Byla 3K-3-41/2015
Dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; tretieji asmenys: R. R. , S. R

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Birutės Janavičiūtės (pranešėja), Egidijaus Laužiko (kolegijos pirmininkas) ir Gedimino Sagačio,

2rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ kasacinį skundą dėl Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutarties ir Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimo peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal ieškovo BUAB „Adreka“, atstovaujamos administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro, ieškinį atsakovui UAB „Swedbank lizingas“ dėl laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis; tretieji asmenys: R. R. , S. R. .

3Teisėjų kolegija

Nustatė

4I. Ginčo esmė

5Byloje sprendžiami klausimai dėl: 1) pareigos nustatyti actio Pauliana taikymo sąlygą – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku laidavimo sutartį, nesąžiningumą; 2) neprivalėjimo sudaryti sandorį kaip actio Pauliana sąlygos; 3) actio Pauliana instituto paskirties ir restitucijos taikymo ginčijant laidavimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu; 4) žyminio mokesčio mokėjimo.

6Ieškovas BUAB „Adreka“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centro, 2013 m. vasario 20 d. ieškiniu prašė teismo pripažinti 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. ieškovo UAB „Adreka“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ (ankstesnis pavadinimas – UAB „Hanza lizingas“) sudarytas laidavimo sutartis Nr. LT078746/L, Nr. LT064651/L, Nr. LT082807/L, Nr. LT064758/L‑1 (toliau – laidavimo sutartys) negaliojančiomis.

7Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi iškėlė AB „Adreka“ bankroto bylą, administratoriumi paskyrė UAB Kauno įmonių restruktūrizavimo centrą. Administratorius, susipažinęs su jam perduotais įmonės duomenimis, nustatė, kad UAB „Adreka“ 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. su atsakovu sudarė laidavimo sutartis, kuriomis neatlygintinai visu savo turtu tomis pačiomis sąlygomis ir apimtimi įsipareigojo įvykdyti UAB „Didriestė“, už kurią laiduojama, neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis, prisiimtas UAB „Didriestė“ pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. lizingo sutartį Nr. LT078746/L ir 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutartį Nr. LT064758, 2008 m. lapkričio 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT064651, 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutartį Nr. LT082807 su visais jos papildymais ir pakeitimais. UAB „Didriestė“ neįvykdžius savo finansinių įsipareigojimų pagal nurodytas sutartis, atsakovas kreipėsi į BUAB „Adreka“ bankroto administratorių, prašydamas patvirtinti 445 468,25 Lt (129 016,52 Eur) reikalavimą BUAB „Adreka“ bankroto byloje ginčijamų laidavimo sutarčių pagrindu. Ieškovo nuomone, ginčijami sandoriai pripažintini negaliojančiais CK 6.66 straipsnio pagrindu. UAB „Didriestė“ ir UAB „Adreka“ yra susijusios įmonės, nes jų vadovai buvo broliai S. ir R. R. . Ginčijamų sandorių, iš kurių naudą gavo tik atsakovas, sudaryti ieškovas neprivalėjo, nes nebuvo jokios sutarties, įstatymo ar teismo sprendimo, kuris būtų įpareigojęs UAB „Adreka“ neatlygintinai prisiimti trečiųjų asmenų prievoles tuo metu, kai ieškovas buvo įsiskolinęs ir kitiems kreditoriams. UAB „Adreka“ nepajėgumą vykdyti savo įsipareigojimus ir nemokumą ginčijamų sandorių sudarymo metu patvirtina bendrovės 2008 m. gruodžio 31 d. balansas, 2009 m. pelno (nuostolių) ataskaita. 2008 m. rugsėjo 11 d. laidavimo sutarties sudarymo metu UAB „Didriestė“, už kurią laidavo ieškovas, jau buvo nemoki. Bylos šalys ginčijamomis sutartimis faktiškai sutarė neatlygintinai perkelti UAB „Didriestė“ neįvykdytas prievoles ieškovui, taip pažeisdamos jo kreditorių interesus. UAB „Adreka“ veikė nesąžiningai, nes bendrovės vadovas iš buhalterinės apskaitos dokumentų žinojo ar turėjo žinoti, kad laidavimo sutarčių pasirašymo metu UAB „Adreka“ jau buvo faktiškai nemoki, taip pat apie bendrovės skolų kitiems kreditoriams dydį, jų atsiradimo laiką ir struktūrą. Ieškovo nuomone, atsakovas taip pat elgėsi nesąžiningai, nes, kaip ir UAB „Adreka“ vadovas, žinojo ar turėjo žinoti apie UAB „Didriestė“ ir UAB „Adreka“ finansinę būklę ginčijamų sandorių sudarymo momentu.

8Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė: 1) 2008 m. rugsėjo 11 d. laidavimo sutartį Nr. LT078746/L, kuria ieškovas įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjos UAB „Didriestė“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. lizingo sutartį Nr. LT078746 (su visais jos papildymais ir pakeitimais) dėl betarės miltų talpyklos su papildoma įranga; 2) 2008 m. lapkričio 25 d. laidavimo sutartį Nr. LT064651/L, kuria ieškovas įsipareigojo įvykdyti UAB „Didriestė“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal 2008 m. lapkričio 25 d. išperkamosios nuomos sutartį Nr. LT064651 (su visais jos papildymais ir pakeitimais) dėl žemės sklypo ( - ); 3) 2009 m. gegužės 14 d. laidavimo sutartį Nr. LT082807/L, kuria ieškovas įsipareigojo įvykdyti UAB „Didriestė“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutartį Nr. LT082807 (su visais jos papildymais ir pakeitimais); 4) 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LT064758/L-1, kuria ieškovas įsipareigojo įvykdyti lizingo gavėjos UAB „Didriestė“ neįvykdytas arba netinkamai įvykdytas prievoles ar jų dalis pagal 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutartį Nr. LT064758 (su visais jos papildymais ir pakeitimais) dėl pastatų ( - ).

9Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB „Didriestė“ iškelta bankroto byla, o 2013 m. sausio 11 d. bankroto byloje priimtas sprendimas dėl įmonės pabaigos ir BUAB „Didriestė“ išregistruota iš Juridinių asmenų registro. Kauno apygardos teismo 2011 m. balandžio 12 d. nutartimi ieškovui UAB „Adreka“ iškelta bankroto byla, 2011 m. vasario 2 d. nutartimi patvirtintas kreditoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 11 187,56 Lt (3240,14 Eur) reikalavimas. Teismo 2013 m. vasario 14 d. nutartimi UAB „Adreka“ pripažinta bankrutavusia ir likviduojama dėl bankroto. BUAB „Adreka“ bankroto byloje UAB „Swedbank lizingas“ prašė patvirtinti 445 468,25 Lt (129 016,52 Eur) reikalavimą, kildinamą iš laidavimo sutarčių.

10Ieškovo BUAB „Adreka“ pavadinimas nuo 2000 m. balandžio 19 d. iki 2007 m. kovo 2 d. buvo R. R. įmonė „Jungtinis duonos centras“, nuo 2007 m. kovo 2 d. iki 2010 m. birželio 30 d. – UAB „Jungtinis duonos centras“.

11II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė

12Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino – pripažino ieškovo UAB „Adreka“ ir atsakovo UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. rugsėjo 11 d., 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartis Nr. LT078746/L, Nr. LT064651/L, Nr. LT082807/L, Nr. LT064758/L-1 negaliojančiomis, priteisė iš atsakovo valstybei 8455 Lt (2448 Eur) žyminio mokesčio.

13Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką CK 6.66 straipsnio taikymo klausimu, konstatavo bankroto administratoriaus teisę kreiptis į teismą šiuo pagrindu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Murena“ v. UAB „Grand SPA Lietuva“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-20/2013).

14Dėl kreditorių reikalavimo teisės teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012), nurodė, kad ginčijamos laidavimo sutartys buvo sudarytos iki bankroto bylos ieškovui iškėlimo. Iš ieškovo 2008 m. rugpjūčio 31 d. balanso duomenų teismas sprendė, kad jau pirmosios laidavimo sutarties sudarymo metu (2008 m. rugsėjo 11 d.) UAB „Adreka“ būsena atitiko Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalyje nustatytą įmonės nemokumo sąvoką. Iš UAB „Adreka“ sąskaitų apyvartos žiniaraščio 2008 m. rugsėjo 11 d. teismas nustatė, kad įmonė turėjo 1 713 444,64 Lt (496 247,87 Eur) prekybos skolų, 680 774,02 Lt (197 165,78 Eur) mokėtinų mokesčių, o Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos duomenimis, UAB „Adreka“ 2008 m. rugsėjo 11 d. turėjo 290 953,29 Lt (84 265,90 Eur) mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybės biudžetams. Kreditorei UAB „Šiaulių Rymonta“ Panevėžio miesto apylinkės teismo 2009 m. sausio 19 d. (civilinė byla Nr. L2-1253-589/2009) išduotas teismo įsakymas nėra grąžintas teismui kaip įvykdytas. Tiek Valstybinė mokesčių inspekcija prie Finansų ministerijos, tiek UAB „Šiaulių Rymonta“ yra įtrauktos į BUAB „Adreka“ kreditorių ir jų reikalavimų sąrašą. Iš UAB „Adreka“ sąskaitos Nr. 4501 apyvartos pagal klientus 2008 m. rugsėjo 11 d. matyti, kad įmonė buvo skolinga „DS Smith Polska S.A.“ Vilniaus filialui, „MINIPAL s.r.l.“, AB Panevėžio statybos trestui, UAB „Reprodukcijos spalvos“, „Rigas Dzirnavieks“, AB Vievio paukštynui; šios įmonės yra įtrauktos į BUAB „Adreka“ patvirtintą kreditorių sąrašą. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovas taip pat buvo nemokus, per 2008 metus patyrė 257 449 Lt (74 562,38 Eur) nuostolių, taigi galimybė atsiskaityti su kreditoriais dar labiau sumažėjo. 2009 ūkiniais metais ieškovo veiklos rezultatai pablogėjo. Teismas įvertino ir UAB „Adreka“ 2010 m. balanso duomenis, 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, konstatavo, kad ieškovo kreditoriai turi neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę ieškovui, UAB „Adreka“ finansiniai įsipareigojimai egzistavo jau ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu (CK 6.2 straipsnis, 6.38 straipsnio 1dalis, 6.39 straipsnio 1 dalis).

15Dėl kreditorių teisių pažeidimo teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012), nurodė, kad ginčijamomis laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ neatlygintinai laidavo atsakovui už UAB „Didriestė“ prievoles. Iš UAB „Didriestė“ 2008 m. balanso teismas sprendė, kad įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. jau buvo nemoki (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Teismas įvertino teismo nutartimi UAB „Didriestė“ iškelti bankroto bylą nustatytus 2010 m. vasario 28 d. balanso duomenis. Pats atsakovo ir UAB „Didriestė“ 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimo mokėjimo sutarties Nr. LT082807 sudarymo faktas patvirtina, kad jau tuo metu UAB „Didriestė“ nevykdė lizingo, laidavimo sutartimis prisiimtų įsipareigojimų. Kadangi ginčijamomis laidavimo sutartimis UAB „Adreka“ prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia įmone, tai reiškia, kad buvo perkeltos nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievolės UAB „Adreka“, pažeisti įmonės ir jos kreditorių teisės bei interesai. UAB „Didriestė“ ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu jau nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, o neatlygintinis įsipareigojimų naštos perkėlimas UAB „Adreka“ sumažino šios įmonės kreditorių galimybes gauti savo reikalavimų patenkinimą. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso ir pelno (nuostolių) ataskaitos duomenimis UAB „Adreka“ trumpalaikiai įsipareigojimai ir per vienus metus mokėtinos sumos viršijo pusę įmonės balanse įrašyto turto vertės, tai patvirtina UAB „Adreka“ nemokumą, todėl neatlygintinas prievolių prisiėmimas pažeidė ieškovo kreditorių teises, prieštaravo ir pelno siekiančios bendrovės tikslui dirbti pelningai (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis, 35 straipsnis).

16Dėl privalėjimo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį teismas nurodė, kad nenuginčytos UAB „Adreka“ ir UAB „Didriestė“, kurioms vadovavo broliai R. R. ir S. R. , verslo sąsajos, tačiau byloje esantys rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai nepatvirtina, jog ginčijamas laidavimo sutartis ieškovas privalėjo sudaryti pagal įstatymus, teismų sprendimus, sutartis ar dėl atitinkamų faktinių aplinkybių (CPK 177, 178, 185 straipsniai).

17Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo teismas nurodė, kad ginčijamos laidavimo sutartys buvo neatlygintinės, todėl spręstina tik dėl skolininko nesąžiningumo. UAB „Adreka“ vykdė veiklą, todėl jos vadovui neabejotinai buvo žinoma apie įmonės tuometinius įsipareigojimus, jų dydį, atsiradimo laiką bei struktūrą, nes ūkio subjekto vadovas atsako už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos duomenų išsaugojimą įstatymo nustatyta tvarka (Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnis). UAB „Adreka“ 2008 m. balansas patvirtina jos nemokumo būseną. Kadangi UAB „Adreka“ ir UAB „Didriestė“ vadovai buvo artimi giminaičiai (direktorius R. R. yra pasirašęs sutartis ir UAB „Didriestė“, ir UAB „Adreka“ vardu), siejami bendro verslo, ginčijamos laidavimo sutartys sudarytos siekiant gelbėti bendrą verslą, tai UAB „Adreka“ vadovui neabejotinai turėjo būti žinoma ir tuometinė UAB „Didriestė“ finansinė padėtis. Dėl to jis turėjo elgtis apdairiai, suvokti, kad dėl naujai prisiimamų finansinių įsipareigojimų už nemokios įmonės įsiskolinimus mažėja UAB „Adreka“ verslo partnerių (bankroto byloje tapusių kreditoriais) galimybės atgauti skolas ir taip gali būti pažeisti jų interesai, nes tarp prisiimtų UAB „Adreka“ įsipareigojimų ir gaunamos iš to naudos yra akivaizdi disproporcija, priešingumas pelno siekiančios įmonės veiklos tikslams (CK 6.67 straipsnio 4 punktas, CPK 182 straipsnio 5 punktas). Be to, atsakovui taip pat buvo žinoma šių abiejų įmonių finansinė padėtis iki ir po ginčijamų sutarčių sudarymo, nes lizingo sutarčių pagrindu gaudavo jų finansinės atskaitomybės dokumentus kiekvieną ketvirtį (2008 m. rugsėjo 11 d. lizingo sutarties Nr. LT078746/L, išperkamosios nuomos sutarties Nr. LT064651/L, 2005 m. lapkričio 9 d. lizingo sutarties Nr. LT025064 Bendrųjų sąlygų 5.1.12, 5.1.12.1 punktai). Taigi, atsakovas žinojo, kad nemoki įmonė prievolių pagal sutartis neįvykdys ir jis turės reikalavimo teisę ieškovui, todėl ginčijamos laidavimo sutartys iš esmės buvo nemokios įmonės skolų perkėlimas UAB „Adreka“, kuri taip pat jau buvo nemoki, dėl šios priežasties atsakovas negali būti laikomas sąžiningu.

18Dėl kreditoriaus reikalavimo ir turto apimties santykio teismas nurodė, kad Kauno apygardos teismo nutartimis patvirtinti ieškovo kreditorių 10 317 371,39 Lt (2 988 117,29 Eur) reikalavimai, o BUAB „Adreka“ įsipareigojimai pagal ginčijamas laidavimo sutartis – 445 468,25 Lt (129 016,52 Eur). Šia suma sumažinus reikalavimus BUAB „Adreka“, atitinkamai padidėja kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų reikalavimų dalį iš bankrutavusios įmonės turto (ĮBĮ 35 straipsnis). Aplinkybė, kad įmonės nemokumas dėl skolininko sudaryto sandorio nepadidėjo ar išliko toks pats, nėra teisiškai reikšminga sprendžiant, ar yra pažeistos kitų kreditorių teisės ir interesai, nes jie gali būti pažeidžiami kitais būdais, nesusijusiais su nemokumu. Kreditorių teisės ar interesai pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo, kuris nemokumo situacijoje jiems priklausytų skolininkui vykdant sutartis ir atsiskaitymus įstatymo nustatyta tvarka. Kadangi pagal ginčijamas laidavimo sutartis BUAB „Adreka“ buvo prisiėmusi įsipareigojimus už nemokią, vėliau bankrutavusią įmonę, tačiau šie įsipareigojimai nebuvo įvykdyti, tai, pripažinus ginčo laidavimo sutartis negaliojančiomis, šalys grąžinamos į pirminę padėtį ir taip bus patenkinti teisėti kreditorių reikalavimai, nes bus pašalinti jų teisių pažeidimai (CK 6.66 straipsnio 4 dalis, 6.145 straipsnis).

19Teismas nurodė, kad BUAB „Adreka“ nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei atleista; patenkinus ieškinį iš atsakovo priteistina valstybei 8455 Lt (2448 Eur) žyminio mokesčio.

20Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. balandžio 17 d. nutartimi paliko Kauno apygardos teismo 2013 m. liepos 15 d. sprendimą nepakeistą.

21Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl CK 6.66 straipsnio taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. sausio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. S. v. R. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-25/2012; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

22Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką, sutiko su pirmosios instancijos teismo išvada dėl bankroto administratoriaus teisės kreiptis į teismą CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. esant kreditoriaus neabejotinai ir galiojančiai reikalavimo teisei (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. Z. G. , bylos Nr. 3K-3-262/2008).

23Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., Nr. 3K-3-167/2012; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012), sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad, siekiant nuginčyti sandorį actio Pauliana pagrindu, pakanka nustatyti faktinį įmonės nemokumą sandorio sudarymo metu. Apeliacinės instancijos teismas laikė tinkamu pirmosios instancijos teismo įrodymų, nustatant UAB „Adreka“ nemokumą, vertinimą, nurodė, kad 2008 m. birželio 30 d. UAB „Adreka“ balansas nepaneigia ieškovo nemokumo; ši atsakovo pateikta juridinė finansinė ataskaita buvo sudaryta atsakovo užsakymu, todėl vertintina kritiškai, atsižvelgiant į nustatytus UAB „Adreka“ finansinius rodiklius sandorių sudarymo metu. Ginčijamų sandorių sudarymo metu ieškovo finansinė padėtis jau buvo pasiekusi faktinio nemokumo būseną. Sandoriai, kai verslo subjektai laiduoja už kito asmens prievolę, iš esmės yra teisėti ir verslo santykiuose įprasti, tačiau nagrinėjamu atveju ginčijamų sandorių teisėtumas vertintinas įmonės kreditorių interesų gynimo kontekste. Ginčijamais sandoriais UAB „Adreka“ neįgijo lėšų ar turto, reikalingo vykdyti įmonės veiklą. Šiais sandoriais UAB „Adreka“ neatlygintinai prisiėmė įsipareigojimus atsakyti visu savo turtu solidariai su nemokia UAB „Didriestė“, perkeliant nemokios (vėliau bankrutavusios) įmonės prievoles UAB „Adreka“. Ginčijamų sandorių sudarymas negali būti vertinamas kaip realus būdas išvengti UAB „Adreka“ bankroto ar įmonei naudingas sandoris, taigi sandoriai negali būti vertinami kaip atitinkantys įprastą verslo praktiką.

24Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Cetarium“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2011 m. rugsėjo 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija v. J. M. ir kt., Nr. 3K-3-362/2011), sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad 2008 m. rugsėjo 11 d. lizingo sutarties dėl betarės miltų talpyklos su papildoma įranga, 2008 m. lapkričio 25 d. išperkamosios nuomos sutarties dėl žemės sklypo ( - ) 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutarties ir 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutarties dėl pastatų ( - ) nuostatose, už kurių tinkamą įvykdymą laidavo ieškovas, nenustatyta sąlygos, pagal kurią finansavimas suteikiamas gavus UAB „Adreka“ ar kito asmens laidavimą.

25Dėl šalių sąžiningumo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. C. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-535/2007; 2008 m. birželio 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. G. v. Z. G., bylos Nr. 3K-3-262/2008; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BĮĮ G. V. vaistinė v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2012), sutiko su pirmosios instancijos teismo išvadomis ir papildomai nurodė, kad atsakovas yra finansų įmonė, kurios įstatinis kapitalas padalytas į akcijas. Nors laidavimo sutartyse nėra nustatyta atsakovui pareigos domėtis ieškovo veikla, pažymėtina, kad atsakovo veiklą, teikiant finansinės nuomos (lizingo), finansinių laidavimų ir finansinių garantijų teikimo bei kitas paslaugas, reglamentuoja bendrosios sutarčių teisės normos ir atskiri teisės aktai (Finansų įstaigų įstatymo (toliau – ir FĮĮ) 1 straipsnio 2 dalis). Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 3 dalies 2 punkte įtvirtintas atsakingo skolinimo principas – finansų įstaiga, prieš priimdama sprendimą skolinti, be kita ko, privalo įsitikinti, kad kliento finansinė bei ekonominė būklė ir jos prognozės leidžia tikėtis, jog klientas sugebės įvykdyti įsipareigojimus. Taigi bankas, skolindamas pinigus, privalo elgtis apdairiai, rūpestingai ir, prieš suteikdamas kreditą, turi susipažinti su asmens, kuris pageidauja gauti kreditą, turtine padėtimi bei gebėjimu įvykdyti sutartines prievoles ir grąžinti kreditą. Finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui (Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalis).

