Byla 2K-440-976/2015

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininko Artūro Pažarskio, Aldonos Rakauskienės ir pranešėjos Rimos Ažubalytės, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, vertėjaujant Loretai Kireilytei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Povilanskui, išteisintajam T. Z. (T. Z. ), išteisintojo T. Z. gynėjui advokatui Linui Belevičiui, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. išteisinamojo nuosprendžio, priimto panaikinus Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo T. Z. išteisintas: pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės turtinės prievolės (PVM mokesčio ir pelno mokesčio) panaikinimą apgaule) – neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas; V. Z. išteisinta: pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį, 182 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės turtinės prievolės (PVM mokesčio ir pelno mokesčio) panaikinimą apgaule), BK 222 straipsnio 1 dalį – neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas.

2Taip pat šiuo nuosprendžiu panaikintas laikinasis nuosavybės teisių apribojimas T. Z. ir V. Z. priklausančiam turtui – žemės sklypui, esančiam ( - ).

3Panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu T. Z. buvo nuteistas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu penkeriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės turtinės prievolės (PVM mokesčio) panaikinimą apgaule) – laisvės atėmimu ketveriems metams ir šešiems mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės turtinės prievolės (pelno mokesčio) panaikinimą apgaule) – laisvės atėmimu ketveriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir T. Z. paskirtas laisvės atėmimas penkeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose; V. Z. buvo nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės turtinės prievolės (PVM mokesčio) panaikinimą apgaule) – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (už didelės vertės turtinės prievolės (pelno mokesčio) panaikinimą apgaule) – laisvės atėmimu trejiems metams, pagal BK 300 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu dvejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. Z. paskirtas laisvės atėmimas ketveriems metams, nustatant bausmę atlikti pataisos namuose. Be to, vadovaujantis BK 72 straipsniu, T. Z. ir V. Z. buvo pritaikyta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas – nustatant iš T. Z. išieškoti 965 396,09 Lt (279 598,03 Eur), o iš V. Z. – 116 799,43 Lt (33 827,45 Eur) valstybės naudai.

4Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą tenkinti, išteisintojo T. Z. ir jo gynėjo advokato L. Belevičiaus, prašiusių kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

5T. Z. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad, būdamas UAB „T.“ gamybos direktoriumi ir dėl einamų pareigų savo žinioje turėdamas UAB „T.“ turtą, 2003 m. sausio–2004 m. balandžio mėn., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas vieninga tyčia, padedant UAB „T.“ vyr. finansininkei V. Z. bei A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams – A. K. , dėl kurio ikiteisminis tyrimas atskirtas, R. A., V. J., kurie yra nuteisti kitose baudžiamosiose bylose, ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, pasisavino didelės vertės UAB „T.“ priklausantį turtą – 848 596,66 Lt (245 770,58 Eur);

6V. Z. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183 straipsnio 2 dalį tuo, kad, būdama UAB „T.“ vyr. buhaltere, 2003 m. sausio–2004 m. balandžio mėn., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama bendrininkų grupe kartu su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K. , R. A., V. J. ir kitais nenustatytais, veikdama vieninga tyčia, padėjo UAB „T.“ gamybos direktoriui T. Z. pasisavinti jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „T.“ priklausantį turtą – 848 596,66 Lt (245 770,58 Eur);

7tokie kaltinamųjų veiksmai pasireiškė tuo, kad T. Z. ir V. Z. , veikdami kartu, iš A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nario A. K. už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį įsigijo minėtos organizuotos grupės narių – A. K. , R. A. , V. J. – bei organizuotai grupei nepriklausančio A. B. , kuris yra nuteistas kitoje baudžiamojoje byloje, suklastotus dokumentus (A. K. firmos „A.“ PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius, taip pat 2003 m. balandžio 21 d., 2003 m. birželio 17 d. sutartis, 2003 m. liepos 2 d., 2003 m. liepos 10 d., 2003 m. liepos 18 d., 2003 m. liepos 28 d. priėmimo–perdavimo aktus, 2003 m. rugpjūčio 18 d. sutartį dėl reklaminių skrajučių gamybos, 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. lapkričio 5 d., 2003 m. lapkričio 27 d. priėmimo–perdavimo aktus; UAB „E.“ PVM sąskaitą faktūrą ir prie jos pridedamus kasos pajamų orderius, 2002 m. gruodžio 11 d. susitarimą dėl paslaugų teikimo; UAB I. a. b. PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius, 2003 m. kovo 24 d. bendradarbiavimo sutartį, 2003 m. balandžio 7 d., balandžio 28 d. priėmimo–perdavimo aktus), kuriuose buvo nurodyti žinomai melagingi duomenys apie tai, kad A. K. firma „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b. pardavė, o UAB „T.“ nupirko paslaugų ir prekių už 1 169 258,17 Lt (338 640,57 Eur); toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, šiuos suklastotus tikrus bei pagamintus netikrus dokumentus T. Z. nurodė UAB „T.“ vyr. finansininkei V. Z. įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir pagal juos įforminti grynųjų pinigų, neva skirtų atsiskaityti su A. K. firma „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., išmokėjimą iš kasos, o V. Z., žinodama, jog iš A. K. įsigyti dokumentai yra suklastoti bei netikri ir realiai sandoriai tarp A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b. ir UAB „T.“ nėra įvykę, UAB „T.“ patalpose, esančiose ( - ), 2003 m. birželio–gruodžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kasos išlaidų orderiais įformino 474 793,64 Lt (137 509,74 Eur) išmokėjimą iš UAB „T.“ kasos atsiskaityti grynais pinigais su A. K. firma „A.“ už neva suteiktas paslaugas ir parduotas prekes; 2003 m. kovo–birželio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, kasos išlaidų orderiais įformino 177 900 Lt (51 523,40 Eur) išmokėjimą iš UAB „T.“ kasos atsiskaityti grynais pinigais su UAB „E.“ už neva suteiktas paslaugas ir parduotas prekes; 2003 m. spalio–2004 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, kasos išlaidų orderiais įformino 195 903,02 Lt (56 737,44 Eur) išmokėjimą iš UAB „T.“ kasos atsiskaityti grynais pinigais su UAB I. a. b. už neva suteiktas paslaugas ir parduotas prekes, t. y. iš viso kasos išlaidų orderiais įformino 848 596,66 Lt (245 770,58 Eur) išmokėjimą iš UAB „T.“ kasos, neva skirtų atsiskaityti grynais pinigais su A. K. firma „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., kuriuos pagal pirmiau nurodytus kasos išlaidų orderius iš UAB „T.“ kasos T. Z. paėmė grynaisiais; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš UAB „T.“ kasos paimtus 848 596,66 Lt (245 770,58 Eur) T. Z. panaudojo ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytiems asmeniniams poreikiams tenkinti, ir taip, padedant V. Z. bei A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariams A. K., R. A. , V. J. ir kitiems ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems tos pačios organizuotos grupės nariams, pasisavino jo žinioje buvusį, UAB „T.“ priklausantį didelės vertės turtą – 848 596,66 Lt (245 770,58 Eur).

