logo Registruotis Prisijungti

Byla 2A-38-516/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Danguolės Martinavičienės ir Gintaro Pečiulio,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“ ir atsakovų O. N. (O. N.) bei D. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo ir ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. papildomo sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-168-524/2016 pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“ ieškinį atsakovams O. N., D. M., N. K. (N. K.), mažajai bendrijai „Aranidas ir Ko“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Vita Logistics“ dėl žalos atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5

  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB) „Samskip“ kreipėsi į teismą ir, patikslinusi reikalavimus, prašė: priteisti ieškovei iš atsakovo O. N. 64 042,32 JAV dolerių, 211 405 Eur ir 108 664,93 Lt (31 471,53 Eur) žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas; pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Gyvenamasis namas), buvo perleistas atsakovės D. M. nuosavybėn 2012-06-13 pirkimo–pardavimo sutartimi, registro Nr. LP-2091; pripažinti 2012-06-13 pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir Gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovui O. N.; pripažinti 2012-10-22 sutartį, registro Nr. GB-7851, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti minėtą žemės sklypą ir Gyvenamąjį namą atsakovės D. M. nuosavybėn; pripažinti 2012-06-13 dovanojimo sutartį, registro Nr. LP-2095, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti 1/11 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį atsakovo O. N. nuosavybėn; pripažinti 2012-06-13 dovanojimo sutartį, registro Nr. LP-2093, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti 1/11 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dalį atsakovo O. N. nuosavybėn; pripažinti 2012-10-18 skolos padengimo sutartį, registro Nr. GB-7700, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), atsakovo O. N. nuosavybėn; pripažinti 2011-05-06 paprastąjį vekselį negaliojančiu nuo jo sudarymo momento; pripažinti 2013-06-12 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti automobilį „Volkswagen Golf Plus“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) atsakovo N. K. nuosavybėn; pripažinti 2012-06-13 transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti nurodytą automobilį „Volkswagen Golf Plus“ O. N. nuosavybėn; pripažinti 2012-09-19 „Vita Logistics“, UAB, akcijų perleidimo sutartį negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti 100 paprastųjų vardinių „Vita Logistics“, UAB, akcijų O. N. nuosavybėn; pripažinti negaliojančiu 2012-10-17 „Vita Logistics“, UAB, vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2012-10-1 nuo jo priėmimo momento; pripažinti negaliojančia akcijų pasirašymo sutartį, sudarytą tarp atsakovų N. K. ir „Vita Logistics“, UAB, nuo jos sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – atsakovui N. K. priteisti iš atsakovės „Vita Logistics“, UAB, už pasirašytas akcijas sumokėtus pinigus ir grąžinti atsakovės „Vita Logistics“, UAB, nuosavybėn atsakovo N. K. pasirašytas akcijas; pripažinti negaliojančia „Vita Logistics“, UAB, įstatų redakciją, įregistruotą Juridinių asmenų registre 2012-10-22; pripažinti atsakovo O. N. 2012-06-13 atlikto 102 670,24 Lt pervedimo atsakovei D. M. iš banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) (operacijos Nr. (duomenys neskelbtini)) sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – ieškovei iš atsakovės D. M. priteisti 102 670,24 Lt (29 735,36 Eur); priteisti ieškovei iš atsakovų lygiomis dalimis bylinėjimosi išlaidas.
  2. Ieškovė nurodė, kad atsakovas O. N. iki 2012-06-13 vadovavo ieškovės bendrovei ir buvo jos direktorius. Ieškovės teigimu, minėtas atsakovas Oregono valstijoje, JAV, kitų asmenų vardu įsteigė ribotos atsakomybės bendrovę Strongate LLC, buvo jos tikrasis savininkas ir nuo 2009 metų gruodžio mėnesio per elektroninę bankininkystę ėmė pervedinėti ieškovės lėšas bendrovei Strongate LLC pagal fiktyvias sąskaitas už paslaugas, kurių iš tikrųjų minėta įmonė ieškovei nesuteikė. Iš viso laikotarpiu nuo 2009-12-30 iki 2012-05-21 atsakovas pervedė bendrovei Strongate LLC 64 042,32 JAV dolerių ir 211 405 Eur, priklausiusių ieškovei. Ieškovės nuomone, dalis minėtų pinigų buvo panaudota Gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybai. Taip pat už minėtas lėšas įsigytas automobilis „Volkswagen Golf Plus“, kuris vėliau perleistas atsakovui N. K..
  3. Ieškovė taip pat paaiškino, kad O. N. UAB „Samskip“ įdarbino savo sugyventinę D. M., kuri bendrovėje faktiškai nedirbo, o įdarbinta buvo tik tam, kad jos ir O. N. šeima gautų ieškovės sąskaita papildomų pajamų už laikotarpį iki jų vaiko gimimo. Ieškovė be pagrindo mokėjo D. M. nepagrįstai didelio dydžio atlyginimą bei sumokėjo su tuo susijusius mokesčius, iš viso 10 033,62 Eur (34 644,11 Lt). Ieškovė nurodė, kad bandė susitarti su O. N. dėl žalos atlyginimo geruoju, bet to padaryti nepavyko, todėl ieškovė kreipėsi į policiją, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  4. Ieškovė pažymėjo, kad 2012-06-13 atsakovas O. N. buvo atleistas iš bendrovės, tačiau po atleidimo jis ėmėsi veiksmų perleisti kitiems asmenims jo turimą nekilnojamąjį ir kitą turtą. Dėl minėtos priežasties atsakovas sudarė ieškovės ginčijamus sandorius, apsunkindamas žalos atlyginimo išieškojimą. Ieškovės įsitikinimu, minėti sandoriai pažeidžia ieškovės, kaip kreditorės, interesus ir yra visos sąlygos nuginčyti juos actio Pauliana pagrindu.

6II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė

7

  1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir: priteisė ieškovei iš O. N. 128 863,77 Eur žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines procesines palūkanas ir 13 074,89 Eur bylinėjimosi išlaidų; iš D. M. priteisė 29 735,36 Eur, gautus iš O. N. 2012-06-13 mokėjimo pavedimu iš jo sąskaitos AB SEB banke, ir 2 718,62 Eur bylinėjimosi išlaidų; pripažino negaliojančia nuo jos sudarymo momento 2012-10-18 skolos padengimo sutartį, sudarytą O. N. ir N. K., ir žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžino O. N. nuosavybėn bei nustatė, kad O. N. yra skolingas N. K. 90 460 Lt pagal išduotą vekselį; priteisė ieškovei iš N. K. 1 195,87 Eur bylinėjimosi išlaidų; kitas ieškinio dalis atmetė ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas, išsprendė laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo klausimą.
  1. Teismas nustatė, kad bendrovės Strongate LLC narė ir vykdomoji direktorė Y. de S. patikėjimo teisės deklaracija patvirtino, jog 100 procentų šios bendrovės nario vienetų priklauso atsakovui O. N.. Bendrovės Strongate LLC direktorių nutarimu atsakovas 2009-11-20 paskirtas asmeniu, turinčiu parašo teisę, banko sąskaitos valdytoju, o elektroninis susirašinėjimas įrodo, kad O. N. dalyvavo atidarant minėtos bendrovės banko sąskaitą.
  2. Teismas atkreipė dėmesį, kad O. N. iš pradžių atsisakė teikti paaiškinimus dėl Strongate LLC įkūrimo ir jo ryšių su šia bendrove, tik nurodydamas, jog tarp ieškovės ir minėtos bendrovės buvo sudaryta bendradarbiavimo sutartis, tačiau vėliau atsakovas savo poziciją pakeitė, pateikė sutartis ir bendrovės Strongate LLC išrašytų sąskaitų kopijas bei jų vertimus, nurodydamas, kad jo vadovavimo laikotarpiu Strongate LLC sąskaitos buvo teikiamos už tarpininkavimo paslaugas esant pervežimo teisiniams santykiams ir ieškovė jas apmokėjo. Tačiau teismas akcentavo, kad O. N. pateiktos bendradarbiavimo sutartys, gautos iš užsienyje registruoto juridinio asmens, nepatvirtintos apostile – konsuline pažyma, jų sudarymo faktą patvirtina tik atsakovo paaiškinimai, todėl, teismo vertinimu, nepakanka įrodymų konstatuoti atsakovo nurodytą faktinę aplinkybę.
  3. Teismas pažymėjo, kad ieškovė pateikė 2009-11-18 Strongate LLC bendrąjį įgaliojimą, išduotą atsakovui O. N., veikti šios bendrovės vardu, o atsakovas tokio įgaliojimo išdavimą pripažįsta, nors ir nurodo, jog juo nesinaudojo ir jis nieko nereiškia. Remdamasis paminėtais ir kitais byloje esančiais įrodymais teismas padarė išvadą, kad ieškovė įrodė, jog laikotarpiu nuo 2009-11-18 iki 2010-11-18 atsakovas O. N. atstovavo bendrovei Strongate LLC, t. y. buvo šios įmonės organo narys. Teismas akcentavo, kad O. N. neįrodė, jog tuo metu, kai jis veikė kaip įgaliotas Strongate LLC atstovas, ieškovės akcininkai ar kiti valdymo organai buvo informuoti dėl pirmiau nurodytos aplinkybės Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.87 straipsnio 5 dalies nustatyta tvarka.
  4. Teismas nurodė, kad ieškovė įrodė, jog 2009-12-30 atsakovas padarė 54 253,32 JAV dolerių pervedimą ir 2010-11-12 – 51 958 Eur pervedimą bendrovei Strongate LLC iš ieškovės sąskaitos, kurios paskutiniai skaičiai 5037. Šios dvi sumos, kaip ir visos kitos, nurodytos ieškinyje Eur ir JAV doleriais, buvo sumokėtos bendrovei Strongate LLC pagal Strongate LLC išrašytą 51 sąskaitą, kurios buvo tirtos ikiteisminio tyrimo metu ir nustatyta, kad ant daugumos šių sąskaitų rankraštinius įrašus ,,J. de S.“ padarė O. N. ir kiti išvardyti ieškovės darbuotojai. Bendrovės Strongate LLC 2010-11-17 sąskaitoje Nr. STRG 200912046 rankraštinį numerio įrašą padarė taip pat atsakovas O. N., o iš liudytojos I. Š. (S.) parodymų nustatyta, kad šis įrašas reiškia pervežimo numerį, todėl, teismo nuomone, tai yra pakankamas įrodymas paneigti atsakovo nurodomą aplinkybę, jog ieškovė bendrovei Strongate LLC mokėjo išimtinai tik tarpininkavimo mokestį.
  5. O. N. atstovavimą užsienio įmonei, teismo nuomone, patvirtina ir pateikti įrodymai, kad Strongate LLC apmokėjo atsakovo nurodytas sąskaitas Lietuvos įmonėms. Byloje nėra ginčo, kad šių sąskaitų apmokėjimo metu D. M. (O. N. vaikų mama) statėsi, įsirenginėjo namą, o minėtų sąskaitų pobūdis išimtinai susijęs su baldų, stalviršio ir kt. daiktų (darbų) apmokėjimu. Atsakovas šių darbų apmokėjimą įrodinėja jo asmeninės paskolos Strongate LLC faktu, tačiau, teismo vertinimu, ši bylos dalis nepagrįsta įrodymais.
  6. Teismas akcentavo ir tai, kad neįrodyta, jog O. N. pateiktos bendrovės Strongate LLC sąskaitos buvo jo vadovavimo laikotarpiu įtrauktos į ieškovės buhalterinę apskaitą. Dėl ginčo teisinio santykio buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, kurio metu buvo paimti visi ieškovės dokumentai dėl veiklos su bendrove Strongate LLC, tačiau šio tyrimo metu kitos sąskaitos, nei pateikė ieškovė, į įmonės buhalterinę apskaitą nebuvo įtrauktos. Teismo vertinimu, įrašai transakcijų žurnaluose leidžia daryti išvadą, kad Strongate LLC sąskaitose nurodyti pervežimai buvo įvykdyti kitomis datomis ir su kitais užsakymų numeriais. Šių suvestinių atsakovas nenuginčijo ir jos leido konstatuoti, kad išrašant Strongate LLC sąskaitas, kurias ieškovė apmokėjo, buvo pasinaudota ieškovės jau įvykdytais pervežimais pagal kitus užsakymus, t. y. jau įvykdyto pervežimo paslauga ir konteinerių nuomos paslauga buvo dubliuojama, išrašant sąskaitas Strongate LLC, todėl, teismo įsitikinimu, šioje byloje įrodyta, jog ieškovė ginčo laikotarpiu paslaugų iš Strongate LLC realiai negavo ir ieškovei buvo padaryta užsienio bendrovei pervestų pinigų sumos dydžio žala, t. y. 64 042,32 JAV dolerių ir 211 405 Eur.
  7. Teismas taip pat nustatė, kad O. N. iš ieškovės lėšų 2015-05-30 mokėjimo nurodymu sumokėjo už savo (įskaitant atsakovės D. M.) baldų vežimo paslaugas, taip savo veiksmais padarydamas įmonei žalą. Tačiau, teismas pažymėjo, kad PVM sąskaitoje faktūroje yra įrašytas pervežimo numeris, kuris buvo pagrindas įtraukti šią sąskaitą į įmonės finansinę apskaitą, o iš liudytojos I. Š. parodymų nustatyta, kad kiekvieno mėnesio 10 dieną įmonės akcininkų atstovui H. C. buvo teikiamos ataskaitos, buvo tikrinamas kiekvienas pervežimas, kuris turėjo savo numerį, ir šis atstovas turėjo galimybę išanalizuoti šios sąskaitos apmokėjimo pagrįstumą. Teismo įsitikinimu, šioje byloje negalima konstatuoti, kad vien tik atsakovo O. N. veiksmai yra susiję tiesioginiu priežastiniu ryšiu su pasekmėmis ieškovei, nes ieškovės atstovas H. C. UAB ,,Samskip“ akcininkų nurodymu stebėjo ieškovės darbą, jam buvo mokamas ypatingai didelis darbo užmokestis. H. C., pasinaudodamas ieškovės finansininkei išduotu banko generatoriumi, galėjo matyti visas įmonės sąskaitas ir sąskaitą, iš kurios buvo vykdomi mokėjimai bendrovei Strongate LLC. Teismo vertinimu, šis faktinis ieškovės valdymas byloje yra įrodytas ir šios aplinkybės yra pagrindas 50 procentų mažinti ieškovei iš atsakovo O. N. priteistino žalos atlyginimo dydį.
  8. Atmesdamas ieškinio dalį dėl 34 644,11 Lt žalos, fiktyviai įdarbinus D. M., atlyginimo, teismas nurodė, kad byloje yra šios atsakovės darbo sutartis, apie jos sudarymą buvo informuota VSDFV, atsakovei buvo mokamas darbo užmokestis iš ieškovės sąskaitos, ieškovės sąnaudos (darbo užmokestis) buvo suvedamos kiekvieną mėnesį, o ieškovės atstovas H. C. turėjo priėjimą prie įmonės sąskaitų ir nuolat stebėjo visos įmonės darbą. Teismas pažymėjo ir tai, kad nutarime nutraukti ikiteisminį turimą konstatuota, jog ši atsakovė į darbą buvo priimta pritarus H. C., o civilinėje byloje apklausti liudytojai nurodė, kad atsakovė D. M. dirbo įmonėje.
  9. Teismas taip pat nurodė, kad ieškovė reiškia ieškinį dėl žalos atlyginimo, ieškovės reikalavimas nėra grindžiamas terminuota prievole, todėl nėra pagrindo priteisti kompensuojamųjų palūkanų, kurios priteisiamos už prievolės įvykdymo termino pažeidimą. Be to, šias palūkanas ieškovė nurodo kaip negautas pajamas, tačiau tokių pajamų dydis privalo būti tiksliai įrodytas, t. y. kokius finansinius praradimus patyrė ieškovė dėl ginčo sumos pervedimo Strongate LLC.
  10. Teismas konstatavo, kad nėra pagrindo pripažinti, jog O. N. ir D. M. bendrai statėsi namą, o taip pat, jog žemės sklypo, kuriame pastatytas namas, dovanojimo sandoriai gali būti panaikinti CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismo vertinimu, 2012-10-09 pažyma įrodo, kad Gyvenamojo namo statytoja yra D. M.. Ieškovė šios pažymos, kaip nuosavybės teisę į ginčo namą sukuriančio dokumento, neginčijo. Ieškovės pateikti įrodymai dėl O. N. indėlio į namo statybą neįrodo jo siekimo sukurti nuosavybės teisinius santykius į nekilnojamąjį turtą. Teismas pastebėjo, kad nebūtų įmanoma realizuoti ginčo žemės sklypo atskirai be namo, o namas yra O. N. dviejų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, todėl šių turtinių vienetų realizavimas ieškovės kreditiniam reikalavimui patenkinti inicijuotų dar keletą teisinių ginčų.
  11. Teismas taip pat padarė išvadą, kad atsakovus O. N. ir N. K. sieja artimi, verslo santykiai, O. N., pardavęs UAB ,,Vita Logistics“ akcijas, dirba N. K. įmonėje, juos siejo paskolos pagal vekselį teisiniai santykiai, todėl laikytina, jog N. K. Skolos dengimo sutarties sudarymo metu turėjo būti žinoma O. N. turtinė padėtis, t. y. aplinkybė, kad jis ginčo sandoriu blogina savo turtinę padėtį. Teismo vertinimu, yra pagrindas panaikinti šį sandorį, kaip negaliojantį, nes jo sudarymo metu atsakovas O. N., įspėtas ieškovės dėl jo veiklos su Strongate LLC ir perleidęs visą savo turtą, tapo nemokus, todėl žemės sklypas grąžintinas O. N. nuosavybėn, konstatuojant, jog jis yra skolingas 90 460 Lt atsakovui N. K. pagal išduotą vekselį
  12. Teismo įsitikinimu, nėra pagrindo pripažinti negaliojančiomis 2012-06-13 ir 2013-06-12 atsakovo O. N., o vėliau ir N. K. automobilio „Volkswagen Golf Plus“ pirkimo–pardavimo sutartis, nes šių sandorių pripažinimas negaliojančiais iš esmės nepagerins O. N. turtinės padėties, nes automobilio nusidėvėjimas labai mažina jo rinkos vertę. Be to, automobilis yra perduotas UAB ,,Vita Logistics“ ir tai pablogins šios bendrovės turtinę padėtį. Teismas pažymėjo ir tai, kad nėra pagrindo pripažinti UAB ,,Vita Logistics“ akcijas bei šios įmonės įstatus negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu, nes tai būtų įsikišimas į kito juridinio asmens veiklą. Teismas atkreipė dėmesį, kad O. N. pardavė 100 vnt. paprastųjų 100 Lt vertės UAB ,,Vita Logistics“ akcijų už 10 000 Lt ir byloje nėra įrodymų, jog 2012-08-20 (sandorio sudarymo metu) šių akcijų vertė buvo aukštesnė. Šios įmonės įstatinį kapitalą padidino N. K. ir šiuos veiksmus vertinti negaliojančiais nėra pagrindo.
  13. Teismas pripažino, kad O. N. neprivalėjo 2012-06-13 įvykdyti 102 670,24 Lt pervedimo D. M. ir taip pablogino savo turtinę padėtį. Nors D. M. paaiškino, kad ši suma buvo skirta vaikams išlaikyti, teismo įsitikinimu, aplinkybė, jog atsakovas O. N. nemokėjo išlaikymo vaikams, yra nepakankamai įrodyta.
  14. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. balandžio 14 d. papildomu sprendimu tenkino atsakovės D. M. prašymą ir priėmė papildomą sprendimą, nurodydamas sprendimui įsiteisėjus panaikinti D. M. 1/11 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštą, taikytą Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi.

8III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai

9

  1. Ieškovė UAB „Samskip“ apeliaciniame skunde prašo pakeisti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimą ir ieškovės patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Tam tikros objektyviais įrodymais nepatvirtintos aplinkybės sprendime yra grindžiamos nutarimo dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo išvadomis, nors jos neturėtų būti laikomos įrodymu, o tik kito asmens nuomone. Kita vertus, teismo nurodytas Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimas nėra nukreiptas į ribojimą civilinėje byloje naudoti ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus, todėl juo negali būti pateisinamas teismo pasirinkimas remtis tik 2015-04-14 nutarimu dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, o ne pirminiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei jį nutraukus, ieškovei nebuvo sudaryta galimybė susipažinti su ikiteisminio tyrimo medžiaga ir pateikti teismui joje esančius įrodymus, reikšmingus bylai, nors tokių, kaip matyti iš skundžiamo sprendimo, yra nemažai. Dėl šios priežasties ieškovė 2016-02-02 pateikė prašymą dėl ikiteisminio tyrimo medžiagos išreikalavimo ir prijungimo prie civilinės bylos, tačiau teismas jo netenkino ir sprendime rėmėsi ne pirminiais ikiteisminio tyrimo metu surinktais įrodymais, o jų santrauka, interpretacija ir apibendrinimu, nurodytu nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ir padarė daug nepagrįstų išvadų, susijusių su atsakovo O. N. padarytos žalos sumažinimu.
    2. Byloje yra pateikta akivaizdžių duomenų, kad O. N. ne tik atstovavo Strongate LLC teismo nurodytu laikotarpiu, bet Strongate LLC buvo paties atsakovo įkurta ir atsakovas atstovavo ją iki pat 2012-05-21. Strongate LLC direktorių sprendimas ir bendrasis įgaliojimas, dėl kurių autentiškumo negali būti abejonių, juolab, kad įgaliojimo jam išdavimą faktą pripažino ir pats O. N., patvirtina, jog atsakovas įgijo neribotas teises įmonės Strongate LLC atžvilgiu ir per patikėtinį bei nominalų direktorių Y. De S. pilnai galėjo valdyti ir kontroliuoti Strongate LLC. Aplinkybė, kad atsakovas įkūrė Strongate LLC, ją valdė ir jos vardu išrašomų sąskaitų pagalba pervedinėjo ieškovei priklausančias lėšas į bendrovės Strongate LLC banko sąskaitą, kurią jis pats ir kontroliavo, įrodo tyčinius ir suplanuotus O. N. veiksmus, nukreiptus į nepagrįstą ieškovės lėšų pasisavinimą ilgą laikotarpį, tai maskuojant neva ieškovei suteikiamomis paslaugomis bei išrašomomis sąskaitomis.
    3. Ieškovės lėšų pervedimas savo paties įkurtai kompanijai, turint tikslą jas naudoti ir naudojant savo asmeniniams poreikiams tenkinti, yra ne tik teismo nurodytų CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalių, bet ir LR CK 2.87 straipsnio 4 dalyje nurodytos pareigos pažeidimas, kuomet tokiems ieškovės lėšų pervedimams turėjo būti gautas juridinio asmens dalyvių (akcininkų) sutikimas. Be to, pranešimas turėjo būti teikiamas akcininkams tiesiogiai, o ne H. C., kuris jokiu akcininkų atstovu nebuvo. O. N. stengėsi nuslėpti tiek jo asmeninį interesų konfliktą, tiek ieškovės turto naudojimą asmeniniais (trečiojo asmens) tikslais, o būtent: 1) mokėjimams į Strongate LLC sąskaitą buvo atidaryta papildoma ieškovės banko sąskaita, prie kurios priėjimą turėjo tik pats atsakovas, taip apribodamas galimybę kitiems asmenims matyti jo atliekamus mokėjimus Strongate LLC, 2) Strongate LLC buvo įkurta su nominalaus direktoriaus ir savininko (Y. De S.) paslauga, kad oficialiuose dokumentuose nebūtų O. N. vardo ir pavardės, 3) atsakovas Strongate LLC vardu išrašydavo sąskaitas už realiai ieškovės vykdytų pervežimų metu neva suteiktas paslaugas ir jas įtraukdavo į ieškovės buhalterinę apskaitą; 4) Strongate LLC vardu išrašytos sąskaitos už nesuteiktas paslaugas būdavo įtraukiamos į ieškovės apskaitą praėjus nemažai laiko po paties pervežimo atlikimo, kuomet buvo aišku, jog atliktu pervežimu ir jo metu suteiktomis paslaugomis niekas nebesidomės ir jų nebetikrins. Neabejotinas sąsajas parodo ir bendrovės Strongate LLC atlikti mokėjimai už įvairius atsakovo asmeninius pirkinius ar paslaugas, skirtas namui įrengti.
    4. O. N. versiją, kad jo vadovavimo laikotarpiu užsienio įmonei mokėtas tik tarpininkavimo mokestis, paneigia ne tik I. Š. (S.) parodymai dėl numerio sąskaitoje reikšmės, bet ir O. N. įmonės Strongate LLC vardu bankui Loyal Bank teiktos pajamų šaltinio deklaracijos. Deklaracijose nurodytos piniginės sumos ir sąskaitų numeriai sutampa su ieškovės į bylą pateiktomis sąskaitomis. Be to, visose deklaracijose Strongate LLC veikla nurodoma kaip „freight forwarding“ (krovinio ekspedijavimas), o 2010-01-05, 2010-11-12, 2011-03-01 deklaracijose bei deklaracijoje be datos nurodoma, kad ieškovė moka bendrovei Strongate LLC už krovinio pervežimą pagal išvardintas sąskaitas („freight payment“), o ne komisinį atlyginimą. Taigi ieškovė nemokėjo jokių komisinių Strongate LLC, o ši atsakovo versija atsirado tik 2015 metais, kai buvo pateikti neva tai šią versiją įrodantys falsifikuoti dokumentai ir naujos sąskaitų versijos, kurių originalų atsakovas pateikti negali.
    5. Skirtingai nei nurodė teismas, byloje buvo ir yra ginčas, kas statėsi gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini). Ieškovė įrodinėjo, kad gyvenamąjį namą ant jam priklausančio žemės sklypo turėjo teisę statyti ir tai darė būtent O. N.. Tai patvirtina tiek O. N. vardu išduotas 2008-12-24 statybos leidimas, tiek jo užsakytas ir apmokėtas gyvenamojo namo statybos projektas, tiek kiti įrodymai, susiję su konkrečių namui įrengti ir statybai reikalingų paslaugų užsakymu bei apmokėjimu. Gyvenamasis namas egzistavo ir jame buvo gyvenama jau 2010 metais, nes elektros energija Gyvenamajame name buvo naudojama ir dieną, ir naktį nuo 2010 metų balandžio mėnesio ir būtent O. N. mokėjo už elektros energiją bei sudarė 2009-12-03 elektros energijos pirkimo–pardavimo sutartį, kaip namo savininkas. Tas pačias aplinkybes patvirtina ir AB „Lietuvos dujos“ raštas dėl dujų tiekimo į namą, sudarytos sutartys ir informacija iš UAB saugos tarnybos „Argus“. Tiek formalus, tiek faktinis Gyvenamojo namo statytojas buvo būtent O. N., todėl šis turtas turi būti grąžintas jo nuosavybėn ir skirtas jo padarytai žalai atlyginti. Pažymėtina, kad 2012-06-13 notariškai sudaryta tik žemės sklypo perleidimo D. M. sutartis, o apie tai, kad kartu su sklypu perleidžiamas ir jame jau esantis pastatytas Gyvenamasis namas, notaras informuotas nebuvo. Žemės sklypo kaina buvo nurodyta 30 000 Lt, nors jame jau stovėjo pastatytas namas, kurio rinkos vertė buvo 560 000 Lt. Sužinojus, kad O. N. 2008 metais išduoto statybos leidimo perregistravimui D. M. vardu reikalingas notarinės žemės sklypo pardavimo sutarties papildymas, toks papildymas buvo sudarytas jau 2012-09-14 ir, atsakovei D. M. 2012-09-27 perregistravus statybos leidimą savo vardu, jau 2012-10-09 gaunama pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų, kuri reikalinga nebaigtos statybos (baigtumas 96 procentai) gyvenamajam namui perleisti tuo metu dar neįsteigtai mažajai bendrijai „Aranidas ir Ko“. Tik įsteigus mažąją bendriją (įregistruota 2012-10-19), žemės sklypas ir Gyvenamasis namas neatlygintinai perleidžiami 2012-10-22 sutartimi šiai mažajai bendrijai, kurią įsteigė pati D. M..
    6. Teismas suklydo dėl 2012-10-09 pažymos esmės, nes šis dokumentas fiksuoja esamą faktinę ir teisinę padėtį jos išdavimo momentu, tačiau negali įrodyti nei kas, nei kada gyvenamąjį namą statė ar perleido. Ši pažyma nesukūrė nuosavybės teisių į namą, todėl nepagrįstai teismas konstatavo, kad D. M. nuosavybės teisę į gyvenamąjį namą įgijo CK 4.47 straipsnio 4 punkto (naujo daikto pagaminimas) pagrindu. Byloje įrodžius, kad daiktas buvo pagamintas iki 2012-06-13 (kuomet nuosavybės teisė į žemės sklypą, kuriame pagamintas daiktas stovi, buvo perleista atsakovei) turi būti laikoma, jog nuosavybės teisė buvo įgyta CK 4.47 straipsnio 1 punkto (pagal sandorius) pagrindu, o būtent 2012-06-13 žemės sklypo pirkimo pardavimo sutartimi. Panaikinus 2012-06-13 žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį, kuria buvo perleistas ir nebaigtas statyti namas, ir taikant restituciją natūra, atsakovui O. N. nuosavybėn grįžtų tiek žemės sklypas, tiek gyvenamasis namas, todėl jokių kitų teisinių ginčų dėl to nekiltų. Be to, teismas, rūpindamasis atsakovo vaikų padėtimi, pamiršo, kad Gyvenamasis namas kartu su žemės sklypu priklauso ne D. M., o juridiniam asmeniui. Savo ruožtu teismo argumentas, kad namo grąžinimas O. N. viršytų iš jo priteistos žalos dydį, neturi pagrindo, nes atsakovui negrąžinta tiek turto, kad būtų galima patenkinti nors 1/10 iš jo priteistos sumos.
    7. Teismas nepagrįstai H. C. įvardino akcininkų atstovu. H. C. buvo įdarbintas pas ieškovę Baltijos šalių vadybininku, darbo sutartį su juo sudarė ir į darbą priėmė pats O. N.. H. C. buvo pavaldus O. N.. Tai, kad H. C. pildydavo tam tikras vidines įmonės ataskaitas ir jas persiųsdavo atsakingiems įmonių grupės darbuotojams Vokietijoje (abu akcininkai – Nyderlanduose registruotos bendrovės), nereiškia, jog jis buvo akcininkų įgaliotu asmeniu. Ieškovės duomenimis, liudytoja, buvusi buhalterė I. S. (Š.) iš Strongate LLC gavo 12 000 Eur. Mokėjimai jai atlikti skirtingų metų vasario–kovo mėnesiais. Mokėjimų dydžiai, reguliarumas (kiekvienais metais) rodo, kad O. N. pinigais atsilygino I. S. (Š.) už paslaugas, įtraukiant Strongate LLC vardu išrašytas sąskaitas į ieškovės buhalterinę apskaitą. Minėta liudytoja nėra suinteresuota sakyti tiesą, todėl jos parodymai apie tai, kad H. C. neva buvo akcininkų atstovas ir viską matė ir žinojo, yra netiesa, kurios nepatvirtina jokie kiti byloje esantys leistini įrodymai. Teismas neturėjo vadovautis suinteresuotų asmenų paaiškinimais ir priskirti H. C. funkcijas, dėl kurių O. N. padaryta žala būtų sumažinta perpus. Liudytojas T. A. nesakė, kad bendrovei vadovavo H. C., direktoriumi jis nurodė buvus atsakovą O. N., taigi teismas iškraipo liudytojo parodymus. Be to, H. C. net ir žinodamas, negalėtų užblokuoti atsakovo O. N. bankiniu pavedimu daromo mokėjimo, todėl teismas nepagrįstai priežastiniu ryšiu su padaryta žala, t. y. bankiniu mokėjimu, sieja galimą vėlesnį sužinojimą apie tokį mokėjimą.
    8. Darbo užmokesčio dydis taip pat nepatvirtina to, kad H. C. vadovavo ieškovei iki 2012-06-13. Jokio akcininko nurodymo H. C. stebėti įmonės veiklą nėra. Be to, teismas nepagrįstai konstatavo, kad pasinaudodamas ieškovės finansininkei išduotu banko generatoriumi, H. C. galėjo matyti visas įmonės sąskaitas ir sąskaitą, iš kurios buvo vykdomi mokėjimai Strongate LLC. H. C. buvo perduotas naudotis banko slaptažodžių generatorius, kuris buvo išduotas I. S. (Š.) pagal O. N. sudarytą sutartį su AB SEB banku. Iš AB SEB banko gautos informacijos nustatyta, kad I. S. (Š.) suteiktos teisės apsiribojo tik viena ieškovės banko sąskaita Nr.( - ) be teisės vykdyti piniginius pervedimus iš jos. Savo ruožtu atsakovas O. N. 2009-09-15 atidarė papildomą ieškovės banko sąskaitą Nr.(duomenys neskelbtini), prie kurios priėjimą turėjo tik jis pats ir iš kurios vėliau buvo atliekami piniginiai pavedimai Strongate LLC.
    9. Ieškovė aplinkybę, kad atsakovė D. M. fiktyviai dirbo įmonėje įrodinėja ne tik savo paaiškinimu, bet ir kitomis reikšmingomis aplinkybėmis, kaip antai: 1) D. M. prašymu atleisti ją iš darbo iš karto, kai ji grįžo iš vaiko priežiūros atostogų, po to, kai buvo atleistas O. N.; 2) jokių jos darbinės veiklos rezultatų pas ieškovę nebuvimu; 3) D. M. ir O. N. patvirtinimu, kad atsakovė dirbo iš namų, jai nebuvo suteiktas nei telefonas, nei kompiuteris, o apklausti liudytojai byloje ir ikiteisminio tyrimo metu skirtingai aiškino D. M. darbo pas ieškovę aplinkybes; 4) apklaustų liudytojų patvirtinimu, kad matė atsakovę ieškovės ofise, tačiau kokias funkcijas ji atliko ir ką veikė, išskyrus rūkymą su liudytoju T. A., nenurodė. Nutarime dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo nurodomos aplinkybės, kad ši atsakovė į darbą buvo priimta pritarus H. C., nėra pagrįstos jokiais objektyviais įrodymais, išskyrus pačių O. N. ir D. M. paaiškinimais. Be to, atsakovų versija apie darbą iš namų nėra niekaip įforminta, o tai patvirtina, kad tai tik atsakovų sugalvota versija, o ne įrodymais grįsta aplinkybė.
    10. Atsakovas O. N. padarė materialinę žalą ieškovei, sumokėdamas už nesuteiktas paslaugas Strongate LLC bei už jo baldų pervežimą UAB „Aldimas“. Žalos ieškovei padarymo momentas nustatytas dienos tikslumu, o galiojantys įstatymai įtvirtina prievolę žalą padariusiam asmeniui atlyginti padarytą žalą nuo jos padarymo dienos, todėl visiškai pagrįstai ieškovė prašė priteisti kompensuojamąsias palūkanas pagal CK 6.261 ir 6.37 straipsnius. Kiekvienu atveju O. N., naudodamas ieškovės pinigus ne ieškovės interesais, darė žalą ir nuo kiekvienos tokio lėšų panaudojimo dienos atsirado konkretaus dydžio atsakovo prievolė padarytą žalą atlyginti. Taigi, pareiga atlyginti žalą yra savo esme terminuota prievolė, jos įvykdymo terminas yra aiškus, todėl nėra jokio pagrindo nepriteisti ieškovės praradimų dėl padarytos žalos.
    11. Ieškovė vekselio neginčijo CK 6.66 straipsnio pagrindu, kaip teigia teismas, o ginčijo visiškai kitais pagrindais. Atsakovas N. K. paėmė O. N. išrašytą vekselį, pateikė jį vykdyti ir po to sudarė skolos padengimo sutartį, nors prieš tai itin sėkmingai perėmė atsakovui O. N. priklausantį automobilį ir akcijas, palikdamas O. N. UAB „Vita Logistics“ direktoriumi. Vekselio ir pagal jį susidariusios skolos padengimo versija neatitinka anksčiau sudarytų sandorių dėl akcijų ir automobilio perleidimo, nes gaunasi, kad tokie sandoriai buvo sudarinėjami, egzistuojant skolai pagal vekselį, tačiau jokie įskaitymai nebuvo atlikti ir skola pagal vekselį jais nebuvo mažinama. Tai aiškiai parodo, kad vekselis atsirado po N. K. sudarytų sandorių dėl akcijų ir automobilio, o ne 2011 metais, kaip bandoma įrodyti. Be to, jokios paskolos N. K. išvis nesuteikė O. N., nes atsakovas O. N. turėjo pakankamai grynų pinigų savo sąskaitose ir indėliuose, kurių užtektų kelioms tokioms paskoloms padengti, o N. K. tiek pinigų sąskaitose neturėjo ir iš kur juos gavo nepaaiškino. Vekselio sandoris sudarytas tik dėl akių, siekiant neatlygintinai perleisti O. N. nuosavybės teise turimą žemės sklypą (duomenys neskelbtini).
    12. Teismo argumentas, kad nėra pagrindo pripažinti negaliojančiais automobilio „Volkswagen Golf Plus“ pirkimo–pardavimo sandorius, nes tai iš esmės nepagerins O. N. turtinės padėties, neturi nieko bendro nei su actio Pauliana normomis, nei su teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Teismas galėjo pripažinti negaliojančia tik pirmą arba abi automobilio pirkimo–pardavimo sutartis ir restituciją taikyti ne natūra, o atlyginant automobilio vertę jo perleidimo metu – priteisti 20 000 Lt ekvivalentą eurais, ir taip būtų išspręstas paties teismo keliamas klausimas dėl likutinės automobilio vertės.
    13. UAB „Vita Logistics“ akcijų perleidimo N. K. metu jos sudarė 100 procentų visų įmonės akcijų ir užtikrino absoliučią bendrovės kontrolę, o, padidinus įstatinį kapitalą iki 50 000 Lt, grąžintinos akcijos sudarytų tik 20 procentų visų akcijų. Taigi, siekiant panaikinti suplanuotais neteisėtais ir nesąžiningais atsakovų veiksmais padarytą žalą, buvo būtina patenkinti ieškovės reikalavimus tiek dėl akcijų pirkimo–pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia, tiek dėl akcijų pasirašymo sutarties ir vienintelio akcininkų sprendimo bei įstatų redakcijos, užregistruotos po įstatinio kapitalo padidinimo, pripažinimo negaliojančiais. Ieškovės reikalavimų tenkinimas nepadarys jokios įtakos paties juridinio asmens veiklai. Reikalavimas dėl vienintelio akcininko sprendimo, akcijų pasirašymo sutarties ir įstatų redakcijos pripažinimo negaliojančiais nebuvo grindžiamas CK 6.66 straipsniu. Šiais sandoriais buvo siekiami nesąžiningi ieškovės atžvilgiu tikslai, todėl jie turi būti pripažinti negaliojančiais kitais sandorių negaliojimo pagrindais (imperatyvių normų pažeidimas, apsimestinis sandoris, piktavališkas sandoris, gerai moralei ir viešajai tvarkai prieštaraujantis sandoris ar pan.).
    14. Teismas, atsižvelgdamas į vaikų interesus, nurodė nenaikinantis žemės sklypo dovanojimo sutarties ir D. M. namą paliekantis jos nuosavybe, tačiau dėl žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, atsakovai sudarė ne dovanojimo, o pirkimo– pardavimo sutartį, o dovanojimo sutartis atsakovai sudarė dėl 1/11 kitų dviejų žemės sklypų dalių, dėl kurių teismas apskritai nepasisakė savo sprendime. Be to, teismas nurodė, kad Gyvenamasis namas paliktinas D. M. nuosavybėje, nors jis priklauso mažajai bendrijai „Aranidas ir Ko“, o sprendime šis sandoris nėra panaikintas ir jokia restitucija netaikyta. Akivaizdu, kad teismas papildomus ieškovės reikalavimus sprendė paskubomis, neįsigilinęs į faktinę situaciją.
    15. Atsižvelgiant į naujoje rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę paslaugą (paslaugas) maksimalaus dydžio redakcijoje išvardintus kriterijus bei įkainius, teismas nepagrįstai ieškovės patirtas atstovavimo išlaidas sumažino iki 7 240,50 Eur. Nepagrįstas yra ir teismo argumentas dėl atstovavimo išlaidų mažinimo, nes neva ieškovės atstovas į PVM sąskaitas įtraukė paslaugas, teiktas ieškovei ikiteisminio tyrimo metu. Tokių sąskaitų į civilinę bylą nepateikta.
    16. Teismas, nusprendęs panaikinti areštą, taikytą 1/11 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), neatsižvelgė į savo paties priimtą sprendimą priteisti iš D. M. 29 735,36 Eur. Taikyti areštai atsakovės turtui turėjo būti palikti, nepaisant to, kad turto įgijimo sutartys buvo paliktos galioti, nes taikytos priemonės paliekamos, kol nebus įvykdytas teismo sprendimas.
  2. Atsakovė D. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria ieškovei iš D. M. buvo priteista 29 735,36 Eur suma, gauta iš O. N. 2012-06-13 mokėjimo pavedimu, bei bylinėjimosi išlaidos, ir šioje dalyje ieškinį atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. Apeliantei jokios aplinkybės dėl O. N. nemokumo nebuvo žinomos, o teismo priteisti grąžinti ieškovei pinigai buvo vaikų išlaikymo įsiskolinimas. Teismo išvada, kad byloje nepakanka įrodymų konstatuoti, jog ši pinigų suma pervesta vaikams išlaikyti, yra visiškai nepagrįsta, nes ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad O. N. kaip nors atsakovę ar vaikus būtų rėmęs iki 2012-06-13. Apeliantė pateikė įrodymus, kad visa 29 735,36 Eur suma susidarė nuo (duomenys neskelbtini), kai gimė pirmasis sūnus (vėliau gimė dukra – (duomenys neskelbtini).) ir atsirado tėvo pareiga remti vaikus finansiškai. Ieškovė neįrodinėjo, kad būtent šie pinigai būtų buvę gauti neteisėtai ar pasisavinti iš UAB „Samskip“. Šiuos pinigus O. N. uždirbo dirbdamas UAB „Samskip“ direktoriumi, jie buvo teisėtai išmokėti kaip darbo užmokestis. Pervesta 29 735, 36 Eur suma yra minimali dviem vaikams išlaikyti, nes vienas iš vaikų turi specialiųjų poreikių, o kiekvienam vaikui buvo skirta tik po 1000 Lt, nors O. N. tuo metu uždirbamos pajamos buvo kur kas didesnės.
    2. Tai, kad O. N. padėjo užsakyti ir nupirkti kelis daiktus, nereiškia, jog jis tai darė iš savo lėšų. Visus daiktus apeliantė pirko iš savo pačios asmeniškai pasiskolintų lėšų. Formaliai O. N. buvo nurodytas žemės savininku, todėl visur figūravo jo pavardė, tačiau iš esmės visi mokėjimai buvo atliekami pačios apeliantės, nes ji arba jos dėdė duodavo pinigų O. N. ir jis atlikdavo apmokėjimą. Aplinkybę, kad būtent apeliantė, giminaičiams padedant, statėsi namą patvirtino ir liudytojai. Teismas neteisingai nurodo, kad neva O. N. rėmė apeliantę ir vaikus, dovanodamas žemės sklypą. Žemės sklypą atsakovė nusipirko iš atsakovo už 30 000 Lt ir šiuos pinigus sumokėjo sutarties pasirašymo dieną. Dovanojimo sutartys buvo sudarytos tik dėl dviejų žemės sklypo dalių – dvi dalys po 1/11 žemės sklypo, t. y. bendro naudojimo sklypų – šaligatvio, inžinerinių, komunikacijos tinklų. Šios sklypų dalys yra neatsiejamos nuo pagrindinio sklypo ir gali būti perleidžiamos tik kartu, tačiau siekiant išvengti bendrasavininkių ieškojimo ir sutikimų gavimo, notarė pati pasiūlė šias dalis tiesiog padovanoti, nes taip yra paprasčiau, lengviau ir pigiau.
    3. Teismas sprendime nepasisakė dėl atlikto pavedimo pripažinimo negaliojančiu, nors būtent tokį reikalavimą ieškovė pareiškė ieškinyje. Šio klausimo teismas apskritai nesprendė, nors turėjo nustatyti visas reikalingas sąlygas sandoriui nuginčyti. Ieškovė neįrodė, kad pavedimo dieną jis turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę, kad sudarytas sandoris pažeidė kreditoriaus interesus, be to, įstatymas numato pirmenybę vaikų išlaikymo išmokoms, todėl bet kuriuo atveju pirmiausia privalo būti padengtas įsiskolinimas vaikams, o tik tada tenkinami kitų kreditorių reikalavimai. Vaikai neatsako už tėvų prisiimtas prievoles ir jokios tėvų skolos negali būti išieškomos iš vaikams išlaikyti skirtų lėšų. Kadangi teismas pritaikė vienašalę restituciją, tai akivaizdu, kad buvo pažeisti apeliantės ir jos vaikų interesai, nes liko neišspręstas išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo klausimas. Be to, neaišku, kodėl teismas priteisė ir iš O. N. visą sumą ir iš atsakovės dar tos pačios sumos dalį, nes realiai iš apeliantės priteista suma (29 735,36) Eur yra iš O. N. priteistos sumos (128 863,77) Eur dalis.
  3. Ieškovė UAB „Samskip“ apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą ir D. M. prašymą atmesti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. CPK 277 straipsnyje nurodytas sąrašas, kada gali būti priimtas papildomas sprendimas, yra baigtinis ir negali būti plečiamas. Šiuo atveju D. M. paprašė panaikinti jos turtui taikytas laikinąsias apsaugos priemones, o toks atvejis nereglamentuojamas CPK 277 straipsnyje. Tai, kad CPK 150 straipsnio 2 dalis numato pareigą teismui išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimą teismo sprendime, nepraplečia CPK 277 straipsnyje nurodytų atvejų, kada gali būti priimamas papildomas sprendimas, sąrašo.
    2. Laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo klausimas priimtame papildomame sprendime nesiejamas su byloje priimto pagrindinio teismo sprendimo įsiteisėjimu, t. y. arešto panaikinimas susietas tik su paties papildomo sprendimo įsiteisėjimu. Toks teisinis šio klausimo sprendimas yra negalimas, nes laikinosios apsaugos priemonės užtikrina būsimo teismo sprendimo šioje byloje įvykdymą. Pagrindinis teismo sprendimas yra priimtas, jis yra apskųstas ir gali būti, kad dalyje, susijusioje konkrečiai su šia žemės sklypo dalimi, įsiteisės kitoks sprendimas, t. y. bus patenkintas ieškinys. Tačiau tokio sprendimo užtikrinančios priemonės buvo panaikintos papildomu sprendimu nuo jo įsiteisėjimo dienos, kuri gali nesutapti laike su pagrindinio teismo sprendimo įsiteisėjimu.
    3. CPK 150 straipsnio norma įpareigoja teismą naikinti laikinąsias apsaugos priemones sprendime tik vienu atveju – kai atmetamas ieškinys. Šiuo atveju ieškinys nebuvo atmestas, o tenkintas iš dalies, be to, konkrečiai tenkintas ir atsakovės D. M. atžvilgiu. Taigi, teismas neturėjo pagrindo naikinti laikinųjų apsaugos priemonių nei pagrindiniame sprendime, nei juolab papildomame.
  4. Atsakovas O. N. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį, kuria iš dalies tenkintas ieškovės ieškinys, o kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą. Apeliaciniame skunde nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Ieškovė teismui pateikė visiškai nepagrįstą ieškinį, nes jokios žalos apelianto vadovavimo UAB „Samskip“ laikotarpiu nebuvo padaryta, įmonė dirbo labai pelningai, nuolat augo pardavimo apyvartos ir vyravo puiki darbinė atmosfera. Akcininkai visuomet buvo patenkinti apelianto darbu ir įmonės finansiniais rezultatais. Savo ruožtu byloje liko neįrodyta, kad H. C. apskritai turi įgaliojimus veikti ieškovės vardu, nes neaišku, kas jį paskyrė direktoriumi ir ar akcininkai apskritai žino apie tai, jog šis asmuo yra ieškovės direktorius. Taip pat jis nepateikė jokių dokumentų, kurie patvirtintų aplinkybę, kad akcininkai jį įgaliojo pateikti teismui šį ieškinį prieš vadovą, kurio metinės ataskaitos buvo visuomet tvirtinamos. Apklausimas H. C. tik nuolat kartojo, kad H. D. buvo ir yra jo vadovas, kuriam jis pavaldus ir siunčia ataskaitas, bet pats H. D. nėra nei UAB „Samskip“ darbuotuojas, nei akcininkas. H. C. nurodė neva jis buvo atsakingas tik už klientų paiešką ir verslo plėtrą Baltijos regione, tačiau iš tikrųjų šis asmuo jokios plėtros nevykdė ir klientų neieškojo, o teismo posėdžio metu paprašius jo įvardinti bent vieną jo rastą klientą, jis paminėjo tik Šveicarijos įmonę GrafTech S.A., su kuria ieškovė bendradarbiavo dar nuo 2005 metų, kai H. C. net dar nedirbo ieškovės įmonėje. H. C., kaip kontroliuojančio, tikrinančio darbuotojo vaidmuo įmonėje nustatytas ikiteisminio tyrimo išvadose. Iš esmės būtent H. C. padarė žalą bendrovei „Samskip“, nes dėl jo išlaidų (alga, komandiruotės-kelionės, restoranai, sportinių pramoginių mašinų nuoma ir t.t.) įmonė patyrė didelius kaštus, nors faktiškai jokios naudos bendrovei jis neatnešė.
    2. Apelianto O. N. sudarytos su Strongate LLC sutartys ir jų vykdymas (paslaugų pirkimas) buvo naudingas ieškovei. Nėra jokio pagrindo šiuos veiksmus, kurie atnešė bendrovei pelną, vertinti, kaip neteisėtus. Apskritai negali būti svarstomas žalos kilimo klausimas kai buvo sudaryti pelningi sandoriai. Ieškovė neįrodė, kad dėl sutarčių su Strongate LLC ji būtų patyrusi žalą ar kad šios bendrovės suteiktų paslaugų nereikėjo, o jų užsakymas viršijo normalią ūkinę riziką. Tačiau dėl šių aplinkybių teismas apskritai savo sprendime nepasisakė, jų nevertino. Byloje yra įrodymai, kad visi užsakymai, kurių vykdyme dalyvavo Strongate LLC, buvo pilnai apmokėti klientų, todėl akivaizdu, jog specialisto dalyvavimas užsakymų vykdyme buvo sėkmingas ir naudingas. Apelianto nurodomi argumentai ir pateikti skaičiavimai dėl ieškovės susitarimų su UCAR S.A., Wincanton B.V. ir kitais, pagrindžia, kad atsisakius bendradarbiavimo su bendrove Strongate LLC, ieškovė būtų privalėjusi atsisakyti ir tam tikrų užsakymų arba patyrusi žalą dėl jų netinkamo įvykdymo, taigi apeliantas, sudarydamas susitarimus su minėta užsienio įmone, veikė išimtinai ieškovės interesais ir neviršijo jam sutektų įgaliojimų.
    3. Ieškovės veiklos pradžioje, t. y. 2004-11-02, buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis su bendrove Novotrade LLC, kuri vėliau visas savo teises ir pareigas pagal Teisių perleidimo sutartį perleido bendrovei Strongate LLC ir todėl 2009-11-19 buvo pasirašyta nauja Tarpininkavimo paslaugų sutartis Nr. 6911-91 su naujuoju agentu Strongate LLC. Pagal šias Tarpininkavimo paslaugų teikimo sutartis buvo sutarta, kad agentas teiks pardavimo (sales) paslaugas, o Klientas (UAB „Optima Logistics“, vėliau pervadinta „Samskip“) už šias paslaugas apmokės. Prie šių sutarčių taip pat buvo sudaryti papildomi susitarimai ir buvo nustatytas atitinkamas atlyginimas agentui už atliktą tarpininkavimą. Tarpininkavimo sutartis nepažeidžia jokių teisės aktų ar bendrovės įstatų.
    4. Ieškovė nepagrįstai nurodo, kad Strongate LLC neteikė jokių paslaugų, o sąskaitos buvo išrašytos fiktyviai. Strongate LLC iš tikrųjų pati neteikė pervežimo paslaugų, ši bendrovė teikė tarpininkavimo paslaugas, t. y. užtikrindavo, kad tam tikras pervežimas įvyktų, būtų tinkamai, laiku ir pelningai įvykdytas, prisiimdavo tam tikras pervežimų rizikas. Jeigu Strongate LLC nebūtų teikusi šių paslaugų, tokiu atveju arba ieškovė apskritai nebūtų turėjusi tam tikrų klientų, arba būtų negalėjusi įvykdyti tam tikrų pervežimų ir tuos klientus praradusi. Iš pateiktų dokumentų matosi, kad per visą bendradarbiavimo su Strongate LLC laikotarpį UAB „Samskip“ gavo 2,3 mln. Lt pelno, o bendrovei Strongate LLC už suteiktas paslaugas sumokėta tik 870 tūkst. Lt komisinių mokesčių. Apeliantui teko kreiptis į Strongate LLC ir prašyti pateikti bendradarbiavimą su UAB „Samskip“ patvirtinančius dokumentus. Kai tik atsakovas šiuos dokumentus – sutartis ir sąskaitas-faktūras, gavo, iš karto juos pateikė teismui į bylą. Šių dokumentų originalų jis negalėjo turėti, nes jie priklauso Strongate LLC, o lygiai tokius pačius dokumentus turėjo ieškovė, tačiau dėl jos nesąžiningumo apeliantui buvo užkirstas kelias juos pateikti teismui. Todėl teismo išvada, kad atsakovas keitė savo poziciją bylos eigoje, yra neteisinga, nes pozicija nuo pat pradžių buvo nuosekli, tik atsakovui kiek ilgiau užtruko dokumentų iš užsienio bendrovės gavimas ir pateikimas teismui. Palyginus gautas iš Strongate LLC tikrąsias sąskaitas su sąskaitomis, kurias pateikė ieškovė, matosi ryškūs neatitikimai: sąskaitų numeriai sutampa, sumos sutampa, bet daugumos sąskaitų nesutampa išrašymo datos ir nesutampa suteiktų paslaugų pavadinimas. Akivaizdu, kad H. C. tapus direktoriumi, tapo nesunku ir pakankamai lengva prieiti prie visų įmonės dokumentų ir jis lengvai galėjo suklastoti sąskaitas, o tikrąsias sunaikino, kad galėtų sukurti ieškinį teismui bei pareiškimą policijai. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad ieškovės atstovas negalėjo aiškiai paaiškinti, kada ir iš kur gavo pateiktas į bylą sąskaitas, vadovavosi tik jo suklastotomis sąskaitomis, o atsakovo gautas sąskaitas ignoravo.
