Byla 1A-358-885/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Bartkaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Daivos Kazlauskienės ir Nidos Vigelienės, sekretoriaujant Beatai Rutkauskaitei, dalyvaujant prokurorui Linui Silevičiui, nuteistajam T. J. ir jo gynėjui advokatui Juozui Gaudučiui, nukentėjusiajam A. V.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. J. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendžio, kuriuo T. J. pripažintas kaltu ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimo bausme.

3Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais, T. J. įpareigotas per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikaltimu padarytą turtinę žalą bei toliau tęsti darbą arba nedelsiant registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

4Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir priteista iš T. J. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. V. 1 355 Eur turtinei ir 530 Eur neturtinei žalai atlyginti bei 200 Eur atstovavimo išlaidoms apmokėti.

5Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto 117,64 Eur civilinio ieškinio nutrauktas.

6Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas paliktas iki bausmės vykdymo pradžios. Bausmės pradžią T. J. numatyta skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo šią bausmę vykdančioje institucijoje dienos. Į bausmės laiką įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 1 d., 18.15 val. iki 2018 m. balandžio 3 d., 13.00 val. (2 dienos).

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

101.

11T. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 1 d., apie 17.32 val., ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, asmeninio konflikto su A. V. metu, šiam paprašius išnešti podukros daiktus, galva sudavė nukentėjusiajam A. V. į kaktą, nuo ko pastarajam parkritus ant žemės, jis užsėdo ant A. V. ir kumščiu sudavė nenustatytą skaičių smūgių į galvą, po ko, nukentėjusiajam nuėjus iki sustojimo „Žirmūnai“, T. J. pasivijo jį, sakydamas, kad nukentėjusysis atiduotų jo mobiliojo ryšio telefoną ir, nukentėjusiajam norint lipti į autobusą, jis griebė už atlapų ir pargriovė A. V. ant žemės, suduodamas koja (spyrių skaičius nenustatytas) į įvairias kūno vietas, padarydamas poodines kraujosruvas kairio momens srityje, kairės akies viršutiniame voke, kairėje šlaunyje, odos nubrozdinimus apatinės lūpos raudonyje, kairėje plaštakoje, dešiniame kelyje, odos nubrozdinimus su poodinėmis kraujosruvomis tarpuakyje, viršutinės lūpos raudonyje, II-o apatinio danties iš dešinės visišką netekimą ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė nukentėjusiojo A. V. sveikatą. Šiais veiksmais T. J. padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

12II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

132.

14Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendį panaikinti, nes yra BK 40 straipsnyje numatyti pagrindai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės; jeigu apeliacinės instancijos teismas šios nuostatos netaikytų, prašo paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 3 mėnesių ir pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

153.

16Skunde nurodo, kad teismas jo ir laiduotojos prašymo netenkino, nors tam buvo visos sąlygos. Jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino faktines įvykių aplinkybes, nuoširdžiai gailisi padaręs nusikalstamą veiką, iki nuosprendžio priėmimo dienos atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą, teisme pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam A. V. patirtą žalą. Apeliantas mano, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys.

174.

18Skunde apeliantas prašo pripažinti nukentėjusiojo A. V. elgesį provokuojančiu ar rizikingu ir taikyti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktą. Nurodė, kad teisiamojo posėdžio metu buvo prašoma nukentėjusiojo A. V. elgesį pripažinti provokuojančiu ar rizikingu, grindžiant tuo, jog iš bylos duomenų (jo parodymų, liudytojos E. J. parodymų) matyti, kad nukentėjusiojo A. V. provokuojantis elgesys (įžeidžiantys keiksmažodžiai, grasinimai susidoroti, būdamas neblaivus A. V. veržėsi į privačią erdvę ir kt.) prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantys jį, todėl turėjo įtakos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymui. Skunde cituojamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-440/2013, 2K-412/2014. Teismas pasisakydamas dėl bausmės jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatė, nors spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, pripažino, jog paties nukentėjusiojo elgesys nebuvo pilnai apdairus, jis buvo apsvaigęs ir turėjo ženkliai atsakingiau įvertinti situaciją.

195.

20Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos nukentėjusiajam A. V. atlyginimo, netinkamai taikė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu.

