Byla 1A-125-744/2018
Dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Nijolės Matuzevičienės, Laisvydo Zederštremo (kolegijos pirmininkas) ir Virginijos Žindulienės, sekretoriaujant Jolantai Plungienei, dalyvaujant prokurorui Laurynui Butvidui, nuteistajam V. L., jo gynėjai advokatei Erikai Jasiūtei – Baranauskienei, nuteistajam V. S., jo gynėjai advokatei Nainai Lanzbergienei, nuteistiesiems D. E. ir M. E., jų gynėjui advokatui Sauliui Alysui, nuteistajam K. J., jo gynėjui advokatui Sauliui Zakarevičiui, nuteistajam E. Ž., jo gynėjui advokatui R. D.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. L., V. S., D. E., M. E., nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinius skundus dėl Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

3V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 3061 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų automobilių inscenizuoto eismo įvykio) – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl vieno automobilio inscenizuoto eismo įvykio) – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

4K. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje bei 189 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų automobilių inscenizuoto eismo įvykio) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

5E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje bei 189 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų automobilių inscenizuoto eismo įvykio) – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 2 metams 3 mėnesiams, pagal BK 189 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

6D. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 3061 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų automobilių inscenizuoto eismo įvykio) – laisvės atėmimu 2 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl vieno automobilio inscenizuoto eismo įvykio) – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 3 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

7V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 2 metams;

8M. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 3061 straipsnio 1 dalyje bei 182 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas: pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl dviejų automobilių inscenizuoto eismo įvykio) – laisvės atėmimu 2 metams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies jas sudedant ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 3 metams;

9civilinio ieškovo „E.“ Lietuvos filialo civilinis ieškinys tenkintas ir priteista šiai draudimo bendrovei iš kaltinamųjų V. L., K. J., E. Ž., D. E., V. S. ir M. E. solidariai 5 444,28 Eur žalos atlyginimo;

10civilinės ieškovės L. B. civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma iš kaltinamųjų K. J. ir E. Ž. priteisti 10 000 Eur turtinės žalos atlyginimą, atmestas.

11Teisėjų kolegija,

Nustatė

12I.

13Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

141.

15K. J., E. Ž., V. L., D. E. ir M. E. nuteisti už tai, kad V. L., D. E. ir M. E., veikdami bendrininkų grupėje kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, laikotarpyje nuo ne anksčiau kaip 2012 metų rugsėjo mėnesio ir ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 2 d., tikslus laikas nenustatytas, vykdydami nusikalstamos veikos organizatorių K. J. ir E. Ž. nurodymus, Kelmės rajone, Liolių seniūnijoje, ( - ), A. V. priklausančioje sodyboje, esančioje ( - ), A. J. priklausančioje sodyboje ir kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose, neteisėtai sunaikino – nutrynė, nušlifavo ir (ar) išpjovė automobilio ,,Toyota Prius“ kėbulo identifikavimo numerį ( - ), automobilio ,,BMW X5“ kėbulo identifikavimo numerį ( - ), automobilio ,,BMW 520D“ kėbulo identifikavimo numerį ( - ), automobilio ,,Audi A5“ kėbulo identifikavimo numerį ( - ), automobilio ,,BMW 745“ kėbulo identifikavimo numerį ( - ), automobilio ,,Mercedes Benz ( - ) kėbulo identifikavimo numerį ( - ), automobilio ,,Hyundai“ kėbulo identifikavimo numerį ( - ), ,,Toyota Corolla Vesro“, kėbulo identifikavimo numerį ( - ), taip pat neidentifikuotų automobilių ,,Honda CR-V“ (2 vienetus), ,,BMW“ 5 serijos, ,,VW Touareg“, ,,Toyota RAW4“ (3 vienetus), ,,Mercedes Benz GLK“, ,,Audi Q5“, ,,BMW X5“ (3 vienetus), ,,BMW“ 1 serijos, ,,VW T5“ (2 vienetus), ,,Mercedes Benz Vito“, ,,Honda CR-Z“, ,,Toyota Land Cruiser“ (2 vienetus) identifikavimo numerius, o M. E., D. E. ir V. L. šiuos identifikavimo numerius sunaikino.

162.

17Be to, K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje, laikotarpyje nuo ne anksčiau kaip 2012 metų rugsėjo mėnesio ir ne vėliau kaip iki 2014 m. vasario 2 d., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, turėdami vieningą tyčią įgyti nusikalstamu gautą turtą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo automobilius: ,,TOYOTA PRIUS“, VIN: ( - ), kuris nuo 2014 m. sausio 7 d. paieškomas kaip pagrobtas Lietuvos Respublikoje, ,,AUDI A5“, VIN: ( - ), kuris nuo 2013 m. gruodžio 20 d. paieškomas kaip pagrobtas Latvijos Respublikoje, ,,MERCEDES BENZ ( - ) VIN ( - ), kuris nuo 2014 m. sausio 8 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, ,,TOYOTA COROLA VERSO“, VIN ( - ), kuris nuo 2017 m. sausio 7 d. (taip nurodyta nuosprendyje) paieškomas kaip pagrobtas Lietuvos Respublikoje, ,,BMW X5“, VIN ( - ), kuris nuo 2013 m. lapkričio 25 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, ,,BMW 745“, VIN: ( - ), taip pat automobilio ,,BMW 525D“, VIN:( - ), kuris nuo 2013 m. lapkričio 25 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, 2 kėbulo ketvirčius, automobilio ,,BMW X5“, VIN:WBAFF41080L101703, kuris nuo 2014 m. sausio 6 d. paieškomas kaip pagrobtas Latvijoje, bagažinės dugno dangtį, grindų paklotą ir galinį tiltą, automobilio ,,BMW 520D“, VIN:( - ), kuris nuo 2013 m. rugsėjo 6 d. paieškomas kaip pagrobtas Norvegijos Karalystėje, 1 kėbulo ketvirtį, automobilio ,,AUDI A5“, VIN: ( - ), kuris nuo 2014 m. sausio 16 d. paieškomas kaip pagrobtas Latvijoje, variklį, automobilio ,,AUDI A4“, VIN ( - ) kuris nuo 2013 m. vasario 20 d. paieškomas kaip pagrobtas Latvijoje, radijo imtuvą, automobilio ,,MERCEDES BENZ ML 320 ( - ) VIN: ( - ), kuris nuo 2012 m. lapkričio 22 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, radijo imtuvą, automobilių ,,TOYOTA RAV 4“, VIN:( - ), kuris nuo 2012 m. rugsėjo 14 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, ,,TOYOTA RAV 4“, VIN: ( - ), kuris nuo 2012 m. rugpjūčio 26 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, ,,TOYOTA RAV 4“, VIN: ( - ), kuris nuo 2013 m. vasario 20 d. paieškomas kaip pagrobtas Švedijos Karalystėje, ,,TOYOTA RAV 4“, VIN: ( - ), kuris nuo 2012 m. lapkričio 3 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, ,,MERCEDES BENZ“, VIN: ( - ), kuris nuo 2012 m. lapkričio 19 d. paieškomas kaip pagrobtas Vokietijos Federacijoje, ,,TOYOTA RAV 4“, VIN: ( - ), kuris nuo 2014 m. sausio 16 d. paieškomas kaip pagrobtas Lietuvoje, saugos sistemos elementus, žinodami, kad šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu.

183.

19Taip pat V. L., D. E., M. E., V. S., K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje su M. L., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, apgaule pasisavino didelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2013 metais, tiksliai nenustatytu laiku, E. Ž. pasiūlė M. L. surasti automobilį eismo įvykio inscenizavimui, jam sutikus, M. L. 2013 metų gruodžio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki 2013 m. gruodžio 13 d., tiksliai nenustatytu laiku, iš T. P., nežinojusio apie planuojamą nusikalstamą veiką, pasiskolino automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), faktiškai priklausantį T. P., bet registruotą R. S. vardu, žinodamas, kad jis bus panaudotas eismo įvykio inscenizavimui, tuo pačiu laiku E. Ž. pasiūlė V. S. inscenizuoti automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) registruoto V. S. vardu, eismo įvykį, o už tai, V. S. gavus draudiminę išmoką, pasiūlė perduoti sudaužytą automobilį E. Ž., už ką E. Ž. jam sumokės 3 000 litų, ir, pastarajam sutikus, E. Ž. nurodė organizuotos grupės nariams K. J., D. E. ir M. E. inscenizuoti šių automobilių tarpusavio eismo įvykį, o pastarieji, vykdydami E. Ž. nurodymą, įkalbėję V. L. sėsti už automobilio vairo ir važiuojant tyčia trenktis į kitą automobilį, 2013 m. gruodžio 13 d. apie 18 val. nuvežė V. L. į ( - ) kaimą, kur pagal išankstinį susitarimą su užvedimo rakteliais stovėjo M. L. paliktas R. S. vardu registruotas automobilis „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), po ko, V. S. pagal išankstinį E. Ž. ir K. J. nurodymą, automobiliu „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) atvažiavo į ( - ) kaimą ir sustojo prie kelių sankryžos, žinodamas, kad šioje vietoje bus tyčia atsitrenkta į jo automobilį, o V. L. pagal K. J., D. E. ir M. E. nurodymą, bei jiems radijo ryšio stotelėmis koordinuojant V. L. veiksmus, įsėdo į automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), ir važiuodamas juo tyčia trenkėsi į V. S. automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) už ką D. E. sumokėjo V. L. 300 litų; V. L. nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos, o V. S., išankstiniu E. Ž. ir K. J. nurodymu, paskambino bendruoju pagalbos telefono numeriu ir informavo policijos pareigūnus apie neva įvykusį netyčinį eismo įvykį, po ko, V. S. ir M. L. užpildė eismo įvykio deklaraciją, įrašydami melagingus duomenis, kad neva įvyko netyčinis eismo įvykis, tai yra, susidūrė V. S. vairuotas automobilis su M. L. vairuotu automobiliu, ir šio melagingo pranešimo pagrindu, V. S. kreipėsi į draudimo bendrovės ,, ( - )” filialą Lietuvoje su prašymu išmokėti draudiminę išmoką už apgadintą automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) kuri apgaulės įtakoje 2014 m. sausio 30 d. išmokėjo V. S. 18 798 litų draudiminę išmoką, tokiu būdu organizuotos grupės nariai savo naudai įgijo 18 798 litų, o taip pat, draudimo bendrovės ,, ( - )” filialas Lietuvoje, M. L. pranešimo apie eismo įvykį pagrindu, R. S., kuri nežinojo apie trečiųjų asmenų įvykdytą nusikalstamą veiką, 2014 m. vasario 13 d. išmokėjo 16 321 litų draudiminę išmoką, o pastaroji pinigus perdavė T. P., tokiu būdu organizuotos grupės nariai trečiojo asmens naudai įgijo reikalavimo teisę į 16 321 litų draudiminę išmoką, kuri vėliau buvo išmokėta R. S., - tai yra organizuotos grupės narių ir kitų asmenų naudai apgaulės būdu viso įgijo 35 119 litų už inscenizuotą neva netyčinį automobilių „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), eismo įvykį.

204.

21Taip pat V. L., D. E., K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami organizuotoje grupėje kartu su grupei nepriklausančiu L. S., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ir priimtas procesinis sprendimas, apgaule pasisavino svetimą turtą, o būtent: 2013 metais, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, E. Ž., nenurodydamas konkrečių detalių, pasiūlė L. S. inscenizuoti automobilio „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) priklausančio L. S., eismo įvykį ir už tai gavus draudiminę išmoką perduoti pinigus bei sudaužytą automobilį E. Ž., už ką pastarasis jam pasiūlė perduoti naujesnį, tyrimo metu nenustatytą automobilį „Toyota RAV 4“, ir, L. S. su pasiūlymu sutikus, tačiau su E. Ž. nesuderinus nei siūlomų veiksmų atlikimo laiko, nei būdo, E. Ž., 2013 metais, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, L. S. nežinant, nurodė organizuotos grupės nariams K. J. ir D. E. iš L. S., nepriklausančio organizuotai grupei, paimti automobilį „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) pastarajam pasakyti, kad automobilį paima tik išbandyti, o realiai, paėmus automobilį, inscenizuoti eismo įvykį, po ko K. J. ir D. E. vykdant E. Ž. nurodymus, įkalbėjus V. L. sėsti už automobilio vairo ir važiuojant tyčia trenktis į medį, 2013 m. gruodžio 14 d., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, K. J. ir D. E. nuvežė V. L. į ( - ) kaimą, iš kur jie paėmė L. S. priklausantį automobilį „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) už kurio vairo sėdo V. L., o iš paskos tamsiu, tyrimo metu nenustatytu automobiliu, važiavo K. J., D. E. ir L. S. (nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką), po ko, V. L., vykdydamas K. J. ir D. E. nurodymus, važiuodamas nurodytu automobiliu tyčia trenkėsi į pakelės medį, po ko K. J., D. E. ir V. L. nedelsiant pasišalino iš įvykio vietos, o L. S. (nežinanti apie daromą nusikalstamą veiką) apie įvykį informavo L. S., kuris atvykęs į vietą, tuo metu nežinodamas, kad automobiliu į medį trenktasi tyčia, sužinojęs, kad automobilį vairavę asmenys pasišalino, numatęs, kad dėl to gali negauti draudiminės išmokos, nedetalizuodamas motyvų paprašė L. S. paskambinti bendruoju pagalbos telefono numeriu ir informuoti policijos pareigūnus apie neva jos sukeltą eismo įvykį, po ko L. S. paskambino bendruoju pagalbos telefonu ir pranešė apie eismo įvykį bei užpildė eismo įvykio deklaraciją, po to, L. S. 2013 m. gruodžio 18 d. kreipėsi į draudimo bendrovės „( - )” filialą Lietuvoje dėl draudiminės išmokos išmokėjimo ir jam už sugadintą automobilį 2014 m. sausio 24 d. buvo išmokėta 25 134 litų draudimo išmoka, kurią jis, E. Ž. informavus, kad pastarasis suorganizavo eismo įvykio inscenizaciją, kartu su sudaužytu automobiliu laikotarpyje nuo 2014 m. sausio 24 d. iki 2014 m. sausio 29 d., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, perdavė E. Ž. už pažadėtą automobilį „Toyota RAV 4“, tokiu būdu iš draudimo kompanijos apgaule gavo 25 134 litų.

22I. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai

235.

24Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės teismo rūmų 2018 sausio 26 d. nuosprendį ir jį pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį bei 182 straipsnio 2 dalį (dvi veikos) išteisinti, jam nepadarius šių nusikalstamų veikų.

255.1.

26Skunde nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes padarytos teismo išvados neatitinka faktinių bylos aplinkybių, dėl ko jis nuteistas nepagrįstai. Taip pat tvirtina, kad, priimant nuosprendį, buvo padaryta eilė procesinių pažeidimų, kurie sutrukdė teisingai išspręsti bylą ir priimti teisingą sprendimą. Pažymi, kad nors teismas nurodė, jog skiria galutinę bausmę bendrindamas bausmes iš dalies jas sudėdamas pagal BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalis, tačiau, pasak nuteistojo, teismas bausmes sudėjo visiškai, o ne iš dalies. Pažymi ir tai, kad teismas į galutinę bausmę neįskaitė jo laikino sulaikymo laiko.

275.2.

28Nuteistasis nesutinka dėl jo pripažinimo kaltu pagal visas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, nes jis jų nepadarė, o teismo išvados dėl jo kaltės nepagrįstos objektyviais, teisėtais būdais gautas duomenimis ir jų visuma. Taip pat nepripažįsta dalyvavęs organizuotoje grupėje ir joje daręs nusikaltimus. Mano, kad buvo pažeistos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas surašant apkaltinamąjį nuosprendį, pažymi, kad nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir neteisėtais būdais gautais duomenimis, kurie negali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Nurodo, kad teismas nevertino byloje esančių įrodymų, negretino jų tarpusavyje atlikdamas loginę analizę, nenurodė, kurie įrodymai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes, o tiesiog išdėstė, kas kokius parodymus davė, tačiau nurodė ne visas apklausas, o tik tas, kurios palankios kaltinimui, nevertino ji teisinančių įrodymų.

295.3.

30Dėl jo kaltės pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį nurodo, kad teismas tik išdėstė kas kokius parodymus davė, nurodė specialistų išvadas, liudytojų parodymus, tačiau neatskleidė kaip šie duomenys atskleidžia nusikalstamos veikos esmę ir kaip jis susietas su šia nusikalstama veika. Pažymi, kad visų kaltinamųjų parodymai yra nuoseklūs ir nei vienas nenurodė, jog būtų tyčia naikinęs identifikacinius automobilių numerius, teismas nepasisakė, kodėl kaltinamųjų parodymais nesiremia ir kodėl, kokie duomenys juos paneigia. Toks įrodymų vertinimas, apelianto teigimu, negali būti laikomas tinkamu ir teisėtu. Tvirtina, kad iš teismo nuosprendyje paminėtų šios nusikalstamos veikos duomenų neaišku, iš kokių duomenų teismas nustatė jo kaltę, o tuo pačiu ir bendrininkavimo faktą. Jis teisme nurodė, jog niekada jokių identifikacinių automobilio numerių nenaikino, neatliko tokių veiksmų kartu su D. E. ir su M. E., nurodė, kad yra išardęs du automobilius, o analogiškus parodymus davė teisme ir E., kurie nurodė, kad padėjo išardyti automobilius Toyota, taip pat, kad yra ardę kelis automobilius, nes jie ir dabar užsiima automobiliais. Apeliantas teigia ir tai, kad jokių reikalų su E. Ž. neturėjo, iki teismo su juo nėra bendravęs. Pasak apelianto, bylos duomenimis jo bendravimas su K. J. ar E. Ž. neatskleistas.

315.4.

32Teigia, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo išgauti prievarta, jis juos davė psichologiškai ir fiziškai spaudžiamas ir palaužtas, nurodė aplinkybes ir vietas, kurios jam net nebuvo žinomos, tačiau, pasak nuteistojo, jis niekada nebuvo pasakęs, kad tyčia neteisėtai naikino automobilių numerius. Tvirtina, kad ardydamas automobilius jis nežinojo iš kur jie gauti, o dėl to, kad kai kurie iš jų buvo atgabenti į Lietuvą jau be identifikacinių numerių, nebuvo galimybės jų ir sunaikinti. Pažymi, kad didžioji dalis automobilių, dėl kurių numerių naikinimo jis pripažintas kaltu, nėra identifikuoti, o nurodyta tik automobilio markė, nors nėra nustatyta, kaip jie pateko į Lietuvą, nors dalis jų jau buvo nurašyti užsienio valstybėje. Nurodo, kad tai patvirtinančius įrodymus buvo pateikęs E. Ž., tačiau teismas šių įrodymų nevertino ir atmetė. Dėl to, kaip tvirtina nuteistasis, jog nebuvo identifikuoti kaltinime nurodyti automobiliai, jis nežinojo, nuo kokio kaltinimo gintis ir nežino, dėl ko konkrečiai yra nuteistas. Pasak nuteistojo, kaltinime nėra nurodyta, kuo jis konkrečiai yra kaltinamas, ką jis neteisėtai padarė, o pakeitus kaltinimą jis vis tiek išliko toks pats neaiškus ir nekonkretus, tačiau teismui tai jokių abejonių nesukėlė ir teismas apie tai visiškai nepasisakė. Akcentuoja ir tai, kad nuosprendyje nėra nurodyta, kuo pasireiškė jo bendrininkavimas. Teismas E. Ž. perkėlė įrodinėjimo pareigą, o tuo pačiu ir kiekvienam iš kaltinamųjų, tai yra kaltinamieji turėjo įrodyti, kad jie nekalti, taip pažeidžiant nekaltumo prezumpciją. Apeliantas mano, kad nekaltumo prezumpcija buvo pažeidžiama ir dėl to, kad nuosprendyje yra aptariama M. L. kaltė, vertinami jo veiksmai, jis nurodomas kaip dalyvavęs nusikalstamoje veikoje asmuo, nors jis nebuvo nuteistas teismo, o jo byla išskirta į atskirą.

335.5.

34Pažymi, kad byloje liudytojais buvo apklausti A. J., I. Š., E. R., A. G., D. S., R. B., V. Š., J. V., E. A. Č., M. K., kurie jokių aplinkybių, susijusių su identifikacinių automobilių numerių naikinimu nenurodė ir tokios aplinkybės jiems nežinomos, o teismo nuosprendyje nėra analizės, kaip šių liudytojų parodymai ir kokias konkrečiai aplinkybes patvirtina. Pasak nuteistojo, nuosprendyje nepasisakyta ir apie tai, kad daiktiniai įrodymai neatitinka daiktiniams įrodymams keliamų reikalavimų, jie buvo saugomi nesilaikant įstatyme nustatytos tvarkos – dalis daiktų buvo nesaugomi ir prarasti, kitų nebuvo galima apžiūrėti ir identifikuoti, nes jie buvo nežymėti. Atsižvelgdamas į tai, nuteistasis tvirtina, kad nei daiktiniai įrodymai, nei kratų, apžiūrų protokolai negalėjo būti laikomi teisėtais, leistinais įrodymais.

355.6.

36Dėl specialistų išvadų nuteistasis nurodo, kad nors teismas rėmėsi jomis, tačiau nenurodė, kaip ir kuri iš jų yra susijusi su konkrečiu kaltinimu, neaišku, apie kokias automobilių dalis specialistai teikė išvadas, nes, kaip minėta anksčiau, automobilių detalės nebuvo identifikuotos, jos nebuvo apžiūrėtos ir bylos nagrinėjimo metu. Atkreipia dėmesį į tai, kad nagrinėjant bylą teisme daiktai buvo pervežami iš vienos vietos į kitą be atskiro teismo leidimo ir jo žinios, o kur jie visi šiuo metu saugomi ir ar yra saugomi, nustatyti teisminio nagrinėjimo metu nepavyko, to negalėjo nurodyti ir teisme apklaustas policijos pareigūnas. Tai, pasak apelianto, turėjo būti aptarta ir įvertinta nuosprendyje, į tai turėjo būti atsižvelgta ir vertinant įrodymus.

375.7.

38Dėl jo nuteisimo už sukčiavimą apeliantas tvirtina, kad jis šių nusikaltimų padaryme nedalyvavo ir byloje nėra objektyvių jo kaltę pagrindžiančių įrodymų, o teismas padarė tik abstrakčią išvadą, kad pakanka jo kaltę patvirtinančių įrodymų ir išvardino rašytinius įrodymus, o jokios įrodymų analizės neatliko. Pažymi, kad teismas jį pripažino kaltu dėl šių nusikalstamų veikų padarymo remdamasis jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuos jis teisme kategoriškai paneigė ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo metu sakė netiesą. Tvirtina, kad jis save apkalbėjo, davė parodymus ne laisva valia, o įtakotas ir paveiktas policijos pareigūnų, nurodė teismui, kad prieš jį buvo naudojamas psichologinis ir fizinis smurtas, buvo gąsdinamas sulaikymu ir laisvės atėmimo bausme, buvo įbaugintas, išgyveno dėl šeimos narių, buvo sulaikytas, norėjo į laisvę, juto fizinį skausmą ir baimę, todėl sutiko ir davė parodymus, pasirašė visur, kur jam buvo sakoma ir liepiama. Pažymi, kad teismas iš esmės atmetė visus jo parodymus, išskyrus tuos, kurie palankūs kaltinimui ir jais pagrindė jo kaltę, nesant daugiau jokių kitų jo kaltės įrodymų. Teigia, kad šie jo parodymai neatitinka tikrovės, jie teismo nevertinti su jo teisme duotais parodymais ir kitais bylos duomenimis, nors juos paneigia kiti bylos duomenys, tačiau teismas šių neatitikimų ir prieštaravimų nuosprendyje nevertino. Akcentuoja, kad jo parodymai ir ikiteisminio tyrimo metu nenuoseklūs, prieštaringi, neatitiko faktinių bylos aplinkybių, bet niekas jų netikrino, nebuvo paimtas jo telefonas, neanalizuoti telefono duomenys, netikrintas susirašinėjimas, skambučiai, celės, kas būtų padėję nustatyti, jog jis nebuvo įvykio vietoje. Pažymi, kad jis nebuvo suvestas į akistatą su abiem liudytojais S.. Nurodo, kad teismas nepaaiškino, kodėl rėmėsi jo ikiteisminio tyrimo metu duotais ir S. parodymais, jeigu jie prieštarauja vieni kitiems apie įvykį, jo aplinkybes, dalyvius, susitikimo ir mašinos pasiėmimo vietą, pinigų ir raktelių padėjimą. Akcentuoja ir tai, kad apie policijos pareigūnų darytą psichologinį spaudimą byloje nurodė ir kiti kaltinamieji – V. S. ir K. J.. Tvirtina, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis ikiteisminio tyrimo metu, dalyvaudamas parodymų patikrinime vietoje, nurodė ne tą įvykio vietą, kur buvo paimtas S. automobilis, ir ne jų sodybą, kas rodo, jog šių nusikaltimų aplinkybės jam nebuvo žinomos, o parodymų patikrinimo vietoje advokatas nedalyvavo ir jis ten nebuvo kviečiamas. Pažymi ir tai, kad L. S. 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu buvo nubausta už eismo įvykio sukėlimą, nutarimas šiuo metu yra galiojantis, nors teisme ji parodė, kad eismo įvykio metu ji automobilio nevairavo, o jį vairavo jaunuolis, kurio ji nepažįsta ir nieko nežino apie imituotą eismo įvykį, nei jo, nei E. L. S. nepažino, apie pas juos atvykusius asmenis pamanė, kad tai pirkėjai. Šie prieštaravimai, pasak apelianto, teisminio nagrinėjimo metu nebuvo pašalinti. Nurodo ir tai, kad jo parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, prieštarauja ir M. L. pagarsintiems parodymams. Pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuria teismas remiasi, neatitinka keliamų reikalavimų, nes kai kur visiškai žodis žodin nukopijuota nuo jo apklausos pas tyrėją ir tai turėtų būti vertinama kritiškai, kadangi identiškai tokiomis pat frazėmis ir žodžiais jis kalbėti negalėjo, o patikrinti šios aplinkybės neįmanoma, nes apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją garso įrašo nėra.

395.8.

40Apeliantas tvirtina ir tai, kad kaltinimo formuluotės yra ydingos, nėra nurodyta visų būtinųjų veikos požymių, kaltinime prieštaringai nurodytas L. S. vaidmuo – tai jis nurodomas kaip asmuo, žinojęs apie nusikalstamą veiką pabrėžiant, kad jo atžvilgiu yra priimtas procesinis sprendimas, tai asmuo, kaip nežinojęs, kas nutiko. Mano, jog tai, kad L. S. tebėra nubausta administracine tvarka už eismo įvykio sukėlimą, nutarimas įsiteisėjęs, rodo, kad buvo tikras eismo įvykis, jis realiai buvo, o kalta yra L. S., todėl tvirtinti, kad buvo įvykdytas sukčiavimas, tai yra inscenizuota avarija siekiant užvaldyti draudimo išmoką, nėra pagrindo. Nuteistasis neigia kaltę ir dėl kitos sukčiavimo veikos, tvirtina, kad nėra jo kaltės įrodymų, o buvo nuteistas neteisingų savo duotų parodymų pagrindu. Mano, kad veika kvalifikuota netinkamai, netinkamai skaičiuota žala sudedant abiejų eismo įvykyje nukentėjusiųjų automobilių draudimo išmokas, nors antrojo automobilio naudotojas T. P. ir naudos gavėja R. S. pagal kaltinimą su nusikalstama veika nesusiję, jų tyčia nebuvo nukreipta į naudos gavimą, kuri įvardinta kaltinime kaip nauda trečiųjų asmenų nauda. Pažymi, kad dėl įvykusio eismo įvykio R. S. gavo teisėtą draudimo išmoką, kuri nebuvo grąžinta, nepripažinta nepagrįstai sumokėta ar išreikalauta.

415.9.

42Atkreipia dėmesį į tai, kad abu sukčiavimo atvejai yra inkriminuoti kaip nusikalstamos veikos, padarytos organizuotoje grupėje, o identifikacinių numerių klastojimas - paprastoje bendrininkų grupėje. Mano, kad jokiais bylos duomenimis nėra atskleisti organizuotos grupės požymiai, nėra nustatytas joks nusikalstamas bendravimas tarp nurodytų organizuotos grupės narių, jis su K. J. ir E. Ž. nebuvo pažįstamas, su jais nesusitikinėjo, nebendravo telefonu, nederino jokių veiksmų, negavo ir nevykdė jų nurodymų. Tvirtina, jog turėjo būti neginčijamai įrodyta, kad jis suvokė, jog egzistuoja organizuota nusikalstama grupė, jam žinomi jos dalyviai, o jis savo veiksmais ir siekiu prie šios grupės veiklos prisideda, kai tuo tarpu bylos nagrinėjimo metu net nebuvo paimtas jo telefonas, nebuvo patikrinta, apie ką ir su kuo bendravo, tai yra nenustatytas joks ryšys su asmenimis, kurie teismo įvardinti kaip organizuotos grupės nariai. Nurodo, kad teismas nepasisakė kaip atribojo bendrininkavimo formas ir kuo šiuo atveju jos skyrėsi, kada pradėjo veikti organizuota grupė ir kada nustojo. Atkreipia dėmesį, kad jog nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteistas, laikas sutampa - nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio iki 2014 vasario 2 d. jis veikė bendrininkų grupėje, kaltinime jo vaidmuo nenurodytas, teismo jis nemotyvuotai pripažintas vykdytoju, tai yra jis nuteistas kaip paprastas bendrininkas padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio l dalyje, o už sukčiavimą nuteistas kaip organizuotos grupės dalyvis laikotarpyje nuo 2013 metų iki 2014 m. sausio 30 d., nors teismas nuosprendyje nenurodė, kodėl nustatė šį kvalifikuojantį požymį. Nurodydamas teismų praktiką, apeliantas pažymi, kad atribojant organizuotą grupę nuo bendrininkų grupės turi būti vertinamas organizuotumo požymis, o jokių įrodymų byloje nėra apie organizuotos grupės egzistavimą. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors nuosprendžio pradžioje teismas pasisakė, jog sukčiavimas padarytas organizuotoje grupėje, tačiau skirdamas bausmes jau nurodė, kad veikos padarytos bendrininkų grupėje.

435.10.

44Apeliantas mano, jog teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas teisėtais įstatymo nustatyta tvarka gautais įrodymais, padarytos išvados neatitinka faktinių aplinkybių, todėl prašo nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti dėl visų nusikalstamų veikų.

456.

46Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį – jį pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Taip pat prašo iš skundžiamo nuosprendžio pašalinti dalį, pagal kurią buvo pripažinta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, panaikinti nuosprendžio dalį, kuria solidariai iš jo ir kitų kaltinamųjų priteistas 5 444,28 Eur žalos atlyginimas draudimo bendrovei.

476.1.

48Nurodo, teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai aiškino ir taikė normas, reglamentuojančias organizuotos grupės sampratą (BK 25 straipsnio 3 dalis), nepagrįstai šią bendrininkavimo formą priskirdamas jam, netinkamai taikė kodekso nuostatas dėl atsakomybę sunkinančių aplinkybių pripažinimo, o vertindamas įrodymus pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, nes įrodymais pripažino duomenis, neatitinkančius įrodymų leistinumo reikalavimų, neatsižvelgė į aplinkybes, paneigiančias BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties buvimą jo veiksmuose, todėl jį nepagrįstai nuteisė pagal BK 182 straipsnio 2 dalį bei nepagrįstai priteisė iš jo solidariai 5 444,28 Eur žalos atlyginimo draudimo bendrovei ( - ) Lietuvos filialui.

496.2.

50Tvirtina, kad D. E., M. E., K. J. ir E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė bet kokį susitarimą apgaule, inscenizuojant automobilių „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), eismo įvykį, pasisavinti didelės vertės svetimą turtą (draudiminę išmoką už neva netyčinį automobilių eismo įvykį), taip pat neigė bet kokį dalyvavimą organizuotoje grupėje, priklausymą organizuotai grupei ir 2013 m. gruodžio 13 d. inkriminuotą sukčiavimą, įvykdytą organizuotoje grupėje, neigė ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. L., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, tačiau teismas nuosprendžiu, vertindamas sukčiavimo padarymą organizuotoje grupėje, rėmėsi V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (2014 m. vasario 4 d. ir 2014 m. birželio 4 d. apklausos) bei jo apklausa pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir jo pirma 2014 m. kovo 4 d. apklausa, nors jis tuos parodymus kitoje apklausoje jau neigė, neigė ir teisme. Pasak V. S., jis davė melagingus parodymus pirmoje apklausoje dėl ,,spaudimo“ ir todėl, kad buvo supykęs ant E. Ž. dėl jo skolos jam, ką patvirtino teismui pateiktas skolos lapelis, tačiau teismas šiuos parodymus atmetė, jais nesivadovavo, aplinkybių dėl ,,spaudimo“ netyrė, netyrė ir siekį apkalbėti E. Ž.. Taip pat nurodo, kad ir kiti įrodymai, kuriais teismas pripažino jį kaltu dalyvaujant organizuotoje grupėje įvykdant sukčiavimą – liudytojų T. P., R. S., T. S., A. D., T. B., A. M. teisiamajame posėdyje duoti parodymai, rašytiniai įrodymai (ROIK informacija apie 2013 m. gruodžio 13 d. Telšių AVPK Kelmės rajono PK užregistruotą pranešimą apie techninį eismo įvykį; jo parodymų patikrinimo vietoje protokolas, telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas bei pokalbio suvestinė, draudimo bendrovėms užpildytos anketos, draudimo bendrovės „( - )“ pranešimai, UAB „( - )“ raštas, transporto priemonių draudimo liudijimas Nr. ( - ), transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas Nr. ( - ) savaime nei patvirtina, nei paneigia jo priklausymo organizuotai grupei ir veikiant šioje grupėje įvykdžius didelės vertės sukčiavimą. Dėl V. L. parodymų ikiteisminio tyrimo metu, jo parodymų patikrinimo vietoje protokolo, apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kuriais taip pat buvo grindžiama jo kaltė dėl dalyvavimo organizuotoje grupėje ir sukčiavimo, neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų įrodymų leistinumo reikalavimų – 2014 m. vasario 4 d. V. L. apklausa vyko nedalyvaujant gynėjui, gynėjas nedalyvavo ir atliekant jo parodymų patikrinimą vietoje; palyginus V. L. parodymus, duotus 2014 m. birželio 4 d. ikiteisminio tyrimo pareigūnui, su jo parodymais, duotais 2014 m. birželio 13 d. ikiteisminio tyrimo teisėjui, matyti, kad protokoluose užfiksuoti šio asmens parodymai dėl 2013 m. gruodžio 13 d. nusikaltimo padarymo aplinkybių (pradedant sakiniu: „Aš, D. ir M. pirmiausia nuvažiavome pas K. J. į namus ir jis atsisėdo į mūsų automobilį“, baigiant sakiniu: „Prieš šį įvykį automobiliai nebuvo apgadinti“) sutampa visiškai pažodžiui, kas reiškia, jog parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjo buvo užfiksuoti ne pagal tai, ką V. L. parodė apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu, o perrašius jo ankstesnius parodymus, duotus 2014 m. birželio 4 d.

516.3.

52Pažymi, kad teismas nuosprendyje jokių argumentų, kuriais remdamasis nustatė, kad jis suprato priklausantis būtent organizuotai grupei, nenurodė, o jo pirminiai parodymai leistų spręsti tik apie tai, jog jis galėjo suvokti priklausąs bendrininkų, bet ne organizuotai grupei. Byloje nėra pakankamai duomenų, kurie patikimai patvirtintų, jog jo atlikti veiksmai pagal susitarimo lygį ir tyčią, vaidmenų pasiskirstymą, tarpusavio ryšį su kitais organizuotos grupės nariais peržengė bendrininkų grupės veikimo (organizuotumo) lygį, tai yra nėra pagrindo spręsti, jog jis veikė pagal aukštesnį ir sudėtingesnį organizuotumo lygį nei bendrininkų grupe.

536.4.

54Nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis, tačiau teismas jį pripažino kaltu ir nuteisė dėl padaryto sukčiavimo dalyvaujant organizuotoje grupėje pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, o skirdamas bausmę pripažino jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog veika padaryta bendrininkų grupėje. Atsižvelgdamas į tai, apeliantas pažymi, kad teismui nebuvo pagrindo nustatyti šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės, nes ji yra kaip atskiras kvalifikuojantis požymis, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje.

556.5.

56Tvirtina, kad byloje esantys duomenys neginčijamai nepagrindžia apgaulės ir tyčios buvimo jo veiksmuose, todėl jo veikoje nėra BK 182 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, todėl nuosprendžio dalis, kuria 5 444,28 Eur žalos atlyginimo draudimo bendrovės „( - )“ Lietuvos filialui solidariai priteista iš jo, taip pat naikintina. Nurodo, kad tuo atveju, jeigu apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, vis tik padarytų išvadą, jog 2013 m. gruodžio 13 d. eismo įvykis buvo inscenizuotas bei pripažintų bendrininkavimą inscenizuojant eismo įvykį, pašalinus jam inkriminuotą bendrininkavimo organizuota grupe požymį ir pripažinus veikimą bendrininkų grupe, jo veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 182 straipsnio 2 dalies į BK 182 straipsnio 1 dalį, nes jam išmokėta draudimo išmoka neviršijo veikos padarymo metu baudžiamajame įstatyme nustatytos didelės vertės turto ribos, o duomenų, kad jis suprato, jog trečiųjų asmenų naudai įgyja svetimą turtinę teisę, tai yra reikalavimo teisę į draudimo išmoką, byloje nėra, ir sumažinti paskirtą bausmę.

577.

58Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. ir gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – E. Ž. išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, bei neįrodyta, jog nuteistasis E. Ž. dalyvavo padarant nusikalstamas veikas. Taip pat prašo panaikinti ir skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria 5 444,28 Eur žalos atlyginimo draudimo bendrovei „( - )“ Lietuvos filialui solidariai priteista iš kaltinamojo E. Ž..

597.1.

60Nurodo, kad teismas, pripažindamas E. Ž. kaltu už tas veikas, dėl kurių padarymo jis savo kaltę neigė ir neigia, nes jų nepadarė, pažeidė nekaltumo prezumpcijos principą, kadangi byloje esančius prieštaravimus nepagrįstai vertino jo nenaudai, sprendimo nemotyvavo, neaptarė nusikalstamų veikų sudėčių ir esančių požymių E. Ž. veiksmuose. Pažymi, kad nors teismas nuosprendžio 12-19 lapuose išdėstė duomenis (asmenų parodymus, specialistų išvadas, kitus ikiteisminio tyrimo metu atliktus proceso veiksmus), tačiau motyvuojamoje dalyje nenurodė jokių argumentų, motyvų, kaip surinkti duomenys įrodo E. Ž. padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantams nesuprantama, kodėl teismas dėl to, kad apklausiant liudytoju A. L. teisme kaltinamasis E. Ž. jam neuždavė nei vieno klausimo, kad patvirtintų savo teiginius, jog iš šio asmens ir jo draugų įsigydavo automobilių detales, jog šis asmuo kartu su kitais asmenimis vertėsi automobilių dalių prekyba, kad iš šio asmens pirko automobilių dalis ir gaudavo automobilių įsigijimo dokumentus, kad šio asmens garaže (garažuose) Šiauliuose laikė detales, darė išvadą, jog E. Ž. parodymai apie „G. L.“ neatitinka tikrovės, o pats „G. L.“ yra neegzistuojantis. Atkreipia dėmesį, kad baigus ikiteisminį tyrimą ir bylą perdavus teismui, apeliantams jau buvo žinoma, kad A. L. nėra tas asmuo, kuris prisistatė G. L. pateikdamas ne tik galimai suklastotą asmens tapatybės kortelę bet ir vizitinę kortelę E. Ž., todėl uždavinėti klausimus asmeniui, nesusijusiam su daiktų ir detalių pardavimu net nebuvo tikslinga.

617.2.

62Pažymi, kad E. Ž. nuteistas už tai, kad jis organizavo nusikalstamą veiką duodamus nurodymus V. L., D. E. ir M. E., tačiau teismas nuosprendyje nenurodė, kam ir kokius nurodymus jis davė, kokie duomenys tai patvirtina. Teigia, kad nuosprendyje išvardinti duomenys niekaip nepatvirtina, kad E. Ž. būtų prašęs, pasiūlęs, nurodęs kitiems asmenims naikinti transporto priemonių identifikacinius numerius. Tvirtina, kad teismas selektyviai analizuodamas byloje esančius duomenis ir nevertindamas jų visumos, tarpusavio sąsajos, nepagrįstai nesirėmė ir netgi nevertino byloje nustatytų faktinių aplinkybių dėl E. Ž. pateiktų tikrų transporto priemonių dalių įgijimo, kurie jau dokumentuose buvo pažymėti, kad yra be identifikacinių numerių, nors teismas turėjo bent minimaliai išanalizuoti šiuos kaltinamojo parodymus kitų byloje esančių duomenų visete, juos paneigti ar parvirtinti. Nurodo, kad teismas tyrė bei analizavo iš esmės tik pačius duomenis ir vertino juos kaip įrodymus dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos, tačiau niekaip nesusijo asmenų su padaryta veika, ir taip atsietai bei nepagrįstai vertindamas įrodymus ignoravo faktines aplinkybes, suteikė jiems kitokią teisinę reikšmę, ir tuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Nuosprendyje teismas kaip kalinamųjų kaltės įrodymus išdėstė bylos medžiagą, nurodydamas tik pavadinimus ir bylos lapus, nenurodė net trumpo jų turinio, kokias aplinkybes šie dokumentai patvirtina ar paneigia.

637.3.

64Nesutikdami su teismo argumentais dėl E. Ž. kaltės didelės vertės žinomai nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo, apeliantai atkreipia dėmesį į tai, jog jie dar 2014 metų sausio mėnesį kreipėsi į ikiteisminio tyrimo pareigūnus, norėdami pateikti duomenis ir nurodyti asmenis, iš kurių buvo įsigytos transporto priemonių detalės, tačiau pareigūnai atsisakė priimti dokumentus, atsisakė apklausti E. Ž., ignoravo teikiamus prašymus ir tik 2014 metų spalio mėnesį sulaikius E. Ž., kai jis, būdamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, pateikė dalies transporto priemonių ir jų dalių įsigijimo dokumentus, tyrimo įstaiga jų nevertė į lietuvių kalbą ir nelygino jų su išimtomis transporto priemonių dalimis, o ir teismas, turėdamas pareigą dokumentus ištirti, nesirėmė pateiktais dokumentais motyvuodamas, jog jie nėra išversti. Pažymi, kad dokumentuose nurodomi ne tik fiziniai asmenys, iš kurių buvo įsigytos transporto priemonės, tačiau ir įmonės.

657.4.

66Nurodo, kad teismas, priešingai nei nustatyta byloje, nurodo, jog E. Ž. vykdytą automobilių ir jų detalių skubų išardymą (automobilių „Toyota Prius“ ir „Toyota Verso“) patvirtina kaltinamojo V. L. parodymai, duoti pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau, pasak apeliantų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme V. L. nenurodė jokios aplinkybės, kad šių automobilių ardymą organizavo E. Ž., o nurodė tik tai, kad jis matė E. Ž., kuris bendravo su D. E. ir M. E. dėl kitų transporto priemonių ardymo, ko neneigia ir pats E. Ž.. Tvirtina, kad V. L. parodymai, kuriais vadovavosi teismas pripažindamas E. Ž. kaltu, neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų įrodymų leistinumo reikalavimų – parodymai ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausoje nukopijuoti (copy/paste) principu nuo tyrimo metu duotų parodymų be to, apklausiant įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją, vienas iš įtariamųjų buvo suimtas ir jis turėjo teisę dalyvauti V. L.. apklausoje.

677.5.

68Dėl sukčiavimo draudiminės išmokos įgijimo apgaule inscenizuojant automobilio „BMW“, valstybinis numeris ( - ) sudaužymą apeliantai nurodo, kad E. Ž. kaltė buvo grindžiama L. S. parodymais, tačiau jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nebuvo nuoseklūs, prieštarauja ne tik V. L. parodymams bet ir faktinėms aplinkybėms. Nurodo, kad L. S. neigė, jog už gautą draudimo išmoką buvo įsigyta transporto priemonė „RAV 4“, ir tik apklausus L. S. ir pastarajai nurodžius, jog jų šeima įsigijo šią transporto priemonę, buvo patvirtintos aplinkybės, kurias teismas laiko kaip įrodymą byloje. Pažymi, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog E. Ž. negavo jokių pinigų už galimai inscenizuotą įvykį, o draudiminę išmoką gavo S., kurie už gautą išmoką ir nusipirko automobilį „RAV 4“, bet, paaiškėjus galimai nusikalstamai veikai, ją pardavė. Tvirtina, kad L. S. parodymai prieštarauja ne tik V. L. parodymams, bet ir L. S. parodymams dėl asmenų, buvusių įvykio metu, galimo atsitrenkimo į medį, pranešimo policijai, automobilio „RAV 4“ įsigijimo. Atkreipia dėmesys į tai, kad nors V. L. tyrimo metu davė parodymus, jog jis, įsėdęs į automobilį „BMW 118“, ant panelės rado 500 litų, kuriuos pasiėmė kaip už inscenizuojamą eismo įvykį, tačiau tokius parodymus teisme paneigė L. S. ir L. S., kurie nurodė jokių pinigų niekam nedavę, ir todėl tokie V. L. parodymai yra melagingi.

697.6.

70Dėl kvalifikacijos apeliantai pažymi, kad E. Ž. veika kvalifikuota kaip organizuotos grupės, tačiau motyvuose dėl nusikalstamos veikos nėra nurodyta jokių argumentų dėl šio požymio.

717.7.

72Dėl sukčiavimo įgyjant draudiminę išmoką apgaule, inscenizuojant automobilių „BMV“, valstybinis numeris ( - ) ir „BMW“, valstybinis Nr. ( - ), sudaužymą, nurodo, kad E. Ž. nuteistas už tai, kad pasiūlė M. L. surasti automobilį eismo įvykio inscenizavimui, tačiau nuosprendyje nėra nurodyta, kokiais duomenimis ar įrodymais šios aplinkybės patvirtinamos. Nors M. L. byla atskirta į atskirą tyrimą, tačiau ikiteisminio tyrimo metu jis neigė, jog pažįsta E. Ž., neigė, jog šis asmuo būtų siūlęs padaryti nusikalstamą veiką. Nors teismas, motyvuodamas šį epizodą, rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais V. S. ir V. L. parodymais, tačiau šie parodymai niekaip nepatvirtina, jog E. Ž. organizavo dviejų transporto priemonių įvykio inscenizavimą. Pažymi, kad V. S. ir V. L. parodymai prieštarauja vieni kitiems, nes V. S. neigė ir ikiteisminio tyrimo metu, ir teisme, kad su šia nusikalstama veika buvo susijęs K. J., nors V. L. aiškino priešingas aplinkybes, jog K. J. organizavo galimai nusikalstamą veiką. Pažymi, jog V. L. nei ikiteisminio tyrimo metu, o taip pat ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją net nepaminėjo E. Ž., kaip asmens, organizavusio šią nusikalstamą veiką, ar prisidėjusio prie veikos kokias nors veiksmais. Atkreipia dėmesį į tai, kad D. E., M. E., K. J. ir E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek nagrinėjant bylą teisme neigė bet kokį susitarimą apgaule, inscenizuojant automobilių „BMV“, valstybinis numeris ( - ) ir „BMW“, valstybinis Nr. ( - ), eismo įvykį, pasisavinti didelės vertės svetimą turtą (draudiminę išmoką), taip pat neigė bet kokį dalyvavimą organizuotoje grupėje, ką neigė ir ikiteisminio tyrimo metu įtariamuoju apklaustas M. L., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą. Taip pat nurodo, kad teismas neaptarė, kuo remiantis laikė, kad veika padaryta organizuotoje grupėje. Dėl kaltinamojo V. L. parodymų, kuriais buvo grindžiama E. Ž. kaltė, apeliantai nurodo, kad jie neatitinka baudžiamojo proceso įstatyme nustatytų įrodymų leistinumo reikalavimų.

737.8.

74Nurodo, kad pagrindinė faktinė aplinkybė, turinti reikšmės bylos baigčiai, yra tai, ar eismo įvykis buvo tikras, ar inscenizuotas, o byloje esantys duomenys patvirtina, kad nebuvo susitarimo ir siekio, jog draudimo išmoką įgytų tretieji asmenys, kurie nieko nežinojo apie galimai daromą nusikalstamą veiką, todėl minėtų sumų sudėjimas ir vertinamas, jog buvo pasikėsinta užvaldyti daugiau kaip 10 000 eurų, nėra pagrįstas. Pažymi, kad išmokėta 16 321 litų (4 726,89 Eur) suma nėra gražinta draudimui, dėl jos nėra pareikštas joks ieškinys, todėl laikyti, jog buvo neteisėtai užvaldyta ar įgyta reikalavimo teisė, nėra pagrįstas.

757.9.

76Pasak apeliantų, byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų E. Ž. kaltę jam įvykdžius stambaus mąsto sukčiavimą veikiant organizuotoje grupėje. E. Ž. nuteistas nepagrįstai, nenustačius abejonių nekeliančių, patikimų jo kaltės įrodymų visumos, todėl pripažintina, kad neįrodyta, jog nuteistasis E. Ž. dalyvavo padarant šias nusikalstamas veikas (BPK 329 straipsnio 1 punktas). Todėl E. Ž. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį išteisintinas jam nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, o pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria 5 444,28 Eur žalos atlyginimo draudimo bendrovei „( - )“ filialui solidariai priteista iš kaltinamojo E. Ž., naikintina.

777.10.

78Teismas nepagrįstai nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus automobilių dalis, paimtas kratų metu, saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate, perduoti valstybės nuosavybei. Pažymi, kad E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikė daiktų įsigijimo dokumentus, sąskaitas faktūras, mokėjimo kvitus, CMR, kurie patvirtina dalių įvežimą į Lietuvos Respubliką. Teisminio nagrinėjimo metu, vykdant daiktų apžiūras, E. Ž. nurodė, kurie išimti daiktai net neįtraukti į kaltinimą ir priklauso jam (priekiniai automobilių stiklai, „Hundai“ automobilio kėbulo dalys, „Audi“ automobilių dalys) pagal esančius dokumentus byloje (t. 7, b. l. 136-159), tačiau teismas nepagrįstai jų negražino, o teisėtai įgytą E. Ž. turtą, kuris nėra nusikaltimo įrankis, priemonė ar rezultatas, pasisavino.

798.

80Apeliaciniu skundu nuteistieji D. E. ir M. E. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį, kuriuo M. E. ir D. E. pripažinti kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 3061 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, ir priimti naują nuosprendį – išteisinti D. E. dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 3061 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje (2 epizodai), padarymo, o M. E. – dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 3061 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje (1 epizodas), padarymo. Taip pat prašo grąžinti D. E. ir M. E. ikiteisminio tyrimo metu per kratas paimtus jiems priklausančius daiktus – D. E. iš ( - ) paimtą kompresorių, 4 padangas, 4 raktų komplektus, 1 komplektą pavienių raktų, domkratą, automobilinę dujų įrangą, automobilinę dugno ir slenksčių apsaugas, iš ( - ), paimtą hidraulinę gervę; M. E. grąžinti iš ( - ), paimtus 6 akumuliatorius, 1 PDF filtrą bei kitus daiktus).

818.1.

82Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė neteisingas, bylos faktinėms aplinkybėms prieštaraujančias išvadas, dėl ko nepagrįstai juos kaltais dėl nusikalstamų veikų padarymo. Tvirtina, kad teismo išvada, jog įrodyta jų kaltė dėl neteisėto VIN numerių sunaikinimo, yra nepagrista. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminis tyrimas byloje buvo pradėtas po to, kai M. kaime buvo aptiktos transporto priemonės su sunaikintais VIN numeriais, policijos pareigūno tarnybiniame pranešime dėl sodyboje rastų automobilių kėbulų su nutrintais VIN numeriais kaip galimas įtariamasis įvardintas sodybos savininkas A. J.. Atsižvelgdami į tai, nuteistieji teigia, kad tyrimas pradėtas neturint išankstinės informacijos apie transporto priemonių VIN numerių neteisėto naikinimo aplinkybes, įtariamieji nustatyti iš esmės remiantis tik nenuosekliais V. L. parodymais. Nuteistųjų teigimu, teisme apklausti kaltinamieji, liudytojai nenurodė faktų, kurie leistų įtarti juos neteisėtai sunaikinus transporto priemonių VIN numerius, kitų objektyvių duomenų, kad šį nusikaltimą padarė apeliantai, taip pat nėra. Jie tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme davė nuoseklius parodymus, paaiškino, kad V. L. bei E. Ž. prašymu keliose skirtingose vietose ardė automobilius, tačiau transporto priemonių VIN numerių nenaikino. E. Ž. ir K. J. nenurodė juos kaltinančių duomenų. V. L. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kartu su apeliantais ardė automobilius, tačiau apie VIN neteisėtą naikinimą jokių aplinkybių nenurodė, teisme dėl šio epizodo kokių nors apeliantus kaltinančių aplinkybių taip pat nenurodė. Apeliantai, cituodami V. L., liudytojų A. V., A. J., I. Š., E. R., A. G., D. S., R. B., V. Š., J. V., Edmundo A. Č., M. K. parodymus, taip pat tvirtina, kad jie nenurodė, jog D. E. ir M. E. naikino transporto priemonių VIN numerius. Pažymi, kad išpjautų VIN numerių ar jų dalių pas apeliantus ar jų gyvenamosiose vietose nerasta. Teigia, kad byloje nustatyta, jog kratų metu paimtų dalies automobilių kėbulų VIN numeriai sunaikinti, tačiau objektyvių įrodymų kas taip padarė, byloje nėra. Nepaneigta versija, kad automobilių VIN numeriai galėjo būti neteisėtai sunaikinti dar automobilių kėbulams patenkant į ( - ) kaimus, net 19 automobilių kėbulų neidentifikuoti, neaiški šių transporto priemonių praeitis, nepaneigta versija, kad šios 19 transporto priemonių buvo išregistruotos ir savininkų teisėtai supjaustytos.

838.2.

84Nurodo, kad apžiūrint daiktinius įrodymus jų saugojimo vietoje nebuvo įmanoma nustatyti daiktų autentiškumo, tai yra susieti jų su kratos protokoluose ir specialisto išvadose aprašytais. Automobilių dalys paimtos ir laikomos nesužymėtos, kas sutrukdė teismui, apžiūrint daiktinius įrodymus, nustatyti, ar tai tie patys kratų metu paimti ir specialistų tirti daiktai, juolab, kad liudytojas Ž. A. teisme parodė, jog nepamena, kaip pervežė automobilių dalis, kaip jas siuntė specialistams, kaip daiktus priėmė atgal. Tvirtina, kad byloje nebuvo laikytasi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2013 m. sausio 18 d. įsakymu dėl daiktinių įrodymų priėmimo iš policijos įstaigų apskaitos, saugojimo, tvarkos aprašo 6, 8, 40 punktuose ir priede Nr. 1 nurodytos tvarkos. Mano, kad tinkamai teisiamajame posėdyje neištyrus daiktinių įrodymų nebuvo galima remtis kratų protokolais bei specialistų išvadomis.

858.3.

86Dėl apgaulės, siekiant gauti draudimo išmoką sudaužant automobilius „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), apeliantai nurodo, kad teismas savo išvadas dėl šio eismo įvykio inscenizavimo grindė tik kaltinamųjų V. L. ir V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, tačiau kaltinamieji teisme šių parodymų nebepatvirtino, o jie, kaltinamieji K. J. bei E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad apie šį autoįvykį nieko nežino. Apeliantų teigimu, liudytojais apklausti T. B., R. S., T. P., T. S., A. D., teisme jokių aplinkybių apie eismo įvykio inscenizavimą taip pat nieko nenurodė.

878.4.

88Dėl apgaulės siekiant gauti draudimo išmoką sudaužant automobilį „BMW 118“, valstybinis numeris ( - ) apeliantai taip pat nurodo, kad teismas savo išvadą, jog minėtas eismo įvykis buvo inscenizuotas, grindė kaltinamojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais bei liudytojų Linos bei L. S. parodymais, tačiau, pasak apeliantų, minėtų asmenų parodymai nenuoseklūs ir prieštaringi. V. L. vėliau savo pirminių parodymų nebepatvirtino, be to, jis parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė automobilį perėmęs iš visai kitos ( - ) kaimo sodybos, nei buvo iš tikrųjų. Atkreipia dėmesį į tai, kad L. S. 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimu nubausta administracine tvarka už sukeltą eismo įvykį ir šis nutarimas iki šiol nėra panaikintas. Cituodami L. S. parodymus, duotus teisme, apeliantai tvirtina, kad jie prieštaringi. Pažymi, kad kiti kaltinamieji K. J., E. Ž., V. S. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme nuosekliai teigė, kad apie šį autoįvykį nieko nežino. Mano, kad įrodomąja prasme svarbus Šiaulių apylinkės prokuratūros 2015 m. sausio 7 d. nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą L. S. atžvilgiu, kuri buvo įtarta sukčiavusi su V. L. bei kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, tai yra dar 2015 m. sausio 7 d. prokuratūra neturėjo duomenų, kad šiame epizode prie nusikalstamos veikos būtų prisidėjęs D. E., o galutinis pranešimas apie įtarimą D. E. įteiktas 2015 m. vasario 27 d., tačiau byloje per laikotarpį nuo2015 m. sausio 7 d. iki 2015 m. vasario 27 d., nebuvo gauta naujų D. E. kaltinančių duomenų.

898.5.

90Apeliantų teigimu, teismo išvados grindžiamos prielaidomis, nenuosekliais, prieštaringais dviejų kaltinamųjų V. L., V. S., liudytojų L. S. ir L. S. parodymais, neatsižvelgta, kad nebuvo galima nustatyti, ar apžiūrėti daiktiniai įrodymai susiję su šia byla ir teismas visas abejones bei prieštaravimus vertino ne apeliantų naudai.

919.

92Apeliaciniu skundu nuteistojo K. J. gynėjas advokatas Saulius Zakarevičius prašo Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį dalyje dėl K. J. panaikinti ir priimti naują – išteisinamąjį nuosprendį.

939.1.

94Skunde nurodo, kad K. J. kaltė grindžiama tik nuteistojo V. L. parodymais, tačiau nuteistojo K. J. pozicija dėl kaltinimų buvo nuosekli viso proceso metu: jis iš esmės viską neigė, išskyrus tai, kad sodyboje, kurioje buvo laikomos detalės, buvo, o jeigu būtų supratęs, kad su šiomis detalėmis yra kažkas negerai, tai tikrai būtų ten „nesirodęs ir kojos nekėlęs“, kad jis nieko nevežė, nei pjaustė, nei daužė, veikla susijusia su automobiliais ar jų dalių prekyba, neužsiima. Pažymi, kad dėl garažų Šiauliuose ir ten laikomų detalių K. J. nurodė, kad ne vieną kartą yra buvęs prie garažų, matydavo, kad E. Ž. įeidavo į garažą, pasiimdavo kažką, kitur nuveždavo į autoservisą, tačiau pats garažų Šiauliuose niekada nesinuomojo, jokių daiktų juose nelaikė ir nežino, kodėl garažų savininkai atpažino jį kaip asmenį, kuris nuomojosi garažus, tuo tarpu E. Ž. teisme nurodė, jog vertėsi individualia veikla – prekiavo automobilių detalėmis, tačiau E. Ž. nenurodė jokių jo veiklos ir K. J. sąsajų.

959.2.

96Teigia, kad byloje neįrodytas K. J. ir E. Ž. nusikalstamas susitarimas dėl bendros nusikalstamos veiklos, neįrodytas joks intensyvus, reikšmingas, nuolatinis K. J. ir kitų kaltinamųjų bendravimas, dalyvavimas konkrečiuose veiksmuose įgyjant turtą (automobilius), juos ardant, nenustatyta, kad K. J. įgijo kaltinime išvardintus automobilius, jų dalis, o vien automobilių detalių sandėliavimo fakto, galimo epizodinio atvykimo į automobilių detalių saugojimo vietas, neįrodžius paminėtų aplinkybių, kuriomis būtų galima nustatyti tiesioginę K. J. tyčią, susitarimą veikti bendrai su kitais nuteistaisiais, nepakanka K. J. kaltei pagrįsti.

979.3.

98Dėl V. L. parodymų apeliantas nurodo, kad jie proceso eigoje buvo skirtingi. Kaltinamasis V. L. teismui tvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu neteisingai nurodė 10 automobilių ardymo atvejus, nes taip nurodyti liepė policijos pareigūnai, grasindami, naudodami fizinį ir psichologinį smurtą, o jis norėjo grįžti į namus, nes žmona laukėsi antro vaiko, jį sulaikė girtą, iš namų išvežė ir liepė pasakoti, todėl visi pirminiai parodymai yra neteisingi. Tačiau teismas, pasak apelianto, nuosprendyje konstatavo, kad V. L. parodymai apie pareigūnų daromą ,,spaudimą“ laikytini nepagrįstais, nes nėra juos patvirtinančių objektyvių duomenų. Apeliantas tokią teismo išvada laiko subjektyvia, tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūno veiksmai ne visada laikomi nusikalstamais, o apklausiamas asmuo gali pasiduoti klaidingai, subjektyviai pareigūno nuomonei, pasirinkti tokį elgesio modelį, kuris tuo metu jam atrodė teisingas ir naudingas. Akivaizdu, jog V. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją aplinkybės ir apklausos protokolo surašymo aplinkybės neaiškios, iškilę neaiškumai teismo nuosprendyje neaptarti, todėl V. L. duoti parodymai negali būti pripažinti įrodymu, kadangi 2014 m. birželio 4 d. įtariamojo L. apklausos protokole, surašytame vyr. tyrėjo Bagdonavičiaus, ir 2014 m. birželio 13 d. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją apklausos protokole akivaizdūs teksto kopijavimo požymiai. Pažymi, kad apklausiamas teisminio bylos nagrinėjimo metu V. L. patvirtino, jog apklausos pas teisėją metu nesinaudojo jokiais užrašais, neturėjo ankstesnės apklausos teksto, 2014 m. birželio 13 d. posėdžio garso įrašas nebuvo atliekamas, todėl objektyviai neįmanoma įvertinti V. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją aplinkybių. Mano, kad V. L. nemokėjo dalies savo duotų parodymų atmintinai, todėl identiškas protokolų tekstas yra akivaizdus teksto kopijavimo požymis ir tokie parodymai negali būti pripažinti teisėtais ir laikomi K. J. kaltės įrodymu. Nurodo, kad D. E. proceso eigoje nepatvirtino nei V. L. nurodytų aplinkybių, nenurodė jokių K. J. sąsajų su nusikalstama veika, o V. S. parodymų taip patį negalima laikyti patikimais, nuosekliais ir pakankamu pagrindu pripažinti kaltu K. J..

999.4.

100Pasak apelianto, net ir nepalankūs V. L. parodymai K. J. atžvilgiu neduoda pagrindo tvirtinti, kad K. J. yra susijęs su nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje ir 3061 straipsnyje padarymu, o jo kaltę patvirtinančių aplinkybių nenurodė kiti nuteistieji, tai yra nei vienas iš nuteistųjų nenurodė, jog K. J. būtų nurodęs naikinti automobilių identifikacinius numerius, disponavęs automobiliais ir jų detalėmis, jog K. J. būtų įgijęs bent vieną automobilį, detalę, atgabenęs automobilius, detales į ardymo vietą ar davęs nurodymus kitiems nuteistiesiems taip pat nenustatyta.

1019.5.

102Dėl liudytojo A. J. parodymų apeliantas nurodo, kad jie pagrindžia nebent K. J. galimą bendravimą su E. Ž. ir visiškai nereikšmingą dalyvavimą kažkokio tai kasdienio ūkinio pobūdžio reikale, o ne bendrininkų grupėje darant nusikaltimus, todėl nesant jokių duomenų apie jų nusikalstamą susitarimą, kažkokį tai konspiruotą, bent jau kiek intensyvesnį bendravimą, nepakanka kaltės įrodymui dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 189 straipsnio 1 dalyje ir BK 3061 straipsnio 1 dalyje. Tvirtina, kad ir kitų liudytojų - J. B., I. Š., D. S., E. R. parodymai, aptariant K. J. kaltės klausimą dėl paminėtų veikų, mažai reikšmingi kaip kaltės įrodymai. Tą patį apeliantas tvirtina ir dėl 2014 m. sausio 29 d. kratos protokolo, 2014 m. vasario 25 d. daiktų apžiūros protokolo, 2014 m. vasario 4 d. įvykio vietos – daiktų apžiūros protokolo, liudytojų S. E., G. parodymų ir kitų duomenų, kuriuose nenurodomos jokios aplinkybės apie K. J.. Gynėjas atkreipia dėmesį į liudytojo M. K. parodymus, kuris 2014 m. rugsėjo 11 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole atpažino K. J., kuris 2013 m. pavasarį buvo išsinuomojęs jo senelio V. Ž. garažą (2 t., l8-19 b. l.), tačiau šis liudytojas 2016 m. balandžio 14 d. teismo posėdyje nurodė, jog atpažinimo metu dvejojo, bet gal atpažino, o teismo salėje K. J. neatpažino kaip asmens, su kuriuo bendravo dėl garažo nuomos, patvirtino, kad sirgo, dėl ko jo atmintis šlubuoja. Nurodo, kad liudytojas R. B. 2014 m. rugsėjo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažino E. Ž., kuris panašus į asmenį, kuriam padėjo išsinuomoti garažą ( - )., o 2014 m. rugsėjo 29 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką atpažino K. J., kuris panašus į asmenį, kuriam padėjo išsinuomoti ( - ) (t. 2, b. l. 51-52), bet apklausus šį liudytoją teisme, jis nurodo, jog kai kurias reikšmingas aplinkybes jam pasakojo protokolą rašęs policininkas, atpažinimas pasirodo buvo taip pat ne kategoriškas, o prielaidų lygmens. Atsižvelgdamas į tai, gynėjas nurodo, kad atpažinimo tvarka, numatyta BPK 192 straipsnyje, buvo pažeista ir tokių veiksmų rezultatas nėra patikimas.

1039.6.

104Dėl draudiminės apgaulės sudaužant automobilį „BMW 118“, valstybinis numeris ( - ) gynėjas teigia, kad neįrodyta, jog E. Ž. nurodė organizuotos grupės nariams K. J., D. E. ir M. E. inscenizuoti šių automobilių tarpusavio eismo įvykį, o pastarieji, vykdydami E. Ž. nurodymą, įkalbėję V. L. sėsti už automobilio vairo ir važiuojant tyčia trenktis į kitą automobilį, taip pat neįrodyta, jog nuteistieji V. L., D. E., K. J. ir E. Ž. veikė organizuotoje grupėje kartu su grupei nepriklausančiu L. S., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ir priimtas procesinis sprendimas. Mano, kad šios nusikalstamos veikos tyrimas buvo nuteistojo E. Ž. ir liudytojų L. S., L. S. tarpusavio santykių ir susitarimo aplinkybių aiškinimasis, o K. J. vaidmuo joje niekaip neįžvelgiamas. Nurodo, kad jo ginamojo kaltės negalima pagrįsti prieštaringais nuteistojo V. L. parodymais, apie kurių patikimumą yra pasisakyta ankščiau. Papildomai atkreipia dėmesį į tai, kad 2017 m. vasario 23 d. teisme buvo priimta nutartis kviesti L. S. ir L. S. peržiūrėti V. L. parodymų patikrinimo vietoje įrašą teismo posėdyje ir jie patvirtino, jog vaizdo įraše V. L. nurodo ne jų gyvenamąją vietą, kurioje pagal kaltinimo aplinkybes paimtas išbandymui automobilis „BMW 118“, valstybinis numeris ( - ) o V. L. teisme nurodė, jog parodymų patikrinimo vietoje rodė išgalvotą situaciją. Advokatas tvirtina, kad nuosprendyje teismo išvadas dėl K. J. galimos kaltės padarius šią nusikalstamą veiką kaltės turinys nepagrįstas išsamiu ir nešališku bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

1059.7.

106Dėl draudiminės apgaulės sudaužant automobilius „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), apeliantas nurodo, kad teismas priėmė objektyviais duomenimis nepagrįstą sprendimą pripažinti K. J. kaltu dėl šios veikos padarymo. Dėl V. L. parodymų nurodo, kad jie nepatikimi, o kiti teismo nuosprendyje aptarti bylos duomenys, kuriais grindžiama K. J. kaltė taip pat prieštaringi. Nurodo, kad liudytojas T. S. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „( - )“ vadovu, bendrovė vykdo naudotų automobilių prekybą ir gabenimą, E. Ž. pažįsta tik iš matymo, iš jo automobilių ar jų dalių nėra pirkęs, K. J. pažįsta asmeniškai ir kaip buvusį policininką, patvirtino, jog K. J. naudojasi įmonės vardu registruotu dokumentu, įmonėje lankydavosi sumokėti už telefoną, K. J. ir E. Ž. paprašė Vokietijoje nupirkti ir pas K. J. pargabenti automobilį „BMW 530D“, šį automobilį Vokietijoje internetu buvo susiradę jie patys. 2013 m. vasario 26 d. UAB „( - )“ už šį automobilį sumokėjo 1 700 eurų ir šį automobilį jis 2013 m. kovo mėnesio pradžioje pargabeno ir, kiek prisimena, jį K. J. kieme K. iškrovė. Tačiau šis liudytojas, apklaustas teisme, negalėjo patvirtinti, kur K. J. gyvena, byloje nėra gauti jokie minėtą automobilio vežimą bei avanso sumokėjimą patvirtinantys įmonės dokumentai. Tik tokie duomenys patvirtintų buvusias finansines operacijas ir suteiktą pervežimo paslaugą. Apklaustas liudytoju galimai automobilį vežęs vairuotojas D. nepatvirtino aplinkybių, jog K. J. būtų parvežęs minėtą automobilį. Gynėjo nuomone, šios aplinkybės paneigia K. J. sąsajas su galimu automobilio įgijimu ir panaudojimu nusikalstamai veika, todėl neįrodyta, kad K. J. padarė BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikalstamą veiką ir turėtų būti išteisintas neįrodžius jo dalyvavimo nusikalstamų veikų padaryme.

10710.

108Teismo posėdžio metu nuteistasis V. L. ir jo gynėja advokatė Erika Jasiūtė – Baranauskienė, nuteistasis V. S. ir jo gynėja advokatė Naina Lanzbergienė, nuteistieji D. E. ir M. E. bei jų gynėjas advokatas Saulius Alysas, nuteistasis K. J. ir jo gynėjas advokatas Saulius Zakarevičius, nuteistasis E. Ž. ir jo gynėjas advokatas Ramūnas Dobrovolskis prašė jų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras Laurynas Butvidas prašė visus apeliacinius skundus atmesti.

109Nuteistųjų V. S., D. E. ir M. E., nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies, o nuteistojo V. L. ir nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliaciniai skundai atmestini

110III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai

11111.

112Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Dėl kitų bylos aspektų, nepaisydamas to ar gautas dėl jų skundas, teismas pasisako tik tuo atveju, jeigu nustato esminių BPK pažeidimų. Iš apeliantų apeliacinių skundų matyti, kad jais ginčijama nuteistųjų K. J., E. Ž., V. L., D. E., M. E. bei V. S. kaltė, padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, ginčijama nuteistųjų, nuteistų už kvalifikuotą sukčiavimą, veikų kvalifikacija, nesutinkama su daiktinių įrodymų klausimo išsprendimu, o nuteistasis V. L. dar ginčija ir jam paskirtą bausmę.

11312.

114Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės normų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo arba nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendžiu sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais bei teisingai įvertintais įrodymais. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai tik tada, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas E. Ž. ir K. J. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, 24 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje, 189 straipsnio 1 dalyje, pripažindamas V. L. ir D. E. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje (dvi veikos) ir 3061 straipsnio 1 dalyje, pripažindamas M. E. kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje, pripažindamas V. S. kaltus padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, šių reikalavimų nepažeidė. Visuose apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistųjų kaltė neįrodyta, tačiau apeliacinės instancijos teismas nesutinka su apeliantų apeliacinių skundų argumentais, susijusiais su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu.

115Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo

11613.

117Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, privalo imtis visų įstatymo numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištiriamos visos bylos aplinkybės, pašalinami prieštaravimai ir abejonės, išaiškinamos tiek kaltinančios, tiek ir teisinančios kaltinamąjį aplinkybės, ir tik tuomet įvertinami surinkti duomenys bei priimamas teisingas sprendimas (BPK 324 straipsnio 6 dalis). Įrodymus teisėjai įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemos nustatytose ribose, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi bendros pozicijos, kad teismo vidinis įsitikinimas privalo turėti objektyvų pagrindą, tai yra jis turi būti pagrįstas visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Viena svarbiausių įrodymų vertinimo sąlygų, kurios privalo laikytis tiek pirmosios, tiek ir apeliacinės instancijos teismai, yra ir ta, kad turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, Nr. 2K-122/2013).

11814.

119Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Ta aplinkybė, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas neatitinka nuteistųjų lūkesčių, nėra apkaltinamojo nuosprendžio neišsamumą ar prieštaringumą patvirtinančios aplinkybės. Pažymėtina, kad įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo, dėl jų pripažinimo pagrįstais, teismo argumentus dėl visų įrodymų patikimumo, įrodomosios reikšmės bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo konstatuoti, jog pirmosios instancijos teismas šioje byloje netinkamai vertino įrodymus bei priėmė neteisėtą ir nepagrįstą nuosprendį nuteistųjų atžvilgiu.

12015.

121Visuose be išimties šioje byloje pateiktuose apeliaciniuose skunduose akcentuojama tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai rėmėsi kaltinamojo V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, ir atmetė jo parodymus, duotus teisme. Apeliacinės instancijos teismas su šiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka ir konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltinamojo V. L. parodymais, duotus jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu bei teisme, įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai vadovavosi šio kaltinamojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu (kurie buvo įstatymo nustatyta tvarka pagarsinti teisiamojo posėdžio metu), ir šį savo sprendimą pagrindė.

12216.

123Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti kaltinamojo V. L. parodymais, duotais jį apklausiant ikiteisminio tyrimo metu, kadangi jie yra pakankamai vienodi, juos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, be to, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, kurios leistų abejoti šių parodymų patikimumu. Visų pirma, kaltinamasis V. L. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas net keturis kartus, tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, ir visų apklausų metu nurodė iš esmės tas pačias aplinkybes (6 t., b. l. 116-117, 130-132, 136-139, 143). Be to, pirmą kartą V. L. buvo apklaustas 2014 m. vasario 4 d., tai yra tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, praėjus nedaug laiko po įvykių, apie kuriuos davė parodymus (6 t., b. l. 116-117), šiuos savo parodymus netrukus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (6 t., b. l. 120-125). Nors apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo išgauti naudojant psichologinį ir fizinį smurtą, teisėjų kolegija su tuo nesutinka, kadangi V. L. jau pirmoje apklausoje nurodė tokias aplinkybes, apie kurias policijos pareigūnai neturėjo jokios informacijos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad 2014 m. vasario 4 d. V. L. buvo pranešta apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje, tai yra tik dėl neteisėto automobilių „Toyota Prius“ ir „Toyota Corolla Verso“ identifikacinių numerių sunaikinimo (6 t., b. l. 115). Šiame pranešime apie įtarimą nebuvo nurodyta jokių kitų nusikalstamų veikų, taip pat nenurodyta jokių kitų galimų bendrininkų. Vadinasi, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir prokuroras, vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, tuo metu duomenų apie kitas V. L. galimai padarytas nusikalstamas veikas neturėjo. Tuo tarpu V. L., apklausiamas įtariamuoju 2014 m. vasario 4 d., prisipažino ne tik dėl pranešime apie įtarimą nurodytos nusikalstamos veikos, tačiau ir dėl kitų veikų, apie kurias policijos pareigūnai nežinojo ir negalėjo žinoti (pavyzdžiui, apie eismo įvykių inscenizavimus, siekiant apgaule gauti draudimo išmokas, apie kuriuos nežinojo net draudimo kompanijos, išmokėjusios draudimo išmokas). Todėl akivaizdu, kad policijos pareigūnai, nežinodami apie šias veikas, negalėjo ir priverti V. L. duoti ir apie jas parodymus. Tas pats pasakytina ir apie asmenis, kuriuos V. L. nurodė savo apklausose, - jie pirminiame pranešime apie įtarimą net nebuvo nurodyti.

12417.

125Antra, svarbu ir tai, kad, pradedant nuo antros apklausos, tuo metu įtariamojo V. L. apklausose dalyvavo ir jo gynėjas, be to, kaip jau buvo minėta, V. L. šiuos savo parodymus patvirtino ir apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu (6 t., b. l. 130-132, 136-139, 143). Trečia, anksčiau minėtas V. L. apklausas ikiteisminio tyrimo metu skyrė labai ilgas laiko tarpas – jis pirmą kartą buvo apklaustas 2014 m. vasario 4 d. (6 t., b. l. 116-117), 2014 m. vasario 11 d. davė parodymus vietoje (6 t., b. l. 120-125), papildomai buvo apklaustas (dalyvaujant gynėjui) 2014 m. birželio 4 d. (6 t., b. l. 130-132), pas ikiteisminio tyrimo teisėją buvo apklaustas 2014 m. birželio 13 d. (6 t., b. l. 136-139), o paskutinį kartą buvo apklaustas 2014 m. gruodžio 17 d., kai jam buvo įteiktas galutinis pranešimas apie įtarimą (apklausoje taip pat dalyvavo gynėjas) (6 t., b. l. 149), visą šį ilgą laikotarpį nuo 2014 m. vasario 4 d. iki 2014 m. gruodžio 17 d. V. L. buvo nesuimtas, todėl bet kada galėjo kreiptis į prokuratūrą bei kitas institucijas dėl jo atžvilgiu naudojamos ikiteisminio tyrimo pareigūnų psichinės ar fizinės prievartos, tačiau to nepadarė, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad jokios prievartos V. L. atžvilgiu nebuvo, ir pagrįstai šiuos nuteistojo V. L. parodymus teisme vertino kaip siekimą išvengti atsakomybės bei sušvelninti savo padėtį. Ketvirtą, nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos skundžiamame nuosprendyje nurodė pirmosios instancijos teismas ir dėl kurių apeliacinės instancijos teismas pasisakys, aptardamas nuteistųjų kaltę dėl kiekvienos jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo.

12618.

127Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybe, kad dalis V. L. parodymų, duotų pas ikiteisminio tyrimo teisėją 2014 m. birželio 13 d., ir užfiksuotų tos pačios dienos apklausos protokole (6 t., b. l. 136-139), pradedant antrame apklausos lape esančiais žodžiais „Aš, Deivydas ir Mantas...“ ir baigiant žodžiais „Prieš šį įvykį automobiliai nebuvo apgadinti“ buvo galimai nukopijuoti iš 2014 m. birželio 4 d. jo apklausos protokolo (6 t., b. l. 130-132), tačiau konstatuoja, kad ši aplinkybė nedaro 2014 m. birželio 13 d. V. L. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją neteisėta, kadangi toks šį apklausos protokolą surašiusio asmens (galimai teismo posėdžio sekretorės) poelgis, nors jokiu būdu netoleruotinas, neiškraipo V. L. parodymų esmės, ką savo parašais po šiuo apklausos protokolu patvirtino visi jį pasirašę asmenys, tame tarpe V. L. ir jo gynėjas (6 t., b. l. 139). Be to, nuteistasis V. L. nagrinėjant bylą teisme patvirtino, kad davė tokius parodymus, kurie užfiksuoti šiame apklausos protokole, tačiau tai darė verčiamas policijos pareigūnų. Nors įstatymas įpareigoja apklausiant įtariamąjį pas ikiteisminio tyrimo teisėją jo parodymus užfiksuoti kiek galima pažodžiui (BPK 188 straipsnio 4 dalis, 189 straipsnio 4 dalis), o minimą 2014 m. birželio 13 d. V. L. apklausos protokolą surašęs asmuo šio reikalavimo nesilaikė, tačiau, teisėjų kolegijos įsitikinimu, taip buvo padaryta ne siekiant kaip nors iškraipyti įtariamojo parodymus, o kuo greičiau surašyti apklausos protokolą. Tuo labiau, kad galimai buvo nukopijuota tik dalis V. L. parodymų, kurie, matyt, labiausiai atitiko jo 2014 m. birželio 4 d. duotus parodymus (tuo labiau, kad po 2014 m. birželio 4 d. apklausos buvo praėję mažiau nei 10 dienų). Dėl nuteistųjų E. Ž. ir K. J. kaltės padarius

128BK 189

129straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką

13019.

131BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto įgijimą, naudojimąsi arba realizavimą, kaltininkui žinant, kad šis įgytas, naudotas ar realizuotas turtas gautas nusikalstamu būdu. Pagal BK 189 straipsnio 1–3 dalių dispoziciją turto įgijimas, naudojimasis ir realizavimas yra šių veikų alternatyvūs objektyvieji požymiai, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka bent vieno jų. Pažymėtina, kad šie objektyvieji požymiai aiškiai susieti su įrodytais aktyviais kaltininko veiksmais disponuojant nusikalstamos kilmės turtu (tokio turto gavimu iš neteisėto valdytojo, kuris padarė vagystę arba kitą savanaudišką nusikaltimą, naudojimusi tokiu turtu ar šio turto realizavimu) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114-489/2016). Nustatant asmens kaltumą įrodinėtinas BK 189 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos subjektyvusis požymis – kaltė, kuri pasireiškia tiesiogine tyčia ir jos turinį sudaro tai, kad kaltininkas žino, jog jis įgyja, naudoja arba realizuoja nusikalstamu būdu gautą turtą, ir nori taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-259/2008, 2K-1/2011, 2K-99/2010, 2K-217/2010, 2K-185/2009, 2K-213/2013, 2K-7-88/2014, 2K-114-489/2016). Įstatymas nereikalauja, kad kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-271/2006, 2K-652/2012, 2K-213/2013, 2K-3/2014).

13220.

133Skundžiamu nuosprendžiu K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupėje, turėdami vieningą tyčią įgyti nusikalstamu būdu gautą turtą, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų įgijo turtą: penkis kaltinime nurodytus automobilius, iš kurių du buvo pagrobti Lietuvos Respublikoje, du – pagrobti Vokietijos Federacijoje, o vienas –pagrobtas Latvijos Respublikoje, bei kaltinime nurodytų automobilių, pagrobtų įvairiose valstybėse, nurodytas įvairias detales, žinodami, kad šie daiktai yra gauti nusikalstamu būdu – pagrobti.

13421.

135Nors apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad byloje neginčijamų nuteistųjų K. J. ir E. Ž. kaltės dėl nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo nebuvo surinkta, o jų kaltė grindžiama tik vieno iš kaltinamųjų V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie buvo išgauti naudojant ikiteisminio tyrimo pareigūnams kaltinamojo atžvilgiu psichologinį bei fizinį smurtą, tačiau apeliacinės instancijos teismas su tokiais apeliacinių skundų teiginiais nesutinka. Nuteistasis E. Ž. nurodė užsiimantis automobilių ir jų detalių prekyba bei tvirtino, kad pirmosios instancijos teisme buvo netinkamai įvertinti jo pateikti dokumentai, patvirtinantys jo įgytų automobilių bei jų dalių teisėtumą. Tuo tarpu nuteistasis K. J. iš vis neigė bet kokias sąsajas su tyrimo metu nustatytu nusikalstamu būdu įgytu turtu nurodydamas, kad jis garažuose jokių detalių pats nelaikė, garažų nesinuomojo.

13622.

137Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos vietos, kur buvo laikomos Lietuvoje ir užsienio valstybėse pagrobtų automobilių dalys – tai A. J. sodyba, esanti ( - ) kaime, bei garažai, esantys: ( - ) kaime, mūrinių garažų bendrijoje „Ž.“, ( - ) bendrijoje, ... grupėje, garažas Nr. ...; ( - ), garažai Nr. ... ir Nr. ...; ( - ), ...-ojoje garažų bendrijoje, ... eilėje esantis garažas Nr. ... (1 t., b. l. 162). Atlikus A. J. sodyboje ir aukščiau nurodytuose garažuose kratas buvo rasta daug įvairių Lietuvoje ir užsienyje pagrobtų automobilių detalių ir dalių (1 t., b. l. 17-20, 22-25, 28-29, 150, 153-154, 168-169, 172-173; 2 t., b. l. 2-3, 14-15, 21-22, 24-25), kurios ir buvo nurodytos K. J. ir E. Ž. pateiktame kaltinime. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. J. parodė, kad leisti laikyti automobilių dalis šioje sodyboje paprašė K. J. ir tai darė E. Ž. prašymu (5 t., b. l. 31). Apklausiamas teisme, liudytojas A. J. parodymus iš dalies pakeitė, nurodydamas, jog nežino, ar K. J. susijęs su jo sodybos naudojimu, tačiau kai kalbėjo su E. Ž. dėl sodybos naudojimo, K. J. buvo kartu, o konkrečiai su juo dėl automobilių detalių laikymo jo sodyboje tarėsi E. Ž. (10 t., b. l. 145-146). Nors nuteistasis K. J. nurodė, kad nesinaudojo garažais, kuriuose buvo rastos vogtų automobilių dalys, tačiau šie nuteistojo K. J. parodymai paneigti kitais byloje esančiais duomenimis, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrėstai pripažino įrodymais (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

13823.

139Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų užduočių biuro 3-iojo skyriaus 2013 m. liepos 17 d. ir 2013 m. spalio 10 d. sekimo suvestinės matyti, kad E. Ž. ir K. J. lankėsi anksčiau paminėtų garažų teritorijose. Be to, nustatyta, kad ( - ) ....-ojoje mūrinių garažų bendrijoje ... grupėje esančio garažo Nr. ...., priklausančio V. Ž., nuoma rūpinosi jo anūkas M. K.. M. K., apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, parodė, kad garažas buvo išnuomotas asmeniui, kuris prisistatė vardu Alfonsas (2 t., b. l. 17), o asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu atpažino K. J. kaip asmenį, kuris 2013 metų pavasarį buvo išsinuomojęs jo senelio V. Ž. garažą (2 t., b. l. 18-19). Nors apklausiamas teisme liudytojas M. K. nepatvirtino, kad atpažįsta K. J. kaip garažo nuomininką, tačiau patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu aplinkybes atsiminė geriau, nurodė, kad gali būti, jog K. J. nuomojo garažą (11 t., b. l. 95-96). Bylos tyrimo metu taip pat nustatyta, kad garažus Nr. ( - ), priklausančius A. R., nuomojo R. B., kuris ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad padėjo išnuomoti A. R. priklausančius garažus E. Č. (2 t., 46 b. l.). Iš asmenų atpažinimo protokolo matyti, kad R. B. iš bendrų bruožų atpažino E. Ž., kaip asmenį, panašų į E. Č., kuriam išnuomojo garažą (2 t., b. l. 47-48). Be to, liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu atpažino ir K. J., kaip asmenį, kuris taip pat dalyvavo kartu nuomojant garažą (2 t., b. l. 49-50). Savo parodymus R. B. patvirtino teisme (10 t., b. l.84-85). Tyrimo metu nustatyta, kad E. Č. niekada jokių garažų nesinuomojo, o 2012 metų birželio mėnesį prarado savo asmens tapatybės kortelę, tačiau apie tai policijos neinformavo, o naudojosi kitų asmens dokumentu – pasu (2 t., b. l. 37). Iš liudytojo E. A. Č. parodymų matyti, kad jam priklauso garažas, esantis ( - ) kaime, garažų bendrijoje ,,Ž.“, Nr. ..., ir jis tą garažą tuo laiku buvo išnuomojęs asmeniui, vardu A. (1 t., b. l. 171, 11 t., b. l. 33-34). Kaip nustatyta tyrimo metu, šiame garaže taip pat buvo rastos įvairios pavogtų automobilių detalės ir šio garažo teritorijoje lankėsi K. J. bei E. Ž..

14024.

141Taip pat, 2014 m. vasario 2 d. ( - ), kur gyvena A. V., buvo rastos ir paimtos automobilių dalys ir kėbulai, tarp kurių rastos ir paimtos dalys automobilių ,,Toyota Prius“ ir ,,Toyota Corola Verso“, kurie nuo 2014 metų sausio mėnesio buvo paieškomi kaip pagrobti Lietuvos Respublikoje (1 t., b. l. 92-93, 96-122). Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu liudytojas A. V. parodė, kad pas jį į sodybą baltos spalvos mikroautobusu atvažiuodavo V. L., M. E., D. E., kurie jo sodyboje ardė automobilius. Girdėjo, kad daržinėje kaukši įrankiai, girdėjosi metalo pjovimo įtaiso garsas (1 t., b. l. 126). Teisme liudytojas A. V. parodymus pakeitė, nurodydamas, kad V. L., M. E., D. E. atvažiuodavo pas jį į sodybą pasikepti šašlykų, atsigerti alaus, bet jokių automobilių neardė (11 t., 34-35 b. l.), tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi šio liudytojo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu.

14225.

143Be to, nuteistųjų K. J. ir E. Ž. kaltę padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veika pirmosios instancijos teismas pagrįstai pagrindė ir nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais apie nuteistųjų E. Ž. ir K. J. veiksmus, jam duodant nurodymus dėl kaltinime nurodytų automobilių ardymo, išardytų detalių sandėliavimo įvairiose vietose, kuriuos patvirtina kiti byloje surinkti duomenys. Štai nuteistojo V. L. parodymus, kad jis kartu su D. E. ir M. E., K. J. ir E. Ž. nurodymu, automobilius ardė tiek A. J. sodyboje, tiek M. kaime esančioje sodyboje, kurioje gyvena A. V., tiek D. E. faktiškai naudojamam garaže, kad detalės buvo vežamos į garažus, esančius Šiauliuose (6 t., b. l. 116-117, 130-132, 136-139, 149), patvirtina tai, kad, atlikus kratas visose šiose vietose, buvo rastos Lietuvoje ir užsienyje pavogtų automobilių dalys. Be to, nustatyta, kad visomis šiomis patalpomis bei vietovėmis vienokiu ar kitokiu būdu naudojosi K. J. bei E. Ž.. Svarbu ir tai, kad tam tikros dalys, rastos Š. esančiuose garažuose, buvo iš tų pačių automobilių, kurių dalys buvo rastos ir A. J. sodyboje, esančioje M. kaime, kas taip pat patvirtina, kad tais garažais, kuriose buvo rastos vogtos automobilių dalyje, bei sodyba, esančia M. kaime, naudojosi tie patys asmenys, o tuo pačiu tai patvirtina ir nuteistojo V. L. parodymus, kad didelė dalis automobilių dalių iš A. J. sodybos buvo vežama į kitas vietas, tame tarpe ir į Šiauliuose esančius garažus. Be to, nustatyta, kad nuteistieji K. J. ir E. Ž. skundžiamame nuosprendyje nurodytus garažus nuomojosi stengdamiesi nuslėpti savo tapatybes – garažas, esantis ( - ) bendrijoje ,,Ž.“, Nr. .., buvo išnuomotas asmeniui, vardu A., nors tyrimo metu nustatyta, kad tai buvo K. J., o garažai, esantys ( - ), Nr. ... ir .., buvo nuomojami E. Č. vardu, nors nustatyta, kad juos nuomojosi E. Ž..

14426.

145Nuteistasis E. Ž. neneigė, kad dalį rastų detalių buvo įgijęs, tačiau nurodė, kad jas įgijo teisėtai, kadangi vertėsi dalių prekyba. Jis ikiteisminio tyrimo metu policijos pareigūnams pateikė dokumentus, neva patvirtinančius jo įgytų automobilių dalių teisėtumą, be to, nurodė, kad didelė dalis automobilių dalių buvo įsigyta per asmenį, vardu G. L. (kuris, kaip nustatyta, neegzistuoja). Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme buvo išverti į lietuvių kalbą nuteistojo E. Ž. ikiteisminio tyrimo metu pateikti dokumentai, tačiau konstatuotina, kad šie dokumentai negali patvirtinti kaltinime nurodytų automobilių ir jų detalių įgijimo teisėtumo, kadangi jie neatitinka tokiems dokumentams keliamų reikalavimų. Visų pirma, juose nėra individualių identifikuojančių požymių, kurie leistų nustatyti, kad šių dokumentų pagrindu buvo įsigytos automobilių dalys, rastos ir išimtos kratų metu. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog vien tik pirkimo pardavimo sutarties ir sąskaitos pateikimas nepatvirtina daiktų įgijimo teisėtumo, jeigu dokumentuose nėra nurodyta jokių daiktų identifikuojančių duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog buvo parduoti tie daiktai, kurie ir sulaikyti ((Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-583-139/2015). Antra, nuteistojo E. Ž. pateiktuose dokumentuose užfiksuota informacija, kuri leidžia abejoti jų tikrumu. Štai pateiktos net trys įmonės „( - )“ sąskaitos faktūros, išrašytos skirtingomis dienomis (2012 m. lapkričio 21 d., 2012 m. gruodžio 29 d. ir 2013 m. sausio 19 d.), tačiau visose jose nurodytos tos pačios detalės, jų kiekis, kaina bei bendra suma, tačiau neįtikėtina, kad kiekvienu kartu buvo įsigyjamas toks pat kiekis tų pačių detalių už tą pačią kainą ir bendrą sumą. Be to, 2013 m. sausio 19 d. „išrašytos“ sąskaitos faktūros Nr. ( - ) yra toks pats, kaip ir 2012 m. lapkričio 21 d. sąskaitos faktūros, o 2012 m. gruodžio 29 d. sąskaitos faktūros numeris (...) yra mažesnis nei anksčiau „išrašytos“ 2012 m. lapkričio 21 d. sąskaitos faktūros Nr. ..., ko negalėtų būti. Be to, visose šioje trijose 2012 m. lapkričio 21 d., 2012 m. gruodžio 29 d. ir 2013 m. sausio 19 d. sąskaitose faktūrose nurodytas tas pats trijų mėnesių garantijos terminas – iki 2013 m. vasario 21 d., nors, kaip jau buvo minėta, jos „išrašytos“ skirtingu laiku. Dar kitose dokumentuose nurodomos detalės automobilių, kurių net nėra nurodytų kaltinamajame akte. Atsižvelgus į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas nepripažįsta įrodymais nuteistojo E. Ž. pateiktų dokumentų, kadangi jie yra nepatikimi (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

14627.

147Aplinkybes, jog E. Ž.ir K. J. žinojo nusikalstamą įgyjamo turto (automobilių ir jų detalių) kilmę patvirtina ne tik tai, kad jie negalėjo pateikti šio turto įgijimą patvirtinančių dokumentų, kad jie nuomojosi garažus, kur buvo laikomos vogtos detalės, svetimais vardais, tačiau ir bylos duomenimis nustatyti nuteistųjų V. L., D. E. ir M. E. veiksmai, susiję su automobilių ardymu, jų kėbulų pjaustymu ir automobilių identifikavimo numerių naikinimu, ką ikiteisminio tyrimo metu nurodė V. L., ir tai buvo nustatyta specialistų išvadose (3 t., b. l. 4-5, 9-10, 28-29, 32, 36-37, 40, 45-46, 48, 62-63, 67, 80-81, 83-84, 98-99, 102, 113-114, 116-117, 121-122, 126-127, 131-132, 136-137, 141-142, 161-162, 166-167, 171-172, 176-177, 181-182, 186-187; 4 t., b. l. 25-26, 30-31, 35-36, 40-41, 45-46, 50-51, 55-56, 60-61, 65-66, 70-71, 75-76, 79-80, 116-117, 120-121). Akivaizdu, kad naikinant automobilių ir jų detalių identifikavimo numerius siekiama nuslėpti nusikalstamu būdu gauto turto įgijimo faktą, nes tokį turtą neįmanoma arba sunku identifikuoti, todėl tik pasitelkus specialistus tyrimo metu buvo atstatyti kai kurių automobilių identifikavimo numeriai ir buvo nustatyta, kad minėtos automobilių detalės priklauso Lietuvoje ir užsienio valstybėse paieškomiems automobiliams (3 t., b. l. 32, 40, 48, 67, 95, 102, 109). Išdėstyti argumentai patvirtina, kad nuteistieji E. Ž. bei K. J. žinojo ir suprato apie nusikalstamą įgyjamų automobilių ir jų detalių nusikalstamą gavimo būdą (tai, kad jie pagrobti). Pažymėtina, kad įstatymas nereikalauja, jog kaltininkas žinotų visas padaryto nusikaltimo aplinkybes, pakanka bendro supratimo apie kito asmens (ar jų grupės) padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir nusikalstamą turto gavimo būdą. Aukščiau pateikti argumentai leidžia konstatuoti, kad E. Ž. ir K. J. suvokė, jog įgijo ir disponavo nusikalstamu būdu gautu turtu, tai yra veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

14828.

149Apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio išvada, kad E. Ž. ir K. J. padaryta veika teisingai kvalifikuota pagal BK 189 straipsnio 1 dalį, yra padaryta išsamiai ir visapusiškai išanalizavus ir įvertinus ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai tyrė ir vertino byloje esančius įrodymus, nevertino jų visumoje, o vadovavosi tik prielaidomis ir nepatikimais bei melagingais ikiteisminio tyrimo metu gautais V. L. parodymais, atmestini kaip nepagrįsti.

150Dėl nuteistųjų E. Ž. ir K. J. kaltės padarius

151nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje,

152bei nuteistųjų V. L., M. E. ir D. E. kaltės

153padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje

15429.

155Apeliaciniais skundais nesutinkama ir su nuteistųjų E. Ž. ir K. J. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį, bei nuteistųjų V. L., M. E. ir D. E. nuteisimu pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį, tai yra, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietose nuteistieji V. L., D. E. ir M. E., veikdami bendrininkų grupėje kaip nusikalstamos veikos vykdytojai, vykdydami nusikalstamos veikos organizatorių K. J. ir E. Ž. nurodymus, neteisėtai sunaikino – nutrynė, nušlifavo ir (ar) išpjovė automobilio kaltinime nurodytų automobilių ir neidentifikuotų automobilių identifikavimo numerius, kuriuos M. E., D. E. ir Vilius sunaikino.

15630.

157Įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė visas bylos aplinkybes ir motyvuotai, remdamasis teisme ištirtais bei nuosprendyje aptartais įrodymais, pagrįstai pripažino E. Ž. ir K. J. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1 dalyje, o V. L., M. E. ir D. E. kaltais padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje. Teismo padarytos išvados visiškai atitinka bylos aplinkybes, o baudžiamasis įstatymas pritaikytas tinkamai.

15831.

159BK 3061 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas suklastojo, neteisėtai sunaikino ar pakeitė transporto priemonės identifikavimo numerius, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šio nusikaltimo pagrindinis objektas yra įstatymais ir kitais norminiais teisės aktais nustatyta transporto priemonės identifikavimo tvarka, o papildomas objektas – savininkų ir (ar) teisėtų valdytojų turtiniai interesai. Transporto priemonės identifikavimo numerio suklastojimas yra tada, kai kaltininkas visiškai ar iš dalies vietoj autentiško transporto priemonės identifikavimo numerio sukuria netikrą transporto priemonės identifikavimo numerį, siekdamas naudoti tokį transporto priemonės identifikavimo numerį kaip tikrą ir tuo būdu apgaulingai patvirtinti savo ar trečiųjų asmenų teises į transporto priemones, nors iš tikrųjų nei kaltininkas, nei tretieji asmenys neturi jokių teisių į tas transporto priemones. Nusikaltimas padaromas tik tiesiogine tyčia.

16032.

161Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais rašytiniais įrodymais, tarp jų ir specialistų išvadomis, liudytojų parodymais neginčijamai nustatyta, kad A. V. priklausančioje sodyboje, esančioje ( - ), A. J. priklausančioje sodyboje, esančioje ( - ), bei kitose ikiteisminio tyrimo metu nenustatytose vietose buvo ardomi automobiliai, o kratų metu išėmus išardytų automobilių detales paaiškėjo, kad iš kaltinime nurodytų automobilių kėbulų dalių automobilių identifikavimo numeriai (VIN) panaikinti išpjaunant kėbulo dalį su VIN, ją nutrinant arba nušlifuojant, tačiau nuteistieji E. Ž. ir K. J. nepripažįsta, kad būtų organizavę šią nusikalstamą veiką, o nuteistieji V. L., M. E. ir D. E. nepripažįsta naikinę automobilių identifikacinius numerius.

16233.

163Iš esmės visi nuteistieji, ginčydami savo kaltę dėl automobilių identifikavimo numerių neteisėto naikinimo, nurodo, kad kaltinimas jiems iš esmės grįstas tik ikiteisminio tyrimo metu duotais vieno iš nuteistojo – V. L. parodymais, kurie, jų tvirtinimu, negali būti laikomi patikimais. Susipažinusi su bylos medžiaga, teisėjų kolegija konstatuoja, kad toks argumentas prieštarauja faktinėms aplinkybėms. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, V. L. parodymai, kaip ir byloje esantys kiti įrodymai, buvo aptarti ir vertinti visų kitų duomenų kontekste, o kiekvienas iš jų atskirai nebuvo laikomas vieninteliu ir pagrindiniu apeliantų kaltės įrodymu. Visų pirma, ikiteisminio tyrimo metu Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinių tyrimų biuro specialistų išvadose Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. ( - ), Nr. .., Nr. .., Nr. .., Nr. .., Nr. ..., Nr. ..., Nr. ..., Nr. .., Nr. ..., Nr. ... buvo nustatyta, jog ant tirtų automobilių dalių buvo panaikinti transporto priemonių identifikaciniai numeriai, išpjaunant kėbulo dalį su VIN arba nušlifuojant numeracijos lauką su VIN (3 t., b. l. 4-5, 9-10, 28-29, 36-37, 45-46, 62-63, 80-81, 83-84, 113-114, 116-117, 121-122, 126-127, 131-132, 136-137, 141-142, 161-162, 166-167, 171-172, 176-177, 181-182, 186-187, 4 t., b. l. 20-21, 25-26, 30-31, 35-36, 40-41, 45-46, 50-51, 55-56, 60-61, 70-71, 75-76, 79-80, 98-99, 116-117, 120-121).

16434.

165A. J. priklausančioje sodyboje, esančioje ( - ) kaime, buvo rasti ir paimti įvairių automobilių kėbulai ir automobilių detalės (1 t., b. l. 17-20, 22-25). Kaip minėta anksčiau, A. J., nors iš dalies ir keitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tačiau teismui parodė, jog dėl automobilių detalių laikymo jo sodyboje tarėsi E. Ž., o su juo kartu buvo ir K. J., detalės buvo laikomos daržinėje ir už daržinės lauke, kartais jų būdavo daugiau, kartais mažiau, daugiau nei vieno ar dviejų automobilių (10 t., b. l. 146-147). Bylos tyrimo metu liudytojais apklausti I. Š., D. S. ir E. R. nurodė, kad A. J. sodyboje ( - ) kaime jie matė sudėtas automobilių detales, girdėdavo, kaip sodyboje vyksta darbai (metalo pjovimo), matė sodyboje tris jaunuolius, kurie atvykdavo su baltu mikroautobusu, kuriuo atveždavo arba išveždavo automobilių detales (2 t., b. l. 84-85, 86, 87-88, 10 t., b. l. 153-154 11 t., b. l. 37). Taip pat automobilių detalės buvo išimtos ir kratos, atliktos A. V. sodyboje, esančioje ( - ), metu (1 t., b. l. 92-93, 96-122, 123-124). Ir nors teisminio nagrinėjimo metu liudytoju apklausiamas A. V. keitė savo parodymus ir tvirtino, kad V. L., M. E. ir D. E. pas jį atvažiuodavo tik šašlykų išsikepti ir alaus išgerti, o jo sodyboje jokių automobilių neardė (11 t., b. l. 34-35), tačiau iš jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad jis, V. L. prašymu, leido savo sodyboje laikyti daiktus, matė prie savo daržinės baltos spalvos mikroautobusą, kuris buvo įvarytas galu į daržinę, su V. L. buvo dar du vyrai, jis numanė, jog jie ardo ar remontuoja automobilį, girdėjo metalo pjovimo garsus, įrankių kaukšėjimą, vėliau daržinėje rado raudonos spalvos hidraulinį keltuvą, ant šieno suguldytas automobilių dalis, iš ko jis suprato, kad buvo ardomi automobiliai (1 t., b. l. 126). Tyrimo metu nustatyta, kad baltas mikroautobusiukas priklauso S. E., o apžiūrėjus patį mikroautobusą jame buvo rasta M. E. priklausanti asmens tapatybės kortelė (1 t., b. l. 52-53). Be to nustatyta, jog į metalo laužo supirktuvę „( - )“ S. E. pristatė automobilio ,,BMW 520“, kuris paieškomas kaip pagrobtas Norvegijoje, ketvirtį, kurį į jo namus atvežė D. E. ir M. E., o specialistai nustatė, jog šio automobilio identifikavimo numeris buvo panaikintas išpjaunant kėbulo dalį su VIN (1 t., b. l. 42, 43, 4 t., b. l. 98-99, 102). Ir nors nuteistieji neigia bet kokius veiksmus, susijusius su automobilių ir jų dalių identifikavimo numerių naikinimu, tačiau bylos medžiaga neginčijamai patvirtina, kad A. J. sodyboje buvo rasta labai daug įvairių automobilių dalių, kurių didelė dalis buvo su sunaikintais identifikavimo numeriais. Bylos tyrimo metu specialistams dalį rastų detalių pavyko identifikuoti, nors jų žymenys buvo sunaikinti, bei pavyko nustatyti, kokiems automobiliams jos priklausė. Tyrimo metu buvo identifikuoti automobiliai ,,Toyota Prius“, ,,BMW X5“, ,,BMW 520D“, ,,Audi A5“, ,,BMW 745“, ,,Mercedes Benz ( - ) ,,Hyundai“, automobilio ,,Toyota Corolla Vesro“ tam tikros dalys, tai yra specialistų išvadomis buvo atstatyti identifikavimo žymenys, kurie leido kratų metu rastas automobilių detales priskirti atitinkamiems automobiliams. Be to, kratų metu kaltinime nurodytose vietose rasta daug automobilių ,,Honda CR-V“, ,,BMW“ 5 serijos, ,,VW Touareg“, ,,TOYOTA RAW4“, ,,Mercedes Benz GLK“, ,,Audi Q5“, ,,BMW X5“, ,,BMW“ 1 serijos, ,,VW T5“, ,,Mercedes Benz Vito“, ,,Honda CR-Z“, ,,Toyota Land Cruiser“ įvairių dalių, kurių identifikavimo žymenys, kaip nustatė specialistai, buvo nušlifuoti, tai yra sąmoningai sunaikinti.

16635.

167Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo V. L. parodymų, kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas, matyti, kad M. E. jo prašė padėti ardyti automobilius, kartu su jais automobilius ardydavo ir D. E.. Iš D. E. kalbų suprato, kad automobilių daužymui ir ardymui vadovauja E. Ž. ir K. J.. Jis nesiaiškino, kieno tie automobiliai, tačiau suprato, kad automobilių dalys yra E. Ž., nes matė, kaip jis duodavo M. E. nurodymus. A. J. sodyboje taip pat yra matęs daug detalių, automobilius ardydavo įvairiose vietose, taip pat ( - ) kaime, detales veždavo į A. J. sodybą ir į Š. esančius garažus, taip pat kai kurias parveždavo ir į K.. Nurodė, kad išardė apie 10 automobilių, matė, kaip M. E. išpjovė automobilio ,,VW Transporter“ identifikavimo numerį, konkrečiai nurodė, kad išardė automobilius ,,Toyota Prius“, ,,Toyota Corola Verso“, ,,Audi A3“, ,,Toyota Raw4“, ,,Honda CRV“, ,,BMW X5“, kurio kėbulo numerį nutrynė. Už automobilių ardymą gaudavo apie 200 litų, pinigus dažniausiai mokėdavo D. E., kuris ir duodavo visus nurodymus dėl automobilių ardymo, matydavo, kaip pas Deivydą ir M. E. atvažiuodavo E. Ž. ir K. J., suprato, kad jie kalbasi apie automobilių detales, nes po šių susitikimų jie važiuodavo pasikrauti automobilių detalių, kurias veždavo į įvairias vietas, nežinojo, kad jų ardomi automobiliai vogti, tačiau matydamas, kad naikinami automobilių identifikaciniai numeriai, suprato, kad daroma kažkas neteisėtai (6 t., b. l. 116-117, 130-132, 136-139, 149). Kaip jau buvo minėta, netikėti šiais nuteistojo V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, nėra jokio pagrindo, kadangi juos patvirtina ir kiti byloje surinkti įrodymai, - kratų, apžiūrų protokolai, specialistų išvados, iš kurių matyti, kad įvairiose skundžiamame nuosprendyje nurodytuose vietose, susijusiose su E. Ž. ir K. J., buvo rastos Lietuvos Respublikoje bei užsienyje pagrobtų automobilių dalys bei detalės su sunaikintais (išpjautais ar nutrintais) identifikaciniais numeriais. Nuteistojo V. L. parodymuose yra įvardintos tam tikros automobilių markės, kurios sutampa su dalimis, kurios buvo rastos kratų metu ir kurių indentifikavimo žymenys buvo sunaikinti.

16836.

169Nors apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistieji D. E. ir M. E. savo kaltės nepripažino, o tik nurodė, jog V. L. prašymu jam padėjo išardyti du automobilius ,,Toyota Prius“ ir ,,Toyota Corola“ sodyboje, esančioje M. kaime, o daugiau jokių automobilių neardė (nors ikiteisminio tyrimo metu D. E. buvo nurodęs ir tai, kad E. Ž. prašymu yra ardęs dar kai kuriuos apgadintus automobilius) (2 t., b. l. 86, 4 t., b. l. 164-165, 166, 14 t., b. l. 115-117, 123-124), teisėjų kolegija šiuos nuteistųjų parodymus laiko tik jų gynybine pozicija. Ir nors nuteistieji D. E. ir M. E. pripažino ardę tik du automobilius, tačiau nagrinėjamu atveju svarbu tai, jog nurodyti automobiliai sutapo su V. L. nurodytais automobiliais, o 2014 m. kovo 24 d. specialisto išvadomis Nr. ( - ) ir Nr. ( - ) nustatyta, kad šių automobilių identifikavimo numeriai (VIN) ant pateiktų tyrimui kėbulo dalių yra panaikinti, pašalinus kėbulo dalį su VIN kodu (3 t., b. l. 4-7, 9-12).

17037.

171Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais, kad apylinkės teismas neteisingai nustatė, jog V. L., D. E. ir M. E. automobilių identifikavimo numerius naikino tyčia, suvokdami savo veiksmų pavojingą pobūdį ir norėdami taip veikti bei numatydami padarinius, o tokius jų veiksmus organizavo E. Ž. ir K. J.. Kaip minėta anksčiau, byloje buvo surinkta pakankamai pagrįstų įrodymų, jog nuteistieji E. Ž. ir K. J. naudojosi vietomis, kuriose buvo laikomos įvairios automobilių dalys, kurių identifikavimo numeriai buvo atstatyti tik specialistų pagalba. Nuteistasis E. Ž., nors ir teigdamas, jog didžioji dalis kratų metu išimtų detalių buvo įgytos teisėtai, tačiau tai patvirtinančių nenuginčijamų įrodymų tyrimo metu nepateikė. Be to, specialistų išvadomis nustatyta, jog didžioji dalis automobilių detalių priklauso automobiliams, kurie buvo pavogti Lietuvoje ir užsienio valstybėse, kas leidžia pagrįstai manyti, kad K. J. ir E. Ž., žinodami, kad automobiliai įgyti neteisėtai, tai yra nusikalstamu būdu, organizavo tokių automobilių identifikavimo numerių naikinimą, siekdami panaikinti ant automobilių detalių esančius identifikavimo numerius, kad šių detalių nebūtų galima susieti su automobiliais. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad dalis kaltinime nurodytų automobilių buvo pagrobti 2014 metų pradžioje, tai yra prieš pat kartų metu randant jų dalis, todėl akivaizdu, kad kaltinamasis E. Ž. neturėjo galimybės jų įsigyti legaliai. Nors nuteistieji V. L., D. E. ir M. E. savo kaltę dėl automobilių ardymo pripažino tik dėl dviejų automobilių, kurių identifikavimo numeriai, kaip nustatė specialistai, buvo panaikinti, tačiau netikėti V. L. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, jog jis su D. E. ir M. E. išardė kur kas daugiau automobilių, dėl kurių ardymo ir detalių pervežimo D. E. nurodymus duodavo E. Ž. bei K. J., nėra pagrindo, kadangi, kaip jau buvo minėta, šiuos parodymus patvirtino kiti byloje surinkti įrodymai.

17238.

173Pažymėtina, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš subjektyvių pačių kaltininkų paaiškinimų, tačiau teismas vertina visus objektyvius bylos duomenis, atsižvelgia į kaltininkų atliktus veiksmus, jų tikslą ir pan. Visos byloje nustatytos ir šioje nutartyje aukščiau išanalizuotos bei įrodymų viseto pagrįstos aplinkybės, tai yra, visų pirma, nuteistųjų E. Ž. ir K. J. veiksmai: įvairių automobilių detalių laikymas garažuose, kurių dalis buvo nuomojama prisistačius kitų asmenų vardais, lankymasis tuose garažuose, kratų metu rastos pavogtų automobilių Lietuvoje ir užsienio šalyse detalės, E. Ž. bendravimas su D. E., bei V. L., D. E. ir M. E. veiksmai ardant jiems nurodytus automobilius, išardytų automobilių detalių transportavimas į kitas saugojimo vietas, specialistų nustatytos aplinkybės, jog didelėje dalyje išardytų automobilių kėbulų ir kai kurios jų dalys yra su panaikintais (išpjautais, nušlifuotais) identifikavimo numeriais – sudaro logišką ir nuoseklią grandinę, patvirtinančią, kad nuteistieji E. Ž. ir K. J. žinojo, jog įgijo nusikalstamu būdu gautą didelės vertės turtą, ir, norėdami tai nuslėpti, atliko kaltinime nurodytus veiksmus – tai yra organizavo įgyto turto identifikavimo numerių naikinimą, kurį įvykdė nuteistieji V. L., D. E. ir M. E., tai yra tokiu būdu tyčia padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje.

17439.

175BK 3061 straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien tik atlikus tokią veiką, o pasekmės nebūtinos, taip pat šios nusikalstamos veikos būdai bei motyvai veikos kvalifikavimui neturi reikšmės. Byloje neginčijamai nustatyta, kad kratų metu rastų kaltinime nurodytų automobilių kėbulų ir jų atskirų dalių identifikaciniai numeriai buvo panaikinti juos išpjaunant ar nušlifuojant, ką patvirtino specialistų išvados, todėl nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E. ir M. E. kaltė pilnai pasitvirtino ir dėl šio nusikaltimo padarymo.

17640.

177Kadangi nuteistieji E. Ž. ir K. J. tiesiogiai transporto priemonių identifikavimo numerių nenaikino, o tik vadovavo nuteistiesiems V. L., D. E. ir M. E., kurie naikino transporto priemonių identifikavimo numerius, nuteistųjų E. Ž. ir K. J. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį, o nuteistųjų V. L., M. E. ir D. E. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį.

178Dėl nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L.,

179D. E., M. E. ir V. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl inscenizuoto eismo įvykio, kuriame dalyvavo

180automobiliai „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - )

181ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - )), ir šios veikos kvalifikavimo

18241.

