Byla 1A-48-309/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Zigmo Kavaliausko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Raimundo Jurgaičio, Vidmanto Mylės, sekretoriaujant Dijanai Drizgienei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Tamašauskienei, išteisintųjų K. P., gim. ( - ), ir K. P., gim. ( - ), gynėjui advokatui Aidui Venckui, nuteistojo R. T. gynėjui advokatui Modestui Švažui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės ir nuteistojo R. T. apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3K. P., gim. ( - ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

4K. P., gim. ( - ), pagal BK 208 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

5K. P., gim. ( - ), pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

6K. P., gim. ( - ), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

7K. P., gim. ( - ), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

8K. P., gim. ( - ), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

9K. P., gim. ( - ), pagal BK 208 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

10K. P., gim. ( - ), pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

11K. P., gim. ( - ), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

12R. T. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyniems) mėnesiams.

13Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartimi paskirta galutine subendrinta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme, prie griežtesnės bausmės pridedant švelnesnės bausmės dalį ir galutinė subendrinta bausmė R. T. paskirta laisvės atėmimas 7 (septyneriems) metams, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

14Į bausmės laiką R. T. įskaitytas pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2015 m. kovo 12 d. nutartį atliktas bausmės laikas.

15Civilinio ieškovo valstybės įmonės „T. b.“ pareikštas civilinis ieškinys dėl 150 888,67 Eur (520 988,41 Lt) padarytos žalos atlyginimo paliktas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

16Teisėjų kolegija

Nustatė

171. R. T. nuteistas už tai, kad sukurstė V. M. pagaminti netikrus dokumentus už 289,62 Eur (1 000 Lt) piniginį atlygį, t. y. žinodamas, kad V. M. iš K. P. neįgyja ir neįgis UAB „F“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) akcijų, neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, suprasdamas, kad šiai bendrovei nevadovaus, 2011 metų liepos mėnesį, tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, palenkė V. M. padaryti nusikalstamą veiką, duodamas V. M. 289,62 Eur (1 000 Lt) atlygį, kad šis pasirašytų K. P. pateiktame ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės direktoriaus K. P., gim. ( - ) m., jam pateiktame UAB „F“ perduodamų bylų, dokumentų ir antspaudų sąrašuose, ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame ir pateiktame 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendime dėl K. P., gim. ( - ) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19. Tokiu būdu pagaminus netikrus dokumentus, su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., kurie nežinojo apie daromą nusikaltimą, ir V. M. panaudojo, pateikdamas VĮ ( - ), tikslu įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „F“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą ir kur 2011-07-20 suklastota akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota. R. T., tęsdamas nusikalstamą veiką, žinodamas, kad V. M. UAB „F“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) akcijų nėra įsigijęs, neperėmė ir neperduos UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, palenkė V. M. padaryti nusikalstamą veiką, nurodydamas susitikti tiksliau nenustatytu metu ir vietoje su Ukrainos piliečiu M. P. ir pasirašyti pateiktame nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-26 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartyje ir šiuose dokumentuose melagingai patvirtinti žinomai netikrus duomenis apie tai, kad V. M. parduoda Ukrainos piliečiui M. P. 6 000 UAB „F“ akcijų už 6 950,88 Eur (24 000 Lt) bei perduoda UAB „F“ turtą, dokumentus ir antspaudą. Tokiu būdu pagamintus netikrus dokumentus V. M. kartu su M. P. panaudojo, pateikdamas VĮ ( - ), kur suklastota akcijų pirkimo – pardavimo sutartis 2011-07-26 buvo įregistruota.

181.1. K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“ direktoriumi bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį, būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su vieninteliu UAB „F“ akcininku K. P., gim. ( - ) m., pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, kai jo vadovaujama bendrovė UAB „F”, įmonės kodas ( - ), registruota ( - ), vykdydama veiklą 2009-2011 metais gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydamas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417937,32 Eur) (tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur)), žinodamas, kad nuo 2008 metų bendrovės veikla nuostolinga ir apie didėjančias skolas, kad AB ( - ) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. ( - ) dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. ( - ) dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. ( - ) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti dėl pradelstų skolų ir AB ( - ) bendrovei išrašius kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 priekabų bei lengvojo automobilio „Audi Q7“ neapmokėtai likutinei vertei, dėl ko UAB „F“ atsiras mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, siekdamas išsaugoti UAB „F“ turtą susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, apgaule, sukurdamas fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, 2009-03-13 įregistravus UAB „F. L.“, adresu ( - ), kurios akcininku ir vadovu jis buvo, UAB „F. L.“ pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones: 2009-04-14 gamybinį cechą, esantį ( - ), ir administracines patalpas, adresu ( - ), bei laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 8 vilkikus VOLVO FH12, 5 puspriekabes KRONE SDP27, 3 puspriekabes KOEGEL SN24 ir lengvąjį automobilį „D. G. Caravan“, 2009-03-30 pardavė UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., dalį gamybinio pastato, adresu ( - ), 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. ( - ), M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), ir kai 2009-06-17 AB ( - ) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. S2007-010014 dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. S2007-010015 dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. ( - ) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti ir pagal nutrauktas lizingo sutartis 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. išrašius ir bendrovei „F“ iš viso pateikus 31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie nusikalstamą planą, gavus 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. AB ( - ) pirkėjui UAB „F“ išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, neįtraukti šių kreditinių PVM sąskaitų faktūrų į UAB „F” buhalterinę apskaitą ir pateikti PVM deklaraciją už 2009 m. 11 mėn., už 2009 m. 12 mėn.; už 2010 m. 8 mėn.; už 2011 m. 2 mėn. 2011-04-07 ir 2011-04-15, pateikiant patikslintą PVM deklaraciją, kuriose 489 229 Lt (141 690,51 Eur) sumažino atskaitomą PVM ir šia 489 229 Lt (141 690,51 Eur) suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM; bei, žinodamas, kad UAB „F“ kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, t. y. 489 229 Lt (141 690,51 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, pažeisdamas 2004-04-13 Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus, bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atliko fiktyvų UAB „F“ perleidimą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, t. y. tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su akcininku K. P., gim. ( - ) m., pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą, kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, surado fizinį asmenį V. M., kuris už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį, žinodamas, kad iš K. P. neįgyja ir neįgis UAB „F“ akcijų, neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, suprantant, kad šiai bendrovei nevadovaus, 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pasirašant K. P. pateiktame ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės direktoriaus K. P., gim. ( - ) m., pateiktame UAB „F“ perduodamų bylų, dokumentų ir antspaudų sąrašuose, pasirašius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame ir pateiktame 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendimą dėl K. P., gim. ( - ) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19 ir V. M., šiuose dokumentuose melagingai patvirtinus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš K. P., gim. ( - ) m., už 24 000 litų (6950,88 Eur) buvo įsigytos 6000 vnt. UAB „F“ akcijų bei buvo perimtas UAB „F“ turtas, dokumentai ir antspaudas bei priimti sprendimai dėl bendrovės valdymo, ir tokiu būdu paslepiant įmonės dokumentus, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-19 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), ir dėl šių veiksmų K. P., gim. ( - ) m., kaip asmuo, pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, už juridinio asmens prievoles atsakantis savo turtu, ir K. P., gim. ( - ), kaip asmuo, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, privalantis atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, ir UAB „F“ naudai apgaule, t. y. siekiant suklaidinti kreditorius ir apsunkinti kreditoriams jų teisių gynimą, įforminus fiktyvų UAB „F“ akcijų perleidimą, dokumentų perdavimą ir paslėpus apskaitos dokumentus, išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

191.2. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“, kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, bendrininkų grupėje, kartu su UAB „F“ akcininku K. P., gim. ( - ) m., 2009-2011 metais, veikdamas tyčia, žinodamas, kad UAB „F“ dirba nuostolingai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: būdamas UAB „F“ direktoriumi bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2009-2011 m., veikdamas tyčia, žinodamas, kad bendrovė dirba nuostolingai – UAB „F“ balanso duomenimis, bendrovės visas turtas 2009-12-31 buvo 4 283 642 Lt (1 240 628,48 Eur), visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 644 838 Lt (1 345 238,07 Eur), tai yra visos bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, todėl UAB „F“ 2009-12-31 buvo nemoki ir negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. UAB „F“, esant sunkioje ekonominėje padėtyje, nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, t. y. vykdydama veiklą 2009-2011 metais, gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,44 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydama CK 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417 937,32 Eur), iš jų tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur), ir nesumokėjo PVM mokesčių į valstybės biudžetą 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

201.3. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“, kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi, bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą – sąmoningai blogai valdydamas įmonę, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos kreditoriui, nesumokėdamas 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur) PVM mokesčių į valstybės biudžetą, t. y. tyčia sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, žinodamas, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų:

21- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. ( - ) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. ( - ), 2009-04-14 pardavė gamybinį cechą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )) už 802 778,56 Lt (232 500,74 Eur), kai sutarties pasirašymo dieną pastato vidutinė rinkos vertė 5 868 000 (be PVM) Lt (1 699 490,27 Eur), 2009-04-14 pardavė administracines patalpas, adresu ( - ), už 158 129,19 Lt (be PVM) (45 797,38 Eur), kai parduodamų administracinių patalpų vidutinė rinkos vertė 213 000 Lt (61 689,06 Eur); 2009-03-30 pardavė dalį gamybinio pastato, adresu ( - ), už 40 579 Lt (11 752,49 Eur) UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., t. y. pardavęs gamybinius pastatus ir administracines patalpas bendrovėms „F. L.“ ir „K“ už 1 184 059 Lt (342 927,19 Eur), kai jų vidutinė rinkos vertė pardavimo metu buvo 6 180 600 Lt (l 790 025,49 Eur), sumažino bendrovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais.

22- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. ( - ) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. ( - ) m., 2009-05-12 pardavė 7 vnt. vilkikų VOLVO FH12 (valst. Nr. ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - )), iš viso už 54 800 Lt (15 871,18 Eur), 5 vnt. puspriekabių KRONE SDP 27 (valst. Nr. ( - )), iš viso už 70 600 Lt (20 447,17 Eur), 2 vnt. puspriekabių KOEGEL SN 24 (valst. Nr. ( - )), iš viso už 21 200 Lt (6 139,94 Eur); 2009-07-30 pardavė automobilį „D. G. Caravan“, valst. Nr. ( - ) už 1300 Lt (376,51 Eur); 2009-11-30 pardavė vilkiką VOLVO FH12, valst. Nr. ( - ) už 7500 Lt (2 172,15 Eur) ir puspriekabę „Koegel SN 24“, valst. Nr. ( - ) už 1600 Lt (463,39 Eur). Laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 bendrovei „F. L.“ pardavė 17 transporto priemonių už 157 000 Lt (45 470,34 Eur), kai jų vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 664 360 Lt (192 411,96 Eur);

23- 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. ( - ), M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), kai jo vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 108 504 Lt (31 424,93 Eur), t. y. pardavus transporto priemones žemesne nei rinkos kaina, buvo sumažintas bendrovės mokumas ir galimybė atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais;

24- UAB „F“ išperkamosios nuomos būdu pagal 2007-01-18 finansinio lizingo sutartis įsigijusi 15 vilkikų „Volvo FH 12“, valst. Nr. ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ; ( - ) ( - ) ( - ) už 4 278 019,20 Lt (1 239 000 Eur) ir 15 puspriekabių SN 24, valst. Nr. ( - ), už 1 339 733,02 Lt (388 013,50 Eur); pagal 2007-09-26 sutartį įsigijusi lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. ( - ), už 148 470 Lt (42 999,88 Eur), iš viso įsigijusi turto už 5 766 222,22 Lt (1 670 013,39 Eur); iš vykdomos krovininio transporto veiklos bei jai priklausančio turto pardavimo gavusi piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais, ir turėdama finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, bendrovei „F“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, AB ( - ) įformino vilkikų ir puspriekabių, lengvojo automobilio grąžinimą, UAB „F“ pagal finansinio lizingo sutartis sumokėjusi dalį sutartyse numatytų įmokų - 288 309,36 Lt (83 500,16 Eur) pradinę įmoką ir 2 340 255,11 Lt (677 784,73 Eur) įmokų vertės dengimui ir grąžinusi AB ( - ) lengvąjį automobilį „Audi Q7“, 15 vilkikų „Volvo FH12“ ir 15 puspriekabių „Koegel SN 24“, patyrė 2 628 564,47 Lt (761 284,89 Eur) nuostolį, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje.

251.4. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F“, kodas ( - ), registruotos ( - ), direktoriumi bei, vadovaujantis 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 19 straipsnio 1 dalies nuostata - apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai iki finansinės atskaitomybės patvirtinimo saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, kuri turi numatyti priemones, užtikrinančias dokumentų saugumą, to paties straipsnio 2 dalies nuostata – patvirtinus finansines ataskaitas, apskaitos dokumentai ir apskaitos registrai saugomi ūkio subjekto vadovo nustatyta tvarka, laikantis Vyriausybės nustatytų dokumentų saugojimo terminų, be to, Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1996-02-22 įsakymo Nr. 13 „Dėl buhalterinės apskaitos dokumentų saugojimo terminų“ nuostatomis, kad uždarosios akcinės bendrovės privalo visus buhalterinius apskaitos dokumentus ir apskaitos registrus saugoti 10 metų, numatydamas, jog paslėpus UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, bus trukdoma nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydį ar struktūrą, ir to siekdamas, žinodamas, kad UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentai perduoti nebus, 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, raštiškai įformino UAB „F“ dokumentų perdavimo – priėmimo aktą, kuriame nurodyta, kad jis tariamai perdavė UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus V. M., t. y. imitavo dokumentų perdavimą V. M., tokiu būdu tyčia paslėpė UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-19 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje.

261.5. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F“ direktoriumi ir veikdamas kartu su akcininku K. P., gim. ( - ) m., ir R. T., 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus - 2004-2011 m. UAB „F“, įmonės kodas ( - ), registruotos ( - ), perduodamų bylų sąrašą ir perduodamų dokumentų ir antspaudų sąrašą, kuriuos, sukurstytas R. T., už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį pasirašė V. M., žinodamas, kad neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, ir suprasdamas, kad šiai bendrovei nevadovaus, pasirašė K. P. pagamintame ir pateiktame žinomai netikrame dokumente - 2011-07-18 UAB „F“ akcininko V. M. sprendimą dėl K. P., gim. ( - ) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19. V. M. šiuose dokumentuose melagingai patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis perėmė UAB „F“ turtą, dokumentus ir antspaudą bei priėmė sprendimus dėl bendrovės valdymo, tokiu būdu pagamintus netikrus dokumentus panaudojo pateikdamas VĮ ( - ), tikslu įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „F“ vadovą, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

271.6. K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-02-12 iki 2011-07-18 būdamas UAB „F” vieninteliu akcininku ir veikdamas bendrininkų grupėje kartu su UAB „F“ direktoriumi K. P., gim. ( - ) m., pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, kai bendrovė UAB „F”, įmonės kodas ( - ), registruota ( - ), vykdydama veiklą 2009-2011 metais gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydamas CK 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417 937,32 Eur), iš jų tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur), žinodamas, kad nuo 2008 metų bendrovės veikla nuostolinga ir apie didėjančias skolas, kad AB ( - ) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. ( - ) dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. ( - ) dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. ( - ) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti dėl pradelstų skolų ir AB ( - ) bendrovei išrašius kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 priekabų bei lengvojo automobilio „Audi Q7“ neapmokėtai likutinei vertei, dėl ko UAB „F“ atsiras mokestinės nepriemokos valstybės biudžetui, siekdamas išsaugoti UAB „F“ turtą susijusių asmenų nuosavybėje bei išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia apgaule, sukurdamas fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, 2009-03-13 įregistravus UAB „F. L.“, adresu ( - ), kurios akcininku ir vadovu buvo K. P., gim. ( - ) m., UAB „F. L.“ pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones: 2009-04-14 gamybinį cechą, esantį ( - ), ir administracines patalpas, adresu ( - ), bei laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 8 vilkikus VOLVO FH12, 5 puspriekabes KRONE SDP27, 3 puspriekabes KOEGEL SN24 ir lengvąjį automobilį „D. G. Caravan“, bei 2009-03-30 pardavė UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., dalį gamybinio pastato, adresu ( - ), bei 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. ( - ) M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), ir kai 2009-06-17 AB ( - ) bendrovei priėmus sprendimą sutartis: 2007-01-18 Nr. ( - ) dėl 15 vilkikų „Volvo FH12“ finansavimo, 2007-01-18 Nr. ( - ) dėl 15 puspriekabių „Koegel“ finansavimo ir 2007-09-26 sutartį Nr. ( - ) dėl lengvojo automobilio „Audi Q7“ finansavimo nutraukti ir pagal nutrauktas lizingo sutartis 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. išrašius ir bendrovei „F“ iš viso pateikus 31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui, nežinojusiam apie nusikalstamą planą, gavus 2009 m. rugsėjo ir gruodžio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. AB ( - ) pirkėjui UAB „F“ išrašytas kreditines PVM sąskaitas faktūras grąžinamų 15 vilkikų, 15 puspriekabių „Koegel“ ir lengvojo automobilio „Audi Q7“, neįtraukti šių kreditinių PVM sąskaitų faktūrų į UAB „F” buhalterinę apskaitą ir pateikti PVM deklaraciją už 2009 m. 11 mėn., už 2009 m. 12 mėn.; už 2010 m. 8 mėn.; už 2011 m. 2 mėn. 2011-04-07 ir 2011-04-15 pateikiant patikslintą PVM deklaraciją, kuriose 489 229 Lt (141 690,51 Eur) sumažino atskaitomą PVM ir šia 489 229 Lt (141 690,51 Eur) suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM; bei, žinodamas, kad UAB „F“, kaip mokesčių mokėtojas, yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, t. y. 489 229 Lt (141 690,51 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, pažeisdamas 2004-04-13 Nr. IX-2112 Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 6 ir 8 punktų nuostatas, nustatančias, kad mokesčių mokėtojas privalo saugoti apskaitos dokumentus ir registrus, taip pat kitus dokumentus bei pateikti mokesčių administratoriui visus patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus, tikslu paslėpti UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, atliko fiktyvų UAB „F“ perleidimą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, t. y. tęsdamas nusikalstamą veiką pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą, kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, surado fizinį asmenį V. M., kuris už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį, žinodamas, kad iš K. P., neįgyja ir neįgis UAB „F“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) akcijų, neperima ir neperims UAB „F“ buhalterinės apskaitos bei kitų dokumentų, bendrovės antspaudo ir turto, suprantant, kad šiai bendrovei nevadovaus, 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pasirašant K. P. pateiktame ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame dokumente – 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį, šios įmonės direktoriaus K. P., gim. ( - )m., pateiktame UAB „F“ perduodamų bylų, dokumentų ir antspaudų sąrašuose, pasirašius ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens pagamintame ir pateiktame 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendimą dėl K. P., gim. ( - ) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19 ir V. M. šiuose dokumentuose melagingai patvirtinus žinomai netikrus duomenis apie tai, kad iš K. P., gim. ( - ) m., už 24 000 Lt (6 950,88 Eur) buvo įsigytos 6000 vnt. UAB „F“ akcijų bei buvo perimtas UAB „F“ turtas, dokumentai ir antspaudas bei priimti sprendimai dėl bendrovės valdymo, ir tokiu būdu paslepiant įmonės dokumentus, dėl ko nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-19 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), ir dėl šių veiksmų K. P., gim. ( - ) m., kaip asmuo, pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį už juridinio asmens prievoles atsakantis savo turtu, ir K. P., gim. ( - ) m., kaip asmuo, pagal CK 2.87 str. 7 d. privalantis atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, ir UAB „F“ naudai apgaule, t. y. siekiant suklaidinti kreditorius ir apsunkinti kreditoriams jų teisių gynimą, įforminus fiktyvų UAB „F“ akcijų perleidimą, dokumentų perdavimą ir paslėpus apskaitos dokumentus, išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

281.7. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F“, kodas ( - ), registruotos ( - ), akcininku ir veikdamas kartu su šios bendrovės direktoriumi K. P., gim. ( - )m., ir R. T., 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo tiksliau nenustatytu metu ir vietoje, pagamino netikrus dokumentus - 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartį ir 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendimą dėl K. P., gim. ( - ) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 bei V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19, kuriuos sukurstytas R. T. už 1000 Lt (289,62 Eur) atlygį pasirašė V. M., žinodamas, kad neįgyja ir neįgis UAB „F“ (įmonės kodas ( - ), registruotos ( - )) akcijų, ir kad šiai bendrovei V. M. nevadovaus ir melagingai šiuose dokumentuose patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis už 24 000 litų (6950,88 Eur) pardavė 6000 vnt. UAB „F“ akcijų V. M., ir pagaminus netikrus dokumentus, kartu su V. M. ir K. P., gim. ( - ) m., panaudojo, pateikdamas VĮ ( - ), siekiant įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „F“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą, ir kur 2011-07-20 suklastota akcijų pirkimo-pardavimo sutartis buvo įregistruota, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

291.8. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F“, kodas ( - ), registruotos ( - ), akcininku ir veikdamas kartu su šios bendrovės direktoriumi K. P., gim. ( - )m., kuris pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą – sąmoningai blogai valdė įmonę, nulėmė jos bankrotą ir padarė didelės turtinės žalos – nesumokėjo PVM mokesčių į valstybės biudžetą 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. veikdamas bendrininkų grupėje, kartu su K. P., gim. ( - ) m., tyčia sudarė ekonomiškai nenaudingus sandorius, žinodamas, kad iš likusio turto nebus galima įvykdyti įmonės finansinių įsipareigojimų:

30- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. ( - ) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. ( - ) m., 2009-04-14 pardavė gamybinį cechą, esantį ( - ) (unikalus Nr. ( - )), už 802 778,56 Lt (232 500,74 Eur), kai sutarties pasirašymo dieną pastato vidutinė rinkos vertė 5 868 000 (be PVM) Lt (1 699 490,27 Eur), 2009-04-14 pardavė administracines patalpas, adresu ( - ), už 158 129,19 Lt (be PVM) (45 797,38 Eur), kai parduodamų administracinių patalpų vidutinė rinkos vertė 213 000 Lt (61 689,06 Eur);

31- 2009-03-30 pardavė dalį gamybinio pastato, adresu ( - ), už 40 579 Lt (11 752,49 Eur) UAB „K“, kurios direktorius sutarties pasirašymo dieną buvo G. P., t. y. pardavęs gamybinius pastatus ir administracines patalpas bendrovėms „F. L.“ ir „K“ už 1 184 059 Lt (342 927,18 Eur), kai jų vidutinė rinkos vertė pardavimo metu buvo 6 180 600 Lt (l 790 025,49 Eur), sumažino bendrovės mokumą ir galimybę atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais;

32- UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki 2009-04-09 buvo K. P., gim. ( - ) m., nuo 2011-09-07 direktorius K. P., gim. ( - ) m., 2009-05-12 pardavė 7 vnt. vilkikų VOLVO FH12 (valst. Nr. ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - )), iš viso už 54 800 Lt (15 871,18 Eur), 5 vnt. puspriekabių KRONE SDP 27 (valst. Nr. ( - )), iš viso už 70 600 Lt (20 447,17 Eur), 2 vnt. puspriekabių KOEGEL SN 24 (valst. Nr. ( - )), iš viso už 21 200 Lt (6 139,94 Eur); 2009-07-30 pardavė automobilį „D. G. Caravan“, valst. Nr. ( - ) už 1300 Lt (376,51 Eur); 2009-11-30 pardavė vilkiką VOLVO FH12, valst. Nr. ( - ), už 7500 Lt (2 172,15 Eur) ir puspriekabę „Koegel SN 24“, valst. Nr. ( - ), už 1600 Lt (463,39 Eur). Laikotarpiu nuo 2009-03-30 iki 2009-11-30 bendrovei „F. L.“ pardavė 17 transporto priemonių už 157000 Lt (45 470,34 Eur), kai jų vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 664 360 Lt (192 411,96 Eur);

33- 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. ( - ), M. M. už 79 000 Lt (22 879,98 Eur), kai jo vertė vidutinėmis rinkos kainomis sandorio sudarymo metu buvo 108 504 Lt (31 424,93 Eur), t. y., pardavus transporto priemones žemesne nei rinkos kaina, buvo sumažintas bendrovės mokumas ir galimybė atsiskaityti su valstybės biudžetu bei kitais kreditoriais;

34- UAB „F“ išperkamosios nuomos būdu pagal 2007-01-18 finansinio lizingo sutartis įsigijusi 15 vilkikų „Volvo FH 12“, valst. Nr. ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ) ( - ); ( - ) ( - ) ( - ) už 4 278 019,20 Lt (1 239 000 Eur) ir 15 puspriekabių SN 24, valst. Nr. ( - ), už 1 339 733,02 Lt (388 013,50 Eur); pagal 2007-09-26 sutartį įsigijusi lengvąjį automobilį „Audi Q7“, valst. Nr. ( - ), už 148 470 Lt (42 999,88 Eur), iš viso įsigijusi turto už 5 766 222,22 Lt (1 670 013,39 Eur); iš vykdomos krovininio transporto veiklos bei jai priklausančio turto pardavimo gavusi piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais, ir turėdama finansines galimybes vykdyti sutartinius įsipareigojimus, nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, bendrovei „F“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų ir nuo 2009-06-17 nemokant sutartyje numatytų vertės dengimo įmokų, AB ( - ) įformino vilkikų ir puspriekabių, lengvojo automobilio grąžinimą, UAB „F“ pagal finansinio lizingo sutartis sumokėjusi dalį sutartyse numatytų įmokų - 288 309,36 Lt (83 500,16 Eur) pradinę įmoką ir 2 340 255,11 Lt (677 784,73 Eur) įmokų vertės dengimui ir grąžinusi AB ( - ) lengvąjį automobilį „Audi Q7“, 15 vilkikų „Volvo FH12“ ir 15 puspriekabių „Koegel SN 24“, patyrė 2 628 564,47 Lt (761 284,89 Eur) nuostolį, t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 209 straipsnyje.

351.9. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-2011 metais, veikdamas tyčia bendrininkų grupėje, kartu su bendrovės direktoriumi K. P., gim. ( - ) m., žinodamas, kad UAB „F“, kodas ( - ), registruota ( - ), dirba nuostolingai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos likusiems kreditoriams, o būtent: veikdamas kartu su UAB „F“ direktoriumi, kuris pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, 2009-2011 metais veikdamas tyčia, žinodamas, kad bendrovė dirba nuostolingai – UAB „F“ balanso duomenimis bendrovės visas turtas 2009-12-31 buvo 4 283 642 Lt (1 240 628,48 Eur), visos mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 4 644 838 Lt (1 345 238,07 Eur), tai yra visos bendrovės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai viršijo į balansą įrašyto turto vertę, todėl UAB „F“ 2009-12-31 buvo nemoki ir negalėjo įvykdyti visų įsipareigojimų kreditoriams, t. y. UAB „F“ esant sunkioje ekonominėje padėtyje, nemokiai, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik keleto iš jų reikalavimus, t. y. vykdydama veiklą 2009-2011 metais gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke, bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą, tačiau nevykdydama CK 6.923 straipsnio 2 dalies 5 punkto, kur numatyta, kad jeigu visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti lėšų sąskaitoje nepakanka, skolininkas privalo nurodyti lėšas nurašyti iš sąskaitos šia eile: penktąja eile nurašomos lėšos pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka, nuostatų, penktos eilės pinigų gavėjams išmokėjo 1 443 054 Lt (417 937,33 Eur), iš jų tiekėjams – 1 375 554 Lt (398 387,97 Eur), kitiems skolų gavėjams 67 500 Lt (19 549,35 Eur), nesumokėjo PVM mokesčių į valstybės biudžetą 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur), t. y. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 208 straipsnio 1 dalyje.

362. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorė J. Tamašauskienė prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio dalį, kurioje K. P., gim. ( - ), ir K. P., gim. ( - ), išteisinti ir šioje dalyje priimti naują, apkaltinamąjį nuosprendį:

372.1. K. P., gim. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

38pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

39pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;

40pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;

41Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausmes subendrinti apėmimo bei dalinio sudėjimo būdu ir K. P., gim. ( - ), paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę ir 200 MGL (7 532 eurų) dydžio baudą.

42Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, neišvykti už gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šį laikotarpį atlyginti turtinę žalą.

432.2. K. P., gim. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

44pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme;

45pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.

46Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto, 65 straipsnio 2 dalies nuostatomis, bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir K. P., gim. ( - ), paskirti 3 metų laisvės atėmimo bausmę.

47Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 69 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 metams, įpareigojant per šį laikotarpį tęsti darbą, neišvykti iš gyvenamosios vietos ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir per šį laikotarpį atlyginti turtinę žalą.

482.3. Pripažinti, kad R. T., darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, veikė bendrai su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m.

492.4. Civilinio ieškovo valstybės įmonės „T. b.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 888,67 Eur (520 988,41 Lt) padarytos žalos atlyginimo patenkinti. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

502.5. Skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, ištirtų įrodymų visumos. Teismo motyvai ir išvados prieštarauja ne tik ištirtiems įrodymams, bet ir vieni kitiems. Pažymi, kad teismas, skundžiamame nuosprendyje darydamas išvadas, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotos teisės taikymo ir aiškinimo praktikos, kad būtina atsižvelgti ne tik į tiesioginius, bet ir į netiesioginius įrodymus. Teigia, kad Šiaulių apylinkės teismas, vertindamas įrodymus, iš esmės rėmėsi kaltinamųjų parodymais, t. y. kaltinamųjų neigimu bei nenuosekliais liudytojos L. M. (apklausus du kartus teisme, ji davė skirtingus parodymus dėl kreditinių sąskaitų faktūrų neįtraukimo į apskaitą), eksperto teisme duotais sąlyginiais paaiškinimais, prielaidomis, atrenkant tik tuos, kurie patvirtintų kaltinamųjų parodymus.

512.6. Pasak apeliantės, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsamiai ištirti ir pagal bendrąsias įrodinėjimo taisykles įvertinti netiesioginiai įrodymai, kurių pagrindu galima padaryti išvadą kaltės klausimu. Pirmosios instancijos teismas atsietai vertindamas duomenis, jų nesusiedamas į visumą, taip pat netirdamas bei nevertindamas dalies reikšmingų bylai duomenų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintas bendrąsias įrodinėjimo taisykles, ir tai lėmė neteisėto bei nepagrįsto sprendimo priėmimą. Visapusiškai ir nešališkai vertindamas įrodymus, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtintais principais, teismas būtų turėjęs pagrindą padaryti išvadas dėl reikšmingų bylai aplinkybių dėl sukčiavimo.

522.7. Pirma. UAB „F“ tyčia neįtraukė į apskaitą AB ( - ) pateiktų sąskaitų faktūrų ir tyčia darė PVM deklaracijų pateikimo pažeidimą, kad nebūtų žinoma apie UAB „F“ 2009–2011 m. turėtus įsiskolinimus valstybės biudžetui, kad apie UAB „F“ pareigą sumokėti PVM būtų žinoma tik pateikus patikslintą deklaraciją, t. y. tik 2011 m. balandžio mėnesį, kai 2011 m. balandžio 7 ir 15 dienomis UAB „F“ pateikė VMI patikslintas PVM deklaracijas ir kai įmonė jau nebeturėjo jokio turto, veiklos nevykdė ir buvo nemoki.

532.8. Bendrovei „F“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2009-04-15 UAB ( - ) priėmė sprendimą nuo 2009-04-23 nutraukti finansinio lizingo sutartis. AB ( - ) pagal 2009-11-26 ir 2009-12-01 priėmimo-perdavimo aktus įformino 2 vilkikų ir 4 puspriekabių grąžinimą, pagal 2010-08-06, 2010-08-09, 2010-08-11 aktus įformino 2 vilkikų ir 5 puspriekabių grąžinimą, pagal 2010-08-17 aktą įformino automobilio „Audi Q7“ grąžinimą ir pagal 2011-02-09 priėmimo-perdavimo aktus įformino 11 vilkikų ir 6 puspriekabių grąžinimą. AB ( - ) pateikė bendrovei „F“ laikotarpiu nuo 2009-11-30 iki 2011-02-11 išrašytą 31 kreditinę PVM sąskaitą faktūrą transporto priemonių grąžinimui, kurių duomenys įrašyti į UAB „F“ tik 2011-04-07 VMI pateikiant patikslintas PVM deklaracijas. Kreditinių PVM sąskaitų faktūrų išrašymo ir deklaravimo tvarką numato pridėtinės vertės įstatymo (2002-03-05 Nr. ( - )) 83 straipsnis, kuriame teigiama, kad „bet kokie pasikeitimai, įforminti kreditiniais ir (arba) debetiniais dokumentais, privalo būti įtraukiami į prekių tiekėjo arba paslaugų tiekėjo, taip pat pirkėjo (kliento) PVM apskaitą“.

542.9. Prokurorės teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė ne tik į FNTT prie LR VRM Šiaulių apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyr. specialistės J. D. paaiškinimus teisme, kad buhalteris negali pripažinti gautų kreditinių sąskaitų faktūrų negaliojančiais ir norminiai aktai nenumato, kad teisminių ginčų metu nedeklaruojama, kad buhalterė už tą laikotarpį turėjo deklaruoti visas išrašytas sąskaitas, bet neatsižvelgė ir į Lietuvos teismo ekspertizės centro eksperto M. B. teisme duotus aiškius parodymus, kad, nesant deklaracijų, VMI negali žinoti, kad įmonė skolinga. Ekspertas nurodė, kad deklaruota praktiškai 2011 metais. 2011-04-07 pateikta patikslinta 2009-11 deklaracija, kur jau priskaičiuota mokėtina suma 41 tūkst. Lt. Ši deklaracija turėjo būti patikslinta ankstesniu laikotarpiu, kai įmonė gavo PVM sąskaitas faktūras. Jei gauta kreditinė sąskaita faktūra neįtraukta į apskaitą, įmonė skaitosi skolinga valstybei. Turi traukti į apskaitą, visuose registruose reikia skolą apskaityti, deklaruoti, tikslinti deklaracijas. Kadangi pateikė deklaracijas tik 2011-04, VMI duomenimis, skolos nebuvo, jie tiesiog nežinojo, kol negavo patikslintų deklaracijų.

552.10. Atkreipia dėmesį, kad pagal VMI atstovių paaiškinimą, į kuriuos teismas atsižvelgė, nesuabejodamas jų kompetencija dėl tinkamų pareigų atlikimo, penkerius metus įmonė galėtų neįtraukti į apskaitą dokumentų, nurodydama, kad jie neva nepagrįsti, netinkami, nepripažįstami ar vyksta kokie nors ginčai, o baigiantis penkerių metų terminui, įtrauktų, patikslintų ir pažeidimo nebūtų. Taip pat pažymi kad liudytoja, buhalterė L. M., apklausiama teisme 2015 m. birželio 8 d. parodė, jog jai direktorius sakė gautų kreditinių sąskaitų faktūrų neįtraukti į apskaitą, nes vyksta ginčas su banko lizingu. Išsiuntė sąskaitas su prierašu, kad jos nepripažįstamos. Vėliau direktorius sakė, kad jau reikia įtraukti sąskaitas ir kreipėsi į ( - ), kad pateiktų sąskaitas iš naujo. Prokurorės vertinimu, tai rodo, kad tyčia buvo siekiama išvengti privalomų mokesčių ir jų išieškojimo administracinėmis ir civilinėmis procedūrinėmis priemonėmis. Pažymi, kad Lietuvos Respublikos Pridėtinės vertės įstatymo 85, 90 straipsniuose imperatyviai nurodyta, jog mokestinio laikotarpio PVM deklaracija turi būti pateikta ir mokėtina į biudžetą PVM suma privalo būti sumokėta į biudžetą ne vėliau kaip iki kito mėnesio 25 dienos. Įstatymas nenumato mokesčių mokėtojui teisės savo nuožiūra rinktis, ar mokėti mokesčius ir kada mokėti. Lietuvos Respublikos Mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnyje nurodyta, kad mokesčių mokėtojas privalo laiku ir tiksliai įvykdyti mokestinę prievolę, teisingai apskaičiuoti mokestį, vadovaudamasis mokesčių įstatymais.

562.11. Akcentuoja, kad pagal Specialisto išvadą Nr. ( - ) UAB „F“ 2009–2011 metais gavo piniginių įplaukų 2 415 369,81 Lt (699 539,45 Eur), pervestų į sąskaitą banke bei 1 698 332,74 Lt (491 871,16 Eur) grynaisiais pinigais, ir turėjo galimybę sumokėti privalomuosius mokesčius į valstybės biudžetą. Tačiau nė viena sąskaita faktūra, kuri buvo išrašyta AB „( - )“ nebuvo įtraukta į apskaitą ir PVM mokesčio 489 229 Lt (141 690,51 Eur) nebuvo sumokėta iki akcijų pardavimo nė lito. UAB „F“ nepateikus tiriamojo laikotarpio buhalterinės apskaitos dokumentų bei apskaitos registrų, nebuvo galima patikrinti, ar UAB „F“ kasoje užpajamuoti už parduotą turtą gauti pinigai ir nebuvo galima nustatyti šių pinigų panaudojimo.

572.12. Antra. UAB F direktoriui K. P. ir akcininkui K. P. buvo žinoma, kad nuo 2008 metų bendrovės veikla nuostolinga, buvo žinoma ir apie didėjančias skolas. Iš 2009-01-20 K. P. TŪB „F“ rašto AB „( - )“ matyti, kad įmonė prašo banko atidėti lizingo mokėjimus iki tų metų balandžio mėnesio (13 t., b. l. 107). 2008-12-31 AB „( - )“ pradelsta skola sudarė UAB „F“ 52 proc. visų skolų, todėl akivaizdu, kad 2009-04-15 UAB ( - ) priėmus sprendimą nuo 2009-04-23 nutraukti finansinio lizingo sutartis ir išrašius kreditines sąskaitas faktūras, UAB „F“ atsiranda mokestinė skola valstybės biudžetui. Nors UAB „F“ pagal savo 2009-05-22 pranešimą buvo įsipareigojusi iki 2009-09-31 grąžinti AB „( - )“ turtą, bet į teismą pirma 2009-08-18 kreipėsi AB „( - )“ ir 2009-09-11 preliminariu sprendimu Vilniaus apygardos teismas nusprendė priteisti iš UAB „F“ ir G. P., gim. ( - ), bei G. P., gim. ( - ), solidariai 417 382 Lt skolos ir delspinigius. AB „( - )“ pirmą kreditinę sąskaitos faktūrą išrašė 2009-08-12, t. y. dar iki ieškinio padavimo į teismą. UAB „F“ pateikė 2009-09-29 ieškinį dėl lizingo sutarčių nutraukimo pripažinimo neteisėtu, bet ši byla nebuvo pradėta nagrinėta (2010-12-30 Vilniaus apygardos teisme priimta nutartis ieškinį Forbijos atsakovui ( - ) palikti nenagrinėtu, nes nesumokėtas žyminis mokestis). Šiuos duomenis vertinant, galima teigti kad UAB „F“, turėdama finansinių problemų, tyčia vilkino tiek transporto grąžinimą, tiek pripažinimą, kad lizingo sutartis nutraukta, kad tyčia kuo vėliau į apskaitą būtų įtrauktos AB „( - )“ išrašytos kreditinę PVM sąskaitos faktūros ir kol VMI sužinos apie mokestinę skolą, beveik visas UAB „F“ turtas skubiai buvo parduotas su įmone vienaip ar kitaip susijusiems asmenims, kad ateityje VMI neturėtų galimybės išieškoti skolų ne ginčo tvarka ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis iš bendrovės turto, ir siekdami su kuo mažiausiais praradimais atsikratyti balasto, t. y. įsiskolinimų valstybei bei nelabai svarbiems privatiems kreditoriams, taip apgaulės būdu išvengiant privalomai mokėti mokesčius valstybei.

582.13. Trečia. Nors nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pardavimo sandoriai negali būti vertinami kaip nuostolingi UAB „F“, tačiau prokuroro pakeistame kaltinime šios aplinkybės nebuvo nurodytos. Teismas nevertino, ar, siekdami išsaugoti UAB „F“ turtą susijusių asmenų nuosavybėje ir išvengti prievolių valstybės biudžetui vykdymo, tyčia, apgaule, sukurdami fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, K. P., gim. ( - ), ir K. P., gim. ( - ), pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą ir transporto priemones.

592.14. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad 2009-03-13 įregistravus UAB „F. L.“, adresu: ( - ), kurios akcininku ir vadovu buvo K. P., gim. ( - ) m., ir kurioje įdarbinti UAB „F“ buvę darbuotojai, šiai bendrovei buvo parduotas UAB „F“ priklausantis nekilnojamasis turtas ir transporto priemonės. Dėl to darytina išvada, kad vienas, kaip bendrovės vadovas, o kitas, kaip akcininkas, P. buvo suinteresuoti išsaugoti bendrovės „F“ turėtą turtą, siekdami išvengti būti priverstiems vykdyti prievolę valstybei ir sukūrė fiktyvią UAB „F“ tokią teisinę padėtį, kad ši bendrovė neturėtų turto, į kurį būtų galima nukreipti mokestinius išieškojimus.

602.15. Ketvirta. Apeliantės teigimu, 2011-07-18 akcijų pardavimas buvo fiktyvus ir tik K. P., gim. ( - ), bei K. P., gim. ( - ), buvo suinteresuoti parduoti akcijas ir tokiu būdu atsikratyti dokumentų, kurie paliudytų tikrąją įmonės finansinę situaciją ir trukdytų nustatyti UAB „F“ veiklą, jos turtą, įsipareigojimus, parodytų, kur ir kaip panaudotos lėšos. Po to, kai ši bendrovė nebeturėjo turto, o tik įsiskolinimus valstybei ir kitiems kreditoriams, K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., žinodami, kad UAB „F“ kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui bei privalant saugoti apskaitos dokumentus ir pateikti mokesčių administratoriui, suklastojo įmonės akcijų pirkimo pardavimo bei buhalterinių dokumentų perdavimo dokumentus, sukurdami fikciją, neva įmonė parduota, taip paslėpdami ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentus, ir to pasekoje tapo negalima nustatyti įmonės veiklos iki bankroto bei imtis priemonių išieškoti skolas.

612.16. Nors teismo vertinimu akcijų pirkimo pardavimo sandoris realiai įvyko, tačiau, pasak prokurorės, toks vertinimas grindžiamas tik kaltinamųjų parodymais. Pažymi, kad teismui vertinant duomenis, ar akcijos nebuvo parduodamos fiktyviai, neturėjo jokios reikšmės tai, kad UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo metu UAB „F“ turto neturėjo, buvo nemoki ir nebepajėgė susimokėti mokesčių M. Vien tai, kad teisės normos nedraudžia ir neriboja teisės perleisti nemokios (ar net bankrutavusios) įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutarties pagrindu, yra neįtikinama, kad K. P. ir K. P. pardavė tokį verslą už 24 000 Lt, kaip neįtikinamas K. P., gim. ( - ) m., teisme aiškinimas, kad pačiai UAB „F“ įvairūs juridiniai asmenys buvo skolingi daugiau nei skola biudžetui, nes, paslėpus UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus, nėra galimybės nustatyti UAB „F“ turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-11-19 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena).

622.17. Apeliantės vertinimu, tai, kad yra surašyta 2011-07-18 akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, kad K. P., gim. ( - ) m., V. M. pardavė 6 000 vnt. UAB „F“ akcijų už 24 000 Lt, kad surašytas 2011-07-18 UAB „F“ vienintelio akcininko sprendimas, jog V. M. patenkino K. P. prašymą atleisti jį iš užimamų UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir nuo 2011-07-19 nutarė save paskirti į šias pareigas, kad yra 2011-07-18 UAB „F“ akcininkų sąrašas, kad nuo 2011-07-18 UAB „F“ vieninteliu akcininku yra V. M., t. y. vien dokumentų surašymas ir užregistravimas, nepaneigia akcijų pirkimo pardavimo sandorio fiktyvumo, o surašytas UAB „F“ perduodamų bylų sąrašas tėra priemonė išvengti pretenzijų ar kaltinimų dėl dokumentų paslėpimo. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad visi trys kaltinamieji patvirtino, jog realiai 2011-07-18 dokumentai nebuvo paimti, dėžių ar segtuvų turinys nebuvo tikrinamas, dokumentai (dėžės) liko ankstesnėse patalpose, paaiškinant, kad negalėjo tokio kiekio išsivežti, be to, niekur nebuvo užfiksuota, kada šie dokumentai išnešti iš patalpos. UAB „F“ akcijos buvo parduotos „per kelias rankas“: 2011-11-17 pirmą kartą teistam ir narkotikų platinimu užsiimančiam asmeniui, t. y. V. M., o antrą kartą – 2011-07-26 iš Ukrainos atvykusiam teistam M. P.. R. T., K. P., gim. ( - ) m., K. P., gim. ( - ) m. ir V. M. teismui nurodė, kad iki jiems susitinkant Šiauliuose dėl akcijų pardavimo, jie nebuvo tarpusavyje susitikę dėl akcijų pardavimo. Kaltinamieji teismui nurodė, o ir V. M. patvirtino, kad buvo tik pasirašomi dokumentai, tačiau nebuvo nei prieš, nei po susipažinta su perimama nauja įmone, jos verslu ir dokumentais. Be to, nors teisme kaltinamasis K. P., gim. ( - ), pripažino, kad pardavus akcijas jis internetine bankininkyste prisijungdavo prie UAB „F“ banko sąskaitos ir matė, kad nėra jokių pasikeitimų, šių duomenų teismas nevertino.

632.18. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino esminių V. M. parodymų, duotų teisiamajame posėdyje: kad Šiauliuose perrašant jo vardu firmą, klausimų jis neuždavinėjo, kad K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., sakė pasirašyti, tik nežino, kuris sakė, nieko neskaitė, nieko nesiaiškino, kur pasirašinėja, nes jam buvo neįdomu. R. T. taip pat nieko neklausinėjo, jis vaikščiojo kartu, R. T. su jais susitarė, o jis dėjo parašus, nematė, kad R. T. būtų mokėjęs kokius pinigus kitiems. Registrų centre davė kažkokius dokumentus, sakė juos turėti, nes firmą reikės vėl perrašyti. Šiauliuose niekas neklausė, kada pasiims dokumentus. Dėžes matė, bet niekas jų nesiūlė, negirdėjo, kad R. T. būtų siūlę. Nežino, kas viską derino, jis nieko nederino. Šiauliuose su niekuo nekalbėjo, nežino, ką kalbėjo R. T.. Matė, kaip kažkuris iš K. P. R. T. perdavė pinigus, nežino kiek, nesidomėjo. Mano, jog šie V. M. parodymai duoti teisme ir jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos jis teisme patvirtino kaip teisingus, jo prašymas teismui remtis jo anksčiau duotais parodymais, visiškai paneigtų kaltinamųjų K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., parodymus, kad akcijų pardavimas buvo realus. Priešingai nei nusprendė teismas, liudytojas V. M., kuris pats yra pripažintas kaltu dėl tų pačių dokumentų suklastojimo, patvirtina, kad buvo pagaminti netikri dokumentai – 2011-07-18 UAB „F“ akcijų pirkimo-pardavimo sutartis, 2011-07-18 UAB „F“ akcininko sprendimas dėl K. P., gim. ( - ) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18, V. M. paskyrimas į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19, kad šiuose dokumentuose V. P., gim. ( - ) m., patvirtino žinomai netikrus duomenis apie tai, kad jis už 24 000 Lt pardavė 6 000 vnt. UAB „F“ akcijų V. M., ir pagaminus netikrus dokumentus, kartu su V. M. ir K. P., gim. ( - ) m., panaudojo, pateikdami VĮ ( - ), siekiant įregistruoti neva pasikeitusius duomenis apie UAB „F“ akcininką, vadovą bei įmonės pavadinimą, ir kur 2011-07-20 suklastota akcijų pirkimo pardavimo sutartis buvo įregistruota.

642.19. Jei teismas būtų atsižvelgęs į liudytojo V. K. parodymus, į gautas telefoninių pokalbių išklotines ir į duomenis (10 t., b. l. 138), kad R. T. telefonu bendrauja su A. V., kuris telefonu bendrauja su K. P., gim. ( - ) m., teismui būtų pagrindas teigti ne tik, kad yra prielaida, jog K. P., gim. ( - ) m., K. P., gim. ( - ) m., R. T. ir A. V., kuris šioje byloje yra liudytojas, ikiteisminio tyrimo metu suderino gynybinę poziciją siekdami išvengti atsakomybės, bet ir tai, kad jie yra susiję tarpusavyje, ir todėl teismui nurodžius, kad yra prielaida, jog kaltinamieji derino gynybinę poziciją siekdami išvengti atsakomybės, nebūtų jokio pagrindo traktuoti kaltinamųjų parodymų kaip išimtinai teisingus, teismas akcijų pardavimo nebūtų įvertinęs atsietai nuo kitų bylos duomenų.

652.20. Taigi, prokurorės vertinimu, visuma bylos duomenų patvirtina, kad K. P., gim. ( - ) m., būdamas UAB „F“ direktoriumi, ir K. P., gim. ( - ) m., kaip vienintelis UAB „F“ akcininkas, veikdami bendrininkų grupėje, kartu pagal iš anksto sudarytą nusikalstamą planą kaip išvengti didelės vertės turtinės prievolės, siekdami išsaugoti UAB „F“ turtą susijusių asmenų nuosavybėje, tyčia, apgaule, sukurdamas fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą su jais artimai ar asmeniškai susijusiems suinteresuotiems asmenims, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui neįtraukti kreditinių PVM sąskaitų faktūrų į UAB „F“ buhalterinę apskaitą ir pateikti PVM deklaraciją už 2009 m. lapkričio mėn., už 2009 m. gruodžio mėn.; už 2010 m. rugpjūčio mėn.; už 2011 m. vasario mėn., 2011-04-07 ir 2011-04-15, pateikiant patikslintą PVM deklaraciją, kuriose 489 229 Lt (141 690,51 Eur) sumažino atskaitomą PVM ir šia 489 229 Lt (141 690,51 Eur) suma padidino mokėtiną į biudžetą PVM; bei, žinodami, kad UAB „F“ kaip mokesčių mokėtojas yra įsiskolinęs valstybės biudžetui, t. y. 489 229 Lt (141 690,51 Eur) mokėtino į biudžetą PVM, atliko fiktyvų UAB „F“ perleidimą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, t. y. prisidengdami fiktyvia sutartimi dėl UAB „F“ akcijų pirkimo pardavimo bei dokumentų perdavimo aktu, kuriomis neva pardavė UAB „F“ akcijas V. M. už 24 000 Lt ir neva perdavė visus UAB „F“ buhalterinius dokumentus, bei, siekdami sudaryti regimybę, kad tiek bendrovės turtas, tiek ir buhalterinės apskaitos dokumentai, teisėtai perduodami akcijas nupirkusiam asmeniui, buhalterinės apskaitos dokumentus tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino, ir dėl to nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011-01-01 iki 2011-1119 (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena). Įvertinus pirmiau paminėtus duomenis, pripažintina, jog akcijų pirkimo pardavimo sutartyje ir dokumentų perdavimo akte yra užfiksuota fiktyvi informacija apie UAB „F“ akcijų pirkimą pardavimą ir šios bendrovės buhalterinių dokumentų perdavimą. Akcijų pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo priėmimo aktas, kurie buvo pateikti VĮ ( - ), 2011-07-18 UAB „F“ akcininko V. M. sprendimas dėl K. P., gim. ( - )m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011-07-18 ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011-07-19 yra netikri, nes jie yra pagaminti įrašant į juos melagingą informaciją neva tai apie įmonės akcijų pirkimą pardavimą ir buhalterinių dokumentų perdavimą, ir juos pasirašant, turint tikslą išleisti tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip autentiškus. Taip K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., siekė atsikratyti nuostolingai veikiančios bendrovės, išvengti atsakomybės prieš kreditorius ir pan. Pasirašydamas tokius dokumentus K. P., gim. ( - ) m., žinodamas, kad įmonės akcijos realiai nebus parduotos ir buhalterinės apskaitos dokumentai nebus perduoti, suvokė, kad veikia neteisėtai ir dėl šių veiksmų K. P., gim. ( - ) m., kaip asmuo, pagal CK 2.50 straipsnio 4 dalį, už juridinio asmens prievoles atsakantis savo turtu, ir K. P., gim. ( - ) m., kaip asmuo, pagal CK 2.87 straipsnio 7 dalį, privalantis atlyginti juridiniam asmeniui padarytą žalą, ir UAB „F“ naudai apgaule, t. y. siekiant suklaidinti kreditorius ir apsunkinti kreditoriams jų teisių gynimą, įforminus fiktyvų UAB „F“ akcijų perleidimą, dokumentų perdavimą ir paslėpus apskaitos dokumentus, išvengė didelės vertės turtinės prievolės į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą sumokėti 520 988,41 Lt (150 888,67 Eur).

663. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės teismo nuosprendį – išteisinti jį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, arba taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

67Dėl veikos kvalifikavimo

683.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai konstatavęs, jog K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnyje, tuos pačius dokumentus jo (R. T.) atžvilgiu vertino kaip suklastotus. Teismas konstatavo, kad sutartis ir su ja susiję kiti dokumentai nebuvo klastojami ar kitaip perdaromi, taip pat nenustatyta, kad įmonės dokumentai nebuvo perimti ir pan., priešingai, teismo nuosprendyje pažymima, kad visi įmonės buhalteriniai dokumentai perduoti tinkamai įforminant perdavimo aktus, ant įmonės akcijų pirkimo pardavimo sutarties yra autentiški asmenų parašai ir pan. Pažymi, kad BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010. 2K-426/2010, 2K-560/2010. 2K-409/2011, 2K-205/2012). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013. 2K-180/2015). Atkreipia dėmesį, kad šioje byloje dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo žala nebuvo padaryta nei fiziniams, nei juridiniams asmenims.

69Dėl veikos mažareikšmiškumo

703.2. Apeliantas akcentuoja, kad Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius negali būti sprendžiama ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį (BK 37 straipsnis). Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Mano, kad esant nurodytoms aplinkybėms, yra pagrindas spręsti dėl BK 37 straipsnio nuostatų taikymo. Atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji atsakomybė nėra vienintelė poveikio priemonė teisės pažeidėjui teisinės atsakomybės formų sistemoje.

714. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį skundą tenkinti, o nuteistojo R. T. skundą atmesti. Išteisintųjų gynėjas prašė prokuratūros apeliacinį skundą atmesti, o nuteistojo R. T. apeliacinį skundą tenkinti. Nuteistojo R. T. gynėjas prašė R. T. apeliacinį skundą tenkinti, o dėl prokuratūros skundo paliko spręsti teismui.

725. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės J. Tamašauskienės ir nuteistojo R. T. apeliaciniai skundai atmestini.

736. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė.

746.1. Pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas nuoseklus nekaltumo prezumpcijos principo reikalavimų laikymasis. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (1988 m. gruodžio 6 d. sprendimas byloje Barber?, Messegué ir Jabardo prieš Ispaniją, peticijos Nr. 10590/83; 2001 m. kovo 20 d. sprendimas byloje Telfner prieš Austriją, peticijos Nr. 33501/96 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014, 2K-7-173/2014, 2K-440-976/2015). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-7-173/2014, 2K-98-895/2015). Nekaltumo prezumpcijos principo baudžiamajame procese (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) turinio analizė leidžia teigti, kad neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-90-976/2016).

756.2. Skundžiamu nuosprendžiu K. P., gim. ( - ), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas), K. P., gim. ( - ), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, 209 straipsnį, išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas), pagal 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas); R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį.

766.3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo K. P., gim. ( - ), pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį; K. P., gim. ( - ), pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 1 dalį; pripažinti, kad R. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrai su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m.

776.4. Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, arba taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo.

786.5. Pažymima, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

796.6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai atsiranda BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Atsakomybės pagal BK 222 straipsnio 1 dalį subjektai yra asmenys, atsakingi už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius. Dėl buhalterinės apskaitos specifikos, esant specialių žinių poreikiui, apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo proceso veiksmai ir dėl to kylantys padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-388-507/2015, 2K-288-696/2016, 2K-290-699/2016).

806.7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o žinomai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-57/2014). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius–psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-139-507/2016).

816.8. Prokurorė savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad UAB „F“ tyčia neįtraukė į apskaitą AB ( - ) pateiktų sąskaitų faktūrų ir tyčia darė PVM deklaracijų pateikimo pažeidimą, kad nebūtų žinoma apie UAB „F“ 2009–2011 m. turėtus įsiskolinimus valstybės biudžetui, kad apie UAB „F“ pareigą sumokėti PVM būtų žinoma tik pateikus patikslintą deklaraciją, t. y. tik 2011 m. balandžio mėnesį, beveik visas UAB „F“ turtas buvo skubiai parduotas su įmone susijusiems asmenims, kad ateityje VMI neturėtų galimybės išieškoti ne ginčo tvarka ar civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kurie patvirtintų šiuos prokurorės skundo argumentus.

826.9. Iš K. P., gim. ( - ) m., parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų jis nepadarė. Paaiškino, kad 2009 m. prasidėjo problemos atsiskaitant su tiekėjais, UAB „F“ pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, teko prašyti banko atidėti mokėjimų terminus. Dėl to buvo nuspręsta parduoti transporto priemones, įmonei priklausantį gamybinį pastatą, esantį ( - ), patalpas Vilniuje ir Radviliškio rajone. Turto pardavimo sandoriai buvo naudingi. Gamybinio cecho už 1 mln. litų niekas nepirko, nes į pastatą dar reikėjo daug investuoti. Skelbimai dėl pastato pardavimo buvo talpinami internetiniuose portaluose „( - )“, „( - )“ ir kt. pastatą nupirko S. S., jis visiškai atsiskaitė, atsiskaityta buvo grynais pinigais. Parduodant patalpas Vilniuje, paklausos nebuvo, o pasiūla buvo didelė. Patalpos Radviliškyje nebuvo vertingos, „tik griuvėsiai“, šias patalpas jo dėdė G. P. pirko tik todėl, kad netoliese turėjo savo patalpas. Parduodant vilkikus buvo dedami skelbimai internetiniame portale „( - )“. Automobilis „D. C.“ buvo parduotas jau nebevažiuojantis, automobilis „Subaru Tribeca“ parduotas M. M. už maždaug 80 000 Lt, t. y. pelningai, nes buvo įsigytas pigiau. Už parduotus automobilius ir pastatus gauti pinigai panaudoti darbo užmokesčiui, mokesčiams, apyvartai. Tuo metu nebuvo svarbiausia, kam parduoti turtą, svarbu buvo jį parduoti ir gauti lėšų. Pardavus turtą, įmonę tikrino mokesčių inspekcija, tačiau jokių pažeidimų nerado, buhalterija buvo tvarkinga. 2009 m. banko paprašius atidėti lizingo mokėjimus, bankas greitai atsiuntė sutarčių nutraukimus. Nebuvo planuojama nebemokėti bankui, pusė sumos jau buvo išmokėta, krizės neplanavo. Mano, kad jei bankas būtų atidėjęs mokėjimus, nebūtų sužlugdęs įmonės. Kai bankas atsiuntė kreditines sąskaitas, atsirado prievolė mokėti PVM. Kreditinės sąskaitos buvo gautos paštu 2011 m. Nors 2009 m. įmonė pinigus pervedė bankui, tačiau bankas šiuos pinigus užskaitė kaip eilines įmokas. Kreditinę sąskaitą į buhalteriją įtraukė 2011 m., sąskaitos neapmokėjo dėl to, kad buvo didelė suma, o įmonei buvo taikytos laikinos apsaugos priemonės, areštas sąskaitai. Pažymėjo, kad iki 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė įsiskolinimų neturėjo, realiai įmonė nebuvo nemoki. Įmonė dėl banko veiksmų kreipėsi į teismą, vyko teisminiai ginčai. Nebuvo taip, kad dokumentai būtų neįtraukiami į buhalteriją, neįtraukti buvo tik tie, dėl kurių vyko teisminiai ginčai. Už buhalterinę apskaitą buvo atsakinga buhalterė. Skolos, kurių nesitikėjo, „išlindo“ vėliau. Dėl kreditinių sąskaitų grąžinimo buvo bendraujama su teisininkais. Sąskaitos buvo išrašytos tuomet, kai bankas atsiėmė transporto priemones. Susigrąžintas PVM buvo pervestas bankui kaip skolos grąžinimas, tačiau bankas tai įtraukė kaip mokėjimo įmoką. Įmonę buvo nutarta parduoti tik todėl, kad nebebuvo lėšų veiklai vykdyti. Paaiškino, kad įmonę pardavė iš Vilniaus atvykusiems žmonėms, kurių anksčiau nepažinojo, tinkamai įformino visus dokumentus, su naujuoju įmonės savininku nuvyko į ( - ) ir įformino sandorį. Visi įmonės dokumentai, kurių buvo 10–15 dėžių, buvo perduoti naujam savininkui, buvo sutarta, kad pasiimti dokumentų jis atvyks kitą dieną, o ne tą pačią, kai buvo įformintas sandoris, ir savaitės laikotarpiu atvykę asmenys dokumentus išsivežė. Apie tai jį informavo R. P.. Pirkėjai buvo atvykę dviese, jis perdavė visus antspaudus, įmonės dokumentų segtuvą. V. M. nepažįsta, su juo susipažino, kai pastarasis atvyko pasiimti dokumentų. V. M. pirkti įmonę neįkalbinėjo. Į pateiktus klausimus atsakė, kad įmonės pardavimo dieną įmonės dokumentai buvo perduoti, tačiau ją pirkę asmenys pasiėmė ne visus dokumentus, sakė, kad visko iš karto negali išsivežti, sakė, kad dokumentus atvyks pasiimti kitą dieną. Po perdavimo asmenys išsivežė dokumentus, antspaudus, licencijas, įstatus, įmonės pažymėjimą, įsakymus. Taip pat nurodė, kad po įmonės perdavimo jis bandė atsijungti nuo elektroninės bankininkystės. Kadangi jo asmeninė sąskaita buvo AB „( - )“, kaip ir įmonės sąskaita, jis vienu pulteliu jungdavosi prie abiejų sąskaitų. Atjungti jį galėjo tik bankroto administratorius ar naujas įmonės savininkas (15 t., b. l. 18–21, 59; 16 t., b. l. 167–169, 170).

836.10. K. P., gim. ( - ) m., nurodė manantis, kad didžiausia klaida buvo tai, kad įmonei nusprendus įsigyti transporto priemones, buvo pasirinktas AB ( - ) bankas. Dėl banko sutarčių teko kreiptis į teismus, teisminiai ginčai vyko apie metus laiko. Siekiant atsiskaityti su darbuotojais, teko parduoti įmonės turtą. 2009–2011 m. lėšos banke buvo pakankamos atsiskaityti su visais, nekilnojamasis turtas buvo parduotas pradėjus trūkti lėšų. Priešingu atveju, jei įmonė nebūtų atsiskaičiusi su darbuotojais, pastarieji būtų pradėję teisminius procesus. Nusprendus parduoti pastatus, buvo talpinami skelbimai. Mano, kad patalpos buvo parduotos už tinkamą kainą. Patalpos Vilniuje ( - ), parduotos už tokią sumą, už kokią buvo įsigytos, o šiai dienai jos yra netgi pigesnės. Patalpas Radviliškyje buvo siekiama parduoti VĮ ( - ), tačiau ši įmonė įsigijo patalpas kitoje vietoje. Sandoriai įmonei buvo naudingi, taip įmonė galėjo su visais atsiskaityti. PVM skola „išlindo“ 2011 m., ji nebuvo numatyta. Tuomet jis nusprendė parduoti įmonę. 2009–2011 m. UAB „F“ nebūtų galėjusi tęsti veiklos, jei nebūtų pardavusi turto. Tuomet būtų buvęs bankrotas. Į buhalterės darbą nesikišo, jai nurodymų neduodavo. Sutarčių su banku nutraukimo pasekmių jis nežinojo, buvo dedamos visos pastangos dirbti su banku toliau. Žinojo, kad vyksta derybos, teisminiai ginčai. Nežinojo, kad įtraukus sąskaitas į apskaitą, reikės mokėti didelį PVM. Su banku vyko derybos, „klaida buvo susirašyti taikos aktą“. Bankas neinformavo, kad išrašys sąskaitas ir įmonė bus skolinga valstybei. Jeigu rudenį bankas būtų pratęsęs sutartis, įmonė būtų tęsusi veiklą. Parduoti įmonę nusprendė jis, akcijų pardavimas truko 2–3 mėnesius, skelbimai apie įmonės pardavimą buvo talpinami laikraščiuose, internete. R. T. buvo atvykęs vieną kartą – kai pirko akcijas. Dokumentus jis matė, turi jų kopijas. Pirkėjas pasiėmė pirkimo pardavimo sutartį, o buhalterinius dokumentus išsivežė vėliau. Įmonės pardavime dalyvavo direktorius, jis ir buhalterė R. P.. Pirkėjams pinigų niekas nemokėjo. Į pateiktus klausimus atsakė, kad jis turi visus dokumentus, susijusius su akcijų pardavimu, rašėsi pirkimo pardavimo sutartį. Dokumentus parengė direktorius, jų forma buvo internete. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterės R. P. ir L. M., buhalterė jam sakė, kad žmonės buvo atvykę pasiimti dokumentų. Kas tiksliai šiuos dokumentus pasiėmė, nežino, mano, jog tie patys asmenys, kurie buvo atvykę pirkti įmonės. Su R. T. jis kartu jokios nusikalstamos veikos nedarė, dokumentų neklastojo (15 t., b. l. 87–88; 16 t., b. l. 169–170).

846.11. Netikėti minėtais K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., parodymais nėra pagrindo, nes juos patvirtina kiti bylos įrodymai.

856.12. Nuteistasis R. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis nei K. P., gim. ( - ) m., nei K. P., gim. ( - ) m., nepažinojo, pastarieji jo neprašė pirkti įmonę. Nupirkti Šiauliuose esančią įmonę jo paprašė draugas A., kurio pavardės jis nežino. Už tai jam buvo pasiūlyta 2 000 Lt. Jis tuo metu turėjo daug finansinių problemų, todėl sutiko su pasiūlymu. Kadangi savo pasą buvo palikęs pas motiną, paprašė V. M., kad pastarasis įmonę registruotų savo vardu. Su V. M. 2 000 Lt pasidalijo po 1 000 Lt. Dokumentų pasirašymas užtruko, po to jie nuvyko įregistruoti įmonės. Išvykdami iš Šiaulių į Vilnių pasiėmė ne visus dokumentus, kadangi jų buvo apie 10–15 dėžių, susitarė, kad dokumentus pasiims kitą dieną. Už įmonę grynais pinigais sumokėjo 24 000 Lt ar 26 000 Lt, tiksliai nepamena, kuriam iš P. padavė pinigus. Pamena, kad dalis dokumentų buvo įmonės koridoriuje, o kita dalis – kabinete. Jiems po kelių dienų mikroautobusu atvykus pasiimti dokumentų, „ofise“ buvusi moteris juos atpažino ir dokumentus atidavė. Dokumentus pasiėmė jis (R. T.) ir A. . Vilniuje perrašant įmonės dokumentus M. P., buvo jis (R. T.), M. P., A. ir V. M.. Dokumentus, kuriuos pasirašė M. P., rengė A. Iki įmonės perrašymo M. P., dokumentai galėjo būti laikomi automobilyje, A. po to paprašė perkelti dokumentus iš vieno automobilio į kitą. Nesuprato, kad įmonės pirkimas galėjo būti fiktyvus, abejonių, kad sandoriai gali būti apsimestiniai, jam nekilo. Jis sumokėjo pinigus, visi nuvyko į ( - ) centrą, pasirašė dokumentus – taip buvo ir Šiauliuose, ir Vilniuje. Per tą laiką nebuvo vykdomos jokios operacijos, jokios „aferos“. Pats matė dokumentų perdavimą, jų paėmimą. Jis fiktyvių dokumentų nepasirašinėjo, asmeniškai neturėjo tikslo nei pirkti įmonę, nei ją parduoti, su A. pasiūlymu tokiu būdu užsidirbti pinigų sutiko todėl, kad buvo sunki materialinė padėtis. Mano, kad A. pirko įmonę tam, kad ją perparduoti, nes jis tuo užsiima (15 t., b. l. 118–120).

866.13. Liudytojas V. M. patvirtino, kad nupirkti įmonę jam pasiūlė R. T., už tai jam davė 1 000 Lt. Perrašyti firmą reikėjo vienai savaitei. Nurodė, kad Šiauliuose, prie parduotuvės „( - )“ susitiko su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., važiavo pasirašyti dokumentų į angarą, po to vyko į ( - ) centrą, ten gavo kažkokius dokumentus, vyko ir pas advokatus. Viskas vyko R. T. iniciatyva, pasirašė ten, kur reikėjo, nieko neskaitė, sandoriu visiškai nesidomėjo, apie dokumentus nežino. Pamena, kad Vilniuje „kažkoks senis“ atvežė dokumentus ir jis šiuos dokumentus pasirašė, matė pirkimo pardavimo sutartį. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo nurodęs, jog po įmonės pirkimo Šiauliuose, dokumentų jis nepasiėmė, matė, kad angare buvo daug visokių dokumentų, UAB „F“ direktorius davė jam kažkokius dokumentus, tačiau jis šiais dokumentais nesidomėjo, dokumentai liko Šiauliuose, o po UAB „F“ Vilniuje perrašymo M. pastarasis jam perdavė segtuvą, kuriame buvo kažkokie su šia įmone susiję dokumentai (2 t., b. l. 170–171, parodymai ištirti pirmosios instancijos teisme). Teisiamajame posėdyje patvirtino angare matęs daug dėžių, patvirtino, kad įmonę pirko ir perrašė norėdamas tokiu būdu užsidirbti. Pirkimo pardavimo sutartis ir kiti dokumentai liko pas jį (14 t., b. l. 133–136).

876.14. Liudytoja, UAB „F“ vyriausiąja buhaltere nuo 2009 m. birželio mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. dirbusi L. M. patvirtino, kad įmonė visą laikotarpį buvo moki, tik turėjo problemų su banku – bankas nenorėjo atidėti mokėjimų, savavališkai nusiimdavo lėšas. Lizingu buvo pirkti vilkikai, priekabos. Kadangi su banku susitarti nepavyko, bankas nutraukė lizingo sutartis, pasiėmė vilkikus. Pamena, kad įmonė buvo parduota, jos ir R. P. buvo paprašyta suarchyvuoti dokumentus ir padaryti jų apyrašus. Baigiant archyvuoti, atėjo pirkėjas. Dokumentai buvo sudėti dėžėse. Atėjusiems dviem vyrams direktorius parodė tas dėžes, paprašė pateikti archyvavimo aktus. Po to tas dėžes, dalyvaujant R. P., kažkas išsivežė. Tie vyrai sakė, kad yra daug dėžių, domėjosi apyrašais. Patvirtino, kad ji buvo atsakinga už PVM deklaracijas. 2011 m. balandžio 7 d. buvo patikslinta deklaracija už 2009 m., nes 2010 m. pabaigoje buvo gautos kelios kreditinės sąskaitos iš banko. Sąskaitos buvo išsiųstos su prierašu, kad įmonė jų nepripažįsta. Kai 2011 m. pabaigoje ar 2012 m. pradžioje iš mokesčių inspekcijos paskambinusi inspektorė R. T. paklausė, kodėl sąskaitos neįtrauktos į apskaitą, ji paaiškino, kad vyksta ginčai su banku, neaišku, kokia bus jų baigtis. 2011 m. balandžio 7 d. patikslino tris deklaracijas. Ginčas su banku dėl vilkikų galėjo trukti 4–5 mėnesius. Patvirtino, kad PVM įsiskolinimas atsirado 2011 m., patikslinus deklaracijas. UAB „F“ ir banko teisminis ginčas vyko nuo 2009 m. metų, šio ginčo baigtis buvo neprognozuojama. Pažymėjo, kad mokesčių inspekcija tikrino įmonę, tačiau pažeidimų nerado. Direktorius tikėjosi, kad įmonė bylą laimės ir jie dirbs toliau, direktorius į buhalterinius reikalus nesikišo. Įmonė niekada neturėjo mokestinių įsiskolinimų (14 t., b. l. 148–150; 17 t., b. l. 3–4).

886.15. Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji 2011 m. balandžio 19 d. atliko UAB „F“ mokestinį tyrimą. Tyrimas buvo atliktas dėl nutrauktų lizingo sutarčių ir kreditinių sąskaitų faktūrų, dėl PVM atstatymo. Įmonė patikslino deklaracijas ir PVM įskaičiavo į biudžetą. Pažymėjo, kad deklaracijas galima tikslinti 5 metus, jas tikslinti reikia tuomet, kai sąskaita įtraukiama į apskaitą. Kadangi įmonė deklaracijas už 2009 m. patikslino 2011 m., termino pažeidimas nebuvo nustatytas. Patikslinus deklaracijas, įmonei atsirado prievolė sumokėti PVM. Nepriemoka atsirado tik po patikslinimo. Inicijuoti mokestinį patikrinimą nebuvo tikslinga, jeigu įmonė nebūtų patikslinusi deklaracijų, tai būtų vertinama kaip pažeidimas. Jei nebūtų buvusi suformuota nepriemoka biudžetui, tuomet būtų inicijuotas patikrinimas (15 t., b. l. 85–87).

896.16. Liudytoja R. T. nurodė, kad ji kaip mokesčių inspekcijos specialistė UAB „F“ mokestinio tyrimo nėra atlikusi, patvirtino, kad UAB „F“ buvo tvarkinga įmonė, „gaudyti nereikėjo“, dirbdama su šia įmone ji problemų neturėjo (15 t., b. l. 58–59).

906.17. Teisiamajame posėdyje ekspertas M. B. taip pat patvirtino, kad UAB „F“ skolos susidarė tik 2011 m. pradžioje, tikslinant ankstesnių metų PVM deklaracijas, iki tol įmonė įsiskolinimo neturėjo. Pažymėjo, kad įsipareigojimai buvo pradelsti dėl to, kad bankas nusprendė nutraukti sutartį. Mano, kad įmonės turto pardavimas dėl apyvartinių lėšų turėtų būti pateisinamas. Pažymėjo, kad lyginant turto vertintojų pateiktas kainas matyti, jog UAB „F“ turtas buvo parduotas brangiau. Į pateiktą klausimą atsakė, kad bankas, šiuo atveju AB ( - ) banko lizingas, 2009 m. birželio mėnesį nutraukdamas sutartį, iš karto turėjo išrašyti kreditines sąskaitas faktūras, o ne atsiųsti jas 2011 m. Vykstant teisminiams ginčams dėl sąskaitų faktūrų, laukimo periodas natūraliai susidaro, taigi galimas toks sprendimas, kokį priėmė UAB „F“. Mokestinių įstatymų pažeidimų UAB „F“ nebuvo nustatyta, 2011 m. patikslindama deklaracijas įmonė pažeidimo nepadarė. Pardavus ilgalaikį turtą, buvo atlikti tikrinimai, pažeidimų nebuvo nustatyta. Išsisprendus klausimui dėl kreditinių sąskaitų, jos buvo įtrauktos į apskaitą, tuomet mokesčių administratorius užfiksavo, kad yra skola (16 t., b. l. 140–143).

916.18. Specialistė J. D., pateikusi byloje 2014 m. vasario 28 d. specialisto išvadą Nr. ( - ) dėl UAB „F“ ūkinės finansinės veiklos (9 t., b. l. 13–45), teisiamajame posėdyje paaiškino, kad išvadoje apskaičiuojant skolą buvo padaryta klaida, vietoje eurų buvo paskaičiuota litais. Pažymėjo, kad negalėjo pažiūrėti įmonės turto likutinės vertės, nes nebuvo dokumentų, galėjo tik lyginti su rinkos verte. Ar atsiskaityta už parduotą turtą nepatikrino, nes nebuvo dokumentų, rėmėsi tik UAB „F. L.“ dokumentais. Į pateiktus klausimus atsakė, kad UAB „F“ išlaidų orderių nematė, jie buvo pateikti vėliau, tyrėjas sakė, kad pateikė. Rašydama išvadą ji šių dokumentų neturėjo. Nurodė, kad negali „prie išvados sėdėti metus laiko“. Vėliau dokumentai buvo pateikti, jie buvo rasti kratos metu. Jei yra surašytas perdavimo aktas, reiškia, kad K. P. keliamus reikalavimus įvykdė. K. P. neprivalo turėti daugiau dokumentų. Už dokumentų išsaugojimą atsakingas tas, kas tuos dokumentus priėmė. Pažymėjo, jog išvadoje ji nurodė „jeigu“. Į advokato klausimus specialistė atsakė, kad tai, ką parašė išvadoje tvirtina, išvadą rašė „kažkuo remiantis“. Gali būti, kad įmonė visai neskolinga, taip pat ir 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė galėjo būti niekam neskolinga. Transporto priemonių likutine verte nesidomėjo. M. P. buvo ir įmonės akcininkas, ir vadovas, išvadoje ji nurodė, kad buvusio vadovo K. P. reikalavo dokumentų, nežino, kodėl nurodė, kad būtent K. P., gim. ( - ) m., buvo atsakingas už dokumentų perdavimą bankroto administratoriui. Ji rėmėsi VMI 2013 m. raštu, kur buvo nurodyta, jog PVM skola atsirado nuo 2009 m., nebuvo detalizuota, kokia skola kuriais metais, o ji ir netyrė bei nenustatinėjo buvusios skolos konkrečiomis datomis. Ar įmonė galėjo uždirbti pinigų, turėdama 4446000 Lt, atsakyti negali. Neteigia, kad dėl transporto priemonių pardavimo įmonė patyrė nuostolį. Rėmėsi tik VšĮ „E“ pateiktomis vidutinėmis rinkos kainomis (14 t., b. l. 195–199).

926.19. Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 19 d. pranešimo Nr. ( - ) Apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, kad atlikus UAB „F“ patikslintose PVM deklaracijose už 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. pateiktų duomenų analizę dėl nutrauktų lizingo sutarčių ir išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų bei atstatomo PVM trūkumų ir (ar) prieštaravimų nenustatyta, padaryta išvada, kad mokestinį patikrinimą inicijuoti netikslinga (2 t., b. l. 18–19).

936.20. Iš UAB „F“ vienintelio akcininko 2011 m. liepos 18 d. sprendimo matyti, kad V. M., būdamas vieninteliu UAB „F“ akcininku, patenkino direktoriaus K. P., gim. ( - ) m., prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2011 m. liepos 18 d. ir nuo 2011 m. liepos 19 d. bendrovės direktoriumi paskyrė save – V. M. (1 t., b. l. 15). 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ akcininkų sąrašas tvirtina, kad 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ vieninteliu akcininku buvo V. M. (1 t., b. l. 17). Iš UAB „F“ vienintelio akcininko 2011 m. liepos 26 d. sprendimo matyti, kad M. P., būdamas vieninteliu UAB „F“ akcininku (2 t., b. l. 136), patenkino direktoriaus V. M. prašymą atleisti jį iš užimamų pareigų nuo 2011 m. liepos 26 d. ir nuo šios dienos bendrovės direktoriumi paskyrė save – M. P. (2 t., b. l. 135). 2011 m. liepos 18 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis liudija, kad K. P., gim. ( - ) m., pardavė V. M. 6 000 vnt. akcijų už 24 000 Lt (2 t., b. l. 137–143). 2011 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis tvirtina, kad V. M. pardavė M. P. 6 000 vnt. akcijų už 24 000 Lt (2 t., b. l. 144–150).

946.21. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamojo įsakymo matyti, kad V. M. pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje (10 t., b. l. 160–164).

956.22. UAB „F“ 2009 m. sausio 20 d. prašymas tvirtina, kad K. P. pateikė prašymą UAB ( - ) atidėti lizingo mokėjimus iki 2009 m. balandžio mėn., argumentuodamas tuo, kad dėl sumažėjusių pervežimų ir pailgėjusio atsiskaitymo termino susidarė apyvartinių lėšų trūkumas (13 t., b. l. 107).

966.23. Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti, kad teismas UAB „F“ ieškinį UAB ( - ) paliko nenagrinėtą, nes ieškovas nesumokėjo trūkstamo žyminio mokesčio (13 t., b. l. 96).

976.24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) be kita ko nurodyta, kad iš tyrime analizuotų sandorių nenustatyta nuostolingo turto perleidimo, nėra duomenų, kad UAB „F“ turėjo realias galimybes parduoti transporto priemones už didesnę kainą (16 t., b. l. 10–45).

986.25. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos įrodymų nepatvirtina prokurorės teiginių, kad P. tyčia, apgaule sukūrė fiktyvią teisinę padėtį, kad įmonė „F“ taptų beturtė ir į ją nebūtų galima nukreipti reikalavimo, nuostolingai pardavė UAB „F“ priklausantį nekilnojamąjį turtą, nurodė buhalterinę apskaitą tvarkiusiam asmeniui neįtraukti kreditinių PVM sąskaitų faktūrų į UAB „F“ buhalterinę apskaitą, atliko fiktyvų UAB „F“ perleidimą ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimą, buhalterinės apskaitos dokumentus tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpė ar sunaikino, ir dėl to nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 19 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena), akcijų pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo priėmimo aktas, kurie buvo pateikti VĮ ( - ), 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ akcininko V. M. sprendimas dėl K. P., gim. ( - )m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011 m. liepos 18 d. ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011 m. liepos 19 d. yra netikri, nes jie pagaminti įrašant į juos melagingą informaciją neva tai apie įmonės akcijų pirkimą pardavimą ir buhalterinių dokumentų perdavimą, ir juos pasirašant, turint tikslą išleisti tokius dokumentus į teisinę apyvartą kaip autentiškus.

996.26. Iš bylos matyti, kad K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., nesiekė įmonės bankroto, nesiekė apgaule sukurti fiktyvios teisinės padėties, kad įmonė „F“ taptų beturtė, priešingai, dėjo visas pastangas, kad įmonė toliau tęstų veiklą. Abu P. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad 2009 m. prasidėjus problemoms atsiskaitant su tiekėjais, UAB „F“ pradėjo trūkti apyvartinių lėšų, todėl teko prašyti banko atidėti mokėjimų terminus. Šią aplinkybę patvirtina ir pirmiau minėtas UAB „F“ prašymas UAB ( - ) atidėti lizingo mokėjimus, nes dėl sumažėjusių pervežimų ir pailgėjusio atsiskaitymo termino susidarė apyvartinių lėšų trūkumas, taip pat UAB „F“ UAB ( - ) siųsti pranešimai (13 t., b. l. 108, 109). Kadangi bankas nesutiko atidėti įmokų mokėjimų, atsiuntė įmonei kreditines sąskaitas faktūras, UAB „F“ dėl to kreipėsi į teismą, vyko teisminiai ginčai ir tuo laikotarpiu banko pateiktos sąskaitos faktūros į apskaitą nebuvo įtrauktos. Kaip liudytoja teisiamajame posėdyje apklausta UAB „F“ buhaltere dirbusi L. M. patvirtino, kad įmonė visada buvo moki, tik turėjo problemų su banku – bankas nenorėjo atidėti mokėjimų, savavališkai nusiimdavo lėšas. Ji buvo atsakinga už PVM deklaracijas, 2011 m. balandžio 7 d. patikslino deklaracijas už 2009 m., nes 2010 m. pabaigoje buvo gautos kreditinės sąskaitos iš banko. Sąskaitas mokesčių inspekcijai ji išsiuntė su prierašu, kad įmonė jų nepripažįsta. Paskambinus inspektorei R. T. ir paklausus, kodėl sąskaitos neįtrauktos į apskaitą, ji paaiškino, kad vyksta ginčai su banku, neaišku, kokia bus jų baigtis. Patvirtino, kad PVM įsiskolinimas atsirado 2011 m., patikslinus deklaracijas. UAB „F“ ir banko teisminis ginčas vyko nuo 2009 m. metų, šio ginčo baigtis buvo neprognozuojama. Direktorius tikėjosi, kad įmonė bylą laimės ir jie dirbs toliau, direktorius į buhalterinius reikalus nesikišo. Įmonė niekada neturėjo mokestinių įsiskolinimų. Tai, kad UAB „F“ buvo tvarkinga įmonė, jos „gaudyti nereikėjo“, dirbdama su šia įmone ji problemų neturėjo, teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja, mokesčių inspekcijos specialistė R. T.. Iš ( - ) apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m. balandžio 19 d. pranešimo Nr. ( - ) Apie atliktą mokestinį tyrimą matyti, kad atlikus UAB „F“ patikslintose PVM deklaracijose už 2009 m. lapkričio mėn., 2010 m. rugpjūčio mėn. ir 2011 m. vasario mėn. pateiktų duomenų analizę dėl nutrauktų lizingo sutarčių ir išrašytų kreditinių PVM sąskaitų faktūrų bei atstatomo PVM trūkumų ir (ar) prieštaravimų nenustatyta, padaryta išvada, kad mokestinį patikrinimą inicijuoti netikslinga. Liudytoja V. B., 2011 m. balandžio 19 d. atlikusi UAB „F“ mokestinį tyrimą, paaiškino, kad tyrimas buvo atliktas tik dėl nutrauktų lizingo sutarčių ir kreditinių sąskaitų faktūrų, dėl PVM atstatymo, pažymėjo, kad deklaracijas galima tikslinti 5 metus, jas tikslinti reikia tuomet, kai sąskaita įtraukiama į apskaitą. Įmonė, deklaracijas už 2009 m. patikslindama 2011 m., termino nepažeidė. Nepriemoka atsirado tik po deklaracijų patikslinimo. Inicijuoti mokestinį patikrinimą nebuvo tikslinga, jei įmonė nebūtų patikslinusi deklaracijų, tai būtų vertinama kaip pažeidimas. Šiuo atveju pažeidimų nebuvo. Nors, kaip pažymėta prokurorės skunde, ekspertas M. B. teisiamajame posėdyje be kita ko nurodė, kad nesant deklaracijų VMI negali žinoti, jog įmonė skolinga, įmonės deklaracija turėjo būti patikslinta anksčiau, negu 2011 m., t. y. tuomet, kai įmonė gavo PVM sąskaitas faktūras, tačiau, kaip minėta, kartu ekspertas patvirtino, kad kai kurias sąskaitas faktūras bankas įmonei atsiuntė tik 2011 m., toks sprendimas, kokį priėmė UAB „F“, yra galimas, 2011 m. patikslindama deklaracijas įmonė pažeidimo nepadarė. Be to, kaip minėta, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akte Nr. ( - ) be kita ko nurodyta, kad iš tyrime analizuotų sandorių nenustatyta nuostolingo turto perleidimo, nėra duomenų, kad UAB „F“ būtų turėjusi realias galimybes parduoti transporto priemones už didesnę kainą. Taigi nagrinėjamu atveju nėra jokio pagrindo nesutikti su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad UAB „F“ dėl AB ( - ) pateiktų sąskaitų faktūrų įtraukimo į apskaitą bei PVM deklaracijų pateikimo pažeidimų nepadarė.

1006.27. Atsakant į prokurorės skundo argumentus dėl neva fiktyvaus UAB „F“ perleidimo ir įmonės buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo, buhalterinės apskaitos dokumentų tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis paslėpimo ar sunaikinimo, atkreipiamas dėmesys, kad visuma byloje surinktų įrodymų šiuos argumentus paneigia. K. P., gim. ( - ) m., teisiamajame posėdyje paaiškino, kad parduoti įmonę nusprendė jis, akcijų pardavimas užtruko, skelbimai apie įmonės pardavimą buvo talpinami laikraščiuose, internete. Dokumentus parengė direktorius, jų forma buvo internete. Įmonės pardavime dalyvavo direktorius, jis ir buhalterė R. P.. R. T. buvo atvykęs vieną kartą – kai pirko akcijas. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterės R. P. ir L. M., buhalterė jam sakė, kad žmonės buvo atvykę pasiimti dokumentų. Kas tiksliai šiuos dokumentus pasiėmė, nežino, mano, jog tie patys asmenys, kurie buvo atvykę pirkti įmonės. Iš esmės analogiškas aplinkybes nurodė ir K. P., gim. ( - ). Jis taip pat paaiškino, kad įmonę buvo nutarta parduoti tik todėl, kad nebebuvo lėšų veiklai vykdyti. Paaiškino, kad įmonę pardavė iš Vilniaus atvykusiems žmonėms, kurių anksčiau nepažinojo, tinkamai įformino visus dokumentus, su naujuoju įmonės savininku nuvyko į ( - ) centrą ir įformino sandorį. Visi įmonės dokumentai, kurių buvo 10–15 dėžių, buvo perduoti naujam savininkui, buvo sutarta, kad pasiimti dokumentų jis atvyks kitą dieną, o ne tą pačią, kai buvo įformintas sandoris, ir savaitės laikotarpiu atvykę asmenys dokumentus išsivežė. Apie tai jį informavo buhalterė R. P.. Pirkėjams jis perdavė visus antspaudus, įmonės dokumentų segtuvą. V. M. nepažįsta, su juo susipažino, kai pastarasis atvyko pasiimti dokumentų. V. M. pirkti įmonę neįkalbinėjo. Įmonės pardavimo dieną įmonės dokumentai buvo perduoti, tačiau ją pirkę asmenys pasiėmė ne visus dokumentus, sakė, kad visko iš karto negali išsivežti, sakė, kad dokumentus atvyks pasiimti kitą dieną. Po perdavimo asmenys išsivežė dokumentus, antspaudus, licencijas, įstatus, įmonės pažymėjimą, įsakymus. Šiuos K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., parodymus patvirtina pirmiau šios nutarties 6.12. punkte išdėstyti nuteistojo R. T. parodymai, kad jis nei K. P., gim. ( - ) m., nei K. P., gim. ( - ) m., nepažinojo, pastarieji jo neprašė pirkti įmonę, nupirkti Šiauliuose esančią įmonę jo paprašė draugas A., kurio pavardės jis nežino, už tai jam buvo pasiūlyta 2 000 Lt. Kadangi savo pasą buvo palikęs pas motiną, paprašė V. M., kad pastarasis įmonę registruotų savo vardu. Su V. M. 2 000 Lt pasidalijo po 1 000 Lt. Pasirašius pirkimo pardavimo dokumentus, jie vyko įregistruoti įmonės, išvykdami iš Šiaulių į Vilnių pasiėmė ne visus dokumentus, kadangi jų buvo apie 10–15 dėžių, susitarė, kad dokumentus pasiims kitą dieną. Jiems po kelių dienų atvykus pasiimti dokumentų, „ofise“ buvusi moteris juos atpažino ir dokumentus atidavė. Dokumentus, kuriuos pasirašė M. P., rengė A. Matė dokumentų perdavimą, jų paėmimą. Be to, K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., parodymus patvirtina ir liudytojo V. M. parodymai, kad nupirkti įmonę jam pasiūlė R. T., viskas vyko R. T. iniciatyva, su P. jis nebendravo, pasirašė ten, kur reikėjo, nieko neskaitė, sandoriu visiškai nesidomėjo, apie dokumentus nežino. Patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kai buvo nurodęs, jog po įmonės pirkimo Šiauliuose, jis dokumentų nepasiėmė, matė, kad angare buvo daug visokių dokumentų, UAB „F“ direktorius davė jam kažkokius dokumentus, tačiau jis šiais dokumentais nesidomėjo, dokumentai liko Šiauliuose, o po UAB „F“ Vilniuje perrašymo M., pastarasis jam perdavė segtuvą, kuriame buvo kažkokie su šia įmone susiję dokumentai. Iš liudytojo V. M. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ir teisminio bylos nagrinėjimo metu matyti, kad jie dėl esminių aplinkybių yra nuoseklūs, todėl netikėti jais nėra pagrindo. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas šio liudytojo parodymais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtina kiti bylos įrodymai, įskaitant ir byloje surinktus rašytinius įrodymus, išdėstytus šios nutarties 6.20. punkte, kurie patvirtina, kad UAB „F“ akcijos buvo ne fiktyviai perleistos, o faktiškai parduotos, laikantis įstatymų reikalavimų, įmonės dokumentai buvo faktiškai perduoti įmonės pirkėjams. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, UAB „F“ akcijų pardavimas ir naujo direktoriaus paskyrimas įregistruotas VĮ ( - ). Byloje nesurinkta jokių duomenų, kad akcijų pirkimo pardavimo sutartis, dokumentų perdavimo priėmimo aktas, kurie buvo pateikti VĮ ( - ), 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ akcininko V. M. sprendimas dėl K. P., gim. ( - ) m., atleidimo iš UAB „F“ direktoriaus pareigų nuo 2011 m. liepos 18 d. ir V. M. paskyrimo į UAB „F“ direktoriaus pareigas nuo 2011 m. liepos 19 d. yra netikri, taip pat nėra duomenų, patvirtinančių, kad įmonės dokumentai buvo paslėpti.

1016.28. K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., kaltės galėjus padaryti BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką nepatvirtina ir 2014 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje nurodyta, jog dėl UAB „F“ bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų neišsaugojimo nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 19 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena) (9 t. b. l. 13–45). Nors, kaip skunde atkreipė dėmesį prokurorė, šią išvadą pateikusi specialistė J. D. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad buhalteris negali pripažinti gautų kreditinių sąskaitų faktūrų negaliojančiais, norminiai aktai nenumato, kad teisminių ginčų metu galima nepateikti deklaracijų, kad nagrinėjamu atveju buhalterė turėjo deklaruoti visas išrašytas sąskaitas, tai, esant byloje nustatytoms ir išsamiai aptartoms aplinkybėms, K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., kaltės taipogi nepatvirtina. Šiuo aspektu būtina atkreipti dėmesį ir į tai, kad teisiamajame posėdyje specialistė J. D. be kita ko nurodė, jog ji išvadą rašė „kažkuo remiantis“, visų dokumentų neturėjo ir jų nevertino, nes negali „prie išvados sėdėti metus laiko“, į pateiktus klausimus atsakė, jog gali būti, kad įmonė visai neskolinga, taip pat ir 2010 m. gruodžio 31 d. įmonė galėjo būti niekam neskolinga, nežino, kodėl nurodė, kad būtent K. P., gim. ( - ) m., buvo atsakingas už dokumentų perdavimą bankroto administratoriui, o ne M. P., nors pastarasis buvo ir įmonės akcininkas, ir vadovas.

1026.29. K. P., gim. ( - ) m., kaltės padarius nusikalstamą veiką nepatvirtina ir prokurorės nurodyta aplinkybė, kad pardavus akcijas jis internetine bankininkyste prisijungdavo prie UAB „F“ banko sąskaitos. Atkreipiamas dėmesys, kad K. P., gim. ( - ) m., teisiamajame posėdyje paaiškino, jog dėl to, kad jo asmeninė sąskaita buvo AB „Swedbank“, kaip ir įmonės sąskaita, jis vienu pulteliu jungdavosi prie abiejų sąskaitų. Panaikinti tokį prisijungimą galėjo tik bankroto administratorius arba naujas įmonės savininkas, o ne jis pats.

1036.30. Nors tiek K. P., gim. ( - ) m., tiek K. P., gim. ( - ) m., tiek R. T. nurodė, kad tą pačią dieną po pirkimo pardavimo sutarties sudarymo ir jos įregistravimo visi įmonės dokumentai nebuvo paimti, t. y. naujasis įmonės savininkas jų iš karto nepasiėmė, tai nėra pagrindas daryti išvadą, kad šie dokumentai apskritai nebuvo perduoti, kad K. P., gim. ( - ) m., UAB „F“ buhalterinės apskaitos dokumentus tyčia paslėpė ir dėl to nėra galimybės nustatyti UAB „F“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už 2009, 2010 metus ir laikotarpį nuo 2011 m. sausio 1 d. iki 2011 m. lapkričio 19 d. (nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo diena). Byloje surinktų ir išanalizuotų įrodymų visuma K. P., gim. ( - ) m., kaltę galėjus padaryti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ne patvirtina, o paneigia. Kaip minėta pirmiau, R. T. paaiškino, kad po sandorio sudarymo važiuodami su V. M. iš Šiaulių į Vilnių, jie pasiėmė ne visus dokumentus, nes jų buvo daug – apie 10–15 dėžių, susitarė, kad dokumentus pasiims kitą dieną ir juos po kelių dienų pasiėmė. Dokumentus jiems atidavė „ofise“ buvusi moteris, kuri juos atpažino. Iki įmonės perrašymo M. P., dokumentai galėjo būti laikomi automobilyje, A. paprašė perkelti dokumentus iš vieno automobilio į kitą. K. P., gim. ( - ) m., teisiamajame posėdyje taip pat nurodė, kad visi įmonės dokumentai, kurių buvo 10–15 dėžių, buvo perduoti naujam savininkui, buvo sutarta, kad pasiimti dokumentų jis atvyks kitą dieną, o ne tą pačią, kai buvo įformintas sandoris, ir savaitės laikotarpiu atvykę asmenys dokumentus išsivežė. Apie tai jį informavo buhalterė R. P. Tai, kad pirkėjas iš karto pasiėmė pirkimo pardavimo sutartį, o buhalterinius dokumentus išsivežė vėliau, patvirtino ir K. P., gim. ( - ) m. Aplinkybę, kad K. P. įmonės dokumentus perdavė V. M., patvirtina ir UAB „F“ perduodamų bylų sąraše užfiksuoti duomenys (2 t., b. l. 113–134), bei 2013 m. balandžio 9 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad kratos metu pas V. M. rasti UAB „F“ akcijų pirkimo pardavimo dokumentai, surišti ir sunumeruoti įvairūs UAB „F“ dokumentai (2 t., b. l. 91–157).

1046.31. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, iš skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad teismas, spręsdamas kaltinamųjų kaltės klausimą, visus byloje surinktus įrodymus, įskaitant ir telefoninių pokalbių tarp R. T. bei A. V., tarp A. V. ir K. P., gim. ( - ) m., išklotinėse užfiksuotus duomenis, įvertino visumoje, o ne atsietai nuo kitų bylos duomenų, ir padarė teisingą išvadą, kad, atsižvelgiant į tai, jog šie pokalbiai užfiksuoti praėjus gana ilgam laiko terminui po akcijų pirkimo pardavimo sandorio sudarymo, galima spręsti, kad minėti asmenys ikiteisminio tyrimo metu derino gynybines pozicijas. Pažymėtina, kad R. T. teisiamajame posėdyje atsakydamas į jam pateiktus klausimus, patvirtino, jog jam skambino K. P., ir nurodė, kad pastarasis skambino tik pasakyti, jog jis (R. T.) bus kviečiamas „dėl firmos į apklausą“ (15 t., b. l. 118–121).

1056.32. Kaip minėta, K. P., gim. ( - ) m., nurodė, kad apie tai, jog asmenys išsivežė įmonės dokumentus, jį informavo buhalterė R. P., kad būtent R. P. atidavė įmonės dokumentus pirkėjams, nurodė ir liudytoja L. M.. Kadangi R. P. yra mirusi, dar kartą aiškintis šią aplinkybę nebėra galimybės, o visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, vadovautis in dubio pro reo principu (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai), aiškintini baudžiamojon atsakomybėn patrauktų asmenų naudai.

106Įvertinus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, taip pat pritartina ir pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje neįrodyta, jog K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., dalyvavo padarant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką. Kaip minėta šios nutarties 6.9. punkte, K. P., gim. ( - ) m., teisiamajame posėdyje paaiškino, kad įmonę buvo nutarta parduoti tik todėl, kad nebebuvo lėšų veiklai vykdyti, įmonę pardavė iš Vilniaus atvykusiems žmonėms, kurių anksčiau nepažinojo, tinkamai įformino visus dokumentus, su naujuoju įmonės savininku nuvyko į ( - ) centrą ir įformino sandorį. K. P., gim. ( - ) m., paaiškino, kad parduoti įmonę nusprendė jis, akcijų pardavimas truko 2–3 mėnesius, skelbimai apie įmonės pardavimą buvo talpinami laikraščiuose, internete, R. T. buvo atvykęs vieną kartą – kai pirko akcijas. Įmonės pardavime dalyvavo direktorius, jis ir buhalterė R. P.. Turi visus dokumentus, susijusius su akcijų pardavimu, rašėsi pirkimo pardavimo sutartį. Dokumentus parengė direktorius, jų forma buvo internete. Buhalterinius dokumentus tvarkė buhalterės R. P. ir L. M.. R. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis paprašė V. M. nupirkti įmonę Šiauliuose, kartu su pastaruoju vyko į Šiaulius, pardavėjams perdavė A. duotus pinigus, sumokėjo 24 000 Lt ar 26 000 Lt, dokumentų pasirašymas užtruko, po to jie nuvyko įregistruoti įmonės, išvykdami iš Šiaulių į Vilnių pasiėmė ne visus dokumentus, kadangi jų buvo apie 10–15 dėžių, susitarė, kad dokumentus pasiims kitą dieną. Už įmonę grynais pinigais sumokėjo 24 000 Lt ar 26 000 Lt, tiksliai nepamena, kuriam iš P. padavė pinigus. Jo įsitikinimu, P. suprato, kad įmonę perka būtent V. M., kad tai nėra fiktyvus įmonės pirkimas. Liudytojas V. M. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad būtent R. T. jo paprašė nupirkti įmonę, už tai jam davė 1 000 Lt. Viskas vyko R. T. iniciatyva, Šiauliuose, prie parduotuvės „( - )“ susitiko su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., važiavo pasirašyti dokumentų į angarą, vyko į registrų centrą, ten gavo kažkokius dokumentus, vyko ir pas advokatus. Nors, kaip akcentuota prokurorės skunde, V. M. teisiamajame posėdyje nurodė matęs, kaip kažkuris iš P. perdavė R. T. pinigus, tačiau kartu nurodė, kad negali patvirtinti, jog kažkuris vyras mokėjo R. T. pinigus, nepamena, nei kas vyko Šiauliuose, nei Vilniuje, paties perdavimo momento nematė, jam yra „su galva problema“. Esant tokioms aplinkybėms, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas V. M. parodymus, pagrįstai jų nelaikė visiškai patikimais ir jais rėmėsi tik tiek, kiek šiuos parodymus patvirtino kiti įrodymai, įskaitant ir kaltinamųjų parodymus. Kadangi byloje nėra duomenų, kad K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m. būtų prašę R. T. ar V. M. fiktyviai įsigyti įmonę, kad būtų supratę, jog kaltinime nurodyti dokumentai yra netikri ir būtų šiuos dokumentus VĮ ( - ) pateikę kaip netikrus, teismas pagrįstai juos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisino.

1076.33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai išteisino K. P., gim. ( - ) m., pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, o K. P., gim. ( - ) m.,– pagal BK 182 straipsnio 2 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tenkinti prokurorės apeliacinį skundą ir priimti K. P., gim. ( - ) m., bei K. P., gim. ( - ) m., apkaltinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo.

1086.34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino teisėtais būdais gautus duomenis. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus duomenis, juos pripažindamas įrodymais, taip pat juos vertindamas, būtų nesilaikęs BPK 20 straipsnio reikalavimų. Priešingai, iš skundžiamo nuosprendžio akivaizdu, kad faktinės bylos aplinkybės nustatytos išsamiai ir nešališkai išanalizavus byloje surinktų įrodymų visumą. Šioje byloje BPK 20 straipsnio pažeidimų, kuriuos būtų galima pripažinti sutrukdžiusiais teismui priimti teisingą sprendimą, nėra, pirmosios instancijos teismas taip pat tinkamai laikėsi BPK 305 straipsnio reikalavimų ir nuosprendyje išdėstė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas, bei nurodė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus. Nors, kaip teisingai pažymėta prokurorės skunde, teismas turi vertinti ir netiesioginius įrodymus, tačiau nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija mano, kad byloje nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių įrodymų, kurie neginčijamai patvirtintų išteisintųjų kaltę padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, o grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis negalima.

1096.35. Nuteistasis R. T. skunde prašė išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, arba taikyti BK 37 straipsnį ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl veikos mažareikšmiškumo. Prokurorė prašė pripažinti, kad R. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrai su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m.

1106.36. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą asmenį daryti nusikalstamą veiką. BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė – turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) žinomai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti.

1116.37. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti nusikaltimai (jų kategorijos), kuriuos padarius, negali būti sprendžiama, ar jie nėra mažareikšmiai. Teismų praktikoje įtvirtinta pozicija, kad BK 37 straipsnis negali būti taikomas, jei padarytas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas, arba nusikaltimas, siekiant sutrikdyti (ar sutrikdęs) kito asmens sveikatą. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015). Nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-316/2013). Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sprendžia dėl šios normos taikymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-139-507/2016).

1126.38. Nors R. T. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę padarius BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką patvirtina visuma byloje surinktų ir teismo tinkamai, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, ištirtų bei įvertintų įrodymų visuma. R. T. teisiamajame posėdyje nurodė, kad jo draugas A. paprašė jo nupirkti firmą Šiauliuose, už tai pažadėdamas sumokėti 2 000 Lt, o jis tai padaryti paprašė V. M. ir pastarajam už tai sumokėjo 1 000 Lt. Patvirtino, kad V. M. nupirko įmonę, pasirašė pirkimo pardavimo sutartį ir visus kitus reikalingus dokumentus, jis V. M. sakė, kad jam nieko daryti nereikės, tik „kelioms savaitėms savo vardu reikės turėti firmą“, kol iš Ukrainos atvyks M. P.. Taigi nekyla abejonių, kad R. T. žinojo, jog V. M. faktiniu įmonės savininku netaps. R. T. kaltę padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką patvirtina V. M. parodymai, kad R. T. paprašė jo nupirkti įmonę už 1 000 Lt atlygį, sakė, kad reikia perrašyti firmą vienai savaitei. Iniciatyva buvo R. T., jis pats (V. M.) niekuo nesidomėjo, pasirašė, kur reikėjo, jam buvo neįdomu. Po savaitės firmą perrašė M. P.. R. T. kaltę patvirtina ir rašytiniai bylos įrodymai: UAB „F“ vienintelio akcininko 2011 m. liepos 18 d. sprendimas, 2011 m. liepos 18 d. UAB „F“ akcininkų sąrašas, 2011 m. liepos 18 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis 2011 m. liepos 26 d. akcijų pirkimo pardavimo sutartis, 2013 m. balandžio 9 d. kratos protokole užfiksuoti duomenys. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo baudžiamuoju įsakymu V. M. nuteistas už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje.

1136.39. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. T. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Teismas nuosprendyje pateikė išsamius R. T. veikos kvalifikavimo motyvus, su šiais motyvais teisėjų kolegija visiškai sutinka ir jų nebekartoja. Kadangi byloje neįrodyta, kad R. T. nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 5 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrai su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., teismas pagrįstai iš R. T. suformuluoto kaltinimo pašalino aplinkybę, kad jis veikė kartu su K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m. Tenkinti prokurorės prašymą ir pripažinti, kad R. T. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrai su P., nėra pagrindo.

1146.40. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas tiesiogine tyčia, žinojo, kad kursto V. M. pagaminti netikrus dokumentus, buvo nusikalstamos veikos iniciatorius, būtent jo palenktas V. M. padarė nusikalstamą veiką – pasirašė netikrus dokumentus, kurie buvo panaudoti pateikiant juos VĮ ( - ) filialams, ir už nusikalstamos veikos padarymą V. M. yra nuteistas, sprendžiama, kad R. T. veiksmai negali būti laikomi nepavojingais, nepadariusiais žalos baudžiamojo įstatymo saugomai valdymo tvarkai ir kitiems teisiniams gėriams, t. y. R. T. veika negali būti laikoma mažareikšme.

1156.41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu nuosprendžiu R. T. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Tenkinti R. T. apeliacinį skundą ir jį išteisinti arba taikyti BK 37 straipsnį ir jį nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti nėra teisinio pagrindo.

1167. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti, prokurorės prašymas tenkinti civilinio ieškovo valstybės įmonės „T. t.“ pareikštą civilinį ieškinį dėl 150 888,67 Eur (520 988,41 Lt) padarytos žalos atlyginimo netenkinamas.

117Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

118Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokurorės Jūratės Tamašauskienės ir nuteistojo R. T. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. K. P., gim. ( - ), pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 4. K. P., gim. ( - ), pagal BK 208 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta... 5. K. P., gim. ( - ), pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 6. K. P., gim. ( - ), pagal BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta... 7. K. P., gim. ( - ), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes... 8. K. P., gim. ( - ), pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta... 9. K. P., gim. ( - ), pagal BK 208 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta... 10. K. P., gim. ( - ), pagal BK 209 straipsnį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 11. K. P., gim. ( - ), pagal BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes... 12. R. T. pripažintas kaltu pagal BK 24 straipsnio 5 dalį ir 300 straipsnio 1... 13. Vadovaujantis Baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi,... 14. Į bausmės laiką R. T. įskaitytas pagal Vilniaus m. apylinkės teismo 2015... 15. Civilinio ieškovo valstybės įmonės „T. b.“ pareikštas civilinis... 16. Teisėjų kolegija... 17. 1. R. T. nuteistas už tai, kad sukurstė V. M. pagaminti netikrus dokumentus... 18. 1.1. K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki... 19. 1.2. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki... 20. 1.3. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki... 21. - UAB „F. L.“, kurios direktoriumi buvo laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki... 22. - UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki... 23. - 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. (... 24. - UAB „F“ išperkamosios nuomos būdu pagal 2007-01-18 finansinio lizingo... 25. 1.4. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-01-27 iki... 26. 1.5. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB „F“... 27. 1.6. K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad nuo 2009-02-12 iki... 28. 1.7. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB... 29. 1.8. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad būdamas UAB... 30. - UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki... 31. - 2009-03-30 pardavė dalį gamybinio pastato, adresu ( - ), už 40 579 Lt (11... 32. - UAB „F. L.“, kurios direktoriumi laikotarpiu nuo 2009-03-06 iki... 33. - 2009-04-24 pardavė lengvąjį automobilį „Subaru Tribeca“, valst. Nr. (... 34. - UAB „F“ išperkamosios nuomos būdu pagal 2007-01-18 finansinio lizingo... 35. 1.9. Be to, K. P., gim. ( - ) m., buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009-2011... 36. 2. Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo... 37. 2.1. K. P., gim. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK... 38. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo... 39. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme;... 40. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį 200 MGL (7 532 eurų) dydžio bauda;... 41. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto,... 42. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 69... 43. 2.2. K. P., gim. ( - ), pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK... 44. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį 2 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo... 45. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 1 metų laisvės atėmimo bausme.... 46. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalies, 2 dalies, 4 dalies, 5 dalies 1 punkto,... 47. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5 punktu, 8 punktu, 69... 48. 2.3. Pripažinti, kad R. T., darydamas nusikalstamą veiką, numatytą BK 24... 49. 2.4. Civilinio ieškovo valstybės įmonės „T. b.“ pareikštą civilinį... 50. 2.5. Skunde prokurorė nurodo, kad skundžiamas pirmosios instancijos teismo... 51. 2.6. Pasak apeliantės, teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo išsamiai... 52. 2.7. Pirma. UAB „F“ tyčia neįtraukė į apskaitą AB ( - ) pateiktų... 53. 2.8. Bendrovei „F“ nevykdant sutartinių įsipareigojimų, 2009-04-15 UAB (... 54. 2.9. Prokurorės teigimu, teismas visiškai neatsižvelgė ne tik į FNTT prie... 55. 2.10. Atkreipia dėmesį, kad pagal VMI atstovių paaiškinimą, į kuriuos... 56. 2.11. Akcentuoja, kad pagal Specialisto išvadą Nr. ( - ) UAB „F“... 57. 2.12. Antra. UAB F direktoriui K. P. ir akcininkui K. P. buvo žinoma, kad nuo... 58. 2.13. Trečia. Nors nekilnojamojo turto ir transporto priemonių pardavimo... 59. 2.14. Prokurorė atkreipia dėmesį, kad 2009-03-13 įregistravus UAB „F.... 60. 2.15. Ketvirta. Apeliantės teigimu, 2011-07-18 akcijų pardavimas buvo... 61. 2.16. Nors teismo vertinimu akcijų pirkimo pardavimo sandoris realiai įvyko,... 62. 2.17. Apeliantės vertinimu, tai, kad yra surašyta 2011-07-18 akcijų... 63. 2.18. Apeliantė teigia, kad teismas neįvertino esminių V. M. parodymų,... 64. 2.19. Jei teismas būtų atsižvelgęs į liudytojo V. K. parodymus, į gautas... 65. 2.20. Taigi, prokurorės vertinimu, visuma bylos duomenų patvirtina, kad K.... 66. 3. Apeliaciniu skundu nuteistasis R. T. prašo pakeisti Šiaulių apylinkės... 67. Dėl veikos kvalifikavimo... 68. 3.1. Skunde nuteistasis atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas... 69. Dėl veikos mažareikšmiškumo... 70. 3.2. Apeliantas akcentuoja, kad Baudžiamajame įstatyme nėra nurodyti... 71. 4. Apygardos teismo posėdyje prokurorė prašė prokuratūros apeliacinį... 72. 5. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 73. 6. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą... 74. 6.1. Pažymima, kad įrodymų vertinimo procese itin svarbiu pripažįstamas... 75. 6.2. Skundžiamu nuosprendžiu K. P., gim. ( - ), pagal BK 182 straipsnio 2... 76. 6.3. Apeliaciniu skundu prokurorė prašo K. P., gim. ( - ), pripažinti kaltu... 77. 6.4. Nuteistasis R. T. apeliaciniu skundu prašo jį išteisinti, nes... 78. 6.5. Pažymima, kad pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule... 79. 6.6. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsakomybė kyla tam, kas apgaulingai... 80. 6.7. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą... 81. 6.8. Prokurorė savo apeliaciniame skunde akcentavo, kad UAB „F“ tyčia... 82. 6.9. Iš K. P., gim. ( - ) m., parodymų matyti, kad jis nuosekliai nurodė,... 83. 6.10. K. P., gim. ( - ) m., nurodė manantis, kad didžiausia klaida buvo tai,... 84. 6.11. Netikėti minėtais K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m.,... 85. 6.12. Nuteistasis R. T. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad jis nei K. P.,... 86. 6.13. Liudytojas V. M. patvirtino, kad nupirkti įmonę jam pasiūlė R. T.,... 87. 6.14. Liudytoja, UAB „F“ vyriausiąja buhaltere nuo 2009 m. birželio mėn.... 88. 6.15. Liudytoja V. B. teisiamajame posėdyje nurodė, kad ji 2011 m. balandžio... 89. 6.16. Liudytoja R. T. nurodė, kad ji kaip mokesčių inspekcijos specialistė... 90. 6.17. Teisiamajame posėdyje ekspertas M. B. taip pat patvirtino, kad UAB... 91. 6.18. Specialistė J. D., pateikusi byloje 2014 m. vasario 28 d. specialisto... 92. 6.19. Iš Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2011 m.... 93. 6.20. Iš UAB „F“ vienintelio akcininko 2011 m. liepos 18 d. sprendimo... 94. 6.21. Iš Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014 m. rugsėjo 8 d. teismo... 95. 6.22. UAB „F“ 2009 m. sausio 20 d. prašymas tvirtina, kad K. P. pateikė... 96. 6.23. Iš Vilniaus apygardos teismo 2010 m. gruodžio 30 d. nutarties matyti,... 97. 6.24. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2016 m. lapkričio 18 d. ekspertizės... 98. 6.25. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma bylos įrodymų nepatvirtina... 99. 6.26. Iš bylos matyti, kad K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m.,... 100. 6.27. Atsakant į prokurorės skundo argumentus dėl neva fiktyvaus UAB „F“... 101. 6.28. K. P., gim. ( - ) m., ir K. P., gim. ( - ) m., kaltės galėjus padaryti... 102. 6.29. K. P., gim. ( - ) m., kaltės padarius nusikalstamą veiką nepatvirtina... 103. 6.30. Nors tiek K. P., gim. ( - ) m., tiek K. P., gim. ( - ) m., tiek R. T.... 104. 6.31. Priešingai nei teigiama prokurorės apeliaciniame skunde, iš... 105. 6.32. Kaip minėta, K. P., gim. ( - ) m., nurodė, kad apie tai, jog asmenys... 106. Įvertinus byloje surinktus įrodymus jų visumoje, taip pat pritartina ir... 107. 6.33. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuojama, kad pirmosios instancijos... 108. 6.34. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas... 109. 6.35. Nuteistasis R. T. skunde prašė išteisinti jį pagal BK 24 straipsnio 5... 110. 6.36. Pagal BK 24 straipsnio 5 dalį kurstytojas yra asmuo, palenkęs kitą... 111. 6.37. BK 37 straipsnyje nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti... 112. 6.38. Nors R. T. neigia padaręs jam inkriminuotą nusikaltimą, jo kaltę... 113. 6.39. Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, jog R. T.... 114. 6.40. Atsižvelgiant į tai, kad R. T. nusikalstamą veiką padarė veikdamas... 115. 6.41. Apibendrinus tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad skundžiamu... 116. 7. Atsižvelgiant į tai, kad skundžiamas nuosprendis paliekamas galioti,... 117. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 118. Šiaulių apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus...