Byla AN2-653-478/2017
Dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimo G. S. administracinio nusižengimo byloje

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Jūratė Jakubonienė,

2apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens G. S. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimo G. S. administracinio nusižengimo byloje.

3Teismas

Nustatė

4

    1. G. S. Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimu pripažintas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 223 straipsnio 2 dalyje, ir nubaustas 200 Eur (dviejų šimtų eurų) bauda už tai, kad jis, būdamas VšĮ „( - )“ vadovu (įstaigos kodas ( - )) per nustatytą laikotarpį nepateikė Juridinių asmenų registrui 2015 ir 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinių dokumentų. Viešosios įstaigos pareiga pateikti Juridinių asmenų registrui metinių finansinių ataskaitų rinkinį reglamentuota Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų statymo 11 straipsnio 3 dalyje ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 patvirtintų Juridinių asmenų registro nuostatų 120.16 punkte. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.66 straipsnio 4 dalį ir Juridinių asmenų registro nuostatų 123 punktą metinių finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jų patvirtinimo momento. Viešosios įstaigos metinių finansinių ataskaitų rinkinį pagal Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris pagal šio įstatymo 10 straipsnio 5 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per 4 (keturis) mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. Todėl VšĮ „( - )“ 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registrui privalėjo būti pateiktas ne vėliau kaip iki 2016 metų gegužės 31 d., 2016 metų finansinių ataskaitų rinkinys - iki 2017 m. gegužės 31 d., tačiau viešoji įstaiga teisės aktais nustatytos prievolės neįvykdė ir tuo pažeidė CK 2.66 straipsnio 4 dalį, Viešųjų įstaigų įstatymo 11 straipsnio 3 dalį, Juridinių asmenų registro nuostatų 120.16 ir 123 punktų reikalavimus. Pagal CK 2.67 straipsnį ir Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 4 dalį už juridinio asmens duomenų, dokumentų pateikimą laiku Juridinių asmenų registrui atsako juridinio asmens valdymo organas.
    2. Apeliaciniame skunde G. S. prašo Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimą panaikinti ir administracinio nusižengimo bylos teiseną jo atžvilgiu nutraukti.
      1. Skunde G. S. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tai, kad jis, būdamas VšĮ „( - )“ vadovas, negalėjo įvykdyti savo pareigos, numatytos CK 2.66 straipsnio 4 dalyje, t. y. pateikti finansinę ataskaitą. Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas nurodo, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtina metinę ataskaitą. Tačiau tai realiai neįmanoma, nes tokio valdymo organo nėra (Viešųjų įstaigų įstatymo 9 straipsnio 3 dalis). VšĮ metinių finansinių ataskaitų rinkinys teikiamas Juridinių asmenų registro tvarkytojui tik tuomet, kai jis patvirtintas eiliniame visuotiniame VšĮ dalininkų susirinkime. Taikant teisės analogiją, tą patį numato ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 58 straipsnio 2 dalis.
      2. Skunde pažymima, kad 2015-2016 metais VšĮ „( - )“ atžvilgiu nebuvo nustatytas pažeidimas pagal tuo metu galiojusį Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 1722 straipsnio 2 dalį, o ANK įsiteisėjo tik 2017 m. sausio 1 d. Taikydamas atgaline data ANK 223 straipsnio 2 dalį, teismas nenurodė jokių teisinių argumentų ir nemotyvavo, kodėl jis tai atliko, o tik išdėstė protokolą surašiusios institucijos atstovės J. B. nuomonę, kad ATPK 1722 straipsnis į ANK 223 straipsnį buvo perkvalifikuotas. Tačiau ir šiuo atveju turėjo būti taikomi ATPK 35 straipsnyje nustatyti terminai. Įrodymų, kad jis 2017 m. padarė pažeidimą nėra. Kitų įrodymų, kad būtų atliktas koks nors auditas ir po to jis vengtų pateikti finansinę ataskaitą, taip pat nėra.
      3. Apelianto teigimu, bylos medžiagoje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio jo kaltę, o visos abejonės bei neaiškumai turi būti vertinami administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos jis objektyviai negalėjo įvykdyti, nes faktiškai įstaiga jokios finansinės veiklos nevykdo bei neturi sukomplektuoto valdymo organo – visuotinio dalininkų susirinkimo. Lietuvos Respublikos Konstitucija draudžia priverčiamąjį darbą. Todėl negalima prievarta reikalauti dirbti ir teikti finansines ataskaitas.
    3. Atsiliepime į G. S. apeliacinį skundą Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo (toliau – Institucija) direktoriaus pavaduotoja prašo G. S. apeliacinio skundo netenkinti ir skundžiamą apylinkės teismo nutarimą palikti nepakeistą.

5Teismas

konstatuoja:

    1. G. S. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
    2. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 652 straipsnio 1 dalis).
    3. ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų ar kitų organizacijų filialų vadovams ar kitiems įstatymuose arba steigimo dokumentuose nurodytiems asmenims be kita ko už juridinio asmens, užsienio juridinio asmens ar kitos organizacijos filialo finansinių ataskaitų (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų), metinio pranešimo (konsoliduotojo metinio pranešimo), veiklos ataskaitų, auditoriaus išvados, mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos (konsoliduotosios mokėjimų valdžios institucijoms ataskaitos) nepateikimą Juridinių asmenų registro tvarkytojui laiku teisės aktų nustatytais atvejais ir tvarka. CK 2.66 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad Juridinių asmenų registrui pateikiamas įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinys (konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys) ir metinis pranešimas (konsoliduotasis metinis pranešimas) kiekvienais metais per trisdešimt dienų nuo jų patvirtinimo momento, jei įstatymai nenumato kitaip.
    4. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo ir teisės taikymo aspektu, sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad G. S. kaltė padarius jam inkriminuojamą administracinį nusižengimą buvo įrodyta nagrinėjamoje byloje surinkta medžiaga, t. y. administracinio nusižengimo protokole nurodytais duomenimis, 2017 m. rugsėjo 6 d. VšĮ „( - )“ Juridinių asmenų registro išplėstiniu išrašu su istorija, kitais rašytiniais bylos duomenimis. Iš byloje pateikto Juridinių asmenų registro 2017 m. rugsėjo 6 d. Išplėstinio išrašo su istorija (b. l. 3-4) 7 punkto matyti, kad juridinio asmens – VšĮ „( - )“ vardu veikia ir jam vienasmeniškai atstovauja juridinio asmens vadovas, kuriuo yra G. S., paskirtas (išrinktas) 2015 m. birželio 16 d. (5.2.1. punktas). Vadinasi, G. S. yra tinkamas subjektas atsakyti ANK 223 straipsnio 2 dalies prasme.
    5. Pagrindinis argumentas, kuriuo remiantis apeliantas prašo jo atžvilgiu administracinio nusižengimo bylą nutraukti, yra tai, kad VšĮ „( - )“ jokios veiklos realiai nevykdo, VšĮ neturi visuotinio dalininkų susirinkimo, todėl negali įgyvendinti CK 2.66 straipsnio 4 dalyje numatytos pareigos, kadangi Lietuvos Respublikos viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punktas nurodo, kad viešosios įstaigos visuotinis dalininkų susirinkimas patvirtina metinę ataskaitą. VšĮ „( - )“ tokio valdymo organo – visuotinio dalininkų susirinkimo neturi, todėl metinės ataskaitos nėra kam tvirtinti. Šiems teiginiams apeliacinės instancijos teismas nepritaria, nes apeliantas įstatymų normas aiškina jam palankia linkme, neatsižvelgdamas į jų paskirtį bei realią prasmę analizuojamo klausimo teisinio reglamentavimo kontekste.
    6. Viešoji įstaiga – tai pagal įstatymus įsteigtas pelno nesiekiantis ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – tenkinti viešuosius interesus, vykdant švietimo, mokymo ir mokslinę, kultūrinę, sveikatos priežiūros, aplinkos apsaugos, sporto plėtojimo, socialinės ar teisinės pagalbos teikimo, taip pat kitokią visuomenei naudingą veiklą. Esminiai viešųjų įstaigų bruožai yra šie: ribota civilinė atsakomybė, pelno nesiekimas, viešųjų interesų tenkinimas. Pažymėtina, jog įstatymų leidėjas, įtvirtindamas pareigą teikti metines finansines ataskaitas, neišskiria juridinio asmens teisinės formos, statuso ar kitų kriterijų, kuriais remiantis būtų galima nevykdyti minėtos pareigos. Todėl ši pareiga imperatyviai privaloma tiek privatiems, tiek viešiesiems juridiniams asmenims, nepaisant to, ar jie atskaitiniais metais gavo pelno, ar ne.
    7. Aukštesnysis teismas nesutinka su apelianto teiginiu, jog, nesant visuotinio dalininkų susirinkimo, vadovas negali pateikti Juridinių asmenų registro tvarkytojui finansinių ataskaitų rinkinio. Iš Institucijos kartu su atsiliepimu pateikto VšĮ „( - )“ steigimo akto turinio matyti, kad įstaigos vadovas – steigėjas yra G. S., kuris įnešė dvidešimties eurų įnašo sumą. Vadovaujantis Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, viešosios įstaigos steigėjai, šio įstatymo ir įstatų nustatyta tvarka perdavę viešajai įstaigai įnašą, tampa jos dalininkais. Sutinkamai Viešųjų įstaigų įstatymo 7 straipsnio 3 dalis numato, kad viešosios įstaigos dalininku gali būti ir vienas asmuo. Jeigu viešosios įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas viešosios įstaigos savininku. Šio įstatymo nuostatos, kurios taikomos dalininkams, taikomos ir savininkui. Analogiškai įtvirtinta ir VšĮ „( - )“ įstatų 23 punkte: jei įstaigos dalininkas yra vienas asmuo, jis vadinamas įstaigos savininku ir jo raštiški sprendimai prilyginami visuotinio dalininkų susirinkimo sprendimams. Taigi, jokios įstatymų spragos šiuo atveju nenustatyta. G. S. turėjo visus įgaliojimus teikti metines finansines ataskaitas, tačiau to nepadarė, todėl administracinio nusižengimo protokolas jam surašytas pagrįstai, taip pat pagrįstai konstatuota jo kaltė. Apelianto keliamas teisinio reglamentavimo neaiškumas laikytina jo gynybine versija ir vertinamas kritiškai. Aukščiau aptarti teisės aktai nėra dviprasmiški, todėl įstatyme įtvirtintos pareigos suvokimui įtakos neturėjo. Apelianto argumentai dėl vertimo jį dirbti, nors priverčiamasis darbas Lietuvos Respublikos Konstitucijos yra draudžiamas, plačiau neanalizuojami, kadangi jie teisiškai nepagrįsti ir neturi nieko bendro su padaryto administracinio nusižengimo įrodinėjimo dalyką sudarančiomis aplinkybėmis.
    8. Vis dėlto, apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas neįsigilino į G. S. inkriminuoto nusižengimo padarymo laiką, todėl netinkamai sprendė administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimo klausimą. G. S. inkriminuotas vienas ANK straipsnis, tačiau protokole aprašyti du nusižengimai, t. y. finansinių ataskaitų rinkinio duomenų nepateikimas 2015 m. ir tų pačių duomenų nepateikimas 2016 m. Viešųjų įstaigų įstatymo 10 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodyta, kad finansinių ataskaitų rinkinį tvirtina visuotinis dalininkų susirinkimas, kuris pagal minėto straipsnio 5 dalį turi įvykti ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo finansinių metų pabaigos. VšĮ „( - )“ savo finansinius metus yra pasitvirtinęs kaip kalendorinius metus nuo sausio 1 d. iki gruodžio 31 d. Todėl tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Institucija teisingai nurodo, jog 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinys Juridinių asmenų registro tvarkytojui privalėjo būti pateiktas vėliausiai 2016 m. gegužės 31 d., o 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinys – vėliausiai 2017 m. gegužės 31 d. Atkreiptinas dėmesys, kad finansiniai rinkiniai tiek už 2015 m., tiek už 2016 m. VšĮ „( - )“ buvo pateikti 2017 m. rugpjūčio 8 d., t. y. pavėluotai. VĮ „Registrų centras“ administracinio nusižengimo faktą nustatė 2017 m. rugsėjo 5 d., tuomet ir buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas.
    9. Atsižvelgiant į tai, kad G. S. padarė du trunkamuosius teisės pažeidimus skirtingu metu, apylinkės teismas privalėjo patikrinti, ar abiem atvejais nėra suėję administracinės nuobaudos skyrimo terminai. 2017 m. gegužės 31 d. nusižengimas padarytas galiojant ANK, todėl, vadovaujantis ANK 39 straipsnio nuostatomis, administracinė nuobauda, esant trunkamajam administraciniam nusižengimui, gali būti paskirta per dvejus metus nuo jo paaiškėjimo dienos. Šiuo atveju nuobaudos skyrimo senaties terminas nėra suėjęs. Tuo tarpu 2016 m. gegužės 31 d. nusižengimas padarytas galiojant ATPK, todėl turi būti vadovaujamasi šio kodekso 35 straipsnio nuostatomis. ATPK 35 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Administracinė nuobauda už šio kodekso dvyliktajame skirsnyje nurodytus pažeidimus, taip pat už 413, 85, 1852, 1932, 20710, 20712, 209, 2091, 2092, 2093, 2094, 2095, 2096, 210, 21411 straipsniuose numatytus pažeidimus gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Atsižvelgiant į tai, kad ANK 223 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas pagal šio straipsnio dispozicijoje aprašyto nusižengimo sudėties požymius atitinka iki 2017 m. sausio 1 d. galiojusio ATPK 1722 straipsnio 2 dalyje numatytą administracinį teisės pažeidimą ir šis pažeidimas ankstesniajame kodekse buvo priskirtas dvyliktame skirsnyje nurodytiems pažeidimams, todėl šešių mėnesių nuobaudos už jį skyrimo terminas turėtų būti skaičiuojamas nuo pažeidimo nustatymo dienos, jeigu nuo pažeidimo padarymo dienos iki jo nustatymo dienos nėra praėję daugiau kaip vieneri metai. Kadangi nuo 2016 m. gegužės 31 d. (pažeidimo padarymo dienos) iki 2017 m. rugsėjo 5 d. (pažeidimo nustatymo dienos) yra praėję daugiau nei vieneri metai, todėl atsakomybė už 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Juridinių asmenų registrui nebegalima.
    10. Aukštesnysis teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš Institucijos suformuluoto pažeidimo aprašymo nepašalino 2015 m. finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimo Juridinių asmenų registrui įstatymų nustatyta tvarka. Bausti už šį pažeidimą nebėra įstatyminio pagrindo, todėl ši skundžiamo apylinkės teismo nutarimo dalis keičiama. Vis dėlto, G. S. pirmosios instancijos teismo nubaustas kaip už vieno nusižengimo padarymą (nors padaryti du trunkamieji pažeidimai), o kadangi 2016 m. finansinių ataskaitų rinkinio nepateikimas Juridinių asmenų registrui nepatenka į administracinės nuobaudos senaties suėjimo laiką, todėl nutraukti administracinio nusižengimo bylos negalima. Pirmosios instancijos teismas G. S. skyrė minimalią ANK 223 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą baudą – 200 Eur, dar labiau ją mažinti nėra objektyvaus pagrindo, įvertinus tai, kad apylinkės teisme apeliantas savo kaltę pripažino ir gailėjosi, tačiau apeliaciniame skunde jau neigė savo kaltės įrodytumą, ginčydamas jam, kaip VšĮ vadovui, taikomus teisės aktus.
    11. Remiantis išdėstytu, apylinkės teismo nutarimas keičiamas dėl administracinės nuobaudos skyrimo termino pasibaigimo neįvertinimo, tokiu būdu švelninant apelianto teisinę padėtį.

6Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 4 punktu, 2 dalimi, teismas

Nutarė

7G. S. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

8Kauno apylinkės teismo 2017 m. spalio 5 d. nutarimą pakeisti.

9Pašalinti iš nutarimo aprašomosios dalies nustatytą aplinkybę, kad G. S. Juridinių asmenų registrui laiku nepateikė metinio finansinių ataskaitų rinkinio už 2015 m., kadangi yra suėjęs administracinės nuobaudos skyrimo senaties terminas.

10Likusią nutarimo dalį palikti nepakeistą.

11Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.