Byla 1-8-780/2017
Dėl to įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji M. M., kuri dėl ūmaus vidinio nukraujavimo, dešinės kepenų skilties plyšimo 2015 m. rugsėjo 6 d. mirė

1Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Virbickeitei, kaltinamajam M. J. ir jo gynėjai advokatei O. K., nukentėjusiesiems V. M., Z. M. ir jų atstovui advokatui A. P., civiliniam atsakovui V. K. ir jo atstovui advokatui Vincui Pacevičiui,

2viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

3M. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis pagrindinį išsilavinimą, vedęs, dirbantis ( - ), gyvenantis ( - ) , neteistas,

4kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 144 str. ir 281 str. 6 d.

5Teismas

Nustatė

6M. J. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 22 val. 20 min. ( - ) vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį „Mazda“, valstybinis numerio ženklas ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 9, 14, 15, 99, 119, 127 punktų reikalavimus – nesilaikydamas visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, būdamas neblaivus, vairuodamas transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, nepasirinkęs saugaus važiavimo greičio, neatsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę, blogą matomumą nakties metu, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikydamas reikalavimo, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir partrenkė kairėje kelio pusėje važiuojamosios dalies pakraštyje buvusią neįgalią pėsčiąją M. M., gim. ( - ), judančią su neįgaliojo vaikštyne, ir iš įvykio vietos pasišalino, dėl to įvykusio eismo įvykio metu buvo sužalota pėsčioji M. M., kuri dėl ūmaus vidinio nukraujavimo, dešinės kepenų skilties plyšimo 2015 m. rugsėjo 6 d. mirė.

7Be to, M. J. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 22 val. 20 min. ( - ), įvykus eismo įvykiui, kurio metu vairuodamas automobilį „Mazda“, valstybinis numerio ženklas ( - ), partrenkė ir sunkiai sužalojo pėsčiąją M. M., taip sukeldamas pavojų nukentėjusiajai M. M., kai grėsė pavojus jos gyvybei, turėdamas pareigą suteikti M. M. pagalbą, jai nepagelbėjo, nors turėjo galimybę jai suteikti pagalbą, tačiau iš eismo įvykio vietos po įvykio nuvažiavo.

8Kaltinamasis M. J. kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažino kaltę dėl eismo įvykio ir M. M. mirties, tačiau neprisipažįsta, kad vairavo neblaivus. Taip pat nepripažįsta, kad po eismo įvykio paliko M. M. be pagalbos. Kaltinamasis paaiškino, kad 2015-09-05 ūkininkui V. K. priklausantį visureigį „Mazda“, kurio vairas yra dešinėje pusėje, pasiėmė iš ūkio dirbtuvių be savininko leidimo ir be jo žinios. Su šiuo automobiliu nuvažiavo pas G. M., kurį rado pavėsinėje netoli namų. Pavėsinėje dar buvo A. B., S. S. ir R. B.. Jie gėrė alų. Su G. M. nuvažiavo į parduotuvę ir G. M. nusipirko dar alaus ir butelį degtinės. Jis pats nusipirko skardinę Utenos „Auksinio“ alaus ir butelį degtinės. Jį išgerti ketino vėliau, o ne pavėsinėje. Grįžus į pavėsinę jis išgėrė 0,5 litro 5,2 laipsnių stiprumo alaus skarinę. Degtinės kartu su kitais negėrė. Pavėsinėje pabuvo apie dvi valandas. Prieš 22 val. S. S. ir R. B. išėjo namo. Jis su G. M. ir A. B. sėdo į „Mazdą“ visureigį ir važiavo pas jį. Būtų pastatęs automobilį ir tada išgėręs degtinės su draugais. Automobilį vairavo jis. Įvažiavęs į ( - ) kaimą važiavo 50-60 km/val. greičiu, buvo stipriai tamsu. G. M. pasakė sukti į mokyklą, bet jis pravažiavo mokyklos įsukimą nespėjęs pasukti, nes buvo tamsu. Mokykla yra sujungta su jo namu, todėl staigiu judesiu persirikiavo į kairę pusę, nes į kairę būtų nusukęs ties savo kiemu. Pavažiavęs 4-5 metrus pamatė žmogaus siluetą šalikelėje. Eismo įvykis įvyko maždaug 10 metrų už įsukimo į mokyklą. M. M. gyveno dešinėje kelio pusėje, o ją partrenkė prie jos namų, tik kitoje kelio pusėje, ties mokykla. Įvykio metu ji buvo kairėje kelio pusėje, žiūrint jo važiavimo kryptimi. Ją kliudė kairiu automobilio sparnu išvažiavęs į kairę kelio pusę. Sustoję jie visi išlipo iš mašinos ir jis atpažino savo kaimynę M. M.. Jos vaikštynė buvo nuvirtus šalia. Pirmiausia pasakė G. M. skambinti greitajai pagalbai, nes pats išsigando ir pasimetė. Savo telefoną turėjo automobilyje. G. M. pasakė patraukti automobilį ir jis nuvarė jį į savo kiemą. Prieš sėsdamas atgal už vairo jis nesulaukė momento kol G. M. paskambins greitajai pagalbai. Pastatęs automobilį savo kieme jis greit grįžo prie M. M.. Tuo metu G. M. telefonu kalbėjo su greitosios pagalbos darbuotoja, sakė greičiau važiuoti, klausė kiek galima laukti. G. M. telefonu sakė, kad moteris rasta šalikelėje, bet nesakė priežasties dėl ko ji guli šalikelėje. Jis pats neliepė G. M. pasakyti priežasties dėl ko moteriai reikia medicininės pagalbos. Sulaukęs kol G. M. baigs pokalbį nuėjo pas V. M. ir atsivedė jį prie jo motinos. Tada nuėjo paimti automobilį iš savo kiemo ir nuvarė jį pas savo tėvus už 500 metrų. Grįžo į įvykio vietą maždaug po 15 minučių. Grįžęs girdėjo kaip G. M. kalbėjo telefonu dėl pagalbos. Iš viso girdėjo gal tris telefoninius jo pokalbius. Kaltinamasis nurodė, kad tuo metu, kai telefonu girdėjo teflonu kalbantį G. M., jam nepasakė, kad šis pasakytų medikams apie priežastį, dėl ko kviečiama pagalba. Jis antrą kartą nuėjo pas V. M. ir paprašė atsinešti prožektorių. Kai jie su V. M. antrą kartą atėjo prie M. M. A. B. sumušė įvykio vietoje V. M., nes jo motina jiems sakė, kas sūnus ją muša ir veja iš namų. Po šio konflikto atvažiavo policija ir greitoji pagalba. Medikams jis nepasakė kas atsitiko iš tiesų, tik pasakė, kad moterį rado. Policijai jis pasakė, kad su draugais sėdėjo ant laiptų, išgirdo dejavimą ir atėję rado moterį. Taip sakydamas norėjo nuslėpti eismo įvykį. Kaltinamasis teigia, kad eismo įvykio metu jis buvo blaivus, nes po dviejų valandų išgėrus skardinę alaus negalima būti apsvaigusiam. Nukentėjusiai buvo iškviesti medikai, todėl jos likimo valiai jis nepaliko ir dėl šio kaltinimo savo kaltės nemato. Ieškinius pripažįsta iš dalies. Pripažįsta laidojimo išlaidas ir neturtinės žalos padarymo faktą, bet nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Pripažįsta, kad galėtų atlyginti nukentėjusiesiems po 5 000 eurų neturtinės žalos (t. 4, b. l. 24-26).

9Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas

10Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2015 rugsėjo 5 d. apie 23 val. į namus atėjo M. J. ir pasakė, kad jo motina M. M. guli pakelėje ir dejuoja. Sakė, kad dejavimą išgirdo sėdėdamas ant mokyklos laiptų, kur su draugais gėrė. Su M. J. nuėjo prie mamos. Jokio automobilio tuo metu toje vietoje nebuvo. Atėjęs matė prie mamos M. J., G. M. ir A. B.. Jie buvo išgėrę. M. J. buvo neblaivus, nes atėjęs pats sakė, kad gėrė ant laiptų, be to suprato iš kvapo, kad jis buvo išgėręs. G. M. laikė jo mamos galvą. M. J. nesakė, kad reikia kviesti greitąją pagalbą, nesakė, kad pats iškvietė greitąją ar, kad kas nors kitas yra iškvietęs. Jis manė, kad mama tiesiog nukritus ir ją reikia vestis namo, todėl jis pats nekvietė greitosios pagalbos mamai. Pabuvęs prie mamos jis nuėjo namo pasiimti prožektoriaus. Kai atsinešė prožektorių padavė mamai ranką ir prašė keltis, tačiau ji nesikėlė. Jos vaikštynė buvo kitoje pusėje kelio nei jų namas. A. B. atėmė iš jo prožektorių, trenkė į krūtinę, pargriovė vidurį kelio ir pradėjo spardyti. Dar atbėgo du žmonės nuo kitos pusės ir pradėjo spardyti. M. J. jo nespardė. Kai jį suspardė, jis grįžo namo ir daugiau į lauką nėjo, nes bijojo. Pas jį vėl atėjo M. J.. Po to atvažiavo jo sesuo Z. M., o vėliau greitoji pagalba ir policija. Tik tada jis išėjo į lauką. Policininkas liepė pasitikrinti girtumą, nes manė, kad jis sumušė mamą. Tokią versiją sugalvojo minėti asmenys, kad nuslėptų avariją. M. J. girtumo policija netikrino ir jis negirdėjo, kad M. J. prašytų pas policininkus patikrinti ir jo blaivumą. Mirus motinai jis neteko artimo žmogaus, kuris buvo ir jam šiokia tokia parama, nes jie gyveno tik dviese vienuose namuose. Jis išgyveno, kad neteko motinos, su kuria gyveno nuo gimimo ir kartu dirbo namų ūkyje, abu gyveno iš bendrų pajamų. Prašo priteisti neturinę žalą iš M. J. ir iš automobilio savininko, nes tuo automobiliu kaltinamasis važinėjo kasdien (t. 4, b. l. 42-43).

11Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. vakare jai paskambino brolis V. M. ir pranešė, kad kažkas negerai jų mamai M. M., nes ji guli pakelėje, krūmuose. Brolis sakė, kad nežino kas jai nutiko, sakė, kad jo paties kažkas neprileidžia prie mamos, todėl ji suprato, jog ten dar kažkas yra. Ji išvažiavo pas mamą ir važiuojant sulaukė dar vieno skambučio iš brolio. Jis pasakė, kas jį kažkas sumušė. Atvykusi mamą rado kelkraštyje, kitoje kelio pusėje prieš jos namus. Ten sėdėjo kažkoks vaikinas, o jos mama buvo padėjusi galvą jam ant kelių. Buvo ir kitų žmonių. Mamos vaikštynė buvo šone. Ji palietė mamos galvą, paklausė kas atsitiko. Mama atsakė „nežinau“ ir užsimerkė. Atrodo, kad tada mama prarado sąmonę, nes po to daugiau su niekuo nekalbėjo. Kai ji buvo prie mamos M. J. buvo pasilenkęs prie jos (nukentėjusiosios) ir kažką jai sakė, bet ji neklausė, nes buvo strese. Tuo metu jautė nuo M. J. sklindantį alkoholio kvapą. Pirmiau atvažiavo greitoji, po to policija. Kol jie atvažiavo netoli mamos jokių automobilių nebuvo. Apie tai, kad įvyko eismo įvykis, iš jokių požymių negalėjo spręsti. Mamą nuvežė į ligoninę, o praėjus 15 minučių gydytojas pasakė, kad ji mirė nuo insulto ir išrašė mirties liudijimą su diagnoze. Berengiant mamą ji matė nubrozdinimus, o kai giminaičiai nuvažiavo parvežti brolio, jiems atėjusi kaimynė A. B. pasakė, kad mama buvo partrenkta automobiliu. Pirmadienį ryte ji pati apžiūrėjo mamos vaikštynę ir suprato, kad į ją įsirėžta automobilio, nes ratelis buvo palenktas. Tada ji nuvažiavo į policiją leidimo ekspertizei. Mama jau buvo pašarvota, todėl jos laidojimo dieną iš šarvojimo salės ją teko vežti ekspertizės atlikimui. Dėl mamos mirties ji patyrė didelį stresą, išgyvenimus, jai padaryta materialinė žala. Turtinę žalą sudaro išlaidos ekspertizei, laidojimo išlaidos ir kapavietės sutvarkymas. Neturtinė žala pasireiškė tuo, kad išgyveno didelį stresą, kuris paveikė jos gyvenimą. Su mama daug bendravo, ją mylėjo, nuolat prižiūrėjo, buvo artimos. Mamos netektis paveikė jos sveikatą, ji naudojo raminamuosius vaistus, sutriko miegas. Dėl mamos mirties kaltas ir automobilio savininkas, kadangi patikėjo jį M. J.. Todėl žalą prašo priteisti iš jų abiejų. M. J. yra pervedęs į jos sąskaitą keturis kartus po 100 eurų atlyginti žalai. Taip pat ji yra gavusi Sodros išmoką po mamos mirties ir laidojimo pašalpą (t. 4, b. l. 41-42).

12Liudytojas G. M. parodė, kad 2015-09-05 dalyvavo eismo įvykyje. Tą dieną jis nuėjo pas draugą S. S. ir nuo dvyliktos valandos gėrė alų ir degtinę su S. S., R. B. ir A. B. pavėsinėje netoli S. S. namų. Apie 17 valandą atvažiavo M. J. su visureigiu, kurio vairas yra kitoje pusėje. Šis automobilis priklauso ūkininkui, pas kurį M. J. dirba. Jie pasiūlė M. J. išgerti, bet jis pasakė, kad negali, nes turi nuvaryti namo mašiną. Susitarė vėliau išgerti pas M. J.. Jis su M. J. nuvažiavo iki Leipalingio parduotuvės kur M. nusipirko degtinės butelį ir jie grįžo atgal. Degtinės pirko tam, kad išgertų jie dviese. Kai grįžo į pavėsinę M. J. išgėrė gal skardinę, gal litrą alaus. Jie turėjo alaus vieno litro talpos plastikiniuose buteliuose. M. J. galėjo išgerti nuo pusės litro iki litro alaus, nes visi gėrė iš butelio ratu. Alaus buvo keturi buteliai po litrą, o jie buvo penki asmenys. Nepamena ar M. J. gėrė iš visų keturių butelių, nepamena kiek kartų kaltinamasis gėrė iš butelio. Galėjo dvidešimt gurkšnių padaryti, bet nestebėjo po kiek jis geria. Niekas iš jų neatsisakė gerti, niekas nepraleido savo eilės geriant ratu. M. J. degtinę gerti atsisakė, bet gėrė alaus. Nematė, kad M. J. gertų degtinę. Kai S. S. ir R. B. pabaigus alų išėjo namo, jie su A. B. ir M. J. važiavo pas kaltinamąjį išgerti butelį, kurį jis nusipirko. Savo automobilį vairavo kaltinamasis. Važiuojant parbloškė moterį ties jos namais, kitoje kelio pusėje. Jis išgirdo A. B. ir M. J. žodžius „nutrenkėm“ ir iš šių žodžių suprato kas įvyko, nes sėdėdamas gale pats smūgio nejautė. Kai išlipo iš automobilio, moteris gulėjo kairėje kelio pusėje pagal jų judėjimo kryptį. Nukentėjusios paklausė ar ji sąmoninga, ar gyva, o kai ji atsakė, kad gyva, jie sprendė ką daryti. M. J. nusprendė, kad reikia nuvaryti automobilį į namus, kad nebūtų autoįvykis. Jis pasakė M. J., kad reikia kviesti greitąją pagalbą. A. B. pasakė, kad neturi telefono, o M. J. pasakė „aš irgi ne“. Liudytojas nurodo, kad suprato tai kaip atsisakymą kviesti pagalbą, nes matė, kad M. J. pavėsinėje turėjo telefoną. Tuomet liudytojas savo telefonu, prieš tai išėmęs SIM kortelę, kad nerodytų telefono numerio, paskambino pagalbos telefonu 112. Kai surinko pagalbos numerį ir pirmą kartą skambino dėl pagalbos, M. J. įvykio vietoje jau nebuvo, jis buvo nuvaręs savo automobilį. Pirmą kartą paskambinęs numeriu 112 pasakė, kad moteris guli ant žemės ir dejuoja, bet nepasakė apie eismo įvykį, nes nenorėjo, kad būtų problemų M. J. Jis sėdėjo prie močiutės, laikė jos galvą ant kelių ir laukė pagalbos. Laukimo metu vėl skambino į pagalbos telefoną, kad jie paskubėtų. Po pirmo skambučio M. J. grįžo pėsčias už 10-15 minučių. Per tą laiką kol jo nebuvo, skambino pagalbos dar du kartus iki grįžtant M. J.. Trečią kartą skambinant vėl klausė kodėl jie negali atvykti greičiau. Trečio skambučio metu šalia jau buvo grįžęs M. J., bet jis neprašė ką nors pasakyti telefonu papildomai. Po to M. J. nuėjo į V. M. namus, kad pranešti, jog jo mama guli pakelėje. Jie atėjo kartu ir V. M. mamą paėmė už rankos, kad eitų su juo. Ji pradėjo rėkti, kad sūnaus neleistų prie jos, nes jis ją muša. Tada V. M. grįžo namo. M. J. pasakė, kad pašauks V. ir šis atėjo dar kartą su prožektoriumi. Po to V. M. ir A. B. nuėjo jam už nugaros ir jis girdėjo V. M. prašymą nemušti. Po to atvažiavo nukentėjusios močiutės dukra, o po jos - greitoji pagalba ir policija. Niekas iš ten buvusių asmenų medikams nepaaiškino tikros situacijos. Tikrąsias aplinkybes pirmą kartą jis pasakė tyrėjai praėjus gal savaitei po įvykio. Pirmos apklausos 2015-09-10 metu jis neteisingai nurodė, kad M. J. buvo blaivus ir sąmoningai nutylėjo apie savo gertą alų bei sakė, jog atėjo į pavėsinę pėsčias, nes nenorėjo problemų sau, kadangi tą dieną vairavo savo automobilį išgėręs. Tačiau sekančios apklausos, įvykusios 2015-12-01, metu jis davė teisingus parodymus ir tyrėja surašė tai, ką jis sakė (t. 4, b. l. 43-44).

13Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-01 apklaustas liudytoju parodė, kad: „<...>M. vienas atvažiavo pilkos spalvos anglišku džipu, vairas dešinėje, su priekaba, jo markės ir šiandien nežinau. M. dirba ( - ), ūkininkas jam yra leidęs naudotis ūkyje esančiais automobiliais<...>; <...>Pavėsinėje tikrai mačiau kaip M. gėrė alų, kiek jo išgėrė tiksliai nežinau, nes gėrėme iš 1 litro butelių be jokių stiklinių, tiesiai iš butelio. Su M. keturiese išgėrėme apie 4-5 litrus alaus<...>; <...>M. buvo išgėręs alaus, automobilis buvo ne jo, be techninės apžiūros, nedraustas, todėl jis pasakė susitariam sakyti taip: „mums trims sėdint ir geriant alų ant buvusios ( - ) kaimo mokyklos laiptų išgirdome žmogaus dejavimą, nuėję pažiūrėti, radome kairiame kelkraštyje ties krūmais gulinčią M., šalia jos galvos gulėjo vaikštynė“. Aš jam nieko neatsakiau dėl jo pateiktos versijos, plačiau detalių nepatarinėjome. M. pasakė: „Varau mašiną“, daugiau nieko neaiškinęs sėdo į automobilį ir vienas išvažiavo <...>“ (t. 2, b. l. 52-55).

14Liudytojas A. B. parodė, kad su G. M., R. B. ir S. S. pavėsinėje gėrė tą pačią dieną, kai atsitiko šis įvykis. Gerti pradėjo gal trečią ar ketvirtą valandą. M. J. atvažiavo gal už valandos ar pusantros. Iki atvažiuojant M. J. jie gėrė degtinę ir alų. M. J. atvažiavo džipu, kurio vairas kitoje pusėje nei įprastai. Kam priklausė mašina nežino. M. J. prie jo negėrė, bent jau jis to nematė. M. J. ir dar kažkas iš jų važiavo į parduotuvę į ( - ). Kai jie grįžo iš ( - ), jis su G. M. gėrė, o R. B. ir S. S. jau nebuvo. Pavėsinėje jie buvo trise. Atsimena, kad su G. M. išgėrė ir visi trys sėdo į džipą važiuoti. Vairavo M. J.. Kur jie važiavo nežino, bet pamena, kad važiuojant sustojo ir M. J. pasakė: „bobutė krūmuose“. Kaip viskas įvyko nematė, negirdėjo jokio garso. Išlipo iš automobilio ir pamatė, kad bobutė guli žolėje, griovyje, kairėje pusėje pagal jų važiavimo kryptį. Išlipę kvietė greitąją, policiją. Telefonu kalbėjo G. M., bet kadangi buvo pergėręs, nepagarbiai kalbėjo, tai jis perėmė telefoną iš jo. M. J. tuo metu nebuvo, jis buvo kažkur išvažiavęs, gal mašiną namo nuvarė. M. J. dėl pagalbos neskambino. Visą valandą kol laukė policijos jis buvo prie bobutės, su ja bendravo, o G. M. ją laikė ant kelių. Kur buvo M. J. nežino. Žuvusios moters sūnus V. buvo atėjęs po įvykio gal už 20 minučių. Bobutė sakė neduoti jos V., nes jis ją muša, išvijo iš namų. G. M. dėl pagalbos skambino ne kartą. Jis pats telefonu kalbėjo taip pat ne vieną kartą, bet apie eismo įvykį nesakė. Kai atvyko policija jam nustatė girtumą, kuris buvo virš vienos promilės. Po to su M. J. nuo rugsėjo mėnesio nebendravo. Kai buvo apklaustas 2015-09-10 tyrėjos jis neteisingai nurodė, kad M. J. gėrė su jais alkoholį ir buvo neblaivus, nes apklausos dieną irgi buvo girtas, bet girtumo jam prieš apklausą nepatikrino. Tyrėja viską jau iki jo apklausos žinojo ir surašė visas aplinkybes, o jis tik pasirašė būdamas girtas ir neperskaitęs protokolo. Ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai neteisingi dėl kaltinamojo girtumo, nes M. J. su juo negėrė, jis to nematė. Apklausos metu jis buvo akivaizdžiai girtas, to net sakyti tyrėjai nereikėjo (t. 4, b. l. 45-46).

15Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-10 apklaustas liudytoju parodė, kad: „<...>Susiskambinau su savo draugais G. M., R. B., susitikau miške esančioje pavėsinėje, kur gėrėme alų, degtinę. R. išėjo namo. Tada atvažiavo M. pravarde „čynčė“ su Mazda džipu, angliškais geltonos spalvos valstybiniais numeriais, pilkos spalvos, su būda be stogo, vairas dešinėje pusėje<...>; <...>Kai grįžo iš L. M. prisijungė prie mūsų ir mes trise aš, G. ir M. gėrėme alkoholinius gėrimus. Buvo jau tamsu, apie 23 val., mums baigėsi degtinė ir alus, todėl nusprendėme nuvažiuoti į ( - ) kaimą dar nusipirkti alkoholio. M. atsisėdo už Mazda automobilio vairo<...>; <...>M. J. automobilį vairavo neblaivus, kartu su manimi gėrė degtinę ir alų, ir partrenkė šalikele, grioviu einančią M. su vaikštyne<...>“ (t. 2, b. l. 57-59).

16Liudytojas R. B. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. su M. J. buvo susitikęs vakare, nuo 18 val. iki 20 val., prie namų esančioje pavėsinėje. Joje dar buvo S. S., G. M. ir A. B.. Su savo broliu S. S. jis atėjo vėliau nei kiti ir pavėsinėje rado M. J., G. M. ir A. B.. G. M. buvo atvažiavęs su savo automobiliu Audi A6, o M. J. buvo su angliško modelio visureigiu, kurio vairas kitoje pusėje. Kai jie su broliu atėjo G. M. ir A. B. akivaizdžiai jau buvo neblaivūs. Apie tai sprendė iš jų kalbos, iš judesių. M. J. atrodė negėręs. Nei iš kalbos, nei iš judesių nepastebėjo, kad būtų išgėręs. Jie sėdėjo prie butelio ir kalbėjosi, gėrė. A. B. pasiūlė gerti ir jam. Degtinės jis atsisakė, bet alaus keletą stiklinių išgėrė. Jo brolis S. S. gėrė degtinę. Ką kiti geria nežiūrėjo. Labiausia matė A. B., nes šis jam siūlė gerti. Nepastebėjo ar M. J. gėrė. Pavėsinėje užtruko apie dvi valandas. Tas dvi valandas sėdėjo už stalo, vaikščiojo aplinkui. Per dvi valandas nepastebėjo ar M. J. gėrė, iš jo išvaizdos nesimatė, jog būtų gėręs. Jis pats per dvi valandas išgėrė 2-3 stiklines alaus, bet ne daugiau. Alus buvo „Tauro“, 7,5 ar 6 laipsnių sturumo. Alus buvo litriniuose buteliuose. Iš pavėsinės pirmi išėjo jie su S. S.. Kiti liko. Negirdėjo kalbos apie tai, ką G. M., A. B. ir M. J. veiks toliau. Tą vakarą daugiau nė vieno iš tos kompanijos nematė. Grįžęs namo žiūrėjo su S. S. krepšinį, bet nebaigę žiūrėti nuėjo miegoti. Naktį niekur nebuvo išvažiavę. Liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu tyrėja neteisingai užrašė jo parodymus. Jis prašė pas tyrėją pataisyti protokolą dėl parodymų, kad M. J. gėrė, nes jis nebuvo tuo įsitikinęs ir apklausos metu tyrėjai nesakė, kad M. J. gėrė. Jis tyrėjai sakė, kad nežino ar M. J. gėrė, o buvo parašyta, kad jau rado visus išgėrusius. Tyrėja taisė jo parodymus kompiuteryje, o po pataisymo atspausdinto protokolo jis neskaitė ir jį pasirašė, nes nemanė, kad tyrėja jį apgaus (t. 4, b. l. 61-62).

17Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-16 apklaustas liudytoju parodė, kad: „<...>Kai nuėjome į pavėsinę, joje radome G. M., A. B. ir M. J.<...>; <...> Ant stalo stovėjo „šnapso bonka“ 0,7 ltr ir 4 „pūslės“ po 1 litrą alaus. Kai aš atėjau M., G. ir A. jau buvo išgėrę alkoholio, tačiau mano akimis dar buvo mąstantys. M. paklausė G. ar jis gali vairuoti, tačiau šis atsisakė, nes buvo girtesnis už M.<...>; <...>Už 20-30 minučių į pavėsinę grįžo M. ir G. Aš mačiau kaip M. atsinešė ir ant stalo pavėsinėje pastatė „čipsų“ pakelį ir 2 pūsles po 1 litrą alaus, vieną „pūslę“ įsidėjo į savo džipą Mazda. Jie keturi M., S., G. ir A. gėrė degtinę, užgerdinėjo alumi, jokio maisto nebuvo išskyrus čipsus, kurios atnešė M. Aš tikrai mačiau kaip pavėsinėje degtinę ir alų gėrė M. J. Jie greitai išgėrė 1 butelį degtinės ir 5 pūsles alaus<...>“ (t. 2, b. l. 62-64).

18Liudytoja apklausta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – VPK) kriminalinių nusikaltimų skyriaus vyresnioji tyrėja A. M. patvirtino, kad ji apklausė liudytoją A. B., kurį iš pirmo aukšto į jos kabinetą atlydėjo arba kolega D. B., arba V. L.. A. B. prisistatė, atsinešė baltą popieriaus lapą, kur buvo surašytas kažkoks susitarimas. Jo esmė buvo tame, kad M. J. prašo A. B. prisiimti atsakomybę už eismo įvykį, kad jis vairavo automobilį ir sumokėti 40 000 eurų po 2000 eurų kas mėnesį. A. B. nuosekliai paaiškino visas detales ir protokolą ji surašė iš liudytojo žodžių, tai ką jis pasakojo. A. B. perskaitė protokolą ir pasirašė po juo. Alytaus policijos komisariate yra tokia tvarka, kad budinti darbuotoja registruoja kiekvieną atvykusį į policijos komisariatą, telefonu praneša apie atvykusį, tuomet reikia eiti jį pasitikti. Kiekvienas atvykęs žmogus yra registruojamas žurnale budėtojų dalyje. Šiuo atveju A. B. pasitiko ar tai D. B., ar tai V. L. ir liudytojas buvo atvestas į jos kabinetą. Apklausa užtruko apie valandą ar pusantros. A. B. elgėsi normaliai, atvyko norėdamas pasakyti tiesą, kalbėjo su pakylėjimu, pasakė, kad atneša lapą, kuriame patvirtinta, kad vairavo būtent M. J.. A. B. elgėsi įprastai, jokių ypatingų požymių, savybių nebuvo. Jis nebuvo išgėręs ar girtas. Liudytoja nurodė, kad buvo trečias žmogus policijos komisariate, kuris bendravo su A. B., tačiau nuo jo nesklido joks alkoholio kvapas, jo kalba nebuvo nerišli, nebuvo jokių bruožų, pagal kuriuos būtų galima spręsti, kad jis yra neblaivus. Neblaivių asmenų policija neapklausinėja. Jei ji būtų įtarusi, jog liudytojas neblaivus, būtų nusivedusi į budėtojų dalį ir patikrinusi blaivumą alkotesterio pagalba. Jei būtų neblaivus, būtų neapklausinėjusi, o susitarusi dėl kito apklausos laiko. Tačiau šiuo atveju nebuvo jokių kliūčių apklausti A. B. (t. 4, b. l. 59).

19Liudytoja A. M. taip pat patvirtino, kad šioje byloje apklausinėjo ir R. B.. Apklausoje dalyvavo psichologė A. K.. Kokius parodymus R. B. davė, tokius ir užfiksavo. Surašiusi protokolą jį atspausdino ir davė apklausiamajam skaityti ir pasirašyti. Kompiuteryje neskaitė ir netaisė. Perskaitęs protokolą R. B. jį pasirašė iš karto, neprašė jį papildyti, pastabų neturėjo, taisyti protokolą neprašė. Psichologės pagalbos apklausoje nereikėjo, neiškilo jokių nesklandumų apklausiant liuidytoją. R. B. prašymu kompiuteryje nebuvo taisomas protokolas. Jokių taisymų pagal jo prašymus nebuvo (t. 4, b. l. 100).

20Liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK kriminalinių nusikaltimų skyriaus vyriausiasis tyrėjas D. B. patvirtino, kad liudytoją A. B. iškvietė apklausai, o apklausė A. M.. A. B. atvyko į komisariatą po pietų. Jam atvykus jis nusileido žemyn, kad įsileistų į savo tarnybines patalpas. Liudytoją nuvedė į trečią aukštą pas tyrėją A. M., nes ji vykdė apklausas. Jis pats apklausoje nedalyvavo. A. B. tikrai neatrodė išgėręs, nejautė nuo jo jokio alkoholio kvapo. Savo praktikoje yra turėjęs atvejų kai kviečiamas asmuo atvyksta neblaivus, tačiau tada pamatuoja girtumą ir prašo ateiti kitą dieną. Kai matosi akivaizdžiai, kad neblaivus asmuo, jo neklausinėja. Šiuo atveju nesimatė, kad A. B. būtų neblaivus (t. 4, b. l. 100).

21Liudytojas S. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. vakare su broliu R. B., A. B. ir G. M. pavėsinėje gerė alų. Turėjo apie keturis litrinius butelius alaus, kurio stiprumo nežino. Taip pat turėjo vieną pilną 0,5 litro ar 0,7 litro butelį degtinės. Jis paragavo ir alaus, ir degtinės. Gėrė visi. M. J. atvažiavo gal po pusvalandžio, gal po valandos, nepamena. Atvažiavo visureigiu „Mazda“, kam jis priklauso nežino. Atvažiavęs M. J. su juo negėrė, matė, kad su G. M. buvo kažkur išvažiavę, bet labai greitai grįžo atgal. Po M. J. ir G. M. grįžimo niekas daugiau negėrė, nes G. M. tarėsi su M. J., kad jie išgers pas M. Jis su broliu nuėjo namo, o G. M., A. B. ir M. J. sėdo į mašiną ir išvažiavo ( - ) kaimo kryptimi. Visureigį vairavo M. J.. Jiems išvažiuojant G. M. ir A. B. buvo apsvaigę. M. J. būdamas pavėsinėje negėrė, nebent pasislėpęs išgėrė. Tą vakarą daugiau su išvažiavusiais draugais nebuvo susitikęs, eismo įvykio vietoje nebuvo. Žino, kad autoįvykio metu automobilį vairavo M. J. Tai sužinojo iš A. B. (t. 4, b. l. 46-47).

22Liudytojas I. C., parodė, kad 2015-09-05 dar dirbo Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK. Tą dieną pagal pranešimą su kolegomis J. Š. ir E. M. vyko į ( - ) kaimą dėl smurto artimoje aplinkoje. Atvykus į įvykio vietą rado greitąją pagalbą ir ant neštuvų keliamą moterį kairėje kelio pusėje, prie gyvatvorės. Prie gyvatvorės buvo vežimėlis. Įvykio vietoje be greitosios pagalbos automobilio jokių kitų automobilių, išskyrus nukentėjusios dukros automobilį, nebuvo. Kadangi pranešimas buvo dėl smurto prieš moterį, jis apklausė tos moters sūnų. Pokalbio metu buvo atėjęs kaltinamasis, kuris prisistatė kaimynu. Kadangi tos moters sūnus lėto būdo, tai kaltinamasis kažką kalbėjo, kad tos moters sūnus niekada jos neskriaudžia, kad moteris konfliktiško charakterio. Bendravimas su kaltinamuoju vyko nukentėjusios namų virtuvėje. Alkoholio kvapas patalpoje buvo, bet ten buvo du asmenys, todėl jis negali pasakyti nuo kurio žmogaus tas kvapas sklido. Visos aplinkybės rodė, kad moteris su vežimėliu kažkur ėjo, jai pasidarė bloga ir ji nugriuvo prie namų. Kad namuose būtų nugriuvusi nerado jokių požymių, daiktai kambaryje buvo tvarkingi, todėl nekonstatavo smurto artimoje aplinkoje. Įtarimai, kad kaltinamasis M. J. buvo neblaivus gal ir kilo, bet nebuvo pagrindo jam nustatyti girtumą, nes jis elgėsi geranoriškai, o jie tyrė smurtą artimoje aplinkoje, bet ne eismo įvykį. Apžiūrėjus vežimėlį jokių požymių, kad buvo eismo įvykis, nepastebėjo. Jokių stabdymo pėdsakų įvykio vietoje nebuvo, niekas neliudijo, kad buvo eismo įvykis. Kaltinamasis kitokių močiutės sužalojimo aplinkybių nepaaiškino. Kad moteris sužalota eismo įvykio metu sužinojo tik kitą dieną atvykęs į tarnybą. Patvirtino, kad pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai užrašyti teisingai, o dabar smulkmenų neprisimena (t. 4, b. l. 59-60).

23Liudytojas I. C. ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-16 liudytojo apklausos metu nurodė, kad: „<...>bendraujant su M. J. jis elgėsi adekvačiai, jo judesiai buvo normalūs, koordinuoti, tačiau kai jis kalbėjo, iš jo burnos sklido stiprokas alkoholio kvapas. Aš jo paklausiau ar jis gėręs alkoholio, jis to neneigė, sakė, kad gėręs alaus<...> (t. 2, b. l. 77-78).

24Liudytojas I. C. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-20 liudytojo apklausos metu nurodė, kad: „<...>Nuo M. J. sklido alkoholio kvapas, tačiau negaliu įvardyti jo girtumo laipsnio. M. J. man pasakė, kad yra išgėręs alaus, tačiau jo judesiai ir elgesys buvo normalūs. Kadangi neturėjau jokio pagrindo, neįtariau, kad M. J. gali būti padaręs kokį nors pažeidimą ar nusikalstamą veiką, todėl jo girtumo nenustatinėjau<...> (t. 2, b. l. 79-81).

25Liudytojas J. Š., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK vyriausiu patruliu, parodė, kad gavo budėtojo nurodymą vykti į ( - ) kaimą, kur galimai panaudotas smurtas artimoje aplinkoje. Nuvykus minėtu adresu jau buvo greitosios medicinos pagalbos automobilis, medikai ruošėsi išsivežti moterį. Buvo trys asmenys ir vienas iš jų padėjo moteriškei. Ant žolės prie moters buvo vaikštynė ar tai vežimėlis. Kai atvyko moteris gulėjo kairėje kelio pusėje. Jis užsirašė ten buvusių asmenų duomenis. Dirbo tik pirmą mėnesį, todėl patirties visiškai neturėjo. Buvo tamsus paros metas, todėl negali pasakyti ar matė kaltinamąjį įvykio vietoje. Iš įvykio vietoje rastų asmenų buvo tokių, kurie buvo vartoję alkoholį, nes jautėsi alkoholio kvapas. Visi trys asmenys, kurie buvo greta moters, buvo išgėrę. Tie asmenys teigė, jog gėrė prie mokyklos. Įvykio vietoje niekas iš buvusių asmenų nepasakė, kad buvo kažkokios kitokios aplinkybės. Nebuvo asmens, kuris pats prašytųsi nustatyti jam girtumą (t. 4, b. l. 60).

26Liudytojas E. M., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK vyriausiuoju postiniu, parodė, kad 2015 m. rugsėjo mėnesį buvo gautas nurodymas, kad ( - ) kaime yra smurtas artimoje aplinkoje. Atvykus į vietą jau buvo greitoji pagalba, neštuvuose buvo įkelta senyvo amžiaus moteris. Įvykio vietoje buvo grupelė jaunuolių, visi buvo neblaivūs. Vienas jaunuolis ypač trukdė medikams. Vėliau jam buvo nustatytas girtumas, surašytas protokolas. Kai vienam iš jaunuolių rašė protokolą, kaltinamasis buvo atėjęs prie tarnybinio automobilio ir prašė, kad nevežtų draugo į policijos komisariatą. Jautė, kad kaltinamasis buvo išgėręs, tiksliai jautėsi alkoholio kvapas nuo jo. Po to nukentėjusios moters sūnui jo namuose nustatė girtumą. Buvo 0,10 promilės, bet sakė, kad gėręs vaistų. Kaltinamasis atėjo ir į namą, kur kooega I. C. apsiklausinėjo įtariamą smurtautoją. Kaltinamasis prisistatė kaimynu. Matėsi, kad kaltinamasis išgėręs, jo kalba buvo nerišli, jautėsi alkoholio kvapas patalpoje, tačiau nebuvo pagrindo nustatyti kaltinamajam girtumo, nes jis nebuvo įtariamasis. Kaltinamasis nesiprašė patikrinti jo blaivumo. Jis neįvardijo ką gėrė, tik sakė, kad jie kartu gėrė kažkur prie mokyklos. Kaltinamasis name ir automobilyje neatrodė išgėręs tik vieną skardinę alaus. Jis atrodė išgėręs tikrai daugiau nei vieną skardinę alaus, nes iš kaltinamojo bendravimo tai jautėsi. Jis jautė stiprų alkoholio kvapą nuo kaltinamojo, o šis kartais tik iš antro karto reaguodavo į jo pastabas. Per tiek metų darbo gali pasakyti ar žmogus daug išgėręs, ar visiškai ne (t. 4, b. l. 60-61).

27Liudytoja V. Č., dirbanti Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties medicinos felčere, parodė, kad apie 23 valandą buvo gautas greitosios pagalbos iškvietimas į ( - ) kaimą pas pacientę. Kvietimo priežastis buvo nurodyta sumušimas. Nuvykus į vietą ligonę rado gulinčią kairėje kelio pusėje, toliau nuo kelio. Ten buvo susirinkę nemažai žmonių. Pacientė buvo nesąmoninga, komos būsenoje. Užtruko neilgai ir ją išvežė į ligoninę. Aplinkybių kaip viskas atsitiko jai išsiaiškinti iš aplinkinių žmonių nepavyko, niekas nepasakė, kad ji buvo mašinos partrenkta. Jie važiavo ne į autoįvykį, nes kompiuterinės sistemos suformuotame iškvietime nebuvo nurodyta, kad reikalinga naudoti šviesos ir garso švyturėlius. Kada juos reikia naudoti nurodo dispečeris pagal iškvietimo kategorijas. Priimant iškvietimą diferencijuojama ar tai labai skubus kvietimas, ar ne. Pagal diferencijavimą, jeigu būtų autoįvykis, tada dispečeris siunčia pirmumo tvarka, kadangi tai skubi kategorija. Yra pirmos ir antros kategorijos kvietimai. Autoįvykis yra pirmos kategorijos kvietimas. Į sistemą tokiu atveju būna įvedama, kad vairuotojas turi naudoti švyturėlius. Šiuo atveju nereikėjo naudoti švyturėlių. Negali pasakyti ar matė kaltinamąjį kai buvo įvykio vietoje, nes buvo tamsu, neatsimena veidų. Niekas iš vietoje buvusių nepaaiškino, kad pėsčioji buvo partrenkta automobilio. Pėsčiosios partrenkimas automobiliu kelia pavojų gyvybei, nes gali būti vidinis kraujavimas, kurio nenustatysi plika akimi. Įvykio vietoje kai kurie žmonės buvo agresyvesni, todėl gali būti, kad jie vartojo alkoholį. Dėl to ji tik spėja, alkoholio kvapo nejautė, nes jos dėmesys buvo sukoncentruotas į nukentėjusiąją (t. 4, b. l. 82-83).

28Liudytojas G. V., dirbantis Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos pagalbos stoties vairuotoju-pagalbiniu darbininku parodė, kad 2015 m. rugsėjo 8-9 d., tiksliai dienos nepamena, į darbo kompiuterį gavo iškvietimą, kad sumušta moteris. Iš dispečerių gauna smulkų įvykio aprašymą. Pagal svarbą būna ekstriniai iškvietimai, kai reikia su švyturėliais važiuoti, ir kiti. Jei žmogui mirtinas pavojus, tuomet iš karto nurodoma važiuoti su švyturėliais ir reikia reaguoti ypač greitai. Šiuo atveju važiuojant į priekį nenaudojo švyturėlių, o atgal važiuodamas naudojo. Jei būtų nurodyta pranešime naudoti, tai jis negalėtų nenaudoti švyturėlių. Į autoįvykį visada važiuoja su švyturėliais. Nuvykę į įvykio vietą ( - ) kaime moterį rado kairėje šalikelėje prie gyvatvorės. Ten buvo apie 4-5 asmenys. Visi įvykio vietoje buvę jaunuoliai buvo neblaivūs. Sprendžia iš kvapo, nes buvo metro atstumu nuo jų. Be kvapo dar jautėsi jų agresyvūs veiksmai. Jie rėkė kur tiek laiko buvo pagalba, pradėjo mokyti ką jiems daryti. Iš tos kompanijos niekas nesakė, kad tai buvo autoįvykis, kad moterį partrenkė automobilis. Felčerė nustatė, kad moterį reikia greitai transportuoti į Lazdijų priėmimo skyrių, todėl ją užkėlė ant neštuvų, įsikėlė į mašiną ir atgabeno į Lazdijų ligoninės priėmimo skyrių (t. 4, b. l. 83).

29Liudytoja A. B. parodė, kad M. M. buvo jos kaimynė. Ji matė iš vakaro kai atvažiavo greitoji pagalba ir policija, bet įvykio vietoje nebuvo nuėjusi. Sekančią dieną ryte atėjo kaimynas V. M. ir pasakė, kad jo mama mirė ligoninėje. Kitą dieną su Z. M. pussesere kalbėjo ant kelio ir matė mašinos pėdsakus šone kelio. Jos pamanė, kad ten buvo M. M., todėl pagalvojo, kad ją galėjo partrenkti mašina (t. 4, b. l. 83).

30Liudytoja L. B. parodė, kad apie tetos M. M. mirtį sužinojo kitą dieną iš pusseserės Z. M.. Ji su draugu L. P. pasiūlė padėti parvežti mirusiąją ir su karstu parvežė į ( - ) pašarvoti. Tada nuvažiavo atvežti V. M.. Kol jis ruošėsi jie buvo lauke. Pro šalį ėjo kaimynė B. ir užėjo pas juos. B. pasakė, kad kaime kalba, jog M. M. užmušė mašina, bet nepasakė kas. Po šių žodžių jie visi nuėjo ant kelio pažiūrėti, bet ji paskui grįžo pažiūrėti ar pusbrolis susiruošęs važiuoti. Įvykio vietą daugiau žiūrėjo jos draugas L. P. ir kaimynė B. Vėliau draugas pasakė, kad ten buvo išvažinėta pakelė, kad į gyvatvorę įvažiuota. Nuvažiavus į šermenis L. P. paklausė Z. M. ar nematė kai rengė mirusiąją ant jos kūno sumušimo žymių. Z. M. atsakė, kad ranka ir kakta buvo nubrozdinta. Tada L. P. pasakė Z. M., jog kaimas kalba, kad jos motina buvo užmušta. Z. M. ilgai svarstė ką daryti, o galiausiai nuvežė daryti skrodimą. Po skrodimo pasakė, kad motina mirė nuo sužalojimų (t. 4, b. l. 84).

31Liudytojas L. P. parodė, kad jo draugės L. B. pusseserė Z. M. pasakė jiems, kad mirė jos mama, kad nėra katafalko. Jis turi didelę mašiną, todėl pasiūlė mirusiąją parvežti. Parvežęs mirusiąją nuvažiavo į kaimą parvežti Z. M. brolio V. M.. Tada atėjo kaimynė ir pasakė, kad greičiausiai M. M. buvo ne insultas, o ją partrenkė mašina, ir parodė kurioje vietoje. Ten buvo mašinos vėžės į šoną, matėsi, kad į krūmus įvažiuota. Apie šitą pokalbį su kaimyne informavo Z. M., kuri pasakė, kad pas mamą yra nubrozdinimai. Automobilį „Mazda“, su anglišku vairu ir angliškais numeriais iki įvykio matė gal du kartus, prasilenkė su juo. Ta mašina buvo pastoviai eksploatuojama. Ja galėjo naudotis kažkas, kas gyvena netoli M. M., nes tą mašiną sutikdavo netoli jos namų (t. 4, b. l. 84-85).

32Liudytoja K. S. parodė, kad nusikaltimo dieną buvo ( - ) kaime su J. K. ir jų vaikais. Apie pietus matė R. B., G. M., S. S., A. B.. M. J. tą dieną nematė. Ji išvažiavo į Alytų, o vakare kalbėjo su G. M. telefonu. Jis skambino neblaivus, sakė, kad geria ir jie susipyko. G. M. sakė, kad gėrė lyg tai su A. B.. Ikiteisminio tyrimo metu šiuos G. M. žodžius atsiminė geriau. Jos parodymai apie tai, kad G. M. sakė, jog truputį gėrė su M. J. tyrėjos užrašyti teisingi, tada geriau viską prisiminė. Vėliau tiriant šį įvykį S. S. ir G. M. policija išsivežė apklausai. Tada J. K. paskambino A. B. ir pasakė, kad žino kas kaltas dėl moters mirties. A. B. atėjo į J. K. butą, o netrukus atvažiavo ir M. J.. Jie tarėsi, kad A. B. prisiima atsakomybę už M. J. kaltę, raštiškame susitarime buvo parašyta kažkokia pinigų suma. Jie prašė kad ir ji su J. K. pasirašytų šį susitarimą ir jos pasirašė. Kai parašė šį lapelį A. B. buvo išgėręs gal skardinę alaus ar sidro, bet jo elgesys nebuvo sutrikęs. Tuo metu bute jis negėrė (t. 4, b. l. 99).

33Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-01 liudytojos apklausos metu nurodė, kad: „<...>Kitą dieną, sekmadienį man paskambino G., pasakė, kad su M. „biškį“ gėrė ir vienas grįžo namo<...> (t. 2, b. l. 108-109).

34Liudytoja J. K. parodė, kad gyvena kartu su S. S.. Įvykio dieną buvo nuvažiavusi į ( - ) kaimą, paliko S. S., o ji su vaikais, K. S. grįžo į ( - ). ( - ) kaime kaltinamojo tą dieną nematė. Kitą dieną K. S. paskambino tėvai ir pasakė, kad kažkas kaime patrenkė močiutę. Vėliau policija išsivežė S. S.. Tada į jos namus atėjo A. B. ir pasakė, kad žino kaip ten viskas buvo. A. B. kažkam paskambino ir netrukus atėjo M. J.. Jie surašė susitarimą, kad A. B. apsiimtų kaltę už M. J. už kažkokią pinigų sumą. Ji taip pat pasirašė šį raštą. A. B. tą dieną jos bute prabuvo iki valandos laiko. Alkoholio kvapas nuo jo sklido, bet kalbėjo sklandžiai, elgėsi gerai, nebuvo girtas. Su tuo raštu A. B. nuėjo į policiją (t. 4, b. l. 99-100).

35Liudytoja L. J. parodė, kad tą naktį, kai žuvo M. M., jos sūnus M. J. namo parėjo vėlokai. Sūnus buvo nelinksmas, daug nešnekėjo. Jis tikrai nebuvo išgėręs, alkoholio kvapo nebuvo, judesiai buvo įprasti, kalbėjo rišliai. Ji būtų pajautusi alkoholio kvapą, nes jie praėjo vienas pro kitą nedideliu atstumu, nes virtuvė nedidelė (t. 4, b. l. 124).

36Mirusi liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d., apie 23 val. išgirdo jaunuolių balsus, kurie sklido nuo ( - ) gatvės. Atėjusi pažiūrėti ji pamatė, kad prie M. M. namo, kitoje kelio pusėje gulėjo M. M., o prie jos atsitūpęs G. M. laikė jos galvą ant kelių. Šalia buvo A. B., kuris kalbėjo telefonu ir kvietė greitąją pagalbą. Daugiau žmonių ir jokio automobilio šalia nebuvo. Maždaug už 10 minučių atvažiavo greitoji pagalbą ir M. M. išvežė. Po to atvažiavo policija ir ji nuėjo namo. Kitą dieną matė, kad toje vietoje, kur gulėjo M. M., pievelėje buvo automobilio vežės ir išlaužyti krūmai (t. 2, b. l. 96-98).

37Kaltinamasis M. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad važiuodamas žmogaus siluetą pamatė kairėje kelio pusėje, 1 metro atstumu nuo kelkraščio, o po eismo įvykio M. M. ir jos vaikštynė gulėjo žolėje 1,5 metro atstumu nuo kairio kelio krašto. Parodymų patikrinimo vietoje protokole taip pat užfiksuota, kad M. J. parodė vietą, į kurią nuvarė automobilį po eismo įvykio, ir ši vieta yra toliau už M. M. partrenkimo vietos (t. 3, b. l. 31-40).

382015-09-08 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių nustatymo nurodyta, kad 2015-09-06 Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK buvo gautas specialisto I. C. tarnybinis pranešimas, kad 2015-09-05 apie 22.52 val. reaguojant į gautą pranešimą apie sumuštą moterį, prie jos namų šalikelėje buvo rasta prie vaikštynės M. M., kuri buvo nuvežta į Lazdijų ligoninę ir ten mirė. 2015-09-07 patikslinant įvykio aplinkybes mirusiosios dukra Z. M. nurodė, kad ruošiant M. M. šarvoti ant jos alkūnės ir galvos srityje pastebėto nubrozdinimus ir mėlynes. Z. M. taip pat paaiškino, kad apžiūrėjo vaikštynę, kurios pagalba M. M. vaikščiojo, ir įsitikino, kad vaikštynė buvo perkreipta. Siekiant nustatyti M. M. mirties priežastį 2015-09-07 buvo duotas siuntimas atlikti M. M. lavono tyrimą (t. 1, b. l. 1-2).

392015-09-06 tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR2-13437 nurodyta, kad 2015-09-05 gauta informacija, kad žvyrkelyje lauks pranešėjas, sumušta moteris paprašė jo iškviesti policiją ir GMP, teigia, kad sumušė sūnus. Pranešėjas girtas ir daugiau nieko neaiškina. Pirminis informacijos patikrinimo rezultatas – nuvykus į įvykio vietą, ( - ), prie savo namų šalikelėje buvo rasta gulinti prie invalido vežimėlio moteris, kurią Lazdijų GMP išsivežė į ligoninę. Aiškinantis įvykio aplinkybes buvo apklaustas įvykio vietoje buvęs M. M. kaimynas M. J., kuris paaiškino, kad su draugais sėdėjo prie kito namo, išgirdo kažką dejuojant, priėjęs prie M. M. namo rado ją nugriuvusią prie namų. Aiškinantis įvykio aplinkybes nustatyta, kad M. M. sirgo. Gydytojas išdavė mirties liudijimą (t. 1, b. l. 12).

40Įvykio vietos apžiūrų protokoluose ir jų prieduose užfiksuota, kad įvykio vieta yra ( - ). Dešinėje kelio pusėje yra medinis gyvenamasis namas, priklausantis M. M.. Kairėje kelio pusėje yra gyvatvorė, už kurios yra buvusios mokyklos apleistas mūrinis pastatas. Važiuojamosios dalies plotis 5 metrai, kelkraščio iki gyvatvorės plotis 230 centimetrų. Šalia gyvatvorės yra elektros stulpas, nuo kurio einant vakarų kryptimi, praėjus apie 9 metrus matomos nulenktos gyvatvorės šakelės ir suardyta ant žemės buvusi samanų danga. Kelio danga yra žvyras. Šiame kelio ruože yra kelio ženklas, nurodantis gyvenvietės pradžią, - ( - ). Nuo šio ženklo judant link ( - ) sodybos nėra jokių kitų kelio ženklų. Kelyje yra įvažiavimas į mokyklą. Nuo įvažiavimo pradinio taško iki elektros stulpo Nr. 500/11 yra 13,90 m. Nuo stulpo iki žolės samanų paklotės sugadinimo yra 8,90 m. Šis paklotės defektas nuo kelio krašto nutolęs 2,10 m. Kitoje kelio pusėje yra M. namas. Kelio kelkraščio dangoje neryškiai matyti nulenkta žolė. Papildomai apžiūrint įvykio vietą ( - ), prie pastato Nr. ( - ), nuo gatvės už 185 cm. rastas žibintuvėlis, kuris yra įspaustas į žemę (t. 1, b. l. 20-48).

412015-09-11 automobilio Mazda, valstybinis numeris ( - ), apžiūros protokole nurodyta, kad automobilio vairuotojo vieta yra dešinėje pusėje, priekiniame bamperyje, abiejuose jo kampuose, matomi įbrėžimai, o per vidurį, ties valstybiniais numeriais, iš dešinės pusės ir ties kairiu kampu yra ir įlenkimai, bamperio apatinė dalis yra įtrūkusi, priekinis valstybinis numeris įlenktas ir suaižėjęs, priekinis kairės pusės žibintas nežymiai įstumtas į vidų, yra įbrėžimų, nubraukimų įvairiose vietose (t. 1, b. l. 69-80).

42Automobilio Mazda, valstybinis numeris ( - ), registracijos liudijime nurodyta, kad automobilis 2001 m. pirmą kartą registruotas Jungtinėje Karalystėje, automobilį 2014-05-15 įsigijo V. K. (t. 1, b. l. 82-84).

432015-11-19 vaikštynės apžiūros protokole nurodyta, kad M. M. priklausiusi ir V. M. tyrimui pateikta vaikštynė yra suglaudžiamu metaliniu rėmu, su keturiais ratais, dviem stūmimo rankenomis su stabdžių rankenėlėmis ir sėdyne. Ant rėmo matosi pažeista dažų danga, kai kur matosi metalo pagrindas. Vaikštynės dešinėje pusėje, žiūrint iš priekio, ant galinio rato šakės yra įstrižų nubraukimų, o priekinis kairys ratas yra deformuotas, šiek tiek pavirtęs į vidų. Ant rėmo, kairėje pusėje po sėdyne matosi nubraukti dažai (t. 1, b. l. 101-105).

442015-09-05 Bendrojo pagalbos centro garso įraše girdima, ir šio įrašo apžiūros protokole bei stenogramoje nurodyta, kad 2015-09-05 buvo užregistruoti keturi skambučiai iš bekortelinio telefono dėl įvykio ( - ). Pirmas skambutis užfiksuotas 2015-09-05, 22.43 val., girdimas pokalbis tarp G. M. ir Bendrojo pagalbos telefono darbuotojo, sakoma, jog smurtauja sūnus. Antras skambutis užfiksuotas 11.46 val., girdimas pokalbis tarp G. M., A. B. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojos. Trečias skambutis užfiksuotas 22.58 val., girdimas telefoninis pokalbis tarp G. M. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo. Ketvirtas skambutis užfiksuotas 23.04 val., girdimas telefoninis pokalbis tarp G. M., A. B. ir Bendrojo pagalbos centro darbuotojo bei greitosios medicinos pagalbos darbuotojo. Nei viename iš keturių pokalbių nenurodomos skambinantiesiems objektyviai žinomos aplinkybės dėl kokios priežasties nukentėjusiai moteriai reikalinga medikų pagalba, nenurodoma, kad ji sužalota autoįvykio metu, partrenkus ją automobiliui (t. 1, b. l. 114-122, kompaktinis diskas su telefoninių pokalbių garso įrašais).

45Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos analizės duomenys rodo, kad IMEI, iš kurio 2015-09-05 buvo skambinta Bendruoju pagalbos telefonu 112, buvo naudojamas su abonentu Nr. ( - ), kuris priklauso liudytojui G. M., o tarp kaltinamojo M. J. telekomunikacinių įvykių 2015-09-05 nebuvo skambučių pagalbos telefonu 112 (t. 1, b. l. 123-138).

46M. J., J. K. ir K. S. pasirašytame rašte yra tokio turinio tekstas: „Aš M. J. A. B. už tai kat As partrenkiau M. su automobiliu mazda džipu pasižadu sumokėti 40000 tukstančius euru 2016.08. uštai kat is prisiima kalte už mane iki“ (2t. 1, b. l. 60).

472015-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos eksperto surašytoje specialisto išvadoje Nr. M 280/15(06) nurodyta, kad M. M. mirtis įvyko nuo ūminio vidinio nukraujavimo kepenų dešinės skilties plyšimo pasėkoje. Atliekant lavono teismo medicininį tyrimą rasta kepenų dešinės skilties plyšimas, dešinės pusės VI, VII, VIII tiesioginiai šonkaulių lūžimai pagal priekinę pažastinę liniją, dešinio šlaunikaulio viršutinio trečdalio skersinis lūžimas, odos nubrozdinimai kaktos dešinėje, poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies viduriniame trečdalyje, nugariniame paviršiuje, pereinant į šoninį paviršių, krūtinės dešinėje pagal priekinę pažastinę liniją VI-VIII šonkaulių lygyje, dešinės alkūnės sąnario nugariniame paviršiuje. Šie sužalojimai galėjo būti padaryti tiek kieto buko, tiek kieto buko, turinčio ribotą paviršių daikto poveikyje. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti autoįvykio metu (1 t. 1, b. l. 175-179).

482016-01-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo medicinos eksperto surašytoje papildomoje specialisto išvadoje Nr. p M -16280/15(06) nurodyta, kad M. M. mirtis įvyko nuo ūminio vidinio nukraujavimo kepenų dešinės skilties plyšimo pasėkoje. Padaryti sužalojimai būdingi autotraumai. Kepenų dešinės skilties plyšimas yra pavojingas gyvybei laike jo padarymo (1 t. 1, b. l. 183-184).

492016-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus ekspertizės akte Nr. 3154/20169(01) nurodyta, kad M. J. kraujyje, praėjus dviem valandoms po to, kai jis išgėrė 0,5 litro alaus, kurio stiprumas 5,2 procentų, etilo alkoholio koncentracija galėjo būti 0,3 promilių, o jeigu jis būtų išgėręs 0,5 litro alaus, kurio stiprumas 5,2 procentų, ir 20 mililitrų, degtinės, kurios stiprumas 40 procentų, tai praėjus dviem valandoms, etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti 0,415 promilių (5 t. 1, b. l. 13-14).

50Įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas pagal BK 281 str. 6 d, vertinimas

51BK 281 str. 6 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) pažeidimus, padarytus apsvaigus nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus. Todėl sprendžiant kaltės klausimą dėl šios veikos būtina įsitikinti ar ištirti įrodymai patvirtina, kad vairuodamas automobilį jis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ar pažeidė KET reikalavimus, ar dėl to įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo M. M.. Pabrėžtina, kad kaltinamojo kaltė yra grindžiama ne kuriais nors atskirai paimtais įrodymais, o visų byloje ištirtų įrodymų visuma, jų tarpusavio ryšiu, prieštaravimų tarp skirtingų įrodymų buvimu ar nebuvimu, skirtingų įrodymų sutapimu patvirtinant tas pačias bylai reikšmingas aplinkybes (Baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 str. 5 d.). Todėl sprendžiant ar kurios nors bylos aplinkybės yra įrodytos ar ne, teismas vadovaujasi ne pavieniais ir atskirai vertinamais įrodymais, o jų visuma ir jų tarpusavio ryšiu.

52Kaltinamasis savo kaltę dėl KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykį, kurio metu žuvo M. M., pripažino, išskyrus tai, kad jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo kaltė pažeidus jam inkriminuotus KET reikalavimus, dėl kurių nesilaikymo įvyko eismo įvykis ir žuvo M. M., yra įrodyta byloje ištirtais įrodymais, nes ją patvirtina net tik kaltinamojo parodymai apie eismo įvykio aplinkybes, bet ir liudytojų parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolai, žuvusiosios vaikštynės apžiūros protokolas, kaltinamojo vairuoto automobilio apžiūros protokolas, teismo medicinos eksperto išvados, kaltinamojo pasirašytas raštas. Šiuo atveju kartu su kaltinamuoju važiavę liudytojai G. M. ir A. B. patvirtino, kad M. M. buvo partrenkta automobilio, kurį vairavo būtent kaltinamasis M. J.. Tiek šie liudytojai, tiek pats kaltinamasis patvirtino, kad M. M. buvo partrenkta kairėje kelio pusėje, žiūrint pagal automobilio važiavimo kryptį. Šie parodymai atitinka įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota, kad nulenktos gyvatvorės šakelės ir suardyta ant žemės buvusi samanų danga yra kairiame kelkraštyje. Apžiūrų protokoluose užfiksuota žuvusiosios vaikštynės rato deformacija, metalinių dalių dažų dangos pažeidimai bei nubraukimai ir kaltinamojo vairuoto automobilio priekinės dalies detalių pažeidimai, kurių daugiausia kairėje pusėje, atitinka kaltinamojo ir kartu su juo važiavusių liudytojų parodymus, kad žuvusioji ėjo kaire kelio puse ir buvo kliudyta priekine kaire automobilio dalimi. Teismo medicinos eksperto išvadoje aprašyti M. M. sužalojimai, jų skaičius ir pobūdis visiškai atitinka kaltinamojo ir ir liudytojų nurodytas jos sužalojimo aplinkybes, nes kepenų plyšimas, šonkaulių ir šlaunikaulio lūžiai neabejotinai įvyko nuo itin stipraus ir staigaus poveikio važiuojančiu automobiliu į žuvusiosios kūną. Teismo medicinos ekspertas savo išvadoje patvirtino, kad konstatuoti sužalojimai yra būdingi patiriamiems eismo įvykio metu. Šioje išvadoje taip pat konstatuota, kad M. M. mirties priežastis buvo ūmus vidinis nukraujavimas dėl kepenų plyšimo. Taigi visuma nurodytų įrodymų patvirtina, kad M. M. mirė dėl sužalojimų, kuriuos patyrė partrenkta kaltinamojo vairuojamo automobilio.

53Veikos kvalifikacija ir kaltinamojo atsakomybės laipsnis priklauso nuo to ar eismo įvykio metu automobilį jis vairavo apsvaigęs nuo alkoholio, todėl būtina nustatyti ar byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio. Būtina pažymėti, kad kvalifikuojant veiką pagal BK 281 str. 6 d. byloje turi būti įrodyta ne tik faktas, kad kaltininkas vartojo alkoholį prieš vairavimą, bet ir išgerto alkoholio kiekis organizme, išreikštas įstatyme apibrėžtu matavimo vienetu – promilėmis, nes taikyti griežtesnę atsakomybę nei blaiviam vairuotojui galima tik tuomet, kai išgerto alkoholio kiekis organizme viršija įstatyme nustatytą leistiną ribą. Nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 281 str. 8 d. numatė, kad apsvaigęs nuo alkoholio buvo laikomas asmuo, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio. Tačiau šioje byloje būtina atsižvelgti į tai, kad nuo 2017-01-01 įsigaliojusioje naujoje BK 281 straipsnio redakcijoje apsvaigimo nuo alkoholio reglamentavimas pasikeitė ir šiuo metu laikoma, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio, kai jo kraujyje yra 0,41 promilės ir daugiau alkoholio arba kai jis vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo (BK 281 str. 9 d.). Kadangi apsvaigimo nuo alkoholio riba, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, padidėjo nuo 0,4 promilės ir 0,41 promilės, tai toks įstatymo pasikeitimas lengvina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį. Tokiu atveju įstatymas numato, kad nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims (BK 3 str. 2 d.). Todėl nagrinėjamu atveju kaltinamojo M. J. apsvaigimui nuo alkoholio taikytina ne nusikaltimo padarymo metu galiojusi BK 281 str. 8 d. numatyta 0,4 promilės riba, o nuosprendžio priėmimo metu galiojanti BK 281 str. 9 d. numatyta 0,41 promilės riba. Nors nuo 2017-01-01 įsigaliojusioje naujoje BK 281 str. 9 d. numatyta, kad apsvaigimui nuo alkoholio prilyginami ir atvejai, kai asmuo vengia neblaivumo patikrinimo arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo, tačiau šios įstatymo nuostatos šioje byloje negali būti taikomos, nes nusikaltimo metu tokios nuostatos BK 281 straipsnyje nebuvo ir vengimas neblaivumo patikrinimo nebuvo prilyginamas apsvaigimui nuo alkoholio. Toks naujas apsvaigimo nuo alkoholio konstatavimo reglamentavimas, kuris sunkina nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (BK 3 str. 3 d.), t. y. negali būti taikomas šioje byloje.

54Taigi, kaltinamojo M. J. veika pagal BK 281 str. 6 d. gali būti kvalifikuojama tik jeigu byloje esantys įrodymai patvirtina, jog eismo įvykio metu jo kraujyje buvo 0,41 promilės ir daugiau alkoholio.

55Šioje byloje kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas liudytojų parodymais, nes po eismo įvykio ši aplinkybė nebuvo patikrinta nei alkotesteriu, nei ištyrus M. J. kraują. Nors paprastai apsvaigimas nuo alkoholio nustatomas specialiosiomis techninėmis priemonėmis arba medicininės apžiūros metu, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais (Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr. 452, Medicininės apžiūros neblaivumui (girtumui) ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika ir Bendros asmens būklės įvertinimo metodika, patvirtintos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505), tačiau tai nereiškia, kad tai yra vieninteliai leistini įrodinėjimo būdai šiai aplinkybei nustatyti. Pagal teismų praktiką medicininės apžiūros neatlikimas arba jos atlikimo tvarkos nesilaikymas nėra kliūtis asmens apsvaigimo faktui eismo įvykio metu nustatyti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra suformavęs teismų praktiką, kurioje pripažįstama, kad apsvaigimas nuo alkoholio gali būti nustatomas ir kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų, tiesiogiai bendravusių su kaltininku iki eismo įvykio ar po jo, parodymais ir pan. Kasacinis teismas pripažįsta, kad tokia praktika nepažeidžia įstatymo reikalavimų, nes asmens apsvaigimą siejant tik su biologinės terpės (kraujo, šlapimo) bandinių tyrimo rezultatais, būtų sudaromos prielaidos kaltininkams, pavyzdžiui, pasišalinusiems iš eismo įvykio vietos ir dėl to nesant galimybės atlikti medicininės apžiūros, išvengti griežtesnės baudžiamosios atsakomybės. Be to, BPK nenustato kokių nors privalomų įrodinėjimo būdų, todėl apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas pagal bylos duomenų pripažinimo įrodymais taisykles, pagal kurias teismas ar teisėjas, kurio žinioje yra byla, kiekvienu atveju sprendžia ar gauti duomenys laikytini įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009).

56Vadovaujantis įstatyme nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir nurodyta teismų praktika panašiose bylose, teismas pripažįsta, kad ir šioje byloje liudytojų parodymai yra leistinas kaltinamojo M. J. apsvaigimo nuo alkoholio įrodinėjimo būdas, nes prieš eismo įvykį ir po jo kaltinamąjį matę ir su juo bendravę liudytojai gali nurodyti reikšmingas bylai aplinkybes apie M. J. vartotą alkoholį, jo kiekį ir klinikinius girtumo požymius iš karto po eismo įvykio. Be to, tais atvejais, kai kaltininko apsvaigimas nustatomas neatlikus kraujo tyrimo, o remiantis kitais duomenimis, pavyzdžiui, liudytojų parodymais, būna neįmanoma nustatyti tikslios alkoholio kiekio koncentracijos jo kraujyje, todėl teismų praktikoje nereikalaujama, kad aptariamu atveju būtų nustatyta tiksli alkoholio koncentracija jo organizme. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad BK 281 straipsnio 8 dalies nuostata, jog asmuo laikomas neblaiviu, kai jo kraujyje yra 0,4 promilės ir daugiau alkoholio, nereiškia, kad kiekvienu atveju byloje turi būti nustatytas promilėmis išreikštas asmens girtumas įvykio metu, o tokiais atvejais kai girtumas nustatomas kitais, nei kraujo tyrimo rezultatai įrodymais, užtenka nustatyti, kad įvykio metu asmens kraujyje buvo 0,4 promilės ar daugiau alkoholio (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-2/2005).

57Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, šioje byloje būtina nustatyti ar kaltinamasis gėrė alkoholį prieš eismo įvykį, kiek jo išgėrė ir ar jo kiekis kraujyje viršijo 0,4 promilės eismo įvykio metu. Nustatant šias aplinkybes pažymėtina, kad pats kaltinamasis pripažįsta, jog prieš dvi valandas iki eismo įvykio išgėrė 0,5 litro alaus, kurio stiprumas buvo 5,2 laipsnių. Nors pats savaime šis faktas dar nereiškia, kad eismo įvykio metu kaltinamasis buvo apsvaigęs nuo alkoholio, nes leistinas alkoholio kiekis kraujyje gali būti 0,4 promilės, tačiau akivaizdu, kad M. J. prieš eismo įvykį alkoholį gėrė. Kaltinamasis neigia tik tai, kad jo išgertas alus viršijo 0,4 promilės ribą eismo įvykio metu. Todėl norint paneigti kaltinamojo teiginį, kad jis nebuvo apsvaigęs nuo alkoholio labiau nei leidžia įstatymas, būtina iš byloje esančių įrodymų visumos padaryti išvadą, jog kaltinamasis išgėrė daugiau alkoholio nei teigia jis pats, ir dėl to jo kraujyje eismo įvykio metu tikrai buvo daugiau nei 0,4 promilės alkoholio.

58Pabrėžtina, kad vertinant kaltinamojo girtumą negalima vadovautis vien tik jo ir liudytoja apklaustos jo motinos L. J. parodymais, nes jie turi interesą sušvelninti kaltinamajam taikytiną baudžiamąją atsakomybę, jeigu šis veiką kvalifikuojantis požymis nebus įrodytas. Todėl apsvaigimui nuo alkoholio nustatyti teismas vadovaujasi ne tik kaltinamojo ir jo motinos parodymais, ne tik kartu su juo tą dieną gėrusių liudytojų G. M., A. B., R. B. ir S. S. teisme duotais parodymais, bet ir šių liudytojų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat kitų liudytojų, kurie bendravo su kaltinamuoju eismo įvykio vietoje, parodymais, taip pat eksperto išvada dėl galimos alkoholio koncentracijos kaltinamojo kraujyje. Pabrėžtina, kad pagal teismų praktiką, ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duoti parodymai, nors ir nėra savarankiškas įrodymas, tačiau gali turėti reikšmės teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–192/2008, 2K-206/2008, 2K-200/2009, Nr. 2K-193/2014). Kai ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų asmenys nepatvirtina teisme, tačiau jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus ir tų įrodymų pakanka išvadai apie inkriminuojamos nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai, šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2013, 2K-193/2014). Todėl vertinant duomenis apie kaltinamojo išgertą alkoholio kiekį ir rūšį teismas vadovaujasi net tik teisme, bet ir ikiteisminio turimo metu duotais liudytojų parodymais.

59Kaltinamojo parodymus, kad per visą vakarą jis išgėrė tik 0,5 litro 5,2 laipsnių stiprumo alaus paneigia kartu buvusių liudytojų G. M., A. B. ir R. B. parodymai.

60Liudytojas G. M., nors teigė, kad nematė M. J. geriant degtinę, tačiau tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme patvirtino, jog pavėsinėje ant stalo buvo keturi buteliai po 1 litrą talpos alaus (ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad buvo 4-5 buteliai) ir M. J. iš šių butelių gėrė vienodai su visais, t. y. visi gėrė ratu tiesiai iš butelio, niekas nepraleido savo eilės. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamais galėjo išgerti nuo 0,5 litro iki 1 litro alaus.

61Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojai A. B. ir R. B. iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir teigė nepastebėję, kad kaltinamasis pavėsinėje būtų gėręs alkoholį, tačiau ikiteisminio tyrimo metu abu liudytojai patvirtino, kad M. J. su jais gėrė ir alų, ir degtinę. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad pavėsinėje ant stalo buvo vienas butelis degtinės ir keturi buteliai po 1 litrą talpos alaus ir M. J., S. S., G. M. bei A. B. visi išgėrė šį alų ir degtinę. Šis liudytojas ikiteisminio tyrimo metu patvirtino, kad tikrai matė kaip kaltinamasis pavėsinėje gėrė alų ir degtinę. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad po to, kai grįžo iš ( - ), M. J. pavėsinėje prisijungė prie kitų ir jie trise, t. y. jis, G. M. ir M. J., gėrė alkoholinius gėrimus. Liudytojas ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad M. J. kartu su juo gėrė degtinę ir alų, o po to partrenkė M. M.

62Pažymėtina, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl turėto alaus kiekio, taip pat jo ir A. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl to, kad M. J. alų gėrė vienodai su visais, sutampa ir tarpusavyje, ir su minėtais liudytojo G. M. parodymais, duotais teismo posėdžio metu, todėl nėra pagrindo abejoti ikiteisminio tyrimo metu duotų liudytojų parodymų teisingumu. Liudytojų A. B. ir R. B. paaiškinimus apie ikiteisminio tyrimo metu neva neteisingai užrašytus jų parodymus dėl to, kad A. B. apklausos pas tyrėją metu neva akivaizdžiai buvo girtas, o R. B. tyrėja neva apgavo ir neteisingai jo apklausos protokole užrašiusi jo žodžius apie M. J. girtumą po to protokolo nepataisė pagal jo pastabas, visiškai paneigė liudytojais apklausti tyrėjai A. M. ir D. B.. Abu tyrėjai patvirtino, kad A. B. į apklausą atvyko blaivus ir nebuvo jokių požymių, kad jis būtų išgėręs. Pažymėtina, kad liudytoja J. K. teisme patvirtino, jog tą dieną, kai A. B. iš jos namų išėjo į policiją duoti parodymų, jis kalbėjo sklandžiai, elgėsi gerai, nebuvo girtas. Tą patį patvirtino ir kartu buvusi liudytoja K. S.. Tyrėja A. M. taip pat patvirtino, kad abu liudytojai patys davė tokius parodymus, kurie užrašyti jų apklausos protokoluose, ir jokių prašymų papildyti ar pataisyti protokolus nepareiškė, R. B. prašymu kompiuteryje ji netaisė protokolo, nes jis pasirašė jį iš pirmo karto, pats perskaitęs. Be to, iš nepilnamečio liudytojo R. B. apklausos protokolo matyti, kad jo apklausoje dalyvavo ir apklausos protokolą pasirašė taip pat ir psichologė A. K., kuri jokių pastabų nenurodė, todėl nėra jokio pagrindo abejoti šios apklausos metu gautų liudytojo parodymų teisingumu ir patikimumu.

63Taigi, liudytojo G. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir liudytojų A. B. bei R. B. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, patvirtina, kad prieš eismo įvykį kaltinamasis M. J., visiems geriant iš eilės ir maždaug po vienodai, išgėrė apie 4 litrus alaus ir vieną butelį degtinės kartu su keturiais draugais, iš kurių vienas (R. B.) degtinės negėrė. Be to, šią išvadą taip pat pagrindžia ir kitų liudytojų bei nukentėjusiųjų, kurie matė ir bendravo su kaltinamuoju eismo įvykio vietoje, parodymai bei eksperto išvada dėl galimos alkoholio koncentracijos kraujyje.

64Liudytojais apklausti policininkai I. C. ir E. M. patvirtino, kad bendraujant su kaltinamuoju aiškiai jautė iš jo sklindantį stiproką alkoholio kvapą. Nors liudytojas I. C. teisme smulkmenų neprisiminė, tačiau patvirtino, kad kaltinamojo girtumas abejonių jam kėlė, tik nebuvo pagrindo jį nustatinėti, nes tuo metu tyrė smurtą artimoje aplinkoje, o ne eismo įvykį. Tačiau liudytojas patvirtino, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti jo parodymai yra teisingi, o ikiteisminio tyrimo metu jis nurodė, kad kai M. J. kalbėjo, iš jo burnos sklido stiprokas alkoholio kvapas ir jis pats sakė, kad gėręs alaus. Tuo tarpu liudytojas E. M. patvirtino, kad kaltinamasis buvo išgėręs, nes nuo jo jautėsi stiprus alkoholio kvapas, jo kalba buvo nerišli, į pastabas reaguodavo iš antro karto. Liudytojas patvirtino, kad kaltinamasis atrodė išgėręs tikrai daugiau nei vieną skardinę alaus, nes per tiek metų darbo policijoje jis gali pasakyti ar žmogus daug išgėręs, ar tik vieną skardinę.

65Nukentėjusieji V. M. ir Z. M. taip pat patvirtino, kad nuo M. J. aiškiai jautė sklindantį alkoholio kvapą, o liudytoju apklaustas greitosios medicininės pagalbos automobilio vairuotojas G. V. patvirtino, kad visi įvykio vietoje buvę jaunuoliai buvo neblaivūs, nes jautė nuo jų sklindantį alkoholio kvapą.

66Šių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visuma visiškai atitinka minėtus liudytojo G. M. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, ir liudytojų A. B. ir R. B. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, apie M. J. išgertą alaus ir degtinės kiekį. Šiuo atveju visų su kaltinamuoju bendravusių asmenų apibūdinamas nuo M. J. sklindantis stiprokas alkoholio kvapas būdingas aiškiai didesniam girtumui nei minimalus, t. y. 0,4 promilių neviršijantis, girtumas. Tokio minimaliai mažo girtumo požymių, kokį nurodo pats M. J., kiti asmenys, ar bent dalis iš jų, iš viso nebūtų pastebėję, nes išgertas 0,5 litro alaus kiekis po dviejų valandų išoriškai kitiems asmenims iš esmės būtų nepastebimas. Tai patvirtina minėta eksperto išvada dėl galimos alkoholio koncentracijos M. J. kraujyje, kurioje nurodyta, kad praėjus dviem valandoms po to, kai jis išgėrė 0,5 litro alaus, kurio stiprumas 5,2 procentų, etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti 0,3 promilių. Tokia maža alkoholio koncentracija net ir įgudusiems medikams ar policijos pareigūnams, kurie dažnai susiduria su išgėrusiais asmenimis, nebūtų pastebima vien tik vizualiai ar suprantama pasitelkiant vien tik uoslės receptorius. Tačiau šiuo atveju visi liudytojai ir nukentėjusieji aiškiai jautė iš kaltinamojo sklindantį stiproką alkoholio kvapą ir visi suprato, jog jis yra neblaivus. Tai patvirtina, kad M. J. apsvaigimo laipsnis buvo neabejotinai didesnis nei lestina 0,4 promilių riba, nes nei vienam iš apklaustų liudytojų ir nukentėjusiųjų nekilo abejonių, kad kaltinamasis buvo neblaivus. Pabrėžtina, kad praktinę darbo patirtį su išgėrusiais asmenimis turintis policijos pareigūnas E. M. nurodė ir kitus kaltinamojo klinikinius girtumo požymius – nerišlią kalbą, nesugebėjimą iš pirmo karto sureaguoti į policijos pareigūno žodžius. Todėl šio liudytojo parodymai patvirtina kaltinamojo draugų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kad kaltinamasis tikrai buvo išgėręs ne vieną skardinę alaus, ir net tik alaus.

67Susidariusioje situacijoje vertinant įrodymus dėl kaltinamojo girtumo ypač svarbi yra minėta eksperto išvada dėl galimos alkoholio koncentracijos M. J. kraujyje. Išvada dėl kaltinamojo pateiktos versijos, neva jis išgėrė tik 0,5 litro alaus, kurio stiprumas 5,2 procentų, iš tiesų patvirtintų M. J. leistiną apsvaigimo laipsnį, nes tokiu atveju po dviejų valandų etilo alkoholio koncentracija jo kraujyje galėjo būti tik 0,3 promilių. Tačiau iliustracinė eksperto išvada tuo atveju, jeigu šalia kaltinamojo nurodomo kiekio alaus jis buvo išgėręs dar bent šiek tiek degtinės (bent vieną gurkšnį, įvertintą kaip sąlyginis 20 mililitrų dydis), jau iš karto patvirtina, kad po dviejų valandų etilo alkoholio koncentracija kaltinamojo kraujyje galėjo būti 0,415 promilių. Tai reiškia, kad bet koks didesnis alaus kiekis nei nurodo kaltinamasis, ir juo labiau kartu su alumi išgerta degtinė, tikrai viršijo leistiną 0,4 promilių koncentracijos kraujyje ribą. Tokios eksperto išvados visų kitų prieš tai aptartų liudytojų ir nukentėjusiųjų parodymų kontekste leidžia daryti išvadą, kad eismo įvykio metu M. J. kraujyje alkoholio koncentracija viršijo 0,4 promilių ribą, nes minėtais liudytojų parodymais įrodyta, kad jis tikrai buvo išgėręs daugiau kaip 0,5 litro alaus ir dar gėrė degtinės.

68Be to, tokiose bylose, kai pabėgdamas iš įvykio vietos kaltininkas savo tyčiniais veiksmais užkerta kelią patikrinti jo blaivumą, pasišalinimas iš įvykio vietos teismų praktikoje vertinamas kaip aplinkybė, patvirtinanti kaltininko neblaivumą įvykio metu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2007, Nr. 2K-237/2009). Nagrinėjamu atveju, nors kaltinamasis M. J. įvykio vietoje atvykus policijos pareigūnams buvo, tačiau pati situacija prilygo toms teismų praktikoje nagrinėtoms situacijoms, kai kaltininkai buvo pasišalinę iš įvykio vietos. Šiuo atveju M. J., sutaręs su savo draugais nuslėpti eismo įvykį, iš karto po eismo įvykio paslėpė automobilį, o kviesdami pagalbą jo draugai telefonu nurodė, kad partrenktą M. M. neva rado sumuštą savo sūnaus. Todėl atvykę policininkai neturėjo pagrindo tikrinti kaltinamojo girtumo ir to nepadarė tik dėl tyčinių kaltinamojo veiksmų, kuriais jis nuslėpė eismo įvykį ir suklaidino policiją bei medikus, taip siekdamas išvengti jo girtumo patikrinimo. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, toks kaltinamojo elgesys visų aplinkybių kontekste taip pat patvirtina įstatymo draudžiamą jo apsvaigimo nuo alkoholio laipsnį eismo įvykio metu, nes būtent dėl to, kad jis buvo išgėręs daugiau nei 0,5 litro alaus ir degtinės, jis aiškiai suvokė, jog alkoholio koncentracija jo kraujyje viršija 0,4 promilės ir siekė tai nuslėpti.

69Įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas pagal BK 144 str., vertinimas

70BK 144 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusiu asmeniu jam nepagelbėjo, kai grėsė pavojus šio žmogaus gyvybei, nors turėjo galimybę suteikti jam pagalbą. Todėl sprendžiant kaltės klausimą dėl šios veikos būtina įsitikinti ar ištirti įrodymai patvirtina, kad po eismo įvykio kaltinamasis nepagelbėjo, kai grėsė pavojus M. M. gyvybei, turėdamas galimybę suteikti jai pagalbą.

71Vertinant įrodymus, kuriais grindžiama M. J. kaltė dėl šios veikos, visų pirma pabrėžtina, kad kaltinamasis pripažįsta, jog jis pats pagalbos nukentėjusiai M. M. nesuteikė ir pats neskambino bendruoju pagalbos telefonu, kad praneštų apie būtiną medicininę pagalbą, nors telefoną turėjo. Tai patvirtino ir kartu eismo įvykyje dalyvavę liudytojai G. M. bei A. B.. Liudytojas G. M. patvirtino, kad tai jis kaltinamajam sakė, jog reikia kviesti pagalbą, bet M. J. atsisakė skambinti pagalbos telefonu, todėl tą padarė pats G. M.. Abu liudytojai patvirtino, kad tuo metu, kai G. M. pirmą kartą skambino dėl pagalbos, M. J. įvykio vietoje jau nebuvo, jis buvo nuvaręs savo automobilį. Pažymėtina, kad kaltinamasis taip pat pripažino, jog iš įvykio vietos nuvažiavo dar nesulaukęs kol G. M. paskambins pagalbos telefonu. Bendrojo pagalbos centro 2015-09-05 garso įrašai patvirtina, kad dėl pagalbos M. M. iš viso buvo skambinta keturis kartus, tačiau nei karto telefonu nekalbėjo ir jokios informacijos apie pagalbos poreikį nenurodė pats kaltinamasis. Tiek M. J., tiek liudytojai G. M. bei A. B. patvirtino, kad telefonu kalbėjo tik liudytojai, bet ne kaltinamasis. Pačiuose telefoninių pokalbių garso įrašuose girdimi tik pokalbiai apie tai, kad prieš rastą moterį smurtauja jos sūnus, bet nei viename iš keturių pokalbių nenurodomos tikrosios aplinkybės dėl kokios priežasties nukentėjusiai moteriai reikalinga medikų pagalba, nenurodoma, kad ji sužalota autoįvykio metu, partrenkus ją automobiliu. Be to, tiek kaltinamasis, tiek abu liudytojai patvirtino, kad M. J. vėlesnių nei pirmas telefoninių pokalbių metu stovėjo greta liudytojų, kalbančių telefonu su bendrosios pagalbos centro ir greitosios medicinos pagalbos darbuotojais, bet neprašė pas savo draugus, kad jie pasakytų, jog pagalba reikalinga eismo įvykio metu partrenktai pėsčiajai. Iš kaltinamojo, nukentėjusiojo V. M. parodymų ir liudytojais apklaustų greitosios medicinos pagalbos bei policijos darbuotojų parodymų taip pat nustatyta, kad apie pagalbos būtinumo priežastis ir tikrąsias M. M. sužalojimo aplinkybes kaltinamasis nepranešė nei nuėjęs pas jos sūnų, kuris su žuvusiąja gyveno šalia įvykio vietos, nei atvykusiems medikams ir policininkams.

72Visuma nurodytų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. J., partrenkęs automobiliu M. M. ir sukėlęs jai pavojų, turėdamas pareigą rūpintis nukentėjusia pats jai nepagelbėjo, pats nepranešė bendruoju pagalbos telefonu apie įvykį, nenurodė medikams tikrųjų nukentėjusios pėsčiosios sužalojimo aplinkybių, nors turėjo ne vieną galimybę tą padaryti.

73Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas

74Ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis M. J., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau - KET) reikalavimus, kas sąlygojo eismo įvykio kilimą ir nusikalstamų padarinių atsiradimą.

75KET (redakcija, galiojusi 2015-09-05) 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, taip pat imtis visų būtinų priemonių, siekiant išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti; 14 punktas draudžia vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims; 15 punktas draudžia vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techniniai reikalavimai) neatitinkančią transporto priemonę; 99 punktas numato, kad eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, o 119 punktas įpareigoja vairuotoją važiuoti kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto; 127 punktas įpareigoja važiuoti neviršijant greičio, o pasirenkant važiavimo greitį, įpareigoja atsižvelgti į važiavimo sąlygas, ypač vietovės reljefą, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, meteorologines sąlygas, taip pat eismo intensyvumą, kad vairuotojas galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, įpareigoja vairuotoją sulėtinti greitį ir prireikus sustoti, jeigu to reikia dėl susidariusių aplinkybių, ypač kai blogas matomumas.

76Kaltinamasis M. J. nevykdė minėtų KET reikalavimų, nes nustatyta, kad jis vairavo techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, vairuodamas neblaivus tamsiu paros metu, neatsižvelgė į važiavimo sąlygas, blogą matomumą, nebuvo pakankamai atidus ir atsargus, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kad galėtų sustabdyti vairuojamą automobilį iki bet kurios kelyje atsiradusios kliūties, nesilaikė reikalavimo važiuoti dešine kelio puse, kuo arčiau dešiniojo važiuojamosios dalies krašto, išvažiavo į priešingos krypties eismui skirtą kelio pusę ir partrenkė kairėje kelio pusėje važiuojamosios dalies pakraštyje buvusią pėsčiąją M. M.. Būtent šie KET reikalavimų pažeidimai sąlygojo eismo įvykio kilimą ir jo padarinių atsiradimą, nes M. M. mirė būtent dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų, kai dėl dešinės kepenų skilties plyšimo įvyko ūmus vidinis nukraujavimas.

77Atmestinas kaltinamojo gynėjos argumentas, kad ne tik kaltinamojo M. J., bet ir pėsčiosios M. M. veiksmai buvo būtina padarinių kilimo sąlyga ir abiejų eismo dalyvių KET pažeidimai buvo priežastiniame ryšyje su kilusiais padariniais, kadangi pėsčioji ėjo be šviesą atspindinčių drabužių ar atšvaitų. Kaltinamasis pats pripažino, kad po to, kai G. M. jam pasakė sukti į mokyklą, jis pravažiavo įsukimą nespėjęs pasukti, todėl staigiu judesiu persirikiavo į kairę pusę ir ketino pasukti į kairę ties netoliese esančiu savo kiemu. Po šio manevro pavažiavęs 4-5 metrus jis pamatė žmogaus siluetą šalikelėje ir taip partrenkė pėsčiąją. Esant tokioms aplinkybėms teismas pripažįsta, kad pėsčiosios neturėjimas šviesą atspindinčių atšvaitų nebuvo būtina sąlyga eismo įvykiui kilti ir priežastiniu ryšiu nesusijęs su eismo įvykiu, nes kaltinamasis atlikęs staigų manevrą išvažiavo į kairę kelio pusę, kuria neturėjo teisės važiuoti. Jeigu kaltinamasis būtų laikęsis KET reikalavimų ir važiavęs dešine kelio puse, šis eismo įvykis nebūtų įvykęs, nes abu eismo dalyviai būtų saugiai prasilenkę, nepriklausomai nuo to, kad pėsčioji kairės kelio pusės pakraštyje ėjo be šviesą atspindinčių drabužių ar atšvaitų. Todėl šiuo atveju būtinoji padarinių kilimo sąlyga buvo būtent tai, kad eismo įvykio metu kaltinamasis, būdamas neblaivus, netinkamai įvertino situaciją, važiavo nesaugiai, padarė staigų manevrą ir prieš pat susidūrimą su pėsčiąja važiavo ne ta kelio puse, kuria privalėjo važiuoti.

78Pažeisdamas nurodytus KET reikalavimus kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad dėl jo veikos gali atsirasti pavojingi padariniai, tačiau pagal veikos aplinkybes ir asmenines savybes, kaip didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, galėjo ir turėjo tai numatyti, nes jis suvokė, kad būdamas apsvaigęs už vairo ir darydamas staigų manevrą, kuriuo išvažiavo į kitiems eismo dalyviams skirtą kelio pusę, jis gali laiku nepastebėti kliūties jo kelyje ir laiku nesustabdyti (BK 16 str. 3 d.). Todėl pripažintina, kad kaltinamasis yra kaltas dėl kilusių padarinių, nes jis nusikalto dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kuris yra viena iš BK 281 str. 6 d. numatytos neatsargios kaltės formos rūšių (BK 14 str., 16 str. 1 d.).

79Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai dėl M. M. mirties kvalifikuotini pagal BK 281 str. 6 d., nes pažeidęs KET reikalavimus jis sukėlė eismo įvykio būdamas neblaivus, o jame žuvo žmogus.

80Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis, sukėlęs eismo įvykį ir jo metu sukėlęs pavojų automobiliu partrenktos pėsčiosios gyvybei, turėdamas galimybę suteikti jai pagalbą, pats nukentėjusiai nepagelbėjo ir iš eismo įvykio vietos nuvažiavo nepasirūpinęs nukentėjusia M. M.. Nors kaltinamasis savo kaltę dėl šios veikos neigia remdamasi tuo, kad nukentėjusiajai buvo iškviesti medikai ir ji nebuvo palikta viena eismo įvykio vietoje, tačiau šios aplinkybės nepatvirtina, kad kaltinamasis tinkamai vykdė įstatymo numatytą pareigą pasirūpinti nukentėjusiu asmeniu ir neatleidžia nuo baudžiamosios atsakomybės.

81Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai veikos baigtumo momentas siejamas su jos padarymo momentu, o kaltės turinys apibrėžiamas tuo, jog kaltininkas supranta, kad kito asmens gyvybei gresia pavojus ir kad jam būtina pagalba, taip pat tai, kad gali pagelbėti, tačiau sąmoningai susilaiko nuo pagalbos suteikimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-237/2009). Teismų praktikoje pripažįstama, kad pareigą pagelbėti nukentėjusiam asmeniui turi pats vairuotojas, kuris yra susiję su eismo įvykiu, todėl vertinant vairuotojo veiksmus pagal BK 144 str., neatsižvelgiama į kitų asmenų veiksmus ir kitas aplinkybes. Kaltinamojo nurodytos aplinkybės, kad jam išvažiavus paslėpti automobilį prie partrenktos nukentėjusiosios pasiliko jo draugai, kurie iškvietė pagalbą, šiuo atveju nešalina M. J. atsakomybės, nes BK 144 str. numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nepagelbėjus nukentėjusiajam, turint galimybę suteikti pagalbą, neatsižvelgiant, ar tai sukėlė kokių nors padarinių nukentėjusiajam ar nesukėlė, nepriklausomai nuo to, ar eismo įvykio vietoje buvo kitų asmenų, kurie galėjo suteikti pagalbą, nepriklausomai nuo to ar vairuotojas yra kaltas dėl eismo įvykio ir ar jis tikėjosi arba buvo įsitikinęs, kad pagalbą nukentėjusiajam suteiks kiti asmenys (Kauno apygardos teismo 2013-06-11 nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-462-245-2013; Kauno apygardos teismo 2014-04-01 nutartis baudžiamojoje byloje 1A-290-478-2014). Pagal KET 219.5 punkto reikalavimus, įvykus eismo įvykiui, kiekvienas su juo susijęs vairuotojas ar kitas eismo dalyvis privalo imtis visų reikiamų priemonių, kad būtų suteikta pirmoji medicinos pagalba nukentėjusiesiems, iškviesti greitąją medicinos pagalbą, o jeigu iškviesti greitosios medicinos pagalbos arba nukentėjusiųjų nuvežti į asmens sveikatos priežiūros įstaigą kitu transportu neįmanoma, nuvežti juos į artimiausią asmens sveikatos priežiūros įstaigą savo transporto priemone, išskyrus tuos atvejus, kai tai sukeltų pavojų nukentėjusiųjų gyvybei ar sveikatai. Kaltinamasis M. J. sąmoningai nevykdė šių KET nustatytų pareigų ir niekam nepranešęs apie jo sukeltą eismo įvykį bei sužeistą žmogų sąmoningai nuvažiavo iš eismo įvykio vietos. Byloje nenustatyta aplinkybių, dėl kurių kaltinamasis negalėjo pagelbėti nukentėjusiajai, nes jis pats buvo sveikas, telefoną turėjo ir pranešti apie skubiai reikalingą pagalbą galėjo. Liudytojų G. M. ir A. B. parodymai patvirtina, kad kaltinamasis pirmiausiai rūpinosi ne pagalba nukentėjusiai, o tuo, kaip nuslėpti eismo įvykį. Liudytojas G. M. patvirtino, kad kaltinamasis atsisakė pats skambinti pagalbos, o abu nurodyti liudytojai ir pats kaltinamasis patvirtino, kad iš įvykio vietos su automobiliu jis išvažiavo G. M. dar nepaskambinus bendruoju pagalbos telefonu. Tai akivaizdžiai patvirtina, kad iš eismo įvykio vietos kaltinamais pasišalino pats nepasirūpinęs pagalba nukentėjusiai ir net neįsitikinęs, kad tą tikrai padarys neblaivūs jo draugai. Kadangi šis nusikaltimas buvo baigtas nuo to momento, kai M. J. išvažiavo iš įvykio vietos nepranešęs apie įvykį ir pagalbos būtinumą jokioms pagalbą galinčioms suteikti institucijoms, tai tolesni įvykio vietoje likusių jo draugų veiksmai, kuriuos jie atliko kaltinamajam nedalyvaujant, neturi reikšmės kaltinamojo atsakomybei ir jos nešalina. Kita vertus, net ir grįžęs į įvykio vietą bei laukdamas jo draugų iškviestos pagalbos, kaltinamasis nesiėmė jokių veiksmų, kuriais padėtų nukentėjusiajai, nes girdėdamas net kelis draugų pokalbius su greitosios pagalbos darbuotojais jis nei karto neprašė jų pasakyti, jog įvyko eismo įvykis, pats neįsiterpė į pokalbį, o atvykus medikams apie eismo įvykį ir tikrąsias M. M. sužalojimo aplinkybes nepasakė. Todėl net ir kaltinamojo draugų pagalbos iškvietimas nelaikytinas tinkamu pasirūpinimu ir tinkama pagalba nukentėjusiai, nes kaltinamasis nepasirūpino teisingos ir savalaikės informacijos suteikimu medikams, nors visą laiką tokią galimybę turėjo.

82Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad sukėlęs pavojų nukentėjusios gyvybei ir turėdamas pareigą jai padėti, M. J. šios pareigos sąmoningai nevykdė, suvokdamas, kad automobiliu partrenktos senyvo amžiaus ir silpnos sveikatos jo kaimynės M. M. gyvybei gresia pavojus, bei turėdamas galimybę jai padėti, todėl jo veika teisingai kvalifikuota ir pagal BK 144 straipsnį.

83Bausmės skyrimas

84Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).

85Kaltinamasis M. J. padarė du nusikaltimus – neatsargų nusikaltimą (kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimas) ir nesunkų tyčinį nusikaltimą (palikimas be pagalbos, kai gresia pavojus žmogaus gyvybei). Anksčiau jis nebuvo teistas (t. 3, b. l. 89), seniūnijos charakterizuojamas teigiamai (t. 3, b. l. 93), dirba ir darbdavio charakterizuojamas gerai (t. 3, b. l. 95). Tačiau atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis administracine tvarka praeityje jau buvo baustas aštuonis kartus, iš kurių šešis kartus už KET reikalavimų pažeidimus, o paskutinė nuobauda paskirta taip pat už vairavimą neblaiviam (t. 3, b. l. 96-100). Pažymėtina, kad po paskutinės administracinės nuobaudos už vairavimą neblaiviam paskyrimo, teisę vairuoti kaltinamasis atgavo 2014 m. rugsėjo 15 d., o šias nusikalstamas veikas, taip pat susijusias su vairavimu apsvaigus nuo alkoholio, padarė 2015 m. rugsėjo 5 d., t. y. nepraėjus nei metams. Tai rodo, kad KET reikalavimų pažeidimai, nulėmę šių nusikalstamų veikų padarymą su itin sunkiomis ir skaudžiomis pasekmėmis, nebuvo atsitiktiniai, nes M. J. yra linkęs nesilaikyti KET reikalavimų, linkęs vairuoti išgėręs alkoholio ir dėl to jo asmenybė yra pavojinga visuomenei. Pati veika, numatyta BK 281 str. 6 d., nors ir priskiriama prie neatsargių nusikaltimų, tačiau įstatymo leidėjo įvertinta kaip labai pavojinga, nes savo sankcija, kuri numato vienintelę bausmės rūšį – laisvės atėmimą nuo 3 iki 10 metų, prilygsta sunkiam tyčiniam nusikaltimui. Todėl už BK 281 str. 6 d. numatytą nusikaltimą kaltinamajam negali būti skiriama jokia kitokia bausmė kaip tik sankcijoje numatytas terminuotas laisvės atėmimas.

86Be baudos ir arešto bausmių BK 144 str. taip pat numato laisvės atėmimo bausmę iki 2 metų, todėl šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste už pagalbos nukentėjusiam asmeniui nesuteikimą M. J. taip pat skirtina, būtent ši bausmės rūšis, nes švelnesnės sankcijoje numatytos bausmės būtų aiškiai per švelnios ir neatitiktų teisingumo principo įgyvendinimo šiuo konkrečiu atveju. Nagrinėjamoje byloje nustatyti kaltinamojo veiksmai po jo paties sukelto eismo įvykio buvo ne tik pažeidžiantys baudžiamojo įstatymo ir KET reikalavimus, bet ir itin ciniški bei nesuderinimai su elementariomis, kiekvienam žmogui suprantamomis padorumo ir žmoniškumo nuostatomis. Šiuo atveju kaltinamasis sąmoningai prioritetą suteikė ne pagalbos suteikimui jo paties automobiliu partrenktam žmogui, o šio eismo įvykio nuslėpimui, siekiant išvengti atsakomybės. Nors buvo akivaizdu, kad automobilio pratrenktai, senyvo amžiaus nukentėjusiai M. M. grėsė pavojus, tačiau kaltinamasis pirmiausiai rūpinosi kuo greičiau paslėpti automobilį, o ne kuo greičiau pranešti policijai ir greitosios pagalbos medikams apie skubiai reikalingą pagalbą. Be to, jis sugalvojo ir policijai nurodė ir melagingą versiją apie automobiliu partrenktos M. M. tariamą suradimą, kas sukliudė tiek policijai, tiek medikams reaguoti į šį įvykį taip, kaip tai būtų buvę daroma turint teisingą informaciją. Toks kaltinamojo elgesys ir ciniškas savo pareigos pagelbėti nukentėjusiam asmeniui ignoravimas, siekiant nuslėpti savo nusikaltimą ir girtumą, negali būti baudžiamas švelnesne nei laisvės atėmimas bausme, nes tai visiškai neatitiktų bausmės proporcingumo ir teisingumo principų tokiomis aplinkybėmis.

87Nustatant bausmės dydžius atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra nei kaltinamojo M. J. atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, įvertinama, kad kaltinamasis yra vedęs (t. 3, b. l. 108), turi nepilnametį sūnų (t. 3, b. l. 107), dirba ir kitose gyvenimo srityse charakterizuojamas gerai, todėl už abu nusikaltimus jam skirtinos artimos sankcijos vidurkiui bausmės.

88Nors M. J. teisiamas pirmą kartą, tačiau taikyti BK 75 str. ir bausmės vykdymą atidėti nėra jokio pagrindo, nes nėra aplinkybių, leidžiančių daryti išvadą, jog bausmės tikslai jam galėtų būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Visų pirma, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuostatos, kad atvejai, kai asmuo, apsvaigęs nuo alkoholio, šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles, sukelia eismo įvykį, dėl kurio žūsta žmonių ar būna sunkiai sutrikdyta kitų asmenų sveikata, nesudaro pagrindo išvadai, kad bausmės paskirtis tokiais atvejais bus pasiekta be realaus bausmės atlikimo, ir paprastai vertinami kaip paneigiantys galimybę tokiam asmeniui taikyti bausmės vykdymo atidėjimą, nes tai neatitinka teisingumo siekio ir nepadeda pasiekti kitų BK 41 straipsnyje įtvirtintų bausmės tikslų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-770/2005, 2K-73/2008, 2K-188/2009, 2K-8/2010, 2K-25/2010, 2K-89/2010, 2K-101/2010, 2K-271/2010, 2K-118/2011, 2K-433/2011, 2K-388/2014, 2K-39-895/2016). Antra, bausmės tikslus pasiekti be realaus bausmės atlikimo efektyviai įmanoma tik tokiam asmeniui, kuris pilnai suvokia savo padarytos veikos pavojingumą ir atsakomybės už tokią veiką proporcingumą. Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje kaltinamasis nuo pat eismo įvykio stengėsi nuslėpti savo veiką ir išvengti atsakomybės, o išaiškinus šią veiką, siekia sušvelninti savo padėtį klaidindamas teismą dėl išgerto alkoholio kiekio ir rūšies bei savo apsvaigimo laipsnio. Be to, jis savo veiksmų dėl pagalbos nesuteikimo nukentėjusiai, kurios gyvybei pats ir sukėlė pavojų, net nelaiko nusikalstamu, todėl realiai neatlikęs paskirtos bausmės jis nesuvoktų ir bausmės paskirties bei tikslo. Bausmės vykdymo atidėjimas šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste kaltinamajam sukurtų ne teisingo nubaudimo, o priešingai - nebaudžiamumo - įspūdį. Todėl atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, šioje byloje nėra jokio pagrindo konstatuoti išimtinį atvejį, leidžiantį taikyti BK 75 str. numatytą bausmės vykdymo atidėjimą už neblaivaus vairuotojo sukeltą eismo įvykį, kurio metu žuvo žmogus, ir už pagalbos nukentėjusiam asmeniui nesuteikimą.

89Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių sudėjimo būdą (BK 63 str. 4 d.), kadangi nusikaltimai kvalifikuojami kaip realioji nusikaltimų sutaptis, o abi kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria pagal pavojingumą, todėl apėmimo būdu bausmės už tokius nusikaltimus negali būti bendrinamos. Nors BK 281 str. 6 d. numatyta veika yra neatsargus nusikaltimas, o BK 144 str. – tyčinis nesunkus nusikaltimas, tačiau Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad savo pavojingumu neatsargus nusikaltimas gali būti prilyginamas nesunkiam ar apysunkiam nusikaltimui, todėl BK 281 str. 6 d. ir BK 144 str. numatyti nusikaltimai nelaikomi labai besiskiriančiais savo pavojingumu ir bausmės už juos nebendrinamos apėmimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-296/2009). Tokią veikų kvalifikavimo ir bausmių bendrinimo praktiką Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja analogiškose bylose kaip ir ši (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-255/2007; Nr. 2K-284/2009; Nr. 2K-296/2009).

90Bausmė kaltinamajam skirtina atlikti atviroje kolonijoje, nes jis nuteisiamas už neatsargų ir už tyčinį nesunkų nusikaltimus, už kuriuos bausmes nuteisti pilnamečiai asmenys atlieka būtent atvirojoje kolonijoje (BK 50 str. 3 d., Bausmių vykdymo kodekso 90 str. 1 d.).

91Dėl baudžiamojo poveikio priemonės

92Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d. ir 68 str., gali būti skiriama ir baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (BK 42 str. 6 d.). Teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką (BK 68 str. 1 d.). Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė kartu su bausme už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnyje, gali būti skiriama, nes KET reikalavimų pažeidimas vairuojant automobilį ir yra padaromas naudojantis tokia specialia teise. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, jog kaltininkas sistemingai pažeidinėja KET reikalavimus, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-353/2009, 2K-103/2010, 2K-329/2013 ). Svarbia aplinkybe sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimą gali būti pripažintas ankstesnis kaltininko administracinis baustumas už KET pažeidimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-366/2008, 2K-135/2008, 2K-13/2008, 2K-329/2013).

93Šioje byloje nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ankstesnes nevienkartines administracines nuobaudas už KET taisyklių nesilaikymą, taip pat į padarytos veikos sunkius padarinius ir tai, kad veika padaryta ne pirmą kartą vairuojant neblaiviam, kaltinamajam M. J. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, maksimaliam trejų metų terminui.

94Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos

95Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama savanoriškai, jos atlyginimo nukentėjusysis gali siekti pareikšdamas civilinį ieškinį (BPK 44 str. 10 d., 109–115 str.). Nukentėjusiesiems V. M. ir Z. M. žalos kaltinamasis nėra atlyginęs, todėl jie prašo priteisti žalą iš kaltinamojo ir automobilio savininko solidariai.

96Kadangi teismas kaltu dėl eismo įvykio pripažįsta kaltinamąjį M. J., kuris pažeidė KET reikalavimus, tai jo neteisėti veiksmai ir kaltė, būtini civilinei atsakomybei atsirasti, yra nustatyti pripažįstant jį kaltu dėl šio eismo įvykio kilimo ir jo pasekmių atsiradimo (Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246, 6.248 straipsniai). Byloje nustatyta, kad kaltinamojo sukeltame eismo įvykyje žuvo nukentėjusiųjų motina ir dėl to jie patyrė tiek finansinių išlaidų, susijusių su motinos laidojimu, tiek dvasinį sukrėtimą, neigiamus dvasinius išgyvenimus, netekties jausmą, taip pat sveikatos pablogėjimą dėl slegiančios emocinės būklės netekus artimiausio žmogaus. Neturtinė žala pagal CK 6.250 str. 1 d. – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Todėl nukentėjusiųjų išgyvenimai ir nepatogumai, patirti netekus motinos, pripažintini neturine žala, dėl kurios dydžio bus pasisakyta toliau. Tuo tarpu turtine žala, pagal CK 6.249 str., laikomas skirtumas tarp nukentėjusio asmens turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Šiuo atveju nukentėjusioji Z. M. patyrė išlaidų laidodama savo motiną ir sutvarkydama jos kapavietę bei taip pagerbdama jos atminimą, todėl ji patyrė ir tiesioginių nuostolių dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų, kurių nebūtų turėjusi, jeigu nusikaltimas nebūtų padarytas.

97Tiek neturtinė nukentėjusiųjų žala, tiek turtinė nukentėjusiosios Z. M. žala atsirado dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų, kuriais jis pažeidė KET reikalavimus, sukėlė eismo įvykį ir, atėmęs gyvybę nukentėjusiųjų motinai, sukėlė nukentėjusiesiems dvasinių kančių ir išgyvenimų bei turtinių nuostolių. Todėl byloje nustatytas ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų kaltinamojo veiksmų ir žalos (CK 6.247, 6.249 straipsniai).

98Kad nukentėjusieji dėl savo motinos mirties patyrė turtinės ir neturinės žalos iš esmės neginčijo ir pats kaltinamasis, nes jis nesutinka tik su žalos dyžiu, bet ne su faktu, kad žala buvo padaryta. Tai reiškia, kad ginčo dėl žalos fakto iš esmės nėra, yra tik ginčas dėl jos dydžio ir atsakovų pareigos ją atlyginti.

99Akivaizdu, kad palaidojusi motiną savo lėšomis nukentėjusioji Z. M. patyrė išlaidų, kurie yra jos nuostoliai, bei patyrė emocinį sukrėtimą, sunkius išgyvenimus, nepatogumus praradus artimiausią žmogų, kurie pripažintini neturtine žala. CK 6.249 straipsnio 1 dalis nurodo, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Patikslinusi ieškinį nukentėjusioji Z. M. reikalauja atlyginti 7 238,60 Eur turtinę žalą dėl jos turėtų išlaidų, kurios buvo susiję su motinos laidojimu. Reikalaujamos žalos dydžiui pagrįsti ji pateikė šią sumą pagrindžiančius rašytinius įrodymus – PVM sąskaitas faktūras, kasos kvitus, pirkimo-pardavimo sutartį dėl kapavietės įrengimo, prekių paslaugų pardavimo kvitus, lokalinę sąmatą, kapavietės nuotrauką (t. 2, b. l. 19-30; t. 4, b. l. 80, 144-149). CK 6.291 straipsnio 1 dalis numato, kad jeigu nukentėjęs asmuo miršta, jo laidojimo išlaidas turėjusiam asmeniui atlygina tas asmuo, kuris yra atsakingas už žalą, susijusią su nukentėjusio asmens gyvybės atėmimu. Tačiau įstatymas numato, kad atlyginamos ne bet kokio dydžio, o tik protingumo kriterijus atitinkančios laidojimo išlaidos (CK 6.291 str. 1 d.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad laidojimo išlaidomis laikomos karsto įgijimo, gėlių, drabužių, transporto, kitų ritualinių paslaugų, gedulingų pietų, kapo tvarkymo išlaidos, tačiau atlyginamos tik įprastos, vidutinės, bet ne prašmatnaus paminklo, tvorelės pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Be to, prie atlygintinų laidojimo išlaidų teismų praktikoje nepriskiriamos išlaidos metinėms, kitiems paminėjimams po mirusiojo laidotuvių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Taigi, priteistinomis laidojimo išlaidomis laikytinos tik su mirusiojo asmens palaidojimu, bet ne su jo vėlesniu paminėjimu susijusius išlaidos, ir ne bet kokio dydžio, o tik įprastos, vidutinės ir protingumo kriterijus atitinkančios išlaidos.

100Didžiąją dalį su laidojimu susijusių nukentėjusiosios Z. M. išlaidų sudaro kapavietės sutvarkymas, kuris kainavo 4 890 Eur. Šias išlaidas patvirtina pirkimo-pardavimo sutartis dėl kapavietės įrengimo (t. 2, b. l. 22), PVM sąskaita faktūra (t. 2, b. l. 19), lokalinė sąmata (t. 4, b. l. 148), mokėjimo nurodymas 2 300 Eur sumai (t. 4, b. l. 80) ir pinigų priėmimo kvitas 2 590 Eur sumai (t. 2, b. l. 147). Vertinant 4 890 Eur dydžio išlaidas kapo sutvarkymui pagal CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų pripažintina, kad tokio dydžio išlaidos viršija teismų praktikoje įprastomis ir vidutinėmis pripažįstamas išlaidas, todėl sumažintinos. Savo praktikoje Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažįsta, kad protingumo kriterijų atitinka teismų nuosprendžiais ar sprendimais sumažintos iki 1 448 Eur kapo sutvarkymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011), taip pat neviršijančiomis šio kriterijaus laikytos ir iki 2 099,75 Eur sumažintos kapo sutvarkymo ir paminklo pastatymo išlaidos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-160/2006). Tuo tarpu nukentėjusiosios prašomos priteisti kapo tvarkymo išlaidos daugiau kaip du kartus viršija minėtus teismų praktikos pavyzdžius, todėl laikytinos ne įprastomis ir vidutinėmis, o būdingomis prabangesniam kapavietės sutvarkymui. Todėl šios išlaidos sumažintinos iki protingumo kriterijų atitinkančių, įprastų ir vidutinių kapo sutvarkymo išlaidų.

101Mažinant priteistinų kapo sutvarkymo išlaidų dydį atsižvelgiama ne tik į minėtus teismų praktikos pavyzdžius, bet ir į tai, kad šiuo metu egzistuoja visuotinai žinoma ir statistikos patvirtinama aplinkybė, jog įvedus Eurą vietoj buvusios valiutos Lito, prekės ir paslaugos brango, be to, nuo 2006 m. ir 2011 m., kuomet buvo priimti minėti kasacinio teismo sprendimai, kainoms įtaką darė ir infliacija. Todėl teismas pripažįsta, kad įprastomis, vidutinėmis ir CK 6.291 straipsnio 1 dalyje numatytą protingumo kriterijų atitinkančiomis kapo sutvarkymo išlaidomis šiuo atveju laikytina didesnė nei minėti pavyzdžiai (1 448 Eur ar 2 099,75 Eur) suma, t. y. 3 000 Eur. Todėl nukentėjusiajai Z. M. vietoj patikslintame ieškinyje jos nurodytos 5 352 Eur (4 890 Eur + 120 Eur + 52 Eur + 290 Eur) su kapo tvarkymu susijusios sumos priteistina 3 000 Eur kapo sutvarkymo išlaidų suma. Pažymėtina, kad tokio dydžio (3 000 Eur) kapo sutvarkymo išlaidas, kaip atitinkančias CK 6.291 str. 1 d. numatytus protingumo reikalavimus, teismai pripažįsta ir naujausioje praktikoje (Vilniaus apygardos teismo nutartimi baudžiamojoje byloje Nr. 1A-318-149/2016 buvo pripažinta, kad pagrįstos yra 6 305 Eur išlaidos dviejų kapaviečių sutvarkymui).

102Iš likusios patikslintu ieškiniu reikalaujamos 1 886,60 Eur laidojimo išlaidų sumos (7 238,60 Eur visos išlaidos - 5 352 Eur kapo tvarkymo išlaidos) taip pat negali būti priteisiamos ir išlaidos, susijusios su ketvirtinių pietumis – 171,93 Eur, kapo paruošimu ketvirtinėms – 130,07 Eur bei gėlėms ketvirtinėms – 80 Eur, viso 382 Eur (171,93 Eur + 130,07 + 80 Eur), nes tai nėra išlaidos, susijusios su mirusiojo palaidojimu. Kaip minėta, teismų praktikoje tokios išlaidos nepriskiriamos prie laidojimo išlaidų. Tuo tarpu kitos ieškinyje nurodytos išlaidos: mirusios ekspertizė - 44,04 Eur, gėlės – 182 Eur, salės nuoma – 120 Eur, katafalko nuoma – 20 Eur, žvakės – 18 Eur, karstas – 404 Eur, drabužiai mirusiai – 80,44 Eur, aprengimas – 30 Eur, maistas svečiams – 183,23 Eur, bažnytinės apeigos – 70 Eur, duobės kasimas – 140 Eur, vakarienė – 212,89 Eur, kurios iš viso sudaro 1 504, 60 Eur sumą, pripažintinos įprastomis ir protingomis laidojimo išlaidomis, todėl nukentėjusiajai priteistinos.

103Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, nukentėjusiosios reikalavimas priteisti 7 238,60 Eur turtinė žalos tenkintinas iš dalies ir jai priteistina turtinės žalos suma sudarytų 4 504,60 Eur (3 000 Eur + 1 504, 60 Eur). Tačiau CK 6.290 straipsnio 1 dalis numato, kad socialinio draudimo išmokos, mokamos sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo atvejais, yra įskaitomos į atlygintinos žalos dydį, o CK 6.291 straipsnio 2 dalis numato, kad įstatymų nustatytais atvejais mokama laidojimo pašalpa įskaitoma į laidojimo išlaidas. Tai reiškia, kad priteisiant laidojimo išlaidas kaip turtinę žalą, socialinio draudimo išmokas ir laidojimo pašalpą reikia atimti iš priteisiamos sumos. Tokią praktiką formuoja ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2009).

104Nukentėjusioji Z. M. pripažino, kad dėl motinos mirties gavo išmoką tiek iš Sodros, tiek ir laidojimo pašalpą. Lazdijų rajono savivaldybės administracijos raštas patvirtina, kad Z. M. po motinos mirties buvo išmokėta 304 Eur laidojimo pašalpa ir 270 Eur slaugos išlaidų kompensacija už 2015 m. rugsėjo mėnesį (t. 4, b. l. 112), o Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos raštas patvirtina, kad jai buvo išmokėta 395,68 Eur išmoka už mirusį pensininką (t. 4, b. l. 113). Vadinasi 304 Eur laidojimo pašalpa ir 395,68 Eur socialinio draudimo išmoka įskaitytinos į priteistinos turtinės žalos dydį ir nukentėjusiajai Z. M. šioje byloje priteistina tik ta turtinė žala, kurios nepadengia laidojimo pašalpa ir socialinio draudimo išmoka, t. y. viso 3 804,92 Eur (4 504,60 Eur - 304 Eur - 395,68 Eur) suma. Minėta 270 Eur slaugos išlaidų kompensacija už 2015 m. rugsėjo mėnesį į turtinės žalos dydį neįskaitytina, nes ši išmoka nepatenka į CK 6.290 straipsnio 1 dalyje ir CK 6.291 straipsnio 2 dalyje numatytas išmokas, kurios įskaitomos į žalą. Tačiau kaltinamojo pateikti keturi mokėjimo nurodymai ir jo paaiškinimai patvirtina, kad M. J. darbdavys nukentėjusiajai Z. M. per keturis kartus jau yra pervedęs į banko sąskaitą iš viso 400 Eur daliniam žalos atlyginimui (t. 4, b. l. 19-22), todėl ši suma taip pat įskaitytina į Z. M. priteistinos turtinė žalos dydį. Tokiu būdu nukentėjusiajai priteistina 3 404,92 Eur (3 804,92 Eur – 400 Eur) suma turtinei žalai atlyginti, kurios nepadengia jos gauta laidojimo pašalpa, socialinio draudimo išmoka ir iš dalies kaltinamojo jau atlyginti nuostoliai.

105Sprendžiant abiejų nukentėjusiųjų reikalavimų dėl neturinės žalos atlyginimo pagrįstumą pažymėtina, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo ar asmens sveikatai (CK 6.250 str. 2 d.), todėl pripažinus kaltinamąjį M. J. kaltu dėl eismo įvykio, kuris buvo M. M. mirties priežastis, nukentėjusieji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą šioje byloje. CK 6.250 str. 2 d. numato, kad teismas nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, neturtinės žalos dydžio nustatymą lemia ne tik bendrieji CK 6.250 str. 2 d. išvardyti kriterijai, bet ir specifiniai kriterijai, nustatomi konkrečioje byloje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pabrėžia, kad neturtinės žalos dydis, išreikštas pinigais, skirtingai nei atlyginant turtinę žalą, neturėtų būti įrodinėjamas, o yra nustatomas teismo pagal konkrečioje byloje teisiškai reikšmingų kriterijų visumą, remiantis įstatymų nustatytais ir teismų praktika suformuotais ir taikomais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei atsižvelgiant į teismų analogiškose bylose priteistus neturtinės žalos dydžius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose 3K-3-31/2011, Nr. 3K-3-151/2013). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat yra nurodęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės, visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005, nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, Nr. 2K-410/2013, Nr. 2K-244/2015).

106Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reglamentavimą ir teismų praktiką dėl šios žalos priteisimo, nukentėjusiųjų reikalavimų pagrįstumas dėl neturinės žalos vertinamas pagal tai kokios vertybės nusikalstamais veiksmais šiuo atveju buvo pažeistos, kokia kaltės forma padaryta žala, kokie padariniai dėl nusikalstamos veikos kilo ir kaip jie paveikė nukentėjusiuosius, kokio dydžio žalos atlyginimai priteisiami teismų praktikoje panašiais atvejais.

107Šiuo atveju žala buvo padaryta žmogaus gyvybės atėmimu, o gyvybė yra labiausiai saugotina vertybė, todėl neturtinės žalos dydis dėl mirusio žmogaus šeimos narių, artimų giminaičių patirtos didelės nuoskaudos ir sunkių netekties išgyvenimų praradus artimą žmogų, teismų praktikoje nustatomas didesnis nei pažeidus kitas įstatymais saugomas vertybes. Be to, žala padaryta neblaivaus vairuotojo, todėl tokiais atvejais taip pat priteisiama didesnio dydžio neturtinė žala nei blaivių vairuotojų sukeltuose eismo įvykiuose. Tačiau kartu pažymėtina, kad tais atvejais, kai neturtinė žala, susijusi su žmogaus mirtimi, padaroma dėl neatsargumo, teismų praktikoje jos dydis nustatomas žymiai mažesnis, nei tyčinio gyvybės atėmimo atveju. Todėl neturtinės žalos dydis dėl žmogaus mirties eismo įvykio metu nepriteisiamas tokio dydžio kaip tyčinio gyvybės atėmimo atveju. Taip pat, kaip minėta, nustatant neturinės žalos dydį būtina vadovautis ir teismų praktika panašiais atvejais.

108Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai teismų praktikoje svyruoja nuo 4 344 Eur iki 72 405 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2008, 2K-560/2008, 2K-463/2008, 2K-560/2008, 2K-188/2009, 2K-358/2009 2K-188/2009, 2K-196/2009, 2K-127/2010, 2K-416/2010, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-593/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-431/2013, 2K-445/2014, 2K-243/2015, 2K-177/2015). Nukentėjusiųju V. M. ir Z. M. reikalavimai priteisti po 20 000 Eur neturtinės žalos kiekvienam neišeina iš nurodytų teismų praktikoje priteisiamų dydžių ribų, tačiau vis dėl to neatitinka tokių aplinkybių ir sąlygų, kurioms esant teismų praktikoje būtų priteisiamos tokio dydžio neturtinės žalos sumos.

109Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų neteko savo motinos. V. M. motina buvo ne tik artimiausias žmogus, bet ir šeimos narys, nes jie gyveno kartu vienuose namuose nuo pat nukentėjusiojo gimimo. V. M. nevedęs, savo vaikų neturi, todėl vienintelio kartu gyvenančio artimiausio žmogaus netektis yra itin skaudi ir sukelia daug neigiamų išgyvenimų. Tuo tarpu nukentėjusioji Z. M., būdama stipriausios sveikatos iš jų trijų, nuolat rūpinosi tiek savo neįgaliu broliu V. M., tiek jų motina, ją nuolat lankė ir rūpinosi jos sveikata, todėl jos ryšys su motina taip pat buvo itin artimas. Dėl motinos mirties ji išgyveno didelį stresą, kuris paveikė ir jos sveikatą, ji naudojo raminamuosius vaistus, buvo sutrikęs miegas. Pripažintina, kad nusikaltimo pasekmės neatitaisomos – atimta gyvybė, todėl jos iš tiesų yra skaudžios ir su jomis nelengva susitaikyti. Tačiau teismų praktikoje dvasinio pobūdžio padariniai vertinami ne tik įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kokią įtaką jos turės nukentėjusiojo asmenybės formavimuisi, visuomeninei, profesinei, kūrybinei veiklai, šeiminiams santykiams ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015). Todėl didesni neturtinės žalos dydžiai teismų praktikoje priteisiami tais atvejais, kai mirusiojo netenka asmenys, kuriuos sieja kasdieninis, itin stiprus dvasinis ryšys ir visokeriopa parama vienas kitam bendrame gyvenime, kuriam nutrūkus neigiamai paveikiamas ir nukentėjusiųjų ateities gyvenimas. Paprastai didesnė neturinė žala priteisiam mirusiojo sutuoktiniams, kurie praranda tiek moralinę, tiek finansinę paramą toliau rūpinantis visa šeima, arba jauno amžiaus vaikams, kurie netenka tėvų ir galimybės augti pilnoje šeimoje, o ne suaugusiems ir savarankiškiems mirusiojo vaikams. Pavyzdžiui nukentėjusiajai, kuri eismo įvykio metu neteko savo sutuoktinio, kuris buvo ir jų dviejų mažamečių jo išlaikomų vaikų tėvas, buvo priteista 17 377,20 Eur neturtinė žala (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-150/2011). Kitoje byloje sutuoktinio netekusiai nukentėjusiajai buvo priteista 19 000 Eur, o tėvo netekusiam suaugusiam nukentėjusiajam – 16 000 Eur (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015). Dar didesni neturtinės žalos dydžiai priteisiami kai nukentėję asmenys netenka nepilnamečių ar mažamečių vaikų. Taigi, teismų praktikoje tokie atvejai, kai suaugę ir savarankiški žmonės netenka garbaus amžiaus savo tėvų nėra tolygus tokiems, kai žmonės netenka savo nepilnamečių vaikų, ar šeimą išlaikančio sutuoktinio, nes atsižvelgiama į skirtingą mirusiojo ir nukentėjusiųjų dvasinį ir emocinį ryšį, skirtingą jų tarpusavio bendravimą ir skirtingą, skirtingą priklausomybę vienas nuo kito, skirtingą netekties įtaką nukentėjusiųjų tolesniam gyvenimui.

110Šiuo atveju nukentėjusiųjų motina M. M. mirties metu jau buvo sulaukusi 85 metų amžiaus, o nukentėjusieji yra savarankiški, suaugę ir patys daug gyvenimiškos patirties turintys žmonės, kuriems motinos parama jų gyvenime jau nebuvo būtina, jie nebuvo jos išlaikomi ar nuo jos priklausomi, jie jau yra susiformavusios asmenybės. Todėl nukentėjusiųjų netektį vertinant visų aplinkybių kontekste ir nukentėjusiųjų ateities požiūriu, motinos netekimas šiuo atveju pinigine žalos išraiška nevertintinas tokia didele pinigų suma, kokios reikalauja nukentėjusieji. Be to, kaltininko turtinė padėtis taip pat yra vienas iš kriterijų, lemiančių neturtinės žalos dydžio parinkimą, todėl nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą. Toks kriterijus teismų praktikoje pripažįstamas kaip svarbus, siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros ir realaus bei žalos atlyginimo, kuriuo būtų suinteresuotas pats už žalą atsakingas asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177-696/2015).

111Šiuo atveju kaltinamasis M. J. taip pat turi šeimą ir išlaiko nepilnametį vaiką (t. 3, b. l. 93), registruoto turto, santaupų neturi (t. 3, b. l. 101, 102, 103), todėl vien tik iš gaunamo darbo užmokesčio, reikalingo ir jo šeimos pragyvenimui, atlyginti daugiau kaip 40 000 Eur bendrą žalą jis neįstengtų ir per visą likusį gyvenimą.

112Atsižvelgiant į nurodytus bendruosius bei šios bylos individualius neturtinės žalos dydžio nustatyto kriterijus, įvertinus nurodytą teismų praktiką panašiose bylose, kiekvieno nukentėjusiojo prašomas priteisti po 20 000 Eur neturtinės žalos dydis mažintinas iki 10 000 Eur kiekvienam nukentėjusiajam. Toks nukentėjusiesiems priteisiamas neturtinės žalos dydis bus teisinga piniginė satisfakcija, teisingai kompensuojanti jų neturtinėms vertybėms padarytą žalą, atitinkanti teismų praktiką tokio pobūdžio bylose ir teisingumo, sąžiningumo bei protingumo principus.

113Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam taip pat tenkintinas visiškai, nes ieškovas žalą patyrė dėl kaltinamojo M. J. nusikalstamų veiksmų apmokėjęs eismo įvykio metu sužeistai M. M. suteiktas gydymo išlaidas ir dėl to įgijo atgręžtinio reikalavimo teisę į žalą padariusį kaltinamąjį (CK 6.280 str.). Šio ieškinio dydis pagrįstas rašytiniais įrodymais (1 t. b. l. 190), pagrindžiančiais suteiktų gydymo paslaugų įkainius, kaltinamasis šio ieškinio neginčija, todėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys tenkintinas pilnai.

114Nukentėjusieji V. M. ir Z. M. žalą prašo priteisti solidariai iš kaltinamojo ir iš automobilio savininko V. K., nes pastarasis leido naudotis automobiliu M. J., todėl už žala, padarytą naudojantis jo automobiliu, atsako kaip padidinto pavojaus šaltinio savininkas pagal CK 6.270 str. 1 d., jeigu neįrodo, kad žala buvo padaryta dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Nukentėjusieji savo reikalavimą grindžia tuo, kad žalai atsirasti nebuvo nei nenugalimos jėgos, nei nukentėjusios M. M. didelio neatsargumo, o dėl automobilio valdymo netekimo yra ir jo savininko V. K. kaltės, kuris iki įvykio leisdavo naudotis kaltinamajam šiuo automobiliu.

115Kaltinamasis M. J. ir civilinis atsakovas V. K. nesutinka su solidaria automobilio savininko atsakomybe ir abu teisme nurodė, kad nusikaltimo dieną automobilį kaltinamais pasiėmė be savininko žinios ir leidimo, savavališkai įsibrovęs per durų angą į užrakintą garažą, iš kurio pasiėmė automobilio užvedimo raktelį.

116Civilinis atsakovas V. K. paaiškino, kad automobilis „Mazda“, valstybinis numeris ( - ), priklauso jam, tai yra angliškas automobilis, kuris Lietuvoje nėra įregistruotas ir civilinės atsakomybės draudimu nusikaltimo metu nebuvo apdraustas, Lietuvoje automobiliui nebuvo atlikta techninė apžiūra. Automobilis 2015 m. rugsėjo 5 d. stovėjo dirbtuvių sandėlyje, kuris nėra rakinamas, tačiau pats automobilis buvo rakinamas, o rakteliai laikomi užrakintame garaže. Kaltinamasis jam papasakojo, kad įlipo per langą į garažą, pasiėmė iš skydinės raktelius ir išlipęs atgal pasiėmė automobilį. Naudotis automobiliu kaltinamajam jis leisdavo tik įmonės teritorijoje, kai reikėdavo kažką persivežti, o norėdamas pasiimti automobilį M. J. turėdavo atsiklausti prieš kiekvieną paėmimą. Raktų nuo garažo kaltinamasis neturėjo. Kaltinamasis negalėjo automobiliu važiuoti iki savo namų ir atgal. Savaitgaliais ir vakare automobilį jis užrakindavo. Apie tai, kad automobilis dalyvavo eismo įvykyje sužinojo tik po penkių dienų, kai atvažiavo policija su M. J.. Kaltinamojo veiksmai paimant automobilį buvo neteisėti, o jis su žalos padarymu nesusijęs (t. 4, b. l. 47-48).

117Tokius civilinio atsakovo V. K. paaiškinimus patvirtino ir kaltinamasis M. J., kuris paaiškino, kad 2015-09-05 ūkininkui V. K. priklausantį visureigį „Mazda“ pasiėmė iš ūkio dirbtuvių be savininko leidimo ir be jo žinios. Šis automobilis buvo skirtas naudoti tik dirbtuvių teritorijoje pervežti daiktams, nes buvo neapdraustas ir neturėjo galiojančios techninės apžiūros. Su V. K. niekada nebuvo kalbos, kad šį automobilį galima naudoti už dirbtuvių ribų ir be savininko sutikimo. Eismo įvykio dieną V. K. automobiliu už dirbtuvių ribų pasinaudojo pirmą kartą, nes reikėjo persivežti savo suvirinimo aparatą. Žinojo, kad V. K. tą dieną nebus, nes buvo ne darbo diena ir jo gimtadienis. Automobilio rakteliai darbo dienomis paprastai būdavo automobilyje, o nedarbo metu matė, kad V. K. juos laiko garažo spintoje. Į garažą jis patekto per aukštų durų angą viršuje ir raktelius pasiėmė iš spintos (t. 4, b. l. 24-26).

118Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą reglamentuoja specialios CK 6.270 straipsnio normos. CK 6.270 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmuo, kurio veikla susijusi su didesniu pavojumi aplinkiniams, privalo atlyginti didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą, jeigu neįrodo, kad žala atsirado dėl nenugalimos jėgos arba nukentėjusio asmens tyčios ar didelio neatsargumo. Tai reiškia, kad įstatyme įtvirtinta didesnio pavojaus šaltinio valdytojo atsakomybė yra griežtoji (be kaltės).

119CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra didesnio pavojaus šaltinio valdytojas, t. y. asmuo, valdantis šį šaltinį nuosavybės, patikėjimo teise ar kitokiu teisėtu pagrindu (panaudos, nuomos ar kitokios sutarties pagrindu, pagal įgaliojimą ir t. t.). Aiškinant šią normą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad vadovaujantis CK 6.270 straipsnio 2 dalimi teisėtas valdymas yra tada, kai jis atliekamas teisėto civilinio sandorio pagrindu, esant valdymą perduodančio ir valdymą priimančiojo asmens valiai. Sandorį dėl transporto priemonės valdymo perdavimo sudarančių asmenų valia yra ribojama CK 6.156 straipsnio 1 dalyje, 6.157 straipsnyje nustatytų sutarties laisvės principo ribų – imperatyviųjų teisės normų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

120CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio valdytojas už padarytą žalą neatsako, jeigu įrodo, kad galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį jis prarado dėl kitų asmenų neteisėtų veiksmų ir dėl valdymo praradimo nėra jo kaltės; jeigu dėl valdymo netekimo yra ir valdytojo kaltės, tai šis ir didesnio pavojaus šaltinį neteisėtai užvaldęs asmuo atsako solidariai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju už didesnio pavojaus šaltinio padarytą žalą atsakomybė be kaltės (griežtoji) kyla neteisėtai (be savininko ar teisėto valdytojo valios) jį užvaldžiusiam faktiniam valdytojui, o valdymą praradęs teisėtas valdytojas atsako tik nustačius jo kaltę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

121Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo civiliniam atsakovui priklausantį automobilį, todėl nuo automobilio pasiėmimo momento M. J. buvo didesnio pavojaus šaltinio valdytoju, nes faktiškai naudojosi automobiliu. Tokiomis aplinkybėmis už didesnio pavojaus šaltinio sukeltą žalą bet kuriuo atveju atsako M. J., nes tiek teisėtas, tiek neteisėtas faktinis jo valdytojas atsako be kaltės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016). Tuo tarpu automobilio savininkas V. K. žalą padariusio eismo įvykio metu nebuvo transporto priemonės faktinis valdytojas, todėl vertinant galimybę jam atsakyti už žalą turi būti nustatytas jo atsakomybės teisinis pagrindas, nes jam netaikoma atsakomybė be kaltės (griežtoji atsakomybė).

122CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos; žalą, padarytą asmens turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalį civilinė atsakomybė – prievolė atlyginti žalą atsiranda dėl neteisėtų veiksmų: neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau - Įstatymas) 13 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią draudžiama vairuoti techniškai netvarkingą, transporto priemonėms keliamų techninių reikalavimų (toliau – techninių reikalavimų) neatitinkančią transporto priemonę. Analogiška teisės norma įtvirtinta KET 15 punkte. Minėto Įstatymo 13 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta imperatyvi teisės norma, pagal kurią motorinės transporto priemonės vairuotojas privalo su savimi turėti galiojančius privalomosios techninės apžiūros dokumentus. Šios teisės normos imperatyviai draudžia bet kuriam asmeniui vairuoti techninių reikalavimų neatitinkančią transporto priemonę, todėl leidimas kaltinamajam vairuoti Lietuvoje neįregistruotą ir privalomosios techninės apžiūros dokumentų neturintį automobilį, kuriam draudžiama dalyvauti eisme, pažeidžia minėtas imperatyvias viešosios teisės normas ir yra neteisėtas civilinės atsakomybės požiūriu, tai yra neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Šių viešosios teisės normų pažeidimas gali lemti pažeidėjo civilinę atsakomybę, jei yra nustatomos likusios civilinės atsakomybės sąlygos.

123CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik tais atvejais, jeigu įpareigotas asmuo kaltas, išskyrus įstatymų arba sutarties numatytus atvejus, kuriais civilinė atsakomybė atsiranda be kaltės. Skolininko kaltė preziumuojama, išskyrus įstatymų numatytus atvejus. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad įstatyme nenustatyta CK 6.248 straipsnio 1 dalies taisyklės išimčių neteisėto transporto priemonės leidimo vairuoti, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET nustatytus draudimus, atveju, todėl preziumuojama asmens, perdavusio vairuoti transporto priemonę kitam tokios teisės neturinčiam asmeniui, kaltė dėl tokio perdavimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

124Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu atsižvelgiant į prievolės esmę bei kitas aplinkybes asmuo nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis). Tais atvejais, kai įstatymuose įtvirtinti draudimai suponuoja aktyvią transporto priemonės valdytojo pareigą užtikrinti, kad jam priklausanti techninių reikalavimų neatitinkanti transporto priemonė nebūtų naudojama ir nedalyvautų eisme, vien aplinkybė, kad asmuo nežinojo apie tam tikrų faktų egzistavimą, nėra pakankama konstatuoti, kad nėra jo kaltės civilinės teisės prasme, t. y. jis negali gintis pasyviu nežinojimu tais atvejais, kai jam tenka pareiga imtis tam tikrų veiksmų ar įsitikinti tam tikrų faktų buvimu. Žalą padariusiam asmeniui civilinė atsakomybė bus netaikoma tik tada, jei jis ne tik nežinojo, bet ir negalėjo žinoti apie tam tikrų aplinkybių egzistavimą.

125Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad transporto priemonės valdytojas, leidęs vairuoti tokios teisės neturinčiam asmeniui, civilinės atsakomybės požiūriu laikomas kaltu ne tik tais atvejais, kai jis žinojo, bet ir tada, kai nežinojo, tačiau galėjo žinoti, kad transporto priemonę perduoda neteisėtai. Galėjimas žinoti, kad asmuo, kuriam perduodama transporto priemonė, neturi teisės jos vairuoti, nustatomas atsižvelgiant į visas bylos aplinkybes (vairavimą perdavusio ir priėmusio asmens ryšių intensyvumą, ankstesnį jų elgesį). Pabrėžtina, kad išplėstinė teisėjų kolegija pažymėjo, jog įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo (nežinojimo ir negalėjimo žinoti) tenka neteisėtai vairavimą perdavusiam asmeniui (CK 6.248 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

126CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta ir kita civilinės atsakomybės priežastinio ryšio sąlyga: atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais, nelėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų rezultatu. Pagal CK 6.6 straipsnio 3 dalį preziumuojama, kad skolininkų pareiga yra solidari, jeigu prievolė yra susijusi su kelių asmenų veiksmais padarytos žalos atlyginimu. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas solidariosios atsakomybės atsiradimo ir taikymo sąlygas, yra konstatavęs, jog solidarioji atsakomybė gali būti grindžiama ne tik tuo, kad asmenys žalą nukentėjusiajam padarė tuo pačiu metu ir bendrai veikdami; padarytos žalos atžvilgiu bendrumas gali reikštis ir skirtingo pobūdžio bei savarankiškais, skirtingu laiku atliktais veiksmais; tam teismas turi nustatyti faktinį (ar žala būtų atsiradusi, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų) ir teisinį priežastinį ryšį (ar žala teisiškai nėra pernelyg nutolusi nuo neteisėto veikimo) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 3K-3-543/2009; Nr. 2K-7-49-788/2016). Todėl Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės normas, atlikti asmens, leidusio vairuoti transporto priemonę ir neteisėtai transporto priemonę vairavusio asmens (transporto priemonės valdytojo), veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu; jų žala padaryta bendrais veiksmais, todėl užtraukia solidariąją civilinę atsakomybę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

127Nurodytų argumentų visumos pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija panašioje byloje išaiškino, kad transporto priemonės valdytojas, neteisėtai leidęs vairuoti transporto priemonę tokios teisės neturinčiam asmeniui už šios transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą nustačius likusias civilinės atsakomybės sąlygas atsako solidariai su transporto priemonę valdžiusiu asmeniu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-49-788/2016).

128Nors civilinis atsakovas V. K. nuo jam pareikštų nukentėjusiųjų civilinių ieškinių ginasi remdamasis CK 6.270 straipsnio 3 dalyje įtvirtina norma, kad jis už padarytą žalą neatsako, nes galimybę valdyti didesnio pavojaus šaltinį prarado dėl kaltinamojo neteisėtų veiksmų, tačiau jis neįrodė, kad dėl automobilio valdymo praradimo nėra ir jo kaltės, todėl negali būti atleistas nuo solidarios atsakomybės už padarytą žalą.

129Kaip minėta, skolininko kaltė dėl neteisėto transporto priemonės leidimo vairuoti, pažeidžiant Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo ir KET nustatytus draudimus, preziumuojama, o įrodinėjimo našta dėl kaltės nebuvimo tenka neteisėtai vairavimą perdavusiam asmeniui, t. y. automobilio savininkui ir civiliniam atsakovui V. K.. Nors jis ir kaltinamasis M. J. teigia, kad prieš paimdamas automobilį kaltinamasis turėjo kiekvieną kartą gauti V. K. leidimą naudotis juo ir negalėjo juo naudotis savo nuožiūra bei išvažiuoti už įmonės teritorijos ribų, tačiau vien tik tokie abiejų atsakovų paaiškinimai, kurie šioje byloje buvo nenuoseklūs, nėra pakankami V. K. nekaltumui dėl automobilio valdymo praradimo pagrįsti ir atleisti jį nuo solidarios civilinės atsakomybės už jam priklausančiu automobiliu padarytą žalą.

130Visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pats automobilio savininkas V. K. patvirtino, jog už kaltinamojo pagalbą jis leido pastarajam naudotis automobiliu asmeninėms reikmėms ir automobilį M. J. galėjo pasiimti tiek važiuojant iki savo namų, tiek dirbtuvių teritorijoje, jo neatsiklausęs, turėjo raktus nuo visų garažų (t. 2, b. l. 71-73). Kaltinamasis M. J. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad V. K. jam leido važinėti jo ūkiui priklausančiais automobiliais, o 2015 m. rugsėjo 5 d. automobilio rakteliai buvo automobilio spynelėje, ir nenurodė, kad jam neleido važinėti už ūkio teritorijos ribų (t. 3 b. l. 16-19). Pabrėžtina, kad kaltinamasis net ir teisme, pirmojo posėdžio metu duodamas parodymus, nurodė tik tai, kad nusikaltimo dieną automobilį paėmė be savininko žinios, tačiau patvirtino, kad automobilio rakteliai paprastai būdavo spynelėje, ir nenurodė, kad automobiliu jam buvo leista naudotis tik įmonės teritorijoje, kad leidimą pasiimti automobilį jis turėjo gauti kiekvieną kartą (t. 4 b. l. 24-26). Tuo tarpu parodymus apie tai, kad automobilio raktelius paėmė įsibrovęs į rakinamą garažą ir kad automobiliu negalėjo naudotis už įmonės ribų, M. J. pirmą kartą davė tik tada, kai tokias pat aplinkybes teisme pirmasis nurodė civilinis atsakovas V. K. (t. 4 b. l. 47-48). Toks parodymų nenuoseklumas ir derinimas tarpusavyje vertintinas tik kaip V. K. siekis, ir M. J. pagalba jam, siekiant išvengti automobilio savininko civilinės atsakomybės, o ne kaip pakankami įrodymai, pagrindžiantys V. K. nekaltumą dėl automobilio valdymo praradimo, nes tokius nenuoseklius jų paaiškinimus dėl naudojimosi automobiliu aplinkybių paneigia nukentėjusiųjų bei liudytojų parodymai.

131Nukentėjusysis V. M. patvirtino, kad V. K. priklausančiu automobiliu M. J. iki įvykio važinėjo kasdien (t. 4 b. l. 42). Nukentėjusioji Z. M. taip pat patvirtino, kad matydavo M. J. važinėjantį su V. K. priklausančiu visureigiu „Mazda“, tą jai yra sakiusi ir jos motina, be to, ji matė šį automobilį stovintį prie kaltinamojo namų, kurie yra už kelių šimtų metrų nuo jos motinos namų (t. 4 b. l. 42). Abejoti šiais nukentėjusiųjų parodymais nėra pagrindo, nes M. J. yra jų kaimynas, todėl jie ne tik turėjo galimybę matyti jį važinėjantį su šiuo automobiliu, bet ir neišvengiamai tą matė, kai jis su šiuo automobiliu parvažiuodavo į namus. Be to, nukentėjusiųjų parodymai apie šią aplinkybę sutampa ir su liudytojų parodymais.

132Liudytoja L. B. patvirtino, kad iki eismo įvykio yra mačiusi kaime važinėjantį „tokį įdomesnį“ automobilį „Mazda“, kurį vairavo kažkokie vyrai (t. 4 b. l. 84). Liudytojas L. P. patvirtino, kad iki eismo įvykio kelis kartus kelyje buvo prasilenkęs su automobiliu „Mazda“, kurio vairas dešinėje pusėje ir numeriai angliški, matė , kad jį vairuodavo tas pats vyras ir važiuodavo tuo pačiu maršrutu, t. y. matydavo jį netoli M. M. namų, todėl mano, kad automobiliu naudojosi kažkas, kas gyveno netoli jos (t. 4 b. l. 84). Liudytojas G. M. patvirtino kad automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, priklauso ūkininkui, pas kurį M. J. dirba, patvirtino, kad matydavo, jog M. J. su šiuo automobiliu važinėdavo kasdien iš darbo ir į darbą, važinėdavo laukuose, laikydavo jį ir prie namų (t. 4, b. l. 43-44). Pažymėtina, kad nei liudytojas G. M., nei liudytojas A. B. šios bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu niekada nenurodė, kad iš karto po eismo įvykio derindamas su jais savo poziciją kaip nuslėpti šį įvykį M. J. būtų paakęs, kad savininkas jam nebuvo leidęs naudotis automobiliu.

133Taigi, visuma nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų pavirtina, kad automobilis, kuriuo buvo padarytas eismo įvykis, buvo nuolat naudojamas ne tik V. K. ūkio teritorijoje, bet ir viešuose keliuose, nes nurodyti asmenys jį matė važinėjant keliais ir stovintį prie kaltinamojo namų, o kaltinamojo draugas G. M. tiesiogiai patvirtino, kad automobilio savininkas leido M. J. naudotis šiuo automobiliu. Pažymėtina, kad automobilis yra išskirtinis, nes jo vairas yra dešinėje pusėje, valstybiniai numeriai ne lietuviški, o kėbulas pritaikytas kroviniams vežti, todėl toks automobilis neišvengiamai atkreipia dėmesį ir jį lengva įsidėmėti vietiniams gyventojams. Tai paaiškina kodėl skirtingi žmonės įsidėmėjo būtent šį automobilį ir nekelia abejonių, kad galėjo šį automobilį supainioti su kokiu nors kitu. Nurodyti nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai visiškai sutampa su kaltinamojo M. J. ir civilinio atsakovo V. K. ikiteisminio tyrimo metu nurodytomis aplinkybėmis apie tai, kad automobilio savininkas kaltinamajam leido naudotis šiuo automobiliu asmeniniais tikslais ne tik įmonės teritorijoje ir nelaikė automobilio tokiomis sąlygomis, kad kaltinamasis be savininko žinios negalėtų automobilio pasiimti. Todėl teismas pripažįsta, kad kaltinamasis automobilio savininko leidimu galėjo naudotis automobiliu ir naudojosi juo nuolat, nors abu žinojo, kad jo eksploatuoti negalima, nes jis neatitinka techninių reikalavimų. Esant tokioms automobilio naudojimo aplinkybėms, vien tas faktas, kad nusikaltimo dieną kaltinamasis automobilį pasiėmė jo savininkui apie tai nepasakęs, ir šis nežinojo, kad tą dieną kaltinamasis pasiims automobilį, neatleidžia automobilio savininko V. K. nuo civilinės atsakomybės, remiantis CK 6.270 straipsnio 3 dalyje numatyta išimtimi, nes dėl automobilio valdymo praradimo yra ir savininko kaltė. Šiuo atveju V. K. nebuvo tiek rūpestingas ir apdairus, kiek atitinkamomis sąlygomis buvo būtina (CK 6.248 straipsnio 3 dalis), nes jis savo reikmėms pats naudojo techninių reikalavimų neatitinkantį automobilį, kuris negalėjo dalyvauti eisme, ir nuolat leido tą daryti kaltinamajam, todėl savo veiksmais pats sudarė sąlygas ir prielaidas kaltinamajam bet kada pasiimti automobilį. Šiomis aplinkybėmis civilinės atsakomybės požiūriu svarbu ne tai, ar automobilio savininkas kiekvieną kartą duodavo atskirą leidimą kaltinamajam naudoti automobilį, o tai, kad tarp jų buvo susiklostę abipusiu susitarimu grįsti pastovūs santykiai kai už kaltinamojo pagalbą V. K. leido jam naudotis jo automobiliu. Būdamas rūpestingas, apdairus ir atidus V. K. ne tik privalėjo, bet ir galėjo iš viso neleisti kaltinamajam naudotis tokiu automobiliu, jokiais tikslais ir jokiomis sąlygomis, nes toks automobilis negalėjo būti eksploatuojamas. Kadangi jis to nepadarė, o elgėsi priešingai – už kaltinamojo pagalbą leisdavo jam naudotis automobiliu, tai pripažintina, kad būdamas padidinto pavojaus šaltinio savininku V. K. ne tik nesiėmė pareigos užtikrinti, kad automobilis nebūtų naudojamas, bet net ir skatino kaltinamąjį juo naudotis. Todėl V. K. negali būti atleidžiamas nuo civilinės atsakomybės už jam priklausančiu padidinto pavojaus šaltiniu padarytą žalą vien dėl to, kad kaltinamasis automobilį nusikaltimo dieną pasiėmė be savininko žinios.

134Nurodytų argumentų visumos pagrindu teismas pripažįsta, kad transporto priemonės valdytojas V. K., pats neturėdamas teisės naudotis techninių reikalavimų neatitinkančiu automobiliu ir neteisėtai leidęs naudotis juo tokios teisės taip pat neturinčiam M. J., už šios transporto priemonės, kaip didesnio pavojaus šaltinio, padarytą žalą atsakingas solidariai su transporto priemonę valdžiusiu kaltinamuoju, nes neteisėtai, pažeidžiant viešosios teisės normas, atlikti V. K., leidusio vairuoti transporto priemonę ir neteisėtai transporto priemonę vairavusio M. J. veiksmai su eismo įvykio metu padaryta žala susiję faktiniu ir teisiniu priežastiniu ryšiu, žala padaryta jų bendrais veiksmais. Todėl neturtinė žala nukentėjusiesiems V. M. ir Z. M. bei turtinė žala Z. M. priteistina solidariai iš kaltinamojo M. J. ir civilinio atsakovo V. K..

135Žalos atlyginimas Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas tik iš kaltinamojo M. J., nes ieškinys nebuvo pareikštas solidariai abiems atsakovams.

136Dėl proceso išlaidų

137Nukentėjusieji prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti viso 1 300 Eur sumą (2 x 500 Eur už civilių ieškinių parengimą ir 300 Eur už atstovavimą teisme) už advokato paslaugas parengiant civilinius ieškinius ir atstovaujant juos teisme ir pateikė šias išlaidas patvirtinančius advokato išrašytus pinigų priėmimo kvitus bei advokato orderius ir atstovavimo sutartis (t. 2, b. l. 8, 17, 39, 46).

138BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Todėl pripažinus kaltinamąjį kaltu, nukentėjusiajai Z. M. iš kaltinamojo priteistinos 1 300 Eur dydžio proceso išlaidos advokato paslaugoms apmokėti, nes visas šias išlaidas patyrė ji, sumokėdama advokatui ir už jai, ir už broliui V. M. suteiktas advokato paslaugas. Šios išlaidos patirtos dėl dviejų nukentėjusiųjų atstovavimo, už dviejų ieškinių paruošimą, už advokato atstovavimą aštuoniuose teismo posėdžiuose, kurių trukmė buvo ilga, todėl šios išlaidos yra visiškai adekvačios ir mažinti jas nėra pagrindo (BPK 106 str. 2 d.).

139Kiti procesiniai klausimai

140Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, - vaikštynė ir M. M. rūbai, paimti iš nukentėjusiojo V. M., grąžintini nukentėjusiajam (BPK 94 str. 1 d. 3 p.), o kompaktinis diskas su bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais ir kompaktinis diskas su telefono abonentų išklotinėmis paliekami saugoti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga (BPK 94 str. 1 d. 3 p.).

141Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas

Nutarė

142M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 144 str. ir BK 281 str. 6 d., ir nuteisti:

143-

144pagal BK 144 str. - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;

145-

146pagal BK 281 str. 6 d. – terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams.

147Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant ir, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridėjus švelnesnę bausmę, paskirti M. J. galutinę subendrintą bausmę - terminuotą laisvės atėmimą 6 (šešiems) metams.

148Remiantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi paras nuo 2015-09-10 iki 2015-09-12, vieną sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

149Bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.

150Remiantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 68 str., paskirti M. J. baudžiamojo poveikio priemonę - uždraudimą naudotis specialia teise, ir trims metams uždrausti vairuoti kelių transporto priemones.

151Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje ir dokumentų paėmimą M. J. panaikinti pradėjus vykdyti nuosprendį.

152Po nuosprendžio įsiteisėjimo asmens tapatybės kortelę grąžinti M. J., o jo vairuotojo pažymėjimą perduoti Alytaus apskrities vyriausiajam policijos komisariatui.

153Vaikštynę ir M. M. rūbus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti nukentėjusiajam V. M.

154Kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais ir kompaktinį diską su telefono abonentų išklotinėmis palikti saugoti byloje.

155Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. a. k. ( - ) 142,94 Eur (vieną šimtą keturiasdešimt du eurus 94 centus) turtinės žalos atlyginimo Vilniaus teritorinei ligonių kasai, kodas 188783796, sąskaita LT 217300010002484333 „Swedbank“, AB.

156Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti V. M. a. k. ( - ) iš M. J. (a. k. ( - ) ir V. K. (a. k. ( - ) solidariai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

157Nukentėjusiosios Z. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti Z. M. (a. k. ( - ) iš M. J. a. k. ( - ) ir V. K. a. k. ( - ) solidariai 3 404,92 Eur (tris tūkstančius keturis šimtus keturis eurus 92 centus) turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo.

158Priteisti nukentėjusiajai Z. M. a. k. ( - ) iš M. J. a. k. ( - ) 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų.

159Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Lazdijų rajono apylinkės teismą.

160Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, arba įstatymas numato privalomą bylos nagrinėjimą žodinio proceso tvarka, arba byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą ar išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Prašymas bylą nagrinėti rašytinio ar žodinio proceso tvarka turi būti nurodytas apeliaciniame skunde.

1. Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant... 2. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 3. M. J., asmens kodas ( - ) gimęs ( - ) Alytuje, lietuvis, Lietuvos Respublikos... 4. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 144 str.... 5. Teismas... 6. M. J. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 22 val. 20 min. ( - ) vairuodamas kelių... 7. Be to, M. J. 2015 m. rugsėjo 5 d. apie 22 val. 20 min. ( - ), įvykus eismo... 8. Kaltinamasis M. J. kaltę pripažino iš dalies. Jis pripažino kaltę dėl... 9. Įrodymai, kuriais grindžiamas kaltinimas... 10. Nukentėjusysis V. M. parodė, kad 2015 rugsėjo 5 d. apie 23 val. į namus... 11. Nukentėjusioji Z. M. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. vakare jai paskambino... 12. Liudytojas G. M. parodė, kad 2015-09-05 dalyvavo eismo įvykyje. Tą dieną... 13. Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-01 apklaustas liudytoju... 14. Liudytojas A. B. parodė, kad su G. M., R. B. ir S. S. pavėsinėje gėrė tą... 15. Liudytojas A. B. ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-10 apklaustas liudytoju... 16. Liudytojas R. B. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. su M. J. buvo susitikęs... 17. Liudytojas R. B. ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-16 apklaustas liudytoju... 18. Liudytoja apklausta Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato... 19. Liudytoja A. M. taip pat patvirtino, kad šioje byloje apklausinėjo ir R. B..... 20. Liudytoju apklaustas Alytaus apskrities VPK kriminalinių nusikaltimų skyriaus... 21. Liudytojas S. S. parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5 d. vakare su broliu R. B., A.... 22. Liudytojas I. C., parodė, kad 2015-09-05 dar dirbo Alytaus apskrities VPK... 23. Liudytojas I. C. ikiteisminio tyrimo metu 2015-09-16 liudytojo apklausos metu... 24. Liudytojas I. C. ikiteisminio tyrimo metu 2015-11-20 liudytojo apklausos metu... 25. Liudytojas J. Š., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK... 26. Liudytojas E. M., dirbantis Alytaus apskrities VPK Lazdijų rajono PK... 27. Liudytoja V. Č., dirbanti Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos... 28. Liudytojas G. V., dirbantis Alytaus rajono savivaldybės Greitosios medicinos... 29. Liudytoja A. B. parodė, kad M. M. buvo jos kaimynė. Ji matė iš vakaro kai... 30. Liudytoja L. B. parodė, kad apie tetos M. M. mirtį sužinojo kitą dieną iš... 31. Liudytojas L. P. parodė, kad jo draugės L. B. pusseserė Z. M. pasakė jiems,... 32. Liudytoja K. S. parodė, kad nusikaltimo dieną buvo ( - ) kaime su J. K. ir... 33. Liudytoja K. S. ikiteisminio tyrimo metu 2015-12-01 liudytojos apklausos metu... 34. Liudytoja J. K. parodė, kad gyvena kartu su S. S.. Įvykio dieną buvo... 35. Liudytoja L. J. parodė, kad tą naktį, kai žuvo M. M., jos sūnus M. J. namo... 36. Mirusi liudytoja V. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2015 m. rugsėjo 5... 37. Kaltinamasis M. J. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė, kad važiuodamas... 38. 2015-09-08 tarnybiniame pranešime dėl nusikalstamos veikos požymių... 39. 2015-09-06 tarnybiniame pranešime Nr. 52-PR2-13437 nurodyta, kad 2015-09-05... 40. Įvykio vietos apžiūrų protokoluose ir jų prieduose užfiksuota, kad... 41. 2015-09-11 automobilio Mazda, valstybinis numeris ( - ), apžiūros protokole... 42. Automobilio Mazda, valstybinis numeris ( - ), registracijos liudijime nurodyta,... 43. 2015-11-19 vaikštynės apžiūros protokole nurodyta, kad M. M. priklausiusi... 44. 2015-09-05 Bendrojo pagalbos centro garso įraše girdima, ir šio įrašo... 45. Telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos analizės duomenys rodo,... 46. M. J., J. K. ir K. S. pasirašytame rašte yra tokio turinio tekstas: „Aš M.... 47. 2015-10-09 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo... 48. 2016-01-07 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus poskyrio teismo... 49. 2016-10-31 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus... 50. Įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas pagal BK 281 str. 6 d, vertinimas... 51. BK 281 str. 6 d. numatyta baudžiamoji atsakomybė už Kelių eismo taisyklių... 52. Kaltinamasis savo kaltę dėl KET pažeidimų, nulėmusių eismo įvykį, kurio... 53. Veikos kvalifikacija ir kaltinamojo atsakomybės laipsnis priklauso nuo to ar... 54. Taigi, kaltinamojo M. J. veika pagal BK 281 str. 6 d. gali būti kvalifikuojama... 55. Šioje byloje kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio įrodinėjamas liudytojų... 56. Vadovaujantis įstatyme nustatytomis įrodinėjimo taisyklėmis ir nurodyta... 57. Atsižvelgiant į nurodytą teismų praktiką, šioje byloje būtina nustatyti... 58. Pabrėžtina, kad vertinant kaltinamojo girtumą negalima vadovautis vien tik... 59. Kaltinamojo parodymus, kad per visą vakarą jis išgėrė tik 0,5 litro 5,2... 60. Liudytojas G. M., nors teigė, kad nematė M. J. geriant degtinę, tačiau tiek... 61. Nors teisminio nagrinėjimo metu liudytojai A. B. ir R. B. iš dalies pakeitė... 62. Pažymėtina, kad R. B. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai dėl turėto... 63. Taigi, liudytojo G. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek... 64. Liudytojais apklausti policininkai I. C. ir E. M. patvirtino, kad bendraujant... 65. Nukentėjusieji V. M. ir Z. M. taip pat patvirtino, kad nuo M. J. aiškiai... 66. Šių nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų visuma visiškai atitinka... 67. Susidariusioje situacijoje vertinant įrodymus dėl kaltinamojo girtumo ypač... 68. Be to, tokiose bylose, kai pabėgdamas iš įvykio vietos kaltininkas savo... 69. Įrodymų, kuriais grindžiamas kaltinimas pagal BK 144 str., vertinimas ... 70. BK 144 str. numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sukėlęs pavojų ar... 71. Vertinant įrodymus, kuriais grindžiama M. J. kaltė dėl šios veikos, visų... 72. Visuma nurodytų įrodymų patvirtina, kad kaltinamasis M. J., partrenkęs... 73. Kaltinamojo veiksmų kvalifikavimas... 74. Ankstesnėje nuosprendžio dalyje aptarti įrodymai patvirtina, kad... 75. KET (redakcija, galiojusi 2015-09-05) 9 punktas įpareigoja eismo dalyvius... 76. Kaltinamasis M. J. nevykdė minėtų KET reikalavimų, nes nustatyta, kad jis... 77. Atmestinas kaltinamojo gynėjos argumentas, kad ne tik kaltinamojo M. J., bet... 78. Pažeisdamas nurodytus KET reikalavimus kaltinamasis, nors ir nenumatė, kad... 79. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes, kaltinamojo veiksmai dėl M. M. mirties... 80. Taip pat byloje įrodyta, kad kaltinamasis, sukėlęs eismo įvykį ir jo metu... 81. Kadangi ši nusikalstamos veikos sudėtis yra formali, tai veikos baigtumo... 82. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad... 83. Bausmės skyrimas... 84. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo... 85. Kaltinamasis M. J. padarė du nusikaltimus – neatsargų nusikaltimą (kelių... 86. Be baudos ir arešto bausmių BK 144 str. taip pat numato laisvės atėmimo... 87. Nustatant bausmės dydžius atsižvelgiama į tai, kad byloje nėra nei... 88. Nors M. J. teisiamas pirmą kartą, tačiau taikyti BK 75 str. ir bausmės... 89. Už abu nusikaltimus paskirtos bausmės subendrintinos taikant dalinį bausmių... 90. Bausmė kaltinamajam skirtina atlikti atviroje kolonijoje, nes jis nuteisiamas... 91. Dėl baudžiamojo poveikio priemonės ... 92. Padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis BK 42 str.... 93. Šioje byloje nagrinėjamu atveju, atsižvelgiant į ankstesnes nevienkartines... 94. Civilinis ieškinys ir proceso išlaidos ... 95. Kai nukentėjusiajam nusikalstama veika padaryta žala neatlyginama... 96. Kadangi teismas kaltu dėl eismo įvykio pripažįsta kaltinamąjį M. J.,... 97. Tiek neturtinė nukentėjusiųjų žala, tiek turtinė nukentėjusiosios Z. M.... 98. Kad nukentėjusieji dėl savo motinos mirties patyrė turtinės ir neturinės... 99. Akivaizdu, kad palaidojusi motiną savo lėšomis nukentėjusioji Z. M. patyrė... 100. Didžiąją dalį su laidojimu susijusių nukentėjusiosios Z. M. išlaidų... 101. Mažinant priteistinų kapo sutvarkymo išlaidų dydį atsižvelgiama ne tik į... 102. Iš likusios patikslintu ieškiniu reikalaujamos 1 886,60 Eur laidojimo... 103. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes ir argumentus, nukentėjusiosios... 104. Nukentėjusioji Z. M. pripažino, kad dėl motinos mirties gavo išmoką tiek... 105. Sprendžiant abiejų nukentėjusiųjų reikalavimų dėl neturinės žalos... 106. Atsižvelgiant į nurodytą neturtinės žalos teisinį reglamentavimą ir... 107. Šiuo atveju žala buvo padaryta žmogaus gyvybės atėmimu, o gyvybė yra... 108. Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties... 109. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusieji dėl kaltinamojo... 110. Šiuo atveju nukentėjusiųjų motina M. M. mirties metu jau buvo sulaukusi 85... 111. Šiuo atveju kaltinamasis M. J. taip pat turi šeimą ir išlaiko nepilnametį... 112. Atsižvelgiant į nurodytus bendruosius bei šios bylos individualius... 113. Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys kaltinamajam taip pat... 114. Nukentėjusieji V. M. ir Z. M. žalą prašo priteisti solidariai iš... 115. Kaltinamasis M. J. ir civilinis atsakovas V. K. nesutinka su solidaria... 116. Civilinis atsakovas V. K. paaiškino, kad automobilis „Mazda“, valstybinis... 117. Tokius civilinio atsakovo V. K. paaiškinimus patvirtino ir kaltinamasis M. J.,... 118. Transporto priemonės valdytojo civilinę atsakomybę už padarytą žalą... 119. CK 6.270 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad atsakovas pagal šį straipsnį yra... 120. CK 6.270 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad didesnio pavojaus šaltinio... 121. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad eismo įvykio metu kaltinamasis vairavo... 122. CK 6.263 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi laikytis tokio... 123. CK 6.248 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė atsiranda tik... 124. Civilinės atsakomybės kontekste asmuo yra laikomas kaltu, jeigu... 125. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo,... 126. CK 6.247 straipsnyje įtvirtinta ir kita civilinės atsakomybės priežastinio... 127. Nurodytų argumentų visumos pagrindu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 128. Nors civilinis atsakovas V. K. nuo jam pareikštų nukentėjusiųjų civilinių... 129. Kaip minėta, skolininko kaltė dėl neteisėto transporto priemonės leidimo... 130. Visų pirma, pažymėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu pats automobilio... 131. Nukentėjusysis V. M. patvirtino, kad V. K. priklausančiu automobiliu M. J.... 132. Liudytoja L. B. patvirtino, kad iki eismo įvykio yra mačiusi kaime... 133. Taigi, visuma nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymų pavirtina, kad... 134. Nurodytų argumentų visumos pagrindu teismas pripažįsta, kad transporto... 135. Žalos atlyginimas Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteistinas tik iš... 136. Dėl proceso išlaidų... 137. Nukentėjusieji prašo pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti viso 1 300... 138. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 139. Kiti procesiniai klausimai... 140. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, -... 141. Vadovaudamasis BPK 297, 301, 302, 303, 304, 305, 307 straipsniais, teisėjas... 142. M. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 144 str. ir BK 281... 143. -... 144. pagal BK 144 str. - terminuotu laisvės atėmimu 1 (vieniems) metams;... 145. -... 146. pagal BK 281 str. 6 d. – terminuotu laisvės atėmimu 5 (penkiems) metams ir... 147. Remiantis BK 63 str. 1 d., 4 d., paskirtas bausmes subendrinti iš dalies... 148. Remiantis BK 66 str., į bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi... 149. Bausmę paskirti atlikti atvirojoje kolonijoje.... 150. Remiantis BK 42 str. 6 d., 67 str. 3 d., 68 str., paskirti M. J. baudžiamojo... 151. Kardomąsias priemones - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įpareigojimą... 152. Po nuosprendžio įsiteisėjimo asmens tapatybės kortelę grąžinti M. J., o... 153. Vaikštynę ir M. M. rūbus nuosprendžiui įsiteisėjus grąžinti... 154. Kompaktinį diską su bendrojo pagalbos centro pateiktais garso įrašais ir... 155. Civilinio ieškovo ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš M. J. a. k.... 156. Nukentėjusiojo V. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti V.... 157. Nukentėjusiosios Z. M. civilinį ieškinį patenkinti iš dalies ir priteisti... 158. Priteisti nukentėjusiajai Z. M. a. k. ( - ) iš M. J. a. k. ( - ) 1 500 Eur... 159. Nuosprendis per 20 dienų nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti... 160. Apeliacinės instancijos teisme byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka,...