Byla 1-1011-1023/2018
Dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes neturėjo tokios galimybės, nežino nukentėjusiojo kontaktų, nukentėjusysis policijoje nesutiko atlikti akistatos, norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti. Dėl to gailisi. Šiuo metu nedirba, nes dėl šio įvykio jį atleido, ieškosi darbo, turi siuntimą dėl įsidarbinimo. Ketina atlyginti pareikštą civilinį ieškinį

1Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida Baumilė, sekretoriaujant Eimantui Jancevičiui, dalyvaujant Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorui Andriui Brasui, kaltinamajam T. R., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo K. D. atstovui advokatui A. K.,

2viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje T. R., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, 7 klasių išsilavinimo, nedirbantis, registruotas Užimtumo tarnyboje, teistas:

31) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 1 dalį, laisvės atėmimu 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. gegužės 20 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimą panaikinus, pasiųstas atlikti 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

42) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 ir 2 dalis, 290 straipsnį, laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams, subendrinus paskirtą bausmę su Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu paskirta bausme, paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimą 1 metams 6 mėnesiams;

53) Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 1 dalį ir 302 straipsnio 2 dalį, areštu 80 parų;

64) Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį ir 178 straipsnio 2 dalį paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 6 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, bausmę sumažinus vienu trečdaliu ir paskyrus bausmę – laisvės atėmimą 4 mėnesiams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. nuosprendžiu paskirta 80 parų arešto bausme, ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 5 mėnesiams;

75) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 2 dalį galutine – 2 metų laisvės atėmimo bausme, bausmės vykdymą atidedant 2 metams (bausmė neatlikta),

8kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį.

9Teismas

Nustatė

10T. R. 2018 m. gegužės 26 d. apie 21.00 val. Prienų r., Jiezno mstl., prie Pakalnės gatvės, Jiezno ežero pakrantėje, žodinio konflikto metu su K. D., tyčia valties irklu sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam K. D. pataikydamas į kairę ranką, kairį skruostą ir kaklo kairę pusę, dešinį antakį ir smilkinį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam K. D. nuėjus iki pakrantėje žvejojusio draugo M. G., pasivijo nukentėjusįjį K. D. iki M. G. ir jo akivaizdoje valties irklu užsimojo suduoti smūgį K. D. į galvą, bet šiam užsidengus galvą rankomis pataikė į ranką, tokiais savo veiksmais mušdamas K. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstine žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva dešinės akies vokuose ir kraujosruva akies obuolio junginėje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, nugaroje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, kakle. Šiais veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalyje.

11Kaltinamasis T. R. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir parodė (b. l. 141-142), kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet buvo apie pusė devynių, buvo blaivus, plaukiojo ežere su draugo žmona, išgirdo kažką nuo kranto šaukiant, nusprendė priplaukti. Priplaukęs prie kranto sutiko nukentėjusįjį, kuris jį pradėjo vadinti visokiais keiksmažodžiais. Nukentėjusysis buvo neblaivus ir stovėjo nugertu 0,7 l tapos buteliu. Kai atplaukė prie jo, tarp jų įvyko konfliktas, nukentėjusysis mosikavosi su buteliu, bet nepataikė, o jis nukentėjusiajam su irklu trenkė 3 smūgius ir pataikė į ranką, kaklą, tiksliai neatsimena į kurias vietas. Vėliau nukentėjusiajam nuėjus pas savo draugą, kaltinamasis jį pasivijo, pasisveikino su jo draugu ir vėl užsimojo su irklu, tačiau ar nukentėjusiajam pataikė neatsimena. Taip pat kaltinamasis nurodė, kad nuo suduotų smūgių nukentėjusysis paėjo atgal, matė, kad jam prakirto antakį, žino, kad nukentėjusysis dėl to kreipėsi į gydymo įstaigą. Nukentėjusiojo neatsiprašė, nes neturėjo tokios galimybės, nežino nukentėjusiojo kontaktų, nukentėjusysis policijoje nesutiko atlikti akistatos, norėtų nukentėjusiojo atsiprašyti. Dėl to gailisi. Šiuo metu nedirba, nes dėl šio įvykio jį atleido, ieškosi darbo, turi siuntimą dėl įsidarbinimo. Ketina atlyginti pareikštą civilinį ieškinį.

12Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus nusikaltimas (BK 11 straipsnio 3 dalis), veikos padarymo aplinkybės aiškios, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, teismo posėdyje buvo nagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Vadovaujantis BPK 273 straipsnio 1 dalimi, baudžiamojoje byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, su kuriuo sutiko Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuroras, gynėjo neturintis pats kaltinamasis, nukentėjusiojo K. D. atstovas advokatas A. K., kaltinamojo teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus visiškai patvirtino ir kiti baudžiamojoje byloje surinkti faktiniai duomenys, kurie pripažinti tinkamais įrodymais ir ištirti BPK 273 ir 291 straipsnių nustatyta tvarka (b l. 142-144):

13-

14nukentėjusiojo K. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18-21), kuriais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 10.00 val. kartu su draugu nuėjo prie Jiezno ežero, ten su draugu vartojo alaus. Prieš 21.00 val. ežere pamatė valtimi su panele plaukiojantį vyrą, kuris šaukė ,,ką jūs čia darot“. Vyras priplaukė prie kranto, išlipo iš valties ir du kartus irklu smogė jam į dešinį antakį, jį prakirto. Po smūgio sudavimo pradėjo kraujuoti antakis ir jis suklupo, toliau kelias akimirkas nieko neprisimena. Vyras, kuris smogė irklu, dar šiek tiek vijosi jį, nes bėgo link draugo. Tada vyras įsėdo į valtį ir plaukdamas pakrante, kuria bėgo, šaukė jam, kad jei nori dar, turi prie jo prieiti. Vyriškio atplaukusio prie jo necenzūriniais žodžiais nevadino. Prisimena, kad šaukė draugui gelbėti ir bėgo tolyn pas draugą. Gali būti, kad tuo metu vyriškis dar galėjo suspėti trenkti į nugaros sritį, bet to tiksliai neprisimena. Pats vyriškiui atgal smūgių nesudavė, jo necenzūriniais žodžiais nevadino;

15-

16liudytojo M. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26-27), kuriais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. su draugu K. D. nuvažiavo prie Jiezno ežero žuvauti. Abu buvo išgėrę po kelis butelius alaus, bet apgirtę nebuvo, elgėsi ramiai ir kultūringai. Apie 20 - 21 val. nuo miestelio pusės valtimi atplaukė nepažįstamas vyrukas su kažkokia moterimi ir kažko plaukdamas šaukė ir rėkė vartodamas necenzūrinius žodžius. K. D. kažką jam atsakė, bet ką konkrečiai negirdėjo. Vyrukas su valtimi ir moterimi iš jo matomumo zonos nuplaukė ežero pakrante toliau link K. D., todėl nematė kas įvyko. Būdamas vienas pakrantėje girdėjo kelis duslius garsus, kažkokius balsų aidus, bet konkrečiai ir aiškiai nieko negirdėjo. Maždaug po 10 min. K. D. atbėgo kruvinu veidu prie jo ir paklausė jo, ką jam daryti, nes jį užpuolė. Tuo momentu vyrukas, kuris prieš tai pro jį praplaukė valtimi su moterimi, atbėgo paskui K. D. laikydamas irklą abejose rankose ir priėjo prie jo. Vyrukas jam ištiesė ranką, pasisveikino su juo ir atsisukęs į K. D. pasakė „draugas normalus, o tave gaidį užmušiu“ ir tuo pačiu metu sudavė K. D. rankoje laikomu irklu, bet K. D. rankomis prisidengė galvą, todėl vyrukas jam pataikė į ranką. Jis ranka paėmė už vyriškio laikomo irklo ir paprašė jo apsiraminti. Vyrukas aprimo ir nuėjo. K. D. kraujavo antakis;

17-

18liudytojo E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29-30), kuriais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. vakare su broliu K. S., draugu D. Ž. ir drauge D. G. nuėjo prie Jiezno ežero pasimaudyti. Toliau prie kito kranto apie 50 metrų atstumu žvejojo du vyriškiai. Sėdint prie ežero kranto prie jų atėjo vienas iš žvejojusių vyriškių, rankoje laikydamas pusę butelio degtinės, jis siūlė išgerti, bet jie atsisakė. Pats vyriškis atrodė vartojęs alkoholio. Sėdint pamatė šone ežeru plaukiantį valtimi nepažįstamą vyriškį, kuris plaukė su moterimi. Valtimi plaukęs vyriškis kažką kalbėjo, bet jam atrodė, kad jis kalbėjo su juo kartu plaukusia moterimi. Prie jų buvęs vyriškis pamatęs valtimi plaukusį vyriškį atsistojo, pasiėmė butelį degtinės į rankas ir priėjęs prie kranto šaukė valtimi plaukiantį vyriškį, kad šis atplauktų. Vyriškis plaukęs valtimi ir atplaukė. Tada abu pradėjo tarpusavyje rėkauti, ginčytis. Prie jų buvęs vyriškis pradėjo mosikuoti prieš atplaukusį vyriškį buteliu, abu apsistumdė. Jie išsigando, kad neprikibtų prie jų ir greitai pasišalino. Nueinant vyriškis buvęs prie jų ir atplaukęs valtimi vyriškis vienas prieš kitą šūkavo, prie jų buvęs vyriškis mosikavo prieš atplaukusį valtimi vyriškį buteliu, o šis bandė iš jo atimti butelį. Daugiau nieko nematė;