183E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje, inscenizavo automobilio „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), eismo įvykį, ir taip apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – 18 798 litų dydžio draudimo išmoką iš draudimo bendrovės „( - )“ Lietuvos filialo bei reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką iš draudimo bendrovės „( - )“ Lietuvos filialo.

18442.

185Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad visi nuteistieji neigia savo kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, tvirtindami, kad byloje nebuvo surinkta jų kaltę patvirtinančių įrodymų, tačiau apygardos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi apeliacinių skundų argumentus, skundžiamame nuosprendyje padarytas išvadas, dar kartą įvertinusi baudžiamosios bylos duomenis, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas sprendimą dėl nuteistųjų kaltės padarius šį nusikaltimą, BPK 20 straipsnio 5 dalies ir 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto reikalavimų nepažeidė. Nesutikimai su nuosprendyje padarytomis išvadomis grindžiami subjektyviu byloje surinktų įrodymų ir nustatytų aplinkybių vertinimu išskiriant tuos įrodymus ar jų dalį, kurie apeliantams palankūs, tačiau ignoruojant tuos įrodymus, kurie, vertinant juos visumoje, patvirtina nuosprendyje padarytas išvadas. Apygardos teismo teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. kaltė apgaule užvaldant 18 798 litų dydžio draudimo išmoką bei reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką, įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

18643.

187Visų pirma, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką įrodo nuteistojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais, kaip jau buvo minėta, netikėti nėra pagrindo. V. L., apklausiamas 2014 m. vasario 4 d., policijos pareigūnams ir draudimo bendrovei neturint jokių duomenų apie šią nusikalstamą veiką, išsamiai papasakojo apie šią nusikalstamą veiką, o taip pat savo paties bei K. J., D. E. ir M. E. veiksmus inscenizuojant šį eismo įvykį (6 t., b. l. 116-117). Šiuos savo parodymus V. L. patvirtino dar trijų apklausų metu (tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją).

18844.

189Be to, nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. kaltę patvirtina ir nuteistojo V. S. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklausiamas 2014 m. kovo 4 d. V. S. nurodė, kad 2013 metų lapkričio mėnesį E. Ž. pasiūlė įsigyti automobilį „BMW 530D“ už 18 000 litų. Automobilio dokumentai buvo vokiški. Automobilį įsigijo per K. esančią įmonę, tačiau pinigus sumokėjo E. Ž.. Detaliau apžiūrėjęs automobilį keliose vietose pastebėjo aprūkimus, todėl suprato, kad šis automobilis galėjo būti padegęs. 2013 metų gruodžio mėnesį E. Ž. pasiūlė užsidirbti pinigų. Jis paaiškino, kad reikia, jog į jo automobilį atsitrenktų kitas automobilis, o jis už sudaužytą automobilį gautų draudimo išmoką. Be to, E. Ž. pažadėjo jam duoti dar 3 000 litų ir nurodė, kad galės parsiduoti sudaužytą automobilį. Jam su šiuo pasiūlymu sutikus, E. Ž. jam liepė 2013 m. gruodžio 13 d. apie 18 val. savo automobiliu važiuoti ( - ) kaime, nuvažiavimo nuo kelio ( - ) link K. ir nurodė, kad jam važiuojant pagrindiniu keliu kelio posūkyje į jo automobilį trenksis kitas automobilis, kuris važiuos šalutiniu keliu. Įvykio metu jis pamatė iš dešinės pusės gan dideliu greičiu atvažiuojantį automobilį, kuris trenkėsi į jo automobilio dešinę pusę. Atsitokėjus po smūgio prie jo priėjo M. L., kuris pildė eismo įvykio deklaraciją. Į jo automobilį įvažiavo automobilis „BMW“, tamsus, ,,universalo“ tipo kėbulu. Apie įvykį pranešė policijai. Po įvykio kreipėsi į ( - ) draudimo įmonę ir jam buvo išmokėta 18 798 litų draudimo išmoka. Sugadintą automobilį pardavė už 6 000 litų. Suprato, kad iš draudimo bedrovės apgaulės būdu gavo išmoką (6 t., b. l. 23). Netikėti šiais kaltinamojo V. S. parodymais nėra jokio pagrindo, kadangi jis juo davė dalyvaujant gynėjui, be to, dalyvaujant gynėjui, šiuos savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (6 t., b. l. 24-26).

19045.

191Netikėti šiais nuteistojo V. S. parodymais nėra jokio pagrindo dar ir todėl, kad juos patvirtina kiti bylos duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Tai anksčiau minėti nuteistojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kurie visiškai sutampa su nuteistojo V. S. parodymais. Be to, šiuos nuteistojo V. S. parodymus patvirtina ir 2014 m. kovo 5 d. (tai yra sekančią dieną po apklausos) užfiksuotas telefoninis pokalbis, kurio metu V. S. nurodė, kad buvo policijoje apklausoje, pasakė, kad ten buvo „per tuos... ten, žinai, Žymantus visus“, nurodė „J., Ž. čia...“, ir kad policijoje norėjo jį „uždaryti“, bet jis pats surašė viska, kaip yra, davė visus parodymus, nes „jie tokie draugai <...> per juos tai neisiu niekur“ (5 t., b. l. 186-187), kas patvirtina, jog V. S. 2014 m. kovo 4 d. apklausos metu sakė tiesą.

19246.

193Šiuos nuteistojo V. S. parodymus (o tuo pačiu ir nuteistojo V. L. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu) patvirtina: liudytojo T. S. parodymai, kad apdegusį automobilį „BMW“ jo įmonė „( - )“ Vokietijoje nupirko K. J. ir E. Ž. prašymu, vėliau automobilis buvo parduotas V. S.; UAB „( - )“ 2016 m. gegužės 26 d. raštu bei pateiktais dokumentais, iš kurių matyti, kad K. J. ir E. Ž. žodiniu užsakymu UAB „( - )“ Vokietijoje už 1 700 Eur nupirko automobilį „BMW 530D“, kurį bendrovės autovežiu atgabeno į Lietuvą, ir 2013 m. lapkričio 19 d. už 1 800 Eur pardavė V. S., kuris buvo atvykęs su K. J. ir E. Ž., automobilis buvo po gaisro (sudegusi priekinė dalis) (6 t., b. l. 2-6; 12 t., b. l. 48-56); draudimo bendrovės „( - )“ Lietuvos filialo pateiktais dokumentais dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobiliai „BMW 530D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) (5 t., b. l. 124-170).

19447.

195Todėl, nors nuteistasis V. S. vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, savo parodymus pakeitė, nurodydamas, kad dalyvavo eismo įvykyje, tačiau jis nebuvo inscenizuotas, o parodymus apie K. J. ir E. Ž. vaidmenį šio eismo įvykio organizavime, davė policijos pareigūnų nurodymu, be to, būdamas supykęs ant E. Ž. dėl negrąžintos skolos, o taip pat būdamas patyręs stresą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi pirminiais šio nuteistojo parodymais, duotais 2014 m. kovo 4 d., nes juos, kaip jau buvo minėta, patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. S. parodymus pakeitė tik 2014 m. gruodžio 16 d., tai yra tuo metu, kai įtariamaisiais šioje byloje buvo apklausti K. J. ir E. Ž.. Svarbu ir tai, kad nuteistasis V. S. nuo 2014 m. kovo 4 d., kada buvo apklaustas pirmą kartą, iki 2014 m. gruodžio 16 d., kada pakeitė parodymus, nesikreipė į prokuratūrą ar kitas institucijas dėl neteisėto policijos pareigūnų elgesio, nesiekė jų nušalinti nuo ikiteisminio tyrimo, nesiprašė būti apklausiamas papildomai, kas leidžia abejoti šio nuteistojo parodymais dėl jo atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu daryto policijos pareigūnų poveikio. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobiliai „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. inscenizavo automobilių „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), eismo įvykį, ir taip apgaulės būdu įgijo didelės vertės svetimą turtą – 18 798 litų dydžio draudimo išmoką bei reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką.

19648.

197Kadangi apeliaciniuose skunduose nesutinkama su šios nusikalstamos veikos kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalyje, tai yra teigiama, kad pirmosios instancijos teismas be pagrindo nustatė sukčiavimą kvalifikuojančius požymius – tai, kad ši veika padaryta organizuotoje grupėje, bei tai, kad apgaule buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas, teisėjų kolegija pasisako ir dėl šios veikos kvalifikavimo.

19849.

199Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Šio baudžiamojo įstatymo dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti, tai yra apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą kaltininkui manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto ar teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, ar asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-7-27-746/2015).

20050.

201Byloje suriktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d. įvykęs eismo įvykis, kurio metu susidūrė automobiliai „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), buvo inscenizuotas, tai yra nuteistųjų sukeltas tyčia, turint tikslą neteisėtai gauti draudimo išmokas. Akivaizdu, kad pagrindinis bendrininkų tikslas buvo gauti draudimo išmoką už automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) kuris buvo nupirktas vos už 1 800 Eur, kadangi buvo stipriai apdegęs jo priekis. Iš to, kad UAB „( - )“ automobilį „BMW 530D“ (kuriam vėliau, jį priregistravus, buvo suteiktas valstybinis numeris ( - ) E. Ž. ir K. J. užsakymu nupirko 2013 m. kovo 8 d., o V. S. jis buvo parduotas tik 2013 m. lapkričio 19 d. (6 t., b. l. 2-8), darytina išvada, kad visą šį laiką E. Ž. ir K. J. rūpinosi šio automobilio „kosmetiniu“ remontu tam, kad būtų galima jį nustatyta tvarka priregistruoti. Kad remontas buvo „kosmetinis“ akivaizdu iš nuteistojo V. S. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (kuriais pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas), kad jis matė, jog dalis jo nupirkto automobilio dalių buvo „aprūkę“, todėl jis suprato, kad prieš tai automobilis buvo degęs. Kad V. S. suprato, jog įgyja netinkamą naudotis automobilį akivaizdu iš jo pirkimo kainos – automobilis buvo nupirktas vos už 1 800 Eur (6 t., b. l. 2-8). Tai, kad nuteistieji E. Ž., K. J. ir V. S. iš anksto buvo suplanavę gauti už šį automobilį neteisėtą draudimo išmoką, inscenizuojant eismo įvykį, kuriame šis automobilis dalyvautų, akivaizdu ne tik iš to, kad jis buvo tik „kosmetiškai“ suremontuotas, tačiau ir iš to, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas 2013 m. gruodžio 13 d., praėjus nepilnam mėnesiui po to, kada jis buvo įregistruotas V. S. vardu, ir praėjus vos 11 dienų po to, kai jis buvo apdraustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu (5 t., b. l. 163), kas leido šiam automobiliui teisėtai dalyvauti eisme. Kad šiuo automobiliu („BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) nebuvo planuojama ilgai naudotis, matyti ir iš to, kad jis transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės draudimu buvo apdraustas tik pusmečiui (5 t., b. l. 163).

20251.

203Tačiau tam, kad gauti draudimo išmoką už automobilį „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) reikėjo, kad inscenizuotame eismo įvykyje dalyvautų automobilis, kuris būtų draustas KASKO draudimu (dėl žalos, padarytos apdraustajam automobiliui, atlyginimo), ir kurį vairavęs asmuo būtų inscenizuoto eismo įvykio kaltininku. Tada buvo nenustatytu būdu susitarta dėl dalyvavimo inscenizuotame eismo įvykyje su asmeniu, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą (M. L.), kuris naudojosi automobiliu ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ). Byloje nesurinkta jokių duomenų apie tai, kad būtent nuteistasis E. Ž. pasiūlė M. L. surasti automobilį eismo įvykio inscenizavimui, todėl ši aplinkybė šalintina iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies kaip neįrodyta (tuo pačiu pažyminti, kad šios aplinkybės pašalinimas neturi jokios įtakos nuteistųjų veikos kvalifikavimui). Be to, kadangi skundžiamu nuosprendžiu M. L., kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą, kaltės klausimas nebuvo sprendžiamas ir jis nebuvo nuteistas už nuteistiesiems E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. inkriminuoto sukčiavimo įvykdymą, todėl iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina aplinkybė, kad su nuteistaisiais E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. bendrininkavo M. L., nurodant, kad minėti nuteistieji veikė bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą. Beje, kad asmuo, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą, suprato, kad dalyvauja eismo įvykio inscenizavime akivaizdu iš to, kad jis, kaip matyti iš nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų (kuriais, kaip jau buvo ne kartą minėta, pagrįstai vadovavosi pirmosios instancijos teismas), pats automobilio nevairavo, o automobilį perdavė V. L., tačiau draudimo kompanijai pateiktuose dokumentuose nurodė, kad pats vairavo automobilį. Kad automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), naudotojas galėjo būti suinteresuotas dalyvauti inscenizuotame eismo įvykyje ir po to gauti KASKO draudimo išmoką akivaizdu iš to, kad šio automobilio KASKO draudimo sutartis turėjo baigtis 2014 m. sausio 25 d., tai yra už mėnesio (5 t., 152 b. l.).

20452.

205Dalyje apeliacinių skundų apeliuojama į tai, kad dėl šio eismo įvykio inscenizavimo nuteistiesiems nepagrįstai buvo inkriminuota šią veiką kvalifikuojanti aplinkybė – tai, kad apgaule buvo įgytas didelės vertės svetimas turtas, nes, apeliantu teigimu, nuteistieji nepagrįstai nuteisti ir už 16 321 litų dydžio draudimo išmokos išmokėjimą už eismo įvykio metu automobiliui ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), padarytą žalą, kadangi draudimo bendrovė, išmokėjusi šią draudimo išmoką, jokių pretenzijų šią išmoką gavusiems asmenims nereiškia. Tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinių skundų argumentu nesutinka. Esminė aplinkybė, apibrėžianti šios nusikalstamos veikos dalyką, yra tai, kad 2013 m. gruodžio 13 d. įvykęs eismo įvykis, kurio pagrindu draudimo bendrovės „( - )“ filialas Lietuvoje nuteistajam V. S. išmokėjo 18 798 litų dydžio draudimo išmoką už automobiliui „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) padarytą žalą ir R. S., kuri nežinojo apie nuteistųjų nusikalstamus ketinimus, išmokėjo 16 321 litų dydžio draudimo išmoką už automobiliui ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), buvo inscenizuotas, tai yra sukeltas tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-14-788/2017). Akivaizdu, kad draudimo bendrovė, žinodama apie tai, kad eismo įvykis, kurio pagrindu ji išmokėjo minėtas draudimo išmokas, buvo sukeltas tyčia abiejų eismo įvykyje dalyvavusių automobilių vairuotojų, draudimo išmokų nebūtų sumokėjusi, tame tarpe ir už automobiliui ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), padarytą žalą pagal KASKO draudimo sutartį. Todėl nuteistieji, inscenizuodami minėtą eismo įvykį, suvokė, kad draudimo išmoka neteisėtai bus išmokėta ne tik už automobiliui „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) padarytą žalą, tačiau ir už automobiliui ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), padarytą žalą. Nors byloje nėra duomenų apie tai, kad nuteistieji būtų turėję kokios nors turtinės naudos iš už automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), sugadinimą gautos draudimo išmokos, tai neturi jokios reikšmės veikos kvalifikavimui, kadangi, kaip teisingai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, nuteistieji šiuo atveju trečiojo asmens (automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), savininkės) naudai įgijo reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką. Tai, kad iki šiol draudimo bendrovė neturėjo jokių pretenzijų asmenims, gavusiems draudimo išmoką už automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), sugadinimą, nereiškia, kad ji tokių pretenzijų neturės ir įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui, kuriuo konstatuota, kad ši draudimo išmoka buvo išmokėta inscenizuoto eismo įvykio pagrindu. Kadangi nuteistieji apgaule įgijo 18 798 litų dydžio draudimo išmoką (turtą) ir trečiojo asmens naudai įgijo reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką (turtinę teisę), bendra jų suma sudaro 35 119 litų, E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. skundžiamu nuosprendžiu pagrįstai nuteisti už tai, kad apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą (viršijantį 250 MGL dydžio sumą (veikos padarymo metu – 32 500 litų) (BK 190 straipsnio 1 dalis).

20653.

207Apeliaciniuose skunduose akcentuojama ir tai, kad nuteistiesiems nepagrįstai buvo inkriminuota ir kita sukčiavimą kvalifikuojanti aplinkybė – tai, kad nuteistieji šią veiką įvykdė dalyvaudami organizuotoje grupėje, tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su šiuo apeliacinių skundų argumentu. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, kaip viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuota grupė gali susiformuoti rengimosi padaryti nusikaltimą stadijoje arba jau pradėtos ar tęsiamos veikos metu. Pagal teismų praktiką vaidmenų pasiskirstymas esant organizuotai grupei nereikalauja, kad visi bendrininkai visiškai ar iš dalies realizuotų nusikaltimo sudėtį. Skirtingai nei esant bendrininkų grupei, kelių vykdytojų buvimas nėra būtinas organizuotos grupės požymis. Be to, kai kurie organizuotos grupės nariai gali atlikti veiksmus, kurie atitinka padėjėjo požymius (BK 24 straipsnio 6 dalis), tačiau, konstatavus organizuotą grupę, jie prilyginami nusikaltimo vykdytojui ir atsako kaip nusikaltimo vykdytojai. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-525/2014). Vadinasi, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, turi būti atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir panašiai. Bendrininkavimas organizuota grupe konkrečiam asmeniui gali būti konstatuojamas nustačius, kad jis suvokė, jog nusikalstamą veiką daro būdamas tokios grupės dalyvis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-403/2011, 2K-257/2011, 2K-275/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013, 2K-7-29-942/2016).

20854.

209Įvertinus tai, kad šiuo atveju bendrai veikė net septyni asmenys (nuteistieji E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E., V. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą), didžioji dalis jų buvo susitarę įvykdyti neapibrėžtą skaičių sukčiavimų, susijusių su neteisėtų draudimo išmokų gavimu, inscenizuojant eismo įvykius (ką patvirtina aplinkybė, kad sekančią dieną, tai yra 2013 m. gruodžio 14 d., nuteistieji E. Ž., K. J., V. L. ir D. E. įvykdė analogišką sukčiavimą), tame tarpe ir siekiant įgyti didelės vertės svetimą turtą (viršijantį 250 MGL dydžio sumą), kaip buvo šiuo atveju, tai yra, įvykdyti sunkų nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 5 dalis), be to, nuteistieji E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, veikdami bendrai, naikino transporto priemonių identifikavimo numerius, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje, o nuteistieji E. Ž. ir K. J. šiuo laikotarpiu, veikdami bendrai, įgijo Lietuvos Respublikoje bei užsienyje pagrobtus automobilius ir jų dalis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, kas įrodo šių nuteistųjų tamprius ryšius ir siekimą gauti pragyvenimui reikalingas lėšas iš nusikalstamų veikų, o taip pat tai, kad kiekvienas šios grupės narys, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko tam tikras užduotis (nuteistieji E. Ž. ir K. J. rūpinosi automobilio „BMW 530D“ (kuriam vėliau, jį priregistravus, buvo suteiktas valstybinis numeris ( - ) nupirkimu, pergabenimu į Lietuvą, „kosmetiniu“ remontu, bendrininkų suradimu, eismo įvykio inscenizavimo organizavimu, nuteistasis V. S. buvo atsakingas už šio automobilio priregistravimą savo vardu, draudimo išmokai reikalingų dokumentų tvarkymą bei draudimo išmokos gavimu, nuteistieji D. E., M. E. ir V. S. buvo atsakingi už patį inscenizuotą eismo įvykį, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, buvo atsakingas už automobilio ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), suradimą, jo pateikimą bendrininkams, tiesiogiai inscenizavusiems eismo įvykį, draudimo išmokai reikalingų dokumentų tvarkymą, atsiskaitymą su šio automobilio savininkais), taip pat atsižvelgus į sudėtingą bendrininkų įvykdytos nusikalstamos veikų mechanizmą (reikėjo surasti du automobilius, vieną iš jų gabentis iš užsienio, remontuoti, organizuoti techniškai sudėtingą šių automobilių susidūrimą, tvarkyti dokumentus, reikalingus draudimo išmokoms gauti), konstatuotina, jog nuteistieji E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E., V. S. ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, apgaule įgydami 18 798 litų dydžio draudimo išmoką (turtą) ir trečiojo asmens naudai įgydami reikalavimo teisę į 16 321 litų dydžio draudimo išmoką (turtinę teisę), veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sukčiavimą kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės buvimą. Tai, kad byloje nėra duomenų apie tai, kad E. Ž. būtų bendravęs su V. L., nenustatyta, kaip ir per ką M. L., kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą, bendravo su kitais bendrininkais, nepaneigia organizuotos grupės buvimo, nes teismų praktikoje pripažįstama, kad tai, jog kuris nors organizuotos grupės narys nėra bendravęs su kitais nariais nepaneigia jo suvokimo dalyvaujant organizuotos grupės veikloje. Pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendindami asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir panašiai, pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Tai reiškia, kad organizuotai grupei nėra būtina nustatyti visų organizuotos grupės narių tarpusavio bendravimo, tarpusavio glaudaus ryšio, pakanka nurodyti tam tikrus santykius tarp tam tikrų asmenų, o papildomų asmenų įtraukimas jam suvokiant, kad jis dalyvauja organizuotos grupės veikloje jau rodo, kad jis taip pat dalyvauja toje organizuotos grupės veikloje. Šiuo atveju kiekvienas iš nuteistųjų (E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S.) suvokė veikią bendrai su kitais bendrininkais, suprato, kad kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą vaidmenį, suprato sudėtingą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, todėl konstatuotina, kad šie nuteistieji suvokė, jog nusikalstamą veiką daro būdami organizuotos grupės dalyviais. Taip pat konstatuotina, kad nuteistieji E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S., vykdydami šią nusikalstamą veiką, buvo pasiekę organizuotumo lygį, aiškiai pranokstantį būdingą bendrininkų grupei.

210Dėl nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L. ir D. E., kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl inscenizuoto eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) ir šios veikos kvalifikavimo

21155.

212V. L., D. E., K. J. ir E. Ž. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jie, veikdami organizuotoje grupėje kartu su grupei nepriklausančiu L. S., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ir priimtas procesinis sprendimas, inscenizavo automobilio „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) eismo įvykį ir taip apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – draudimo išmoką. Nors apeliaciniuose skunduose ginčijama šių nuteistųjų kaltė padarius šią nusikalstamą veiką motyvuojant tuo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija su šiuo apeliacinių skundu argumentu nesutinka. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytai išvadai, kad nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L. ir D. E. kaltė apgaule užvaldant 25 134 litų dydžio draudimo išmoką, įrodyta byloje esančiais įrodymais, kurių patikimumas, leistinumas, sąsajumas ir įrodomoji reikšmė patikrinti teisminio bylos nagrinėjimo metu.

21356.

