Byla e2-488-330/2019

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjos uždarosios akcinės bendrovės „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 pagal ieškovų UAB „Čelta“, A. K. Č., Š. Č., A. Č., R. Č., L. M. Č. ieškinį atsakovams G. T., R. T., BAB bankui Snoras, UAB „Verslavita“ dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir nuostolių atlyginimo, tretieji asmenys BUAB „Taurų spalvos“, A. G.,

Nustatė

2I.

3Ginčo esmė

41.

5Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Teismas konstatavo, jog byloje esantys įrodymai nepatvirtina ieškovų išdėstytų aplinkybių, kad žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandoris, 2008 m. kovo 21 d. sudarytas tarp UAB „Čelta“ ir G. T. bei R. T., o taip pat kreditavimo ir laidavimo bei hipotekos sandoriai (2008 m. balandžio 17 d. kredito sutartis, sudaryta tarp UAB „Čelta“ ir AB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 11 d. vartojimo paskolos sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir Š. Č., 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp A. K. Č. ir AB banko „Snoras“, 2008 m. balandžio 17 d. laidavimo sutartis, sudaryta tarp Š. Č. ir AB bankas „Snoras“, 2008 m. balandžio 24 d., 2008 m. gegužės 9 d. ir 2008 m. rugsėjo 9 d. vekselių pirkimo - pardavimo sutartys, sudarytos tarp AB banko „Snoras“ ir UAB „Taurų spalvos“, 2008 m. sausio 5 d., 2008 m. balandžio 15 d. hipotekos lakštai) buvo sudaryti iš esmės suklydus, t. y. jų sudarymo metu esant valios trūkumų. Teismas pripažino, kad ieškovų reikalavimas dėl UAB „Verslavita“ 2007 m. gegužės 28 d. parengtos žemės sklypo vertinimo ataskaitos Nr. N-07-105 pripažinimo negaliojančia šioje byloje taip pat neįrodytas. Remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, teismas atmetė ir ieškovų prašymą dėl nuostolių atlyginimo.

62.

7Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

83.

92019 m. sausio 31 d. pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė prašymą, kuriuo prašė dėl naujai paaiškėjusios aplinkybės atnaujinti procesą Vilniaus apygardos teismo 2015 m. lapkričio 26 d. išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-614-634/2015.

104.

11Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pareiškėja nurodė tai, kad 2018 metų pabaigoje sužinojo, jog hipotekos sutartyje (lakšte) buvo sąmoningai nurodyta apie turto vertės (3 000 000 Lt) nustatymą šalių susitarimu, siekiant, kad kredito gavėjas nesuprastų, jog kreditą ima kitomis sąlygomis nei sutarta sutartimi. Pareiškėjos teigimu, hipotekos sutartyje nenurodžius turto vertinimo pagrindo, o tik fiksavus turto vertę – 3 000 000 Lt, kredito gavėjas ją (vertę) suprato kaip nustatytą 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, o bankas (kredito davėjas) – kaip nustatytą 2008 m. sausio 31 d. vertinimu.

12II.

13Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

145.

15Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos UAB „Čelta“ prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

166.

17Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas nustatė, kad pareiškėja jau daugiau nei dvidešimt kartų kreipėsi į teismą, prašydama atnaujinti procesą išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015. Nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2017 m. vasario 14 d., 2018 m. gegužės 18 d., rugpjūčio 7 d., gruodžio 18 d. nutartimis netenkino tokio pobūdžio prašymo (civilinės bylos Nr. A2-228-803/2017, A2-3556-232/2018, A2-4255-864/2018, A2-5423-852/2018). Kitus pareiškėjos prašymus teismas atsisakė priimti dėl nepašalintų trūkumų, grąžino pareiškėjai ar paliko nenagrinėtus (civilinės bylos Nr. A2-4269-553/2017, A2-4319-653/2017, A2-5589-656/2017, A2-6074-392/2017, A2-6052-450/2017, A2-2940-603/2018, A2-2843-852/2018, A2-2992-619/2018, A2-3169-866/2018, A2-3923-640/2018, A2-4009-577/2018, A2-4546-864/2018, A2-4822-881/2018, A2-4949-866/2018, A2-5091-794/2018, A2-5160-661/2018, A2-5273-262/2018, A2-5335-640/2018, A2-5380-603/2018, A2-445-258/2019, A2-2439-912/2019, A2-2566-560/2019).

187.

19Įvertinęs ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo nurodytus pagrindus ir šio naujo prašymo argumentus, teismas konstatavo, kad vėl pateiktas prašymas yra grindžiamas iš esmės tomis pačiomis faktinėmis aplinkybėmis, kaip ir ankstesni pareiškėjos prašymai, t. y. aplinkybėmis, susijusiomis su 2007 m. gegužės 28 d. ir 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo ataskaitomis, netinkamai atliktu žemės sklypo vertinimu, neteisingai nustatyta žemės sklypo verte, sutarties sąlygų vertinimu ir jų neatskleidimu, dėl kurių (aplinkybių) jau ne kartą teismų buvo pasisakyta.

20III.

21Atskirojo skundo argumentai

228.

23Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

248.1.

25Teismas, nurodęs, kad pareiškėja į teismą kreipėsi daugiau kaip dvidešimt kartų, visiškai nenagrinėjo pareiškėjos pateikto prašymo. Teismas nepagrįstai pažymėjo, kad dėl naujomis įvardijamų aplinkybių teismai daug kartų pasisakė. Teismai konstatavo tik tai, kad abu turto vertinimai sudaryti pagal įstatymą ir yra galiojantys. Teismai netyrė, kad 2008 m. sausio 31 d. vertinimo ataskaitoje įvertintas nesančios būklės žemės sklypas. Toks vertinimas dėl daugelio trūkumų neatitinka įstatymo reikalavimų.

268.2.

272007 m. gegužės 28 d. vertinimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Vertinimo ataskaitos turinys patvirtina, kad buvo atliktas preliminarus vertinimas, nors tokio vertinimo būdo įstatymas nenumato. Tai lėmė, kad hipotekos sutartyje įkeičiamo žemės sklypo vertė buvo nustatyta ne privalomąja tvarka, o be jokių objektyvių duomenų. Bankui buvo žinoma, kad 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu nustatyta smarkiai padidinta turto vertė.

288.3.

29Vėlesnėje 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo išvadoje nurodyta turto vertė atitinka tą, kuri buvo nurodyta 2007 m. gegužės 28 d. vertinimo išvadoje, nors 2008 m. sausio 31 d. išvadoje įvertinto sklypo vertė pasikeitė jį atidalinus ir atlikus komunikacijų tiesimo darbus. Pareiškėja nebuvo supažindinta su šio vertinimo medžiaga. Nėra aišku, kodėl hipotekos sutartyje buvo nurodyta, kad įkeičiamo turto vertė nustatyta šalių susitarimu.

308.4.

31Kreditas suteiktas pagal 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo išvadą. Sprendžiant dėl šio vertinimo duomenų žinojimo, būtina įvertinti patį rezultatą, kuriuo ir įvardintas kreditavimo tikslas, kredito sutarties pagrindinė sąlyga dėl kredito lėšų išdavimo.

328.5.

33Bankas nevykdė pareigos sutartis papildyti ar pakeisti tik raštu ir esant šalių sutikimui, todėl sutartys negalėjo būti pripažintos galiojančiomis.

348.6.

35Teismas nesprendė pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

362.

37Atskirajame skunde pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, teismo posėdžio metu apklausti liudytoją S. V..

383.

392019 m. gegužės 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos UAB „Čelta“ procesinis dokumentas dėl papildomos informacijos pateikimo.

40II.

41Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

424.

43Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas patikrina apskųstosios teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą pagal atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nustatytas išimtis (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinis teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių apskųstosios nutarties negaliojimo pagrindų bei aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalautų viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 329 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

445.

45Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta priimti prašymą dėl proceso atnaujinimo, yra pagrįsta ir teisėta.

46Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo

476.

48Pareiškėja UAB „Čelta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė procesinį dokumentą, pavadintą prašymu dėl papildomos informacijos pateikimo. Procesiniame dokumente nurodoma, jog po apskųstosios nutarties priėmimo Vilniaus apygardos teisme susipažinus su civiline byla Nr. 2-634-614/2015 (2019 metų balandžio mėnesį), pareiškėjai tapo žinomos sprendžiamam proceso atnaujinimo klausimui reikšmingos aplinkybės, kurios nebuvo nurodytos nei pirmosios instancijos teisme, nei atskirajame skunde. Apeliacinės instancijos teismas ši pareiškėjos procesinį dokumentą kvalifikuoja kaip rašytinius paaiškinimus ir sprendžia dėl jų priėmimo bei pridėjimo prie bylos.

497.

50Įvertinęs tai, jog pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose deklaruoja pateikianti naują aplinkybę, kuri nebuvo nurodyta net ir pirmosios instancijos teisme, apeliacinis teismas laikosi nuostatos, jog pareiškėja pažeidžia CPK 306 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą draudimą apeliacinį (atskirąjį) skundą grįsti aplinkybėmis, nenurodytomis pirmosios instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas taip pat pažymi, kad CPK 42 straipsnyje įtvirtinta teise teikti rašytinius paaiškinimus galima naudotis ir apeliaciniame procese, jeigu tokių paaiškinimų turinys neprieštarauja CPK 323 straipsnyje nurodytam reikalavimui. Pasibaigus apeliacinio (atskirojo) skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį (atskirąjį) skundą yra draudžiama (CPK 323, 338 straipsniai). Pareiškėjos rašytinių paaiškinimų turinys (jos išdėstyti argumentai rašytiniuose paaiškinimuose) leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju pateikiamos ir atskirajame skunde nenurodytos aplinkybės. Tai sudaro pagrindą konstatuoti, jog rašytiniai paaiškinimai pateikti pažeidžiant ir CPK 323 straipsnyje įtvirtintą draudimą, todėl jie nepriimami.

51Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka

528.

53Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Remiantis CPK 336 straipsnio 1 dalyje nurodyta taisykle, apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Prielaidų, suponuojančių būtinumą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, apeliacinės instancijos teismas, ištyręs atskirojo skundo medžiagą, nenustatė. Apeliantė prašymą bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės grindžia būtinumu teismo posėdyje apklausti kredito sutartį ruošusią S. V.. Pareiškėjos nuomone, šios liudytojos parodymai būtų esminiai, kadangi ją apklausus būtų nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės dėl įkeičiamo turto įkainojimo, dėl 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo atlikimo. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog byloje pateikto atskirojo skundo argumentų pagrindu spręstina, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo. Esminė ginčo aplinkybė yra ta, ar pagrįstos teismo išvados dėl pareiškėjos pateiktų prašymų tapatumo (t. y. ar pareiškėja nagrinėjamu atveju pateikė tapatų jau išnagrinėtam prašymą atnaujinti procesą). Sprendžiant tokį klausimą, galimi liudytojos paaiškinimai dėl kredito sutarties rengimo ir (ar) sudarymo šiame apeliaciniame procese nėra aktualūs. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas sprendžia, jog nėra pagrindo tenkinti apeliantės prašymą dėl bylos nagrinėjimo žodine proceso forma.

54Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo

559.

56Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų sprendimų peržiūrėjimo būdas. Jį galima taikyti konstatavus vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas baigtinis. Kasacinis teismas savo praktikoje yra nurodęs, kad šie proceso atnaujinimo pagrindai turi būti taikomi neformaliai, laikantis teisinio apibrėžtumo principo, todėl proceso atnaujinimas galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinamoms aplinkybėms. Proceso atnaujinimas neturi būti priemonė dar kartą pabandyti išspręsti ginčą savo naudai ar vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą, todėl proceso atnaujinimo institutas turi būti derinamas su tokiais proceso teisės principais kaip ekonomiškumas, koncentruotumas, protingumas ir pan. Dažniausiai jis taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo nebeturi galimybės apginti savo pažeistas teises ir interesus kitais teismų sprendimų teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės instancinės sistemos būdais. Dėl to procesas privalo būti atnaujinamas, jeigu yra pagrindas manyti, kad dėl pareiškėjo nurodytų aplinkybių, kurias jis įvardija kaip proceso atnaujinimo pagrindą, byloje priimti teismų procesiniai sprendimai gali būti neteisėti ir nepagrįsti (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 30 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2014 ir joje nurodytą praktiką; kt.).

5710.

58Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje formuluojamos taisyklės, kurios taikytinos šios bylos kontekste. EŽTT jurisprudencijoje, pasisakant dėl proceso atnaujinimo civilinėse ir komercinėse bylose santykio su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje garantuojama teise į teisingą bylos nagrinėjimą, pažymėta, kad vienas esminių teisės viršenybės principo elementų – teisinio apibrėžtumo principas, kuris suponuoja pagarbą res judicata (galutinis teismo sprendimas) principui. Laikantis šio principo, teismams galutinai išsprendus ginčą, jų sprendimas neturėtų būti kvestionuojamas, taip užtikrinant santykių stabilumą. Remiantis šiuo principu, jokia proceso šalis neturėtų teisės siekti atnaujinti procesą tik dėl naujo bylos nagrinėjimo ir naujo sprendimo priėmimo. Nukrypimas nuo šio principo galimas tik esminėms klaidoms taisyti, esant svarbioms ir įtikinančioms aplinkybėms (EŽTT 1999 m. spalio 28 d. sprendimas, priimtas byloje Brumarescu prieš Rumuniją, peticijos Nr. 28342/95; 2002 m. liepos 25 d. sprendimas, priimtas byloje Sovtransavto Holding prieš Ukrainą, peticijos Nr. 48553/99; 2007 m. kovo 1 d. sprendimas, priimtas byloje Sypchenko prieš Rusiją, peticijos Nr. 38368/04; 2007 m. kovo 15 d. sprendimas, priimtas byloje Volkov prieš Rusiją, peticijos Nr. 8564/02).

5911.

60Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015, atmetė ieškovų UAB „Čelta“, Š. Č., A. K. Č., L. M. Č., A. Č. ir R. Č. ieškinį dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais, restitucijos taikymo ir žalos atlyginimo. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 2A-657-798/2016, pirmosios instancijos teismo sprendimą paliko nepakeistą.

6112.

62Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi atsisakė priimti pareiškėjos prašymą dėl proceso išnagrinėtoje civilinėje byloje atnaujinimo, konstatavęs, jog toks pareiškėjos prašymas pakartotinai grindžiamas ta pačia aplinkybe. Teismas pažymėjo, jog pareiškėja toje pačioje byloje prašymą atnaujinti procesą pateikė daugiau nei dvidešimt kartų, o nagrinėjamu atveju pareiškėjos įvardijama nauja aplinkybė buvo ne kartą teismų įvertinta sprendžiant proceso atnaujinimo klausimą. CPK 374 straipsnyje nustatyta, kad pakartotinis prašymas atnaujinti procesą tuo pačiu pagrindu yra negalimas. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad šiuo straipsniu siekiama, be kita ko, užtikrinti teismų sprendimų ir jais nustatytų ar patvirtintų teisinių santykių stabilumą, užtikrinti, kad teisingumas būtų įvykdytas per įmanomai trumpiausią laiką ir būtų išvengta piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis bei proceso vilkinimo. Pakartotinis prašymas atnaujinti procesą laikomas tapačiu tuo atveju, jei jis teikiamas tuo pačiu teisiniu ir faktiniu pagrindu. Įstatymas nedraudžia pareiškėjui pakartotinai kreiptis į teismą tuo pačiu teisiniu pagrindu, bet skirtingu faktiniu pagrindu. Faktinis pagrindas yra juridiniai faktai, kuriais pareiškėjas grindžia savo prašymą atnaujinti procesą. Jei pareiškėjas grindžia savo prašymą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu teisiniu pagrindu, faktinis prašymo pagrindas yra naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės. Todėl, jei naujame prašyme atnaujinti procesą nurodomos skirtingos naujai paaiškėjusios faktinės aplinkybės, skiriasi ir prašymo atnaujinti procesą faktinis pagrindas. Taigi, jei pakartotinis prašymas atnaujinti procesą teikiamas remiantis kitomis (ne tapačiomis) naujai paaiškėjusiomis faktinėmis aplinkybėmis, nėra pagrindo teigti, kad yra pakartotinai teikiamas tapatus prašymas atnaujinti procesą. Būtų nepagrįsta priešingai aiškinti CPK 374 straipsnį, nes tai reikštų, kad asmeniui yra užkertamas kelias būti išklausytam dėl tų aplinkybių, kurių teismas neanalizavo ir nesvarstė nagrinėdamas ankstesnį prašymą, ir tokiu būdu būtų pažeista asmens teisė į tinkamą teismo procesą. Tačiau tuo atveju, jei pareiškėjo kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė nurodoma iš esmės tapati anksčiau nurodytai aplinkybei, prašymą turi būti atsisakyta priimti kaip prieštaraujantį CPK 374 straipsnio nuostatoms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018).

6313.

64Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta pareiškėjos argumentą, jog pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo jos prašymo. Apeliacinis teismas atkreipia dėmesį, jog apskųstąja nutartimi fiksuojamas pareiškėjos procesinio dokumento priėmimo klausimo išsprendimas. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad proceso atnaujinimo siekiama pakartotinai tuo pačiu faktiniu pagrindu ir dėl šios priežasties atsisakęs priimti pareiškėjos procesinį dokumentą, neturėjo pagrindo iš esmės spręsti proceso atnaujinimo klausimą.

6514.

66Apeliacinis teismas, patikrinęs Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis, įsitikino, kad pareiškėja dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 kreipėsi daug kartų. Nagrinėjamu atveju vertintina, ar 2019 m. sausio 30 d. prašyme, kuris pirmosios instancijos teisme užregistruotas 2019 m. sausio 31 d., įvardyta kaip naujai paaiškėjusi esminė bylos aplinkybė, dėl kurios, pareiškėjos nuomone, turėtų būti atnaujintas procesas, nėra tapati ankstesniuose prašymuose nurodytoms aplinkybėms.

6715.

68Ieškovė kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę 2019 m. sausio 30 d. prašyme įvardija tai, kad 2018 metų pabaigoje sužinojo, jog hipotekos sutartyje / lakšte esą sąmoningai nurodyta dėl turto vertės (3 000 000 Lt) nustatymo šalių susitarimu, siekiant, jog kredito gavėjas nesuprastų, kad kreditą ima kitomis sąlygomis nei sutarta sutartimi. Pareiškėjos teigimu, hipotekos sutartyje nenurodžius turto vertinimo pagrindo, o tik turto vertę – 3 000 000 Lt, kredito gavėjas ją suprato kaip nustatytą 2007 m. gegužės 28 d. vertinimu, o bankas – kaip nustatytą 2008 m. sausio 31 d. vertinimu. Nors pareiškėja šioje byloje pateiktame prašyme įvardina ir daugiau faktinių aplinkybių, reiškia savo nuomone dėl sutarties sudarymo neteisėtumo, visgi eilę kartų naujai paaiškėjusia aplinkybe nurodo tai, jog jai nebuvo žinoma apie 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo dokumento egzistavimą, kas lėmę, kad be šio dokumento, remiantis tiek 2007 m. gegužės 28 d. netinkamo turinio vertinimo ataskaita, tiek ginčijamos sutarties sąlygos pagrindu, hipotekos sandoris buvęs sudarytas neteisėtai.

6916.

70Pažymėtina, kad vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę reikšmę turi ne prašyme panaudotos skirtingos žodinės konstrukcijos, papildomi ar išsamesni motyvai, bet nurodytų aplinkybių esmė, jų turinys. Naujai paaiškėjusios aplinkybės turi būti esminės, kurios ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinomos. Sutiktina su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pareiškėja savo prašyme iš esmės nurodo tas pačias faktines aplinkybes, susijusias su netinkamu turto vertinimu, kurios teismų ne kartą jau buvo įvertintos sprendžiant ieškovės (pareiškėjos) ankstesnius prašymus dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015.

7117.

72Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. A2-3556-232/2018 atmetė ieškovės prašymą dėl proceso atnaujinimo ir nurodė, kad ieškovės išdėstytos naujai paaiškėjusios aplinkybės (jog sudarant ginčo žemės sklypo pardavimo sutartį, pareiškėjai nebuvo suteikta visa informacija apie žemės sklypo vertę, suklaidinant ieškovę dėl realios žemės sklypo vertės) dėl kurių procesą prašoma atnaujinti, neatitinka CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte naujai paaiškėjusioms aplinkybėms nustatytų požymių. Ši pirmosios instancijos teismo nutartis Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. rugsėjo 13 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2-1226-790/2018 buvo palikta nepakeista.

7318.

74Taip pat pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl kreditavimo tikslo, netinkamai atlikto žemės sklypo vertinimo bei neteisingai nustatytos žemės sklypo vertės, kaip pagrindų atnaujinti procesą, ne kartą teismų pripažinti kaip pakartotiniai (žr. pvz., Vilniaus apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4546-864/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. lapkričio 22 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1571-381/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. spalio 15 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-4949-866/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2018 m. gruodžio 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1813-790/2018; Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 18 d. nutartį civilinėje byloje Nr. A2-5423-852/2018 ir Lietuvos apeliacinio teismo 2019 m. kovo 26 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-306-790/2019).

7519.

76Ieškovės 2019 m. sausio 30 d. prašyme išdėstyti argumentai dėl tikrojo kreditavimo tikslo, akcentuojant žemės sklypo vertės pokyčius, dėl aplinkybių, jog pagal turėtus duomenis bankas negalėjo suteikti kredito, vertintini kaip neesminis ieškovės ankstesnių tokio pobūdžio prašymų papildymas, nesudarantis pagrindo šį prašymą laikyti skirtingu nuo ankstesnių prašymų dėl proceso atnaujinimo.

7720.

78Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad klausimas dėl turto vertinimo dokumentų ir tikrosios turto vertės nustatymo reikšmės proceso atnaujinimui jau ne kartą apeliantės buvo iškeltas, o teismų – išsamiai įvertintas, todėl pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą dėl pareiškėjos 2019 m. sausio 30 d. prašymo pakartotinumo. Apeliacinis teismas pažymi, jog ir atskirajame skunde pareiškėja iš esmės tvirtina, kad civilinėje byloje Nr. 2-634-614/2015 priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu šalių ginčas buvo išspręstas neteisingai, tačiau nepateikia reikšmingų argumentų dėl apskųstosios nutarties neteisėtumo, t. y. kodėl, jos nuomone, prašymas atnaujinti procesą nepagrįstai pripažintas pakartotiniu.

7921.

80Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl pareiškėjos atskirajame skunde nurodytų argumentų naikinti apskųstą teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o nutartis paliekama nepakeista.

81Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

82Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras... 2. I.... 3. Ginčo esmė... 4. 1.... 5. Vilniaus apygardos teismas 2015 m. lapkričio 26 d. sprendimu civilinėje... 6. 2.... 7. Lietuvos apeliacinis teismas 2016 m. spalio 27 d. nutartimi, priimta... 8. 3.... 9. 2019 m. sausio 31 d. pareiškėja UAB „Čelta“ pateikė prašymą, kuriuo... 10. 4.... 11. Naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe pareiškėja nurodė tai, kad 2018... 12. II.... 13. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė... 14. 5.... 15. Vilniaus apygardos teismas 2019 m. vasario 8 d. nutartimi atsisakė priimti... 16. 6.... 17. Įvertinęs Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis teismas... 18. 7.... 19. Įvertinęs ankstesniuose pareiškėjos prašymuose dėl proceso atnaujinimo... 20. III.... 21. Atskirojo skundo argumentai... 22. 8.... 23. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus... 24. 8.1.... 25. Teismas, nurodęs, kad pareiškėja į teismą kreipėsi daugiau kaip... 26. 8.2.... 27. 2007 m. gegužės 28 d. vertinimas neatitinka įstatymo reikalavimų. Vertinimo... 28. 8.3.... 29. Vėlesnėje 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo išvadoje nurodyta turto... 30. 8.4.... 31. Kreditas suteiktas pagal 2008 m. sausio 31 d. turto vertinimo išvadą.... 32. 8.5.... 33. Bankas nevykdė pareigos sutartis papildyti ar pakeisti tik raštu ir esant... 34. 8.6.... 35. Teismas nesprendė pareiškėjos prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso... 36. 2.... 37. Atskirajame skunde pareiškėja prašo bylą nagrinėti žodinio proceso... 38. 3.... 39. 2019 m. gegužės 20 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pareiškėjos UAB... 40. II.... 41. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai... 42. 4.... 43. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir... 44. 5.... 45. Analizuojamu atveju sprendžiama, ar pirmosios instancijos teismo nutartis,... 46. Dėl rašytinių paaiškinimų priėmimo... 47. 6.... 48. Pareiškėja UAB „Čelta“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė procesinį... 49. 7.... 50. Įvertinęs tai, jog pareiškėja rašytiniuose paaiškinimuose deklaruoja... 51. Dėl bylos nagrinėjimo žodinio proceso tvarka... 52. 8.... 53. Pareiškėja UAB „Čelta“ atskirajame skunde prašo bylą nagrinėti... 54. Dėl prašymo atnaujinti procesą priėmimo... 55. 9.... 56. Proceso atnaujinimo institutas – išimtinis įsiteisėjusių teismų... 57. 10.... 58. Taikant proceso atnaujinimo institutą itin svarbios Europos Žmogaus Teisių... 59. 11.... 60. Iš bylos ir Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta,... 61. 12.... 62. Pirmosios instancijos teismas apskųstąja nutartimi atsisakė priimti... 63. 13.... 64. Apeliacinis teismas nepagrįstu pripažįsta pareiškėjos argumentą, jog... 65. 14.... 66. Apeliacinis teismas, patikrinęs Lietuvos teismų sistemos LITEKO duomenis,... 67. 15.... 68. Ieškovė kaip naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę 2019 m. sausio... 69. 16.... 70. Pažymėtina, kad vertinant prašymo atnaujinti procesą tapatumą, esminę... 71. 17.... 72. Pavyzdžiui, Vilniaus apygardos teismas 2018 m. gegužės 18 d. nutartimi... 73. 18.... 74. Taip pat pažymėtina, kad ieškovės argumentai dėl kreditavimo tikslo,... 75. 19.... 76. Ieškovės 2019 m. sausio 30 d. prašyme išdėstyti argumentai dėl tikrojo... 77. 20.... 78. Apibendrinęs tai, kas išdėstyta, apeliacinis teismas daro išvadą, kad... 79. 21.... 80. Esant pirmiau išdėstytoms aplinkybėms, nėra pagrindo dėl pareiškėjos... 81. Lietuvos apeliacinio teismo civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis... 82. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 8 d. nutartį palikti nepakeistą....