8Taip pat T. Z. ir V. Z. buvo kaltinami pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu ir su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K. , R. A. , V. J. ir kitais nenustatytais, 2003 m. sausio–2004 m. balandžio mėn., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami vieninga tyčia, suklastojo tikrus ir pagamino netikrus dokumentus bei juos panaudojo, o būtent: A. K. įrašius į A. K. firmos „A.“ PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius, 2003 m. balandžio 21 d., 2003 m. birželio 17 d. sutartis dėl etikečių gamybos, 2003 m. liepos 2 d., 2003 m. liepos 10 d., 2003 m. liepos 18 d., 2003 m. liepos 28 d. priėmimo–perdavimo aktus, 2003 m. rugpjūčio 18 d. sutartį dėl reklaminių skrajučių gamybos, 2003 m. rugsėjo 30 d., 2003 m. lapkričio 5 d., 2003 m. lapkričio 27 d. priėmimo–perdavimo aktus; UAB „E.“ PVM sąskaitą faktūrą ir prie jos pridedamus kasos pajamų, pinigų priėmimo kvitus, 2002 m. gruodžio 11 d. susitarimą dėl paslaugų teikimo; UAB I. a. b. PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius, taip pat 2003 m. kovo 24 d. bendradarbiavimo sutartį, 2003 m. balandžio 7 d., 2003 m. balandžio 28 d. priėmimo–perdavimo aktus, 2002 m. gruodžio 11 d. susitarimą dėl paslaugų teikimo; UAB I. a. b. PVM sąskaitas faktūras, prie jų pridedamus kasos pajamų orderius, taip pat 2003 m. kovo 24 d. bendradarbiavimo sutartį, 2003 m. balandžio 7 d., balandžio 28 d. priėmimo–perdavimo aktus, 2002 m. gruodžio 11 d. susitarimą dėl paslaugų teikimo, melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „T.“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 1 169 258,17 Lt (338 640,57 Eur) ir, A. K. nurodymu, A. B. , kaip UAB „E.“ direktoriui, V. J. bei R. A. , kaip UAB I. a. b. direktoriams, L. M. , kaip UAB I. a. b. finansininkei, patvirtinus parašais UAB „E.“, UAB I. a. b. dokumentuose surašytus žinomai melagingus duomenis, A. K. , kaip A. K. firmos „A.“ savininkas, patvirtino parašais A. K. firmos „A.“ dokumentus ir visus šiuos suklastotus tikrus ir pagamintus netikrus A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b. dokumentus perdavė T. Z. ir V. Z. ; T. Z., žinodamas, kad realiai pirmiau nurodytos įmonės UAB „T.“ jokių paslaugų ir prekių nepardavė, nurodė UAB „T.“ direktoriui V. Z. (Z.) pasirašyti A. K. pateiktas sutartis bei priėmimo perdavimo aktus ir vyr. buhalterei V. Z. pasirašyti PVM sąskaitas faktūras bei kasos pajamų orderius; V. Z. , žinodama, kad sandoriai tarp A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b. ir UAB „T.“ nėra įvykę, pasirašė A. K. firmos „A.“ PVM sąskaitas faktūras, UAB I. a. b. kasos pajamų orderius; V. Z. , nežinančiam, kad sandoriai tarp A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b. ir UAB „T.“ nėra įvykę, ir T. Z., kaip UAB „T.“ gamybos direktoriui, pasirašius pirmiau įvardytus dokumentus, taip T. Z. suklastojo tikrus ir pagamino netikrus dokumentus; toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su V. Z. , T. Z. minėtus pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus 2003 m. sausio–2004 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė į UAB „T.“ buhalteriją ir nurodė vyr. finansininkei V. Z. įtraukti šiuos dokumentus į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą – taip juos panaudojo, o V. Z. įtraukė juos į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą; taip šių suklastotų dokumentų pagrindu iš UAB „T.“ kasos paimta iš viso 848 596,66 Lt (245 770,58 Eur) ir UAB „T.“ padaryta didelė materialinė žala.

9Taip pat T. Z. ir V. Z. buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo, kad, veikdami bendrininkų grupe kartu ir su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K. , R. A., V. J. ir kitais nenustatytais, 2003 m. sausio–2004 m. balandžio mėn., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami vieninga tyčia, apgaule UAB „T.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 194 517,87 Lt PVM (56 336,27 Eur), o būtent: T. Z., A. K. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T.“ parduotas paslaugas bei prekes ir taip sumažinti UAB „T.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną PVM, T. Z. sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir, veikdamas kartu su V. Z. , pateikė A. K. UAB „T.“ rekvizitus, nurodė, kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose, kaip tariamai parduodamos UAB „T.“, o A. K. į jo paties suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų blankus ir prie jų pridedamus dokumentus įrašė arba (ir) kompiuterine technika atspausdino melagingus duomenis apie minėtų įmonių tariamai UAB „T.“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 1 275 172,56 Lt (369 315,50 Eur), iš jų – 194 517,87 Lt (56 336,27 Eur) PVM; A. B. , kaip UAB „E.“ direktoriui, V. J. bei R. A., kaip UAB I. a. b. direktoriams, L. M. , kaip UAB I. a. b. finansininkei, T. D., kaip UAB „Te.“ direktoriui, A. K. nurodymu, patvirtinus parašais šiuos dokumentus, A. K. , kaip A. K. firmos „A.“ savininkas, patvirtino savo parašu, ir visus minėtus suklastotus A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ dokumentus pateikė T. Z. ir V. Z. , o T. Z., žinodamas, kad realiai minėtos įmonės UAB „T.“ jokių paslaugų ir prekių nepardavė, nurodė UAB „T.“ direktoriui V. Z. pasirašyti A. K. pateiktas sutartis ir priėmimo–perdavimo aktus bei vyr. finansininkei V. Z. – pasirašyti PVM sąskaitas faktūras ir kasos pajamų orderius, o šiems pasirašius, T. Z. , kaip UAB „T.“ gamybos direktorius, pasirašė A. K. firmos „A.“ PVM sąskaitas; T. Z. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas kartu su V. Z., minėtus pagamintus netikrus ir suklastotus tikrus dokumentus 2003 m. sausio–2004 m. balandžio mėn., tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, pateikė į UAB „T.“ buhalteriją ir nurodė UAB „T.“ vyr. finansininkei V. Z. įtraukti juos į buhalterinę apskaitą bei PVM deklaracijas, o ši, žinodama, kad iš A. K. įsigytose A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ PVM sąskaitose faktūrose ir kituose dokumentuose nurodytos paslaugos ir prekės realiai UAB „T.“ parduotos nebuvo ir šios PVM sąskaitos faktūros bei kiti dokumentai yra suklastoti, įtraukė juos į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir į UAB „T.“ PVM deklaracijas ir šias deklaracijas pateikė valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus apskrities skyriaus darbuotojams – taip apgaule UAB „T.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 194 517,87 Lt (56 336,27 Eur) PVM.