19-

20liudytojo D. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37), kuriais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. kartu su draugais buvo Prienų r., Jiezne, Jiezno ežero pakrantėje. Maždaug apie 18 val. atėjo prie ežero nepažįstamas vyras ir pradėjo juos kalbinti. Valandos bėgyje pastebėjo, kad link kranto plaukė valtyje vyriškis su moterimi. Valtyje buvęs vyras kažką surėkė, tačiau jie neišgirdo, nes jis buvo gana toli nuo kranto. Prie jų buvęs vyriškis galbūt pamanė, kad valtyje buvęs vyras kažką sakė jam, todėl tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Ant kranto buvęs vyras pradėjo mojuoti buteliu valtyje buvusiam vyrui. Vyras, kuris buvo krante buvo neblaivus, todėl galbūt ne taip suprato valtyje buvusį vyrą. Kai tarp jų kilo konfliktas, valtimi plaukęs vyras plaukė arčiau kranto. Kas įvyko toliau nematė, kadangi išėjo namo;

21-

22liudytojo D. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40), kuriais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. vakaro metu, tikslaus laiko neprisimena, su draugu E. S., jo drauge D. G. ir E. S. broliu K. S. nuėjo prie Jiezno miestelyje esančio ežero. Atėjo iš krūmų nepažįstamas vyriškis su buteliu degtinės rankoje, kuris atrodė girtas. Tuo metu pamatė ežere netoli jų plaukiantį valtimi T. R., su nepažįstama moterimi. Vyriškis, kuris buvo atėjęs prie jų pirmas pradėjo ant T. R. rėkti ko jis žiūri, kvietė atplaukti prie jo ir išsiaiškinti. Jis rėkė T. R., vadindamas jį „gaidžiu“ ir panašiai. T. R. vyriškiui atsišaukė. Tarp vyriškio ir T. R. kilo žodinis konfliktas, kurio metu vyriškis atplaukti T. R. ir pasakė, kad jis buteliu jam sudaužys galvą, čia atvažiuos iš Vilniaus jo draugai ir jį „sulaužys“. T. R. valtimi priplaukė prie kranto ir išlipo iš valties. Tuo metu vyriškis užsimojo degtinės buteliu suduoti smūgį T. R., kuris išlipo iš valties laikydamas irklą rankoje, irklu kirto per vyriškio rankoje laikomą butelį, nes norėjo išmušti butelį. Nematė daugiau nieko, nes visi greitai išėjo, nenorėjo problemų;

23-

24liudytojos G. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 49), kuriais nustatyta, kad 2018 m. gegužės 26 d. apie 18 val. su draugais susitiko prie Jiezno ežero, esančio Prienų r., Jiezno miestelyje. Vakare su T. R. nusprendė pasiplaukioti valtimi. Plaukiojant valtimi vienas iš krante esančių žmonių šaukė grįžti į krantą. Kai priplaukė dar kartą paklausė ar juos kvietė, nes jie to žmogaus nepažinojo, o jis juos šaukė necenzūriniais žodžiais. Jis laikė rankoje degtinės butelį ir mosikavo. Jos manymu buvo neblaivus. Todėl gindamasis T. R. sudavė valties irklu. Kiti jų draugai buvo toliau, todėl nematė šio konflikto;

25-

26Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. G 1670/2018(01) (b. l. 15-16), kurioje nurodyta, kad K. D. nustatyta kirstinė žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva dešinės akies vokuose ir kraujosruva akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos kaktoje, nugaroje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kakle. Sužalojimai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai padaryti mažiausiai aštuoniais trauminiais poveikiais.

27Veikos kvalifikavimas ir vertinimas

28Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Už tokią veiką asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika, objektyviai pasireiškia mušimu ar kitokiu smurtavimu, t. y. poveikiu į žmogaus kūną, sukeliant žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojant ar trumpam susargdinant, ji yra tyčinis nusikaltimas. Nusikaltimas laikomas padarytu tyčia, jeigu darydamas veiką asmuo suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse numatyti padariniai, ir jų norėjo (tiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas) arba nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti (netiesioginė tyčia, BK 15 straipsnio 3 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis priimta baudžiamojo byloje Nr. 2K-407-788/2016). Nagrinėjamojoje byloje T. R. konflikto su K. D. pasėkoje tyčia panaudojo fizinį smurtą prieš K. D. (valties irklu sudavė mažiausiai du smūgius K. D. pataikydamas į kairę ranką, kairį skruostą ir kaklo kairę pusę, dešinį antakį ir smilkinį, po to, pasivijo K. D. ir valties irklu užsimojo suduoti smūgį K. D. į galvą, bet šiam užsidengus galvą rankomis pataikė į ranką), šia veika sukėlė padarinius – K. D. nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstine žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva dešinės akies vokuose ir kraujosruva akies obuolio junginėje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, nugaroje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, kakle. Tarp veikos ir padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys.

29Teismas konstatuoja, kad ištyrus aukščiau išvardintus bylos įrodymus ir įvertinus juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, kaltinimai T. R. dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymo pasitvirtino. T. R. kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, įvykdymo prisipažino visiškai. Teismo posėdžio metu paties kaltinamojo duoti nuoseklūs ir aiškūs parodymai, bei aukščiau įvertinti nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, specialisto išvada ir kiti rašytiniai įrodymai bei dokumentai neginčijamai patvirtina, kad T. R. 2018 m. gegužės 26 d. apie 21.00 val., Prienų r., Jiezno mstl., prie Pakalnės gatvės, Jiezno ežero pakrantėje, žodinio konflikto metu su K. D., tyčia valties irklu sudavė mažiausiai du smūgius nukentėjusiajam K. D. pataikydamas į kairę ranką, kairį skruostą ir kaklo kairę pusę, dešinį antakį ir smilkinį, po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, nukentėjusiajam K. D. nuėjus iki pakrantėje žvejojusio draugo M. G., pasivijo nukentėjusįjį K. D. iki M. G. ir jo akivaizdoje valties irklu užsimojo suduoti smūgį K. D. į galvą, bet šiam užsidengus galvą rankomis pataikė į ranką, tokiais savo veiksmais mušdamas K. D. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kirstine žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva dešinės akies vokuose ir kraujosruva akies obuolio junginėje, poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, nugaroje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, odos nubrozdinimais kairiame skruoste, kakle. Šiais veiksmais T. R. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Taigi, kaltinamojo T. R. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

30Bausmės skyrimas

31Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, nusikalstamų veikų stadijas, kaltės formas, veikų padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tinkamai įvertinti kaltininko asmenybę, jo vaidmenį nusikalstamos veikos padaryme, yra svarbi teisingos bausmės parinkimo sąlyga. Baudžiamosios teisės teorijoje nurodoma, kad vertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį teismas turi kreipti ypač daug dėmesio į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikalstamo poelgio ir nusikaltimas buvo tik loginis kaltininko gyvenimo būdo ir jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

32Kaltinamasis T. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Jis visiškai pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, todėl tai pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnis).

33BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Nagrinėjamu atveju konstatuoti šios kaltinamojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės nėra jokio pagrindo dėl sekančių priežasčių. Teismo posėdžio metu kaltinamasis parodė, kad konfliktas prasidėjo nuo to, jog nukentėjusysis vartodamas keiksmažodžius jam liepė atplaukti, o atplaukus jis pradėjo mosikuotis buteliu. Ikiteisminio tyrimo metu apklausti liudytojai E. S. ir D. G. patvirtino, kad nukentėjusysis mosikavo buteliu, o liudytojai D. Ž. ir G. S. nurodė, kad nukentėjusysis keikėsi ir mosikavosi buteliu. Nors nukentėjusiojo parodymus, jog jis nesikeikė, patvirtino liudytojas M. G., tačiau iš jų parodymų matyti, kad jie yra draugai, todėl akivaizdu, kad subjektyviai vienas kitą palaiko, juolab abu pripažino, jog buvo neblaivūs. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad pats nukentėjusysis, būdamas neblaivus ir siekdamas išsiaiškinti, pradėjo žodinį konfliktą, tačiau pažymėtina, kad vien to, jog žodinį konfliktą pradėjo nukentėjusysis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, nepakanka, kad tai būtų pripažinta kaip kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Nors bylos duomenys patvirtina, kad pats nukentėjusysis pirmas pradėjo žodinį konfliktą, tačiau vėlesni kaltinamojo veiksmai, kai nukentėjusysis jau nuo suduotų smūgių pasitraukė šalin, nuėjo pas draugą, o kaltinamasis atėjo paskui jį ir toliau tęsė fizinį smurtą, su irklu siekdamas suduoti į galvą, bet pataikydamas į rankas, leidžia daryti išvadą, kad kaltinamasis mušė nukentėjusįjį ne dėl jo netinkamo elgesio, pasakytų žodžių, o jau dėl įniršio ir inercijos, juolab kaltinamasis nukentėjusįjį mušė ir jam nerodant jokių pasipriešinimo ženklų. Byloje nebuvo nustatyta, kad nukentėjusysis kaltinamojo atžvilgiu būtų naudojęs smurtą, priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog pirmas fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu panaudojo kaltinamasis. Vertinant aptartas aplinkybes, teismas sprendžia, kad kaltinamojo veiksmus – fizinio smurto panaudojimą, vertinti kaip atliktus dėl nukentėjusiojo provokuojančio ar rizikingo elgesio, šiuo nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo.

34T. R. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, kurios vykdymas buvo atidėtas 2 metams, taigi bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu (b. l. 58-67), nebaustas administracine tvarka (b. l. 57), psichiatrinio ar narkologinio gydymo įskaitoje neįregistruotas (b. l. 53), nedirbantis (b. l. 55), darbo biržoje registruotas (b. l. 137-138), teismo posėdžio metu nurodė, kad gyvena su drauge, išlaiko du nepilnamečius vaikus (b. l. 139), tačiau šias aplinkybes patvirtinančių duomenų byloje nėra, priešingai iš byloje esančių asmens duomenų matyti, kad T. R. 2018 m. gegužės 31 d. duomenimis vaikų neturi, kas rodo, kad tėvystė kaltinamojo galimai turimiems vaikams nėra nustatyta (b. l. 54).

35Vertinant kaltinamojo T. R. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste, teismas atkreipia dėmesį, kad jis teistas viso 5 kartus, iš jų ne kartą ir realia laisvės atėmimo ar arešto bausme, nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau nepaisant to, kaltinamasis sulaužė teismo jam parodytą pasitikėjimą, nesilaikė įstatymų, elgėsi nusikalstamai, padarė šią nusikalstamą veiką, tokiu būdu pažeidė probacijos sąlygas, dėl ko bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Atsižvelgiant į tai, spręstina, kad nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymas kaltinamajam nebuvo atsitiktinis veiksmas, o susiformavusios antivisuomeninės elgsenos rezultatas, juolab pats kaltinamasis teismo posėdžio metu pripažino, jog galėjo išvengti šios veikos padarymo, paprasčiausiai nesiveldamas į konfliktą ir praplaukdamas toliau. Aptarti duomenys neigiamai charakterizuoja kaltinamąjį.

36Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, padarymo motyvus, kaltinamojo asmenybę, jį charakterizuojančius duomenis iki nusikalstamos veikos padarymo, ankstesnius teistumus, taikytas bausmes bei jų efektyvumą, atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą bei kitas aukščiau byloje nustatytas aplinkybes, atsižvelgiant į tai, kad ankstesniais teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis bausmių tikslai nebuvo pasiekti, siekiant BK 41 straipsnio 1 dalyje numatytų tikslų spręstina, kad T. R. skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės atėmimas, bausmės dydį, atsižvelgiant į humaniškumo principą, į tai, kad sunkių pasekmių nekilo, į tai, kad kaltinamasis kaip nurodė augina 2 mažamečius vaikus, nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui, kuri, pagal bylos aplinkybes bei charakterizuojančius kaltinamąjį duomenis, yra tinkama bausmė kaltinamajam (BK 50, 54, 55, 59, 60, 61 straipsniai).

37Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, T. R. paskirta bausmė sumažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalys).

38Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirtos 2 metų laisvės atėmimo bausmės, jam šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis subendrintina su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu, įsiteisėjusiu 2017 m. gruodžio 21 d., pradėtu vykdyti 2018 m. sausio 3 d., paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie didesnės neatliktos bausmės pridedant naujai paskirtos bausmės dalį.

39Dėl BK 75 straipsnio taikymo

40Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip ketveriems metams, jeigu nusprendžia, kad yra pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytomis sąlygomis, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų; taikant BK 75 straipsnį baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirma – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antra – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-61-895/2015). Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, jo elgesį šeimoje ir visuomenėje, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę ir neneigė jos ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, Nr. 2K-536/2014, Nr. 2K-132-942/2016, Nr. 2K-326-303/2018). Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, Nr. 2K-7-29-942/2016, Nr. 2K-449-942/2016, Nr. 2K-194-942/2017, Nr. 2K-268-942/2017, Nr. 2K-326-303/2018). Taikant BK 75 straipsnį, šių duomenų visuma turi sudaryti prielaidas daryti išvadą, kad nuteistojo resocializacija galima ir be realaus laisvės atėmimo. Pagal kasacinę praktiką taikant bausmės vykdymo atidėjimą humaniškumo principo reikalavimai turi būti derinami su teisingumo principu, pagal kurį kaltininko nubaudimas ar atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės negali paneigti baudžiamosios teisės esmės ir paskirties, formuoti nebaudžiamumo nuotaikų, nepagarbos įstatymui ar ignoruoti nukentėjusiųjų teisėtų interesų ir pan., kad iš baudžiamosios teisės kyla reikalavimas, jog kiekvienas apkaltinamasis nuosprendis turi sukurti teisines prielaidas tam, kad valstybės reakcija į kaltininko sukeltą konfliktą su baudžiamuoju įstatymu – paskirta bausmė ar kita baudžiamojo poveikio priemonė – užtikrintų ne tik specialiąją, bet ir bendrąją prevenciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-549/2007, Nr. 2K-181/2012, Nr. 2K-91/2014; Nr. 2K-326-303/2018).

41Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas nesunkus nusikaltimas, kaltinamasis atsakomybės nevengė, savo nusikalstamą veiką tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teismo posėdžio metu pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi, nors teistas, veiką padaręs bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, tačiau nebaustas administracine tvarka, kitų itin neigiamai charakterizuojančių aplinkybių byloje nenustatyta, dėl ko manytina kad jis nėra itin pavojingas visuomenei, teismo posėdžio metu siekė susitaikyti su nukentėjusiuoju, nurodė, jog turi išlaikyti du vaikus, dėl ko jis turi dirbti, nors nedirba, bet kaltinamasis yra jauno ir darbingo amžiaus, turi darbo pasiūlymą, kurį pateikė teismui posėdžio metu, nurodė, jog pagal jį siekia realiai įsidarbinti, todėl siekiant išlaikyti T. R. minėtus teigiamus socialinius ryšius, sprendžia, kad šioje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai kaltinamajam T. R. bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo, neizoliuojant kaltinamojo nuo visuomenės (BK 75 straipsnis). Teismo nuomone, ši baudžiamosios atsakomybės realizavimo forma apribos T. R. galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas ir skatins jį laikytis įstatymų ir daugiau nebenusikalsti, bus daroma teigiama įtaka jo asmenybei, išlaikomi teigiami socialiniai ryšiai bei greičiau bus atlyginta žala nukentėjusiajam. Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas teisiškai reikšmingas aplinkybes, T. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas įstatymo nustatytam vidurkio terminui - 2 metams. T. R. atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą jam skirtinos BK 75 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės – įpareigojimas per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti darbo biržoje, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose, jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi nuo 22.00 val. iki 6.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

42Dėl civilinio ieškinio

43BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos nukentėjęs asmuo turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą. Be to, BPK 109 straipsnis numato, kad kiekvienas fizinis ar juridinis asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę reikalauti žalos atlyginimo, o kaltinamasis, padaręs žalą, privalo ją visiškai atlyginti. BPK 115 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Žala – tai asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

44Nukentėjusysis K. D. byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 111), kuriuo prašo iš kaltinamojo T. R. priteisti 100,00 Eur turtinės ir 2000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimą, bei visas teisminės pagalbos išlaidas.

45Nukentėjusysis K. D. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl T. R. nusikalstamais veiksmais padarytų sužalojimų patyrė 100,00 Eur turtinės žalos, tačiau nepateikia jokių šią žalą pagrindžiančių įrodymų. Pažymėtina, kad ir ieškinyje nukentėjusysis nenurodo jokių aplinkybių, kaip šią žalą patyrė, iš ko susideda turtinė žala. Nukentėjusiojo atstovas advokatas A. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad turtinei žalai pagrįsti neturi įrodymų, nes jie neišliko, tačiau buvo reikalingi vaistai gydyti žaizdas (b. l. 145). Teismas pažymi, kad nukentėjusysis byloje nepateikė jokių įrodymų, kurie pagrįstų, jog būtent dėl T. R. nusikalstamų veiksmų jis patyrė būtent 100,00 Eur turtinę žalą vaistams pirkti, tokių aplinkybių nepatvirtino nei vienas liudytojas, nei paties nukentėjusiojo atstovas teismo posėdžio metu. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, šioje dalyje nukentėjusiojo K. D. civilinis ieškinys dėl minėtos turtinės žalos priteisimo atmestinas, kaip nepagrįstas.

46Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas ( restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama, kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens ( bonus pater familias) elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5.). Teismas privalo argumentuotai pagrįsti šių kriterijų taikymą nagrinėjamos bylos aplinkybėms, vertinti jų visumą. Pagal teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbinei veiklai, šeiminiams santykiams; žalą padariusio asmens turtinė padėtis negali būti laikoma lemiamu kriterijumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai).

47Nagrinėjamojoje byloje aukščiau nustatyta, kad būtent T. R. nusikalstamais veiksmais buvo nežymiai sutrikdyta nukentėjusiojo K. M. sveikata, taigi tarp šių veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Specialisto išvadoje Nr. 1670/2018(01) (b. l. 15-16) K. D. konstatuota kirstinė žaizda dešinio antakio srityje su kraujosruva dešinės akies vokuose ir kraujosruva akies obuolio junginėje, poodinės kraujosruvos kaktoje, nugaroje, kairiame dilbyje, kairėje plaštakoje, kairiame kelyje, odos nubrozdinimai kairiame skruoste, kakle. Šie nukentėjusiojo įvykio metu patirti sužalojimai leidžia pagrįstai teigti, kad dėl nusikalstamos veikos jis patyrė fizinius skausmus, taip pat dvasinius išgyvenimus. Tačiau dėl patirto kūno sužalojimo nukentėjusysis didelių fizinių nepatogumų, liekamųjų reiškinių nepatyrė, nėra duomenų, kad jis negalėjo normaliai atlikti kasdieninių žmogaus funkcijų, įgyvendinti visus savo būtinus fiziologinius poreikius, tačiau vertinant tai fiziniu ir dvasiniu kriterijumi, neatmestina, kad nukentėjusysis jautė skausmus, jam kilo nepatogumų ir buvo sutrikdytas jo normalus kasdienis gyvenimas, juolab patys kaltinamojo veiksmai, smūgiuojant irklu į gyvybiškai svarbų žmogaus organą- galvą, laikytini itin pavojingais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia taip pat į nusikalstamos veikos padarinius (nežymus sveikatos sutrikdymas), į šią žalą padariusio asmens kaltės tyčinę formą, į pačio kaltinamojo turtinę padėtį (nedirba, tačiau yra jaunas, sveikas, darbingas, siekia realiai įsidarbinti), padarytos turtinės žalos dydį, padarytos veikos aplinkybes ir pavojingumą, nukentėjusiojo išgyvenimus dėl savo dabartinės sveikatos būklės (susiūtą antakį turėjo slėpti po akiniais, dėl susiūto antakio liko randas), taip pat į formuojamą teismų praktiką dėl neturtinės žalos atlyginimo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad tiek fizinio, tiek dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jie turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. Įvertintina ne tik sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, sveikatos grąžinimo metodų taikymas, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai ir kt. Byloje nėra duomenų apie nukentėjusiojo netektą darbingumą šios veikos pasėkoje; nėra objektyvių pagrįstų duomenų, kad veikos pasėkoje jis prarado darbą, jam buvo apsunkinta fizinė veikla, kad vaistams ir sveikatos grąžinimui buvo patirtos ar bus reikalingos didelės lėšos, kad yra negrįžtami liekamieji reiškiniai dėl patirtų sužalojimų. Teismas, priteisdamas nukentėjusiajam patirtą neturtinę žalą, taip pat atsižvelgia į teismų praktiką šios kategorijos bylose, kad nukentėjusiesiems, patyrusiems nežymų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 289,62 Eur iki 2000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-104-139/2015, Nr. 2K-99-507/2015, Nr.2K-272-648/2015, Nr.2K-10-489/2017, Nr. 2K-265-976/2017, Nr. 2K-393-489/2017, Nr. 2K-109-976/2018 ir kt.). Taigi, įvertinus visus aukščiau aptartus neturtinės žalos atlyginimo kriterijus (nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, kaltinamojo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, liekamųjų reiškinių nebuvimą bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus), užtikrinant protingą priešingų interesų pusiausvyrą ir atsižvelgiant į teisminę praktiką nukentėjusiajam priteistina arti vidurkio teismų priteisiama neturtinės žalos suma 1000,00 Eur (CK 6.250 straipsnis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

48Dėl proceso išlaidų

49Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nukentėjusiojo nurodomas jo patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo suma yra per didelė (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-605/2011).

50Nukentėjusysis K. D. byloje pateikė 2018 m. birželio 14 d. pinigų priėmimo kvitą Serija LAT Nr. 862496 (b. l. 112), kuriuo advokatui A. K. už teisines paslaugas sumokėjo 200,00 Eur. Atsižvelgiant į tai, įvertinus bylos ir civilinio ieškinio sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų pobūdį ir atstovavimo apimtį – civilinio ieškinio surašymas ir atstovavimas baudžiamojoje byloje, teisinių paslaugų įkainį, tai, kad pripažinus kaltinamąjį kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, šios išlaidos yra priteistinos iš kaltinamojo, kuris nors ir nedirba, bet yra jaunas, darbingo amžiaus, dėl ko mažinti šias išlaidas ar jų nepriteisti nėra pagrindo, todėl vadovaujantis LR BPK 106 straipsnio 2 dalimi, prašomos priteisti 200 Eur teisinės pagalbos išlaidos laikytinos pagrįstomis ir priteistinos iš kaltinamojo T. R. nukentėjusiojo naudai.

51Dėl kardomųjų priemonių

52Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą procese ir nuosprendžio įvykdymą, taip pat siekiant užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis), o BPK 139 straipsnyje yra numatyta, kad paskirta kardomoji priemonė panaikinama, kai ji tampa nebereikalinga arba baigiama taikyti, pradėjus bausmės vykdymą. Atsižvelgiant į tai, T. R. iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos paliktinos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas (b. l. 83-89).

53Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, byloje nėra (BPK 94 straipsnis).

54Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 302, 304, 307, 312 straipsniais,

Nutarė

55T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

56Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir T. R. skirti 4 (keturių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

57Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis T. R. paskirtą bausmę subendrinti su Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausme jas iš dalies sudedant, prie didesnės neatliktos bausmės pridedant naujai paskirtos bausmės dalį ir T. R. paskirti galutinę 2 (dviejų) metų ir 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

58Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį būti namuose, nuo 22.00 val. iki 6.00 val. jeigu tai nesusiję su darbu ar mokymusi, visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos rajono ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

59Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

60Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. R., asmens kodas ( - ) K. D., asmens kodas ( - ) 1000 Eur (vieną tūkstantį eurų 00 ct) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.

61Priteisti iš T. R., asmens kodas ( - ) K. D., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du šimtus eurų 00 ct) teisinės pagalbos išlaidų.

62Kaltinamajam T. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir dokumentų paėmimą, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

63Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi, išaiškinti T. R., kad Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme yra numatytos bausmės vykdymo atidėjimo tvarka ir sąlygos:

641) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;

652) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;

663) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;

674) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

68Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmus.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų teisėja Vaida... 2. viešame teismo teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą,... 3. 1) Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. rugpjūčio 28 d. nuosprendžiu pagal... 4. 2) Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nuosprendžiu pagal... 5. 3) Kauno miesto apylinkės teismo 2013 m. vasario 18 d. baudžiamuoju įsakymu... 6. 4) Kauno miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 9 d. nuosprendžiu pagal... 7. 5) Prienų rajono apylinkės teismo 2017 m. rugsėjo 29 d. nuosprendžiu pagal... 8. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1... 9. Teismas... 10. T. R. 2018 m. gegužės 26 d. apie 21.00 val. Prienų r., Jiezno mstl., prie... 11. Kaltinamasis T. R. teismo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai ir... 12. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, padarytas vienas nesunkus... 13. -... 14. nukentėjusiojo K. D. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 18-21),... 15. -... 16. liudytojo M. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 26-27), kuriais... 17. -... 18. liudytojo E. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 29-30), kuriais... 19. -... 20. liudytojo D. G. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 37), kuriais... 21. -... 22. liudytojo D. Ž. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 39-40),... 23. -... 24. liudytojos G. S. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 49), kuriais... 25. -... 26. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 27. Veikos kvalifikavimas ir vertinimas... 28. Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas... 29. Teismas konstatuoja, kad ištyrus aukščiau išvardintus bylos įrodymus ir... 30. Bausmės skyrimas... 31. Teismas, skirdamas kaltinamajam bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje... 32. Kaltinamasis T. R. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą... 33. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti... 34. T. R. teistas, naują nusikalstamą veiką padarė neatlikęs Prienų rajono... 35. Vertinant kaltinamojo T. R. asmenybę, aptarto teisinio reguliavimo kontekste,... 36. Įvertinus visas aukščiau ištirtas bylos aplinkybes, nusikalstamos veikos... 37. Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino, byla išnagrinėta atlikus... 38. Kadangi kaltinamasis naują nusikalstamą veiką padarė dar neatlikęs Prienų... 39. Dėl BK 75 straipsnio taikymo... 40. Bausmės vykdymo atidėjimą reglamentuojančio BK 75 straipsnio 1 dalyje... 41. Teismas, įvertinęs byloje esančius duomenis, aplinkybę kad padarytas... 42. Dėl civilinio ieškinio... 43. BPK 44 straipsnio 10 dalis numato, kad kiekvienas nuo nusikalstamos veikos... 44. Nukentėjusysis K. D. byloje pateikė civilinį ieškinį (b. l. 111), kuriuo... 45. Nukentėjusysis K. D. civiliniame ieškinyje nurodė, kad dėl T. R.... 46. Neturtinė žala pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis... 47. Nagrinėjamojoje byloje aukščiau nustatyta, kad būtent T. R. nusikalstamais... 48. Dėl proceso išlaidų... 49. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas,... 50. Nukentėjusysis K. D. byloje pateikė 2018 m. birželio 14 d. pinigų priėmimo... 51. Dėl kardomųjų priemonių... 52. Kardomųjų priemonių paskirtis yra užtikrinti kaltinamojo dalyvavimą... 53. Daiktų, turinčių reikšmę nusikalstami veikai tirti ir nagrinėti, byloje... 54. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273,... 55. T. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1... 56. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu... 57. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis T. R. paskirtą bausmę... 58. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, T. R. laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 59. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio... 60. Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš T. R., asmens kodas (... 61. Priteisti iš T. R., asmens kodas ( - ) K. D., asmens kodas ( - ) 200 Eur (du... 62. Kaltinamajam T. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį... 63. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 5 dalimi,... 64. 1) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1... 65. 2) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2... 66. 3) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2... 67. 4) vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2... 68. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu...