Byla 1A-47-202/2017
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės ir Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Giedriui Tarasevičiui, Tomui Uldukiui, nuteistiesiems J. Š., G. L. (G. L.), M. D., A. F., J. D., išteisintiesiems R. B., A. R., E. B. (E. B.), Ž. T., gynėjams advokatams Julijai Asovskajai, Emai Domajevai, Drąsučiui Zagreckui, Loretai Guižauskienei, Ruslanui Mazurui, Jolantai Teresei Litvinskienei, Ramūnui Vanagui, Elenai Žilėnienei, Algirdui Grinevičiui, Romualdui Lelertavičiui, Voitechui Mečkovskiui, Auksanui Čiupailai, Bogdanui Chranovskiui, Birutei Deveikienei, Mykolui Girdiušui, Loenorai Vasiliauskienei, Gediminui Bukauskui, vertėjai Joanai Rudzianec, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro, nuteistųjų G. L. (G. L.), J. D., A. D. (A. D.), A. F. (A. F.), M. D., J. J. (J. J.) ir nuteistojo G. L. gynėjo Drąsučio Zagrecko apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio, kuriuo

2G. L. (G. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 249 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trylikai metų; - pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme dvylikai metų.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

4Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. birželio 30 d. laikas.

5Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuotas automobilis ,,BMW X5“ (valst. Nr. ( - )), taip pat 781,10 litų.

6J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 249 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trylikai metų; - pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trylikai metų; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl PP modelio pistoleto ,,WALTHER“ epizodo) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl IŽ-58 modelio medžioklinio šautuvo epizodo) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; - pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (dėl vienašūvio šaunamojo ginklo epizodo) – laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas šešiolikai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

8Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. liepos 31 d. laikas.

9Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuotas automobilis ,,VW Sharan“ (valst. Nr. T04915), taip pat 2 425 eurų, 1 716 JAV dolerių, 46 840 litų, 30 zlotų, 3 500 Norvegijos kronų, 75 Anglijos svarų sterlingų.

10J. D. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl 50 litų netikro banknoto epizodo) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

11A. D. (A. D.) pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 249 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme trylikai metų; - pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimo bausme keturiolikai metų.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas keturiolikai metų.

13Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. birželio 13 d. laikas bei pagal Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

14Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis ,,BMW X5“ (valst. Nr. ( - )

15A. F. (A. F.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, pritaikius BK 92 straipsnį, laisvės atėmimo bausme ketveriems metams.

16Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. liepos 2 d. laikas bei pagal Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendį atliktos bausmės laikas.

17A. F. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

18A. F. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

19J. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

20Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. laikas.

21Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

22Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 4 dalimi, J. S. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

23J. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

24M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme dešimčiai metų. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

25Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d., nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. spalio 21 d. bei nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. spalio 23 d. laikas.

26M. D. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

27J. Š. (J. Š.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

28Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. laikas ir laikyta, kad kaltinamasis atliko bausmę.

29J. Š. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

30L. G. pripažinta kalta ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteista pagal BK 260 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausme dvejiems metams, įpareigojant ją nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, ir šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

31Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. kovo 29 d. laikas.

32L. G. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

33J. J. (J. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu ketveriems metams.

34Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 17 d. iki 2010 m. balandžio 23 d. laikas.

35J. J. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

36A. B. (A. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

37Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. sausio 8 d. iki 2011 m. liepos 8 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. iki 2014 m. lapkričio 28 d. laikas.

38Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

39Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 4 dalimi, A. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

40A. B. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

41R. B. (R. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

42Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 15 d. laikas.

43Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams.

44Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 4 dalimi, R. B. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

45Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 48 litai.

46R. B. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

47R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams.

48Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. kovo 8 d.

49Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija), bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8 punktais, 4 dalimi, R. A. paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės ir pareigos: neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

50R. A. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

51Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 150 litų.

52R. B. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

53A. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

54E. B. (E. B.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas, neįrodžius, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

55E. B. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

56M. S. (R.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinta, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

57Ž. T. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

58Ž. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinta, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

59G. Č. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

60G. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinta, neįrodžius, kad kaltinamoji dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

61G. Č. grąžinti 600 litų.

62Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti S. L. (S. L.), A. K. (A. K.), S. K. (S. K.), A. M., A. T., išteisintas V. B., pripažintas kaltu ir BK 391 straipsnio pagrindu atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. Z. (J. Z.), tačiau šių asmenų atžvilgiu pirmosios instancijos teismo nuosprendis nėra skundžiamas.

63Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

64G. L. (pravardėmis G., Ch.), J. D. (pravardėmis M., K., Ch., J.), A. D. (pravarde Ch.) nuteisti už tai, kad jie ir asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., dėl savanaudiškų paskatų – siekdami nusikalstamai praturtėti, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turėdami tikslą jas platinti.

65Nurodyti asmenys 2007 m. antrojoje pusėje susitarė ir bendrai nusikalstamai veikai vykdyti organizavo ,,L.“ nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas. Nusikalstamas susivienijimas buvo skirtas daryti apysunkius, sunkius ir labai sunkius tyčiniams nusikaltimus – neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelį ir labai didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų ir šias medžiagas platinti. Nurodyti asmenys bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2007 m. pabaigos – J. Z., nuo 2008 m. – D. K. (D. K.), kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. – N. E., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. pradžios – S. L., nuo 2009 m. – asmenį, kurio atžvilgiu byla nutraukta kaltinamajam mirus, nuo 2009 m. pradžios – A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. – S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. – A. K., nuo 2009 m. balandžio mėn. – D. J. (S.), kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. – asmenį, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, bei nedalyvavusius nusikalstamame susivienijime J. S., L. G. ir A. B..

66Asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., kartu su G. L., J. D., ir A. D. vadovavo kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis: nusikalstamo susivienijimo veikloje klausytis nurodymų; siekiant užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines, psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, esant konfliktinėms situacijoms, prisistatyti asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., vardu ir pravarde, neteisėtai įgyti, laikyti, gabenti didelį ir labai didelį kiekį narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas paskirstyti mažesniais kiekiais; siekiant daryti šiuos nusikaltimus, surasti ir įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, turinčius specialiųjų žinių chemijos srityje, kitus asmenis ir tokiu būdu nuolat plėsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, platinimo tinklą, nusikalstamo susivienijimo veikloje jiems vadovauti, perduoti jiems tiesiogiai ar per slėptuves narkotines, psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą, nurodyti jas platinti Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį gautų lėšų perduoti asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G. L., J. D., A. D. žemesniems pagal hierarchiją nusikalstamo susivienijimo nariams; detalizuoti nusikalstamų veikų planus, nurodyti narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų asmenų, kurie nėra šio nusikalstamo susivienijimo nariai; daryti narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, šiai neteisėtai veiklai užtikrinti, nuomoti ir naudoti gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą, periodiškai juos keičiant; susivienijimo nariams atsisakius dalyvauti neteisėtoje veikloje, taikyti jų atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą. Be to, asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G. L., J. D. ir A. D. kaupė dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, kad galėtų padėti sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, apmokėti advokatų darbą, padengti bendras su nusikalstama veikla susijusias išlaidas, išlaikyti sulaikytų ar suimtų asmenų šeimos narius.

67Vykdant asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., nusikalstamos veikos planą, G. L., J. D. ir A. D. nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio 15 d., o A. D. – iki 2009 m. lapkričio 11 d., Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelį ir labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1–(3–chlorofenil)–piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2–CB(4–bromo–2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais; į bendrą nusikalstamo susivienijimo veiklą įtrauktiems J. Z., nuo 2008 m. pradžios – D. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. pavasario – N. E., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. pradžios – S. L., nuo 2009 m. pradžios – asmeniui, kurio atžvilgiu byla nutraukta kaltinamajam mirus, nuo 2009 m. pradžios – A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. – S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. – A. K., nuo 2009 m. balandžio mėn. – D. J., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. – asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, bei nedalyvavusiems nusikalstamame susivienijime asmenims – J. S., L. G., A. B., A. M., J. Š., A. T., R. A., R. B. ir J. J. – perdavė parduoti, kitaip platinti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jiems vadovavo, detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, o dalį pinigų iš šios veiklos perduoti jiems – G. L., J. D. ir A. D.; nurodydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines ir psichotropines medžiagas įgyti iš kitų asmenų, kurie nėra šio nusikalstamo susivienijimo nariai, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., vardu ir pravarde, nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti.

68G. L., vykdydamas išankstinį nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų susitarimą plėsti nusikalstamą susivienijimą, įtraukiant vis naujus narius, plėsti įtakos zoną ir užimti kuo didesnę narkotinių medžiagų platinimo teritoriją, nurodė N. E., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, ( - ) mieste surasti nuomai gyvenamąsias patalpas, kuriose galėtų gyventi jų parinktas ir užverbuotas nusikalstamo susivienijimo dalyvis – narkotinių medžiagų platintojas.

69Asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G. L., J. D. ir A. D. konspiracijos tikslais, paskirstę narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams jas perduodavo naudodami narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves.

70G. L., J. D. ir A. D., dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., taip pat kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo ir nusikalstamo susivienijimo funkcionavimui būtinus klausimus.

71Asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G. L., J. D. ir A. D., siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, taip pat kitus asmenis, nevykdžiusius asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G. L., J. D. ir A. D. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

72G. L., J. D. ir A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, padėti sulaikytiems ar suimtiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, apmokėti advokatų darbą ir padengti bendras su nusikalstama veikla susijusias išlaidas, taip pat sulaikytų ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikyti.

73Vykdydami G. L., J. D. ir A. D. nurodymus, pastariesiems vadovaujant, J. Z., nuo 2008 m. pradžios – D. K., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2008 m. pavasario – N. E., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. pradžios – S. L., nuo 2009 m. Pradžios – asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta kaltinamajam mirus, nuo 2009 m. pradžios – A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. – S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. – A. K., nuo 2009 m. balandžio mėn. – D. J., kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, nuo 2009 m. rugsėjo mėn. – asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, bei nedalyvavę nusikalstamame susivienijime asmenys – J. S., L. G., A. B., A. M., J. Š., A. T., R. A., R. B. ir J. J. – naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus –,,strielkas“ – ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė G. L., J. D. bei A. D..

74Nurodytiems nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams – asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G. L., J. D. ir A. D. – parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti.

75J. D. 2009 m. antroje pusėje Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), laikė 19,255 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,617 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 11,052 g gelsvos spalvos miltelių bei gelsvos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra 1,636 g psichotropinės medžiagos – MDMA; 30,048 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; 7,584 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,133 g narkotinės medžiagos – kokaino; 0,159 g mėlynos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,005 g psichotropinės medžiagos –2–CB(4–bromo–2,5–dimetoxyphenylethylamine, MFT); 0,262 g dvi žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos –1–(3-chlorofenil) piperazino (mCPP).

76Be to, J. D. 2009 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus m. bei Vilniaus r., turėdamas tikslą platinti, iš nenustatyto asmens įgijo ir perdavė savo broliui M. D. 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šias medžiagas jis laikė šalia gyvenamojo namo, esančio ( - ), sodų bendrijos „( - )“ 280 sklype, kol jos buvo rastos ir paimtos 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos metu.

77J. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. rudenį, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo B kategorijos pramoninės gamybos (Vokietijos Demokratinė Respublika) šaunamąjį ginklą, 7,65 mm kalibro, PP modelio pistoletą ,,WALTHER“, kurio numeris panaikintas, ir pramoninės gamybos šaudmenis – 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio 8 šovinius ,,BROWNING“, kuriuos iki 2010 m. sausio 19 d. neteisėtai laikė Vilniaus r., užkasęs žemėje, miške, esančiame prie sodų bendrijos „( - )“ 280 sklypo, kol jie buvo rasti ir paimti parodymų patikrinimo vietoje metu.

78Be to, J. D. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. vasario mėn., iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, kuris yra pagamintas iš pramoninės gamybos (Iževsko mechaninė gamykla, Rusija) 16-o kalibro dvivamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-58 modelio medžioklinio šautuvo Nr. A 1680B, ir pramoninės gamybos šaudmenis – 16 kalibro 25 medžioklinius šovinius, namudiniu būdu užtaisytus 12 kalibro 3 medžioklinius šovinius, kuriuos iki 2010 m. vasario 20 d. neteisėtai laikė garaže, esančiame ( - ) laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „( - )“, kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu.

79J. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu (prie pramoninės gamybos signalinio įtaiso Nr. C 29363 prisukus savadarbį vamzdį), pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, ir pramoninės gamybos šaudmenis – 15 ilgųjų žiedinio skėlimo 5,6 mm (.22LR) kalibro šovinių, kuriuos iki 2009 m. gruodžio 15 d. neteisėtai laikė savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, esančiose ( - ), kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu.

80A. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), laikė 1589,03 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 431,288 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 673 vnt. rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 23,36 g psichotropinės medžiagos –1–(3–chlorfenil) piperazino; žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 807,051 g.

81J. S. nuteista už tai, kad ji 2009 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš J. D. neteisėtai įgijo ir laikė 2,186 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,571 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šios medžiagos buvo laikomos jos gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), iki 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos.

82S. L. nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš G. L. ir A. D. 1,741 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,624 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šias medžiagas jis laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), bei nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos.

83S. K. nuteistas už tai, kad jis per laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio 18 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D. ir G. L. 0,229 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,048 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir šiuos miltelius laikė garaže, esančiame ( - ), iki 2009 m. lapkričio 18 d. kratos, kurios metu juos rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D. ir G. L. 6,378 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,609 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir šiuos miltelius gabeno, nešiojosi iki 2009 m. lapkričio 18 d. asmens kratos, kurios metu minėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

84A. K. nuteistas už tai, kad per laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo iš J. D. ir G. L. 0,018 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį nešiojosi iki 2009 m. birželio 3 d., kai tą dieną, apie 13.30 val., ( - ), esančio namo antro aukšto koridoriuje 0,018 g amfetamino už 30 litų pardavė liudytojui Nr. 7, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį. Be to, jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš J. D. ir G. L. įgijo 20,385 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 4,438 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šiuos miltelius jis laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - )-5, iki 2009 m. lapkričio 3 d. atliktos kratos.

85L. G. nuteista už tai, kad ji per laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, iš J. D. ir G. L. neteisėtai įgijo ir pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, 100 vnt. tablečių „Ekstasy“, kurių sudėtyje yra 4,231 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 93 vnt. tablečių „Ekstasy“, kurių sudėtyje yra 2,724 g psichotropinės medžiagos – piperazino, 8 vnt. tablečių „Ekstasy“, kurių sudėtyje yra 0,311 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 160 vnt. tablečių „Ekstasy“ ir jų fragmentų, kurių sudėtyje yra 7,856 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 1,188 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, baltos spalvos tablečių ir baltos spalvos tablečių fragmentų mišinio, kurių sudėtyje yra 6,913 g psichotropinės medžiagos – MDMA, baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 30,226 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Be to, ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D. ir G. L. 1,55 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 0,086 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,048 g narkotinės medžiagos – heroino, 6,453 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,345 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šias medžiagas laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), ir nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos.

86A. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, įgijo 1,054 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,073 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir iki 2009 m. gruodžio 3 d. kratos neteisėtai šiuos miltelius laikė namuose, esančiuose ( - ).

87R. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, ir šias tabletes neteisėtai laikė ir nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 3 d. namuose, esančiuose ( - ), atliktos asmens kratos.

88J. Š. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,496 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – ir 0,009 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino. Šiuos miltelius jis neteisėtai gabeno ir laikė bute, esančiame ( - ), vėliau dalį psichotropinės medžiagos – 0,807 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,231 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą parduoti, nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 9 d., 17.30 val., ( - ) gatvių sankryžoje, vykusio sulaikymo, o likusias psichotropines medžiagas – 0,507 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,265 g amfetamino ir 0,009 g metamfetamino – iki 2009 m. gruodžio 9 d. atliktos kratos laikė bute, esančiame ( - ).

89J. J. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai įgijo iš S. L. 1,010 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,073 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šiuos miltelius laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), iki 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos.

90A. T. nuteista už tai, kad per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. gruodžio 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, kartu su J. K., kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, įgijo iš J. D. 4,552 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 1,221 g psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šiuos miltelius ji su J. K. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), iki 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos.

91A. M. nuteistas už tai, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio 15 d., įgijo iš J. S. ir J. D. šešis plastikinius maišelius su 1,346 g (27,2%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, bet išplatinti nespėjo, nes 2009 m. gruodžio 15 d. vykusios jo asmens kratos metu minėtas medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai.

92Be to, A. M., būdamas kartu su R. A., 2009 m. spalio 5 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ( - ) esančio namo pirmajame aukšte, po šiukšliadėže, įgijo iš G. L. pastarojo ten paliktus 12,952 g (50g – 31,2%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir šią medžiagą laikė ir nešiojosi iki 2009 m. spalio 6 d., apie 00.30 val., kol prie ( - ), esančio namo policijos pareigūnai, pastebėję, kaip R. A. ant žemės numetė polietileninį maišelį su jame esančia psichotropine medžiaga, jį surado ir paėmė.

93Be to, A. M. 2009 m. spalio 5 d., apie 15.00 val., prie spaudos kiosko, esančio ( - ), iš J. D. už 30 litų nusipirko ir taip neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių dalį suvartojo, o likusią dalį – 0,39 g – laikė ir nešiojosi iki 2009 m. spalio 6 d., apie 00.50 val., kai prie namo, esančio ( - ), buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

94M. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus m. bei Vilniaus r., iš brolio J. D. neteisėtai įgijo 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, ir juos laikė šalia savo gyvenamojo namo, esančio ( - ), sodų bendrijos „( - )“ 280 sklype, kol jie buvo rasti ir paimti 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos metu.

95J. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo netikrą 50 litų banknotą Nr. AG5551197, jį neteisėtai iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu. Dėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos J. D. išteisintas.

96R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas tikslą nusikalstamai praturtėti, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G. L., J. D. ir A. D. organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų R. B. išteisintas.

97A. R., A. F., J. S., L. G., M. S., R. A., A. B., R. B., E. B., Ž. T., G. Č. buvo kaltinami tuo, kad dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, dalyvavo šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti. A. R., M. S., E. B., Ž. T. ir G. Č. išteisinti dėl visų šių nusikalstamų veikų, J. S., L. G., R. A., A. B. ir R. B. išteisinti dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, A. F. išteisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

98Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasaros Lietuvos Respublikos teritorijoje, Tešiuose neteisėtai įgijo iš G. L. per N. E. ne mažiau kaip 1000 vnt. „extasy“ tablečių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 30 g. psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorofenil) piperazino ar MDMA ir ne mažiau kaip 50 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurias tuo pačiu laikotarpiu išplatino parduodamas Telšiuose ne pigiau kaip po 30 Lt už gramą „žolės“ ir ne pigiau kaip po 10 Lt už 1 tabletę „extasy“, ir tokiu būdu neteisėtai iš nusikalstamos veikos gavo 11 500 Lt.

99A. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad ( - ) esančiame garaže, kurį buvo išsinuomojęs D. K., nusikalstamam susivienijimui gamino psichotropines medžiagas – metamfetaminą. Dėl šių nusikalstamų veikų A. R. išteisintas.

100A. F. buvo kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė asmens dokumentą – G. G. (G. G.) vardu išduotą VĮ ,,Regitra“ automobilio ,,Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą. Dėl šios nusikalstamos veikos A. F. išteisintas.

101A. F. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Dzūkų gatvėje ant kelio rado ir tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė iki 2010 m. sausio 5 d. 13:45 val., kol policijos pareigūnai jo kratos bute metu, adresu ( - ), surado G. G. (G. G.) vardu išduotą VĮ ,,Regitra“ automobilio ,,Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą. Dėl šios nusikalstamos veikos A. F. išteisintas.

102E. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs netikrą 20 eurų banknotą Nr. S44244920418, jį laikė iki 2010 m. liepos 20 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), kol kratos metu nurodytą banknotą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Dėl šios nusikalstamos veikos E. B. išteisintas.

103Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

104J. D. pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 40 parų arešto bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su J. D. paskirta šešiolikos metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose;

105A. F. pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 91 straipsnį, nuteisti keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su A. F. paskirta ketverių metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, atliekant ją pataisos namuose;

106E. B. pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl netikro 20 eurų banknoto laikymo ir paskirti jam 35 MGL (1318,10 eurų) dydžio baudą; E. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam devynerių metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą devynerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 27 d. laiką;

107M. S. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai vienerių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. laiką;

108Ž. T. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą; į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. sausio 21 d. laiką;

109G. Č. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 300 MGL (11 298 eurų) dydžio baudą; į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. sausio 8 d. laiką; vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti G. Č. priklausančius 173,77 eurų kaip nusikalstamos veikos rezultatą;

110J. S. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą ketverių metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

111L. G. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jai 350 MGL (13 181 eurų) dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą dvejų metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant ją nuo 21 val. iki 7 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje;

112A. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su A. B. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą septynerių metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

113R. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam 300 MGL dydžio baudą; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šią bausmę subendrinti apėmimo būdu su R. B. paskirta trejų metų laisvės atėmimo bausme ir paskirti galutinę subendrintą trejų metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

114A. R. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam septynerių metų laisvės atėmimo bausmę; A. R. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityti sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2012 m. sausio 30 d. laiką;

115R. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę; R. B. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam trylikos metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą penkiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose;

116G. L. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę; G. L. pripažinti kaltu pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam 13 metų laisvės atėmimo bausmę; vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą šešiolikos metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

117Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo pašalinti iš nuosprendžio dalį, kurioje J. Š. laikomas atlikęs bausmę, įskaičius sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 11 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. laiką, ir laikyti, kad J. Š. atliko bausmę, įskaičius sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. laiką.

118Apeliantas taip pat prašo nuosprendyje išdėstyti kaltinamųjų R. A., G. L., A. D., J. D., A. B., R. B., J. J. padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 3 dalyje bei 260 straipsnio 1 ir 3 dalyse, aplinkybes.

119K.ą nuosprendžio dalį apeliantas prašo palikti nepakeistą.

120Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje vertinant J. S. baudžiamąją atsakomybę dėl BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai. Šioje nuosprendžio dalyje Vilniaus apygardos teismas konstatavo: ,,Įrodymai, kurie buvo ištirti ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje pagrindžia J. S. dalyvavimą nusikalstamojoje veikloje darant nusikaltimus, susijusius su narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu ir su tuo susijusiais veiksmais. J. S. jame dalyvavo atsitiktinai kartu su kitais kaltinamaisiais tokiu būdu suvokė, kad šiuose nusikaltimuose dalyvauja, tai yra neveikė tiesiogine tyčia. Šie aptarti veiksmai rodo jos suvokimą, jog ji neveikė susitarimuose disponuoti labai dideliu kiekiu psichotropinėmis medžiagomis, kad turėjo konkretų vaidmenį jame, todėl jos veika iš kvalifikavimas pagal Lietuvos Respublikos BK 249 str. 2d. išteisintina“. Prokuroro teigimu, teismo teiginiai yra nenuoseklūs ir nesudaro vieningos motyvacijos dėl J. S. atsakomybės, o kaltės forma, kaip vienas iš esminių nusikalstamos veikos sudėties požymių, nebuvo išsamiai aptarta ir nustatyta.

121Prokuroro manymu, teismas visiškai nevertino įrodymų, patvirtinančių J. S. žinojimą apie kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius, o baudžiamosios atsakomybės pagal BK 249 straipsnio 2 dalį klausimą išsprendė tiesiog išvardindamas surinktus duomenis bei teigdamas, kad nebuvo veikiama tiesiogine tyčia, nors nuosprendyje to nemotyvuoja. J. S. dalyvavimą nusikalstamame susivienijime patvirtina daug bylos duomenų. Prokuroras nurodo, kad J. S. pripažino, kad iki kaltinimų pareiškimo pažinojo ne vieną nusikalstamame susivienijime dalyvavusį asmenį, įskaitant ir du nusikalstamo susivienijimo vadovus: G. L., J. D., truputį A. F., V. B., R. A., A. M., M. S., Ž. T. ir A. T. (t. 26, b. l. 148-160, 177-178; t. 27, b. l. 116-123). Be to, J. S. į nusikalstamų veikų darymą įtraukė ir naujų asmenų, taip atlikdama kurstymo veiksmus: A. T. parodė, kad jos sesuo pradėjo platinti narkotines medžiagas po to, kai pas ją įsikėlė J. S., V. B. nurodė, kad narkotikus platinimui gaudavo iš J. S., o R. A. nurodė, kad ji pirmoji jam pasiūlė prekiauti narkotikais. Prokuroro nuomone, tai pagrindžia, kad J. S. suvokė nusikalstamo susivienijimo struktūrą, daromas nusikalstamas veikas ir, įtraukdama naujus narius, siekė šį susivienijimą plėsti. Be to, jos parodymai bei kitos aplinkybės patvirtina, kad J. S. žinojo, kad nusikalstamo susivienijimo veikloje yra naudojami ginklai: apklausta J. S. parodė, kad matė, kaip J. D. ėjo į ginklų parduotuvę, o vėliau, išsitraukęs ginklą, pradėjo jį valyti, po to, įdėjęs į plastmasinę dėžutę, ginklą užkasė; ji taip pat parodė, kad į jos butą yra atvažiavęs G., Ch. ir vaikinas, kurį J. D. vadino Z., visi trys vyrai buvo užsidėję diržus ginklams laikyti, juose buvo kažkas įdėta. Prokuroro nuomone, surinkti duomenys leidžia J. S. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

122Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalį teismas gali priimti išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nors šiuo atveju teismas kaip pagrindą išteisinti J. S. dėl BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodo įrodymų nepakankamumą, vertinant motyvų turinį, matyti, kad išteisinimo pagrindas yra nepadaryta nusikalstama veika, nes nenustatyta būtina kaltės forma. Prokuroro nuomone, toks prieštaringas motyvų išdėstymas prieštarauja BPK reikalavimams.

123Prokuroras taip pat nurodo, kad nuosprendis dėl L. G. nusikalstamų veikų buvo surašytas nesilaikant BPK 305 straipsnio reikalavimų, kadangi teismas netyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų, o juos tiesiog perkėlė iš baigiamosios prokuroro kalbos. Nuosprendyje vienareikšmiškai nurodoma, kad nėra duomenų, kad L. G. žinojo apie ginklų buvimą ar jų panaudojimą, tačiau pati L. G. parodė, kad nors ji neturėjo šaunamojo ginklo, yra jį mačiusi pas S. L., ginklas buvo juodos spalvos, tačiau ji nežinojo, ar tai revolveris. Prokuroro teigimu, kvalifikuojant veiką pagal BK 249 straipsnio 2 dalį nėra būtina nustatyti, kad asmuo pats turėjo šaunamąjį ginklą, būtinasis šios nusikalstamos veikos sudėties požymis yra tai, kad asmuo suvokė, kad kiti nusikalstamo susivienijimo dalyviai turi tokius ginklus. Nuosprendyje nebuvo pagrįsta, kodėl teismas šių aplinkybių nevertino kaip įrodymų.

124Apeliantas nurodo, kad iš nuosprendžio taip pat neaišku, iš kokių aplinkybių teismas daro išvadą, kad L. G. nesuvokė nusikalstamo susivienijimo vaidmenų ir užduočių pasiskirstymo. Duodama parodymus, L. G. nurodė, kad ji neprisipažįsta dalyvavusi nusikalstamame susivienijime dėl to, kad jai nebuvo žinoma apie narkotikų gaminimą, susitarimą plėsti narkotinių medžiagų prekybą ir jų platinimo teritoriją. Iš surinktų duomenų matyti, kad L. G. aiškiai suprato savo padėtį ir kokią užduotį ji atlieka, o vien tai, kad ji nebuvo įtraukta į narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, nežinojo apie susitarimą plėsti šių medžiagų platinimą, nepatvirtina, kad ji nesuvokė pačios nusikalstamo susivienijimo struktūros ir veiklos. Be to, ji pati davė parodymus apie G. L., J. D., J. S., S. L., J. J., D. K., S. K. nusikalstamas veikas, taigi akivaizdžiai suvokė, kad veikė viename nusikalstamame susivienijime. Iš jos duotų parodymų taip pat matyti, kad ji suvokė, jog G. L. ir J. D. buvo nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir vadovai. Tai patvirtina aplinkybė, kad jie perduodavo jai narkotines medžiagas platinimui, taip pat tai, kad J. D. perdavė jai naują SIM kortelę ir prašė naudoti naują telefoną bei bendrauti vien tik su juo. L. G. patvirtino, kad SIM korteles keitė J. D. ir G. L. iniciatyva, kai jie atveždavo naujas, taip pat ji iš J. D. ir kitų asmenų žinojo, kad G. L. prieš Ž. T. arba A. T. yra naudojęs fizinį smurtą, o tai patvirtina, kad L. G. žinojo apie hierarchinę nusikalstamo susivienijimo struktūrą ir narių atžvilgiu naudojamus smurtinio pobūdžio veiksmus. Ji taip pat patvirtino, kad iš G. L. ir A. F. buvo gavusi nurodymą, kad jei ji nori mesti ir nebeprekiauti, turi vietoje savęs surasti kitą žmogų. Šios aplinkybės patvirtina, kad L. G. suvokė, kad laikydamasi jai duodamų nurodymų platino narkotines medžiagas, taip darydama labai sunkų nusikaltimą, taigi dalyvauja nusikalstamame susivienijime kaip vykdytoja, o jos užduotis yra narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas.

125Apelianto skunde taip pat pažymima, kad pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį teismas gali priimti išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nors šiuo atveju teismas kaip pagrindą išteisinti L. G. dėl BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodo įrodymų nepakankamumą, vertinant motyvų turinį, matyti, kad išteisinimo pagrindas yra nepadaryta nusikalstama veika, nes nenustatyta būtina kaltės forma. Prokuroro nuomone, toks prieštaringas motyvų išdėstymas prieštarauja BPK reikalavimams.

126Prokuroro teigimu, teismo sprendimas išteisinti A. B. dėl BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos yra neaiškus ir nepagrįstas. Skundžiamame sprendime nurodyta, kad ,,matymas pas G. L. neperšaunamą liemenę, tamsios spalvos šaunamąjį ginklą, kurio pas pastarąjį nėra rasta nepatvirtina pastarojo dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje“, taip pat kad jis ,,nesuvokė kaltininkų tarpusavio ryšių, vaidmens ir užduočių pasiskirstymo, tokiu būdu A. B. nesuvokdamas savo veiksmų neteisėtumą, nedalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikė tyčia“. Prokuroro teigimu, teismas nenustatė subjektyviosios A. B. veikos pusės, be to, teismas, konstatuodamas, kad A. B. veikė tyčia, tai pagrindė visiškai priešingais tyčios apibrėžimui argumentais.

127Prokuroras taip pat nesutinka su teismo pozicija vertinant įrodymų dėl A. B. nusikalstamos veikos pakankamumą. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į nuosprendžio argumentus, kad vien neperšaunamos liemenės bei šaunamojo ginklo matymas nepatvirtina dalyvavimo nusikalstamame susivienijime. Prokuroras nurodo, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktiką nusikalstamas susivienijimas pripažįstamas ginkluotu, jei bent vienas jo narys turi šaunamųjų ginklų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, o kiti susivienijimo dalyviai tai žino (LAT 2007 m. vasario 22 d. Teismų praktikos nusikalstamo susivienijimo baudžiamosiose bylose apibendrinimo apžvalga Nr. 3-2007). Nagrinėjamu atveju neaišku, kodėl aplinkybė, kad A. B. duodamas parodymus patvirtino, kad matė G. L. turint šaunamąjį ginklą, yra atmesta vien dėl to, kad joks ginklas nebuvo rastas pas patį A. B.. Be to, teismas nepagrįstai išteisino A. B. dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, kadangi iš ikiteisminio tyrimo metu duotų A. B. parodymų matyti, kad jis žinojo apie kitus nusikalstamo susivienijimo dalyvius – R. B., J. D., G. L. ir kitus. A. B. akivaizdžiai suprato, kad nusikalstamame susivienijime atlieka vykdytojo vaidmenį, kadangi J. D. ir G. L. tiekė jam platinimui skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas, be to, G. L., matant J. D. bei A. F., naudojo fizinį smurtą A. B. atžvilgiu, kai jis nusprendė nebeprekiauti narkotinėmis medžiagomis. Iš nurodytų veiksmų A. B. turėjo suvokti, kad G. L. ir J. D. vadovauja nusikalstamo susivienijimo veiklai, o jų nurodymų nesilaikymas užtraukia vidinės drausmės taikymą.

128Apelianto skunde taip pat pažymima, kad pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį teismas gali priimti išteisinamąjį nuosprendį, jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba kai neįrodyta, kad kaltinamasis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Nors šiuo atveju teismas kaip pagrindą išteisinti A. B. dėl BK 249 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos nurodo įrodymų nepakankamumą, vertinant motyvų turinį, matyti, kad išteisinimo pagrindas yra nepadaryta nusikalstama veika, nes nenustatyta būtina kaltės forma.

129Prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžio motyvais dėl A. B. inkriminuotos BK 260 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, nurodo, kad šie motyvai yra neišsamūs ir neatitinka bylos aplinkybių. Teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, kad A. B. ,,įgijo ir psichotropinę medžiagą 1,054 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,073 g amfetamino“, tačiau nenurodė, koks buvo šių medžiagų laikymo tikslas. Teismas A. B. pripažino kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, taigi pagal tai galima suprasti, kad jis nuteistas už neteisėtą disponavimą psichotropinėmis medžiagomis, turint tikslą jas platinti. Iš surinktų duomenų matyti, kad A. B. ne tik veikė turėdamas tikslą platinti minėtas medžiagas, bet jas realiai platino. Tai pagrindžia 2009 m. rugsėjo 29 d. protokolas dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuota, kad liudytojas Nr. 2 A. B. ir R. B. atžvilgiu atliko nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus. 2009 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio susitikimo metu A. B. padavė liudytojui Nr. 2 narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 155-159). 2009 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6731)-IS1-8106 dėl šių veiksmų atlikimo metu perduotų medžiagų pažymėta, kad rusvos spalvos miltelių ir kietų rusvos spalvos medžiagų fragmentų mišinių iš 2 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. 0044682) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 0,059 g (t. 8, b. l. 84-86). Teismas, nustatydamas uždraustų medžiagų disponavimo tikslą, turėjo remtis visais šiais duomenimis.

130Prokuroras taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl R. B. inkriminuotos BK 249 straipsnio 2 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos. Prokuroro teigimu, surinkti įrodymai pagrindžia, kad R. B. ne tik žinojo nusikalstamo susivienijimo vadovus, bet ir suvokė jų nusikalstamų veikų pobūdį. Duodamas parodymus, R. B. patvirtino, kad pažįsta A. F., A. B., J. D. bei G. L.. Jis taip pat parodė, kad platinimui skirtas narkotines ir psichotropines medžiagas gaudavo iš J. D., kuris leido suprasti, kad nesutikus atlikti šių veiksmų jis bus sumuštas. Tai pagrindžia, kad R. B. suprato, kad J. D. yra nusikalstamų veikų organizatorius ir vadovas. Pirmosios instancijos teismas visiškai netyrė baudžiamosios bylos duomenų, o apsiribojo tik jų išvardijimu ir konstatavimu, kad jie neįrodo R. B. kaltės. Nėra aišku, kodėl paties R. B. parodymai apie asmenis, veikusius kartu bei davusius jam nurodymus, nėra vertinami kaip suvokimas apie dalyvavimą nusikalstamame susivienijime.

131Prokuroras nurodo, kad teismas, pripažindamas R. B. kaltu padarius BK 260 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikalstamą veiką, nesirėmė visais bylos duomenimis, todėl R. B. nusikalstamų veikų kvalifikacija yra neišsami ir neatitinka bylos aplinkybių. Nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyta, kad R. B. iš tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo. Iš bylos medžiagos matyti, kad šios medžiagos buvo rastos pas A. B.. Be to, iš surinktų duomenų matyti, kad R. B. ne tik veikė turėdamas tikslą platinti draudžiamas medžiagas, tačiau jas realiai ir platino. Tai patvirtina 2009 m. rugsėjo 29 d. protokolas dėl nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų atlikimo, kuriame užfiksuota, kad liudytojas Nr. 2 atliko A. B. ir R. B. atžvilgiu nusikalstamas veikas imituojančius veiksmus. 2009 m. rugpjūčio 6 d. vykusio susitikimo metu R. B. pardavė liudytojui Nr. 2 narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 152-154). 2009 m. rugpjūčio 7 d. įvykusio susitikimo metu A. B. pardavė liudytojui Nr. 2 narkotines medžiagas (t. 7, b. l. 155-159). 2009 m. spalio 22 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(6731)-IS18106 dėl šių veiksmų atlikimo metu perduotų medžiagų nustatyta, kad baltos spalvos miltelių iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio (paketas Nr. 0044681) sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,370 g; rusvos spalvos miltelių ir kietų rusvos spalvos medžiagų fragmentų mišinių iš 2 vnt. folijos lankstinukų (paketas Nr. 0044682) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio bendroji masė yra 0,059 g; rusvos spalvos miltelių ir kietų rusvos spalvos medžiagos fragmentų mišinių iš folijos lankstinuko (paketas Nr. 0044683) sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroinas, kurio masė yra 0,035 g (t. 8, b. l. 84-86). Prokuroro teigimu, šios aplinkybės akivaizdžiai patvirtina, kad R. B. buvo realiai išplatinęs nurodytas narkotines ir psichotropines medžiagas.

132Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neteisingai nurodė narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekį, kuriuo disponavo A. B. ir R. B.. Iš bylos duomenų matyti, kad R. B. disponavo psichotropine medžiaga, kurios kiekiai yra 0,351 g; 0,062 g; 0,011 g; 6,430 g; A. B. – 0,010 g. Pagal 2009 m. gruodžio 10 d. specialisto išvadą Nr. 140-(10189)-IS1-9655 R. B. disponavo 0,073 g amfetamino, tačiau teismas šį kiekį priskyrė A. B.. Pagal 2010 m. sausio 13 d. specialisto išvadą Nr. 140-(10136)-IS1-244 A. B. disponavo 0,010 g klonazepamo, tačiau teismas šį kiekį priskyrė R. B.. Be to, nėra aišku, kodėl iš kaltinimo buvo pašalinta tai, kad R. B. disponavo 6,430 g amfetamino. Šios psichotropinės medžiagos pas R. B. buvo rastos 2009 m. gruodžio 15 d. jo asmens kratos metu, o grynasis medžiagų kiekis buvo nustatytas 2010 m. birželio 21 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(10734)-IS1-4761. Teismas nuosprendyje taip pat nenurodė, kuo remdamasis pašalino iš kaltinimo pas R. B. rastas psichotropines medžiagas – 0,351 g amfetamino, nustatyto 2009 m. gruodžio 16 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(10139)-IS1-9839 (t. 39, b. l. 13-14).

133Prokuroro teigimu, teismas, vertindamas surinktus duomenis dėl R. B. padarytų nusikalstamų veikų, nesilaikė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų reikalavimų. Teismas visiškai atmetė liudytojo D. J. parodymus, teigdamas, kad jie yra prieštaringi bei vertintini kaip liudytojo nuomonė. Prokuroras pažymi, kad šio liudytojo parodymai ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu nesikeitė, liudytojas nuosekliai parodė, kad R. B. (Remis) yra aukštą hierarchinę padėtį užimantis nusikalstamo susivienijimo narys, kuris organizavo narkotinių medžiagų tiekimą, kiti nusikalstamo susivienijimo nariai su juo elgdavosi pagarbiai, o A. D., G. L. ir J. D. buvo jam pavaldūs. Be to, teismas, spręsdamas A. D. kaltės klausimą, be kitų duomenų įvertino ir D. J. duotus parodymus bei pripažino A. D. kaltu dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų. Atsižvelgiant į tai, nėra aišku, kodėl vieno asmens atžvilgiu to paties liudytojo parodymais remiamasi, o kito asmens atžvilgiu jie vertinami kaip prieštaringi ir atmetami.

134Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas įrodymus vertino atskirai, tokiu būdu pripažindamas juos nepakankamais nustatyti R. B. dalyvavimą padarytose nusikalstamose veikose. Vertinant ne tik D. J. parodymus, bet ir D. K., J. Z., N. E. parodymus, matyti, kad R. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Iš telekomunikacijų tinklais darytų garso įrašų matyti, kad G. L. su R. B. kartu važiuodavo į pirtį, kitas vietas, G. L. jį veždavo, įkalinus A. D., R. B. per G. L. davė pinigų A. D. tėvui, kuriuos pastarasis turėjo padėti ,,ant larioko“ (į sąskaitą). R. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje taip pat patvirtina G. L. ir J. D. pokalbis dėl pinigų paėmimo. Kad R. B. buvo vienas iš nusikalstamo susivienijimo vadovų, pagrindžia G. L. pokalbis su K. S., kuriame nurodoma, kad susitikimo metu prie R. B. nekalbėtų apie reikalus, nes jis yra tos,,firmos“, kurioje dirba G. L., viršininkas. Nors nė vienas liudytojas nenurodo, kada ir kokiu būdu R. B. su kitais asmenimis susitarė vykdyti ir organizavo nusikalstamą susivienijimą, šios aplinkybės nėra būtinos nusikalstamos veikos sudėties konstatavimui.

135Prokuroro teigimu, nors pas R. B. nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tačiau asmuo, pripažintas organizavusiu ir vadovavusiu nusikalstamam susivienijimui, atsako už kitų organizatorių, vadovų bei vykdytojų padarytas nusikalstamas veikas.

136Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priėmė išteisinamąjį nuosprendį A. R. atžvilgiu, kadangi netinkamai vertino įrodymus. Apelianto teigimu, teismas nepagrįstai pripažino, kad A. R. nepadarė BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, atmesdamas netiesioginius įrodymus – 2010 m. rugsėjo 14 d. specialisto išvadą Nr. 140-(5811)-IS1-6528, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateiktame diske esanti informacija, aptikta kratų pas A. R. metu, gali būti panaudota kaip metodinė priemonė, skirta narkotinių bei psichotropinių medžiagų gamybai, 2010 m. balandžio 6 d. specialisto išvadą Nr. 140-(2048)- S1-2590, kurioje nurodyta, kad baltos spalvos kristalinė medžiaga – metilamino hidrochloridas – kaip reagentas gali būti naudojamas psichotropinių medžiagų – metamfetamino bei MDMA – sintezėje. Netiesioginiai įrodymai dėl A. R. dalyvavimo gaminant narkotines ir psichotropines medžiagas yra patvirtinti liudytojo D. K. teisminio nagrinėjimo metu duotais parodymais apie ( - ), esantį garažą, kuriame buvo gaminamas amfetaminas ir kad jame D. K. yra matęs A. R. bei J. D.. 2010 m. rugsėjo 15 d. asmens parodymo atpažinti metu D. K. atpažino A. R., kurį J. D. vadino Chemiku ir kuris su J. D. jo išnuomotame garaže gamino amfetaminą. Prokuroras nurodo, kad A. R., turėdamas specialių žinių, pagamino psichotropines medžiagas ir perdavė jas platinimui nusikalstamo susivienijimo dalyviams – J. S., A. M., J. D., J. J., A. K., R. B., A. D., R. A., M. D., S. K., J. Š., A. Š. (A. Š.), L. G., A. T. ir S. L.. A. R. kaltę dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų gaminimo pagrindžia ir specialistų išvados: 2010 m. sausio 6 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7594)-IS1-77 nurodyta, kad kratos garaže, esančiame ( - ), metu rastoje 50 l talpos dėžėje aptikta pirmos kategorijos prekursoriaus – 1 fenilpropan-2-ono – pėdsakų, o 20 l talpos kibire – metamfetamino pėdsakų; minėtoje specialisto išvadoje ir 2010 m. sausio 19 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(7596)-IS1-444 nurodyta, kad du rankos piršto pėdsakai, išryškinti ant elektroninių svarstyklių, taip pat du rankos pirštų pėdsakai, išryškinti ant 50 l plastikinės dėžės ir vienas rankos piršto pėdsakas ant lipnios juostos, kuria pritvirtintos dvi skardinės prie 20 l talpos kibiro dangčio, tinkami asmens identifikavimui (t. 8, b. l. 178-181); 2010 m. sausio 25 d. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro rašte nurodyta, kad dalis pėdsakų palikta A. R. (t. 8, b. l. 182).

137Prokuroro teigimu, teismas taip pat nepagrįstai išteisino A. R. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodydamas, kad jis nepažinojo kitų kaltinamųjų. Priešingai nei nurodė teismas, G. L. teisme parodė, kad pažįsta A. R., su A. R. yra draugai. Liudytojas D. K. parodė, kad matė A. R. kartu su J. D. ( - ) esančiame garaže. Taigi A. R. pažinojo šio nusikalstamo susivienijimo lyderius – J. D., G. L. ir dalyvavo jų ir kitų asmenų organizuojamo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Kaip matyti iš ikiteisminio tyrimo metu surinktų duomenų ir teisminio nagrinėjimo metu išnagrinėtų įrodymų, A. R. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje pasireiškė psichotropinių medžiagų (amfetamino) gamyba ir jo teikimu kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams bei labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. A. R. nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ne atsitiktinai, o suplanuotai, veikdamas tiesiogine tyčia.

138Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nėra įrodyta E. B. kaltė dėl jo dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Prokuroro teigimu, J. S. parodymai yra svarbūs kvalifikuojant E. B. veiką pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. J. S. parodė, kad pas ją į namus kartu su Z. (E. B.) buvo atvykęs G., Ch., kurie buvo su neperšaunamomis liemenėmis, taip pat turėjo užsidėję diržus ginklams laikyti bei matė, kad juose buvo kažkas įdėta. Akivaizdu, kad asmuo, neturintis ginklo, nedėvėtų ir diržo jam laikyti. Nusikalstamas susivienijimas pripažįstamas ginkluotu, jei bent vienas jo narys turi šaunamųjų ginklų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų, o kiti susivienijimo dalyviai tą žino. 2009 m. gruodžio 15 d. atlikus kratas G. L. gyvenamojoje vietoje bei patalpose, esančiose ( - ), buvo rastas ir paimtas pistoletas ,,ME 38 Comfoct-6“ Nr. 006543, 5 vnt. šovinių, 1 šratas, neperšaunama liemenė ir pistoleto dėklas. Prokuroro manymu, pas G. L. rasti ginklai ir šoviniai, taip pat J. S. parodymai patvirtina faktą, kad G. L. disponavo šaunamaisiais ginklais ir šoviniais, o E. B. apie tai žinojo. E. B. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje pasireiškė nurodymų kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams davimu, disponavimu pinigais, gautais už prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tarpininkavimu perduodant narkotines ir psichotropines medžiagas. E. B. nusikalstamo susivienijimo veikloje dalyvavo ne atsitiktinai, o veikdamas tiesiogine tyčia, be to, jis nusikalstamo susivienijimo hierarchijoje užėmė šiek tiek aukštesnę padėtį nei platintojai, artimai bendravo su G. L. ir A. D., kartu leisdavo laiką, susitikimuose būdavo su G. L., J. D. ir A. D., pastovius ryšius palaikydavo ir mobiliojo ryšio priemonėmis. Tai patvirtina kitų kaltinamųjų – J. Z., S. K. ir J. S. – bei liudytojo D. J. parodymai, taip pat kiti duomenys, gauti ikiteisminio tyrimo metu.

139Prokuroras nurodo, kad E. B. nepagrįstai išteisintas ir dėl BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Prokuroro baigiamojoje kalboje teismui buvo išreikštas prašymas iš E. B. kaltinimo pašalinti aplinkybę dėl netikro 20 eurų banknoto įgijimo, nes nurodyto banknoto įgijimo aplinkybės nebuvo nustatytos nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, tačiau teismas nuosprendžiu E. B. dėl šios nusikalstamos veikos išteisino. Teismas pažymėjo, kad ši veika kvalifikuota netinkamai ir jokie byloje surinkti įrodymai nepaneigia E. B. parodymų, kad jis suklastotą banknotą gavo kaip tikrą užsienio valstybėje ir tik vėliau pastebėjo, kad jis netikras. Teismas pažymėjo, kad tuo atveju, kai asmuo disponuoja nedideliu kiekiu žinomai netikrų pinigų, gavęs juos kaip tikrus, baudžiamoji atsakomybė yra numatyta BK 213 straipsnio 3 dalyje. Prokuroro nuomone, ši teismo išvada neatitinka faktinių aplinkybių ir yra nepagrįsta. E. B. nebuvo pareikšta kaltinimo dėl nurodyto banknoto realizavimo, o tik dėl laikymo. Tai pagrindžia nustatytos aplinkybės, kad E. B. po kurio laiko suvokęs, kad disponuoja netikru 20 eurų banknotu, veikdamas tiesiogine tyčia, jį laikė savo namuose iki atliktos kratos. Baudžiamajai atsakomybei pagal 213 straipsnio 1 dalį kilti pakanka vien to, kad E. B. laikė netikrus pinigus, nepriklausomai nuo to, ar jis turėjo tikslą juos realizuoti, kadangi netikrų pinigų realizavimas yra alternatyvi straipsnyje nurodyta nusikalstama veika, kuri E. B. inkriminuota nebuvo.

140Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai išteisino M. S. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, konstatuodamas, kad jos veikoje nėra tyčios dalyvauti nusikalstamame susivienijime. Apklausų metu M. S. prisipažino dėl narkotinių medžiagų platinimo, parodė, kad prekiavo narkotinėmis medžiagomis, kurias jai duodavo J. D., yra buvusi pas G. L. namuose, kur su jo draugais vartojo alkoholį ir kokainą. Savo parodymus M. S. patvirtino ir apklausta ikiteisminio tyrimo teisėjo. Liudytojas D. K. parodė, kad atpažįsta merginą, vardu Mariana, kuri buvo J. D. draugė ir kuri taip pat gaudavo iš J. D. narkotikų prekybai. 2010 m. balandžio 8 d. atpažinimo pagal nuotraukas metu J. S. atpažino M. S., kuri prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. 2010 m. vasario 19 d. atpažinimo pagal nuotraukas metu M. S. atpažino J. D., M. D., G. L., J. S., A. F., Ž. T. kaip asmenis, kurie prekiavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. 2010 m. vasario 4 d. M. S. bute, esančiame ( - ), kratos metu rasta ir paimta mobiliojo ryšio telefono SIM kortelė, jų rėmeliai, 3 mobiliojo ryšio telefonai.

141Prokuroro nuomone, prieštaringu laikytinas teismo teiginys, jog iš ,,jos atliktų nusikalstamų veikų, matyti, kad ji nesuvokė savo veiksmų esmės ir pavojingumo, nesuvokė, kad veikia nusikalstamo susivienijimo veikloje, jo naudai, nors pastoviai bendravo su kitais bylos dalyviais, kartu leisdavo laisvalaikį. Be to, ji žinojo apie kitų narių šiam susivienijimui priklausančių parduodamas narkotines medžiagas“. Akivaizdu, kad būtent šie M. S. veiksmai ir patvirtina jos suvokimą dalyvaujant nusikalstamo susivienijimo veikloje, platinant narkotines ir psichotropines medžiagas. Prokuroras pažymi, kad teismas, pripažindamas, kad M. S. žinojo apie kitų narių platinamas narkotines medžiagas bei tai, kad ji artimai bendravo su nusikalstamo susivienijimo vadovais ir organizatoriais, pats sau prieštarauja, padarydamas išvadą, kad visgi M. S. nesuprato dalyvaujanti nusikalstamo susivienijimo veikloje. Prokuroro nuomone, iš M. S. parodymų galima daryti išvadą, kad ji žinojo, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo, kuriame yra griežta hierarchinė struktūra, veikloje, taip pat pažinojo kitus susivienijimo narius, žinojo, kad jie prekiauja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Nuolatiniai pastovūs ryšiai buvo palaikomi mobiliojo ryšio priemonėmis ir susitikimų metu. Surinkti duomenys rodo, kad ji suvokė savo veiksmų esmę ir pavojingumą, veikė tiesiogine tyčia.

142Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino Ž. T. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodydamas, kad jos veikloje nėra tyčios dalyvauti nusikalstamame susivienijime. Teisminio nagrinėjimo metu Ž. T. savo kaltę pripažino iš dalies ir parodė, kad pažįsta kaltinamuosius J. D., G. L., A. T., J. K., V. B. ir J. S.. Apie grupuotę ji nežinojo, narkotines medžiagas imdavo iš J. D. ir G. L., turėjo pastovių pirkėjų. Pinigus, gautus pardavus narkotines medžiagas, atiduodavo arba J. D., arba G. L.. Ji parodė, kad turėjo 4 000 litų skolos ir už tai buvo gąsdinama ir mušama G. L., J. D. taip pat yra vežęs gąsdinti į mišką. Jai buvo nurodyta neimti narkotinių medžiagų iš kitų tiekėjų. 2010 m. sausio 21 d. atpažinimo pagal nuotraukas metu Ž. T. atpažino J. D., G. L. kaip asmenis, įtraukusius ją į prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagoms ir tiekusius jai šias medžiagas pardavimui, taip pat J. S., J. K., V. B., A. Š., D. K., A. F., kaip asmenis, platinusius iš J. D. ir G. L. gautas narkotines ir psichotropines medžiagas (t. 46, b. l. 82-126). 2009 m. gruodžio 15 d. kratos bute, esančiame ( - ), metu buvo paimti ir 2010 m. sausio 11 d. apžiūrėti Ž. T. priklausantys mobiliojo ryšio telefonai, dvi SIM kortelės, iš kurių matyti, kad buvo kalbama apie narkotines medžiagas, jų pirkimą, kainas (t. 46, b. l. 3-4, 6-7, 11-18). Teismo teiginys, kad Ž. T. nežinojo dalyvaujanti nusikalstamo susivienijimo veikloje, neatitinka išnagrinėtų faktinių bylos aplinkybių. Ž. T. suvokimą, kad ji dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, patvirtina jos pačios parodymai, jos veiksmai rodo, kad ji suvokė, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje, norėjo taip veikti, taigi veikė tiesiogine tyčia.

143Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai išteisino G. Č. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nurodydamas, jog byloje nėra jokių tai pagrindžiančių faktinių duomenų. Šie teismo teiginiai neatitinka faktinių bylos aplinkybių, kadangi teisme pati G. Č. parodė, kad pažįsta J. D., G. L., S. K. ir D. K., narkotines ir psichotropines medžiagas pardavimui imdavo iš J. D. bei G. L., taip pat atiduodavo jiems gautus pinigus. Ji parodė, kad įsiskolinusi J. D. buvo priversta pardavinėti narkotines ir psichotropines medžiagas. Be to, ji žinojo slaptus bendravimo mobiliojo ryšio priemonėmis būdus, pavyzdžiui, SMS žinutė,,Išnešk šiukšles“ reiškė, kad reikia paimti amfetaminą. Ji taip pat žinojo apie nusikalstamo susivienijimo drausmę, subordinaciją, palaikė pastovius ryšius su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais ir vadovais – J. D. ir G. L. – bei kitais susivienijimo nariais. S. K. taip pat patvirtino, kad G. Č. prekiavo J. D. ir G. L. tiektais narkotikais, nes pats S. K. juos G. Č. veždavo. Šie G. Č. veiksmai pagrindžia, kad ji sąmoningai dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje ir veikė tiesiogine tyčia.

144Atsižvelgdamas į tai, prokuroras nurodo, kad, teismas neteisėtai grąžino G. Č. 2009 m. gruodžio 15 d. bute, esančiame ( - ), atliktos kratos metu rastus ir paimtus 600 litų (173,77 eurų), kurie buvo konfiskuoti kaip nusikalstamos veikos rezultatas.

145Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas motyvų pakankamumas išteisinant J. D. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Prokuroras nesutinka su teismo argumentu, kad J. D. veikoje nebuvo tiesioginės tyčios įgyti ir laikyti netikrus Lietuvos apyvartoje esančius pinigus. Iš byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų nustatyta, kad J. D. netikrą 50 litų banknotą įgijo veždamas taksi klientą, o, kad gavo būtent netikrus pinigus, suvokė tuo metu, kai jis buvo patikrintas jo įmonės direktorės, kuri jam netikrą banknotą grąžino ,,kaip ne tokį“. Minėto netikro banknoto gavimas įmonėje ir šio banknoto laikymas namuose iki jo suradimo 2009 m. gruodžio 15 d. jo namuose vykusios kratos pagrindžia tiek objektyviosios, tiek subjektyviosios pusės požymių buvimą J. D. nusikalstamoje veikoje. Prokuroro manymu, J. D., suvokdamas, kad disponuoja netikrais pinigais, turėjo tyčią juos laikyti, kadangi nesikreipė į finansines įstaigas ar į policiją.

146Prokuroras nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai sudėjo dvi skirtingas narkotines medžiagas – kanapes ir kanapių dervą – ir padarė neteisingą išvadą, kad J. D. disponavo 30,048 g kanapių ir jų dalių. Remiantis specialistų išvadomis, taip pat 2003 m. balandžio 23 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-239,,Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo“, darytina išvada, kad J. D. disponavo skirtingomis narkotinėmis medžiagomis ir jų rūšimis – 23,26 g kanapių ir 6,788 g kanapių dervos.

147Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, išteisindamas A. F. dėl BK 302 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, padarė esminius BPK pažeidimus, A. F., G. G. parodymus ir kitus bylos įrodymus vertino išsamiai neišnagrinėjęs bylos aplinkybių. Nors teismas nustatė, kad A. F. veikoje nėra tiesioginės tyčios įgyti G. G. vardu išduotą VĮ ,,Regitra“ automobilio ,,Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą, tačiau nepasisakė dėl šio dokumento laikymo neturint tam teisėto pagrindo. Be to, A. F. tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu prisipažino kaltu dėl neteisėto dokumento įgijimo ir laikymo, nurodydamas, kad šį dokumentą rado 2009 m. pradžioje Vilniuje, Dzūkų g., ant kelio, ir pasiėmė, o G. G. nepažinojo. Nors G. G. nurodė, kad automobilį, kurio dokumentai buvo rasti pas A. F., pardavė asmeniui, vardu T., atiduodamas jam visus dokumentus, A. F., apklaustas įtariamuoju, nenurodė jokių aplinkybių, susijusių su asmens, vardu T., pažinojimu, minėto dokumento iš jo gavimu. Atsižvelgiant į tai, automobilio perdavimas trečiajam asmeniui, vardu T., nepašalina A. F. baudžiamosios atsakomybės dėl nurodytos nusikalstamos veikos padarymo. A. F. viso proceso metu duoti parodymai patvirtina, kad jis suvokė, kad rasdamas jam nepriklausantį dokumentą, neturėdamas tam jokio teisėto pagrindo, jį įgyja ir laiko namuose. Šios aplinkybės paneigia teismo išvadą, kad nenustatyta A. F. tiesioginė tyčia įgyti ir laikyti nurodytą dokumentą.

148Prokuroras pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl R. A. baudžiamosios atsakomybės, teisingai kvalifikavo jo veiką pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, tačiau nuosprendyje nėra nustatyta, kokia psichotropine medžiaga R. A., veikdamas kartu su A. M. ir atskirai, disponavo, turėdamas tikslą ją parduoti ar kitaip platinti, taip pat iš ko, kada, kurioje vietoje šios medžiagos buvo įgytos ir kur jos buvo rastos. Iš teisiamajame posėdyje ištirtos 2010 m. sausio 21 d. specialisto išvados Nr. 140-(10719)-IS1-534 matyti, kad R. A. gyvenamojoje vietoje buvo rasti 2 vnt. maišelių, kuriuose buvo psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurio masė 0,724 g, o ant 32 vnt. plastikinių maišelių buvo rasti narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakai (t. 50, b. l. 20-22). 2009 m. spalio 12 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(8292)-IS1-7660 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 12,952 g, o šis kiekis R. A. buvo įgytas kartu su A. M., turint tikslą šias psichotropines medžiagas vėliau išplatinti. Prokuroro teigimu, teismas privalėjo nustatyti, kad R. A., būdamas kartu su A. M., 2009 m. spalio 5 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ( - ) esančio namo pirmajame aukšte, po šiukšliadėže, įgijo iš G. L. pastarojo ten paliktus 12,952 g (50 g – 31,2 %) psichotropinės medžiagos – amfetamino. Šią medžiagą R. A. laikė ir nešiojosi iki 2009 m. spalio 6 d., 00.30 val., kol prie namo, esančio ( - ), policijos pareigūnai, pastebėję, kaip R. A. ant žemės numetė maišelį su jame esančiu nurodytu amfetamino kiekiu, jį surado ir paėmė. Teismas taip pat turėjo nustatyti, kad R. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš J. D. įgijo ne mažiau kaip 0,724 g amfetamino, kurį iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo namuose, esančiuose ( - ), kol minėtas kiekis psichotropinės medžiagos buvo rastas ir paimtas kratos metu.

149Apeliantas taip pat nesutinka su G. L. paskirtos bausmės dydžiu. Prokuroro teigimu, atsižvelgiant į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, numatytus BK 54 straipsnyje, G. L. vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, taip pat į tai, kad G. L. buvo pagrindinis asmuo, vykdęs fizines bausmes, psichologinį smurtą kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, laikytina, kad paskirta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės tikslų ir yra aiškiai per švelni. Teismas neįvertino, kad G. L. realizavo fizines bausmes, bauginimą vykdė ne tik naudodamas fizinę jėgą, bet ir ginklus, o tai patvirtina didesnį G. L. nusikalstamų veikų pavojingumą.

150Prokuroras nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria J. Š., įskaičius jo sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką, laikomas atlikęs jam paskirtą trejų metų laisvės atėmimo bausmę. Iš bylos duomenų matyti, kad J. Š. buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 9 d., suėmimas jam paskirtas 2009 m. gruodžio 11 d., o Vilniaus apygardos teismas iš suėmimo jį paleido 2012 m. lapkričio 7 d. Iš šių aplinkybių matyti, kad J. Š. sulaikytas ir suimtas buvo 2 m., 10 mėn. ir 29 d., taigi pilnai neatliko jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

151Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos teismas, skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje dalyje nustatęs J. D., R. B., A. B., A. D. ir R. A. disponuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, padarė esminį baudžiamojo proceso pažeidimą bei netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, priskirdamas minėtų medžiagų kiekius tik asmenims, pas kuriuos šios medžiagos buvo rastos atliktų kratų metu. Prokuroro teigimu, visais atvejais, kai nustatomas narkotinių bei psichotropinių medžiagų platinimo faktas, šių medžiagų kiekis yra inkriminuojamas tiek šias medžiagas perdavusiam, tiek jas gavusiam asmeniui. Prokuroras taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo darant nusikalstamą veiką, kurią apėmė jų tyčia, atsako kaip vykdytojai. Vienas iš nurodyto pažeidimo atvejų ir tai, kad 2009 m. gruodžio 15 d. pas J. S. atliktos kratos metu buvo rasta ir paimta 0,571 g amfetamino, teismas šias medžiagas inkriminavo tik J. S., o ne asmeniui, iš kurio šios medžiagos buvo įgytos – J. D.. Teismas, nustatęs, kad J. S., A. M., J. D., J. J., A. K., R. B., A. B., A. D., R. A., M. D., S. K., J. Š., A. Š., L. G., A. T., S. L. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėjo šių medžiagų kiekius įtraukti į šio nusikalstamo susivienijimo vadovų, organizatorių nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

152Prokuroras taip pat pažymi, kad J. J. nepagrįstai buvo nuteistas tik už tai, kad jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš S. L. 1,010 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,073 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, ir šiuos miltelius iki 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ). Teismas nepagrįstai nenurodė jo nusikalstamų veiksmų, grindžiamų 2009 m. rugsėjo 9 d. nusikalstamos veikos imitavimo atlikimo protokole esančiais duomenimis, kad 2009 m. liepos 28 d. asmuo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, iš L. G. per bendrininką J. J. įsigijo narkotinių medžiagų – 200 vnt. tablečių, bei 2009 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(6731)-IS1-8106, kad baltos spalvos tablečių ir baltos spalvos tablečių fragmentų mišinio iš praplyšusio bespalvio plastikinio paketo, apklijuoto rausvos spalvos popieriniais lipdukais (paketas Nr. 0044959), sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 6,913 g.

153Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, o jei teismas manytų, kad jo kaltė įrodyta, taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir apsiriboti ta bausme, kurią jis jau yra atlikęs.

154Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, nenurodė kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis jis kartu su A. D., J. D. bei asmeniu, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., sukūrė ir bendrai organizavo, vadovavo nusikalstamam ,,L.“ susivienijimui. G. L. teigimu, teismo nuosprendis nepagrįstas, kadangi jis buvo nuteistas remiantis tik liudytojų, kurių dauguma atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymais.

155Apeliaciniame skunde teigiama, kad vieno pagrindinių liudytojų – D. J. – parodymus, duotus prieš jį ir kitus asmenis, paneigė į teismą iškviesti liudytojai, kuriuos jis pats įvardino kaip žinančius apie G. L. nusikalstamus veiksmus ir galinčius patvirtinti jo parodymus. D. J. nurodė, kad G. L. su L. L. susitikinėdavo ,,strielkose“ (santykių aiškinimosi vietose) 2008 – 2009 m., tačiau L. L. nurodė, kad nuo 2005 m. vasario 17 d. yra suimtas ir jam paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė, o tai paneigia D. J. parodymus. D. J. taip pat parodė, kad G. L. kartu su A. D. platino narkotines ir psichotropines medžiagas A. Š., taip pat kad už skolas ir nepaklusnumą sužalojo jį peiliu bei mušė. Apeliantas pažymi, kad A. Š., duodamas parodymus teisme, šiuos parodymus paneigė, nurodydamas, kad apelianto nepažįsta. D. J. taip pat parodė, kad jis per laikotarpį nuo 2009 m. lapkričio mėn. pabaigos iki gruodžio mėn. pradžios kartu su apeliantu nuvyko prie R. B. gyvenamojo namo, esančio ( - ), kur apelianto nurodymu iš R. B. gyvenamojo namo laiptinės pirmojo aukšto paėmė 100 g heroino, jo dalį nugabeno į Lazdynų mikrorajoną ir 15 g perdavė J. D., 10 g perdavė M. B. (M. B.), 10 g perdavė E. B., o likusius išplatino nenustatytiems asmenims. Apeliantas nesutinka ir su D. J. parodymais, kad šioje gaujoje jis buvo atsakingas už santykius su nusikalstamu susivienijimu ,,M.“, o M. B. – su ,,U.“ (,,S.“). Apeliantas pažymi, kad E. B. ir M. B. paneigė visus D. J. duotus parodymus, jo parodymus paneigė ir J. D..

156Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. J. apklausiamas pas bylą nagrinėjantį teisėją nurodė, kad 2010 m. vasarą G. L. jam perdavė amfetaminą. Apeliantas pabrėžia, kad nuo 2009 m. gruodžio 14 d. iki šiol jis yra suimtas ir laikomas Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime, todėl niekaip negalėjo atlikti D. J. nurodytų veiksmų.

157Apeliantas nurodo, kad D. J. parodymus apie S. R., T. Č., K. L., G. Š., L. B. priklausymą ,,L.“ nusikalstamam susivienijimui paneigia šių asmenų parodymai, duoti apklausos teisme metu.

158Be to, D. J. parodė, kad G. L. 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje iki gruodžio mėn. pradžios kartu su juo perdavė S. M. 400 g amfetamino, kad už prarastas narkotines medžiagas apeliantas išvežė S. M. į mišką, kur su juo buvo fiziškai susidorota. Tačiau teisme apklaustas S. M. parodė, kad nei apelianto, nei D. J. nepažįsta ir mato pirmą kartą teismo salėje.

159Apelianto nuomone, teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad vadovaujasi D. J. parodymais, tačiau visiškai nepasisakė dėl kitų liudytojų parodymų, kurie verčia abejoti D. J. parodymų tikrumu. Apeliantas nurodo, kad D. J. parodymai vertintini kritiškai, kadangi jis yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų, gydytas psichiatrinėje ligoninėje. Nuteistasis G. L. pažymi, kad D. J. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu buvo atleistas dar iki bylos nagrinėjimo teisme, o tai parodo, kad jis buvo suinteresuotas apkalbėti ir meluoti, kad pats išvengtų baudžiamosios atsakomybės. Apelianto teigimu, nuo pat pradžių jis nebuvo davęs melagingų parodymų apie jį (G. L.), teigė, kad jo nepažįsta, o vos tik davęs melagingus parodymus, iš karto buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės ir paleistas iš įkalinimo įstaigos. D. J. parodymus paneigia bylos medžiaga, taip pat liudytojų L. L., L. B., A. Š., T. Č., K. L., S. R., G. Š., S. M., M. B., R. B., E. B., A. D., J. D. ir kitų asmenų duoti parodymai.

160Vertindamas D. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu, patikimumą, apeliantas abejoja, kad D. J. praėjus ilgam laikui galėjo prisiminti tikslius parduotų narkotinių medžiagų kiekius, kainą, asmenų vardus, pavardes, datas, tikslų laiką, adresus, asmenis ir ką konkrečiai kalbėjo. Apeliantas nurodo, kad šios aplinkybės sudaro pagrindą manyti, kad jo parodymai galėjo būti išgauti neteisėtais būdais, todėl jais negalima vadovautis, juolab, kad jie prieštarauja kitų apklaustųjų parodymams. Be to, teisme nuotoliniu būdu apklausiant D. J. aiškiai buvo matyti, kad kažkas jam padeda prisiminti jo anksčiau duotus parodymus.

161Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad A. B. paskambindavo žmogus ir pasakydavo, kur paslėpti narkotikai. Apelianto teigimu, A. B. nenurodė, kad būtent tas žmogus yra G. L., be to, jis parodė, kad niekada iš apelianto nėra gavęs jokių narkotinių medžiagų, visas jas įgydavo Vilniaus tabore, o apelianto net nepažįsta. Teismas A. B. parodymus iškreipė. Be to, apelianto nuomone, šio asmens parodymai turėtų būti vertinami kritiškai, kadangi jo parodymai nesutampa su bylos medžiaga (pavyzdžiui, jis teigė, kad buvo sumuštas vasaros viduryje, o pažyma rodo, kad kovo mėnesį). A. B. 2010 m. sausio 20 d. taip pat yra nurodęs, kad narkotines medžiagas pirkdavo dar iš savo pažįstamo D., pravarde L., kuris gyveno ,,Krasnuchos“ rajone, Vilniuje, prie statybininkų stotelės, devynių aukštų name, tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir teismas šio asmens nustatyti nebandė ir šių parodymų tikrumo netikrino, o tai, apelianto nuomone, parodo šališkumą jo atžvilgiu.

162Apeliantas, abejodamas N. E. parodymų patikimumu, nurodo, kad N. E. 2010 m. gegužės 12 d. apklausoje parodė, jog jis su draugais, kurie studijavo Vilniuje ir Kaune ir kuriuos N. E. atsisakė įvardinti, susidėdavo pinigus ir aptardavo narkotinių medžiagų įsigijimą, kur ir kada jas išplatins bei dalindavosi iš jų platinimo gautais pinigais. Apelianto teigimu, N. E. neįvardino nė vieno asmens, kuris galėtų patvirtinti jo parodymų tikrumą, atsisakė tai daryti ir teismo posėdyje paprašytas teisėjo bei apelianto. Apelianto nuomone, tai patvirtina, kad N. E. parodymai yra išgalvoti ir jais negali būti grindžiamas apkaltinamasis nuosprendis. Apelianto teigimu, N. E. taip pat yra liudytojas, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės mainais už parodymus šioje byloje. Be to, liudytojas teisme privalo atsakyti į visus užduotus klausimus, o už nusikalstamos veikos nuslėpimą gresia baudžiamoji atsakomybė.

163Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas iškraipė N. E. parodymus, nurodęs, kad G. L. ( - ), įsigijo nedidelį kiekį kokaino, tačiau šios narkotinės medžiagos nebuvo rastos. Šis liudytojas buvo nurodęs, kad minėtos narkotinės medžiagos buvo perduotos Telšiuose. Be to, šių narkotinių medžiagų perdavimo fakto niekas negali patvirtinti.

164Apelianto nuomone, teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Tai matyti iš nuosprendžio dalies, kurioje nurodyta, kad G. L. yra smurtavęs prieš N. E., tačiau šis asmuo visą laiką teigė, kad prieš jį apeliantas nėra smurtavęs.

165Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad N. E. ne kartą keitė savo parodymus. 2010 m. gegužės 12 d. apklausoje nurodė, kad susitiko su G. pas A. R. ( - ) mieste ir G. jam perdavė paketą su 60 g kokaino, šie narkotikai buvo skirti A. P.. K.ų baudžiamųjų bylų Nr. 01-2-00014-11 ir Nr. 10-9-127-11 apklausose 2010 m. kovo 8 d. jis nurodė, kad paketą su kokainu G. paliko A. P. pas A. R., o ne jam – N. E.. Apklausiamas šioje byloje 2010 m. vasario 22 d. jis nurodė, kad narkotinių medžiagų perdavimo telšiečiams (A. P.) nematė ir apie tai nežinojo, išskyrus tai, kad buvo perduota apie 30 g kokaino. Apeliantas pabrėžia, kad N. E. negali įvardinti, iš kur visa tai žino, be to, kiekvienos apklausos metu jo parodymai apie narkotinių medžiagų kiekį, aplinkybes bei vietą skiriasi.

166Nuteistasis G. L. taip pat nurodo, kad buvo prašyta teismo posėdyje apklausti A. P., kuris vienintelis gali patvirtinti arba paneigti N. E. parodymus, tačiau teismas šį prašymą atmetė, o tai pagrindžia, kad teismas buvo šališkas ir nesivadovavo BPK 20 straipsnio nuostatomis dėl įrodymų patikrinimo.

167Skunde teigiama, kad teismas pažeidė G. L. teisę į gynybą ir atsisakė išsamiai ištirti visas bylos aplinkybes, kadangi atsisakė tenkinti apelianto prašymą iškviesti ir apklausti liudytojais apelianto tėvus M. L. ir M. L., sužadėtinę K. P., jos seseris B. ir I., apelianto pusseserę K. Z., pusbrolį V. Z., tetą L. Z., dėdę E. Z. ir močiutę Z. R., galinčius patvirtinti, kad kai kurių D. J., N. E. bei D. K. nurodytų nusikaltimų metu apeliantas buvo išvykęs į Palangą, taip pat Latvijos Respublikoje esantį Daugpilio miestą.

168Nuteistojo manymu, J. Z., duodamas parodymus, jį apšmeižė, kad būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Apeliantas nurodo, kad J. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 6 kartus, asmens parodymo atpažinti bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Savo parodymuose po suėmimo 2009 m. gruodžio 15 d., 2009 m. gruodžio 17 d. ir 2010 m. kovo 8 d. jis apskritai nepripažino savo kaltės, nurodė, kad G. L. ir J. D. pažįsta, tačiau nieko nežino dėl jų nusikalstamos veikos ir narkotikų. Po aštuonių mėnesių suėmimo, t. y. 2010 m. rugpjūčio 24 d., jis pakeitė savo parodymus nurodydamas, kad narkotikus vežiojo G. L. paliepimu ir jam perduodavo. Po parodymų apie apeliantą davimo 2010 m. rugsėjo 8 d. J. Z. buvo paleistas iš suėmimo. Teisme paklaustas apie parodymų keitimo priežastį, J. Z. nurodė, kad jam buvo pažadėta, kad jis taps liudytoju. Apeliantas taip pat pažymi, kad J. Z. yra priklausomas nuo narkotinių medžiagų ir gydytas psichiatrinėje ligoninėje.

169Apeliantas nurodo, kad A. K. parodymai prieštaringi. A. K. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 5 kartus, asmens parodymo atpažinti bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Parodymuose po suėmimo 2009 m. lapkričio 4 d. jis prisipažino kaltas dėl narkotikų laikymo pardavimui bei teigė, kad neatsimena, kam platino narkotikus, tačiau 2009 m. lapkričio 26 d. pakeitė savo parodymus ir nurodė, kad nuo 2008 m. iki sulaikymo 2009 m. lapkričio 2 d. narkotikus gaudavo iš J., apeliantą matė tik kelis kartus su J., vieną kartą apeliantas jį sumušė miške. Apelianto teigimu, A. K. savo parodymuose pasakojo apie narkotikų gavimą tik iš J., tačiau vėliau dėl nežinomų priežasčių nurodo, kad platino J. ir G. narkotikus. Nuteistojo nuomone, tokie jo samprotavimai nepagrįsti ir negali būti vertinami kaip patikimi G. L. kaltės įrodymai.

170Apeliantas pažymi, kad A. K. teigė, kad apie susivienijimą jam pasakojo D. K. ir kiti asmenys, taip pat jis matė pas apeliantą ginklą, tačiau negali patvirtinti ar paneigti, kad tai kovinis ginklas. Po tokių parodymų davimo A. K. buvo paleistas iš suėmimo. Duodamas parodymus teisme, jis iš esmės patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad iš apelianto niekada narkotikų negavo, taip pat nurodė, kad pas jį rasti narkotikai (2,75 g metamfetamino) buvo gauti ne iš kaltinamųjų šioje byloje. Be to, duodamas parodymus teisme, A. K. teigė, kad priklausė susivienijimui. Apeliantas nurodo, kad A. K. 2009 m. lapkričio 30 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui nurodė, kad jo motina sumokėjo pinigus, kad išpirktų jį iš prekybos narkotikais. Teisme A. K. nurodė, kad jo motina pinigų nemokėjo, tai patvirtino ir A. K. motina. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, A. K. nurodė, kad žino apie ,,L.“ grupuotės, kuriai priklauso J. ir G., žiaurumą, kad jie susidoroja su asmenimis, naudodami fizinį smurtą, taip pat kad jie įkaitais ima kitų grupuočių narius ir su jais susidoroja arba reikalauja išpirkų. Apelianto teigimu, apklausiamas teisme A. K. nurodė, kad tokių žmonių nepažįsta, apie visa tai jam pasakojo draugas, kurio neprisimena. Apelianto manymu, A. K. parodymai melagingi ir nepatvirtinti bylos medžiaga.

171Nuteistasis taip pat nurodo, kad kritiškai vertintini ir D. K. parodymai, kadangi jų nepatvirtina kita bylos medžiaga. Liudytojas D. K. apklaustas 2010 m. sausio 21 d. nurodė, kad yra susijęs su prekyba amfetaminu, tačiau apie ginkluotą susivienijimą nieko nežino ir pats neturi jokių ginklų. Pas šį asmenį narkotinių medžiagų nebuvo rasta. D. K. nurodė, kad J. D. prašymu gabendavo narkotines medžiagas kitiems asmenims – L. G., Z. T., J. S. ir kt. Apklausos teisme metu paprašytas nurodyti tuos asmenis, kuriems veždavo narkotikus ir kuriuos jis atpažino ikiteisminio tyrimo metu iš fotonuotraukų, D. K. to padaryti negalėjo, todėl kyla abejonių šio liudytojo parodymų patikimumu.

172Apelianto teigimu, S. L. bei A. F. parodymai taip pat prieštaringi ir galimai išgauti jiems darant spaudimą. Nurodyti asmenys apie apeliantą parodymus davė ikiteisminio tyrimo metu, o teisme jų išsižadėjo, pažymėdami, kad apeliantą apkalbėjo mainais už laisvę, o, kokius parodymus turėtų duoti, jiems nurodė pareigūnai ir prokuroras, tačiau teismas į tai neatsižvelgė ir nuosprendyje dėl to nepasisakė.

173Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, vertindamas A. M. parodymus, pasirinko tik tą jų dalį, kuri reikalinga apeliantui nuteisti, tačiau nepatikrino įrodymų tikrumo. Teismas nuosprendyje nurodė, kad A. M. teisme parodė, jog pažįsta apeliantą, jam perdavė pinigus už narkotines medžiagas. A. M. pažymėjo, kad kartą G. L. nurodė jam paimti Šeškinėje, prie picerijos esančioje šiukšlių dėžėje, buvusias narkotines medžiagas, G. L. nenaudojo prieš jį fizinio smurto. Apeliantas pažymi, kad teismas iškraipė A. M. teisme duotus parodymus, kad būtent G. L. paliko A. M. narkotines medžiagas, nors teisme A. M. teigė, kad jis nežino, kas paliko narkotines medžiagas po šiukšlių dėže, be to, teismas nuosprendyje nurodė visiškai kitą vietą negu buvo nurodęs pats A. M..

174Apelianto manymu, teismas taip pat iškraipė ir J. S. parodymus. Apeliantas nurodo, kad J. S. nė karto nenurodė, kad būtent apeliantas jai perduodavo narkotines medžiagas, ji savo parodymuose teigė, kad narkotines medžiagas gaudavo tik iš J. D.. Atsižvelgiant į tai, iš nuosprendžio turi būti pašalinta aplinkybė, kad narkotines medžiagas J. S. gaudavo iš G. L..

175Apeliantas nurodo, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnį, nuosprendyje netiksliai rėmėsi bylos medžiaga, nurodė dalykų, kurių iš tiesų nebuvo, iškraipė liudytojų parodymus, be to, net nepatikrinęs parodymų tikrumo, jais rėmėsi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

176Apelianto teigimu, byloje visiškai nenustatyta vieta, kur buvo gaminamas amfetaminas, nurodyta tik viena vieta, kur galimai buvo gaminamos uždraustos medžiagos, bet nėra jokių pėdsakų ar kitų tai pagrindžiančių duomenų.

177Skunde pažymima, kad neaišku, kaip teismas, remdamasis D. J. parodymais, apeliantą galėjo nuteisti už tai, kad Žirmūnuose esančioje laiptinėje, kurioje gyveno R. B., D. J. apelianto nurodymu paėmė R. B. paliktus 100 g heroino. Apeliantas nurodo, kad, priešingai nei jis, dėl šio epizodo R. B. buvo išteisintas, nors jokių narkotinių medžiagų nebuvo rasta.

178Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kitoje to paties ,,L.“ susivienijimo byloje (Nr. 1-49-468/2014) konstatuota, kad G. L. nebuvo šio nusikalstamo susivienijimo narys, todėl neaišku, kaip tame pačiame susivienijime apeliantas galėjo būti organizatoriumi ir vadovu net nebūdamas nariu.

179Apelianto teigimu, iš nuosprendžio šalintina ir aplinkybė, kad jis sumokėjo už J. Z. ir L. G. advokato paslaugas, kadangi byloje apie tai nėra jokių duomenų, be to, advokatas nebuvo apklaustas.

180Apelianto teigimu, teismas visiškai nepasisakė, kokius veiksmus nusikalstamame susivienijime jis atliko kaip organizatorius, kokius žmones priėmė ar išmetė iš susivienijimo, kokiomis aplinkybėmis buvo įkurta gauja, kokiose situacijose apelianto žodis buvo lemiamas, kokius nusikalstamus planus jis kūrė, ką buvo nubaudęs. Teismas taip pat nepasisakė apie bendrą kasą, nenustatė, kad tokia tikrai egzistavo ir ar į ją buvo mokama, apkaltinamajame nuosprendyje (kaip ir byloje) taip pat nėra nustatyta, kur ir kada vyko slapti susitikimai, ar jie apskritai vyko. Apeliantas pažymi, kad kaltinamajame akte ir teismo nuosprendyje rašoma, kad nusikalstamas susivienijimas buvo įkurtas 2007 m., tačiau byloje nėra duomenų apie tais metais įvykdytus nusikaltimus, todėl ši išvada laikytina nepagrįsta ir turi būti pašalinta.

181Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis prieštaringas ir dėl to, kad Ž. T., V. B., M. S. ir G. Č. buvo išteisinti dėl narkotinių medžiagų platinimo, o apeliantas buvo nuteistas už tai, kad jiems vadovavo ir kad jie platino apelianto narkotines medžiagas.

182Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad G. L. būtų žinojęs apie šalia gyvenamojo namo, esančio ( - ), sodų bendrijos ,,( - )“ 280 sklype, 2009 m. gruodžio 15 d. rastus ir paimtus 223,950 g amfetamino. Apelianto teigimu, jis šiomis rastomis medžiagomis nedisponavo ir nė vienas liudytojas nieko nežino apie šias medžiagas, ant jų nėra rasta jokių DNR pėdsakų ir nenustatyta, kam jos priklauso, todėl ši aplinkybė iš bylos turėtų būti pašalinta.

183Apeliantas teigia, kad byloje nėra visiškai jokių tiesioginių įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę, egzistuoja tik netiesioginiai įrodymai, kurie negali būti patikrinti, nes jie yra žodiniai.

184Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas daugeliui asmenų pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį arba BK 75 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas nepasisakė, kodėl jam nebuvo pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nors jo gynėjas prašė teismo apsiriboti ta bausme, kurią apeliantas jau yra atlikęs. Apeliantas pažymi, kad tęsiantis procesui apeliantas buvo laikomas suimtas kalėjimo sąlygomis penkerius su puse metų.

185Apeliantas nurodo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeistos konstitucinės nuostatos, kad apkaltinamasis nuosprendis kaltinamojo atžvilgiu gali būti priimtas tik tada, kai nėra jokių pagrįstų abejonių byloje, o visos abejonės turėtų būti vertinamos kaltinamojo naudai. Apeliantas pažymi, kad pas jį nebuvo rasta apskritai jokių narkotinių ar psichotropinių medžiagų, piniginių lėšų, užrašų, susijusių su narkotikais ar nusikalstamu susivienijimu, apskritai nebuvo rasta uždraustų daiktų, nors kratos buvo atliekamos ne tik jo gyvenamuoju adresu ( - ), bet ir pas jo tėvus, gyvenančius ( - ), pas jo krikšto motiną, gyvenančią ( - ), taip pat ( - ). Teismas nurodė, kad kratos atliktos tose patalpose, kurias apeliantas naudojo, tačiau protokolai byloje yra tik iš jo gyvenamojo adreso.

186Apelianto teigimu, tai, kad jis bendravo su kitais kaltinime nurodytais asmenimis, negali suponuoti versijos, kad jis priklausė ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, todėl šios aplinkybės iš nuosprendžio šalintinos.

187Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš nuosprendžio šalintinos ir aplinkybės, susijusios su automobiliu ,,BMW X5“ (valst. Nr. ( - )). Teismas šį automobilį konfiskavo kaip nusikaltimo priemonę, tačiau visiškai nepasisakė, kokiems nusikaltimams šis automobilis buvo skirtas, kokios nusikalstamos veikos su juo buvo padarytos, jame nebuvo rasta jokių draudžiamų daiktų, narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakų ar slėptuvių. Apeliantas pažymi, kad šis automobilis priklausė jo tėvui M. L., o apeliantas tik kartais juo naudodavosi. Be to, Vilniaus apygardos teismas panaikino apribojimus šiam automobiliui ir jį grąžino apelianto tėvui.

188Apeliantas taip pat nurodo, kad R. B. atžvilgiu liudytojų N. E., D. J., J. Z. ir D. K. parodymai pripažinti nepagrįstais, netiksliais, jų nepatvirtino kita bylos medžiaga, tačiau apelianto atžvilgiu šios nuostatos nebuvo laikomasi. Apelianto teigimu, šios aplinkybės pripažintinos ir jo atžvilgiu.

189Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliantas pažymi, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalį, nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų. Remdamasis BPK 305 straipsnio 1 dalimi, apeliantas nurodo, kad įrodymų vertinimą reglamentuojančios baudžiamojo proceso įstatymo normos reikalauja, kad priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį teismas jo aprašomojoje dalyje išdėstytų įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados apie nustatytų faktinių aplinkybių buvimą, ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-421/2013). Vertindamas įrodymus, teismas privalo įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-444/2014), be to, turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet įrodymų visuma.

190Nuteistasis J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o, nesant pagrindo nuteistąjį išteisinti, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti nuteistajam paskirtą bausmę.

191Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas, nepagrįstas, teismo išvados paremtos prielaidomis ir spėjimais. Apelianto teigimu, sprendžiant nusikalstamo susivienijimo ir organizuotos grupės atribojimo klausimą, svarbu įvertinti požymių visumą, o ne vieną ar kuriuos nors kelis požymius, kaip šiuo atveju vertino pirmosios instancijos teismas. Teismas apsiribojo deklaratyviais teiginiais dėl tariamos hierarchijos, vidinės drausmės, bendrų lėšų, konspiracinio bendravimo, šių išvadų nepagrįsdamas jokiais faktiniais duomenimis. Byloje nėra surinkta pakankamai duomenų, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad buvo suburtas nusikalstamas susivienijimas. Teismas, pripažindamas nuteistąjį organizatoriumi ir vadovu, nuosprendyje neatskleidė, kuo pasireiškė jo vadovavimas, nenurodė, kur, kada, kokiomis aplinkybėmis ir kokiu būdu, su kokiais asmenimis nuteistasis susitarė suburti nusikalstamą susivienijimą. Nuosprendyje apsiribota teiginiu, kad jis, būdamas nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi bei vadovu, ne tik pastoviai, ilgą laiką disponavo itin dideliais narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekiais, bet ir aktyviai organizavo šių medžiagų platinimą per žemesnės grandies atstovus, skirstė užduotis dalyviams, koordinavo narių veiklą darant nusikaltimus, davė nurodymus ieškoti naujų platintojų, plėsti pardavimo teritorijas, kontroliavo skolų surinkimą ,,išmušinėjimą“ taikant fizinio ir psichinio poveikio priemones, palaikė drausmę gaujoje, davė nurodymus dėl skolų rinkimo, telefonų bei SIM kortelių keitimo, ryšio palaikymo tvarkos. Be to, teismo nuosprendyje pažymėta, kad nusikalstamo susivienijimo tikslas buvo siekti kuo didesnio pelno, tačiau joks tariamai pasiektas pelnas neįvardijamas, ši išvada grindžiama prielaidomis.

192Apelianto teigimu, konstatuodamas, kad jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas, teismas nukrypo nuo suformuotos teismų praktikos, kad kiekviena BK 260 straipsnio dispozicijoje numatyta veika privalo būti įrodyta, o ne preziumuota. Nuosprendyje nenurodyta, kokiu būdu ir kokiomis aplinkybėmis jis įgijo narkotines ir psichotropines medžiagas.

193Apeliantas taip pat nurodo, kad nuosprendyje nenustatyta, kokiu laiku, iš kokio asmens ir kokiu būdu jis įgijo išvardintus ginklus.

194Nuteistojo teigimu, J. Z., A. K., S. K. ir kitų asmenų parodymai, kuriais grindžiama jo kaltė, yra abstraktaus pobūdžio, neįvardijama konkrečių narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių, pinigų sumų, kurios būdavo perduodamos jam ar G. L.. Be to, byloje nėra jokių medicininių dokumentų, patvirtinančių fizinių bausmių taikymą. Vieni kaltinamieji tvirtina apie ,,L.“ susivienijimą sužinoję iš J. D. ir G. L. pokalbių, kiti – būdami įkalinimo įstaigoje iš pareigūnų ar žiniasklaidos. Minėtiems parodymams patikrinti byloje nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų.

195Apeliantas nurodo, kad kai kurios nuosprendžio išvados yra neaiškios ir nesuprantamos. Dalis kaltinamųjų – M. S., V. B. – buvo išteisinti, nors jie davė parodymus, kad iš J. D. ėmė ir patys platino narkotines ir psichotropines medžiagas. R. B., A. B., J. S., A. M. ir kt. tvirtino, kad jų atžvilgiu buvo vartojamas fizinis ar psichologinis smurtas, tačiau dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo išteisinti, nors fizinio bei psichologinio smurto vartojimą kitų narių atžvilgiu teismas laikė vienu iš susivienijimo požymių.

196Nuteistojo J. D. teigimu, jo kaltė nuosprendyje grindžiama asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymais, tačiau tokie liudytojai buvo suinteresuoti savo pačių atsakomybe. Liudytojas D. K. teisme parodė, kad J. D. jam yra pasakęs, kad gamina narkotikus, nors J. D. nėra pripažintas kaltu gaminęs narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat kad J. D. nurodė jam išvežioti narkotines medžiagas. Liudytojas D. J. teisme parodė, kad J. D. užsiėmė narkotikų platinimu, turėjo žmones Kalvarijų g., ,,Šanchajuje“, nors tokie žmonės nebuvo nustatyti ir apklausti, taip pat kad J. D. buvo G. L. dešinioji ranka, nors pastarasis tokių aplinkybių nepatvirtina. Apelianto teigimu, tokie parodymai turėtų būti vertinami kaip liudytojų subjektyvi nuomonė, kurios nepatvirtina kiti objektyvūs duomenys. Šių liudytojų procesinis statusas įpareigoja teismą ypač kruopščiai vertinti jų parodymų patikimumą, leistinumą, teisėtumą, sugretinti juos su kitais bylos duomenimis.

197Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, remdamasis tais pačiais duomenimis, teismas vienus kaltinamuosius pripažino kaltais, o kitus išteisino. Tokiu būdu, pažeidžiant BPK 20 straipsnį, tie patys įrodymai (byloje apklaustų asmenų parodymai) buvo vertinami skirtingai: vienu atveju kaip patikimi ir pakankami, kitu atveju prieštaringi.

198Apelianto skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl disponavimo labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų yra nesuprantamos, teiginiai nelogiški ir neišbaigti. Iš tokio nuosprendžio negalima suprasti, už kokius konkrečius narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius J. D. yra pripažintas kaltu ir nuteistas.

199Apelianto teigimu, teismas, skirdamas apeliantui aiškiai per griežtą bausmę, paviršutiniškai vertino J. D. asmenybę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis gyvena santuokoje, augina ir išlaiko du nepilnamečius vaikus, be to, iš pirmosios santuokos nuteistasis taip pat turi du pilnamečius vaikus ir dvi anūkes, kuriems padeda materialiai. Teismas neatsižvelgė į tai, kad J. D. yra neįgalus, turi tik 30 proc. darbingumo, jam nustatyti specialieji poreikiai, be to, jo sveikata dar pablogėjo ilgą laiką būnant įkalinimo įstaigoje. Teismas neatsižvelgė į pateiktas teigiamas darbovietės ir Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo charakteristikas.

200Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti 2 425 eurus, 1 716 JAV dolerių, 46 840 litų, 30 zlotų, 3 500 Norvegijos kronų ir 75 Anglijos svarų sterlingų kaip gautus iš nusikalstamos veikos. Apelianto teigimu, nė vienas iš apklaustų asmenų nenurodė konkrečios sumos, perduotos jam už narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat neužsiminė, kad būtų perdavęs eurus, JAV dolerius, zlotus, Norvegijos kronas ar Anglijos svarus sterlingus. Nuteistasis J. D. nurodo, kad visą laiką dirbo, todėl pinigus, į kuriuos buvo laikinai apribota nuosavybės teisė, yra uždirbęs legaliu būdu, be to, gyvenamoji patalpa, kurioje buvo rasti nurodyti pinigai įvairia valiuta, priklausė jo sugyventinės artimiesiems, kurie taip pat ten gyveno ir laikė savo santaupas.

201Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o, nesant pagrindo nuteistąjį išteisinti, pakeisti skundžiamą nuosprendį ir sušvelninti paskirtą bausmę.

202Nuteistojo A. D. teigimu, teismas, konstatuodamas, kad jis organizavo nusikalstamą susivienijimą, apsiribojo teiginiais, kad jis su asmeniu, pravarde ,,L.“, G. L. ir J. D. susitarė ir organizavo nusikalstamą susivienijimą, tačiau nenurodė BPK 305 straipsnyje numatytų aplinkybių, būtinų apkaltinamojo nuosprendžio aprašomajai daliai. Nuosprendyje nenurodyta, kur, kada ir kokiomis aplinkybėmis vyko susitarimas tarp jo ir kitų asmenų dėl susivienijimo organizavimo, taip pat įrodymų, kuriais teismas grindžia šį teiginį. Jis ir G. L. bei J. D. neigia organizavę nusikalstamą susivienijimą, o asmuo, pravarde L., nebuvo apklaustas nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu.

203Apeliantas nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuojamas asmenų parinkimas bei sutelkimas bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai. Nuosprendyje nurodyta, kad tokie asmenys yra J. Z., D. K., N. E., S. L., A. F., S. K., A. K., D. J. bei nedalyvavę nusikalstamame susivienijime J. S., L. G., A. B., A. M., J. Š., A. T., R. A., R. B. ir J. J.. Nuosprendyje nėra detalizuojama, kaip ir kokiomis aplinkybėmis nuteistasis A. D. parinko atitinkamus asmenis ir sutelkė juos nusikalstamų veikų darymui, kokius nurodymus jiems davė. Be to, J. Z. teisme patvirtino, kad apie,,L.“ susivienijimą sužinojo 2009 m. iš G. L. ir J. D. tarpusavio pokalbių, o į gynybos klausimus atsakė, kad pats savęs susivienijimo nariu nelaiko. N. E. teisme nieko negalėjo paaiškinti apie gaujos hierarchinę struktūrą, susirinkimus, bendrą kasą. Iš A. K. parodymų matyti, kad jis tik bendrais bruožais suprato, kad kažkam dirbo, bet konkrečiai kam – nežinojo. Jis nieko negirdėjo apie susirinkimus, bendrą kasą, su juo nebuvo aptariami klausimai, susiję su prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, be to, teisme jis nurodė, kad nepriklausė ginkluotam nusikalstamam susivienijimui. K.i asmenys, kuriuos teismas pripažino ginkluoto nusikalstamo susivienijimo nariais, tvirtino jokiam susivienijimui nepriklausantys, apie ,,L.“ grupuotę vieni sužinojo būdami Lukiškėse, kiti iš spaudos ar pareigūnų, nė vienas nenurodė, kad būtų dalyvavęs slaptuose susirinkimuose, taip pat nieko nežinojo apie bendrą kasą ar hierarchinę grupuotės struktūrą. Apelianto teigimu, nurodytų asmenų parodymai paneigia teismo išvadą, kad jis parinko ir sutelkė asmenis nusikalstamo susivienijimo veiklai. Niekuo nepagrįsti ir nuosprendžio teiginiai, kad apeliantas vadovavo nurodytų asmenų nusikaltimų darymui, paskirstė vaidmenis ir užduotis, nurodė klausytis nurodymų, prisistatyti ,,L.“ vardu, detalizavo nusikalstamos veikos planus, rengdavo susitikimus, naudojo fizinės ir psichinės prievartos priemones ar disponavo dideliu ir labai dideliu kiekiu narkotinių bei psichotropinių medžiagų.

204Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindžia išimtinai vienintelio asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, D. J. parodymais, kad apeliantas grupuotėje užėmė aukštą padėtį, turėjo autoritetą, spręsdavo konfliktus tarp grupuotės narių ar su kitomis grupuotėmis. Teismo nuomone, šią aplinkybę patvirtina 2010 m. liepos 2 d. personaliniame kompiuteryje apžiūros metu rastos nuotraukos, iš kurių matyti, kad A. D. yra kartu su kitais nusikalstamo susivienijimo vadovais, organizatoriais. D. J. taip pat nurodė, kad A. D. užsiėmė narkotikų prekyba, supažindino jį su narkotikų platintojais. Apie ,,L.“ susivienijimą D. J. yra girdėjęs iš A. D. pasakojimų. 2010 m. birželio 22 d. asmens parodymo atpažinti pagal nuotraukas metu D. J. atpažino A. D. kaip asmenį, įtraukusį jį į grupuotę, taip pat kaip labai įtakingą asmenį, bendravusį su Remiu (R. B.). Apelianto teigimu, iš bylos duomenų matyti, kad D. J. parodymų nepatvirtina kiti įrodymai, be to, D. J. neabejotinai turėjo suinteresuotumą būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.

205Apeliantas taip pat nurodo, kad D. J. parodymai yra jo subjektyvi nuomonė, galimai suformuota jį apklaususių pareigūnų pagalba. Teisme D. J. parodė, kad jam susidarė įspūdis, jog R. B. formavo visą grupuotę, o A. D. važiuodavo pas R. B. tartis, tačiau apie ką jie kalbėdavo, D. J. negirdėjo. Kaip matyti, teismas nepatikėjo jo prielaidomis ir R. B. išteisino. Apeliantas nurodo, kad D. J. neigė dalyvavęs grupuotės susirinkimuose, o aplinkybė, kad jis save laikė nusikalstamo pasaulio atstovu, neatskleidžia, kam ir kaip jis atstovavo bei nepatvirtina nuteistojo A. D. kaltės. Be to, teismas, išteisindamas R. B., D. J. subjektyvius parodymus pripažino jo samprotavimais apie suvokiamas aplinkybes.

206Apelianto manymu, nors teismas nurodo, kad kai kurie asmenys (J. S., S. L., D. K.) atpažino jį iš nuotraukų ir nurodė pravardę, tvirtino jį matę vieną arba kitą kartą, tai nepatvirtina D. J. parodymų, jų nepapildo ir nesujungia logine seka. Išteisindamas R. B., teismas nurodė, kad byloje nė vienas apklaustas kaltinamasis ar liudytojas, taip pat ir D. J. nepatvirtino, kada, kokiu būdu R. B. su kitais kaltinime nurodytais asmenimis susitarė ir bendrai nusikalstamai veikai vykdyti organizavo ,,L.“ nusikalstamą susivienijimą. Nurodyti asmenys teigė apie tokį susivienijimą sužinoję iš spaudos, pareigūnų jau būdami Lukiškių tardymo izoliatoriuje – kalėjime. Vienintelis D. J. davė parodymus apie tokio susivienijimo buvimą, jo taisykles ir hierarchinę struktūrą. Be to, teisminio nagrinėjimo metu D. J. nurodė, kad nėra girdėjęs, kad R. B. būtų organizavęs kokius nors nusikaltimus, kad iš jo nėra gavęs jokių nurodymų. Apeliantas pažymi, kad tais pačiais duomenimis remdamasis teismas vienus kaltinamuosius pripažino kaltais, o kitus išteisino. Akivaizdu, kad nei D. J., nei kiti asmenys jokių parodymų, kokiomis aplinkybėmis A. D. susitarė su J. D. ir G. L. organizuoti nusikalstamą susivienijimą ir jam vadovauti, nėra davę. Apelianto teigimu, šios aplinkybės rodo, kad vertindamas įrodymus teismas pažeidė BPK 20 straipsnį.

207Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu įgijus narkotines ir psichotropines medžiagas, pažeidė susiklosčiusią teismų praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009) ir BPK 305 straipsnį, kuris įpareigoja teismą aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodyti nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes (vietą, laiką, būdą, padarinius ir kt.), o taip pat įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo. Pagal nurodytą LAT nutartį, narkotinės ar psichotropinės medžiagos įgijimas yra veiksmas, kurį atlikęs asmuo jas gauna (pirkimas, radimas, mainai, dovana ir kt.). Nenurodydamas, kokiu būdu apeliantas įgijo narkotines ar psichotropines medžiagas, taip pat nepagrįstai teigdamas, kad jis šias medžiagas įgijo iš kito asmens, teismas tokį faktą preziumavo, vien remdamasis duomenimis, kad jo namuose šios medžiagos buvo rastos. Teismas konstatavo, kad būdamas susivienijimo organizatoriumi bei vadovu, A. D. ne tik disponavo itin dideliais narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekiais, bet ir aktyviai organizavo šių medžiagų platinimą per žemesnės grandies atstovus.

208Apelianto teigimu, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad jis 2009 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo ir savo gyvenamojoje vietoje, esančioje ( - ), laikė 1589,03 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 431,288 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 673 vnt. rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 23,36 g psichotropinės medžiagos –1– 3–chlorfenil) piperazino; žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 807,051 g. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nurodyta, kokios veikos yra pašalinamos iš kaltinimo, kaip nenustatytos jokiais įrodymais. Nuosprendyje dėl apeliantui inkriminuojamų veikų kvalifikavimo teigiama, kad veikdamas bendrai su kitais susivienijimo organizatoriais ir vadovais, jis disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, kurių platinimą organizavo per kitus susivienijimo narius bei vadovus, todėl jo veika kvalifikuojama pagal BK 260 straipsnio 3 dalį su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį, nes kratos metu rastų medžiagų sudėtyse yra psichotropinės medžiagos – 1–(3–chlorfenil)piperazino(mCPP), kurio bendroji masė – 23,36 g, žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 807,051 g. Apelianto manymu, iš nuosprendžio visiškai neaišku, už kokį kiekį ir kokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos jis yra pripažintas kaltu, o tokie nuosprendyje esantys prieštaravimai daro jį nesuprantamą.

209Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas atmetė jo paaiškinimus dėl kratos metu rastų psichotropinių ir narkotinių medžiagų kaip nepagrįstus ir prieštaraujančius nustatytoms faktinėms aplinkybėms, tačiau nenurodė, kokioms, todėl buvo pažeistas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas.

210Apelianto teigimu, jo kaltę disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų teismas grindžia D. J. parodymais; kratos, atliktos bute, esančiame ( - ), metu rastais ir paimtais daiktais: plastmasiniais indeliais su milteliais (psichotropine medžiaga), polietileniniais maišeliais su psichotropinio poveikio tabletėmis, polietileniniais maišeliais, kibiru su augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis, mobilaus ryšio telefonais, SIM kortelėmis, neperšaunama liemene, gumine tonfa, užrašų knygute; asmens kratos metu rastais ir paimtais grynaisiais pinigais, raktais, įvairiomis kortelėmis. Paimti daiktai buvo apžiūrėti ir ištirti. Specialistas išvadoje nurodė, kad baltos spalvos miltelių iš 3 vnt. mėlynos spalvos dangteliais uždengtų pilkos spalvos plastikinių indelių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio bendroji masė yra 431,288 g, 630 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustais logotipais, rausvos spalvos tablečių fragmentų ir rausvos spalvos miltelių mišinių iš 13 vnt. bespalvių plastikinių užspaudžiamų maišelių bei 43 vnt. rausvos spalvos tablečių su įspaustais logotipais, rausvos spalvos tablečių fragmentų ir rausvos spalvos miltelių mišinio iš bespalvio plastikinio užspaudžiamo maišelio su lipduku,,45“, rastų kratos metu, sudėtyse yra psichotropinės medžiagos –1–(3–chlorfenil) piperazino (mCPP), kurio bendroji masė yra 23,36 g, žalios ir rudos spalvos augalinės kilmės medžiaga – kanapės (ir jų dalys), kurių masė yra 807,051 g. Specialisto išvadoje nustatyti apelianto rankų pėdsakai nuo kratos metu paimtų daiktų.

211Apelianto teigimu, teismas nemotyvavo, kodėl vienais atvejais D. J. parodymais remiamasi, o kitais atvejais netikima, pašalinant iš kaltinimo atskiras nusikalstamas veikas. Teismas rėmėsi D. J. parodymais apie tai, kad A. D. liepimu jis paimdavo narkotines medžiagas iš slėptuvių, perveždavo jas iš vienos vietos į kitą, slėpdavo nurodytose vietose, paimdavo iš A. D. narkotines medžiagas ir jam perduodavo pinigus, gautus už narkotikus, taip pat D. J. parodymais, kad A. D. kontroliavo narkotikų prekybą Lazdynų mikrorajone, Karoliniškėse, Visagine, Naujininkuose, buvo atsakingas už dideles narkotikų partijas nepriklausomai nuo rajono. Teismas nurodo, kad D. J. detalizavo savo veikimo principą su A. D., nurodė sudarytą narkotikų platinimo schemą, kad A. D. narkotikais prekiauja per D. J., kontroliuoja jį su kroviniu, sulaikius pareigūnams, D. J. kaltę turi prisiimti sau. D. J. nurodė, kad jo funkcija – atvežti narkotikus į nurodytą vietą, o jei narkotikai dingtų, jis fiziškai nukentėtų, turėtų už tai atidirbti, dar intensyviau platindamas narkotines medžiagas. Kaip matyti iš nuosprendžio, teismas didesnę dalį inkriminuotų epizodų dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, taip pat ir epizodą su Sergejumi iš Visagino, iš kaltinimo pašalino kaip neįrodytus, nors kaltinimas taip pat buvo grindžiamas D. J. parodymais.

212A. D. skunde taip pat pažymima, kad teismas jo dalyvavimą disponuojant narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis pagrindė S. L. duotais parodymais, kad jis su A. Š. buvo atvažiavę pas A. D., o A. D. S. L. sakė, kad gali padėti, kaip jis suprato, gauti įvairių narkotinių medžiagų. Apklaustas liudytoju teisme A. Š. tokių aplinkybių nepatvirtino, o S. L. kategoriškai paneigė savo parodymus, jog pats platino narkotines ir psichotropines medžiagas, patvirtino, kad pareigūnai privertė jį apkalbėti kitus šioje byloje kaltinamuosius, už tai žadėdami jį paleisti. Teisme pagarsinus jo parodymus, S. L. jų nepatvirtino ir nurodė, kad parodymų patikrinimo vietoje metu parodė slėptuves, kuriose narkotikus jam palikdavo D. J.. S. L. nurodytos aplinkybės dėl pareigūnų pažado jį paleisti iš suėmimo yra akivaizdžios, nes praėjus maždaug dviem savaitėms po apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją jis buvo paleistas. Teisme S. L. tvirtino, kad A. D. yra matęs vieną kartą, kai kartu su J. D. buvo atvykęs pirkti pagal skelbimą parduodamų dviračių.

213Apeliantas taip pat teigia, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais D. K. parodymais, kurių nepatvirtino jokie kiti įrodymai. Ikiteisminio tyrimo metu D. K. parodė, kad J. D. paėmė iš A. D. popieriaus lapelį, ant kurio buvo užrašyta ,,Ukmergės senukai“ ir dviejų skaičių numerį bei raktą, perdavė tai D. K. ir liepė ten rastą daiktą nuvežti jam į namus. ,,Senukų“ prekybos centro Ukmergės g. saugojimo kameroje jis rado paketą, apvyniotą lipnia juosta, o J. D. namuose pamatė, kad tai baltos spalvos milteliai. D. K. parodė, kad yra matęs, kaip A. D. iš savo automobilio išėmė du paketus, kuriuos perdavė G. L.. Papildomų apklausų metu D. K. parodė, kad J. D., G. L. ir A. D. nuomojamame garaže gamindavo amfetaminą. Apelianto teigimu, iš nuosprendžio motyvuojamosios dalies matyti, kad jam nėra inkriminuotas narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimas D. K.. Apeliantas pažymi, kad apklaustas teisme D. K. parodė, kad nematė, kaip buvo gaminami narkotikai, apie tai suprato tik iš specifinio kvapo garaže ir iš to, kad girdėjo kalbas apie įrangą.

214Apelianto manymu, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepatikimais, suinteresuoto asmens D. J. parodymais, kurių nepatvirtina kiti įrodymai, tuos pačius įrodymus vertindamas skirtingai, teismas padarė BPK 20 straipsnyje numatytas įrodymų vertinimo klaidas, todėl priėmė nepagrįstą ir neteisėtą proceso sprendimą. Tai akivaizdžiai matyti iš nuosprendžio dalies, kurioje išteisindamas R. B. teismas nurodė, kad nepripažįsta pakankamais D. J., D. K. ir J. Z. parodymų, nes jie prieštaringi, o A. D. atžvilgiu priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį šių asmenų parodymus laikė pakankamais.

215Apeliantas, nesutikdamas su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas neatsižvelgė į jo šeiminę padėtį, sveikatos būklę, neįgalumą, taip pat į tai, kad įkalinimo įstaigoje sudarė santuoką, turi nepilnametį sūnų, pats yra augęs daugiavaikėje šeimoje, kurią išlaikė ir rūpinosi vienas tėvas, nes jo mama mirusi, todėl jam buvo paskirta per griežta bausmė.

216Nuteistasis A. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015 m. birželio 12 d. Vilniaus apygardos teismo nuosprendį dalyje dėl BK 249 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, o likusioje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

217Apelianto teigimu, byloje nėra realiais faktais pagrįstų neginčijamų ir jo kaltę patvirtinančių įrodymų, kad jis buvo nusikalstamo susivienijimo narys. Apeliantas, remdamasis BPK 219 straipsniu, nurodo, kad nei kaltinime, nei išnagrinėjus baudžiamąją bylą teisme ir teismui priėmus nuosprendį, nebuvo pateiktas konkretus jo veiksmų aprašymas, o tuo labiau pagrindimas konkrečiais faktais ar įrodymais. Nuosprendyje nėra pateikta duomenų, iš kurių būtų galima teigti, kad apeliantas susitarė su trimis ar daugiau asmenų vykdyti kokią nors neteisėtą veiklą, be to, nė vienas apklaustas teisme asmuo nepatvirtino, kad A. F. būtų vykdęs jam inkriminuotą veiklą ar davęs kokius nors nurodymus. Teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad A. F. kontroliavo kitų nusikalstamo susivienijimo narių veiklą platinant psichotropines medžiagas, nenurodo, kokių konkrečių asmenų veiklą A. F. kontroliavo, taip pat kitų su šiuo kontroliavimu susijusių aplinkybių. Apelianto teigimu, teismas, nurodydamas, kad jis ,,ėmėsi aktyvių veiksmų naujų narių – narkotikų pirkėjų paieškai ir jų nukreipimui pas narkotikus parduodančius asmenis, siekiant didesnio finansinio pelno, iki prekybos perdavimo S. L. ir L. G.“ neįvardijo nė vieno tokio asmens, be to, apeliantas pagal BK 260 straipsnį buvo išteisintas. A. F. nurodo, kad neaišku, kuo remiantis padaryta išvada, kad jis užėmė aukštesnę hierarchinę struktūrą nusikalstamo susivienijimo veikloje lyginant su prekiautojais. Apelianto teigimu, nė vienas asmuo nėra nurodęs, kad jis buvo viršesnis už kokį nors asmenį ar, kad gavo nurodymus iš A. F..

218Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nei kaltinime, nei nuosprendyje nėra duomenų, kad apeliantas prisistatinėjo ,,L.“ grupuotės vardu, taip pat duomenų, kad jis būtų perdavęs kitiems kaltinamiesiems įvairius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimui, kitų aplinkybių, susijusių su disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Apeliantas nurodo, kad kaltinamajame akte yra tik šešios eilutės, kuriose buvo aprašomi jo atlikti veiksmai, susiję su nusikalstamo susivienijimo veikla, t. y. kad jis per metus nuo 2009 m. pradžios iki 2009 m. pabaigos Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, neteisėtai įgijo iš J. D., S. L., L. G. ne mažiau kaip 10 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra ne mažiau kaip 2,92 g metamfetamino, kuriuos per tą patį laikotarpį išplatino parduodamas Vilniuje ne pigiau kaip po 30 litų už gramą, ir tokiu būdu jis neteisėtai iš nusikalstamos veikos gavo 300 litų. Apeliantas pažymi, kad teismas šioje dalyje jį išteisino, kadangi tokių veiksmų įrodymų surinkta nebuvo. Apelianto teigimu, teismas, grįsdamas jo kaltumą, nenurodo konkrečių jam inkriminuotų veiksmų atlikimo atvejų ir tai patvirtinančių įrodymų, išskyrus neva įvykusį pokalbį su L. G.. Apelianto teigimu, be L. G. žodžių jokių kitų įrodymų byloje nėra.

219Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas, vadovaudamasis jo parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, visiškai neatkreipė dėmesio į tai, kad jam, kaip ir kitiems kaltinamiesiems, buvo daromas psichologinis spaudimas buvimo suėmime metu, šios aplinkybės užfiksuotos 2010 m. liepos 2 d. teismo posėdžio protokole, taip pat 2010 m. liepos 14 d. Lietuvos apeliacinio teismo posėdžio protokole.

220Apeliantas nurodo, kad nė vienas kaltinamasis ar liudytojas nenurodė aplinkybių, pagrindžiančių jo dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, to nepagrindžia ir kita bylos medžiaga. Teisme kaltinamasis J. J. paaiškino, kad S. L. nurodė, kad A. F. su J. ir G. dirbo, po to jis išėjo ir S. L. pradėjo dirbti. Apelianto teigimu, šie J. J. žodžiai nėra paremti jokiais faktiniais duomenimis ar S. L. parodymais ikiteisminio tyrimo ar teisminio nagrinėjimo metu, kur jis paaiškino, kad A. F. neprisimena. S. K. teisme paaiškino, kad vieną kartą su A. F. bendravo, jam pasakė, kad A. F. važinės visą dieną kartu su juo, kontroliuos. Apelianto teigimu, toks važiavimas nėra užfiksuotas ar patvirtintas. L. G. teisme paaiškino, kad A. F. sau mažais kiekiais vieną arba du kartus pirko iš jos baltos spalvos miltelių. Apelianto teigimu, nėra garso įrašo, liudytojų parodymų ar kitų duomenų, kurie pavirtintų jos nurodytą apelianto ir G. atvažiavimą į parduotuvę,,Azijos centras“. Ž. T. ir M. S. nenurodė jokių duomenų, susijusių su A. F. vaidmeniu. A. B. teisme paaiškino, kad su A. F. buvo tik pažįstami, nes gyveno viename rajone, taip pat jis nepatvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų. Be to, jokie kiti asmenys ar faktiniai įrodymai negalėjo patvirtinti jo parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu. J. Z. taip pat paaiškino, kad A. F. žinojo iš matymo, tačiau jokių reikalų su juo neturėjo.

221Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pas jį aptikti daiktai kada nors būtų panaudoti neteisėtiems veiksmams atlikti. Užrašų knygutėse nurodyti skoliniai įsipareigojimai kitiems asmenims ar jo paskolintos pinigų sumos.

222Apeliantas taip pat nurodo, kad nė vieno užfiksuoto pokalbio metu jis neatpažino savo balso, kiti asmenys nenurodė, kad kalbasi apie uždraustus veiksmus su A. F.. Ekspertizės aktu taip pat nėra įrodyta, kad telefoninio pokalbio metu skamba A. F. balsas. Dėl SMS žinučių A. B. paaiškino, kad jose kalbama ne apie narkotikus, bet apie filmą ir žaidimų įrašymą. Be to, ikiteisminio tyrimo metu J. Z. parodė, kad SMS žinutėse kalbama apie per mažai duotą grąžą už suteiktas taksi paslaugas bei metalo supirkimą.

223Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį, kuriuo jis pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir jį išteisinti.

224Apeliantas nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo jis nepadarė, teismas neišsamiai vertino surinktus įrodymus, apkaltinamąjį nuosprendį grindė ne įrodymu visetu, o jų dalimi. M. D. teigimu, jo kaltė padarius nurodytą nusikalstamą veiką nuosprendyje grindžiama liudytojų parodymais, jo paties parodymais, kratos protokolu, specialistų išvada, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolu, tačiau nė vienas iš šių įrodymų vienareikšmiškai nepatvirtina fakto, kad apeliantas įgijo ir laikė narkotines medžiagas. Apeliantas nurodo, kad jis tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu davė nuoseklius parodymus, kad jo brolis J. D. dažnai atvažiuodavo aplankyti su M. D. gyvenančios sergančios motinos, atveždavo maisto produktų, kartais atvažiuodavo su apeliantui nepažįstamais asmenimis. Be jų vežamų maisto produktų M. D. nematė, kad brolis būtų atvežęs narkotinių medžiagų, be to, J. D. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nenurodė, kad apeliantui būtų perdavęs narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Ikiteisminio tyrimo metu ir nagrinėjant bylą teisme nebuvo rasta jokio ryšio tarp jo ir už sodų bendrijos ,,( - )“ teritorijos ribų, miškelyje, rastų narkotinių medžiagų, t. y. ant maišelio, kuriame buvo narkotinės medžiagos, nebuvo rasti pirštų antspaudai, krata buvo vykdyta gruodžio mėnesį, tačiau nebuvo fiksuoti pėdsakai (pėdos) nuo narkotinių medžiagų radimo vietos iki sodo sklypo, kuriame M. D. gyvena, nebuvo nustatyti kiti objektyvūs faktiniai duomenys, leidžiantys kategoriškai teigti, kad rastos narkotinės medžiagos priklausė būtent M. D.. Apelianto teigimu, jo ir jo brolio telefoniniai pokalbiai taip pat nieko neįrodo, yra neinformatyvūs ir ištraukti iš konteksto.

225Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo brolis J. D. dažnai atvažiuodavo pas motiną, kartais su M. D. nepažįstamais asmenimis. Teismo nuosprendyje minimų M. S. ir D. K. jis nepažįsta, jų parodymai siejami su J. D.. Minėtų asmenų parodymai apie tariamas narkotines medžiagas abejotini, kadangi jų parodymuose minimi 500 g amfetamino, gabalėlis kokaino ir žolės ikiteisminio tyrimo metu niekur neužfiksuoti, jie nebuvo paimti kratos metu, taip pat nėra aišku, kokiu pagrindu teigiama, kad tai yra amfetaminas, kokainas bei žolė, medžiagų rūšis ir kitos savybės nebuvo nustatytos specialiųjų žinių pagrindu.

226Nuteistasis, remdamasis in dubio pro reo principu ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktika, pažymi, kad apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Be to, duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis Nr. 2K-24/2014).

227Nuteistasis J. J. apeliaciniu skundu prašo pritaikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam bausmę, nesusijusią su realiu laisvės atėmimu.

228Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas skyrė jam per griežtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad dėl savo kaltės pagal BK 260 straipsnio 1 dalį yra visiškai prisipažinęs ir labai gailisi.

229Nuteistojo G. L. gynėjas advokatas D. Zagreckas apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį panaikinti ir G. L. išteisinti, o jei teismas manytų, kad G. L. kaltė įrodyta, taikyti jam BK 54 straipsnio 3 dalį ir apsiriboti ta bausme, kurią G. L. jau yra atlikęs.

230Nuteistojo G. L. gynėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo išvados yra neteisingos ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Skundžiamu nuosprendžiu G. L. nuteistas ne tik už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, bet ir jam vadovavo. Vadovavimo požymio turinį atskleidžia veiksmai, kuriais vienas, o kartais ir daugiau susivienijimo vadeivų sutelkia ir nukreipia nuo jų priklausomus susivienijimo narius ne tik susivienijimo gyvybingumui palaikyti, bet ir konkretiems nusikaltimams parengti bei padaryti, nustatydami jiems vaidmenis ar funkcijas, paskirdami užduotis, palaikydami vidinę drausmę, tam tikrą bendravimo būdą, savų nusistatytų taisyklių laikymąsi, vadovaudami vidaus ginčų sprendimui, priimdami lemiamus sprendimus iškilusiais klausimais, nustatydami lėšų kaupimo taisykles, pelno paskirstymą, bendro fondo panaudojimą ir kt. Apeliantas, remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad kiekviena nusikalstama veika turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą ir negali būti preziumuojama (,,išvedama“) iš kitų įrodytų vėlesnių veikų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009). Apkaltinamajame nuosprendyje nurodyta, kad G. L. kaltė įrodyta tuo, kad jam pateikus išklausyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotus pokalbius, jis atpažino J. Z., J. D., K. I., Lenos, Gitanos iš Naujosios Vilnios balsus, taip pat nurodė, kad pokalbiuose minimas Remis – R. B.. G. L. kaltė grindžiama ir tuo, kad atlikus kratos metu paimto kompiuterio,,HP Pavilion DV6315e“ apžiūrą, jame buvo rastos fotonuotraukos, kuriose užfiksuotas G. L. kartu su S. R., E. V., R. B., J. D., J. Z. ir kitais asmenimis, taip pat tuo, kad atlikus kratas G. L. gyvenamojoje vietoje ir patalpose, kuriomis jis naudojosi, buvo aptiktos mobiliojo ryšio telefonų SIM kortelės, elektrošoko įrenginiai, elektroninės svarstyklės, J. D. vardu išrašyti vekseliai, popieriaus lapelis su automobilių numeriais. Apelianto teigimu, sunkiai suvokiama, ką šie duomenys turi bendro su G. L. inkriminuojamais nusikaltimais, jie neįrodo nei organizavimo, nei vadovavimo, nei dalyvavimo, nei iš viso kokio nors nusikaltimo padarymo.

231Apeliantas pažymi, kad nė vienas iš teisme apklaustų kaltinamųjų ar liudytojų neparodė, kad G. L. juos kvietė, verbavo, prašė ar telkė dalyvauti susivienijime. Priešingai, kai kurie apklaustieji, pavyzdžiui A. K., teigė, kad į susivienijimą jį priėmė prokuroras, kai kurie nurodė, kad buvo žinomas toks susivienijimas iš mieste sklidusių kalbų ir pan. Dauguma šio susivienijimo narių net nepažinojo vienas kito. Niekas iš apklaustųjų teisme nepapasakojo apie susivienijimo organizavimą ir vadovavimą. Apeliantas pažymi, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausti asmenys iš pradžių nieko nekalbėjo apie G. L. ir tik vėliau kiekvienos apklausos pabaigoje keistai atsirasdavo G. L. pavardė. Kai kurie liudytojai parodymus davė arba siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės, arba jų parodymai galėjo būti išgauti neteisėtomis priemonėmis. Be to, jų, kaip bendrininkų, parodymai turi būti vertinami kritiškai ir jie turi būti patvirtinti kitais įrodymais. Teismas nenurodė, kokie konkretūs įrodymai laikomi patikimais ir pakankamais kaltės įrodymais dėl kiekvieno nusikaltimo, o apsiribojo tik deklaratyviomis frazėmis ir abstrakčiais motyvais.

232Apelianto teigimu, pats G. L. ir kiti asmenys, nuosprendyje įvardinti kaip nusikalstamo susivienijimo vadovai, nariai, visą laiką neigė tokio susivienijimo egzistavimą.

233Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitoje to paties ,,L.“ susivienijimo byloje nuosprendžiu įtvirtinta, kad G. L. nebuvo ,,L.“ nusikalstamo susivienijimo narys, t. y. tame pačiame susivienijime G. L. buvo ir organizatorius, ir vadovas, ir nebuvo net narys.

234Apeliantas nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad G. L. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Kadangi iš visų bylos aplinkybių matyti, kad jis nebuvo nusikalstamo susivienijimo vadovas, netelkė žmonių, nedavė jiems nurodymų bei neatliko kitų vadovui priskiriamų veiksmų, jo veiksmai klaidingai vertinti ir jam nepagrįstai inkriminuotos nusikalstamos veikos. Teismas jo kaltę iš esmės grindė telefoniniais pokalbiais, kuriuose užfiksuoti duomenys, teismo manymu, patvirtina šį faktą, tačiau iš pokalbių įrašų nesusidaro įspūdis, kad kalbama apie narkotines medžiagas.

235Apelianto teigimu, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, neteisingai nuteisė G. L.. Įrodymus teismas vertino tendencingai, neindividualizuodamas kiekvieno iš bendrininkų, taip pat ir G. L. vaidmens nusikalstamo susivienijimo veikloje, nesusiedamas atskirų nusikaltimų padarymo aplinkybių ir neįvertindamas jų visumos, taip padarydamas esminius BPK pažeidimus.

236Gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamųjų J. Z., A. K., S. K., L. G., Ž. T., taip pat liudytojų N. E., D. K., D. J. parodymai, kuriais nuosprendyje grindžiama G. L. kaltė, vertintini kritiškai, kadangi jie neinformatyvūs, remiasi gandais, prielaidomis ir spėjimais. Apelianto teigimu, nė vienas asmuo tiksliai nenurodė, kokį kiekį ir kokių narkotikų gaudavo. Kaltinamųjų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, taip pat skiriasi. Pavyzdžiui, A. K. teisme pasakojo bent keturias skirtingas versijas. Apelianto nuomone, nesuprantama, kaip G. L. kaltę įrodo A. K. teisme duoti parodymai, kad jis G. L. ir J. D. bijojo dėl fizinio susidorojimo su juo, kai perduodavo pinigus G. L., neprisimena, ar jie už narkotines medžiagas. Kaltinamasis A. B. teisme parodė, kad pažįsta G. L., pardavinėjo narkotikus, bet ne iš G. L. ir J. D., nes jie narkotikų jam nepardavė. Jis parodė, kad iš G. L. nėra gavęs nurodymų daryti nusikalstamas veikas, tik girdėjo kalbas, kad jis platina narkotikus, bet nėra to matęs. J. J. parodė, kad padėjo G. L. prekiauti narkotinėmis medžiagomis. Šie pavyzdžiai parodo, kad teismas neanalizavo liudytojų parodymų, duotų teisme, o pakartojo kaltinamojo akto teiginius. Akivaizdu, kad cituojami parodymai teisina G. L., o ne įrodo jo kaltę. Apeliantas taip pat pažymi, kad visi kaltinamieji, davę parodymus prieš G. L., buvo vienaip ar kitaip jį apkalbėję, kadangi visi buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį arba gavo švelnias bausmes.

237Apeliantas nurodo, kad kitų kaltinamųjų parodymai irgi kelia abejonių dėl jų patikimumo. Dauguma kaltinamųjų ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausti 5-6 kartus, kol davė ,,reikalingus“ parodymus. Pirmosiose apklausose jie iš viso neminėjo G. L., ir tik vėliau, praleidę keletą mėnesių suėmime, pradėjo dėl G. L. duoti parodymus, o tada buvo paleisti iš suėmimo. Kaltinamasis J. Z. ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas 6 kartus. Asmens parodymo atpažinti bei parodymų patikrinimo vietoje metu, parodymuose po suėmimo 2009 m. gruodžio 15 d., 2009 m. gruodžio 17 d. ir 2010 m. kovo 8 d. jis nepripažino savo kaltės, parodė, kad G. L. ir J. D. pažįsta, tačiau nieko nežino dėl jų nusikalstamos veikos ir narkotikų. Tik po aštuonių mėnesių, t. y. 2010 m. rugpjūčio 24 d., pradėjo sakyti, kad narkotikus vežiojo G. L. paliepimu, narkotikus perduodavo G. L., J. D., niekam narkotikų neplatino. Po prisipažinimo ir parodymų apie G. L. davimo 2010 m. rugsėjo 8 d. jis buvo paleistas iš suėmimo. Iš esmės tokius parodymus patvirtino ir teisme, tačiau į klausimą, kodėl pakeitė parodymus, atsakė, kad pradžioje parodymus duoti bijojo, nes bijojo susidorojimo, o kai jam buvo pažadėta apsauga, nusprendė duoti parodymus. Kad už parodymų davimą gaus apsaugą, jam pažadėjo prokuroras. Apelianto manymu, tokie J. Z. parodymai nepatvirtinti bylos medžiaga, jo parodymų nepatvirtino ir kiti J. Z. parodymuose paminėti kaltinamieji – J. D., A. D., G. L., E. B. ir A. F..

238Apeliantas taip pat nurodo, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 5 kartus, asmens parodymo atpažinti bei parodymų patikrinimo vietoje metu, parodymuose po suėmimo 2009 m. lapkričio 4 d. prisipažino kaltas dėl narkotikų laikymo pardavimui, parodė, kad pirko paimtus narkotikus 2009 m. lapkričio 1 d. Žirmūnų g. iš nepažįstamo asmens, kam platino narkotikus, neatsimena. 2009 m. lapkričio 26 d. jis pakeitė parodymus ir nurodė, kad nuo 2008 m. sausio mėn. iki sulaikymo 2009 m. lapkričio 2 d. narkotikus gaudavo iš J., Geną matė keletą kartų kartu su J., vieną kartą G. jį sumušė miške. A. K. iš pradžių parodė apie narkotikų gavimą tik iš J., tačiau parodymų pabaigoje nurodo, kad platino J. ir G. narkotikus, nors nė karto nenurodė, kad narkotikus gavo iš G. L.. Apelianto manymu, tokie parodymai negali būti vertinami patikimais G. L. kaltės įrodymais. Be to, A. K. nurodė, kad apie susivienijimą jam pasakojo D. K., kiti asmenys, pas G. L. jis matė ginklą, tačiau negali teigti, kad tai kovinis ginklas, jis taip pat buvo sumuštas, tačiau į medikus nesikreipė ir jokių dokumentų dėl sumušimo byloje nėra. Po tokių parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu A. K. buvo nedelsiant paleistas iš suėmimo.

239Apeliantas nurodo, kad A. K., duodamas parodymus teisme, iš esmės patvirtino savo parodymus ir nurodė, kad iš G. L. niekada narkotikų negavo. Jis taip pat nurodė, kad pas jį rasti narkotikai buvo gauti ne iš kaltinamųjų šioje byloje. Be to, jo parodymai prieštaringi –2009 m. lapkričio 30 d., duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, nurodė, kad jo motina sumokėjo pinigus, kad jį išpirktų iš prekybos narkotikais, tačiau teisme nurodė, kad motina norėjo jį išpirkti, bet nesumokėjo pinigų. Nė vienas iš jo parodymuose išvardintų kaltinamųjų – J. D., A. D., G. L., J. Š., S. L. – bei kita bylos medžiaga jo parodymų nepatvirtino.

240Apeliantas, ginčydamas S. K. parodymų patikimumą, nurodo, kad S. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 5 kartus, asmens parodymo atpažinti bei parodymų patikrinimo vietoje metu, savo ranka rašytame prisipažinime ir parodymuose po sulaikymo 2009 m. lapkričio 19 d. prisipažino kaltas dėl narkotikų laikymo ir pardavinėjimo, parodė, kad nuo 2009 m. pradžios pradėjo prekiauti amfetaminu, kurį jam teikė M. (J. D.). Minėtuose parodymuose tik paminėjo kitą vaikiną, vėliau nurodęs G. L., parodė, kad jis tik buvo atvažiavęs paimti pinigų, gal vieną kartą buvo atvežęs amfetaminą. 2009 m. lapkričio 19 d. apklaustas ikiteisminio tyrimo teisėjo jis iš viso neminėjo, kad G. L. jam platino narkotikus, tačiau vėlesniuose parodymuose tai nurodė, nors ir nedetalizavo tokio gavimo aplinkybių, o tik tai, kad Jonas ir G. buvo kartu, atveždavo amfetaminą ir nurodydavo vietas, iš kur narkotikus paimti. Jis taip pat parodė, kad buvo G. L. sumuštas, tačiau nė karto medicinos pagalbos nesikreipė, sumušimus patvirtinančių dokumentų byloje nėra. Teisme S. K. parodė, kad iš G. L. narkotikus gavo tik vieną kartą. Taigi jo parodymai prieštaringi: pirmuosiuose parodymuose nurodo, kad iš jo paimti narkotikai buvo jam perduoti iš J. D., teisme jau teigia, kad iš G. L.. S. K. parodymų nepatvirtino J. D., G. L., E. B., J. Z. parodymai, taip pat ir kita bylos medžiaga.

241Apelianto skunde pažymima, kad L. G. ikiteisminio tyrimo metu 5 kartus davė parodymus, beveik visur teigdama, kad į prekybą narkotikais buvo įtraukta S. L., su kuriuo tuo metu gyveno. Po to narkotikus jai pradėjo teikti J. D.. L. G. parodė, kad G. L. jai perdavė narkotikus tik vieną kartą ir nurodė juos nuvežti J. D., tačiau kad tai buvo narkotikai, ji žinojo tik iš G. L. žodžių, asmeniškai minėtų narkotikų nevartojo. Ji parodė, kad iš jos paimtus narkotikus ji gavo iš S. L., G. atvažiuodavo tik pinigų, tačiau jam nesakė, už ką pinigai. L. G. teisme iš esmės patvirtino savo parodymus. Apelianto teigimu, jos parodymai dėl G. L. nenuoseklūs, bendro pobūdžio, iš jų negalima daryti išvados, kad G. L. jai perdavė būtent narkotikus, taip pat kad pinigus paėmė žinodamas, jog pinigai būtent už parduotus narkotikus.

242Apeliantas nurodo, kad A. M. 2009 m. gruodžio 15 d. buvo sulaikytas, 2009 m. gruodžio 16 d. apklaustas įtariamuoju, tačiau jokių parodymų apie J. D. ir apie G. L. nedavė. 2010 m. sausio 4 d. jis, būdamas suimtas, savo ranka surašė prisipažinimą, kuriame nurodė, kad narkotikus jam teikė J. D., o su G. buvo matęsis tik 2-3 kartus, dėl narkotikų platinimo G. L. net nemini, tik nurodo, kad buvo jo sumuštas. Po prisipažinimo 2010 m. sausio 12 d. buvo apklaustas teisme ir davė parodymus apie G. L., kad jo nurodymu kartu su R. A. namo laiptinėje, esančioje ( - ), paėmė amfetaminą ir vieną kartą atidavė jam 350 litų už parduotus narkotikus. 2010 m. sausio 14 d. A. M. paleistas iš suėmimo.

243Analizuodamas A. T., Ž. T. ir J. S. parodymus, apeliantas nurodo, kad jos buvo sulaikytos 2009 m. gruodžio 15 d., iš pradžių kaltomis neprisipažino, jokių parodymų nei apie J. D., nei apie G. L. nedavė, tačiau 2009 m. gruodžio 21 d. A. T., o 2009 m. sausio 23 d. Ž. T. ir J. S. savo ranka surašė prisipažinimus, kuriuose nurodė, kad narkotikus joms teikė J. D., kelis kartus palikdavo ir G.. Atitinkamai jos buvo iš suėmimo paleistos 2009 m. gruodžio 21 d., 2009 m. gruodžio 23 d., o J. S. – 2010 m. liepos 9 d., nes vėliau pradėjo teikti ikiteisminio tyrimo pareigūnams palankius parodymus apie G. L.. Apeliantas taip pat pažymi, kad J. S. ir A. T. nurodė, kad surastus narkotikus gavo iš J. D., o ne iš G. L..

244Apeliantas, remdamasis M. S. parodymais, nurodo, kad ji tik iš J. D. žinojo, kad narkotikų platinimas yra jo ir G. L. veikla. Apeliantas nurodo, kad G. Č. parodė, jog mokėjo pinigus už narkotikus, A. B. parodė, jog du kartus perdavė pinigus, tačiau už ką – nepamena. S. L., J. J., A. F. ir A. B. pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad G. L. yra susijęs su prekyba narkotikais. Teisme jie parodė, kodėl atsisako duotų parodymų, logiškai pateisino parodymų pakeitimą ir nurodė, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnų buvo verčiami duoti parodymus prieš G. L., už tai buvo siūlyta laisvė.

245Apelianto teigimu, iš parodymų analizės matyti, kad beveik visi asmenys ikiteisminio tyrimo metu nedavė parodymų prieš G. L., tik vėliau, neaiškiomis aplinkybėmis, jų parodymuose atsiranda G. kaip narkotikų platintojas, pinigų už narkotikų platinimą rinkėjas bei fizinio smurto panaudojimo specialistas. S. L., J. J., A. F., taip pat E. B. ir liudytojai M. B. bei S. R. teisme patvirtino, kad jų parodymams apie G. L. įtaką darė policijos pareigūnai ir prokurorai.

246Analizuodamas D. J., D. K. ir N. E. parodymus, apeliantas nurodo, kad šie asmenys ikiteisminio tyrimo metu buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu. Apelianto manymu, nurodytų liudytojų parodymai yra paneigti ne tik kaltinamųjų, apie kuriuos jie duoda parodymus, pavyzdžiui G. L., A. D., R. B. ir kt. parodymais, bet ir su byla nesusijusių liudytojų – M. B., L. B., S. R., K. L., S. M., A. L. – parodymais.

247Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. J., D. K. ir N. E. nuo baudžiamosios atsakomybės buvo atleisti ne teismo, bet prokuroro sprendimu pagal BPK 212 straipsnio 7 punktą, BPK 214 straipsnio 2 dalį. Šių asmenų kaltės, o vėliau ir atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas buvo perduotas ne teismui, o prokurorui, kuris taip pat vadovauja ikiteisminiam tyrimui, surašo kaltinamąjį aktą ir priima sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, kas akivaizdžiai prieštarauja konstituciniam valdžių padalijimo principui. Nors bylą nagrinėjantis teismas nebesprendžia minėtų asmenų kaltės ir baudžiamosios atsakomybės klausimų, jis yra saistomas jų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kurie iš anksto teisme nagrinėjamoje byloje yra pripažįstami įrodymais, nors sprendžiant atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimą net nebuvo tiriami teisme. Apeliantas pažymi, kad nors baudžiamojo proceso įstatymas ir įpareigoja teismą įrodymus patikrinti įstatyme įtvirtintais proceso veiksmais (BPK 20 straipsnis), būtina atsižvelgti į tai, kad juos tinkamai ištirti užkerta kelią teisinio reguliavimo antikonstitucingumas, kuris iš anksto nulemia atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų teisme duodamų parodymų ydingumą. Dėl galiojančio teisinio reguliavimo tiriant įrodymus teisme šie asmenys suinteresuoti duoti ne teisingus parodymus, tačiau palaikyti ikiteisminio tyrimo metu duotus sau naudingus parodymus, kadangi būtent valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, o ne nešališkas teismas, gali panaikinti anksčiau pritaikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 217 straipsnio 6 dalis). Tokiu būdu iš anksto yra pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

248Apelianto teigimu, neigiamai, kaip niekiniai įrodymai, vertintini Lietuvos kriminalinės policijos biuro Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnų atliekant ikiteisminio tyrimo veiksmus surašyti visi byloje esantys protokolai dėl telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės. G. L. dar ikiteisminio tyrimo metu buvo pateikti perklausyti garso įrašai ir jis davė paaiškinimus dėl juose užfiksuotų pokalbių, jog jie niekaip nesiejami su susivienijimo organizavimu, dalyvavimu jame, ginklais bei narkotikų platinimu. BPK 154 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad dėl pokalbių, perduodamų elektroninių ryšių tinklais, ar kitos elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio kontrolės fakto ikiteisminio tyrimo pareigūno surašytame protokole išdėstomas tik tyrimui reikšmingas duomenų bei garso įrašų turinys, tačiau minėti pareigūnai nei tik išdėstė užfiksuotų asmenų telefoninių pokalbių turinį, tačiau, viršydami kompetenciją, pateikė savo išvadas ir pamąstymus, kad užfiksuoti telefoniniai pokalbiai susiję su prekyba narkotikais, susivienijimo organizavimu, susivienijimo susitikimų organizavimu ir kt. Apelianto manymu, pareigūnai dar neišnagrinėjus bylos teisme faktiškai priskyrė sau teismo funkcijas, įvertino minėtų užfiksuotų pokalbių bei SMS žinučių turinį. Pareigūnai bei tyrimui vadovavęs prokuroras, perduodamas bylą į teismą ir kaltindamas asmenį konkrečiomis nusikalstamomis veikomis, privalo pateikti visus savo turimus įrodymus. Būtent juos ištyręs ir įvertinęs teismas padaro atitinkamas išvadas, tačiau šiuo atveju pareigūnai pateikė apibendrintą išvadą, kuri faktiškai ir tapo G. L. inkriminuotų kaltinimų pagrindu bei vienu iš jo kaltės įrodymų. Apelianto teigimu, minėti įrodymai prieštarauja BPK 20 straipsnio reikalavimams ir negali būti pripažinti tinkamais.

249Apeliantas, nesutikdamas su G. L. paskirta bausme ir remdamasis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007), taip pat EŽTT praktika (2009 m. sausio 13 d. sprendimas byloje Sorvisto v. Finland, Nr. 19348/04), nurodo, kad nagrinėjamu atveju pernelyg ilgas procesas leidžia visiems kaltinamiesiems taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti švelnesnę bausmę nei straipsnio sankcijoje. Apeliantas pažymi, kad EŽTT praktikoje yra nustatyti šie kriterijai, kuriais remiantis vertinamas baudžiamojo proceso trukmės pagrįstumas: bylos sudėtingumas (faktų, kuriuos reikia nustatyti, pobūdis, padarytų nusikalstamų veikų, kaltinamų asmenų skaičius, įrodymų kiekis ir jų rinkimo sudėtingumas, teisiniai bylos aspektai ir kt.), baudžiamajame procese persekiojimo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant procesą, proceso reikšmė pareiškėjui (taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir taikymo laikas ir kt.) (EŽTT 2011 m. sausio 18 d. sprendimas byloje Kravtas prieš Lietuvą, Nr. 12717/06, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-7/2010, 2K-503/2010). G. L. šiame ikiteisminiame tyrime, kuris pradėtas dar anksčiau, buvo sulaikytas 2009 m. gruodžio 15 d. BPK 140 straipsnio tvarka, jam įteiktas pranešimas apie įtarimą ir jis apklaustas įtariamuoju. Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kuris buvo nuolat tęsiamas iki 2014 m., t. y. jis suėmime buvo laikomas ilgiau nei penkerius metus. Kaltinamasis aktas šioje byloje surašytas 2010 m. gruodžio 3 d., taigi ikiteisminis tyrimas G. L. būnant suėmime tęsėsi beveik metus. Vilniaus apygardos teisme byla pradėta nagrinėti iš esmės ir buvo nagrinėjama iki šiol, t. y. ketverius metus ir beveik keturis mėnesius. Pasikeitus teismo kolegijai, byla buvo pradėta nagrinėti iš naujo. Taigi teisminis nagrinėjimas truko nuo 2011 m. pradžios iki šiol. Apelianto teigimu, šios aplinkybės sudaro pagrindą konstatuoti tam tikrus proceso organizavimo trūkumus, kurie, atsižvelgiant į tai, kad G. L. dėl tokio ilgo bylos nagrinėjimo nebuvo kaltas, leidžia konstatuoti, kad procesas pirmosios instancijos teisme truko per ilgai.

250Apeliantas taip pat pažymi, kad vien bendra proceso trukmė, kuri yra beveik šešeri metai, laikytina ilga ir galėtų būti pateisinama tik išimtiniais atvejais, tačiau tokių aplinkybių byloje nėra nustatyta. Ilga proceso trukmė lėmė tai, kad nuteistasis ilgą laiką buvo netikrumo dėl savo baudžiamosios bylos baigties būsenoje, o tai yra nepateisinama. Be to, iš pradžių G. L. penkerius metus buvo taikoma griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas (būnant suėmime ypač pablogėjo jo sveikata, duomenys yra byloje), nors po to ji buvo pakeista, jis vis tiek laikomas suėmime, kuris buvo paskirtas kitoje, apelianto manymu, dirbtinai iš šios bylos atskirtoje baudžiamojoje byloje. Apelianto teigimu, dėl minėtų kardomųjų priemonių G. L. patyrė nepatogumų, nes visą laiką buvo kalinamas pačiomis griežčiausiomis kalėjimo režimo sąlygomis, ilgą laiką buvo suvaržyta jo teisė laisvai judėti.

251Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų bei nuteistojo G. L. gynėjo apeliacinius skundus atmesti. Išteisintieji ir jų gynėjai bei nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuroro apeliacinį skundą atmesti, o nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus tenkinti.

252Nuteistųjų J. D., A. D., M. D., J. J. ir prokuroro apeliaciniai skundai tenkinamas iš dalies. Nuteistųjų A. F., J. J. bei nuteistojo G. L. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai atmetami. Dėl nuteistųjų G. L., J. D. ir A. D. bei nuteistojo G. L. gynėjo apeliacinių skundų argumentų dėl G. L., J. D. ir A. D. nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir dėl nuteistojo A. F. apeliacinio skundo argumentų dėl jo nuteisimo pagal BK 249 straipsnio 1 dalį

253Skundžiamu nuosprendžiu G. L., J. D. ir A. D. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavo ir vadovavo nusikalstamam susivienijimui, o A. F. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje.

254Nuteistieji savo kaltės dėl organizavimo ir vadovavimo nusikalstamam susivienijimui, o A. F. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje, nepripažįsta, teigia, kad nusikalstamam susivienijimui nepriklausė, anot nuteistųjų, byloje nepakanka jų kaltę patvirtinančių įrodymų, taip pat byloje neįrodyta, kad nuteistieji G. L., J. D., A. D. būtų subūrę ir vadovavę nusikalstamam susivienijimui, skirstę užduotis kitiems inkriminuoto nusikalstamo susivienijimo nariams. Nuteistųjų bei nuteistojo G. L. gynėjo apeliaciniuose skunduose ginčijant pirmosios instancijos teismo padarytas išvadas dėl nusikalstamo susivienijimo, nesutinkama su apygardos teismo įrodymų vertinimu, teigiama, jog įrodymai, kuriais pagrįsdamas nuteistųjų kaltę rėmėsi pirmosios instancijos teismas, yra nepatikimi, ikiteisminio tyrimo metu atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės ir kaip liudytojais apklaustų asmenų parodymai yra grįsti prielaidomis ir spėjimais, o kiti bylos įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Tačiau su tokiais apeliacinių skundų argumentais negalima sutikti. Atkreiptinas dėmesys, kad nuteistiesiems nepalankių įrodymų nepatikimumas ginčijamas iš esmės nurodant tai, kad šių įrodymų nepatvirtina nagrinėjamoje byloje kaltę dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų neigiantys asmenys. Tai, kad apeliaciniuose skunduose nepagrįstai bandoma sumenktinti byloje surinktų įrodymų patikimumą ir teisėtumą, patvirtina ir G. L. apeliacinio skundo deklaratyvūs teiginiai, jog iš nuosprendžio šalintinos aplinkybės, kad jis priklausė šaunamaisiais ginklais ginkluotam nusikalstamam susivienijimui, ir, kad jis nepagrįstai nuteistas už R. B. paliktus 100 g heroino, nes šios kaltinimo dalys skundžiamu nuosprendžiu yra pašalintos. Taip pat atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, jog bylos duomenimis nustatyta, kad metamfetaminas buvo gaminamas D. K. išnuomotame garaže, esančiame ( - ). Taigi apelianto skundo argumentai, kad byloje nenustatyta amfetamino gaminimo vieta, neatitinka objektyvių bylos duomenų ir dar kartą patvirtina nuteistojo apeliacinio skundo argumentų deklaratyvų pobūdį.

255Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu (BPK 20 straipsnio 5 dalis). Taigi, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

256Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, taip pat papildomo įrodymų tyrimo metu apeliacinės instancijos teisme gautus duomenis teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes dėl nuteistiesiems inkriminuotų atitinkamai BK 249 straipsnio 1 ir 3 dalyse numatytų nusikalstamų veikų, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, nuteistieji pagrįstai pripažinti kaltais dėl šių nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismo išvados paremtos išsamiu įrodymų vertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti. Nors teisėjų kolegija sutinka ne su visais skundžiamo nuosprendžio motyvais, tačiau šioje dalyje skundžiamas nuosprendis iš esmės surašytas nepažeidžiant BPK 305 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Taip pat nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Nagrinėjamos bylos duomenys nesudaro pagrindo manyti, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas, tokių duomenų nenurodė ir apeliantai. Tai, kad teismas netenkino kai kurių prašymų ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistieji ir jų gynėjai, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstus ir neteisėtus sprendimus. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad bylą išnagrinėjo šališkas teismas. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). Iš bylos matyti, kad proceso metu nebuvo ribojama teisė į gynybą, byla buvo nagrinėjama laikantis rungimosi principo – nuteistieji ir jų gynėjai teikė įvairius dokumentus, kuriuos teismas prijungė prie bylos medžiagos, taip pat reiškė prašymus dėl įrodymų tyrimo papildymo, dalis kurių buvo patenkinta, o kita dalis – motyvuotai atmesta. Pažymėtina ir tai, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese nėra beribis, įrodinėjimo veiksmai atliekami tiek, kiek jais gali būti nustatytos svarbios bylai aplinkybės, tačiau bylą nagrinėjantis teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų dėl įrodymų tyrimo papildymo, ypač jei naujų duomenų tyrimas neturės reikšmės nustatant bylai svarbias aplinkybes. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į nuteistojo G. L. prašymą apklausti A. P., kuris, G. L. nuomone, galėjo patvirtinti arba paneigti N. E. parodymus. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino tokio nuteistojo prašymo, kadangi, kaip ir nurodyta prašyme, A. P. parodymai yra susijęs su kita baudžiamąja byla (t. 91, b. l. 116, 122).

257BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje. To paties straipsnio 3 dalyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas organizavo nusikalstamą susivienijimą ar jam vadovavo. Pagal BK 25 straipsnio 4 dalį nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai bendrai nusikalstamai veiklai – vienam ar keliems sunkiems ar labai sunkiems nusikaltimams daryti – susivienija trys ar daugiau asmenų, kuriuos sieja nuolatiniai tarpusavio ryšiai bei vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Pagal teismų praktiką nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Taigi, nusikalstamam susivienijimui būdingas aukštas organizuotumo lygis. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis. Taigi, šiai bendrininkavimo formai būdingas grupės asmenų ryšys, jų veiklos apjungimas, sutelktos pastangos, kurių dėka, pasiskirsčius vaidmenis ar užduotis, įgyvendinamas nusikalstamas ketinimas, t. y. įvykdomas sunkus ar labai sunkus nusikaltimas.

258Aptariama nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstamam susivienijimui inkriminuoti pakanka vien tikslo daryti sunkius ar labai sunkius nusikaltimus, o tokio susivienijimo narių padarytos konkrečios nusikalstamos veikos, kurios gali būti įvairaus sunkumo, kvalifikuojamos savarankiškai. Kiekvieno bendrininko veikla susijusi priežastiniu ryšiu su pavojingais padariniais, kurie yra bendro jungtinio dalyvavimo rezultatas. Nusikalstamo susivienijimo dalyviai, nesvarbu, koks jų vaidmuo ar kokios jiems priskirtos užduotys darant nusikalstamą veiką, atsako pagal BK 249 straipsnį už dalyvavimą tokio susivienijimo veikloje. Baudžiamoji atsakomybė kyla, kai nustatoma tiesioginė tyčia, t. y. kai asmuo suvokia tampantis tokios grupės, sukurtos (ar kuriamos) turint tikslą daryti sunkų ar labai sunkų nusikaltimą (arba nusikaltimus), nariu ir nori taip veikti (paprastai nusikalstamo susivienijimo dalyviai dalyvauja padarant vieną ar daugiau sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, numatytų ir atitinkamai kituose BK specialiosios dalies straipsniuose). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog nuolatinių ryšių požymis nereiškia, kad visi nusikalstamo susivienijimo nariai turi dalyvauti darant kiekvieną nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008).

259Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas kaip nuolatinis bet kokių funkcijų, užtikrinančių nusikalstamo susivienijimo tikslų pasiekimą, atlikimas. Dalyvavimas gali pasireikšti tiek konkrečių nusikaltimų darymu arba rengimu, tiek ir kitokia veikla grupės naudai, kuri leidžia identifikuoti asmenį kaip nusikalstamo susivienijimo narį (susivienijimo apsauga, jo dalyviams teikiamas prieglobstis, rūpinimasis susivienijimo ginklais, transportu, turtu, lėšomis, informuotumu ir kt.), todėl dalyvavimu nusikalstamo susivienijimo veikloje gali būti kaltinamas ir toks susivienijimo narys, kuris nėra padaręs atskiro nusikaltimo. Nusikalstamo susivienijimo organizavimas (kūrimas) gali pasireikšti veiksmais, kuriais parenkami, verbuojami, telkiami bendrai nusikalstamai veiklai susivienijimo dalyviai, atliekamas vaidmenų susivienijimo dalyviams skirstymas ir pan. Vadovavimas nusikalstamam susivienijimui – susivienijimo dalyvių ryšių koordinavimas, vidaus elgesio taisyklių nustatymas, drausmės palaikymas, nusikalstamos veikos planų rengimas, ginklų, sprogstamųjų medžiagų, transporto, ryšio ar kitokių techninių priemonių įgijimo, saugojimo, priežiūros, skirstymo valdymas ir pan. Vadovavimu pripažįstami ir kitokie veiksmai, kuriais palaikomas nusikalstamo susivienijimo gyvybingumas, konkrečių nusikaltimų rengimas, jų darymo kontrolė, individualių užduočių susivienijimo nariams skyrimas, ginčų sprendimas, disponavimas ginklais, lėšomis ir kitokiomis nusikalstamo susivienijimo turimomis priemonėmis.

260Nusikalstamą susivienijimą, kaip aukščiausio organizuotumo lygio bendrininkavimo formą, apibūdina ne tik minėti BK 25 straipsnio 4 dalyje nurodyti formalūs nusikalstamo susivienijimo požymiai, bet ir praktikoje pripažįstami neformalūs požymiai – būdinga hierarchinė struktūra, vadovavimas, veiklos planavimas, stabilumas, pastovumas, tvirti, glaudūs ir ilgalaikiai tarpusavio ryšiai, pelno siekis, drausmės ir subordinacijos palaikymas bauginimu ar kitokiais būdais, periodiškas susirinkimų rengimas, ryšio ir kitų techninių priemonių naudojimas nusikalstamai veikai, nusikalstamos veikos specializacija, gerai organizuotų nusikaltimų planavimas ir vykdymas, detalus pasiskirstymas vaidmenimis ir užduotimis, sumanymų ir pavedimų vykdymo kontrolė, konspiracinis bendravimas, disponavimas bendromis lėšomis ir jų panaudojimas rengiant nusikaltimus, sumokant už advokatų, ginančių susivienijimo narius baudžiamosiose bylose, paslaugas, suteikiant materialinę pagalbą suimtiems ir laisvės atėmimo bausmę atliekantiems susivienijimo nariams, išlaikant patalpas susirinkimams rengti ir pan.

261Nors visi nuteistieji tvirtino, kad jokiam nusikalstamam susivienijimui nepriklausė, juos siejo draugiški tarpusavio santykiai, o apie ,,L.” nusikalstamą susivienijimą sužinojo tik būdami suimti, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė tokius nuteistųjų parodymus, kadangi juos paneigė kiti byloje surikti įrodymai, t. y. nuo baudžiamosios atsakomybės atleistų N. E., D. K., D. S. (J.), J. Z., kitų nuteistųjų A. K., S. K., L. G., A. M., A. T., R. B., A. B., R. A., išteisintųjų Ž. T., M. R. (S.) parodymai, taip pat rašytiniai bylos duomenys – elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų ir slaptų tyrimo veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys.

262Apeliaciniuose skunduose bandoma sumenkinti nuteistiesiems nepalankių N. E., D. K., D. S. (J.), J. Z. ir kt. parodymų patikimumą nurodant, kad minėti asmenys juos apkalba, be to, parodymus davė siekdami išvengti baudžiamosios atsakomybės arba jų parodymai galimai išgauti neteisėtais būdais. G. L. nurodė, kad D. J. ir J. Z. priklausomi nuo narkotikų, gydyti psichiatrijos klinikose. Teisėjų kolegija neturi objektyvaus pagrindo abejoti N. E., D. K., D. S. (J.), J. Z. parodymų teisingumu. Byloje nenustatyta, kad šie asmenys būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius ar jų parodymų teisingumą būtų įtakojusios apelianto nurodytos aplinkybės (vartojo narkotikus, gydėsi psichiatrijos klinikose). Apeliacinių skundų teiginiai apie galimą nurodytų asmenų priešiškumą nuteistųjų atžvilgiu vertinami kaip niekuo nepagrįstos prielaidos, tuo labiau, kad šių asmenų parodymai vienas kitą papildo, be to, atitinka kitus byloje surinktus įrodymus. Taip pat nesudaro pagrindo abejoti D. S. (J.) parodymų patikimumu pastarojo nurodytos jam žinomos aplinkybės dėl nusikalstamam susivienijimui priklausančių asmenų. Pastarasis pateikė savo vertinimą apie tai, kurie asmenys, jo nuomone, priklausė nusikalstamam susivienijimui, tačiau D. S. (J.) subjektyvi nuomonė gali skirtis nuo teismo ar prokuroro teisinio byloje nustatytų aplinkybių vertinimo.

263Pažymėtina, jog J. Z., A. K., D. K., N. E., D. J., kaip ir kiti šioje byloje apklausti asmenys, teisiamojo posėdžio metu parodymus davė praėjus ilgam laiko tarpui tiek nuo nusikalstamos veikos padarymo, tiek nuo parodymų davimo ikiteisminio tyrimo metu, todėl natūralu, kad teisme duoti parodymai negali būti visiškai identiški parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Nuteistojo G. L. apeliaciniame skunde sureikšminami nežymūs neatitikimai A. B. parodymuose dėl jo sumušimo laiko, A. K. parodymuose dėl jam narkotikus tiekusių asmenų skaičiaus, siekiant paneigti jų įrodomąją vertę, tačiau būtent tokie nesutapimai patvirtina jų tikrumą ir savarankiškumą, nes neįmanoma tiksliai atkartoti informacijos tiek dėl praėjusio laiko tarpo, tiek dėl pačios nusikalstamos veikos specifikos neįmanoma tiksliai atsiminti visų su narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu susijusių įvykių, juose dalyvavusių asmenų, medžiagų pavadinimų ir jų kiekių. Todėl nuteistųjų parodymuose esančių nežymių neatitikimų dirbtinis sureikšminimas, neduoda pagrindo teigti, kad J. Z., A. K., D. K., N. E. parodymai prieštaringi ir todėl yra nepatikimi.

264Nuteistasis G. L., apeliuodamas į D. J., N. E., J. Z., A. K., D. K. parodymų nepatikimumą, teigia, jog pastarieji pirmų apklausų metu G. L. veiksmų neindividualizavo, ir tik vėliau apibūdino G. L. vaidmenį nurodydami, kad narkotikus jie gaudavo iš G. L.. Pažymėtina, jog tiek pirmos apklausos metu, tiek ir kitų apklausų metu, nurodyti asmenys iš esmės nurodė tas pačias su G. L. nusikalstama veika susijusias aplinkybes. Tai, kad vėlesnių apklausų metu užduodant papildomus klausimus, susijusius su vykstančiu tyrimu, detaliau parodė apie jiems žinomas aplinkybes, nėra pagrindas teigti, kad pastarųjų parodymai yra nepatikimi. Pažymėtina ir tai, kad aplinkybė, jog J. Z. buvo pažadėta apsauga, nėra pagrindas teigti, kad jo parodymai nepatikimi.

265D. J., N. E. bei D. K. parodymų patikimumo nepaneigia ir nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentai, jog apygardos teismas nepagrįstai atsisakė tenkinti apelianto prašymą iškviesti ir apklausti kaip liudytojus G. L. artimus giminaičius, galinčius patvirtinti, kad kai kurių D. J., N. E. bei D. K. nurodytų nusikaltimų metu jis (G. L.) buvo išvykęs į Latvijos Republiką. Lietuvos apeliaciniame teisme atlikus įrodymų tyrimą buvo apklausti G. L. artimos giminaitės L. Z. (teta), K. Z. (pusseserė), kurios patvirtino, kad G. L. birželio mėnesį dvi savaites svečiavosi Latvijoje, Daugpilio mieste. Pažymėtina, jog nuteistajam G. L. nėra inkriminuoti jokie nusikalstami veiksmai, kuriuos jis atliko 2009 m. birželio mėnesį. Pažymėtina ir tai, kad G. L. ir kitų nuteistųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo buvo grindžiama ta parodymų dalimi, kurią patvirtino kiti bylos duomenys. Taigi nuteistojo giminaičių tvirtinimas, kad birželio mėnesį jis buvo Latvijoje nepateikiant jokių tokius parodymus patvirtinančių duomenų, taip pat įvertinus tai, kad nuteistojo nusikalstama veika apėmė laikotarpį nuo 2007 m. pabaigos iki 2009 m. gruodžio 15 d., nesudaro pagrindo atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymus vertinti kaip nepatikimus.

266Atmetami kaip nepagrįsti ir nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentai, kad kitoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-49-468/2014 konstatuota, kad G. L. nebuvo ,,L.“ nusikalstamo susisivienijimo narys, todėl šioje byloje apeliantas taip pat negali būti pripažintas to paties nusikalstamo susivienijimo organizatoriumi ir vadovu.

267Pažymėtina, jog skunde minimoje baudžiamojoje byloje G. L. nebuvo kaltinamas dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje. Taigi, aptariamoje byloje negalėjo būti sprendžiamas klausimas dėl G. L. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnyje. Baudžiamosios bylos Nr. 1-49-468/2014 nuosprendžio motyvai, kuriuose nurodyta, kad G. L. nebuvo nusikalstamo susivienijimo narys, nėra kaltės nebuvimo dalyvavus nusikalstamo susivienijimo veikloje konstatavimas ir šioje byloje neturi jokios reikšmės sprendžiant dėl G. L. kaltės pagal BK 249 straipsnio 3 dalį.

268Atskirai aptartinas asmenų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymų vertinimas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008); kad vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-276-976/2015). Galima iš dalies sutikti su apeliantų teiginiais, jog N. E., D. K., D. S. (J.), J. Z. yra suinteresuoti duodami parodymus, kadangi buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį dėl to, kad padėjo atskleisti nusikalstamo susivienijimo narių padarytas nusikalstamas veikas. Tačiau vien tai, kad minėti asmenys neneigė padarę nusikaltimus ir davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir nuteistųjų dalyvavimą darant nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, jog duodami parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas tuo pačiu būtų suinteresuoti apkalbėti nuteistuosius. Pažymėtina, kad patys nuteistieji taip pat suinteresuoti bylos baigtimi, tik šiuo atveju jų suinteresuotumas yra priešingas N. E., D. K., D. S. (J.), J. Z. interesui atskleisti jiems žinomas nusikalstamų veikų aplinkybes. Vis dėlto vien tai, kad asmuo baudžiamajame procese turi atitinkamą interesą, nesudaro pagrindo besąlygiškai tikėti asmens parodymais ar juos atmesti. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas vadovavosi atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais, o nuteistųjų parodymus atmetė, nes N. E., D. K., D. S. (J.), J. Z. parodymai, priešingai nei nuteistųjų parodymai, atitiko ir kitus byloje surinktus įrodymus.

269Nuteistojo G. L. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog prokuroro sprendimas atleisti D. J., D. K. ir N. E. nuo baudžiamosios atsakomybės, prieštarauja konstituciniam valdžių padalijimo principui. Pažymėtina, kad pagal BPK 214 straipsnio 2 dalį ikiteisminis tyrimas, kai įtariamasis padeda atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnis), nutraukiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu, kuris patvirtina prokuroro nutarimą dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo. BPK nėra numatyta galimybė, kad toks prokuroro nutarimas atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminį tyrimą nutraukti galėtų kaip nors įgyti teisinę galią be ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimo patvirtinti šį prokuroro nutarimą. Dėl to asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 391 pagrindui, ir ikiteisminis tyrimas jam nutrauktas pagal BPK 212 straipsnio 7 punktą tik tada, kai prokuroro nutarimas dėl asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir ikiteisminio tyrimo nutraukimo yra patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu. Iš bylos duomenų matyti, jog tiek N. E., tiek D. K. bei D. S. (J.) ikiteisminis tyrimas nutrauktas atitinkamai Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo bei Vilniaus rajono apylinkės teismo 2010 m. rugsėjo 17 d. bei 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartimis (t. 24, 171-186; t. 25, b. l. 22-37; t. 45, b. l. 184-185). Svarbu ir tai, kad ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarimą, kuriuo nutariama asmenį atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, esant BK 391 straipsnyje numatytam pagrindui, ir ikiteisminį tyrimą jam nutraukti remiantis BPK 212 straipsnio 7 punktu, nėra formalus, nes ikiteisminio tyrimo teisėjas sprendimą patvirtinti prokuroro nutarimą priima tik susipažinęs su bylos medžiaga, nustatęs, kad yra visos sąlygos taikyti BK 391 straipsnį, o ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimas patvirtinti prokuroro nutarimą gali būti skundžiamas BPK X dalies nustatyta tvarka aukštesniam teismui, kuris gali ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimą panaikinti. Taigi gynėjo skundo argumentai, kad baudžiamosios atsakomybės klausimas buvo perduotas ne teismui, o prokurorui, neatitinka bylos duomenų ir yra deklaratyvus. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad pagal susiformavusią teismų praktiką asmenys, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, nes aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nusikalstamas veikas, gali būti apklausiami kaip liudytojai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-545/2006, 2K-7-304-976/2016). Galimybės apklausti šiuos asmenis kaip liudytojus neužkerta BPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkto nuostata, kad kaip liudytojas negali būti apklausiamas asmuo, kuris gali duoti parodymus apie savo paties galbūt padarytą nusikalstamą veiką, nes toks asmuo kaip liudytojas apklausiamas tik apie tokias nusikalstamas veikas, dėl kurių jis atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, o tai reiškia, kad jo baudžiamosios atsakomybės klausimas už šias nusikalstamas veikas yra galutinai išspręstas ir toks asmuo nėra verčiamas duoti parodymus prieš save šiurkščiai pažeidžiant jo teisę į gynybą. BPK nenumato atskirų reikalavimų apklausiant asmenį kaip liudytoją, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, tačiau pats faktas, kad asmuo buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nes aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo narių nusikalstamas veikas, reikalauja, kad tokio liudytojo apklausai ir jo parodymų vertinimui būtų skiriamas didesnis dėmesys. Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad N. E., D. K. ir D. S. (J.) dalyvavo padarant nusikalstamas veikas, todėl žinojo turinčias reikšmės bylai išspręsti aplinkybes ir prokuroro nutarimais, kurie patvirtinti anksčiau minėtomis ikiteisminio tyrimo teisėjų nutartimis, nuo baudžiamosios atsakomybės už šias nusikalstamas veikas atleisti pagal BK 391 straipsnį, o ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BPK 212 straipsnio 7 punktą. N. E., D. K. ir D. S. (J.) kaip liudytojai buvo apklaustas tik apie nusikalstamas veikas, dėl kurių jie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Apklausų vykusių pirmosios instancijos teisme proceso dalyviai, tarp kurių patys nuteistieji ir jų gynėjai, galėjo užduoti ir uždavė minėtiems liudytojams klausimus, ginčijo jų parodymus ir taip tikrino jų patikimumą. Dėl to pirmosios instancijos teismas pripažindami liudytojų N. E., D. K. ir D. S. (J.) parodymus įrodymais baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų nepažeidė. Pažymėtina ir tai, kad asmenų, gavusių tam tikrų privilegijų dėl bendradarbiavimo su teisėsaugos institucijomis, parodymų pripažinimas įrodymais atitinka Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudenciją (pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 2017 m. sausio 17 d. sprendimas byloje Habran ir Dalem prieš Belgiją, peticijų Nr. 43000/11 ir 49380/11). Nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde taip pat nepagrįstai teigiama, jog dėl galiojančio teisinio reguliavimo tiriant įrodymus teisme nuo baudžiamosios atsakomybės atleistai asmenys suinteresuoti duoti ne teisingus parodymus, o palaikyti ikiteisminio tyrimo metu duotus sau naudingus parodymus, kadangi būtent valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras, o ne nešališkas teismas gali panaikinti taikytą atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės (BPK 217 straipsnio 6 dalis). Teisėjų kolegija atkreipia apelianto dėmesį, kad BPK 217 straipsnio 6 dalyje numatyta galimybė prokurorui atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą tik tada, kai asmuo, kuris padėjo atskleisti organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnis) ir kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas BPK 212 straipsnio 7 punkto pagrindu, tolesnio proceso metu vengia duoti parodymus, t. y. atsisako duoti parodymus, tvirtina, kad neprisimena aplinkybių, apie kurias davė parodymus prieš tai, kai jam buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, ir pan. BPK nėra numatyta galimybė, kad prokuroras galėtų atnaujinti nutrauktą ikiteisminį tyrimą dėl to, kad tolesnio proceso metu toks asmuo pakeitė ikiteisminio tyrimo metu prieš nutraukiant jam ikiteisminį tyrimą duotus parodymus. Svarbu ir tai, kad pagal BPK 217 straipsnio 3 dalį prokuroro nutarimas, kuriuo atnaujinamas ikiteisminis tyrimas asmeniui, kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį ir kuriam ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas vadovaujantis BPK 212 straipsnio 7 punktu, tačiau tolesnio proceso metu vengė duoti parodymus, turi būti patvirtintas ikiteisminio tyrimo teisėjo, t. y. ikiteisminio tyrimo atnaujinimas nėra vien tik prokuroro sprendimas. Vadinasi, priešingai nei teigia apeliantas, BPK 217 straipsnio 6 dalyje įtvirtintas teisinis reguliavimas nevaržo asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės esant BK 391 straipsnyje numatytam pagrindui ir kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas pagal BPK 212 straipsnio 7 punktą, teisės nagrinėjant bylą teisme duoti teisingus parodymus, nepažeidžia nekaltumo prezumpcijos principo.

270Be to, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas apkaltinamojo nuosprendžio negrindė išimtinai atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais, galutines išvadas teismas padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, t. y. kitų nuteistųjų, išteisintųjų parodymus, kratos protokoluose užfiksuotus duomenis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės metu užfiksuotus duomenis ir kitus procesinių veiksmų rezultatus.

271Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. L., A. D., J. D. veikė aukščiausiame organizuotumo lygyje, t. y. kaip nusikalstamas susivienijimas. Byloje nustatyti ne tik formalieji nusikalstamo susivienijimo požymius (trys ir daugiau asmenų, susitarimas vienam ar keliems sunkiems ir labai sunkiems nusikaltimams daryti, pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas), bet ir neformalieji požymiai (vidinė hierarchija, vadovavimas, veikų planavimas, pelno siekimas ir paskirstymas, drausmės palaikymas, bendra kasa, padėjimas suimtiems ir nuteistiems bendrininkams, konspiracijos laikymasis ir pan.), iš kurių galima spręsti apie aukščiausią organizuotumo lygį, atitinkantį nusikalstamą susivienijimą.

272Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nusikalstamo susivienijimo pagrindinė veikla buvo neteisėtas disponavimas labai dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų ir sistemingas jų platinimas. Išsamiau dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, jų platinimo, kiekvieno iš nuteistųjų kaltės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, bus pasisakyta kitoje nuosprendžio dalyje.

273Nusikalstamo susivienijimo atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog tokios grupuotės narius sieja vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Taigi, vaidmenimis ir užduotimis nusikalstamo susivienijimo nariai pasiskirsto ne tik darydami konkretų nusikaltimą, bet ir pačioje susivienijimo vidinėje struktūroje. Toks įstatyme minimas nusikalstamo susivienijimo narių ryšys, pagrįstas skirtingais vaidmenimis, užduotimis bei pakankamai griežta hierarchija, pasižymi pastovumu, sutelktumu bei parodo aukštesnį nusikalstamos veiklos organizacinį lygį. Kaip matyti iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių, nuteistieji G. L., A. D., J. D., o taip pat skundžiamu nuosprendžiu bei šiuo nuosprendžiu nuteisti nusikalstamo susivienijimo dalyviai, veikė pagal iš anksto numatytus vaidmenis, kiekvienas atlikdavo konkrečias užduotis bei darbus. Byloje surinkta pakankamai duomenų, kad šie asmenys turėjo konkrečius vaidmenis ir užduotis pačioje jų neteisėtoje grupėje, kitaip tariant, kad buvo aiški organizacine hierarchija ir paklusnumo santykiais grindžiama vidinė struktūra. Užduočių ir vaidmenų pasiskirstymo nusikalstamo susivienijimo veikloje požymio buvimas (nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir vadovai G. L., A. D., J. D. duodavo nusikalstamo susivienijimo nariams nurodymus, vykdydami pastarųjų pavedimus, J. Z. pervežinėjo ir tiekė narkotikus, A. F. vykdė nusikalstamo susivienijimo narių kontrolę ir rinko pinigus, kiti, t. y. žemiausiai grandžiai priklausę asmenys, platino narkotines ir psichotropines medžiagas) nustatytas atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. K., D. J., N. E., J. Z., nuteistųjų S. K., A. F., A. K., L. G., A. M., A. T., Ž. T., A. B., R. B. parodymais apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo mechanizmą. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais nustatyta, jog būtent G. L., J. D. ir A. D. subūrė į nusikalstamą susivienijimą kitus nuteistuosius. Atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės J. Z. parodė, kad į nusikalstamo susievienijimo veiklą įsitraukė G. L. siūlymu ir vykdydamas jo nurodymus pervežinėjo narkotikus. J. Z., A. K., S. K. parodymais nustatyta, kad G. L. teikė narkotines medžiagas pardavimui bei rinko pinigus už parduotus narkotikus. Tuo tarpu nuteistųjų M. R., R. B. parodymais nustatyta, kad juos į nusikalstamo susivienijimo veiklą įtraukė J. D.. Nuteistųjų A. K., S. K., Ž. T., A. T., L. G., A. M., M. R. parodymais taip pat nustatyta, kad narkotines medžiagas jiems tiekė J. D.. Pastarasis taip pat rinko pinigus. Nustatyta ir tai, kad pats A. D. tiesiogiai nedisponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tik duodavo nurodymus kitiems asmenims. G. L., J. D. vadovaujamą vaidmenį patvirtina ir byloje užfiksuoti pokalbiai apie nepaklusnių prekiautojų mušimą, taip pat tai, kad G. L. ieškojo advokato suimtai narkotikus platinusiai L. G., o J. D. sumokėjo už advokato paslaugas sulaikius J. S.. Nusikalstamame susivienijime buvusį vaidmenų pasiskirstymą patvirtina ir L. G., A. T., D. J. parodymai, kad jiems buvo paaiškintos nusikalstamo susivienijimo palikimo sąlygos, neleista imti narkotines medžiagas iš kitų šaltinių. Todėl apeliantų teiginiai, kad byloje nėra duomenų apie nusikalstamo susivienijimo vadovų vaidmenis nusikalstamo susivienijimo veikloje, neatitinka tikrovės.

274Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pastovius ir ilgalaikius nusikalstamo susivienijimo narių ryšius. Akivaizdu, jog 2007 m. pabaigoje, kai J. Z. buvo pasiūlyta pervežinėti narkotines ir psichotropines medžiagas, nusikalstamas susivienijimas jau egzistavo, tačiau nesant kitų duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie tikslią nusikalstamo susivienijimo susibūrimo datą, kaltinime pagrįstai nurodyta, jog nusikalstamas susivienijimas buvo suburtas 2007 m. antroje pusėje. Patys nuteistieji neneigia, kad vienas kitą pažinojo, dažnai susitikdavo, kartu leisdavo laisvalaikį. Nusikalstamo susivienijimo narių sudėtis iš esmės nekito, išskyrus tada, kai atskiri jo nariai būdavo sulaikomi ar nuspręsdavo atsisakyti prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Taigi jame dalyvavę asmenys buvo susieti ilgamečiais, glaudžiais, kasdieniu bendravimu paremtais ryšiais, apimančiais ne tik laiką, skirtą nusikaltimams planuoti, rengti, daryti nusikaltimus ir naudotis jų rezultatu, bet ir leidžiant laisvalaikį. Visos šios aplinkybės rodo, kad nusikalstamo susivienijimo narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai. Byloje taip pat nustatyta, kad tokio pobūdžio ir sudėtingumo nusikaltimai – prekyba narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, galimi tik suvienijus visų bendrininkų pastangas, siekiant maksimalaus nusikalstamos veiklos rezultato. Akivaizdu, kad pasiekti tokį rezultatą, nepalaikant pastovių ryšių, būtų sudėtinga. Taigi, byloje nustatyti visi formalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai.

275Nagrinėjamoje byloje nustatyti ir neformalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai – kasos buvimas bei hierarchiniai santykiai. Tarp bendrininkų buvo palaikoma vidinė drausmė, sukurta paklusnumo, baimės atmosfera, prieš nusikalstamam susivienijimui neįtikusius asmenis buvo naudojamas fizinis smurtas. Nurodytas aplinkybes patvirtino A. K., S. K., D. K., D. J., A. B., R. B., parodę, kad G. L., J. D., A. D. naudojo smurtą narkotikus platinusių asmenų atžvilgiu, taip pat jau minėti byloje esantys nusikalstamo susivienijimo vadovų pokalbiai apie nepaklusnių prekiautojų narkotikais mušimą. Be to, byloje nustatyta ir tai, kad A. B. buvo porą kartų sumuštas už tai, kad atsisakė prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Be to, bylos duomenimis, nuteistųjų J. Z., A. K., S. K., Ž. T., A. T., L. G. parodymais, nustatyta, kad pinigai už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas buvo atiduodami G. L. ir J. D.. Taip pat nustatyta, kad pastarieji surinktus pinigus naudojo paremti į įkalinimo įstaigas pakliuvusius asmenis, apmokėjo advokatams skirtas išlaidas. Akivaizdu, kad tokie nusikalstamo susivienijimo vadovų veiksmai patvirtina bendros kasos nusikalstamame susivienijimą buvimą.

276Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyti ir kiti neformalieji nusikalstamo susivienijimo požymiai, kurie labai aiškiai patvirtina šio nusikalstamo darinio egzistavimą. Nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai, siekdami palengvinti nusikalstamų veikų padarymą ar išvengti planuojamų daryti ar daromų veikų demaskavimo, buvo apsirūpinę ryšio priemonėmis, taip pat rengė susitikimus pirtyje, kuri buvo pasitarimų ir nusikalstamų veiksmų planavimo vieta. Be to, nusikalstamo susivienijimo nariai bendraudami tarpusavyje bijodami, kad nebūtų išsiaiškinta jų nusikalstama veikla, buvo atsargūs, laikėsi konspiracijos, vartojo sutartus narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavadinimus, kitus koduotus išsireiškimus, reiškusius tam tikro veiksmo atlikimą. Kontroliuojant elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją nustatyta, kad nuteistieji nuolatos keitė telefonų numerius, bendraudami tarpusavyje vienas kitą vadino pravardėmis, telefonu iš esmės nekalbėdavo apie nusikalstamas veikas, o vis susitardavo susitikti namuose, parduotuvėse, prie namų ir pan. Akivaizdu, kad klausimus dėl nusikalstamų veikų nuteistieji aptardavo tik susitikę, kadangi tokiu būdu sunkiau ar net neįmanoma užfiksuoti, kas yra tariamasi.

277Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos vertinant bei pripažįstant įrodymais byloje esančius telefoninių pokalbių garso įrašus bei juose esančią informaciją. Nuteistojo gynėjas nepagrįstai nurodo, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokalai neatitinka BPK 154 straipsnio 8 dalyje numatytų reikalavimų, kadangi juose buvo įvertintas užfikuotų pokalbių ir SMS žinučių turinys. Iš byloje esančių protokolų matyti, kad juose pateikti pokalbių stenogramų paaiškinimai, kuriuose atskleista pokalbių esmė patikslinant pokalbiuose minimų asmenų vardus ir pateikiant paaiškinimus dėl pokalbiuose dalyvavusių asmenų vartojamų sąvokų. Teisėjų kolegijos nuomone, tokie protokoluose esantys paaiškinimai negali būti vertinami kaip nuteistųjų kaltės konstatavimas dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas galutines išvadas dėl nuteistųjų kaltės padarė įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, tame tarpe ir protokoluose esančių pokalbių stenogramas, todėl gynėjo skundo argumentas, kad pareigūnų pateiktos išvados tapo vieninteliu G. L. kaltės įrodymu, yra niekuo nepagrįstas ir atmetamas. Dėl šių aplinkybių konstatuojama, kad apygardos teismas šioje dalyje nuosprendį grindė teisėtais būdais gautais įrodymais ir BPK 20 straipsnio 4 dalies nuostatų nepažeidė.

278Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog nurodyti nusikalstamo susivienijimo požymiai ne tik atitinka būtinuosius BK 25 straipsnio 4 dalyje numatytus požymius, bet ir BK 249 straipsnio 3 dalies požymius. Byloje nustatyta, kad G. L., A. D., J. D. duodavo nusikalstamo susivienijimo nariams nurodymus, kontroliavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo veiklą. Toks užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie bendro rezultato – nusikalstamo susivienijimo vykdomos narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo, leidžia daryti išvadą, jog bendrininkai save identifikavo aukščiausio lygio nusikalstamos struktūros – nusikalstamo susivienijimo nariais.

279Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo A. F. apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jo kaltę neginčijamai patvirtinančių įrodymų.

280Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje ištirtus įrodymus, t. y. paties nuteistojo A. F., kitų nuteistųjų J. Z., S. K., J. J., M. R. (S.), L. G., Ž. T. parodymus, kratų, parodymų patikrinimo vietoje, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokoluose užfiksuotus duomenis, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos išvada, kad šių įrodymų visuma patvirtina nuteistojo A. F. kaltę dėl nusikalstsmos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

281Nuteistojo A. F. kaltė visų pirma grindžiama paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kuriuose jis iš dalies prisipažino dėl nusikalstamų veikų padarymo.

282Ikiteisminio tyrimo metu A. F. prisipažino, kas rinko pinigus už parduotus narkotikus. Nurodė, kad pažįsta G. L., J. D., A. D., L. G., Ž. T., R. B., J. Z. ir davė parodymus apie šių asmenų nusikalstamus veiksmus. Nuteistasis parodė, kad G. L. siūlymu nuo 2008 m. sausio – vasario mėnesiais iki tų pačių metų rugpjūčio mėnesio jis apie 50 kartų važiavo paimti pinigus. G. L. surinktus pinigus atvažiuodavo paimti pas jį (A. F.) į namus. Už kiekvieną pinigų perdavimą G. L. sumokėdavo 50 Lt. Nuteistasis taip pat parodė, kad atliktos kratos metu jo bute paimtose užrašų knygutėse jis surašydavo pinigų sumas, gautas iš šių asmenų už parduotus narkotikus (t. 33, b. l. 76-82). Apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją A. F. patvirtino šiuos savo parodymus (t. 33, b. l. 85-90).

283Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu A. F. pakeitė savo parodymus, kuriuos davė ikiteisminio tyrimo metu, ir, siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu jam buvo daromas spaudimas duoti parodymus prieš kitus asmenis, kad jis (A. F.) pinigų už parduotus narkotikus nerinko, o pas jį rastuose užrašuose buvo surašytos jo paties skolos už narkotikus, kuriuos anksčiau vartojo, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir konstatavo, jog A. F. nusikalstamo susivienijimo vadovų nurodymu už parduotus narkotikus rinko pinigus, kuriuos vėliau jiems (vadovams) atiduodavo ir gavo iš šių veiksmų neteisėtas pajamas, t. y. iš šios veiklos nuteistasis turėjo finansinę naudą. Tokią gynybinę poziciją A. F. išdėstė ir savo apeliaciniame skunde.

284Byloje nėra duomenų, kad A. F. buvo daromas spaudimas – nuteistasis apklaustas dalyvaujant gynėjui, taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Nuteistasis savo parašais patvirtino, kad jo parodymai yra teisingi. Be to, nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai iš esmės atitinka kitus byloje ištirtus įrodymus. Iš nuteistieji J. Z., S. K., J. J., M. R., L. G., Ž. T. parodymų apie A. F. dalyvavimą jų bendroje veikloje matyti, kad jie davė parodymus apie tai, kad A. F. kontroliavo narkotikų platintojus, atveždavo naujų klientų, už parduotus narkotikus rinko pinigus, o atsisakius vykdyti narkotikų platintojo vaidmenį, davė nurodymus į savo vietą surasti kitus asmenis, kurie neš pelną. Šiuos nuteistųjų parodymus patvirtina ne tik pas nuteistąjį kratos metu surasti užrašai apie už narkotines medžiagas surinktas pinigų sumas, bet ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti A. F. pokalbiai su G. L. dėl pinigų davimo, A. B. paieškos, narkotinių medžiagų slėptuvių, jų trūkumo, dėl Ž. T. sumušimo bei fizinio smurto naudojimo prieš A. B., pokalbiai su A. B. dėl pinigų atidavimo, narkotinių medžiagų kokybės, taip pat pokalbiai su J. Z. dėl narkotikų papildymo bei pokalbiai su L. G. dėl narkotinių medžiagų perdavimo (t. 4, b. l. 82-91, 92-138). Taigi, apeliacinio skundo argumentai, kad byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių minėtų nuteistųjų bei paties nuteistojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, yra nepagrįsti. Sugretinus A. F. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus su kitais byloje ištirtais įrodymais – kitų nuteistųjų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduotos informacijos turiniu, kratos metu rastais užrašais, matyti, kad jie sudaro įrodymų visetą, kurį pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino pakankamu priimti apkaltinamąjį nuosprendį bei pripažinti A. F. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje. Tai, kad A. F. skundžiamu nuosprendžiu buvo išteisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, šiuo atveju nuteistojo kaltės dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nepaneigia. Atsakomybei pagal šį straipsnį nėra būtina, kad bendrai nusikalstamai veiklai susitelkę asmenys realiai būtų padarę nusikaltimą, kuriam jie susitelkė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai minėtus nuteistojo veiksmus vertino vien tik tuo aspektu, ar jie atitinka BK 25 straipsnio 4 dalyje įtvirtintus nusikalstamo susivienijimo požymius. Nusikalstamas susivienijimas ir šio susivienijimo narių padaryti kiti nusikaltimai sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl tai, kad šiuo atveju nebuvo nustatytas A. F. disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, nepaneigia nusikalstamo susivienijimo narių vaidmenų ar užduočių pasiskirstymo, pagal kurį A. F. buvo atsakingas už pinigų už parduotus narkotikus surinkimą ir pan.

285Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad užfiksuotose telefoniniuose pokalbiuose jie neatpažino savo balso, nėra atlikta ir fonoskopinė ekspertizė. Tačiau šie nuteistojo apeliacinio skundo argumentai yra neteisingi ir nepagrįsti. Vadovaudamasis BPK 286 straipsnio 1 dalimi teismas turi teisę paskirti ekspertizę bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymu arba savo iniciatyva. Pirmosios instancijos teismui nekilo abejonių, kad telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose užfiksuoti būtent tarp nuteistųjų vykę pokalbiai. Pažymėtina, kad prašymo skirti fonoskopinę ekspertizę nepateikė ir nuteistieji bei jų gynėjai, todėl teismas, neskirdamas telefoninių pokalbių įrašų tyrimo, baudžiamojo proceso kodekso reikalavimų nepažeidė. Be to, tiek iš nutarčių dėl techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka sankcionavimo bei pratęsimo, tiek iš telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokolų matyti, jog buvo klausomasi būtent G. L., J. D., A. F. ir kt. telefoninių pokalbių bei susirašinėjimo tekstiniais pranešimais pastarųjų naudojamais abonentiniais numeriais. Pažymėtina ir tai, kad išvada apie telefoninių pokalbių turinį yra padaryta įvertinus visų byloje esančių įrodymų visetą. Todėl subjektyvus pokalbių turinio vertinimas (buvo kalbama apie filmus ir žaidimo įrašymą ar apie taksi paslaugas bei metalo supirkimą) neatitinka bylos duomenų ir yra deklaratyvus.

286Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai A. F. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 249 straipsnio 1 dalyje. Dėl nuteistųjų G. L., J. D., A. D. ir nuteistojo G. L. gynėjo apeliacinių skundų argumentų dėl G. L., J. D. ir A. D. nuteisimo pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį

287Skundžiamu nuosprendžiu G. L., J. D., A. D. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį už tai, kad organizavę nusikalstamą susivienijimą, jam vadovaudami ir dalyvaudami šio susivienijimo veikloje neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą jas platinti,

288Nuteistųjų veika pasireiškė tuo, kad G. L., J. D. nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio 15 d., o A. D. – iki 2009 m. lapkričio 11 d., Lietuvos Respublikoje neteisėtai įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelį ir labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1–(3–chlorofenil)–piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2–CB(4–bromo–2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais; į bendrą nusikalstamo susivienijimo veiklą įtrauktiems bei nedalyvavusiems nusikalstamame susivienijime asmenims perdavė parduoti, kitaip platinti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, jiems vadovavo, detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, o dalį pinigų iš šios veiklos perduoti jiems – G. L., J. D. ir A. D.; nurodydavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines ir psichotropines medžiagas įgyti iš kitų asmenų, kurie nėra šio nusikalstamo susivienijimo nariai, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde ,,L.“, vardu ir pravarde, nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti.

289Savo kaltės dėl jiems inkriminuotos veikos G. L., J. D., A. D. nepripažįsta. G. L. teigimu, A. B. teisminio nagrinėjimo metu aplinkybės, kad narkotikus imdavo iš G. L., nepatvirtino. A. D. nuomone, D. J. ir D. K. parodymų nepatvirtina kiti bylos duomenys, todėl jie yra nepatikimi, o S. L. paneigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad platino narkotines ir psichotropines medžiagas. J. D. tvirtina, kad J. Z., A. K., S. K. parodymai yra abstraktaus pobūdžio, kurių taip pat nepatvirtina kiti bylos duomenys. Nuteistojo G. L. gynėjo teigimu, byloje nėra surinkta jo (G. L.) kaltę patvirtinančių įrodymų. Vertindamas J. Z., A. K., S. K., L. G., A. M., A. T., Ž. T., J. S. bei M. S. parodymus, gynėjas tvirtina, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai jiems darė įtaką, kol jie davė G. L. nepalankius parodymus. Gynėjas taip pat nurodo, jog iš telefoninių pokalbių įrašų negalima spręsti, kad buvo kalbama būtent apie narkotines medžiagas.

290Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, jog G. L., J. D., A. D. pagrįstai pripažinti kaltais dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų. Nuteistųjų kaltė įrodyta atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. K., D. J., N. E., nuteistųjų J. Z., A. K., S. K., L. G., Ž. T., S. L., A. B., J. J., A. F., J. S. parodymais, kratų ir apžiūrų metu surinktais duomenimis, specialistų išvadomis, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, slapto sekimo ir nusikalstamų veikų imitavimo veiksmų atlikimo metu surinktais duomenimis.

291Pakartotinai pažymėtina, kad nėra pagrindo netikėti D. K., D. J., N. E. parodymais vien dėl to, kad šie asmenys buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Byloje duomenų, kad ikiteisminio tyrimo metu apklausiant nuteistuosius buvo panaudotos neprocesinio poveikio priemonės, nėra. Šiame konstekste atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad J. Z., M. K., S. K., L. G., A. M., Ž. T., A. T., J. S., M. R. (S.) nuo pat pirmųjų apklausų savo kaltę dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis prisipažino visiškai ir davė parodymus apie kitų asmenų nusikalstamas veikas. Tai, kad minėti asmenys papildomų apklausų metu nurodė papildomas aplinkybes, tame tarpe ir su G. L. nusikalstamais veiksmais susijusias aplinkybes, nėra pagrindas teigti, jog šie parodymai yra gauti neteisėtu būdu, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnams naudojant smurtą. Be to, nuteistojo gynėjas nepagrįstai akcentuoja atskirus parodymų neatitikimus ar jų nenuoseklumą, išskirdamas atskiras jam palankias aplinkybes, bet neatsižvelgdami į parodymų visumą. Tiek atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų, tiek nuteistųjų J. Z., M. K., S. K., L. G., A. M., Ž. T., A. T., J. S., M. R. (S.) parodymai dėl esminių bylos aplinkybių sutampa ir vienas kitą papildo. Be to, šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad nuteistųjų kaltė dėl jiems inkriminuotų nusikalstamų veiksmų padarymo buvo grindžiama ta parodymų dalimi, kurią patvirtino kiti bylos duomenys. Tai, kad savo kaltės nepripažįstantys nuteistieji su šiais parodymais nesutinka, taip pat tai, kad dalis apeliantams nepalankių parodymų nepasitvirtino, taip pat nėra pagrindas abejoti šių asmenų parodymų patikimumu. Pažymėtina, kad nuteistojo G. L. kaltė nėra grindžiama išimtinai A. B. parodymais, todėl G. L. skunde akcentuoja aplinkybė, kad A. B. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš G. L. narkotinių medžiagų niekada neėmė, pastarojo kaltės dėl aptariamos veikos padarymo nepašalina. Juo labiau, kad teisiamojo posėdžio metu A. B. nepateikė įtikinamų argumentų, kodėl pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jog narkotikus jis imdavo iš G. L. ir J. D., kuriuos jis patvirtino apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu bei parodymų patikrinimo vietoje metu. Pažymėtina ir tai, kad pirmosios instancijos teismas kaltinimus, susijusius su G. L. ( - ) įgytu nedideliu kiekiu kokaino bei G. L. nurodymu D. J. iš R. B. paimtų 100 g heroino, pašalino, todėl G. L. skundo argumentai, susiję su šiomis iš kaltinimo pašalintomis aplinkybėmis plačiau neaptarinėjami.

292Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė, pardavė ar kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų, pagal to paties straipsnio 2 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. BK 260 straipsnyje įtvirtinta nusikaltimo sudėtis yra formali, o joje nurodytos veikos (gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno, siuntė, pardavė ar kitaip platino) turi alternatyvią savarankiškų veikų teisinę reikšmę, todėl šiame straipsnyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai kaltininkas atliko bet kurią iš minėtų alternatyvių veikų, nepriklausomai nuo padarinių atsiradimo (neatsiradimo). Teismų praktikoje tikslas narkotines ar psichotropines medžiagas parduoti ar kitaip platinti reiškia kaltininko norą, ketinimą tas medžiagas atlygintinai ar neatlygintinai perduoti bent vienam asmeniui. Veika padaroma tik tiesiogine tyčia, t. y. darydamas šią nusikalstamą veiką asmuo suvokia pavojingą jos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo pagal BK 260 straipsnį atsako, jei jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės medžiagos, taip pat koks jų kiekis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2012, 2K-458/2013, 2K-43/2014, 2K-43/2014).

293Teisėjų kolegijos nuomone, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. K., D. J. (S.), N. T., kitų nuteistųjų J. Z., A. K., S. K., L. G., Ž. T., A. M., A. T., S. L., A. B., R. B., J. J., A. F., J. S. parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad nusikalstamo susivienijimo nariai nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio 15 d. atskirais laikotarpiais skirtingomis sudėtimis vykdė tęstinę veiką – neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pagal minėtų asmenų parodymus, taip pat specialistų išvadas, kuriose ištirtos kratų ir apžiūros metu paimtos medžiagos, neabejotinai nustatyta, jog nusikalstamos veikos metu buvo išplatinti labai dideli kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų, t. y. MDMA, 1–(3–chlorofenil)–piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2–CB(4–bromo–2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT). Nors ikiteisminio tyrimo metu tikslūs kiekiai narkotinių ir psichotropinių medžiagų nebuvo nustatyti, tačiau būtina atsižvelgti į tai, kad ikiteisminis tyrimas dėl galimo neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis buvo pradėtas 2009 m. gegužės 11 d. (t. 1, b. l. 2, 3), kai nusikalstama veikla susijusi su neteisėtu narkotinių ir psichotropinių medžiagų disponavimu buvo vykdoma nuo 2008 m. pradžios. Tik po to buvo pradėtas nuteistųjų sekimas, be to, nusikalstamo susivienijimo nariai buvo atsargūs, laikėsi konspiracijos, keitė telefonus ir SMS korteles, todėl neabejotinai buvo nustatyti ne visi disponavimo narkotinėmis ir (ar) psichotropinėmis medžiagomis atvejai. Dėl išvardintų aplinkybių ikiteisminio tyrimo metu objektyviai nebuvo galima užfiksuoti visų narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavimo atvejų, paimti ir ištirti visas narkotines ir psichotropines medžiagas, kuriomis disponavo nuteistieji. Todėl objektyviai kaltinime nebuvo galima nurodyti kada, kur ir koks kiekis narkotinių ir psichotropinių medžiagų buvo perduodamas. Tačiau tai nesudaro pagrindo pripažinti, jog kaltinimas neatitinka BPK 219 straipsnio reikalavimų.

294Be to, nagrinėjamoje byloje pas nuteistuosius buvo surastos ir ištirtos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kurių kiekis sudaro labai didelį kiekį (Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003-04-23 įsakymu Nr. V-239 ir 2007-12-14 įsakymo Nr. V-1033 redakcija patvirtintos „Narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijos”. Įvertinus ankščiau minėtų asmenų parodymus bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotų duomenų turinį, nėra pagrindo abejoti ir tuo, kad narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekis, kuris buvo išplatintas, viršija šiame įsakyme nustatytą labai didelį kiekį.

295J. Z. parodė, kad G. L. nurodymu pervežinėjo narkotines medžiagas iš vienos vietos į kitą, porą kartų narkotikus pervežinėjo ir A. D. nurodymu. Du kartus perdavė narkotikus S. K.. S. K. patvirtino šiuos J. Z. parodymus, teisiamojo posėdžio metu parodęs, kad narkotines medžiagas platinimui imdavo iš G. L., J. D. ir J. Z.. Nuteistieji A. K., L. G., Ž. T., M. R. (S.), A. M., J. J., J. S. parodė, kad narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas jiems perdavė G. L. ir J. D.. Atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojai D. K., D. J. (S.), N. E. taip pat parodė, kad pardavinėjo ir išvežiuodavo būtent iš G. L. ir J. D. paimtas narkotines medžiagas. Liudytojas D. J. taip pat tvirtino, kad narkotines medžiagas imdavo ir iš A. D.. Nusikalstamo susivienijimo narių disponavimą įvairiomis narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis patvirtina kratų metu J. D. gyvenamojoje vietoje metu surasti ir paimti įvairūs kiekiai įvairų narkotinių ir psichotropinių medžiagų, A. D. gyvenamojoje vietoje – indeliai su psichotropine medžiaga, maišeliai su psichotropinio poveikio tabletėmis, kibiras su augalinės kilmės narkotinėmis medžiagomis, taip pat J. S., S. L., J. J., S. K., A. K., L. G., A. B., R. B., A. T., A. M. gyvenamosiose vietoje ir (ar) asmens kratų metu surastos ir paimtos įvairiose pakuotėse buvusios narkotinės ir psichotropinės medžiagos (t. 18, b. l. 7-10; t. 20, b. l. 5-27; t. 26, b. l. 6-7, 57-58; t. 30, b. l. 4-6, 10-12; t. 34, b. l. 32-33; t. 36, b. l. 19, 24-25; t. 37, b. l. 163-164; t. 38, b. l. 7-8, 14-22; t. 39, b. l. 19-20, 24-25, 29-35, 43, 48-49; t. 47, b. l. 11-12, 15-17). Be to, iš elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfikuostų G. L., J. D. pokalbių su S. K., G. Č., A. T., A. F. turinio bei vykusio SMS žinutėmis susirašinėjimo, nustatyta, kad jų metu tariamasi dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo, pardavimo, pervežimo, piniginių atsiskaitymų. Nors nuteistieji telefonais bendravo konspiratyviai, kartais per trečiuosius asmenis, bei naudojo sutartines sąvokas narkotikams apibūdinti, tačiau sugretinus šių kontaktų metu perduotą informaciją su kitais įrodymais – kitų nuteistųjų bei atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymais, kratų metu užfiksuotais duomenimis, neginčijamai nustatyta, kad G. L., A. D., J. D. sistemingai per kitus asmenis platino narkotines ir psichotropines medžiagas.

296Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. D. gynybinę versiją, kad jis (A. D.) jau žinojo, kad jo bute yra narkotikai, nes juos savo bute rado grįžęs iš Ispanijos, kaip nepagrįstą ir prieštaraujančią faktinėms bylos aplinkybėms. A. D. parodymai paneigti ne tik ankščiau aptartais atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės D. J. bei nuteistojo J. Z. parodymais, bet ir atliktos kratos metu paimtais daiktais, ant kurių rasti būtent A. D. rankų pirštų pėdsakai (t. 20, b. l. 89-93). Akivaizdu, kad tokia nuteistojo versija nurodytų aplinkybių kontekste, yra visiškai neįtikinama ir vertinama kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

297Nuteistojo G. L. skunde, siekiant sumenkinti D. J. parodymų patikimumą, nurodoma, jog teisiamojo posėdžio metu pastarojo duoti parodymai, kad G. L. 2010 m. vasarą jam perdavė amfetaminą, neatitinka tikrovės, nes nuteistasis nuo 2009 m. gruodžio 14 d. yra suimtas. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog teisiamojo posėdžio protokole šios neva D. J. nurodytos aplinkybės nėra užfiksuotos (t. 90, b. l. 123-137). Be to, netgi esant tokiems D. J. parodymams, nurodyta klaida nebūtų pagrindas šio liudytojo parodymus vertinti kaip nepatikimus. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad nuteistasis G. L. nėra tinkamai susipažinęs su nuosprendžio turiniu, iš kurio matyti, jog G. L. nėra nuteistas už tai, kad vadovavo asmenims, kurie buvo išteisinti dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo (nuosprendžio 8 lapas). Tai, kad pas G. L. nebuvo surasta jokios narkotinės ir psichotropinės medžiagos, piniginės lėšos, užrašai ar kiti uždrausti daiktai, nepaneigia G. L. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, kadangi nusikalstamos veikos sudėties požymiai neginčijimai patvirtinti kitais byloje surinktais įrodymais. Pažymėtina ir tai, kad išvada, jog užfikuotuose pokalbių įrašuose kalbama apie narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinima, padaryta įvertinus visų byloje esančių duomenų visetą. Todėl nuteistojo gynėjo subjektyvus pokalbių turinio vertinimas, kad, jo nuomone, pokalbiuose nekalbama apie narkotines medžiagas, neatitinka bylos duomenų ir yra deklaratyvus.

298Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti kategorišką išvadą, jog nusikalstamą susivienijimą organizavę, jam vadovavę bei jo veikloje dalyvavę G. L., A. D., J. D., veikdami bendrai su nuo baudžiamosios atsakomybės atleistais, nusikalstamam susivienijimui priklausančiais ir jam nepriklausančiais asmenimis, disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų. Todėl nuteistųjų nusikalstama veika pagrįstai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Sutiktina su apeliacinių skundų teiginiais, kad pirmosios instancijos teismo argumentai dėl nuteistųjų disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų, remiantis tik atliktų kratų metu nuteistųjų A. D. ir J. D. gyvenamosiose vietose laikytomis įvairiomis psichotropinėmis medžiagomis, yra klaidingi. Tačiau tokia neteisinga apygardos teismo argumentacija nepaneigia nusikalstamo susivienijimo vadovų kaltės disponavus labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

299K.a vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. ir A. D. pripažįstant kaltais dėl psichotropinių medžiagų įgijimo ir laikymo, psichotropinių medžiagų įgijimas atitinkamai 19,255 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,617 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 11,052 g gelsvos spalvos miltelių bei gelsvos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra 1,636 g psichotropinės medžiagos – MDMA, 30,048 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; 7,584 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,133 g narkotinės medžiagos – kokaino, 0,159 g mėlynos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,005 g psichotropinės medžiagos –2–CB(4–bromo–2,5–dimetoxyphenylethylamine, MFT), 0,262 g dvi žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos –1–(3-chlorofenil) piperazino (mCPP) bei 1589,03 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 431,288 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 673 vnt. rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 23,36 g psichotropinės medžiagos –1–(3–chlorfenil) piperazino, žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 807,051 g, jiems inkriminuotas nepagrįstai.

300Pažymėtina, kad teismas, nuteisdamas asmenį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

301Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems J. D. ir A. D. inkriminuoti nurodytų psichotorpinių medžiagų įgijimas nėra pagrįstas baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Byloje nenustatyta, kada, kur, iš kokio asmens J. D. ir A. D. įsigijo šias psichotropines medžiagas. Baudžiamojo proceso nustatyta tvarka konstatavus neteisėtą psichotropinių medžiagų laikymą, šios medžiagos neteisėtas įgijimas nėra preziumuojamas. Todėl nuosprendžiodalis, kuria J. D. nuteistas už tai, kad 2009 m. antroje pusėje Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo l19,255 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,617 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 11,052 g gelsvos spalvos miltelių bei gelsvos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra 1,636 g psichotropinės medžiagos – MDMA; 30,048 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; 7,584 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,133 g narkotinės medžiagos – kokaino; 0,159 g mėlynos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,005 g psichotropinės medžiagos –2–CB(4–bromo–2,5–dimetoxyphenylethylamine, MFT); 0,262 g dvi žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos –1–(3-chlorofenil) piperazino (mCPP), o A. D. 2009 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 1589,03 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 431,288 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 673 vnt. rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 23,36 g psichotropinės medžiagos –1–(3–chlorfenil) piperazino; žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 807,051 g, naikinama. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl R. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje

302Prokuroras R. B. kaltę dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo, vadovavimo bei dalyvavimo jame grindžia liudytojo D. J. (S.) parodymais, kurių pagrindu, pasak prokuroro, yra patvirtinta A. D. kaltė, taip pat liudytojų D. K., N. E., nuteistojo J. Z. parodymais. Prokuroro nuomone, pirmosios instancijos teismas nurodytų liudytojų ir nuteistojo parodymų neįvertino su byloje esančių įrodymų visuma bei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose užfiksuotais duomenimis, o tai prieštarauja BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatoms. Su tokiais prokuroro argumentais negalima sutikti, nes, kaip matyti iš šios skundžiamojo nuosprendžio dalies, buvo įvertinti ne tik liudytojų bei nuteistojo J. Z. parodymai atskirai, bet ir parodymų bei kitų įrodymų visuma.

303Liudytojas D. J. (S.), kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, pirmosios instancijos teisme parodė, kad jam susidarė įspūdis, jog R. B. nusikalstamame susivienijime užėmė aukštą padėtį, nes su juo (R. B.) buvo elgiamasi pagarbiai. Jis (D. J.) su A. D. pas R. B. buvo tris kartus. Patarieji kalbėjo apie amfetaminą. A. D. jam (D. J.) davė apie 40 000 – 50 000 Lt už amfetaminą, kad perduotų R. B.. Atvažiavus pas R. B., pastarasis pasakė, kad reikiamo kiekio neturi. Kai atvažiavo dar kartą, R. B. pasakė, kad vėl nieko neturi. Atvažiavus trečią kartą, išėjo J. D. su paketu, o jam (D. J.) pasakė, kad reikiamo kiekio neturi. Įsėdęs į J. D. automobilį jautė nuo paketo sklindantį specifinį kvapą. Atsakydamas į klausimus, liudytojas nurodė, kad šaunamojo ginklo pas R. B. nėra matęs, nėra perdavęs R. B. ir pinigų ar kažkokių vertybių, nematė, kad kas nors R. B. būtų perdavęs pinigus ar narkotines medžiagas. Liudytojas negirdėjo pokalbio pirtyje tarp R. B. ir G. L., negirdėjo ir pokalbių apie kitas nusikalstamas veikas, nematė, kad R. B. dalyvavo kokiame nors konflikte, taip pat nematė, kas susitikimo metu prie Vievio su kauniečiais, kuriame dalyvavo ir R. B., padėjo šiukšlių maišą, kurį, A. D. ir G. L. nurodymu, turėjo paimti D. J.. R. B. jam yra perdavęs apie 50 g heroino. Liudytojas taip pat pripažino, kad su R. B. negalėjo bendrauti, nes buvo žemesnio rango (t. 90, b. l. 123, 128, 129, 130, 137). Iš esmės tokius pat parodymus apie R. B. liudytojas D. J. (S.) davė ir ikiteisminio tyrimo metu (t. 43, b. l. 64-65, 88-89; t. 44, b. l. 103, 123). Taigi liudytojas D. J. savo parodymuose pateikia tik susidariusią nuomonę apie R. B. užimamą aukštą hierarchinę padėtį, tačiau vien tokia liudytojo nuomonė, kuri neparemta jokiais konkrečiais duomenimis, nėra pakankama apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Liudytojas nė karto nepatvirtino, kad R. B. dalyvavo sprendžiant konfliktus, davė nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams ar perdavė narkotines ir (ar) psichotropines, paėmė ar liepė mokėti pinigus į bendrą kasą, rėmė kitus sulaikytus nusikalstamo susivienijimui priklausančius narius. Teisėjų kolegija įvertina ir tai, kad liudytojas viso proceso metu tvirtino, kad dėl savo užimamos padėties (nusikalstamama susivienijime užėmė žemesnį rangą) su R. B. bendrauti negalėjo. Tuo pačiu liudytojas tvirtino, kad R. B. jam (D. J.) yra perdavęs 50 g heroino, pastarasis taip pat neva D. J. yra pasakęs, kad reikiamo kiekio neturi. Akivaizdu, kad tokių liudytojo D. J. parodymų aiškiai nepakanka R. B. kaltei pagrįsti. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys į prokuroro skundo argumentą, kad apygardos teismas, spręsdamas A. D. kaltės klausimą, be kitų duomenų įvertino ir liudytojo D. J. parodymus bei pripažino jį (A. D.) kaltu dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Taigi prokuroras sutinka, jog A. D. atveju be liudytojo D. J. parodymų yra ir kitų duomenų, patvirtinančių A. D. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo. Tuo tarpu R. B. atveju tokių duomenų, kurie patvirtintų nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto asmens parodymus, nėra.

304Liudytojas D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad apie tai, jog R. B. grupuotėje buvo aukštesnio lygio atstovas, jam pasakė J. D. (t. 24, b. l. 15; t. 90, b. l. 111). Taigi liudytojas tik teigė žinantis, kad R. B. nusikalstamame susivienijime užima aukštą padėtį, tačiau taip pat nė karto nepatvirtino girdėjęs ar matęs, kad R. B. atliko kokius nors nusikalstamo susivienijimo organizatoriui ir vadovui būdingus veiksmus.

305Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami ir nuteistojo J. Z. bei liudytojo N. E. parodymai, kurie, prokuroro nuomone, patvirtina R. B. dalyvavimą jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Nuteistasis J. Z. viso proceso metu tvirtino, kad jis keletą kartų ėmė narkotines medžiagas iš daugiabučio namo laiptinės, kuriame gyveno narkotikais prekiaujantis ir automobiliu ,,Audi Q7“ važinėjantis žmogus ir pas kurį kartais lankydavosi G. L. (t. 23, b. l. 22-25, 49-61; t. 90, b. l. 45). Liudytojas N. E., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, parodė, kad G. L. iš automobilio ,,Audi Q7“ buvo perduota nedidelis paketas, kurį G. L. padėjo po sėdyne. Kas buvo tame pakete liudytojas nežinojo (t. 90, b. l. 107). Tokių J. Z. ir N. E. parodymų nepatvirtina kiti byloje esantys įrodymai. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad daugiabučio namo laiptinėje narkotines medžiagas palikdavo R. B., nėra nustatyta, kad paketą G. L. perdavė taip pat R. B., nenustatytas ir perduoto paketo turinys, iš kurio galimą būtų daryti išvadą, jog perduotos buvo būtent narkotinės ir (ar) psichotropinės medžiagos. Iš aptartų liudytojų N. E. bei nuteistojo J. Z. parodymų matyti, kad nė vienas iš jų tiesiogiai nematė R. B. duodant nurodymus kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, imant ar duodant pinigus, aptariant narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, vykdant psichinę ir fizinę prievartą, perduodant narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas ir kt.

306Be to, šių liudytojų bei nuteistojo J. Z. parodymų, priešingai nei nurodo apeliantas, nepatvirtina ir elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokoluose užfiksuoti duomenys. Iš apeliaciniame skunde nurodytų pokalbių įrašų matyti, kad R. B. galimai perdavė A. D. tėvui pinigus, kad važiavo kartu su G. L. į pirtį, kad su juo (G. L.) palaikė ryšius, kad G. L. K. S. jį (R. B.) netiesiogiai pristatė kaip savo ,,viršininką”. Tačiau nurodytuose pokalbių įrašuose nėra nei tiesioginių, nei netiesioginių duomenų apie R. B. nurodymų davimą, prievartos naudojimą, narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų perdavimą ir šių medžiagų platinimo klausimų aptarimą ir pan. Teisėjų kolegijos nuomone, nurodyti pokalbiai yra tik loginės prielaidos, kurios nėra pakankamos daryti neabejotiną išvadą, kad R. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje bei disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis.

307Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalies, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją, o BK 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-476/2013, 2K-529/2013; 2K-455/2014; 2K-368-942/2016).

308Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados dėl kaltinamojo kaltės turi būti pagrįstos patikimais įrodymais, yra pagrįsta. Nagrinėjamoje byloje nesurinkta pakankamai neabejotinų įrodymų iš skirtingų šaltinių, kurie leistų teismui daryti vienareikšmę ir kategorišką išvadą, kad R. B. organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti. Todėl teisėjų kolegija, vadovaudamasi visuotinai pripažintu principu, pagal kurį visos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo), taip pat draudimu grįsti apkaltinamąjį nuosprendį prielaidomis, konstatuoja, kad R. B. šioje byloje pagrįstai priimtas išteisinamasis nuosprendis, kurio naikinti prokuroro apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra teisinio pagrindo.

309Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodomi prašymai nuteistųjų veikas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ar BK 260 straipsnio 3 dalį kvalifikoti kartu su nuoroda į BK 25 straipsnio 4 dalį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje laikoma, jog tokia nuoroda į Bendrosios dalies straipsnį yra perteklinė. Kvalifikuojant nusikalstamą susivienijimą BK 25 straipsnio 4 dalies nurodinėti nereikia, prireikus pakanka remtis ja sprendimų motyvuojamosiose dalyse. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl A. R. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 249 straipsnio 1 dalyje, BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje

310Šioje byloje A. R. buvo kaltinamas narkotinės ir psichotropinės medžiagų įgijimu ir jų platinimu bei psichotropinės medžiagos gaminimu.

311BK 260 straipsnio prasme įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo užvaldo psichotropines ar narkotines medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Įgijimo pradinis momentas priklauso nuo situacijos, kurios metu vyko įgijimas. Tai gali būti pardavėjo ir pirkėjo susitikimas iš anksto susitartoje vietoje, turint prie savęs narkotines medžiagas, tokios medžiagos ar materialaus atlygio perdavimas už ją, jei narkotinės medžiagos perdavimas vyktų po atlygio gavimo, arba narkotinės medžiagos perdavimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-362/2014). Narkotinių ar psichotropinių medžiagų platinimas – tai tokių medžiagų atlygintinis ar neatlygintinis, išskyrus pardavimą, perdavimas kitam asmeniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-47/2011). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad bet kurios iš BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje nurodytų veikų padarymas gali būti (esant visiems konkrečios sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Dėl to teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių reikalavimų) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-218/2009, 2K-53-895/2016).

312A. R. pareikšto kaltinimo dalis dėl labai didelio kiekio narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimo ir platinimo, iš esmės grindžiama vien tik nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo N. E. parodymais, kurių nepatvirtina jokie kiti bylos duomenys. Prokuroras skunde A. R. inkriminuotą labai didelį kiekį narkotinių ir psichotropinių medžiagų įgijimą ir platinimą įrodinėja tuo, kad pas kitus nuteistuosius buvo surastos įvairios narkotinės ir psichotropinės medžiagos. Prokuroro nuomone, išteisintasis, turėdamas specialias žinias, pagamino psichotropines medžiagas – metamfetaminą ir perdavė jas platinti minėtiems asmenims. Tokie skundo argumentai ne tik neatitinka bylos duomenų, bet ir prieštarauja pareikšto kaltinimo A. R. turiniui. Iš byloje apklaustų narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas platinusių asmenų parodymų matyti, jog nė vienas savo parodymuose neminėjo, kad atliktų kratų metu pas juos surastas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas jiems perdavė A. R.. Be to, iš A. R. pareikšto kaltinimo turinio matyti, jog jis nebuvo kaltinamas narkotinių ir psichotropinių medžiagų minėtiems asmenims perdavimu. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, jog skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai pašalino ias kaltinimo dalis.

313Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra tiesioginių objektyvių įrodymų, kad A. R. dalyvavo psichotropinių medžiagų gamyboje. Pažymėtina, kad pagal galiojančią teismų praktiką nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė ne visada nustatoma tik tiesioginiais įrodymais. Kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Teisėjų kolegija, įvertinusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus ir teisiamųjų posėdžių metu ištirtus įrodymus, sutinka su prokuroro skundo argumentu, kad byloje esančių netiesioginių įrodymų visuma patvirtina A. R. kaltę gaminus D. K. išnuomotame garaže psichotropinę medžiagą – metamfetaminą.

314Išteisintasis A. R. viso proceso metu kaltu dėl aptariamos veikos padarymo neprisipažino. Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad studijavo chemiją, todėl jo kompiuteryje buvo labai daug informacijos apie chemines medžiagas. Metilamino hidrochloridą jis naudojo akvariumui prižiūrėti, o kaltinime nurodytame garaže nėra buvęs. Išteisintasis dėl garaže ant kai kurių objektų rastų jo pirštų antspaudų pasiaiškinti negalėjo, teigė, kad psichotropinių medžiagų jis negamino (t. 28, b. l. 184, 186, 203; t. 90, b. l. 187, 188).

315Liudytojas D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu, viso proceso metu nuosekliai tvirtino, kad jo (D. K.) išnuomotame garaže buvo gaminamas amfetaminas, kad tame garaže matė A. R. ir J. D., kad amfetamino gaminimo metu jis į garažą patekti negalėjo, po to jį (garažą) turėjo sutvarkyti (t. 24, b. l. 9-13, 26-27, 145-147; t. 90, b. l. 115-117). Asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu D. K. atpažino A. R., kurį J. D. vadino ,,chemiku“ ir kuris jo išnuomotame garaže gamino amfetaminą (t. 24, b. l. 74, 75, 146, 147).

316Bylos duomenimis nustatyta, kad pas išteisintąjį A. R. namuose 2010-02-03 atliktos kratos metu buvo rasta baltos spalvos kristalinė medžiaga – metilamino hidrochloridas, kuri kaip reagentas gali būti naudojamas psichotropinių medžiagų – metamfetamino bei MDMA sintezėje (t. 28, b. l. 27-28). 2010-09-14 specialisto išvadoje Nr. 140-(5811)-IS1-6528 nurodyta, kad pateiktame tyrimui diske esanti informacija, aptikta 2010-02-03 atliktos kratos metu A. R. namuose, paimto stacionaraus kompiuterio ir kompiuterinio disko laikmenose, gali būti panaudota kaip metodinė priemonė skirta narkotikų medžiagų – heroino, kokaino, morfino, fentanilio, psichotropinių medžiagų – amfetamino, metamfetamino, MDA, MDMA, PMA, LSD, meskalino, metkatinono, katinono,4 – metilaminorekso, aminorekso, PCP ir THC gamybai ir kuri sudarė net 75 procentus visos diske buvusios informacijos (t. 28, b. l. 65-66). Taigi, iš nurodytų duomenų matyti, kad išteisintasis ne tik aktyviai domėjosi narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, bet ir namuose laikė medžiagą, kuri kaip reagentas naudojama metamfetamino gamyboje. Būtent ši psichotropinė medžiaga buvo gaminama D. K. išuomotame garaže. Šią aplinkybę patvirtina 2010-01-06 specialisto išvada Nr. 140-(7594)-IS1-77, kurioje nustatyta, kad tyrimui pateiktos talpos, indai, įrankiai, aptikti 2009-09-07 atliktos kratos garaže, esančiame ( - ), metu, buvo naudoti psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimui (t. 8, b. l. 172-176). Aplinkybę, kad šiame garaže metamfetaminą gamino A. R., patvirtina atitinkamai 2010-01-06, 2010-01-19 specialisto išvados Nr. 140-(7594)-IS1-77, Nr. 140-(7596)-IS1-444 bei 2010-01-25 raštas dėl rankų pėdsakų patikrinimo ADIS duomenų bazėje, iš kurių matyti, kad dalis pirštų pėdsakų, išryškintų ant 2009-09-07 atliktos kratos metu garaže, esančiame ( - ), aptiktų ir tyrimui pateiktų 50 l plastikinės dėžės ir vienas rankos piršto pėdsakas ant lipnios juostos, kuria pritvirtintos dvi skardinės prie 20 l talpos kibiro dangčio, palikti A. R. (t. 8 b. l. 178-181, 182). Teisėjų kolegijos nuomone, tokios byloje nustatytos faktinės aplinkybės paneigia išteisintojo aiškinimą, kad kaltinime nurodytame garaže jis nėra buvęs. Be to, nurodytų duomenų visumoje, išteisintojo versija, kad namuose laikomą metilamino hidrochloridą jis naudojo akvariumui prižiūrėti, yra visiškai neįtikinama.

317Teisėjų kolegijos nuomone, specialistų išvadose ir atliktų kratų A. R. namuose bei D. K. išnuomotame garaže bei kituose rašytiniuose bylos dokumentuose užfiksuoti duomenys, vertinant juos liudytojo D. K. parodymų kontekste, sudaro vieni kitus atitinkančių ir papildančių įrodymų grandinę, patvirtinančią A. R. kaltę dėl aptariamos nusikalstamos veikos padarymo. Šioje byloje objektyviai nustatyta, kad studijavęs chemijos mokslus A. R. aktyviai domėjosi įvairių narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, pats laikė namuose cheminę medžiagą, kuri gali būti naudojama metamfetamino sintezėje. Taip pat neabejotinai nustatyta, kad garaže, kuriame buvo rasti A. R. palikti rankų pirštų pėdsakai, buvo gaminama psichotropinė medžiaga – metamfetaminas. Šias aplinkybes patvirtina liudytojo D. K. parodymai, kad jo (D. K.) išnuomotame garaže A. R. nusikalstamam susivienijimui gamino amfetaminą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadą, kad byloje nėra tiesioginių objektyvių įrodymų, jog A. R. dalyvavo psichotropinių medžiagų gamyboje, nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojama praktika, kurioje išaiškinta, kad asmens kaltė gali būti grindžiama ir netiesioginiais įrodymais, byloje surinktus ir ištirtus įrodymus įvertino atsietai nuo visumos ir nepagrįstai ignoravo šiuos įrodymus patvirtinančius liudytojo D. K. parodymus. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad studijavęs chemijos mokslus bei aktyviai domėjęsis narkotinių ir psichotropinių medžiagų gamyba, A. R. suvokė, kad jo gaminama medžiaga yra psichotropinė ir norėjo taip daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

318Apibendrinat tai kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. R. kaltė dėl psichotropinės medžiagos – metamfetamino gaminimo kaltinime nurodytame garaže yra įrodyta.

319Tačiau nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl A. R. pagamintos psichotropinės medžiagos – metamfetamino kiekio, nes byloje nėra jokių duomenų, kad atliktų kratų metu pas kitus nuteistuosius surastą ir paimtą metamfetaminą pagamino būtent A. R.. Be to, pagamintos psichotropinės medžiagos kiekis nenurodytas ir kaltinamajame akte, apsiribojant teiginiu, kad A. R. ( - ), esančiame garaže, kurį buvo išnuomojęs D. K., nusikalstamam susivienjimui gamino psichotropinę medžiagą – metamfetaminą. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nenustačius pagaminto metamfetamino kiekio, A. R. negali atsakyti už labai didelio kiekio metamfetamino gaminimą (BK 260 straipsnio 3 dalis), todėl pastarojo veiksmai perkvalifikuojami iš BK 260 straipsnio 3 dalies į BK 260 straipsnio 1 dalį. Šiame kontekste pažymėtina, jog kvalifikuojant nusikalstamus veiksmus pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti šio nusikaltimo objektyvųjį požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti šią psichotropinę medžiagą. Teisėjų kolegijos nuomone, jau pats psichotropinės medžiagos gaminimo faktas bei A. R. namuose surastos svarstyklės bei medžiaga, naudojama metamfetamino gamybai, atsižvelgus į tai, kad nėra duomenų, kad išteisintasis pats vartojo šią medžiagą ar ją pardavinėjo, leidžia daryti išvadą, kad A. R., gamindamas metamfetaminą, turėjo tikslą šią psichotropinę medžiagą kitaip platinti, t. y. perduoti kitų asmenų dispozicijon tolimesniam platinimui. Pažymėtina ir tai, kad A. R. buvo kaltinamas neteisėtai disponavęs narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, todėl šio būtinojo aptariamos nusikalstamos veikos objektyvaus požymio – tikslo kitaip platinti nustatymas, kaltinimo ribų nepažeidžia.

320Kaip minėta, A. R. taip pat buvo kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visetą, konstatavo, kad šie kaltinimai A. R. nepasitvirtino. Nesutikti su šia pirmosios instancijos teismo išvada teisėjų kolegija neturi pagrindo.

321Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti A. R. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Prokuroras išteisintojo kaltę padarius minėtą nusikalstamą veiką grindžia liudytojo D. K. bei nuteistojo G. L. parodymais. Tačiau iš pastarųjų parodymų negalima padaryti išvados, kad A. R. suvokė veikiantis nusikalstamo susivienijimo naudai, žinojo apie hierarchiją, vadovo ar vadovų buvimą, vaidmenų pasiskirstymą, sukurtus veiklos metodus, apie nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimus ir jų palaikomus ryšius.

322Liudytojas D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutraukas BK 391 straipsnio pagrindu, viso proceso metu tvirtino, kad matė A. R. kartu su J. D. garaže, kuriame buvo gaminamas metamfetaminas. Nuteistasis G. L. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad su A. R. yra pažįstami. Šios aplinkybės neneigė ir pats išteisintasis, teisiamojo posėdžio metu parodęs, jog iš visų kaltinamųjų pažįsta tik G. L..

323Prokuroras skunde pagrįstai nurodo, jog iš šių parodymų matyti, kad A. R. pažinojo G. L. ir J. D.. Tačiau vien tik šio fakto nustatymas nėra pakankamas teigti, kad A. R. dalyvavo jų (G. L. ir J. D.) ir kitų asmenų (A. D., R. B. bei asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška) organizuojamo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Nei minėtas liudytojas, nei kiti šioje byloje apklausti asmenys nenurodė apie A. R. priklausymą nusikalstamam susivienijimui ar žinoję apie jo dalyvavimą susivienijimo narių susirinkimuose, kur buvo aptarinėjami susivienijimo planai, tikslai, tvarka, ar apie tai girdėję iš kitų asmenų. Be to, nei atliktos kratos A. R. namuose surastuose telefonuose, nei elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokoluose nėra užfiksuota jokių duomenų apie A. R. palaikomus ryšius su nusikalstamo susivienijimo nariais.

324Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai A. R. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje sieja su pastarojo psichotropinės medžiagos – metamfetamino gamyba D. K. išnuomotame garaže. Pažymėtina, jog pagal teismų praktiką nusikalstamam susivienijimui būdinga ne tik išankstinis trijų ar daugiau asmenų susitarimas, aiškus organizatoriaus – vadovo ar vadovų buvimas, vaidmenų pasiskirstymas, sukurti ir išplėtoti atitinkami veiklos metodai, bet ir ilgalaikiai, pastovūs, labai glaudūs, tvirti konspiraciniai tarpusavio ryšiai. Pastovumas reiškia, kad kaltininkas prisijungė prie grupės veiklos ne vienam kartui, atlieka ar įsipareigoja atlikti tam tikras funkcijas nuolat arba ilgesnį laiką, jo dalyvavimas nėra atsitiktinis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2008). Byloje nustatytos faktinės nusikalstamos veikos aplinkybės nėra pakankamos teigti, kad šis A. R. vaidmuo (metamfetamino gaminimas D. K. išnuomotame garaže) buvo susijęs įsipareigojimu gaminti metamfetaminą nuolat arba ilgesnį laiką. Apeliantas taip pat nepagrįstai A. R. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje grindžia A. R. narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu labai dideliais kiekiais bei pagaminto metamfetamino teikimu kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad byloje nėra duomenų, jog A. R. platino labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų, o prokuroro skundo argumentas, kad pagamintą metamfetaminą išteisintasis teikė kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, prieštarauja pareikšto kaltinimo turiniui. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, negalima padaryti neginčijamos išvados, jog R. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad veikia kaip nusikalstamo susivienijimo narys ir to norėjo. Nurodytų aplinkybių kontekste atsižvelgus į tai, kad kaltinimas A. R. dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje nepasitvirtino, iš kaltinimo šalinama aplinkybė, jog metamfetaminą A. R. gamino nusikalstamam susivienijimui. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl M. R., Ž. T., G. Č. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 249 sraipsnio 1 dalyje, bei E. B., A. B., R. B., J. S., L. G. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 249 straipsnio 2 dalyje

325Prokuroras apeliaciniame skunde prašo M. R. (S.), Ž. T., G. Č. nuteisti pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, o J. S., L. G., E. B., A. B. ir R. B. – pagal BK 249 straipsnio 2 dalį. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis A. B. ir R. B. kaltę padarius aptariamą nusikalstamą veiką grindžia pačių A. B. ir R. B. parodymais, tačiau iš šių nuteistųjų parodymų negalima padaryti kategoriškos išvados, jog A. B. ir R. B. suvokė veikiantys nusikalstamo susivienijimo naudai, žinojo apie hierarchiją, ar vadovo ar vadovų buvimą, vaidmenų pasiskirstymą, sukurtus ir išplėtotus atitinkamus veikslos metodus, apie nusikalstamo susivienijimo narių susirinkimus ir jų palaikomus nuolatinius ryšius. E. B. kaltė grindžiama nuteistųjų J. S. parodymais, S. K., J. Z. bei liudytojo D. J. parodymais, kurie, teisėjų kolegijos nuomone, nėra pakankami apkaltinamajam nuosprendžiui pagrįsti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl netinkamai atskleisto L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. tyčios turinio, dėl ko buvo padarytos objektyviems bylos duomenims neatitinkančios išvados. Šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 3 punktas).

326Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje konstatavo, jog kaltinimas, kad nusikalstamo susivienijimo nariai įsigijo ginklų, kuriais naudojosi darydami nusikaltimus, nepasitvirtino. Apygardos teismas pašalino nusikalstamą susivienijimą kvalifikuojantį požymį – ginkluotumą. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, jog formuluodamas prašymą J. S., L. G., E. B., A. B. ir R. B. pripažinti kaltais dėl dalyvavimo ginkluoto nusikalstamo susivienijimo veikloje, apeliantas neprašo inkriminuoti nusikalstamą susivienijimą, kaip savarankišką nusikalstamą veiką kvalifikuojantį požymį – ginkluotumą. Pažymėtina, jog apeliacinio skundo dalyje dėl R. B. kaltės dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo, prokuroras taip pat neprašo nustatyti, kad R. B. organizavo šaunamaisiais ginklais ginkluotą susivienijimą ir vadovavo tokiam nusikalstamam susivienijimui. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių aplinkybių kontekste dėl nusikalstamą susivienijimą kvalifikuojančio požymio – ginkluotumo nebuvimo, prokuroro prašymas pripažinti minėtus asmenis dalyvavusius ginkluoto nusikalstamo susivenijimo veikloje, negali būti tenkinamas. Dėl nurodytų priežaščių teisėjų kolegija pasisakys tik dėl baudžiamosios atsakomybės pagal BK 249 straipsnio 1 dalį.

327Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde R. B. ir A. B. kaltę grindžia jų pačių parodymais

328Nuteistasis R. B., pirmosios instancijos teisme aiškindamas dėl narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platinimo, parodė, kad jis narkotikus pradėjo platinti 2009 m. ir platino apie pusmetį iki sulaikymo. Narkotikus jis pradėjo platinti po to, kai buvo sumuštas jo brolis (A. B.). Atvažiavęs J. D. jam (R. B.) pasakė, kad brolis (A. B.) prisimelavo, todėl kol gydysis, vietoj jo narkotikus platins jis (R. B.). Narkotikus R. B. gaudavo J. D. automobilyje. Ar J. D. tiekdavo narkotikus ir kitiems asmenims, jis (R. B.) nežino (t. 90, b. l. 169, 170). Ikiteisminio tyrimo metu R. B. parodė iš esmės tas pačias aplinkybes, išskyrus tai, kad po brolio sumušimo pas jį (R. B.) J. D. buvo atvažiavęs su kitu asmeniu, kaip vėliau sužinojo, G. (G. L.) (t. 40, b. l. 17-19). Atpažinimo pagal nuotraukas metu R. B. atpažino J. D. ir G. L., apie kuriuos davė parodymus (t. 40, b. l. 48-53). Teisiamojo posėdžio metu parodė, kad G. L. asmeniškai nepažįsta, matė jį (G. L.) tik nuotraukose. Prisipažino pažinojęs J. D., iš matymo pažinojo ir A. F., nes gyveno tame pačiame mikrorajone.

329Nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad narkotikus jis imdavo iš G. L. ir J. D., jiems ir atiduodavo pinigus. Su ,,J.“ (J. D.) jį supažindino A. F., kuris taip pat prekiavo narkotikais. Nuteistasis taip pat parodė, kad nusprendęs neprekiauti narkotikais, G. L., dalyvaujant A. F. ir J. D., jį (A. B.) sumušė. Vėliau nutaręs neprekiauti narkotikais, G. L. vėl jį sumušė. Jam pasislėpus nuo G. L. ir J. D., narkotikais prekiavo jo brolis R. B. (t. 41, b. l. 12-14. 22-26). Šiuos savo parodymus nuteistasis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 41, b. l. 57-64). Atpažinimo pagal nuotraukas metu A. B. atpažino J. D. ir G. L. (t. 41, b. l. 51-56). Teisiamojo posėdžio metu A. B. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui duotus parodymus, tik nurodė, kad neteisingai davė parodymus apie tai, kad narkotikus į rankas gaudavo iš J. D. ir G. L. (t. 90, b. l. 166, 167).

330Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. B. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Byloje nėra duomenų, kad A. B. buvo daromas spaudimas – nuteistasis apklaustas dalyvaujant gynėjui, taip pat pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Byloje nėra ir duomenų, kad A. B. turėjo pagrindą apkalbėti kitus nuteistuosius. Tačiau įvertinus šiuos parodymus, nesgalima sutikti su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog nuteistųjų parodymai patvirtina, kad A. B. ir R. B. suvokė, jog veikia trijų ir daugiau asmenų grupe, vykdo organizatorių jiems pateiktus nurodymus ir užduotis, atlikdami vykdytojų vaidmenį daro labai sunkius nusikaltimus.

331Iš nurodytų R. B. ir A. B. parodymų matyti, kad nei patys nuteistieji, nei kiti asmenys nenurodė, jog A. B. ir R. B. suprato, kad priklauso nusikalstamam susivienijimui ar žinojo apie jų dalyvavimą šio susivienijimo narių susirinkimuose, kur buvo aptarinėjami susivienijimo reikalai, ar buvo apie tai girdėję iš kitų asmenų. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokole neužfiksuoti jokie ryšiai su nusikalstamo susivienijimo organizatoriais, vadovais. Tai, kad A. B. dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirkimo bei pardavimo bendravo su A. F., o R. B. – tik su broliu (A. B.), nepatvirtina, jog jie žinojo apie nusikalstamo susivienijimo egzistavimą. Be to, A. B. kelis kartus buvo sumuštas už tai, kad nusprendė nebeplatinti narkotinių medžiagų, o tai, priešingai nei teigia apeliantas, parodo, jog A. B. nebuvo žinoma susivienijime egzistavusi tvarka. Toks nuteistojo elgesys patvirtina, kad jis savęs nusikalstamam susivienijimui nepriskyrė. Įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, negalima padaryti neginčijamą išvadą, jog A. B. ir R. B. veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad veikia kaip nusikalstamo susivienijimo nariai ir to norėjo. K.i byloje esantys įrodymai, t. y. kratos protokolai, specialisto išvados, nusikalstamą veiką imituojančių veiksmų protokolai patvirtina nuteistųjų A. B. ir R. B. kaltę dėl disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tačiau nei šie įrodymai, nei aptarti nuteistųjų parodymai neleidžia daryti neabejotiną išvadą, kad nuteistieji R. B. ir A. B. žinojo ar suprato dalyvaujantys nusikalstamo susivienijimo veikloje siekiant maksimalaus nusikalstamos veikos rezultato ir numatytų tikslų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra jokio pagrindo nuteistuosius A. B. ir R. B. pripažinti kaltais ir pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, ar pripažinti, kad jie nepagrįstai buvo išteisinti pagal BK 249 straipsnio 2 dalį.

332Pažymėtina, jog prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys į apygardos teismo argumentaciją dėl tyčios kaltininkų veiksmuose buvimo (nebuvimo), kuri, teisėjų kolegijos nuomone, iš tiesų yra prieštaringa ir sunkiai suprantama. Tačiau netgi ir tokia neaiški pirmosios instancijos teismo argumentacija aptartų aplinkybių kontekste skundžiamo nuosprendžio šioje dalyje nedaro neteisėtu ir juo labiau negali būti pagrindas apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

333Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad byloje surinktų įrodymų nepakanka E. B. kaltei dėl dalyvavimo nusikalstamo susivienijimo veikloje pagrįsti. Nesutikdamas su šia teismo išvada, prokuroras remiasi nuteistųjų J. Z., S. K., J. S. bei liudytojo D. J. (S.), kuriam baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu, parodymais. Anot prokuroro, šių asmenų parodymai, taip pat kiti ikiteisminio tyrimo metu gauti duomenys, patvirtina E. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, kuris pasireiškė nurodymų kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams davimu, disponavimu pinigais, gautais už prekybą narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, tarpininkavimu perduodant jas.

334Visų pirma pažymėtina, jog šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas pašalino nusikalstamą susivienijimą kvalifikuojantį požymį – ginkluotumą. Šios nuosprendžio dalies prokuroras neginčija. Taigi apelianto akcentuojami J. S. parodymai apie tai, kad pas ją į namus kartu su ,,Z.“ (E. B.) buvo atvykęs G. L. ir ,,Ch.“ (A. D.), kurie vilkėjo neperšaunamas liemenes bei segėjo diržus ginklams sudėti, ankščiau nurodytų aplinkybių kontekste, plačiau neaptarinėjami.

335Pažymėtina ir tai, jog prokuroro skunde minimi nuteistųjų bei nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo parodymai apie tai, kad E. B. pervežinėjo narkotines medžiagas, parodė jų paėmimo ir palikimo vietas, kad atliko tarpininko vaidmenį narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavime, t. y. perdavė tabletes ,,Extazy“, paketą su kanapėmis bei dalyvavo 20 g heroino perdavime, galėtų būti pakankami išteisintojo E. B. kaltei dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo. Tačiau prokuroro apeliaciniame skunde nuosprendžio dalis, kuria E. B. buvo išteisintas dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, neskundžiama. Iš to galima daryti išvadą, kad prokuroras sutinka, jog byloje nėra duomenų apie E. B. kokius nors veiksmus numatytus BK 260 straipsnio 3 dalies dispozicijoje. Akivaizdu, kad apelianto skundo argumentai prieštarauja paties prokuroro pasirinktai pozicijai. Tuo tarpu kaltinimo dalies dėl E. B. nusikalstamų veiksmų atlikimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, prokuroro apeliaciniame skunde nurodyti nuteistųjų bei atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės asmens parodymai, nepatvirtina. Byloje nėra duomenų apie E. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo narių rengtuose susitikimuose, kurių metu buvo aptariami narkotinių ir psichotropinių medžiagų klausimai, slaptų mobiliojo ryšio telefonų aparatų naudojimą, jų periodišką keitimą. Be to, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokoluose neužfiksuoti kokie nors E. B. duodami nurodymai, pinigų perdavimas ar atidavimas, prievartos naudojimas ir kt. Aplinkybė, kad G. L. ir S. K. susitikimo metu automobilyje buvo ir E. B., kuris aptarinėjo moteris, nesant byloje kitų išteisintojo kaltės įrodymų, nėra pakankama neginčijamai išvadai, kad E. B. dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje. Atlikus kratą E. B. namuose taip pat nebuvo surasti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pėdsakai, telefonai ar kitos kokios nors specialios ryšio priemonės, iš kurių būtų galima spręsti apie E. B. veiksmus tarpininkaujant narkotinių ir psichotropinių medžiagų perdavime.

336Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Išvados daromos tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-24/2014, 2K-455/2014). Teisėjų kolegija, vadovaujantis tuo, kas išdėstyta, konstatuoja, kad nagrinėjamoje byloje nėra surinkta pakankamai įrodymų apie E. B. dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje, dėl to ši skundžiamo nuosprendžio dalis dėl E. B. išteisinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį taip pat paliekama nepakeista.

337Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo netinkamai atskleisto L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č. ir J. S. tyčios turinio.

338Nekartodama skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytų L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č. ir J. S. parodymų, kuriuos patvirtina kratų, parodymų patikrinimo vietoje, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką metu, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo ir slapto sekimo protokoluose užfiksuoti duomenys, kuriais buvo grindžiamas kaltinimas ir kuriais remiasi prokuroras apeliaciniame skunde, teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų įrodymų visuma leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č. ir J. S. suvokė, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje.

339L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. neigė dalyvavusios nusikalstamo susivienijimo veikloje, savo parodymuose nurodė, kad nusikalstamam susivienijimui nepriklausė, apie jo hierarchiją, struktūrą, bendras lėšas nežinojo, t. y. su nusikalstamu susivienijimu savęs netapatino. Nors pirmosios instancijos teismas, priimdamas šioje dalyje išteisinamąjį nuosprendį, iš esmės vadovavosi išteisintųjų išsakyta pozicija, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik pagal kaltinamųjų parodymus, jų prisipažinimą ar neprisipažinimą dėl padarytos veikos, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad kaltinamųjų (nuteistųjų) parodymai duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, yra vertinami kartu su kitais byloje esančiais įrodymais, lyginant jų parodymus su visai kitais bylos duomenimis, ir jais remtis galima tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys rašytiniai duomenys, liudytojų parodymai.

340Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje tai asmens sutikimas prisijungti ir prisijungimas prie tokios susivienijimo veiklos, aktyvus dalyvavimas planuojant, rengiant ar aprūpinant konkrečių nusikaltimų darymą, kitų susivienjimo narių valios ir nurodymų vykdymą. Susivienjimo dalyviai identifikuoja save kaip nusikalstamos struktūros narius, suvokia, kad yra arba bus daromi sunkūs nusikaltimai, taip pat yra pasirengę vykdyti jiems paskirtus vaidmenis. Dalyvavimas susivienijimo veikloje, be abejo, yra ir dalyvavimas padarant konkrečias nusikalstama veikas.

341Iš bylos duomenų matyti, kad L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. platino narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas. Bylos faktiniai duomenys patvirtina šiuos jų veiksmus, sudarančius disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis nusikaltimo objektyviuosius požymius, ir susieja jų nusikalstamą veiklą su kitais nusikalstamo susivienjimo dalyviais, tuo pačiu ir organizatoriais bei vadovais. Nuteistųjų dalyvavimą nusikalstamo susivienijimo veikloje patvirtina jų pačių išsamūs parodymai, kad jos atliko narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų platintojų vaidmenį.

342L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. teisiamojo posėdžio metu prisipažino platinusios narkotines ir psichotropines medžiagas, taip pat patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu, tame tarpe ir ikiteisminio tyrimo teisėjui, duotus parodymus. Iš pastarųjų parodymų matyti, kad jos be J. D., G. L., A. D., tiekusių joms narkotines ir psichotropines medžiagas, pažinojo ir kitus asmenis, kurie taip pat užsiėmė narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu (t. 26, b. l. 148-160, 158-160; t. 29, b. l. 84-123, 99-101; t. 38, b. l. 162-201; t. 46, b. l.47-51, 56-59, 75-81, 127-135; t. 48, b. l. 117-118, 120-121, 124-125). Tai parodo, kad joms buvo žinoma ne apie vieną nusikalstamam susivienijimui priklausantį asmenį, taip pat apie vaidmenų ir nusikalstamų veiksmų pasiskirstymą. Be to, išteisintosioms buvo žinomos pasitraukimo iš narkotikų platinimo veiklos sąlygos, J. S. buvo paaiškinta, kad ji yra priklausoma nuo J. D., kad yra skolinga už advokato paslaugas. Išteisintosios pinigus už parduotus narkotikus atiduodavo G. L. arba J. D., taip pat žinojo apie kitų narkotikus platinusių asmenų patiriamą smurtą, o J. S., Ž. T. nurodė, kad J. D. jas yra mušęs. Nurodytos aplinkybės patvirtina, jog išteisintosios žinojo kam yra pavaldžios, buvo informuotos apie nusikalstamo susivienijimo drausmę. Tai paneigia jų parodymus, kad apie nusikalstamo susivienijimo hierarchinius santykius jos nieko nežinojo. Išteisintosios taip pat parodė, kad jos žinojo narkotikų laikymo vietas, konspiracinius narkotinių ir psichotropinių medžiagų pavadinimus ir kitus su jų veikla susijusius terminus, kad nuolat keitė SIM korteles. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu jos parodė vietas, kur buvo laikomos narkotinės ir psichotropinės medžiagos, kur jomis prekiavo, taip pat kitų narkotikais prekiavusių asmenų gyvenamąsias vietas (t. 27, b. l. 2-12, 30-41; t. 29, b. l. 153-161; t. 38, b. l. 148-161; t. 46, b. l. 62-71; t. 47, b. l. 103-112; t. 48, b. l. 154-171). Taigi iš aptartų pačių L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. parodymų matyti, kad jos suprato dalyvaujančios didesnėje negu trijų asmenų grupėje, kuri užsiima narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimu. Išteisintąsias tiek su nusikalstamo susivienijimo vadovais, tiek su kitais dalyviais siejo nuolatiniai ryšiai, dėl kurių jos galėjo prekiauti narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Pažymėtina, jog L. G., J. S. dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje yra glaudžiai susijęs su jų pačių tiesiogiai atliktomis nusikalstamomis veikomis – disponavimu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Toks užduočių pasiskirstymas ir suvokimas, jog kiekvienas bendrininkas savo veiksmais prisideda prie galutinio rezultato – susivienijimo daromų nusikaltimų (šiuo atveju narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo), leidžia daryti išvadą, jog L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. save identifikavo aukščiausio lygio nusikalstamos struktūros – nusikalstamo susivienijimo narėmis.

343Įvertinus byloje surinktų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumą, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. suvokė, kad dalyvauja nusikalstamo susivienijimo veikloje ir norėjo taip daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalis).

344Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. nepagrįstai išteisintos iš kaltinimo pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, BPK 329 straipsnio 2 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje buvo pašalintas nusikalstamą susivienijimą kvalifikuojantis požymis – ginkluotumas, L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. nusikalstamos veikos kvalifikuojamos pagal BK 249 straipsnio 1 dalį. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl neteisingai A. B. ir R. B. inkriminuotų narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekių

345Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas, nustatęs narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius, kuriais disponavo R. B. ir A. B., juos nurodė neteisingai. Bylos duomenimis (kratų protokolais, specialistų išvadomis) neginčijamai nustatyta, kad A. B. laikė ir nešiojosi 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo (t. 39, b. l. 43, 48-49). Byloje taip pat neginčijamai nustatyta, kad R. B. disponavo psichotropine medžiaga – amfetaminu atitinkamai 0,351 g, 0,073 g ir 6,430 g kiekiais. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog R. B. ir A. B. nurodytos pripažintos įrodytomis aplinkybės dėl disponavimo 0,010 g klonazepamo ir 0,073 g amfetamino, yra nurodytos neteisingai. T. y. vietoj R. B. disponavimo amfetaminu, nurodytas klonazepamas, ir atvirkščiai. Dėl nurodytų priežasčių ši nuosprendyje padaryta klaida yra ištaisoma.

346Teisėjų kolegija sutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip neįrodytas iš kaltinimo pašalino aplinkybes susijusias su 0,351 g ir 6,430 g psichotropinės medžiagos – amfetamino disponavimu. 2009-12-16 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(10139)-IS1-9839 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš dviejų plastikinių maišelių, paimtų 2009-12-03 įvykio vietos apžiūros metu sulaikius R. B. prie namo ( - ), yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios bendroji masė yra 0,351 g (t. 39, b. l. 13-14). 2010-06-21 Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centro specialisto išvadoje Nr.140-(10734)-IS1-4761 nurodyta, kad baltos spalvos miltelių iš plastikinio maišelio, paimto 2009-12-15 R. B. asmens kratos metu, sudėtyje yra psichotropinės medžiaga – amfetaminas, kurios masė yra 6,430 g (t. 40, b. l. 110-111). R. B. savo parodymuose neneigė, kad nuo 2009 m. prekiavo amfetaminu, kurį gaudavo iš J. D.. Taigi šie bylos duomenys neabejotinai patvirtina kaltinime nurodytas aplinkybes dėl R. B. disponavimo psichotropine medžiaga – amfetaminu atitinkamai 0,351 g ir 6,430 g. Pažymėtina, jog byloje nėra duomenų, kad amfetaminą R. B. perduodavo ir G. L., todėl ši kaltinimo dalis pagrįstai pašalinta.

347Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas nustatęs, kad nuteistieji R. B. ir A. B. padarė nusikalstamas veikas numatytas BK 260 straipsnio 1 dalyje, turėjo nustatyti ir šių nusikaltimo objektyvųjį požymį – tikslą parduoti ar kitaip platinti. Bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad R. B. ir A. B. ne tik turėjo tikslą platinti psichotropines ir narkotines medžiagas, bet jas realiai išplatinęs nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus atlikusiam asmeniui Nr. 2. Be to, tiek R. B., tiek A. B. neneigė platinę psuichotropines medžiagas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. B. ir R. B., įgiję, laikę, o R. B. ir nešiojęs psichotropines medžiagas, turėjo tikslą jas platinti. Pažymėtina, kad A. B. ir R. B. buvo kaltinami neteisėtai disponavę narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, todėl šio būtinojo aptariamos nusikalstamos veikos objektyvaus požymio – tikslo kitaip platinti nustatymas, kaltinimo ribų nepažeidžia. Dėl nuteistojo M. D. apeliacinio skundo argumentų dėl jo nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

348Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis dėl M. D. pripažinimo kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį (psichotropinės medžiagos įgijimas iš J. D. ir jos laikymas šalia savo gyvenamosios vietos), teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino įrodymus ir padarė neteisingas išvadas dėl M. D. kaltės padarius jam inkriminuotą nusikalstamą veiką.

349Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes, įrodymus įvertino nepažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų, M. D. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Šioje dalyje skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka BPK jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra pakankamai motyvuotos, nuosprendyje aprašytas byloje ištirtų įrodymų turinys ir pateiktas įrodymų vertinimas ir argumentuota, kodėl atmetami M. D. parodymai. Taip pat byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų gaunant duomenis, kurie teismo buvo pripažinti įrodymais, juos vertinant bei nagrinėjant baudžiamąją bylą.

350Nuteistasis apeliaciniame skunde savaip vertina byloje surinktus įrodymus, kritikuoja teismo išvadas, vadina jas prielaidomis. Anot apelianto, byloje esantys įrodymai neleidžia daryti neginčijamos išvados dėl jo kaltės.

351Atmetant tokius apelianto teiginius, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais, jų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo prerogatyva. Proceso dalyviai teismui gali teikti tik savo nuomonę, pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais, dėl darytinų išvadų vertinant įrodymus, tačiau jiems nepriimtinos teismų išvados dėl įrodymų vertinimo, bylos faktinių aplinkybių nustatymo ar veikos kvalifikavimo savaime negali būti laikomos prieštaraujančios įstatymui ar patvirtinančios bylą nagrinėjusio teismo šališkumą.

352Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalimi, teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, kas nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Įrodymų vertinimo rezultatas – išvada dėl įrodymų pakankamumo teismo išvadoms pagrįsti.

353Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas išvadas dėl M. D. kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, padarė įvertinęs kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą, kartu patikrinęs įrodymų patikimumą, ko pasėkoje pagrįstai pripažino, kad byloje surinktų įrodymų pakanka M. D. kaltei pagrįsti. Priešingai, būtent nuteistojo apeliaciniame skunde byloje surinktų įrodymų patikimumas ginčijamas vertinant įrodymus atskirai vienus nuo kitų.

354Nuteistasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme tvirtino, kad jo brolis J. D. dažnai atvažiuodavo aplankyti su juo (M. D.) gyvenančios motinos, atveždavo tik maisto produktus, vaistus. Apie surastus narkotikus ir nusikalstamą susivienijimą jis (M. D.) nieko nežino (t. 52, b. l. 85-86, 87, 97-98; t. 90, b. l. 156-157). Nors M. D. savo kaltės nepripažino, tačiau objektyvieji ir subjektyvieji nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiai yra neginčijamai įrodyti. Pažymėtina, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais ir kaltės turinys yra atskleidžiamas ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir kitais baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais duomenimis. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs M. R. (S.), liudytojo D. K. parodymus, 2009 m. gruodžio 15 d. kratos protokole bei 2010 m. sausio 14 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės protokole užfiksuotus duomenis, padarė abejonių nekeliančią išvadą, kad M. D. iš J. D. neteisėtai įgijo psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurį laikė šalia savo gyvenamojo namo sklypo. Šie duomenys pagrįstai pripažinti patikimais nuteistojo M. D. kaltę patvirtinančiais įrodymais, jie paneigia apeliacinio skundo argumentus, kad J. D. jokių psichotropinių medžiagų jam (apeliantui) neperdavė, o apie surastą amfetaminą jis nieko nežino.

355Byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 15 d. atlikus kratą M. D. gyvenamojoje vietoje, buvo rastas ir paimtas plastikinis maišas su baltos spalvos milteliais (t. 52, b. l. 3-12). Ištyrus maiše esančią medžiagą, nustatyta, kad jame yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 223,950 g (t. 52, b. l. 3-12, 18-20). Iš M. R. (S.) ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kuriuos ji patvirtino parodymų patikrinimo vietoje bei asmens parodymų atpažinti pagal jo nuotrauką metu bei parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo teisėjui ir teisiamojo posėdžio metu, matyti, jog išteisintoji visą laiką nuosekliai tvirtino, kad ji buvo atvažiavusi pas J. D. mamą ir brolį (M. D.) į namą, kuriame pastarasis laikė amfetaminą ir padėjo J. D. jį skirstyti (t. 29, b. l. 91-94, 100, 124, 125, 126; t. 90, b. l. 161, 162). Nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas D. K. davė iš esmės atitinkančius M. R. (S.) nurodytoms aplinkybėms parodymus. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis D. K. parodė, jog atvažiavus su J. D. į netoli Nemenčinės plento esantį sodą, kuriame gyveno M. D., pastarasis atnešė broliui (J. D.) maišelį su narkotinėmis medžiagomis (t. 24, b. l. 13, 144). Teisiamojo posėdžio metu D. K. patvirtino savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 90, b. l. 115). Iš šių parodymų seka, kad M. D. ne tik žinojo, kad jo brolis disponuoja narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, bet ir pats disponavo jomis. Nurodyti parodymai paneigia apelianto nurodytas aplinkybes, kad brolis (J. D.) atvažiuodavo tik su tikslu aplankyti motiną. Akivaizdu, jog J. D. motinos name lankėsi ir dėl toje vietoje laikomų psichotropinių medžiagų, apie kurias, kaip minėta, neabejotinai žinojo ir pats nuteistasis (M. D.). Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog M. R. (S.) bei D. K. parodymai neprieštarauja paties nuteistojo parodymams, kad jo brolis (J. D.) kartais atvažiuodavo su jam (M. D.) nepažįstamai asmenimis. Be to, M. R. (S.) bei D. K. parodymus patvirtina ir byloje esančių susirašinėjimo SMS žinutėmis bei telefoninių pokalbių tarp J. D. ir M. D. turinys, iš kurio matyti, kad aptariamo susirašinėjimo metu buvo kalbama apie narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų slėpimą ir perdavimą (t. 9, b. l. 126-132; t. 10, b. l. 121-122). Nuteistasis apeliaciniame skunde nepagrįstai tvirtina, kad telefoniniai pokalbiai nėra informatyvūs ir ištraukti iš konteksto. Akivaizdu, kad asmenys, darydami tokio pobūdžio nusikaltimus, paprastai laikosi ypač didelio atsargumo ir itin griežtos konspiracijos. Todėl natūralu, kad J. D. ir M. D. tarpusavyje kalbėjo užšifruotais terminais. Tačiau nagrinėjamos bylos kontekste tokių terminų kaip ,,kamuoliukas“, ,,baltas“, užuominų ,,reikės daryti tą patį, pats žinai“, ,,kai ką palikai, pats žinai ką“, ,,reikės jų“, ,,turi padėti“, ,,šito“ naudojimas, taip pat vienas kito drausminimas ,,tu mažiau kalbėk“, leidžia daryti abejonių nekeliančią išvadą, kad pokalbiai tarp šių nuteistųjų vyko dėl disponavimo psichotropinėmis ir (ar) narkotinėmis medžiagomis. Be to, pats apeliantas nenurodė, kaip kitaip reikėtų aiškinti ir (ar) vertinti šių pokalbių bei susirašinėjimo turinį. Pažymėtina ir tai, kad 2010 m. rugsėjo 16 d. apklausos dalyvaujant gynėjui metu išklausius pateiktą garso įrašą, M. D. neneigė, kad su broliu galbūt kalbėjo apie narkotikus (t. 52, b. l. 97, 98). Teisėjų kolegijos nuomone, įvertinus pokalbių išklotinėse bei susirašinėjimo SMS žinutėmis užfiksuotus duomenis tiek atskirai, tiek su kitais byloje esančiais ir šiame nuosprendyje jau aptartais įrodymais, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad šalia savo gyvenamosios vietos laikomą psichotropinę medžiagą – amfetaminą M. D. įgijo iš savo brolio J. D..

356Negalima sutikti su apeliantu dėl neva neišsamiai atlikto įrodymų tyrimo nustatant, kam būtent priklausė šalia jo gyvenamosios vietos surastas amfetaminas. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymas suprantamas kaip šių medžiagų buvimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos, t. y. bet koks faktinis jų turėjimas, nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos. Narkotinių ar psichotropinių medžiagų laikymo veikos inkriminavimui įtakos neturi ir tai, kad neteisėtai laikytos medžiagos kaltininkui nepriklausė, jei nustatyta, kad jis suvokė, jog jo turimos medžiagos yra narkotinės ar psichotropinės. Todėl nagrinėjamu atveju M. D. veiksmų kvalifikavimui neturi reikšmės, ar surasta psichotropinė medžiaga priklausė būtent M. D., ar bet kuriam kitam asmeniui. Nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnyje, sudėtis yra formali, todėl psichotropinės medžiagos – amfetamino, surasto šalia gyvenamosios vietos esančioje slėptuvėje, laikymas tapo baigtu nusikaltimu nuo to momento, kai M. D. pradėjo ją laikyti.

357Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje neabejotinai nustatyta, jog M. D. įgijo iš brolio J. D. psichotropinę medžiagą – amfetaminą, kurį laikė šalia savo gyvenamojo namo, todėl skundžiamu nuosprendžiu M. D. pagrįstai buvo nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

358Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad šioje dalyje Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas. Tenkinti apeliacinį skundą pagrindo nėra. Dėl nuteistojo J. D. apeliacinio skundo argumentų dėl jo nuteisimo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos)

359Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra nustatyta, kokiu laiku, iš kokio asmens ir kokiu būdu jis įgijo nuosprendyje nurodytus ginklus ir prašo šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

360Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Vadinasi, pagal BK 253 straipsnio 1 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas šaunamaisiais ginklais, šaudmenimis ir kt. medžiagomis gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka savarankišką nusikaltimo sudėtį, t. y. bet kurios iš jų padarymas gali būti pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų reikalavimų. Pagal susiformavusią teismų praktiką neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ir kt. medžiagų įgijimas – tai, veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo gauna neturint reikiamo leidimo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, ar kitas neteisėtas medžiagas. Tokie veiksmai yra pirkimas, neatlygintinas gavimas, įgijimas už skolas, mainai už kitą daiktą ir pan. Laikymas – neteisėtas šaunamojo ginklo, šaudmenų ar kt. medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų turėjimo laiko trukmės ar buvimo vietos (laiko gyvenamojoje patalpoje, slėptuvėje, automobilyje, krūmuose ar kitoje pasirinkote vietoje).

361Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti įrodymai patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteisė J. D. pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis neteisėtai laikė nuosprendyje nurodytus šaunamuosius ginklus bei šaudmenis užkasęs žemėje miške, garaže bei savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, kol jie buvo rasti ir paimti parodymų patikrinimo vietoje metu bei atliktų kratų metu. Šias aplinkybes neginčijamai patvirtina byloje esantys įrodymai: nuteistosios J. S., liudytojo N. O. parodymai, kratos bei parodymų patikrinimo vietoje protokolai, specialisto išvados. Šiuo aspektu pažymėtina, jog apeliaciniame skunde nuteistajam inkriminuoti nuosprendyje nurodytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo faktai nėra skundžiami, todėl teisėjų kolegija plačiau apie tai nepasisako. Tačiau pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nuteistajam J. D. inkriminavo neteisėtą nuosprendyje nurodytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą (trys nusikalstamos veikos). Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad teismas minėtų nusikalstamų veikų atveju nenustatė šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą patvirtinančių aplinkybių, t. y. nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis, kada, iš kokio šaltinio buvo įgyti minėti šaunamieji ginklai ir šaudmenys. Teismas, pripažinęs apeliantą kaltu ir nuteisdamas jį už neteisėtą minėtų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimą, turėjo nustatyti šių nusikalstamų veikų padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, tačiau tai padaryta nebuvo. Iš bylos duomenų matyti, jog šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimas šioje byloje konstatuojamas tiesiog remiantis nustatytais šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo faktais. Pažymėtina, jog BK 235 straipsnio 1 dalyje nurodytos veikos turi savarankišką baudžiamosios atsakomybės pagrindimo kaltininkui reikšmę ir todėl kiekviena iš jų turi turėti savarankišką procesinį įrodinėjimą, o ne preziumuojamos iš kitų BK 253 straipsnio 1 dalyje nurodytų ir neginčijamai įrodytų vėlesnių veikų.

362Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam pagal BK 253 straipsnio 1 dalį inkriminuotas nuosprendyje nurodytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų įgijimas (trys nusikalstamos veikos), yra naikinama.

363Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. D. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį dėl neteisėto nuosprendyje nurodytų šaunamųjų ginklų ir šaudmenų laikymo (trys nusikalstamos veikos), o apeliaciniame skunde nurodomi motyvai nesudaro pagrindo jį išteisinti. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl nuteistojo J. D. ir išteisintojo E. B. kaltės padarius nusikalstamas veikas numatytas BK 213 straipsnio 1 dalyje

364Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, J. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai įgijo netikrą 50 litų banknotą Nr. AG5551197, jį neteisėtai iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu.

365Pirmosios instancijos teismas J. D. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė nustatęs, kad nuteistojo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios įgyti ir laikyti kratos metu rastą ir paimtą netikrą 50 litų banknotą.

366Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su paminėta pirmosios instancijos teismo išvada ir tvirtina, kad iš byloje esančių duomenų matyti, kad J. D., suvokdamas, jog disponuoja – įgyja netikrus pinigus, turėjo tyčia ir juos laikyti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

367Išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis turi atitikti BPK 305 straipsnio 3 dalies reikalavimus. Joje įstatymo taikymo klausimai gali būti sprendžiami tik bylos duomenų analizės, atskleidžiant konkretų jų turinį, pagrindu. Tuo tarpu iš aprašomosios nuosprendžio dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl J. D. pareikšto kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, iš viso nevertino byloje surinktų duomenų ir apsiribojo vien konstatavimu, jog J. D. veiksmuose nėra tiesioginės tyčios įgyti ir laikyti netikrus pinigus. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis, atlikusi papildomą įrodymų tyrimą ir iš naujo ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ištirti ir įvertinti byloje surinktus įrodymus, įrodymų visumos vertinimo principą, ir dėl to padarė išvadą neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių dėl J. D. pareikšto kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

368Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris pagamino, suklastojo, įgijo, laikė arba realizavo netikrus ar suklastotus Lietuvos ar kitos valstybės apyvartoje esančius ar oficialiai patvirtintus, bet į apyvartą dar neišleistus pinigus arba vertybinius popierius arba gamino, įgijo, laikė ar realizavo įrangą, programinę įrangą ar specialiąsias medžiagas netikriems pinigams ar vertybiniams popieriams gaminti ar tikriems pinigams ar vertybiniams popieriams klastoti. Minėtos veikos BK 213 straipsnio 1 dalyje numatytos kaip alternatyvios, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal šį straipsnį kilti pakanka bent vienos iš jų padarymo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-45/2007, 2K-388/2010).

369Bylos duomenimis, 2009-12-15 atliktos kratos J. D. gyvenamojoje vietoje metu be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas 50 litų vertės banknotas Nr. AG5551197 (t. 18, b. l. 7-10). Specialisto išvadoje Nr. 140-(1251)-IS1-1448 konstatuota, jog pateiktas tyrimui 50 litų vertės banknotas Nr. AG5551197 yra atspausdintas ne pagal litų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (t. 18, b. l. 90-92). Nuteistasis J. D. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad netikru 50 litų banknotu su juo atsiskaitė žmogus už taksi paslaugas. Tai, kad banknotas netikras, sužinojo atsiskaitydamas su įmone, kurioje dirbo. Įmonė banknoto nepaėmė, todėl banknotą jis laikė savo piniginėje (t. 90, b. l. 108-109). Taigi aptartais objektyviais duomenimis nustatyta, jog J. D. gyvenamojoje patalpoje surastas ir paimtas 50 litų vertės banknotas yra netikras. Nuteistojo parodymai, kad grąžinus jam 50 litų vertės banknotą kaip netikrą, jis banknotą įdėjo į piniginę, neabejotinai patvirtina, kad netikrą banknotą jis (J. D.) turėjo savo žinioje. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo veikoje yra nustatytas ir faktiniais duomenimis pagrįstas objektyvusis veikos požymis – netikro banknoto laikymas.

370Netikrų pinigų pagaminimo, laikymo arba realizavimo subjektyviajai pusei būdinga tiesioginė tyčia. Asmuo suvokia, kad jis įgyja, laiko arba realizuoja netikrus pinigus ir tai nori daryti. Šiuo atveju esminis įrodymas, leidžiantis spręsti apie nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos subjektyviosios pusės požymį – kaltę, yra paties nuteistojo parodymai. Kaip minėta, teisiamojo posėdžio metu nuteistasis parodė, kad grąžinus jam banknotą kaip netikrą, jį įsidėjo į piniginę. Be to, tai, kad nuteistasis turėjo tyčią laikyti netikrą banknotą, patvirtina ir kiti tolesnio disponavimo juo veiksmai – nuteistasis dėl netikro banknoto į finansines įstaigas ar policiją nesikreipė, nesunaikino, priešingai – įdėjo į piniginę ir laikė iki kol jis buvo surastas ir paimtas nuteistojo gyvenamojoje vietoje atliktos kratos metu. Teisėjų kolegijos nuomone, išdėstyti argumentai neabejotinai patvirtina, kad nuteistasis J. D. nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad laiko netikrą dokumentą ir norėjo tai daryti. Taigi nuteistojo veiksmuose be objektyviojo nusikalstamos veikos numatytos BK 213 straipsnio 1 dalyje pusės požymio – laikymo, nustatytas ir subjektyvusis veikos požymis – kaltė, pasireiškusi tiesiogine tyčia.

371Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistasis pareiškė prašymą apklausti kaip liudytoją jo buvusią darbdavę J. R. (Ilčenko). Iš tokio prašymo galima spręsti, jog nuteistasis siekė įrodyti, kad jis apie tai, jog turi netikrą banknotą sužinojo po to, kai įmonės direktorė grąžino jam banknotą kaip įtartiną. Nors įmonės direktorė šių nurodytų aplinkybių nepatvirtino ir parodė, kad ji tokio atvejo neprisimena (t. 96, b. l. 186), teisėjų kolegija pažymi, jog nustačius, kad nuteistasis J. D. žinojo, kad jo laikomas 50 litų vertės banknotas yra netikras, aplinkybės, kokiu būdu jis apie tai sužinojo, šiuo atveju nėra reikšmingos.

372Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai neginčijamais įrodymais pagrįsti kiekvieną inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymį taikomi ir tais atvejais, kai BK specialiosios dalies tame pačiame straipsnyje nurodomos kelios alternatyvios veikos, kurių kiekviena, ją padarius, gali būti savarankiškų kaltininko baudžiamosios atsakomybės pagrindu. Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje nurodytų alternatyvių veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų. Dar kartą įvertinusi išnagrinėtus ir šiame nuosprendyje aptartus įrodymus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad neabejotinai pasitvirtino tik dalis kaltinime nurodytų aplinkybių. Šiuo konkrečiu atveju byloje surinktais įrodymais, jų visuma, neginčijamai nustatytos netikro banknoto laikymo aplinkybės, tačiau nenustatyta, kokiomis aplinkybėmis J. D. įgijo netikrą 50 litų banknotą. Be to, byloje nėra jokių duomenų patvirtinančių, kad nuteistasis suvokė, jog įgyja netikrą banknotą ir norėjo tai daryti. Įgijimo faktas kaltinimą palaikiusio prokuroro iš esmės preziumuojamas netikro banknoto laikymo faktu, tačiau baudžiamojoje byloje nėra kitų įrodymų, pagrindžiančių J. D. inkriminuojamą netikro 50 litų vertės banknoto įgijimo faktą.

373Pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės – tai, kad netikrą 50 litų banknotą iki 2009 m. gruodžio 15 d. J. D. laikė savo gyvenamojoje vietoje, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu, leidžia daryti išvadą, kad ikiteisminio tyrimo metu J. D. veiksmai dėl netikro 50 litų vertės banknoto laikymo kvalifikuoti teisingai pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Todėl išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 dalis).

374Be to, perduodant šią bylą į teismą, E. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis, tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs netikrą 20 eurų banknotą Nr. S44244920418, jį laikė iki 2010 m. liepos 20 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), kol kratos metu nurodytą banknotą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

375Pirmosios instancijos teismas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį E. B. išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė pažymėjęs, jog tuo atveju, kai asmuo disponuoja nedideliu kiekiu žinomai netikrų pinigų gavęs juos kaip tikrus, baudžiamoji atsakomybės yra numatyta BK 213 straipsnio 3 dalyje. Atsižvelgęs į tai, jog baudžiamoji atsakomybė numatyta tik už žinomai netikrų pinigų, kurie gauti kaip tikri, nedidelio kiekio realizavimą, pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog E. B. veikoje nėra BK 213 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties, nes kaip tikrą gautą suklastotą 20 eurų banknotą jis laikė savo namuose ir jo nerealizavo.

376Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog E. B. buvo kaltinamas dėl netikro 20 eurų banknoto laikymo, tuo tarpu netikrų pinigų realizavimas yra alternatyvi BK 213 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta nusikalstama veika, kuri E. B. nebuvo inkriminuota. Nusikalstamos veikos – netikrų pinigų laikymo sudėties požymių buvimą išteisintojo veiksmuose patvirtina byloje esantys įrodymai, iš kurių seka, jog E. B., suvokęs, kad disponuoja netikru 20 eurų banknotu, laikė jį savo namuose iki kol jis (20 eurų banknotas) buvo surastas atliktos E. B. namuose kratos metu ir norėjo tai daryti, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

377Sutikdama su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija visų pirma pažymi, jog BK 213 straipsnio 1 dalies dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pagal BK 213 straipsnio 1 dalį kilti pakanka, kad E. B. laikė netikrą banknotą, nepriklausomai nuo to, ar jį realizavo. Be to, pažymėtina ir tai, jog alternatyvi BK 213 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyta nusikalstama veika – netikrų pinigų realizavimas, E. B. inkriminuota nebuvo. Akivaizdu, jog pirmosios instancijos teismas, pasisakydamas dėl išteisintojo E. B. nusikalstamų veiksmų atitikties BK 213 straipsnio 1 daliai, netinkamai aiškino įstatymą, dėl to padarė neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių išvadą dėl pareikšto kaltinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį.

378Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2010-07-20 atliktos kratos E. B. gyvenamojo vietoje metu be kitų daiktų buvo surastas ir paimtas 20 eurų banknotas (t. 35, b. l. 6-7). 2010-08-02 specialisto išvadoje Nr. 140-(5604)-IS1-5621 konstatuota, jog 20 eurų banknotas Nr. S44244920418 yra atspausdintas ne pagal eurų spausdinimo reikalavimus, t. y. jis yra netikras (t. 35, b. l. 17-19). E. B. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklaustas bylą nagrinėjant teisme parodė, jog 20 eurų vertės banknotą gavo kažkurioje Europos valstybėje, o pastebėjęs, kad jis netikras, laikė jį namuose knygoje kaip skirtuką (t. 35, b. l. 147-148, t. 91, b. l. 128). Iš nurodytų duomenų seka, jog E. B., suvokęs, kad disponuoja netikru 20 eurų banknotu, laikė jį savo namuose iki kol banknotas nebuvo surastas E. B. namuose atliktos kratos metu.

379Esant nurodytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje surinktų ir teisme ištirtų bei šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma patvirtina, jog E. B. padarė jam inkriminuojamą veiką, t. y. savo gyvenamojoje vietoje laikė netikrą banknotą. Jo nusikalstami veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo teisingai kvalifikuoti pagal BK 213 straipsnio 1 dalį. Todėl išteisinamasis nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl neteisingai nurodytų narkotinių medžiagų

380Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai pažymima, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai sudėti skirtingų narkotinių medžiagų kiekiai, ir padaryta neteisinga išvada, kad J. D. disponavo 30,048 g kanapių ir jų dalių. Specialisto išvadoje nustatyta, jog J. D. disponavo skirtingomis narkotinėmis medžiagomis ir jų rūšimis, o būtent – 23,26 g kanapių ir 6,788 g kanapių derva (t. 18, b. l. 53-58). Todėl šios apygardos teismo įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės yra tikslinamos, nustatant kad J. D. įgijo ir savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu ( - ), laikė 23,26 g kanapių ir 6,788 g kanapių dervos. Toks kaltinimas ir buvo pareikštas J. D. ikiteisminio tyrimo metu. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl nuteistojo A. F. kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje

381Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, A. F. buvo kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir laikė asmens dokumentą – G. G. (G. G.) vardu išduotą VĮ ,,Regitra“ automobilio ,,Pontiac Trans Sport“ (valst Nr. ( - ) registracijos liudijimą.

382Pirmosios instancijos teismas A. F. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas). Tokią išvadą pirmosios instancijos teismas padarė konstatavęs, kad nuteistojo veiksmuose nenustatyta tiesioginė tyčia įgyti G. G. vardu išduotą VĮ ,,Regitra“ automobilio registracijos liudijimą.

383Šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad teismas privalo išaiškinti visas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti, o teismo nuosprendyje turi būti išdėstyti išsamūs visų byloje surinktų įrodymų įvertinimo motyvai. Tuo tarpu iš aprašomosios skundžiamo nuosprendžio dalies turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį dėl A. F. pareikšto kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, iš viso nevertino byloje surinktų duomenų ir apsiribojo vien konstatavimu, jog nenustatyta A. F. tiesioginė tyčia įgyti G. G. vardu išduotą automobilio registracijos liudijimą. Taigi pirmosios instancijos teismo išvada nėra pagrįsta išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos duomenis ir iš naujo ištyrusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą, konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus išsamiai ištirti ir įvertinti byloje surinktus įrodymus, ir dėl to padarė išvadą neatitinkančią faktinių bylos aplinkybių dėl A. F. pareikšto kaltinimo pagal BK 302 straipsnio 1 dalį.

384BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė ar neturėdamas teisėto pagrindo įgijo, laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo fizinio ar juridinio asmens antspaudą, spaudą, dokumentą ar griežtos atskaitomybės blanką. Minėti veikos objektyvieji požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia.

385Bylos duomenys patvirtina, jog 2010-01-05 atliktos kratos A. F. gyvenamojoje vietoje metu be kitų daiktų buvo rastas ir paimtas VĮ ,,Regitra“ G. G. vardu išduotas automobilio registracijos liudijimas Nr. ( - ) (t. 33, b. l. 6-7). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip liudytojas G. G. nurodė, jog automobilį ,,Pontiac Trans Sport“ pardavė asmeniui vardu ,,T.“, kurio tikslesnių duomenų nežino, pastarajam atidavė automobilio dokumentus, t. y. automobilio registracijos liudijimą, techninės apžiūros taloną ir civilinės atsakomybės draudimo sutartis, automobilio pirkimo – pardavimo sutartis sudaryta nebuvo. Liudytojas taip pat nurodė, jog A. F. nepažįsta, kaip atsirado minėti automobilio dokumentai pas jį (A. F.) nežino (t. 33, b. l. 65-66). Nuteistasis A. F. viso bylos proceso metu nuosekliai tvirtino, kad G. G. nepažįsta, o kaltinime nurodytą dokumentą rado 2009 m. pradžioje Dzūkų g., Vilniuje, ant kelio ir pasiėmė (t. 33, b. l. 91, 92, t. 91, b. l. 126, 127). Taigi A. F. G. G. vardu išduotą automobilio registracijos liudijimą laikė apie metus laiko ir nesiėmė jokių veiksmų informuoti nukentėjusįjį apie radinį. Taip pat apie rastą automobilio registracijos liudijimą nepranešė nei VĮ ,,Regitra“, nei policijai, kurios pareigūnai nuolat budi. Nors A. F. teisiamojo posėdžio metu teigė, kad surasto dokumento nespėjo grąžinti, tačiau tokie jo teiginiai yra deklaratyvūs, jų nepatvirtina jokie objektyvūs bylos duomenys. Be to, aptariamo dokumento laikymas pakankamai ilgą laiką (apie metus) rodo, jog A. F. iš vis neketino pranešti įgaliotoms institucijoms ar liudytojui G. G. apie turimą kito asmens vardu išduotą dokumentą. Nors svetimo dokumento radimas savaime nėra neteisėtas, tačiau atsižvelgiant į tai, kad radęs dokumentą A. F. jį pasiėmė ir laikė namuose ilgą laiką, apie rastą dokumentą nepranešdamas dokumento savininkui ar policijai, ar kitai įgaliotai institucijai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad taip užvaldęs svetimą dokumentą A. F. suvokė, jog neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė svetimą fizinio asmens dokumentą ir norėjo taip elgtis, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

386Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą, kad A. F. veiksmuose be teisėto pagrindo įgijus ir laikius kito asmens vardu išduotą dokumentą yra visi požymiai nusikalstamos veikos, numatytos BK 302 straipsnio 1 dalyje, todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 dalis). Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl BPK pažeidimų

387Prokuroro apeliaciniame skunde esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai bei netinkamas įstatymo taikymas siejamas su tuo, kad teismui nustačius, kad J. S., A. M., J. D., J. J., A. K., R. B., A. B., A. D., R. A., M. D., S. K., J. Š., A. Š., L. G., A. T., S. L. disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėjo šių medžiagų kiekius įtraukti į šio nusikalstamo susivienijimo vadovų, organizatorių nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį.

388Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visų byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatavo, jog G. L., J. D., A. D. perdavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų į bendrą nusikalstamą veiklą įtrauktiems S. K., A. K., S. L. bei nedalyvavusiems nusikalstamame susivienijime J. S., L. G., A. B., R. B., A. M., J. Š., A. T., R. A.. Atitinkamai skundžiamame nuosprendyje taip pat buvo nurodytos įrodytomis pripažintos aplinkybės dėl minėtų asmenų narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų įgijimo iš J. D., G. L., A. D.. Taigi pirmosios instancijos teismas be to, kad kratų metu surastas narkotines ir (ar) psichotropines medžiagas inkriminavo jas įgijusiems asmenims, taip pat nustatė, kad šias medžiagas perdavė būtent nusikalstamo susivienijimo organizatoriai ir vadovai J. D., G. L., A. D., t. y. nusikalstamo susivienijimo dalyvių įgytos iš J. D., G. L., A. D. narkotinės ir psichotropinės medžiagos buvo įtrauktos į šių asmenų (J. D., G. L., A. D.) nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį. Todėl prokuroro prašymas surastus narkotinių ir psichotropinių medžiagų kiekius dar kartą įtraukti į šio nusikalstamo susivienijimo vadovų, organizatorių nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėtį, yra aiškiai perteklinis, nes, kaip jau minėta, už kaltinime nurodytų kiekių narkotinių ir (ar) psichotropinių medžiagų perdavimą šie asmenys (organizatoriai ir vadovai) yra nuteristi.

389Prokuroro apeliaciniame skunde Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo pažeidimai grindžiami ir tuo, kad pirmosios instancijos teismas nesuformulavo atskirtų R. A. nusikalstamų veiksmų, numatytų BK 260 straipsnio 1 dalyje, o tik nurodė jį kaip asmenį, veikusį kartu su A. M..

390Vadovaujantis BPK 255 straipsnio nuostatomis, konkrečios baudžiamosios bylos nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia kaltinamasis aktas. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje.

391Iš kaltinamojo akto matyti, kad R. A. nebuvo atskirai suformuluotas kaltinimas dėl kartu su A. M. įgytos psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurios masė 12,952 g. R. A. buvo kaltinamas ir tuo, kad ,,A. M., būdamas kartu su R. A., 2009-10-05, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ( - ) namo pirmajame aukšte po šiukšliadėže įgijo iš G. L. pastarojo ten paliktus 12,952 g (50 g – 31,2%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią kartu laikė ir nešiojosi iki 2009-10-06 apie 00.30 val., kol prie ( - ), policijos pareigūnai, pastebėję kaip R. A. ant žemės numetė polietileninį maišelį, šalia jų surado ir paėmė minėtą maišelį, kuriame buvo minėtas kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino“ (t. 60, kaltinamojo akto 355 psl.). Todėl prokuroro prašymas atskirai nustatyti R. A. aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybes, kurių pats nenurodė kaltinamajame akte ir apeliaciniame skunde, prieštarauja kaltinamojo akto turiniui, BPK 256 straipsnio nuostatoms ir yra nepagrįstas.

392Atmetamas ir prokuroro prašymas nustatyti, kad R. A., neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš J. D. įgijo ne mažiau kaip 0,724 g amfetamino, kurį iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo namuose, esančiuose ( - ), kol minėtas kiekis psichotropinės medžiagos buvo rastas ir paimtas kratos metu.

393Prokuroro skunde pagrįstai nurodyta, kad byloje esančiais duomenimis nustatyta, jog R. A. gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ), buvo rasti 2 maišeliai, kuriuose buvo psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,724 g (t. 49, b. l. 8-9; t. 50, b. l. 20-22). Tačiau iš kaltinamojo akto turinio matyti, kad kaltinimas, jog R. A. neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytomis aplinkybėmis iš J. D. įgijo ne mažiau kaip 0,724 g amfetamino, kurį iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo namuose, esančiuose ( - ), kol minėtas kiekis psichotropinės medžiagos buvo rastas ir paimtas kratos metu, nebuvo pareikštas. Šiame nuosprendyje minėta, jog byla nagrinėjama kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis). Prokuroras prašymo pakeisti kaltinimą nepateikė. Toks prašymas nesuformuluotas ir apeliaciniame skunde. Todėl prokuroro nurodytų aplinkybių inkriminavimas neabejotinai reikštų kaltinimo ribų peržengimą ir teisės į gynybą pažeidimą.

394Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybes, susijusias su J. J. psichotropinės medžiagos – MDMA pardavimu asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad jokiais kitais įrodymais (liudytojų, kitų kaltinamųjų parodymais, telefonų ir SIM kortelių apžiūros protokolais, elektroninių ryšių tinklais paeduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo bei kaupimo protokolais, ar kitais bylos duomenimis) nėra galimybės nustatyti inkriminuojamų psichotropinių ir narkotinių medžiagų dalies, kurios nebuvo rasta ir paimta, ir dėl to specialių žinių pagrindu nebuvo nustatyta medžiagų rūšis, pavadinimas, kiekis, savybės, koncentracija ir kt. Tačiau 2009 m. rugsėjo 9 d. nusikalstamos veikos imitavimo atlikimo protokole nurodyta, kad 2009 m. liepos 28 d. asmuo, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1, iš L. G. per bendrininką J. J. įsigijo narkotinių medžiagų – 200 vnt. tablečių (t. 6, b. l. 111-116). 2009 m. spalio 22 d. specialisto išvada Nr. 140-(6731)-IS1-8106 patvirtina, kad perduotų tablečių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios masė yra 6,913 g (t. 8, b. l. 81-86). Taigi priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, ši J. J. inkriminuojamų veiksmų dalis yra pagrįsta įrodymais, kurie neabejotinai patvirtina ir J. J. kaltę dėl psichotropinės medžiagos – MDMA įgijimo, gabenimo, laikymo ir pardavimo. Šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, jog iš pareikšto kaltinimo J. J. matyti, kad jame nurodyta, kad aptariamas tabletes, kurių sudėtyje buvo psichotropinė medžiaga – MDMA, J. J. pardavė kitiems asmenims. Tuo tarpu bylos neabejotinai duomenimis nustatyta, kad jos buvo parduotos asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1. Todėl ši J. J. inkriminuojama kaltinimo dalis yra tikslinama, nustatant, kad J. J. neteisėtai pardavė baltos spalvos tabletes ir baltos spalvos tablečių fragmentų mišinį, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurios bendra masė 6,913 g už 1800 litų asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas, Nr. 1. Teisėjų kolegijos nuomone, šios aplinkybės patikslinimas kaltinimo ribų neperžengia, taip pat nepažeidžia teisės į gynybą.

395Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei patikrintų įrodymų visumą, nustato:

396kad, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, G. L., pravardėmis „G.“, „Ch.“, J. D., pravardėmis „M.“, „K.“, „Ch.“, „J.“, A. D., pravarde „Ch.“, dėl savanaudiškų paskatų – turėdami tikslą nusikalstamai praturtėti, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo, dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje, neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdamas tikslą jas platinti, o būtent:

3972007 metų antroje pusėje Lietuvos Respublikoje, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L., G. L., pravardėmis „G.“, „Ch.“, J. D., pravardėmis „M.“, „K.“, „Ch.“, „J.“, A. D., pravarde „Ch.“, susitarė ir bendrai nusikalstamai veiklai vykdyti organizavo „L.“ nusikalstamą susivienijimą, kurio organizatorius, vadovus ir narius siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų, užduočių pasiskirstymas, skirtą daryti labai sunkius, sunkius, apysunkius tyčinius nusikaltimus – neteisėtai gaminti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų ir jas platinti. Asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, bei G. L., J. D., A. D. bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai parinko bei sutelkė asmenis, kuriuos siejo pastovūs tarpusavio ryšiai, vaidmenų ir užduočių pasiskirstymas: nuo 2007 m. pabaigos J. Z., nuo 2008 m. pradžios D. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), nuo 2008 m. pavasario N. E. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), nuo 2008 m. pavasario J. S., nuo 2008 m. vasaros pabaigos M. R. (S.), nuo 2009 m. pradžios S. L., nuo 2009 m. pradžios, asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, nuo 2009 m. pradžios A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. A. K., nuo 2009 m. kovo mėn. L. G., nuo 2009 m. balandžio mėn. D. S. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), nuo 2009 m. balandžio mėn. Ž. T., nuo 2009 m. antros pusės G. Č. (V.), nuo 2009 m. rugsėjo mėn. asmenį, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir paskelbta paieška, bei nedalyvavusius nusikalstamame susivienijime A. B., R. B., E. B., R. A., A. M., M. D.. A. R., A. T..

398Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, kartu su G. L., J. D., A. D. vadovavo kitiems susivienijimo nariams, paskirstė užduotis bei vaidmenis: nusikalstamo susivienijimo veikloje klausytis nurodymų; siekiant užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines, psichotropines medžiagas platinančiais ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“ – „L.“ – vardu ir pravarde, neteisėtai gaminti, įgyti, laikyti, gabenti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų, jas paskirstyti mažesniais kiekiais; siekiant daryti šiuos nusikaltimus, surasti ir įtraukti į nusikalstamo susivienijimo veiklą asmenis, turinčius specialių žinių chemijos srityje, kitus asmenis ir, tokiu būdu, nuolat plėsti narkotinių bei psichotropinių medžiagų pardavimo, platinimo tinklą, nusikalstamo susivienijimo veikloje jiems vadovauti, perduoti jiems tiesiogiai ar per slėptuves narkotines, psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą, nurodyti jas platinti Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį gautų lėšų perduoti asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, G. L., J. D., A. D. žemesniems pagal hierarchiją nusikalstamo susivienijimo nariams, detalizuoti nusikalstamų veikų planus, nurodyti narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, draudžiant šias medžiagas įgyti iš kitų – ne šio nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodyti; daryti narkotinių, psichotropinių medžiagų platinimo apskaitą, šiai neteisėtai veiklai užtikrinti nuomoti ir naudoti gyvenamąsias ir negyvenamąsias patalpas, įrengti slėptuves, rengti slaptus susitikimus – „strielkas“ – ir jų metu aptarti narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keičiant, palengvinančius nusikalstamų veikų darymą; susivienijimo nariams atsisakius dalyvauti neteisėtoje veikloje, taikyti jų atžvilgiu psichologinį ir fizinį smurtą. Taip pat asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, G. L., J. D., A. D. kaupė dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbo apmokėjimui, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidomoms, sulaikytų ar suimtų asmenų šeimos narių išlaikymui.

399Vykdydami asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“ nusikalstamos veikos planą, G. L., J. D., A. D. nuo 2008 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio 15 d., o A. D. iki 2009 m. lapkričio 11 d. Lietuvos Respublikoje kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“ pastarajam nurodžius, organizavo nusikalstamą susivienijimą, jam vadovavo bei dalyvavo šio nusikalstamo susivienijimo veikloje: siekdami užtikrinti susivienijimo veiklą, spręsti konfliktus su kitais narkotines bei psichotropines medžiagas platinančias ar kitas nusikalstamas veikas darančiais asmenimis, prisistatydavo asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, vardu ir pravarde, Lietuvoje neteisėtai gamino, įgijo, laikė, gabeno, pardavė didelius ir labai didelius kiekius narkotinių ir psichotropinių medžiagų – MDMA, 1-(3-chlorofenil)-piperazino, amfetamino, metamfetamino, heroino, kokaino, klonazepamo, fenobarbitalio, kanapių (ir jų dalių), 2-CB (4-bromo – 2,5 dimetoxyphenylethylamine, MFT), jas paskirstydavo mažesniais kiekiais; bendrai nusikalstamo susivienijimo veiklai įtrauktiems nuo 2007 m. pabaigos J. Z., nuo 2008 m. pradžios D. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), nuo 2008 m. pavasario N. E. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), nuo 2008 m. pavasario J. S., nuo 2008 m. vasaros pabaigos M. R. (S.), nuo 2009 m. pradžios S. L., nuo 2009 m. pradžios, asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta jam mirus, nuo 2009 m. pradžios A. F., nuo 2009 m. sausio mėn. S. K., nuo 2009 m. vasario mėn. A. K., nuo 2009 m. kovo mėn. L. G., nuo 2009 m. balandžio mėn. D. S. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 391 straipsnio pagrindu), nuo 2009 m. balandžio mėn. Ž. T., nuo 2009 m. antros pusės G. Č. (V.), nuo 2009 m. rugsėjo mėn. asmeniui, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta ir paskelbta paieška, bei nedalyvavusiems nusikalstamame susivienijime A. T., R. A., A. M., M. D., A. B., R. B. perdavė parduoti, kitaip platinti didelius ir labai didelius kiekius narkotinių, psichotropinių medžiagų; jiems vadovavo, detalizuodavo nusikalstamų veikų planus, nurodydavo platinti minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas pagal teritorijų pasiskirstymą Vilniuje bei kitose Lietuvos Respublikos vietovėse, dalį pinigų iš šios veiklos perduoti jiems – G. L., J. D., A. D.; nurodydavo narkotinių, psichotropinių medžiagų įpakavimo būdus, pardavimo kainas, vedė perduotų pardavimui, parduotų narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekio, pinigų, gautų iš šios prekybos, nusikalstamo susivienijimo narių skolų apskaitą; uždraudė narkotines, psichotropines medžiagas įgyti iš kitų – ne nusikalstamo susivienijimo narių – asmenų, nurodė esant konfliktinėms situacijoms prisistatyti asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, vardu ir pravarde, nurodė konspiracijos tikslais naudoti slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir SIM korteles, abonentinius numerius, periodiškai juos keisti.

400G. L., vykdydamas išankstinį nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir vadovų susitarimą plėsti nusikalstamo susivienijimo narių ratą, įtraukiant vis naujus narius, plėsti įtakos zoną ir užimti kuo didesnę narkotinių medžiagų platinimo teritoriją, nurodė N. E. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu) ( - ) mieste surasti nuomai gyvenamąsias patalpas, kuriose galėtų gyventi jų parinktas ir užverbuotas nusikalstamo susivienijimo dalyvis – narkotinių medžiagų platintojas.

401Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, G. L., J. D., A. D. konspiracijos tikslais, paskirstę narkotines medžiagas mažesniais kiekiais, kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams jas perduodavo naudodami narkotinių, psichotropinių medžiagų slėptuves.

402G. L., J. D., A. D., dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, taip pat kitiems nusikalstamo susivienijimo nariams, rengdavo slaptus susitikimus – „strielkas“ ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, aptardavo nusikalstamo susivienijimo funkcionavimui būtinus klausimus.

403Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, G. L., J. D., A. D., siekdami užtikrinti netrukdomą nusikalstamo susivienijimo veiklą, organizavo bei vykdė fizinės bei psichinės prievartos panaudojimą prieš asmenis, surastus neteisėtam narkotinių bei psichotropinių medžiagų įgijimui, laikymui ir pardavimui, bei šias medžiagas pirkusius, tačiau laiku ar nevisiškai atsiskaičiusius asmenis, ir kitus asmenis, nevykdžiusius asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, G. L., J. D., A. D. nurodymų ar galinčius savo veiksmais kliudyti nusikalstamo susivienijimo veiklai.

404G. L., J. D., A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos, pagalbai sulaikytiems ar suimtiesiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, advokatų darbui apmokėti, bendroms su nusikalstama veikla susijusioms išlaidoms apmokėti, taip pat sulaikytiems ar suimtų asmenų šeimų nariams išlaikymui.

405Vykdydami G. L., J. D., A. D. nurodymus, pastariesiems vadovaujant, J. Z., D. K. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), N. E. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), S. L., asmuo, kurio atžvilgiu byla nutraukta jam mirus, A. F., S. K., A. K., D. S. (kurio atžvilgiu baudžiamoji byla nutraukta BK 391 straipsnio pagrindu), asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta jo paieška, J. S., L. G. bei nedalyvavę nusikalstamame susivienijime A. M., J. Š., A. T., R. A., J. J., A. B., R. B., naudojo narkotinių ir psichotropinių medžiagų slėptuves, rengdavo slaptus susitikimus – ,,strielkas“ ir jų metu aptardavo narkotinių ir psichotropinių medžiagų platinimo klausimus, naudojo slaptus mobiliojo ryšio telefono aparatus ir abonentinius numerius, periodiškai juos keisdavo, Lietuvos Respublikos teritorijoje neteisėtai įgytus didelius ir labai didelius narkotinių, psichotropinių medžiagų kiekius, panaudodami svarstykles, paskirstė mažesniais kiekiais, neteisėtai laikė, gabeno, pardavė bei išplatino kitiems asmenims ir dalį lėšų, gautų iš šios neteisėtos veiklos, perdavė G. L., J. D. bei A. D..

406Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde „L.“, G. L., J. D., A. D. parengus nusikalstamo susivienijimo veiklos planą, paskirsčius vaidmenis bei užduotis, dalyvaudami nusikalstamo susivienijimo veikloje, nusikalstamo susivienijimo organizatoriai, vadovai bei dalyviai neteisėtai disponavo narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis, turėdami tikslą jas platinti, o būtent:

407J. D. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu ( - ), laikė 19,255 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 5,617 g, 11,052 g gelsvos spalvos miltelių bei gelsvos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – MDMA, kurio masė yra 1,636 g, 23,26 g kanapių ir 6,788 g kanapių dervos, 7,584 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė yra 2,133 g, 0,159 g mėlynos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 2-CB(4–bromo–2,5–dimetoxyphenylethylamine, MFT), kurio masė yra 0,005 g, 0,262 g dvi žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – 1-(3-chlorofenil) piperazinas (mCPP), kurio masė yra 0,060 g;

408J. D. 2009 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus m. bei Vilniaus rajone iš nenustatyto asmens įgijo tikslu platinti ir perdavė broliui M. D. 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį laikė šalia gyvenamojo namo, esančio ( - ), SB „( - )“, 280 sklype ir kuris buvo rastas ir paimtas 2009 m. gruodžio 15 d. kratos metu;

409Be to, J. D. iki 2010 m. sausio 19 d. neteisėtai laikė užkasęs žemėje miške prie sodų bendrijos „( - )“ 280 sklypo, Vilniaus rajone, B kategorijos šaunamąjį ginklą pramoninės gamybos (Vokietijos Demokratinė Respublika), 7,65 mm kalibro, PP modelio pistoletą WALTHER, kurio numeris panaikintas, ir šaudmenis pramoninės gamybos, 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio BROWNING 8 šovinius, kol jie buvo rasti ir paimti parodymų patikrinimo vietoje metu;

410Be to, J. D. iki 2010 m. vasario 20 d. neteisėtai laikė garaže, esančiame Strielčiukų g., Vilniuje, 42-oje laikinų metalinių garažų statybos ir eksploatavimo bendrijoje „( - )“, civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, kuris yra pagamintas iš pramoninės gamybos (Iževsko mechaninė gamykla, Rusija) 16-o kalibro dvivamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-58 modelio medžioklinio šautuvo Nr. A 1680B, ir šaudmenis pramoninės gamybos 16 kalibro 25 medžioklinius šovinius, namudiniu būdu užtaisytus 12 kalibro 3 medžioklinius šovinius, kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu;

411Be to, J. D. 2009 m. gruodžio 15 d. neteisėtai laikė savo gyvenamosiose ir pagalbinėse patalpose, adresu ( - ), civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu (prie pramoninės gamybos signalinio įtaiso Nr. C 29363 prisukus savadarbį vamzdį), pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, ir šaudmenis pramoninės gamybos, 5,6 mm (.22LR) kalibro ilguosius žiedinio skėlimo 15 šovinių, kol jie buvo rasti ir paimti kratos metu;

412Be to, J. D. iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje bute, adresu ( - ), netikrą 50 litų banknotą Nr. AG5551197, kol jis buvo rastas ir paimtas kratos metu;

413kad, A. D. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje, adresu Jonažolių g. 11-96, Vilnius, laikė 1589,03 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 431,288 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 673 vnt. rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 23,36 g psichotropinės medžiagos – 1-(3-chlorfenil) piperazino, žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 807,051 g;

414kad J. S. 2009 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, iš J. D. neteisėtai įgijo, laikė, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti 2,186 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 0,571 g, kurį laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu ( - ) iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

415kad A. R. ( - ) esančiame garaže, kurį buvo išnuomojęs D. K., turėdamas tikslą kitaip platinti gamino psichotropinę medžiagą – metamfetaminą;

416kad S. L., nenustatytu teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš G. L., A. D. 1,741 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 0,624 g, ir juos laike savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu ( - ), bei nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratų, kurių metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

417kad S. K. laikotarpyje nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn.18 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D. ir G. L. 0,229 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė yra 0,048 g, ir juos laikė garaže, esančiame ( - ) iki 2009 m. lapkričio 18 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai. Be to, jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D., G. L. 6,378 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 1,609 g, kuriuos gabeno, nešiojosi iki 2009 m. lapkričio 18 d. asmens kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

418kad A. K. laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. lapkričio 2 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti, įgijo iš J. D., G. L. 0,018 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią nešiojosi iki 2009 m. birželio 3 d., kai tą pačią dieną, apie 13.30 val. namo, esančio ( - ) antro aukšto koridoriuje 0,018 g psichotropinės medžiagos – amfetamino už 30 Lt pardavė NVIM dalyviui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 7. Be to, jis neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, iš J. D., G. L. įgijo 20,385 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetaminas, kurio masė 4,438 g, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu ( - ) iki 2009 m. lapkričio 3 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

419kad L. G. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje neteisėtai įgijo iš J. D., G. L. ir pardavė liudytojui Nr. 1, kuriam taikomas anonimiškumas ir kuris veikė pagal sankcionuotą nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelį, 100 vnt. tablečių „Ekstazy“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra mase tabletėse 4,231 g, 93 vnt. tablečių „Ekstazy“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – piperazinas, kurio bendra masė tabletėse 2,724 g, 8 vnt. tablečių „Ekstazy“, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė 0,311 g, 160 vnt. tablečių „Ekstazy“ ir jų fragmentų, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė 7,856 g, ir 1,188 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, baltos spalvos tablečių ir baltos spalvos tablečių fragmentų mišinio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė 6,913 g, baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurios bendra masė 30,226 g. Be to, ji neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš J. D., G. L. 1,55 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, 0,086 g gelsvos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra narkotinė medžiaga – heroino, kurio masė 0,048 g, 6,453 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – metamfetamino, kurio masė 2,345 g, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu ( - ) ir nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratų, kurių metu minėtas narkotines ir psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

420kad A. B. 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniuje, tudėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo iš tyrimo nenustatyto asmens 5 vnt. tablečių, kurių sudėtyje yra 0,010 g psichotropinės medžiagos – klonazepamo, kurias neteisėtai laikė ir nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 3 d. asmens kratos namuose, ( - );

421kad R. B. laikotarpiu nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo iš J. D. 1,461 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,351 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikė savo namuose, ( - ), iki 2009 m. gruodžio 3 d. sulaikymo nešiojosi ir išmetė prie namo ( - ), 25,492 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,430 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, 1,054 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,073 g amfetamino ir iki 2009-12-03 kratos neteisėtai laikė namuose, ( - );

422kad J. Š. nuo 2009 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje įgijo baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,496 g psichotropinės medžiagos – amfetamino – ir 0,009 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, kurias Vilniuje neteisėtai gabeno, laikė bute, ( - ), vėliau dalį psichotropinės medžiagos – 0,807 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,231 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, turėdamas tikslą jį parduoti liudytojai E. D. Š., nešiojosi iki 2009 m. gruodžio 9 d., 17.30 val., sulaikymo ( - ), o likusias psichotropines medžiagas – 0,507 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,265 g amfetamino ir 0,009 g metamfetamino iki 2009 m. gruodžio 9 d. kratos laikė bute, ( - );

423kad J. J. 2009-07-28 neteisėtai įgijo iš L. G. baltos spalvos tablečių ir baltos spalvos tablečių fragmentų mišinio, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga MDMA, kurios bendra masė 6,913 g, kurią L. G. pavedimu gabeno, laikė su savimi ir tos pačios dienos 13.00 val. Vilniuje, ant Tauro kalno neteisėtai pardavė už 1800 litų asmeniui, kuriam taikomas anonimiškumas Nr. 1. Be to, neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, įgijo iš S. L. 1,010 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 0,073 g psichotropinės medžiagos – metamfetamino, kuriuos laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu ( - ) iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

424kad A. T. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn. 15 d. Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje neteisėtai, turėdama tikslą parduoti ar kitaip platinti, kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, įgijo iš J. D. 4,552 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra psichotropinė medžiaga – amfetaminas, kurio masė 1,221 g, kuriuos kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, laikė savo gyvenamojoje vietoje – bute, adresu ( - ) iki 2009 m. gruodžio 15 d. kratos, kurios metu minėtas psichotropines medžiagas rado ir paėmė policijos pareigūnai;

425kad A. M. Vilniuje, nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio 15 d., įgijo iš J. S., J. D. šešis plastikinius maišelius su psichotropine medžiaga – amfetaminu, kurio bendroji masė yra 1,346 g (27,2%) išplatinti nespėjo, nes 2009 m. gruodžio 15 d. jo asmens kratos metu policijos pareigūnai rado ir paėmė minėtą kiekį amfetamino;

426taip pat A. M. būdamas kartu su R. A., 2009 m. spalio 5 d., turėdamas tikslą parduoti ar kitaip platinti, ( - ) namo pirmajame aukšte po šiukšliadėže įgijo iš G. L. pastarojo ten paliktus 12,952 g (50 g – 31,2%) psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurią kartu laikė ir nešiojosi iki 2009 m. spalio 6 d. apie 00.30 val., kol prie ( - ), policijos pareigūnai, pastebėję kaip R. A. ant žemės numetė polietileninį maišelį, šalia jų surado ir paėmė minėtą maišelį, kuriame buvo minėtas kiekis psichotropinės medžiagos amfetamino

427be to, A. M. 2009 m. spalio 5 d. apie 15.00 val. prie spaudos kiosko, adresu ( - ), iš J. D. nusipirkdamas už 30 litų, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, įgijo nenustatytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių, kurių dalį suvartojo, o likusią dalį – 0,39 g narkotinės medžiagos laikė ir nešiojosi iki 2009 m. spalio 6 d. apie 00.50 min., kai prie namo adresu ( - ) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. 5 PK patalpose, adresu Justiniškių g. 14A, Vilniuje paviršutinės jo apžiūros metu rado ir paėmė nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių;

428kad M. D. 2009 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus mieste bei Vilniaus rajone iš brolio J. D. neteisėtai įgijo 901,02 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 223,950 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, kurį laikė šalia savo gyvenamojo namo, esančio ( - ), SB „( - )“, 280 sklype ir kuris buvo rastas ir paimtas 2009 m. gruodžio 15 d. kratos metu;

429kad A. F. 2009 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Dzūkų gatvėje ant kelio rado ir tokiu būdu neturėdamas teisėto pagrindo įgijo ir laikė iki 2010 m. sausio 5 d. 13:45 val., kol policijos pareigūnai jo kratos bute metu, adresu ( - ), surado G. G. (G. G.) vardu išduotą VĮ ,,Regitra“ automobilio ,,Pontiac Trans Sport“ (valst. Nr. ( - ) registracijos liudijimą;

430kad E. B. iki 2010 m. liepos 20 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute, esančiame ( - ) laikė netikrą 20 eurų banknotą Nr. S44244920418, kol kratos metu nurodytą banknotą rado ir paėmė policijos pareigūnai. Dėl G. L. paskirtos bausmės

431Nuteistojo G. L. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmes, daugeliui nuteistųjų taikė BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas, be to, baudžiamosios bylos nagrinėjimas šioje byloje užsitęsė pernelyg ilgai, tačiau pirmosios instancijos teismas, skirdamas G. L. bausmes, į šią aplinkybę neatsižvelgė.

432Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į nuteistojo G. L. vaidmenį nusikalstamo susivienijimo veikloje, padarytų nusikalstamų veikų sunkumą, į tai, kad nuteistasis buvo pagrindinis asmuo, vykdęs fizines bausmes psichologinį poveikį kitiems nusikalstamo susivienijimo dalyviams, skundžiamu nuosprendžiu paskirta galutinė subendrinta trylikos metų laisvės atėmimo bausmė neatitinka bausmės tikslų ir yra aiškiai per švelni.

433Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad, individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojama reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-576/2006, 2K-477-746/2015, 2K-184-746/2016 ir kt.). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

434Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai (Konstitucinio Teismo 2003 m. birželio 10 d. nutarimas). Teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-28/2012, 2K-184-746/2016 ir kt.). Taip pat ne kartą konstatuota, kad teisingumo principo reikalavimų įgyvendinimas paskiriant bausmę kaltininkui (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) – tai ne tik nusikalstamos veikos, jos padarymo aplinkybių, kaltininko asmenybės įvertinimas. Ne mažiau svarbus šia prasme yra ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų suvokimas, siekis juos saugoti ir baudžiamajame įstatyme numatytomis priemonėmis ginti. Dėl to bausmė yra teisinga, kai ją skiriant įvertinami ir kaltininko, ir nukentėjusiojo interesai, kai nė vieniems iš jų nesuteikiama prioritetinė reikšmė. Pabrėžtina, kad skiriant bausmę negali būti ignoruojamos ar neįvertinamos ir dėl nusikaltimo prarastos vertybės, jų svarba, vieta vertybių hierarchijoje. Pernelyg švelni, veikos pavojingumo, jos padarinių, kaltininko asmenybės neatitinkanti bausmė pažeidžia ir humaniškumo principą, nes taip yra sumenkinami nukentėjusiųjų interesai, pažeidžiamas jų orumas.

435Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas nuteistiesiems bausmes, pirmosios instancijos teismas be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių, atsižvelgė ir į ilgą baudžiamojo proceso trukmę. Ir nors ši teismo išvada nėra motyvuota, teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, kad šios baudžiamosios bylos nagrinėjimas truko nepateisinamai ilgą laiką.

436Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių (BK 54 straipsnio 2 dalis ir kt.) ir teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką pažeidimo aplinkybių, gali būti pagrindas švelninti bausmę neperžengiant atitinkamo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijos ribų (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-256/2009, 2K-503/2010). Tuo atveju, kai, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos pavojingumą, kaltininko asmenybę ir įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, nustatomas pagrindas konstatuoti, kad pernelyg ilga proceso trukmė yra išimtinė aplinkybė, dėl kurios straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, gali būti skiriama švelnesnė bausmė (BK 54 straipsnio 3 dalis) (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tokia teismų praktika formuojama atsižvelgiant į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką, kurioje bausmės švelninimas, taikomas atsižvelgiant į įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimą, laikomas tinkama ir pakankama teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemone, dėl to ja pasinaudojęs asmuo netenka aukos statuso pagal Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvenciją (toliau – ir Konvencija) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

437Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu kaip tokiu, bet su konkrečios bylos aplinkybėmis nepagrįsta pernelyg ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Kriterijai, kuriais remiantis EŽTT vertina, ar proceso trukmė atitinka Konvencijos reikalavimus, yra suformuluoti daugelyje šio teismo išnagrinėtų bylų. Tokie kriterijai paprastai yra bylos sudėtingumas, baudžiamajame procese persekiojamo asmens elgesys, institucijų veiksmai organizuojant bylos procesą, proceso reikšmė persekiojamam asmeniui (pvz., taikytų procesinių prievartos priemonių griežtumas ir jų taikymo trukmė) ir t. t. (Sorvisto v. Finland, no. 19348/04, judgement of 13 January 2009; Meilus v. Lithuania, no. 53161/99, judgement of 6 November 2003 ir kt.). Pabrėžtina, kad išvadą dėl konkretaus proceso (ne) atitikties Konvencijos 6 straipsnio 1 dalies reikalavimams visada lemia ne izoliuotas atskiro kriterijaus, bet jų visumos vertinimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013). Kolegija pažymi ir tai, kad baudžiamojo proceso trukmė pagal Konvencijos 6 straipsnio 1 dalį pradedama skaičiuoti nuo to momento, kai asmeniui „pareiškiamas kaltinimas“ šios nuostatos prasme, kuris gali būti apibrėžtas kaip oficialus kompetentingos valdžios institucijos pranešimas asmeniui apie įtarimą, kad jis padarė nusikalstamą veiką (Kravtas v. Lithuania, no. 12717/06, judgement of 18 January 2011, § 35). Vertinamo laikotarpio pabaiga baudžiamajame procese laikomas galutinio sprendimo, dėl kurio negali būti paduodamas skundas, pagal pareikštą kaltinimą priėmimo momentas. Taigi, kol nepriimtas sprendimas, reiškiantis baudžiamojo proceso pabaigą, asmuo laukia savo bylos išsprendimo ir yra nežinioje dėl savo teisinės padėties.

438Iš bylos duomenų matyti, jog dalis teisiamųjų posėdžių apygardos teisme neįvyko dėl kaltinamųjų bei liudytojų nedalyvavimo. Šiuo aspektu svarbu pažymėti, jog bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu, Europos Žmogaus Teisių Teismas priėmė sprendimą, kuriame pastebėjo, kad šioje byloje 26 posėdžiai buvo iš esmės atidėti dėl institucijų nesugebėjimo užtikrinti kitų bendrininkų dalyvavimą. Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat nenustatė aplinkybių, kurios rodytų, kad nacionalinės institucijos siekė efektyviau organizuoti posėdžius, siekdamas išvengti pakartotinų atidėjimų (L. v. Lithuania, no. 36249/15, decision of 2 May 2017). Skundžiamas Vilniaus apygardos teismo nuosprendis priimtas tik 2015 m. birželio 12 d., t. y. praėjus beveik penkeriems metams nuo bylos perdavimo teisiamajam posėdžiui. Daliai įtariamųjų, o vėliau ir kaltinamųjų šioje byloje kardomosios ir kitos procesinės prievartos priemonės ikiteisminio tyrimo metu nebuvo taikomos, kitai daliai įtariamųjų po to, kai buvo įteikti pranešimai apie įtarimus taikytos švelnesnės nei suėmimas procesinės prievartos priemonės, taip pat daliai jų tam tikrą laikotarpį taikyta ir griežčiausia kardomoji priemonė – suėmimas. Įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad ilgą baudžiamojo proceso trukmę šioje byloje lėmė ne vien tik bylos apimtis bei sudėtingumas, bet ir pirmosios instancijos teismo veiksmai. K.a vertus, apeliacinės instancijos teismui nusprendus atlikti įrodymų tyrimą, teisminis baudžiamosios bylos nagrinėjimo terminas dar pailgėjo. Taigi, užsitęsęs baudžiamasis procesas turėjo neigiamą reikšmę nuteistųjų teisėms ir teisėtiems lūkesčiams, kad nusikalstamos veikos bus atskleistos, o baudžiamoji byla bus išnagrinėta operatyviai. Ir nors, kaip minėta, didžioji dalis teismo posėdžių neįvyko dėl pačių kaltinamųjų kaltės, teisėjų kolegija, atsižvelgusi į minėtą EŽTT sprendimą, kuriame konstatuota, kad nacionalinės institucijos nesiekė efektyviau organizuoti posėdžius, daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog ši konkreti baudžiamoji byla (iš viso beveik aštuoneri metai, terminą skaičiuojant nuo įtariamųjų pirmųjų apklausų), nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką.

439Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje ne kartą konstatuota, jog tais atvejais, kai pripažįstama, kad byloje buvo nepateisinami procesiniai delsimai, viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių yra bausmės sumažinimas kaltinamiesiems (Einarsson v. Iceland, no. 22596/93, decision of 5 April 1995; Beck v. Norway, no. 26390/95, judgement of 26 June 2001; Wejrup v. Denmark, no. 49126/99, decision of 7 March 2002; T. K. v. Hungary, no. 67660/01, judgement of 28 September 2004; Ohlen v. Denmark, no. 63214/00, judgement of 24 May 2005 ir kt.). K.a vertus, nurodyto pažeidimo ištaisymas baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu galimas tik laikantis bausmės paskirties (BK 41 straipsnis), kuri neturi būti aukojama dėl pernelyg ilgo proceso patirtos neturtinės žalos atlyginimo vardan. Tuo atveju, jeigu teismas motyvuotai nustato, kad, įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas bylos aplinkybes, taip pat įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimo aplinkybes, bausmės švelninimas dėl proceso trukmės neleistų pasiekti bausmės tikslų (pavyzdžiui, sušvelninus bausmę, nebūtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas), bausmė neturi būti švelninama.

440Nagrinėjamoje byloje L. L. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį buvo nuteistas laisvės atėmimu trylikai metų, o pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu dvylikai metų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas trylikai metų.

441Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas, skirdamas G. L. bausmes, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, vaidmenį nusikaltimų padaryme, nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikaltimą padarė veikdamas nusikalstamame susivienijime. Kartu teismas įvertino tai, kad nuteistojo laisvė ilgą laiką, t. y. viso bylos proceso metu buvo suvaržyta, nes jam buvo taikomas suėmimas. Iš nuosprendžio turinio taip pat galima spręsti, kad nustatant bausmės dydžius mažesnius nei sankcijose numatytas bausmių vidurkis, buvo atsižvelgta ir į ilgą proceso trukmę. Ir nors ši aplinkybė skundžiamame nuosprendyje skiriant G. L. bausmes nėra nurodyta, teisėjų kolegijos nuomone, akivaizdu, jog ilga proceso trukmė, esant tik nepalankioms bausmės dydžiui įtaką turinčioms aplinkybėms, turėjo lemiamą reikšmę paskirti mažesnes nei sankcijose numatytas bausmių vidurkis bausmes.

442Teisėjų kolegija atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nepaisant to, jog ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, konstatuoja, kad konkretaus dydžio laisvės atėmimo bausmės paskyrimas G. L. buvo teisingas, nes šiuo atveju, atsižvelgiant į skundžiamame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, nagrinėjami nusikaltimai yra labai sunkūs, tyčiniai, padaryti veikiant nusikalstamame susivienijime, dėl savanaudiškų paskatų. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje nustatytas nuteistojo G. L. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, kad būdamas jauno amžiaus nesimoko, nedirba, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų priimti trys apkaltinamieji nuosprendžiai. Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nusikalsti. Jo elgesys, moralinės ir socialinės nuostatos sąlygojo skundžiamame nuosprendyje aptartų labai sunkių nusikaltimų padarymą. Apibendrinus tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirtos nuteistajam bausmės švelninimas dėl proceso trukmės neleistų pasiekti bausmės tikslų ir įgyvendinti teisingumo principo reikalavimų.

443Teisėjų kolegija atmeta prokuroro prašymą paskirti nuteistajam griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į prokuroro apeliaciniame skunde nurodytas aplinkybes, t. y. bendruosius bausmių skyrimo pagrindus bei padarytų nusikalstamų veikų sunkumą. Dar kartą vertinti šias aplinkybes nėra pagrindo. Be to, skunde taip pat nurodytos aplinkybės, t. y. nuteistojo vaidmuo nusikalstamame susivienijime (šiuo atveju organizatoriaus ir vadovo) bei su jo vaidmeniu susiję veiksmai (disciplinos palaikymas fizinėmis bausmėmis ir bauginimais) yra reikšmingos sprendžiant nuteistojo veiksmų atitiktį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 249 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiams. Pažymėtina ir tai, jog šioje byloje daugeliui nuteistųjų skiriant bausmes buvo atsižvelgta į nepagrįstai ilgą bylos nagrinėjimą bei taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies bei BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatos, todėl nuteistajam G. L. paskirtos artimos sankcijose numatytiems bausmių vidurkiams bausmės, nėra aiškiai per švelnios.

444Tačiau pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuosprendžiu paskirtas bausmes, padarė klaidą. Pažymėtina, jog tokią pat klaidą padarė ir prokuroras savo apeliaciniame skunde, prašydamas G. L. paskirtas bausmes subendrinti vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis. Iš nuosprendžio turinio galima spręsti, jog teismas bausmėms subendrinti taikė bausmių apėmimo būdą nustatęs idealią nusikalstamų veikų sutaptį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstamas susivienijimas ir šio susivienijimo narių padaryti kiti nusikaltimai sudaro ne idealiąją, o realiąją nusikalstamų veikų sutaptį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-25/2006, 2K-17-139/2015). Todėl subendrinant bausmes, paskirtas už nusikalstamą susivienijimą ir kitas nusikalstamas veikas, taikomas bausmių sudėjimo būdas. Bausmių apėmimas tokiu atveju galimas tik nustačius, kad yra pagrindas taikyti BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto arba 3 punkto nuostatas. Nusikaltimas, numatytas BK 249 straipsnio 3 dalyje ir nusikaltimas, numatytas BK 25 straipsnio 4 dalyje, BK 260 straipsnio 3 dalyje, priskiriami toms pačioms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį, todėl subendrinti bausmes apėmimo būdu, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, nėra pagrindo. Dėl to teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą, nes bendrindama nuosprendžiu paskirtas bausmes turėjo jas iš dalies ar pilnai sudėti, o ne taikyti bausmių apėmimo būdą. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistajam nuosprendžiu paskiros bausmės turi būti subendrintos iš dalies jas sudedant. Todėl keičiamas galutinės G. L. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dydis, t. y. ji yra griežtinama. Toks teisėjų kolegijos spendimas, esant prokuroro skundui dėl G. L. nuosprendžiu paskirtų bausmių griežtinimo, apeliacinio skundo ribų nepažeidžia. Dėl nurodytų aplinkybių aptariamo nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1, 2 dalys). Dėl J. D. paskirtos bausmės

445Teisėjų kolegija, skirdama J. D. bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, atsižvelgia į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardintas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes. Šį padarytą tyčinį nusikaltimą baudžiamasis įstatymas priskiria apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis). Nuteistojo įgytų ir laikytų netikrų pinigų sumą nėra didelė (50 litų). Nuteistasis praeityje teistas, tačiau teistumas išnykęs, dirba, turi šeimą, jo socialiniai ryšiai teigiami ir stiprūs, charakterizuojamas teigiamai, tačiau jis yra padaręs kitų, labai sunkių nusikaltimų, už kuriuos yra nuteistas. J. D. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Atsižvelgiant į šias išvardintas aplinkybes, J. D. skirtina 40 dienų arešto bausmė. Taigi prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas.

446Šioje dalyje tenkinamas ir nuteistojo apeliacinis skundas. Apeliantas skunde prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtas bausmes atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį. Šios aplinkybės buvo aptartos pirmosios instancijos teismo, todėl dar kartą jas vertinti nėra pagrindo. Byloje taip pat nėra duomenų, kad tinkamas gydymas negali būti užtikrintas nuteistojo bausmės atlikimo vietoje. Tačiau iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas skyrė J. D. bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį, neįvertinęs ilgo bylos nagrinėjimo trukmės ir į ją neatsižvelgęs. Teisėjų kolegija, įvertinusi anksčiau minėtas aplinkybes dėl pernelyg ilgo proceso trukmės, siekdama ištaisyti bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimą, konstatuoja, jog nuteistajam paskirtos bausmės turi būti šveninamos. Tačiau BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos jam netaikytinos, nes to daryti neleidžia jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis.

447Šiuo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis dėl J. D. išteisinimo pagal BK 213 straipsnio 1 dalį panaikinta ir jis pripažintas kaltu, taip pat skundžiamu nuosprendžiu J. D. paskirtos bausmės pagal BK 249 straipsnio 3 dalį bei BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį yra švelninamos. Esant tokioms aplinkybėms, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl J. D. paskirtų bausmių subendrinimo. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį (trys nusikalstamos veikos) paskirtos bausmės bendrinamos su šiuo nuosprendžiu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalių, 5 dalies 2 punkto, nuostatomis. Dėl A. D. paskirtos bausmės

448Nuteistasis A. D. prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtas bausme atsižvelgiant į jo šeiminę padėtį, sveikatos būklę, neįgalumą, kad įkalinimo įstaigoje sudarė santuoką, turi nepilnametį sūnų, pats užaugo daugiavaikėje šeimoje. Teisėjų kolegija sutinka, kad šios apelianto nurodytos aplinkybės pirmosios instancijos teismui skiriant bausmę nebuvo aptartos ir yra svarbios, tačiau jos nėra pagrindas švelninti paskirtas bausmes. Juo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog dėl sveikatos būklės nuteistajam bus per sunku atlikti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Tačiau atsižvelgus į anksčiau nurodytas aplinkybes dėl pernelyg ilgo proceso trukmės šioje byloje, siekdama ištaisyti bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimą, konstatuoja, jog nuteistajam paskirtos bausmės turi būti šveninamos. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos jam netaikytinos, nes to daryti neleidžia jo padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnis.

449Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamo susivienijimo dalyvių padarytos kitos veikos sudaro nusikalstamų veikų realiąją sutaptį, naikinama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl A. D. paskirtų bausmių subendrinimo. Dėl bausmės A. R.

450Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dvejų iki aštuonerių metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato.

451Skiriant nuteistajam bausmę, atsižvelgiama į A. R. asmenybę (praeityje neteistas, dirba), padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos padarymo motyvą ir tikslą (tiesiogine tyčia padarytas sunkus nusikaltimas, susijęs su psichotropinių medžiagų gaminimu, jog nenustatytas tikslus psichotropinių medžiagų kiekis), į nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad nuo nusikalstamos veikos padarymo iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas (apie septyneri metai), jog ikiteisminis tyrimas tęsėsi kelerius metus, baudžiamosios bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme užtruko daugiau nei vienerius metus ne dėl nuteistųjų kaltės, dar beveik dvejus metus baudžiamoji byla buvo nagrinėta apeliacinės instancijos teisme. Parenkant nuteistajam A. R. bausmės dydį, taip pat atsižvelgiama į tai, kad jis, nesant įsiteisėjusio nuosprendžio, buvo suimtas pakankamai ilgą laiką (dvejus metus), todėl nuteistajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, kurios dydis yra mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytos bausmės vidurkis.

452Tenkinus iš dalies prokuroro apeliacinį skundą ir nuteisus A. R. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, teisėjų kolegija svarsto galimybę taikyti jam BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Pagal minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio redakciją, galiojusią nuo 2015 m. kovo 24 d. iki 2017 m. spalio 6 d., ir kuri BK 3 straipsnio prasme yra nuteistajam palankesnė, asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju A. R. atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, nes nuteistas už sunkaus nusikaltimo padarymą. Už sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 260 straipsnio 1 dalyje padarymą jam paskirta bausmė neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Iš bylos duomenų matyti, kad jis anksčiau neteistas, o tai leidžia spręsti jog nuteistasis neturi polinkio nusikalsti. Teisėjų kolegija taip pat atsižvelgia į tai, kad nuteistasis nusikalto būdamas jauno amžiaus (24 metų). Iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, jog A. R. sukūręs šeimą, dirba UAB ,,Televizijos ir ryšio sistemos“, kelia kvalifikaciją užsienio šalyse. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą dvejiems metams. Nagrinėjamoje situacijoje A. R. izoliavimas nuo visuomenės darytų itin neigiamą įtaką jo socialiniams ryšiams. Priimdama sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teisėjų kolegija vadovaujasi ne tik pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje. Dėl bausmės M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (V.), J. S. ir L. G.

453Prokuroro apeliaciniame skunde dėl bausmės M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (V.), J. S. ir L. G. skyrimo nėra nurodyti argumentai dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, kad byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, taip pat įvertinusi nuteistųjų asmenybes, sutinka su prokuroro prašymu skiriant bausmes taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

454Pažymėtina, jog iš prokuroro apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kuo remiantis prokuroras parenka prašomų skirti bausmių dydžius. Prokuroras J. S. ir L. G. prašo pripažinti kaltomis pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir paskirti atitinkamai laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams ir šešiems mėnesiams bei 350 MGL baudą. M. R. (S.), Ž. T. ir G. Č. už nusikalstamų veikų, numatytų BK 249 straipsnio 1 dalyje, padarymą, prašo skirti atitinkamai laisvės atėmimo bausmę vieneriems metams ir šešiems mėnesiams bei 300 MGL baudas.

455Byloje nustatyta, kad M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (Vichrova), J. S., L. G. nusikalstamame susivienijime atliko tokį pat narkotinių ir psichotropinių medžiagų platintojų vaidmenį. Byloje nenustatytos išskirtinai kurios nors asmenybę neigiamai charakterizuojančios aplinkybės. Akivaizdu, kad prokuroro skunde prašomi skirti bausmių dydžiai nėra tinkamai individualizuoti. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog nusikalstamų veikų padarymo metu galiojusiame įstatyme dėl baudos skyrimo už nusikalstamas veikas (BK 47 straipsnis) buvo numatyta maksimali 300 MGL bauda (2003 mn. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija). Taigi prokuroro prašymas skirti L. G. 350 MGL dydžio baudą yra nepagrįstas.

456Skiriant M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (V.), J. S. ir L. G. bausmes, atsižvelgiama į jų asmenybe (išskyrus M. R. (S.) ir Ž. T., pastarosios yra teistos, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą (padaryti labai sunkūs nusikaltimai), į tai, kad nustatyta viena G. Č. atsakomybę lenginanti aplinkybė bei jos (G. Č. ir J. S. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, taip pat į tai, kad nenustatyta M. R. (S.), Ž. T. ir L. G. atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, taip pat į prokuroro prašymą taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas bei BPK 320 straipsnio 4 dalies reikalavimus. Įvertinus šias reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (V.), J. S. ir L. G. paskyrus baudas.

457Atkreipiamas prokuroro dėmesys ir į tai, jog nusikalstamas susivienijimas ir jo dalyvių padarytos kitos veikos sudaro nusikalstamų veikų realiąją sutaptį, todėl prokuroro prašymas bendrinant bausmes taikyti bausmių apėmimo būdą, yra nepagrįstas. Dėl J. Š. paskirtos bausmės

458Šią nuosprendžio dalį skundžia prokuroras, nurodydamas, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, kad J. Š. yra laikomas atlikęs bausmę.

459Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu J. Š. pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme trejiems metams. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 9 d. iki 2012 m. lapkričio 7 d. išbūtas laikas, t. y. 2 metai, 10 mėnesių ir 29 dienos. Vadinasi, J. Š. nėra pilnai atlikęs jam pskirtos bausmės. Taigi ptokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė įstatymą konstatavęs, kad J. Š. yra laikomas atlikęs bausmę.

460Dėl nurodytų aplinkybių prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje tenkinamas ir nuosprendžio dalis, kuria konstatuota, kad J. Š. yra laikomas atlikęs bausmę, naikinama. Dėl bausmės A. F.

461Nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatytos alternatyvios bausmės, t. y. bauda, areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų.

462Skiriant nuteistajam bausmę, atsižvelgiama į A. F. asmenybę (praeityje teistas devynis kartus, nedirba), padarytos nusikalstamos pavojingumo laipsnį (padarytas apysunkis nusikaltimas), į nuteistojo atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių nebuvimą, taip pat į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu A. F. buvo nepilnametis. Įvertinus šias reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti A. F. paskyrus griežčiausią BK 302 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, artimą minimaliai laisvės atėmimo bausmei. A. F. pagal BK 249 straipsnio 1 dalį skundžiamu nuosprendžiu paskirta bausmė bei pagal BK 302 straipsnio 1 dalį skiriama bausmė subendrinama taikant bausmių apėmimo būdą, nes padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijosm (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

463Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. F. kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį, vadovaudamasis BK 91 straipsnio nuostatomis, paskyrė mažesnę nei sankcijos vidurkis bausmę, t. y. laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams. Be to, pirmosios instancijos teismas tiek motyvuojamoje dalyje, tiek rezoliucinėje dalyje nurodė, jog skiriant A. F. bausmę taikomos ir BK 92 straipsnio nuostatos. BK 92 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog nepilnamečiui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis neatsargius nusikaltimus arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip penkeriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog nuteistajam paskyrus laisvės atėmimo bausmę ketveriems metams, bausmės vykdymo atidėjimo nuostatos taikomos nebuvo.

464Teisėjų kolegija, skirdama A. F. bausmę, taip pat nemato pagrindo taikyti aptariamas nuostatas. Kaip minėta, bausmės vykdymas gali būti atidėtas kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad A. F. padarė du tyčinius nusikaltimus, iš kurių vienas priskiriamas labai sunkių nusikaltimų kategorijai. Pažymėtina, kad nežiūrint į tai, kad A. F. nusikalto būdamas nepilnametis, jo vaidmuo nusikalstamo susivienijimo veikloje buvo aktyvus. Pažymėtina ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu A. F. prisipažino dalyvavęs nusikalstamo susivienijimo veikloje bei davė parodymus apie kitų asmenų nusikalstamus veiksmus, bylą nagrinėjant teisme paneigė savo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, savo kaltę ginčijo ir paduodamas apeliacinį skundą. Atkreiptinas dėmesys ir į byloje nustatytas nuteistojo A. F. asmenybę neigiamai apibūdinančias aplinkybes, kad būdamas jauno amžiaus nedirba, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų priimti net devyni apkaltinamieji nuosprendžiai. Aptartos aplinkybės rodo nuteistojo polinkį nusikalsti. Jo elgesys, moralinės ir socialinės nuostatos sąlygojo skundžiamame nuosprendyje aptarto labai sunkaus nusikaltimo padarymą. Atsižvelgus į nurodytas aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirtos nuteistajam bausmės atidėjimas neleistų pasiekti bausmės tikslų ir įgyvendinti teisingumo principo reikalavimų.

465Dėl nurodytų priežasčių, iš nuosprendžio turi būti pašalinta aplinkybė, jog A. F. skiriama laisvės atėmimo bausmė taikant BK 92 straipsnio nuostatas.

466A. F. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos namuose, nors nusikalto būdamas nepilnametis, tačiau yra gimęs 1992 m. ir šiuo metu yra pilnametis. Dėl J. J. paskirtos bausmės

467Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

468Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę, vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, atsižvelgė į nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nustatytą nuteistojo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, kad nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Iš nuosprendžio turinio taip pat galima spręsti, kad nustatant bausmės dydį mažesnį nei sankcijose numatytas bausmės vidurkis, buvo atsižvelgta ir į ilgą proceso trukmę.

469Teisėjų kolegija atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad nepaisant to, jog ši baudžiamoji byla nebuvo išnagrinėta per įmanomai trumpiausią laiką, J. J. paskirta laisvės atėmimo bausmė savo dydžiu nėra aiškiai per griežta. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys į tai, kad J. J. teistas trylika kartų. Ši aplinkybė nuteistąjį itin neigiamai charakterizuoja ir rodo jo poilinkį nusikalsti. Teisėjų kolegija daro išvadą, jog paskirtos nuteistajam bausmės švelninimas neleistų pasiekti bausmės tikslų ir įgyvendinti teisingumo principo reikalavimų.

470Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, negali būti vertinamos kaip išimtinės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Dėl bausmės E. B.

471Pripažinus R. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje, spręstinas ir bausmės skyrimo klausimas.

472Nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 4 dalis), šio straipsnio sankcijoje numatytos kelios alternatyvios bausmės rūšys: bauda arba laisvės apribojimas, arba areštas, arba laisvės atėmimas iki ketverių metų.

473E. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta, teistas vieną kartą taip pat už apysunkio nusikaltimo padarymą, dirba. Atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, įvertinus E. B. asmenybę, jam už šios veikos padarymą parenkama bausmės rūšis – bauda, o jos dydis nustatomas mažesnis nei baudos, numatytos BK 47 straipsnio 3 dalyje 3 punktuose, vidurkis (2007 06 28 įstatym Nr. X-1233 redakcija). Dėl M. D. paskirtos bausmės

474Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes dėl pernelyg ilgo proceso trukmės nagrinėjamoje byloje, siekdama ištaisyti bylos išnagrinėjimo per įmanomai trumpiausią laiką reikalavimo pažeidimą, konstatuoja, jog nuteistajam paskirta bausmė turi būti švelninama. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos jam netaikytinos, nes to padaryti neleidžia padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas bei nuteistojo M. D. asmenybę neigiamai apibūdinančios aplinkybės (nedirba, iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo dėl jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų priimti du apkaltinamieji nuosprendžiai). Dėl kitų klausimų (dėl nepagrįsto rastų pinigų konfiskavimo iš J. D.; dėl automobilio konfiskavimo iš G. L.)

475Nuteistieji G. L. ir J. D. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu jiems taikytu turto konfiskavimu.

476BK 72 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija, galiojusi nusikalstamų veikų padarymo metu) nustatyta, kad turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką, jo bendrininkus ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal to paties straipsnio 2 dalį konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Taip pat detalizuota, kad teismas privalo konfiskuoti: 1) perduotus kaltininkui ar jo bendrininkui nusikalstamai veikai padaryti pinigus ar kitus materialią vertę turinčius daiktus; 2) darant nusikalstamą veiką panaudotus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus; 3) iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ir kitus materialią vertę turinčius daiktus.

477BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos gautus pinigus ar kitus ekonominę vertę turinčius daiktus suponuoja teismo pareigą baigiamajame procesiniame dokumente išdėstyti motyvus, pagrindžiančius nusikalstamą konfiskuojamo turto kilmę. Kaltininko pasipelnymo iš nusikalstamos veikos faktas ir dydis yra baudžiamojoje byloje įrodinėtinos aplinkybės, nes jos susijusios su baudžiamojo įstatymo taikymu.

478Dėl kratos metu pas nuteistąjį J. D. rastų pinigų konfiskavimo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su tokiu sprendimu, nors motyvų dėl turto konfiskavimo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje ir nepateikė. Nuteistojo J. D. sugyventinės T. M. namuose, su kuria nuteistasis gyveno daugiau kaip dvylika metų, rasti 2 425 eurai, 1 716 JAV doleriai, 46 840 litų, 30 zlotų, 3 500 Norvegijos kronų, 75 Anglijos svarai sterlingai (t. 18, b. l. 7-10), pagrįstai buvo pripažinti konfiskuotinu turtu kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai. Byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis patikimai nustatyta, kad J. D. neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Byloje neginčijamai nustatyti narkotinių ir psichotropinių medžiagų pardavimo atvejai, taip pat disponavimas dideliais kiekiais narkotinių ir psichotropinių medžiagų, turint tikslą šias medžiagas platinti. Todėl akivaizdu, jog nuteistasis J. D. turėjo turtinės naudos iš neteisėtos veiklos. Pagal byloje esančius duomenis nenustatyta, kad nuteistasis būtų galėjęs kratos metu rastas pinigų sumas gauti iš teisėtos veiklos. Tuo labiau, kad kaip nurodyta ankstesnėje nuosprendžio dalyje, nėra pagrindo netikėti kitų nuteistųjų (A. K., A. M. ir kt.) parodymais, jog pinigus už parduotas narkotines ir psichotropines medžiagas jie atiduodavo ir J. D.. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, kad surasti pinigai įvairia valiuta priklausė ten taip pat gyvenusiems jo sugyventinės artimiesiems, yra niekuo nepagrįsta. Nei J. D., nei pastarojo sugyventinė nepateikė duomenų, patvirtinančių, kad šie pinigai priklausė pastarosios (T. M.) giminaičiams. Todėl nėra pagrindo naikinti J. D. taikyto kratos metu jo gyvenamoje vietoje rastų pinigų konfiskavimo.

479Nuteistojo G. L. apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su taikyta baudžiamojo poveikio priemone – automobilio BMW X5, valst. Nr. ( - ) konfiskavimu. Apeliantas pažymi, kad automobilis priklausė jo tėvui, be to, automobilis nebuvo specialiai pritaikytas nusikalstamoms veikoms daryti. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais sutinka iš dalies.

480Nors motyvų dėl turto konfiskavimo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nepateikė, tačiau iš jo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas M. L. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. ( - ), pripažino nusikalstamos veikos priemone ir jį konfiskavo vadovaujantis BK 72 straipsnio 2, 4 dalių nuostatomis.

481BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybę padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojamos aplinkybės, jog automobilyje, kuriuo naudojosi apeliantas, nebuvo įrengtos slėptuvės, jame nerastos ir jokios narkotinės ar psichotropinės medžiagos. Teismų praktikoje aiškinama, kad turtas gali būti pripažįstamas nusikaltimo priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas tokiai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad tokio turto panaudojimas palengvino nusikalstamos veikos padarymą taip, kad jos padarymas be jo panaudojimo nebūtų įmanomas. Dažnai šis kriterijus teismų praktikoje taikomas nusikaltimo padarymo priemone pripažįstant transporto priemonę, jeigu kaltininkas ja naudojosi tam, kad sudarytų galimybes padaryti nusikalstamą veiką (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-339/2008, 2K-463/2011, 2K-534/2011). Byloje esančių duomenų pagrindu patikimai nustatyta, kad G. L. aptariamu automobiliu nuolat važinėjo į susitikimus su kitais nusikalstamo susivienijimo dalyviais, pastaruosius nuveždavo paimti narkotines ir psichotropines medžiagas, be to, šiuo automobiliu taip pat gabeno narkotines ir psichotropines medžiagas (S. L., J. Z., R. A. ir kt. parodymai). Akivaizdu, kad automobilis palengvino nuteistajam daryti nusikalstamas veikas ir be transporto priemonės jis objektyviai nebūtų galėjęs atlikti visų jam inkriminuotų veiksmų. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino minėtą automobilį konfiskuotinu turtu. Tačiau pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė BK 72 straipsnio 4 dalies nuostatas ir šiuo pagrindu nepagrįstai konfiskavo M. L. priklausantį automobilį BMW X5, valst. Nr. ( - ). BK 72 straipsnio 4 dalies 2004 m. liepos 5 d. redakcijoje, galiojusioje veikų padarymo metu, nustatyta, kad kitam asmeniui perduotas turtas gali būti konfiskuotas tik konstatavus šioje straipsnio dalyje įtvirtintos sąlygos buvimą, jog turtą perdavęs asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Tuo tarpu duomenų apie tai, kad M. L., leidęs G. L. naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu automobiliu BMW X5, valst. Nr. ( - ), žinojo, kad jo automobilis bus panaudotas kaip priemonė nusikalstamai veikai daryti, byloje nėra. Kadangi ši nusikalstamos veikos priemonė priklauso kitam asmeniui, kuris nežinojo, jog G. L. perduotas jo turtas bus naudojamas nusikalstamai veikai daryti, teisėjų kolegija daro išvadą, kad iš nuteistojo turi būti išieškota šio turto (automobilio) vertę veikos padarymo metu atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis). Iš byloje esančių duomenų matyti, jog M. L. tvirtino, kad automobilį įsigijo 2008 m. gruodžio mėnesį už 35 000 Lt (t. 15, b. l. 182, 183). Todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatomis iš nuteistojo G. L. išieškotina konfiskuotino turto vertę atitinkanti pinigų suma – 35 000 Lt (10 136,7 Eur). Dėl to, kas buvo išdėstyta, nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neperžengiant apeliacinio skundo ribų ir nepasunkinant nuteistojo G. L. teisinės padėties (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Dėl prokuroro prašymo pripažinti ikiteisminio tyrimo metu iš G. Č. (V.) paimtus pinigus nusikalstamos veikos rezultatu ir juos konfiskuoti

482Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos laikinas nuosavybės teisių apribojimas G. Č. piniginėms lėšoms 600 Lt, kurios buvo tastos ir paimtos 2009 m. gruodžio 15 d. atliktos kratos G. Č. (V.) gyvenamojoje vietoje metu (t. 48, b. l. 90-91).

483Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog atliktos kratos G. Č. namuose metu surasti ir paimti yra pinigai baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatas, todėl turi būti konfiskuoti.

484Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. Č. (V.) dalyvavo nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio veikla buvo neteisėtas disponavimas narkotinėmis ir psichotropinėmis medžiagomis. Akivaizdu, kad dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje, kurio tikslas išplatinti kuo daugiau narkotinių ir psichotropinių medžiagų, yra finansiškai naudingas. Be to, atsižvelgus į tai, kad byloje nėra duomenų, kad G. Č. (V.) tuo metu dirbo, darytina išvada, kad rasti pinigai yra baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos rezultatas.

485BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Kadangi nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. Č. (V.) namuose atliktos kratos metu surasti ir paimti 600 Lt buvo nusikalstamos veikos rezultatas, jie konfiskuotini. Todėl skundžiamas teismo nuosprendis keistinas ir BPK 328 straipsnio 4 punkte numatytu pagrindu.

486Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1, 3 punktais, BPK 326 straipsnio 2 dalis 2 punktu, BPK 326 straipsnio 4 dalimi, 328 straipsnio 1, 2, 3, 4 punktais, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

487Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis, kuriomis M. S. (R.), Ž. T., G. Č. (V.), J. S. ir L. G. išteisintos pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

488M. S. (R.) pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti 250 MGL (9 415 Eur) baudą.

489Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2010 m. vasario 4 d. iki 2010 m. balandžio 2 d. išbūtą laiką, suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

490Ž. T. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti 250 MGL (9 415 Eur) baudą.

491Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. sausio 21 d. išbūtą laiką, suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

492G. Č. (Vichrova) pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti 250 MGL (9 415 Eur) baudą.

493Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. sausio 8 d. išbūtą laiką, suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

494J. S. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti 300 MGL (11 298 Eur) baudą.

495Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 1 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą trejiems metams, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, šios bausmės vykdymą atidedant dvejiems metams, ir 300 MGL baudą.

496Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais, 4 dalimi, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu J. S. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

4971. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo

4982. šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

499Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. balandžio 27 d. išbūtą laiką, suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai.

500L. G. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54 straipsnio 3 dalį paskirti 270 MGL (10 168,2 Eur) baudą.

501Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės apribojimą dvejiems metams ir 270 MGL baudą.

502Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, L. G. įpareigoti būti namuose nuo 21 val. iki 7 val., jei tai nesusiję su darbu, bei šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.

503Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2010 m. kovo 29 d. išbūtą laiką, suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai bei suėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

504Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J. D. išteisintas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

505J. D. pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 parų arešto bausmę.

506J. D. pripažintam kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtas bausmes sušvelninti:

507- už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę;

508- už BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

509Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. D. paskirtų bausmių subendrinimo.

510Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį bei Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 253 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais ir paskirti J. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

511Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. liepos 31 d. išbūtą laiką.

512A. D. (A. D.) pripažintam kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, paskirtas bausmes sušvelninti:

513- už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę;

514- už BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę.

515Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. D. paskirtų bausmių subendrinimo.

516Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtas bausmes BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį, 260 straipsnio 3 dalį subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir paskirti A. D. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vienuolikai metų ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

517Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. lapkričio 11 d. iki 2011 m. birželio 13 d. išbūtą laiką bei Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2011 m. vasario 24 d. nuosprendžiu atliktą bausmę.

518Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria E. B. (E. B.) išteisintas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

519E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 213 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 35 MGL (1 318,10 Eur) dydžio baudą.

520Vadovaujantis BK 66 straipsniu 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi į bausmę įskaityti E. B. sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. liepos 20 d. iki 2011 m. liepos 8 d., suėmimo dieną prilyginant 2 MGL (75,32 Eur) dydžio baudai ir laikyti jį atlikusiu bausmę.

521Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. F. išteisintas pagal BK 302 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

522A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302 straipsnio 1 dalyje, ir taikant BK 91 straipsnį, paskirti laisvės atėmimo bausmę dviems mėnesiams.

523Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę pagal BK 302 straipsnio 1 dalį subendrinti apėmimo būdu su Vilniauis apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžiu paskirta bausme pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti A. F. galutinę subedrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

524Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. sausio 5 d. iki 2010 m. liepos 2 d. bei Vilniaus apylinkės teismo 2014 m. vasario 18 d. nuosprendžiu atliktą bausmę.

525Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad A. F. ketverių metų laisvės atėmimo bausmė skiriama taikant BK 92 straipsnio nuostatas.

526Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. R. išteisintas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį.

527A. R. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės atėmimu trejiems metams.

528Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2010 m. vasario 3 d. iki 2012 m. vasario 3 d.

529Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

530Vadovaujantis BK 71 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. R. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

5311. Sumokėti 10 MGL (1 MGL prilyginus 38 Eur), t. y. 380 Eur (trijų šimtų aštuoniasdešimt eurų), įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (sąskaitos Nr. ( - ), SEB bankas) ne vėliau kaip per vienerius metus nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei pateikti tai įrodančius dokumentus Vilniaus apygardos teismui;

5322. Tęsti darbą;

5333. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo nuolatinėje gyvenamojoje vietoje adresu ( - ), nuo 22.00 val. vakaro iki 6.00 val. ryto, jei tai nesusiję su darbu;

5344. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

535Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.

536M. D. pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę sušvelninti iki devynerių metų laisvės atėmimo. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

537Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2011 m. rugsėjo 14 d., nuo 2011 m. spalio 21 d. iki 2012 m. spalio 21 d., nuo 2013 m. spalio 23 d. iki 2014 m. spalio 23 d. išbūtą laiką.

538Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl G. L. paskirtų bausmių bendrinimo panaikinti.

539Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtas bausmes pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir BK 25 straipsnio 4 dalį, BK 260 straipsnio 3 dalį subendrinti, prie griežtesnės bausmės iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirti G. L. galutinę subendrintą bausmę – laivės atėmimą trylikai metų ir trims mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

540G. L. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009 m. gruodžio 15 d. iki 2013 m. rugsėjo 11 d. bei nuo 2013 m. rugsėjo 24 d. iki 2014 m. birželio 30 d.

541Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. rudenį, iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo B kategorijos pramoninės gamybos (Vokietijos Demokratinė Respublika) šaunamąjį ginklą, 7,65 mm kalibro, PP modelio pistoletą ,,WALTHER“, kurio numeris panaikintas, ir pramoninės gamybos šaudmenis – 7,65 mm kalibro, 1900 m. pavyzdžio 8 šovinius ,,BROWNING“;

542kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. vasario mėn., iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį nupjautvamzdį šautuvą, kuris yra pagamintas iš pramoninės gamybos (Iževsko mechaninė gamykla, Rusija) 16-o kalibro dvivamzdžio, lygiavamzdžio IŽ-58 modelio medžioklinio šautuvo Nr. A 1680B, ir pramoninės gamybos šaudmenis – 16 kalibro 25 medžioklinius šovinius, namudiniu būdu užtaisytus 12 kalibro 3 medžioklinius šovinius;

543kad tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas leidimo, įgijo civilinėje apyvartoje draudžiamą savadarbį trumpavamzdį, lygiavamzdį, vienašūvį šaunamąjį ginklą, pagamintą savadarbiu būdu (prie pramoninės gamybos signalinio įtaiso Nr. C 29363 prisukus savadarbį vamzdį), pritaikytą šaudyti 5,6 mm kalibro žiedinio skėlimo šoviniais, ir pramoninės gamybos šaudmenis – 15 ilgųjų žiedinio skėlimo 5,6 mm (.22LR) kalibro šovinių.

544Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. antroje pusėje Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo l19,255 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 5,617 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 11,052 g gelsvos spalvos miltelių bei gelsvos spalvos tablečių fragmentų, kurių sudėtyje yra 1,636 g psichotropinės medžiagos – MDMA; 30,048 g narkotinės medžiagos – kanapių ir jų dalių; 7,584 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 2,133 g narkotinės medžiagos – kokaino; 0,159 g mėlynos spalvos tablečių, kurių sudėtyje yra 0,005 g psichotropinės medžiagos –2–CB(4–bromo–2,5–dimetoxyphenylethylamine, MFT); 0,262 g dvi žalios spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 0,060 g psichotropinės medžiagos –1–(3-chlorofenil) piperazino (mCPP).

545Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, įgijo 1589,03 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje yra 431,288 g psichotropinės medžiagos – amfetamino; 673 vnt. rausvos spalvos tabletes, kurių sudėtyje yra 23,36 g psichotropinės medžiagos –1–(3–chlorfenil) piperazino; žalios ir rudos spalvų augalinės kilmės medžiagą – kanapes ir jų dalis, kurių bendra masė 807,051 g.

546Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria iš kaltinimo kaip neįrodytos pašalintos aplinkybės susijusios su R. B. nusikalstama veika.

547Pripažinti įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kad R. B. (R. B.) nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje, turėdamas tikslą platinti, neteisėtai įgijo iš J. D. 1,461 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 0,351 g psichotropinės medžiagos – amfetamino, laikė savo namuose, ( - ), iki 2009 m. gruodžio 3 d. sulaikymo nešiojosi ir išmetė prie namo ( - ), 25,492 g baltos spalvos miltelių, kurių sudėtyje buvo 6,430 g psichotropinės medžiagos – amfetamino.

548Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J. Š. yra laikomas atlikęs bausmę.

549Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 72 straipsnio 2 dalį, 4 dalį, konfiskuotas automobilis BMW X5, valst. Nr. ( - ).

550Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo G. L. išieškoti konfiskuotino nusikaltimų padarymo priemonės BMW X5, valst. Nr. ( - ), vertę atitinkančią pinigų sumą – 10 136,7 Eur.

551Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti iš G. Č. (Vichrovos), a. k. ( - ) 600 Lt (173,77 Eur), saugomus Vilniaus apygardos prokuratūros depozitinėje sąskaitoje Nr. ( - ), esančioje AB SEB banke.

552Nuteistųjų A. F., J. J. bei nuteistojo G. L. ir nuteistojo G. L. gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

553Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. L. (G. L.) pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal Lietuvos Respublikos... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 4. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15... 5. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuotas automobilis ,,BMW... 6. J. D. pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 249 straipsnio 3 dalį –... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos... 8. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15... 9. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 ir 4 dalimis, konfiskuotas automobilis ,,VW... 10. J. D. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį (dėl 50 litų netikro banknoto epizodo)... 11. A. D. (A. D.) pripažintas kaltu ir nuteistas: - pagal BK 249 straipsnio 3... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės... 13. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. lapkričio 11... 14. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuotas automobilis ,,BMW X5“... 15. A. F. (A. F.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 249 straipsnio 1 dalį,... 16. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. sausio 5 d.... 17. A. F. pagal BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį išteisintas,... 18. A. F. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 19. J. S. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės... 20. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15... 21. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija),... 22. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 75 straipsnio 2 dalies 6 ir 8... 23. J. S. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad ji... 24. M. D. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį laisvės... 25. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15... 26. M. D. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 27. J. Š. (J. Š.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 28. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 11... 29. J. Š. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 30. L. G. pripažinta kalta ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteista... 31. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15... 32. L. G. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, neįrodžius, kad... 33. J. J. (J. J.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 34. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 17... 35. J. J. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 36. A. B. (A. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 37. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2010 m. sausio 8 d.... 38. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija),... 39. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6... 40. A. B. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad... 41. R. B. (R. B.) pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį... 42. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir suėmimo nuo 2009 m. gruodžio 15... 43. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija),... 44. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalies 6... 45. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 48 litai.... 46. R. B. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 47. R. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 straipsnio 1 dalį laisvės... 48. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2009... 49. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi (2015 m. kovo 19 d. redakcija),... 50. R. A. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 51. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, konfiskuoti 150 litų.... 52. R. B. pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260... 53. A. R. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį ir BK 249 straipsnio 2 dalį... 54. E. B. (E. B.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 4 dalį ir 260... 55. E. B. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadaryta veika,... 56. M. S. (R.) pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį... 57. Ž. T. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika,... 58. Ž. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinta, neįrodžius, kad... 59. G. Č. pagal BK 249 straipsnio 2 dalį išteisinta, nes nepadaryta veika,... 60. G. Č. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį išteisinta, neįrodžius, kad... 61. G. Č. grąžinti 600 litų.... 62. Tuo pačiu nuosprendžiu nuteisti S. L. (S. L.), A. K. (A. K.), S. K. (S. K.),... 63. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 64. G. L. (pravardėmis G., Ch.), J. D. (pravardėmis M., K., Ch., J.), A. D.... 65. Nurodyti asmenys 2007 m. antrojoje pusėje susitarė ir bendrai nusikalstamai... 66. Asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., kartu... 67. Vykdant asmens, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde... 68. G. L., vykdydamas išankstinį nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir... 69. Asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G.... 70. G. L., J. D. ir A. D., dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu byla atskirta ir... 71. Asmuo, kurio atžvilgiu byla atskirta ir paskelbta paieška, pravarde L., G.... 72. G. L., J. D. ir A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos,... 73. Vykdydami G. L., J. D. ir A. D. nurodymus, pastariesiems vadovaujant, J. Z.,... 74. Nurodytiems nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams –... 75. J. D. 2009 m. antroje pusėje Lietuvos Respublikos teritorijoje iš nenustatyto... 76. Be to, J. D. 2009 m. pabaigoje Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus m.... 77. J. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku, bet ne... 78. Be to, J. D. tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. vasario... 79. J. D. taip pat nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku iš... 80. A. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. spalio mėn. Lietuvos Respublikos... 81. J. S. nuteista už tai, kad ji 2009 m. gruodžio mėn. Lietuvos Respublikos... 82. S. L. nuteistas už tai, kad jis tiksliai nenustatytu laiku Lietuvos... 83. S. K. nuteistas už tai, kad jis per laikotarpį nuo 2009 m. sausio mėn. iki... 84. A. K. nuteistas už tai, kad per laikotarpį nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009... 85. L. G. nuteista už tai, kad ji per laikotarpį nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009... 86. A. B. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio... 87. R. B. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje Lietuvos... 88. J. Š. nuteistas už tai, kad jis nuo 2009 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio... 89. J. J. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą parduoti ar kitaip... 90. A. T. nuteista už tai, kad per laikotarpį nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki... 91. A. M. nuteistas už tai, kad jis Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniuje,... 92. Be to, A. M., būdamas kartu su R. A., 2009 m. spalio 5 d., turėdamas tikslą... 93. Be to, A. M. 2009 m. spalio 5 d., apie 15.00 val., prie spaudos kiosko,... 94. M. D. nuteistas už tai, kad jis 2009 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos... 95. J. D. buvo kaltinamas tuo, kad jis tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto... 96. R. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis dėl savanaudiškų paskatų – turėdamas... 97. A. R., A. F., J. S., L. G., M. S., R. A., A. B., R. B., E. B., Ž. T., G. Č.... 98. Be to, A. R. buvo kaltinamas tuo, kad laikotarpiu nuo 2008 m. vasaros Lietuvos... 99. A. R. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad ( - ) esančiame garaže, kurį buvo... 100. A. F. buvo kaltinamas tuo, kad jis, neturėdamas teisėto pagrindo, įgijo ir... 101. A. F. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. pradžioje, tiksliai... 102. E. B. taip pat buvo kaltinamas tuo, kad jis, tiksliai nenustatytomis... 103. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniu skundu prašo Vilniaus... 104. J. D. pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir nuteisti 40 parų... 105. A. F. pripažinti kaltu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 91... 106. E. B. pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį dėl netikro 20 eurų... 107. M. S. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54... 108. Ž. T. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54... 109. G. Č. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54... 110. J. S. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54... 111. L. G. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir, taikant BK 54... 112. A. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 2 dalį ir paskirti jam... 113. R. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir, taikant BK 54... 114. A. R. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam... 115. R. B. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam... 116. G. L. pripažinti kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį ir paskirti jam... 117. Prokuroras apeliaciniu skundu taip pat prašo pašalinti iš nuosprendžio... 118. Apeliantas taip pat prašo nuosprendyje išdėstyti kaltinamųjų R. A., G. L.,... 119. K.ą nuosprendžio dalį apeliantas prašo palikti nepakeistą.... 120. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismo... 121. Prokuroro manymu, teismas visiškai nevertino įrodymų, patvirtinančių J. S.... 122. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 123. Prokuroras taip pat nurodo, kad nuosprendis dėl L. G. nusikalstamų veikų... 124. Apeliantas nurodo, kad iš nuosprendžio taip pat neaišku, iš kokių... 125. Apelianto skunde taip pat pažymima, kad pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį... 126. Prokuroro teigimu, teismo sprendimas išteisinti A. B. dėl BK 249 straipsnio 2... 127. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo pozicija vertinant įrodymų dėl A. B.... 128. Apelianto skunde taip pat pažymima, kad pagal BPK 303 straipsnio 5 dalį... 129. Prokuroras, nesutikdamas su nuosprendžio motyvais dėl A. B. inkriminuotos BK... 130. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo argumentais dėl R. B. inkriminuotos BK... 131. Prokuroras nurodo, kad teismas, pripažindamas R. B. kaltu padarius BK 260... 132. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad pirmosios instancijos... 133. Prokuroro teigimu, teismas, vertindamas surinktus duomenis dėl R. B. padarytų... 134. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas įrodymus vertino atskirai,... 135. Prokuroro teigimu, nors pas R. B. nebuvo rasta narkotinių ar psichotropinių... 136. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas nepagrįstai priėmė... 137. Prokuroro teigimu, teismas taip pat nepagrįstai išteisino A. R. dėl... 138. Prokuroras taip pat nesutinka su teismo išvada, kad nėra įrodyta E. B.... 139. Prokuroras nurodo, kad E. B. nepagrįstai išteisintas ir dėl BK 213... 140. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai išteisino M. S. dėl dalyvavimo... 141. Prokuroro nuomone, prieštaringu laikytinas teismo teiginys, jog iš ,,jos... 142. Prokuroras taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai išteisino Ž. T. dėl... 143. Prokuroro teigimu, teismas nepagrįstai išteisino G. Č. dėl dalyvavimo... 144. Atsižvelgdamas į tai, prokuroras nurodo, kad, teismas neteisėtai grąžino... 145. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat ginčijamas motyvų pakankamumas... 146. Prokuroras nurodo, kad teismas skundžiamame nuosprendyje taip pat nepagrįstai... 147. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad teismas, išteisindamas A.... 148. Prokuroras pažymi, kad teismas, spręsdamas dėl R. A. baudžiamosios... 149. Apeliantas taip pat nesutinka su G. L. paskirtos bausmės dydžiu. Prokuroro... 150. Prokuroras nesutinka ir su nuosprendžio dalimi, kuria J. Š., įskaičius jo... 151. Prokuroro apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad Vilniaus apygardos... 152. Prokuroras taip pat pažymi, kad J. J. nepagrįstai buvo nuteistas tik už tai,... 153. Nuteistasis G. L. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 154. Skunde nuteistasis nurodo, kad teismas, nuteisdamas jį pagal BK 249 straipsnio... 155. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vieno pagrindinių liudytojų – D. J. –... 156. Nuteistojo apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad D. J. apklausiamas pas... 157. Apeliantas nurodo, kad D. J. parodymus apie S. R., T. Č., K. L., G. Š., L. B.... 158. Be to, D. J. parodė, kad G. L. 2009 m. lapkričio mėn. pabaigoje iki... 159. Apelianto nuomone, teismas apkaltinamajame nuosprendyje nurodė, kad... 160. Vertindamas D. J. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo ir teisme metu,... 161. Apeliantas nurodo, kad skundžiamame nuosprendyje pažymėta, kad A. B.... 162. Apeliantas, abejodamas N. E. parodymų patikimumu, nurodo, kad N. E. 2010 m.... 163. Nuteistasis skunde pažymi, kad teismas iškraipė N. E. parodymus, nurodęs,... 164. Apelianto nuomone, teismas neišsamiai ištyrė byloje esančius įrodymus. Tai... 165. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad N. E. ne kartą keitė savo... 166. Nuteistasis G. L. taip pat nurodo, kad buvo prašyta teismo posėdyje apklausti... 167. Skunde teigiama, kad teismas pažeidė G. L. teisę į gynybą ir atsisakė... 168. Nuteistojo manymu, J. Z., duodamas parodymus, jį apšmeižė, kad būtų... 169. Apeliantas nurodo, kad A. K. parodymai prieštaringi. A. K. ikiteisminio tyrimo... 170. Apeliantas pažymi, kad A. K. teigė, kad apie susivienijimą jam pasakojo D.... 171. Nuteistasis taip pat nurodo, kad kritiškai vertintini ir D. K. parodymai,... 172. Apelianto teigimu, S. L. bei A. F. parodymai taip pat prieštaringi ir galimai... 173. Apeliaciniame skunde teigiama, kad teismas, vertindamas A. M. parodymus,... 174. Apelianto manymu, teismas taip pat iškraipė ir J. S. parodymus. Apeliantas... 175. Apeliantas nurodo, kad teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnį, nuosprendyje... 176. Apelianto teigimu, byloje visiškai nenustatyta vieta, kur buvo gaminamas... 177. Skunde pažymima, kad neaišku, kaip teismas, remdamasis D. J. parodymais,... 178. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad kitoje to paties ,,L.“... 179. Apelianto teigimu, iš nuosprendžio šalintina ir aplinkybė, kad jis... 180. Apelianto teigimu, teismas visiškai nepasisakė, kokius veiksmus... 181. Apeliantas nurodo, kad teismo nuosprendis prieštaringas ir dėl to, kad Ž.... 182. Apeliaciniame skunde teigiama, kad byloje nėra jokių duomenų, kad G. L.... 183. Apeliantas teigia, kad byloje nėra visiškai jokių tiesioginių įrodymų,... 184. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad teismas daugeliui asmenų... 185. Apeliantas nurodo, kad priimant apkaltinamąjį nuosprendį buvo pažeistos... 186. Apelianto teigimu, tai, kad jis bendravo su kitais kaltinime nurodytais... 187. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad iš nuosprendžio šalintinos ir... 188. Apeliantas taip pat nurodo, kad R. B. atžvilgiu liudytojų N. E., D. J., J. Z.... 189. Nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, apeliantas pažymi,... 190. Nuteistasis J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 191. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis neteisėtas,... 192. Apelianto teigimu, konstatuodamas, kad jis įgijo narkotines ir psichotropines... 193. Apeliantas taip pat nurodo, kad nuosprendyje nenustatyta, kokiu laiku, iš... 194. Nuteistojo teigimu, J. Z., A. K., S. K. ir kitų asmenų parodymai, kuriais... 195. Apeliantas nurodo, kad kai kurios nuosprendžio išvados yra neaiškios ir... 196. Nuteistojo J. D. teigimu, jo kaltė nuosprendyje grindžiama asmenų, atleistų... 197. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad, remdamasis tais pačiais duomenimis,... 198. Apelianto skunde taip pat nurodoma, kad skundžiamo nuosprendžio išvados dėl... 199. Apelianto teigimu, teismas, skirdamas apeliantui aiškiai per griežtą... 200. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas nepagrįstai nusprendė konfiskuoti 2... 201. Nuteistasis A. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 202. Nuteistojo A. D. teigimu, teismas, konstatuodamas, kad jis organizavo... 203. Apeliantas nurodo, kad jam nepagrįstai inkriminuojamas asmenų parinkimas bei... 204. Apeliantas nurodo, kad teismas jo kaltę grindžia išimtinai vienintelio... 205. Apeliantas taip pat nurodo, kad D. J. parodymai yra jo subjektyvi nuomonė,... 206. Apelianto manymu, nors teismas nurodo, kad kai kurie asmenys (J. S., S. L., D.... 207. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas, pripažindamas jį kaltu įgijus... 208. Apelianto teigimu, nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad jis 2009 m.... 209. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas atmetė jo paaiškinimus dėl kratos... 210. Apelianto teigimu, jo kaltę disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių ir... 211. Apelianto teigimu, teismas nemotyvavo, kodėl vienais atvejais D. J. parodymais... 212. A. D. skunde taip pat pažymima, kad teismas jo dalyvavimą disponuojant... 213. Apeliantas taip pat teigia, kad teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu... 214. Apelianto manymu, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį nepatikimais,... 215. Apeliantas, nesutikdamas su jam paskirta bausme, teigia, kad teismas... 216. Nuteistasis A. F. apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2015 m. birželio 12 d.... 217. Apelianto teigimu, byloje nėra realiais faktais pagrįstų neginčijamų ir jo... 218. Apeliaciniame skunde taip pat pažymima, kad nei kaltinime, nei nuosprendyje... 219. Apeliantas taip pat pažymi, kad teismas, vadovaudamasis jo parodymais, duotais... 220. Apeliantas nurodo, kad nė vienas kaltinamasis ar liudytojas nenurodė... 221. Nuteistasis nurodo, kad byloje nėra duomenų, kad pas jį aptikti daiktai kada... 222. Apeliantas taip pat nurodo, kad nė vieno užfiksuoto pokalbio metu jis... 223. Nuteistasis M. D. apeliaciniu skundu prašo Vilniaus apygardos teismo 2015 m.... 224. Apeliantas nurodo, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje nustatyto nusikaltimo jis... 225. Nuteistasis taip pat nurodo, kad jo brolis J. D. dažnai atvažiuodavo pas... 226. Nuteistasis, remdamasis in dubio pro reo principu ir Europos Žmogaus Teisių... 227. Nuteistasis J. J. apeliaciniu skundu prašo pritaikyti jam BK 54 straipsnio 3... 228. Apelianto teigimu, Vilniaus apygardos teismas skyrė jam per griežtą... 229. Nuteistojo G. L. gynėjas advokatas D. Zagreckas apeliaciniu skundu prašo... 230. Nuteistojo G. L. gynėjas skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismo išvados... 231. Apeliantas pažymi, kad nė vienas iš teisme apklaustų kaltinamųjų ar... 232. Apelianto teigimu, pats G. L. ir kiti asmenys, nuosprendyje įvardinti kaip... 233. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį į tai, kad kitoje to paties ,,L.“... 234. Apeliantas nurodo, kad byloje nėra surinkta jokių objektyvių duomenų apie... 235. Apelianto teigimu, teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles,... 236. Gynėjo skunde taip pat nurodoma, kad kaltinamųjų J. Z., A. K., S. K., L. G.,... 237. Apeliantas nurodo, kad kitų kaltinamųjų parodymai irgi kelia abejonių dėl... 238. Apeliantas taip pat nurodo, kad A. K. ikiteisminio tyrimo metu apklaustas 5... 239. Apeliantas nurodo, kad A. K., duodamas parodymus teisme, iš esmės patvirtino... 240. Apeliantas, ginčydamas S. K. parodymų patikimumą, nurodo, kad S. K.... 241. Apelianto skunde pažymima, kad L. G. ikiteisminio tyrimo metu 5 kartus davė... 242. Apeliantas nurodo, kad A. M. 2009 m. gruodžio 15 d. buvo sulaikytas, 2009 m.... 243. Analizuodamas A. T., Ž. T. ir J. S. parodymus, apeliantas nurodo, kad jos buvo... 244. Apeliantas, remdamasis M. S. parodymais, nurodo, kad ji tik iš J. D. žinojo,... 245. Apelianto teigimu, iš parodymų analizės matyti, kad beveik visi asmenys... 246. Analizuodamas D. J., D. K. ir N. E. parodymus, apeliantas nurodo, kad šie... 247. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad D. J., D. K. ir N. E. nuo... 248. Apelianto teigimu, neigiamai, kaip niekiniai įrodymai, vertintini Lietuvos... 249. Apeliantas, nesutikdamas su G. L. paskirta bausme ir remdamasis Lietuvos... 250. Apeliantas taip pat pažymi, kad vien bendra proceso trukmė, kuri yra beveik... 251. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašė Vilniaus apygardos... 252. Nuteistųjų J. D., A. D., M. D., J. J. ir prokuroro apeliaciniai skundai... 253. Skundžiamu nuosprendžiu G. L., J. D. ir A. D. nuteisti pagal BK 249... 254. Nuteistieji savo kaltės dėl organizavimo ir vadovavimo nusikalstamam... 255. Įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie... 256. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje... 257. BK 249 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už dalyvavimą... 258. Aptariama nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, nusikalstamam... 259. Teismų praktikoje dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje suprantamas... 260. Nusikalstamą susivienijimą, kaip aukščiausio organizuotumo lygio... 261. Nors visi nuteistieji tvirtino, kad jokiam nusikalstamam susivienijimui... 262. Apeliaciniuose skunduose bandoma sumenkinti nuteistiesiems nepalankių N. E.,... 263. Pažymėtina, jog J. Z., A. K., D. K., N. E., D. J., kaip ir kiti šioje byloje... 264. Nuteistasis G. L., apeliuodamas į D. J., N. E., J. Z., A. K., D. K. parodymų... 265. D. J., N. E. bei D. K. parodymų patikimumo nepaneigia ir nuteistojo G. L.... 266. Atmetami kaip nepagrįsti ir nuteistojo G. L. apeliacinio skundo argumentai,... 267. Pažymėtina, jog skunde minimoje baudžiamojoje byloje G. L. nebuvo kaltinamas... 268. Atskirai aptartinas asmenų, kurie atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės... 269. Nuteistojo G. L. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai teigiama, jog... 270. Be to, priešingai nei teigia apeliantai, pirmosios instancijos teismas... 271. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad G. L., A. D., J. D.... 272. Iš bylos faktinių aplinkybių matyti, kad nusikalstamo susivienijimo... 273. Nusikalstamo susivienijimo atveju įstatymų leidėjas nurodo, jog tokios... 274. Byloje yra pakankamai duomenų, patvirtinančių pastovius ir ilgalaikius... 275. Nagrinėjamoje byloje nustatyti ir neformalieji nusikalstamo susivienijimo... 276. Be to, nagrinėjamoje byloje nustatyti ir kiti neformalieji nusikalstamo... 277. Teisėjų kolegijos nuomone, baudžiamojo proceso normos nebuvo pažeistos... 278. Taigi, nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 279. Atmestini kaip nepagrįsti ir nuteistojo A. F. apeliacinio skundo argumentai,... 280. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo posėdyje... 281. Nuteistojo A. F. kaltė visų pirma grindžiama paties nuteistojo ikiteisminio... 282. Ikiteisminio tyrimo metu A. F. prisipažino, kas rinko pinigus už parduotus... 283. Nors teisminio bylos nagrinėjimo metu A. F. pakeitė savo parodymus, kuriuos... 284. Byloje nėra duomenų, kad A. F. buvo daromas spaudimas – nuteistasis... 285. Nuteistasis A. F. apeliaciniame skunde taip pat nurodo, kad užfiksuotose... 286. Atsižvelgiant į visumą išdėstytų aplinkybių darytina išvada, kad... 287. Skundžiamu nuosprendžiu G. L., J. D., A. D. nuteisti pagal BK 25 straipsnio 4... 288. Nuteistųjų veika pasireiškė tuo, kad G. L., J. D. nuo 2008 m. pradžios iki... 289. Savo kaltės dėl jiems inkriminuotos veikos G. L., J. D., A. D.... 290. Įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos teisme ištirtus... 291. Pakartotinai pažymėtina, kad nėra pagrindo netikėti D. K., D. J., N. E.... 292. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas neteisėtai gamino, perdirbo,... 293. Teisėjų kolegijos nuomone, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės D. K.,... 294. Be to, nagrinėjamoje byloje pas nuteistuosius buvo surastos ir ištirtos... 295. J. Z. parodė, kad G. L. nurodymu pervežinėjo narkotines medžiagas iš... 296. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atmetė A. D. gynybinę versiją, kad... 297. Nuteistojo G. L. skunde, siekiant sumenkinti D. J. parodymų patikimumą,... 298. Visos aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia daryti kategorišką... 299. K.a vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, J. D. ir A. D. pripažįstant... 300. Pažymėtina, kad teismas, nuteisdamas asmenį už kurios nors vienos ar kelių... 301. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistiesiems J. D. ir A. D. inkriminuoti... 302. Prokuroras R. B. kaltę dėl nusikalstamo susivienijimo organizavimo,... 303. Liudytojas D. J. (S.), kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio... 304. Liudytojas D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio... 305. Apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami ir nuteistojo J. Z. bei... 306. Be to, šių liudytojų bei nuteistojo J. Z. parodymų, priešingai nei nurodo... 307. Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2... 308. Remiantis tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios... 309. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, jog prokuroro apeliaciniame skunde... 310. Šioje byloje A. R. buvo kaltinamas narkotinės ir psichotropinės medžiagų... 311. BK 260 straipsnio prasme įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikęs asmuo... 312. A. R. pareikšto kaltinimo dalis dėl labai didelio kiekio narkotinių ir... 313. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada,... 314. Išteisintasis A. R. viso proceso metu kaltu dėl aptariamos veikos padarymo... 315. Liudytojas D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio... 316. Bylos duomenimis nustatyta, kad pas išteisintąjį A. R. namuose 2010-02-03... 317. Teisėjų kolegijos nuomone, specialistų išvadose ir atliktų kratų A. R.... 318. Apibendrinat tai kas pasakyta, teisėjų kolegija pripažįsta, kad A. R.... 319. Tačiau nagrinėjamu atveju kyla abejonių dėl A. R. pagamintos... 320. Kaip minėta, A. R. taip pat buvo kaltinamas dalyvavęs šaunamaisiais ginklais... 321. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo pripažinti A. R. kaltu pagal BK 249... 322. Liudytojas D. K., kuriam ikiteisminis tyrimas nutraukas BK 391 straipsnio... 323. Prokuroras skunde pagrįstai nurodo, jog iš šių parodymų matyti, kad A. R.... 324. Prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai A. R. dalyvavimą nusikalstamo... 325. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo M. R. (S.), Ž. T., G. Č. nuteisti... 326. Visų pirma teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios... 327. Kaip minėta, prokuroras apeliaciniame skunde R. B. ir A. B. kaltę grindžia... 328. Nuteistasis R. B., pirmosios instancijos teisme aiškindamas dėl narkotinių... 329. Nuteistasis A. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad narkotikus jis imdavo... 330. Pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino A. B. ikiteisminio tyrimo... 331. Iš nurodytų R. B. ir A. B. parodymų matyti, kad nei patys nuteistieji, nei... 332. Pažymėtina, jog prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas... 333. Teisėjų kolegija sutinka ir su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 334. Visų pirma pažymėtina, jog šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad... 335. Pažymėtina ir tai, jog prokuroro skunde minimi nuteistųjų bei nuo... 336. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad... 337. Kaip minėta, teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo... 338. Nekartodama skundžiamame nuosprendyje išsamiai išdėstytų L. G., M. R.... 339. L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. neigė dalyvavusios nusikalstamo... 340. Dalyvavimas nusikalstamo susivienijimo veikloje tai asmens sutikimas... 341. Iš bylos duomenų matyti, kad L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. platino... 342. L. G., M. R. (S.), Ž. T., G. Č., J. S. teisiamojo posėdžio metu... 343. Įvertinus byloje surinktų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visumą,... 344. Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, pripažintina, kad L. G., M. R. (S.), Ž.... 345. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog... 346. Teisėjų kolegija sutinka ir su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog... 347. Be to, prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodyta, kad pirmosios... 348. Apeliaciniame skunde nesutinkama su apygardos teismo išvadomis dėl M. D.... 349. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus ir pirmosios instancijos... 350. Nuteistasis apeliaciniame skunde savaip vertina byloje surinktus įrodymus,... 351. Atmetant tokius apelianto teiginius, pažymėtina, kad pagal baudžiamojo... 352. Įrodymais baudžiamajame procese yra pripažįstami įstatymų nustatyta... 353. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas... 354. Nuteistasis M. D. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos... 355. Byloje nustatyta, kad 2009 m. gruodžio 15 d. atlikus kratą M. D. gyvenamojoje... 356. Negalima sutikti su apeliantu dėl neva neišsamiai atlikto įrodymų tyrimo... 357. Atsižvelgdama į aukščiau išdėstytas aplinkybes teisėjų kolegija... 358. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, daroma išvada, kad šioje... 359. Nuteistasis apeliaciniame skunde tvirtina, jog nagrinėjamoje byloje nėra... 360. Pagal BK 253 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino,... 361. Nagrinėjamu atveju byloje surinkti ir teisiamojo posėdžio metu ištirti... 362. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, nuosprendžio dalis, kuria nuteistajam... 363. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija konstatuoja, kad J. D.... 364. Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, J. D. buvo kaltinamas tuo,... 365. Pirmosios instancijos teismas J. D. pagal BK 213 straipsnio 1 dalį išteisino,... 366. Vilniaus apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka su... 367. Išteisinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis turi atitikti BPK 305 straipsnio... 368. Pagal BK 213 straipsnio 1 dalį atsako asmuo, kuris pagamino, suklastojo,... 369. Bylos duomenimis, 2009-12-15 atliktos kratos J. D. gyvenamojoje vietoje metu be... 370. Netikrų pinigų pagaminimo, laikymo arba realizavimo subjektyviajai pusei... 371. Nagrinėjant bylą Lietuvos apeliaciniame teisme nuteistasis pareiškė... 372. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimai neginčijamais... 373. Pirmiau aptartais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės – tai, kad netikrą... 374. Be to, perduodant šią bylą į teismą, E. B. buvo kaltinamas tuo, kad jis,... 375. Pirmosios instancijos teismas pagal BK 213 straipsnio 1 dalį E. B. išteisino,... 376. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog E. B. buvo kaltinamas dėl netikro... 377. Sutikdama su šiais prokuroro apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija... 378. Iš byloje esančių duomenų matyti, jog 2010-07-20 atliktos kratos E. B.... 379. Esant nurodytų aplinkybių visumai teisėjų kolegija konstatuoja, jog byloje... 380. Prokuroro apeliaciniame skunde teisingai pažymima, jog skundžiamame... 381. Perduodant šią baudžiamąją bylą į teismą, A. F. buvo kaltinamas tuo,... 382. Pirmosios instancijos teismas A. F. pagal BK 302 straipsnio 1 dalį išteisino,... 383. Šiame nuosprendyje jau buvo minėta, kad teismas privalo išaiškinti visas... 384. BK 302 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę tam, kas pagrobė... 385. Bylos duomenys patvirtina, jog 2010-01-05 atliktos kratos A. F. gyvenamojoje... 386. Įvertinusi visumą paminėtų aplinkybių, teisėjų kolegija daro išvadą,... 387. Prokuroro apeliaciniame skunde esminiai Baudžiamojo proceso įstatymo... 388. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, jog pirmosios instancijos teismas,... 389. Prokuroro apeliaciniame skunde Baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo... 390. Vadovaujantis BPK 255 straipsnio nuostatomis, konkrečios baudžiamosios bylos... 391. Iš kaltinamojo akto matyti, kad R. A. nebuvo atskirai suformuluotas kaltinimas... 392. Atmetamas ir prokuroro prašymas nustatyti, kad R. A., neteisėtai, turėdamas... 393. Prokuroro skunde pagrįstai nurodyta, kad byloje esančiais duomenimis... 394. Tačiau teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu,... 395. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktų ir teisme ištirtų bei... 396. kad, asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde... 397. 2007 metų antroje pusėje Lietuvos Respublikoje, asmuo, kurio atžvilgiu byla... 398. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde... 399. Vykdydami asmens, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška,... 400. G. L., vykdydamas išankstinį nusikalstamo susivienijimo organizatorių ir... 401. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde... 402. G. L., J. D., A. D., dalyvaujant asmeniui, kurio atžvilgiu byla išskirta ir... 403. Asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta ir paskelbta paieška, pravarde... 404. G. L., J. D., A. D. skirdavo dalį lėšų, gautų iš nusikalstamos veiklos,... 405. Vykdydami G. L., J. D., A. D. nurodymus, pastariesiems vadovaujant, J. Z., D.... 406. Nusikalstamo susivienijimo organizatoriams ir vadovams asmeniui, kurio... 407. J. D. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamosiose ir... 408. J. D. 2009 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus m. bei... 409. Be to, J. D. iki 2010 m. sausio 19 d. neteisėtai laikė užkasęs žemėje... 410. Be to, J. D. iki 2010 m. vasario 20 d. neteisėtai laikė garaže, esančiame... 411. Be to, J. D. 2009 m. gruodžio 15 d. neteisėtai laikė savo gyvenamosiose ir... 412. Be to, J. D. iki 2009 m. gruodžio 15 d. laikė savo gyvenamojoje vietoje bute,... 413. kad, A. D. neteisėtai, turėdamas tikslą platinti, savo gyvenamojoje vietoje,... 414. kad J. S. 2009 m. gruodžio mėnesį Lietuvos Respublikos teritorijoje,... 415. kad A. R. ( - ) esančiame garaže, kurį buvo išnuomojęs D. K., turėdamas... 416. kad S. L., nenustatytu teisminio nagrinėjimo metu Lietuvos Respublikos... 417. kad S. K. laikotarpyje nuo 2009 m. sausio mėn. iki 2009 m. lapkričio mėn.18... 418. kad A. K. laikotarpiu nuo 2009 m. vasario mėn. iki 2009 m. lapkričio 2 d.... 419. kad L. G. laikotarpiu nuo 2009 m. kovo mėn. iki 2009 m. rugsėjo mėn.... 420. kad A. B. 2009 m. gruodžio mėn. pradžioje Vilniuje, tudėdamas tikslą... 421. kad R. B. laikotarpiu nuo 2009 m. pavasario iki 2009 m. gruodžio mėn.... 422. kad J. Š. nuo 2009 m. pradžios iki 2009 m. gruodžio mėn. Vilniuje įgijo... 423. kad J. J. 2009-07-28 neteisėtai įgijo iš L. G. baltos spalvos tablečių ir... 424. kad A. T. laikotarpiu nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. iki 2009 m. gruodžio mėn.... 425. kad A. M. Vilniuje, nuo 2009 m. vasaros iki 2009 m. gruodžio 15 d., įgijo iš... 426. taip pat A. M. būdamas kartu su R. A., 2009 m. spalio 5 d., turėdamas tikslą... 427. be to, A. M. 2009 m. spalio 5 d. apie 15.00 val. prie spaudos kiosko, adresu (... 428. kad M. D. 2009 m. pabaigoje, Lietuvos Respublikos teritorijoje, Vilniaus mieste... 429. kad A. F. 2009 m. pradžioje, tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, Dzūkų... 430. kad E. B. iki 2010 m. liepos 20 d. savo gyvenamojoje vietoje – bute,... 431. Nuteistojo G. L. ir jo gynėjo apeliaciniuose skunduose teigiama, jog pirmosios... 432. Prokuroro apeliaciniame skunde teigiama, jog atsižvelgiant į nuteistojo G. L.... 433. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė,... 434. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra konstatavęs,... 435. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog skirdamas nuteistiesiems... 436. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką pernelyg... 437. Pagal EŽTT sprendimus ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė... 438. Iš bylos duomenų matyti, jog dalis teisiamųjų posėdžių apygardos teisme... 439. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas dėmesys į tai, kad Europos... 440. Nagrinėjamoje byloje L. L. skundžiamu nuosprendžiu pagal BK 249 straipsnio 3... 441. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas,... 442. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja,... 443. Teisėjų kolegija atmeta prokuroro prašymą paskirti nuteistajam griežtesnę... 444. Tačiau pirmosios instancijos teismas, subendrindamas nuosprendžiu paskirtas... 445. Teisėjų kolegija, skirdama J. D. bausmę, už nusikaltimą, numatytą BK 213... 446. Šioje dalyje tenkinamas ir nuteistojo apeliacinis skundas. Apeliantas skunde... 447. Šiuo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d.... 448. Nuteistasis A. D. prašo sušvelninti nuosprendžiu paskirtas bausme... 449. Atsižvelgus į tai, kad nusikalstamo susivienijimo dalyvių padarytos kitos... 450. Nusikalstama veika, numatyta BK 260 straipsnio 1 dalyje, priskiriama sunkių... 451. Skiriant nuteistajam bausmę, atsižvelgiama į A. R. asmenybę (praeityje... 452. Tenkinus iš dalies prokuroro apeliacinį skundą ir nuteisus A. R. pagal BK... 453. Prokuroro apeliaciniame skunde dėl bausmės M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (V.),... 454. Pažymėtina, jog iš prokuroro apeliacinio skundo turinio nėra aišku, kuo... 455. Byloje nustatyta, kad M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (Vichrova), J. S., L. G.... 456. Skiriant M. R. (S.), Ž. T., G. Č. (V.), J. S. ir L. G. bausmes,... 457. Atkreipiamas prokuroro dėmesys ir į tai, jog nusikalstamas susivienijimas ir... 458. Šią nuosprendžio dalį skundžia prokuroras, nurodydamas, kad pirmosios... 459. Iš bylos duomenų matyti, jog skundžiamu nuosprendžiu J. Š. pripažintas... 460. Dėl nurodytų aplinkybių prokuroro apeliacinis skundas šioje dalyje... 461. Nusikalstama veika, numatyta BK 302 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių... 462. Skiriant nuteistajam bausmę, atsižvelgiama į A. F. asmenybę (praeityje... 463. Pažymėtina, jog pirmosios instancijos teismas, pripažinęs A. F. kaltu pagal... 464. Teisėjų kolegija, skirdama A. F. bausmę, taip pat nemato pagrindo taikyti... 465. Dėl nurodytų priežasčių, iš nuosprendžio turi būti pašalinta... 466. A. F. paskirtą terminuoto laisvės atėmimo bausmę privalo atlikti pataisos... 467. Nuteistasis J. J. apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies... 468. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas J. J. bausmę, vadovavosi BK 54... 469. Teisėjų kolegija atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja,... 470. Apelianto nurodytos aplinkybės, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailisi,... 471. Pripažinus R. B. kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 213... 472. Nusikalstama veika, numatyta BK 213 straipsnio 1 dalyje, priskiriama apysunkių... 473. E. B. padarė vieną tyčinį nusikaltimą, jo atsakomybę lengvinančių ir... 474. Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į šiame nuosprendyje nurodytas aplinkybes... 475. Nuteistieji G. L. ir J. D. taip pat nesutinka su skundžiamu nuosprendžiu... 476. BK 72 straipsnio 1 dalyje (2004 m. liepos 5 d. redakcija, galiojusi... 477. BK 72 straipsnio 3 dalies imperatyvas konfiskuoti iš nusikalstamos veikos... 478. Dėl kratos metu pas nuteistąjį J. D. rastų pinigų konfiskavimo teisėjų... 479. Nuteistojo G. L. apeliaciniame skunde taip pat nesutinkama su taikyta... 480. Nors motyvų dėl turto konfiskavimo pirmosios instancijos teismas nuosprendyje... 481. BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo... 482. Nagrinėjamoje byloje ikiteisminio tyrimo metu buvo taikytos laikinas... 483. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, jog... 484. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad G. Č. (V.) dalyvavo nusikalstamo... 485. BK 72 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad konfiskuotinu turtu laikomas šio... 486. Teisėjų kolegija, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1... 487. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalis, kuriomis... 488. M. S. (R.) pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54... 489. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į... 490. Ž. T. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54... 491. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į... 492. G. Č. (Vichrova) pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant... 493. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į... 494. J. S. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54... 495. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su... 496. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 6, 8 punktais, 4 dalimi, bausmės... 497. 1. Neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios... 498. 2. šešis mėnesius dalyvauti elgesio pataisos programoje.... 499. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į... 500. L. G. pripažinti kalta pagal BK 249 straipsnio 1 dalį ir taikant BK 54... 501. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, paskirtą bausmę subendrinti su... 502. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 1 punktu, L. G. įpareigoti būti... 503. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi, į... 504. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria J.... 505. J. D. pripažinti kaltu pagal BK 213 straipsnio 1 dalį ir paskirti 40 parų... 506. J. D. pripažintam kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25 straipsnio 4... 507. - už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti... 508. - už BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą... 509. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl J. D. paskirtų bausmių subendrinimo.... 510. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, 5 dalies 2 punktu, nuosprendžiu... 511. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti... 512. A. D. (A. D.) pripažintam kaltu pagal BK 249 straipsnio 3 dalį, BK 25... 513. - už BK 249 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką paskirti... 514. - už BK 25 straipsnio 4 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje numatytą... 515. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. D. paskirtų bausmių subendrinimo.... 516. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtas bausmes BK... 517. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti... 518. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria E.... 519. E. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veika, numatytą BK 213... 520. Vadovaujantis BK 66 straipsniu 1, 2 dalimis, BK 65 straipsnio 1 dalimi į... 521. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A.... 522. A. F. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 302... 523. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirtą... 524. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi į bausmės laiką įskaityti... 525. Iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad A. F. ketverių metų laisvės... 526. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį, kuria A.... 527. A. R. pripažinti kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteisti laisvės... 528. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikiname... 529. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554... 530. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 7, 8 punktais,... 531. 1. Sumokėti 10 MGL (1 MGL prilyginus 38 Eur), t. y. 380 Eur (trijų šimtų... 532. 2. Tęsti darbą;... 533. 3. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu būti savo nuolatinėje gyvenamojoje... 534. 4. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos... 535. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendį pakeisti.... 536. M. D. pripažintam kaltu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, paskirtą bausmę... 537. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 dalimi, į bausmės laiką įskaityti... 538. Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio dalį dėl G.... 539. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, nuosprendžiu paskirtas... 540. G. L. į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo... 541. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio... 542. kad tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2009 m. vasario mėn., iš... 543. kad tiksliai nenustatytu laiku iš nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas... 544. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio... 545. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio... 546. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio... 547. Pripažinti įrodytomis nusikalstamos veikos aplinkybes, kad R. B. (R. B.) nuo... 548. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio... 549. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2015 m. birželio 12 d. nuosprendžio... 550. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, 5 dalimi, iš nuteistojo G. L.... 551. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti iš G. Č.... 552. Nuteistųjų A. F., J. J. bei nuteistojo G. L. ir nuteistojo G. L. gynėjo... 553. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....