216.

22Pasak apelianto, nukentėjusiojo prie civilinio ieškinio pateiktas 2018 m. rugpjūčio 23 d. UAB „D.“ gydymo planas – planas 42 d., kuris yra bendro informacinio pobūdžio, parodantis kiek kainuotų atlikti 42 danties implantaciją, jeigu ji būtų atliekama, nepagrindžiant pasirinkto brangiausio gydymo būdo būtinumo (naudojant brangiausius rinkoje implantus), t. y. preliminarus, todėl šis planas nėra tinkamas įrodymas patirtai turtinei žalai pagrįsti, kadangi žala turi būti reali ir tinkamai apskaičiuota.

237.

24Skunde nurodoma, kad teismas 2019 m. kovo 14 d. nuosprendyje vadovavosi CK 6.249 straipsnio 3 dalimi, kurioje nustatyta, jog civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, tačiau neįvertino nuosprendyje paminėtoje kasacinėje nutartyje 2K-3-202/2012 nurodytų būtinųjų sąlygų (būsimos gydymo procedūros turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku ir konkretaus gydymo būtinumo) būsimai žalai atsirasti. Pateiktame gydymo plane nepažymėta, jog šis gydymas turėtų būti atliekamas nedelsiant ar greitu laiku, o priešingai plane net preliminariai nenumatytos procedūrų atlikimo datos, kas leidžia daryti išvadą, jog būsimos gydymo išlaidos yra nepagrįstos ir neįrodytas būtent šio gydymo būtinumas.

258.

26Atkreipė dėmesį, jog nukentėjusysis A. V. jau beveik metus (neteko danties 2018 m. balandžio 1 d.) nesikreipė į jokią gydymo įstaigą, kad jam būtų realiai atliekamas prarasto danties atstatymas, teisme motyvuodamas tuo, kad neturi lėšų. Pažymėjo, jog nukentėjusiojo finansinė padėtis nėra pagrįsta jokiais įrodymais, be to nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų ieškojęs finansinių priemonių danties atstatymui įgyvendinti (pvz. daugelis klinikų teikia paslaugas išsimokėtinai, pasirinkti pigesnį danties atstatymo būdą, pasiskolinti ir pan.). Toks nukentėjusiojo elgesys kelia abejonių dėl jo motyvacijos atstatyti prarastą dantį.

279.

28Baudžiamajame procese turi būti įrodymais pagrįstas civilinio ieškinio dydis. CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymas apie būsimą žalą neatitinka šios bylos aplinkybėms ir įstatymui, nes nukentėjusysis nepagrindė tinkamais įrodymais, o teismas nenustatė realiai patirtos turtinės žalos dydžio, kas yra būtina sąlyga, įgyvendinant deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), todėl apelianto manymu civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, o kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

2910.

30Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis T. J. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinį skundą atmesti.

31II.

32Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

33Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas

3411.

35Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo skundžiamą nuosprendį panaikinti ir priimti naują nuosprendį – T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą arba paskirtą 1 metų laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 3 mėnesių ir pripažinti nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

3612.

37Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo skundo argumentus, patikrinęs ir dar kartą įvertinęs baudžiamosios bylos duomenis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai, savo išvadas dėl BK 40 straipsnio nuostatų taikymo galimumo išsamiai argumentavo ir pagrindė. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas civilinio ieškinio klausimą išsprendė nepažeisdamas BPK 109 straipsnio, 111 straipsnio 1 dalies ir 115 straipsnio 1 dalies reikalavimų, priteisdamas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nukentėjusiajam A. V., vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) nuostatomis. Turtinė ir neturtinė žala nukentėjusiajam priteista motyvuotai ir pagrįstai, jos dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo bei protingumo kriterijus.

38Dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ar paskirtos bausmės sumažinimo

3913.

40Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, kaltės klausimai nėra keliami, tačiau nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu netaikyti laidavimo instituto, nurodydamas, kad tam buvo visos sąlygos, numatytos BK 40 straipsnyje. BK 40 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuostata, kad asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kai be BK 40 straipsnio 1 dalyje nurodytų aplinkybių nustatoma BK 40 straipsnio 2 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma (kaltinamasis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų).