26Dėl ieškinio ribų apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo pareikštas ieškinys dėl sandorių pripažinimo negaliojančiu, neprašant taikyti restitucijos, nepatvirtina aplinkybės, kad ieškiniu ieškovas siekė ne actio Pauliana tikslo, o tik laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis. Tais atvejais, kai įmonei (skolininkui) iškelta bankroto byla, teisinių padarinių klausimas sprendžiamas kitaip, nei kitais atvejais taikant actio Pauliana institutą (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su ĮBĮ 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Taigi pirmosios instancijos teismas, pripažinęs ginčijamus sandorius negaliojančiais dėl kreditorių teisių pažeidimo, pagrįstai ex officio sprendė klausimą dėl restitucijos taikymo, nes grąžinus sandorio šalis į pirminę padėtį, buvusią prieš pažeidimą, bus patenkinti teisėti kreditorių reikalavimai, nes bus pašalinti jų teisių pažeidimai, t. y. 445 468,25 Lt (129 016,52 Eur) sumažinus reikalavimus BUAB „Adreka“, atitinkamai padidės kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų reikalavimų dalį iš bankrutavusios įmonės turto (ĮBĮ 35 straipsnis).

27Dėl žyminio mokesčio priteisimo apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu, vadovavosi kasacinio teismo praktika (pakeitusia ankstesnę), pagal kurią actio Pauliana pagrindu reiškiamas reikalavimas laikytinas turtiniu, jo suma nustatoma ir ieškinys įvertinamas pagal ginčijamu sandoriu perleisto turto rinkos vertę (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 1 punktas, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012).

28III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai

29Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų procesinius sprendimus ir priimti naują sprendimą – atmesti ieškovo ieškinį ir priteisti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Nurodomi šie argumentai:

301. Dėl actio Pauliana instituto kompensacinės paskirties. Pagal kasacinio teismo praktiką aiškus ieškinio dalyko suformulavimas ir faktinio pagrindo išdėstymas yra šalių lygiateisiškumo ir rungtyniškumo principų tinkamo įgyvendinimo sąlyga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Esveras“ v. UAB Jungtinis dujų centras, bylos Nr. 3K-3-241/2013). Asmuo, siekdamas sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio pagrindu, privalo įrodyti visų kasacinio teismo suformuluotų imperatyvių actio Pauliana instituto sąlygų visetą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalga. Teismų praktika 29 (toliau – ir kasacinio teismo Apžvalga); Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Bylą nagrinėję teismai nenustatė visų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti. Kasacinis teismas yra imperatyviai nurodęs, kad būtent šio instituto paskirtis – kompensacinė, nes, pagal kreditoriaus ieškinį skolininko sudarytą sandorį pripažinus negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas turi būti nukreipiamas į pagal tą sandorį perduotą turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga jo reikalavimams patenkinti. Kompensacinis pobūdis neturi būti nustatinėjamas kitais CK numatytais atvejais, kai asmuo siekia pripažinti sandorius negaliojančiais. Nagrinėjamoje byloje ieškovui buvo svarbus tik laidavimo sandorių pripažinimo negaliojančiais faktas, tam, kad nebūtų juridinio pagrindo tvirtinti atsakovo pareikšto 445 468,25 Lt (129 016,52 Eur) reikalavimo ieškovo bankroto byloje. Ieškovas nenurodė turto, kurį ginčijamais laidavimo sandoriais UAB „Adreka“ buvo perdavusi atsakovui, nereikalavo jo kompensuoti (to ir negalėjo padaryti). Vien tik siekį ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ieškovas privalėjo įgyvendinti kitais CK numatytais atvejais, o ne CK 6.66 straipsnio pagrindu. Teismai, pripažindami laidavimo sandorius negaliojančiais ir ex officio taikydami restituciją, iš esmes tik pripažino atsakovo, kaip kreditoriaus, 445 468,25 Lt (129 016,52 Eur) reikalavimo ieškovo bankroto byloje nepagrįstumą. Teismai neatsižvelgė į tik actio Pauliana institutui būdingą kompensacinę paskirtį – nesugrąžino pripažintais negaliojančiais laidavimo sandoriais ieškovo perleisto turto ieškovui į jo bendrą turimo turto masę tam, kad turtas būtų panaudotas atsiskaityti bendrai su visais kreditoriais. Nagrinėjamoje byloje buvo siekiama tik panaikinti laidavimo sutartis, kurių pagrindu atsakovas yra pareiškęs reikalavimą ieškovo bankroto byloje, nes tokiu atveju atsakovas praras savo reikalavimo teisę ieškovui ir atitinkamai padidės kitų ieškovo kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš jo turto. Ieškovas neturėjo tikslo patenkinti reikalavimo, kylančio iš laidavimo sutarčių. Remiantis kasacinio teismo apžvalga, tokiu atveju ieškinys CK 6.66 straipsnio pagrindu negali būti tenkinamas ne tik dėl CK 6.66 straipsnio reikalavimų neįrodymo, bet ir dėl ieškinio tikslo neatitikties įstatymo reikalavimams, o tai pagal CK 1.137 straipsnio 3 dalį sudaro savarankišką pagrindą atmesti ieškinį.

312. Dėl pareigos įrodyti atsakovo nesąžiningumą ir įrodymų vertinimo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bajorkiemis“ v. AB DNB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2012), nurodo, kad teismai netinkamai taikė CK 6.66 straipsnio 2 dalies nuostatas, nes ginčijamas laidavimo sutartis laikė neatlygintiniais sandoriais ir nenustatinėjo trečiojo asmens – atsakovo nesąžiningumo. Atsakovas, vadovaudamasis CK 6.76 straipsnio 1 dalimi, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-293/2013), nurodo, kad už verslo subjekto UAB „Didriestė“ prisiimtų įsipareigojimų įvykdymą laidavo įmonės akcininkės UAB „Elantra“ vadovas R. R. . Be to, UAB „Didriestė“ įsipareigojimų įvykdymas buvo užtikrintas trijų bendrą veiklą vykdžiusių ir akcijomis susijusių asmenų (UAB „S&R Building“, UAB „Adreka“ ir R. R. ). Ginčijamomis laidavimo sutartimis buvo siekiama užtikrinti atsakovui, kad UAB „Didriestė“ prisiimti įsipareigojimai bus įvykdyti, o lizingo gavėjo ir akcininko interesas buvo išvengti bankroto ir iš įmonės veiklos gauti pelno, be kita ko, ir prisiimant įsipareigojimus laidavimo sutarčių pagrindu. Taigi, negalima teigti, kad sudarydamas laidavimo sutartis ieškovas neturėjo materialinio intereso. Atsakovo nuomone, dėl to, kad laidavimas yra viena iš prievolių užtikrinimo priemonių, šioje byloje gali būti vadovaujamasi kasacinio teisino praktika dėl svetimo daikto hipotekos sandorio ginčijimo CK 6.66 straipsnio pagrindu, t. y. ginčijant sandorį dėl pagrindinės prievolės užtikrinimo priemonės turi būti nustatinėjamas trečiojo asmens nesąžiningumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bajorkiemis“ v. AB DNB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2012; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. T. ir kt., bylos Nr. 3K-3-293/2013). Byloje nenustačius atsakovo nesąžiningumo, nėra pagrindo spręsti, kad egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

32FĮĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos klientas yra asmuo, kuriam finansų įstaiga teikia finansines paslaugas. Nagrinėjamoje byloje finansinės paslaugos (tiek lizingo, tiek išperkamosios nuomos, tiek įsiskolinimo mokėjimo atidėjimas) buvo teikiamos UAB „Didriestė“, o ieškovas tik laidavo už jos prisiimtas prievoles. Taigi, atsakovo klientu FIĮ prasme laikytinas ne ieškovas, o UAB „Didriestė“. Tokia pozicija atitinka ir kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Swedbank lizingas“ v. J. M. , bylos Nr. 3K-3-212/2014). Taigi atsakovas neturėjo pareigos tikrinti ieškovo (laiduotojo) finansinės padėties ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu.

33Atsakovas buvo sąžiningas, nes pagal ieškovo pateiktus atsakovui 2008 m. birželio 30 d. finansinius duomenis vertino tiek kliento UAB „Didriestė“, tiek ieškovo finansinę padėtį sutarčių sudarymo metu (nors tokia pareiga FĮĮ nenustatyta). Teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles (CPK 176, 185 straipsniai), nes pirmosios instancijos teismas iš viso nevertino, o apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino atsakovo pateiktus į bylą ieškovo 2008 m. birželio 30 d. balansą ir pelno nuostolių ataskaitą, nurodydamas, kad šie duomenys sudaryti atsakovo užsakymu. Atsakovo nuomone, šie duomenys paneigia ieškovo nemokumą 2008 m. rugsėjo 11 d. laidavimo sutarties ir 2008 m. lapkričio 25 d. laidavimo sutarties sudarymo metu. Šie duomenys taip pat patvirtina, kad ieškovas tuo metu buvo pelningai veikianti įmonė, nes 2008 m. sausio 1 d. – 2008 m. birželio 30 d. gavo 198 937 Lt (57 616,14 Eur) pelną, jo per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai iš viso buvo 4 337 173 Lt (1 256 132,12 Eur), o nuosavo turto – 17 172 461 Lt (4 973 488,47 Eur). Nurodyti dokumentai yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, jų patikimumas patvirtintas ieškovo bendrovės direktoriaus parašu, nėra nuginčyti įstatymų nustatyta tvarka, todėl turėjo būti vertinami. Lizingo bendrovė neturi galimybių be asmens sutikimo tokius duomenis užsakyti, taip pat nėra atsakinga už jai asmenų pateikiamų duomenų teisingumą ir neturi pagrindo abejoti jų teisėtumu. Lizingo bendrovė, vadovaudamasi jai asmenų teikiamais duomenimis, vertina asmens finansinį pajėgumą vykdyti prisiimtas prievoles. Be to, riziką, ar asmuo galės vykdyti prisiimamus įsipareigojimus, turi įvertinti ir pats asmuo, ne tik lizingo bendrovė. Jeigu ir pasitvirtintų, kad atsakovui teikti neteisingi duomenys, ši aplinkybė patvirtina ieškovo nesąžiningumą prieš atsakovą. Atsakovas pažymi, kad tinkamas prievolių pagal 2008 m. lapkričio 25 d. išperkamosios nuomos sutartį įvykdymas buvo užtikrintas ne tik ieškovo sudaryta 2008 m. lapkričio 25 d. laidavimo sutartimi, bet ir UAB „S&R Building“ laidavimu, taigi prievolių vykdymas buvo užtikrintas trijų solidariųjų bendraskolių kartu su klientu. Siekdamas sumažinti 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutarties neįvykdymo riziką, atsakovas papildomai sudarė 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LT064758/L-2 su R. Rimkevičiumi (UAB „S&R Building“ ir UAB „Adreka“ akcininku). Šių įrodymų ir nurodytų aplinkybių teismai nepagrįstai nevertino (CPK 178, 185 straipsniai). Taigi, 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutarties Nr. LT064758 įvykdymui užtikrinti dar prieš 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutarties Nr. LT064758/L-1 sudarymą su ieškovu, UAB „S&R Building“ (2008 m. lapkričio 25 d. sutartis dėl teisių ir pareigų perleidimo) ir R. R. laidavo už prievolių tinkamą įvykdymą, t. y. prievolių įvykdymą užtikrino keturi bendraskoliai kartu su klientu UAB „Didriestė“.

343. Dėl pareigos sudaryti sutartis ir įrodymų vertinimo. Atsakovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų krovos akcinė bendrovė „Klaipėdos Smeltė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-541/2004; teisėjų kolegijos 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bajorkiemis“ v. AB DNB bankas ir kt., bylos Nr. 3K-3-546/2012), nurodo, kad teismai nepagrįstai sprendė, jog nėra įrodymų, patvirtinančių, kad ieškovas turėjo pareigą sudaryti ginčijamus sandorius. Pareigą sudaryti 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartį Nr. LT064758/L-1 patvirtina 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutarties Nr. LT064758 2009 m. birželio 17 d. priedo nuostata, kad atsakovas sutinka atidėti kliento UAB „Didriestė“ įsipareigojimų vykdymą šešių mėnesių laikotarpiui. Ieškovo pareiga sudaryti 2009 m. gegužės 14 d. laidavimo sutartį Nr. LT082807/L kilo iš 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutarties Nr. LT082807 6 punkto, pagal kurį ši sutartis įsigaliojo nuo to momento, kai pasirašoma laidavimo sutartis. Byloje nustatyta, kad klientas UAB „Didriestė“ ir ieškovas vykdė bendrą veiklą ir turėjo tarpusavio įsipareigojimų. Ginčijamos laidavimo sutartys sudarytos gelbėjant bendrą verslą, taigi laidavimo sutarčių sudarymas nulemtas faktinių aplinkybių visumos, tai yra svarbu pagal kasacinio teismo praktiką konstatuojant privalomumą sudaryti ginčo laidavimo sandorius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010).

35Bylos duomenimis, sutartiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovo ir trijų tarpusavyje susijusių įmonių, t. y. pradžioje tarp atsakovo ir kliento UAB „S&R Building“, vėliau Teisių ir pareigų perleidimo sutartimis ši perleido savo teises ir pareigas UAB „Didriestė“; tarp atsakovo ir UAB „Didriestė“ buvo sudarytos sutartys, o jų tinkamą įvykdymą laidavo UAB „S&R Building“, R. R. (UAB „S&R Building“ akcininkas) ir ieškovas. Sutarčių sudarymo metu UAB „Didriestė“ finansinė padėtis buvo geresnė nei UAB „S&R Building“, todėl siekiant išvengti pastarosios sudarytų sutarčių neišvengiamo nutraukimo, nuspręsta UAB „S&R Building“ teises ir pareigas perleisti UAB „Didriestė“, už kurios prievoles laidavo tiek pats buvęs UAB „S&R Building“, tiek jos akcininkas R. R. , tiek ir ieškovas, kurio akcininkas buvo ir R. R. . Atsakovo nuomone, svarbu pažymėti, kad UAB „S&R Building“ vadovas ir akcininkas buvo S. R. , kuris buvo ir ieškovo akcininkas; UAB „Didriestė“ vadovas R. R. buvo ir UAB „Adreka“ bei UAB „S&R Building“ akcininkas. UAB „Didriestė“ akcininkės UAB „Elantra“ vadovas buvo R. R. ; UAB „Elantra“ akcininkas T. M. buvo ir UAB „Didriestė“ akcininkas; ieškovas buvo 100 proc. UAB „Elantra“ akcininkas; UAB „Elantra“ direktorius buvo R. R. – ieškovo akcininkas ir direktorius (iki tol ieškovo direktorius S. R. ).

36Būtent kliento UAB „S&R Building“ finansiniai sunkumai lėmė būtinybę akcininkams ieškoti galimybės gauti finansinių resursų verslo planams vystyti. Dėl ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo tiek ieškovas, tiek klientas gavo naudos, nes tai lėmė atsakovo sutikimą finansuoti UAB „Didriestė“, kad UAB „S&R Building“ teisės ir pareigos būtų perleistos UAB „Didriestė“. Pagal CK 6.70 straipsnį ieškovas turėjo teisę pateikti kitas prievolių įvykdymo užtikrinimo priemones. Laidavimas kreditavimo santykiuose yra įprastas sandoris, tokia praktika visuotinai pripažįstama ir laikoma sąžininga. Actio Pauliana negali būti aiškinamas taip, kad sudarytų prielaidas ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą versto praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010). Sutarčių sudarymas savaime yra teisėti veiksmai, nors gali būti ekonomiškai ne tokie naudingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. gruodžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Balmeto Medis“ v. AB „Simega“, bylos Nr. 3K-3-511/2011).

374. Dėl žyminio mokesčio. Atsakovas remiasi CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu, kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012). Kadangi ginčijamomis laidavimo sutartimis ieškovas atsakovui jokio turto neperleido, tai iš atsakovo negalėjo būti priteistas 8455 Lt (2448 Eur) žyminis mokestis.

38Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti, teismų procesinius sprendimus palikti nepakeistus. Nurodomi šie argumentai:

391. Dėl actio Pauliana instituto kompensacinės paskirties. Pagal kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kasacinio teismo Apžvalga) actio Pauliana instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Tačiau skolininko grąžinimas į ankstesnę padėtį ir jo mokumo atkūrimas nebūtinai turi būti siejamas tik su turto grąžinimu į bendrą skolininko turto masę, tai gali būti pasiekta ir pripažinus, jog kreditorių reikalavimai skolininkui yra nepagrįsti bei neteisėti, t. y. skolininko mokumas (įsipareigojimų ir turimo turto santykis) atkuriamas ne didinant skolininko turto masę, o naikinant neteisėtus ir nepagrįstus skolininko įsipareigojimus, kurių jis prisiimti neprivalėjo, dėl to likusių kreditorių reikalavimai pagal ĮBĮ 35 straipsnio 6 dalyje nustatytą reikalavimų tenkinimo proporcingumo principą tenkinami didesne apimtimi. Tai atitinka kasacinio teismo praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012). Ieškovo (skolininko) su atsakovu sudarytų laidavimo sutarčių teisėtumo įvertinimas ieškovo kreditorių teisių gynimo kontekste neprieštarauja actio Pauliana instituto kompensacinei paskirčiai. Priešingas aiškinimas reikštų skolininko kreditorių teisių pažeidimą, nes būtų prarasta galimybė panaikinti skolininko piktnaudžiavimo savo teisėmis padarinius.

402. Dėl pareigos įrodyti atsakovo nesąžiningumą ir įrodymų vertinimo. Tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai konstatavo atsakovo nesąžiningumą, tai patvirtina, jog egzistuoja visos actio Pauliana taikymo sąlygos.

41Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi BAUB „Adreka“ bankroto byloje patvirtino atsakovo 11 187,57 Lt (3240,14 Eur) reikalavimą pagal UAB „Adreka“ pasirašytas lizingo sutartis. Atsakovas teikė ieškovui ir lizingo paslaugas. Taigi ieškovas buvo atsakovo klientas FĮĮ prasme, kuriam buvo teikiamos finansinės paslaugos, todėl atsakovas nuolat turėjo stebėti ieškovo finansinę ir ekonominę būklę.

42Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011), nurodo, kad laidavimo sutarčių šalims jų sudarymo metu žinant, jog skolininkas UAB „Didriestė“ pagrindinės prievolės negalės įvykdyti tinkamai, įvertinus laidavimo prievolės akcesoriškumą, reiškia, kad abi laidavimo sutarčių šalys turėjo suvokti, jog pagrindinę prievolę už skolininką neišvengiamai teks įvykdyti laiduotojui. Tokiu atveju laidavimo sutartys turėtų būti vertinamos kaip pagrindinės skolos perkėlimas laiduotojui, o tai, ypač įvertinus laidavimo sutarties neatlygintinumą, reikštų laiduotojo kreditorių teisių pažeidimą. Byloje esantys įrodymai (balansas ir pelno (nuostolių) ataskaita už 2008 m.) patvirtina, kad UAB „Didriestė“, už kurios prievoles laidavo ieškovas, šių sutarčių sudarymo metu buvo nemoki. Šios įmonės nemokumas, t. y. nesugebėjimas įvykdyti savo įsipareigojimų, buvo atsiradęs dar prieš sudarant 2008 m. rugsėjo 11 d. ir 2008 m. lapkričio 25 d. laidavimo sutartis. UAB „Didriestė“ finansinės padėties pablogėjimas negalėjo įvykti paskutinį 2008 m. ketvirtį. Atsakovas gaudavo iš šios bendrovės (atsakovo ir UAB „Didriestė“ lizingo sutarčių 5.1.12 punktas) ketvirčio balansus, žinojo jos finansinę padėtį, todėl privalėjo suprasti (kaip ir ieškovo vadovas), jog UAB „Didriestė“ savo įsipareigojimų pagal lizingo sutartis neįvykdys ir kad ieškovui, kaip laiduotojui, neišvengiamai teks savo lėšomis ir turtu grąžinti šios įmonės skolas. Atsakovui buvo žinoma ir ieškovo finansinė būklė ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu. Pagal ieškovo ir atsakovo 2005 m. lapkričio 9 d. lizingo sutarties 5.1.12 punktą ieškovas atsakovui privalėjo teikti ketvirčio ir metų balansus. Atsakovas, gavęs 2008 m. birželio 31 d. ir 2008 m. gruodžio 31 d. balansus, gavo ir ieškovo 2008 m. trečio ketvirčio balansą, sudarytą 2008 m. rugpjūčio 31 d., iš kurio matyti, kad ieškovo per vienus metus mokėtinos sumos ir trumpalaikių įsipareigojimų suma – 10 488 740 Lt (3 037 749,07 Eur), nuosavo turto – tik už 17 384 255 Lt (5 034 828,26 Eur), nuostolis – 71 528 Lt (20 715,94 Eur). 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenys, priešingai nei teigia atsakovas, taip pat patvirtina ieškovo nemokumą (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Be to, iš ieškovo pelno (nuostolių) ataskaitos už 2008 ūkinius metus matyti, kad ieškovas patyrė 257 449 Lt (74 562,38 Eur) nuostolių, dėl ko ieškovo galimybė atsiskaityti su kreditoriais dar labiau sumažėjo. Taigi prieš sudarant ginčijamas laidavimo sutartis atsakovas žinojo, kad ginčijamų sutarčių sudarymo metu ieškovas buvo nemokus, ir turėjo suprasti, kad papildomų, neprivalomų ieškovui ir nesusijusių su jo verslu įsipareigojimų prisiėmimas sumažins jau esamų ieškovo kreditorių galimybę gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovo turto. Ieškovo kreditorių teisės buvo pažeistos, nes jis ginčijamomis laidavimo sutartimis padidino savo prievolių, už kurias įsipareigojo atsakyti visu savo turtu, mastą, už tai negaudamas jokios naudos. Tokiu būdu padidėjus ieškovo įsipareigojimams buvo sumažinta jo kreditorių galimybė gauti savo reikalavimų patenkinimą iš ieškovo turto, nes ieškovo bankroto atveju visų kreditorių reikalavimai tenkinami proporcingai, o ne atsižvelgiant į prievolės atsiradimo momentą ar nustatytą prievolės vykdymo terminą.

43Vertinant atsakovo nesąžiningumą svarbu ir tai, kad jis, sudarydamas ginčijamas laidavimo sutartis, niekuo nerizikavo, neprisiėmė UAB „Didriestė“ naujų finansinių įsipareigojimų, tik sukūrė papildomą pagrindą, kuriuo siekė neprarasti iš lizingo, išperkamosios nuomos bei įsiskolinimo mokėjimo sutarčių kilusių reikalavimo teisių į UAB „Didriestė“.

443. Dėl pareigos sudaryti sutartis ir įrodymų vertinimo. Verslo gelbėjimas ar jo plėtra, kitoks naudos siekimas savaime nereiškia, kad sutarties šalys tokią sutartį privalo sudaryti; įmonės veiklos plėtros ar ekonominio naudingumo siekimas yra šalies teisių, o ne prievolių įgyvendinimas. Be to, sutartys sudaromos sutarties laisvės principo pagrindu (CK 6.156 straipsnis). CK 6.66 straipsnio prasme privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios prievolės nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą reikalaudamas teismo tvarka nustatyti prievolę (kasacinio teismo Apžvalga). Ginčijamose laidavimo sutartyse nėra nuorodų, kad jų sudarymas yra privalomas šalims, nėra įstatymo ar teismo sprendimo, įpareigojančio šalis sudaryti ginčijamas laidavimo sutartis.

45Teisėjų kolegija

konstatuoja:

46IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

47Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko

48Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas yra ginčo šalių, o ne teismo pareiga. Viena iš šio principo įgyvendinimo išraiškų įtvirtinta CPK 353 straipsnyje, kuriame nustatyta, kad kasacinis teismas patikrina byloje priimtus teismų procesinius sprendimus teisės taikymo aspektu, o kasacijos funkciją vykdo neperžengdamas kasacinio skundo ribų. Vykdydamas kasacijos funkciją, kasacinis teismas nenustatinėja iš naujo bylos faktų, yra saistomas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nustatytų aplinkybių (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

49Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl laidavimo sutarčių galiojimo; ieškovas jas ginčija actio Pauliana instituto pagrindu. Pagal CK 6.66 straipsnio 1 dalį kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti. Sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Remiantis kasacinio teismo praktika, actio Pauliana – sandorių negaliojimo instituto išimtis, nes suteikia ne sandorio šaliai – kreditoriui – teisę ginčyti skolininko su trečiaisiais asmenims sudarytus sandorius, siekiant apsiginti nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais siekiama nevykdyti ar netinkamai vykdyti kreditorių reikalavimus. Dėl šio kreditorių teisių apsaugos būdo išskirtinumo jį galima taikyti tik esant taikymo sąlygų visetui. Kasacinis teismas yra išskyręs tokias būtinas actio Pauliana ieškinio taikymo sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas. Be šių sąlygų, taip pat skiriami du šio instituto taikymo ypatumai: 1) actio Pauliana atveju taikomas vienų metų ieškinio senaties terminas; 2) kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perleistą pagal ginčijamą sandorį turtą (ar jo vertę) tiek, kiek būtina šiam reikalavimui patenkinti. Įvertinus, kad actio Pauliana instituto taikymas susijęs su sutarčių laisvės ribojimu, ir siekiant, kad kreditorius nepiktnaudžiautų šiuo institutu, nebūtų nepagrįstai suvaržytos skolininko teisės, sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu bei taikyti jo teisinius padarinius galima tik esant pirmiau nurodytų sąlygų visetui, t. y. nenustačius bent vienos nurodytų sąlygų egzistavimo nėra pagrindo taikyti CK 6.66 straipsnio ir pripažinti sandorį negaliojančiu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2013 m. kovo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Kseda“ v. R. B. , bylos Nr. 3K-3-84/2013; kt.).

50Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė visas actio Pauliana taikyti būtinas sąlygas. Atsakovas (kasatorius), nesutikdamas su bylą nagrinėjusių teismų išvadomis, kasaciniame skunde kelia klausimą tik dėl dalies šių sąlygų, būtent: 1) nenustatinėta, ar kasatorius, kaip ginčijamas laidavimo sutartis sudaręs trečiasis asmuo, buvo nesąžiningas; 2) nepagrįstai nekonstatuotas ginčijamų laidavimo sutarčių sandorių privalomumas. Be to, kasatorius teigia, kad teismai neatsižvelgė į actio Pauliana kompensacinę paskirtį ir restitucijos specifiką, taip pat kelia įrodymų vertinimo ir žyminio mokesčio mokėjimo actio Pauliana atveju klausimus. Teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindo išeiti už kasacinio skundo ribų, vertindama byloje teismų nustatytas faktines aplinkybes, sprendžia ir pasisako tik kasaciniame skunde keliamais teisės klausimais.

51Dėl pareigos nustatyti actio Pauliana taikymo sąlygą – trečiojo asmens, sudariusio su skolininku laidavimo sutartį, nesąžiningumą

52Bylą nagrinėję teismai konstatavo ginčijamų laidavimo sutarčių neatlygintinumą, todėl sprendė, kad kasatoriaus nesąžiningumas juos sudarant nenustatinėtinas. Kasatoriaus teigimu, teismai nagrinėjamu atveju turėjo konstatuoti laidavimo sutarčių atlygintinumą ir atitinkamai nustatinėti, ar kasatorius buvo nesąžiningas sudarydamas ginčijamas laidavimo sutartis (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Teisėjų kolegija sutinka su šia kasatoriaus pozicija, tačiau nurodo, kad nors teismai ir konstatavo ginčijamų laidavimo sutarčių neatlygintinumą, bet nustatinėjo faktines aplinkybes, susijusias su kasatoriaus nesąžiningumu jas sudarant, todėl teisėjų kolegija, remdamasi byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, pasisako ir dėl CK 6.66 straipsnio 2 dalies taikymo, nustatant trečiojo asmens nesąžiningumą nagrinėjamu atveju (CPK 353 straipsnio 1 dalis).

53CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį pripažinti negaliojančiu CK 6.66 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu nepaisant trečiojo asmens sąžiningumo ar nesąžiningumo. Neatlygintiniais laikomi tokie sandoriai, pagal kuriuos sandorio šalis už jo įvykdymą iš kitos šalies negauna jokio atlygio. Tai reiškia, kad neatlygintinio sandorio atveju neegzistuoja priešpriešinė kitos sandorio šalies pareiga pateikti tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą. Sprendžiant dėl to, ar reikia konkrečioje situacijoje nustatyti trečiojo asmens nesąžiningumą, būtina įvertinti tai, ar trečiasis asmuo, įgijęs ginčijamos sutarties pagrindu reikalavimo teisę skolininkui, turi ar turėjo tam tikrų turtinio pobūdžio pareigų skolininkui. Tik tokio sandorio atveju (kai trečiasis asmuo neturėjo jokių papildomų turtinių įsipareigojimų skolininko atžvilgiu) trečiojo asmens sąžiningumas ar nesąžiningumas neturi teisinės reikšmės pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį.

54CK 6.76 straipsnyje, reglamentuojančiame laidavimo sutarties sampratą, nustatyta, kad laidavimo sutartimi laiduotojas už atlyginimą ar neatlygintinai įsipareigoja atsakyti kito asmens kreditoriui, jeigu tas asmuo, už kurį laiduojama, neįvykdys visos ar dalies savo prievolės. Šios normos dalis, kurioje kalbama apie atlygintinumą, iš esmės skirta laiduotojo ir asmens, už kurį laiduojama, santykiams reguliuoti, nes atlyginimą laiduotojui, esant susitarimui dėl jo mokėjimo, paprastai moka būtent asmuo, už kurį laiduojama, o ne kreditorius, reikalaujantis papildomo prievolės užtikrinimo. Pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį sprendžiant, ar reikia nustatinėti trečiojo asmens, sudariusio sandorį su skolininku, sąžiningumą, sandorio neatlygintinumo požymis taikytinas trečiojo asmens atžvilgiu (šiuo laidavimo sutarties atveju – asmens, kurio naudai laiduojama), t. y. turi būti vertinama, ar trečiasis asmuo gavo naudą neatlygintinai.

55Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl laidavimo sutarties atlygintinumo actio Pauliana taikymo atveju būtina atsižvelgti į laidavimo prievolei būdingą specifiką. CK 6.76 straipsnio 2 dalyje įstatymų leidėjas įtvirtino laidavimo kaip prievolės papildomą (šalutinį) pobūdį, nurodydamas, kad ji pasibaigia tuomet, kai pasibaigia ar pripažįstama negaliojančia pagrindinė prievolė. Kasacinis teismas, aptardamas laidavimo prievolės akcesoriškumo požymį, ne kartą nurodė, kad iš laidavimo atsirandanti prievolė yra priklausoma nuo juo užtikrinamos pagrindinės prievolės, ir tai yra jo, kaip akcesorinės prievolės, pagrindinis požymis. Akcesorinė laiduotojo prievolė pasižymi nuspėjamumu, todėl laiduotojo prievolės dydis negali viršyti skolininko, už kurį laiduota, prievolės dydžio. Be to, kasacinis teismas nurodė, kad nors sutartinio laidavimo aspektu laidavimo sutarties šalys yra laiduotojas ir kito asmens kreditorius, tačiau laidavimo teisiniuose santykiuose (kai nėra laiduotojų daugeto – solidariųjų laiduotojų ar sublaiduotojų (dvigubo laidavimo atveju), kreditorių ar skolininkų daugeto) dalyvauja trys asmenys – kreditorius, skolininkas ir laiduotojas; greta paprastai jau esamų (arba būsimų) kreditoriaus ir skolininko prievolinių teisinių santykių sukuriami nauji kreditoriaus ir laiduotojo prievoliniai teisiniai santykiai. Taigi laidavimo sutartimi laiduotojas prisiima pareigą kito asmens (skolininko) kreditoriui, o šis įgyja papildomą reikalavimo teisę savo pradinės reikalavimo teisės, susijusios tik su skolininku, atžvilgiu. Be to, laiduotojo pareiga įvykdyti prievolę kreditoriaus naudai, o kreditoriaus teisė reikalauti, kad laiduotojas įvykdytų skolininko prievolę, gali būti įgyvendinta tik tada, kai skolininkas neįvykdo laidavimu užtikrintos prievolės arba netinkamai tai padaro (CK 6.76 straipsnio 1 dalis). Tai lemia laidavimo prievolės, kaip prievolių įvykdymo užtikrinimo būdo, sąlyginį pobūdį, kuris reiškia, kad galimybė priverstinai įgyvendinti laidavimo prievolės įvykdymą atsiranda tik tuo atveju, jei neįvykdoma laidavimu užtikrinta prievolė (CK 6.30 straipsnio 1 dalis, 6.66 straipsnio 1 dalis; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2011 m. gruodžio 29 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DNB bankas v. A. J. ir kt., bylos Nr. 3K-P-537/2011). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į laidavimo prievolės šalutinį ir sąlyginį pobūdį, jos akcesoriškumą, sąsajas su pagrindine prievole, kurios vykdymą laidavimas užtikrina, tiek pagrindinės, tiek laidavimo prievolių subjektus ir jų santykius, konstatuoja, kad, sprendžiant klausimą dėl laidavimo sutarties atlygintinumo CK 6.66 straipsnio 2 dalies aspektu, būtina skolininko (laiduotojo) ir trečiojo asmens tarpusavio sutartinius santykius įvertinti kartu su laidavimu užtikrintomis pagrindinėmis prievolėmis. Tai reiškia, kad pagal CK 6.66 straipsnio 2 dalį nustatinėjant, ar trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku (laiduotoju) kreditoriaus ginčijamą laidavimo sutartį, turėjo priešpriešinę pareigą pateikti tam tikrą turtinio pobūdžio patenkinimą, būtina vertinti ne tik laidavimo sutartį, bet ir sutarties, iš kurios kylančių prievolių vykdymas yra užtikrintas laidavimu, nuostatas.

56Bylos duomenimis, ginčijamomis ieškovo UAB „Adreka“ ir kasatoriaus UAB „Swedbank lizingas“ 2008 m. lapkričio 25 d., 2009 m. gegužės 14 d., 2009 m. birželio 17 d. laidavimo sutartimis buvo užtikrintas UAB „Didriestė“ prievolių pagal 2008 m. rugsėjo 11 d. lizingo sutartį, 2008 m. lapkričio 25 d. išperkamosios nuomos sutartį, 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutartį, 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutartį tinkamas vykdymas. Pagal šias lizingo ir išperkamosios nuomos sutartis UAB „Didriestė“ įsipareigojo mokėti kasatoriui kaip lizingo davėjui (nuomotojui) įmokas bei kitus mokėjimus ir palūkanas, o UAB „Swedbank lizingas“ įsipareigojo perduoti lizingo gavėjui lizingo (išperkamosios nuomos) dalyką. Įsiskolinimų mokėjimo sutartimi susitarta dėl skolų, atsiradusių pagal lizingo bei išperkamosios nuomos sutarčių, mokėjimo terminų ir tvarkos. Taigi UAB „Didriestė“ ir atsakovas pagal aptartus sandorius turėjo priešpriešinių turtinio pobūdžio pareigų, vadinasi, šie sandoriai atlygintiniai. Tai įvertinusi ir atsižvelgdama į pirmiau aptartas laidavimo prievolės savybes (akcesoriškumas, sąlygiškumas, papildomas pobūdis pagrindinės prievolės atžvilgiu), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas konstatuoti laidavimo sutarčių, ginčijamų actio Pauliana pagrindu, atlygintinumą CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija laiko nepagrįsta bylą nagrinėjusių teismų išvadą, kad nagrinėjamos bylos atveju nereikia nustatinėti atsakovo nesąžiningumo, ieškovui ginčijant laidavimo sutartis actio Pauliana pagrindu. Tokia pozicija atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-293/2013).

57Dėl kasatoriaus, sudariusio ginčijamas laidavimo sutartis, nesąžiningumo nustatymo

58Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad kiekvienas asmuo laikomas sąžiningu, jeigu neįrodyta kitaip. CK 6.158 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekviena sutarties šalis teisiniuose santykiuose privalo elgtis sąžiningai. Sąžiningas elgesys yra privalomas tiek esant ikisutartiniams santykiams (CK 6.163 straipsnis), tiek sudarant sutartį (CK 6.162 straipsnis), aiškinant jos turinį (CK 6.193 straipsnis), ją vykdant (CK 6.200 straipsnis), tiek ir taikant restituciją (CK 6.222 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodo, kad laidavimo sutartį sudariusio trečiojo asmens nesąžiningumą actio Pauliana atveju patvirtina aplinkybė, kad trečiasis asmuo žinojo, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą ar kitaip bus pažeistos kreditoriaus teisės.

59Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad pirmosios laidavimo sutarties sudarymo metu – 2008 m. rugsėjo 11 d. ieškovo finansinė padėtis jau buvo pasiekusi faktinio nemokumo būseną; įmonė turėjo 290 953,29 Lt (84 265,90 Eur) mokestinės nepriemokos valstybės, savivaldybės biudžetams, buvo skolinga „DS Smith Polska S.A.“ Vilniaus filialui, „MINIPAL s.r.l.“, AB Panevėžio statybos trestui, UAB „Reprodukcijos spalvos“, „Rigas Dzirnavieks“, AB Vievio paukštynui, Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Finansų ministerijos, kurios įtrauktos ir į BUAB „Adreka“ patvirtintą kreditorių sąrašą. 2008 m. gruodžio 31 d. balanso duomenimis, ieškovas taip pat buvo nemokus, 2009 ūkiniais metais ieškovo veiklos rezultatai pablogėjo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs UAB „Adreka“ 2010 m. balanso duomenis, 2010 m. pelno (nuostolių) ataskaitą, konstatavo, kad UAB „Adreka“ finansiniai įsipareigojimai ir kreditorių neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės egzistavo jau ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu, tai, be kita ko, svarbu pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-293/2013). Nagrinėjamoje byloje nustatytas ir UAB „Didriestė“ nemokumas ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo metu (ko kasatorius faktiškai neginčija).

60Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriui buvo žinoma UAB „Didriestė“ ir BUAB „Adreka“ sunki finansinė padėtis iki ir po ginčijamų laidavimo sutarčių sudarymo, nes lizingo sutarčių pagrindu gaudavo jų finansinės atskaitomybės dokumentus kiekvieną ketvirtį. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Finansų įstaigų įstatymo 31 straipsnio 6 dalimi, nurodė, kad kasatorius, kaip finansų įstaiga, sudariusi sandorį, privalo nuolat stebėti ir dokumentuose fiksuoti, ar klientas vykdo sutartinius įsipareigojimus, ar jo finansinė ir ekonominė būklė nekelia grėsmės tinkamam sutartinių įsipareigojimų finansų įstaigai vykdymui. Kasatoriaus teigimu, ieškovas neatitinka Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje įtvirtintos kliento sąvokos, nes finansinės paslaugos (lizingo, išperkamosios nuomos, įsiskolinimo mokėjimo atidėjimo) buvo teikiamos UAB „Didriestė“, o ieškovas tik laidavo už jos prisiimtas prievoles. Tačiau teisėjų kolegija nurodo, kad byloje nustatyta, jog ieškovas buvo ne tik laiduotojas pagal ginčijamas laidavimo sutartis, bet ir su kasatoriumi sudarytos lizingo sutarties pagrindu – lizingo gavėjas, taigi – ir kasatoriaus klientas Finansų įstaigų įstatymo 2 straipsnio 8 dalies prasme. Remiantis 2005 m. lapkričio 9 d. lizingo sutarties Nr. LT025064 Bendrųjų sąlygų 5.1.12 punktu, sutarties galiojimo metu ieškovas privalėjo teikti kasatoriui kiekvieno ketvirčio balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą ne vėliau kaip per 30 kalendorinių dienų ketvirčiui pasibaigus, o pagal 5.1.12.1 punktą tokių dokumentų kasatorius sutarties galiojimo metu turėjo teisę pareikalauti, o ieškovas pateikti per 7 dienas. Taigi kasatorius žinojo (negalėjo nežinoti) apie ieškovo turtinę padėtį, kurią faktiškai patvirtina byloje pateikti finansinės atskaitomybės dokumentai, tarp jų – ir 2008 m. trečio ketvirčio balansas, sudarytas 2008 m. rugpjūčio 31 d. (prieš pirmąją laidavimo sutartį), taip pat teismų analizuoti vėlesni ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai. Aplinkybė, kad kasatorius žinojo (turėjo žinoti) apie skolininkės UAB „Didriestė“ nemokumą, lemia išvadą, kad kasatorius (kaip, be kita ko, ir UAB „Adreka“) turėjo suprasti, jog faktiškai šios įmonės prisiimtas prievoles pagal lizingo, išperkamosios nuomos ir įsiskolinimų mokėjimo sutartis teks vykdyti ieškovui, kurio reali finansinė padėtis taip pat buvo sunki, dėl to laidavimo sutarčių su ieškovu sudarymas lems jo kreditorių teisių ir teisėtų interesų pažeidimą. Taigi laidavimo sutartys negali būti vertinamos kaip atitinkančios įprastą sąžiningą verslo praktiką. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija sprendžia, kad bylą nagrinėję teismai, nors ir nurodę, kad kasatoriaus nesąžiningumo nustatinėti nereikia, pagrįstai konstatavo, jog kasatorius žinojo (negalėjo nežinoti), kad sudarydamas sandorius pažeidžia kitų kreditorių interesus, t. y. buvo nesąžiningas (CK 6.66 straipsnio 2 dalis).

61Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorį kaip actio Pauliana sąlygos

62CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos skolininko sandorius, kurių šis sudaryti neprivalėjo. Ši nuostata konkuruoja su sutarties laisvės principu (CK 1.2 straipsnio 1 dalis, 6.156 straipsnis), kuris suteikia teisę civilinių teisinių santykių subjektams laisvai spręsti, ar sudaryti konkrečią sutartį, dėl sutarties rūšies, turinio bei formos (išskyrus atvejus, kai tam tikras sutarties sąlygas ar jos turinį nustato imperatyviosios įstatymo normos arba tam tikrų sąlygų reikalauja viešoji tvarka, teisės principai bei gera moralė). Sandorio privalomumu nustatomos sutarties laisvės principo ribos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Rovė“ v. UAB „Serneta“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-521/2006).

63Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti įstatymas, ir jei šalis tokios pareigos nevykdo, tai suinteresuotas asmuo gali kreiptis į teismą su reikalavimu teismo tvarka nustatyti prievolę (pvz., viešojo pirkimo sutartys (CK 6.380 straipsnis), energijos pirkimo–pardavimo sutartys (CK 6.383 straipsnis), žemės nuomos sutartys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2004 m. gruodžio 7 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Birių krovinių terminalas“ v. Laivų krovos AB „Klaipėdos Smeltė“ ir kt., bylos Nr. 3K-7-541/2004). Skolininko pareiga sudaryti sandorį taip pat gali būti nustatyta teismo sprendimu, gali kilti iš skolininko vienašališko įsipareigojimo (pvz., paskolos sutartyje nustatytas skolininko įsipareigojimas pagal kreditoriaus pareikalavimą įkeisti turtą), ikisutartinių santykių, viešo konkurso ir kitų imperatyvų. Tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą tomis aplinkybėmis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. lapkričio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; 2012 m. gegužės 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Bildunga“ v. RUAB „Elektrotinklas“, bylos Nr. 3K-3-204/2012; kt.).

64Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad rašytiniai įrodymai, šalių atstovų paaiškinimai nepatvirtina, jog ginčijamas laidavimo sutartis ieškovas privalėjo sudaryti pagal įstatymus, teismų sprendimus, sutartis ar dėl atitinkamų faktinių aplinkybių (CPK 177, 178, 185 straipsniai). Kasatorius, nesutikdamas su šia išvada, nurodo, kad teismai netinkamai vertino bylos įrodymus, nes, jo manymu, ieškovo pareigą sudaryti ginčijamas laidavimo sutartis patvirtina susiklosčiusios faktinės aplinkybės, būtent – UAB „Adreka“ ir UAB „Didriestė“ verslo sąsajos ir bendros pastangos gelbėti verslą, taip pat 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutarties Nr. LT064758 2009 m. birželio 17 d. priedas ir 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutarties Nr. LT082807 6 punktas. Teisėjų kolegija, įvertinusi nurodytus kasacinio skundo argumentus, nurodo, kad kasatorius nekelia naujų įrodinėjimą ar įrodymų vertinimą reglamentuojančių teisės normų aiškinimo ir taikymo klausimų, nenurodo teismų padarytų teisės normų pažeidimų vertinant konkrečius įrodymus, o nesutinka su teismų pateiktu įrodymų vertinimu ir siekia, kad jų pagrindu būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismai. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo (kaip, be kita ko, ir teismams pasisakant dėl kasatoriaus nesąžiningumo) konstatuoti, kad bylą nagrinėję teismai pažeidė įrodymų vertinimo taisykles, neatsižvelgė į kasacinio teismo formuojamą praktiką šiuo klausimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje J. S. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-84/2013; 2013 m. spalio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje T. S. ir kt. v. BAB „Iglus“, bylos Nr. 3K-3-459/2013; kt.). Teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasaciniame skunde nurodytos UAB „Didriestė“ su kasatoriumi sudarytos dvišalės sutartys, kurių įsigaliojimas siejamas su laidavimo sutarčių pasirašymu, nepatvirtina ieškovo įsipareigojimo laiduoti už UAB „Didriestė“ prievolių tinkamą įvykdymą. Minėta, kad sutartys sudaromos laikantis jų sudarymo laisvės principo, todėl sutarties šalys negali įpareigoti trečiojo asmens (sutarties nesudariusio) prisiimti tam tikras prievoles, nes tik pats sutartį sudarantis asmuo sutartimi gali prisiimti tam tikras pareigas, o ne įpareigoti kitą asmenį jas prisiimti. Pažymėtina, kad 2008 m. lapkričio 25 d. lizingo sutarties Nr. LT064758 2009 m. birželio 17 d. priedas ir 2009 m. gegužės 14 d. įsiskolinimų mokėjimo sutarties Nr. LT082807 6 punktas, kuriais laidavimo sutarčių sudarymo privalomumą grindžia kasatorius, ir atitinkamos laidavimo sutartys sudarytos tą pačią dieną. Taigi ir tuo atveju, jei nurodytos nuostatos pagrindinėse sutartyse įrašytos UAB „Adreka“ sutikimu, ji tokį sutikimą davė žinodama savo mokumo būklę ir neprivalėdama prisiimti papildomų įsipareigojimų; toks sutikimas tik patvirtintų tiek UAB „Adreka“, tiek ir kasatoriaus nesąžiningumą UAB „Adreka“ kreditorių atžvilgiu. Prievolės prisiimti įsipareigojimus neįrodo ir byloje nustatytos UAB „Adreka“ ir UAB „Didriestė“ verslo sąsajos. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai sprendė, kad nenustatyta actio Pauliana instituto taikymą eliminuojanti sąlyga – privalomumas sudaryti ginčijamas laidavimo sutartis (CK 6.66 straipsnio 1 dalis).

65Dėl actio Pauliana instituto paskirties ir restitucijos taikymo ginčijant laidavimo sutartį CK 6.66 straipsnio pagrindu

66Nagrinėjamoje byloje kasatorius, akcentuodamas actio Pauliana kompensacinę paskirtį, argumentuoja, kad laidavimo sutarys negalėjo būti ginčijamos šio instituto pagrindu, nes ieškovui buvo svarbus tik laidavimo sutarčių pripažinimo negaliojančiomis faktas. Kasatoriaus teigimu, pripažinus negaliojančiomis laidavimo sutartis, joks turtas ieškovui nebuvo grąžintas tam, kad būtų panaudotas atsiskaityti su kreditoriais.

67Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana paskirties, yra nurodęs, kad jis skirtas ginti kreditorių nuo nesąžiningų skolininko veiksmų, kuriais mažinamas skolininko mokumas ir kartu kreditoriaus galimybė gauti visišką savo reikalavimo patenkinimą. Šio instituto paskirtis yra kompensacinė: skolininko sudaryto sandorio pripažinimas negaliojančiu nėra pagrindinis šio ieškinio tikslas, o tik priemonė atkurti skolininko sudarytu sandoriu pažeistą jo mokumą ir sugrąžinti skolininką į ankstesnę turtinę padėtį, kad kreditorius galėtų patenkinti savo reikalavimą. Dėl to, skirtingai negu kitais sandorių pripažinimo negaliojančiais pagrindų atvejais, pagal kreditoriaus ieškinį pripažinus skolininko sudarytą sandorį negaliojančiu, kreditoriaus reikalavimas nukreipiamas į perduotą pagal tą sandorį turtą ar jo vertę tiek, kiek reikalinga kreditoriaus reikalavimams patenkinti (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. sausio 11 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje VĮ Valstybės turto fondas v. UAB „Ortofina“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-17/2006; 2010 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje BAB „Alytaus tekstilė“ v. AB „Rytų skirstomieji tinklai“, bylos Nr. 3K-3-485/2010; plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimą, priimtą civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; kt.).

68Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad actio Pauliana pagrindu nuginčijus sandorį restitucijos taikymas atskirais atvejais gali turėti ir tam tikrą specifiką. Viena iš jų yra tada, kai CK 6.66 straipsnio pagrindu ieškinį reiškia bankroto administratorius. Tokiu atveju CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, reglamentuojančiu kreditorių reikalavimų tenkinimo eilę ir tvarką. Įmonių bankroto įstatyme esant nustatytai kreditorių reikalavimų tenkinimo tvarkai, teismui panaikinus bankrutuojančios įmonės sandorį CK 6.66 straipsnio pagrindu, negali būti taikomi šio straipsnio 4 dalyje nustatyti sandorio pripažinimo negaliojančiu teisiniai padariniai tik actio Pauliana pareiškusiam kreditoriui. Tokiais atvejais į skolininko nepagrįstai perleistą turtą (ar jo vertę) negali būti nukreipiamas kreditoriaus reikalavimo patenkinimas. Šis turtas (ar jo vertė) grąžinamas bankrutuojančiai įmonei į bendrą turto masę ir naudojamas atsiskaityti su visais kreditoriais Įmonių bankroto įstatymo nustatyta tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. rugsėjo 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bankrutavusi UAB „Vikata ir Ko“ v. UAB „Daisruna ir Ko“, bylos Nr. 3K-3-361/2009; 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. BADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-276/2014; kt.).

69Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK 6.66 straipsnio 1 dalyje pateiktą formuluotę „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“, yra nurodęs, jog skolininkas gali pažeisti kreditoriaus interesus ir įkeisdamas savo turtą kitam kreditoriui, kuris tampa privilegijuotas, nes jo reikalavimas visa apimtimi tenkinamas iš įkeisto turto pirmiau nei kitų skolininko kreditorių reikalavimai (CK 4.192 straipsnis), ar sandoriais prisiimdamas naujų įsipareigojimų (pvz., laidavimo), kurių prisiimti neprivalėjo; ir kita (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. L. v. V. T. , bylos Nr. 3K-3-293/2013). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinėje byloje Nr. 3K-3-293/2013 būtent ir buvo ginčijama actio Pauliana pagrindu laidavimo sutartis ir nepriklausomai nuo bylos galutinio teisinio rezultato (paliktas galioti pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti reikalavimą pripažinti laidavimo sutartį negaliojančia) byloje nekonstatuota, kad laidavimo sutartis negali būti ginčijama actio Pauliana pagrindu dėl šiam institutui būdingos kompensacinės paskirties. Nurodytoje byloje kasacinis teismas vadovavosi formuojama praktika, pagal kurią teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, neišvardytus CK 6.66 straipsnio 1 dalyje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012).

70Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija laiko pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvadą, kad, byloje ginčijamų laidavimo sutarčių pagrindu kasatoriui mokėtina suma sumažinus reikalavimus BUAB „Adreka“, atitinkamai padidės kitų jos kreditorių galimybės patenkinti proporcingai didesnę jų reikalavimų dalį iš bankrutavusios įmonės turto (ĮBĮ 35 straipsnis). Pirmosios instancijos teismo teigimu, kreditorių teisės ar interesai pažeidžiami ir tais atvejais, kai nemokumas išlieka toks pats (nedidėja), bet kitiems kreditoriams sutrukdoma gauti bent dalį atsiskaitymo. Tokia pirmosios instancijos teismo išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką, pagal kurią kreditoriaus teisių pažeidimui konstatuoti neprivalo būti įrodytas skolininko nemokumas dėl jo sudaryto ginčijamo sandorio; pakanka įrodyti tai, kad ginčijamu sandoriu iš esmės sutrukdyta kreditoriui patenkinti reikalavimus iš skolininko turto, nes, sudarius ginčijamą sandorį, likusio skolininko turto nepakanka atsiskaityti su kreditoriumi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. spalio 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB „Baltijos parkingas“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-423/2007; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Vakarų Baltijos korporacija“ ir kt. v. UAB „Senega“ ir kt., bylos Nr. 3K-3-167/2012; 2012 m. liepos 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BIĮ G. V. vaistinės bankroto administratorius v. G. V. ir kt., bylos Nr. 3K-3-360/2012; kt.). Taigi nagrinėjamoje byloje, kurioje ieškovas yra bankrutuojanti bendrovė, pripažinus ginčijamas laidavimo sutartis negaliojančiomis, restituciją reglamentuojančios CK 6.66 straipsnio nuostatos taikytinos kartu su Įmonių bankroto įstatymo 35 straipsniu, lemiančiu jos taikymo actio Pauliana atveju specifiką (ĮBĮ 1 straipsnio 3 dalis). Kasatoriui netekus teisėto pagrindo reikšti BUAB „Adreka“ 445 468,25 Lt (129 016,52 Eur) reikalavimo bankroto byloje ir atitinkamai padidėjus kitų jos kreditorių galimybei patenkinti proporcingai didesnę savo reikalavimų dalį iš bankrutavusios įmonės turto ĮBĮ 35 straipsnyje nustatyta tvarka, bus apgintos ieškovo kreditorių, taip pat paties ieškovo interesai, ir tai yra svarbu pagal kasacinio teismo praktiką, formuojamą bylose pagal bankrutuojančios įmonės administratoriaus actio Pauliana ieškinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje BUAB „Premium konsultacijos“ v. BADB „Baltikums draudimas“, bylos Nr. 3K-3-276/2014). Teisėjų kolegija pažymi, kad kasatoriaus nuoroda į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. dėl actio Pauliana, netiesioginio ieškinio, sulaikymo teisės ir prevencinio ieškinio institutų taikymo apžvalgą (paskelbta Teismų praktika 29), neteikia pagrindo spręsti priešingai. Teismai, nagrinėdami bylas, turi vadovautis teismų procesiniais sprendimais suformuotais precedentais, atsižvelgti į kasacinio teismo nuolat vystomą teismų praktiką (CPK 4 straipsnis; Konstitucinio Teismo 2006 m. kovo 28 d., 2007 m. spalio 24 d. nutarimai; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. gruodžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB Turto bankas ir kt. v. V. M. ir kt., bylos Nr. 3K-3-591/2008). Dėl to kasacinio skundo nuorodos į teisinio reguliavimo ir teismų praktikos apžvalgą, kuri yra tik metodinė medžiaga, nepatvirtina CPK 346 straipsnio 2 dalies 2 punkte įtvirtinto kasacijos pagrindo buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje K. T. v. V. Š. ir kt., bylos Nr. 3K-3-103/2012; 2012 m. balandžio 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje AB LESTO v. B. P. ir kt., bylos Nr. 3K-3-92/2012).

71Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą nagrinėję teismai pagrįstai taikė actio Pauliana nagrinėjamoje byloje ir restitucijos taikymo taisyklių nepažeidė.

72Dėl žyminio mokesčio priteisimo

73Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo žyminį mokestį į valstybės biudžetą, remdamasis CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punktu nurodo, kad ginčijamomis laidavimo sutartimis ieškovas kasatoriui jokio turto neperleido. Teisėjų kolegija laiko šiuos kasacinio skundo argumentus nepagrįstais. Nagrinėjamoje byloje konstatavus actio Pauliana pagrindu ginčijamų laidavimo sutarčių atlygintinumą CK 6.66 straipsnio 2 dalies prasme, pirmosios instancijos teismo sprendimas priteisti iš kasatoriaus žyminį mokestį į valstybės biudžetą laikytinas teisėtu ir pagrįstu tinkamu CPK 85 straipsnio 1 dalies 11 punkto nuostatų taikymu. Tokia išvada atitinka kasacinio teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2012 m. lapkričio 6 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje AB DnB Nord bankas v. A. M. ir kt., bylos Nr. 3K-P-311/2012; 2014 m. spalio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje East China Automobile Association LTD v. J. D. ir kt., bylos Nr. 3K-3-439/2014; kt.).

74Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo pakeisti ar panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį nenustatyta (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

75Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

76Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. pažymą apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, kasacinis teismas patyrė 10 Eur tokių išlaidų. Atsižvelgiant į kasacinės bylos teisinį rezultatą, jos priteistinos iš kasatoriaus (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

77Ieškovas pateikė dokumentą, patvirtinantį 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidas advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad kasacinis skundas atmestinas, taip pat į CPK 98 straipsnio, Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio, patvirtintų teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu, 7, 8.14 punktų nuostatas, sprendžia priteisti ieškovui 434,43 Eur išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

78Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 359 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 362 straipsnio 1 dalimi,

Nutarė

79Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.

80Priteisti ieškovui BUAB „Adreka“ (juridinio asmens kodas 148100869) iš kasatoriaus UAB „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) 434,43 eurų (keturis šimtus trisdešimt keturis eurus 43 ct) išlaidų advokato pagalbai kasaciniame teisme apmokėti.

81Priteisti iš kasatoriaus UAB „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas 111568069) 10 (dešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų kasaciniame teisme įteikimu, į valstybės biudžetą (ši suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos (juridinio asmens kodas 188659752) biudžeto surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660).

82Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal... 3. Teisėjų kolegija... 4. I. Ginčo esmė... 5. Byloje sprendžiami klausimai dėl: 1) pareigos nustatyti actio Pauliana... 6. Ieškovas BUAB „Adreka“, atstovaujamas bankroto administratoriaus UAB Kauno... 7. Ieškovas nurodė, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. balandžio 12 d.... 8. Byloje nustatyta, kad ieškovas su atsakovu sudarė: 1) 2008 m. rugsėjo 11 d.... 9. Panevėžio apygardos teismo 2010 m. gegužės 7 d. nutartimi UAB... 10. Ieškovo BUAB „Adreka“ pavadinimas nuo 2000 m. balandžio 19 d. iki 2007 m.... 11. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo ir nutarties esmė... 12. Kauno apygardos teismas 2013 m. liepos 15 d. sprendimu ieškinį tenkino –... 13. Teismas atsižvelgė į kasacinio teismo praktiką CK 6.66 straipsnio taikymo... 14. Dėl kreditorių reikalavimo teisės teismas atsižvelgė į kasacinio teismo... 15. Dėl kreditorių teisių pažeidimo teismas atsižvelgė į kasacinio teismo... 16. Dėl privalėjimo skolininkui sudaryti ginčijamą sandorį teismas nurodė,... 17. Dėl skolininko ir trečiojo asmens nesąžiningumo teismas nurodė, kad... 18. Dėl kreditoriaus reikalavimo ir turto apimties santykio teismas nurodė, kad... 19. Teismas nurodė, kad BUAB „Adreka“ nuo bylinėjimosi išlaidų valstybei... 20. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014... 21. Apeliacinės instancijos teismas vadovavosi kasacinio teismo praktika dėl CK... 22. Dėl neabejotinos ir galiojančios reikalavimo teisės apeliacinės instancijos... 23. Dėl kreditoriaus teisių pažeidimo apeliacinės instancijos teismas,... 24. Dėl privalomumo sudaryti ginčijamus sandorius apeliacinės instancijos... 25. Dėl šalių sąžiningumo apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į... 26. Dėl ieškinio ribų apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad ieškovo... 27. Dėl žyminio mokesčio priteisimo apeliacinės instancijos teismas sutiko su... 28. III. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į kasacinį skundą argumentai... 29. Kasaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti bylą nagrinėjusių teismų... 30. 1. Dėl actio Pauliana instituto kompensacinės paskirties. Pagal kasacinio... 31. 2. Dėl pareigos įrodyti atsakovo nesąžiningumą ir įrodymų vertinimo.... 32. FĮĮ 2 straipsnio 8 dalyje nustatyta, kad finansų įstaigos klientas yra... 33. Atsakovas buvo sąžiningas, nes pagal ieškovo pateiktus atsakovui 2008 m.... 34. 3. Dėl pareigos sudaryti sutartis ir įrodymų vertinimo. Atsakovas remiasi... 35. Bylos duomenimis, sutartiniai santykiai buvo susiklostę tarp atsakovo ir... 36. Būtent kliento UAB „S&R Building“ finansiniai sunkumai lėmė... 37. 4. Dėl žyminio mokesčio. Atsakovas remiasi CPK 85 straipsnio 1 dalies 11... 38. Atsiliepimu į kasacinį skundą ieškovas prašo kasacinį skundą atmesti,... 39. 1. Dėl actio Pauliana instituto kompensacinės paskirties. Pagal kasacinio... 40. 2. Dėl pareigos įrodyti atsakovo nesąžiningumą ir įrodymų vertinimo.... 41. Kauno apygardos teismas 2012 m. vasario 2 d. nutartimi BAUB „Adreka“... 42. Ieškovas remiasi kasacinio teismo praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 43. Vertinant atsakovo nesąžiningumą svarbu ir tai, kad jis, sudarydamas... 44. 3. Dėl pareigos sudaryti sutartis ir įrodymų vertinimo. Verslo gelbėjimas... 45. Teisėjų kolegija... 46. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 47. Dėl kasacinio nagrinėjimo dalyko... 48. Civiliniame procese galiojant dispozityvumo principui, teisminio nagrinėjimo... 49. Nagrinėjamoje byloje tarp šalių kilo ginčas dėl laidavimo sutarčių... 50. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė visas actio Pauliana taikyti būtinas... 51. Dėl pareigos nustatyti actio Pauliana taikymo sąlygą – trečiojo asmens,... 52. Bylą nagrinėję teismai konstatavo ginčijamų laidavimo sutarčių... 53. CK 6.66 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad dvišalį atlygintinį sandorį... 54. CK 6.76 straipsnyje, reglamentuojančiame laidavimo sutarties sampratą,... 55. Teisėjų kolegijos vertinimu, sprendžiant dėl laidavimo sutarties... 56. Bylos duomenimis, ginčijamomis ieškovo UAB „Adreka“ ir kasatoriaus UAB... 57. Dėl kasatoriaus, sudariusio ginčijamas laidavimo sutartis, nesąžiningumo... 58. Civilinėje teisėje galioja sąžiningumo prezumpcija, kuri reiškia, kad... 59. Nagrinėjamoje byloje teismų nustatyta, kad pirmosios laidavimo sutarties... 60. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad kasatoriui buvo žinoma UAB... 61. Dėl neprivalėjimo sudaryti sandorį kaip actio Pauliana sąlygos ... 62. CK 6.66 straipsnyje įtvirtinta galimybė kreditoriui ginčyti tik tuos... 63. Privalėjimas sudaryti sandorį – tai asmens pareiga, kurią gali nustatyti... 64. Nagrinėjamoje byloje teismai konstatavo, kad rašytiniai įrodymai, šalių... 65. Dėl actio Pauliana instituto paskirties ir restitucijos taikymo ginčijant... 66. Nagrinėjamoje byloje kasatorius, akcentuodamas actio Pauliana kompensacinę... 67. Kasacinis teismas, pasisakydamas dėl actio Pauliana paskirties, yra nurodęs,... 68. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į kasacinio teismo praktiką, pažymi, kad... 69. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad kasacinis teismas, aiškindamas CK... 70. Atsižvelgdama į nurodytą kasacinio teismo praktiką teisėjų kolegija laiko... 71. Dėl nurodytų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, kad bylą... 72. Dėl žyminio mokesčio priteisimo ... 73. Kasatorius nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti iš jo... 74. Remdamasi nurodytais argumentais teisėjų kolegija konstatuoja, kad pagrindo... 75. Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo... 76. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 13 d. pažymą apie... 77. Ieškovas pateikė dokumentą, patvirtinantį 1500 Lt (434,43 Eur) išlaidas... 78. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 79. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014... 80. Priteisti ieškovui BUAB „Adreka“ (juridinio asmens kodas 148100869) iš... 81. Priteisti iš kasatoriaus UAB „Swedbank lizingas“ (juridinio asmens kodas... 82. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...