10Taip pat V. Z. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2003 m. vasario–2004 m. balandžio mėn., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, o būtent, žinodama, kad sandoriai tarp A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ ir UAB „T.“ nėra įvykę, žinomai suklastotose PVM sąskaitose faktūrose išskirtas PVM sumas įtraukė į UAB „T.“ PVM deklaracijų pirkimo PVM atskaitą – užpildė UAB „T.“ 2003 m. sausio, balandžio, gegužės, liepos, rugsėjo, lapkričio, 2004 m. vasario, kovo mėn. PVM deklaracijas, šių deklaracijų – skilties „Pirkimo (importo) PVM“ 40 eilutėje nurodydama 194 517,87 Lt (56 336,27 Eur) didesnę pirkimo PVM sumą, negu UAB „T.“ realiai buvo sumokėjusi įsigytų paslaugų ir prekių pirkimo PVM minėtais mėnesiais, o skilties „Mokėtina į biudžetą PVM suma“ 14 eilutėje sumažindama 194 517,87 Lt (56 336,27 Eur) UAB „T.“ valstybės biudžetui mokėtiną PVM sumą ir, kaip UAB „T.“ vyr. buhalterė, patvirtino parašais šias deklaracijas, taip suklastojo tikrus dokumentus; V. Z. , toliau tęsdama nusikalstamą veiką, šias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams ir taip panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to į valstybės biudžetą buvo sumokėta 194 517,87 Lt (56 336,27 Eur) mažiau PVM, valstybės biudžetui padaryta didelė – 194 517,87 Lt (56 336,27 Eur) – žala.

11Taip pat T. Z. ir V. Z. buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kad veikdami bendrininkų grupe kartu ir su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais A. K. , R. A. ir kitais nenustatytais, 2003 m. sausio–2005 m. spalio mėn., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdami vieninga tyčia, apgaule UAB „T.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – sumokėti į valstybės biudžetą 39 081 Lt (11 318,64 Eur) pelno mokesčio, o būtent: T. Z. , A. K. pasiūlius už ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti jo vadovaujamai UAB „T.“ PVM sąskaitų faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „T.“ parduotas paslaugas bei prekes ir taip sumažinti UAB „T.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį, (T. Z.) sutiko tokius žinomai suklastotus dokumentus iš A. K. įsigyti ir įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą ir, veikdamas kartu su V. Z. , pateikė A. K. UAB „T.“ rekvizitus, nurodė, kokios paslaugos ir prekės turėtų būti nurodytos minėtose PVM sąskaitose faktūrose, kaip tariamai parduodamos UAB „T.“; A. K. , toliau tęsdamas nusikalstamą veiką, iš T. Z. ir V. Z. gautus duomenis apie tariamai UAB „T.“ parduotas paslaugas ir prekes iš viso už 307 436,02 Lt (89 039,63 Eur) bei tariamą atsiskaitymą, įrašė ir kompiuterine technika atspausdino į minėtos organizuotos grupės narių faktiškai valdomų ir realiai jokios veiklos nevykdančių UAB „E.“ ir UAB I. a. b. vardu įsigytų PVM sąskaitų faktūrų, kasos pajamų orderių blankus bei juos lydinčius dokumentus, kuriuos A. K. nurodymu A. B. , kaip UAB „E.“ direktoriui, R. A., kaip UAB I. a. b. direktoriui, patvirtinus parašais UAB „E.“, UAB I. a. b. dokumentus A. K. perdavė T. Z. ir V. Z., kurie žinodami, kad realiai minėtos įmonės UAB „T.“ jokių paslaugų ir prekių nepardavė, pasirašė šiuos suklastotus dokumentus ir 2003 m. sausio–2004 m. vasario mėn. pateikė juos UAB „T.“ buhalterijai, o T. Z. , žinodamas, kad A. K. pateiktose UAB „E.“ ir UAB I. a. b. PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės realiai UAB „T.“ parduotos nebuvo ir šios yra suklastotos, nurodė V. Z. juos įtraukti į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą bei pelno mokesčio deklaracijas, o V. Z. , toliau tęsdama nusikalstamą veiką, įtraukė jas į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir UAB „T.“ 2003, 2004 m. metines pelno mokesčio deklaracijas, šių deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodydama 260 539 Lt (75 457,31 Eur) mažesnį apmokestinamąjį pelną bei 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodydama 39 081 Lt (11 318,64 Eur) mažesnį mokėtiną pelno mokestį, taip 39 081 Lt (11 318,64 Eur) sumažindama valstybės biudžetui mokėtiną pelno mokestį ir šias deklaracijas pateikė Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriaus, esančio Vilniuje, Šermukšnių g. 4, darbuotojams, dėl jų apgaulės pagal UAB „T.“ pateiktas pelno mokesčio deklaracijas už 2003, 2004 m. gavus 39 081 Lt (11 318,64 Eur) mažesnį pelno mokestį, T. Z. ir V. Z. , veikdami bendrininkų grupe kartu ir su A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuotos grupės nariais – A. K. , R. A. – ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais tos pačios organizuotos grupės nariais, apgaule UAB „T.“ naudai panaikino didelės vertės turtinę prievolę – į valstybės biudžetą sumokėti 39 081 Lt (11 318,64 Eur) pelno mokesčio.

12Taip pat V. Z. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2 dalį tuo, kad 2004 m. sausio–2005 m. spalio mėn., Vilniuje, tiksliau ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir vietoje, veikdama vieninga tyčia, suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo suklastotus dokumentus, o būtent, žinodama, kad pagal UAB „E.“ PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius, 2002 m. gruodžio 11 d. susitarimą dėl paslaugų teikimo, UAB I. a. b. 2004 m. vasario 10 d., 2004 m. vasario 18 d., 2004 m. vasario 26 d. PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius sandoriai ir atsiskaitymas su UAB „E.“, UAB I. a. b. nėra įvykę, įtraukė šiuos žinomai suklastotus dokumentus į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, jų duomenis įskaitydama, kaip sąnaudas, mažinančias apmokestinamąjį pelną, ir užpildė pelno mokesčio deklaracijas už 2003, 2004 m. juose nurodydama melagingus duomenis: deklaracijų 77 eilutėje „bendras mokestinio laikotarpio veiklos (be pozityviųjų pajamų) rezultatas – pelnas (nuostolis)“ nurodydama 260 539 Lt (75 457,31 Eur) mažesnį apmokestinamąjį pelną, o 112 eilutėje „Apskaičiuota pelno mokesčio suma, mokėtina į biudžetą“ nurodydama 39 081 Lt (11 318,64 Eur) mažesnį mokėtiną pelno mokestį ir patvirtino šiuos dokumentus savo parašais, taip suklastojo tikrus dokumentus; toliau tęsdama nusikalstamą veiką, pateikusi Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos Vilniaus skyriui, UAB „T.“ pelno mokesčio deklaracijas už 2003, 2004 m., panaudojo suklastotus dokumentus, dėl to į valstybės biudžetą buvo sumokėta 39 081 Lt (11 318,64 Eur) mažiau pelno mokesčio ir taip Lietuvos Respublikos biudžetui padaryta didelė – 39 081 Lt (11 318,64 Eur) – žala.

13Taip pat V. Z. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1 dalį tuo, kad būdama UAB „T.“ vyr. buhaltere, atsakinga už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė 2003–2004 m. UAB „T.“ buhalterinę apskaitą, t. y. pažeisdama 1992 m. sausio 18 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos pagrindų įstatymo Nr. I-2654 10 straipsnio 1 dalies, 4 straipsnio ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (Nr. IX-574) 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, 2003–2004 m., žinodama, kad tarp A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ ir UAB „T.“ realiai neįvyko jokių ūkinių operacijų ar ūkinių įvykių, į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą įtraukė A. K. suburtos ir vadovaujamos organizuos grupės narių A. K. , R. A. , V. J. suklastotus ir pateiktus: A. K. firmos „A.“ PVM sąskaitas faktūras ir prie jų pridedamus kasos pajamų orderius, 2003 m. rugpjūčio 18 d. sutartį dėl reklaminių skrajučių gamybos, 2003 m. rugsėjo 30 d. priėmimo–perdavimo aktą; UAB „E.“ PVM sąskaitą faktūrą ir prie jos pridedamus kasos pajamų orderius, pinigų priėmimo kvitus; UAB I. a. b. PVM sąskaitas faktūras; UAB „Te.“ PVM sąskaitas faktūras, kuriuose buvo nurodyti melagingi duomenys, kad UAB „T.“ pirko prekes iš A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ ir už jas apmokėjo; dėl to nebuvo galima iš dalies nustatyti tikrosios UAB „T.“ 2003–2004 m. veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

14Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiasis prokuroras Marijus Valantiejus prašo panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. vasario 12 d. išteisinamąjį nuosprendį ir palikti galioti Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. apkaltinamąjį nuosprendį be pakeitimų.

15Prokuroro teigimu, išteisinamasis nuosprendis grindžiamas tik subjektyviais išteisintųjų T. Z., V. Z. parodymais, nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. apklausos pasikeitusiais liudytojo A. K. parodymais bei specialisto išvadomis, kurios, pasak paties teismo, nei patvirtina, nei paneigia T. Z. parodymų, kad reklamos ir rinkodaros paslaugų pirkimo sandoriai buvo realūs. Apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir visiškai nemotyvuodamas nepripažino įrodymais: liudytojų R. A. , V. J. , A. B. bei T. D. parodymų, A. K. parodymų, 2007 m. spalio 19 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, specialisto išvados Nr. 5-1/20, kitų teismų baudžiamosiose bylose priimtų įsiteisėjusių sprendimų. Pirmosios instancijos teisme ištirti įrodymai, anot prokuroro, patvirtina, kad A. K. faktiškai vadovaujamos įmonės realios veiklos nevykdė, prekių ir paslaugų UAB „T.“ nesuteikė bei apmokėjimų už prekes ir paslaugas iš UAB „T.“ negavo. Liudytojas R. A.nurodė, kad UAB I. a. b. realiai neatlikdavo paslaugų ir neperduodavo prekių, įrašytų PVM sąskaitose faktūrose; pagal pateiktus dokumentus jokių pinigų negavo, jam juos davė pasirašyti A. K.; UAB „T.“ A. K. išrašydavo fiktyvius dokumentus nuo UAB I. a. b. ir nuo kitų įmonių; šiai įmonei UAB I. a. b. ir kitos A. K. valdomos įmonės jokių paslaugų neperdavė, o buvo tik išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Liudytojas V. J. nurodė, kad PVM sąskaitose faktūrose buvo nurodomi įvairūs prekių ir paslaugų įsigijimo ir pardavimo sandoriai, tačiau realiai jokių paslaugų ar prekių (taip pat ir UAB „T.“) jis neįsigijo ir nepardavė bei paslaugų nesuteikė. Liudytojas A. B. parodė, kad pagal UAB „E.“ sąskaitą faktūrą serija Nr. 3165456 realiai jokių prekių ar paslaugų jis UAB „T.“ neperdavė; kasos pajamų orderiuose pasirašė asmeniškai, o juos jau atspausdintus padavė A. K. ; pagal juos realiai jokių pinigų jam nei šios įmonės atstovai, nei A. K. nedavė ir jų visiškai nematė. Liudytojas T. D. nurodė, kad pagal pateiktas sąskaitas faktūras realiai UAB „Te.“ jokių prekių ar paslaugų nepardavė. A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas pas ikiteisminio tyrimo pareigūną ir teisėją bei teisme nurodė, kad UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ bei A. K. firma „A.“ realiai veiklos nevykdė, t. y. jokių paslaugų ar prekių UAB „T.“ neperdavė; tik 2006 m. birželio 27 d. apklausoje A. K. pakeitė parodymus ir nurodė, kad prekes UAB „T.“ pristatė asmeniškai.

16Kasatorius nurodo, kad priešingai apeliacinės instancijos teismo argumentams 2007 m. spalio 19 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo metu gauti duomenys patvirtina, jog 2003–2004 m. UAB „T.“ įtraukė į buhalterinę apskaitą galbūt suklastotus UAB „E.“, UAB I. a. b., A. K. firmos „A.“, UAB „Te.“ vardu išrašytus buhalterinės apskaitos dokumentus. Pagal šiuos dokumentus tarp UAB „T.“ ir neteisėtai veiklai nuslėpti naudotų įmonių buvo imituojami atsiskaitymai grynaisiais, išrašant kasos pajamų orderius. Surinkti duomenys leidžia manyti, kad iš UAB „T.“ neteisėtai buvo pasisavinta 1 275 172,56 Lt suma, iš kurios 194 517,87 Lt PVM, pasidalinta nusikalstamos veikos bendrininkų. Operatyvinio tyrimo veiksmų atlikimo protokolas patvirtina kitus pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, kuriais nustatyta, kad UAB „T.“ iš A. K. vadovaujamų įmonių prekių ir paslaugų negavo, už juos realiai nebuvo atsiskaityta. Prokuroro nuomone, įrodymu nepagrįstai nepripažintas 2007 m. spalio 19 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, juo nesiremta ir tai niekaip nemotyvuota.

17Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino pirmosios instancijos teismo posėdyje, atliekant įrodymų tyrimą, tirtų Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo priimtų nuosprendžių: 2009 m. birželio 26 d. – dėl V. J. ir R. A. pripažinimo kaltais dėl apgaulingo UAB I. a. b. apskaitos tvarkymo, dėl įsteigimo ir vadovavimo UAB I. a. b., kuri buvo naudojama neteisėtai įmonių veiklai nuslėpti; 2006 m. kovo 22 d. – dėl A. B. pripažinimo kaltu dėl apgaulingo UAB „E.“ apskaitos tvarkymo, buhalterinių dokumentų klastojimo, dėl įsteigimo ir vadovavimo UAB „E.“, kuri buvo naudojama neteisėtai įmonių veiklai nuslėpti; 2006 m. rugsėjo 5 d. – dėl T. D. pripažinimo kaltu dėl apgaulingo UAB „Te.“ apskaitos tvarkymo, buhalterinių dokumentų klastojimo, dėl įsteigimo ir vadovavimo UAB „Te.“, kuri buvo naudojama neteisėtai įmonių veiklai nuslėpti.

18Kasatorius detaliai cituoja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio motyvaciją dėl specialisto išvados Nr. 5-1/20, pateiktos ikiteisminio tyrimo metu atlikus UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą už laikotarpį nuo 2003 m. sausio 1 d. iki 2004 m. kovo 31 d., vertinimo, nepripažinimo tinkamu įrodymu, tyrimo atlikimo metodikos, išvados neteisingumo ir teigia, kad nenurodoma, kokia tyrimo metodika teismas vadovaujasi vertindamas minėtos specialisto išvados pagrįstumą. Prokuroro nuomone, nepagrįstas teismo teiginys, kad supainiotos teisėsaugos institucijų ir specialistų funkcijos. Pagal BPK 89 straipsnio 1 dalį, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – FNTT) specialistų atliekamų ūkinės finansinės veiklos tyrimo nuostatų (toliau – Nuostatai) 4.12, 32 , 34, 35 punktus, taip pat, įvertinus teismų praktiką, kad apgaulingo buhalterinės apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014), specialistei, kaip asmeniui, turinčiam reikiamų specialių (finansinių, ekonominių) žinių, 2005 m. rugsėjo 7 d. užduotimi atlikti objektų tyrimą bei pateikti specialisto išvadą pagrįstai užduoti klausimai: kokie norminiai aktai buvo pažeisti įtraukiant į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą UAB I. a. b., UAB „E.“, UAB „Te.“, A. K. firmos „A.“ PVM sąskaitas faktūras; kas atsakingas dėl UAB I. a. b., UAB „E.“, UAB „Te.“, A. K. firmos „A.“ PVM sąskaitų faktūrų įtraukimo į UAB „T.“ buhalterinę apskaitą. Prokuroro teigimu, tik asmuo, turintis specialių žinių gali tiksliai ir motyvuotai atsakyti, kokie buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti ir kas, atsižvelgiant į buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus, UAB „T.“ vidinius teisės aktus, yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, t. y. PVM sąskaitų faktūrų apskaitymą įmonės buhalteriniuose dokumentuose.

19Prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d. nutartimi buvo paskirta UAB „T.“ buhalterinė finansinė ekspertizė, 2013 m. lapkričio 6 d. nutartimi buvo paskirta papildoma buhalterinė finansinė ekspertizė. Byloje pateikti: 2013 m. sausio 28 d. ekspertizės aktas Nr. 11-493 (12), 11-151 (13) bei, nuteistajam T. Z. pateikus papildomus UAB „T.“ dokumentus ir atlikus papildomą UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, 2014 m. kovo 12 d. ekspertizės aktas Nr. 11-3131 (13). Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas paskyrė papildomą UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos ekspertizę neišsiaiškinęs, ar T. Z. pateikti UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentai nėra suklastoti, kodėl minėti, nuteistuosius teisinantys duomenys, atsirado tik apeliacinės instancijos teisme, kodėl dokumentai nebuvo paimti ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas įmonės patalpose, nuteistųjų gyvenamosiose ir kitose vietose.

20Kasatorius cituoja pirmiau nurodytus ekspertizių aktus ir apeliacinės instancijos teismo išvadą jų pagrindu, kad buhalterinių finansinių tyrimų ekspertui ištyrus ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktus UAB „T.“ buhalterinės apskaitos dokumentacijos fragmentus, bet ir tyrimui reikalingą buhalterinės apskaitos dokumentų visetą, ekspertas priėjo prie išvados, jog UAB „T.“ pagamintos produkcijos kiekis atitinka UAB „T.“ iš A. K. firmos „A.“ ir UAB „Te.“ pirktų kamštelių ir etikečių kiekį, o atlikto įrodymų tyrimo metu surinktų ir išnagrinėtų įrodymų, taip pat kitų įrodymų, išnagrinėtų teismuose, visetas (buhalterinių finansinių ekspertizių išvados, T. Z. , V. Z. , A. K. parodymai) visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, kad sandoriai tarp UAB „T.“ ir A. K. firmos „A.“ bei UAB „Te.“ dėl kamštelių ir etikečių pirkimo–pardavimo realiai neįvyko, priešingai – minėtų įrodymų, kurių nepaneigia jokie kiti byloje esantys įrodymai, visetas patvirtina, kad sandoriai dėl kamštelių ir etikečių pirkimo–pardavimo realiai įvyko. Prokuroro nuomone, tokios išvados padarytos neįvertinus aplinkybės, jog UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ bei A. K. firmos „A.“ atsakingi asmenys klastojo buhalterinius dokumentus (nustatyta kitose baudžiamosiose bylose), jog šios įmonės nevykdė realios veiklos. Apeliacinės instancijos teismas, anot prokuroro, skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai nurodo, kad net ir nustačius kitose bylose dokumentų klastojimą ir PVM grobstymą, nėra surinkta įrodymų apie T. Z. ir V. Z. bendrininkavimą su A. K. ar kitais asmenimis, nors pirmosios instancijos teisme atliktų įrodymų tyrimo metu nustatyta, kad T. Z. ir V. Z. A. K. trumposiomis žinutėmis nurodydavo, kokias sumas įrašyti ir kokiomis datomis išrašyti klastojamas PVM sąskaitas faktūras. Taigi, iš bylos duomenų matyti, kad tiek T. Z. , tiek V. Z. suprato, jog disponuoja A. K. suklastotais dokumentais, ir norėjo taip veikti, t. y. panaudoti suklastotus dokumentus pasisavinant PVM.

21Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinis skundas atmestinas.

22Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis)

23Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas ir (ar) apeliacinės instancijos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (remiasi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytomis), taip pat negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis, nes atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija.

24Kasaciniame skunde prokuroras iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos teismo argumentais, pagrindžiančiais išteisinamojo nuosprendžio dėl T. Z. ir V. Z. priėmimą. Prokuroro teigimu, apeliacinės instancijos teismas pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnis), nes išteisinamąjį nuosprendį grindė subjektyviais išteisintųjų T. Z. , V. Z. parodymais, tik nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. apklausos pasikeitusiais ir nepatikimais liudytojo A. K. parodymais, 2013 m. sausio 28 d. ekspertizės aktu Nr. 11-493(12), 11-151(13), 2014 m. kovo 12 d. ekspertizės aktu Nr. 11-3131(13), kuriuose pateiktos išvados nei patvirtina, nei paneigia UAB „T.“ sandorių realumo. Be to, prokuroro nuomone, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai ir visiškai nemotyvuotai nepripažino įrodymais: liudytojų R. A., V. J. , A. B. bei T. D. parodymų, A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, 2007 m. spalio 19 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokolo, specialisto išvados Nr. 5-1/20, kitų teismų baudžiamosiose bylose priimtų įsiteisėjusių nuosprendžių, kuriais pripažinta, kad UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ bei A. K. firmos „A.“ atsakingi asmenys klastojo buhalterinius dokumentus (nustatyta kitose baudžiamosiose bylose) ir kad šios įmonės nevykdė realios veiklos.

25Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, remdamasis subjektyviais išteisintųjų T. Z. ir V. Z. parodymais, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles.

26Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, spręsdamas dėl T. Z. ir V. Z. kaltės, teismas vertino ir T. Z. , ir V. Z. parodymus, kurie viso baudžiamojo proceso metu neigė savo kaltę, nurodydami, kad inkriminuoti UAB „T.“ ir A. K. firmos „A.“, UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“ sandoriai buvo realūs, prekės ir paslaugos pagal juos gautos ir už jas atsiskaityta su A. K. . Pabrėžtina, kad vertindami asmenų, kurie neperspėjami dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, parodymus, teismai turi skirti didesnį dėmesį jų savarankiškumui, objektyvumui, patikimumui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-178/2012, 2K-276-976/2015), tačiau remdamiesi kaltinamųjų, nuteistųjų, išteisintųjų, asmenų, kuriems baudžiamoji byla, nutraukta parodymais arba motyvuotai juos atmesdami, jokių įrodinėjimo taisyklių nepažeidžia.

27Kitas kasacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas nevertino liudytojo A. K. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, t. y. išteisinamąjį nuosprendį grindė tik nuo 2006 m. rugsėjo 27 d. apklausos pasikeitusiais ir nepatikimais liudytojo A. K. parodymais.

28Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, teismas vertino skirtingais baudžiamojo proceso etapais duotus liudytojo A. K. parodymus, taip pat jų kaitą. Išteisinamajame nuosprendyje, laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 331 straipsnio 2 dalies reikalavimų, buvo argumentuotai pasisakyta dėl to, kad ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu (iki 2006 m. rugsėjo 27 d.) A. K. davė kitokius parodymus dėl jo įsteigtų įmonių veiklos (jos fiktyvumo), tačiau šiam liudytojui parodžius būtent UAB I. a. b. PVM sąskaitas faktūras, jis nurodė, jog sandoriai su UAB ,,T.“ buvo realūs (T. 5, b. l. 59). Tokie ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai atitiko liudytojo A. K. parodymus, duotus teisme. Paminėtina, kad nuosprendį grįsti A. K. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo pareigūnams (pavyzdžiui, 2005 m. birželio 30 d., 2004 m. rugpjūčio 2, 5 d., 2005 m. lapkričio 22 d., 2006 m. balandžio 13 d.), apskritai negalima, jie gali būti perskaityti pagal BPK 276 straipsnio 4 dalį tik siekiant patikrinti kitus bylos įrodymus. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad nei nurodytų apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūnus metu, nei 2004 m. rugpjūčio 5 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu A. K. apskritai nedavė parodymų būtent dėl sandorių su UAB „T.“ ir, kaip minėta, tik 2006 m. rugsėjo 27 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu A. K. davė parodymus dėl UAB ,,I. a. b.“ suteiktų prekių ir paslaugų UAB „T.“, patvirtindamas sandorių realumą. Pagal šios baudžiamosios bylos medžiagą, atskirtame ikiteisminiame tyrime A. K., kaip įtariamasis, vėliau atsisakydavo duoti parodymus dėl sandorių, susijusių su UAB „T.“ ir A. K. firma „A.“, UAB „E.“, UAB ,,I. a. b.“, UAB „Te.“ (T. 5, b. l. 69, 71). Teisminio šios baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu A. K. toliau teigė, kad prekės ir paslaugos pagal sandorius, jam pačiam perduodant, buvo teikiamos UAB „T.“ (T. 8, b. l. 72–75, 198–203). Taigi, įvertinus tokias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pirmosios instancijos teismo teisiamajame ir apeliacinės instancijos teismo posėdžiuose liudytojo A. K. duotais parodymais, kad UAB „T.“ buvo tiekiamos prekės (kamšteliai, etiketės, reklaminės skrajutės) ir kitos paslaugos, už tai realiai buvo atsiskaitoma, o pinigus jis gaudavo ir paimdavo per A. K. firmą „A.“.

29Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas nustatyti, ar sandoriai buvo fiktyvūs, nepagrįstai nesivadovavo specialisto išvada, pateikta ikiteisminio tyrimo metu, o rėmėsi apeliacinio proceso metu paskirtų ekspertizių išvadomis.

30Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų patikrinti ir įvertinti specialistui ar ekspertui pateiktos medžiagos išsamumą, pakankamumą ir kokybiškumą; ekspertui ar specialistui pateiktų pradinių duomenų teisingumą; ekspertui ar specialistui pateiktos medžiagos ištyrimo visapusiškumą; taikytų metodų mokslinį pagrįstumą ir tinkamumą; atsakyti į klausimą, ar ekspertas ar specialistas neviršijo savo specialių žinių ribų ir ar nesprendė klausimų, kurie viršija jų kompetencijos ribas (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005). Taigi, skirtingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas aiškiai pagrindė, kodėl jis skiria ekspertizes (T. 8, b. l. 208–236; T. 9, b. l. 172–200). Iš apeliacinės instancijos teismo sprendimo matyti, kad apeliacinės instancijos teismas motyvuotai nurodė, kodėl nesivadovauja specialisto išvada Nr. 5-1/20, spręsdamas klausimą dėl sandorių fiktyvumo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, specialistui buvo pateikti klausimai, užduotyje nurodant, kad tyrimo metu yra nustatyta, jog UAB „T.“ sudaryti sandoriai su nurodytomis įmonėmis yra fiktyvūs. Taigi specialisto nebuvo prašoma pasisakyti dėl to, ar atitinkami sandoriai galėjo būti realūs ar ne. Specialistui buvo pavesta nustatyti, kokie norminiai aktai buvo pažeisti fiksuojant fiktyvius sandorius ir įtraukiant atitinkamus dokumentus į buhalterinę apskaitą, kokia žala yra padaryta valstybės biudžetui ir ar dėl to galima visiškai ar iš dalies nustatyti įmonės veiklą, turtą, kapitalą ir įsipareigojimų dydį (T. 3, b. l. 163–165). Specialistas atsakė į užduotus klausimus, netirdamas klausimo dėl sandorių tikrumo (ar fiktyvumo), bet preziumuodamas, kad sandoriai yra fiktyvūs, nes taip jam buvo nurodyta užduotyje (T. 3, b. l. 171–177).

31Taigi, siekdamas nustatyti visas reikšmingas aplinkybes byloje bei pašalinti bet kokias abejones dėl UAB „T.“ sudarytų sandorių realumo, apeliacinės instancijos teismas paskyrė UAB „T.“ buhalterinę finansinę, o dėl tyrimui pateiktų dokumentų trūkumo ekspertei pateikus išvadas ne visais teismo nurodytais klausimais, ir papildomą buhalterinę finansinę ekspertizę (2013 m. sausio 28 d. Nr. 11-493(12), 11-151 (13) ir 2014 m. kovo 12 d. Nr. 11-3131(13). Kaip matyti iš bylos medžiagos, teismo paskirtos 2014 m. kovo 12 d. papildomos ekspertizės akto Nr. 11-3131(13) išvada yra ta, jog UAB „T.“ pagamintos produkcijos kiekis atitinka UAB „T.“ iš A. K. firmos „A.“ ir UAB „Te.“ pirktų kamštelių ir etikečių kiekį, taigi kamšteliai ir etiketės galėjo būti panaudotos UAB ,,T.“ produkcijai gaminti (T. 9, b. l. 208–209). Apeliacinės instancijos teismas, šią išvadą vertindamas kartu su kitais byloje surinktais duomenimis (T. Z. , V. Z. , A. K. parodymais ir kitais), padarė pagrįstą išvadą, kad įrodymų visetas visiškai paneigia pirmosios instancijos teismo išvadą, jog sandoriai tarp UAB „T.“ ir nurodytų įmonių dėl kamštelių ir etikečių pirkimo–pardavimo realiai neįvyko, priešingai – minėtų įrodymų, kurių nepaneigia kiti byloje esantys įrodymai, visetas patvirtina, kad sandoriai dėl kamštelių ir etikečių pirkimo–pardavimo realiai įvyko.

32Kita kasaciniame skunde minima šios ekspertizės išvada, kurioje nurodoma, kad pagal dokumentus UAB ,,T.“ iš UAB „E.“ ir UAB I. a. b. pirktų rinkotyros ir reklaminių paslaugų negalima susieti su UAB ,,T.“ pagamintos produkcijos kiekiu, nes jos iš karto buvo nurašytos į įmonės veiklos sąnaudas, apeliacinės instancijos teismo buvo motyvuotai įvertinta, kaip nei patvirtinanti, nei paneigianti šių konkrečių sandorių realumą, taip pat nei patvirtinanti, nei paneigianti nuteistojo T. Z. parodymus, kad reklaminių ir rinkotyros paslaugos buvo gautos, pinigai sumokėti.

33Kartu pažymėtina, kad priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde, specialisto išvadoje negali būti formuluojami atsakymai į klausimus, kas yra atsakingas už konkrečių įstatymų reikalavimų pažeidimus. Kasacinio skundo argumentas, kad tik asmuo, turintis specialių žinių, gali tiksliai ir motyvuotai atsakyti, kokie buhalterinę apskaitą reglamentuojantys teisės aktai buvo pažeisti ir kas, atsižvelgiant į buhalterinę apskaitą reglamentuojančius teisės aktus bei UAB „T.“ vidinius teisės aktus, yra atsakingas už įmonės buhalterinę apskaitą, neatitinka specialiųjų žinių panaudojimo baudžiamajame procese taisyklių, numatytų BPK ir aiškinamų kasacinio teismo praktikoje. Specialisto išvada gaunama tada, kai nusikalstamos veikos aplinkybėms nustatyti būtina atlikti tyrimą, kuriam reikalingos specialios žinios ir įgūdžiai (paprastai mokslo, technikos, meno ar kitų sričių). Specialisto pateikiami atsakymai į klausimą negali reikalauti teisiškai įvertinti nustatytus faktus ar konstatuoti asmens teisinę atsakomybę.

34Kartu pažymėtina, kad pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka valstybės institucijoms ir pareigūnams, kurie privalo siekti, kad būtų išsiaiškintos visos reikšmingos aplinkybės byloje. Jeigu pareigą įrodinėti turintys valstybės pareigūnai ir institucijos nesurenka neabejotinų kaltinamojo kaltės įrodymų, byloje surinkti duomenys, kuriais grindžiamas kaltinimas, yra prieštaringi, neišsamūs, neleidžia daryti patikimų išvadų dėl svarbių bylos aplinkybių, ir yra išnaudotos visos galimybės pašalinti abejones dėl kaltinamojo kaltumo, kaltinamasis teismo proceso metu turi būti išteisintas. Atsižvelgiant į tai, kasaciniame skunde nurodytos abejonės, kodėl dalis UAB „T.“ buhalterinių dokumentų buvo pateikta tik teisminio bylos nagrinėjimo metu, kodėl jie nebuvo rasti ir paimti ikiteisminio tyrimo metu bei pateikti tuo metu specialistui, atlikusiam UAB „T.“ ūkinės finansinės veiklos tyrimą, nepagrįstos, nes būtent prokuroras organizuoja ir vadovauja ikiteisminiam tyrimui, turi užtikrinti išsamų bylos aplinkybių ištyrimą, reikšmingų duomenų, pagrindžiančių jo pareikštą ir palaikomą teisme kaltinimą, surinkimą. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 208 straipsnio ir 286 straipsnyje nustatytos ekspertizės skyrimo tvarkos, manydamas, kad būtina atlikti UAB „T.“ finansinę ekspertizę bei papildomą finansinę ekspertizę, tokias skyrė ir rėmėsi gautais ekspertizių aktais.

35Taip pat apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde, įvertino liudytojų R. A. , V. J. , A. B. , T. D. parodymus, kuriais jie patvirtino buvę fiktyvūs A. K. įmonių direktoriai, tačiau teigė nieko nežinantys apie galbūt vykusį (paties A. K. vykdytą) prekių ir paslaugų teikimą UAB „T.“ pagal išrašytas PVM sąskaitas faktūras, taip pat kad tokių aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė ir 2007 m. spalio 19 d. protokolas dėl operatyvinių veiksmų atlikimo, kuriame nurodyta, kad operatyvinio tyrimo metu negauta duomenų dėl to, ar UAB „E.“, UAB I. a. b., UAB „Te.“, A. K. firma „A.“ suteikė kokias nors prekes ir paslaugas UAB „T.“ (T. 1, b. l. 15). Iš bylos medžiagos matyti, kad tokių aplinkybių nei patvirtino, nei paneigė ir prie 2007 m. spalio 19 d. protokolo dėl operatyvinių veiksmų atlikimo pridėtos suvestinės (T. 1, b. l. 15–47), taigi apeliacinės instancijos teismas daro pagrįstą išvadą, kad tokia operatyvinio tyrimo metu surinkta informacija iš esmės nei patvirtina, nei paneigia liudytojo A. K. aiškinimų apie tai, kad jis, pasinaudodamas UAB ,,E.“, UAB ,I. a. b., UAB ,,Te.“, A. K. firmos ,,A.“ vardu išrašytais dokumentais, teikė UAB ,,T.“ prekes ir paslaugas, kurias įsigydavo iš kitų šaltinių be buhalterinės apskaitos dokumentų.

