Byla 2K-360-677/2015
Dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžių

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rimos Ažubalytės, Audronės Kartanienės ir pranešėjo Viktoro Aiduko, sekretoriaujant Rūtai Večerskaitei, dalyvaujant prokurorui Dariui Čaplikui, nuteistojo L. S. gynėjai advokatei Ingai Blaževičienei, teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžių.

2Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu L. S. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 284 straipsnio 1 dalį vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir L. S. paskirta galutinė subendrinta trejų metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją paskiriant atlikti pataisos namuose; į paskirtą bausmę įskaitytas L. S. suėmimo laikas nuo 2010 m. rugsėjo 16 d. iki 2010 m. gruodžio 16 d.

3Šiuo nuosprendžiu L. S. išteisintas pagal BK 239 straipsnio 1 dalį jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių; pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

4Taip pat šiuo nuosprendžiu išteisinti pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį A. P. , A. M. , A. J. , D. T. , E. M. ; išteisinti pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ir nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus A. P. , V. O. , R. G. . Priteista A. L. iš A. P. , V. O. ir R. G. solidariai 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei ir 2490 Lt (721,15 Eur) turtinei žalai atlyginti. Kita civilinio ieškinio dalis atmesta. Dėl šių nuosprendžio dalių kasaciniai skundai nenagrinėjami.

5Priteista iš A. P. , V. O. , R. G. , A. P. , D. T. , A. J. , E. M. , A. M. ir L. S. lygiomis dalimis po 70,20 Lt (20,33 Eur) proceso išlaidų atlyginimo valstybės naudai.

6Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalis dėl A. P. , A. J. , R. G. , V. O. , A. P. , L. S. , E. M. , A. M. ir D. T. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, dėl A. P. ir A. J. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus panaikinta ir dėl šios dalies priimtas naujas nuosprendis: L. S. nuteistas pagal BK 239 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu trejiems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmė, paskirta pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, bausmių apėmimo būdu subendrinta su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas trejiems metams; pagal BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu subendrinta su Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendžiu paskirta subendrinta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams ir trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose; į bausmės laiką įskaityta bausmė, atlikta pagal Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 29 d. nuosprendį.

7Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti: A. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį; A. J. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus ir 239 straipsnio 1 dalį; A. P. pagal BK 239 straipsnio 1 dalį; E. M. pagal BK 239 straipsnio 1 dalį; D. T. pagal BK 239 straipsnio 1 dalį; A. M. pagal BK 239 straipsnio 1 dalį; R. G. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktų į 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus, taip pat R. G. nuteistas pagal BK 239 straipsnio 1 dalį; V. O. nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktų į 135 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus, taip pat V. O. nuteistas pagal BK 239 straipsnio 1 dalį; šiems nuteistiesiems paskirtos bausmės subendrintos. Priteista iš A. P. nukentėjusiajai A. L. 2490 Lt (721,15 Eur) turtinei ir 10 000 Lt (2896,20 Eur) neturtinei žalai atlyginti. Dėl šios nuosprendžio dalies kasaciniai skundai nenagrinėjami.

8Kitos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalys paliktos nepakeistos. Nuteistojo A. P. ir nuteistojo L. S. gynėjos advokatės S. K. apeliaciniai skundai atmesti.

9Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą, nuteistojo gynėjos, prašiusios kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinį skundą atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

10Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžiu, iš dalies pakeistu Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžiu, L. S. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad, atlikdamas laisvės atėmimo bausmę Pravieniškių 2-uosiuose pataisos namuose-atvirojoje kolonijoje, Kaišiadorių r., Pravieniškių II k., 2010 m. liepos 25 d., apie 8.30 val., viešoje vietoje – Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos (šiuo metu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos II valdybos) III lokalinio sektoriaus kieme, priešais įėjimą į 11-o būrio gyvenamąsias patalpas, esančias Kaišiadorių r., Pravieniškių II k., veikdamas bendrininkų grupe kartu su E. M. , A. P. , R. G. , A. J. , D. T. , A. M. , V. O. , A. P. , tyčia įžūliu elgesiu, smurtu ir patyčiomis, o tai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos gulasi nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, o ant ant jų galvų ir kitų kūno vietų pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais gale mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas, dėl to A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), o R. F. nuo sužalojimų mirė, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems ir taip sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

11Taip pat L. S. nuteistas pagal BK 239 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdamas bendrininku grupe su pirmiau nurodytais asmenimis, toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, tyčia naudodami smurtą ir patyčias terorizavo kitus laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, t. y. E. M. , D. T. , A. M. , V. O. , A. P. pakaitomis pasikeisdami prie metalinės lovos iš eilės rišo nukentėjusiuosius A. D. , N. K. , G. P. , R. J. , G. L. , R. J. ir R. F. ; A. P. , L. S. , A. P. , E. M. , D. T. , A. J. , V. O. , A. M. pririštiems nuteistiesiems ant galvos ir krūtinės pakaitomis pylė vandenį iš plastikinių kibirų ir samčio; A. P. , L. S. , A. P. , R. G. , E. M. , D. T. , A. J. , V. O. , A. M. pakaitomis sudavė smūgius metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su ant galo užrištais mazgais bei kumščiais, taip terorizavo laisvės atėmimo vietoje laikomus nuteistuosius, kuriems bendrais pirmiau minėtų asmenų veiksmais sukeltas (padarytas): A. D. – fizinis skausmas, N. K. – nežymus sveikatos sutrikdymas, G. P. – nežymus sveikatos sutrikdymas, R. J. – nežymus sveikatos sutrikdymas, G. L. – fizinis skausmas, R. J. – nežymus sveikatos sutrikdymas; R. F. nuo sužalojimų mirė.

12L. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus tuo, kad toje pačioje vietoje ir tuo pačiu metu, veikdamas bendrininkų grupe su pirmiau nurodytais asmenimis, pagal iš anksto sutartą kitų nuteistųjų terorizavimo planą iš chuliganiškų paskatų, be priežasties, nuteistiesiems D. T. , A. M. ir A. P. pririšus nukentėjusįjį R. F. prie geležinės lovos, taip apribojant jam galimybę judėti ir gintis, šiam būnant bejėgiškos būklės, jis kartu su A. P. , E. M. , R. G. , A. J. , D. T. , A. M. , V. O. , A. P. pakaitomis sudavė ne mažiau kaip dešimt smūgių šlapiu rankšluosčiu su ant galo užrištu mazgu nukentėjusiajam R. F. į krūtinės bei pilvo sritis, tuo pačiu metu A. J. sudavė ne mažiau kaip tris smūgius metaliniu samčiu nukentėjusiajam R. F. į pilvo bei krūtinės sritis ir tokiais bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam R. F. kairių III–IX ir dešinių IV–IX šonkaulių, krūtinkaulio lūžius, blužnies plyšimą, poodinę kraujosruvą priekinėje krūtinės sienoje, vidinį kraujavimą į pilvaplėvės ertmę, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą; tuo pačiu metu, R. F. būnant pririštam prie lovos, jis kartu su E. M. , A. P. , R. G. , A. J. , D. T. , A. M. , V. O. , A. P. pakaitomis pylė iš plastmasinių kibirų ir metalinio samčio vandenį nukentėjusiajam R. F. ant veido ir krūtinės, nuo to R. F. išsivystė asfiksija, uždarius kvėpavimo takus vandeniu, ir dėl to R. F. 2010 m. liepos 25 d. apie 9.30 val. mirė.

13Kasaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašo panaikinti Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. apkaltinamojo nuosprendžio dalį dėl L. S. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendžio dalį dėl L. S. nuteisimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį ir dėl šių dalių baudžiamąją bylą nutraukti, likusią Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. spalio 30 d. nuosprendžio dalį dėl L. S. išteisinimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį palikti nepakeistą.

14Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas turi būti padaromas viešoje vietoje, t. y. tokioje vietoje, kuri apibūdinama specialiaisiais požymiais. Viešąja vieta dažniausiai apibrėžiama vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę (gali) lankytis bet kurie kiti asmenys, laisvai prieinama, nepriklausomai nuo to, ar nusikalstamos veikos padarymo metu ten kas nors buvo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-252/2012, 2K-130/2013, 2K-407/2013). Kasatorė pažymi, kad kasacinis teismas yra įvardijęs viešąja vieta – Pravieniškių sustiprinto režimo pataisos darbų kolonijos 15-ojo būrio antros brigados gyvenamąsias patalpas, nepateikęs dėl to jokių argumentų (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-33/2004); nurodęs, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-159/2009). Tokia praktika prieštaringa. Pagal lingvistinį aiškinimą viešoji vieta – vieta, kurioje gali lankytis „bet kurie kiti asmenys“, – reiškia tokią atvirą ar uždarą erdvę, į kurią gali patekti bet kas, t. y. asmeniui, norinčiam ten patekti, nėra keliami absoliučiai jokie specialieji reikalavimai. Vertinant formuluotę „kiti asmenys“ galima teigti, kad viešosios vietos sąvoka yra nepagrįstai išplečiama, nes tada viešąja vieta galima laikyti ir erdvę, į kurią patekimas yra vienokiu ar kitokiu būdu ribojamas, nėra laisvas. Kasatorės manymu, tinkamas, racionalesnis, atitinkantis viešosios vietos bei viešosios tvarkos sąvokų fundamentaliąją esmę, apibrėžimas, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje gali lankytis bet kurie kiti asmenys. Dabartinės kasacinio teismo praktikos viešosios vietos apibrėžimo kolizija lemia tai, kad viešosioms vietoms prilyginti galima ir tokias erdves, kur galioja specifinis teisinis režimas ir tik tam tikram asmenų ratui taikomos vidaus tvarkos taisyklės, t. y. vietos, kur eilinis Lietuvos Respublikos pilietis laisvai patekti negali, pvz., laisvės atėmimo vieta. Kasatorė abejoja, ar saugoma zona – laisvės atėmimo vieta, į kurią gali patekti tik nuteistieji, kalėjimų departamento, konvojaus tarnybos, teisėsaugos institucijų pareigūnai, advokatai ir kiti apibrėžtam asmenų ratui priskiriami asmenys, – gali būti pripažįstama viešąja vieta (remiantis „Dabartinės lietuvių kalbos žodynu“, žodis viešas – visiems skirtas, visuomenės naudojamas; atviras, neslaptas). Juo labiau kad laisvės atėmimo vietoje galioja vidaus tvarkos taisyklės, kurių nuteistieji privalo laikytis. Dėl to tokia aplinka negali būti laikoma viešąja vieta, kur galioja bendrosios viešosios tvarkos taisyklės. Kadangi bylą nagrinėję teismai neteisingai sprendė dėl viešosios vietos buvimo, tai neteisingai ir ne pagal tuos BK straipsnius kvalifikavo nusikalstamas veikas, todėl buvo suvaržytos įstatymų garantuojamos kaltinamojo teisės.

15BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine tyčia, būtinasis šio nusikaltimo požymis ir kilę padariniai. Visuomenės rimties sutrikdymą (padarinius) gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas ir žmonėms buvo sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar buvo šokiruoti, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ir įstaigų veikla, sustabdytas eismas. Byloje apklausti kaltinamieji, nukentėjusieji ir liudytojai vieningai patvirtina, kad „krikštynos“ buvo įprastas pataisos namuose organizuojamas „renginys“, kuris nuteistųjų buvo vertinamas kaip „pramoga“. Nė vienas baudžiamojoje byloje esantis įrodymas nepatvirtina, kad nuteistiesiems ar įstaigos administracijos darbuotojams būtų sukeltas šokas, kad kuris nors „krikštynas“ stebintis aplinkinis asmuo būtų šiurkščiai pažemintas arba kad vykęs „renginys“ nutrauktų asmenų poilsį ar sutrikdytų įstaigos veiklą. Kasatorė pažymi, kad nuteistųjų aplinkoje ir laisvės atėmimo įstaigoje galioja kitokie rimties ir moralės standartai, be to, čia taikomas kitoks teisinis režimas, todėl nuteistųjų elgesio ir jų buvimo aplinkos negalima vertinti pagal tas pačias taisykles, kurios taikomos įprastai pilietinei visuomenei, jos moralės standartams bei viešajai tvarkai. Dėl to BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti žalingi padariniai neatsirado.

16Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylos įrodymai buvo vertinami pažeidžiant įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, numatytas BPK 20 straipsnio 5 dalyje, o L. S. veiksmuose apskritai nėra jam inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių. Kasaciniame skunde cituojami nuteistųjų L. S. , A. M. , A. J. , E. M. , A. P. , A. P., R. G. , V. O. parodymai ir teigiama, kad juos įvertinus darytina išvada, jog byloje nėra įrodymų, patvirtinančių L. S. dalyvavimą „krikštynose“, kad jis būtų aktyviais veiksmais prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo, nes nurodyti apklaustieji patvirtinto L. S. stovėjus prie medžio, buvus baltai apsirengusį, krikštynose nedalyvavus. Kasatorė pažymi, kad nuteistasis D. T. , duodamas parodymus apie tai, kad L. S. dalyvavo nusikaltimo padaryme, pripažindamas nusikalstamų veikų darymo aplinkybes, siekė sumenkinti savo vaidmenį, bandė pasinaudoti tuo, kad laisvės atėmimo vietos administracijos ir L. S. santykiai buvo įtempti, šis turėjo ne vieną drausminę nuobaudą, todėl turėjo pakankamą pagrindą jį apkalbėti. Kaip matyti iš D. T. parodymų, jis su A. M. buvo vadinami A. P. „dūchais“ (kalėjimo subkultūroje reiškiantys nuteistųjų žemesnės kastos narius), todėl turėjo interesą apkalbėti tiek šį, tiek L. S. . Kasatorės manymu, D. T. ir A. M. dėl savo padėties laisvės atėmimo vietoje jautė nuoskaudą ir pyktį A. P. ir L. S. , o jų parodymai, be to, prieštarauja kitų byloje apklaustų kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymams, neginčijamai patvirtinantiems, kad L. S. „krikštynų“ metu stovėjo nuošaliau, nieko nedarė. Be to, pirmosios instancijos teismo išvadas dėl L. S. kaltės pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paneigia ir nukentėjusiųjų parodymai: G. P. – kad L. S. ant jo vandens nepylė, prieš jį smurto nenaudojo (teismas nuosprendį grindė jo ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotais parodymais, neturinčiais įrodomosios reikšmės); R. J. – paneigusio tai, jog L. S. jį daužė surištais rankšluosčiais, ikiteisminio tyrimo metu taip pat nepatvirtinusio L. S. prieš jį naudoto smurto; A. D. – nenurodžiusio, jog L. S. būtų prieš jį naudojęs fizinį ar psichinį smurtą; R. J. , G. L. – nenurodžiusių, kad L. S. dalyvavo „krikštynose“, naudojo prieš juos smurtą. N. K. parodymai buvo nenuoseklūs, keičiami pačios apklausos metu, bet jis taip pat nenurodė, kad L. S. būtų dalyvavęs „krikštynose“ ir jį mušęs. Nuteistojo L. S. kaltės nepatvirtina ir liudytojų A. K. (nurodė, kad L. S. maudynėse nedalyvavo, stovėjo toliau), R. V. (kad L. S. stovėjo per 10 m prie medžio, teisme paneigė, kad jis pylė ant jo vandenį), N. D. (L. S. stovėjo šone, prie medžio, nieko nedarė), T. R. (nematė, kad L. S. būtų atilikęs kokius nors veiksmus, stovėjo su juo), A. G. (L. S. „krikštijant“ nematė), D. G. (L. S. su R. R. stovėjo prie medžio), S. Š. (kuris parodymus keitė, jo parodymai neatitinka kitų liudytojų nurodytų aplinkybių, dėl to jais nesivadovautina) parodymai, filmuota medžiaga, patvirtinanti, kad L. S. stovėjo toliau nuo įvykio vietos, prie medžio. Apeliacinės instancijos teismas, neatlikęs įrodymų analizės ir nesprendęs, kokie įrodymai pagrindžia kiekvieno iš nuteistųjų kaltę, nepagrįstai konstatavo, kad dėl bendrų nuteistųjų veiksmų kilo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyti padariniai, t. y. visų nuteistųjų smurtiniais veiksmais ir patyčiomis buvo sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka. Dėl to, kas nurodyta, anot kasatorės, akivaizdu, kad teismai įrodymus vertino selektyviai, nepagrįstai rėmėsi tik kaltinimui palankiomis įrodymų dalimis, o kitus įrodymus visiškai atmetė to nemotyvuodami (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nors tokia pareiga kyla iš konstitucinio teisinės valstybės ir teismo nepriklausomumo principų, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintos teisės į sąžiningą procesą turinio. Teismai atmetė L. S. teisinančius įrodymus nepateikdami atmetimo pagrįstumą patvirtinančių argumentų, vadovavosi parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, neturinčiais įrodomosios galios, kuriais pagal BK 276 straipsnio 4 dalį galima tik patikrinti kitus byloje surinktus duomenis, o jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio, nesant kitų kaltinamojo kaltę pagrindžiančių duomenų, negalima (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-450/2007, 2K-451/2007, 2K-92/2009, 2K-179/2010, 2K-332/2014). Pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų atliktas įrodymų vertinimas laikytinas iš esmės pažeidžiančiu įrodymų vertinimo taisykles, asmens teisę į teisingą teismą, juolab kad nė vienas nukentėjusiųjų nenurodė L. S. prisidėjus prie „krikštynų“ organizavimo ir bendrininkavimo su kitais nuteistaisiais, naudoto fizinio ar psichologinio smurto; didesnė dalis nukentėjusiųjų apskritai teigė, kad jokie sužalojimai jiems nepadaryti, pretenzijų niekam neturi. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės tik pakartojo pirmosios instancijos teismo samprotavimus, nepagrįstai vadovavosi L. S. tariamą kaltę grindžiančiais duomenimis, nepašalinus baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu iškilusių prieštaravimų, tinkamai neįvertinus baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumos, nesusiejus duomenų tarpusavyje, nenustačius loginio ryšio grandinės, iš viso neatlikus įrodymų vertinimo dėl L. S. dalyvavimo nusikaltimų padaryme, todėl tokios išvados nepagrįstos ir neteisėtos. Teismų nuosprendžiuose deklaruojama jų pozicija ir požiūris į baudžiamojo proceso paskirtį ir įrodinėjimo esmę tiesiogiai prieštarauja BK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 6 straipsnio 2, 3 dalių, 7 straipsnio 1 dalies, 20 straipsnio 2, 3, 5 dalių, 44 straipsnio 5, 6 dalių nuostatoms.

17Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes pagrįsta teigti, kad L. S. veiksmuose nesant neteisėto veikimo, priežastinio ryšio tarp veikos ir padarinių, bei kaltės, negalima konstatuoti, jog L. S. veiksmuose yra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje sudėtis.

18Kasatorė cituoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 239 straipsnio 1 dalyje sudėties požymius, nurodydama ir kasacinio teismo išaiškinimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2006, 2K-142/2007, 2K-26/2010, 2K-341/2010), pirmosios instancijos teismo argumentus dėl L. S. išteisinimo bei apeliacinės instancijos tesimo argumentus dėl nuteisimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį. Kasatorės nuomone, baudžiamojoje byloje esančių įrodymų analizė, t. y. liudytojų, nukentėjusiųjų, kaltinamųjų parodymai, vaizdo medžiaga, leidžia teigti, kad L. S. šio nusikaltimo nepadarė. Teisiamajame posėdyje apklausti kaltinamieji A. J. , E. M., A. P., A. P. , R. G. . V. O. , liudytojai A. K.. N. D. , R. V. , A. G. , D. G. ir nukentėjusieji G. L. , R. J., N. K. , G. P. , A. D. patvirtino, jog L. S. aprašomų nuosprendyje veiksmų neatliko, o tik nuošaliai stovėjo šalia medžio ir stebėjo naujokų „krikštynas“. Be to, kasatorės teigimu, kaltinamajame akte bei apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje aprašomi L. S. veiksmai negali būti laikomi nukentėjusiųjų asmenų terorizavimu, nes L. S. inkriminuotos faktinės aplinkybės susijusios su vienkartiniais veiksmais, atliktais prieš nukentėjusiuosius „krikštynų“ metu, o terorizavimu galima laikyti tik tęstinius nevienkartinius veiksmus, kuriais siekiama asmenis įbauginti bei palaužti. Nesutiktina, kad inkriminuojami vienkartiniai veiksmai galėtų būti vertinami, kaip asmenų terorizavimas, juo labiau kad nebuvo nustatytas joks L. S. siekis įbauginti, atkeršyti ar priversti nukentėjusiuosius atlikti tam tikrus kaltininko interesus tenkinančius veiksmus. Apeliacinės instancijos teismas, anot kasatorės nepagrįstai nurodė, kad nagrinėjamu atveju matyti, jog nukentėjusieji buvo verčiami dalyvauti „krikštynose“, nes tokios išvados prieštarauja byloje esantiems įrodymams: nukentėjusiųjų G. P., R. J., A. D., L. S. , N. K. , R. J. , G. L. parodymams, duotiems teisme, kuriuos kasatorė detaliai cituoja. Iš nuketėjusiųjų parodymų matyti, kad jie savanoriškai dalyvavo krikštynose, todėl neaišku, kuo remdamasis apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad nesutikusiems dalyvauti krikštynose buvo grasinama, nes to nenurodė nė vienas nukentėjusiųjų. Kasatorė pažymi, kad nukentėjusysis A. D. „krikštynų“ bijojo ne dėl jam daromo psichologinio spaudimo, o dėl kitų asmenų pasakojimų apie jas. Be to, nė vienas nukentėjusiųjų nenurodė, kad L. S. būtų prieš juos naudojęs fizinį ar psichologinį smurtą, prisidėjęs prie „krikštynų“ organizavimo. Baudžiamojoje byloje nėra įrodymų, kad L. S. būtų smurtavęs, nukentėjusiesiems sistemingai grasinęs ar iš jų tyčiojęsis, siekdamas nukentėjusiųjų paklusnumo ar pažeminimo, kad tarp L. S. ir nukentėjusiųjų būtų buvę tęstinių konfliktų, grasinimų, psichologinio smurto, ginčų ir nesusipratimų. Be to, tokią aplinkybę paneigia ir tai, jog visi nukentėjusieji buvo laisvės atėmimo įstaigos naujokai, todėl dėl objektyvių priežasčių negalėjo susiklostyti sistemingo asmenų terorizavimo situacija. Kasatorė sutinka ir pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad BK 239 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo tikslas – dezorganizuoti laisvės atėmimo vietos darbą ir kad šioje byloje neįrodyta, jog kaltinamieji turėjo tokį tikslą, be to, nebuvo ir padarinių – laisvės atėmimo įstaigos darbas dezorganizuotas nebuvo.

19Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad, priešingai teismų išvadoms, byloje nėra nė vieno įrodymo, patvirtinančio, jog L. S. tarėsi su kitais nuteistaisiais terorizuoti asmenis ar vykdyti viešosios tvarkos pažeidimus, nes nė vienas apklaustų nuteistųjų nenurodė, kad būtų taręsis su juo vykdyti pirmiau nurodytas veikas. Kasatorė atkreipia dėmesį, kad apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokie asmenys išnešė lovą bei kibirus su vandeniu, kas ir su kuo tarėsi, kad šiuos daiktus reikia išnešti ir pan.; kad nuteistieji pritarė vienas kito elgesiui ir dėl to galima būtų pripažinti esant bendrą susitarimą terorizuoti naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusius asmenis; kokių byloje esančių įrodymų pagrindu teismas sprendė, kad nuteistieji pritarė vienas kito elgesiui ir kaip toks pritarimas įrodo bendrą susitarimą terorizuoti asmenis. Byloje buvo apklausti „krikštynas“ stebėję liudytojai, kurie paaiškino, kad stebimas vaizdas buvo įprastas, jos vyksta kiekvienais metais. Šie asmenys taip pat pritarė vykusioms „krikštynoms“, todėl pagal apeliacinio teismo logiką ir jie turėtų būti inkriminuojamos nuteistiesiems nusikalstamos veikos bendrininkai. Pašalinus nenustatytą bendrininkavimą, nebelieka pagrindo patraukti L. S. baudžiamojon atsakomybėn už bendrai padarytą veiką.

20Nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinis skundas atmestinas.

21Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

22BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu. BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad įsiteisėję nuosprendis ar nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir (ar) padaryta esminių BPK pažeidimų. BPK 369, 376 straipsniuose nustatytos bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribos reiškia, kad kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Šių instancijų teismų baigiamuosiuose aktuose turi būti išdėstyti įrodymų vertinimo motyvai.

23Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, gali patikrinti, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Nagrinėdamas tokiais argumentais pagrįstą kasacinį skundą, kasacinės instancijos teismas negali apskųstuose teismų sprendimuose išdėstytų išvadų dėl įrodymų vertinimo, įrodymų pakankamumo pakeisti savomis išvadomis. Tai reiškia, kad proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai, nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus.

24Didelė dalis kasacinio skundo teiginių, detaliai cituojant nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo metu, yra suformuluoti kaip pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų padarytų išvadų, kuriomis buvo konstatuotos esminės, reikšmingos teisingam bylos išnagrinėjimui faktinės nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės, kritika. Teisėjų kolegija neturi pagrindo konstatuoti, kad Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2013 m. spalio 30 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija 2014 m. gruodžio 8 d. nuosprendyje, vertindamos bylos duomenis dėl L. S. kaltės padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, padarė esminių BPK, t. y. įrodymų tyrimo ir vertinimo (BPK 20 straipsnio 5 dalis), teismų sprendimų argumentavimo ir motyvavimo pažeidimų. Byloje buvo tinkamai įvertinti tiek kiekvienas bylos duomuo atskirai, tiek jų visuma, teismams duomenis sugretinant (pavyzdžiui, ir BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu teisiamajame posėdyje perskaičius nuteistųjų, nukentėjusiųjų, liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, siekiant patikrinti jų teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytas aplinkybes ir jų tikrumą, nustačius parodymų kaitą, išsiaiškinti to priežastis) ir palyginant, nustatant prieštaravimus (juos šalinant) bei atitikimus. Teismų priimtuose nuosprendžiuose yra motyvuotai ir argumentuotai, laikantis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktų reikalavimų, nurodyta, kodėl sprendžiant būtent dėl L. S. kaltės, inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėčių požymių nustatymo jo veiksmuose bei veikų kvalifikavimo, vieni duomenys pripažinti įrodymais ir jais remtasi pagrindžiant išvadas, o kiti atmesti. Dėl šios priežasties į bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas neįeinančiais laikytini kasacinio skundo argumentai dėl, kasatorės nuomone, netinkamo nukentėjusiųjų (G. P. ), nuteistųjų (D. T. ) ir liudytojų parodymų interpretavimo ir jų pagrindu padarytų teismų išvadų, taip pat dėl to, jog L. S. apskritai nedalyvavo „krikštynose“. Pažymėtina, kad dėl D. T. parodymų patikimumo itin motyvuotai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, išsamiai palyginęs jo parodymus, duotus skirtingais baudžiamojo proceso etapais, nustatęs, kad dėl esminių jo nurodytų aplinkybių jie buvo nuoseklūs ir vienodi. Šio asmens parodymai iš esmės nekito tiek iki, tiek po filmuotos „krikštynų“ medžiagos jam parodymo. Taip pat D. T. parodymai buvo tikrinami juos lyginant su kitų nuteistųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais, duotais tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo (kai kuriems nuteistiesiems ir nukentėjusiesiems, kartu atliekant laisvės atėmimo bausmę, parodymus keičiant, dėl to nustačius esminių prieštaravimų), remiantis ir BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis, ir pagrįstai konstatuota, kad jo parodymais abejoti nėra pagrindo, jie pripažinti įrodymais byloje (BPK 20 straipsnio 1–4 dalys).

25Dėl nuteistojo L. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį

26Kasatorės teigimu, pagal bylos duomenis, L. S. veiksmuose nėra nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymių, nes jis nedalyvavo „krikštynų“ organizavime, jokio fizinio ar psichinio smurto prieš nukentėjusiuosius nenaudojo, viso įvykio metu stovėjo atokiau, prie medžio, o tiesioginės tyčios pažeisti viešąją tvarką neturėjo. Be to, nuteistųjų veiksmai buvo padaryti laisvės atėmimo vietoje, kuri nėra viešoji vieta, nors šiuo klausimu Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009) yra nevienoda. Taip pat nekilo ir nurodytame straipsnyje numatyti žalingi padariniai.

27Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką.

28BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimas – reiškiasi bent vienu iš įstatymo dispozicijoje nurodytų savarankiškų alternatyvių būdų – įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis, vandališkais veiksmais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2011, 2K-303/2014). Įžūliu elgesiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laikytini ir tie atvejai, kai prieš kitą(us) asmenį(is) panaudojamas fizinis smurtas. Nagrinėjamoje byloje teismai nustatė reikšmingas faktines aplinkybes, kad nuteistieji, tarp jų ir L. S. , įžūliai elgėsi, smurtavo ir tyčiojosi, demonstravo nepagarbą aplinkiniams nuteistiesiems ir tokie jų veiksmai pasireiškė tuo, kad eilės tvarka ant metalinės lovos turėjo gultis kiti nuteistieji, kurie už rankų ir kojų buvo prie jos pririšami, taip atimant iš jų galimybę priešintis, ir ant jų galvų bei kitų kūno vietų buvo pilamas vanduo ir tuo pačiu metu metaliniu samčiu, šlapiais rankšluosčiais su susuktais mazgais bei kumščiais jiems suduodami smūgiai į įvairias kūno vietas; dėl to A. D. ir G. L. buvo sukeltas fizinis skausmas, N. K. padaryta poodinė kraujosruva galvoje, nugaroje, odos nubrozdinimas kairiame rieše (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), G. P. poodinė kraujosruva dešiniajame šone, krūtinėje, pilve, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. poodinė kraujosruva kairiame šone, krūtinėje, dešiniajame žaste, odos nubrozdinimai riešuose ir čiurnose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), R. J. poodinė kraujosruva krūtinėje, odos nubrozdinimai riešuose (konstatuotas nežymus sveikatos sutrikdymas), o R. F. nuo sužalojimų mirė. Nurodyti veiksmai atitiko nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje, objektyviuosius požymius, L. S. (su bendrininkais) įžūliai elgėsi, panaudodami fizinį smurtą tyčiojosi iš nukentėjusiųjų.

29Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. Pagal kasacinio teismo išaiškinimus, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-670/2002, 2K-796/2007, 2K-122/2008). Teismų praktikoje viešąja vieta pripažįstamos ir laisvės atėmimo įstaigos teritorijoje esančios bendrojo naudojimosi vietos, gyvenamosios zonos nuteistųjų bendrabučio laiptinė, tarp jų ir nuteistųjų gyvenamosios patalpos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2004, 2K-159/2009,

302K-27/2013, 2K-116-895/2015). Taigi, priešingai kasatorės teiginiams, kolizijos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimuose nėra. Kaip nurodyta pirmiau, tam tikros pataisos įstaigos bendrojo naudojimo vietos, patalpos, netgi gyvenamosios, juolab tokios, kaip šioje nagrinėjamoje byloje – Pravieniškių 2-ųjų pataisos namų-atvirosios kolonijos (šiuo metu Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos II valdybos) lokalinio sektoriaus kiemas, priešais įėjimą į gyvenamąsias patalpas, yra pripažintinos viešomis vietomis, kuriose gali laisvai lankytis ir būti tiek nuteistieji, tiek pataisos įstaigos personalas ir pan.

31Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš minėtų būdų demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-242/2011). Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose byloje Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013). Kaip pagrįstai konstatavo pirmosios instancijos teismas, nuteistųjų viešais smurtiniais veiksmais buvo sukeltas triukšmas, sąmyšis, atkreipęs nuteistųjų, buvusių pataisos namuose, tiek kieme, tiek viduje, dėmesį, tai sukėlė nepatogumus. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pagrįstumą ir teisėtumą bei išsamiai atsakydamas į esminius pateiktų apeliacinių skundų argumentus (BPK 320 straipsnio 3 dalis) papildomai motyvavo, kad vadinamųjų „krikštynų“ padariniai buvo itin sunkūs. Apeliacinės instancijos teismas tokias išvadas pagrindė įvertinęs tiek viešą vietą, esančią pataisos įstaigoje, kurioje dargi galioja specialiosios, griežtesnės elgesio taisyklės, siekiant nuteistuosius perauklėti, tiek atliktų smurtinių veiksmų trukmę (smurtas naudotas ne trumpą laiko tarpą), nukentėjusiųjų skaičių (prieš 7 nukentėjusiuosius), tiek galiausiai – itin sunkius padarinius, vieno iš nukentėjusiųjų mirtį, kitiems nukentėjusiesiems sukeltus nežymius sveikatos sutrikdymus, fizinį skausmą, be to, asmenų, stebėjusių nuteistųjų neteisėtus veiksmus, skaičių, jų reakciją (dalis smurto naudojimo buvo filmuojama, patys nuteistieji pripažino, jog „krikštynos“ buvo žiaurios, kėlė jiems baimę, ypač „krikštijamiems“ asmenims, daliai nukentėjusiųjų bėgo kraujas ir pan.). Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai, laikydamasis BPK 332 straipsnio 3 dalies, atsakė ir į nuteistojo L. S. gynėjos argumentus, tapačius kasaciniame skunde nurodytiesiems, dėl to, kad nukentėjusieji neturi pretenzijų L. S. . Pažymėtina, kad nekartojant apeliacinės instancijos teismo argumentų, nustačius konkrečius būtinuosius nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnio 1 dalyje, požymius L. S. ir jo bendrininkų veiksmuose, aplinkybės, jog nukentėjusieji nedrįso reikšti pretenzijų dėl veiksmų prieš juos, neturi reikšmės L. S. veiksmų kvalifikavimui.

32Be to, viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kaltininko tyčia dėl padarinių gali būti tiek apibrėžta, tiek neapibrėžta. Esant neapibrėžtai tyčiai, viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatydamas, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2008, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-447/2012, 2K-437/2013, 2K-303/2014). BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nei veikos padarymo motyvas, nei tikslas nenurodyti. Taigi BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas gali būti padaromas dėl įvairių paskatų, jo motyvai gali būti tiek chuliganiški, tiek ir asmeniniai ar net savanaudiški arba kitokie. Tiesioginė L. S. tyčia savo kartu su bendrininkais atliktais veiksmais sutrikdyti pataisos įstaigos tvarką, rimtį, smurto naudojimu prieš naujai į pataisos įstaigą atvykusius nuteistuosius, juos mušant, žeminant demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, nustatyta ir teismų sprendimuose argumentuotai pagrįsta.

33Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis, remiantis tinkamai tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų (BPK 301 straipsnio 1 dalį) ir pagal teismo vidinį įsitikinimą, nulemtą nešališku ir objektyviu visų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimu, įvertintų įrodymų (BPK 20 straipsnio 5 dalis) visuma, bylą nagrinėjusių teismų nustatytomis aplinkybėmis padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnis 1 dalis).

34Dėl nuteistojo L. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį

35Kasaciniame skunde nurodoma, kad L. S. pagal BK 239 straipsnio 1 dalį inkriminuotos faktinės aplinkybės yra susijusios su vienkartiniais veiksmais, atliktais prieš nukentėjusiuosius „krikštynų“ metu, o terorizavimu galima laikyti tik tęstinius nevienkartinius veiksmus, kuriais siekiama asmenis įbauginti bei palaužti. Byloje nėra įrodymų, kad L. S. būtų smurtavęs, nukentėjusiesiems sistemingai grasinęs ar iš jų tyčiojęsis, siekdamas nukentėjusiųjų paklusimo ar pažeminimo, kad tarp L. S. ir nukentėjusiųjų būtų buvę tęstinių konfliktų, grasinimų, psichologinio smurto, ginčų ir nesusipratimų, juolab įvertinus tai, kad visi nukentėjusieji buvo laisvės atėmimo įstaigos naujokai.

36BK 239 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už laisvės atėmimo įstaigos darbo dezorganizavimą. Pagal pirmąją šio straipsnio dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas būdamas sulaikytas, suimtas ar atlikdamas arešto, laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmę terorizavo kitą laisvės atėmimo vietoje laikomą asmenį ar asmenis. Laisvės atėmimo įstaigų darbą dezorganizuojančiais veiksmais griaunama nustatyta tvarka, kyla reali grėsmė įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmę atliekančių nuteistųjų ir jose dirbančių asmenų sveikatai, gyvybei. Šio nusikaltimo objektas – normali laisvės atėmimo bausmę vykdančių institucijų ir kitų laisvės atėmimo vietų veikla, teisingumo interesai, papildomas objektas – žmonių sveikata, gyvybė, nuosavybė. Objektyvieji nusikaltimo požymiai reiškiasi aktyviais veiksmais – laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų terorizavimu, t. y. veiksmų visuma, pirmiausia smurtu – kalinių ir kitų laisvės atėmimo vietose laikomų asmenų sumušimu, sužalojimu, taip pat tyčiojimusi iš jų, grasinimais panaudoti smurtą. Kai nukentėjusiesiems sunkiai sutrikdoma sveikata, atimama gyvybė, veika kvalifikuojama kaip nusikaltimų sutaptis. Pirmojoje šio straipsnio dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtis – formali, nusikaltimas laikomas baigtu nuo nurodytų veiksmų atlikimo. Subjektyvusis požymis – kaltė – pasireiškia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia laisvės atėmimo įstaigų darbą dezorganizuojančių veiksmų pavojingumą ir siekia juos atlikti. Motyvai ir tikslai nėra būtinasis šios nusikalstamos veikos požymis. Asmenys gali būti terorizuojami siekiant juos palaužti, įbauginti, kad jie paklustų kaltininko valiai, užgaidoms, nebendradarbiautų su laisvės atėmimo vietų administracija, nesilaikytų laisvės atėmimo vietų vidaus tvarkos ir režimo taisyklių ir kt.

37Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas L. S. (kitų bendrininkų) veiksmus pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, įvertinęs visumą bylos įrodymų ir nustatytas faktines aplinkybes, pagrįstai konstatavo, kad tokie tiesiogine tyčia padaryti veiksmai, kai nukentėjusieji, atliekantys laisvės atėmimo bausmes, nuteistųjų per prievartą guldomi ant lovos, pririšami prie jos, ant jų pilamas vanduo ir jie daužomi šlapiais rankšluosčiais bei samčiu, padarant jiems atitinkamus sveikatos sutrikdymus, pripažintini laisvės atėmimo vietoje laikomų asmenų terorizavimu, pasireiškusiu būtent fiziniu ir psichiniu smurtu prieš kartu kalinčius asmenis (jų sumušimu, sužalojimu, tyčiojimusi iš jų). Kaip teisingai pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, L. S. ir kitų nuteistųjų atliktų veiksmų visumos kvalifikavimas tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį šiuo atveju nėra pakankamas, nes jų veiksmais buvo padaryta ir BK 239 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika. Nurodytų veiksmų masiškumas ir atlikimas prieš naujai atvykusius nuteistuosius, pagrįstai įvertinti, kaip aplinkybės, papildomai patvirtinančios, kad L. S. veiksmai (kartu su bendrininkais) buvo dezorganizuojantys laisvės atėmimo įstaigos darbą, kuriais keliama grėsmė įkalinimo įstaigose laisvės atėmimo bausmes atliekančių nuteistųjų (nagrinėjamu atveju šešiems asmenims buvo sutrikdyta sveikata ar sukeltas fizinis skausmas, vienas – mirė) sveikatai, gyvybei. Apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad motyvui ir tikslui nesant būtinuoju inkriminuotos nusikalstamos veikos požymiu, jie vis dėlto gali ir turi būti vertinamas sprendžiant dėl tyčios kryptingumo. Nagrinėjamu atveju „krikštynos“ buvo rengiamos viešai, matant daugeliui laisvės atėmimo vietoje bausmę atliekančių nuteistųjų, naujai atvykusiems nuteistiesiems, siekiant juos įbauginti, kad ateityje jie pakustų ilgiau bausmes atliekantiems asmenims, parodant, kad šie negerbia ir nesilaiko laisvės atėmimo vietoje nustatytų elgesio taisyklių. Priešingai kasatorės teiginiams, asmeninių L. S. ir nukentėjusiųjų konfliktų nebuvimas nepaneigia jo veiksmų, kaip terorizuojančių nukentėjusiuosius, konstatavimo. Be to, kasatorės samprotavimai dėl kitų „krikštynas“ stebėjusių asmenų atsakomybės pagal BK 239 straipsnio 1 dalį taip pat visiškai nepagrįsti. Pasyvus dalyvavimas terorizavime ar kituose laisvės atėmimo įstaigų darbą dezorganizuojančiuose veiksmuose (įvykio stebėjimas, buvimas minioje be tikslo ir pan.) neišreiškia šio nusikaltimo esmės. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad L. S. veiksmai buvo tinkamai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir 239 straipsnio 1 dalį, nurodytas veikas padarius esant idealiajai jų sutapčiai.

38Dėl bendrininkavimo

39Kasatorės tvirtinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad L. S. tarėsi su kitais nuteistaisiais terorizuoti asmenis ar vykdyti viešosios tvarkos pažeidimus, apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje nenurodyta, kokie asmenys išnešė lovą bei kibirus su vandeniu, kas ir su kuo tarėsi, kad šiuos daiktus reikia išnešti, ir pan., kad nuteistieji pritarė vienas kito elgesiui, kaip toks pritarimas įrodo bendrą susitarimą terorizuoti asmenis, t. y. bendrininkų susitarimo (BK 25 straipsnio 2 dalis).

40Pažymėtina, kad tapatūs argumentai dėl nepagrįsto bendrininkų grupės konstatavimo, išankstinio susitarimo tarp nuteistųjų nebuvimo buvo nurodyti ir apeliacinės instancijos teismo išnagrinėtuose apeliaciniuose skunduose. Apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje itin išsamiai aptarti ir atskleisti bendrininkavimo požymiai nuteistųjų veiksmuose. Kaip pagrįstai nurodo ir kasatorė, būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas jų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose

41Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Nagrinėjamoje byloje įvertinus kaltinamųjų, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, kuriuos patvirtino specialisto išvados apie N. K. , G. P. , R. J., R. J. padarytus kūno sužalojimus ir liudytojo N. D. telefonu nufilmuota vaizdo medžiaga, nustatyta, kad vienu ar kitu momentu, pakaitomis, nukentėjusiuosius A. D. , N. K. , G. P. , R. J. , G. L. , R. J. , R. F. prie lovos rišo kaltinamieji E. M. , D. T., A. M., V. O. , A. P. . Ant jų kūnų vandenį pakaitomis pylė L. S., A. P., V. O. , A. P. , D. T. , A. J. , E. M. , A. M., o prieš juos smurtavo, t. y. pakaitomis mušė šlapiais rankšluosčiais su ant galų surištais mazgais, kaltinamieji L. S. , A. P. , V. O. , R. G. , A. P. , D. T., A. J., E. M. ir A. M. . A. J. prieš nukentėjusiuosius smurtavo mušdamas juos samčiu ir juo pildamas vandenį. Be to, nustatyta, kad nuteistieji rengėsi, jų teigimu, kasmet vykstančioms naujai į laisvės atėmimo vietą atvykusių nuteistųjų „krikštynoms“, išnešė į pataisos namų kiemą lovą, kibirus su vandeniu, pasirūpino rankšluosčiais, samčiu, kai kurie ėjo kviesti ir ieškoti nukentėjusiųjų, vedė juos į „krikštynų“ vietą ir pakaitomis visi atliko BK 284 straipsnio 1 dalyje ir 239 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, taip pat ir nuteistasis L. S. . Jų bendri pakaitomis atliekami veiksmai (pririšimas, vandens pylimas, mušimas apsikeičiant rankšluosčiais ir samčiu) patvirtina jų susitarimą ir pritarimą bendriems veiksmams. Taigi, bendrininkų susitarimas įvyko konkliudentiniais veiksmais, visiems atliekant vykdytojo vaidmenį, smurtaujant prieš nukentėjusiuosius ir šiuos žeminant.

42Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ar apeliacinės instancijos teismų nuosprendžių keitimo ar naikinimo pagrindų, kasacinis skundas atmestinas, o teismų sprendimai, neperžengiant kasacinio skundo ribų, pripažintini teisėtais.

43Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

44Atmesti nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 3. Šiuo nuosprendžiu L. S. išteisintas pagal BK 239 straipsnio 1 dalį jam... 4. Taip pat šiuo nuosprendžiu išteisinti pagal BK 239 straipsnio 1 dalį, 129... 5. Priteista iš A. P. , V. O. , R. G. , A. P. , D. T. , A. J. , E. M. , A. M. ir... 6. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 7. Taip pat apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu nuteisti: A. P. pagal BK... 8. Kitos Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 9. Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Viktoro Aiduko pranešimą,... 10. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013... 11. Taip pat L. S. nuteistas pagal BK 239 straipsnio 1 dalį už tai, kad,... 12. L. S. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 2, 8 punktus... 13. Kasaciniu skundu nuteistojo L. S. gynėja advokatė Inga Blaževičienė prašo... 14. Kasaciniame skunde nurodoma, kad pagal BK 284 straipsnio 1 dalį visuomenės... 15. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiesiogine... 16. Kasaciniame skunde nurodoma, kad bylos įrodymai buvo vertinami pažeidžiant... 17. Atsižvelgiant į visas pirmiau nurodytas aplinkybes pagrįsta teigti, kad L.... 18. Kasatorė cituoja nusikalstamos veikos, numatytos BK 239 straipsnio 1 dalyje... 19. Taip pat kasaciniame skunde nurodoma, kad, priešingai teismų išvadoms,... 20. Nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinis skundas... 21. Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų... 22. BPK 376 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kasacinės instancijos teismas... 23. Kasacinės instancijos teismas, nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris... 24. Didelė dalis kasacinio skundo teiginių, detaliai cituojant nuteistųjų,... 25. Dėl nuteistojo L. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 26. Kasatorės teigimu, pagal bylos duomenis, L. S. veiksmuose nėra nusikaltimo,... 27. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu... 28. BK 284 straipsnio 1 dalyje aprašyta veika – nepagarbos aplinkiniams ar... 29. Taikant BK 284 straipsnio 1 dalį taip pat būtina nustatyti, kad kaltininko... 30. 2K-27/2013, 2K-116-895/2015). Taigi, priešingai kasatorės teiginiams,... 31. Pažymėtina, kad šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kiekvienu iš... 32. Be to, viešosios tvarkos pažeidimas (BK 284 straipsnio 1 dalis) padaromas... 33. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, tokiomis,... 34. Dėl nuteistojo L. S. veiksmų kvalifikavimo pagal BK 239 straipsnio 1 dalį ... 35. Kasaciniame skunde nurodoma, kad L. S. pagal BK 239 straipsnio 1 dalį... 36. BK 239 straipsnyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už laisvės atėmimo... 37. Apeliacinės instancijos teismas, kvalifikuodamas L. S. (kitų bendrininkų)... 38. Dėl bendrininkavimo... 39. Kasatorės tvirtinimu, byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad L. S.... 40. Pažymėtina, kad tapatūs argumentai dėl nepagrįsto bendrininkų grupės... 41. Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.).... 42. Nenustačius BPK 369 straipsnyje numatytų pirmosios ar apeliacinės... 43. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 44. Atmesti nuteistojo L. S. gynėjos advokatės Ingos Blaževičienės kasacinį...