Byla 1-212-988/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant Aistei Bareikei, dalyvaujant prokurorams Artūrui Survilai, Linui Gružui, Vytautui Jancevičiui, kaltinamajam M. I., jo gynėjui advokatui Sauliui Kibildai, nukentėjusiųjų ir civilinių ieškovų V. Š., U. Š., D. A. Š., M. Š., S. A. K., B. ir I. Č. atstovui advokatui Mindaugui Bliuvui, civilinio atsakovo ADB „C. V. I. G.“ atstovui J. S., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje M. I., a. k. ( - ) gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta ( - ), Vilniuje, vedęs, pensininkas, neteistas,

2kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 281 straipsnio 5 dalyje.

3Teismas

Nustatė

4M. I. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent: 2018 m. balandžio 28 d., apie 14:31 val., Vilniuje, ( - ) ties ( - ) pastatu Nr. 41, kryptimi nuo Trakų m. link Vilniaus m., vairuodamas automobilį "Honda FR-V", valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto „Eismą keliuose Lietuvos Respublikoje gali apriboti tik kelio ženklai, nurodyti Taisyklių 1 priede, <...> kelių ženklinimas, nurodytas Taisyklių 3 priede“; 101 punkto „Prieš <...> keisdamas važiavimo krytį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams“, reikalavimus, taip pat Kelių eismo taisyklių 3 priedo horizontaliojo ženklinimo 1.1 p. „Siaura ištisinė linija“ skiriančia priešingų krypčių transporto srautą, kurią kirsti draudžiama, reikalavimus, t. y. keisdamas važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos, sukdamas į kairę ir apsisukdamas, neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi trečia eismo juosta važiuojančiam triračiui motociklui „Bombardier Can-Am“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo I. Š., gim. ( - ), kirto taisyklių 3 priedo horizontaliojo ženklinimo 1.1 p. siaurą ištisinę liniją, skiriančia priešingų krypčių transporto srautą, kurią kirsti draudžiama, ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos triračio vairuotoja I. Š. žuvo.

5Šiais savo veiksmais M. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 101 punktų, taisyklių 3 priedo horizontaliojo ženklinimo 1.1 p. „Siaura ištisinė linija“, skiriančia priešingų krypčių transporto srautą, reikalavimus.

6Kaltinamasis M. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Važiavo savo reikalais, pas pažįstasmą, reikėjo seno variklio. Buvo pasiklydęs. Važiavo link Trakų, pasuko po viaduku, kur nereikėjo važiuoti. Tą dieną buvo labai saulėta, jį apšvietė saulė, todėl negalėjo teisingai įvertinti situacijos, pasidarė negera. Nematė ištisinės linijos, nematė motociklų, tik juos girdėjo. Tada suko į kairę, kirto ištisinę kelio ženklinimo liniją ir susidūrė su triračiu motociklu. Motociklas trenkėsi į jo automobilio vairuotojo dureles. Sutinka, kad grubiai pažeidė KET, dėl ko buvo sukeltas eismo įvykis ir žuvo žmogus. Moteris po įvykio liko gulėti tarp jo automobilio ir motociklo, ji nejudėjo. Po įvykio dar skambino 112, tačiau pagalba jau buvo iškviesta. Labai gailisi dėl savo veiksmų. Atlygino dalį – 5000 Eur žalos nukentėjusiesiems. Pagal savo gaunamas pajamas (pensiją) negalės atlyginti prašomos neturtinės žalos.

7Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

8Specialisto išvadoje Nr. T-A 4077/2018 (01) nurodyta, kad M. I. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 28)

9Specialisto išvadoje Nr. M586/2018 (01) nurodyta, kad remiantis I. Š., gim. 1973 m., medicinos dokumentų duomenimis, lavono teismo medicinos tyrimu, papildomo tyrimo duomenimis, atsižvelgiant į mirties aplinkybes duodama išvada: I. Š. nustatytas kūno sumušimas, pasireiškęs poodinėmis kraujosruvomis kakle ir dešinėje alkūnėje; odos nubrozdinimais kakle ir dešiniame petyje; minkštųjų audinių kraujosruvomis kakle, krūtinės ląstoje, skydinio kaklo kamieno suardymu; dešinės pusės III-X-o šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu ir vidinės krūtinės arterijos tarpšonkaulinių šakų suardymu; dešinės mentės ir dešinio žastikaulio galvos daugia-skeveldriniais lūžiais su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis. Tai komplikavosi ūminiu vidiniu kraujavimu. Kūno sumušimas, remiantis SSMNT 6.6.15 punktu, kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. I. Š. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kakle ir dešinėje alkūnėje; odos nubrozdinimais kakle ir dešiniame petyje; minkštųjų audinių kraujosruvomis kakle, krūtinės ląstoje, skydinio kaklo kamieno suardymu; dešinės pusės III-X-o šonkaulių lūžiais su pasieninės krūtinplėvės pažeidimu ir vidinės krūtinės arterijos tarpšonkaulinių šakų suardymu; dešinės mentės ir dešinio žastikaulio galvos daugia-skeveldriniais lūžiais su aplinkinėmis minkštųjų audinių kraujosruvomis. I. Š. mirė nuo užduotyje nurodyto eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos VšĮ RVUL 2018-04-28, 16:35 val. I. Š. kraujyje etilo alkoholio nerasta. (t. 1, b. l. 36-43)

10Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2018-04-28, apie 14:30 val., vairavo dviratį motociklą BMW, valst. nr. ( - ), ir važiavo Vilniuje, ( - ) nuo Trakų m. pusės, link ( - ). Važiavo antra eismo juosta per ( - ) viaduką virš ( - ) gatvės, o paskui jį triračiu motociklu "Bombardier Can-Am" važiavo jo žmona I. Š.. Ji važiavo ( - ) viaduku, pirma eismo juosta. Jis važiavo priekyje. I. važiavo paskui, leistinu apie 50 km/h greičiu, nedideliu atstumu nuo jo, iki 100 m., tiksliai nurodyti negali. Tuo metu prieš I. vairuojamą triratį, pirma eismo juosta, važiavo kitas lengvasis automobilis, kurio markės ir modelio neįsidėmėjo. Jam važiuojant ( - ) viaduku, kur yra dvi eismo juostos, prieš pat išvažiavimą iš ( - ) gatvės, šalutinio kelio, į ( - ), pamatė, kad nuo ( - ) į ( - ) pirmą eismo juostą, įvažiavo lengvasis automobilis Honda, valst. nr. ( - ) Jam priartėjus prie jo ir maždaug susilyginus su juo, t.y. ties vieta kur ( - ) įsilieja į ( - ), ir atsiranda trečia eismo juosta, pamatė, kad Honda pradėjo staigiai sukti į kairę, nerodydamas jokio posūkio signalo, kirsdamas užbrūkšniuotą kelių eismo taisyklių ženklinimą. Jis labai nustebo ir pravažiavęs išvažiavimą iš ( - ) stebėjo situaciją pro galinio vaizdo veidrodėlį. Pro veidrodėlį matė, kad tuo metu jo žmona I. Š., vairuodama triratį ir važiuodama ( - ) viaduku per ( - ), prieš pat ( - ) ir ( - ) susiliejimą, ji persirikiavo iš pirmos į antrą eismo juostą ( toje vietoje, ant viaduko dar buvo dvi eismo juostos). Tik jai persirikiavus, Honda automobilis pasukęs į kairę staigiai kirto ( - ) gatvės tris eismo juostas skersai, prieš pat antra ir trečia eismo juosta važiavusį transportą. Tuo metu jo žmona vairuodama motociklą važiavo trečia eismo juosta (toje vietoje ( - ) įsiliejant į ( - ) jau atsiranda trečia eismo juosta). Kaip ir minėjo, antra eismo juosta važiavo lengvasis automobilis, o šalia jo žmona I. vairuodama triratį motociklą. Honda automobilio manevras buvo labai staigus, jis ėmė apsisukinėti ir užkirto jiems kelią prieš pat, tikslaus atstumo nurodyti negali. Tuo pat metu jis pamatė, kad jo žmonos vairuojamas motociklas atsitrenkė į Honda automobilio kairės pusės šoną. Tikslios susidūrimo vietos nurodyti negali, bet jam atrodo, kad susidūrimas įvyko kažkur ( - ) trečioje eismo juostoje, kryptimi link Vilniaus, kažkur ties ištisine ženklinimo linija, skiriančia priešingo eismo transporto srautus. Smūgio momentu abi transporto priemones nubloškė į priešpriešinę eismo juostą. Jis iškarto sustabdė vairuojamą motociklą dešiniajame ( - ) kelkraštyje. Iš karto atbėgo į įvykio vietą. Pamatė, kad jo žmona guli ant pilvo prie Honda automobilio galinio kairės pusės rato, ( - ) pirmoje eismo juostoje, kryptimi nuo Vilniaus m. link Trakų m. Girdėjo, kad žmona dar dejavo. Honda automobilis stovėjo skersai ( - ), pirmoje eismo juostoje, žiūrint kryptimi link Trakų, priekine dalimi nukreiptas link dešiniojo važiuojamosios dalies krašto. Triratis gulėjo irgi ( - ) gatvėje, kryptimi link Trakų, antroje eismo juostoje. Visur mėtėsi šukės. Eismo įvykio liudininkas iškvietė GMP. Dar atbėgo kita moteris. GMP teko laukti ilgai. Pirmi atvyko policijos pareigūnai, o vėliau atvykę medikai išvežė jo žmoną į RVUL. Jis pats, paskui GMP, išvažiavo į ligoninę. (t. 1, b. l. 64)

11Liudytojas A. C. parodė, kad 2018-04-28, apie 14.20 val., vairavo automobilį BMW X5, valst. nr. ( - ) ir važiavo ( - ) nuo Trakų link Vilniaus. Oro sąlygos - saulėta, kelio danga - sausas asfaltas. Matomumas buvo geras. Eismas kryptimi link Trakų miesto buvo intensyvus, nuo Trakų pusės automobiliai važiavo, tačiau tuo metu (prieš eismo įvykį) jų buvo mažiau. Jis važiavo vienas ( - ) gatve, į įkalnę, išvažiavo į ( - ) gatvę, priekyje jo važiavo automobilis "Honda FR-V", valst. Nr. ( - ) Važiavo paskui Hondą, prie pat jos galinės dalies. Išvažiavus į ( - ) gatvę, matė, kad nuo Trakų, ( - ) gatvės antra eismo juosta važiavo dviejų ratų motociklas ir apie 30 m. atstumu nuo jo važiavo triratis motociklas. Atkreipė į jį dėmesį, nes triratis buvo labai gražus. Važiavo lėtai apie 50 km/h greičiu. Jis dar nustebo, kaip čia motociklas ir važiuoja taip lėtai, todėl jį stebėjo ir neskubėdamas važiavo, turėjo praleisti ( - ) gatve link Vilniaus važiavusį transportą. Važiavo iš šalutinio kelio kaip ir Honda automobilis. Tuo metu prieš jo automobilį važiavęs Honda, važiavo lėtai ir išvažiavęs į ( - ) gatvę, važiavo eismo juosta, skirta įsilieti į ( - ) gatvę iš ( - ) gatvės ir kirsdamas užbrūkšniuotą plotą, staigiai, neįjungęs jokio posūkio signalo pradėjo posūkį į kairę, apsisukdamas per ištisinę ženklinimo liniją, kirsdamas skersai visas ( - ) dvi eismo juostas, skirtas važiuoti nuo Trakų link Vilniaus. Honda automobilis staigiai pasuko į kairę, apie 3 m. atstumu prieš pat važiavusio triračio priekinę dalį, užkirsdamas jam kelią. Sustojo ir išgirdo, bei pamatė, kad triratis labai staigiai stabdo, girdėjosi, kad vairuotoja moterišku balsu sušuko ir tuo metu įvyko susidūrimas. Triratis priekine dalimi trenkėsi į važiavusio ir apsisukinėjusio Honda automobilio kairės pusės priekines vairuotojo duris ir kairės pusės priekinį ratą. Nuo smūgio abi transporto priemonės išlėkė į priešpriešinę ( - ) gatvės eismo juostas, skirtas važiuoti link Trakų. Prieš pat susidūrimą Honda automobilio greitis buvo apie 15 km/h, o motociklo kaip ir minėjo apie 50 km/h. Susidūrimas įvyko ( - ) gatvės, antroje eismo juostoje, neskaičiuojant išvažiavimui iš ( - ) skirtos eismo juostos atkarpos, kryptimi link Vilniaus, ties ( - ) ir ( - ) susiliejimu, tik pravažiavus viaduką, per ( - ) gatvę. Honda automobilis sustojo ( - ) pirmoje eismo juostoje skirtoje važiuoti nuo Vilniaus link Trakų, skersai gatvės. Triratis gulėjo visas sudaužytas tos pačios krypties antroje eismo juostoje. Motociklininkė gulėjo ant pilvo, su šalmu ant galvos, prie sustojusio Honda automobilio galinio kairės pusės rato. Jis sustabdė vairuojamą automobilį ir pribėgo. Ji nejudėjo. Suprato, kad tai buvo moteris nes sušuko moterišku balsu prie pat susidūrimą. Kažkas iš pravažiuojančių išvietė GMP. Netrukus grįžo jo minėtas dviratis motociklas, tai buvo vyras, jis nusiėmė savo šalmą. Jis vis skambino GMP ir šaukė, kodėl jie taip ilgai važiuoja. Pirma atvyko du policijos ekipažai, vėliau GMP. GMP nukentėjusiąją išvežė. Honda vairuotojas visą laiką sėdėjo savo automobilyje, nereagavo. (t. 1, b. l. 50)

12Liudytojas V. M. parodė, kad 2018-04-28, apie 14.20 val., vairavo automobilį VW Toureg, valst. Nr. ( - ) ir važiavo ( - ), nuo Vilniaus link Trakų. Oro sąlygos - saulėta, kelio danga - sausas asfaltas. Eismas Vilniaus kryptimi buvo ganėtinai intensyvus, pirma juosta važiavo daug mašinų, antra juosta buvo laisvesnė. Priekyje jo jokių automobilių nebuvo. Priešinga kryptimi antra juosta link Vilniaus pravažiavo kažkoks automobilis ir staiga pamatė, kad iš priešingos kelio pusės į jo kelio pusę įvažiuoja automobilis Honda FRV. Iš kurios juostos jis suko, jis tiksliai nematė. Sureagavo į jį tik tuomet, kai minėto automobilio priekis pasirodė jo kelio pusėje, matė šio automobilio dešinį šoną. Tuo metu jis buvo kažkur 100 m atstumu nuo minėto automobilio. Ar jis rodė kažkokį posūkio signalą, jis nepastebėjo, be to tame kelio ruože buvo ištisinė juosta. Tuo pat momentu, kai jis įvažinėjo į jo kelio pusę, išgirdo smūgio garsą, į orą pakilo šukės, dulkės, tai buvo jo kelio pusėje arčiau kelio vidurio. Pastebėjo, kad Honda dar šoktelėjo, jam pasirodė, kad automobilis galiniu kairiuoju ratu ant kažko užvažiavo. Kas ten įvyko, jis nematė, nes Honda savo šonu užstojo visą matomumą. Jis privažiavo arčiau ir sustojau dešiniame kelkraštyje. Einant link susidūrimo vietos, pamatė, kad už Hondos yra triratis motociklas, o tarp motociklo ir Hondos galo ant pilvo guli motociklininkė. Ji buvo su šalmu. Automobilio kairės pusės šonas buvo sugadintas, labiau priekinės durelės. Suprato, kad Honda bandė apsisukti, o motociklas trenkėsi jam į kairįjį šoną. Buvo sustojęs kažkoks apsaugos darbuotojas, kurio paprašė iškviesti policiją. Koks buvo greitis Hondos manevro metu, jis tiksliai nurodyti negali, bet jis buvo nedidelis. (t. 1, b. l. 55)

13Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio vieta Vilniuje, ( - ), ties pastatu ( - ) Nr. 41. Paženklinta linijomis, skiriančiomis eismo juostas. Siaura ištisine linija (1.1) skiriančia priešingų krypčių transporto srautus. Horizontaliuoju ženklinimu 1.15 p., bei 1.8 p. Kelio ženklai galiojimo zonoje: KET 1 priedo Nr. 203,301,401,402,332. Užfiksuota, kad apžiūros metu automobilis Honda FR-V, valst. Nr. ( - ) stovi ( - ) gatvėje ties nuvažiavimu į V. A. G. gatvę. Galine dalimi automobilis nukreiptas link ( - ) pastato Nr. 41. Nuo priekinio kairiojo rato iki atitvaro nuvažiavime į V. A. G. gatvę 2,20 m; nuo galinio kairiojo rato iki atitvaro 4,60 m. Nuo priekinio dešinio automobilio kampo iki lėtėjimo juostos pradžios (nuvažiavimas link V. A. G. gatvės) - 29,10 m. Triratis Bombardier Can-Am, valst. Nr. ( - ), guli ant kairiojo šono ( - ) gatvės eismo juostoje, skirtoje važiuoti nuo ( - ) gatvės link ( - ) gatvės. Priekine dalimi triratis nukreiptas link ( - ) pastato Nr. 41. Nuo galinio rato iki atitvaro nuvažiavime į V. A. G. gatvę 6,60 m; nuo priekinių ratų iki atitvaro 8,10 m. Nuo galinio triračio rato iki lėtėjimo juostos pradžios (nuvažiavimas link V. A. G. gatvės) - 33,50 m. (t. 1, b. l. 6-13)

14Motociklo apžiūros protokole užfiksuoti triračio "Bombardier Can-Am", valst. Nr. ( - ), sugadinimai: aplankstytas ir sulaužytas visas kėbulas, abu priekiniai ratai ir purvasargiai, sulaužytas vairas ir prietaisų skydelis, sulankstyti priekinių ratų amortizatoriai, sudaužyti visi priekiniai žibintai, sulaužyta priekinė pakaba, nulaužtas išmetamųjų durų vamzdis. Apibraižyta sėdynė. Sulaužytas ir įbrėžtas mėlynos, baltos ir pilkos spalvos šalmas. Sugadinimų aukštis nuo 0,0 iki 0,9 m. Variklio apsukų rodyklė užstrigusi ties šešiais. (t. 1, b. l. 14 - 23)

15VĮ Regitra duomenimis triratis Bombardier Can-Am, valst. Nr. ( - ), nuosavybės teise priklauso UAB "L. L.", naudotojas UAB "I." (t. 1, b. l. 15)

16Automobilio Honda FR-V, valst. Nr. ( - ) techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole užfiksuotas apžiūrėtas automobilis. (t. 1, b. l. 26)

17Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos

18BK 281 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus.

19Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų visumą, konstatuoja, kad kaltinamojo M. I. kaltė, padarius BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta. M. I., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė kelių eismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio žuvo žmogus, t. y. 2018 m. balandžio 28 d., apie 14:31 val., Vilniuje, ( - ) gatvėje ties ( - ) pastatu Nr. 41, kryptimi nuo Trakų m. link Vilniaus m., vairuodamas automobilį "Honda FR-V", valst. Nr. ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 8 punkto, 101 punkto, taip pat Kelių eismo taisyklių 3 priedo reikalavimus, t. y. keisdamas važiavimo kryptį iš pirmos eismo juostos, sukdamas į kairę ir apsisukdamas, neįsitikino, kad tai bus saugu, nedavė kelio ta pačia kryptimi trečia eismo juosta važiuojančiam triračiui motociklui „Bombardier Can-Am“, valst. Nr. ( - ), kurį vairavo I. Š., gim. ( - ), kirto taisyklių 3 priedo horizontaliojo ženklinimo 1.1 p. siaurą ištisinę liniją, skiriančia priešingų krypčių transporto srautą, kurią kirsti draudžiama, ir su juo susidūrė. Dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų visumos triračio vairuotoja I. Š. žuvo.

20Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais: nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, tarnybiniu pranešimu, specialistų išvadomis, įvykio vietos apžiūros protokolu, taip pat paties kaltinamojo duotais parodymais ir prisipažinimu bei kita bylos medžiaga. Kaltinamojo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281 straipsnio 5 dalį. Kadangi ginčo byloje šioje dalyje nėra, teismas plačiau dėl to nepasisako.

21Dėl bausmės skyrimo

22Kaltinamojo M. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl to (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Sunkinančių aplinkybių nėra nustatyta.

23Skirdamas bausmę M. I. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą: padarytas neatsargus nusikaltimas, sukelti sunkūs padariniai, žuvo žmogus, į kaltinamojo asmenybę – nedirbantis, pensininkas, neteistas, neturi galiojančių nuobaudų, turi sveikatos problemų, atlygino dalį žalos, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, nesiekiančią šios bausmės rūšies vidurkio.

24Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl skiriama bausmė mažinama vienu trečdaliu (BK 64(1) straipsnis).

25Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Taikydamas BK 75 straipsnį, baudžiamosios veikos ir bausmės individualizavimą teismas atlieka du kartus: pirmą – vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, teismas įvertina nusikaltimo pobūdį ir jo pavojingumo laipsnį, kaltininko asmenybę bei atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes ir, atsižvelgdamas į aplinkybių visumą, parenka sankcijoje numatytą bausmės rūšį ir dydį, tinkamiausią bausmės tikslams pasiekti; antrą – nustatęs BK 75 straipsnyje numatytas sąlygas, teismas šias aplinkybes įvertina dar kartą, spręsdamas, ar bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir ar ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Spręsdami šį klausimą, teismai vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir bausmės paskirtimi.

26Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje, bet ir bausmės tikslais, nustatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius. Teismas, įvertindamas byloje esančius duomenis apie kaltininko asmenybę, ypatingą dėmesį turi kreipti į tai, kaip bausmės vykdymas paveiks kaltininko teigiamus socialinius ryšius (kaltininkas neteks nuolatinio darbo, galimybių baigti mokslą ar įgyti specialybę, nebus kam prižiūrėti sergančiųjų ar neįgaliųjų, bus apsunkintas vaikų išlaikymas, prarastas ryšys su jais, apskritai su šeima, ir pan.). Todėl nuteistojo asmenybė ir kitos reikšmingos bylos aplinkybės turi būti įvertintos ne tik skiriant bausmę, bet ir nusprendus atidėti bausmės vykdymą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016).

27Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, kaltinamasis M. I. gailisi dėl nusikaltimo padarymo, anksčiau neteistas, turi pakankamai didelių sveikatos problemų, yra senyvo amžiaus, pensininkas, nebaustas administracine tvarka (galiojančių nuobaudų neturi), atlygino dalį žalos.

28Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamasis M. I. suprato savo elgesio netinkamumą ir mano, jog yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl tikslinga M. I., vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, paskirtosios bausmės vykdymą atidėti.

29Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

30Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos ir baudžiamojo poveikio priemonės. Jų paskirtis – padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis).

31Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise. Vadovaujantis BK 68 straipsnio 1 dalimi, teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis, be kita ko, ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Vertinant tokios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo būtinumą, pažymėtina, kad M. I. padarė BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą vairuodamas transporto priemonę ir sukeldamas eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus.

32Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemonę asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. kovo 20 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-122/2012). Vairuodamas transporto priemonę kaltinamasis M. I. padarė pavojingą ir šiurkštų naudojimosi kelių transporto priemone taisyklių reikalavimo pažeidimą, kuris sukėlė nepataisomus padarinius. Todėl siekiant užkirsti kelią kaltinamajam ateityje pažeisti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, teismo vertinimu, būtina uždrausti kaltinamajam naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo termino, taip pat atsižvelgia į kitas reikšmingas aplinkybes. Todėl kaltinamajam M. I. skirtinos baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti kelių transporto priemones, terminas nustatytinas maksimumui (BK 68 straipsnio 2 dalis).

33Dėl civilinio ieškinio

34Baudžiamojoje byloje V. Š., U. Š., D. A. Š., M. Š., S. A. K., B. ir I. Č. pareiškė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo:

351)

36V. Š. prašo priteisti 6660,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

372)

38A. S. K. prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

393)

40M. Š. prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

414)

42V. Š. kaip D. A. Š. atstovas jo vardu prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

435)

44V. Š. kaip U. Š. atstovas jo vardu prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

456)

46I. Č. prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;

477)

48B. Č. prašo priteisti 330 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (t. 1, b.l. 86-92).

49Ieškinyje nurodyta, kad V. Š. turtines išlaidas sudaro: 933,50 Eur už palaikų kremavimą, 2569 Eur laidojimo išlaidos, 500 Eur muzikinių paslaugų laidojimo ceremonijai išlaidos, 755 Eur išlaidos už gedulingas gėlių kompozicijas, 1903,30 Eur gedulingų pietų išlaidos.

50B. Č. turtines išlaidas sudaro 330 Eur už kapavietės įrengimo paslaugas.

51Dėl neturtinės žalos padarymo pažymima, kad žuvus I. Š., jos sutuoktinis V. Š. patiria stiprius psichologinius išgyvenimus, ilgalaikį emocinį stresą bei nerimą, tuštumos ir vienatvės jausmą, sunkiai išgyvena sutuoktinės netektį, baiminasi dėl vaikų ateities. I. Š. suaugę ir nepilnamečiai vaikai patiria didelius emocinius ir dvasinius išgyvenimus, sukrėtimus, nes juos siejo artimi ir glaudūs santykiai. Ieškinyje nurodoma, kad motinos netektis ypatingai skausminga dviem nepilnamečiams vaikams. Taip pat dėl I. Š. žūties didelius neigiamus išgyvenimus, nervinę įtampą ir stresą patiria jos tėvai I. ir B. Č., kuriuos su dukra siejo itin glaudus ryšys.

52Dėl turtinės žalos atlyginimo

53Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44 straipsnio 10 dalį, 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo BPK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 2 dalis). Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis).

54Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis numato, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo. CK 6.283 straipsnio 2 dalis numato, kad suluošinus ar kitaip sužalojus fizinį asmenį už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio asmens patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). CK 6.263 straipsnio 2 dalis įpareigoja atsakingą asmenį atlyginti žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymu numatytais atvejais – ir neturtinę žalą.

55Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas 3 straipsnio 2 dalį, transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartimi apdraudžiama draudimo sutartyje ar (ir) transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo liudijime (polise) nurodytą transporto priemonę naudojančių valdytojų civilinė atsakomybė dėl žalos padarymo.

56CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu nustato ir aplinkybes, kas yra atsakingas už žalos atlyginimą tuo atveju, kai asmuo draudžia savo civilinę atsakomybę. CK 6.254 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu draudimo atlyginimo nepakanka žalai visiškai atlyginti, draudimo atlyginimo ir faktinės žalos dydžio skirtumą atlygina apdraustasis asmuo, atsakingas už žalos padarymą.

57M. I. įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį „Honda FR-V“, valst. Nr. ( - ) Automobilis buvo draustas įprastiniu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu. Civilinio kodekso 6.987 straipsnis nustato, jog, įvykus draudiminiam įvykiui, draudikas įsipareigoja už sutartyje numatytą draudimo įmoką (premiją) sumokėti kitai šaliai (draudėjui) arba trečiajam asmeniui įstatyme arba draudimo sutartyje nustatytą išmoką, apskaičiuotą įstatyme ar draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Teismo priteistą žalos dalį, kurios neatlygino draudikas, turi atlyginti apdraustasis, tokia nuostata išplaukia iš Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalies, taip yra formuojama ir teismų praktika.

58B. Č. turtines išlaidas sudaro 330 Eur už kapavietės įrengimo paslaugas, šios išlaidos patvirtintos dokumentais, jų neginčijo atsakovo atstovas, todėl jos pripažintos pagrįstomis ir priteistinos iš ADB „C. V. I. G.“.

59Didžiąją dalį turtinės žalos, padarytos V. Š., atlygino draudimas. Byloje kilo ginčas dėl V. Š. patirtų 755 Eur išlaidų už gedulingas gėlių kompozicijas ir 1903,30 Eur išlaidų už gedulingus pietus. ADB „C. V. I. G.“ vadovaudamasi vidutinėmis kainomis ir protingumo principu, sumažino šias išlaidas iki atitinkamai 200 Eur ir 1350 Eur (šias sumas atlygino), įskaičiavo 304 Eur laidojimo išmoką. Įvertinę šias aplinkybes, ADB „C. V. I. G.“ nesutinka atlyginti 1108,30 Eur.

60Pagal byloje pateiktą kvitą (t. 1, b.l. 107-108) V. Š. už gedulingus pietus sumokėjo 1903,30 Eur. Pietuose dalyvavo 80 žmonių, todėl vienam žmogui buvo išleista 23,79 Eur. Nors draudikas sutinka apmokėti tik 15 Eur žmogui sumą, tačiau teismas, įvertinęs gedulingų pietų vietą (Vilniaus miestas), vidutines išlaidas žmogui, valgiaraščio turinį, sprendžia, kad šios V. Š. patirtos išlaidos nėra neproporcingos ar žymiai viršijančios įprastai tokiems įvykiams išleidžiamas pinigų sumas. Todėl draudiko neatlygintas ir civiliniame ieškinyje prašomas atlytinti skirtumas – 553,30 Eur priteistinas iš ADB „C. V. I. G.“.

61Pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b.l. 106) V. Š. už vieną gedulingų gėlių kompoziciją sumokėjo 755 Eur. Anot ADB „C. V. I. G.“, vidutinės analogiškų gėlių kompozicijų kainos yra nuo 40 iki 150 Eur. Nukentėjęs asmuo turi teisę pasirinkti kokias paslaugas ar prekes pirkti, tačiau pagal teismų praktiką paprastai yra atlyginamos vidutinės tokių paslaugų ar prekių vertės. Ieškovas nepateikė duomenų, kad 755 Eur išlaidos vienas gedulingai gėlių kompozicijai buvo vidutinės rinkos vertės. Teismas, įvertinęs civilinio atsakovo paaiškinimus, aplinkybę, kad tokia suma buvo išleista vienai gėlių kompozicijai, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžia, kad ADB „C. V. I. G.“ atlyginta 200 Eur suma yra pakankama ir proporcinga ieškovo patirtoms išlaidoms šioje dalyje, todėl jo ieškinys šioje dalyje atmestinas.

62Dėl neturtinės žalos atlyginimo

63CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Taip pat nurodyti neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai: 1) neturtinės žalos pasekmės; 2) žalą padariusio asmens kaltė; 3) žalą padariusio asmens turtinė padėtis; 4) padarytos turtinės žalos dydis; 5) kitos turinčios reikšmės bylai aplinkybės bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principai. Šis sąrašas nėra baigtinis – priklausomai nuo konkrečios bylos faktinių duomenų, teismas atsižvelgia ir į tokias neturtinės žalos dydžio nustatymo aplinkybes kaip individualios nukentėjusiojo savybės (pavyzdžiui, amžius), nukentėjusiojo didelis neatsargumas, padėjęs žalai atsirasti ar padidėti, ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška, todėl teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir t. t. (CK 6.282 straipsnis). Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikoma, jog žalą padariusio asmens turtinė padėtis sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atveju negali būti lemiamas kriterijus nustatant neturtinės žalos dydį. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-89-139/2016, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-294-303/2018).

641975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7, kurioje rekomenduota valstybėms – Europos Tarybos narėms – savo įstatymuose numatyti teisę į neturtinės žalos atlyginimą, sužalojus sveikatą. Rezoliucijoje numatytas bendras principas, kad kiti asmenys neturi teisės į neturtinės žalos atlyginimą dėl išgyvenimų, susijusių su nukentėjusio asmens sužalojimu. Tėvai ir sutuoktinis turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą tik patyrus nepaprastai didelius išgyvenimus, susijusius su nukentėjusiojo sužalojimu (13 punktas), o nukentėjusiojo mirties atveju teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi mirusiojo sutuoktinis, vaikai arba tėvai (19 punktas).

65Pagal naujausią teismų praktiką, kurioje suformuotos nuostatos, jog Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui/ motinai), buvo ignoruota (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017, 2K-294-303/2018).

66Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti vertinamos ne vien pasekmės, nes vien jų sureikšminimas, visiškai nevertinat arba labai sumenkinant kitus neturtinės žalos dydžio kriterijus, įtvirtintus įstatyme, būtų netinkamas įstatymo, reglamentuojančio žalos dydžio nustatymą, taikymas. Todėl spręsdamas klausimą dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio nukentėjusiesiems, teismas vertina žalos dydžio nustatymo kriterijų visumą: pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei atsižvelgia į susiformavusią teismų praktiką.

67Teismas vertina, kad dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų neatkuriamai pažeista vertybė – žmogaus gyvybė. Todėl nagrinėjamu atveju akivaizdu, kad žuvusios I. Š. vaikai, vyras ir tėvai patyrė itin stiprius dvasinius išgyvenimus, nerimą, emocinę įtampą ir stresą, tuštumos ir vienatvės jausmą, nes juos siejo glaudūs ir tvirti ryšiai, be to, I. Č. dėl įvykio sutriko sveikata. Kartu teismas vertina tai, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė dėl neatsargumo, įvykio metu buvo blaivus, iš eismo įvykio vietos nepasišalino, netrukdė pareigūnams aiškintis eismo įvykio aplinkybių. Dėl kaltinamojo veikos buvo padaryta turtinė žala sudaro beveik 7000 Eur, o kaltinamojo turtinė padėtis nėra gera, jis nedirba, gaunama pensija nėra didelė, tačiau turi nekilnojamojo turto.

68Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas vertina, kad šiuo atveju pakankama ir pagrįsta suma V. Š. neturtinei žalai kompensuoti yra 23000 eurų. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir draudimo bendrovė dalį (po 5000 Eur, iš viso 10000 Eur) neturtinės žalos atlygino, iš kaltinamojo V. Š. priteistinas 13000 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

69Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju:

70-

71pakankama ir pagrįsta suma nepilnamečių I. Š. vaikų U. Š. ir D. A. Š. neturtinei žalai kompensuoti yra po 23000 eurų, iš kaltinamojo priteistina po 23000 Eur U. Š. ir D. A. Š. neturtinės žalos atlyginimui.

72-

73pakankama ir pagrįsta suma pilnamečių I. Š. vaikų M. Š. ir A. S. K. neturtinei žalai kompensuoti yra po 20000 eurų, iš kaltinamojo priteistina po 20000 Eur M. Š. ir A. S. K. neturtinės žalos atlyginimui.

74-

75pakankama ir pagrįsta suma I. Š. tėvų B. Č. ir I. Č. neturtinei žalai kompensuoti yra po 18000 eurų, iš kaltinamojo priteistinas po 18000 Eur B. Č. ir I. Č. neturtinės žalos atlyginimui.

76Dėl proceso išlaidų priteisimo

77Byloje buvo pateiktas prašymas V. Š. naudai priteisti 4911,60 Eur patirtų išlaidų advokatų paslaugoms apmokėti.

78BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

79Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomą sumą, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, jog nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (LAT nutartis Nr. Nr. 2K-374/2012).

80Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms paslaugoms, vertina tai, kad baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, vyko du teismo posėdžiai, kurie buvo neilgi, apklaustas buvo tik vienas kaltinamasis ir (dėl ieškinio) civilinio atsakovo atstovas, baudžiamoji byla nėra didelės apimties ar sudėtinga, advokatas surašė ieškinį (kuris irgi nėra itin sudėtingas ar didelės apimties) ir atstovavo 7 asmenis. Kartu teismas atsižvelgia ir į kaltinamojo turtinę ir šeimyninę padėtį, tenkintiną ieškinio dalį.

81Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, teismas sprendžia, kad V. Š. priteistina suma advokato išlaidoms apmokėti mažintina iki 2000 Eur.

82Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių

83Kaltinamajam M. I. paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo paėmimas, kuri paliktina iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimas perduotinas saugoti VĮ „Regitra“.

842019 m. sausio 8 d. nutartimi buvo apribotos kaltinamojo M. I. nuosavybės teisės į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą:

85-

86butą, esantį ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - );

87-

88žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), Vilniaus r., žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), pastato – sodo namelio unikalus numeris ( - ), pastato – ūkio pastato unikalus numeris ( - );

89-

90½ pastato – sodo namelio, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;

91-

92½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;

93-

94½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, 135 000 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, paliekant naudojimosi juo teisę.

95Teismui tenkinus ieškovų ieškinius iš dalies, nuosavybės teisės apribojimas paliktinas galioti (sumažinant apribojimo mastą) iki nuosprendžio civilinių ieškinių dalyje įvykdymo.

96Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais, teismas

Nutarė

97M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalyje, ir skirti bausmę – laisvės atėmimą 3 metams.

98Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą 2 metams.

99Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metų 6 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

100Paskirti M. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti jam naudotis teise vairuoti transporto priemones 3 metų laikotarpiui.

101V. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir priteisti 553,30 Eur iš ADB „C. V. I. G.“ V. Š. naudai.

102B. Č. civilinį ieškinį dėl 330 Eur turtinės žalos tenkinti ir priteisti 330 Eur iš ADB „C. V. I. G.“ B. Č. naudai.

103V. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. I. 13000 Eur V. Š. naudai.

104U. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. I. 23000 Eur U. Š. naudai.

105D. A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. I. 23000 Eur D. A. Š. naudai.

106M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. I. 20000 Eur M. Š. naudai.

107S. A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. I. 20000 Eur S. A. K. naudai.

108B. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. I. 18000 Eur B. Č. naudai.

109I. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš dalies ir priteisti iš M. I. 18000 Eur I. Č. naudai.

110Priteisti iš M. I. V. Š. naudai 2000 Eur proceso išlaidų.

111Nuosavybės teisių apribojimą, apribojant kaltinamojo M. I. nuosavybės teises į jam priklausantį nekilnojamąjį turtą:

112-

113butą, esantį ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - );

114-

115žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), Vilniaus r., žemės sklypo unikalus Nr. ( - ), pastato – sodo namelio unikalus numeris ( - ), pastato – ūkio pastato unikalus numeris ( - );

116-

117½ pastato – sodo namelio, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;

118-

119½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;

120-

121½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, 135000 Eur sumai, uždraudžiant disponuoti šiuo turtu, paliekant naudojimosi juo teisę,

122palikti galioti iki nuosprendžio civilinių ieškinių dalyje įvykdymo dienos.

123M. I. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – pažymėjimą perduoti saugoti VĮ „Regitra“.

124Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Darius Pranka, sekretoriaujant... 2. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 3. Teismas... 4. M. I. vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo... 5. Šiais savo veiksmais M. I. pažeidė Kelių eismo taisyklių 8, 101 punktų,... 6. Kaltinamasis M. I. apklausiamas teisiamojo posėdžio metu savo kaltę... 7. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir... 8. Specialisto išvadoje Nr. T-A 4077/2018 (01) nurodyta, kad M. I. kraujyje etilo... 9. Specialisto išvadoje Nr. M586/2018 (01) nurodyta, kad remiantis I. Š., gim.... 10. Nukentėjusysis V. Š. parodė, kad 2018-04-28, apie 14:30 val., vairavo... 11. Liudytojas A. C. parodė, kad 2018-04-28, apie 14.20 val., vairavo automobilį... 12. Liudytojas V. M. parodė, kad 2018-04-28, apie 14.20 val., vairavo automobilį... 13. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad eismo įvykio... 14. Motociklo apžiūros protokole užfiksuoti triračio "Bombardier Can-Am",... 15. VĮ Regitra duomenimis triratis Bombardier Can-Am, valst. Nr. ( - ),... 16. Automobilio Honda FR-V, valst. Nr. ( - ) techninės būklės patikrinimo ir... 17. Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikacijos... 18. BK 281 straipsnio 5 dalis numato atsakomybę tam, kas vairuodamas kelių... 19. Teismas, įvertinęs byloje surinktų ir teismo posėdyje ištirtų įrodymų... 20. Kaltinamojo kaltė įrodyta aukščiau paminėtais įrodymais:... 21. Dėl bausmės skyrimo ... 22. Kaltinamojo M. I. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – pripažino padaręs... 23. Skirdamas bausmę M. I. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos... 24. Baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl... 25. Teismas spręsdamas dėl galimybės atidėti bausmės vykdymą, pažymi, kad... 26. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 27. Šioje byloje teismas vertina tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas,... 28. Visi šie ir kiti bylos duomenys sudaro prielaidas išvadai, kad kaltinamasis... 29. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės... 30. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 3 dalimi, kartu su bausme gali būti skiriamos... 31. Viena iš baudžiamojo poveikio priemonių yra uždraudimas naudotis specialia... 32. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad BK 68 straipsnio... 33. Dėl civilinio ieškinio... 34. Baudžiamojoje byloje V. Š., U. Š., D. A. Š., M. Š., S. A. K., B. ir I. Č.... 35. 1)... 36. V. Š. prašo priteisti 6660,80 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Eur... 37. 2)... 38. A. S. K. prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;... 39. 3)... 40. M. Š. prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;... 41. 4)... 42. V. Š. kaip D. A. Š. atstovas jo vardu prašo priteisti 50000 Eur neturtinės... 43. 5)... 44. V. Š. kaip U. Š. atstovas jo vardu prašo priteisti 50000 Eur neturtinės... 45. 6)... 46. I. Č. prašo priteisti 50000 Eur neturtinės žalos atlyginimo;... 47. 7)... 48. B. Č. prašo priteisti 330 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 50000 Eur... 49. Ieškinyje nurodyta, kad V. Š. turtines išlaidas sudaro: 933,50 Eur už... 50. B. Č. turtines išlaidas sudaro 330 Eur už kapavietės įrengimo paslaugas.... 51. Dėl neturtinės žalos padarymo pažymima, kad žuvus I. Š., jos sutuoktinis... 52. Dėl turtinės žalos atlyginimo ... 53. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 44... 54. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalis... 55. Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės... 56. CK XXII skyriaus nuostatos, reglamentuojančios civilinę atsakomybę, kartu... 57. M. I. įvykio metu vairavo jam priklausantį automobilį „Honda FR-V“,... 58. B. Č. turtines išlaidas sudaro 330 Eur už kapavietės įrengimo paslaugas,... 59. Didžiąją dalį turtinės žalos, padarytos V. Š., atlygino draudimas.... 60. Pagal byloje pateiktą kvitą (t. 1, b.l. 107-108) V. Š. už gedulingus pietus... 61. Pagal byloje pateiktą PVM sąskaitą faktūrą (t. 1, b.l. 106) V. Š. už... 62. Dėl neturtinės žalos atlyginimo... 63. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais... 64. 1975 m. kovo 15 d. Europos Tarybos Komiteto priimta rezoliucija Nr. (75)7,... 65. Pagal naujausią teismų praktiką, kurioje suformuotos nuostatos, jog Kelių... 66. Pažymėtina, kad nustatant neturtinės žalos atlyginimo dydį, turi būti... 67. Teismas vertina, kad dėl neatsargių kaltinamojo veiksmų neatkuriamai... 68. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo... 69. Įvertinęs išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad šiuo atveju:... 70. -... 71. pakankama ir pagrįsta suma nepilnamečių I. Š. vaikų U. Š. ir D. A. Š.... 72. -... 73. pakankama ir pagrįsta suma pilnamečių I. Š. vaikų M. Š. ir A. S. K.... 74. -... 75. pakankama ir pagrįsta suma I. Š. tėvų B. Č. ir I. Č. neturtinei žalai... 76. Dėl proceso išlaidų priteisimo... 77. Byloje buvo pateiktas prašymas V. Š. naudai priteisti 4911,60 Eur patirtų... 78. BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 79. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo... 80. Teismas, spręsdamas šių išlaidų dydžio proporcingumą suteiktoms... 81. Įvertinęs nurodytas aplinkybes ir vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir... 82. Dėl kardomųjų ir procesinių prievartos priemonių... 83. Kaltinamajam M. I. paskirta kardomoji priemonė – vairuotojo pažymėjimo... 84. 2019 m. sausio 8 d. nutartimi buvo apribotos kaltinamojo M. I. nuosavybės... 85. -... 86. butą, esantį ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - );... 87. -... 88. žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), Vilniaus r., žemės sklypo... 89. -... 90. ½ pastato – sodo namelio, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;... 91. -... 92. ½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;... 93. -... 94. ½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, 135 000... 95. Teismui tenkinus ieškovų ieškinius iš dalies, nuosavybės teisės... 96. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298,... 97. M. I. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 98. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64(1) straipsniu,... 99. Vadovaujantis BK 75 straipsniu bausmės vykdymą atidėti 2 metų 6 mėnesių... 100. Paskirti M. I. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsnyje... 101. V. Š. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkinti iš dalies ir... 102. B. Č. civilinį ieškinį dėl 330 Eur turtinės žalos tenkinti ir priteisti... 103. V. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš... 104. U. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš... 105. D. A. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš... 106. M. Š. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš... 107. S. A. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš... 108. B. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš... 109. I. Č. civilinį ieškinį dėl neturtinės 50000 Eur žalos tenkinti iš... 110. Priteisti iš M. I. V. Š. naudai 2000 Eur proceso išlaidų.... 111. Nuosavybės teisių apribojimą, apribojant kaltinamojo M. I. nuosavybės... 112. -... 113. butą, esantį ( - ), Vilniuje, unikalus Nr. ( - );... 114. -... 115. žemės sklypą su statiniais, esančius ( - ), Vilniaus r., žemės sklypo... 116. -... 117. ½ pastato – sodo namelio, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;... 118. -... 119. ½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje;... 120. -... 121. ½ žemės sklypo, unikalus numeris ( - ), esančio ( - ), Vilniuje, 135000 Eur... 122. palikti galioti iki nuosprendžio civilinių ieškinių dalyje įvykdymo... 123. M. I. paskirtą kardomąją priemonę – vairuotojo pažymėjimo paėmimą –... 124. Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...