    5. Akivaizdu, kad O. N. pateiktoms bendradarbiavimo sutartims, gautoms iš užsienyje registruoto juridinio asmens, net negali (ir neturi) būti uždėta apostile, nes šie dokumentai nėra patvirtinti notaro ar kito valstybės pavestas funkcijas atliekančio pareigūno, o yra išduoti pačios bendrovės. Teismas nenurodė, kokiu teisiniu pagrindu remiasi reikalaudamas apostile ir visiškai neatsižvelgė į tai, kad apelianto įrodinėjimo galimybės šioje byloje buvo apribotos, tiek ieškovo, tiek ir teismo. Apeliantą atleidus iš direktoriaus pareigų, jam nebuvo sudaryta galimybė perduoti dokumentus pagal sudarytą apyrašą. Visi dokumentai, o taip pat prisijungimai prie atsakovo darbo elektroninio pašto, liko bendrovėje. Atsakovas ne kartą prašė ieškovės ir teismo suteikti jam galimybę prieiti prie jo elektroninių laiškų, kurie buvo siųsti bei gauti jo vadovavimo laikotarpiu, tačiau visi apelianto prašymai buvo atmesti, o H. C., patikrinęs atsakovo elektroninį paštą, pats vienas išrinko ir pateikė teismui jam tinkamas susirašinėjimo nuotrupas. H. C., be atsakovo sutikimo, IT specialistų dėka įsilaužė į atsakovo pašto dėžutę, vienašališki ją tikrino, ką norėjo trynė, ką norėjo įkėlė. Teismui teikti elektroninio susirašinėjimo laiškai yra netikri, jie buvo paties ieškovo atstovo sukurti. Dėl neleidimo prisijungti prie pašto dėžutės atsakovui buvo apribotos galimybės pateikti tokio dokumentų klastojimo įrodymus, tačiau ikiteisminio tyrimo metu specialistai nustatė, kad po atsakovo atleidimo, jo kompiuteris buvo įjungiamas daug kartų ir į kompiuterį buvo keliami dokumentai.
    6. Teismas taip pat atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl prisijungimo prie ieškovės buhalterinės programos Concord su leidimu atspausdinti veiklos pelningumo bei kitas svarbias šios bylos nagrinėjimui finansines ataskaitas. Ieškovė pateikė teismui selektyviai jos pačios surinktus ir sudarytus dokumentus ir pati patvirtino, kad teismui pateikti tranzakcijų žurnalai yra sudaryti ieškovės vienašališkai Excel programoje, ant jų nėra atsakovo parašų, o kur yra tie patys žurnalai, kurie buvo sudaryti atsakovo vadovavimo bendrovei metu ir su jo parašais, ieškovė negalėjo nurodyti. Taigi ieškovės sudaryti dokumentai negali būti laikomi objektyviais įrodymais, pagrindžiančiais ieškinį. Pelningumo ataskaitos taip pat suklastotos, tačiau teismas atmetė prašymą įpareigoti ieškovę pateikti ataskaitų originalus.
    7. Teismas neteisingai vertino prie bylos prijungtą pokalbio garso įrašą, nes šis įrašas nieko neįrodė, jokios svarbios bylai informacijos jame neužfiksuota. Apeliantas neneigė, kad pokalbis su H. C. vyko, bet jis truko ne 9 minutes, o beveik visą dieną, o kai prasidėjo provokaciniai neaiškūs klausimai, apeliantas suprato, jog tai nėra siekis ką nors išsiaiškinti. Pokalbis vyko ne apelianto išėjimo iš darbo dieną, o savaitę anksčiau, kai H. C. paprašė papasakoti daugiau apie visą įmonės veiklą. Iš garso įrašo stenogramos matyti, kad, priešingai negu nurodo teismas, visiškai nebuvo kalbos apie Strongate LLC įkūrimą, steigimą arba įgaliojimo išdavimą. Akivaizdu, jog šis įrašas yra sumontuotas, nėra nei pradžios, nei pabaigos, yra karpymo, nutrūkimo ir kiti įrašo modifikacijos požymiai, tą nustatė ir ekspertizė. Ekspertė papildomai teismo posėdžio metu nurodė, kad stenograma neatitinka įrašo, nes padarytoje ieškovės stenogramoje yra žodžių, kurių nėra įraše, ir yra vietų, kur neįmanoma nustatyti kalbančiojo.
    8. Rašysenos ekspertizė buvo atlikta netinkamai. Teismo nutartimi buvo skirta ištirti 3 dokumentus, kurie apeliantui nežinomi ir yra suklastoti, būtent todėl buvo prašoma atlikti jų dokumentinę ekspertizę. Tyrimo metu tarpusavyje lygino du tiriamus dokumentus (t. y. abu suklastotus dokumentus). Apelianto rašysenos pavyzdžiai, kurie buvo paimti specialiai tyrimui, visiškai nebuvo ekspertų vertinti, taip pat nebuvo vertinti (lyginti) ir kiti atsakovo parašai, esantys ant įvairių kitų dokumentų, sudarytų panašiu laikotarpiu, kaip tiriamų sąskaitų datos. Tirtų dokumentų originalų byloje apskritai nėra, ekspertizės akte taip pat nenurodyta, ar pateikti tirti dokumentų originalai, todėl net neaišku, ar ekspertai tyrė dokumentų originalus, ar tik neoriginalių dokumentų kopijas.
    9. Liko nenustatyta ieškovės pateiktų dokumentų – Strongate LLC veiklos sutarties, patikėjimo teisės deklaracijos, įgaliojimo – kilmė ir jų tikrumas, nes H. C. nesugebėjo paaiškinti iš kur ir kaip juos gavo. Be to, šie dokumentai neįrodo jokių tiesioginių atsakovo sąsajų su įmone, o tuo labiau jos priklausymą jam. Pateiktas Strongate LLC įkūrimo dokumentas (veiklos sutartis) iš esmės įrodo tik tai, kad ši bendrovė buvo įsteigta. Šiame dokumente nėra jokių duomenų apie atsakovą, nėra jo parašo, kitų įrašų, kurie leistų daryti išvadą, kad šis dokumentas kaip nors su juo susijęs. Patikėjimo teisės deklaracija yra neapostilizuota, nepatvirtinta notaro ir apskritai joje nėra atsakovo parašo. Prokuroras, atsakovui kreipusis dėl minėto dokumento suklastojimo, nustatė, kad pateikta deklaracija nėra juridinę reikšmę turintis dokumentas, o dokumentu, patvirtinančiu, jog pareiškėjas yra minimos bendrovės akcininkas, galėtų būti tik bendrovės steigimo dokumentai ar akcijų pirkimo–pardavimo sutartis. Strongate LLC direktorių nutarime minimi apelianto asmeniniai duomenys, tačiau jo parašo nėra, šio dokumento turinys atsakovui nežinomas, jis nėra patvirtintas apostile, byloje taip pat nėra jo originalo. Savo ruožtu Strongate LLC išduotas įgaliojimas atsakovo vardu jokiu būdu nesukuria jokių nuosavybės teisių įgaliotam asmeniui. Apeliantas, nors ir neneigė įgaliojimo išdavimo fakto, su teismo išvada, kad šis įgaliojimas įrodo jo asmeninį dalyvavimą Strongate LLC, nesutiko. Ieškovė taip pat neįrodė, kad atsakovas šiuo įgaliojimu apskritai disponavo, kad jį nors kartą panaudojo, tuo labiau, jog įgaliojimas apskritai išduotas tik 2009-11-08 ir tik metams. O. N. teismui pateikė Strongate LLC originalų raštą (gautą iš bendrovės), kuriuo bendrovė patvirtino faktą, kad apeliantas nėra šios bendrovės narys, akcininkas ar savininkas. Tačiau šio dokumento teismas apskritai nevertino. Be to, skirtingai nei teigia teismas, ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatytos aplinkybės, kad ant daugumos sąskaitų rankraštinį įrašą „J. de S.“ padarė atsakovas.
    10. Teismas taip ir nesuprato UAB „Samskip“ vidinės darbo schemos. Pervežimo numeris neturi jokios įtakos subrangovų teiktų paslaugų pavadinimui ir tuo labiau neįrodo jokių sąsajų žmogaus užrašiusio tą numerį su subrangovu, nes tai buvo tik vidinio numerio dokumentui suteikimas. Taigi teismas nepagrįstai nustatė, kad ant sąskaitos STRG200912046 rankraštinį įrašą „7022338a“, kuris pasak liudytojos yra pervežimo numeris, padarė atsakovas ir neva šis faktas paneigė atsakovo nurodomą aplinkybę, jog Strongate LLC teikė tarpininkavimo paslaugas. Teismas, nurodydamas, kad ant O. N. pateiktų, iš Strongate LLC gautų, sąskaitų nebuvo pervežimo numerių 7022XXXXX ir todėl jos neva nėra tikros, neatsižvelgė, jog ant užsienio bendrovės pateiktų dokumentų (jos turėtų egzempliorių) net ir negalėjo būti uždėti bendrovės „Samskip“ vidiniai užsakymų numeriai, priskirti ieškovės sąskaitų egzemplioriams.
    11. Teismas, nusprendęs, kad UAB „Aldimas“ suteiktos paslaugos (baldų pervežimas) nėra susijusios su bendrovės veikla, nes vežti ne biuro baldai, neįvertino, jog ieškovė yra logistikos paslaugų teikėja ir tam tikriems pervežimams ji samdo subrangovus, o t. y. įprasta įmonės kasdieninė veikla. Kadangi ieškovė neleido atsakovui prisijungti prie buhalterinės programos Concord duomenų, atsakovas negalėjo patikrinti, kuriam klientui buvo atliktas šis pervežimas, o teismas, laikydamas, kad baldai užsakyti bendrovės, tačiau realiai yra apelianto asmeniniai, nenurodė, kuo grindžiama ši išvada. Ant sąskaitos ir CMR važtaraščio pristatymas nurodytas adresu (duomenys neskelbtini) – tai yra UAB „Samskip“ tuometinės buveinės adresas. Šis adresas galėjo būti nurodytas dėl to, kad toliau pervežimą atliko kitas subrangovas, tačiau tai tikrai nereiškia, jog tai buvo galutinis krovinio pristatymo adresas, nes šiuo adresu bendrovė šio krovinio negavo. O kaip minėta, iš kur ieškovės atstovas gavo atsakovo tariamą elektroninį susirašinėjimą dėl baldų pristatymo, neaišku. Duomenų, išskyrus neoriginalią sąskaitą, patvirtinančių, kad bendrovė Strongate LLC apmokėjo šią sąskaitą, byloje nėra, todėl visiškai neaišku, kodėl čia įtraukta bendrovė Strongate LLC.
    12. Teismo išvada, kad atsakovas negalėjo paskolinti pinigų Strongate LLC, nes tai būtų interesų konfliktas, niekuo nepagrįsta. Neaišku, koks gali būti konfliktas, jeigu apeliantas paskolino savo asmenines lėšas šiai bendrovei. Byloje yra originalus dokumentas, liudijantis paskolos buvimo faktą, o tai paneigia teismo išvadą, kad byloje nėra leistinų įrodymų, patvirtinančių paskolos faktą.
    13. Visi O. N. ir N. K. santykiai buvo darbiniai, N. K. nieko nežinojo apie apelianto privatų gyvenimą, taip pat nežino, kokiomis aplinkybėmis O. N. išėjo iš UAB „Samskip“. N. K. net ir negalėjo nieko žinoti apie vėliau ieškovės sugalvotus reikalavimus, nes viešai jokių pretenzijų atsakovui nebuvo pareikšta, jokių apribojimų jo turtui nebuvo uždėta. Teismas nurodė, kad neva 2012-10-18 Skolos padengimo sutarties sudarymo metu O. N. buvau įspėtas ieškovės dėl jo veiklos su bendrove Strongate LLC, ir daro nuorodą į garso įrašą, nors minėtame įraše ši įmonė nėra net minima, jokių įspėjimų nepareikšta. Ieškovė neįrodė N. K. nesąžiningumo, nors jai tenka tokia pareiga. Jokių atsakovo kreditorių interesai nebuvo pažeisti (nes jokio ieškovės reikalavimo apskritai nebuvo), todėl 2012-10-18 skolos padengimo turtu sutartis negalėjo būti teismo panaikinta.
    14. Teismas, priteisdamas iš D. M. 29 736,36 Eur, nevertino pateiktų įrodymų, kad atsakovas privalėjo teikti išlaikymą vaikams ir šis pavedimas buvo atliktas, siekiant išvengti vaikų motinos ieškinio teismui dėl išlaikymo priteisimo. Su D. M. atsakovas sutarė, kad abiem vaikams (įvertinus jų poreikius) kartu reikalingas apie 2000 Lt dydžio per mėnesį išlaikymas, ji pateikė savo apskaičiavimus, kuriuos buvo numačiusi teikti ir teismui. Dėl šio pavedimo atsakovas netapo nemokus, nes planavo ir toliau dirbti, ir dabar dirba, gauna atlyginimą, todėl akivaizdu, kad ieškovės interesai niekaip negalėjo būti pažeisti. Be to, jeigu teismas pripažino atsakovą skolingu ieškovei ir nurodė 128 863,77 Eur žalos sumą, neaišku, kodėl šios skolos nesumažino priteista iš D. M. 29 735,36. Eur suma. Pagal teismo sprendimą gaunasi taip, kad ieškovei priteista ta pati suma ir iš O. N., ir iš D. M., o tai nepagrįstas ieškovės praturtėjimas. Teismas nenurodė, kad šioje dalyje būtų buvęs solidarus reikalavimas, ar kad išieškojus sumą iš D. M., atitinkamai mažintina iš atsakovo išieškotina suma, todėl šioje dalyje yra absoliutus sprendimo negaliojimo pagrindas.
    15. Atsakovas pats asmeniškai nemokėjo už D. M. daiktus ar jos namo statybas. Mokėjimai jo vardu (pvz. už komunalines paslaugas) buvo atliekami tik dėl to, kad jis buvo įregistruotas sklypo savininku. Tačiau tai buvo smulkūs mokėjimai, kurie buvo daromi D. M. lėšomis. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, kad bendrovė Strongate LLC būtų kažką apmokėjusi už D. M. ir ji būtų su šia bendrove neatsiskaičiusi. Teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, kad atsakovas padovanojo D. M. žemės sklypą, nes D. M. žemės sklypą, ant kurio pasistatė namą, nusipirko už 30 000 Lt ir juos sumokėjo sutarties sudarymo dieną. Natūralu, kad toks sandoris su D. M. buvo sudarytas anksčiau, tai patvirtina faktas, jog ji jau buvo pradėjusi namo statybas, tačiau tik tada, kai močiutė jai paskolino pinigų, šis sandoris buvo įformintas notaro kontoroje. Dovanojimo sutartimis buvo perleisti tik pagrindinio žemės sklypo priklausiniai.
  5. Atsakovas N. K. pateikė pareiškimą dėl prisidėjimo prie O. N. apeliacinio skundo dalies dėl 2012-10-18 skolos padengimo sutarties pripažinimo negaliojančia, nurodydamas, kad teismas nepagrįstai N. K. laikė nesąžiningu ir konstatavo, jog jis turėjo žinoti apie O. N. skolas. Atsakovas nurodė, kad skolos padengimo sutartis buvo sudaryta pradėjus priverstinį išieškojimą iš O. N., tačiau net ir antstolis, kuris patikrino O. N. finansinę padėtį, nenustatė, jog buvo kitų jo kreditorių ir kad ši sutartis galėtų kaip nors pažeisti jų interesus. N. K. taip pat pažymėjo, kad su O. N. jį sieja tik akcininko–direktoriaus santykiai, jie nėra susieti jokiais artimais ryšiais, N. K. nežino jokių O. N. privataus gyvenimo aplinkybių. Notaras taip pat nenustatė jokių apribojimų ginčo sandoriui sudaryti, ieškinys O. N. pareikštas praėjus 8 mėnesiams po Skolos padengimo sandorio sudarymo, todėl N. K. niekaip negalėjo žinoti apie ateityje O. N. pareikštinus reikalavimus.
  6. Atsakovė D. M. atsiliepime į atsakovo O. N. apeliacinį skundą nurodė sutinkanti su šiuo skundu ir prašanti jį tenkinti.
  7. Atsakovė D. M. atsiliepime į ieškovės apeliacinius skundus prašo šiuos skundus atmesti. Atsakovė nurodo, kad byloje surinkti įrodymai, patvirtinantys, jog atsakovė dirbo UAB „Samskip“, ir ieškovė šių įrodymų nepaneigė. Visos aplinkybės, kurias nurodė ieškovė, grindžiamos tik jos pačios žodiniais paaiškinimais. Atsakovė akcentavo, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, kad H. C. kontroliavo visą bendrovės veiklą, turėjo teisę tikrinti visų darbuotojų darbą, prisijungti prie kompiuterių, banko sąskaitų, todėl akivaizdu, jog pastarasis asmuo meluoja, kad nežinojo apie atsakovės darbą bendrovėje. Atlyginimas atsakovei buvo mokamas bankiniu pavedimu, o H. C. tikrindavo bendrovės banko sąskaitas ir atliekamus pavedimus, todėl jis negalėjo nepastebėti, kad atsakovei buvo mokama. Atsakovė pažymėjo, kad atleidus O. N. ir direktoriumi tapus H. C., iš įmonės išėjo daugiau nei pusė darbuotojų, po to dar daugiau, o šiuo metu iš 20 buvusių darbuotojų dirba tik 4 ar 5, todėl ieškovės atstovas nepagrįstai akcentuoja faktą, kad atsakovė iš karto po motinystės atostogų pasibaigimo išėjo iš darbo. Atsakovė akcentavo, kad su O. N. dar 2009 metais buvo sutarusi išpirkti sklypą, kai tik sukaups reikiamą pinigų sumą, taigi faktinė sklypo pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta dar 2009 metais, o įforminta vėliau. Viskas buvo padaryta pagal įstatymų reikalavimus ir atsakovės sąžiningai įgytas turtas, jos įsitikinimu, negali būti atimtas tam, kad ieškovė galėtų suvesti asmenines sąskaitas su O. N.. Atsakovė taip pat nurodė, kad į teismą jį kreipėsi ne dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo, o dėl klaidos 2016 m. kovo 22 d. sprendime ištaisymo, nes teismas, priimdamas sprendimą, pamiršo pasisakyti dėl arešto nuo 1/11 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nuėmimo, todėl teismas pagrįstai priėmė papildomą sprendimą.
  8. Atsakovas N. K. atsiliepime į ieškovės skundą dėl 2016 m. kovo 22 d sprendimo prašo skundo netenkinti, pažymėdamas, kad ieškovė nenurodė jokių vekselio negaliojimo pagrindų, todėl teismas pagrįstai vekselio nepripažino negaliojančiu. Vekselio galiojimas (realumas, tikrumas) yra patvirtintas notaro, vėliau antstolio, todėl skola buvo ir jos išieškojimas buvo visiškai pagrįstai pradėtas. Atsakovo nuomone, aplinkybę, kad ieškovė elgiasi nesąžiningai, patvirtina ir tai, kad ji prašė pripažinti vekselį negaliojančiu, tačiau neprašė taikyti restitucijos. Atsakovas akcentavo, kad sąžiningo daikto įgijėjo teisių apsaugą reglamentuojančios CK 4.96 straipsnio 1 ir 2 dalys yra imperatyviosios teisės normos. Žemės sklypo perleidimo už skolą sandoris yra teisėtas ir negali būti pripažintas negaliojančiu dėl kažkokių pretenzijų pradiniam šio turto savininkui. Taip pat teisėtai buvo sudarytos ir automobilio pirkimo–pardavimo sutartys, nes automobilis nebuvo areštuotas, nebuvo apsunkintas jokiais kitais suvaržymais, todėl O. N. turėjo teisę jį parduoti. Be to, automobilis parduotas už tuo metu buvusią rinkos kainą. Atsakovo nuomone, ieškovės teiginiai dėl UAB „Vita Logistics“ akcijų įsigijimo sutarties, įstatinio kapitalo didinimo, apskritai yra absurdiški, nes šią įmonę N. K. įsigijo teisėtai, įstatinis kapitalas buvo padidintas laikantis visų Akcinių bendrovių įstatyme numatytų reikalavimų. N. K., kaip verslininkas, buvo užimtas, todėl paprašė O. N. nuvažiuoti į VĮ Registrų centrą ir sutvarkyti visus dokumentus, t. y. įsteigti įmonę, tuo labiau, kad O. N. buvo jam skolingas. O. N. tik įsteigė įmonę ir ją iš karto perleido N. K., kaip ir buvo sutarta, jis nepriėmė jokių sprendimų, neinvestavo savo lėšų ir apskritai buvo tik atstovas, kuris sutiko padėti įsteigti įmonę. Įsteigus naują įmonę, jai reikėjo nemažai apyvartinių lėšų, kad verslas vystytųsi, o tam buvo būtina didinti įstatinį kapitalą, todėl N. K. priėmė šį sprendimą ir įnešė reikiamą sumą. Atsakovo įsitikinimu, į šį ginčą jis įtrauktas tik todėl, kad ieškovė tokiu būdu siekia perimti N. K. verslą.
  9. Ieškovė UAB „Samskip“ atsiliepime į atsakovo O. N. ir atsakovės D. M. apeliacinius skundus bei N. K. prisidėjimą prie apeliacinio skundo prašo apeliacinių skundų netenkinti. Atsiliepime, be ieškovės apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, taip pat papildomai nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. O. N. nutyli, kad jis parašė pareiškimą išeiti iš UAB „Samskip“ direktoriaus pareigų dėl to, jog ieškovės tuometinis darbuotojas H. C. rado ieškovės patalpose dokumentus, susijusius su Strongate LLC, po ko įvyko 2012-06-07 pokalbis apie Strongate LLC tarp atsakovo O. N. ir H. C.. Kol nebuvo atlikta šio pokalbio garso įrašo ekspertizė, patvirtinusi, kad įraše girdimi balsai priklauso O. N. ir H. C., atsakovas O. N. neigė tokio pokalbio egzistavimą, o dabar jau pripažįsta jį vykus, bet bando kitaip interpretuoti pokalbio turinį, nors akivaizdu, kad viso pokalbio metu O. N. bando paaiškinti, kodėl buvo daromi mokėjimai Strongate LLC ir su kuo jis dalinosi pajamomis. Nėra ir ekspertizės metu nebuvo nustatyti jokie pokalbio įrašo klastojimo požymiai. Eksperto nuomonė, kad įrašas negali būti laikomas objektyviu įrodymu, nėra niekuo pagrįsta.
    2. Atsakovas O. N. nė karto nesikreipė į ieškovę dėl, jo nuomone, pažadėto dokumentų perdavimo–priėmimo akto sudarymo, o šią versiją iškėlė tik apeliaciniame skunde. O. N. noras sudaryti dokumentų perdavimo aktą paremtas atsakovo noro perduoti ieškovei visas jo naujai pagamintas klastotes.
    3. H. D. įgaliojimai nėra reikšmingi šioje byloje, kaip ir ieškovės akcininkų įgaliojimas H. C. pareikšti ieškinį, nes visi įgaliojimai H. C., kaip ieškovės direktoriui, buvo suteikti, jį nuo 2012-06-13 paskyrus direktoriumi, tuo pačiu akcininkų sprendimu, kuriuo O. N. buvo atleistas iš šių pareigų. Be to, O. N. pripažįstama aplinkybė, jog tai jis sudarė darbo sutartį su H. C. dėl darbo UAB „Samskip“, patvirtina ieškovės poziciją ir paneigia teismo sprendimo išvadas, jog H. C. vadovavo ieškovei tuo pačiu laikotarpiu, kuomet ieškovės direktoriumi buvo atsakovas O. N..
    4. Atsakovas O. N. bando įtikinti teismą, kad be jo įsteigtos Strongate LLC ieškovė nebūtų gavusi kažkokių užsakymų, tačiau tai nėra įrodyta, o įrodyta priešingai – ieškovė tokius pačius krovinių vežimo užsakymus gavo iki Strongate LLC įsteigimo ir už juos jokie tarpininkavimo mokesčiai nebuvo mokėti, tiems patiems klientams buvo atliekami vežimai ir po O. N. atleidimo, kas jo paties įvardinama „bendradarbiavimo“ su Strongate LLC pabaiga. Be Strongate LLC teikiamų „paslaugų“ ieškovės pelnas iš kiekvieno pervežimo, kuriame atsirado Strongate LLC sąskaita, būtų buvęs didesnis visos Strongate LLC sumokėtos sumos dydžiu, kuris ir sudaro ieškovei padarytą žalą.
    5. Nesutiktina, kad atsakovas O. N. pateikė į bylą jo nurodomų dokumentų (tarpininkavimo sutarties su Novotrade LLC, Teisių perleidimo sutarties) originalus. Be to, versija apie neva nuo 2004 metų ieškovei teikiamas tarpininkavimo paslaugas atsirado tik 2015 metų vasarą, o prieš tai ir ikiteisminio tyrimo metu O. N. teigė, kad ieškovei buvo teikiamos su pervežimais susijusios paslaugos. Pats atsakovas, įmonės Strongate LLC vardu teikdamas deklaracijas Loyal Bank, jose nurodė, kad mokama už krovinio pervežimą, o Strongate LLC veikla yra krovinių ekspedijavimas.
    6. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja apklausta J. R. patvirtino, kad padėjo O. N. steigti bendrovę užsienyje ir tuo klausimu su juo bendravo. Tai patvirtina, kad ieškovės pateikti elektroniniai laiškai dėl Strongate LLC steigimo nėra suklastoti. Tą patvirtina ir O. N. atliktas mokėjimas Loyal Bank iš jo asmeninės sąskaitos AB SEB banke, kur mokėjimo paskirtyje aiškiai nurodomas mokėjimas už Strongate LLC bankinius produktus (slaptažodžius, digipass įrenginį). Strongate LLC antspaudas nėra uždėtas nei viename iš Y. De S. Strongate LLC vardu pasirašytų autentiškų dokumentų: veiklos sutarties, įgaliojimo, patikėjimo teisės deklaracijoje, direktorių sprendime. Strongate LLC antspaudas atsiranda tik ant dokumentų, kuriuos pasirašo atsakovas O. N., o tai tik patvirtina, kad jis ne tik turėjo antspaudą, bet jis jį ir pagamino bei naudojo. Ieškovė į bylą pateikė sąskaitų originalus ir net prašė atlikti rašysenos ekspertizę, kad būtų galima nustatyti, jog ant jų parašus dėjo O. N.. Atsakovas į bylą savo sąskaitų versijų originalų nepateikė ir aišku kodėl – ant jų nėra Y. De S. parašų, o tik parašo spaudai. O. N. teiginiai, kad ieškovės atstovas klastojo sąskaitas, nepaaiškina, kaip ant neva ieškovės suklastotų sąskaitų atsirado ekspertų nurodyti rankraštiniai paties O. N. įrašai su konkrečiais pervežimo numeriais, į kuriuos šios sąskaitos ir buvo įtrauktos.
    7. 2012-09-07 atsakovui O. N. per antstolį buvo įteikta 2012-09-04 pretenzija, kurioje iš esmės atkartotos ieškinio pozicijos dėl žalos atlyginimo. Pretenzija atsakovui buvo įteikta gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), nors vėliau O. N. ir D. M. ėmė neigti, kad jis ten gyveno. Byloje surinkti įrodymai neabejotinai patvirtina aplinkybes, kad jam iki 2012-10-18 sandorio su N. K., buvo žinoma apie ieškovės ketinimą kreiptis dėl žalos išieškojimo. N. K. argumentą, kad jo su O. N. nesieja jokie artimi ryšiai, paneigia byloje esantys įrodymai, be kita ko tai, kad abu atsakovai teigia, kad N. K. be jokio užtikrinimo paskolino O. N. didelę sumą, kurią N. K., anot jo, skolinosi iš savo tėvų ir naudojo santaupas. Be to, D. M. nurodė, kad nuo mokyklos laikų bendravo su N. K. buvusia sutuoktine A. K.. Tai, ar N. K. tiksliai žinojo dėl ko atsakovas O. N. prašo perimti jo turtą, nėra svarbu, nes N. K. nesąžiningumui konstatuoti pakanka, jog tikslas šio asmens buvo padėti O. N. išvengti atsakomybės.
    8. O. N. ir D. M. banko sąskaitų išrašų gyvenamojo namo statybos metu analizė parodo, kad D. M. nebuvo finansiškai pajėgi statyti tokį gyvenamąjį namą, o O. N. skyrė išlaikymą šeimai, mokėjo už darželį, mokėjo už namo, kuriame gyveno šeima, išlaikymą.
  10. Atsakovas O. N. atsiliepime į ieškovės apeliacinius skundus prašo apeliacinius skundus atmesti. Atsiliepime, be atsakovo apeliaciniame skunde nurodytų argumentų, taip pat papildomai nurodomi šie pagrindiniai argumentai:
    1. Teismas, siekdamas neapsunkinti ir taip didelės apimties bylos, pagrįstai nusprendė neprijungti ikiteisminio tyrimo medžiagos, tuo labiau, kad tyrimas buvo nutrauktas ir nutarime išdėstyti argumentai dėl tyrimo nutraukimo. Advokatas S. S. atstovauja ieškovę ne tik šioje civilinėje byloje, bet atstovavo ir ikiteisminiame tyrime, taigi, kyla klausimas, kodėl advokatas negalėjo padaryti tinkamai patvirtintų dokumentų kopijų, jeigu jam buvo pateikti šių dokumentų originalai, kodėl šiuo atveju nepasiūlė savo klientui notariškai patvirtinti dokumentų kopijas.
    2. Nei vienoje iš ieškovės pateiktų sąskaitų nėra nurodyta, kad Strongate LLC sąskaitose nurodytos paslaugos būtų teiktos asmeniškai atsakovui, todėl nesuprantama, kokiu pagrindu ieškovė nurodo, jog iš Lietuvos bendrovių pirktos paslaugos buvo suteiktos O. N., o apmokėtos bendrovės Strongate LLC. O. N. neneigė tik to, kad Strongate LLC apmokėjo už automobilį VW Golf tiesiogiai Vokietijos pardavėjui, nes Strongate LLC buvo O. N. skolinga ir padaryti tarptautinį atsiskaitymą bendrovei buvo paprasčiau nei atsakovui. Taip pat atsakovas neneigė, kad Strongate LLC mokėjo už surenkamas medines konstrukcijas UAB „Medis“, kai atsakovas įrenginėjo sūnaus iš pirmos santuokos kambarį. Šiuo mokėjimu taip pat buvo padengta skolos dalis.
    3. SEB banko išduota pažyma liudija, kad ir atsakovo, ir I. S. (Š.) vardu išduoti prisijungimai leido matyti visas sąskaitas, be kita ko ir ( - ), tiesiog buhalterei buvo išduota be teisės vykdyti bankinius pavedimus, tačiau matyti ji galėjo juos visus. Todėl akivaizdu, kad H. C. negalėjo nematyti bendrovei Strongate LLC atliktų pavedimų už suteiktas paslaugas. Kadangi jis niekada neišsakė jokios pastabos, akivaizdu, kad jam buvo visiškai aišku, už kokias paslaugas UAB „Samskip“ atsiskaitė. Jeigu H. C. būtų buvęs tik eilinis darbuotojas, atsakingas už klientų paiešką, tai jam nebūtų reikalingi prisijungimai prie banko sąskaitų.
    4. D. M. dirbo bendrovėje 2008 metais. Ji buvo įdarbinta tam, kad bendrovė plėstų savo veiklą į Italiją, nes atsakovė kaip tik prieš kelis metus dirbo Italijoje ir mokėjo italų kalbą, gerai išmano italų mentalitetą ir verslo principus. Surasti italų kalbą mokantį ir vadybos pagrindus turintį specialistą yra pakankamai sunku. Liudytojai patvirtino, kad matydavo D. M. ofise, kad ji ten būdavo kaip darbuotoja ir bendravo su kitais darbuotojais, taip pat jog ji kalbėdavo su H. C..
    5. Ieškovė, nesutikdama su teismo išvada dėl vekselio nepripažinimo negaliojančiu, nurodo, kad ji apskritai neginčijo vekselio CK 6.66 straipsnio pagrindu, o visiškai kitais pagrindais, tačiau nenurodo, kokie tie kiti pagrindai.
    6. Visi ieškovės teiginiai dėl tariamai nesąžiningo automobilio perleidimo yra nepagrįsti jokiais įrodymais. O. N. turtas nebuvo apsunkintas, nesuvaržytas, sandoris buvo abiejų šalių įvykdytas, todėl nėra jokio pagrindo šį sandorį pripažinti negaliojančiu. Ieškovės reikalavimas taikyti restituciją ne natūra, o piniginiu ekvivalentu, priteisiant iš N. K. 20 000 Lt, nepagrįstas, nes akivaizdu, kad automobilis dabar tikrai nekainuotų 20 000 Lt, nes yra nusidėvėjęs.
    7. Ieškovė teigia, kad UAB „Vita Logistics“ akcijas atsakovas perleido, siekdamas paslėpti savo turtą, tačiau nepaaiškina, kam tada O. N. apskritai steigė įmonę, jeigu kaip teigia ieškovė, jau nuo 2012-06-13 atsakovas pradėjo slėpti turtą. Asmenys, siekdami sutaupyti laiko, dažnai prašo įsteigti įmonę kito asmens (nes jam tenka ruošti dokumentus, eiti pas notarą, į Registrų centrą), o po įsteigimo akcijos yra iš karto perleidžiamos tikrajam savininkui.
    8. Sutiktina su teismo sprendimu sumažinti ieškovei priteistinas bylinėjimosi išlaidas, nes tik dėl ieškovės kaltės ši byla taip ilgai užtruko ir vyko tiek daug teismo posėdžių. Ieškovės advokatas privalėjo pateikti detalią paslaugų ataskaitą ir pagrįsti, kad išrašytos sąskaitos tik už šioje byloje pateiktas paslaugas. Šioje byloje advokato išlaidos buvo nepagrįstai didelės, palyginus net ir su visa reiškiamo ieškinio suma, todėl teismas pagrįstai jas sumažino, o faktiškai apskritai negalėjo priteisti, nes nėra aišku, kiek ir kokios paslaugos buvo suteiktos.
  11. Atsakovas O. N. atsiliepime į D. M. apeliacinį skundą nurodo sutinkantis su atsakovės skundu.

10Teisėjų kolegija

konstatuoja:

11IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

12

  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nagrinėdama šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos apeliaciniuose skunduose nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundų ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis).
Dėl žalos atlyginimo
  1. Juridinio asmens valdymo organo narys juridinio asmens ir kitų juridinio asmens organų narių atžvilgiu turi veikti sąžiningai ir protingai. Juridinio asmens valdymo organo narys turi būti lojalus juridiniam asmeniui ir laikytis konfidencialumo. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo vengti situacijos, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams. Juridinio asmens valdymo organo narys negali painioti juridinio asmens turto su savo turtu arba naudoti jį ar informaciją, kurią jis gauna būdamas juridinio asmens organo nariu, asmeninei naudai ar naudai trečiajam asmeniui gauti be juridinio asmens dalyvių sutikimo. Juridinio asmens valdymo organo narys privalo pranešti kitiems juridinio asmens valdymo organo nariams arba juridinio asmens dalyviams apie aplinkybes, kai jo asmeniniai interesai prieštarauja ar gali prieštarauti juridinio asmens interesams, ir nurodyti jų pobūdį ir, jei įmanoma, vertę. Ši informacija turi būti pateikta raštu arba įrašyta į juridinio asmens organų posėdžio protokolą (CK 2.87 straipsnio 1–5 dalys).
  2. Juridinio asmens valdymo organo narys, nevykdantis arba netinkamai vykdantis pareigas, nurodytas CK 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose, privalo padarytą žalą atlyginti juridiniam asmeniui visiškai, jei įstatymai, steigimo dokumentai ar sutartis nenumato kitaip (CK 2.87 straipsnio 7 dalis).
  3. Byloje nustatyta, kad ginčo laikotarpiu (nuo 2009 metų iki 2012 m. birželio 13 d.) vieninteliu oficialiu ir vienasmeniu UAB „Samskip“ valdymo organu – vadovu – buvo atsakovas O. N..
  4. Byloje taip pat įrodyta ir šalių neginčyta, kad minėtu laikotarpiu iš ieškovės UAB „Samskip“ sąskaitos į užsienio įmonės Strongate LLC banko sąskaitas buvo pervestos iš viso 64 042,32 JAV dolerių ir 211 405 Eur sumos.
  5. Ieškovės teigimu, atsakovas O. N., nesąžiningai, būdamas ieškovės direktoriumi, pasinaudojo ieškovės turtu savo asmeninei naudai gauti – t. y. nepagrįstai pagal Strongate LLC vardu išrašytas sąskaitas iš ieškovės lėšų sumokėjo paties O. N. įkurtai įmonei Strongate LLC už realiai ieškovei nesuteiktas paslaugas, taip pat iš ieškovei priklausančių lėšų apmokėjo atsakovo asmeninių baldų transportavimo paslaugą, taip pažeisdamas CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas įmonės vadovo pareigas ir padarydamas ieškovei turtinę žalą.
  6. Atsakovas O. N., nesutikdamas su ieškovės reikalavimais, nurodo, kad nėra nei Strongate LLC savininkas, nei atstovas, o lėšos minėtai užsienio bendrovei buvo mokamos kaip mokestis už tarpininkavimo paslaugas, atliktas pagal UAB „Samskip“ ir Strongate LLC sudarytas pavedimo sutartis, todėl jokia žala ieškovei padaryta nebuvo.
  7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra išaiškinęs, jog įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, kad bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais. Ar tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistavo arba neegzistavo, teismas sprendžia ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-429/2013; 2010 m. liepos 2 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-316/2010; 2009 m. liepos 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-335/2009; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-588/2009; 2008 m. vasario 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2008; kt.). Kasacinio teismo suformuota praktika, kad išvadą apie faktų buvimą teismas civiliniame procese gali daryti ir tada, kai tam tikros abejonės dėl fakto buvimo išlieka, tačiau byloje esančių įrodymų visuma leidžia manyti esant labiau tikėtina atitinkamą faktą buvus, nei jo nebuvus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003-02-17 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-113/2003; kt.). Teismas, vertindamas įrodymus, turi vadovautis ne tik įrodinėjimo taisyklėmis, bet ir logikos dėsniais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. vasario 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-129/2008; 2008 m. rugsėjo 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-439/2008; kt.); teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. sausio 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-103/2014).
  8. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, kasacinio teismo praktikoje taip pat pažymėta, kad net ir tuo atveju, jeigu baudžiamojoje byloje nebūtų konstatuota asmens neteisėtų veiksmų baudžiamosios teisės prasme, tai neapriboja galimybės įrodinėti šio asmens nesąžiningumo civiline teisine prasme (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-51/2013), nes skiriasi baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atsiradimo pagrindai, tikslai, kaltės samprata, skirtinga šių atsakomybės rūšių taikymo tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3142/2013).
  9. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad 2009 m. lapkričio 18 d. JAV Oregono valstijoje buvo įsteigta ribotos atsakomybės bendrovė Strongate LLC. Nurodytos bendrovės veiklos sutartį (t. 1, b. l. 22–23) pasirašė narė ir vykdančioji direktorė Y. de S.. Minėtas dokumentas yra notaro patvirtintas bei apostilizuotas. Byloje taip pat yra tą pačią dieną, kaip ir bendrovės įsteigimo data (2009 m. lapkričio 18 d.), Strongate LLC išduotas bendrasis įgaliojimas (t. 1, b. l. 46–47), kuriuo atsakovas O. N. įgaliojamas veikti bendrovės vardu bet kurioje pasaulio vietoje ir atlikti visus arba kuriuos nors įgaliojime nurodys veiksmus, inter alia atidaryti, valdyti ir uždaryti bendras ar kitokias banko sąskaitas, bendrovės vardu atlikti visas banko transakcijas, pasirašyti sutartis su visais valdžios organais, kompanijomis ir pan., pirkti ar kitaip įgyti, parduoti, išnuomoti ir pan. bendrovės turtą, pasirašyti, antspauduoti, sudaryti, vykdyti sutartis ir kt. Minėtą įgaliojimą taip pat pasirašė Y. de S., be to, šis dokumentas, kaip ir veiklos sutartis, net tik patvirtintas notaro, bet ir apostilizuotas.
  10. Ieškovė taip pat pateikė Y. de S. pasirašytą patikėjimo teisės deklaraciją (t. 1, b. l. 44), kurioje nurodyta, kad 100 proc. bendrovės Strongate LLC vienetų priklauso O. N., o taip pat Y. de S. pasirašytą 2009 m. lapkričio 20 d. rašytinį direktorių nutarimą (t. 1, b. l. 51), kuriuo nuspręsta atidaryti bendrovės vardu multivaliutinę sąskaitą JAV doleriais ir eurais banke „Loyal Bank“ ir šios sąskaitos įgaliotu asmeniu, turinčiu parašo teisę, ir banko sąskaitos valdytoju paskirti O. N.. Nors atsakovas O. N. ginčija šių dokumentų kilmę bei tikrumą, akcentuodamas, kad pirmiau nurodyti dokumentai nėra apostilizuoti, atkreiptinas dėmesys, jog minėtuose dokumentuose esantys Y. de S. parašai net vizualiai yra itin panašūs į apostilizuotose dokumentuose esančius parašus, kita vertus, šių dokumentų turinio patikimumą, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina kiti šioje byloje esantys ir šiame procesiniame dokumente žemiau aptariami įrodymai.
  11. Antai byloje yra atsakovo O. N. susirašinėjimas elektroniniu paštu su A. Z. dėl galimybės įkurti JAV įmonę su nominalaus direktoriaus paslauga. Atkreiptinas dėmesys, kad pokalbis vyko 2009 m. lapkričio 4 d., t. y. dar iki Strongate LLC įkūrimo (t. 3, b. l. 82–83).
  12. 2009 m. lapkričio 16 d. J. R. į O. N. darbo elektroninio pašto adresą atsiuntė laišką dėl Oregono valstijos (bendrovei įkurti) pasirinkimo (t. 3 , b. l. 84), o 2010 m. spalio 19 d. tarp atsakovo O. N. ir J. R. vyko pokalbis, pavadintas „Strongate renewal“ (Strongate pratęsimas), apie Strongate LLC metinę ataskaitą ir mokėtiną mokestį, kuriame J., be kita ko, paaiškino atsakovui, jog registruoto įmonės agento paslauga yra mokama, į registrą teikiama informacija apie esamą bendrovės valdytoją, nuo kurio, J. R. teigimu, O. N. turi įgaliojimą (t. 3, b. l. 64–66,79–80). Iš esmės analogiškas susirašinėjimas dėl tolimesnės Strongate LLC veiklos ir mokesčio už nominalaus direktoriaus paslaugą mokėjimo tarp J. R. ir O. N. įvyko ir 2011 m. spalio 12 d. (t. 3, b. l. 102–104). Pažymėtina, kad J. R. ikiteisminio tyrimo metu (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 4, b. l. 93 – 2013 vasario 6 d. apklausos protokolas) paliudijo, kad pažįsta O. N. nuo 2009 metų ir pripažino, kad pastarasis buvo atėjęs dėl užsienio kompanijų registracijos informacijos suteikimo, nes ji tarpininkauja įkuriant ar perkant užsienio kompanijas, nors ir nurodė neprisimenanti ar ji padėjo įregistruoti konkrečiai Strongate LLC įmonę.
  13. Į bylą taip pat yra pateiktas atsakovo O. N. elektroninis susirašinėjimas, iš kurio matyti, kad 2009 m. gruodžio 11 d. O. N. elektroniniu paštu gavo banko „Loyal Bank“ darbuotojo žinutę apie sąskaitos, pavadintos „Strongate LLC“ atidarymą (t. 1, b. l. 57), o 2009 m. gruodžio 16 d. Tarptautinio mokėjimo nurodymu (t. 1, b. l. 73; t. 4, b. l. 181; t. 13, b. l. 147) O. N. į banko sąskaitą, priklausančią Strongate LLC, kurios numeris sutampa su pirmiau nurodytame elektroniniame laiške atsakovui nurodytu (duomenys neskelbtini), pervedė 600 JAV dolerių, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, jog tai mokėjimas už debetinę kortelę, PIN kodą ir „Digipass“ prietaisą, apie kuriuos buvo minima 2009 m. gruodžio 11 d. banko darbuotojo laiške atsakovui. Šio pervedimo faktą patvirtina ir SEB banko pateikti atsakovo O. N. sąskaitų išrašai (t. 13, b. l. 147). 2009 m. gruodžio 21 d. elektroniniu laišku O. N. informavo banką (t. 2, b. l. 171) apie minėtą 2009 m. gruodžio 16 d. padarytą pavedimą, prašydamas patvirtinti gavimą.
  14. Pažymėtina ir tai, kad 2011 m. vasario 4 d. atsakovas O. N. pasirašė prašymą bankui „Loyal Bank“ (t. 3, b. l. 7, 19) išduoti eurais denominuotą kortelę, susijusią su sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini), pavadinta Strongate LLC vardu, į kurią, kaip matyti iš bylos duomenų, ieškovė taip pat vedė pinigus, o 2011 m. vasario 11 d. su banko darbuotoju susirašinėjo dėl šios kortelės atsiuntimo atsakovui. Atkreiptinas dėmesys, kad 2016 m. sausio 18 d. ekspertizės akte (t. 15, b. l. 54–58) konstatuota, jog 2011 m. vasario 4 d. dokumente „Eur card request form (For existing customers having an EUR multicurrency account linked to the USD account)“ aukščiau žodžių „Account Holder‘s signature / Corporate Account Authorized Signatory“ pasirašė būtent O. N.. Tame pačiame ekspertizės akte konstatuota ir tai, kad 2010 m. sausio 5 d. gaunamų piniginių lėšų šaltinio deklaracijoje (t. 4, b. l. 46), t. y. viename iš bankui „Loyal bank“ skirtų dokumentų, paaiškinančių į Strogate LLC sąskaitas gaunamų pinigų šaltinius (t. 3, b. l. 34–50, t. 4, 40–58), rankraštinius įrašus parašė ir dokumentą pasirašė taip pat atsakovas O. N..
  15. Atsakovas O. N. apeliaciniame skunde teigia, kad rašysenos ekspertizė buvo atlikta netinkamai ir ja negalima vadovautis, nes, atsakovo nuomone, ekspertės tarpusavyje lygino tik du tiriamuosius ir, atsakovo teigimu, suklastotus dokumentus, o rašysenos pavyzdžiai, kurie buvo specialiai paimti tyrimui bei kiti atsakovo parašai, esantys ant įvairių atsakovo pasirašytų dokumentų, visiškai nebuvo vertinti. Tačiau pažymėtina, kad iš bylos medžiagos matyti, jog rašysenos ekspertizei atlikti buvo išreikalautas ir ekspertėms perduotas didelis skaičius įvairaus laikotarpio, įvairių dokumentų originalų (t. 15, b. l. 1–54, t. 14 vokas su lyginamųjų pavyzdžių originalais), kuriuose yra laisvieji O. N. parašai, rašysenos pavyzdžiai, taip pat teismo posėdžio metu paimtas sąlyginai laisvasis atsakovo rašysenos pavyzdys, o vien tik ta aplinkybė, jog ekspertės, įžanginėje akto dalyje išvardinusios visus joms perduotus dokumentus, atskirai kiekvieno nenurodė tiriamojoje dalyje ir pateikė tik kai kurių lyginamųjų pavyzdžių vaizdinę medžiagą, savaime nereiškia, kad ekspertės pateiktų lyginamųjų rašysenos ir parašų pavyzdžių nevertino ir jų nelygino su tiriamaisiais objektais, o aplinkybę, kad tyrimui buvo pateikti dokumentų originalai be kita ko patvirtina Klaipėdos apygardos teismo 2015 m. birželio 18 d. raštas Klaipėdos apskrities VPK Kriminalinės policijos Ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos viršininkui (t. 14, b. l. 187), kuriame teismas nurodo grąžinantis segtuvą su originaliais dokumentais, išskyrus ekspertizei atlikti reikalingus tris dokumentų originalus.
  16. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad ekspertizės akte esantys duomenys pagal jų objektyvumą dėl prigimties ir gavimo aplinkybių paprastai yra patikimesni už kituose įrodymų šaltiniuose esančius duomenis. Žinoma, eksperto išvada neturi teismui didesnės įrodomosios galios ir turi būti vertinama pagal tokias pačias taisykles, kaip ir kitos įrodinėjimo priemonės, tačiau konkretūs faktiniai duomenys, gauti ekspertinio tyrimo metu, gali būti atmetami kaip įrodymas, jeigu yra duomenų dėl jų nepagrįstumo, nepatikimumo ar kitokio ydingumo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. rugsėjo 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-409/2008; 2009 m. sausio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2009; 2010 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-538/2010; 2012 m. balandžio 27 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2012; išplėstinės teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-7-478/2014; kt.). Pagrindas atmesti kaip įrodymą eksperto išvadą (jos dalį) gali būti tai, kad ekspertizės akto turinys prieštaringas, kad išvados neišplaukia iš tyrimo eigos, kad išvada pateikta dėl to, dėl ko tyrimas nedarytas arba atliktas neišsamiai, ir kitais panašiais atvejais, kai kyla pagrįstų abejonių dėl ekspertinio tyrimo eigos ir rezultatų. Ekspertizės akto duomenys gali būti atmetami kaip įrodymai, kai jie prieštarauja kitiems bylos įrodymams, todėl, kad ekspertizės akto duomenys neturi išankstinės galios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-143/2010; 2012 m. lapkričio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-505/2012; kt.)
  17. Atsakovui O. N. nenurodžius jokių konstruktyvių argumentų dėl ekspertizės akto ydingumo, neatitikimo įstatymo reikalavimams, prieštaringumo ar pan., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesivadovauti ekspertų išvadomis, tuo labiau, jog minėtos išvados, teisėjų kolegijos įsitikinimu, atitinka kitų byloje surinktų įrodymų visumą.
  18. Antai byloje taip pat yra atsakovo O. N. pasirašyti, bankui „Loyal bank“ teikti pinigų pervedimo patvirtinimai (t. 4, b. l. 59–70, ikiteisminio tyrimo medžiagos t.1, 161–172), skirti atliekamų iš Strongate LLC sąskaitos mokėjimų paskirčiai pagrįsti. Kaip matyti iš šių patvirtinimų, Strongate LLC vardu iš sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), kaip minėta, nurodytos 2009 m. gruodžio 11 d. banko darbuotojo elektroniniame laiške atsakovui, buvo padaryti lėšų pervedimai Lietuvoje registruotoms bendrovėms – UAB „Medis“, G. P. įmonei „Akmens namai“, UAB „Junkvila“, taip pat E. B. bei bendrovei Chesterfields Direct Uk Ltd.
  19. UAB „Movila“ atstovas 2013 m. lapkričio 15 d. raštu (t. 5, b. l. 36) patvirtino, jog O. N. buvo užsakęs virtuvės kaitlentę, kurios kainą apmokėjo būtent Strongate LLC; iš UAB „Medis“ pateikto atsakymo (t. 5, b. l.42) ir užsakymo–sutarties (t. 5, b. l. 43), matyti, kad būtent O. N. sudarė su minėta įmone sutartį dėl baldų gaminimo, kurių kainą (5 800 Eur) sumokėjo, kaip patvirtino UAB „Medis“, Strongate LLC; UAB „Junkvila“ 2012 m. spalio 21 d. raštu patvirtino, kad 2012 m. sausio 20 d pardavė užsienio kompanijai Strongate LLC šildymo įrangą (t. 5, b. l. 60), nors iš PVM sąskaitos faktūros duomenų matyti, kad į parduotą šildymo įrangą, be kita ko, įėjo gyvatukai voniai. Byloje yra ir O. N. susirašinėjimas su UAB „Junkvila“ darbuotoju 2012 m. sausio 5, 9 dienomis (t.5, b. l. 63); O. N. susirašinėjo elektroniniu paštu ir su G. P. įmone „Akmens namai“, kuri 2012 m. sausio 20 d. išrašė bendrovei Strongate LLC 4 344,30 Eur sąskaitą (t. 5, b. l. 82–96).
  20. Nors minėtą Strongate LLC mokėjimą UAB „Medis“ už O. N. užsakytus baldus (kaip ir Strongate LLC atliktą 12 900 Eur mokėjimą už automobilį WV golf plus, kuris vėliau atsakovo O. N. buvo parduotas N. K. ( t. 3, b. l. 12, 23)) atsakovas bandė pagrįsti savo asmeninės paskolos bendrovei Strongate LLC santykiais, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad be atsakovo 2015 m. gegužės 26 d. teismo posėdžio metu pateikto pareiškimo, kad jis paskolino užsienio bendrovei (duomenys neskelbtini) sumą grynaisiais pinigais, perduodamas lėšas šios įmonės atstovui, bei tik 2015 m. gegužės mėnesį atsakovo į bylą pateiktos 2012 m. gegužės 14 d. suderinimo akto kopijos, patvirtintos Strongate LLC antspaudu ir žyma „kopija tikra“, byloje nėra įrodymų, pakankamų atsakovo argumentams tikėtinai pagrįsti (CPK 178 straipsnis). Pastebėtina, kad viena vertus, apelianto akcentuojamame suderinimo akte nėra jokių duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad tarp Strongate LLC ir atsakovo buvo susiklostę būtent paskolos teisiniai santykiai, kita vertus, minėtas dokumentas nėra originalas, o tik antspaudu patvirtinta kopija, kuri net tik nėra apostilizuota, bet net nėra patvirtinta įmonės atstovo parašu.
  21. Šio klausimo kontekste pastebėtina, kad nors atsakovas O. N. teisus teigdamas, jog privačių asmenų ar bendrovių išduotus dokumentus pačius savaime negalima apostilizuoti (1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencijos dėl užsienio valstybėse išduotų dokumentų legalizavimo panaikinimo 1 straipsnis), privataus asmens ar bendrovės išduoto dokumento kopiją gali patvirtinti notaras, o notaro patvirtinta kopija yra apostilizuojama. Šiuo atveju atsakovas O. N., nepaisant to, kad ikiteisminio tyrimo metu apskritai neigė bet kokias savo sąsajas su įmone Strongate LLC, nurodė, jog šią įmonę surado pats H. C., taip pat ginčijo Strongate LLC įgaliojimo jam išdavimą, ir tik kur kas vėliau civilinėje byloje pripažino pirmiau minėto įgaliojimo jam išdavimą, o apie paskolinius santykius su bendrove Strongate LLC nurodė tik praėjus beveik dvejiems metams po civilinės bylos nagrinėjimo pradžios, nesiėmė jokių veiksmų jo 2015 metais naujų pateiktų dokumentų patikimumui užtikrinti. Be to, be bendro paaiškinimo, kad dokumentų iš JAV registruotos įmonės gavimas užtruko, O. N. nepateikė jokių įrodymų, iš kurių būtų galima nustatyti, kada konkrečiai jis kreipėsi į Strongate LLC dėl dokumentų pateikimo, kiek laiko užtruko kreipimosi siuntimas ir pan. Savo ruožtu ieškovės į bylą pateikti dokumentai (t. 14, b. l. 95–131), patvirtinantys, kad pastaroji net kelis kartus keliais adresais, be kita ko ir oficialiai nurodytu įmonės Strongate LLC veiklos sutartyje, siuntė užklausas užsienio bendrovei, prašydama informacijos dėl O. N. (ne)išduoto įgaliojimo, prieigos prie įmonės sąskaitų galimybių, paskolos I. S. (Š.) (ne)suteikimo, ir minėti užklausimai nurodytu adresu buvo pristatomi per parą, tačiau atsakymai gauti nebuvo, leidžia teisėjų kolegijai, įvertinusiai ir kitus šioje byloje esančius bei pirmiau aptartus įrodymus, abejoti atsakovo dėstoma pozicija apie neva užtrukusį dokumentų iš JAV siuntimą ir apskritai šių dokumentų gavimo iš Strongate LLC realumą. Dėl tų pačių priežasčių atsakovo pozicijos nepagrindžia ir jo akcentuojamas, tik 2016 m. vasario 15 d. į bylą pateiktas, Strongate LLC vadovo Y. de S. vardu pasirašytas patvirtinimas (t. 15, b. l. 105–106), kad O. N. nėra ir niekada nebuvo bendrovės Strongate LLC akcininku, savininku ar nariu, direktorių valdybos ar stebėtojų tarybos nariu ir jo vardu nebuvo sudaryta patikėjimo deklaracijų.
  22. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas aplinkybes ir išdėstytus argumentus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad į bylą pateiktų įrodymų visuma leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad atsakovas O. N. ginčo laikotarpiu (2009–2012 metais) ne tik atstovavo bendrovę Strongate LLC bei turėjo iš esmės neribotą šios bendrovės kontrolės galimybę, bet ir faktiškai buvo šios įmonės įkūrėjas bei jos savininkas.
  23. Pirmiau nurodytą išvadą patvirtina ne tik šiame procesiniame sprendime jau aptarti įrodymai, inter alia aplinkybė, kad būtent su O. N. J. R. aptarinėjo įmonės „pratęsimo“ ir mokesčio už nominalaus direktoriaus paslaugą klausimus (žr. 44 punktas), būtent O. N. buvo išduotas faktiškai neribotų teisių įgaliojimas veikti įmonės vardu, nors O. N. aiškiai ir nuosekliai nenurodė, kodėl užsienyje registruota įmonė įgaliotiniu pasirinko būtent O. N., bet netiesiogiai ir ieškovės pateiktas garso įrašas, kurio byloje esančios stenogramos (t. 10, b. l. 166, t. 11, b. l. 161) 65–66 punktuose užfiksuotas H. C. klausimas „<..>taigi, jei aš teisingai supratu, už konteinerių nuomą tavo ofšorinė įmonė išrašydavo sąskaitas bendrovei Samskip“ ir O. N. atsakymas – „taip“. Nors apeliaciniame skunde atsakovas ginčija ir šio byloje esančio įrodymo patikimumą ir jo tinkamumą reikšmingoms bylos aplinkybėms patvirtinti, kaip ir kitų įrodymų atveju apeliuodamas į ieškovės neva atliekamą įrodymų klastojimą, teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad iš pradžių atsakovas apskritai ginčijo tokio pokalbio su H. C. buvimą (žr., pavyzdžiui, 2014 m. balandžio 8 d. atsiliepimą į patikslintą ieškinį), ir tik vėliau, fonoskopinei ekspertizei (t.12, b. l. 147–165) patvirtinus, kad pateiktame garso įraše, tikėtina, užfiksuoti H. C. ir O. N. balsai, pripažino pokalbio buvimą, nors ir teigia, jog pokalbis vyko kur kas ilgiau nei užfiksuota įraše ir kitą dieną. Teisėjų kolegija taip pat akcentuoja, kad, priešingai nei apeliaciniame skunde nurodė atsakovas O. N., fonoskopinę ekspertizę atlikę ekspertai nekonstatavo, jog įrašas yra sumontuotas, jame yra karpymo, nutrūkimo požymiai, o tik pažymėjo, jog atsakyti į klausimą, ar tiriamasis įrašas yra ištisinis ir nesumontuotas, negalima. Be to, nors ekspertai iš tikrųjų nurodė, kad garso įrašo stenograma nėra visiškai tinkamai surašyta (yra žodis, kurio nebuvo įraše, bei yra įraše esančių, bet stenogramoje neužfiksuotų žodžių), iš ekspertizės akto tiriamosios dalies bei išvadų matyti, jog nustatyti trūkumai yra tose įrašo vietose, kuriose nėra užfiksuotų šiai bylai ypatingai reikšmingų aplinkybių (savo ruožtu pirmiau cituotame 65 punkte jokių neatitikimų nenustatyta).
  24. Kita vertus, kaip visiškai pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas skundžiamame sprendime, garso įrašas nėra vienintelis įrodymas šioje byloje, jis vertinamas kartu su kitais į bylą pateiktais duomenimis, kurie, kaip jau minėta pirmiau, iš esmės neprieštarauja garso įraše užfiksuoto pokalbio turiniui. Tačiau net ir minėto įrašo eliminavimas iš įrodymų vertinimo savaime niekaip nepakeistų pirmiau nurodytų išvadų.
  25. Kaip jau minėta, laikotarpiu nuo 2009 m. gruodžio mėnesio iki atsakovas O. N. buvo atleistas iš UAB „Samskip“ direktoriaus pareigų, iš ieškovės UAB „Samskip“ sąskaitos į užsienio įmonės Strongate LLC banko sąskaitas buvo pervesta iš viso 64 042,32 JAV dolerių ir 211 405 Eur.
  26. Ieškovė pateikė Strongate LLC vardu išrašytas ieškovei sąskaitas (originalai – t. 3, voke), kuriomis, ieškovės teigimu, ieškovės buhalterinėje apskaitoje atsakovas siekė pateisinti pirmiau nurodytų sumų bendrovei Strongate LLC išmokėjimą. Ieškovė nurodė, kad visos pateiktos sąskaitos, kurių didžiojoje dalyje nurodyta, jog mokamas mokestis už konteinerių nuomą, kai kuriose iš jų pasirašyta Y. de S. vardu ir yra Strongate LLC antspaudas, yra fiktyvios, nes realiai jokių paslaugų Strongate LLC ieškovei neteikė, o išrašant šias sąskaitas, kurias ieškovė apmokėjo bendrovei Strongate LLC, atsakovas pasinaudojo jau ieškovės įvykdytais pervežimais ir kitų kompanijų suteiktomis paslaugomis, t. y. paslaugos buvo dubliuojamos.
  27. Savo ruožtu atsakovas O. N., ikiteisminio tyrimo metu iš pradžių neigęs ne tik savo sąsajas su Strongate LLC, bet ir žinojimą apie su šia įmone ieškovės vykdomą veiklą, vėliau paaiškinęs, jog būtent H. C. nurodė O. N., kad UAB „Samskip“ pradės dirbti su Strongate LLC, ir pats viską kontroliavo (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 4, l. 74 – 2013 m. gegužės 20 d. H. C. ir O. N. akistatos protokolas), civilinės bylos nagrinėjimo pradžioje (savo pirminiame atsiliepime į ieškinį) nurodė, kad UAB „Samskip“ ir Strongate LLC buvo sudariusios bendradarbiavimo sutartis, pagal kurias, paties atsakovo teigimu, Strongate LLC teikė krovinių konteinerių nuomos ir kitas su tuo susijusias paslaugas, o vėliau pateikė UAB „Samskip“ su Novotrade LLC bei su Strongate LLC pasirašytas Pavedimo sutartis ir jų priedus (t.14, 53–70, taip pat vokas 14 t. gale), teigdamas, jog ieškovės veiklos pradžioje buvo sudaryta Tarpininkavimo sutartis su Novotrade LLC, kuri vėliau savo teises ir pareigas pagal teisių perleidimo sutartį perdavė Strongate LLC, su kuria buvo pasirašyta nauja Tarpininkavimo sutartis ir būtent šių sutarčių pagrindu ieškovė mokėjo Strongate LLC tarpininkavimo mokestį pagal atsakovo O. N. į bylą pateiktas sąskaitas (t. 12, b. l. 3–104), o ieškovės į bylą pateiktos sąskaitos, atsakovo įsitikinimu, yra suklastotos ieškovės atstovo H. C., kuris, tapęs ieškovės direktoriumi ir turėdamas priėjimą prie ieškovės buhalterijos dokumentų, galėjo sunaikinti tikrąsias (tokias, kaip pateikė O. N.) sąskaitas ir pateikti ikiteisminiam tyrimui ir į civilinę bylą suklastotas.
  28. Pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu gautoje Specialisto išvadoje Nr. 11K-212(13) (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 21, l. 132) konstatuota, jog ieškovės pateiktose sąskaitose esantį įrašą Y. de S. parašė ne tas pats asmuo, kuris pasirašė Pasitikėjimo deklaracijoje, Strongate LLC vardu išduotame įgaliojime, akcininkų nutarime ir veiklos sutartyje, tačiau Specialisto išvadoje Nr. 11K-27(14) (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 21, l. 113) taip pat pripažinta, jog ieškovės pateiktuose sąskaitose esantis įrašas Y. de S. tikrai padarytas ne H. C.. Tačiau, nors apeliantas teisus teigdamas, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatyta, jog rankraštinius įrašus Y. de S. ieškovės pateiktose sąskaitose padarė O. N., Specialisto išvadoje Nr. 11K-53(14) (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 21, l. 153) konstatuota, kad rankraštinį įrašą “702231055” sąskaitoje 2010-06-08 Nr. STRG200912014; rankraštinį įrašą “702231146” sąskaitoje 2010-07-12 Nr. STRG200912026“; rankraštinį įrašą “702231378” sąskaitoje 2010-09-14 Nr. STRG200912019; rankraštinį įrašą “702233207” sąskaitoje 2010-09-27 Nr. STRG200912036; rankraštinį įrašą “702233206” sąskaitoje 2010-09-27 Nr. STRG200912031; rankraštinį įrašą “70223338a” sąskaitoje 2010-11-17 Nr. STRG200912046 ir rankraštinį įrašą “702231678“ sąskaitoje 2010-11-30 Nr. STRG200912041 tikėtina padarė atsakovas O. N.. Pirmiau nurodytos specialisto išvados paneigia atsakovo O. N. poziciją, kad ieškovė į civilinę bylą pateikė jos pačios suklastotas ir buhalterinėje apskaitoje iš tikrųjų neegzistavusias sąskaitas, nes priešingu atveju neaišku (ir atsakovas nepateikė jokių paaiškinimų), kaip ant tariamai ieškovės sukurtų sąskaitų atsirado atsakovo O. N. ranka rašyti skaičiai, kurie, pažymėtina, ties įmone Strongate LLC buvo įtraukti ir į transakcijų žurnalus (prie bylos pridėta medžiaga – žalias segtuvas), kuriuos, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, prie bylos siekė pridėti pats atsakovas O. N..
  29. Kadangi pirmiau nurodyti duomenys patvirtina, kad būtent tokios, kokias į bylą pateikė ieškovė, sąskaitos buvo įtrauktos į UAB „Samskip“ buhalterinę apskaitą, o duomenų apie atsakovo O. N. teismui pateiktų sąskaitų įtraukimą į apskaitą byloje nėra, taip pat įvertinus tai, jog didžiojoje dalyje ieškovės pateiktų sąskaitų nurodoma, kad mokamas konteinerių nuomos mokestis ir nei vienoje iš sąskaitų nėra minimas koks nors tarpininkavimo mokestis ar daromos nuorodos į atsakovo tik praėjus dvejiems metams nuo bylos nagrinėjimo pradžios pateiktas pavedimo (atsakovo vadinamos „tarpininkavimo“) sutartis, o pats O. N. šiuo metu įrodinėja būtent tarpininkavimo mokesčio Strongate LLC mokėjimą ir neigia konteinerių nuomos ar kitų ieškovės sąskaitose nurodytų paslaugų ieškovei suteikimą, taip pat atsižvelgus į ieškovės pateiktus paaiškinimus ir įrodymus (t. 10, b. l. 57–76, t. 11, b. l. 133–136, juodi segtuvai), pagrindžiančius, kad iš tikrųjų Strongate LLC sąskaitose nurodyti pervežimai buvo įvykdyti kitomis datomis, kitų subjektų, t. y., kaip teisingai akcentavo pirmosios instancijos teismas, įvykdyto pervežimo ir konteinerių nuomos paslauga buvo dubliuojama, taip pat įvertinus aplinkybę, kad Gaunamų piniginių lėšų šaltinio deklaracijose (t. 3, b. l. 34–50, t. 4, b. l. 40–58), pasirašytose O. N. (kaip minėta, 2010 m. sausio 5 d. deklaracijoje esančio parašo priklausymas O. N. patvirtintas teismo paskirta rašytine ekspertize), nurodyta, kad Strongate LLC veikla – krovinių ekspedijavimas, o kai kuriose iš deklaracijų, be kita ko ir 2010 m. sausio 5 d. deklaracijoje, paaiškinta, jog iš ieškovės bendrovės Strongate LLC gaunamos sumos yra frachto (o ne tarpininkavimo mokesčio, kaip šiuo metu teigia atsakovas) mokėjimas, konstatuotina, jog byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ieškovės nurodytą argumentą, kad ieškovė ginčo laikotarpiu iš Strongate LLC jokių realių paslaugų, taip pat ir tarpininkavimo, negavo ir ieškovei priklausančios lėšos (64 042,32 JAV dolerių ir 211 405 Eur) bendrovei Strongate LLC buvo išmokėtos nepagrįstai.
  30. Pirmiau nurodytos išvados nepaneigia ir atsakovo O. N. argumentas, kad ginčo laikotarpiu ieškovei buvo atliekami auditai, kurių metu turėjo būti nustatyta, jog ieškovei nebuvo suteiktos paslaugos, už kurias pastaroji sumokėjo. Kaip matyti iš audito įmonių atsakymų (t. 2, b. l. 169, t. 5, b. l. 121–122, t. 15, b. l. 95–102, t. 16, b. l. 11–12), visapusiški auditai ginčo laikotarpiu įmonei atliekami nebuvo, tik ribotos apimties procedūros, neapimančios ūkinių operacijų su atskiromis įmonėmis peržvalgos, kuri galbūt galėtų atskleisti paslaugų nesuteikimo Strongate LLC atveju faktą. UAB „PricewaterhouseCoopers“ 2014 m. vasario 25 d. rašte papildomai paaiškino, kad 2009–2011 metais atliko tik specialios paskirties finansinės informacijos apie bendrovę peržvalgą, o ne auditą, kuris suteikia didesnį užtikrinimą (t.10, b. l. 41). Aplinkybę, kad ieškovė mokėjo tik už ribotą patikrinimą, o ne už visapusišką auditą, kaip kad bandė įrodinėti O. N., patvirtina ir „Samskip Holding BV“ 2014 m. balandžio 2 d. raštas (t.10, b. l. 197–198).
  31. Pažymėta, kad atsakovo dėstomos versijos dėl Tarpininkavimo sutarčių su Strongate LLC sudarymo, jų pelningumo ir jų būtinumo, ieškovei siekiant gauti užsakymus, nenuoseklumą ir nepatikimumą rodo ir tai, jog, kaip matyti iš pateiktų atsakovo dokumentų, Novotrade LLC ir Strongate LLC teisių perleidimo sutartis buvo pasirašyta 2009 m. lapkričio 19 d., t. y. po vienos dienos nuo Strongate LLC įkūrimo, kai tuo tarpu atsakovas paaiškino, kad Strongate LLC dalyvavimu pervežime buvo užtikrinamas kitų įmonių (klientų) pasitikėjimas pačia ieškove, kuri, pažymėtina, veiklą vykdė nuo 2004 metų. Be to, atsakovas savo paaiškinimuose, be kita ko ir apeliaciniame skunde, itin abstrakčiai nurodo, jog be Strongate LLC dalyvavimo tam tikri pervežimai nebūtų įmanomi arba nebūtų pelningi, tačiau aiškiai neįvardina, kokias konkrečiai tarpininkavimo paslaugas įmonė atliko. Pavyzdžiui, dėstydamas apie ieškovės užmegztus santykius su įmone Wincanton, atsakovas O. N. abstrakčiai paaiškino, jog Strongate LLC, turėdama pakankamai darbinių ryšių Kazachstane, sutiko greitai ir efektyviai sureguliuoti galimas rizikas ieškovei vykdant pervežimą, tačiau kokie konkrečiai Strongate LLC veiksmai, reguliuojant minėtas galimas rizikas, buvo atlikti ieškovės naudai atsakovo nebuvo paaiškinta ar bent tikėtinai įrodyta kokiais nors įrodymais, išskyrus paties atsakovo deklaratyvius teiginius.
  32. Dėstydamas paaiškinimus dėl mechaniškai nuo kaulų atskirtos mėsos ir valgomųjų paukštienos subproduktų pervežimų vykdymo, O. N. nurodė, kad Uzbekistano įmonės nepasitikėjo UAB „Samskip“, todėl 2010 m. birželio 1 d. buvo pasirašytas priedas dėl komisinio mokesčio prie tarpininkavimo sutarties su Strongate LLC, nes Uzbekistano įmonės sutiko dirbti tik laiduojant Strongate LLC, kuri, kaip minėta buvo įkurta 2009 m. pabaigoje (pažymėtina, kad jokių laidavimo santykius pagrindžiančių duomenų byloje nėra).
  33. Pastebėtina ir tai, kad atsakovo O. N. apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai, kad Strongate LLC dalyvavimas pervežimuose buvo pelningas ieškovei, o nutraukus atsakovo nurodomą bendradarbiavimą su Strongate LLC ieškovės pelnas iš esmės sumažėjo, nepagrįstas jokiais patikimais įrodymais, nes atsakovo pateiktuose grafikuose (skaičiavimuose) esantis užfiksuoti ieškovės gaunamų pajamų ir pelno skirtingais laikotarpiais duomenys niekaip nepatvirtina ne tik realių paslaugų iš Strongate LLC ieškovei suteikimo fakto, bet ir aplinkybės, kad įmonės pelno pakeitimas priežastiniu ryšiu būtent dėl neva buvusių santykių su Strongate LLC nutraukimo.
  34. Nors O. N. savo apeliaciniame skunde taip pat akcentuoja, kad jam buvo apribota galimybė pateikti jo poziciją pagrindžiančius įrodymus, nes jis neturėjo prieigos prie įmonės dokumentų ir savo buvusio kompiuterio, pažymėtina, kad bylos eigos medžiaga patvirtina, jog didžioji dalis atsakovo prašymų dėl duomenų išreikalavimo, ieškovės įpareigojimo pateikti dokumentus, buvo tenkinti – būtent atsakovo reikalavimu prie bylos buvo prijungti įmonės transakcijų žurnalai, pelningumo ataskaitos ir pan. Savo ruožtu atsakovo argumentas, kad ieškovė (jos dabartinis atstovas) pateikė tik jo paties selektyviai atrinktus ir (ar) sukurtus (suklastotus) dokumentus, nepagrįstas jokiais įrodymais, išskyrus deklaratyvius paties atsakovo pareiškimus. Priešingai, kaip jau minėta pirmiau, byloje esantys trečiųjų asmenų, kurių suinteresuotumo bylos baigtimi atsakovas neįrodinėjo, pateikti raštai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai bei atliktos ekspertizės ir specialistų tyrimai, patvirtina būtent ieškovės dėstomą versiją ir pateiktų dokumentų patikimumą. Pažymėta ir tai, kad įmonės kompiuteris, priklausęs atsakovui O. N., ir įmonės dokumentai buvo paimti tirti ikiteisminio tyrimo metu ir iš tyrimo medžiagos (inter alia kompiuterio kietojo disko apžiūros rezultatų) įvertinimo, nėra jokių prielaidų teisėjų kolegijai manyti, kad ieškovė (jos atstovas) į civilinę bylą pateikė pakeistus elektroninius laiškus ar kitaip nuslėpė bylai reikšmingą ir atsakovo poziciją pagrindžiančią informaciją. Nors atsakovas akcentuoja, kad ikiteisminio tyrimo metu specialistų buvo nustatytas jo kompiuterio įjungimas ir po atsakovo atleidimo iš UAB "Samskip" vadovo pareigų datos, atkreiptinas dėmesys, jog prisijungimo prie nurodyto kompiuterio faktą pripažino pats ieškovės atstovas, tačiau, kaip matyti iš kietojo disko apžiūros rezultatų, visos po atsakovo atleidimo įkeltos į jo kompiuterio darbalaukį informacijos sukūrimas datuojamas tik atsakovo vadovavimo ieškovei laikotarpiu, kitaip tariant, jokia informacija, kuri būtų sukurta po 2012 m. birželio 5 d., į O. N. kompiuterį įkelta nebuvo.
  35. Įvertinusi visas pirmiau nurodytas teisines ir faktines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad atsakovas O. N., savo vadovavimo ieškovei laikotarpiu pervesdamas užsienyje jo paties įkurtai ir jo atstovaujamai įmonei Strongate LLC ieškovei priklausančias pinigines lėšas už realiai ieškovei nesuteiktas paslaugas, pažeidė ne tik pirmosios instancijos teismo nurodytas Buhalterinės apskaitos įstatymo 4, 21 straipsniuose įtvirtintas nuostatas užtikrinti tinkamą veiklos organizavimą ir apskaitos tvarkymą bei CK 2.87 straipsnio 3 ir 5 dalyse įtvirtintus reikalavimus vengti interesų konflikto ir pranešti įmonės akcininkams apie tokio konflikto buvimą, bet ir CK 2.87 straipsnio 4 dalyje įtvirtintą draudimą be akcininkų sutikimo naudoti įmonės turtą savo asmeninei ar trečiųjų asmenų naudai gauti.
  36. Kaip visiškai pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, byloje nėra įrodymų, kad atsakovas O. N. įstatyme nustatyta tvarka informavo ieškovės akcininkes apie pirmiau nurodytų sumų pervedimą ir (ar) gavo pastarųjų sutikimą tokiems veiksmams. Iš byloje esančių ieškovės akcininkų susirinkimų protokolų (t. 6, b. l. 49–55) matyti, kad susirinkimuose bendrovė Strongate LLC apskritai nebuvo minima, o atsižvelgiant į tai, kad, kaip minėta, ieškovei nebuvo atliekami visapusiški auditai, kurių metu būtų įvertinti ieškovės dokumentai, susiję su Strongate LLC, taip pat į tai, jog nei UAB „Samskip“ 2009 m., 2010 m., 2011 m. finansinės atskaitomybės aiškinamuosiose raštuose (t. 9, b. l. 32–64), nei į bylą pateiktuose ieškovės kiekvieno mėnesio veiklos ataskaitose (t. 6–8) Strongate LLC ir su ja neva vykdoma veikla nebuvo paminėta, nėra pagrindo konstatuoti, jog ieškovės akcininkai žinojo ar galėjo žinoti su Strongate LLC ir jai mokomomis lėšomis susijusias aplinkybes.
  37. Pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais (vadovui nustatytų pareigų pažeidimu, žr. 67) ieškovei buvo padaryta žala, pasireiškusi bendrovei Strongate LLC nepagrįstai pervestų lėšų suma (64 042,32 JAV dolerių ir 211 405 Eur).
  38. Atsakovo O. N. kaltės dėl ieškovei padarytos žalos neeliminuoja, o taip pat nuo pareigos atlyginti neteisėtais kaltais veiksmais padarytą žalą neatleidžia atsakovo nurodomos aplinkybės apie pelningą įmonės veiklą jo vadovavimo laikotarpiu. Akivaizdu, kad tuo atveju, jei ginčo lėšos nebūtų be pagrindo pervestos Strongate LLC, ieškovės pelnas būtų dar didesnis (nepagrįstai pervestų lėšų suma), taip pat akivaizdu ir tai, jog aplinkybė, kad įmonė dirba pelningai nesudaro jos vadovui teisės dalį įmonės gaunamų pajamų naudoti savo asmeniniais interesais. Įstatymas draudžia valdymo organui painioti juridinio asmens turtą su savo turtu, nepriklausomai nuo įmonės veiklos pelningumo.
  39. Įvertinusi byloje esančius įrodymus – 2012 m. gegužės 30 d. mokėjimo nurodymą (t. 1, b. l. 132), iš kurio matyti, kad UAB „Samskip“ sumokėjo 3 342,02 Lt UAB „Aldimas“ pagal mokėjimo paskirtyje nurodytą ir byloje esančią PVM sąskaitą faktūrą ALD Nr. 778 už transportavimo paslaugą (t. 1, b. l. 130), taip pat CMR važtaraštį (t. 1, b. l. 131), patvirtinantį, kad UAB „Aldimas“ transportavo prekes, siųstas iš pardavėjo Chesterfields direct UK Ltd, kuris sutampa su baldų pardavėju, išrašiusiu sąskaitą už baldus (keturvietę sofą, trivietę sofą–lovą, fotelį, dvi supamąsias kėdes, suolelį kojoms, kėdę ir direktoriaus kėdę) įmonei Strongate LLC, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovas O. N. iš ieškovės lėšų sumokėjo už jo asmeninių baldų pristatymą. Nors atsakovas ginčija minėtą išvadą, teigdamas, kad UAB „Samskip“, kaip logistikos įmonė, neva vežė baldus klientui ir dėl to galėjo samdyti subrangovą (t. y. UAB „Aldimas“), pažymėtina, jog byloje esantis elektroninis O. N. susirašinėjimas su UAB „Aldimas“ atstovu A. (t. 14, b. l. 83–85, ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 1., b. l. 173–179) dėl minėtų iš Didžiosios Britanijos gautų baldų pristatymo į (duomenys neskelbtini) (t. y. adresu, kur buvo statomas ginčo gyvenamasis namas O. N. priklausiusiame žemės sklype) paneigia O. N. pirmiau išdėstytą versiją. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad, priešingai nei teigia apeliantas O. N., aplinkybę, jog už minėtus baldus sumokėjo būtent Strongate LLC, kurią, kaip nurodyta pirmiau, įkūrė ir kontroliavo pats O. N., patvirtina ne tik pirmosios instancijos teismo nurodyta sąskaita faktūra (t. 1, b. l. 126–127), bet ir byloje esantis atsakovo pasirašytas pinigų pervedimo patvirtinimas Loyal bankui (t. 4, b. l. 64). Be deklaratyvių pareiškimų apie visų ieškovės pateiktų įrodymų suklastojimą (dėl dalies kurių buvo atlikti specialistų tyrimai ir rašysenos ekspertizė, iš esmės paneigę apelianto O. N. argumentus), atsakovas nepateikė jokių patikimų duomenų, paneigiančių pirmiau nurodytas išvadas ar leidžiančių pagrįstai suabejoti įrodymų patikimumu, todėl, atsižvelgusi į byloje esančią įrodymų visumą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas O. N. savo asmeniniais tikslais panaudojęs ieškovės lėšas (pervedęs ieškovės lėšas už atsakovui priklausančių baldų transportavimą) pažeidė CK 2.87 straipsnyje įtvirtintas įmonės vadovo pareigas ir tokiais neteisėtais savo veiksmais padarė ieškovei dar 3 342,02 Lt (967,92 Eur) žalą.
Dėl H. C. statuso įmonėje ir jo įtakos atlygintinos žalos dydžiui
  1. Byloje yra įrodymai, pagrindžiantys, kad H. C. UAB „Samskip“ vadovu buvo išrinktas ir paskirtas 2012 m. birželio 13 d. akcininkų susirinkimo sprendimu, kuriuo, be kita ko, iš vadovo pareigų buvo atleistas O. N. (t. 6, b. l. 58–59). Aplinkybę, kad H. C. yra teisėtas ieškovės vadovas nuo 2012 m. birželio 13 d. patvirtina ir išrašas iš Juridinių asmenų registro (t. 1, b. l. 166–171), todėl, įvertinus pirmiau nurodytus duomenis bei aplinkybę, jog apeliantas O. N. nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad šiuo atveju H. C., kaip ieškovės atstovas, prieš kreipdamasis į teismą dėl žalos iš O. N. atlyginimo priteisimo, turėjo gauti bendrovės akcininkų pritarimą tokiam veiksmui, atmestinas kaip visiškai nepagrįstas atsakovo apeliacinio skundo argumentas, jog nėra aišku, ar H. C. turi įgaliojimus pareikšti ieškinį ir apeliacinį skundą ieškovės vardu. Savo ruožtu kiti O. N. teiginiai dėl neva neaiškių H. C. santykių su H. D. (kuris, pastebėtina, minėtu 2012 m. birželio 13 d. akcininkų sprendimu buvo įgaliotas pasirašyti ir sudaryti su H. C. darbo sutartį ieškovės vardu) plačiau nenagrinėjami, kaip visiškai nesusiję su nagrinėjama byla, inter alia ginčo laikotarpiu (2009-2012 m. pirma pusė)
  2. Taigi, kaip patvirtina nurodyti įrodymai (Juridinių asmenų registro išrašas) ir kaip teisingai nustatė pirmosios instancijos teismas bei ko neginčijo šalys, ieškovės vienasmeniu ir vieninteliu įmonės valdymo organu (vadovu) ginčo laikotarpiu buvo įregistruotas atsakovas O. N..
  3. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau (žr. 68 punktą), byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas O. N. CK 2.87 straipsnyje nustatyta tvarka informavo ieškovės akcininkes apie piniginių lėšų pervedimą Strongate LLC bei gavo pastarųjų sutikimą tokiems veiksmams. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad O. N. gavo akcininkų sutikimą dėl ieškovės lėšų panaudojimo UAB „Aldimas“ transportavimo paslaugoms apmokėti.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos ir prie jos prijungto ikiteisminio tyrimo medžiagas, priėjo išvadą, kad, priešingai nei nustatė pirmosios instancijos teismas, šiuo atveju taip pat nėra pakankamai įrodymų (CPK 178 straipsnis), leidžiančių tikėtinai konstatuoti, jog H. C. ginčo laikotarpiu buvo akcininkų atstovas ir (ar) faktinis bendrovės valdymo organas, kurio sutikimas ar nesutikimas, žinojimas ar nežinojimas apie O. N. vykdomą veiklą su Strongate LLC galėtų lemti O. N. atsakomybės dydžio mažinimą dėl pačios ieškovės (jos valdymo organų) nepakankamo rūpestingumo (atsakovo O. N. nesukontroliavimo).
  5. Byloje nustatyta, kad H. C. įmonėje buvo įdarbintas kaip Baltijos šalių regiono vadovas, darbo sutartį su juo pasirašė pats O. N., kaip įmonės vienasmenis atstovas. Išskyrus pačių O. N. ir D. M., t. y. suinteresuotu šios bylos baigtimi asmenų, paaiškinimus bei I. Š. (S.) duotus parodymus, dėl kurių nepatikimumo bus pasisakyta žemiau, byloje nėra jokių dokumentų, patvirtinančių, kad UAB „Samskip“ akcininkai buvo paskyrę, įpareigoję H. C. stebėti UAB „Samskip“, be kita ko ir O. N. veiklą, ir (ar) kad H. C. faktiškai atliko tokias funkcijas, t. y. teikė tam tikras atsakovo O. N. atliekamų veiksmų, vadovaujant UAB „Samskip“, ataskaitas ieškovės akcininkėms, o O. N. savo veiksmus derino ir (ar) turėjo derinti su H. C.. Teisėjų kolegijos vertinimu, vien tik ta aplinkybė, kad H. C., užimantis Baltijos šalių regiono vadovo pareigas, susipažindavo su mėnesinėmis ataskaitomis apie ieškovės finansinius rezultatus ir turėjo daugiau įgaliojimų nei eilinis įmonės darbuotojas, savaime neleidžia daryti išvadą, kad H. C. gali būti laikomas faktiniu bendrovės valdymo organu ir tuo labiau privalančiu kontroliuoti vienintelio oficialiai įregistruoto įmonės vadovo – O. N. veiklą.
  6. Pažymėtina, kad nepagrįstas išvadas dėl H. C. faktinio vadovavimo ieškovei ir įmonės veiklos kontroliavimo, pirmosios instancijos teismas padarė be kita ko remdamasis I. S. (Š.), t. y. buvusios ieškovės buhalterės, duotais parodymais apie tai, jog neva būtent H. C. realiai vadovavo bendrovės veiklai, be jo žinios įmonė negalėjo sudaryti sutarčių su klientais, kiekvieno mėnesio 10 dieną jam buvo teikiamos ataskaitos ir buvo tikrinamas kiekvienas pervežimas, kuris turėjo savo numerį, be to, H. C. žodiniu nurodymu ji išėmė prisijungimo generatorių ir PIN kodus, su kuriais H. C. galėjo tikrinti visas įmonės sąskaitas, taip neva kontroliuodamas O. N. darbą. Tačiau minėtos liudytojos duotų paaiškinimų nepatikimumą patvirtina ne tik ta aplinkybė, kad, duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, ji laikėsi pozicijos, jog visas Strongate LLC vardu išrašytas sąskaitas ji gaudavo būtent iš H. C. ir visus reikalus, susijusius su šia užsienio įmone tvarkė tik H. C., kai tuo tarpu civilinėje byloje O. N. Strongate LLC suradimo ir, kaip kad jis teigia, pelningo veikimo su šia įmone nuopelnus priskiria būtent sau (žr. pvz. O. N. apeliacinio skundo 24.2–24.3 argumentus), bet ir tai, kad I. S. (Š.), kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančių jos banko sąskaitų išrašų (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 19, b. l. 60, 145, 158) gaudavo pinigus iš Strongate LLC, kurios, kaip minėta pirmiau šiame procesiniame sprendime (žr. 33–71 punktus), įkūrėju ir faktiškai ją kontroliuojančiu asmeniu buvo O. N., sąskaitos – konkrečiai 2012 m. vasario 9 d. – 3 000 Eur, 2012 m. vasario 15 d. – 3000 Eur ir 2012 m. kovo 8 d. dar 3000 Eur, tačiau teigė, kad minėti pinigai jai buvo pervesti iš Strongate LLC sąskaitos po žodinio susitarimo su H. C., kurio sąsajoms su minėta įmone bei jos sąskaitomis patvirtinti (kaip ir susitarimui dėl paskolos gavimo) į bylą nepateikta absoliučiai jokių įrodymų. Įvertinusi I. S. pozicijos prieštaravimą kitiems byloje esantiems įrodymams, inter alia tam tikrų jos parodymų nesuderinamumą su atsakovo O. N. šiuo metu civilinėje byloje dėstomais paaiškinimais, taip pat atsižvelgusi į tai, kad, kaip matyti iš byloje esančių UAB „Vita Logistics“ finansinių ataskaitų rinkinio dokumentų, I. S. 2013 metais dirbo šios įmonės, kurios direktoriumi buvo ir yra O. N., buhaltere (t. 5, b. l. 156), teisėjų kolegija sutinka su ieškovės nuomone, kad minėta liudytoja negali būti laikoma nešališka ir jos duotų parodymų pagrindu negali būti konstatuotas H. C., kaip valdymo organo statusas ieškovės bendrovėje.
  7. Akcentuotina ir tai, kad skirtingai nei nurodė skundžiamame sprendime pirmosios instancijos teismas, liudytojas T. A. 2016 m. vasario 23 d. vykusiame posėdyje nepaliudijo, kad H. C. vadovavo įmonėje. Priešingai, T. A. paaiškino, kad apie šį asmenį pirmą kartą sužinojo tik po metų nuo H. C. įsidarbinimo, o įmonei vadovavo direktorius, iš kurio liudytojas ir gaudavo visus nurodymus. Teisėjų kolegijos vertinimu, šio liudytojo parodymai, visų pirma aplinkybė, kad vienas iš įmonės ekspeditorių apie H. C. sužinojo praėjus metams nuo pastarojo darbo bendrovėje pradžios taip pat paneigia atsakovų ir liudytojos I. S. dėstomą versiją apie tai, kad H. C. stebėjo įmonės veiklą ir visi sprendimai (sutarčių su klientais sudarymas, tarifų tvirtinimas) negalėjo būti priimti be H. C. sutikimo.
  8. Aplinkybę, kad H. C. neva nuolat kontroliavo įmonės veiklą, paneigia ir tai, kad kaip matyti iš banko pateiktos informacijos apie prisijungimus prie banko elektroninės bankininkystės (15 t., 114–152), su I. S. išduotu generatoriumi (su jos naudotojo ID), kurį ji teigė atidavusi H. C. jo reikalavimu, nebuvo ne karto prisijungta per 2010 metus, nors sąskaita, iš kurios buvo daromi Strongate LLC pervedimai buvo atidaryta dar 2009 m. rugsėjo 15 d. ir dalis pervedimų Strongate LLC buvo atlikta dar 2010 metais. Kita vertus, teisėjų kolegijos įsitikinimu, net jeigu H. C. iš tikrųjų būtų įpareigotas stebėti įmonės veiklą, be kita ko ir vykdomus pervedimus, ir iš tikrųjų galėjo matyti visas UAB „Samskip“ sąskaitas (t. 15, b. l. 103, 114), iš įmonės sąskaitų vykdomų pavedimų didelis kiekis (t. 15, b. l. 153–198), pirmiau aptartas Strongate LLC sąskaitų įtraukimo į buhalterinę ieškovės apskaitą mechanizmas bei aplinkybė, kad įmonėje nebuvo atlikti išsamūs auditai, o ribotų patikrinimų metu jokių neatitikimų nerasta, leidžia pagrįstai abejoti, jog H. C. ginčo laikotarpiu turėjo susidomėti būtent Strongate LLC vykdomais pervedimais (kurių sumos iš esmės neviršija kitų vykdomų pervedimų, tarp jų ir tarptautinių, sumas) ir juos išanalizuoti, kad užkirstų atsakovo O. N. įmonei daromą žalą, o to jam nepadarius, asmens (O. N.), dėsningai ir tyčia dariusio jo valdomai įmonei žalą (pervedinėjusio įmonės lėšas kitai, paties atsakovo įkurtai, užsienio bendrovei už realiai nesuteiktas paslaugas) atsakomybė turėtų būti mažinama net 50 procentų.
  9. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje nefiksuojami konkretūs, reikšmingi civilinei bylai faktai, jame tik pateikiama ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizė, kurios pagrindu daromos išvados apie baudžiamojo proceso vyksmo perspektyvą, t. y. pripažįstama, kad dėl objektyvių ar subjektyvių kriterijų ikiteisminis tyrimas negali būti baigiamas kaltinamojo akto surašymu<...> nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą motyvuojamojoje dalyje prokuroro atliktų ikiteisminio tyrimo metu surinktų ir tirtų įrodymų, nustatytų faktų analizės vertinimas negali turėti oficialiojo, turinčio didesnę įrodomąją galią rašytinio įrodymo statuso ir dėl to, kad taip būtų pažeisti vieni iš pagrindinių civilinio proceso principų, įtvirtintų CPK 6, 12–14 straipsniuose (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. kovo 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-146/2011; 2013 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-685/2013). Atsižvelgdama į pirmiau nurodytą teismų formuojamą praktiką, teisėjų kolegija konstatuoja, kad vien tik ta aplinkybė, jog 2015 m. balandžio 14 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą pripažintas versijos dėl H. C. vadovavimo ieškovės veiklai ginčo laikotarpiu galimumas, savaime nepaneigia pirmiau nurodytų teisėjų kolegijos išvadų, tuo labiau, kad kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo medžiagos ir nutarimo turinio, minėta ikiteisminio tyrimo išvada faktiškai padaryta remiantis O. N., D. M. ir I. S. paaiškinimais, dėl kurių nepatikimumo ir prieštaravimo kitiems civilinėje byloje surinktiems įrodymams pasisakyta pirmiau.
  10. Įvertinusi pirmiau nurodytas faktines ir teisines aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija priėjo išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, nepagrįstai konstatavęs H. C., kaip akcininkių atstovo ir faktinio įmonės valdymo organo, statusą bendrovėje UAB „Samskip“, nepagrįstai sumažino iš atsakovo O. N. priteistinos žalos dydį 50 procentų, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis naikintina, nustatant, kad atsakovas ieškovei turi atlyginti 967,92 Eur (pervedimas UAB „Aldimas“), 64 042,32 JAV dolerių ir 211 405 Eur (pervedimai Strongate LLC) sumas, iš viso, atsižvelgiant į pervedimų metu galiojusį JAV dolerio kursą – 257 727,53 Eur padarytą ieškovei žalą.
Dėl D. M. darbo UAB „Samskip“
  1. Kaip ieškovės patirtą žalą, kurią bendrovei turėtų atlyginti O. N., ieškovė nurodo ir D. M. jos įdarbinimo UAB „Samskip“ metu išmokėtų atlyginimų ir privalomų mokesčių valstybei sumą – 34 644 Lt. Ieškovės įsitikinimu, atsakovė D. M., kaip atsakovo O. N. sugyventinė, buvo įdarbinta fiktyviai, jokio darbo realiai ji neatliko ir todėl darbo užmokestis jai buvo mokamas nepagrįstai.
  2. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, ieškovės apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį argumentus, neturi faktinio ir (ar) teisinio pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje esančių įrodymų visuma nepakankama konstatuoti, kad atsakovė ieškovės bendrovėje buvo įdarbinta fiktyviai.
  3. Byloje nustatyta, kad atsakovė D. M. 2008 m. balandžio 22 d. pasirašė darbo sutartį (t. 1, b. l. 133), kuria sutiko nuo 2008 m. balandžio 23 d. eiti vadybininko asistentės pareigas UAB „Samskip“. Darbo sutartyje sulygtas 4 005 Lt mėnesinis darbo užmokestis, o vidutiniškai į rankas gaunama atlyginimo suma, remiantis bylos duomenimis, sudarė 3000,45 Lt. Byloje taip pat nustatyta, kad nuo 2009 m. vasario 23 d. iki 2012 m. rugsėjo 29 d. atsakovė D. M. buvo vaikų (kurių tėvas atsakovas O. N.) priežiūros atostogose, kurių metu gaudavo išmokas iš VSDF biudžeto lėšų. 2012 m. spalio 1 d. atsakovė D. M. buvo atleista iš bendrovės pagal Darbo kodekso 127 straipsnio 1 dalį, t. y. pačios darbuotojos pareiškimu.
  4. UAB „Samskip“ ekspeditoriumi nuo 2006 metų iki 2012 metų dirbęs T. A., apklaustas 2016 m. vasario 23 d. teismo posėdyje, paliudijo, kad apie 2-3 kartus per savaitę matydavo D. M. ofise, kartu su ja eidavo parūkyti. Minėtas liudytojas taip pat paaiškino, kad kiek jam buvo žinoma, D. M. dirbo iš namų bei pripažino, jog įmonė vykdė pervežimus ir su Italijos įmonėmis. Aplinkybę, kad keletą kartų matė D. M., pripažino ir ikiteisminio tyrimo metu apklausti įmonės darbuotojai – vadybininko asistente dirbusi N. S. (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 4, b. l. 97), vadybininko asistentas M. G. (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 4, b. l. 91), administratore dirbusi A. P. (ikiteisminio tyrimo medžiagos t. 4, b. l. 95). Šių liudytojų nešališkumas nėra ginčijamas, o vien tik ieškovės akcentuojama aplinkybė, kad liudytojai negalėjo nieko konkrečiau paaiškinti apie D. M. darbo funkcijas ir jos darbo specifiką, teisėjų kolegijos vertinimu, savaime neįrodo jos įdarbinimo fiktyvumo, ir yra logiškai paaiškinama atsakovės darbo iš namų, o ne ofise, kur bendraujama su kolektyvu, aplinkybe, be kita ko ir tuo, jog atsakovės iki vaiko priežiūros atostogų faktinio darbo laikotarpis nebuvo ilgas ir tik iš dalies sutapdavo su kai kurių liudytojų darbo įmonėje laikotarpiais.
  5. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės įdarbinimo fiktyvumo, niekaip nepagrindžia ir tai, kad D. M. iš karto po grįžimo iš vaiko priežiūros atostogų pateikė prašymą nutraukti darbo santykius su UAB „Samskip“. Toks elgesys galėjo būti nulemtas pačių įvairiausių priežasčių, be kita ko ir aplinkybės, kad atsakovė galėjo nenorėti dirbti įmonėje, kurios vadovu tapo asmuo, kuris tuo metu jau pareiškė įtarimus jos vaikų tėvui ir, kaip bus nurodyta žemiau, sugyventiniui.
  6. Savo ruožtu atsakovei mokėto atlyginimo dydis, įvertinus ikiteisminio tyrimo medžiagoje esančius duomenis apie panašiu laikotarpiu vadybininkų asistentams mokamų į rankas atlyginimų įvairovę (nuo 1600 Lt iki 2200 Lt), bei atsakovės nurodomą aplinkybę, kad ji buvo pasamdyta darbui su Italijos rinka, nes mokėjo italų kalbą ir suprato darbo su italais specifiką (italų kalbos mokėjimo aplinkybės ieškovė neginčijo), nėra komerciškai neadekvatus ir tikėtinai galėjo būti nulemtas specifinių atsakovės gebėjimų ir kompetencijų, tuo metu reikalingų įmonei.
  7. Remdamasi pirmiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija, nors ir nesutikdama su patikimais įrodymais nepagrįstu pirmosios instancijos teismo teiginiu, kad D. M. į darbą buvo priimta pritarus pačiam H. C. (žr. 80 punktą), iš esmės pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria ieškinio dalis dėl 34 644,11 Lt priteisimo iš atsakovo O. N., atmesta.
Dėl kompensuojamųjų palūkanų
  1. Ieškovė apeliaciniame skunde taip pat skundžia pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria atmestas ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo O. N. 70 678,80 Lt kompensuojamąsias palūkanas, apskaičiuotas kaip 0,01 proc. per dieną negautos pajamos nuo žalos atsiradimo dienos, t. y. kiekvieno neteisėto pervedimo bendrovei Strongate LLC, taip pat nuo pervedimo UAB „Aldimas“ bei atlyginimo atsakovei D. M. išmokėjimo dienos. Apeliantės įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti šį reikalavimą, nors nuo kiekvienos neteisėto ieškovės lėšų panaudojimo dienos atsirasdavo konkretaus dydžio atsakovo O. N. prievolė atlyginti žalą, kuri (prievolė) savo esme yra terminuota ir dėl kurios įvykdymo termino praleidimo mokamos palūkanos.
  2. CK 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 proc. metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenustato kitokio palūkanų dydžio.
  3. Palūkanos kompensuoja kreditoriaus patirtus nuostolius per tą laikotarpį, kai jis negalėjo naudotis jam priklausančiomis lėšomis. Išimtys, kad už termino įvykdyti piniginę prievolę praleidimą palūkanos nemokamos, gali būti nustatytos įstatymuose arba sutartyje. Pagal kasacinio teismo praktiką tam, kad būtų galima taikyti CK 6.210 straipsnį, turi būti visos trys sąlygos: 1) neįvykdyta prievolė turi būti piniginė; 2) turi būti praleistas piniginės prievolės įvykdymo terminas; 3) įstatyme ar sutartyje neturi būti nustatyta, kad palūkanos šiuo atveju nemokamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. birželio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-373/2006). Kompensuojamosios palūkanos gali būti priteisiamos, kai piniginė prievolė atsiranda ne tik iš sutarties, bet ir kitais pagrindais, pvz., dėl delikto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-41/2012; 2015 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015).
  4. Tačiau kasacinis teismas taip pat išaiškino, kad kai atsiradusi prievolė neapibrėžta konkrečiu terminu, ji pagal CK 6.53 straipsnio 2 dalį tampa privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti. Ikiteisminės kompensuojamosios palūkanos pradedamos skaičiuoti už laikotarpį po pareikalavimo vykdyti prievolę iki ieškinio pareiškimo teisme dienos (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. kovo 31 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156-687/2015, 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016)
  5. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau nurodytus kasacinio teismo praktikoje pateiktus išaiškinimus, atsižvelgusi į aplinkybę, kad atsiradusi atsakovo prievolė atlyginti žalą nebuvo apibrėžta konkrečiu terminu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. lapkričio 4 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-452-415/2016), t. y. tapo privalomai vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti (O. N. ieškovės siųstą pretenziją gavo tik 2012 m. rugsėjo 7 d., ką patvirtina antstolio pateikta lydraščio šaknelė (t. 1, b. l. 141), taip pat į tai, jog šalys iki pat ieškinio pateikimo dienos nesutarė ne tik dėl žalos dydžio, bet ir jos fakto, vyko ikiteisminis tyrimas, ieškinys civilinėje byloje pačios ieškovės paduotas tik 2013 m. birželio 10 d., galiausiai į tai, kad dalis ieškovės nurodomo žalos dydžio šioje civilinėje byloje nepasitvirtino (dėl D. M. išmokėtų darbo užmokesčių ir mokesčių), priėjo išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepriteisė ieškovei iš atsakovo kompensuojamųjų palūkanų ne tik už laikotarpį nuo žalos atlyginimo prievolės atsiradimo iki reikalavimo atlyginti nuostolius pareiškimo, bet ir nuo reikalavimo atlyginti žalą pareiškimo dienos iki ieškinio teisme pateikimo, todėl ši pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis paliktina nepakeista.
Dėl gyvenamojo namo tikrojo savininko ir žemės sklypų perleidimo sandorių negaliojimo
  1. Ieškovė patikslintame ieškinyje be kita ko prašė pripažinti, kad gyvenamasis namas, esantis žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), buvo statomas bei priklausė atsakovui O. N. ir buvo perleistas atsakovės D. M. nuosavybėn tik 2012 m. birželio 13 d., pirmiau nurodyto ir O. N. priklausiusio žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartimi, siekiant išvengti ieškovei padarytos žalos išieškojimo iš O. N. turto. Remdamasi tuo, kad atsakovas O. N., po jo atleidimo iš UAB „Samskip“ vadovo pareigų, atlygintinai ir neatlygintinai perleisdamas savo turėtą turtą kitiems asmenims, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, interesus patenkinti jos teisėtą reikalavimą, ieškovė taip pat prašė pagal CK 6.66 straipsnį (actio Pauliana) pripažinti negaliojančiais pirmiau nurodytą 2012 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį bei 2012 m. birželio 13 d. dovanojimo sandorius (kuriais atsakovei D. M. buvo perleistos nuosavybės teisės į 1/11 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir į 1/11 žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), dalis, reikalingas susisiekimo ir inžinierinių tinklų koridoriams, t. 1, 181–185, 193–198), o pagal CK 1.80 straipsnį – 2012 m. spalio 22 d. sutartį, pagal kurią atsakovė D. M. ginčo turtą (žemės sklypus ir gyvenamąjį namą) neatlygintinai perdavė kaip nepiniginį įnašą jos įkurtai MB „Aranidas ir Ko“, bei taikyti restituciją – visą turtą grąžinti O. N. nuosavybėn.
  2. Atsakovai O. N. ir D. M. laikėsi pozicijos, kad atsakovė D. M. ant O. N. priklausiusio žemės sklypo viena pati statėsi gyvenamąjį namą iš atsakovei trečiųjų asmenų paskolintų lėšų, todėl O. N. namo savininku niekada nebuvo, o dėl žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, pardavimo šalys buvo susitariusios kur kas anksčiau (dar 2009 metais) nei buvo sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis. Be to, atsakovės D. M. teigimu, apie atsakovo O. N. galimą nemokumą, perleidus jo turtą, ji nieko nežinojo ir todėl atsakovės sąžiningai įgytas turtas negali būti iš jos atimtas.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ginčo namo statytoja buvo D. M., kurios nuosavybės teisę į šį turtą patvirtina 2012 m. spalio 9 d. pažyma apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, o žemės sklypo perleidimo sandorio panaikinimas sukeltų dar daugiau teisinių ginčų, nes jo nebūtų įmanoma realizuoti atskirai nuo gyvenamojo namo, tuo labiau, kad namas yra atsakovų nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta, o šios ieškinio dalies tenkinimas viršytų ieškovės reikalavimo dydį.
  4. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinės bylos medžiagą ir šalių procesiniuose dokumentuose pateiktus argumentus, nesutinka su pirmosios instancijos teismo padarytomis išvadomis.
  5. Kaip nurodyta pirmiau, žemės sklypas, ant kurio buvo pastatytas ginčo namas, iki pat 2012 m. birželio 13 d. priklausė atsakovui O. N.. Būtent šiam atsakovui 2008 m. gruodžio 24 d. buvo išduotas statybos leidimas ir būtent O. N. užsakė namo šiame sklype projektą ir už jį sumokėjo 4 500 Lt (t. 2, b. l. 131–134).
  6. Kaip matyti iš AB Lesto pateiktų duomenų (t. 4, b. l. 86–90), elektros energija name buvo naudota nuo 2010 m. balandžio mėnesio, o sutartį su AB Lesto dar 2009 m. gruodžio 3 d. pasirašė O. N.. AB „Lietuvos dujos“ taip pat patvirtino, kad adresu (duomenys neskelbtini), 2010 m. spalio 6 d. gamtinių dujų pirkimo–pardavimo sutartis buvo sudaryta būtent su O. N.. UAB saugos tarnybos „Argus“ 2015 m. balandžio 20 d. raštas (t. 13, b. l. 90) pagrindžia, kad nuo 2009 metų liepos iki 2012 metų birželio už saugomam objektui, esančiam (duomenys neskelbtini), teikiamas apsaugos paslaugas mokėjo atsakovas O. N.. Be to, papildomai atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad net kai su pirmiau nurodyta tarnyba sutartį sudarė jau pati D. M., šioje sutartyje, kaip adresas korespondencijai, buvo nuodytas O. N., o ne D. M. elektroninis paštas (t. 13, b. l. 98), nors atsakovė šioje byloje įrodinėjo neva seniai nebegyvena ir nepalaiko artimų ryšių su atsakovu O. N. ir vienasmeniškai statėsi sau ir savo vaikams namą.
  7. Iš bylos duomenų taip pat nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 17 d. O. N. sudarė sutartį su UAB „Midama“ dėl balkonų imitacijų ir turėklų gaminimo, pristatymo, montavimo (t. 5., b. l. 38). K. Š. medžio apdirbimo įmonė 2013 m. lapkričio 6 d. raštu taip pat patvirtino, kad O. N. domėjosi dėl stalviršių, laiptų, balkių, durų ir šiuos gaminius įmonė įmontavo į namą, esantį (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 65–70). Būtent dėl name, esančiame (duomenys neskelbtini), elektros tinklų darbų atlikimo O. N. teiravosi ir UAB „Baltieji rūmai“ (t. 5, b. l. 71–77). Iš byloje esančio elektroninio susirašinėjimo (t. 5, b. l. 98–115) matyti, kad būtent O. N., o ne D. M. (ar koks nors jos giminaitis) derėjosi su įvairiais pardavėjais tiek dėl vaizdo namo kieme stebėjimo sistemų, tiek dėl buitinės namo technikos, dėl betoninių trinkelių dangos įrengimo.
  8. Kaip jau minėta pirmiau (žr. 51 punktą), byloje taip pat yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių, kad dalį namui reikalingų daiktų (pavyzdžiui kaitlentę virtuvei, gyvatukus voniai ir pan.) apmokėjo atsakovo O. N. kontroliuojama Strongate LLC. Pastebėtina, kad O. N. ir UAB „Medis“ sudarytame užsakyme–sutartyje (t. 5, b. l. 43) O. N. adresas nurodytas būtent (duomenys neskelbtini), kur yra ginčo gyvenamasis namas, o tai taip pat paneigia ne tik atsakovų versiją apie O. N. atskirą gyvenimą nuo D. M. ir jų bendrų vaikų, bet ir atsakovo dėstomą versiją, kad iš UAB „Medis“ pirktais baldais jis įrenginėjo savo sūnaus iš pirmos santuokos kambarį, nes joks kitas pristatymo adresas nei sutartyje, nei elektoriniame susirašinėjime su UAB „Medis“ konstruktoriumi–technologu ir projektuotoju V. M. (t. 5, b. l. 50-59) nėra paminėtas. Be to, pažymėtina, kad pirmiau nurodytas susirašinėjimas tarp O. N. ir V. M., taip pat patvirtina O. N. aktyvų dalyvavimą namo įrengimo procese (baldų pasirinkimas, jų išmatavimų, išvaizdos derinimas).
  9. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, atsakovės D. M. argumentas, kad visur figūravo O. N., o ne jos, pavardė dėl to, jog O. N. formaliai tuo metu vis dar buvo žemės savininkas, nėra pakankamas konstatuoti, kad būtent atsakovė iš jai priklausančių lėšų statėsi namą. Akivaizdu, kad namų baldų ir kitokios namų įrangos gamintojai bei montuotojai netikrina jų klientų nuosavybės teisių į namą, tuo labiau į žemės sklypą, todėl pirmiau nurodytas atsakovės argumentas niekaip nepaaiškina, kodėl visus baldų ir kitokios įrangos išvaizdos, metmenų bei kitus su namo įrengimu susijusius klausimus sprendė būtent O. N., savo ruožtu jokių įrodymų, iš kurių būtų matyti, kad atsakovė taip pat atliko bent kokius nors veiksmus, susijusius su namo statymu bei įrengimu, nėra.
  10. Pažymėtina ir tai, kad mokėjimus už dujas, elektrą ir pan. taip pat nebūtinai privalo atlikti būtent sutartį su įmonėmis pasirašęs asmuo, bet ir bet koks trečiasis asmuo, nurodydamas už ką yra mokama (ar už kokį asmenį), todėl ir šiuo atveju atsakovės argumentas, kad O. N. buvo žemės sklypo savininkas, niekaip nepaaiškina, kodėl visus mokėjimus ji negalėjo atlikti pati, bet kiekvieną kartą prašydavo tai padaryti asmens (O. N.), su kuriuo, kaip kad ji teigia, ji negyveno, bendro ūkio nevedė, santykiai buvo konfliktiški (žr. atsiliepimą į apeliacinį skundą, t. 17, b. l. 42) ir kuris, atsakovės paaiškinimu, net neteikė išlaikymo vaikams.
  11. Aplinkybę, kad namą statė ir įrenginėjo ne D. M., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, netiesiogiai pagrindžia ir D. M. banko sąskaitos išrašo už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 5 d. (t. 13, b. l. 157–205) analizė, iš kurios matyti, kad atsakovė namo statybos laikotarpiu itin retai ir už labai nedideles sumas pirko įmonėse, kurios galėtų būtų susijusius su namo statyba ir jo įrengimu (pavyzdžiui, UAB „Senukai“, UAB „Ermitažas“, ir pan.), tuo tarpu O. N. statybinėms, namo įrengimo prekėms, neatsižvelgiant į tai, kad iš sąskaitos buvo išgryninta 308 160 Lt suma, išleido mažiausiai 33 244,26 Lt (t. 13, b. l. 100–156).
  12. Pažymėtina, kad nors atsakovė 2016 m. vasario mėnesį (kai byla buvo nagrinėjama nuo 2013 m. birželio), pateikė Rusijos Federacijoje gyvenančių asmenų (A. K. ir A. V.) elektroninio pašto laiškuose surašytus patvirtinimus apie tai, kad pastarieji 2009–2010 metais paskolino D. M. pinigus, taip pat rusų kalba užpildytų vekselių kopijas bei paskolos raštelių, kurie neva buvo anuliuoti atsakovei išrašius vekselius, kopijas (t. 16, b. l. 13–40), taip pat 2009 m. vasario 20 d. paskolos raštelio apie 40 000 JAV dolerių pasiskolinimą iš A. K. (t. 16, b. l. 41), kopiją, minėti dokumentai, teisėjų kolegijos įsitikinimu, nepakankami atsakovės argumentams pagrįsti, kadangi, viena vertus, pateikti dokumentai niekaip nepatvirtina, kad galbūt pasiskolinti pinigai buvo panaudoti būtent namui statyti bei įrengti (kaip minėta (žr. 100–102 punktus), byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų apie kokius nors pačios atsakovės (ar jos giminaičių) vykdytus susirašinėjimus, užsakymus ar kitus veiksmus, susijusius su namo statybomis bei įrengimu), antra, neapostilizuotos rusų kalba surašytų vekselių kopijos ir praėjus beveik trejiems metams po civilinės bylos pradžios pateikti elektroniniai laiškai su Rusijos Federacijoje gyvenančių asmenų patvirtinimais ir paskolos raštelių kopijomis, negali būti laikomi pakankamais įrodymais paskolos suteikimo atsakovei faktui pagrįsti, tuo labiau, kad atsakovė nepateikė jokių paaiškinimų, kodėl minėti dokumentai negalėjo būti pateikti anksčiau (pastebėtina, kad A. K. jau nuo 1997 m. gyveno Lietuvoje), kodėl negalėjo būti atsiųsti jau vekseliu anuliuotų paskolos raštelių originalai.
  13. Taigi, byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina ieškovės poziciją, kad faktiniu gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), statytoju ir teisėtu jo savininku (CK 4.47 straipsnio 4 punktas, 4.40 straipsnis) buvo O. N.. Teisėjų kolegija sutinka su ieškovės pozicija, kad pirmosios instancijos teismas, konstatavęs, kad ginčo namo statytoja buvo D. M., neįvertino visų byloje esančių įrodymų ir visiškai nepagrįstai akcentavo 2012 m. spalio 9 d. D. M. išduotą pažymą apie statinio statybą be esminių nukrypimų nuo projekto, kuri, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, tik patvirtina esamą faktinę ir teisinę padėtį jos išdavimo momentu, bet niekaip nepatvirtina atsakovės nuosavybės teisių į namą iki ginčo žemės sklypo, kuriame buvo pastatytas ginčo namas, pirkimo–pardavimo sutarties sudarymo.
  14. CK 4.40 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad žemės sklypo savininkui nuosavybės teise priklauso viršutinis žemės sklypo sluoksnis, ant žemės sklypo esantys statiniai bei jų priklausiniai, kiti nekilnojamieji daiktai, jeigu įstatymo ar sutarties nenustatyta kitaip. CK 6.395 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad parduodant žemės sklypą, kuriame yra pastatų, statinių, įrenginių, sodinių ar kitokių objektų, sutartyje turi būti aptartas nuosavybės teisės į juos perėjimo klausimas. Jeigu šis klausimas sutartyje neaptartas, laikoma, kad nuosavybės teisė į parduotame žemės sklype esančius pastatus, statinius, įrenginius, sodinius ir kitokius objektus perėjo žemės sklypo pirkėjui.
  15. Įvertinus pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir pirmiau nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. LP-2091, už 30 000 Lt kartu buvo parduotas ir ginčo gyvenamasis namas.
  16. Actio Pauliana instituto paskirtis – užkirsti kelią galimam skolininko piktnaudžiavimui savo teisėmis, taip užtikrinant įstatymo ar sutarties pagrindu prisiimtų pareigų kreditoriams įvykdymą, ginant juos nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu mažinamos galimybės, kad kreditoriaus reikalavimas bus visiškai patenkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. birželio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-710/2002; 2003 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-424/2003; kt.).
  17. CK 6.66 straipsnyje įtvirtintos ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išskiriamos šios actio Pauliana taikymo sąlygos: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Sandoriui pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu būtinas visų nurodytų sąlygų visetas. Nenustačius bent vienos iš nurodytų sąlygų, nėra pagrindo sandorio pripažinti negaliojančiu (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-485/2010 ir kt.).
  18. Kaip nustatyta pirmiau šiame sprendime, atsakovas O. N. savo neteisėtais veiksmais padarė ieškovei 257 727,53 Eur žalą. Prievolė atlyginti šią žalą atsirado dar iki 2012 m. birželio 13 d. sandorių (žemės sklypo pirkimo–pardavimo ir dovanojimo), todėl akivaizdu, kad ginčo sandorių sudarymo metu ieškovė turėjo galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą.
  19. Kasacinis teismas, aiškindamas antrąją actio Pauliana instituto taikymo sąlygą, nurodė, kad svarbu yra tai, jog tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu, taip pat tai, kad šios, su skolininko mokumo sumažėjimu susijusios, aplinkybės būtų nulemtos ginčijamo skolininko sudaryto sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; teisėjų kolegijos 2016 m. balandžio 1 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-191-915/2016, kt.).
  20. Nagrinėjamu atveju atsakovas O. N. iš esmės neginčijo ieškovės nurodomos aplinkybės, kad dėl ginčo sandorių sudarymo ieškovė neteko galimybės patenkinti savo reikalavimą. Šią aplinkybę patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai: atsakovas O. N. 2012 m. birželio 13 d. buvo atleistas iš UAB „Samskip“ ir niekur kitur ginčo sandorių sudarymo metu nedirbo, be perleisto žemės sklypo ir jame esančio gyvenamojo namo, atsakovas turėjo tik tą pačią dieną dovanojimo sutartimis atsakovei perleistas 1/11 dalis dviejų žemės sklypų (kurie, kaip ir nurodė pats O. N. apeliaciniame skunde (žr. 24.15 punktą), viso labo laikytini pagrindinio žemės sklypo, kuriame buvo namas, priklausiniais, reikalingais įvairiems komunikacijų ir inžinieriniams tinklams nutiesti), bei dar vieną žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kurio vertė akivaizdžiai nebuvo pakankama padengti net 1/10 dalies ieškovės reikalavimo (ir kuris jau 2012 m. spalio 18 d., kaip skolos padengimas už 70 000 Lt, buvo perleistas N. K.). Įvertinus pirmiau nurodytas aplinkybes, akivaizdu, kad ginčo žemės sklypo su gyvenamuoju namu pirkimo–pardavimo sandoris pažeidė ieškovės, kaip atsakovo kreditorės, teises.
  21. Byloje taip pat nėra duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad atsakovas O. N. privalėjo parduoti žemės sklypą ir gyvenamąjį namą atsakovei. Byloje nėra absoliučiai jokių įrodymų, pagrindžiančių atsakovų O. N. ir D. M. paaiškinimus, kad D. M. dar 2009 metais buvo sutarusi su O. N., jog pastarasis parduos jai sklypą. Priešingai, iš byloje esančių įrodymų nustatytos aplinkybės apie O. N. vykdytas namo statybas bei įrengimą, paneigia jį turėjus siekį parduoti sklypą iki jis buvo atleistas iš UAB „Samskip“.
  22. Akivaizdu ir tai, kad pats atsakovas O. N. žinojo ir negalėjo nežinoti, jog tokio sandorio sudarymas pažeis kreditorės teises. Atsakovas žinojo, kokios sumos jo neteisėtų veiksmų dėka buvo pervestos bendrovei Strongate LLC, žinojo kokios vertės turtas jam priklauso nuosavybės teise ir, kaip teisingai pažymėjo ieškovė, būtent jo atleidimo iš UAB „Samskip“ vadovo pareigų dieną (2012 m. birželio 13 d.) sudarė ginčo žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutartį, sutartyje net neatskleidęs aplinkybės, kad šiame sklype taip pat yra gyvenamasis namas, kurio baigtumas Nekilnojamojo turto registro duomenis (t. 1, b. l. 151–154), jau 2012 m. rugsėjo mėnesį (t. y. praėjus vos trims mėnesiams po sandorio sudarymo) sudarė 96 procentus, o vertė – 560 000 Lt. Be to, byloje esantis garso įrašas (žr. 55 punktą) bei paties atsakovo O. N. ikiteisminio tyrimo metu ir civilinėje byloje duoti paaiškinimai, patvirtina, kad dar iki O. N. atleidimo iš UAB „Samskip“ dienos, jis žinojo, kuo jį kaltina H. C., taigi suvokė galimo išieškojimo iš jo turto grėsmę.
  23. Teisėjų kolegijos įsitikinimu, byloje yra pakankamai duomenų konstatuoti ir atsakovės D. M. nesąžiningumą, sudarant žemės sklypo (su jame esančiu gyvenamuoju namu) pirkimo–pardavimo sutartį.
  24. Nors atsakovė civilinėje byloje laikėsi pozicijos, kad kartu su O. N. negyvena ir negyveno, bendro ūkio nevedė ir apie jo reikalus, be kita ko, nemokumą, nežinojo, atkreiptinas dėmesys į tai, jog ikiteisminio tyrimo metu 2013 m. kovo 26 d. atliktos apklausos metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga t. 24, l. 25) atsakovė prisipažino, kad kartu su O. N. gyvena nuo 2009 metų. Be to, atsakovų įrodinėjamą versiją apie jų atskirą gyvenimą bei artimų ryšių neturėjimą paneigia ir kiti byloje esantys įrodymai – antai N. N. (atsakovo O. N. tėvas) ikiteisminio tyrimo metu vykusios apklausos metu (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 4, l. 113) nurodė, jog O. N. gyvena su D. M. (duomenys neskelbtini), 2012 m. rugsėjo 7 d. antstolio lydraščio šaknelė (t. 1, b. l. 141) patvirtina, kad O. N. nurodytą dieną buvo rastas būtent gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini), o iš antstolio A. S. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo (t. 5, b. l. 118) matyti, jog 2012 m. rugsėjo 20 d. 18.35 val. prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), buvęs asmuo, pristatęs O. N., nurodė, kad gyvena šiame name.
  25. Akivaizdu, kad artimų ryšių tarp ginčo sandorio sudariusių asmenų buvimas, jų pastangos nuslėpti šiuos ryšius civilinėje byloje bei pirmiau nurodytos namo statybų eigos bei žemės sklypo, kuriame buvo ginčo namas, skubaus (atleidimo iš darbo dieną) perleidimo aplinkybės patvirtina atsakovės žinojimą, jog ginčo sandoriu siekiama išvengti atsakovo O. N. kreditorės reikalavimo nukreipimą į jo turtą.
  26. Be to, kaip pagrįstai pastebėjo ieškovė, atsižvelgiant į tai, kad 2012 m. birželio 13 d. žemės sklypo pirkimo–pardavimo sandoriu už 30 000 Lt faktiškai buvo perleistas ir ginčo gyvenamasis namas, kurio vertė, kaip minėta pirmiau, siekė 560 000 Lt, nagrinėjamu atveju akivaizdžiai egzistuoja priešpriešinių įsipareigojimų disproporcija (CK 6.67 straipsnio 4 punktas), todėl šalių nesąžiningumas preziumuotinas, o jų nurodomos aplinkybės apie atsakovės namo statymąsi už jos asmenines lėšas ir todėl neva sąžiningą jo įgijimą jau buvo paneigtos pirmiau (žr. 98–106).
  27. Atsižvelgdama į tai, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana institutui taikyti būtinas sąlygas, vienerių metų senaties terminas nėra praleistas (o atsakovai šio termino praleidimo neįrodinėjo), taip pat į tai, jog ieškovės reikalavimo suma (257 727,53 Eur) viršija perleisto turto vertę, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2013 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartis (t. 1, b. l. 145–149), notarinio registro Nr. LP-2091, kuria D. M. perleistas žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), o taip pat gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini), actio Pauliana pagrindu pripažintina negaliojančia ab initio (CK 6.66 straipsnis, 1.95 straipsnio 1 dalis).
  28. Kadangi dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. LP-2095 (t. 1, b. l. 181–185), kuria atsakovei D. M. buvo neatlygintinai perleista 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), bei dovanojimo sutartis, notarinio registro Nr. LP-2093 (t. 1, b. l. 193–198), kuria atsakovei D. M. buvo neatlygintinai perleista 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), buvo sudarytos tą pačią dieną (2012 m. birželio 13 d.) ir tomis pat actio Pauliana institutui taikyti svarbiomis aplinkybėmis, kaip ir pirmiau nurodyta žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartis, be to, patiems atsakovams pripažįstant (žr. 24.15, 22.2 apeliacinių skundų punktus), kad padovanotos sklypų dalys faktiškai yra pagrindinio žemės sklypo, kuriame yra gyvenamasis namas, priklausiniai (reikalingi namo susisiekimo ir inžinieriniams tinklams), kurie turėtų būti perleidžiami tik kartu su pagrindiniu sklypu, teisėjų kolegija pakartotinai visų actio Pauliana sąlygų neaptarinėja, bei įvertinusi tai, kad dovanojimo sandoris savo esme yra neatlygintinis, o, kaip minėta, ieškovės reikalavimas kur kas didesnis nei visų perleistų žemės sklypų (jų dalių) ir namo vertė, pripažįsta negaliojančiomis nuo sudarymo momento ir dovanojimo sutartis (Nr. LP-2095 ir Nr. LP-2093).
  29. Pažymėtina, kad sandorio negaliojimo konstatavimas, turi retroaktyvų efektą, nes yra paneigiamos teisinės pasekmės, kurių šalys siekė sudarydamos sutartį. D. M. ginčo turto savininke tapus teismo pripažintų negaliojančiomis ginčo pirkimo–pardavimo ir dovanojimo sutarčių pagrindu, pripažintinas neteisėtu ir D. M. nuosavybės teisės į nekilnojamąjį turtą, kurį kaip nepiniginį įnašą 2012 m. spalio 22 d. D. M. sutartimi perdavė jos pačios įkurtai MB „Aranidas ir Ko“ (t. 1, b. l. 157–164), įgijimas (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Kadangi 2012 m. spalio 22 d. sutartimi atsakovė D. M. perleido nuosavybės teises į žemės sklypą su gyvenamuoju namu nebūdama teisėta šio turto savininke, ginčo 2012 m. spalio 22 d. sutartį (notarinio registro Nr. GB-7851) yra pagrindas pripažinti niekine ir negaliojančia, kaip prieštaraujančią imperatyviosioms įstatymo normoms (CK 1.80 straipsnis).
  30. Pripažinus pirmiau nurodytus ginčo sandorius negaliojančiais, taip pat atsižvelgus į tai, kad MB „Aranidas ir ko“, kurios įkūrėja (narė) bei direktorė atsakovė D. M. pripažinta nesąžininga, šiuo atveju negali būti laikoma sąžiningu trečiuoju asmeniu, iš kurio negalėtų būti išreikalautas negaliojančio sandorio dalyku esantis turtas, taikytina restitucija natūra – žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei 1/11 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), grąžintini atsakovo O. N. nuosavybėn.
  31. Papildomai pažymėtina, kad prašyme dėl teismo leidimo įnešti nekilnojamąjį turtą į mažąją bendriją (ikiteisminio tyrimo medžiaga, t. 24, b. l. 92) pati D. M. nurodė, jog jeigu juridiniam asmeniui tektų perleisti perduotą jam nekilnojamąjį daiktą (namą), vaikai neliktų be gyvenamosios vietos, nes jie galėtų gyventi su seneliais, kurie pateikė sutikimą dėl tokio vaikų gyvenimo. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas pripažinti pirmiau nurodytus sandorius negaliojančiais ir taikyti restituciją, visiškai nepagrįstai suabsoliutino vaikų gyvenimo šiame name, kurį pati atsakovė perleido juridiniam asmeniui ir šiam veiksmui gavo teismo leidimą, aplinkybę.
Dėl O. N. D. M. pervestos 102 670,27 Lt (29 735,36 Eur) sumos
  1. Byloje nustatyta ir šalys to neginčija, kad 2012 m. birželio 13 d., t. y. atsakovo O. N. atleidimo iš UAB „Samskip“ dieną, atsakovas O. N. pervedė atsakovei D. M. 102 670 Lt sumą, mokėjimo paskirtyje nurodydamas, kad tai sąskaitos papildymas (t. 10, b. l. 122).
  2. Atsakovė D. M. įrodinėja, kad ši suma tai atsakovo O. N. vaikų išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs nuo (duomenys neskelbtini), kai gimė pirmasis atsakovų sūnus ir atsirado O. N. pareiga finansiškai remti vaikus.
  3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad byloje nėra pakankamai įrodymų, pagrindžiančių atsakovės poziciją dėl vaikų išlaikymo įsiskolinimo mokėjimo, ir pripažino, jog šis mokėjimas yra negaliojantis pagal CK 6.66 straipsnį bei pirmiau nurodytą sumą iš atsakovės priteisė tiesiogiai ieškovei.
  4. Kaip jau buvo nustatyta pirmiau šiame sprendime, ieškovė 2012 m. birželio 13 d. (kai buvo atliktas ginčo pervedimas) turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą O. N. (žr.111 punktas).
  5. Akivaizdu ir tai, kad ginčo mokėjimu buvo pažeistos atsakovo kreditorės (ieškovės) teisės, nes kaip minėta, tą pačią dieną buvo perleistas beveik visas atsakovo turėtas nekilnojamasis turtas, o likusio atsakovui žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), vertė ir jo banko sąskaitose esančių pinigų likutis (t. 10, b. l. 120–151) buvo akivaizdžiai nepakankamas ieškovės turimam reikalavimui patenkinti.
  6. Byloje taip pat įrodyta, kad O. N. buvo nesąžiningas – t. y. ginčo sandorių, be kita ko ir lėšų pervedimo, atlikimo metu žinojo apie ieškovei padarytą žalą ir tuo pagrindu jos turimą reikalavimą ir suprato, kad jo turto (taip pat ir piniginių lėšų) perleidimas tretiesiems asmenims, pažeidžia teisėtus ieškovės interesus (žr.115 punktas).
  7. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje taip pat nėra pakankamų įrodymų, leidžiančių konstatuoti, kad O. N. privalėjo pervesti minėtą sumą D. M. būtent kaip vaikų išlaikymo įsiskolinimą.
  8. Kaip jau buvo nurodyta pirmiau, nors D. M. ir O. N. neigė savo artimus ryšius ir bendrą gyvenimą ginčo sandorių sudarymo metu, be kita ko taip siekdami pagrįsti ir atsakovo O. N. nedalyvavimą vaikų išlaikyme, pačios atsakovės parodymai ikiteisminio tyrimo metu ir kiti pirmiau aptarti įrodymai (žr. 117 punktas) patvirtina priešingas atsakovų nurodomoms aplinkybes – atsakovai kartu gyveno jau nuo 2009 metų, o ginčo sandorių sudarymo metu jie kartu su jų bendrais vaikais gyveno O. N. pastatytame ir jo lėšomis įrengtame gyvenamajame name, esančiame (duomenys neskelbtini).
  9. Byloje taip pat nustatyta, kad būtent atsakovas O. N. iki 2012 m. birželio 13 d., kai buvo atliktas ginčo lėšų pervedimas ir D. M. perleistas ginčo nekilnojamasis turtas, mokėjo už namui, kuriame gyveno ir D. M. su vaikais, teikiamas komunalines paslaugas. Be to, kaip visiškai pagrįstai pastebėjo ieškovė, iš teismui pateiktų atsakovo O. N. banko sąskaitų išrašų už laikotarpį nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. gegužės 5 d. (t. 13, b. l. 100–156) analizės matyti, kad atsakovas O. N. lankėsi vaikų prekėmis prekiaujančiose parduotuvėse, mokėjo už vaiko darželį (pvz., 2011 m. rugsėjo 12 d.. pervedimas, 2011 m. lapkričio 10 d. pervedimas, kai tuo tarpu pačios D. M. vardu atlikti mokėjimai vaiko darželiui užfiksuoti tik nuo 2012 m. spalio mėnesio (t. 13, b. l. 157 –205)), todėl teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvadą, kad nėra pagrindo teigti, jog atsakovas O. N. ginčo laikotarpiu neišlaikė vaikų, neprisidėjo prie šeimos poreikių tenkinimo ir (ar) tarp atsakovės D. M. ir O. N. pareigos išlaikyti vaikus įvykdymo būtų disproporcija atsakovo O. N. nenaudai.
  10. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakovės D. M. akcentuojamas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 10 d. įsakymas, kuriuo atsakovei iš O. N. priteistas vaikų išlaikymo įsiskolinimas nuo 2014 m. sausio 1 d. ir periodinis vaikų išlaikymas kas mėnesį iki vaikų pilnametystės, niekaip nepaneigia pirmiau nurodytų išvadų. Viena vertus, teismo įsakymas yra susijęs su laikotarpiu nuo 2014 m. sausio, o jokių aplinkybių apie O. N. prievolės išlaikyti vaikus iki 2014 m. vykdymą ar nevykdymą jame konstatuota nėra. Kita vertus, pagal CPK 435 straipsnio 3 dalį, spręsdamas pareiškimo priėmimo ir teismo įsakymo išdavimo klausimus teismas netikrina kreditoriaus reikalavimo pagrįstumo, o toks teismo įsakymas įsiteisėja atsakovui (šiuo atveju O. N.) nepareiškus prieštaravimų (CPK 436 straipsnio 7 dalis), kas šiuo atveju ir buvo padaryta.
  11. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad ieškovė įrodė visas actio Pauliana sąlygas ginčo mokėjimo nurodymui pripažinti negaliojančiu, todėl, nors ir sutiktina su atsakovės pastebėjimu, jog pirmosios instancijos teismas motyvuojame ir rezoliucinėje sprendimo dalyse aiškiai nėra pasisakęs dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu (nors, kaip matyti iš motyvuojamosios dalies, vertino būtent actio Pauliana instituto taikymo galimybę, nes be kita ko pasisakė dėl vienerių metų senaties termino nepaleidimo, kurio atsakovė apeliaciniame skunde neginčijo), minėta pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis iš esmės laikytina teisinga, konstatuojant, kad 2012 m. birželio 13 d. iš atsakovo O. N. banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktas 102 670,24 Lt pervedimo sandoris yra negaliojantis nuo jo sudarymo momento.
  12. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su atsakovės D. M. ir atsakovo O. N. argumentu, kad pirmosios instancijos teismas, pripažinto negaliojančiu mokėjimo pavedimo sumą priteisęs ieškovei tiesiogiai iš atsakovės D. M., rezoliucinėje dalyje turėjo sumažinti ieškovei iš atsakovo O. N. priteistinos žalos dydį arba pasirinkti kitokį ieškovės reikalavimų patenkinimo būdą, kad rezultate ieškovei nebūtų priteista didesnė žalos atlyginimo suma nei buvo O. N. realiai padaryta ir teismo sprendime konstatuota.
  13. Atsižvelgdama į tai, kas nurodyta pirmiau bei į tai, kad ieškovė 2012 m. birželio 13 d. sudarytus O. N. ir D. M. sandorius ginčija actio Pauliana instituto pagrindu, siekdama užtikrinti, jog jai priteistos 257 727,53 Eur žalos atlyginimo sumos patenkinimas realiai galėtų būti įvykdytas, taip pat įvertinusi, kad prievolę atlyginti ieškovei padarytą žalą turi O. N., o ne D. M., teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju, pripažinus pirmiau nurodytą mokėjimo pavedimo sandorį negaliojančiu ab initio, taikytina restitucija, įpareigojant atsakovę D. M. grąžinti 29 735,36 Eur sumą atsakovui O. N., ieškovei UAB „Samskip“ iš atsakovo O. N. priteistos 257 727,53 Eur sumos išieškojimą be kita ko nukreipiant ir į atsakovės O. N. grąžintiną 29 735,36 Eur sumą.
  14. Nagrinėjamo klausimo kontekste pažymėtina, kad priešingai nei nurodo atsakovė D. M., teismas, taikęs restituciją ir įpareigojęs atsakovę grąžinti atsakovui O. N. pastarojo neteisėtai pervestą sumą, neturėjo pareigos išspręsti vaikų išlaikymo įsiskolinimo iš O. N. priteisimo D. M. klausimo, nes, kaip minėta, atsakovė neįrodė, jog minėtas pervedimas buvo būtent vaikų išlaikymo įsiskolinimo dengimas, be to, jokių reikalavimų dėl išlaikymo priteisimo iš O. N. šioje byloje atsakovė nereiškė.
Dėl O. N. su N. K. sudarytų ir kitų ieškovės ginčijamų sandorių
  1. Nagrinėjamoje byloje taip pat nustatyta, kad 2011 m. gegužės 6 d. atsakovas O. N. pasirašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti N. K. 90 000 Lt (t. 2, b. l. 121). Vekselio apmokėjimo terminas – 2012 m. gegužės 6 d. Vekselyje yra rankraštinis O. N. patvirtinimas, datuotas 2012 m. gegužės 6 d., „apmokėjimui gavau“.
  2. Remdamasis nurodytu vekseliu, notaras 2012 m. rugsėjo 21 d. išdavė atsakovui N. K. vykdomąjį įrašą (t. 2, b. l. 120) išieškoti iš O. N. 90 000 Lt skolą ir 6 proc. dydžio palūkanas, skaičiuojamas nuo 2012 m. gegužės 7 d.
  3. 2012 m. spalio 18 d. atsakovai O. N. ir N. K. sudarė Skolos padengimo sutartį (t. 2, b. l. 9–15), pagal kurią O. N., kaip skolos N. K. padengimą, perleido pastarajam žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), už 70 000 Lt kainą, o nuosavybės teises į žemės sklypą įgijęs N. K. įsipareigojo nereikalauti likusios skolos dalies – 20 460 Lt iš O. N..
  4. Byloje taip pat buvo nustatyta, kad 2012 m. birželio 13 d., t. y. atsakovo O. N. atleidimo iš UAB „Samskip“ direktoriaus pareigų dieną, O. N. pardavė atsakovui N. K. transporto priemonę VW Golf plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (t. 5, b. l. 154) už 20 000 Lt sumą. 2012 m. birželio 13 d. minėta transporto priemonė už tokią pat sumą (20 000 Lt) buvo perleista N. K. priklausančiai UAB „Vita Logistics“, kurios direktoriumi nuo 2012 m. liepos 25 d. buvo ir yra atsakovas O. N. (t. 5, b. l. 155, t. 4, b. l. 92).
  5. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad UAB „Vita Logistics“ 2012 m. liepos 25 d. įregistravo ir jos pirminiu akcininku buvo O. N. (t. 4, b. l. 100–103), kuris, 2012 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų pirkimo–pardavimo sutartimi pardavė visas minėtos įmonės akcijas (100 vnt. paprastųjų akcijų) už 10 000 Lt kainą atsakovui N. K. (t. 6, b. l. 7–9), tačiau, kaip matyti iš juridinio asmenų registro duomenų, liko šios įmonės vadovu. 2012 m. spalio 17 d. UAB „Vita Logistics“ akcininkas N. K. priėmė Vienintelio akcininko sprendimą Nr. 2012-10-1 (t. 5, b. l. 152), kuriuo nusprendė padidinti bendrovės įstatinį kapitalą (iš papildomo akcininko piniginio įnašo), patvirtinti bendrovės naują įstatų redakciją, įgalioti vadovą pasirašyti naujus įstatus ir juos įregistruoti juridinių asmenų registre bei įpareigoti bendrovės vadovą išduoti naujus akcijų sertifikatus akcijas pasirašiusiam ir apmokėjusiam akcininkui bei padaryti įrašą akcininkų registre. Tą pačią dieną buvo sudaryta Akcijų pasirašymo sutartis Nr. 12-01(t. 6, b. l. 3).
  6. Ieškovė skirtingais pagrindais ginčijo visus pirmiau nurodytus sandorius, nurodydama, kad visais šiais sandoriais iš esmės buvo siekiama išvengti ieškovės turimo į atsakovą O. N. reikalavimo patenkinimo iš atsakovo O. N. turto, o N. K. neabejotinai tai žinojo, nes jį su O. N. siejo ne tik įmonės akcininko ir direktoriaus, bet ir draugystės santykiai.
  7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylos medžiagą ir bylos dalyvių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad atsakovus N. K. ir O. N. siejo ne tik verslo, bet ir artimi draugystės santykiai. Antai, kaip teisingai pastebėjo ieškovė, atsakovas N. K. nurodo paskolinęs 2011 metais O. N. 90 000 Lt sumą grynaisiais pinigais, nepareikalavęs jokių palūkanų ar kokių nors užtikrinimo priemonių (iki buvo pasirašytas pirmiau nurodytas vekselis), nors tuo metu pats N. K. buvo skolingas bankui pagal kredito sutartį ir bendrosios sutuoktinių nuosavybės teise jam priklausantis turtas buvo įkeistas bankui (t. 5, b. l. 162–163, t. 10, b. l. 109). Be to, nors ginčo vekselio apmokėjimo terminas suėjo dar 2012 m. gegužės 6 d., N. K. nesiėmė jokių priverstinio skolos išieškojimo iš O. N. veiksmų iki pat 2012 m. rugsėjo mėnesio, o sudarydamas 2012 m. spalio 18 d. Skolos padengimo sutartį, atsakovas sutiko atleisti atsakovą O. N. net 20 460 Lt skolos dalies. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį ir į tai, kad N. K. pagalbos dėl įmonės įregistravimo Juridinių asmenų registre kreipėsi būtent į O. N., be to, išpirkęs iš pastarojo įmonės akcijas, jis paliko O. N. įmonės vadovu.
  8. Tačiau, skirtingai nei interpretuoja ieškovė, pirmiau nurodytos aplinkybės, pagrindžiančios atsakovų artimus draugystės santykius, bei ieškovės akcentuojamas faktas, kad O. N. ginčo vekselio sudarymo metu pats turėjo nemažai lėšų savo sąskaitose, savaime nesudaro pakankamo pagrindo (CPK 178 straipsnis) konstatuoti, kad 2011 m. gegužės 6 d. vekselis yra pasirašytas tik dėl akių (CK 1.86 straipsnis) ir todėl turėtų būti pripažintas negaliojančiu. Priešingai, pačios ieškovės įrodinėjami atsakovų draugystės ir, kaip kad ji pati nurodė, UAB „Samskip“, tuo metu vadovaujamos O. N., ir UAB Ekomira, priklausančios N. K., nemažos apyvartos verslo santykiai gali būti vertinami būtent kaip paaiškinantys atsakovo N. K. paskolos O. N. suteikimą be rimtų užtikrinimo priemonių ar kitų garantijų bei delsimą priverstine tvarka išieškoti skolą, todėl vien tik ieškovės konkrečiais įrodymais nepagrįstų prielaidų pagrindu teisėjų kolegija negali konstatuoti vekselio tariamumo.
  9. Kita vertus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sutinka su ieškovės išdėstyta pozicija, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas pagal CK 6.66 straipsnį pripažinti negaliojančia ne tik 2012 m. spalio 18 d. Skolos padengimo sutartį, bet ir 2012 m. birželio 13 d. transporto priemonės VW Golf Plus pirkimo–pardavimo sutartį.
  10. Byloje jau buvo įrodyta, kad ieškovė turėjo neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę į atsakovą tiek 2012 m. birželio 13 d., tiek ir vėliau, t.y. 2012 m. spalio 18 d., nes ieškovės reikalavimas iki šiol nėra patenkintas.
  11. Atsižvelgus į ieškovės reikalavimo sumos dydį (257 727,53 Eur) bei į aplinkybę, kad 2012 m. birželio 13 d. atsakovas perleido D. M. beveik visą savo turimą nekilnojamąjį turtą ir didžiąją dalį turimų piniginių lėšų, akivaizdu, kad atsakovui O. N. priklausiusios transporto priemonės, kuri dar 2011 m. rugpjūčio 1 d. buvo įkainuota 12 900 Eur, t. y. 44 541,12 Lt suma (t. 3, b. l. 23), pardavimas N. K. už 20 000 Lt, pažeidė ieškovės, kaip kreditorės, teises, nes taip buvo dar labiau sumažintas atsakovo mokumas ir savo ruožtu paneigiama ieškovės galimybė patenkinti jos turimą reikalavimą iš atsakovui priklausiusio turto.
  12. Akivaizdu ir tai, kad 2012 m. spalio 18 d. perleidus N. K. paskutinį O. N. turėtą nekilnojamąjį turtą, kai atsakovo draudžiamosios pajamos 2012 m. rugpjūčio – spalio mėn. darbo UAB „Vita Logistics“ metu sudarė viso labo (duomenys neskelbtini) (t. 10, b. l. 169), atsakovas O. N. iš esmės tapo nemokus, nes faktiškai nebeliko jokio turto iš kurio ieškovė galėtų patenkinti savo reikalavimą. Be to, tokiu sandoriu buvo suteikta nepagrįsta pirmenybė kitam O. N. kreditoriui – N. K..
  13. Byloje taip pat jau buvo aptarta (žr. 115 punktas), kad 2012 m. birželio 13 d., kai atsakovas O. N. buvo atleistas iš UAB „Samskip“ vadovo pareigų ir jau įvyko jo pokalbis su H. C., O. N. žinojo ir negalėjo nesuprasti, kad didžios dalies savo turto, be kita ko ir transporto priemonės, kuri prieš pusę metų buvo įkainuota dvigubai didesne suma, perleidimas kitiems asmenims pažeidžia jo kreditorės teises, todėl plačiau dėl O. N. nesąžiningumo pakartotinai nepasisakoma.
  14. Apie ieškovės teisėtų interesų pažeidimą atsakovas O. N. žinojo ir 2012 m. spalio 18 d. skolos padengimo sutarties sudarymo metu, tuo labiau, kad 2012 m. rugsėjo 7 d. jis gavo oficialią ieškovės pretenziją dėl žalos įmonei padarymo (šios pretenzijos gavimo aplinkybę patvirtina antstolio lydraščio šaknelė (t. 1, b. l. 141)).
  15. Byloje taip pat nėra jokių duomenų, leidžiančių teigti, kad atsakovas O. N. privalėjo perleisti atsakovui N. K. ginčo transporto priemonę, tuo labiau už 20 000 Lt sumą.
  16. Atsakovas neturėjo pareigos sudaryti ir ginčo Skolos padengimo sutartį. Kasacinio teismo praktikoje yra pasisakyta, kad egzistuojanti skolininko piniginė prievolė, kaip tokia, negali būti CK 6.66 straipsnio nuostatų kontekste vertinama kaip skolininko pareiga sudaryti kokius nors kitokius sandorius siekiant atsiskaityti su kreditoriumi, pavyzdžiui, parduoti savo turtą, imti paskolą arba kreditoriui perleisti turtą ar turtines teises (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-105/2009). Be to, nagrinėjamo klausimo kontekste, pastebėtina ir tai, kad vekselio apmokėjimo terminas suėjo dar 2012 m. gegužės 6 d., t. y. iki transporto priemonės perleidimo, kurios kainą šalys galėjo įskaityti į O. N. turimą įsiskolinimą, taip pat iki O. N. didelės pinigų sumos, kuri galėjo būti panaudota atsiskaitymui su N. K., perleidimo D. M., taigi akivaizdu, kad O. N. Skolos padengimo sutartimi visų pirma siekė ieškovės galimybių patenkinti jos turimus reikalavimus iš O. N. turto apribojimo, o ne sąžiningo savo prievolės N. K. vykdymo.
  17. Galiausiai, įvertinusi pirmiau konstatuotus atsakovų O. N. ir N. K. artimus draugystės bei verslo santykius (žr. 145 punktas), atsižvelgdama į aplinkybes, kad ginčo transporto priemonė buvo perleista atsakovui būtent 2012 m. birželio 13 d., kai O. N. buvo atleistas iš UAB „Samskip“, o dėl vykdomojo įrašo N. K. į notarą kreipėsi būtent rugsėjo mėnesį, kaip tik po to, kai O. N. gavo oficialią ieškovės pretenziją apie reikalavimą atlyginti žalą (žr. 152 punktas), taip pat į tai, jog iš O. N. nupirktą ginčo transporto priemonę N. K. jau po metų perleido O. N. vadovaujamai UAB „Vita Logistics“, dėl ko O. N. ir vėl galėjo faktiškai naudotis šiuo automobiliu, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad N. K. negali būti laikomas sąžininga ginčo sandorių šalimi actio Pauliana instituto taikymo prasme.
  18. Atsakovo N. K. akcentuojama aplinkybė, kad nei antstolis, nei notaras, išdavęs pirmiau nurodytą vykdomąjį įrašą, nenustatė jokių apribojimų perleisti ginčo žemės sklypą, o taip pat, jog transporto priemonė VW Golf Plus nebuvo areštuota, šiuo atveju nėra pakankama paneigti pirmiau nurodytą išvadą dėl N. K. nesąžiningumo, nes, kaip minėta, atsakovą N. K. sieja artimesni santykiai su O. N., nei įmonės akcininko bei direktoriaus, o byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma leidžia pagrįstai teigti, kad ginčo sandorių sudarymu buvo siekiama padėti O. N. išvengti žalos ieškovei atlyginimo išieškojimo iš O. N. turto.
  19. Įvertinusi tai, kad byloje yra įrodytos visos actio Pauliana institutui taikyti būtinos sąlygos, atsakovai neginčija ieškinio senaties termino šiuo atveju praleidimo, o net ir viso O. N. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 13 d. iki 2012 m. spalio 18 d. perleisto turto vertė neviršija ieškovės reikalavimo dydžio, teisėjų kolegija konstatuoja, kad 2012 m. birželio 13 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis ir 2012 m. spalio 18 d. Skolos padengimo sutartis pripažintinos negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento.
  20. N. K. ginčo transporto priemonės savininku tapus teismo pripažintos negaliojančia pirkimo–pardavimo sutarties pagrindu, pripažintinas neteisėtu ir N. K. nuosavybės teisės į ginčo VW Golf Plus, kurį, kaip minėta, N. K. 2013 m. birželio 12 d. perleido jam priklausančiam juridiniam asmeniui, įgijimas (CK 4.48 straipsnio 1 dalis). Todėl 2013 m. birželio 12 d. transporto priemonės pirkimo–pardavimo sutartis, įvertinus tai, kad UAB „Vita Logistics“, kurios vienasmeniu savininku yra N. K., o jos vieninteliu valdymo organu yra O. N., negali būti laikoma sąžiningų turto įgijėju, kurios interesui į ginčo turtą galėtų būti taikoma pirmenybė, taip pat pripažintina negaliojančia pagal CK 1.80 straipsnį.
  21. Konstatavusi pirmiau nurodytų transporto priemonės perleidimo sandorių negaliojimą nuo jų sudarymo momento, teisėjų kolegija, įvertinusi užtrukusį bylos teisminį nagrinėjimą bei tą aplinkybę, kad automobiliams yra būdingas nusidėvėjimas, mažinantis jų rinkos vertę, remdamasi CK 6.147 straipsniu, nustatančiu, jog piniginis ekvivalentas apskaičiuojamas taikant kainas, galiojančias tuo metu, kai skolininkas gavo tai, ką jis privalo grąžinti, o jeigu privalantis grąžinti turtą asmuo yra nesąžiningas, tai jis privalo atlyginti didžiausią turto vertę, priėjo išvadą, kad šiuo atveju yra pagrįstas pagrindas taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu, įpareigojant atsakovą N. K. grąžinti atsakovui O. N. 5 792,40 Eur (20 000 Lt) sumą, ieškovei priteistos sumos išieškojimą be kita ko nukreipiant ir į šią O. N. grąžintiną sumą.
  22. Pripažinus 2012 m. spalio 18 d. Skolos padengimo sutartį, notarinio registro Nr. GB-7700, negaliojančia nuo jos sudarymo momento ir atsižvelgus į tai, kad byloje nėra įrodytas O. N. skolos N. K. tariamumas, teisėjų kolegija pripažįsta pagrįstu pirmosios instancijos teismo priimta sprendimą taikyti dvišalę restituciją – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti atsakovo O. N. nuosavybėn ir nustatyti, jog O. N. yra skolingas atsakovui N. K. 26 199 Eur (90 460 Lt) pagal 2011 m. gegužės 6 d. išduotą vekselį.
  23. Savo ruožtu kiti ieškovės nurodomi reikalavimai – pripažinti negaliojančia 2012 m. rugpjūčio 20 d. Akcijų perleidimo sutartį, pripažinti negaliojančiu 2012 m. spalio 17 d. UAB „Vita Logistics“ vienintelio akcininko sprendimą, pripažinti negaliojančia 2012 m. spalio 17 d. akcijų pasirašymo sutartį, pripažinti negaliojančia UAB „Vita Logistics“ įstatų redakciją, įregistruotą Juridinių asmenų registre 2012 m. spalio 22 d. – apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos įsitikinimu, pagrįstai skundžiamu sprendimu nebuvo tenkinti.
  24. Kaip nurodė pati ieškovė, UAB „Vita Logistics“ buvo įregistruota 2012 m. liepos 25 d., o jau 2012 m. rugpjūčio 20 d. visos jos akcijos už nominalią vertę (10 000 Lt), t. y. tiek, kiek pats O. N. sumokėjo, formuodamas įstatinį kapitalą, buvo parduotos N. K.. Jokių sprendimų minėtu laikotarpiu O. N., kaip akcininkas, nepriėmė, jokių savo lėšų papildomai į įmonės veiklą neinvestavo, taigi pati įmonė jokios pridėtinės vertės per vieno mėnesio (iki akcijų perleidimo) laikotarpį neįgijo (ieškovė priešingų įrodymų nepateikė), todėl akivaizdu, kad ieškovei tuo metu nukreipus išieškojimą į šį O. N. turtą (UAB „Vita Logistics“ akcijas), didesnės sumos nei atsakovui O. N. atsakovo N. K. sumokėta akcijų nominali akcijų vertė ji negalėjo tikėtis.
  25. Pažymėtina, kad kasacinio teismo praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar ginčijamas sandoris pažeidžia kreditorių teises, būtina įvertinti įrodinėjamo pažeidimo pobūdį sandorio sudarymo metu egzistuojančiomis sąlygomis, atsižvelgiant į ginčijamo sandorio esmę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-317/2014).
  26. Įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes, t. y. tai, kad ginčo sandorio sudarymo metu įmonė faktiškai dar nevykdė jokios veiklos ir nebuvo įgijusi jokios vertės, išskyrus jos turimo įstatinio kapitalo vertę, taip pat tai, jog akcijų perleidimo sandoris buvo atlygintinis, o ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad N. K. nebuvo atsiskaitęs su O. N., teisėjų kolegija pripažįsta, kad Akcijų perleidimo sutartis negali būti vertinama kaip pažeidžianti kreditorės teises actio Pauliana instituto taikymo prasme.
  27. Vien tik ta aplinkybė, kad O. N., įregistruodamas N. K., kuris, kaip įrodinėja pati ieškovė, yra artimas O. N. draugas, naudai įmonę, be kita ko patyrė bendrovės įregistravimo mokesčio ir notaro paslaugų išlaidas, nėra pakankama (atsižvelgiant į tai, kad šios sumos iš esmės nepadarė įtakos O. N. mokumui bei jo galimybei atsiskaityti su ieškove) kreditorės teisių pažeidimui akcijų perleidimo sutarties sudarymu konstatuoti, be to, ieškovės siekiamos restitucijos taikymas (t. y. grąžinimas O. N. visus 100 proc. įmonės akcijų) akivaizdžiai prieštarautų teisingumo ir sąžiningumo principams (CK 1.5 straipsnis), nes kaip minėta pirmiau, N. K., padidinęs įmonės įstatinį kapitalą, savo lėšomis (40 000 Lt) apmokėjo naujas akcijas, įmonė jau veikia daugiau nei ketverius metus ir šio verslo vertė akivaizdžiai negali būti prilyginta įmonės vertei tuo metu, kai O. N. sudarė ieškovės ginčijamą sandorį.
  28. Konstatavus, kad nėra visų būtinų sąlygų Akcijų perleidimo sutarčiai pripažinti negaliojančia pagal CK 6.66 straipsnį, nėra pagrindo konstatuoti ir tai, jog N. K. negalėjo veikti kaip UAB „Vita Logistics“ akcininkas bei priimti akcininko sprendimą, kuriuo buvo nuspręsta padidinti įstatinį kapitalą, todėl ieškovės reikalavimai pripažinti negaliojančiais 2012 m. spalio 17 d. UAB „Vita Logistics“ vienintelio akcininko sprendimą, 2012 m. spalio 17 d. akcijų pasirašymo sutartį, bei UAB „Vita Logistics“ įstatų redakciją, įregistruotą Juridinių asmenų registre 2012 m. spalio 22 d., pagrįstai atmesti.
Dėl papildomo sprendimo panaikinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių galiojimo
  1. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijai panaikinus pirmosios instancijos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalį dėl D. M. pirkimo–pardavimo sutartimi perleisto žemės sklypo su gyvenamuoju namu ir dovanojimo sutartimis perleistų žemės sklypų dalių ir priėmus šioje dalyje naują sprendimą, Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamajam namui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantiems (duomenys neskelbtini), bei 1/11 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), bei Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės 1/11 daliai žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiai (duomenys neskelbtini), paliktinos galioti iki sprendimo įvykdymo (CPK 150 straipsnio 3 dalis).
  2. Atsižvelgiant į tai, Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. papildomas sprendimas, kuriuo buvo panaikintas 1/11 dalies žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), areštas, taikytas Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 19 d. nutartimi, naikintinas, o dėl kitų ieškovės argumentų, susijusių su šio papildomo sprendimo teisėtumu ir pagrįstumu, plačiau nepasisakoma.
  3. Klaipėdos apygardos teismo nutartimi O. N. turtui taikyto arešto mastas sumažintinas iki ieškovei priteistinos 257 727,53 Eur sumos.
  4. Taip pat iki sprendimo įvykdymo paliktinas galioti Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. birželio 17 d. nutartimi taikytas areštas žemės sklypui, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiam (duomenys neskelbtini), bei Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. kovo 27 d. nutartimi D. M. turtui, neviršijant 29 735,36 Eur (102 670,24 Lt) sumos, taikytas areštas.
Dėl kitų procesinių klausimų
  1. Ieškovė prašė skirti ieškovės į bylą pateiktų Strongate LLC vardu išrašytų sąskaitų originaluose esančių rankraštinių įrašų „Y. de S.“ rašysenos ekspertizę, motyvuodama, kad tokiu būdu būtų galutinai nustatyta, kad būtent atsakovas O. N., būdamas ieškovės vadovu, įsteigė Strongate LLC ir pats jos vardu išrašinėjo sąskaitas. Teisėjų kolegija, įvertinusi tai, kad prie bylos buvo pridėta ikiteisminio tyrimo medžiaga su joje esančiomis specialistų išvadomis, civilinėje byloje jau buvo skirtos kelios ekspertizės (viena iš jų – rašysenos), taip pat atsižvelgusi į tai, kad byloje, teisėjų kolegijos vertinimu, yra pakankamai duomenų, leidžiančių pagrįstai konstatuoti ieškovės siekiamus įrodyti faktus, priėjo išvadą, jog dar vienos rašysenos ekspertizė paskyrimas yra netikslingas ir užvilkintų jau ir taip nuo 2013 m. birželio mėnesio vykstančios bylos nagrinėjimą (CPK 7 straipsnis), todėl ieškovės prašymas dėl ekspertizės paskyrimo netenkintas.
  2. CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno pateikto naujo įrodymo, turi aiškintis, ne tik ar galėjo šis konkretus įrodymas būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, bet ir tai, ar vėlesnis įrodymo pateikimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, taip pat atsižvelgti į prašomo priimti naujo įrodymo įtaką šalių ginčui išspręsti.
  3. Ieškovė kartu su atsiliepimu į atsakovų apeliacinius skundus (t. 17, b. l. 53–72) pateikė naujus įrodymus (2014 m. birželio 23 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą Nr. 52 ir 2010 m. vasario 11 d. O. N. laišką atsakovei D. M.), kuriuos pirmosios instancijos teismas buvo atsisakęs priimti, prašydama šiuos įrodymus nagrinėti kartu su kitais byloje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegija, įvertinusi, kad minėtais įrodymais ieškovė siekė papildomai pagrįsti artimus D. M. ir O. N. bei N. K. ir O. N. ryšius, kurie pirmiau šiame sprendime jau yra konstatuoti kitų byloje buvusių ir pirmosios instancijos teismo analizuotų duomenų pagrindu, siekdama užtikrinti bylos išnagrinėjimo operatyvumą bei šalių procesinį lygiateisiškumą, nusprendė minėtų įrodymų nepriimti ir jų plačiau neanalizuoti.
  4. 2016 m. birželio 20 d. prašymu ieškovė taip pat pateikė ir prašė priimti UAB „Vita Logistics“ metinių finansinių ataskaitų rinkinį už 2015 metus. Vadovaudamasi pirmiau nurodytu teisiniu reglamentavimu (žr. 172 punktas) bei atsižvelgdama į tai, kad šiais naujai pateiktais įrodymais ieškovė siekė pagrįsti I. Š. (S.) buvimo UAB „Vita Logistics“ buhaltere faktą, kuris šioje byloje jau yra nustatytas (žr. 77 punktas) iš byloje dar pirmosios instancijos teismui pateiktų UAB „Vita Logistics“ dokumentų už 2013 metus, teisėjų kolegija mano esant netikslinga priimti ieškovas su 2016 m. birželio 20 d. prašymu pateiktus įrodymus.
Bylinėjimosi išlaidos
  1. Pagal CPK 93 straipsnio 5 dalį jeigu apeliacinės instancijos teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą.
  2. Nagrinėjamoje byloje ieškovė pareiškė reikalavimą priteisti iš O. N. 288 057,37 Eur žalos atlyginimą ir atskirus reikalavimus dėl sandorių negaliojimo bei restitucijos taikymo, kurių suma sudaro 270 049,31 Eur (560 000 Lt + 30 000 Lt+ 2 520 Lt + 7 236 Lt + 102 670,27 Lt + 20 000 Lt + 50 000 Lt + 70 000 Lt + 90 000 Lt). Taigi reikalavimas dėl žalos atlyginimo sudaro 51,61 proc. ieškinio, o reikalavimai dėl sandorių nuginčijimo – 48,39 proc.
  3. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovei iš atsakovo O. N. buvo priteista 257 727,53 Eur žalos atlyginimo, yra tenkinta 89,47 proc. ieškinio dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo.
  4. Atsižvelgiant į tai, kad visi atsakovo O. N. ir atsakovės D. M. sudaryti sandoriai buvo pripažinti negaliojančiais (t.y. ieškinio reikalavimai dėl sandorių susijusių su D. M. tenkinti pilna apimtimi), taip pat į tai, kad šie reikalavimai sudaro 75,33 proc. (203 436,71x100/270 049,31) visų ieškovės reikalavimų dėl sandorių negaliojimo, iš atsakovės D. M. ir O. N. ieškovei priteistina po 37,67 proc. išlaidų, tenkančių ieškinio daliai dėl sandorių nuginčijimo.
  5. Kadangi visi ieškovės reikalavimai, susiję su O. N. ir N. K. (ar N. K., kaip įmonės akcininko, vienasmeniškai) sudarytais sandoriais, sudaro 24,67 proc. nuo visų ieškovės pareikštų reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo, o patenkinta 76,19 proc. (160 000 x 100 / 210 000) ieškovės reikalavimų nukreiptų į O. N. ir N. K., iš atsakovo O. N. ir N. K. ieškovei priteistina po 9,40 proc. išlaidų, tenkančių ieškinio daliai dėl sandorių nuginčijimo.
  6. Ieškovė iš viso sumokėjo 24 192,84 Lt (7 006,73 Eur) žyminį mokestį (14 538,04 Lt (t. 2, b. l. 23) + 6 555 Lt (t. 2, b. l. 29) + 73,10 Lt (t. 2, b. l. 51) + 2000 Lt (t. 5, b. l. 164) + 1 026,70 Lt (t. 10, b. l. 168).
  7. Ieškovė taip pat pateikė prašymą dėl 112 516,63 Lt bylinėjimosi išlaidų priteisimo (t. 11, b. l. 63–126), pridėdama pagrindžiančius įrodymus dėl išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, teismo reikalautų ir kitų įrodymų vertimu į lietuvių kalbą bei advokato pagalbos apmokėjimu, realaus patyrimo fakto bei dydžio, konkrečiai – 1051,42 Lt (304,51 Eur) išlaidų, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, 41 242,50 Lt (11 944,65 Eur) išlaidų, susijusių su vertimais ir 70 222,71 Lt advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad minėtas prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo buvo pateiktas dar 2014 m. gegužės 9 d., t. y. iki ieškovės akcentuotos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (toliau – ir Rekomendacijos) naujos redakcijos įsigaliojimo (nauja redakcija galioja nuo 2015 m. kovo 20 d.), taip pat į aplinkybę, kad prašoma atlyginti už advokato iki prašymo pateikimo (t. y. iki 2014 m. gegužės 9 d.) suteiktų paslaugų apmokėjimą, bei įvertinęs procesinių dokumentų, pateiktų iki minėtos datos, kiekį, jų dydį, pateikimo metu galiojusius rekomenduojamus įkainius, įvertindama tai, jog tas pats advokatas atstovavo ieškovę ir ikiteisminio tyrimo metu (t. y. prasidėjus civilinei bylai jam nereikėjo iš naujo susipažinti su visomis bylos aplinkybėmis), bei vadovaudamasis protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis), sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ieškovės nurodyta 70 222,71 Lt išlaidų, advokato pagalbai apmokėti, suma mažintina iki 25 000 Lt (7 240,50 Eur).
  8. Ieškovė taip pat patyrė 397 Eur išlaidų dėl rašysenos ekspertizės atlikimo ir ekspertės iškvietimo į teismo posėdį (45,10 (t. 14, b. l. 35) + 8.23 (t. 14, b. l. 165) + 300 Eur (t. 14, b. l. 192) + 43.87 (t. 15, b. l. 68).
  9. Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, suma, nuo kurios pagal pirmiau nurodytas proporcijas skaičiuotinas konkretus priteistinų išlaidų dydis, sudaro 26 893,39 Eur.
  10. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas proporcijas (žr. 176–179 punktus), ieškovei UAB „Samskip“ iš atsakovo O. N. priteistinas 18 543,71 Eur (((26 893,39x0,5161)x0,8947) + ((26 893,39 x 0,4839) x 0,3767) + ((26893,39 x 0,4839) x 0,0940)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš atsakovės D. M. 4902,27 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ((26 893,39 x 0,4839) x 0,3767), o iš N. K. 1 223, 29 Eur ((26893,39 x 0,4839) x 0,0940) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
  11. Atsakovas O. N. patyrė 878,89 Eur išlaidų už ekspertizės atlikimą ir ekspertės dalyvavimą teismo posėdyje (t. 12, b. l. 132, 172, t. 14 t., b. l. 35, 164). Atsižvelgiant į atmestų reikalavimų procentus, atsakovui O. N. iš ieškovės UAB „Samskip“ priteistinas 24,98 Eur ((878,89 x 0,5161)x0,1053) + ((878,89 x 0,4839) x 0,2467 x 0,2381)) bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme atlyginimas.
  12. Pagal pirmiau išdėstytas proporcijas paskirstytinos valstybės patirtos 66,22 Eur procesinių dokumentų įteikimo ir 490 Eur vertėjo paslaugų išlaidos – iš ieškovės valstybei priteistina 46 Eur suma, iš O. N. 383,53 Eur, iš D. M. 101,39 Eur ir iš N. K. 25,30 Eur.
  13. Kadangi D. M. ir O. N. apeliaciniai skundai atmesti, jų apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovės nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis).
  14. Ieškovė apeliaciniu skundu skundė pirmosios instancijos teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas jos ieškinys, konkrečiai – dėl 159 193,60 Eur nepriteistos žalos sumos ir dėl nepripažintų negaliojančiai sandorių, kurių bendra vertė – 220 040,55 Eur. Taigi reikalavimas, susijęs su žalos iš O. N. priteisimu, sudaro 41,98 proc. apeliacinio skundo, o reikalavimas dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – 58,02 proc.
  15. Kadangi apeliacinės instancijos teismo sprendimu nepriteistos ieškovei žalos dydis sudaro 19,05 proc. (30 329,84 Eur x100/159 193,6) nuo visos apeliacinio skundo reikalavimo dėl žalos atlyginimo sumos, yra tenkinta 80,95 proc. apeliacinio skundo dalies dėl žalos atlyginimo priteisimo.
  16. Kadangi tenkinti visi apeliacinio skundo reikalavimai susiję su atsakovo O. N. ir atsakovės D. M. sudarytais sandoriais, taip pat į tai, kad šie reikalavimai sudaro 78,94 proc. (173 701,34 x 100/220 040,55 Eur) visų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų, susijusių su sandorių negaliojimu, ieškovei iš atsakovų O. N. ir D. M. priteistina po 39,47 proc. išlaidų, tenkančių apeliacinio skundo daliai dėl sandorių negaliojimo.
  17. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai, susiję su O. N. ir N. K. (ar N. K., kaip įmonės akcininko, vienasmeniškai) sudarytais sandoriais, sudaro 21,06 proc. (46 339,20 x 100 / 220 040,55) nuo visų ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų dėl sandorių nuginčijimo, o patenkinta 12,5 proc. (5 792,40 x 100 / 46 339,20) ieškovės apeliacinio skundo reikalavimų nukreiptų į O. N. ir N. K., iš atsakovo O. N. ir N. K. ieškovei priteistina po 1,32 proc. išlaidų, tenkančių skundo daliai dėl sandorių nuginčijimo.
  18. Už apeliacinį skundą ieškovė sumokėjo 3 904,51 Eur (t.16, b. l. 158). Ieškovė taip pat pateikė prašymą priteisti iš atsakovų 6 183,4 Eur išlaidų, patirtų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į aktualios redakcijos Rekomendacijų įtvirtintus priteistino užmokesčio už advokato civilinėse bylose teikiamas teisines paslaugas maksimalius dydžius, įvertindama ieškovės pateiktų procesinių dokumentų kiekį, jų pobūdį ir turinį bei atsižvelgdama į tai, kad tas pats advokatas atstovavo ieškovę ir pirmosios instancijos teisme, konstatuoja, kad ieškovės nurodyta 6 183,4 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti suma mažintina iki 4788 Eur.
  19. Iš viso ieškovės bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, suma, nuo kurios pagal pirmiau nurodytas proporcijas skaičiuotinas konkretus priteistinų išlaidų dydis, sudaro 8 692,51 Eur.
  20. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas proporcijas (žr. 188–191 punktus), ieškovei UAB „Samskip“ iš atsakovo O. N. priteistinas 5 011,16 Eur (((8692,51x0,4198)x0,8095) + ((8692,51x 0,5802) x 0,3947) + ((8692,51x 0,5802) x 0,0132)) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, iš atsakovės D. M. 1 990,63 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas ((8692,51 x 0, 5802) x 0, 3947), o iš N. K. 66,57 Eur ((8692,51x 0,5802) x 0,0132) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.

13Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

14Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalis, kuriomis ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Samskip“ priteista iš atsakovo O. N. žalos atlyginimo suma sumažintina perpus, kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl O. N. sandorių, sudarytų su D. M., pripažinimo negaliojančiais bei restitucijos taikymo ir kuria netenkintas ieškinio reikalavimas dėl transporto priemonės VW Golf Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), perleidimo sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują sprendimą.

15Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:

16„Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“ (juridinio asmens kodas 300062567) ieškinį tenkinti iš dalies.

17Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas 300062567) iš atsakovo O. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 257 727,53 Eur (du šimtai penkiasdešimt septynis tūkstančius septynis šimtus dvidešimt septynis eurus 53 ct) žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. birželio 10 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

18Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn buvo perleistas kartu su žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2012 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. LP-2091.

19Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. LP-2091, ir 2012 m. spalio 22 d. sutartį, notarinio registro Nr. GB-7851, negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), atsakovo O. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

20Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. LP-2095, ir 2012 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr. LP-2093, negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – grąžinti 1/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), atsakovo O. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn.

21Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. iš atsakovo O. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) atliktą 102 670,24 Lt (29 735,36 Eur) mokėjimo sandorį negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės D. M. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 29 735,36 Eur (dvidešimt devynis tūkstančius septynis šimtus trisdešimt penkis eurus 36 ct) atsakovui O. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

22Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 12 d. transporto priemonės VW Golf Plus, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo–pardavimo sutartis negaliojančiomis nuo jų sudarymo momento ir taikyti restituciją piniginiu ekvivalentu – priteisti iš atsakovo N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5 792,40 Eur (penkis tūkstančius septynis šimtus devyniasdešimt du eurus 40 ct) atsakovui O. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini)

23Pripažinti 2012 m. spalio 18 d. Skolos padengimo sutartį, notarinio registro Nr. GB-7700, negaliojančia nuo sudarymo momento ir taikyti restituciją natūra – žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), grąžinti O. N. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuosavybėn ir nustatyti, kad O. N. yra skolingas N. K. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 26 199 Eur (dvidešimt šešis tūkstančius šimtą devyniasdešimt devynis eurus) pagal 2011 m. gegužės 6 d. išduotą paprastąjį vekselį.

24Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Samskip“ priteistą iš O. N. 257 727,53 Eur žalos atlyginimo sumą be kita ko, nukreipti į atsakovui grąžintinus žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), 1/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir 1/11 dalį žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančias (duomenys neskelbtini), žemės sklypą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), taip pat į iš D. M. O. N. priteistą 29 735,36 Eur sumą bei N. K. priteistą 5 792,40 Eur sumą.

25Likusią ieškinio dalį atmesti.

26Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Samskip“ (juridinio asmens kodas 300062567) iš atsakovo O. N. 18 543,71 Eur, iš atsakovės D. M. – 4902,27 Eur, o iš N. K. 1 223, 29 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

27Priteisti O. N. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“ 24,98 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios instancijos teisme, atlyginimą.

28Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas 188659752), biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita LT247300010112394300, įmokos kodas 5660) iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“ 46 Eur sumą, iš O. N. – 383,53 Eur, iš D. M. – 101,39 Eur, iš N. K. – 25,30 Eur.

29Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi N. K. 500 vnt. paprastosioms vardinėms uždarosios akcinės bendrovės „Vita Logistics“ (juridinio asmens kodas 302826234) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

30Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi O. N. turtui taikyto arešto mastą iki 257 727,53 Eur sumos.

31O. N. paskolos dokumentus, darbo užmokesčio dydžio dokumentus ir vaikų gimimo liudijimus pripažinti nevieša medžiaga.“

32Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą panaikinti.

33Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Samskip“ iš atsakovo O. N. 5 011,16 Eur, iš atsakovės D. M. 1 990,63 Eur, o iš N. K. 66,57 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5.
  1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – ir UAB)... 6. II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo ir papildomo sprendimo esmė... 7.
    1. Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. kovo 22 d.... 8. III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentai... 9.
      1. Ieškovė UAB „Samskip“ apeliaciniame skunde... 10. Teisėjų kolegija... 11. IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai... 12.
        1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro... 13. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 14. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. kovo 22 d. sprendimo dalis, kuriomis... 15. Sprendimo rezoliucinę dalį išdėstyti taip:... 16. „Ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“ (juridinio asmens... 17. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei (juridinio asmens kodas... 18. Pripažinti, kad gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini),... 19. Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. pirkimo–pardavimo sutartį, notarinio... 20. Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. dovanojimo sutartį, notarinio registro Nr.... 21. Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. iš atsakovo O. N. (asmens kodas (duomenys... 22. Pripažinti 2012 m. birželio 13 d. ir 2013 m. birželio 12 d. transporto... 23. Pripažinti 2012 m. spalio 18 d. Skolos padengimo sutartį, notarinio registro... 24. Ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Samskip“ priteistą iš O. N. 257... 25. Likusią ieškinio dalį atmesti.... 26. Priteisti ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Samskip“ (juridinio... 27. Priteisti O. N. iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Samskip“... 28. Priteisti į valstybės biudžetą (išieškotojas – Valstybinė mokesčių... 29. Panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. sausio 10 d. nutartimi N. K. 500... 30. Sumažinti Klaipėdos apygardos teismo 2013 m. birželio 17 d. nutartimi O. N.... 31. O. N. paskolos dokumentus, darbo užmokesčio dydžio dokumentus ir vaikų... 32. Klaipėdos apygardos teismo 2016 m. balandžio 14 d. papildomą sprendimą... 33. Priteisti uždarajai akcinei bendrovei „Samskip“ iš atsakovo O. N. 5...
Kontaktai Taisyklės Konfidencialumo politika