4114.

42BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3 dalį laikomas nesunkiu nusikaltimu. T. J. nusikalto pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas (1 t., b. l. 72). Byloje buvo gautas T. J. mamos prašymas perduoti kaltinamąjį jo atsakomybei pagal laidavimą (1 t., b. l. 109). Šių teismo nustatytų aplinkybių nuteistasis neginčija. Vis dėlto, apelianto įsitikinimu, nagrinėjamu atveju yra nustatytos ir BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytos sąlygos (visiškas prisipažinimas ir gailėjimasis dėl savo veiksmų; iki nuosprendžio priėmimo dienos atlygino Vilniaus teritorinei ligonių kasai žalą, teisme pažadėjo atlyginti nukentėjusiajam A. V. patirtą žalą), taip pat mano, kad yra ir kita jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

4315.

44Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011, 2K-7-54-677/2015). Pažymėtina, kad sprendžiant, ar kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos nusikalstamos veikos, teismui nepakanka nustatyti, jog asmuo ikiteisminio tyrimo metu ar bylą nagrinėjant teisme iki nuosprendžio priėmimo papasakojo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Nuoširdus gailėjimasis nustatomas ne vien pagal bendrus formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo – jis turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą (duotus parodymus, kaltininko elgesį po įvykio ir vėliau ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2009, 2K-259/2009, 2K-94/2010, 2K-450/2010, 2K-7-107/2013).

4516.

46Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmojo teisiamojo posėdžio metu T. J. savo kaltę pripažino iš dalies, o kaltę pripažino tik po to, kai buvo pateikti prašymai atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Iš T. J. paaiškinimų visumos matyti, kad dėl visų esminių bylos aplinkybių jis nebuvo nuoseklus, viso proceso metu stengėsi sušvelninti savo padėtį, bandydamas kaltės dalį perkelti ir nukentėjusiajam, pabrėždamas, jog buvo pastarojo išprovokuotas, jam pačiam buvo suduoti smūgiai į veidą, 2-3 smūgiai į krūtinę (1 t., b. l. 136), kas byloje nėra nustatyta. Nors skunde teigiama, kad jis visiškai prisipažino ir nuoširdžiai gailisi, tačiau nukentėjusiojo neatsiprašė, teigdamas, kad pasidavė provokacijai dėl šio įžeidinėjimų, grasinimų susidoroti, kas lėmė jo agresiją ir fizinio smurto panaudojimą nukentėjusiojo atžvilgiu (1 t., b. l. 137). Nukentėjusysis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu pabrėžė, kad jis netiki nuteistojo nuoširdumu, nes kiek buvo galimybių, nei karto net nebandė jo atsiprašyti. Esant tokioms aplinkybėms apygardos teismas neturi pagrindo sutikti, jog nuteistasis visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi. Nors apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistojo gynėjas nurodė, kad BK 40 straipsnyje atsiprašymas nėra reikalingas ir nėra pažymėtas, kas būtina taikant susitaikymo su nukentėjusiuoju institutą, tačiau ir BK 38 straipsnyje nėra pažymėtas atsiprašymas, bet būtent atsiprašymas ir siekis atlyginti nukentėjusiajam savo nusikalstamais veiksmais padarytą žalą rodo nuoširdų kaltės prisipažinimą ir dėl to gailėjimąsi. Taigi, nenustačius kaltininko visiško prisipažinimo ir nuoširdaus gailėjimosi padarius nusikalstamą veiką, apylinkės teismas neturėjo teisinio pagrindo pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir šiuo pažiūriu baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

4717.

48Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su nuteistojo skundo argumentais, kad pirmosios instancijos teismas padarė neteisingą išvadą, jog T. J. bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti. Iš bylos medžiagos matyti, kad dėl kaltų T. J. veiksmų nukentėjusysis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, civilinį ieškinį turtinės žalos atlyginimui buvo pareiškusi ir Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad Vilniaus teritorinei ligonių kasai nuteistasis žalą atlygino 2019 m. kovo 12 d. baigus teisminį bylos nagrinėjimą ir teismui išėjus priimti nuosprendžio (1 t., b. l. 141, 142), o nukentėjusiojo pareikštas civilinis ieškinys iki nuosprendžio priėmimo nebuvo atlygintas visiškai ir nors nuteistasis per savo gynėją bandė tartis su nukentėjusiuoju, tačiau šis kategoriškai reikalavo atlyginti civiliniame ieškinyje nurodytą sumą, bei ir šiai dienai žala nei kiek nėra atlyginta, nors nuteistasis dirba. Tokiu būdu akivaizdu, kad T. J. geranoriškai nesiekia sumažinti ir/ar sušvelninti nusikalstama veika sukeltų padarinių, dėl ko jo atžvilgiu BK 40 straipsnio taikymas nesant šio straipsnio 2 dalies 3, 4 punktuose sąlygų, nėra galimas. Taip pat atkreipiamas dėmesys į tai, kad, nors apeliantas ir įsipareigojo nukentėjusiajam atlyginti teismo priteistą žalos sumą, bet kaip matyti iš apeliacinio skundo, nuteistasis nesutinka su priteistos turtinės žalos dydžiu, o pagal formuojamą teismų praktiką neturtinės (turtinės) žalos dydžio kvestionavimas apeliacine ar kasacine tvarka taip pat yra kliūtis atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nes tai rodo, kad nuteistasis ir neketina tartis dėl žalos atlyginimo sąlygų, kadangi žalos faktiškai nepripažįsta.

4918.

50Taip pat byloje nėra pagrindo pripažinti ir kitą apelianto prašomą nustatyti atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas), kuri nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-440/2013, 2K-412/2014).

5119.

52Apeliantas skunde BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą grindžia tuo, kad nukentėjusysis atvykęs pas jį (T. J.) konflikto metu vadino jį įžeidžiančiais keiksmažodžiais, grasino susidoroti, būdamas neblaivus veržėsi į privačią erdvę, ir tai, pasak apelianto, yra provokuojantis elgesys. Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusysis ir nuteistasis pažįstami, įvykio dieną nukentėjusysis atvyko pas nuteistąjį išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su nukentėjusiojo podukra ir paliktų jos daiktų, dėl ko kilo konfliktas, kurio metu nuteistasis griebėsi smurtinių veiksmų. Nors įvykio metu nukentėjusysis buvo neblaivus, nustatytas 0,58 promilių girtumas (1 t., b. l. 11), tačiau tai savaime nelemia provokuojančio ar rizikingo nukentėjusiojo elgesio, tuo labiau, kad nuteistajam buvo nustatytas vidutinis – 1,92 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 50), kas pastarojo nurodymu jo veiksmams pridėjo agresijos (1 t., b. l. 137). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, kad nukentėjusysis būtų smurtavęs nuteistojo atžvilgiu ar jį kažkaip provokavęs. Aplinkybė, kad nukentėjusysis Velykų dieną atvyko pas nuteistąjį išsiaiškinti jam tuo metu atrodančių aktualių aplinkybių dėl nuteistojo netinkamo elgesio su jo podukra, nors, kaip teisingai apylinkės teismas pažymėjo, ir nebuvo taip aktualu bei įvertinus iki įvykio buvusį nedraugišką pokalbį telefonu, nepateisina T. J. smurtinių veiksmų nukentėjusiojo atžvilgiu ir šiuo atveju, tokio nukentėjusiojo elgesio negalima vertinti kaip provokuojančio ar rizikingo BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Todėl įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad byloje nėra pagrindo nustatyti minėtą atsakomybę lengvinančią aplinkybę. Nesant BK 40 straipsnio 2 dalies 2, 3, 4 punktuose numatytų sąlygų, būtinų atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog nėra pagrindo T. J. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.

5320.

54Apeliantas taip pat prašo, neatleidus jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę sumažinti iki 3 mėnesių, tačiau teisėjų kolegijos nuomone, šioje dalyje skundžiamas nuosprendis pagrįstas ir teisėtas. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tuomet, kai nustatoma, jog pirmosios instancijos teismas neįvertino visų bausmės individualizavimui reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per griežtą arba aiškiai per švelnią bausmę. Kolegija, patikrinusi apeliacinio skundo argumentus dėl prašomos skirti mažesnės paskirtos bausmės, baudžiamojo įstatymo nuostatų pažeidimų apeliantui skiriant bausmę nenustatė. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmę už nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, bausmės ir jos paskirties principų, bausmės skyrimo pagrindų nepažeidė. Matyti, kad apylinkės teismas, paskirdamas apeliantui bausmę, įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį (padarytas tyčinis smurtinis nesunkus nusikaltimas), atsižvelgė į nuteistojo asmenybę (neteistas, administracine tvarka baustas, yra įvykdęs nedidelį viešosios tvarkos pažeidimą, girtas pasirodęs viešose vietose, nusikalstamos veikos metu turėjo galiojančią nuobaudą, nevedęs, nuo 2019 m. sausio 16 d. dirba, darbdavio charakterizuojamas teigiamai), jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių teismas nenustatė, sunkinančia pastarojo atsakomybę aplinkybe pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas neblaivus, kas turėjo įtakos jo padarymui. Įvertino, kad nukentėjusiajam padarytos žalos neatlygino, taip pat nuosprendyje nurodė apeliantui skiriamos bausmės rūšies ir dydžio skyrimo motyvus.

5521.

56Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs minėtas aplinkybes, nuteistajam už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytą skundžiamu nuosprendžiu, pagrįstai parinko sankcijose numatytą vieną švelniausią bausmės rūšį – laisvės apribojimą, jos dydį nustatydamas artimą straipsnio sankcijose numatytam vidurkiui. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino ir tai, kad skirti viešuosius darbus netikslinga, kadangi nuteistasis yra dirbantis, dėl ko būtų pernelyg sudėtinga vykdyti tokią bausmę.

5722.

58Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido manyti, kad bausmės tikslai nuteistajam T. J. gali būti pasiekti tik paskiriant vieną iš baudžiamojo įstatymo sankcijose numatytų bausmių – laisvės apribojimą. Kolegijos nuomone, tiek teismo parinkta bausmė, tiek jos skyrimo motyvai rodo, kad bausmė paskirta laikantis BK VIII skyriuje nustatytų reikalavimų, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir sumažinti nuteistajam T. J. paskirtą laisvės apribojimo bausmę nėra teisinio pagrindo. Priešingu atveju būtų pažeisti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai, tarp jų nusikalstamą veiką padariusio asmens nubaudimas ir teisingumo principo įgyvendinimas. Paskirtoji bausmė T. J. nėra aiškiai per griežta, todėl trumpinti jos terminą iki minimumo, kaip to prašoma apeliaciniame skunde, pagrindo nėra.

59Dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo

6023.

61Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos nukentėjusiajam A. V. atlyginimo, netinkamai taikė CK ir BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu. Apelianto manymu, CK 6.249 straipsnio 3 dalies taikymas apie būsimą žalą neatitinka šios bylos aplinkybėms ir įstatymui, nes nukentėjusysis nepagrindė tinkamais įrodymais, o teismas nenustatė realiai patirtos turtinės žalos dydžio, kas yra būtina sąlyga, įgyvendinant deliktinę civilinę atsakomybę (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), todėl civilinis ieškinys turėjo būti paliktas nenagrinėtu, pripažįstant nukentėjusiajam teisę į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6224.

63Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog žalą padaręs asmuo nebūtinai turi apmokėti faktiškai jau patirtas su sveikatos gražinimu susijusias išlaidas (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Bendroji norma, įtvirtinanti žalos definiciją, yra CK 6.249 straipsnis. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų; piniginė žalos išraiška yra nuostoliai. Tais atvejais, kai sprendžiamas žalos atlyginimo sveikatos sužalojimo atveju klausimas, be CK 6.249 straipsnio, taikytinos ir CK 6.283 straipsnio normos. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad tais atvejais, kai fizinis asmuo yra suluošintas ar kitaip sužalota jo sveikata, tai už žalą atsakingas asmuo privalo nukentėjusiajam asmeniui atlyginti visus šio patirtus nuostolius ir neturtinę žalą. Nuostolius sudaro negautos pajamos (netiesioginė žala), kurias nukentėjęs asmuo būtų gavęs, jeigu jo sveikata nebūtų sužalota, ir su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos (tiesioginė žala). Nagrinėjamu atveju reikšminga yra tiesioginė žala, kurią pagal įstatymų nustatytą reglamentavimą ir teismų praktiką gali sudaryti: gydymo, būtinos išlaidos.

6425.

65Apeliantas ginčija būsimų gydymo išlaidų (nuostolių) priteisimą, argumentuodamas tuo, kad nukentėjusiajam gali būti priteisiamos tik turėtos, t. y. faktiškai patirtos, išlaidos, o nukentėjusiojo pateiktas „D.“ gydymo planas – planas 42 d., kuris yra bendro informacinio pobūdžio, parodantis kiek kainuotų atlikti 42 danties implantaciją, jeigu ji būtų atliekama, nepagrindžiant pasirinkto gydymo būdo būtinumo. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentu, kad paprastai civilinė atsakomybė taikoma, kai nukentėjusysis asmuo jau yra realiai patyręs žalos, pavyzdžiui, jau yra turėjęs atitinkamų išlaidų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis, 6.283 straipsnio 2 dalis), taip įgyvendinant deliktinės civilinės atsakomybės kompensacinę funkciją bei siekiant atkurti iki teisės pažeidimo buvusią padėtį. Tačiau galimi atvejai, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti daug laiko. Tokiais atvejais gali nukentėti nukentėjusiojo asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų. Tokiais atvejais pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį teismas gali įvertinti būsimą žalą remdamasis realia jos atsiradimo tikimybe ir kaip žalos atlyginimą priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2012 m. vasario 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-13/2012; 2012 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012).

6626.

67Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs specialisto išvadą, gydytojo rekomendaciją (42 danties gydymo planą), padarė išvadą, kad dėl įvykio sužalotai sveikatai atstatyti būtina nukentėjusiajam atlikti odontologinį gydymą, susijusį su danties atstatymu, vykdant standartinę implantaciją, reikalaujančią būsimų išlaidų. Teismas, įvertinęs, kad nukentėjusiojo turtinė padėtis nėra gera, kad jis gali neturėti pinigų mokamoms odontologo procedūroms, todėl iš apelianto priteisė prašomas būsimas gydymo išlaidas. Atsižvelgiant į tai, atmestini apeliacinio skundo argumentai, kad pirmosios instancijos teismas galėjo priteisti tik realiai patirtas gydymo išlaidas.

6827.

69Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad nukentėjusiajam odontologinis gydymas būtinas, nes nukentėjusysis iki šiol danties neatstatė ir nepateikė jokių įrodymų, kad neturi lėšų, be to, nėra duomenų, kad nukentėjusysis būtų ieškojęs finansinių priemonių danties atstatymui įgyvendinti. Tačiau teisėjų kolegija sutinka, kaip ir teisingai apylinkės teismas pažymėjo, ši aplinkybė, kad nukentėjusysis iki šiol danties neatstatė, nereiškia, kad jis neturi teisės reikalauti išlaidų, kurių prireiks apmokėti implantacijos procedūrą, atlyginimo.

7028.

71Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent sveikatos sutrikdymo atveju iš esmės galimas, atsižvelgiant į sunkią nukentėjusiojo finansinę padėtį, dėl kurios jis negali atlikti tam tikrų mokamų gydymo procedūrų. Tačiau privalo būti įrodyta, kad konkrečios gydymo procedūros nukentėjusiajam yra būtinos siekiant pašalinti sveikatos sužalojimo padarinius, sugrąžinti nukentėjusįjį į iki sveikatos sužalojimo buvusią padėtį. Be to, šios gydymo procedūros, kurių išlaidas prašoma iš anksto priteisti kaip tiesioginius nuostolius, turi būti atliekamos iš esmės greitu laiku, tai taip pat pabrėžia konkretaus gydymo būtinumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-202/2012). Dėl to pagrindinis kriterijus sprendžiant dėl būsimų išlaidų priteisimo pagal CK 6.249 straipsnio 3 dalį yra gydymo, kurio išlaidas prašoma atlyginti, būtinumas.

7229.

73Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas būsimas išlaidas rėmėsi Odontologijos klinikos „D.“ gydymo planu, kuriame nurodyti, kaip priešingai teigia apeliantas, konkretūs danties atstatymui numatomi darbai (1 t., b. l. 25). Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamojo smurtiniais veiksmais buvo išmuštas nukentėjusiajam II apatinis dantis iš dešinės, jam žala jau yra padaryta, išlaidos pagrįstos konkrečiais dokumentais, todėl priteistos išlaidos (gydymo plane nurodytos), reikalingos šio danties atstatymui. Apelianto nurodyta aplinkybė, kad plane net nenurodytas gydymo laikas, teisėjų kolegijos vertinimu, nepaneigia gydymo būtinumo. Taigi atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, pripažintina, kad bylos nagrinėjimo metu būsimo gydymo būtinumas nustatytas, todėl būsimo gydymo išlaidos nukentėjusiajam bylą nagrinėjusio pirmosios instancijos teismo priteistos pagrįstai.

7430.

75Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. kovo 14 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti dėl apeliaciniame skunde nurodomų motyvų nėra jokio pagrindo. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

76nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 6 dalies 2, 3 punktais, T. J. įpareigotas per 9... 4. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. V. civilinis ieškinys patenkintas iš... 5. Procesas dėl Vilniaus teritorinės ligonių kasos pateikto 117,64 Eur... 6. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas paliktas iki bausmės... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 8. I.... 9. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės... 10. 1.... 11. T. J. nuteistas už tai, kad 2018 m. balandžio 1 d., apie 17.32 val., ( - ),... 12. II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 13. 2.... 14. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo... 15. 3.... 16. Skunde nurodo, kad teismas jo ir laiduotojos prašymo netenkino, nors tam buvo... 17. 4.... 18. Skunde apeliantas prašo pripažinti nukentėjusiojo A. V. elgesį... 19. 5.... 20. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas klausimą dėl turtinės žalos... 21. 6.... 22. Pasak apelianto, nukentėjusiojo prie civilinio ieškinio pateiktas 2018 m.... 23. 7.... 24. Skunde nurodoma, kad teismas 2019 m. kovo 14 d. nuosprendyje vadovavosi CK... 25. 8.... 26. Atkreipė dėmesį, jog nukentėjusysis A. V. jau beveik metus (neteko danties... 27. 9.... 28. Baudžiamajame procese turi būti įrodymais pagrįstas civilinio ieškinio... 29. 10.... 30. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta. Teismo posėdžio metu nuteistasis... 31. II.... 32. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 33. Nuteistojo T. J. apeliacinis skundas atmetamas... 34. 11.... 35. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 36. 12.... 37. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs nuteistojo skundo argumentus,... 38. Dėl galimybės taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ar paskirtos bausmės... 39. 13.... 40. Apeliaciniame skunde nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagal BK 140 straipsnio... 41. 14.... 42. BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas pagal BK 11 straipsnio 3... 43. 15.... 44. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 45. 16.... 46. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmojo teisiamojo posėdžio metu T. J.... 47. 17.... 48. Apygardos teismo teisėjų kolegija taip pat neturi pagrindo sutikti su... 49. 18.... 50. Taip pat byloje nėra pagrindo pripažinti ir kitą apelianto prašomą... 51. 19.... 52. Apeliantas skunde BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatytos atsakomybę... 53. 20.... 54. Apeliantas taip pat prašo, neatleidus jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal... 55. 21.... 56. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertinęs... 57. 22.... 58. Pirmiau nurodyti duomenys pirmosios instancijos teismui pagrįstai leido... 59. Dėl būsimų gydymo išlaidų priteisimo... 60. 23.... 61. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos... 62. 24.... 63. Nagrinėjamo skundo kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi... 64. 25.... 65. Apeliantas ginčija būsimų gydymo išlaidų (nuostolių) priteisimą,... 66. 26.... 67. Nagrinėjamos bylos atveju pirmosios instancijos teismas, įvertinęs... 68. 27.... 69. Apeliantas taip pat ginčija pirmosios instancijos teismo išvadą, kad... 70. 28.... 71. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad būsimos žalos priteisimas būtent... 72. 29.... 73. Nagrinėjamojoje byloje pirmosios instancijos teismas priteisdamas būsimas... 74. 30.... 75. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog... 76. nuteistojo T. J. apeliacinį skundą atmesti....