214Visų pirma, nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L. ir D. E. kaltę padarius šią nusikalstamą veiką įrodo nuteistojo V. L. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, kuriais, kaip jau buvo minėta, netikėti nėra pagrindo. V. L., apklausiamas 2014 m. vasario 4 d., policijos pareigūnams ir draudimo bendrovei neturint jokių duomenų apie šią nusikalstamą veiką, išsamiai papasakojo apie šią nusikalstamą veiką, o taip pat savo paties bei K. J. ir D. E. veiksmus inscenizuojant šį eismo įvykį (6 t., b. l. 116-117). Šiuos savo parodymus V. L. patvirtino dar trijų apklausų metu (tame tarpe ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją). Nors apeliaciniuose skunduose apeliuojama į tai, kad V. L. parodymų patikrinimo metu parodė ne L. S. ir L. S. priklausančią sodybą, tačiau šiuo atveju sutiktina su pirmosios instancijos teismo sprendimu nelaikyti šio nuteistojo atpažinimo sodybos, iš kurios kiemo jis paėmė automobilį „BMW 118D“, įrodymu, kadangi parodymų patikrinimo vietoje V. L. nebuvo įsitikinęs, kad būtent iš šios sodybos paėmė minėtą automobilį. Nagrinėjamu atveju, vertinant nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų patikimumą, labai svarbu yra tai, kad, kaip jau buvo minėta, ikiteisminio tyrimo pradžioje V. L. buvo pateiktas pranešimas įtarimas tik pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį ir jis, 2014 m. vasario 4 d. apklausiamas įtariamuoju dėl šios veikos, nurodė aplinkybes, susijusias su eismo įvykių inscenizavimu (6 t., b. l. 115-117), po ko buvo pradėta rinkti informacija apie V. L. nurodytus inscenizuotus eismo įvykius ir gauti tai patvirtinantys įrodymai – informacija iš ROIK, draudimo bendrovių ir taip toliau (5 t., b. l. 33-53, 122-154), po ko buvo pradėti procesiniai veiksmai dėl šių įvykių tyrimo.

21557.

216Nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti byloje surinkti duomenys, kuriuos pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodymais. Pirmiausia tai nuteistųjų bendrininko L. S., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą ir priimtas procesinis sprendimas, parodymai, kad šis eismo įvykis buvo inscenizuotas siekiant gauti draudimo išmoką, už kurią jis ateityje planavo įgyti kitą automobilį, ir apie tai žinojo E. Ž., kuris jam pasiūlė už draudimo pinigus iš jo įsigyti automobilį ,,Toyota RAV4“. L. S. parodė, kad automobilis ,,BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) buvo draustas KASKO draudimu. 2013 metų žiemą jis nusprendė šį automobilį parduoti ir apie tai pasakė E. Ž., kuriam užsiminė, kad norėtų įsigyti automobilį ,,Toyota RAV4“, tačiau trūksta pinigų. E. Ž. pasidomėjo, ar jo automobilis draustas KASKO draudimu, po to pasiūlė iš jo pirkti automobilį ,,Toyota RAV4“. Kadangi nesisekė parduoti automobilio ,,BMW 118D“, E. Ž. jam pasiūlė inscenizuoti eismo įvykį su šiuo automobiliu siekiant gauti draudimo išmoką, už kurią galėtų nusipirkti automobilį ,,Toyota RAV4“. Eismo įvykį planavo pats E. Ž., o jis su tuo sutiko. 2013 m. gruodžio 14 d. E. Ž. jam paskambino ir pasakė, kad atvažiuos du vaikinai, kuriems reikės duoti pavažiuoti automobiliu ,,BMW 118D“ ir, galbūt, su jais bus galima suderinti šio automobilio pirkimą. Tą patį vakarą prie jų namų atvyko automobilis ,,VW Sharan“, į kiemą atėjo du vaikinukai, kurie pasakė, kad yra nuo E. Ž. ir nori apžiūrėti ir išbandyti automobilį. Žmonai pasakė, kad leistų jiems pavažiuoti, o pats paliko namuose. Netrukus paskambino žmona ir pasakė, kad automobilis sudaužytas. Nuvažiavęs į įvykio vietą rado automobilį atsitrenkusį į medį, jis buvo stipriai apgadintas. Žmona jam pasakė, kad automobilį vairavo vaikinas. Tų vaikinų ir jų automobilio nebebuvo. Numanė, kad automobilio sudaužymas buvo susijęs su E. Ž. siūlymu gauti draudimo išmoką. Apie įvykį pranešė policijai, kuriai nurodė, kad automobilį vairavo ir į medį atsitrenkė jo žmona. Jis pats dėl išmokos gavimo kreipėsi į draudimo bendrovę, pildė dokumentus. Praėjus 3-4 dienoms po įvykio pas jį atvyko E. Ž., kuris apie įvykio aplinkybes žinojo, paprašė jam duoti iš draudimo gautus pinigus, o už juos pažadėjo atvaryti automobilį ,,Toyota RAV4“. Gavęs draudimo išmoką – 24 000 litų, pinigus atidavė E. Ž., tačiau šis automobilio ,,Toyota RAV4“ neatvarė, pinigų negrąžino. 2014 metų sausio mėnesį E. Ž. iš jo pasiėmė sudaužytą automobilį ,,BMW 118D“, kurią jis pagal pirkimo – pardavimo sutartį pardavė kažkokiai moteriai (5 t., 103-107, 110-111; 10 t., b. l. 76-80; 12 t., b. l.97-100; 13 t., b. l. 113).

21758.

218Nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei L. S. parodymus patvirtino ir liudytoja L. S., kuri, apklausta teisme, nurodė, jog automobilio ,,BMW 118D“ tuo metu, kai buvo atsitrenkta į medį, ji nevairavo, o jį vairavo vienas iš automobilio apžiūrėti atvykusių vaikinų. Ji policijos pareigūnams nurodė, kad automobilį vairavo, tik todėl, jog to paprašė sutuoktinis L. S., kuris prieš tai liepė duoti išbandyti automobilį ,,BMW 118D“ atvykusiems jaunuoliams. Ji važiavo iš paskos kitu automobiliu. Apie tai, kad bus inscenizuojamas eismo įvykis, ji nieko nežinojo (5 t., b. l. 89; 10 t., 74-75). Be to, nuteistojo V. L., L. S. bei liudytojos L. S. parodymus patvirtina ir byloje surinkti rašytiniai įrodymai – policijos pareigūnų tarnybinis pranešimas (5 t., b. l. 33, 41), draudimo bendrovės „( - )“ filialo Lietuvoje pateikti dokumentai (5 t., b. l. 44-45, 48, 61).

21959.

220Nors yra neatitikimų tarp nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų ir L. S. bei L. S. (dėl asmenų, atvykusių prie S. sodybos, skaičiaus, dėl automobilyje paliktų pinigų (šią aplinkybę vėliau V. L. patikslino), kitų aplinkybių), tačiau jie yra neesminiai ir aiškintini tuo, kad šie asmenys buvo apklausti skirtingų laiku, V. L. dieną prieš tai dalyvavo analogiškos nusikalstamos veikos padaryme, be to, tiek L. S., tiek L. S. buvo apklausiamai apie veiką, prie kurios patys daugiau ar mažiau prisidėjo, todėl galėjo nutylėti kai kurias aplinkybes. Dėl apeliacinių skundų argumento, kad 2013 m. gruodžio 19 d. policijos pareigūno nutarimu L. S. buvo nubausta pagal ATPK (galiojusio iki 2017 m. sausio 1 d.) 127 straipsnio 2 dalį 110 litų dydžio bauda ir iki šiol šis nutarimas galiojantis, pažymėtina, kad kol neįsiteisėjo skundžiamas nuosprendis, kuriame konstatuota, kad 2014 m. sausio 14 d. eismo įvykis, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) buvo inscenizuotas, nebuvo teisinio pagrindo kreiptis dėl administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) bylos atnaujinimo paaiškėjus naujoms aplinkybėms. Įsiteisėjus skundžiamam nuosprendžiui suinteresuoti asmenys ar institucijos Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimo kodekso XXXVIII skyriuje nustatyta tvarka galės kreiptis dėl administracinio nusižengimo (teisės pažeidimo) bylos atnaujinimo ir 2013 m. gruodžio 19 d. nutarimo, priimto L. S. atžvilgiu, panaikinimo.

22160.

222Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus duomenis dėl eismo įvykio, kuriame dalyvavo automobilis „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė ir pagrįstai nustatė, kad nuteistieji V. L., D. E., K. J. ir E. Ž. inscenizavo šio automobilio atsitrenkimą į medį (eismo įvykį) ir taip apgaulės būdu įgijo svetimą turtą – 25 134 litų dydžio draudimo išmoką.

22361.

224Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad nuteistiesiems nepagrįstai buvo inkriminuota šį sukčiavimą kvalifikuojanti aplinkybė – tai, kad nuteistieji šią veiką įvykdė dalyvaudami organizuotoje grupėje, tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinių skundų argumentu nesutinka. Įvertinus tai, kad šiuo atveju bendrai veikė keturi asmenys (nuteistieji E. Ž., K. J., V. L.), jie buvo susitarę įvykdyti neapibrėžtą skaičių sukčiavimų, susijusių su neteisėtų draudimo išmokų gavimu, inscenizuojant eismo įvykius (ką patvirtina ir aplinkybė, kad dieną prieš tai, tai yra 2013 m. gruodžio 13 d., nuteistieji E. Ž., K. J., V. L. ir D. E., veikdami su kitais asmenimis, įvykdė analogišką sukčiavimą, apgaule įgydami didelės vertės svetimą turtą (viršijantį 250 MGL dydžio sumą), be to, nuteistieji E. Ž., K. J., V. L. ir D. E. nuo 2012 metų rugsėjo mėnesio, veikdami bendrai, naikino transporto priemonių identifikavimo numerius, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje, o nuteistieji E. Ž. ir K. J. šiuo laikotarpiu, veikdami bendrai, įgijo Lietuvos Respublikoje bei užsienyje pagrobtus automobilius ir jų dalis, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 1 dalyje, kas įrodo šių nuteistųjų tamprius tarpusavio ryšius ir siekimą gauti pragyvenimui reikalingas lėšas iš nusikalstamų veikų, o taip pat tai, kad kiekvienas šios grupės narys, darydamas nusikalstamą veiką, turėjo skirtingus vaidmenis ir atliko tam tikras užduotis (nuteistasis E. Ž. iš esmės organizavo šią nusikalstamą veiką ir buvo tarpininkas tarp L. S., dalyvavusio inscenizuojant minėtą eismo įvykį, tačiau nepriklausiusio organizuotai grupei, ir paėmė neteisėtai gautą draudimo išmoką, kiti nuteistieji tiesiogiai inscenizavo eismo įvykį, kurio metu buvo apgadintas automobilis „BMW 118D“, valstybinis numeris ( - ) konstatuotina, jog nuteistieji E. Ž., K. J., V. L. ir D. E., apgaule įgydami 25 134 litų dydžio draudimo išmoką, veikė organizuotoje grupėje (BK 25 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo sukčiavimą kvalifikuojančio požymio – organizuotos grupės buvimą. Šiuo atveju kiekvienas iš nuteistųjų (E. Ž., K. J., V. L. ir D. E.) suvokė veikią bendrai su kitais bendrininkais, suprato, kad kiekvienas iš jų atlieka tam tikrą vaidmenį, suprato sudėtingą nusikalstamos veikos padarymo mechanizmą, todėl konstatuotina, kad šie nuteistieji suvokė, jog nusikalstamą veiką daro būdami organizuotos grupės dalyviais. Taip pat konstatuotina, kad nuteistieji E. Ž., K. J., V. L. ir D. E., vykdydami šią nusikalstamą veiką, buvo pasiekę organizuotumo lygį, aiškiai pranokstantį būdingą bendrininkų grupei.

22562.

226Apibendrindama anksčiau pateiktas išvadas bei nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai, nepažeisdamas įrodymų vertinimo taisyklių, įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo nuteistųjų V. L., K. J., E. Ž., D. E., V. S. ir M. E. padarytas nusikalstamas veikas, todėl apeliacinių skundų argumentai, susiję su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu bei nusikalstamų veikų kvalifikavimu atmestini kaip nepagrįsti.

227Dėl bausmių

22863.

229Nors nuteistieji (išskyrus nuteistuosius V. L. bei V. S.) neskundė jiems paskirtų bausmių, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad visi nuteistieji prašė juos išteisinti ir dauguma jų ginčijo nusikalstamų veikų kvalifikavimą, trumpai pasisako ir dėl nuteistiesiems paskirtų bausmių.

23064.

231BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. BK 41 straipsnio 1 dalis numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės skyrimas – rūšies parinkimas bei dydžio nustatymas konkrečiam asmeniui yra teismo teisė ir pareiga, todėl apelianto pageidavimas šiais klausimais teismui nėra privalomas ar lemiantis veiksnys. Teismas bausmę skiria vadovaudamasis BK 41 straipsnio 2 dalies numatytais bausmės tikslais, kiekvienu konkrečiu atveju atsižvelgia į jos skyrimo principus ir taisykles, numatytas BK 54–62 straipsniuose. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs baudžiamąją bylą apeliaciniuose skunduose išdėstytais aspektais ir dar kartą įvertinęs bausmės skyrimui ir individualizavimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, nepažeidė BK 54 straipsnyje įtvirtintų bendrųjų bausmių skyrimo pagrindų ir įvertino visas bausmių individualizavimui reikšmingas aplinkybes, todėl konstatuoti, jog buvo paskirtos per griežtos ar neteisingos bausmės, nėra pagrindo.

23265.

233Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatant bausmes nuteistiesiems teismas atsižvelgė į tai, kad E. Ž. ir K. J. padarė keturis tyčinius nusikaltimus, iš kurių du (numatyti BK 3061 straipsnio 1 dalyje ir 189 straipsnis 1 dalyje) yra nesunkūs (BK 11 straipsnio 3 dalis), o du nusikaltimai (numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje) yra sunkūs (BK 11 straipsnio 4 dalis), V. L. ir D. E. padarė tris tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas (numatytas BK 3061 straipsnio 1 dalyje) yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis), o du nusikaltimai (numatyti BK 182 straipsnio 2 dalyje) yra sunkūs (BK 11 straipsnio 4 dalis), M. E. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas (numatytas BK 3061 straipsnio 1 dalyje) yra nesunkus (BK 11 straipsnio 3 dalis), o kitas (numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje) yra sunkus (BK 11 straipsnio 4 dalis), V. S. padarė vieną sunkų tyčinį nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje (BK 11 straipsnio 4 dalis). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių, o visų šių nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jie jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupėje. Kadangi pirmosios instancijos teismas neišskyrė jokių nusikalstamų veikų, darytina išvada, kad ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė pripažintina visiems nuteistiesiems dėl kiekvieno nusikaltimo, tame tarpe ir dėl jų įvykdyto kvalifikuoto sukčiavimo (BK 182 straipsnio 2 dalis). Tai akivaizdu iš to, kad atsakomybę sunkinanti aplinkybė – tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, buvo pripažinta ir nuteistajam V. S., padariusiam vienintelę nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Tačiau su tokiu pirmosios instancijos teismo sprendimu teisėjų kolegija sutikti negali.

23466.

235Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis V. S., teismas, skirdamas bausmę, negali atsižvelgti į tokią atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kuri įstatyme numatyta kaip nusikaltimo sudėties požymis (BK 60 straipsnio 2 dalis). Tiek nuteistasis V. S., tiek kiti nuteistieji buvo nuteisti už tai, kad sukčiavo dalyvaudami organizuotoje grupėje, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje. Šiuo atveju nuteistiesiems inkriminuotas požymis – organizuota grupė, yra sukčiavimą kvalifikuojantis požymis. Kadangi organizuota grupė yra labiau organizuota ir labiau pavojinga bendrininkavimo forma nei bendrininkų grupė (BK 25 straipsnio 1 dalis), pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jie jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), panaikinant nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 182 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje. Nors kiti nuteistieji (išskyrus V. S.) ar jų gynėjai neskundė šios jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės, ji iš nuosprendžio šalintina visiems nuteistiesiems, kadangi tai lengvina jų teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 5 dalis). Tačiau šios atsakomybę sunkinančios aplinkybės pašalinimas nesudaro pagrindo keisti nuteistiesiems paskirtų bausmių dydžio, nes pirmosios instancijos teismas visiems nuteistiesiems už nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje, paskyrė žymiai mažesnes bausmes, nei šio straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, ir tai padarė neatsižvelgęs į tai, kad nebuvo nustatyta jokių šių nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, todėl dar labiau mažinti nuteistiesiems už kvalifikuotą sukčiavimą paskirtų laisvės atėmimo bausmių nėra pagrindo.

23667.

237Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė ir kitas svarbias aplinkybes – į tai, kad nusikaltimų padarymo metu visi nuteistieji, išskyrus K. J. bei M. E., kuris buvo teistas Švedijoje, buvo neteisti, E. Ž. ir K. J. vykdė individualią veiklą, V. L., D. E. ir M. E. niekur nedirbo ir legalaus pragyvenimo šaltinio neturėjo, V. S. dirbo individualioje įmonėje. Teismas nuosprendžiu nuteistiesiems už jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas skyrė sankcijose numatytas laisvės atėmimo bausmes, kurių dydžius nustatė mažesnius nei atitinkamų straipsnių sankcijose numatyti vidurkiai, o bendrindamas bausmes taikė nuteistiesiems palankesnį bausmių bendrinimo iš dalies jas sudedant būdą. Be to, kaip matyti, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog nuteistiesiems paskirtos laisvės atėmimo bausmės tikslai nagrinėjamu atveju bus pasiekti be realaus paskirtų bausmių atlikimo, todėl, įvertinęs duomenų visumą, visų nuteistųjų atžvilgiu taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

23868.

239Ir nors nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam už atskirus nusikaltimus paskirtos laisvės atėmimo bausmės buvo subendrintos taikant visišką bausmių sudėjimo būdą (BK 63 straipsnio 3 dalis), tačiau tokie nuteistojo teiginiai visiškai nepagrįsti. Iš skundžiamo nuosprendžio rezoliucinės dalies matyti, kad nuteistajam V. L. už nusikaltimo, numatyto BK 3061 straipsnio 1 dalyje, įvykdymą paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmę, už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl dviejų automobilių inscenizuoto eismo įvykio), įvykdymą jam paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, o už nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje (dėl vieno automobilio inscenizuoto eismo įvykio), įvykdymą jam taip pat paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė. Bendrindamas bausmes už šiuos nusikaltimus pirmosios instancijos teismas vadovavosi BK 63 straipsnio 4 dalies nuostatomis ir bausmes sudėjo iš dalies bei paskyrė galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams. Akivaizdu, kad jei pirmosios instancijos teismas būtų visiškai sudėjęs už atskiras nusikalstamas veikas paskirtas bausmes, kaip teigiama nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde, jam būtų buvę paskirtas laisvės atėmimas penkiems metams, o ne trims, todėl šis nuteistojo V. L. apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas.

240Dėl laikino sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką

24169.

242Nuteistasis V. L. apeliaciniu skundu taip pat prašo į jam paskirtos bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo laiką šioje byloje. BK 66 straipsnio 1 dalies nuostatos numato, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. BPK 307 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, jog apkaltinamojo nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodytas sprendimas dėl suėmimo įskaitymo į bausmės laiką, kai tam yra pagrindas. Laikinas sulaikymas (BPK 140 straipsnis) savo pobūdžiu prilygsta kardomajam kalinimui (suėmimui). Todėl, nors BK ir BPK tiesiogiai nenurodyta, į paskirtą bausmę turi būti įskaitomas ne tik kardomojo kalinimo (suėmimo), bet ir laikino sulaikymo laikas, vieną kardomojo kalinimo (laikino sulaikymo) dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai.

24370.

244Patikrinus bylos duomenis nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje V. L. laikinai nebuvo sulaikytas. Iš bylos matyti, kad pranešimas apie įtarimą V. L. šioje baudžiamojoje byloje buvo įteiktas 2014 m. vasario 4 d. (6 t., b. l. 115), ir tą pačią dieną tyrėjo nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (6 t., b. l. 144). Atsižvelgus į tai, nuteistojo prašymas į bausmės laiką įskaityti jo sulaikymo laiką yra nepagrįstas, todėl atmestinas.

24571.

246Tačiau iš bylos matyti, kad jos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikyti K. J., E. Ž., D. E. ir M. E. (6 t., b. l. 159; 7 t., b. l. 88, 106), o, be to, E. Ž., D. E. ir M. E. šioje byloje buvo skiriama ir kardomoji priemonė – suėmimas (6 t., 181-183; 7 t., b. l. 5-7, 167-169, 177-180; 9 t. b. l. 89-90; 10 t., 105-108; 12 t. b. l. 22-24, 81-85), tačiau pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį ir skirdamas bausmes nuteistiesiems, klausimo dėl laikino suėmimo ir kardomojo kalinimo laiko įskaitymo į bausmės laiką aukščiau nurodytiems nuteistiesiems nesprendė ir tokiu būdu nevykdė BK 66 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos.

24772.

248Atsižvelgus į tai, kad apeliaciniuose skunduose nėra keliamas nuteistųjų K. J., E. Ž., D. E. ir M. E. atžvilgiu BK 66 straipsnio nuostatų taikymo klausimas, taip pat į tai, kad šio klausimo nesprendė pirmosios instancijos teismas, o BPK 361 straipsnis numato, jog teismas nuosprendžio vykdymo metu turi teisę priimti sprendimus dėl kardomojo kalinimo į bausmės laiką neįskaitymo arba netinkamo įskaitymo, šis klausimas nesprendžiamas ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, paliekant jo sprendimą nuosprendžio vykdymo metu, taip siekiant užtikrinti proceso dalyvių teisę į apeliacinį procesą.

249Dėl civilinio ieškinio

25073.

251Apeliaciniais skundais ne tik prašoma nuteistuosius išteisinti, tačiau nesutinkama ir teismo sprendimu tenkinti civilinio ieškovo draudimo bendrovės (toliau – ir DB) „( - )“ Lietuvos filialo pareikštą civilinį ieškinį ir priteisti šiai draudimo bendrovei solidariai iš V. L., K. J., E. Ž., D. E., V. S. ir M. E. 5 444,28 Eur žalos atlyginimo.

25274.

253Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovės „( - )“ Lietuvos filialas pateikė civilinį ieškinį (5 t., b. l.162), kuriame nurodė, kad pagal V. S. pretenziją dėl 2013 m. gruodžio 13 d. eismo įvykio metu apgadintos jam priklausančios transporto priemonės „BMW 530“, valstybinis numeris ( - ) ir pagal Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. ( - ), DB „( - )“ Lietuvos filiale atlikta žalos administravimo procedūra bei 2014 m. sausio 30 d. sprendimu į V. S. atsiskaitomąją sąskaitą pervesta draudimo išmoka 18 798 litai. Kadangi dėl eismo įvykio, dėl kurio buvo išmokėta draudimo išmoka, atliekamas ikiteisminis tyrimas, draudimo bendrovė prašė, nustačius kaltus asmenis, pripažinti draudimo bendrovę civiliniu ieškovu ir iš atsakingų asmenų draudimo bendrovei priteisti 18 798 litų žalos atlyginimą.

25475.

255Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Tačiau gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Spręsdamas klausimus, susijusius su civilinio ieškinio baudžiamosiose bylose patenkinimu (nepatenkinimu), teismas taip pat vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (Toliau – ir CK) nuostatomis, reguliuojančiomis civilinės atsakomybės santykius. Pagal bendrąją CK įtvirtintą taisyklę (CK 6.5 straipsnis) skolininkų daugeto atveju prievolė yra dalinė, tačiau CK 6.6 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta solidariosios skolininkų pareigos prezumpcija, jeigu prievolė susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Ši norma pakartota ir CK 6.279 straipsnio 1 dalyje, kurioje nustatyta, kad bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys. Taigi, bendrai žalą padarę nusikalstamos veikos bendrininkai (vykdytojai, organizatoriai, kurstytojai, padėjėjai) nepriklausomai nuo bendrininkavimo formos atsako solidariai. CK 6.6 straipsnio 3 dalies ir 6.279 straipsnio 1 dalies normos gali būti taikomos, tai yra atsakomybė yra solidari, kai ne vienam asmeniui yra priskirtina visa žala arba aiški jos dalis, o priežastinio ryšio tarp atsakovų veiksmų ir atsiradusios žalos pobūdis yra vienodas. Bendrininkaujant nusikaltimu padaryta žala solidariai priteisiama iš visų nuteistųjų, dėl kurių bendrų neteisėtų veiksmų nukentėjusysis patyrė žalą. Bendru žalos padarymu laikomi atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (CK 6.279 straipsnio 1 dalis).

25676.

257Byloje nustatyta, kad dėl bendrų nuteistųjų V. L., K. J., E. Ž., D. E., V. S. ir M. E. veiksmų veikiant organizuotoje grupėje DK „( - )“ Lietuvos filialui buvo padaryta turtinė žala dėl išmokėtos draudiminės išmokos V. S. už inscenizuoto eismo įvykio metu apgadintą jam priklausančią transporto priemonę „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) todėl šie nuteistieji yra solidariai atsakingi už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog nusikaltimu padarytą turtinę žalą privalo atlyginti visi ją padarę asmenys – nuteistieji V. L., K. J., E. Ž., D. E., V. S. ir M. E. solidariai (CK 6.279 straipsnio 1 dalis), todėl pirmosios instancijos teismo sprendimas dėl civilinio ieškinio tenkinimo, jį priteisiant solidariai iš visų nuteistųjų, yra teisėtas bei pagrįstas.

258Dėl daiktų

25977.

260Iš nuteistųjų D. E. ir M. E. apeliacinio skundo matyti, kad jie prašo grąžinti ikiteisminio tyrimo metu per kratas paimtus jiems priklausančius daiktus – D. E. iš ( - ) paimtą kompresorių, 4 vienetus padangų, 4 raktų komplektus, 1 komplektą pavienių raktų, domkratą, automobilinę dujų įrangą, automobilinę dugno ir slenksčių apsaugas, iš ( - ), esančios sodybos paimtą hidraulinę gervę; M. E. grąžinti iš garažo, esančio ( - ), paimtus 6 akumuliatorius, 1 PDF filtrą ir kitus daiktus.

26178.

262Nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – automobilių dalis, paimtas kratų metu ir saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate – konfiskuoti ir perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai.

26379.

264Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalys). Be to, remiantis šiomis BK 72 straipsnio nuostatomis, turi būti konfiskuojami ir kaltininko iš nusikalstamos veikos gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai. Teismų praktikoje pripažįstama, kad tokiu būdu gauti pinigai ir (ar) kiti materialią vertę turintys daiktai konfiskuojami, jeigu kaltininkas iš nusikalstamos veikos neteisėtai praturtėjo, o byloje nereiškiamas civilinis ieškinys ar nėra duomenų, jog neteisėtai užvaldytas turtas buvo grąžintas nukentėjusiam (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-329/2011, 2K-7-84/2012).

26580.

266Skundžiamu nuosprendžiu V. L., D. E., M. E. (kaip vykdytojai), E. Ž. ir K. J. (kaip organizatoriai) buvo nuteisti už tai, kad neteisėtai sunaikino – nutrynė, nušlifavo ir (ar) išpjovė kaltinime nurodytų automobilių kėbulų identifikavimo numerius, taip pat kaltinime nurodytų neidentifikuotų automobilių, kurių nustatytos tik markės, identifikavimo numerius. Be to, K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami bendrininku grupėje įgijo nusikalstamu būdu gautą turtą – kaltinime nurodytus automobilius ir kaltinime nurodytų Lietuvos Respublikoje ir užsienio valstybėse pagrobtų automobilių atskiras detales. Tuo tarpu iš bylos medžiagos matyti, kad bylos tyrimo metu buvo atliktos kratos A. J. sodyboje, esančioje ( - ) kaime; ( - ); ( - ); ( - ); ( - ), mūrinių garažų bendrijoje ,,Ž.“ esančiame garaže Nr...; ( - ) Nr. ...; ( - ) Nr. ...; ( - ), kuriuose buvo rastos ir paimtos įvairios automobilių detalės ir daiktai (1 t., b. l. 17-20, 22-25, 28-29, 31-32, 35-36, 92-93, 96-122, 123-124, 150, 153-154, 168-169, 172-173; 2 t., b. l. 2-3, 14-15, 21-22, 24-25). Tačiau, kaip matyti iš pateikto kaltinimo bei bylos tyrimo metu nustatytų aplinkybių, ne visi bylos tyrimo metu surasti ir išimti daiktai (automobilių detalės ir kiti daiktai) buvo nusikalstamų veikų, už kurias buvo nuteisti nuteistieji, dalykas ar priemonės, tačiau pirmosios instancijos teismas nusprendė, jog yra pagrindas visas automobilių dalis, paimtas kratų metu ir saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate, konfiskuoti ir perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai, su kuo apeliacinės instancijos teismas nesutinka.

26781.

268BPK 91 straipsnyje yra numatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, laikomi materialūs objektai, kurie buvo nusikalstamos veikos padarymo įrankiais ar priemonėmis, nusikalstamos veikos rezultatais arba ant kurių išliko nusikalstamos veikos pėdsakų, arba kurie buvo kaltininko nusikalstamų veikų objektais, taip pat visi kiti daiktai, kurie gali būti priemonėmis nusikalstamai veikai atskleisti ir kaltininkams nustatyti arba kaltinimui paneigti ar atsakomybei palengvinti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas daiktų klausimą, nuosprendyje konkrečiai nenurodė, kokie daiktai (kiek įmanoma nurodant jų individualius požymius) turi būti konfiskuojami ir dėl ko, o taip pat nesprendė ir nesiaiškino, ar visi kiti kratų metu išimti daiktai atitinka bent vieną BPK 91 straipsnyje numatytą sąlygą ir kodėl šie daiktai kaltinamajame akte įtraukti į daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti sąrašą, abstrakčiai nurodant, kad tai yra automobilių detalės, paimtos kratų metu ir saugomos Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate (8 t., b. l. 198).

26982.

270Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas daiktų klausimo neišsprendė, todėl, įvertinus aplinkybę, kad nuteistieji D. E. ir M. E. apeliaciniu skundu prašė grąžinti ne tik jų apeliaciniame skunde nurodytus konkrečius daiktus, tačiau ir kitus daiktus (konkrečiai jų neįvardijus), nuosprendžio dalis dėl daiktų – automobilių detalių konfiskavimo ir perdavimo Valstybinei mokesčių inspekcijai, naikintina. Apeliacinės instancijos teismas taip pat konstatuoja, kad šioje byloje esančių daiktų klausimas turi būti sprendžiamas nuosprendžio vykdymo metu vadovaujantis BPK 361 straipsnio nuostatomis (nuosprendžio vykdymo metu kylančių abejonių ir neaiškumų pašalinimas), dėl ko taip pat bus užtikrinta ir proceso dalyvių procesinė teisė į apeliacinį procesą.

27183.

272Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai nustatė esmines faktines bylos aplinkybes, kurių pagrindu padarė bylos duomenimis pagrįstą išvadą dėl nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas. Teisėjų kolegija taip pat pripažįsta, jog pirmosios instancijos teismas, parinkdamas nuteistiesiems bausmių rūšis ir jų dydžius bei atidėdamas paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai. Tačiau Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendis keistinas dėl anksčiau nurodytų atvejų, kai buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai buvo išspręsti kiti nuosprendžio klausimai (dėl daiktų) (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

273Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais, 332 straipsniu,

Nutarė

274nuteistųjų V. S., D. E. ir M. E., nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, o nuteistojo V. L. ir nuteistojo K. J. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus apeliacinius skundus atmesti.

275Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d. nuosprendį:

276panaikinti nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad jie nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalyje, padarė bendrininkų grupėje;

277iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis E. Ž. pasiūlė M. L. surasti automobilį eismo įvykio inscenizavimui;

278iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistieji E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. organizuotoje grupėje apgaule įgydami 18 798 litų draudiminę išmoką ir reikalavimo teisę į 16 321 litų draudiminę išmoką už inscenizuotą neva netyčinį automobilių „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ir „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ), eismo įvykį, bendrininkavo su M. L., nurodant, kad minėti nuteistieji veikė bendrai su asmeniu, kurio atžvilgiu byla buvo išskirta į atskirą;

279panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – automobilių dalis, paimtas kratų metu ir saugomas Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelmės rajono policijos komisariate, konfiskuoti ir perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai;

280likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. V. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos... 4. K. J. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24... 5. E. Ž. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 24... 6. D. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 3061... 7. V. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182... 8. M. E. pripažintas kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 3061... 9. civilinio ieškovo „E.“ Lietuvos filialo civilinis ieškinys tenkintas ir... 10. civilinės ieškovės L. B. civilinis ieškinys, kuriuo buvo prašoma iš... 11. Teisėjų kolegija,... 12. I.... 13. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 14. 1.... 15. K. J., E. Ž., V. L., D. E. ir M. E. nuteisti už tai, kad V. L., D. E. ir M.... 16. 2.... 17. Be to, K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad, veikdami bendrininkų grupėje,... 18. 3.... 19. Taip pat V. L., D. E., M. E., V. S., K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad... 20. 4.... 21. Taip pat V. L., D. E., K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad veikdami... 22. I. Apeliacinių skundų argumentai ir prašymai... 23. 5.... 24. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. L. prašo panaikinti Šiaulių apylinkės... 25. 5.1.... 26. Skunde nurodo, kad jis nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes padarytos... 27. 5.2.... 28. Nuteistasis nesutinka dėl jo pripažinimo kaltu pagal visas jam inkriminuotas... 29. 5.3.... 30. Dėl jo kaltės pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį nurodo, kad teismas tik... 31. 5.4.... 32. Teigia, kad jo parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo išgauti prievarta, jis... 33. 5.5.... 34. Pažymi, kad byloje liudytojais buvo apklausti A. J., I. Š., E. R., A. G., D.... 35. 5.6.... 36. Dėl specialistų išvadų nuteistasis nurodo, kad nors teismas rėmėsi jomis,... 37. 5.7.... 38. Dėl jo nuteisimo už sukčiavimą apeliantas tvirtina, kad jis šių... 39. 5.8.... 40. Apeliantas tvirtina ir tai, kad kaltinimo formuluotės yra ydingos, nėra... 41. 5.9.... 42. Atkreipia dėmesį į tai, kad abu sukčiavimo atvejai yra inkriminuoti kaip... 43. 5.10.... 44. Apeliantas mano, jog teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas... 45. 6.... 46. Apeliaciniu skundu nuteistasis V. S. prašo 2018 m. sausio 26 d. nuosprendžio... 47. 6.1.... 48. Nurodo, teismas, priimdamas nuosprendį, neteisingai aiškino ir taikė normas,... 49. 6.2.... 50. Tvirtina, kad D. E., M. E., K. J. ir E. Ž. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 51. 6.3.... 52. Pažymi, kad teismas nuosprendyje jokių argumentų, kuriais remdamasis... 53. 6.4.... 54. Nurodo, kad skirdamas bausmę teismas neatsižvelgia į tokią atsakomybę... 55. 6.5.... 56. Tvirtina, kad byloje esantys duomenys neginčijamai nepagrindžia apgaulės ir... 57. 7.... 58. Apeliaciniu skundu nuteistasis E. Ž. ir gynėjas advokatas Ramūnas... 59. 7.1.... 60. Nurodo, kad teismas, pripažindamas E. Ž. kaltu už tas veikas, dėl kurių... 61. 7.2.... 62. Pažymi, kad E. Ž. nuteistas už tai, kad jis organizavo nusikalstamą veiką... 63. 7.3.... 64. Nesutikdami su teismo argumentais dėl E. Ž. kaltės didelės vertės žinomai... 65. 7.4.... 66. Nurodo, kad teismas, priešingai nei nustatyta byloje, nurodo, jog E. Ž.... 67. 7.5.... 68. Dėl sukčiavimo draudiminės išmokos įgijimo apgaule inscenizuojant... 69. 7.6.... 70. Dėl kvalifikacijos apeliantai pažymi, kad E. Ž. veika kvalifikuota kaip... 71. 7.7.... 72. Dėl sukčiavimo įgyjant draudiminę išmoką apgaule, inscenizuojant... 73. 7.8.... 74. Nurodo, kad pagrindinė faktinė aplinkybė, turinti reikšmės bylos... 75. 7.9.... 76. Pasak apeliantų, byloje nėra patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie... 77. 7.10.... 78. Teismas nepagrįstai nusprendė, nuosprendžiui įsiteisėjus automobilių... 79. 8.... 80. Apeliaciniu skundu nuteistieji D. E. ir M. E. prašo panaikinti Šiaulių... 81. 8.1.... 82. Skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu, nes teismas... 83. 8.2.... 84. Nurodo, kad apžiūrint daiktinius įrodymus jų saugojimo vietoje nebuvo... 85. 8.3.... 86. Dėl apgaulės, siekiant gauti draudimo išmoką sudaužant automobilius „BMW... 87. 8.4.... 88. Dėl apgaulės siekiant gauti draudimo išmoką sudaužant automobilį „BMW... 89. 8.5.... 90. Apeliantų teigimu, teismo išvados grindžiamos prielaidomis, nenuosekliais,... 91. 9.... 92. Apeliaciniu skundu nuteistojo K. J. gynėjas advokatas Saulius Zakarevičius... 93. 9.1.... 94. Skunde nurodo, kad K. J. kaltė grindžiama tik nuteistojo V. L. parodymais,... 95. 9.2.... 96. Teigia, kad byloje neįrodytas K. J. ir E. Ž. nusikalstamas susitarimas dėl... 97. 9.3.... 98. Dėl V. L. parodymų apeliantas nurodo, kad jie proceso eigoje buvo skirtingi.... 99. 9.4.... 100. Pasak apelianto, net ir nepalankūs V. L. parodymai K. J. atžvilgiu neduoda... 101. 9.5.... 102. Dėl liudytojo A. J. parodymų apeliantas nurodo, kad jie pagrindžia nebent K.... 103. 9.6.... 104. Dėl draudiminės apgaulės sudaužant automobilį „BMW 118“, valstybinis... 105. 9.7.... 106. Dėl draudiminės apgaulės sudaužant automobilius „BMW 530D“, valstybinis... 107. 10.... 108. Teismo posėdžio metu nuteistasis V. L. ir jo gynėja advokatė Erika... 109. Nuteistųjų V. S., D. E. ir M. E., nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo advokato... 110. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai... 111. 11.... 112. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 113. 12.... 114. Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis... 115. Dėl pirmosios instancijos teismo atlikto įrodymų vertinimo... 116. 13.... 117. Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka,... 118. 14.... 119. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir... 120. 15.... 121. Visuose be išimties šioje byloje pateiktuose apeliaciniuose skunduose... 122. 16.... 123. Pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti kaltinamojo V. L.... 124. 17.... 125. Antra, svarbu ir tai, kad, pradedant nuo antros apklausos, tuo metu įtariamojo... 126. 18.... 127. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose nurodyta aplinkybe, kad... 128. BK 189... 129. straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką... 130. 19.... 131. BK 189 straipsnyje nustatyta atsakomybė už nusikalstamu būdu gauto turto... 132. 20.... 133. Skundžiamu nuosprendžiu K. J. ir E. Ž. nuteisti už tai, kad jie, veikdami... 134. 21.... 135. Nors apeliaciniuose skunduose nurodyta, kad byloje neginčijamų nuteistųjų... 136. 22.... 137. Ikiteisminio tyrimo metu buvo nustatytos vietos, kur buvo laikomos Lietuvoje ir... 138. 23.... 139. Iš Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Specialiųjų... 140. 24.... 141. Taip pat, 2014 m. vasario 2 d. ( - ), kur gyvena A. V., buvo rastos ir paimtos... 142. 25.... 143. Be to, nuteistųjų K. J. ir E. Ž. kaltę padarius BK 189 straipsnio 1 dalyje... 144. 26.... 145. Nuteistasis E. Ž. neneigė, kad dalį rastų detalių buvo įgijęs, tačiau... 146. 27.... 147. Aplinkybes, jog E. Ž.ir K. J. žinojo nusikalstamą įgyjamo turto... 148. 28.... 149. Apylinkės teismo skundžiamo nuosprendžio išvada, kad E. Ž. ir K. J.... 150. Dėl nuteistųjų E. Ž. ir K. J. kaltės padarius... 151. nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 3061 straipsnio 1... 152. bei nuteistųjų V. L., M. E. ir D. E. kaltės ... 153. padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 3061 straipsnio 1 dalyje... 154. 29.... 155. Apeliaciniais skundais nesutinkama ir su nuteistųjų E. Ž. ir K. J. nuteisimu... 156. 30.... 157. Įvertinus byloje surinktus duomenis konstatuotina, kad pirmosios instancijos... 158. 31.... 159. BK 3061 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tas, kas suklastojo, neteisėtai... 160. 32.... 161. Ikiteisminio tyrimo metu surinktais ir teisminio nagrinėjimo metu ištirtais... 162. 33.... 163. Iš esmės visi nuteistieji, ginčydami savo kaltę dėl automobilių... 164. 34.... 165. A. J. priklausančioje sodyboje, esančioje ( - ) kaime, buvo rasti ir paimti... 166. 35.... 167. Iš ikiteisminio tyrimo metu duotų nuteistojo V. L. parodymų, kuriais... 168. 36.... 169. Nors apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ir teisme nuteistieji D. E. ir M. E.... 170. 37.... 171. Nagrinėjamu atveju nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundų argumentais,... 172. 38.... 173. Pažymėtina, kad apie kaltės turinį sprendžiama ne vien tik iš... 174. 39.... 175. BK 3061 straipsnio sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas vien... 176. 40.... 177. Kadangi nuteistieji E. Ž. ir K. J. tiesiogiai transporto priemonių... 178. Dėl nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L.,... 179. D. E., M. E. ir V. S. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182... 180. automobiliai „BMW 530D“, valstybinis numeris ( - ) ... 181. ir ,,BMW 530D“, valstybinis numeris ( - )), ir šios veikos kvalifikavimo... 182. 41.... 183. E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2... 184. 42.... 185. Iš pateiktų apeliacinių skundų matyti, kad visi nuteistieji neigia savo... 186. 43.... 187. Visų pirma, kaip skundžiamame nuosprendyje pažymėjo pirmosios instancijos... 188. 44.... 189. Be to, nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. kaltę... 190. 45.... 191. Netikėti šiais nuteistojo V. S. parodymais nėra jokio pagrindo dar ir... 192. 46.... 193. Šiuos nuteistojo V. S. parodymus (o tuo pačiu ir nuteistojo V. L. parodymus,... 194. 47.... 195. Todėl, nors nuteistasis V. S. vėliau, apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu... 196. 48.... 197. Kadangi apeliaciniuose skunduose nesutinkama su šios nusikalstamos veikos... 198. 49.... 199. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 200. 50.... 201. Byloje suriktais įrodymais neabejotinai nustatyta, kad 2013 m. gruodžio 13 d.... 202. 51.... 203. Tačiau tam, kad gauti draudimo išmoką už automobilį „BMW 530D“,... 204. 52.... 205. Dalyje apeliacinių skundų apeliuojama į tai, kad dėl šio eismo įvykio... 206. 53.... 207. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama ir tai, kad nuteistiesiems nepagrįstai... 208. 54.... 209. Įvertinus tai, kad šiuo atveju bendrai veikė net septyni asmenys... 210. Dėl nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L. ir D. E., kaltės padarius nusikalstamą... 211. 55.... 212. V. L., D. E., K. J. ir E. Ž. nuteisti pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai,... 213. 56.... 214. Visų pirma, nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L. ir D. E. kaltę padarius šią... 215. 57.... 216. Nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus patvirtina kiti... 217. 58.... 218. Nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei L. S. parodymus... 219. 59.... 220. Nors yra neatitikimų tarp nuteistojo V. L. ikiteisminio tyrimo metu duotų... 221. 60.... 222. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 223. 61.... 224. Apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad nuteistiesiems nepagrįstai buvo... 225. 62.... 226. Apibendrindama anksčiau pateiktas išvadas bei nurodytas aplinkybes, teisėjų... 227. Dėl bausmių... 228. 63.... 229. Nors nuteistieji (išskyrus nuteistuosius V. L. bei V. S.) neskundė jiems... 230. 64.... 231. BK 54 straipsnio 2 dalis nustato, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia... 232. 65.... 233. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, nustatant bausmes nuteistiesiems... 234. 66.... 235. Kaip teisingai savo apeliaciniame skunde nurodė nuteistasis V. S., teismas,... 236. 67.... 237. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems bausmes, atsižvelgė... 238. 68.... 239. Ir nors nuteistojo V. L. apeliaciniame skunde nurodoma, kad jam už atskirus... 240. Dėl laikino sulaikymo ir suėmimo laiko įskaitymo į bausmės laiką... 241. 69.... 242. Nuteistasis V. L. apeliaciniu skundu taip pat prašo į jam paskirtos bausmės... 243. 70.... 244. Patikrinus bylos duomenis nustatyta, kad šioje baudžiamojoje byloje V. L.... 245. 71.... 246. Tačiau iš bylos matyti, kad jos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai... 247. 72.... 248. Atsižvelgus į tai, kad apeliaciniuose skunduose nėra keliamas nuteistųjų... 249. Dėl civilinio ieškinio... 250. 73.... 251. Apeliaciniais skundais ne tik prašoma nuteistuosius išteisinti, tačiau... 252. 74.... 253. Ikiteisminio tyrimo metu draudimo bendrovės „( - )“ Lietuvos filialas... 254. 75.... 255. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 256. 76.... 257. Byloje nustatyta, kad dėl bendrų nuteistųjų V. L., K. J., E. Ž., D. E., V.... 258. Dėl daiktų... 259. 77.... 260. Iš nuteistųjų D. E. ir M. E. apeliacinio skundo matyti, kad jie prašo... 261. 78.... 262. Nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė daiktus, turinčius... 263. 79.... 264. Pagal baudžiamąjį įstatymą turto konfiskavimas yra priverstinis... 265. 80.... 266. Skundžiamu nuosprendžiu V. L., D. E., M. E. (kaip vykdytojai), E. Ž. ir K.... 267. 81.... 268. BPK 91 straipsnyje yra numatyta, kad daiktais, turinčiais reikšmės... 269. 82.... 270. Atsižvelgus į tai, kas pasakyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 271. 83.... 272. Įvertinęs anksčiau nurodytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas... 273. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 274. nuteistųjų V. S., D. E. ir M. E., nuteistojo E. Ž. ir jo gynėjo advokato... 275. Pakeisti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų 2018 m. sausio 26 d.... 276. panaikinti nuteistųjų E. Ž., K. J., V. L., D. E., M. E. ir V. S. atsakomybę... 277. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistasis... 278. iš nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad nuteistieji... 279. panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nuspręsta daiktus, turinčius reikšmės... 280. likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....