36Pažymėtina, kad prokuroro nurodyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo priimti nuosprendžiai: 2009 m. birželio 26 d. – dėl V. J. ir R. A. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį; 2006 m. kovo 22 d. – dėl A. B. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 2 dalį, 203 straipsnio 2 dalį; 2006 m. rugsėjo 5 d. – dėl T. D. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, 203 straipsnio 2 dalį, įvertinus bylos nagrinėjimo ribas (tik dėl tų kaltinamųjų ir dėl jiems pareikštų kaltinimų, dėl kurių baudžiamoji byla perduota negrinėti teisiamajame posėdyje, bei remiantis apeliacinių skundų argumentais), kaip pagrįstai nurodė apeliacinės instancijos teismas, neabejotinai nepagrindė būtent T. Z. ir V. Z. kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų (sukčiavimo, dokumentų klastojimo, apgaulingos apskaitos vedimo) padarymo. Nurodyti nuosprendžiai priimti dėl kitų asmenų padarytų nusikalstamų veikų (paminėtina, kad ne dėl jų sukčiavimo), kurių kaltės klausimas pakartotinai šioje byloje nesprendžiamas, o ikiteisminius tyrimus atskyrus, nagrinėjamoje byloje buvo vertinama ir pasisakoma tik dėl inkriminuotų nusikalstamų veikų konkretiems kaltinamiesiems.

37Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos (BK 2 straipsnio 4 dalis). Kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. BPK normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį, veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti, taip pat nesant pakankamai neabejotinų kaltės įrodymų byloje. Be to, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių nėra galimybės pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.). Taigi, apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Neįrodytas kaltumas tolygus įrodytam nekaltumui, tokia pozicija išreiškia nekaltumo prezumpcijos (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalis, BPK 44 straipsnio 6 dalis) taikymą baudžiamajame procese.

38BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė teismo kompetencija nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime BPK normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014). Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai kasacine tvarka apskųstame nuosprendyje ar nutartyje: teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015). Šioje byloje tokie pažeidimai nenustatyti, todėl prokuroro nesutikimas su apeliacinės instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismo sprendimą.

39Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 1, 2 dalių, atlikęs įrodymų tyrimą byloje bei išsamiai ir nešališkai juos įvertinęs, pagrįstai priėjo prie motyvuotos išvados, kad, esant tokiam įrodymų visetui, neįrodyta, jog byloje minimos prekės (kamšteliai, etiketės) ir paslaugos (rinkotyros ir reklaminės) UAB ,,T.“ nebuvo pateiktos, taip pat byloje nėra įrodyta, kad A. K. iš UAB ,,T.“ negavo skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje išvardytuose kasos pajamų orderiuose nurodytų pinigų sumų.

40Taigi, atžvelgiant į nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principų reikalavimus, taip pat teismo teisę ir pareigą vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kasacinio teismo teisėjų kolegija neturi teisinių argumentų konstatuoti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių baudžiamojo proceso pažeidimų, kurie sutrukdė priimti teisėtą ir pagrįstą sprendimą.

41Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, tenkinti prokuroro kasacinį skundą ir naikinti išteisinamąjį nuosprendį nėra teisinio pagrindo (BPK 369 straipsnis, 382 straipsnio 1 punktas).

42Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

43Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus vyriausiojo prokuroro Marijaus Valantiejaus kasacinį skundą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Taip pat šiuo nuosprendžiu panaikintas laikinasis nuosavybės teisių... 3. Panaikintu Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 13 d. nuosprendžiu T. Z.... 4. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjos Rimos Ažubalytės pranešimą,... 5. T. Z. buvo kaltinamas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį tuo,... 6. V. Z. buvo kaltinama pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 183... 7. tokie kaltinamųjų veiksmai pasireiškė tuo, kad T. Z. ir V. Z. , veikdami... 8. Taip pat T. Z. ir V. Z. buvo kaltinami pagal BK 300... 9. Taip pat T. Z. ir V. Z. buvo kaltinami pagal BK 182 straipsnio 2 dalį tuo,... 10. Taip pat V. Z. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2... 11. Taip pat T. Z. ir V. Z. buvo kaltinami pagal BK 182... 12. Taip pat V. Z. buvo kaltinama pagal BK 300 straipsnio 2... 13. Taip pat V. Z. buvo kaltinama pagal BK 222 straipsnio 1... 14. Kasaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo... 15. Prokuroro teigimu, išteisinamasis nuosprendis grindžiamas tik subjektyviais... 16. Kasatorius nurodo, kad priešingai apeliacinės instancijos teismo argumentams... 17. Kasaciniame skunde nurodoma, kad apeliacinės instancijos teismas neįvertino... 18. Kasatorius detaliai cituoja apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio... 19. Prokuroras nurodo, kad Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 15 d.... 20. Kasatorius cituoja pirmiau nurodytus ekspertizių aktus ir apeliacinės... 21. Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 22. Dėl įrodymų tyrimo ir vertinimo (BPK 20 straipsnio 5... 23. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 24. Kasaciniame skunde prokuroras iš esmės nesutinka su apeliacinės instancijos... 25. Kasaciniame skunde nurodoma, kad teismas, remdamasis subjektyviais... 26. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio matyti, kad, spręsdamas dėl... 27. Kitas kasacinio skundo argumentas yra tas, kad apeliacinės instancijos teismas... 28. Iš bylos medžiagos matyti, kad, priešingai nei nurodoma kasaciniame skunde,... 29. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad apeliacinės instancijos teismas, siekdamas... 30. Teismai, vertindami specialisto išvadą ar ekspertizės aktą, turėtų... 31. Taigi, siekdamas nustatyti visas reikšmingas aplinkybes byloje bei pašalinti... 32. Kita kasaciniame skunde minima šios ekspertizės išvada, kurioje nurodoma,... 33. Kartu pažymėtina, kad priešingai, nei nurodoma kasaciniame skunde,... 34. Kartu pažymėtina, kad pareiga įrodinėti baudžiamojoje byloje tenka... 35. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, priešingai nei nurodoma kasaciniame... 36. Pažymėtina, kad prokuroro nurodyti Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo... 37. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra... 38. BPK 20 straipsnio 2 ir 5 dalyse įtvirtinta išskirtinė... 39. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinės instancijos teismas,... 40. Taigi, atžvelgiant į nekaltumo prezumpcijos bei in dubio pro reo principų... 41. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad, nenustačius esminių baudžiamojo proceso... 42. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 43. Atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Antrojo baudžiamojo persekiojimo...