Byla 2-493-381/2015
Dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Artūro Driuko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), Gintaro Pečiulio ir Alvydo Poškaus,

2teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Konsela“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-5435-781/2014, kuria atmestas ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Konsela“ ieškinys atsakovui bankrutavusiai kredito unijai (toliau tekste – BKU) „Vilniaus taupomoji kasa“ dėl netesybų (delspinigių) sumažinimo ir išspręstas bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje kilęs ginčas dėl sutartinių netesybų mažinimo ir bylinėjimosi išlaidų dydžio.

6Ieškovas UAB „Konsela“ ieškinyje prašė sumažinti atsakovo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ pagal 2012 m. kovo 21 d. ieškovo su atsakovu sudarytą paskolos sutartį Nr. 12-00092 LTL (toliau tekste – Paskolos sutartis) įskaitytų ir priskaičiuotų delspinigių dydį iki teismų praktikoje priimto 0,02 proc. dydžio už kiekvieną uždelstą dieną, priteisti iš atsakovo ieškovui 9 849,43 Lt įskaitytų delspinigių sumą ir šią sumą įskaityti palūkanoms ir pagrindinei skolai pagal Paskolos sutartį dengti. Ieškovas nurodė, kad 2012 m. kovo 21 d. šalys sudarė Paskolos sutartį, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 60 000 Lt paskola smulkiam verslui. Paskolos grąžinimo terminas nurodytas 2012 m. gruodžio 25 d. Vėliau šis terminas pratęstas iki 2013 m. gegužės 25 d., o dar vėliau – iki 2014 m. kovo 25 d. Suėjus paskolos grąžinimo terminui, ieškovas neturėjo finansinių galimybių grąžinti visą paskolą, tačiau atliko periodinius mokėjimus paskolai dengti. Atsakovas 2014 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu informavo ieškovą, kad nutrauks Paskolos sutartį ir kad jo skola atsakovui tą dieną sudaro 72 253,43 Lt, iš šios sumos 53 980,81 Lt negrąžintos paskolos, 2 577,55 Lt palūkanų ir 15 695,07 Lt delspinigių. Atsakovas per visą laikotarpį nuo Paskolos sutarties sudarymo dienos jau buvo įskaitęs 10 943,81 Lt delspinigių. Ieškovas, mokėdamas įmokas paskolai dengti, tikėjosi, kad atsakovas padengs priskaičiuotas palūkanas ir dalį paskolos, tačiau atsakovas įskaitė sumokėtas pinigų sumas į delspinigius. Paskolos sutarties 2.10 punkte numatyti 0,2 proc. delspinigiai už kiekvieną vėlavimo dieną. Nagrinėjamu atveju ši sutartis buvo sudaryta atsakovo ir sąlyga dėl delspinigių ieškovui buvo pateikta pačioje sutartyje, todėl ji vertinama kaip primestinė. Ieškovo manymu, šalių Paskolos sutartyje numatyto dydžio delspinigiai yra neprotingai dideli, nustatyti atsakovui pasinaudojus pranašesne padėtimi dėl to, kad jis yra ekonomiškai stipresnė šalis, bei sudarantys atsakovui sąlygas nesąžiningai pelnytis ieškovo sąskaita. Bendra netesybų suma (26 638,88 Lt = 15 695,07 Lt + 10 943,81 Lt) sudaro 49 proc. negrąžinto kredito sumos (53 980,81 Lt), todėl, vadovaujantis teisingumo, sąžiningumo ir protingumo kriterijais teismas turi sumažinti atsakovo įskaitytą delspinigių sumą nuo 10 943,81 Lt iki 1 094,38 Lt. Sumažinus delspinigių dydį, iš atsakovo ieškovui priteistina 9 849,43 Lt suma. Faktas, jog atsakovas į ieškovo sumokėtą sumą įskaitė delspinigius ir palūkanas, ieškovo teigimu, neatima galimybės mažinti netesybas, nes sumokėjimas ir įskaitymas nėra tapatūs veiksmai.

7Atsakovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su juo nesutinka. Atsakovo teigimu, ieškovas, pasirašęs Paskolos sutartį, patvirtino, jog visos sutarties sąlygos su juo buvo aptartos ir jos jam išaiškintos prieš pasirašant sutartį. Ieškovas taip pat sutiko su šios sutarties 17 punkte numatyta įmokų paskirstymo tvarka, todėl jis nepagrįstai teigia, kad nebuvo suderinta šalių valia dėl tokio sumokėtų sumų įskaitymo į delspinigius atlikimo. Ieškovas yra verslo subjektas, turintis patirties verslo ir derybų srityje, todėl jis suprato pasirašomos Paskolos sutarties sąlygas ir galėjo numatyti sutarties neįvykdymo pasekmes. Be to, ieškovas dėl Paskolos sutartyje numatytų delspinigių dydžio sumažinimo kreipėsi į atsakovą tik tuomet, kai jau pasibaigė paskolos grąžinimo terminas ir bankroto administratorius išsiuntė ieškovui raštus dėl sutarties nutraukimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas savo noru jau sumokėjo kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, jos negali būti mažinamos. Ieškovas, norintis sumažinti delspinigių dydį, pirmiausiai turėjo siekti sutarties sąlygų pakeitimo, t. y. vadovautis CK 6.223 straipsnio norma.

8II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

9Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovo atsakovui 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidų. Teismas nurodė, kad ieškovo reikalavimas dėl netesybų (delspinigių) mažinimo nuo sutartyje numatytų 0,2 proc. iki 0,02 proc. yra nepagrįstas (CPK 178 straipsnis) ir konstatavo, kad ginčo Paskolos sutartis buvo sudaryta tarp verslo subjektų, turinčių patirties verslo ir derybų srityje, galinčių numatyti įsipareigojimų nevykdymo padarinius ir laisva valia pasirinkti sutarties sąlygas, taip pat ir dėl delspinigių. Teismas, spręsdamas dėl sutartinių delspinigių dydžio pagrįstumo, atsižvelgė į tai, jog paskolos suma sudarė 60 000 Lt, Paskolos sutarties įvykdymo terminas buvo nukeliamas du kartus, t. y. iki 2013 m. gegužės 25 d., o vėliau – iki 2014 m. kovo 25 d. Ši aplinkybė, teismo vertinimu, patvirtina, kad ieškovas geranoriškai sutiko su atsakovo siūlomomis sutarties įvykdymo sąlygomis. Sutarties vykdymo metu bendradarbiaujant su atsakovu ir keičiant sutarties įvykdymo terminą, ieškovas nė karto nekėlė delspinigių dydžio klausimo. Tik gavęs pranešimą dėl sutarties nutraukimo ieškovas kreipėsi į atsakovą dėl delspinigių sumažinimo, o kitą dieną, nesulaukęs atsakovo atsakymo, šiuo pagrindu pareiškė ieškinį teisme. Be to, paskutiniuoju šalių susitarimu ieškovui buvo sudarytas itin palankus paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštis, kadangi tris mėnesius ieškovas turėjo mokėti po 2 000 Lt įnašą. Realiai ieškovas buvo grąžinęs 6 000 Lt paskolos, tai sudaro 1/10 visos paskolintos sumos.

10Teismo vertinimu, ieškovui nebuvo pagrindo tikėtis, kad jam mokant įmokas paskolai dengti, pirmoje eilėje jo įmokos bus skirtos palūkanoms ir paskolai dengti, o tik paskui – delspinigiams. Atsakovas 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2014 m. balandžio 29 d. ieškovo pervestas 5 828,98 Lt ir 5 114,83 Lt sumas panaudojo delspinigiams dengti. Paskolos sutartimi šalys sulygo, jog įmokos, gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti atsakovo turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti, trečiąja – palūkanoms, ketvirtąja – pagrindinei prievolei vykdyti. Toks susitarimas neprieštarauja CK 6.54 straipsniui, reglamentuojančiam įmokų paskirstymą, kadangi šalys galėjo susitarti kitaip. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad 2012 m. spalio 31 d. atsakovo valdybos posėdyje svarstant ieškovo prašymą pratęsti suteiktos paskolos grąžinimo terminą, atidedant paskolos mokėjimą iki 2013 m. balandžio 25 d., šį prašymą buvo siūloma tenkinti su sąlyga, jog ieškovas sumokės delspinigius ir priskaičiuotas palūkanas. Todėl teismas ieškovo veiksmus, 2012 m. lapkričio 2 d. atliekant įmokas, t. y. sumokant 3 240,01 Lt palūkanų ir 5 828,98 Lt delspinigių, pripažino savanoriškais, žinant jų mokėjimo paskirtį ir pasekmes, todėl padarė išvadą, kad, vadovaujantis CK 6.258 straipsnio 3 dalimi, sumokėtos netesybos negali būti mažinamos.

11Teismas padarė išvadą, kad apskaičiuotų delspinigių dydis – 16 313 Lt, palyginus su suteiktos paskolos dydžiu (60 000 Lt), negali būti pripažintas neatitinkančiu protingumo, teisingumo principų. Pats ieškovas netinkamai vykdė savo prievolę atsakovui, nuolat atidėliojo jos įvykdymą, tai didino delspinigių dydį, todėl ieškovas turi prisiimti dėl to kilusias neigiamas pasekmes. Kadangi ieškovas laisva valia įsipareigojo paskolą grąžinti atsakovui iki 2014 m. kovo 25 d., tačiau šios pareigos neįvykdė, atsakovas turėjo teisinį pagrindą už kiekvieną pavėluotą atsiskaityti dieną skaičiuoti 0,2 proc. delspinigius.

12Teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovui pastarojo turėtas 3 000 Lt išlaidas advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintomis rekomendacijomis dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, atsižvelgęs į tai, kad suteiktos atsiliepimo į ieškinį parengimo bei atstovavimo teismo posėdyje paslaugos už 3 000 Lt neviršija šiose rekomendacijose numatytų maksimalių atlygio dydžių.

13III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

14Ieškovas UAB „Konsela“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį ir priimti naują – ieškinį tenkinti ir perskaičiuoti priteistinas bylinėjimosi išlaidas. Ieškinio netenkinus, mažinti skundžiama teismo nutartimi priteistas bylinėjimosi išlaidas iki protingo dydžio.

15Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

161. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, nepaisant to, jog abi Paskolos sutarties šalys yra verslo subjektai, tai nesuponuoja jų lygiateisiškumo, nes sutartis yra paruošta atsakovo, dėl šios sutarties sąlygų derybų nebuvo, t. y. sutartis pasirašyta prisijungimo būdu, atsakovui pateikus savo sąlygas, o ieškovas, norėdamas gauti paskolą, turi su jomis sutikti. Šiuo atveju ieškovas, kaip paskolos gavėjas, yra vartotojas, nepriklausomai nuo to, jis yra fizinis asmuo ar verslo subjektas. Atsakovas, kaip stipresnioji šalis, pasinaudojo padėtimi ir nustatė neprotingai didelį delspinigių dydį.

172. Tai, kad ieškovas, gavęs pranešimą dėl Paskolos sutarties nutraukimo, kreipėsi į atsakovą dėl delspinigių mažinimo, o kitą dieną šiuo pagrindu pareiškė ieškinį teisme, patvirtina ne ieškovo nenorą geruoju spręsti tarp šalių iškilusias problemas, kaip nepagrįstai konstatavo teismas, bet įrodo ieškovo siekį bendradarbiauti ir išvengti papildomų išlaidų dėl bylinėjimosi teisme.

183. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas 2012 m. spalio 31 d. valdybos posėdyje svarstant ieškovo prašymą pratęsti suteiktos paskolos grąžinimo terminą bei siūlant šį prašymą tenkinti su sąlyga, kad ieškovas sumokės delspinigius ir priskaičiuotas palūkanas, nedalyvavo ir nebuvo informuotas nei žodžiu, nei raštu apie paskolos grąžinimo termino pratęsimo sąlygą sumokėti delspinigius ir priskaičiuotas palūkanas. Ieškovui paskolų vadybininkas telefonu nurodė, kad būtina padengti vėlavimą pagal Paskolos sutartį, tačiau ieškovas nežinojo, kad didžiąją dalį sudarys delspinigiai. UAB „Konsela“ neturėjo pagrindo manyti, kad, pratęsiant suteiktos paskolos grąžinimo grafiką, jam, visų pirma, liepiama sumokėti delspinigius, kadangi ieškovas kreipėsi su prašymu pratęsti mokėjimo grafiką ir atsakovo valdybos sprendimu tai buvo leista padaryti, o jokių papildomų sąlygų UAB „Konsela“ nežinojo ir apie jas nebuvo pranešta.

194. Teismo nutartyje netinkamai nurodytas apskaičiuotų delspinigių dydis. Reikalaujamų sumokėti 15 695,07 Lt netesybų dydis, kai 10 943,81 Lt delspinigių sumą atsakovas jau yra įskaitęs, yra neprotingas, akivaizdžiai per didelis, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį – kredito suteikimą įmonei, padarytą prievolės pažeidimą, jo padarinius, ieškovo pajamas, turtinę padėtį, negrąžintą kreditą (53 980,81 Lt), nesumokėtas palūkanas (2 577,55 Lt). Bendra netesybų suma (26 638,88 Lt) sudaro 49 proc. negrąžinto kredito sumos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, jei delspinigiai įskaitomi, nesant suderintos šalių valios dėl tokio įskaitymo, teismas gali, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, mažinti delspinigių dydį. Nurodytos nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y., ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad delspinigiai nagrinėjamu atveju buvo įskaityti be šalių suderintos valios, jie mažintini bent jau iki teismų praktikoje priimtino 0,02 proc. dydžio.

205. Teismo priteistos 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui yra neprotingai didelės, kadangi ši civilinė byla yra nesudėtinga ir siauro dalyko (dėl delspinigių dydžio mažinimo), ji truko neilgai, joje nebuvo rašomi papildomi procesiniai dokumentai ar atliekami papildomi procesiniai veiksmai, vyko tik vienas teismo posėdis (neviršijęs vienos valandos). Be to, atsakovas yra bankrutuojanti (šiuo metu – bankrutavusi) įmonė, kuriai atstovauja bankroto administratorius, turintis teisinį išsilavinimą, tačiau papildomai sudarė sutartį su advokato kontora, nors turi galimybę pats atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme. Teisme atsakovą atstovavo advokato padėjėja, todėl dėl šios priežasties būtų protinga mažinti bylinėjimosi išlaidų dydį, nes pagal Rekomendacijas advokato padėjėjo maksimalūs įkainiai gali sudaryti iki 80 procentų advokatui leidžiamo maksimalaus įkainio už paslaugas.

21Atsakovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą prašo jį atmesti. Jis nurodo tokius nesutikimo su atskiruoju skundu argumentus:

221. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo nelygiavertėje padėtyje derantis dėl paskolos sutarties sąlygų ir kad atsakovas, kaip stipresnioji šalis, nustatė neprotingai didelį delspinigių dydį. Ieškovui buvo suteikta paskola verslui. Pagal Paskolos sutartį paskolos grąžinimas ir palūkanų mokėjimas prasidėjo tik po daugiau nei 1 metų nuo paskolos gavimo. Per šį laikotarpį ieškovas paskola naudojosi atsakovui nemokėdamas jokių įmokų. Taigi, sudarant sutartį, buvo susitarta dėl tokio mokėjimo grafiko, kuris palankus paskolos gavėjui, t. y. ieškovui. Sutartyje numatyti 0,2 proc. dydžio delspinigiai subalansuoja šalių interesus, nes negali būti visos sąlygos palankios tik paskolos gavėjui.

232. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas nė karto nekėlė klausimo dėl delspinigių dydžio sutarties vykdymo metu, jis aktyviai derėjosi dėl kitų Paskolos sutarties sąlygų keitimo.

243. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas piktnaudžiauja savo teise ir gali praturtėti ieškovo sąskaita, nustatydamas 0,2 proc. delspinigius Paskolos sutartyje, nes ieškovas laisva valia pasirašė sutartį, kurioje aiškiai nurodyta paskolos gavėjo atsakomybė.

254. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad įskaityta 10 943,81 Lt delspinigių, kadangi iš teismui pateiktos mokėjimų suvestinės matyti, kad 2014 m. balandžio 29 d. įskaityta tik 2 347,27 Lt delspinigių, tokia tvarka, kokia numatyta Paskolos sutarties 17 punkte.

265. Teismas iš ieškovo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai įvertinęs rekomendacijose nustatytus maksimalius dydžius už suteiktas teisines paslaugas, kitus kriterijus, reikšmingus sprendžiant dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio.

276. Ieškovo ieškinio reikalavimas neaiškus ir nepagrįstas nei faktinėmis aplinkybėmis, nei teisės normomis. Jei ieškovas siekia ne sandorio dalies pripažinimo negaliojančia dėl Paskolos sutartyje numatytos sąlygos dėl delspinigių dydžio, o sutarties sąlygos pakeitimo, jis turėjo veikti pagal CK 6.223 straipsnio nuostatas. Ieškovas, ignoruodamas šią teisės normą, numatančią, jog, visų pirma, šalių susitarimu turi būti siekiama pakeisti sutarties sąlygą, ieškovas elgiasi nesąžiningai. Dėl to ieškovui skirtina bauda už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis (CPK 95 straipsnio 2 dalis).

  1. Apeliacinės instancijos teismo teisiniai argumentai ir išvados

28Atskirasis skundas atmestinas.

29CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Šios nuostatos taikytinos ir atskiriesiems skundams nagrinėti (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas ex officio taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų. Šiuo atveju tokių pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

30Kadangi apeliacinės instancijos teisme keliamas ginčas dėl materialiosios teisės normų, reglamentuojančių netesybų (delspinigių) mažinimą, ir proceso teisės normų, reglamentuojančių bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimą, taikymo ir aiškinimo, todėl teisėjų kolegija pasisako dėl šių apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentų, nes jie sudaro apeliacijos objektą. Be to, teisėjų kolegijos nuomone, visų pirma, būtina aptarti ieškovo pasirinktą ir taikytiną byloje pažeistų teisių gynimo būdą, nes ieškinyje dėstomi faktiniai ir teisiniai argumentai, atsižvelgiant į pareikštą reikalavimą ir prašomą taikyti teisių gynimo būdą, turi kai kurių prieštaravimų.

31Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo

32Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto asmens teisė ir vienas pagrindinių civilinio proceso teisės principų, įtvirtintas Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalyje, Teismų įstatymo 4 straipsnyje, CPK 5 straipsnio 1 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6, 13 straipsniai). Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos. Pareiškiantis ieškinį asmuo turi aiškiai suformuluoti ieškinio dalyką ir pagrindą tam, kad teismas, vadovaudamasis koncentracijos ir ekonomiškumo principais (CPK 7 straipsnis), galėtų tinkamai atlikti vieną iš savo tikslų – kuo greičiau atkurti šalių teisinę taiką (CPK 2 straipsnis). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką. Taigi proceso įstatyme nustatytas reikalavimas ieškinyje nurodyti faktines aplinkybes, kurių pagrindu reiškiamas reikalavimas, bei šias aplinkybes pagrindžiančius įrodymus (CPK 111 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas), tačiau nereikalaujama, kad į teismą besikreipiantis asmuo nurodytų įstatymus, kuriais grindžia savo reikalavimus, t. y. teisiškai kvalifikuotų ginčą. Kasacinis teismas, formuodamas teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, yra pasisakęs, kad ieškinio dalykas – tai materialusis teisinis reikalavimas, ieškovo pasirinktas pažeistų ar ginčijamų teisių gynimo būdas. Ieškovas turi teisę ir pareigą pasirinkti bei tiksliai suformuluoti ieškinio dalyką, t. y. suformuluoti jį taip, kad būtų aišku, kokio materialiojo teisinio rezultato siekiama iškeliant bylą, nes būtent tinkamas ieškinio dalyko (ir pagrindo) suformulavimas užtikrina tinkamą teisės kreiptis į teismą įgyvendinimą, leidžia apibrėžti bylos teisminio nagrinėjimo ribas ir sudaro pagrindą įstatymo nustatytu ir ieškovo pasirinktu būdu apginti pažeistas teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2008; 2014 m. vasario 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2014; 2014 m. gegužės 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2014). Materialiosios teisės požiūriu, pareikštu reikalavimu suinteresuotas asmuo pasirenka vieną ar kelis pažeistos teisės gynimo būdus, įtvirtintus CK 1.138 straipsnyje. Civilinių teisių gynimo būdai – tai materialiojo teisinio pobūdžio reikalavimai, reiškiami asmens, kurio teisės pažeistos arba kuriam gresia jų pažeidimo pavojus, ir skirti pažeistoms civilinėms teisėms apginti arba civilinių teisių pažeidimui išvengti. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t. y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir mastą, teisės perdavimo kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2012). Toks teisės į teisminę gynybą įgyvendinimas atitinka dispozityvumo, proceso šalių lygiateisiškumo ir rungimosi principus. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų teisių gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 straipsnis), išskyrus kai tam tikrų kategorijų bylose reikia apginti viešąjį interesą. Tačiau ieškovo nurodytas teisinis ieškinio pagrindas bylą nagrinėjančiam teismui nėra privalomas ir jo nesaisto. Šiuo klausimu teismų praktika yra aiški ir nuosekli, kasacinio teismo jurisprudencijoje ne kartą išaiškinta, kad teisinė ieškinio pagrindu nurodytų aplinkybių kvalifikacija, teisės normų aiškinimas ir taikymas ginčo santykiui yra išskirtinai bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. vasario 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-124/2005; 2009 m. balandžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2009; 2010 m. birželio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2010). Vadinasi, kai ieškovas, ieškinyje išdėstęs faktinį ieškinio pagrindą, netinkamai nurodo materialiosios teisės normas, jo manymu, taikytinas ginčo santykiui, teismas nėra saistomas tokios ieškovo nuomonės. Priešingai, teismas turi pritaikyti konkrečiam ginčo santykiui tinkamą teisės normą, atitinkančią faktinį ieškinio pagrindą, t. y. tinkamai kvalifikuoti ieškinyje nurodytas faktines aplinkybes. Tokie teismo veiksmai nėra vertinami kaip ieškinio ribų peržengimas, nes nei ieškinio dalykas, nei ieškinio pagrindas tokiu atveju nėra keičiami (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2, 4 punktai, 141 straipsnis) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugpjūčio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-443/2013). Tačiau ginčo objektą (ieškinio pagrindą, dalyką) byloje gali apibrėžti tik ieškovas (CPK 42 straipsnio 1 dalis), o teismas bylą nagrinėja pareikštų reikalavimų ribose ir privačiame ginče (dispozityvioje byloje) negali jų peržengti (CPK 265 straipsnio 2 dalis).

33Ieškovas ieškinyje prašė sumažinti šalių sudarytoje Paskolos sutartyje sulygtus 0,2 proc. dydžio delspinigius iki 0,02 proc. už kiekvieną uždelstą dieną ir priteisti iš atsakovo ieškovui 9 849,43 Lt įskaitytų delspinigių sumą bei šią sumą įskaityti palūkanoms ir pagrindinei skolai pagal Paskolos sutartį dengti, šį ieškinį argumentuodamas tuo, kad atsakovo įskaityti ir paskaičiuoti delspinigiai yra nepagrįstai dideli, be to, tokio dydžio delspinigių numatymas sutartyje neatitinka šalių interesų pusiausvyros. Kartu atkreiptinas dėmesys, jog pareikštiems reikalavimams pagrįsti ieškovas naudoja kai kuriuos faktinius ir teisinius argumentus, kurie turi kitiems teisių gynimo būdams būdingų požymių. Ieškovas dar iki sutarties nutraukimo ir ieškinio pateikimo teismui dienos 2014 m. rugpjūčio 18 d. (b. l. 61) kreipėsi į kreditorių, prašydamas sumažinti delspinigius pagal Paskolos sutartį, t. y. pasiūlė pakeisti sudarytą sutartį. Ieškinyje be kitų argumentų nurodoma, jog sutarties sąlyga dėl tokių didelių delspinigių atsakovo ieškovui buvo primesta, atsakovui pasinaudojant pranašesne padėtimi, kaip ekonomiškai stipresnės šalies, vienu iš teisinių ieškinio reikalavimo pagrindų įvardijamas CK 6.228 straipsnis (esminė šalių nelygybė).

34Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnyje numatytas teisių gynimo būdas (esminė šalių nelygybė) taikomas tais atvejais, kai akivaizdus šalių tarpusavio prievolių neatitikimas yra sandorio sudarymo metu. Įstatymas nenumato, kad remiantis šiuo pagrindu būtų galima sandorį pripažinti negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014). Šalių tarpusavio prievolių neatitikimas turi būti esminis – jų padėtis turi būt tokia nelygi, kad protingas žmogus tokiomis sąlygomis sutarties niekada nebūtų sudaręs. Be to, esant esminiam šalių teisių ir pareigų neatitikimui, kai viena šalis kitos sąskaita įgyja neproporcingai didelį pranašumą ir iš esmės pažeidžiama šalių interesų pusiausvyra, nukentėjusi šalis turi teisę pareikšti kitai šaliai atsisakanti sutarties ar tam tikros jos sąlygos, nesikreipiant į teismą. Kita sandorio šalis, mananti, jog sutarties ar tam tikros jos sąlygos atsisakyta nepagrįstai, turi teisę kreiptis į teismą ir ginčyti sutarties atsisakymo pagrįstumą. Tuo atveju, jeigu esminė šalių nelygybė atsiranda dėl jau sudarius sutartį pasikeitusių aplinkybių, galėtų būti taikomas CK 6.223 ir 6.204 straipsniuose numatytas teisių gynimo būdas, t. y. suinteresuotas asmuo tokiu atvejų turėtų teisę kreiptis į kitą sutarties šalį, prašydamas sutartį pakeisti, o šalims nesutarus, jos abi turi teisę dėl sutarties pakeitimo kreiptis į teismą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo; 2012 m. birželio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-306/2012; 2012 m. lapkričio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-497/2012; 2013 m. balandžio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-240/2013). Nė vienu iš šių teisių gynimo būdų, susijusių su sandorio šalių interesų pusiausvyros užtikrinimu, sudaryto sandorio ar jo dalies negaliojimu, šioje byloje ieškovas nesinaudoja. Be to kasacinio teismo taip pat išaiškinta, kad sutarties sąlyga, nustatanti netesybas, nevertintina pagal CK 6.228 straipsnio nuostatą; šio straipsnio paskirtis yra kita – ginti silpnesniąją sutarties šalį (dažniausiai vartotoją, nors tam tiktais atvejais ir verslo subjektą), kuri privalėjo sutikti su jai pasiūlytomis sutarties sąlygomis; CK 6.228 straipsnio nuostatos netaikytinos sprendžiant ginčą dėl šalių laisva valia sudarytoje sutartyje nustatytų netesybų mažinimo, nes šis klausimas reglamentuojamas CK 6.73, 6.258 straipsnių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012).

35Todėl taikyti CK 6.228 straipsnio nuostatas dėl esminės šalių nelygybės, CK 6.204 ar 6.223 straipsnių nuostatas dėl sutarties pakeitimo, taip pat sandorių negaliojimą reglamentuojančias nuostatas nagrinėjamu atveju nėra pagrindo, kadangi tokių reikalavimų šioje byloje ieškovas nereiškė, be to, jo veiksmai Paskolos sutarties vykdymo metu patvirtina, kad jis pasirinko reikšti teismui reikalavimą būtent dėl netesybų mažinimo.

36Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pasirinko būtent netesybų (delspinigių) mažinimą, kaip savo pažeistų teisių gynimo būdą. Tokiam teisių gynimo būdui, įtvirtintam CK 6.73 straipsnio 2 dalyje, nėra būtina vadovautis CK 6.228 straipsniu, tačiau šiame straipsnyje nurodytos sąlygos gali būti vertinamos sprendžiant netesybų mažinimo klausimą.

37Dėl pagrindo mažinti netesybų dydį pagal Paskolos sutartį ir dėl pareikštų ieškinio reikalavimų pagrįstumo

38Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, pateiktus įrodymus bei pagrįstai ir teisėtai pripažino, jog nagrinėjamu atveju mažinti ieškovo nurodomas sutartines netesybas (delspinigius) pagal ginčo Paskolos sutartį nuo 0,2 proc. iki 0,02 proc. nebuvo teisinio pagrindo.

39CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, inter alia dėl jų dydžio, yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Tokiu susitarimu yra išreiškiama šalių valia nustatyti tam tikras priemones, skatinančias skolininką įvykdyti prievoles ir kompensuojančias kitai šaliai atsiradusius nuostolius dėl prievolės neįvykdymo ar jos netinkamo įvykdymo. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šalių sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurių jam nereikia įrodinėti, kai skolininkas neįvykdo ar netinkamai įvykdo sutartinę prievolę (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2012 m. birželio 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012 ir kt.). Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, jog šalių sutartyje sulygtos netesybos yra jų suderinta valia nustatyta sutarties sąlyga, kuri saisto šalis tuo atveju, jeigu sutartis neįvykdoma ar netinkamai įvykdoma. Jeigu šalys sutartyje susitarė dėl tam tikro netesybų dydžio, tai sutarties neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo atveju skolininkas negali jo ginčyti, išskyrus atvejus, kai netesybos būtų neprotingos, akivaizdžiai per didelės, atsižvelgiant į konkrečios prievolės pobūdį, padarytą pažeidimą, jo padarinius, skolininko elgesį, prievolės sumą ir pan. Tokiems atvejams įstatymų leidėjo įtvirtinta teismo teisė mažinti netesybas (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis). CK 6.73 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Taip teismas kontroliuoja netesybų dydį, kad nebūtų sudaryta pagrindo šaliai piktnaudžiauti teise ir nepagrįstai praturtėti. Kadangi sutartinės netesybos yra civilinės atsakomybės forma, tai teismas, įgyvendindamas suteiktus įgalinimus mažinti neprotingai dideles netesybas, turi atsižvelgti į civilinės atsakomybės kompensacinę prigimtį ir tikslus (visiškai ir teisingai kompensuoti kreditoriaus nuostolius), be to, nesumažinti netesybų tiek, kad būtų paneigtas sutarties laisvės principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012; 2013 m. kovo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-170/2013).

40Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daug kartų yra sprendęs CK 6.73 straipsnio 2 dalies nuostatų aiškinimo ir taikymo klausimus. Ankstesnėje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje buvo teigiama, kad 0,1 proc. dydžio delspinigiai už kiekvieną praleistą paskolos grąžinimo dieną (net 36,5 proc. per metus) yra aiškiai per dideli, todėl jie mažintini iki įprastų – 0,02 proc. (t. y. 7,3 proc. metinių palūkanų) už kiekvieną praleidimo dieną (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. rugsėjo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-394/2005; 2006 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2006; 2012 m. vasario 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-62/2012 ir kt.). Nuo 2007 m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formavo praktiką, kad, kadangi įstatyme sąvokos „aiškiai per didelės netesybos“ (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) arba „neprotingai didelės netesybos“ nėra sukonkretintos (CK 6.258 straipsnio 3 dalis), todėl kriterijus, kuriuos taikant sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, nustato ir pagal juos vertina netesybas teismai, nagrinėdami konkrečias bylas, bei Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, kurio pareiga – formuoti vienodą teismų praktiką. Pagal formuojamą praktiką nurodytos aplinkybės vertintinos atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes (šalių sutartinių santykių pobūdį, ar nebuvo susitarimo taikyti išimtines arba alternatyvias netesybas, prievolės vertę, prievolės pažeidimo aplinkybes, kreditoriaus patirtų nuostolių dydį ir kt.), remiantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, sąžiningumo, protingumo principais bei siekiant nepažeisti sutarties šalių interesų pusiausvyros (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-304/2007; 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007; 2008 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-401/2008; 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010). Kriterijų sąrašas nėra baigtinis ir negalima laikyti, kad teismų praktikoje yra nustatytas konkretus priteisiamų netesybų tarifas. Sutartinių netesybų mažinimas nereiškia jų priteisimo konkrečiu 0,02 proc. tarifu. Ar konkretus netesybų dydis teismo nustatytas pagrįstai, sprendžiama įvertinant, ar teismas nepažeidė įstatymų, kuriuose suformuluoti jų mažinimo atvejai ir kriterijai, o kitus klausimus, kurie palikti spręsti teismo nuožiūra, sprendė pagal principinius teisingumo, protingumo, sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsniu) ir iš esmės tokia teise naudojosi protingai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-503/2007). Priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių aplinkybių, tas pats netesybų dydis vienu atveju gali būti pripažįstamas tinkamu, kitu – aiškiai per dideliu. Dėl to ir teismų praktikoje nėra ir negali būti vieno konkretaus dydžio, kuris neabejotinai reikštų, kad netesybos neatitinka įstatymuose nustatytų kriterijų ir turi būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-386/2010).

41Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažinti delspinigių dydį, esant įstatymuose (CK 6.73 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 3 dalis) nustatytoms sąlygoms, galima ir tais atvejais, kai delspinigiai yra įskaitomi į kitus sutartyje numatytus mokėjimus (palūkanas, pagrindinę skolą), jeigu dėl tokio įskaitymo nebuvo suderintos šalių valios. Įstatymo nuostatos dėl netesybų (baudos, delspinigių) nemažinimo, kai jos jau sumokėtos, taikymas priklauso nuo to, kokiu pagrindu buvo įvykdytas skolininko įsipareigojimas sumokėti kreditoriui netesybas už prievolės įvykdymo termino pažeidimą, t. y., ar netesybos buvo sumokėtos geruoju, ar jos buvo išieškotos ne ginčo tvarka. Tik tuo atveju, kai skolininkas geruoju sumoka kreditoriui sutartyje nustatytas netesybas, taikomos CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir CK 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatos dėl to, kad netesybos negali būti mažinamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-409/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-177/2012; 2012 m. birželio 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3k-3-303/2012 ir kt.).

42Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. kovo 19 d. ieškovas UAB „Konsela“ kreipėsi į atsakovą KU „Vilniaus taupomoji kasa“ su prašymu suteikti papildomą 60 000 Lt paskolą, kuri reikalinga užbaigti statybos projektą Sakiškių gyv., Vilniaus r., atsakovui įkeistame name (b. l. 39). Iš ieškovo prašymo paskolai (b. l. 40–42) matyti, kad ieškovas turi ir kitų įsipareigojimų atsakovui, kurie sudaro 2 167 674,73 Lt (mėnesinė mokėjimo suma – 27 000 Lt, galutinė atsiskaitymo data – 2013 m.). 2012 m. kovo 20 d. atsakovo paskolų komitetas priėmė sprendimą suteikti paskolą. 2012 m. kovo 21 d. UAB „Konsela“ ir KU „Vilniaus taupomoji kasa“ sudarė Paskolos sutartį Nr. 12-00092 LTL, pagal kurią ieškovui buvo suteikta 60 000 Lt paskola smulkiam verslui (b. l. 7–10). Aptardamos šios sutarties bendrojoje dalyje sulygtas ieškovo, kaip paskolos gavėjo, teises ir pareigas, šalys, be kita ko, numatė, kad skolininkas turi grąžinti paskolą ir sumokėti kitas pagal sutartį priklausančias mokėti sumas atsakovui, kaip paskolos davėjui, sutartyje ir tvarkaraštyje (b. l. 11) nustatytais terminais (6.5 punktas). Paskolos grąžinimui užtikrinti įkeista transporto priemonė (2.14 punktas). Šalys sulygo, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2012 m. gruodžio 25 d. Be to, Paskolos sutartyje numatyta, kad paskolos gavėjas privalo mokėti paskolos davėjui sutartyje numatytus delspinigius nuo nesumokėtos paskolos sumos už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną pagal sutartį. Sutarties specialiosios dalies 2.10 punkte nustatyta, kad delspinigiai yra 0,2 proc. Paskolos sutarties 17 punkte aptarta, kad įmokos, kredito unijos gautos vykdant prievolę, pirmiausia skiriamos atlyginti jos turėtas išlaidas, susijusias su reikalavimo įvykdyti prievolę pareiškimu, antrąja eile įmokos skiriamos delspinigiams mokėti, trečiąja eile įmokos skiriamos mokėti palūkanoms pagal jų mokėjimo terminų eiliškumą, ketvirtąja eile įmokos skiriamos pagrindinei prievolei dengti.

43Taigi šalys Paskolos sutartyje susitarė dėl delspinigių taikymo tuo atveju, jei prievolė grąžinti paskolą pagal šią sutartį bus vykdoma netinkamai ir aiškiai apibrėžė tokių delspinigių dydį, t. y. 0,2 proc. už nesumokėtą paskolos sumą už kiekvieną pradelstą mokėjimo dieną. Teisėjų kolegija atmeta, kaip nepagrįstą, apelianto argumentą, kad ieškovas, lyginant su atsakovu, laikytinas silpnesne šalimi, vartotoju, nepaisant to, kad yra juridinis asmuo, ir kad atsakovas, pasinaudodamas savo, kaip kredito įstaigos, pranašesne padėtimi, nustatė neprotingai didelį delspinigių dydį. CK 6.2281 straipsnyje pateikiama vartojimo sutarties samprata (iki 2014 m. birželio 13 d. vartojimo sutarties apibrėžimą pateikė CK 1.39 straipsnio 1 dalis). Pagal šio straipsnio 1 dalį vartojimo sutartimi verslininkas įsipareigoja perduoti vartotojui prekes nuosavybės teise arba suteikti paslaugas vartotojui, o vartotojas įsipareigoja priimti prekes ar paslaugas ir sumokėti jų kainą. To paties straipsnio 2 dalyje pateiktas vartotojo apibrėžimas – tai fizinis asmuo, su savo verslu, prekyba, amatu ar profesija nesusijusiais tikslais (vartojimo tikslais) siekiantis sudaryti ar sudarantis sutartis. Verslininkas – fizinis asmuo arba juridinis asmuo ar kita organizacija, ar jų padalinys, savo prekybos, verslo, amato arba profesijos tikslais siekiantys sudaryti ar sudarantys sutartis, įskaitant asmenis, veikiančius verslininko vardu arba jo naudai. Juridinis asmuo gali būti laikomas verslininku neatsižvelgiant į jo dalyvių teisinę formą (to paties straipsnio 3 dalis) Taigi, iš pateiktų sąvokų matyti, kad ieškovo su atsakovu sudaryta Paskolos sutartis nėra vartojimo, todėl nėra pagrindo ieškovą pripažinti vartotoju (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. lapkričio 2 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012). Pirmosios instancijos teismas, vertindamas Paskolos sutarties sudarymo aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad šią sutartį sudarė du verslo subjektai, turintys patirties verslo ir derybų srityje, galinčių įvertinti sutartinių įsipareigojimų neįvykdymo padarinius ir laisva valia nuspręsti, ar sudaryti sutartį vienomis ar kitomis sąlygomis (CK 6.156 straipsnis). Taigi, nėra pagrindo pripažinti, kad dėl tokio dydžio delspinigių ieškovas nebuvo išreiškęs laisvos valios sudarydamas Paskolos sutartį.

44Iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo (b. l. 15) matyti, kad ieškovo 2012 m. lapkričio 2 d. atliktos įmokos atsakovui įskaitytos kaip 3 240 Lt palūkanų ir 5 828,98 Lt delspinigių. Apelianto teigimu, mokėdamas įmokas paskolai dengti, jis pagrįstai tikėjosi, kad iš pradžių šios įmokos bus skirtos palūkanoms ir paskolai dengti, o tik paskui – delspinigiams. Su tokiu argumentu nėra pagrindo sutikti, atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes. Pagal 2012 m. kovo 21 d. paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį prie Paskolos sutarties (t. 1, b. l. 11) kiekvieno mėnesio 25 dieną, pradedant nuo 2012 m. birželio 25 d. (t. y. po 3 mėnesių nuo sutarties sudarymo) ir baigiant 2012 m. gruodžio 25 d., paskolos gavėjo mokėtiną sumą turėjo sudaryti dalis grąžintinos paskolos sumos ir paskaičiuotos palūkanos, t. y. 2012 m. birželio 25 d. - 9 792,64 Lt (8 372,37 Lt paskolos sumos + 1 420,27 Lt palūkanų), 2012 m. liepos 25 d. – 8 831 Lt (8 449,10 Lt paskolos sumos + 381,90 Lt palūkanų), 2012 m. rugpjūčio 25 d. – 8 831 Lt (8 500,95 Lt paskolos sumos + 330,05 Lt palūkanų), 2012 m. rugsėjo 25 d. – 8 831 Lt (8 565,93 Lt paskolos sumos + 265,07 Lt palūkanų), 2012 m. spalio 25 d. – 8 831 Lt (8 637,85 Lt paskolos sumos + 193,15 Lt palūkanų), 2012 m. lapkričio 25 d. – 8 831 Lt (8 697,43 Lt paskolos sumos + 133,57 Lt palūkanų), 2012 m. gruodžio 25 d. – 8 841,29 Lt (8 776,37 Lt paskolos sumos + 64,92 Lt palūkanų). Šiame tvarkaraštyje preliminariai paskaičiuota, kad palūkanos už 60 000 Lt paskolą sudarys 2 788,93 Lt. Nors šalys sulygo, kad galutinis paskolos grąžinimo terminas yra 2012 m. gruodžio 25 d., tačiau papildomu 2012 m. lapkričio 2 d. susitarimu (pagal ieškovo 2013 m. spalio 24 d. prašymą atidėti paskolos mokėjimą iki 2013 m. balandžio 25 d. (b. l. 48) jis buvo pratęstas iki 2013 m. gegužės 25 d. Šalys 2012 m. lapkričio 2 d. taip pat pakeitė paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafiką (b. l. 13), pagal kurį numatė, jog 2013 m. balandžio 25 d. paskolos gavėjo mokėtina suma turėtų sudaryti 32 453,62 Lt (29 879,37 Lt paskolos sumos + 2 574,25 Lt palūkanų), o 2013 m. gegužės 25 d. – 30 343,44 Lt (30 120,63 Lt paskolos sumos + 222,81 Lt palūkanų. Dar vėliau – 2013 m. balandžio 24 d. susitarimu (pagal ieškovo prašymą) paskolos grąžinimo terminas pratęstas iki 2014 m. kovo 25 d. (b. l. 7, 12, 51, 52). 2013 m. balandžio 24 d. šalys pakeitė paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo tvarkaraštį (b. l. 53), numatydamos, kad 2013 m. gegužės 25 d. mokėtina suma sudaro 2 000 Lt (1 541,40 Lt paskolos sumos + 458,60 Lt palūkanų), 2013 m. birželio 25 d. – 2 000 Lt (1 553,20 Lt paskolos sumos + 446,80 Lt palūkanų), 2013 m. liepos 25 d. – 2 000 Lt (1 579,10 Lt paskolos sumos + 420,90 Lt palūkanų), o po 6 mėnesių, t. y. 2014 m. vasario 25 d. – 28 538,10 Lt (25 605 Lt paskolos sumos + 2 933,10 Lt palūkanų), 2014 m. kovo 25 d. – 29 948,60 Lt (29 721,40 Lt paskolos sumos + 227,20 Lt palūkanų). 2014 m. gegužės 29 d. Reikalavimu-įspėjimu dėl paskolos sutarties nevykdymo, atsakovas reikalavo grąžinti jam pagal Paskolos sutartį priklausančią 53 980,81 Lt paskolos sumą su 1 672,45 Lt palūkanomis ir 8 353,68 Lt delspinigiais, iš viso – 64 009,94 Lt (b. l. 54-55). 2014 m. rugpjūčio 5 d. pranešimu BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius (2014 m. vasario 7 d. šiai kredito unijai iškelta bankroto byla) pranešė ieškovui, kad jis netinkamai vykdo sutartinius įsipareigojimus, atsakovui vėluojama grąžinti paskolos dalis sudaro 53 980,81 Lt, 2 577,55 Lt palūkanų, 15 695,07 Lt delspinigių, iš viso – 72 253,43 Lt ir jeigu nurodyto dydžio skola nebus sumokėta per 15 dienų nuo šio pranešimo gavimo dienos, Paskolos sutartis bus vienašališkai nutraukta 2014 m. rugpjūčio 22 d. dėl esminio jos pažeidimo (b. l. 14). 2014 m. rugpjūčio 18 d. ieškovas informavo atsakovą, kad yra pasiruošęs sumokėti suteiktą paskolą ir sukauptas palūkanas, bei prašė sumažinti sukauptus delspinigius iki 0,02 proc. (b. l. 62), o 2014 m. rugpjūčio 20 d. kreipėsi į teismą dėl Paskolos sutartyje numatytų delspinigių sumažinimo.

45Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas, žinodamas apie tai, kad paskolos grąžinimo terminas yra pratęstas, o paskolos grąžinimas atidėtas iki 2013 m. balandžio 25 d., negalėjo ir neturėjo tikėtis, kad 2012 m. lapkričio 2 d. atliktos įmokos galėjo būti įskaitytos tik palūkanoms ir paskolai dengti. Priešingai, atsižvelgiant į tai, kad pats apeliantas pripažįsta, jog paskolų vadybininkas po 2012 m. spalio 31 d. įvykusio atsakovo valdybos posėdžio, kuriame buvo svarstomas ieškovo prašymas pratęsti suteiktos paskolos grąžinimo terminą, atidedant paskolos mokėjimą iki 2013 m. balandžio 25 d., jį informavo apie tai, kad būtina padengti „vėlavimą pagal Paskolos sutartį“, darytina išvada, kad šių įmokų mokėjimas nebuvo skirtas paskolai dengti, kadangi jos grąžinimo terminas buvo pratęstas (CPK 178 straipsnis). Taigi minėtos įmokos pagrįstai buvo skirtos delspinigiams bei palūkanoms padengti, tuo labiau kad dėl tokios įmokų paskirstymo tvarkos šalys buvo susitarusios Paskolos sutartyje (17 punktas). Galiausiai, 2012 m. lapkričio 2 d. ir 2013 m. balandžio 24 d. šalių sudarytais susitarimais patvirtintas tas pats paskolos dydis, nepaisant atliktų ankstesnių mokėjimų (60 000 Lt), jais taip pat buvo pakeistas paskolos grąžinimo ir palūkanų mokėjimo grafikas. Tai reiškia, jog per ankstesnį Paskolos sutarties galiojimo terminą skolininko nesumokėtos delspinigių ir palūkanų sumos buvo įskaitytos į paskolos sumą, o suteiktos paskolos dydis šalių sutarimu liko nepakitęs. Ieškovas pats prašė pratęsti Paskolos sutarties terminus, sutiko su naujomis Paskolos sutarties sąlygomis, pagrindinės skolos bei palūkanų dydžiu bei nustatytu šių sumų grąžinimo grafiku, taip pat su ankstesne sąlyga dėl netesybų dydžio, nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Nei pradinėje Paskolos sutartyje, nei jos pakeitimuose nustatytų sąlygų dėl delspinigių dydžio bei dėl sutartos įmokų paskirstymo tvarkos ieškovas neginčijo ir neginčija, taigi šios sąlygos yra galiojančios. Esant tokiai sutartyje numatytai įmokų paskirstymo tvarkai ir šalių suderintiems veiksmams pakeisti Paskolos sutarties galiojimo terminus bei sąlygas dėl paskolos bei palūkanų dydžio, ieškovas negalėjo tikėtis, kad 2012 m. lapkričio 2 d. sumokėta 5 828,98 Lt suma ir 2014 m. balandžio 29 d. atlikta 5 114,83 Lt dydžio įmoka bus panaudota tik palūkanoms ir paskolai dengti, esant nepadengtiems delspinigiams, kuriuos atsakovas turėjo teisę skaičiuoti, ieškovui nevykdant sutartinių įsipareigojimų. Dėl to pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad nurodytas sumas ieškovas sumokėjo geranoriškai, pagrįstai pripažino, kad tokiu atveju sumokėtos netesybos negali būti mažinamos (CK 6.73 straipsnio 2 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-273/2005; 2007 m. kovo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2007). Ieškinyje nurodomą 10 943,81 Lt delspinigių sumą ieškovas sumokėjo iki Paskolos sutarties nutraukimo, taigi ši suma negali būti įtraukta į netesybų, apskaičiuotų sutarties nutraukimo dieną, sumą, kuri nagrinėjamoje byloje aktuali vertinant, ar netesybos nėra aiškiai per didelės. Todėl spręsdamas ieškinio reikalavimo pagrįstumo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino, ar būtent 16 313 Lt delspinigių sumą, kuri paskaičiuota Paskolos sutarties nutraukimo dieną, galima pripažinti neatitinkančia šalių interesų pusiausvyros ir teisingumo principo pagal CK 6.73 straipsnio 2 dalies ir 6.258 straipsnio 3 dalies nuostatas.

46Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ginčijamų sutarties nutraukimo dieną apskaičiuotų netesybų (delspinigių) dydžio pagrįstumo, vadovavosi kasacinio teismo suformuota praktika, kur pripažįstama, kad, sprendžiant dėl konkrečių netesybų dydžio, atsižvelgtina į tokius kriterijus: sutarties dalyko vertę, sutartinių santykių pobūdį (komercinis ar nekomercinis), neįvykdytos prievolės terminą, priskaičiuotą delspinigių (netesybų) sumą, šalių sąžiningumą, skolininko elgesį ir kitas aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, atmesdamas ieškinį dėl netesybų mažinimo, pagrįstai esminėmis bylai pripažino aplinkybes, kad Paskolos sutartis sudaryta tarp verslo subjektų, netesybos yra sutartinės, ieškovas, vykdydamas Paskolos sutartį, nesilaikė prisiimtų sutartinių įsipareigojimų, du kartus prašė atidėti paskolos mokėjimą ir tokiu būdu iš esmės pats didino sutarties nevykdymo teisinių padarinių atsiradimo riziką, atsakovas sudarė ieškovui labai palankas sąlygas naudotis suteikta paskola ir įvykdyti sutartį (pareiga mokėti įmokas ir palūkanas ieškovui buvo numatyta tik po trijų mėnesių nuo Paskolos sutarties sudarymo, kreditorius du kartus pagal skolininko prašymą pratęsė paskolos grąžinimo terminus), pratęsiant sutarties galiojimo terminą ieškovas nekėlė netesybų dydžio klausimo, po paskutinio Paskolos sutarties pakeitimo 2013 m. balandžio 24 d. iš 60 000 Lt verslo subjektui suteiktos paskolos yra grąžinta tik apie 6 000 Lt. Visos šios aplinkybės sudaro pagrindą pripažinti, kad 0,2 proc. dydžio delspinigiai, sulygti Paskolos sutartyje, yra protingo dydžio, nepažeidžia šalių interesų pusiausvyros, todėl nėra pagrindo jų mažinti.

47Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo nutarties teisėtumui ir pagrįstumui, todėl teisėjų kolegija dėl jų atskirai nepasisako.

48Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis

49Atsakovas prašo skirti ieškovui 2 896,20 Eur baudą už nesąžiningą ieškinio pareiškimą, pusę baudos sumos skiriant atsakovui.

50CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu procesinėmis teisėmis, taip pat nustatytos piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis pasekmės. Pagal formuojamą kasacinio teismo CPK 95 straipsnio normų teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, baudai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis paskirti būtinos šios sąlygos: šalies nesąžiningumas ir ieškinio, skundo ar kito procesinio dokumento, kuriame suformuluotas prašymas, nepagrįstumas, jį pateikiant teismui, arba sąmoningas veikimas prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą ir išsprendimą. Įstatyme nustatytos teisės pareikšti ieškinį ar paduoti apeliacinį skundą, remiantis kasacinio teismo pozicija, įgyvendinimas gali būti laikomas piktnaudžiavimu tik išimtiniais atvejais, kai tokia teise akivaizdžiai naudojamasi ne pagal jos paskirtį (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. vasario 24 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-145/2014, ir joje nurodytą kasacinio teismo praktiką). Piktnaudžiavimas procesinėmis teisėmis yra elgesys, kuris nustatomas remiantis objektyviais (išoriniais) jo pasireiškimo požymiais (pvz., ieškinio ar kito procesinio dokumento pateikimo aplinkybėmis, jų turiniu, tarp bylos šalių kilusio ginčo pobūdžiu ir jo teisminio nagrinėjimo eiga). Jeigu visuma aplinkybių suponuoja, kad dalyvaujantis byloje jam įstatymo suteikta procesine teise akivaizdžiai naudojasi ne pagal paskirtį, bet siekdamas kitų tikslų (pvz., sąmoningai sukelti nepatogumų kitai šaliai, užvilkinti įsiteisėjusio teismo sprendimo vykdymą), toks elgesys negali būti toleruojamas ir turi būti pripažįstamas piktnaudžiavimu, kaip tai apibrėžta CPK 95 straipsnyje, kartu taikant tokio veikimo teisines pasekmes.

51Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti aiškaus ieškovo ir apelianto piktnaudžiavimo procesine teise kreiptis į teismą teisminės gynybos fakto. Byloje esamų duomenų nepakanka padaryti išvadai, kad ieškovas ieškinį pareiškė ir apeliacinį skundą byloje pateikė siekdamas kitų tikslų, nei apginti savo teises, t. y. kad elgėsi nesąžiningai, o vienos sąlygos, kad tiek ieškinys, tiek ir apeliacinis skundas yra nepagrįsti, nepakanka skirti baudą CPK 95 straipsnio 2 dalies pagrindu.

52Dėl prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu

53D. J. pateikė apeliaciniam teismui prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais į civilinę bylą Nr. 2-493-381/2015, tačiau tokį prašymą atsisakytina priimti, kadangi jis turi būti pateiktas pirmosios instancijos teismui iki baigiamųjų kalbų pradžios (CPK 46 straipsnis).

54Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų

55Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš jo atsakovui priteista 3 000 Lt išlaidų advokato padėjėjo teisinei pagalbai apmokėti, teigdamas, kad jos yra neprotingai didelės, taip pat, kad bankroto administratorius pats galėjo atstovauti bankrutuojančią įmonę teisme. Teisėjų kolegijos vertinimu, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo keisti šios teismo nutarties dalies, kadangi ji priimta nepažeidžiant proceso teisės normų, reglamentuojančių išlaidų advokato ar advokato padėjėjo pagalbai apmokėti atlyginimo klausimą, atsižvelgiant į proceso įstatyme nustatytus kriterijus, kuriais vadovaujantis sprendžiama, ar prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis yra adekvatus advokato ar padėjėjo darbo ir laiko sąnaudoms konkrečioje byloje.

56Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Paties asmens dalyvavimas byloje neatima iš jo teisės turėti šioje byloje atstovą. Atsižvelgiant į tokią nuostatą, darytina išvada, kad atsakovo BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ bankroto administratorius teisėtai pasirinko įstatyme numatytą galimybę vesti šią bylą per atstovą, o apelianto argumentus dėl tokių bankroto administratoriaus veiksmų atitikimo bankrutavusios kredito unijos kreditorių interesams atmeta, kaip neturinčius įtakos skundžiamos teismo nutarties dalies teisėtumui ir pagrįstumui.

57CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl darbo užmokesčio dydžio. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos už šioje byloje advokato padėjėjo suteiktas teisines paslaugas, t. y. atsiliepimo į ieškinį parengimą bei atstovavimą teismo posėdyje, yra neadekvačios advokato padėjėjo turėtoms laiko ir darbo sąnaudoms, taip pat, kad neatitinka Rekomendacijose nustatytų maksimalių dydžių už tokių procesinių veiksmų atlikimą. Pažymėtina, kad, vadovaujantis Rekomendacijomis, rekomenduojami priteistini užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalūs dydžiai apskaičiuojami taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl, atsižvelgiant į tai, kad nurodytas rodiklis sudaro 714,5 Eur, bei įvertinant, kad pagal Rekomendacijų 8.2 punktą už atsiliepimo į ieškinį parengimą taikytinas 2,5 koeficientas, o už atstovavimo teisme 1 valandą – 0,1 koeficientas, taip pat, įvertindama tai, kad pagal Rekomendacijų 5 punktą už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas skaičiuojama 80 procentų šių Rekomendacijų 8 punkte nurodyto maksimalaus užmokesčio (iš viso 1 486,16 Eur = 1 857,70 Eur x 80 proc.), nėra pagrindo pripažinti, kad priteistos bylinėjimosi išlaidos yra neteisingo dydžio. Atsižvelgdama į byloje pareikštą reikalavimą dėl sutartinių delspinigių mažinimo, reikalaujantį, atsikertant į tokį reikalavimą, išsamiai išanalizuoti kitusią teismų praktiką šiuo klausimu, tai reiškia patirti daugiau, nei įprastai, laiko ir darbo sąnaudų, prieštaringai išdėstytą ieškinio faktinį ir teisinį pagrindą, teisėjų kolegija iš esmės pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, kad atsakovo patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Rekomendacijose numatytų maksimalių dydžių, todėl gali būti priteistos tokio dydžio.

58Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas, visapusiškai ir išsamiai įvertino faktines bylos aplinkybes, tinkamai pritaikė ginčo klausimui taikytinas teisės normas, todėl apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

59Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje

60Apeliaciniam teismui atsakovas pateikė prašymą dėl 1 500 Lt (434,43 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai, rengiant atsiliepimą į atskirąjį skundą, apmokėti (b. l. 119–122). Pagal Rekomendacijų 8.11 punktą už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą taikytinas 1,3 koeficientas. Atsižvelgiant į tai, kad prašomos priteisti išlaidos neviršija maksimalaus dydžio, nustatyto Rekomendacijų 8.11 punkte, šios išlaidos, atmetus ieškovo apeliacinį skundą, priteistinos iš ieškovo atsakovui (CPK 93, 98 straipsniai).

61Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 93 ir 98 straipsniais,

Nutarė

62Atsisakyti priimti D. J. prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu su savarankiškais reikalavimais į civilinę bylą Nr. 2-493-381/2015.

63Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.

64Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Konsela“ (j. a. k. 302004534) bankrutavusiai kredito unijai „Vilniaus taupomoji kasa“ (j. a. k. 112040690) 434,43 Eur (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 centus).

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje kilęs ginčas dėl sutartinių netesybų mažinimo ir bylinėjimosi... 6. Ieškovas UAB „Konsela“ ieškinyje prašė sumažinti atsakovo BKU... 7. Atsakovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į ieškinį nurodė,... 8. II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 9. Vilniaus apygardos teismas 2014 m. gruodžio 4 d. nutartimi ieškinį atmetė,... 10. Teismo vertinimu, ieškovui nebuvo pagrindo tikėtis, kad jam mokant įmokas... 11. Teismas padarė išvadą, kad apskaičiuotų delspinigių dydis – 16 313 Lt,... 12. Teismas, atmetęs ieškinį, priteisė iš ieškovo atsakovui pastarojo... 13. III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 14. Ieškovas UAB „Konsela“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus... 15. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:... 16. 1. Teismas neatsižvelgė į tai, kad, nepaisant to, jog abi Paskolos sutarties... 17. 2. Tai, kad ieškovas, gavęs pranešimą dėl Paskolos sutarties nutraukimo,... 18. 3. Teismas neatkreipė dėmesio, kad ieškovas 2012 m. spalio 31 d. valdybos... 19. 4. Teismo nutartyje netinkamai nurodytas apskaičiuotų delspinigių dydis.... 20. 5. Teismo priteistos 3 000 Lt bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo atsakovui... 21. Atsakovas BKU „Vilniaus taupomoji kasa“ atsiliepime į atskirąjį skundą... 22. 1. Ieškovas nepagrįstai teigia, kad jis buvo nelygiavertėje padėtyje... 23. 2. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, kad ieškovas nė karto nekėlė... 24. 3. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovas piktnaudžiauja... 25. 4. Ieškovas klaidina teismą teigdamas, kad įskaityta 10 943,81 Lt... 26. 5. Teismas iš ieškovo atsakovui priteisė bylinėjimosi išlaidas, tinkamai... 27. 6. Ieškovo ieškinio reikalavimas neaiškus ir nepagrįstas nei faktinėmis... 28. Atskirasis skundas atmestinas.... 29. CPK 320 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka... 30. Kadangi apeliacinės instancijos teisme keliamas ginčas dėl materialiosios... 31. Dėl ieškovo pasirinkto teisių gynimo būdo ... 32. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos – kiekvieno suinteresuoto... 33. Ieškovas ieškinyje prašė sumažinti šalių sudarytoje Paskolos sutartyje... 34. Pažymėtina, kad CK 6.228 straipsnyje numatytas teisių gynimo būdas (esminė... 35. Todėl taikyti CK 6.228 straipsnio nuostatas dėl esminės šalių nelygybės,... 36. Todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad ieškovas pasirinko būtent netesybų... 37. Dėl pagrindo mažinti netesybų dydį pagal Paskolos sutartį ir dėl... 38. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir... 39. CK 6.71 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad netesybos – tai įstatymų,... 40. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas daug kartų yra sprendęs CK 6.73 straipsnio... 41. Kasacinio teismo praktikoje taip pat išaiškinta, kad mažinti delspinigių... 42. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2012 m. kovo 19 d. ieškovas UAB „Konsela“... 43. Taigi šalys Paskolos sutartyje susitarė dėl delspinigių taikymo tuo atveju,... 44. Iš ieškovo pateikto sąskaitos išrašo (b. l. 15) matyti, kad ieškovo 2012... 45. Šie duomenys patvirtina, kad ieškovas, žinodamas apie tai, kad paskolos... 46. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl ieškovo ginčijamų sutarties... 47. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamo teismo nutarties... 48. Dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis ... 49. Atsakovas prašo skirti ieškovui 2 896,20 Eur baudą už nesąžiningą... 50. CPK 95 straipsnyje apibrėžta, kokie šalių veiksmai laikomi piktnaudžiavimu... 51. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo... 52. Dėl prašymo įtraukti į bylą trečiuoju asmeniu... 53. D. J. pateikė apeliaciniam teismui prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu... 54. Dėl pirmosios instancijos teismo priteistų bylinėjimosi išlaidų ... 55. Apeliantas ginčija pirmosios instancijos teismo nutarties dalį, kuria iš jo... 56. Pagal CPK 51 straipsnio 1 dalį asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba... 57. CPK 98 straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato... 58. Esant nurodytoms aplinkybėms konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas,... 59. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliacinėje instancijoje... 60. Apeliaciniam teismui atsakovas pateikė prašymą dėl 1 500 Lt (434,43 Eur)... 61. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 62. Atsisakyti priimti D. J. prašymą įtraukti jį trečiuoju asmeniu su... 63. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. gruodžio 4 d. nutartį palikti nepakeistą.... 64. Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „Konsela“ (j. a. k....