Byla 1A-222-493/2020
Dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir nuteistas:

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Danutės Giačaitės, Algirdo Giedraičio ir Arūno Paštuolio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), sekretoriaujant Rolandai Bučmienei, dalyvaujant prokurorui Andriui Brasui, nuteistajam Ž. V. ir jo gynėjui advokatui G. P., nukentėjusiajam I. K. ir jo atstovei advokatei S. J.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo I. K. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. V. pripažintas kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 138 straipsnio 1 dalyje (2 veikos), ir nuteistas:

3- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J. B.) - 1 metų 1 mėnesio laisvės apribojimo bausme;

4- pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. K.) - 1 metų 3 mėnesių laisvės apribojimo bausme.

5Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir Ž. V. paskirtas laisvės apribojimas 10 mėnesių.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 6 mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi, bausmes iš dalies sudedant, prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausmę, ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas 1 metams 9 mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu, 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 722 straipsniu, Ž. V. paskirti draudimai, įpareigojimai ir baudžiamojo poveikio priemonė:

9- dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

10- uždrausti lankytis A. K. individualios įmonės kavinėje, esančioje adresu ( - );

11- būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar gydymusi;

12- dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 mėnesius nuo 2019 m. lapkričio 5 d. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

13Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. liepos 7 d. iki 2019 m. liepos 7 d. (viena diena), prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

14Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti iki įsiteisės nuosprendis, o, jam įsiteisėjus, panaikintina.

15Iš Ž. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 211,86 Eur žalos atlyginimo dėl nukentėjusiojo I. K. gydymo.

16Civiliniam ieškovui I. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

17Teisėjų kolegija

Nustatė

181.

19Ž. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas bendrininkų grupėje, nesunkiai sutrikdė sveikatą žmogui, o būtent: 2017 m. rugpjūčio 13 d., apie 15 val., Varėnos m. esančiame miesto parke, apie 100 m atstumu nuo A. gatvės namo Nr. x, veikdamas bendrininkų grupėje su L. S., tyčia, iš už nugaros suėmę už pečių, pastūmė ir pargriovė ant žemės J. B., gulinčiam sudavė smūgius rankomis bei kojomis nemažiau 9 kartų į įvairias kūno vietas, tuo bendrais veiksmais padarydami nukentėjusiajam J. B. kraujosruvas odoje ir poodyje dešinės akies apatiniame voke, viršutinės lūpos dešinėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, abiejuose žastuose ir pilvo kairėje pusėje, odos nubrozdinimus abiejų alkūnių srityje, paviršines muštines žaizdeles apatinės lūpos dešinėje pusėje ir dešinio skruosto gleivinėje, dešinio žandinio ančio sienelės lūžimą, lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl dešinio žandinio ančio sienelės lūžimo sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

202.

21Be to, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį Ž. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai sužalojo žmogų, o būtent: 2019 m. birželio 15 d., apie 4 val. 40 min., prie kavinės, esančios ( - ), asmeninio konflikto metu tyčia kumščiu sudavė ne mažiau du kartus į veidą ir galvą I. K., tuo nukentėjusiajam I. K. padarydamas muštinę žaizdą kairio momens srityje, viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I, II dantų nuskėlimą, nosies kaulų lūžimą, taip padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo sveikata nukentėjusiajam I. K. sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui.

223.

23Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, konstatavo, kad surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad nusikaltimo sudėtis, esanti Ž. V. veikoje, visiškai įrodyta, jo veika pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos) kvalifikuota teisingai. Sprendimą pripažinti civiliniam ieškovui I. K. teisę į ieškinio patenkinimą, klausimą dėl ieškinio dydžio perduodant nagrinėti civilinio proceso tvarka, apylinkės teismas motyvavo tuo, jog UAB „V. o. c.“ pateiktas gydymo planas nėra pakankamas civilinio ieškinio pagrindimas. Teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad ši baudžiamoji byla buvo nagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl civilinio ieškinio nebuvo galima tiksliai apskaičiuoti, neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ir negavus papildomos medžiagos. Taip pat, neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijus yra ir priteistos turtinės žalos dydis, todėl klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

244.

25Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. K. prašo Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti – pašalinti teismo pripažintą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte; panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 641 straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu; pakeisti Ž. V. paskirtos bausmės rūšį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant; priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai iš nuteistojo Ž. V. 3000,20 Eur turtinės žalos ir 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo, įpareigojant jį turtinę žalą atlyginti per 5 mėnesius. Taip pat, apeliaciniame skunde, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 106 straipsniu, prašoma priteisti I. K. iš nuteistojo Ž. V. patirtas išlaidas advokato teisinei pagalbai apmokėti už apeliacinio skundo parengimą bei atstovavimą apeliacinės instancijos teisme.

264.1.

27Skunde nesutinkama su teismo motyvais, jog nukentėjusiojo elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas. Teismas nukentėjusiojo elgesį įvertino kaip prieštaraujantį moralės normoms, įžeidžiantį kaltininką bei sukūrusį situaciją, taip pat nurodė, kad kaltinamasis fiziškai silpnesnis. Tokias išvadas teismas padarė remdamasis vienintelius įrodymu – kaltinamojo teismo posėdžio metu pateiktu vaizdo įrašu. Apeliantas teigia, kad teismo posėdžio metu kaltinamojo pateikto vaizdo įrašo, kaip įrodymo, patikimumas nebuvo įvertintas. Nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyta, kas tą įrašą padarė, kada įrašas padarytas ir kada baigtas, kur šiuo metu yra vaizdo įrašo originalas, taip pat, nenustatyta, ar teismui pateiktas vaizdo įrašas atitinka jo originalą. Be to, teisiamojo posėdžio metu vaizdo įrašas nebuvo tinkamai ištirtas. Kaltinamojo gynėjai pareiškus prašymą dėl vaizdo įrašo prijungimo prie bylos, teismas atliko vaizdo įrašo peržiūrą, ir, išklausęs proceso dalyvių nuomones, nusprendė jį prijungti. Vienok, vaizdo įrašas kaip įrodymas ištirtas nebuvo, nes, kaltinamajam pilnai pripažinus savo kaltę, teismas nusprendė atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą. Be to, pats vaizdo įrašas nepatvirtina teismo išvados, jog nukentėjusysis savo veiksmais skatino kaltinamojo nusikalstamus veiksmus. Vaizdo įraše girdėti balsas asmens, kuris sako nepadorius ir įžeidžiančius bei provokuojančius žodžius, tačiau juos sakė ne nukentėjusysis I. K., o kitas asmuo - M. M.. Tuo tarpu pats I. K. neleidžia konflikto siekiančiam asmeniui M. M. prieiti prie kaltinamojo, ištiesęs rankas laiko tarp M. M. ir Ž. V. atstumą, Ž. V. įspėja, kad jis nekeltų rankų. Po to, vaizdo įraše matosi, kad tarp M. M. ir kitų asmenų vyksta fizinis konfliktas, kaltinamasis nubėga prie jų, tačiau I. K. tarp tų asmenų nėra. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė, kuriuo metu ir dėl kokių priežasčių kaltinamasis sudavė smūgius, kaip greitai po vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių tai įvyko. Kaltinamojo nurodytas asmuo E. V., kuriam kaltinamasis nurodo siekęs padėti, nebuvo apklaustas ir kaltinamojo nurodytų aplinkybių nepatvirtino. Teismas taip pat nevertino G. K. parodymų, kuri parodė, kad, jai paprašius Ž. V. išeiti iš kavinės, šis ją pradėjo įžeidinėti, o I. K. jį ramino.

284.2.

29Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, kadangi kaltinamasis pateikė vaizdo įrašą ir pirmosios instancijos teismas vertino nukentėjusiojo veiksmus, iš esmės buvo atliekamas nusikaltimo padarymo aplinkybių tyrimas. Juo labiau, kad tiriant naujai pateiktą teismui įrodymą, buvo būtina apklausti su vaizdo įraše užfiksuotomis aplinkybėmis susijusius asmenis. Tačiau teismas ne tik kad išsamiai netyrė su naujai pateiktu įrodymu susijusių aplinkybių, tačiau, atlikdamas sutrumpintą įrodymų tyrimą, atėmė iš nukentėjusiojo galimybę pateikti savo paaiškinimą dėl vaizdo įraše užfiksuotų aplinkybių ir jų sąryšio su kaltinamojo veiksmais. Netinkamas BPK 273 straipsnio 1 dalies taikymas atitinkamai sąlygojo ir netinkamą BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalies taikymą.

304.3.

31Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad byloje jis yra pareiškęs civilinį ieškinį dėl 3000,20 eurų turtinės ir 3500 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Turtinę žalą sudaro su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos, kurių pagrindė dalis – nuskeltų dviejų priekinių dantų atstatymas implantacijos būdu, kurio bendra kaina apie 2500 eurų, taip pat, išlaidos žandikaulio nuotraukai, vaistams, degalams bei civilinio ieškinio parengimui. Neturtinę žalą sudaro fizinis skausmas dėl sumušimo bei nosies lūžimo, pykinimas, fiziniai ir psichologiniai nepatogumai dėl nosies sulaužymo ir nuskeltų priekinių dantų, o taip pat skausmas, nepatogumai bei nerimas dėl nosies operacijos bei dantų atstatymo sėkmingumo. 2019 m. spalio 16 d. nukentėjusiajam buvo atlikta nosies operacija, o nuo 2019 m. rugpjūčio 14 d. vyksta dantų atstatymo procesas, kas trukdo nukentėjusiojo įprastinį gyvenimo ritmą, sukelia skausmą, diskomfortą, reikalauja didelių išlaidų. Apeliantas pažymi, kad civilinio ieškinio dydžio klausimo perdavimas nagrinėti civilinio proceso tvarka galimas tik išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos. Tuo tarpu nagrinėtinoje byloje buvo pateikti įrodymai, patvirtinantys tiek dantų nuskėlimą, tiek jų atstatymo kainą, priežastinį ryšį tarp kaltinamojo veiksmų ir nukentėjusiajam padarytos žalos. Byloje pateikta UAB „R.“ pažyma patvirtina, kad nuskelti dantys iki šio įvykio buvo iš esmės sveiki, tačiau šio dokumento teismas byloje nevertino. Byloje taip pat pateiktas UAB „V. o. c.“ sudarytas gydymo planas, kuriame nurodyta gydymo eiga bei planuojamos išlaidos – 2500 eurų. Šioje gydymo įstaigoje gydymas yra pradėtas 2019 m. rugpjūčio 14 d., nuo to laiko nukentėjusysis klinikoje lankėsi 6 kartus, iš viso už gydymą sumokėjo 1 370 Eur. Šios situacijos nukentėjusysis paaiškinti galimybės neturėjo, kadangi jis nebuvo apklaustas. Be to, Lietuvos Aukščiausiasis teismas yra išaiškinęs, kad civilinė atsakomybė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 3 dalimi, gali būti taikoma taip pat ir už būsimą žalą.

324.4.

33Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme Ž. V., kadangi teismas, paskirdamas nuteistajam laisvės apribojimo bausmę, parinko per švelnią bausmės rūšį, o, neišsprendęs civilinio ieškinio klausimo, nepagrįstai nepaskyrė įpareigojimo per teismo nustatytą terminą atlyginti turtinę žalą. Byloje surinkti duomenys charakterizuoja nuteistąjį kaip asmenį, linkusį nusikalsti bei daryti administracinius nusižengimus, susijusius su alkoholio vartojimu bei įžūliais chuliganiškais veiksmais. Dar 2017 m. rugpjūčio 13 d. Ž. V. atliko smurtinius veiksmus prieš kitą šios bylos nukentėjusįjį, tačiau 2019 m. vasario 21 d. jis buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Nepraėjus nei 4 mėnesiams, jis vėl atliko kitus šioje byloje nagrinėjamus veiksmus. 2019 m. liepos 7 d. jis padarė dar vieną nusikaltimą, už kurį yra nuteistas 2019 m. lapkričio 5 d. Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu. Šios aplinkybės charakterizuoja Ž. V. kaip linkusį nusikalsti, nerodantį noro taisytis asmenį. Ž. V. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta žala jo sveikatai, ko pasekoje jis patyrė tiek turtinę, tiek neturtinę žalą, tačiau Ž. V. materialinės žalos neatlygino, nors turi darbą. Tai rodo, kad nuteistasis visiškai nesistengia pašalinti savo veiksmais padarytos žalos, o jo kaltės pripažinimas yra susijęs tik su siekiu pasilengvinti savo situaciją. Apelianto teigimu, nuteistojo nuolatinis įstatymų pažeidinėjimas, nekritiškas savo elgesio vertinimas, nesistengimas atlyginti nusikalstamais veiksmai padarytą žalą rodo, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik paskyrus nuteistajam griežtesnę bausmę, susijusią su nuolatine kontrole (laisvės atėmimas, jos vykdymą atidedant), o taip pat įpareigojant nuteistąjį atlyginti turtinę žalą.

345.

35Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusysis ir jo gynėja pritarė apeliaciniame skunde pareikštiems prašymams ir juos pagrindžiantiems motyvams, prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusiojo atstovė advokatė S. J. pažymėjo, kad apeliaciniame skunde yra padarytas rašymo apsirikimas, nurodant prašomą priteisti turtinę žalą. Turtinė žala, kaip nurodyta ir ikiteisminio tyrimo metu pareikštame civiliniame ieškinyje, sudaro 3004,20 Eur. Nuteistasis Ž. V. nurodė, kad su nukentėjusiojo apeliaciniu skundu sutinka iš dalies, t. y. sutinka atlyginti dantų atstatymo išlaidas, tačiau nesutinka su neturtinės žalos dydžiu. Nuteistojo gynėjas advokatas G. P. ir prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti ir Alytaus apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį palikti nepakeistą.

366.

37Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą, siekiant išsamiai ištirti bylos aplinkybes, buvo nutarta apklausti nukentėjusįjį I. K., taip pat, buvo pagarsinti prie apeliacinio skundo pridėti įrodymai.

386.1.

39Nukentėjusysis I. K., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu, parodė, kad jis dėl Ž. V. veiksmų patyrė žalą. Dantų gydymas vyko V. odontologijos klinikoje. Už odontologinį gydymą yra sumokėjęs 1370 eurų, tačiau gydymas šiuo metu nėra iki galo baigtas, kadangi tai yra ilgas procesas, be to, nukentėjusysis neturi lėšų. Pagal gydymo planą jam turi būti tęsiama dantų gydymo atstatymo procedūra, vasarą turi registruotis tolimesniam gydymui. Gydymo plane parašyta tokia suma, kurią reikės sumokėti baigus gydymą. Palaiko savo ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį. Dėl neturtinės žalos paaiškino, kad patyrė skausmą, dvasinius išgyvenimus, ilgą laiką negalėjo bendrauti su žmonėmis, jautė nerimą dėl operacijų ir gydymo, sužalojimas turėjo įtakos darbui, nukentėjusysis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo. Mano, kad griežtesnė bausmė įpareigos nuteistąjį elgtis tinkamai ir atlyginti nukentėjusiajam padarytą žalą.

407.

41Nukentėjusiojo Ž. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

428.

43Nukentėjusiojo I. K. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo sprendimas pripažinti Ž. V. kaltu dėl BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų dviejų nusikaltimų padarymo, šių veikų kvalifikavimas nekvestionuojamas, tačiau nukentėjusysis nesutinka su apylinkės teismo sprendimų nukentėjusiojo veiksmus pripažinti provokuojančiais ir rizikingais, taip pat, dėl byloje atlikto sutrumpinto įrodymų tyrimo, bausmės rūšies parinkimo bei sprendimo klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Nukentėjusysis prašo pašalinti teismo pripažintą kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, panaikinti nuosprendžio dalį dėl BK 641 straipsnio taikymo ir paskirtos bausmės mažinimo trečdaliu, pakeisti Ž. V. paskirtos bausmės rūšį ir paskirti jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, taip pat, priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo naudai iš nuteistojo Ž. V. 3004,20 Eur turtinės žalos ir 3500 Eur neturtinės žalos atlyginimui, įpareigojant jį turtinę žalą atlyginti per 5 mėnesius. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

449.

45Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte

4610.

47Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai rėmėsi nuteistojo Ž. V. teisiamojo posėdžio metu pateiktu vaizdo įrašu, kuris, anot nukentėjusiojo, neatitinka įrodymų leistinumo kriterijaus. Teisėjų kolegija, patikrinusi nagrinėjamą bylą įrodymų vertinimo aspektu, konstatuoja, kad bylos duomenų tyrimas atitinka BPK reikalavimus. Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme visos bylos aplinkybės, kiek tai buvo objektyviai įmanoma, išsamiai išnagrinėtos nepažeidžiant rungimosi principo (BPK 7 straipsnis), nesuvaržant proceso dalyvių įstatymų garantuotų teisių. Pirmosios instancijos teismas ištyrė ikiteisminio tyrimo metu surinktus įrodymus (kaltinamojo, nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymus, apžiūros protokolus, specialisto išvadas, tarnybinius pranešimus ir kt.); be to, patenkinęs nuteistojo gynėjos prašymą, peržiūrėjo Ž. V. pateiktą vaizdo įrašą, išklausė proceso dalyvių nuomones dėl pateikto vaizdo įrašo ir jame užfiksuotų aplinkybių bei nusprendė šį įrašą prijungti prie bylos medžiagos. Atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, buvo pagarsinta bylos medžiaga, tame tarpe, ir pateiktas vaizdo įrašas. Tokiu būdu, teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, savo išvadas grindė BPK numatytais proceso veiksmais gautais, teismo posėdyje išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais. Įvertinęs jų patikimumą, leistinumą ir sąsajumą, teismas juos vertino tiek atskirai, tiek jų visumą ir, kaip reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvus, kuriais remdamasis atmetė kitus įrodymus. Vertindamas vaizdo įrašo patikimumą, teismas nurodė, kad abejonių dėl šių duomenų patikimumo nėra, kadangi jame filmuota vieta atitinka įvykio vietą, be to, įvykio laikas yra tas pats, kaltinamasis nurodė, asmenį, kuris fiksavo situaciją, todėl pripažino, kad šis įrašas yra leistinas ir tinkamas įrodymas nagrinėjamoje byloje. Teismas, pasisakydamas dėl vaizdo įrašo sąsajumo su byloje įrodinėtinomis aplinkybėmis, nurodė, kad tiek kaltinamasis, tiek nukentėjusysis patvirtino užfiksuotų vaizdų ir garsų tikrumą, vietą ir laiką. Kolegija pažymi, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai vadovavosi nuteistojo pateiktu vaizdo įrašu, kadangi vaizdo įrašo turinio informatyvumą (kad užfiksuotas baudžiamojoje byloje nagrinėjamas įvykis), vertino kartu su kitais ištirtais įrodymais (specialisto išvada, apžiūros protokolu, proceso dalyvių parodymais).

4811.

49Visgi, nustačius, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Ž. V. pateiktu vaizdo įrašu kaip leistinu ir patikimu įrodymu, teisėjų kolegija sutinka su skundo argumentu, jog teismo išvada, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ir rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, nepatvirtinama jokiais objektyviais įrodymais. Nustatydamas šią aplinkybę, teismas vertino, jog vaizdo įraše girdisi nepadorūs, žeminantys žodžiai nuteistajam, reikalaujama jam sakyti bet kokį žodį, teigiant, kad nežinai, kas čia stovi, po to, seka M. M. veiksmai siekiant atstumti kaltinamąjį, šalia stovintis nukentėjusysis palaiko M. M. poziciją, sakydamas „nori, pabandyk, tik pakelk ranką“, priėjęs M. M. grasina kaltinamąjį užmušti.

5012.

51BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Teismai, spręsdami, ar veikos padarymui turėjo įtakos provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys, atsižvelgia į tai, ar nukentėjusiojo elgesys iš esmės prieštaravo moralės normoms, buvo įžeidžiantis kaltininką ar jo artimą asmenį, buvo smurtiniai arba kitokie pavojingi, neteisėti veiksmai, iš dalies nulėmę kaltininką nusikalsti prieš nukentėjusįjį (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-377/2011, 2K-450/2011, 2K-440/2013, 2K-412/2014). Sprendžiant, ar nukentėjusiojo poelgis buvo provokuojantis, tikslinga atsižvelgti į tai, kiek jis esmingai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kaip tai paveikia kaltininką, atsižvelgiant į jo individualias asmenines savybes.

5213.

53Nuteistasis Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku tarp jo ir kavinės savininkės įvyko konfliktas. Gatvėje šalia kavinės buvo agresyviai nusiteikęs M. M.. M. M. jį pastūmė, o I. K. bandė stumti, neleido prieiti ginti draugo. Tiek Ž. V., tiek I. K. pripažino, kad vaizdo įraše girdimus įžeidžiančius žodžius išsakė ne nukentėjusysis I. K., o M. M.. Tuo tarpu I. K. neleidžia siekiančiam konflikto asmeniui M. M. prieiti prie kaltinamojo, laiko tarp M. M. ir nuteistojo atstumą. Taip pat ir liudytoja G. K. parodė, kad Ž. V., paprašius jį išeiti iš kavinės, pradėjo įžeidinėti ją, o nukentėjusysis I. K. jį ramino (1 t., b. l. 73-76). Nei apklausti liudytojai, nei pats Ž. V. nepatvirtino, kad nukentėjusysis buvo agresyviai nusiteikęs, iniciavo konfliktą, atlikinėjo neteisėtus veiksmus. Vien tai, kad nukentėjusysis bandė sulaikyti nuteistąjį, neleisdamas jam prieiti prie agresyviai nusiteikusio M. M., taip pat, įspėjo jį, kad jis nekeltų rankų, nėra pagrindas pripažinti, kad I. K. elgesys prieštaravo moralei ar elementarioms elgesio taisyklėms, ypatingai įžeidė Ž. V. ar kitaip jį sąmoningai skatino pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Pats Ž. V. pripažino, kad I. K. sudavė smūgius, nes I. K. neleido prieiti prie draugo ir jį laikė. Taigi, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo išvadai, kad nukentėjusiojo elgesys buvo akivaizdžiai rizikingas ar provokuojantis, todėl teismo išvados dėl BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte nurodytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimo neatitinka bylos aplinkybių ir yra nepagrįstos. Ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė iš nuosprendžio aprašomosios dalies šalintina ir nuosprendis keistinas BPK 328 straipsnio 3 punkte numatytu pagrindu.

5414.

55Dėl nuteistajam Ž. V. paskirtos bausmės

5615.

57Nors nukentėjusysis I. K. prašo sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant, tačiau apygardos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai pritaikė bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas. Skirdamas bausmes už padarytas nusikalstamas veikas, apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę ir, nors neteisingai nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte, tačiau pagrįstai atsižvelgė į kitą Ž. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistasis nuoširdžiai prisipažino ir gailėjosi padaręs nusikalstamą veiką), sunkinančių aplinkybių nenustatė.

5816.

59Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrintas tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimas, kuris geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį. Taigi, teisingumas reiškia ne tik tai, kad turi būti išsamiai, visapusiškai ir objektyviai nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės, bet ir tai, kad pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai: bausmė už nusikalstamą veiką turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį, be to, būtina atsižvelgti į kaltininko asmenybę, jo elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą, nusikalstamos veikos darymo metu ir po jos (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-632/2007, 2K-428/2009, 2K-28/2012, 2K-316/2014, 2K-7-2-699/2016).

6017.

61Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai įvertino aplinkybes, jog Ž. V. du nesunkius tyčinius nusikaltimus padarė būdamas neteistas, todėl laikomas teisiamu pirmą kartą. Byloje pagrįstai nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nuteistasis yra pakankamai jauno amžiaus, dirba, su nukentėjusiųjų J. B. susitaikė, atlygino jam padarytą (2 t., b. l. 7). Nors Ž. V. nusikalstamos veikos padarymo metu turėjo galiojančių administracinių nuobaudų, tačiau paskirtas baudas sumokėjo laiku (1 t., b. l. 107-110). Tai, kad po nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo Ž. V. nusikalto pakartotinai teisinės reikšmės individualizuojant bausmės skyrimą neturi ir nepašalina galimybės skirti BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytos bausmės rūšies – laisvės apribojimo.

6218.

63Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas reikšmingas aplinkybes, neturi pagrindo manyti, jog BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bus geriau įgyvendinti Ž. V. paskyrus griežtesnę bausmę nei laisvės apribojimas, priešingu atveju būtų pažeistas proporcingumo principas, kadangi griežtesnės bausmės skyrimas neatitiktų padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir laipsnio, formuojamos teismų praktikos analogiškose bylose. Kartu pažymėtina, kad griežtesnės sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas reikštų, jog siekiui nubausti kaltus asmenis yra suteikiama prioritetinė reikšmė, o tuo tarpu visi bausmei keliami tikslai yra vienodai reikšmingi. Be to, apygardos teismo vertinimu, būtent pirmosios instancijos teismo parinkta bausmės rūšis ir apribojimai geriausiai atspindi nukentėjusiojo ir nuteistojo interesų pusiausvyrą, užtikrina proporcingumo principo laikymąsi. Taigi, griežtesnės bausmės paskyrimas nuteistajam prieštarautų teisingumo principui, neprisidėtų prie bausmei keliamų prevencinių tikslų įgyvendinimo. Įvertinęs bausmės skyrimui reikšmingus, tiek su padaryta nusikalstama veika, tiek su nuteistojo asmenybe susijusius duomenis, jų visumą, vadovaudamasis aptartomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis ir aktualia teismų praktika, apygardos teismas daro išvadą, kad Ž. V. už padarytus nusikaltimus paskirtos bausmės yra teisingos, atitinka BK 41 straipsnyje nurodytą bausmės paskirtį, taigi jų griežtinti dėl apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų nėra pagrindo.

6419.

65Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su atliktu sutrumpintu įrodymų tyrimu, teigiama, kad BPK 273 straipsnio 1 dalies nuostatos šiuo atveju apskritai negalėjo būti taikomos, nes tam nebuvo būtinų sąlygų – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi nekelti abejonių.

6620.

67BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra kaltinamas padaręs labai sunkų nusikaltimą, po kaltinamojo akto paskelbimo teismui pareiškė, kad prisipažįsta esąs kaltas ir pageidauja tuojau pat duoti parodymus bei sutinka, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, arba tokį pageidavimą kaltinamasis jau yra pareiškęs šio kodekso 218 straipsnio 2 dalies nustatyta tvarka, įrodymų tyrimas apklausus kaltinamąjį ir įvykdžius šio kodekso 291 straipsnio reikalavimus gali būti nutrauktas, jei nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinka prokuroras ir gynėjas. Taigi baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kuri neįpareigoja bylą nagrinėjantį teismą atsižvelgti į nukentėjusiojo asmens nuomonę dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo. Kaip matyti iš bylos medžiagos, nagrinėjamu atveju paskelbimo įtariamajam apie ikiteisminio tyrimo pabaigą protokole Ž. V. nurodė, jog sutinka, kad bylą nagrinėjant teisme būtų atliekamas BPK 273 straipsnyje numatytas sutrumpintas įrodymų tyrimas (1 t., b. l. 182). Prokurorė kaltinamajame akte taip pat nurodė, jog yra galimybė teisme atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą (1 t., b. l. 193-196). Ž. V. ne tik ikiteisminio tyrimo metu, bet ir teisiamojo posėdžio metu savo kaltę dėl jam inkriminuotų BK 138 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo pripažino visiškai, sutiko tuoj pat duoti parodymus ir juos davė, taip pat sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami. Iš byloje esančio teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad, esant įstatyme nustatytoms sąlygoms, dėl sutrumpinto įrodymų tyrimo sutikimą išreiškė ir prokurorė, tam neprieštaravo ir nukentėjusysis. Po kaltinamojo apklausos, teismas, sutikus visiems proceso dalyviams, nutarė nė vieno bylos liudytojo ar nukentėjusiojo neapklausti, o tik pagarsinti byloje esančius įrodymus, po ko, įvykdžius BPK 291 straipsnio reikalavimus, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas. Apeliaciniame skunde teisingai pažymima, kad viena iš būtinų sąlygų, leidžiančių atlikti sutrumpintą įrodymų tyrimą – nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės turi nekelti abejonių. Tačiau kolegija, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, neturi pagrindo manyti, kad nagrinėjamu atveju šios būtinos sąlygos nebuvo.

6821.

69Apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą bei jį padariusį asmenį sprendžia apylinkės teismas, teisiškai vertindamas faktines bylos aplinkybes. Kaip minėta, nuteistasis Ž. V. šioje byloje kaltu padaręs nusikalstamas veikas prisipažino visiškai. Įvertinus nuteistojo parodymus, jų nuoseklumą, išsamumą bei juos palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais matyti, kad jie iš esmės atitinka kitus bylos įrodymus. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo tikrinama Ž. V. versija, kad jis smūgius nukentėjusiajam I. K. sudavė, nes pastarasis elgėsi agresyviai, t. y. ginčijo ne įvykio aplinkybes, o nurodė bausmės individualizavimui reikšmingas aplinkybes. Taigi, įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismui pagrįstai jokių abejonių, jog nagrinėjamos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės yra aiškios, nekilo, todėl byla buvo išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir nuteistojo atžvilgiu turėjo būti taikomos BK 641 straipsnio nuostatos bei paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

7021.1.

71Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems. Šioje byloje Ž. V. buvo nuteistas pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (2 veikos). Apeliacinės instancijos teismas nustatė, kad apylinkės teismas nepagrįstai Ž. V., paskyręs bausmę dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J. B., netaikė BK 641 straipsnio nuostatų, t. y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, dėl ko jam buvo paskirta netinkama bausmė. Atkreiptinas dėmesys, kad ir pagal teismų praktiką bylose, kuriose asmeniui paskiriamos bausmės už kelias nusikalstamas veikas, ir kiekvienos atžvilgiu yra pagrindas taikyti BK 641 straipsnio nuostatas, teismai paprastai pirmiausia subendrina bausmes ir tik tada vienu trečdaliu sumažina subendrintą galutinę bausmę, todėl taip pat atitinkamai pagal BK bausmių bendrinimo taisykles keičiamas apylinkės teismo bausmių bendrinimas.

7222.

73Dėl I. K. civilinio ieškinio

7423.

75Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Dėl to asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. CK 6.263 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo.

7624.

77Nukentėjusysis I. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti jam iš Ž. V. 3004,20 Eur turtinei žalai atlyginti bei 3500 Eur neturtinei žalai atlyginti (1 t., b. l. 149-152). Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog Ž. V. kaltė dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo yra įrodyta, jos neginčija ir pats nuteistasis, teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti, kad būtent Ž. V. yra atsakingas už I. K. padarytą turtinę ir neturtinę žalą. Vis tik, išnagrinėjusi apeliacinio skundo argumentus bei įvertinusi skundžiamo teismo nuosprendžio motyvus ir baudžiamosios bylos medžiagą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė klausimą dėl civilinio ieškinio (nepagrįstai pripažino civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka), todėl nukentėjusiojo I. K. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, o apylinkės teismo nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Klausimas dėl nukentėjusiajam atlygintinos turtinės ir neturtinės žalos išsprendžiamas iš esmės.

7825.

79Dėl neturtinės žalos

8026.

81Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Žalos atlyginimo instituto esmė – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą fizinį, dvasinį skausmą ir kitus emocinius išgyvenimus, o ne sudaryti sąlygas nukentėjusiai šaliai pasipelnyti.

8227.

83Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Nagrinėjamu atveju iš byloje esančios Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus 2019 m. birželio 18 d. specialisto išvados Nr. G541/2019(06) matyti, jog nukentėjusiajam konstatuota muštinė žaizda kario momens srityje, viršutinės lūpos gleivinėje, viršutinio žandikaulio dešinės pusės I ir II dantų nuskėlimas, nosies kaulų lūžimas (1 t., b. l. 65). Iš medicinos dokumentų išrašo matyti, kad 2019 m. birželio 21 d. I. K. buvo konsultuotas VšĮ Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje, apžiūros metu konstatuota, kad nosis yra pakrypusi į kairę pusę, patinusi, pertvara ryškiai iškrypusi į abi puses, dėl šių sužalojimų planinė operacija numatyta 2019 m. spalio 16 d. (1 t., b. l. 60). Nukentėjusysis I. K., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nurodė, kad dėl patirtos traumos jis negalėjo gyventi pilnaverčio gyvenimo, bendrauti su savo vaikais, išeiti į viešumą, turėjo slėpti šypseną, jį pykino, dėl sulaužytos nosies buvo apsunkintas kvėpavimas. Taip pat, dėl numušto danties vainikėlio odontologinis gydymas tęsiamas iki šiol, jis jautė nerimą dėl dantų atstatymo, operacijos. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirti nepatogumai iš tiesų truko pakankamai ilgą laiko tarpą – nusikalstama veika padaryta 2019 m. birželio 15 d., o nosies operacija atlikta tik 2019 m. spalio 16 d., odontologinis gydymas šiuo metu vis dar tęsiamas. Visą šį laiką I. K. vis dar susidūrė su liekamaisiais smurtinio elgesio jo atžvilgiu padariniais – apsunkintu kvėpavimu, nulūžusiu danties vainiku. Pažymėtina, jog nosis yra labiausiai matoma veido dalis, jos negalima pridengti drabužiais ar galvos apdangalais, todėl asmuo, patyręs nosies kaulų lūžį, neabejotinai susiduria ne tik su fiziniu skausmu, tačiau ir su psichologiniu diskomfortu.

8428.

85Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 138 straipsnio 1 dalyje, priteisiamos neturtinės žalos atlyginimo dydis svyruoja maždaug nuo 150 Eur iki 7000 Eur (pavyzdžiui, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-238/2014 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-699/2015 – 579,24 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-135-648/2016 – 1448,10 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-160-942/2017 – 1500 Eur, kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-105-222/2019 – 2200 Eur). Išimtinais atvejais, kai nukentėjusysis asmuo itin ilgai gydosi stacionariai (pusmetį ir ilgiau), jam atliekama ne viena sudėtinga operacija, po kurių vis tiek išlieka liekamieji reiškiniai, įprastai priteisiama apie 2 896,20 Eur gali būti dvigubinama (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2009, 2K-386/2009). Paprastai didesnės neturtinės žalos atlyginimo sumos yra priteisiamos tais atvejais, kai nukentėjusiajam nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas daugybiniais smūgiais, kurie sukelia kelis sužalojimus, nukentėjusieji patiria ne tik įvairius kaulų lūžius, bet ir galvos smegenų sukrėtimą, kitus gyvybei pavojingus sužalojimus, nuo panaudoto fizinio smurto įvairiose kūno vietose lieka kraujosruvos ir pan. Šiuo atveju nuteistasis Ž. V. nukentėjusiajam sudavė ne mažiau dviejų kartų ranka, t. y. nebuvo naudoti žmogų žaloti galintys daiktai, pavyzdžiui, peilis. Sudavęs smūgį, nuteistasis tolesnius smurtinius veiksmus nutraukė ir iš įvykio vietos pasišalino. Taigi, Ž. V. naudotas smurtas nebuvo intensyvus, nuteistasis nesiekė sunkiai sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, be to, jis pirmosios instancijos teisme savo kaltę pripažino, nurodė, jog veikė siekdamas apginti savo draugą. Įvertinusi šiuos duomenis, teisėjų kolegija sprendžia, kad Ž. V. prašoma priteisti 3500 Eur suma yra per didelė. Pažymėtina, jog neturtinės žalos nukentėjusiajam priteisimas negali tapti asmens pasipelnymo šaltiniu. Neturtinės žalos atlyginimo paskirtis yra ne nubaudimo ar turtinės padėties pagerinimo, bet kompensacinė, nukreipta į prarastų neturtinių vertybių bei socialinio teisingumo atkūrimą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju teisinga kompensacija už apelianto patirtus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus būtų 2200 Eur suma.

8629.

87Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyti ir ilgalaikiai dvasinio pobūdžio padariniai. Nors apeliaciniame skunde nukentėjusysis pateikia argumentus dėl emocinių išgyvenimų, lydinčių praėjus net ir ilgam laiko tarpui po jo atžvilgiu įvykdytos nusikalstamos veikos, tačiau šie argumentai yra absoliučiai deklaratyvūs, jais, teisėjų kolegijos manymu, nukentėjusysis bando įrodyti, jog patyrė didesnę neturtinę žalą nei yra iš tikrųjų. I. K. argumentai apie išgyvenimus dėl pakitusios išvaizdos, iki šiol juntamą nerimą, jaučiamą suvaržymą bendraujant su žmonėmis, patiriamą emocinę depresiją, išgąstį, įprastai yra būdingi visiškai kitokio pobūdžio byloms. Be to, nukentėjusiojo nurodomi padariniai jo psichinės sveikatai būklei, ypač tokie kaip emocinė depresija, turi būti konstatuoti specialių žinių turinčių asmenų, o nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių duomenų apie I. K. diagnozuotus psichikos sutrikimus, taikytą medikamentinį ar psichoterapinį gydymą.

8830.

89Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis Ž. V. nurodė, jog nesutinka su nukentėjusiojo pareikštu civiliniu ieškiniu dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo, kadangi ji yra per didelė, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistojo prioritetai ar jo turtinė padėtis negali būti pernelyg sureikšminama, ji vertinama visų duomenų kontekste. Nuteistasis Ž. V. yra jauno amžiaus, dirba, neturi jokių rimtų sveikatos problemų, ribojančių jo darbinės veiklos galimybes, todėl spręstina, kad 2200 Eur suma jam nėra nepakeliama finansinė našta.

9031.

91Dėl turtinės žalos

9232.

93Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283 straipsnio 2 dalimi, nuteistasis, be kita ko, privalo nukentėjusiajam atlyginti turtinius nuostolius, kuriuos jis patyrė dėl neteisėta veika sugadinto ar prarasto turto, sužalojimų, patirtų nusikaltimo metu, gydymosi, negautų pajamų.

9433.

95Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikalavimą atlyginti dėl Ž. V. nusikalstamos veikos patirtą turtinę žalą pareiškė Vilniaus teritorinė ligonių kasa bei nukentėjusysis I. K.. Kadangi nuosprendžio dalis, kuria buvo visiškai tenkintas Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, apeliaciniu skundu nėra ginčijama, plačiau dėl to šiame nuosprendyje nebus pasisakoma. Nukentėjusysis civiliniu ieškiniu prašė priteisti iš nuteistojo 3 004,2 Eur turtinės žalos, kurią sudaro kreipimasis pas odontologą – 3,74 Eur, dantų implantacija – 2 500 Eur, išrašyti vaistai – 7,06 Eur, transporto išlaidos – 94,40 Eur, kitos išlaidos (teisinės paslaugos parengiant ir surašant civilinį ieškinį) – 399 Eur. (1 t., b. l. 149-163). Apylinkės teismas nurodė, kad nuosprendžio priėmimo metu nukentėjusysis nepateikė objektyvių duomenų apie patirtą turtinę žalą, o pateiktas gydymo planas yra vertinamas kaip preliminarus. Iš nuteistojo apeliacinio skundo argumentų matyti, jog jis, nesutikdamas su teismo sprendimų klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka, nurodo, kad odontologinis gydymas yra pradėtas, jis šiuo metu jau yra sumokėjęs dalį gydymo plane nurodytos sumos (1 370 Eur), kartu su apeliacinius skundu pateikė tai įrodančius pinigų priėmimo kvitus (2 t., b. l. 55-57).

9634.

97Nagrinėjamu atveju I. K. reikalavimą priteisti dėl patirtos traumos ortodontinio gydymo išlaidų atlyginimą grindė 2019 m. liepos 16 d. UAB „V. o. c.“ pažyma, kurioje nurodoma, jog 11 ir 12 dantų gydymo (kaulo augmentacija, implantacija, atrama, keramika ir kt.) suma sudaro 2500 Eur. Pirmosios instancijos teismas šios pažymos nelaikė tinkamu įrodymu, konstatavo, jog joje nurodyti duomenys nepatvirtina realiai nukentėjusiojo patirtų išlaidų, tai yra tik vienos iš medicinos įstaigos siūlymas, kuris ateityje gali būti koreguojamas, todėl ši suma negali būti pripažinta kaip žala ir priteistina. Teisėjų kolegija nesutinka su tokiais apylinkės teismo argumentais ir mano, kad apylinkės teismas šiuo atveju netinkamai aiškino ir taikė CK 6.249 straipsnio 1 dalies, 6.283 straipsnio 2 dalies normas ir BPK normas, susijusias su civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje išsprendimu.

9834.1.

99CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Teismų praktikoje išaiškinta, kad CK 6.249 straipsnio 3 dalis taikoma tais atvejais, kai žalos padarymo faktas yra akivaizdus arba lengvai įrodomas, o nuostoliams tiksliai apskaičiuoti gali prireikti laiko, gali nukentėti nukentėjusio asmens interesai, jeigu jo turtinė padėtis nėra gera ir jam nedelsiant reikia lėšų, pavyzdžiui, nukentėjusiajam dėl sveikatos sužalojimo reikia atlikti mokamą operaciją ar procedūras, tačiau jis neturi tam pinigų (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-13/2012, 3K-3-202/2012). Taip pat pripažįstama, kad, sprendžiant, ar dėl sveikatos sutrikdymo padarinių šalinimo atsiradusios gydymo išlaidos turėtų būti priteisiamos iš atsakovo, atsižvelgiama į tai, ar išlaidos, susijusios būtent su sveikatos sutrikdymu, ar jos pagrįstos pateiktais įrodymais, ar nurodytos gydymo išlaidos yra realios, būtinos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

10034.2.

101Į bylą pateiktas UAB „V. o. c.“ gydymo planas ir kiti byloje esantys medicininiai dokumentai patvirtina, kad I. K. ortodontinis gydymas yra būtinas, kadangi po traumos buvo nuskeltas I ir II dantų vainikai. Nors nukentėjusiojo pateiktas civilinis ieškinys dėl 2 500 Eur gydymo išlaidų pagrįstas ne vien turėtomis, bet ir būsimomis ortodontinio gydymo išlaidomis, tačiau 2019 m. liepos 16 d. UAB „V. o. c.“ gydymo plane detaliai nurodytas nukentėjusiajam reikalingos atlikti gydymo procedūros, išskiriant procedūras, nurodyta kiekvienos iš jų kaina. Šios kainos yra realios, protingos ir racionalios. Be to, nukentėjusysis jau pradėjo gydymą šioje klinikoje. Taigi, teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad 2019 m. liepos 16 d. UAB „V. o. c.“ pažymoje nurodyta konkreti procedūrų, atsiradusių dėl I ir II dantų nuskėlimo kaina – 2 500 Eur, yra pagrįsta ir įrodyta, todėl ji turi būti priteista nukentėjusiojo naudai. Pats nuteistasis apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu su nukentėjusiojo civiliniu ieškiniu dėl turtinės žalos atlyginimo taip pat sutiko. Pažymėtina, jog toks apeliacinės instancijos teismo sprendimas neprieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2011, 2K-21-942/2016). Kitos nukentėjusiojo turėtos išlaidos taip pat pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais, yra realios, atitinkančios protingumo ir sąžiningumo principus, todėl priteistinos iš nuteistojo Ž. V..

10235.

103Kadangi apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino civiliniam ieškovui I. K. teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka, ši nuosprendžio dalis naikinama. Nukentėjusiojo naudai priteisiama 2200 Eur neturtinė žala bei 3004,20 Eur turtinė žala.

10435.1.

105Apeliacinės instancijos teisme iš esmės išsprendus klausimą dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio dydžio, nukentėjusiojo apeliacinio skundo prašymas įpareigoti nuteistąjį atlyginti jam padarytą turtinę žalą per 5 mėnesius taip pat laikomas pagrįstu. Laisvės apribojimo bausmės (BK 48 straipsnis) esmė yra ta, kad asmuo gyvena laisvėje, tačiau jam tam tikram laikotarpiui nustatomi tam tikri įpareigojimai ir draudimai. Kadangi draudimai ir įpareigojimai yra pagrindiniai laisvės apribojimo bausmės nubaudimo elementai, teismas, vadovaudamasis bausmės esme, privalo kaltininkui paskirti vieną ar kelis įpareigojimus ir (ar) draudimus, kurių laikymasis yra kontroliuojamas, ir dėl jų nuteistasis privalo atsiskaityti, kitaip ši bausmė praras prasmę. BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytas įpareigojimas, kuris gali būti skiriamas laisvės apribojimo bausme nuteistam asmeniui – įpareigojimas atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą ar jos dalį arba tokią žalą pašalinti savo darbu. Teisėjų kolegijos nuomone, šis įpareigojimas padės pasiekti bausmės tikslus, numatytus BK 41 straipsnyje. Šiame kontekste taip pat pažymėtina, kad teismo sprendimas turi būti toks, kad nuteistasis būtų kuo labiau suinteresuotas kiek įmanoma operatyviau atlyginti padarytą žalą, t. y. įvykdyti teismo sprendimą. Tai reiškia, kad, nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą žalą, svarbu yra ir užtikrinti, kad žalos padaręs asmuo realiai galės sumokėti nukentėjusiajam priteistą žalos dydį ir bus suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gaus jam priteistą sumą. Apeliacinės instancijos teismas laiko, kad nagrinėjamu atveju, proporcingumo principo reikalavimus atitinka įpareigojimas atlyginti visą - 3004,20 Eur – nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą per 5 mėnesius.

10636.

107Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme

10837.

109Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti iš nuteistojo bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme ir į bylą pateikė pinigų priėmimo kvitus, iš kurių matyti, jog nukentėjusysis advokatei Stasei Jovaišienei už dokumento surašymą, atstovavimą ir patarimą sumokėjo 1000 Eur (2 t., b. l. 73, 74).

11038.

111BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, dalyvavusio byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti, galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiojo apeliacinį skundą. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka buvo atliktas įrodymų tyrimas, vyko trys teismo posėdžiai, kuriose dalyvavo nukentėjusiojo I. K. atstovė advokatė, tačiau vienas teismo posėdis buvo atidėtas. Atsižvelgiant į skundo nagrinėjimo rezultatą – nukentėjusiojo apeliacinis skundas tenkintas ne pilna apimtimi, į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį procesą inicijuojantį dokumentą, tačiau bylą nėra labai didelės apimties, apeliacinės instancijos teismas protinga ir pagrįsta iš nuteistojo priteistina atstovavimų išlaidų suma laiko 500 Eur.

112Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2, 3, 4 punktais,

Nutarė

113Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

114Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį pakeisti:

115Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.

116Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną ir padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridėti švelnesnę bausmę ir paskirti subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 9 (mėnesiams).

117Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti Ž. V. laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 2 (dviem) mėnesiams.

118Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmę subendrinti su Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes iš dalies sudedant prie griežtesnės bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, iš dalies pridedant švelnesnę bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 5 (penkiems) mėnesiams. Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką atliktą pagal 2019 m. lapkričio 5 d. nuosprendį.

119Panaikinti Ž. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusio asmens elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

120Paskirti Ž. V. BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą - atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą – 3004,20 Eur (tris tūkstančius keturis šimtu eurų ir 20 euro centų), įpareigojant atlyginti nukentėjusiajam Ž. V. šią sumą per 5 mėnesių laikotarpį nuo nutarties įsiteisėjimo dienos.

121Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui I. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

122Iš Ž. V. nukentėjusiojo I. K. naudai priteisti 3004,20 Eur (tris tūkstančius keturis eurus 20 euro centų) turtinės žalos ir 2200 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų) neturtinės žalos atlyginimą.

123Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

124Priteisti iš Ž. V. nukentėjusiojo I. K. naudai 500 Eur proceso išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme.

125Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo J. B.) -... 4. - pagal BK 138 straipsnio 1 dalį (dėl nesunkaus sveikatos sutrikdymo I. K.) -... 5. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta bausmė sumažinta... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtos bausmės subendrintos... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su... 8. Vadovaujantis BK 48 straipsnio 5 dalies 1 punktu, 6 dalies 1 punktu, 3 punktu,... 9. - dirbti, mokytis arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos... 10. - uždrausti lankytis A. K. individualios įmonės kavinėje, esančioje adresu... 11. - būti namuose nuo 22 val. iki 5 val., jei tai nesusiję su mokymusi, darbu ar... 12. - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose per 8 mėnesius nuo... 13. Vadovaujantis BK 65, 66 straipsniais, į paskirtą bausmę įskaitytas... 14. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktas galioti... 15. Iš Ž. V. Vilniaus teritorinei ligonių kasai priteista 211,86 Eur žalos... 16. Civiliniam ieškovui I. K. pripažinta teisė į ieškinio patenkinimą, o... 17. Teisėjų kolegija... 18. 1.... 19. Ž. V. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad, veikdamas... 20. 2.... 21. Be to, pagal BK 138 straipsnio 1 dalį Ž. V. nuteistas už tai, kad nesunkiai... 22. 3.... 23. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį,... 24. 4.... 25. Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas I. K. prašo... 26. 4.1.... 27. Skunde nesutinkama su teismo motyvais, jog nukentėjusiojo elgesys buvo... 28. 4.2.... 29. Skunde taip pat teigiama, kad nagrinėjamu atveju negalėjo būti atliekamas... 30. 4.3.... 31. Nukentėjusysis taip pat nurodo, kad byloje jis yra pareiškęs civilinį... 32. 4.4.... 33. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo paskirta bausme Ž. V.,... 34. 5.... 35. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, nukentėjusysis ir jo gynėja pritarė... 36. 6.... 37. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atnaujinus įrodymų tyrimą,... 38. 6.1.... 39. Nukentėjusysis I. K., apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdžio... 40. 7.... 41. Nukentėjusiojo Ž. V. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 42. 8.... 43. Nukentėjusiojo I. K. apeliaciniame skunde pirmosios instancijos teismo... 44. 9.... 45. Dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1... 46. 10.... 47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad apylinkės teismas, pažeisdamas įrodymų... 48. 11.... 49. Visgi, nustačius, kad apylinkės teismas pagrįstai rėmėsi Ž. V. pateiktu... 50. 12.... 51. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta kaltininko atsakomybę lengvinanti... 52. 13.... 53. Nuteistasis Ž. V. teismo posėdžio metu nurodė, kad kaltinime nurodytu laiku... 54. 14.... 55. Dėl nuteistajam Ž. V. paskirtos bausmės... 56. 15.... 57. Nors nukentėjusysis I. K. prašo sugriežtinti nuteistajam paskirtą bausmę,... 58. 16.... 59. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, vadovaujantis teisingumo principu,... 60. 17.... 61. Atsižvelgdamas į aptartą teismų praktiką, pirmosios instancijos teismas... 62. 18.... 63. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į aptartas reikšmingas... 64. 19.... 65. Apeliaciniu skundu taip pat nesutinkama su atliktu sutrumpintu įrodymų... 66. 20.... 67. BPK 273 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad jeigu kaltinamasis, kuris nėra... 68. 21.... 69. Apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą bei jį padariusį asmenį... 70. 21.1.... 71. Kartu teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad... 72. 22.... 73. Dėl I. K. civilinio ieškinio... 74. 23.... 75. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas... 76. 24.... 77. Nukentėjusysis I. K. ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį,... 78. 25.... 79. Dėl neturtinės žalos... 80. 26.... 81. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje... 82. 27.... 83. Pažymėtina, jog įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo... 84. 28.... 85. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 86. 29.... 87. Teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nenustatyti ir ilgalaikiai dvasinio... 88. 30.... 89. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismo posėdyje nuteistasis Ž. V.... 90. 31.... 91. Dėl turtinės žalos... 92. 32.... 93. Vadovaujantis CK 6.249 straipsnio 1 dalimi, 6.263 straipsnio 2 dalimi, 6.283... 94. 33.... 95. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje reikalavimą atlyginti dėl Ž. V.... 96. 34.... 97. Nagrinėjamu atveju I. K. reikalavimą priteisti dėl patirtos traumos... 98. 34.1.... 99. CK 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas... 100. 34.2.... 101. Į bylą pateiktas UAB „V. o. c.“ gydymo planas ir kiti byloje esantys... 102. 35.... 103. Kadangi apygardos teismas sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas... 104. 35.1.... 105. Apeliacinės instancijos teisme iš esmės išsprendus klausimą dėl... 106. 36.... 107. Dėl proceso išlaidų apeliacinės instancijos teisme ... 108. 37.... 109. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde pateikė prašymą priteisti iš... 110. 38.... 111. BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos, numatančios, jog pripažinęs... 112. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 113. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo I. K. apeliacinį skundą tenkinti iš... 114. Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmų 2019 m. gruodžio 4 d. nuosprendį... 115. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl bausmių subendrinimo.... 116. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti... 117. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 ir 2 dalimis, paskirta subendrintą bausmę... 118. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmę subendrinti su... 119. Panaikinti Ž. V. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad veikos padarymui... 120. Paskirti Ž. V. BK 48 straipsnio 6 dalies 2 punkte numatytą įpareigojimą -... 121. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniam ieškovui I. K. pripažinta... 122. Iš Ž. V. nukentėjusiojo I. K. naudai priteisti 3004,20 Eur (tris... 123. Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.... 124. Priteisti iš Ž. V. nukentėjusiojo I. K. naudai 500 Eur proceso išlaidų,... 125. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos....