdymo organus sudariusių asmenų fiduciarinių pareigų pačiai įmonei, jos akcininkams ir kreditoriams pažeidimu, įmonės dalyvių atliktais kreditorių atžvilgiu nesąžiningais veiksmais, nes bendrovės valdymo organai bei dalyviai privalo veikti atsižvelgdami į visų suinteresuotų asmenų, įskaitant ir kreditorius, interesus.

43Dar vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės bankroto proceso stadija kreditoriaus teisės kreiptis dėl bankrutuojančios įmonės skolų priteisimo tiesiogiai iš akcininkų (ir vadovų) neriboja. Tiesioginis kreditoriaus ieškinys bendrovės vadovams ir akcininkams dėl žalos atlyginimo iki bankrutuojančios įmonės pabaigos taip pat gali būti nagrinėjamas ir sprendžiamas iš esmės, jeigu yra galimybė nustatyti žalos faktą ir dydį bei aplinkybes, ar kreditoriaus reikalavimai bankroto byloje bus patenkinti. Kasacinis teismas išaiškino, jog kreditoriai turi teisę pareikšti tiesioginį ieškinį dėl įmonės dalyvių ir vadovų nesąžiningais veiksmais padarytos žalos atlyginimo tik tais atvejais, kai žala padaryta konkrečiam kreditoriui, be ne pačiai įmonei. Kaip minėta anksčiau, pavienio kreditoriaus kreipimasis į teismą su reikalavimu atlyginti žalą, padarytą įmonės administracijos vadovo veiksmais, neužtikrintų kreditorių lygiateisiškumo principo, pažeistų kreditorių reikalavimų tenkinimo taisykles. Kreditorius bankroto proceso metu gali reikšti tik netiesioginį ieškinį bendrovės akcininkui pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, jei žala padaryta visiems kreditoriams kaip interesų grupei.

44Tačiau jeigu akcininko ar valdymo organo neteisėti veiksmai nukreipti į konkretaus kreditoriaus teisių pažeidimą, jei toks veiksmų neteisėtumas atitinka bendrąjį deliktinei atsakomybei taikomą neteisėtumo kriterijų, tai kreditorius gali reikšti ieškinį tiesiogiai akcininkui ar įmonės vadovui ir jo reikalavimo pareiškimo momento bei tvarkos neriboja bankroto stadija, išskyrus teisinį reguliavimą dėl prievolės subsidiarumo. Šiuo atveju turi būti nustatytas įmonės dalyvio ar vadovo veiksmų neteisėtumas konkretaus kreditoriaus atžvilgiu. Jis gali pasireikšti kreditoriaus klaidinimu, apgaulingos informacijos teikimu bendrovei, sudarant sutartį su konkrečiu kreditoriumi ar sutartį vykdant taip pat kitais į konkretų kreditorių nukreiptais nesąžiningais veiksmais. Tai reiškia, jog kreditorius, esant pagrindiniam skolininkui iškeltai bankroto bylai, yra laisvas pasirinkti, reikšti tiesioginį ieškinį dėl jam individualiai padarytos žalos atlyginimo ar netiesioginį ieškinį dėl žalos atlyginimo bankrutuojančios įmonės vardu. Tačiau tokio individualaus kreditoriaus ieškinio tenkinimui turi būti įrodytos bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos, kurios kreditoriaus pareikšto ieškinio atveju reiškia į konkretų kreditorių nukreiptų nesąžiningų veiksmų atlikimą ir būtent dėl tų veiksmų kreditoriui atsiradusią žalą, o ne bendro juridinio asmens nemokumo sukėlimą ar mokumo sumažėjimą, kuris vienodai paveikia tiek ieškinį pareiškusį kreditorių, tiek ir visus likusius juridinio asmens kreditorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-389/2014).

45Taigi ieškovė šioje byloje turėjo pagrindą reikšti individualų tiesioginį ieškinį, reikalaudama priteisti subsidiariai žalos atlyginimą, kai prievolės negali įvykdyti bankrutuojanti įmonė, tiek bankrutavusios įmonės dalyviui (UAB „EKSIMETA“) ir vadovui (T. A.) remiantis generalinio delikto principu (CK 6.263 straipsnio 1 dalis), tiek įmonės dalyviui remiantis specialiu įmonės dalyvio atsakomybę už padarytą žalą reglamentuojančiu teisiniu pagrindu (2.50 straipsnio 3 dalis), t.y. tokį ieškinį grįsti aplinkybėmis, jog deliktinės atsakomybės subjektų nesąžiningi neteisėti veiksmai buvo nukreipti konkrečiai į ieškovę. Kita vertus, reikšti tiesioginį reikalavimą dėl žalos atlyginimo įmonės vadovui remiantis CK 2.87 straipsnio 7 dalyje numatytu pagrindu kreditorius negali, nes ši norma reglamentuoja valdymo organo nario atsakomybę už juridiniam asmeniui (taigi, ir visiems įmonės kreditoriams) padarytą žalą. Teisėjų kolegijos nuomone, akcinių bendrovių įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje, 38 straipsnio 3 ir 4 dalyse, 59 straipsnio 11 dalyje, Įmonių bankroto įstatymo 8 straipsnio 4 dalyje numatytais pagrindais bankrutuojančios įmonės kreditorius taip pat turi teisę reikšti tik netiesioginį ieškinį visų įmonės kreditorių vardu ir interesais, nes įmonės savininko ir (arba) vadovo veiksmai ar neveikimas šiais atvejais paliečia visų kreditorių interesus, kurių patiriama žala yra išvestinė iš įmonės patirtos žalos. Dėl įmonės savininko ir vadovo pareigos pateikti pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą nevykdymo, įmonės savininko ir vadovo neveikimo, siekiant atkurti įmonės mokumą (vadovo pareiga sušaukti neeilinį visuotinį akcininkų susirinkimą, kai bendrovės nuosavas kapitalas tampa mažesnis kaip ½ įstatuose nurodyto įstatinio kapitalo; akcininkų pareiga tuo klausimu priimti ABĮ 59 straipsnio 10-11 dalyse numatytus sprendimus), dėl įmonės vadovo fiduciarinių pareigų įmonei nevykdymo pablogėja bendra įmonės turtinė padėtis, proporcingai sumažėja galimybės gauti reikalavimų patenkinimą visiems kreditoriams, taigi žala atsiranda tiek bankrutuojančiai įmonei, tiek ir jos kreditoriams. Kadangi visais ieškinyje nurodytais pagrindais ieškovė pareiškė tiesioginį ieškinį, todėl tenkinti ieškinio reikalavimus ir priteisti ieškovei prašomą žalos atlyginimo sumą remiantis tuo, jog įmonės savininkas ir vadovas nevykdė pareigos pateikti pareiškimą iškelti įmonei bankroto bylą, imtis įstatyme numatytų priemonių atkurti įmonės mokumą, įmonės vadovas nevykdė fiduciarinių pareigų pačiai įmonei nėra teisinio pagrindo. Taikyti ieškovės nurodomą CK 6.213 straipsnio 1 dalį (reikalavimas įvykdyti piniginę prievolę pagal sutartį), kvalifikuojant tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, taip pat nėra pagrindo, kadangi ieškovės ir atsakovų nesiejo sutartiniai ar kitomis prievolių rūšimis pagrįsti prievoliniai teisiniai santykiai. Todėl pareikšto tiesioginio ieškinio faktinius pagrindus atitinka įmonės dalyvio ir valdymo organo civilinę deliktinę atsakomybę reglamentuojančios teisės normos, numatytos CK 2.50 straipsnio 3 dalyje ir 6.263 straipsnio 1 dalyje.

46Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant ieškovės tiesioginiame ieškinyje pareikštų reikalavimų dėl atsakomybės taikymo įmonės dalyviui ir vadovui pagrįstumo klausimą, nagrinėjamoje byloje būtina įvertinti šių asmenų vaidmenį ir realią galimybę daryti įtaką juridinio asmens veiklai, taip pat, jeigu pažeidė, tai kokias pareigas pažeidė kiekvienas iš atsakovų – valdymo organo ir dalyvio bendro pobūdžio pareigą veikti taip, kad savo veiksmais nepadarytų žalos kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) ar ir akcininko pareigą elgtis sąžiningai bendrovės atžvilgiu – nepiktnaudžiauti ribota atsakomybe (CK 2.50 straipsnio 3dalis). Taip pat atsakovų atsakomybei kilti būtina nustatyti kitas anksčiau minėtas civilinės atsakomybės sąlygas.

47Dėl ieškinio reikalavimų atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. atžvilgiu pagrįstumo CK 2.50 straipsnio 3 dalies bei 6.263 straipsnio 1 dalies pagrindais

48Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog atsakovė UAB „EKSIMETA“, būdama UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ akcininke, sudarant bei vykdant ginčijamus sandorius neatliko jokių veiksmų, todėl nėra pagrindo konstatuoti šio juridinio asmens veiksmų nesąžiningumą. Teismas nenustatė taip pat kito atsakovo UAB „Betogama“ vadovo T. A. neteisėtų veiksmų dėl fiduciarinių pareigų įmonės kreditorei (ieškovei), vykdant naftos produktų tiekimo sutartį, kai įmonė buvo nemokumo būklėje, tinkamo atlikimo. Pirmosios instancijos teismo teigimu, atsiskaitymas už pristatytą mazutą nutrūko ne dėl negalėjimo atsiskaityti su ieškovu, o dėl to, kad kilo ginčas dėl mazuto kokybės ir dėl šio fakto yra nagrinėjama kita byla, tačiau nagrinėjamoje byloje nesiaiškino aplinkybių, susijusių su mazuto kokybės atitiktimi sutartyse numatytiems reikalavimams, taip pat šalių sutartinių įsipareigojimų dėl nustatytų reikalavimų mazuto kokybei tinkamo vykdymo. Taigi teismas pripažino tik faktą, jog tarp šalių buvo kilęs ginčas dėl tiekiamo mazuto kokybės, tačiau sutarčių vykdymo ir atsiskaitymo su ieškove nutraukimo priežasčių bei tiekiamos produkcijos kokybės klausimo netyrė, nors tai sudarė įrodinėjimo dalyką byloje. Atsakovų esminiai atsikirtimai į ieškinį grindžiami aplinkybe, jog ieškovas tiekė sutartyje numatytų reikalavimų neatitinkančią produkciją, su ieškovu pagal sutartį nebuvo atsiskaityta ne dėl nesąžiningų atsakovų veiksmų ar negalėjimo atsiskaityti, bet dėl patiekto kokybės neatitinkančio mazuto, dėl ko tarp šalių ir kilo ginčas. Atsakovų tvirtinimu, jų veiksmai ar neveikimas dėl produkcijos tiekimo sutarčių sudarymo ne tiesiogiai su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet su UAB „Betogama“, dėl UAB „Betogama“ nemokumo ar savalaikio nesikreipimo į teismą su ieškiniu iškelti šiai įmonei bankroto bylą, nėra priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais – neatsiskaitymu su ieškovu už patiektą mazutą. Neatsiskaitymą lėmęs išimtinai netinkamos produkcijos pristatymas. Pirmosios instancijos teismas taip pat nevertino UAB „EKSIMETA“, veikiančios per jos valdybos pirmininką R. K., ir T. A. vaidmens ir atliktų veiksmų bei priimtų sprendimų reikšmės sudarant bei vykdant nurodytas naftos produktų pardavimo sutartis, bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ bei jų dalyvių ir valdymo organų tarpusavio sąsajų bei verslo santykių.

49Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, siekiant išnagrinėti pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo klausimą, buvo būtina patikrinti ne tik ginčo dėl mazuto kokybės kilimo tarp šalių faktą, kurį konstatavo pirmosios instancijos teismas (ir tai yra akivaizdu), bet ir išsiaiškinti, ar sutartinių santykių nutraukimo priežastis dėl mazuto kokybės buvo reali, ar nulemta susijusių asmenų susitarimo, siekiant išvengti prievolės atsiskaityti su ieškovu vykdymo. Šios ir kitos anksčiau nurodytos ir pirmosios instancijos teismo netirtos ar neįvertintos aplinkybės svarbios sprendžiant dėl atsakovų civilinės atsakomybės sąlygų: neteisėtų veiksmų, sudarant ir vykdant mazuto tiekimo sutartis, bei priežastinio ryšio su kilusiais padariniais – neatsiskaitymo su ieškovu už patiektą kurą, egzistavimo, dėl to teisėjų kolegija dėl jų pasisako šioje nutartyje.

50Bylos duomenys patvirtina, jog byloje dalyvaujantys asmenys atsakovai UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ yra glaudžiai tarpusavyje susijusios įmonės. UAB „EKSIMETA“ nuo 2004 metų yra UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vienintelis akcininkas (t. 2, b. l. 151-163). Eksimetos valdybos pirmininkas ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ valdybos pirmininkas yra tas pats asmuo - R. K.. UAB „EKSIMETA“ taip pat yra vienintelis UAB „Betogama“ akcininkas (t. 4, b. l. 141-154). Byloje ieškovės ginčytų sutarčių sudarymo metu atsakovas T. A. užėmė ir UAB „Betogama“ direktoriaus, ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriaus pareigas (t. 3, b. l. 58-59). Ikiteisminio tyrimo metu UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vadovė A. K. nurodė (t. 3, b. l. 118-119), jog komercijos direktoriumi į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ T. A. buvo priimtas jos ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei UAB „EKSIMETA“ valdybos pirmininko R. K. sprendimu. T. A., ikiteisminio tyrimo medžiagoje duodamas parodymus, paaiškino (t. 3, b. l. 121-122), jog pasiūlymą dirbti UAB „Betogama“ direktoriumi gavo iš R. K., tuo metu realios veiklos UAB „Betogama“ nevykdė, todėl R. K. pasiūlė, kol bus gautas leidimas prekiauti naftos produktais, užimti ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ komercijos direktoriaus pareigas. Nurodyti duomenys patvirtina, jog atsakovas UAB „EKSIMETA“ ginčo tarp šalių kilimo metu buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ kontroliuojanti įmonė. Faktiškai tiek UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, tiek jos dalyvio UAB „EKSIMETA“ vardu paminėtus sprendimus dėl T. A. paskyrimo į pareigas UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ priiminėjo ne šių įmonių vadovai (A. K., A. G.), bet UAB „EKSIMETA“ valdybos pirmininkas R. K..

51Šalių paaiškinimais, liudytojo S. P. parodymais (t. 4, b. l. 109-134), kitais byloje surinktais įrodymais nustatyta (atsakovai iš esmės šių aplinkybių neginčija), jog dėl naftos produktų tiekimo į ieškovę kreipėsi R. K., komercinį pasiūlymą ieškovei pateikė ne UAB „Betogama“, bet UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, sutarties sąlygas derino UAB „JUMPS“ komercijos direktorius S. P. ir R. K.. Nepaisant to, sutartį sudaryti paskutiniu jos derinimo momentu pasiūlyta su UAB „Betogama“, kurios įsiskolinimai tuo metu apie du kartus viršijo įmonės valdomą turtą. UAB „JUMPS“ komercijos direktorius S. P., apklaustas liudytoju 2013 m. vasario 1 d. teismo posėdyje, patvirtino, jog derybų metu sutarties sąlygas derino su R. K., kaip su pirkėjo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atstovu, bendravo ir su T. A., tačiau jis buvęs tik vykdytojas. Registrų centre jis pasitikrinęs informaciją, jog R. K. yra UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ vienintelio akcininko valdybos pirmininkas. Tik paskutiniame derybų etape T. A. pasakęs, jog R. K. pageidauja naftos produktų tiekimo sandorį forminti ne su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet su UAB „Betogama“. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ direktorė A. K. parodė (t. 3, b. l. 118-119), jog dėl mazuto tiekimo sutarties UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ patalpose susitikime dalyvavo T. A., R. K. ir UAB „JUMPS“ atstovas. Su ja, kaip UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ direktore, T. A. sutarties sąlygų nederino ir apskritai tik pasirašydama sutartį ji sužinojusi, jog UAB „Betogama“ direktoriumi yra T. A.. T. A. teigimu, sprendimą dėl kuro pirkimo iš UAB „JUMPS“ priėmė jis ir akcininko atstovas R. K. (t. 3, b. l. 121-122). Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad sudarant naftos produktų tiekimo bendrovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ sutarčių schemą (UAB „JUMPS“ mazutą tiekia bendrovei „Betogama“, pastaroji – bendrovei „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“) esminį vaidmenį atliko ne UAB „Betogama“ vardu abi sutartis pasirašęs T. A. ar UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ direktorė A. K., bet R. K., kuris faktiškai veikė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „Betogama“ ir šių įmonių dalyvio UAB „EKSIMETA“ vardu, nors ir nebuvo nei vienos iš jų vadovas, o buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „EKSIMETA“ valdybos pirmininkas (t. 3, b. l. 2-16), t. y. patvirtina, kad įmonės dalyvis šiuo atveju faktiškai vykdė įmonės vadovo funkcijas ir jis darė lemiamą įtaką įmonės valdymo srendimų priėmimui.

52Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog produkcijos pagal Naftos produktų pardavimo sutartis tiesioginis gavėjas buvo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, bet ne ieškovės kontrahentas pagal dvišalę sutartį UAB „Betogama“ (t. 1, b. l. 103-172). Tą pačią dieną, kurią UAB „JUMPS“ gabendavo krovinį į UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ rezervuarą, UAB „JUMPS“ išrašydavo PVM sąskaitą faktūrą UAB „Betogama“, o UAB „Betogama“ - UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ sąskaitas UAB „Betogama“ apmokėdavo per dvi-tris savaites. Mokėjimus už kurą UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atliko tame tarpe ir pagal UAB „Betogama“ išrašytas sąskaitas faktūras už visas 2011 metų liepos, rugpjūčio mėnesiais gautas siuntas, paskutinį mokėjimą UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 2011 m. spalio 4 d. UAB „Betogama“ atliko už 2011 m. rugsėjo 15 d. mazuto siuntą (t. 2, b. l. 5-33, 81-108). Tuo tarpu, atsakovų teigimu, mazuto kokybė pablogėjo jau nuo birželio mėnesio. Debetinės sąskaitos išrašytos ir mazuto grąžinimas dėl netinkamos kokybės UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ surašytais dokumentais įformintas tik dviem 2011 m. spalio 3 d. ir spalio 4 d. atgabentoms kuro cisternoms 25 054 kg ir 25 080 kg už atitinkamai 49 903,29 ir 49 980,88 Lt (viso už 99 884, 17 Lt) (t. 1, b. l. 171-172, t. 2, b. l. 42-43, 141-142, 150), šių grąžinamo kuro siuntų gabenimo važtaražčiai bei kuro neatitikties kokybės reikalavimams aktai byloje nepateikti, tik pateiktas krovinio gabenimo utilizavimui važtaražtis UAB „Tomega“ (t. 5, b. l. 62). Tačiau per laikotarpį nuo 2011 m. rugsėjo 17 d. iki 2011 m. rugsėjo 29 d. atsiųstas kitas aštuonias kuro cisternas už bendrą 427 149,03 Lt vertę UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priėmė (t. 2, b. l. 34-41), jų tiekėjui dėl neatitikties kokybės reikalavimams negrąžino, bet ir pateiktų sąskaitų faktūrų neapmokėjo. Taigi, iš viso UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neapmokėjo UAB „Betogama“, įskaitant už dvi grąžintas cisternas, 527 032,20 Lt, t. y. sumą, artimą tai, kurios UAB „Betogama“ neapmokėjo ieškovei ir dėl kurios yra byloje pareikštas ieškinys. Skirtumas tarp UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ nesumokėtos UAB „Betogama“ sumos ir Betogamos ieškovei nesumokėtos sumos susidaro iš esmės tik dėl to, kad UAB „Betogama“ į kainą sąskaitose faktūrose papildomai įskaičiuodavo transportavimo išlaidas (kurą pagal sutartis iš ieškovės sandėlio Matuizų km, Varėnos rajone paimdavo UAB „Betogama“ samdomas transportas). Bylos duomenys patvirtina, jog paskutinį 48 271,69 Lt mokėjimą ieškovei 2011 m. spalio 5 d. UAB „Betogama“ atliko už 25821 kg mazuto cisterną (2011 m. rugsėjo 17 d. važtaraštis Nr. 0061) pagal 2011 m. rugsėjo 17 d. PVM sąskaitą faktūrą PARD Nr. 0061 (t. 1, b. l.93, 163; t. 4, b. l. 68). Tą pačią 2011 m. rugsėjo 17 d. UAB „Betogama“ išrašytos sąskaitos faktūros Nr. 1109042 už pristatytą 25821 kg mazuto siuntą UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ jau neapmokėjo (t. 2, b. l. 33, 106), kaip ir likusių dar devynių naftos produktų siuntų. Būtent po to nutrūko ir UAB „Betogama“ atsiskaitymai su ieškove ir nuo 2011 m. rugsėjo 19 d. iki 2011 m. spalio 4 d. už devynias kuro cisternas pagal sąskaitas faktūras Nr. 0062-0070 UAB „Betogama“ ieškovei nesumokėjo (t. 1, b. l. 94-102, 164-172).

53Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus specialisto išvadoje nurodoma (t. 5, b. l. 48-86), jog UAB „Betogama“ savarankiškai nebuvo pajėgi prisiimti įsipareigojimus pagal sutartį su ieškove. 2011 m. sausio 1 d. šios įmonės pradelsti įsipareigojimai buvo 1 219 792,58 Lt, 2012 m. sausio 1 d. – net 1 589 340,31 Lt ir įmonė atitiko nemokios būseną. Bylos dokumentai rodo, jog prieš pat naftos produktų pardavimo sutarčių sudarymą UAB „Betogama“ veiklos nevykdė (šią aplinkybę pripažįsta ir atsakovas T. A.), 2011 m. vasario 2 d. ir 2011 m. balandžio 8 d. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ apmokėjo bendrovės „Lesto“ sąskaitas už UAB „Betogama“ , 2011 m. vasario 23 d. paskolino UAB „Betogama“ 5000 Lt (t. 2, b. l. 56, 57, 147). UAB „Betogama“ veiklą buvo nutarta atnaujinti, pakeičiant jos veiklos sritį iš betono trinkelių gamybos į prekybą naftos produktais.

54Nurodytos aplinkybės, kaip ir kiti įrodymai, liudijantys UAB „Betogama“ blogą turtinę padėtį Naftos produktų pardavimo sutarčių sudarymo metu bei faktinį jos nemokumą (įmonės finansinės atskaitomybės dokumentai - t. 1, b. l. 170-177), neabejotinai patvirtina faktą, jog atsiskaityti už ieškovės tiekiamą produkciją UAB „Betogama“ apyvartinių lėšų neturėjo ir atsiskaitinėjo lėšomis, gautomis iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“.

55Pirkėjo UAB „Betogama“ dalyvis UAB „EKSIMETA“, būdamas faktiniu sprendimus dėl įmonės valdymo priimančiu asmeniu, lėmė ne tik tokios verslo sandorių dėl naftos produktų pirkimo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ poreikiams schemos sudarymą, bet ir galimybę bet kuriuo momentu ir bet kokiu pretekstu sutarties vykdymą nutraukti. Atsižvelgiant į kreditorių sudėtį (pagrindiniai kreditoriai UAB „EKSIMETA“, UAB „KARPIS“ - susijusios įmonės; UAB „KARPIS“ vienintelis akcininkas yra R. K. – t. 6, b. l. 108-110) ir jų reikalavimų dydį (UAB „EKSIMETA“ patvirtintas kreditorinis reikalavimas - 3,66 mln. Lt, UAB „KARPIS“- 30 800 Lt), UAB „Betogama“ kreditoriai naftos tiekimo sutarčių sudarymo metu nekėlė UAB „Betogama“ nemokumo klausimo (t. 2, b. l. 115-118), nes susiję didieji kreditoriai nelaikė jos skolų pradelstomis, netgi didino savo kreditorinius reikalavimus UAB „Betogama“ atžvilgiu, taigi jie bet kuriuo momentu galėjo pareikšti apie įmonės nemokumą arba to nedaryti. Būdama didžiausia UAB „Betogama“ kreditore, UAB „EKSIMETA“ nepagrįstai dar labiau didino UAB „Betogama“ įsiskolinimą – teikė patalpų apsaugos paslaugas nekilnojamam turtui už 10 000 Lt kainą per mėnesį, kai UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ UAB „Betogama“ už šių patalpų nuomą mokėjo tik po 1 Lt už 1 kv. m. (355 Lt per mėnesį). Teismo posėdžio pirmosios instancijos teisme 2013 m. vasario 1 d. metu (t. 4, b. l. 109-134) UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ atstovai negalėjo paaiškinti, kodėl UAB „Betogama“ sutarė už patalpų apsaugą savo akcininkui UAB „EKSIMETA“ mokėti tokią ženklią sumą, tas pačias patalpas nuostolingai nuomodama kitai UAB „EKSIMETA“ kontroliuojamai įmonei.

56UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ kuro tiekimo sutarčių vykdymo metu ėmė didinti užsakymų kiekį nuo 100 tonų 2011 m. kovo mėnesį, 200 tonų - 2011 m. balandžio-gegužės mėnesiais, 400 tonų - 2001 m. birželio mėnesį, o 2011 m. liepos mėnesį užsakė net 1000 tonų (t. 1, b. l. 17-27) ir nutraukė atsiskaitymą su ieškove, kai pateiktos produkcijos kiekiai iš esmės padidėjo (t. 4, b. l. 11-68; t. 1, b. l. 33-60). Sąžiningas pirkėjas, būdamas nepatenkintas produkcijos kokybe, ją reguliariai tikrintų, reikštų pardavėjui pretenzijas, mažintų jos kiekį arba galiausiai perkamos nekokybiškos produkcijos iš viso atsisakytų. Todėl tokie naftos produktų pardavimo sutarčių vykdymo veiksmai, kai produkcijos pirkėjas yra faktiškai nemokus, tačiau didinami jos perkami kiekiai, moki susijusi bendrovė nutraukia atsiskaitymus už gaunamą ir gamyboje sunaudojamą produkciją, irgi teisėjų kolegijos vertinami kaip suderinti ir nesąžiningi bei atlikti kontroliuojant vienam asmeniui – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ dalyviui UAB „EKSIMETA“, veikiančiam per R. K.. Kaip minėta, būtent nuo UAB „Betogama“ akcininko, kuris buvo ir didžiausias kreditorius, priklausė ir sprendimas – ar kreiptis į teismą dėl UAB „Betogama“ bankroto, ar ne, jeigu kreipėsi kitas kreditorius – ar prieštarauti valdomos bendrovės bankrotui, nes nuo jo valios priklausė įsiskolinimų traktavimas pradelstais.

57Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat kitoje civilinėje byloje priimtus ir įsiteisėjusius teismų sprendimus, kurie šioje byloje turi prejudicinę galią (CPK 182 straipsnio 2 punktas) pripažįsta nepagrįstais atsakovų argumentus, kad mazuto tiekimo sutarčių, sudarytų su ieškove, vykdymas buvo nutrauktas ir su ieškove nebuvo atsiskaityta dėl pačios ieškovės neteisėtų veiksmų – tiekiamos produkcijos blogos kokybės. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 18 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-88-613/2015) ir Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. liepos 8 d. nutartyje (civilinė byla Nr. 2-1315-370/2016) nustatė, jog UAB „UAB „Betogama“ pretenzijų dėl UAB „JUMPS“ tiekto mazuto nereiškė, mazuto neatitikties nustatytiems sutartyje kokybės reikalavimams UAB „Betogama“ neįrodė, sutartyje nustatytos mėginių paėmimo kuro kokybei nustatyti tvarkos, pretenzijų reiškimo terminų nesilaikė, priešingai, didino užsakomus perkamo mazuto kiekius. Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 2011/02-01 3.1 punkte buvo nustatyta, kad už faktiškai parduotas prekes apmokama per 5 darbo dienas pagal ieškovės pateiktas PVM sąskaitas – faktūras pervedant pinigines lėšas banko pavedimu (t. 1, b. l. 17), o Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutarties Nr. 2011/02-02 3.3 punkte numatyta, kad UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ įsipareigoja už pateiktą mazutą sumokėti užsakyme nustatytais terminais ir tvarka (t. 1, b. l. 21). Minėtų sutarčių 5 punkte nustatyti reikalavimai, kuriuos turi atitikti tiekiamas mazutas. Sutarčių 5.3 punktas numatė, jog pirkėjas turi teisę pareikšti pretenzijas dėl prekės kokybės per septynias dienas nuo prekės gavimo dienos. Ėminiai dėl prekės kokybės imami tik iš autotransporto priemonės cisternos, o jeigu prekė išpilta į rezervuarus, prieš tai nepaėmus mėginio, laikoma, jog prekė priimta ir pagal kokybę (t. 1, b.l. 18, 22). UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ nesilaikė nurodytos sutartyse numatytos mazuto kokybės patikros procedūros ir terminų. Tik 2011 m. rugsėjo 14 d. ir 2011 m. spalio 11 d. UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pateikė UAB „Betogama“ pretenzijas dėl nekokybiško mazuto (t. 3, b.l. 71-72), nurodė, kad patirti nuostoliai sudaro 904 298 Lt (t. 3, b.l. 73). Taigi mazuto kokybės klausimas imtas kelti tarp susijusių asmenų (UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“), nesilaikant sutartyse įtvirtintų procedūrų ir tuo pačiu metu, kai buvo nutraukti atsiskaitymai su ieškove už tiekiamą produkciją. Tuo tarpu UAB „Betogama“ pretenziją ieškovei dėl nekokybiško mazuto ir patirtų nuostolių atlyginimo pateikė bei pareikalavo pervesti 904 298,71 Lt nuostolių tik 2011 m. spalio 13 d. (t. 3, b. l. 93-95). Atsiskaitymų su ieškove nutraukimui pateisinti, teisėjų kolegijos nuomone, susijusios įmonės nesąžiningai parengė tariamos žalos dėl kuro kokybės faktą ir dydį patvirtinančius dokumentus (t. 2, b. l. 140-150; t. 3, b. l. 61-76), tačiau tai darė ne pagal Naftos produktų pardavimo sutartyse numatytas produkcijos kokybės patikros procedūras (t. 1, b. l. 17-24), nebendradarbiavo su tiekėju, užfiksavo tik nedidelio kiekio mazuto utilizavimą, nors buvo sunaudota ir neatsiskaityta už ženkliai didesnį gautos produkcijos kiekį, pardavėjo (ieškovės) sutartyje nustatyta tvarka apie netinkamą kuro kokybę ir tokius savo veiksmus neinformavo, todėl remtis tokiais įrodymais, kaip nepatikimais, nėra pagrindo. Jie prieštarauja kitiems anksčiau įvertintiems įrodymams ir atitinka tik susijusių bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ interesus - viena vertus, sumažinti UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ debitorinį įsiskolinimą nemokiai UAB „Betogama“ už faktiškai gautą ir gamyboje sunaudotą mazutą, antra vertus, išvengti UAB „Betogama“ atsiskaitymo už šią produkciją su ieškove.

58Teisėjų kolegija daro išvadą, jog žalos ieškovei atsiradimą iš esmės lėmė aplinkybė, kad vykdant sudarytą kuro tiekimo sutartį pirkėjas (UAB „Betogama“) nutarė su pardavėju (ieškove) neatsiskaityti. Bendrais suderintais susijusių asmenų veiksmais nutarus UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ neatsiskaitinėti už kurą su UAB „Betogama“, pagrindu nurodant tariamą produkcijos netinkamą kokybę, UAB „Betogama“ galimybės atsiskaityti su ieškove neturėjo ir tai tapo kilusių padarinių – neatsiskaitymo su ieškove bei žalos padarymo jai priežastimi.

59Kaip minėta anksčiau, įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo specialiųjų ar fiduciarinių pareigų pažeidimu, o ne vien aplinkybe, kad įmonė negali padengti skolos savo kreditoriams. Kad būtų galima taikyti įmonės vienasmeniam valdymo organui civilinę atsakomybę, būtina savarankiškai nustatyti šio asmens civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, jos padarinius (žalą), priežastinį neteisėtų veiksmų ir žalos ryšį (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006). Minėta, jog faktiniam įmonės vadovui už neteisėtais veiksmais padarytą žalą civilinė atsakomybė taikoma tokiais pačiais pagrindais ir sąlygomis, kaip ir įmonės vadovui de iure (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014). CK 6.263 straipsnio 1 dalis numato, jog kiekvienas asmuo privalo elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pareigos elgtis sąžiningai nevykdymas reiškia asmens kaltus veiksmus, sudarančius pagrindą civilinei atsakomybei kilti, t. y. nesąžiningų veiksmų konstatavimas reiškia asmens kaltę (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Be to teismų praktikoje išaiškinta, kad teismas, spręsdamas dėl juridinio asmens dalyvio ar vadovo civilinės atsakomybės, neprivalo nustatyti sandorių neteisėtumo, nes tam pakanka konstatuoti šių asmenų veiksmų nesąžiningumą ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti juridinio asmens dalyviui ir vadovui subsidiariąją civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. vasario 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2004).

60Sutarčių dėl naftos produktų pardavimo sudarymo aplinkybės, susijusių įmonių ir fizinių asmenų ryšiai patvirtina, jog veiksmai, susiję su sutarties sudarymu ir vykdymu, buvo derinami iš vieno centro – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir Betogamos akcininko UAB „EKSIMETA“. Byloje surinktų ir teismo įvertintų rodymų visuma (įmonių artimos sąsajos, tas pats susijusių įmonių akcininkas, tas pats susijusių įmonių valdybos pirmininkas, jo veiksmai sprendžiant šių įmonių aukščiausiojo personalo paskyrimo į pareigas klausimus, esminių įmonėms sutarčių sudarymo ir vykdymo klausimus, įmonės ekonominės veiklos pakeitimo ar nutraukimo klausimus) įrodo (CPK 185 straipsnis), jog UAB „EKSIMETA“ anksčiau nurodytais neteisėtais veiksmais atliko įmonės dalyviui įstatymų nepriskirtas funkcijas, kurios priklauso įmonės vadovo kompetencijai, t.y. faktiškai vykdė įmonės vadovo funkcijas. Aplinkybė, jog UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ vykdė skirtingą veiklą ir nebuvo priklausomos viena nuo kitos, patvirtina, kad ne UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ darė poveikį UAB „Betogama“ sprendimams ir jos atsiskaitymams su ieškove, bet abiejų šių įmonių akcininkas UAB „EKSIMETA“ darė poveikį tiek UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, tiek ir UAB „Betogama“ sprendimams. Būdama vienintelis bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ akcininkas, UAB „EKSIMETA“, veikdama per valdybos pirmininką R. K., iš esmės buvo vienasmenis nurodytų bendrovių valios reiškėjas ir įgyvendintojas, visiškai nevaržomai kontroliuojantis ir valdantis šias įmones. UAB „EKSIMETA“, bet ne jos valdomų įmonių vienasmeniai valdymo organai, faktiškai priiminėjo sprendimus esminiais šioje byloje aktualiais klausimais. Kiti susiję asmenys – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, atsakovas T. A. šiuo atveju buvo tik vykdytojai. UAB „Betogama“ vadovo atsakovo T. A. neteisėti ir nesąžiningi veiksmai pasireiškė tuo, kad tokiems padariniams (neatsiskaitymui su ieškove) kilti sudarė sąlygas - pasirašė sutartis su ieškove ir su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, nealikus per nustatytus terminus ir pagal sutartyse nustatytą procedūrą tiekiamo kuro kokybės patikros, pripažino UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pretenzijas UAB „Betogama“ dėl produkcijos kokybės pagrįstomis, be teisinio pagrindo įformino dviejų kuro cisternų grąžinimą bei utilizavimą, pasirašė su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ tarpusavio atsiskaitymų suderinimo aktus (t. 2, b. l. 140-150), t. y. aktyviai dalyvavo nesąžiningoje schemoje, siekiant išvengti atsiskaitymo su ieškove. T. A. buvo UAB „Betogama“ vadovas de iure ir siekė sudaryti anksčiau nurodytų veiksmų teisėtumo ir tikroviškumo įspūdį.

61Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei sudarius sutartį su nemokiu subjektu UAB „Betogama“, be ne su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, kuriai ir reikėjo produkcijos, ir šių įmonių akcininkui UAB „EKSIMETA“ tokiu būdu paskirsčius verslo rizikas, tai savaime nelėmė neigiamų ieškovei padarinių, nes atsiskaitymai už tiekiamą mazutą su ieškove vyko ir UAB „Betogama“ esant nemokiai. Prieš sudarant sutartį su UAB „Betogama“ ieškovė aiškinosi UAB „Betogama“ turtinę padėtį, žinojo jos finansinius sunkumus, ir, nepaisant to, sutartį sudarė, sutartis buvo galiojanti, realiai vykdoma. Taigi, atsakovų atliktų veiksmų teisėtumo požiūriu vien sutarties sudarymo faktas, ieškovei žinant apie kitos šalies blogą turtinę padėtį, savaime nepripažintinas esantis tiesioginiame priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais. Kita vertus, nors UAB „EKSIMETA“ turėjo teisę paskirstyti verslo riziką tarp UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“, tačiau tai turėjo daryti sąžiningai kitų asmenų interesų atžvilgiu. Ieškovė UAB „JUMPS“ siekė sutartį sudaryti būtent su mokia UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, šią aplinkybę pripažino ir atsakovas T. A. apeliacinės instancijos teismo 2015 m. rugsėjo 3 d. posėdžio metu. Verslo skaidrumo ir kreditorių interesų užtikrinimo požiūriu pasiūlymas sudaryti sandorį su nemokia įmone susijusios mokios įmonės interesais vertintinas kaip nesąžiningas veiksmas, nors kita šalis ir žinojo ar galėjo sužinoti apie blogą kitos sutarties šalies turtinę padėtį. Sandoris su nemokia bendrove visada žymiai rizikingesnis ir turi būti vykdomas tik tinkamai šalims bendradarbiaujant bei veikiant sąžiningai. T. N. produktų pardavimo sutarties sudarymas su nemokia bendrove, kai produkcija buvo reikalinga kitai susijusiai mokiai bendrovei, galinčių kilti kreditoriui neigiamų padarinių požiūriu yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su šiais padariniais. Be to, yra pagrindas pripažinti, jog atsakovai elgėsi nesąžiningai ir sutarties vykdymo metu, jų nesąžiningi veiksmai vykdant sutartį yra tiesioginiame priežastiniame ryšyje su žalos ieškovei padarymu. Situacija, kai kreditorius pasitikėjo tokia verslo schema (kai produkcija tiekiama mokiam verslo subjektui, bet sutartis sudaroma su nemokiu ir nemokus juridinis asmuo už produkciją tiekėjui atsiskaito tik gavęs apmokėjimą iš susijusio mokaus subjekto ir nuo to yra priklausomas), nors ir žinodamas apie kontrahento nemokumą, tokie veiksmai, kai sutarties vykdymo metu mokus verslo subjektas nutraukia atsiskaitymą su susijusiu nemokiu juridiniu asmeniu, dėl ko šis negali vykdyti prievolės kreditoriui, ne tik prieštarauja geriems verslo standartams bei praktikai, bet ir neatitinka pamatinių sąžiningumo, įpareigojimo vengti situacijos, kai asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens ar trečiųjų asmenų interesams, principų. Nėra jokio pagrindo tokiu atveju susijusių juridinių asmenų verslo riziką perkelti sąžiningam kreditoriui.

62Įrodžius atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama, atsakovai šios prezumpcijos nenuginčijo (CK 6.248 straipsnio 1 dalis). Teisėjų kolegija sprendžia, jog atsakovų veiksmus, kurie pažeidė ieškovė (kreditorės) interesus, nėra pagrindo kvalifikuoti kaip paprastą neatsargumą ar įprastą įmonės komercinės-ūkinės veiklos riziką. Pagal nustatytas bylos aplinkybes, kai už gautą produkciją su UAB „Betogama“ galėjo atsiskaityti ją gamyboje sunaudojusi susijusi įmonė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, atsakovų veiksmai vertintini kaip tyčiniai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012).

63Dėl žalos ieškovei dydžio byloje ginčo nėra. Ieškinio sumą atitinka ieškovės kreditorinis reikalavimas, su ja neatsiskaičius pagal naftos produktų pardavimo sutartį, patvirtintas UAB „Betogama“ bankroto byloje, kurį sudaro neatlyginta pagal sutartį prievolės suma 445 848,07 Lt (129 126,52 Eur) bei 26 790,65 Lt (7759,11 Eur) dydžio netesybos ir palūkanos, iš viso - 472 638,72 Lt (136 885,63 Eur) (t. 2, b. l. 117-118; t. 5, b. l. 68; t. 6, b. l. 13).

64Nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir kilusių padarinių, kaltę), pagal pareikštą ieškovės tiesioginį ieškinį atsakovams taikytina civilinė atsakomybė generalinio delikto pagrindu, jiems nevykdžius bendro pobūdžio civilinės pareigos elgtis taip, kad savo veiksmais nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis) (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2009 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-517/2009; 2012 m. vasario 1d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr.3K-3-19/2012 ir kt.). Atsakovo UAB „EKSIMETA“, kaip UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir UAB „Betogama“ dalyvio, atliktus nesąžiningus veiksmus kvalifikuoti pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį nėra pagrindo, nes jo neteisėti veiksmai priskirtini ne dalyvio ar dalyvių susirinkimo, bet įmonės vadovo kompetencijai. Faktiniam vadovui už neteisėtais veiksmais padarytą žalą atsakomybė kyla tais pačiais pagrindais, kaip ir įmonės vadovui de iure (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-389/2014).

65Nesąžiningi, suderinti atsakovų veiksmai nukreipti prieš konkretaus kreditoriaus (UAB „JUMPS“) interesus, vienas iš atsakovų UAB „EKSIMETA“ yra didžiausias UAB „Betogama“ kreditorius, todėl ieškovė turėjo teisę reikšti byloje atsakovų atžvilgiu tiesioginį individualų ieškinį, nors pagrindinis skolininkas UAB „Betogama“ yra bankrutavusi įmonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-266/2006; 2014 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-389/2014 ir kt.).

66Dėl atsakovų atsakomybės rūšies pagrindinio skolininko prievolės atžvilgiu

67Kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, tiek įmonės dalyvio, tiek vadovo (faktinio vadovo) atsakomybė kreditoriui už dėl jų kaltės neįvykdytas juridinio asmens prievoles yra subsidiarioji (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2012; 2011 m. kovo 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-130/2011).

68Byloje nustatyta, jog pagrindinis skolininkas bankrutuojanti įmonė „Betogama“ negali pats įvykdyti prievolės kreditorei – ieškovei. Šią aplinkybę patvirtina UAB „Betogama“ bankroto administratoriaus apeliacinės instancijos teismui pateikti duomenys apie įmonės turtą, įsiskolinimą kreditoriams bei kreditorių eiles: iš esmės visas UAB „Betogama“ turtas jau realizuotas, gauta turto realizavimo pajamų už 80 000 Eur, kitų pajamų - 50 231,70 Eur; teismo patvirtintų ir neapmokėtų kreditorinių reikalavimų suma yra 1 548 870,71 Eur, tame tarpe pirmos eilės kreditoriams – 9 295,15 Eur, antros eilės – 18 921,51 Eur, trečios eilės (kurioje yra ieškovė) – 1 520 654,05 Eur. Taigi, atsižvelgiant į pirmos bei antros eilės kreditorių reikalavimų dydį, išieškotinų iš bankrutuojančios įmonės trečios eilės kreditorių reikalavimų dydį, ieškovės reikalavimo dydį bendroje trečiosios eilės kreditorių reikalavimų sumoje, įmonės turimų lėšų dydį, patenkinus pirmos ir antros eilės kreditorių reikalavimus, įmonės administravimo išlaidas, kurių galutinis dydis šiuo metu nėra žinomas, bankroto byloje realiai gali būti patenkinta tik labai maža ieškovės reikalavimo dalis (preliminariai iki 9 procentų reikalavimo sumos).

69Vertinant, ar yra priežastinis ryšys tarp juridinio asmens dalyvio ir (arba) vadovo nesąžiningų veiksmų ir fakto, kad pagrindinis skolininkas negali įvykdyti prievolės kreditoriui, svarbūs nesąžiningų veiksmų padariniai – pagrindinio skolininko nemokumas, o ne konkretus kreditoriui neįvykdytos prievolės dydis. Kreditoriui kreipiantis į teismą dėl subsidiarios atsakomybės už juridinio asmens prievoles taikymo, kreditorius dar gali nežinoti, kokio dydžio žalos patirs, t. y. kai dar nėra žinoma, kokiu mastu prievolės kreditoriui neįvykdys pagrindinis skolininkas. Todėl nagrinėjamoje byloje ieškovės pareikštų reikalavimų pagrįstumui nustatyti pakanka nustatyti priežastinį ryšį tarp atsakovų nesąžiningų veiksmų ir pagrindinio skolininko nemokumo, o ne konkrečios kreditoriui kilusios žalos dydžio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. liepos 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2012). Todėl ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą subsidiariai pagal neįvykdytą bankrutuojančio asmens BUAB „Betogama“ prievolę yra pagrįstas ir tenkintinas.

70Dėl atsakovų atsakomybės rūšies ieškovės atžvilgiu

71Jeigu nustatoma, jog žalos padarė keli asmenys, teismas turi nustatyti, kokios rūšies atsakomybė atsiranda atsakingiems už žalą asmenims (dalinė, subsidiarioji, solidarioji). Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį solidarioji skolininkų pareiga preziumuojama, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu (CK 6.279 straipsnio 1 dalis). Bendru laikomi žalos padarymo atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys, t. y. kai priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-186/2011). Teismų praktikoje pripažįstama, jog solidariajai atsakomybei kilti būtina nustatyti, pavyzdžiui, bendrus neteisėtus veiksmus pasekmių atžvilgiu arba vien tik bendrus neteisėtus veiksmus, tačiau netgi nėra būtina, kad visų atsakingų už žalos atsiradimą asmenų atsakomybės pagrindas būtų tas pats (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-59/2008; 2008 m. balandžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2008; 2009 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-458/2009).

72Vadovo funkcijas faktiškai vykdęs įmonės dalyvis UAB „EKSIMETA“ ir įmonės vadovas T. A., vykdydamas įmonės dalyvio nurodymus, atlikto tuos pačius veiksmus, kurie sukėlė tuos pačius padarinius – žalos konkrečiam kreditoriui (ieškovei) padarymą – UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ turint mazuto realų poreikį, o UAB „Betogama“ esant faktiškai nemokiai, pagal abiejų suderintą ir vykdomą verslo schemą, kai pagal sutartis tiekiamą kurą faktiškai gauna moki ir turinti galimybę apmokėti už produkciją UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, o atsiskaityti už ją turi faktiškai nemoki UAB „Betogama“, buvo užsakinėjami vis didesni mazuto kiekiai (t. 1, b. l. 25-31; t. 6, b. l. 74) iš tiekėjo UAB „JUMPS“ ir, nesant jokios pagrįstos įrodymais priežasties ir pagrindo, tokios verslo schemos (dviejų Naftos produktų pardavimo sutarčių) vykdymas ir atsiskaitymai už mokios įmonės realiai gautą produkciją buvo nutraukti. Ieškovės atžvilgiu atliktų neteisėtų veiksmų sekoje nėra galimybės tiksliai nustatyti, kiek vieno ar kito atsakovo (vadovo de facto ir de iure vadovo) neteisėti veiksmai lėmė kilusius padarinius – žalos ieškovei atsiradimą, todėl už padarytą žalą kreditoriui jie turi atsakyti solidariai. Tai nėra kliūtimi šiems asmenims, sprendžiant jų tarpusavio reikalavimus vienas kito atžvilgiu, atlyginus ieškovei padarytą žalą, įrodinėti ir nustatyti nelygias jų atsakomybės dalis, atsižvelgiant į kiekvieno iš jų kaltę (CK 6.279 straipsnio 2 dalis).

73Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas

74Tenkintinas taip pat ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnis). Procesinės palūkanos atlieka kompensuojamąją funkciją, nes jos skirtos atlyginti būsimus, nuo teisminio proceso pradžios iki teismo sprendimo įvykdymo susidariusius, kreditoriaus nuostolius, o pagrindas jas priteisti yra skolininko atsakomybė už tai, kad jis prievolės nevykdė geruoju ir dėl to jo kreditorius kreipėsi į teismą. Taigi prievolė mokėti procesines palūkanas yra išvestinė, o ne savarankiška, todėl nustačius teisinį pagrindą atsakovų solidariajai atsakomybei taikyti, pareiga mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už praleistą piniginės prievolės atlyginti žalą įvykdymo terminą taip pat yra solidarioji (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459/2012; 2013 m. liepos 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-422/2013 ir kt.). Civilinė byla pagal ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo Klaipėdos apygardos teisme iškelta 2012 m. rugpjūčio 1 d. Atsakovė UAB „EKSIMETA“ yra privatus juridinis asmuo, todėl už piniginės prievolės mokėjimo termino praleidimą ji privalėtų mokėti šešių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 2 dalis), atsakovas T. A. – penkių procentų dydžio metines palūkanas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis) už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Kadangi šių atsakovų prievolė mokėti procesines palūkanas yra solidari, o vienas iš skolininkų yra fizinis asmuo (ne verslininkas ir ne privatus juridinis asmuo), teisėjų kolegijos nuomone, nėra teisinio pagrindo jo atžvilgiu taikyti griežtesnę, nei numatyta įstatyme, civilinę atsakomybę, todėl iš atsakovų solidariai priteisiamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

75Dėl procesinės bylos baigties

76Pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų bylai reikšmingų aplinkybių, susijusių su pagal mazuto tiekimo sutartis parduodamo mazuto kokybe ir atsiskaitymų pagal sutartį tarp ieškovės ir UAB „Betogama“ nutraukimo tikrosiomis priežastimis, netinkamai įvertino surinktus byloje įrodymus, susijusius su atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. vaidmeniu ir atliktais veiksmais sudarant bei vykdant nurodytas sutartis, su bendrovių UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“, UAB „EKSIMETA“ ir UAB „Betogama“ tarpusavio sąsajomis, dėl ko netinkamai kvalifikavo tarp ginčo šalių susiklosčiusius deliktinės civilinės atsakomybės santykius bei priėmė nepagrįstą bei neteisėtą sprendimą. Todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas ir priimamas naujas sprendimas – ieškinį tenkinti, priteisiant subsidiariai, pagrindinio skolininko BUAB „Betogama“ prievolei įvykdyti, 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) žalos atlyginimą ieškovei UAB „JUMPS“ solidariai iš atsakovų UAB „KARPIS“, kuris yra UAB „EKSIMETA“(pagrindinio skolininko akcininko ir faktinio vadovo) teisių perėmėjas, ir T. A. (pagrindinio skolininko vadovo), taip pat procesines palūkanas nuo bylos iškėlimo iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

77Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių

78CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teismui panaikinus pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą ir patenkinus ieškinio reikalavimus dėl žalos atlyginimo, perskirstytinos ginčo šalių procese patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 5 dalis).

79Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių klausimą, būtina įvertinti, jog dalis ieškovės UAB „JUMPS“ ieškinio reikalavimų atsakovams UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ ir BUAB „Betogama“ jau yra išspręsti įsiteisėjusiais teismų sprendimais. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieškinio dalį dėl Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 14 d. sutarties Nr. 2011/02-01 ir Naftos produktų pardavimo 2011 m. vasario 22 d. sutarties Nr. 2011/02-02 pripažinimo apsimestiniais sandoriais, UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ pripažinimo faktiniu pirkėju, 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) skolos bei procesinių palūkanų priteisimo iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ bei iš ieškovės UAB „JUMPS“ priteisė atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ 17 666 Lt bylinėjimosi išlaidų. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. kovo 14 d. nutartimi pakeitė sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, sumažino iš ieškovės UAB „JUMPS“ atsakovei UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ priteistų bylinėjimosi išlaidų sumą iki 8 000 Lt, kitą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį paliko nepakeistą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, išnagrinėjęs bylą pagal ieškovės UAB „JUMPS“ kasacinį skundą dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo ir apeliacinės instancijos teismo nutarties dalių, kuria atmestas ieškinys dėl žalos atlyginimo atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T. A., panaikino Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis atmesti ieškinio reikalavimą dėl 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo iš UAB „EKSIMETA“ ir T. A., ir iš naujo nagrinėti apeliacinės instancijos teismui perdavė tik bylos dalį pagal savarankišką ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo. Kitą Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutarties dalį Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paliko nepakeistą. Byloje kasacinis teismas patyrė 13 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, ir nurodė, jog šių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas kartu su kitų bylinėjimosi išlaidų paskirstymu paliktinas spręsti teismui, išnagrinėsiančiam bylą iš esmės (CPK 93 straipsnis). Taigi bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas pagal ieškinio reikalavimą dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais ir 136 885,63 Eur priteisimo iš UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ tarp ieškovės UAB „JUMPS“, atsakovų UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ yra išspręstas įsiteisėjusia Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. kovo 14 d. nutartimi. Dėl to teisėjų kolegija šiuo sprendimu sprendžia tik dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp ieškovės UAB „JUMPS“ ir atsakovų UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėjo UAB „KARPIS“) bei T. A., patirtų nagrinėjant ieškovės reikalavimą dėl žalos atlyginimo.

80CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Pagal Lietuvos Respublik?s teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos) 8.2. punktą už ieškinio parengimą taikomas 2,5 koeficientas, už dubliką, tripliką – 1,5 koeficientas (8.3. punktas), už apeliacinį skundą, jeigu advokatas dalyvavo pirmosios instancijos teisme – 1,7 koeficientas (8.10. punktas), už kitus dokumentus bei atsikirtimus taikomas 0,4 koeficientas (8.16 punktas), už vieną teisinių konsultacijų, atstovavimo teisme, pasirengimo teismo ar parengiamajam posėdžiui valandą, dalyvavimo derybose dėl taikos sutarties sudarymo valandą ar asmens atstovavimo ikiteisminėse ginčų sprendimo institucijose, jeigu tas pats ginčas vėliau tapo teisminiu, valandą 0,1 koeficientas (8.19 punktas), skaičiuojamas nuo Lietuvos statistikos departamento skelbiamo už praėjusio ketvirčio vidutinio mėnesinio bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje.

81Kadangi ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovų UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėjas – UAB „KARPIS“) bei T. A. tenkinamas, ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis priteistinos jos patirtos bylinėjimosi išlaidos (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškovė nurodė, kad pirmosios instancijos teisme patyrė 6818,12 Lt (1975,66 Eur), apeliacinės instancijos teisme – 1600 Eur išlaidų už advokato suteiktas teisines paslaugas ir pateikė šias išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius įrodymus – suteiktų teisinių paslaugų išklotines, sąskaitas – faktūras ir mokėjimo pavedimus (t. 4, b. l. 87-92; t. 6, b. l. 32-36). Kadangi išlaidas teisinei pagalbai apmokėti, susijusias su tų pačių procesinių dokumentų teismui parengimu (ieškinio, apeliacinio skundo ir kt.) ir dalyvavimu tuose pačiuose teismo posėdžiuose (pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose) ieškovė turėjo ne tik pagal pareikštą savarankišką ieškinį atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T. A. dėl žalos atlyginimo, kuris yra tenkinamas, bet ir pagal ieškovės pareikštą ieškinį atsakovėms UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ dėl sandorių pripažinimo apsimestiniais, kuris buvo teismų atmestas, todėl proporcingai patenkintų reikalavimų daliai ieškovei priteisiama pusė patirtų atstovavimo išlaidų – 1787,33 Eur ((1975,66 + 1600):2) (CPK 93 straipsnio 2 dalis), po 893,66 Eur iš kiekvieno atsakovo.

82Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei

83Teismas žyminio mokesčio už teismo procesinių veiksmų atlikimą paskirstymo tarp šalių bei priteisimo valstybei klausimus sprendžia ex officio. Byloje ieškovės pareikštas reikalavimas dėl 472 638,72 Lt (136 885,63 Eur) žalos atlyginimo yra turtinis ir turėjo būti apmokestintas proporciniu žyminiu mokesčiu nuo ieškinio sumos (CPK 80 straipsnio 1 dalis, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas) - 2527 Eur dydžio suma. Šios žyminio mokesčio sumos ieškovė už ieškinio reikalavimą dėl žalos atlyginimo nesumokėjo. Nuo žyminio mokesčio, reiškiant savarankišką ieškinį dėl žalos atlyginimo atsakovams UAB „EKSIMETA“ ir T. A., ieškovė pagal įstatymą nėra atleista. Pagal tokio pobūdžio reikalavimą atsakovu nėra traukiama bankrutuojanti įmonė, todėl CPK 83 straipsnio 1 dalies 8-9 punktai šiuo atveju netaikytini. Tokio paties dydžio žyminiu mokesčiu ieškovė neapmokėjo ir apeliacinio skundo, kuriuo ginčijo ir pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinys dėl žalos priteisimo iš atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. (CPK 80 straipsnio 4 dalis). Todėl nurodytos žyminio mokesčio sumos priteisiamos lygiomis dalimis po 2527 Eur (2527 x 2 : 2) iš atsakovų UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėjas UAB „KARPIS“) ir T. A. į valstybės biudžetą (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Nors kasacinio skundo dėl Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo ir Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m . kovo 14 d. nutarties ieškovė taip pat neapmokėjo žyminiu mokesčiu, nėra pagrindo šią žyminio mokesčio sumą išieškoti iš atsakovų, kadangi apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo panaikinta dėl absoliutaus teismo sprendimo negaliojimo pagrindo ir byla grąžinta nagrinėti iš naujo apeliacinės instancijos teismui, o tokiu atveju pagal įstatymą šalies sumokėtas žyminis mokestis yra grąžinamas (CPK 87 straipsnio 1 dalies 7 punktas).

84Iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis taip pat priteisiama 13 Eur kasaciniame teisme bei 3 Eur apeliacinės instancijos teisme patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, iš viso 16 Eur, po 8 Eur iš kiekvieno atsakovo (CPK 92, 96 straipsniai).

85Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 93 straipsniu

Nutarė

86Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį, kuria buvo atmestas ieškovės UAB „JUMPS“ ieškinio reikalavimas dėl žalos 136 885,63 Eur (472 638,72 Lt) priteisimo subsidiariai iš atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A..

87Dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „JUMPS“ ieškinio reikalavimą dėl žalos priteisimo tenkinti visiškai.

88Priteisti ieškovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) solidariai iš atsakovų uždarosios akcinės bendrovės „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T. A. (asmens kodas ( - ) subsidiariai, bankrutuojančiai uždarajai akcinei bendrovei „Betogama“ (įmonės kodas 300630589) neįvykdžius savo prievolės pagal 2011 m. vasario 14 d. Naftos produktų pardavimo sutartį Nr. 2011/02-01, 136 885,63 Eur (vieną šimtą trisdešimt šešis tūkstančius aštuonis šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus 72 ct) (472 638,72 Lt) žalos atlyginimo.

89Priteisti ieškovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) solidariai iš atsakovų UAB „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T. A. (asmens kodas ( - ) penkių procentų dydžio metines palūkanas už priteistą žalos atlyginimo sumą 136 885,63 Eur, kurią sumokėti praleistas terminas, nuo bylos iškėlimo teisme dienos - 2012 m. rugpjūčio 1 d. - iki šio teismo sprendimo (priteistos žalos atlyginimo sumos) visiško įvykdymo.

90Priteisti ieškovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) iš atsakovų UAB „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T. A. (asmens kodas ( - ) po 893, 66 Eur (aštuonis šimtus devyniasdešimt tris eurus 66 ct) iš kiekvieno atsakovo bylinėjimosi išlaidų.

91Priteisti iš atsakovų UAB „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T. A. (asmens kodas ( - ) po 2527 Eur (du tūkstančius penkis šimtus dvidešimt septynis eurus) žyminio mokesčio bei po 8 Eur (aštuonis eurus) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų iš kiekvieno atsakovo į valstybės biudžetą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė „JUMPS“ (toliau – UAB „JUMPS“)... 5. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ su pareikštu ieškiniu... 6. Atsakovė BUAB „Betogama“ su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dalyvavo kuro... 7. Atsakovė UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėja - UAB „KARPIS“) su... 8. A. T. A. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad dirbo UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO... 9. Klaipėdos apygardos teismas, išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės... 10. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 12. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė... 13. Klaipėdos apygardos teismas 2013 m. kovo 14 d. sprendimu atmetė ieškinio... 14. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs ginčijamų sandorių sudarymo ir... 15. III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentai... 16. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „JUMPS“ prašo panaikinti Klaipėdos... 17. 1. Ieškovė dėl sandorio sudarymo su UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“... 18. 2. Pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad UAB... 19. 3. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, jog UAB „EKSIMETA“... 20. 4. Pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimo taisykles, kadangi... 21. A. T. A. atsiliepime prašo apeliacinį skundą atmesti ir Klaipėdos apygardos... 22. Atsakovė UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ atsiliepime prašo... 23. Atsakovė UAB „EKSIMETA“ (teisių perėmėja – UAB „KARPIS“)... 24. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos 2016 m. rugsėjo 2 d. teismo... 25. IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir... 26. Dėl bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme ribų... 27. Pagal CPK 320 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas, bylos nagrinėjimo... 28. Kaip minėta anksčiau, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, šioje civilinėje... 29. Dėl ieškovės pasirinkto byloje pažeistos teisės gynimo būdo, reikalaujant... 30. Lietuvos Aukščiausias Teismas 2015 m. vasario 13 d. nutartyje, priimtoje... 31. Bylos dalį pagal pareikštus reikalavimus dėl atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir... 32. Ieškovė rašytiniuose paaiškinimuose (t. 6, b. l. 14-30) patvirtino, jog... 33. Atsakovai nuo pat bylos nagrinėjimo pradžios teigė, kad atsiskaitymas už... 34. Dėl įmonės dalyvio ir vadovo civilinės deliktinės atsakomybės už... 35. Pagal CK 2.50 straipsnio 3 dalį, kai juridinis asmuo negali įvykdyti... 36. Įmonės administracijos vadovas atsako už įmonės komercinės veiklos... 37. Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę,... 38. Juridinio asmens dalyvio interesai ne visada privalo sutapti su paties... 39. Tokiu būdu, atsižvelgiant į valdymo organo ir dalyvio funkcijų... 40. Dėl kreditoriaus teisių gynimo, pareiškiant ieškinį prievolės negalinčio... 41. Bankrutuojančios įmonės kreditorių interesus gina įmonės bankroto... 42. Tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tais... 43. Dar vėlesnėje kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad įmonės... 44. Tačiau jeigu akcininko ar valdymo organo neteisėti veiksmai nukreipti į... 45. Taigi ieškovė šioje byloje turėjo pagrindą reikšti individualų... 46. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą kasacinio teismo praktiką, sprendžiant... 47. Dėl ieškinio reikalavimų atsakovų UAB „EKSIMETA“ ir T. A. atžvilgiu... 48. Pirmosios instancijos teismas ginčijamame sprendime konstatavo, jog atsakovė... 49. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamoje byloje, siekiant išnagrinėti... 50. Bylos duomenys patvirtina, jog byloje dalyvaujantys asmenys atsakovai UAB... 51. Šalių paaiškinimais, liudytojo S. P. parodymais (t. 4, b. l. 109-134),... 52. Byloje taip pat nustatyta ir dėl to nėra ginčo, jog produkcijos pagal Naftos... 53. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie LR VRM Vilniaus apygardos... 54. Nurodytos aplinkybės, kaip ir kiti įrodymai, liudijantys UAB „Betogama“... 55. Pirkėjo UAB „Betogama“ dalyvis UAB „EKSIMETA“, būdamas faktiniu... 56. UAB „Betogama“ ir UAB „MARIJAMPOLĖS PIENO KONSERVAI“ kuro tiekimo... 57. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, taip pat kitoje... 58. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog žalos ieškovei atsiradimą iš esmės... 59. Kaip minėta anksčiau, įmonės vadovo civilinė atsakomybė grindžiama jo... 60. Sutarčių dėl naftos produktų pardavimo sudarymo aplinkybės, susijusių... 61. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovei sudarius sutartį su nemokiu subjektu... 62. Įrodžius atsakovų neteisėtus veiksmus, jų kaltė preziumuojama, atsakovai... 63. Dėl žalos ieškovei dydžio byloje ginčo nėra. Ieškinio sumą atitinka... 64. Nustačius visas atsakovų civilinės atsakomybės sąlygas (neteisėtus... 65. Nesąžiningi, suderinti atsakovų veiksmai nukreipti prieš konkretaus... 66. Dėl atsakovų atsakomybės rūšies pagrindinio skolininko prievolės... 67. Kaip minėta šioje nutartyje anksčiau, tiek įmonės dalyvio, tiek vadovo... 68. Byloje nustatyta, jog pagrindinis skolininkas bankrutuojanti įmonė... 69. Vertinant, ar yra priežastinis ryšys tarp juridinio asmens dalyvio ir (arba)... 70. Dėl atsakovų atsakomybės rūšies ieškovės atžvilgiu... 71. Jeigu nustatoma, jog žalos padarė keli asmenys, teismas turi nustatyti,... 72. Vadovo funkcijas faktiškai vykdęs įmonės dalyvis UAB „EKSIMETA“ ir... 73. Dėl reikalavimo priteisti procesines palūkanas... 74. Tenkintinas taip pat ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovų solidariai... 75. Dėl procesinės bylos baigties... 76. Pirmosios instancijos teismas neišaiškino visų bylai reikšmingų... 77. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp šalių... 78. CPK 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas... 79. Sprendžiant bylinėjimosi išlaidų paskirstymo tarp bylos šalių klausimą,... 80. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 81. Kadangi ieškinio reikalavimas dėl žalos atlyginimo iš atsakovų UAB... 82. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo valstybei... 83. Teismas žyminio mokesčio už teismo procesinių veiksmų atlikimą... 84. Iš atsakovų valstybei lygiomis dalimis taip pat priteisiama 13 Eur... 85. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 86. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. kovo 14 d. sprendimo dalį,... 87. Dėl šios ieškinio reikalavimo dalies priimti naują sprendimą –... 88. Priteisti ieškovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) solidariai iš... 89. Priteisti ieškovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) solidariai iš... 90. Priteisti ieškovei UAB „JUMPS“ (įmonės kodas 300621266) iš atsakovų... 91. Priteisti iš atsakovų UAB „KARPIS“ (įmonės kodas 140248684) ir T. A....