Byla e2-962-790/2018

Dėl nuostolių atlyginimo priteisimo

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Marius Bajoras,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės ,,UNIS Steel Baltija“ atskirąjį skundą dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutarties, kuria patenkintas atskirasis skundas ir panaikintos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui B. M., priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „UNIS Steel Baltija“ ieškinį atsakovams B. M. ir V. M. dėl nuostolių atlyginimo priteisimo.

3Teismas

Nustatė

4

1. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „UNIS Steel Baltija“ kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovams B. M. ir V. M., kuriame prašė priteisti solidariai iš atsakovų 81 660,76 Eur nuostolių atlyginimo ir 5 proc. dydžio procesines palūkanas.
2. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti ne mažesnei negu 81 660,76 Eur dydžio sumai atsakovams priklausantį turtą. Prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių grindė tuo, kad ieškinys yra tikėtinai pagrįstas ir egzistuoja grėsmė, kad ieškovei palankus teismo sprendimas gali būti neįvykdytas. Grėsmę ieškovė įrodinėjo tuo, kad Milašauskių tikroji ūkinė bendrija „Žaibas“ (toliau – ir bendrija) yra restruktūrizuojama, jos turtinė padėtis yra labai sunki, todėl ji nesugebės atsiskaityti su ieškove, o kiek ir kokio turto turi atsakovai – subsidiarieji skolininkai – ieškovė nežino.
3. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys yra tikėtinai pagrįstas, bendrijos, kurios tikrieji nariai yra atsakovai, finansinė padėtis yra sunki, o teismui nėra žinoma, kiek ir kokio turto turi atsakovai.
4. Atsakovas B. M. pateikė atskirąjį skundą, prašydamas panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių netenkinti. Atskirajame skunde atsakovas įrodinėjo, kad ieškovė tikėtinai nepagrindė ieškinio reikalavimų: atsakovui reikalavimai pareikšti kaip subsidiariam ūkinės bendrijos skolininkui, o bendrija yra restruktūrizuojama ir atsiskaitymas su kreditoriais yra suvaržytas Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ĮRĮ) ir patvirtinto restruktūrizavimo plano nuostatų, todėl negalima daryti išvados, kad bendrijos turto neužtenka atsiskaityti su ieškove kaip viena iš bendrijos kreditorių; tik baigus išieškojimą iš bendrijos turto, bus galima taikyti civilinę atsakomybę subsidiariam skolininkui. Be to, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pažeidžia visų restruktūrizuojamos bendrijos kreditorių teises bei teisėtus interesus. Vykdant nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių buvo areštuotas atsakovui priklausantis žemės sklypas, kurį kartu su kitu bendrijos nekilnojamuoju turtu yra nuspręsta parduoti bendrijos restruktūrizavimo proceso metu. Tačiau dėl žemės sklypui pritaikyto arešto nekilnojamojo turto perleidimo sandoris negalės būti sudarytas, atitinkamai nebus patenkinti bendrijos kreditorių restruktūrizavimo byloje patvirtinti reikalavimai.

2. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

5. Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 27 d. nutartimi panaikino Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 13 d. nutarties dalį, kuria buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės atsakovui B. M., ir ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo atsakovui B. M. atmetė.
6. Teismas sutiko su atsakovo B. M. atskiruoju skundu, todėl panaikino savo nutarties dalį dėl arešto šio atsakovo turtui taikymo (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 334 straipsnio 2 dalies 1 punktas).
7. Teismas pažymėjo, kad Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta skolininko subsidiariosios atsakomybės esmė yra ta, kad kreditorius gali reikšti reikalavimą subsidiariai atsakančiam asmeniui tik tada, jei šio reikalavimo nepatenkina (tiek, kiek nepatenkina) pagrindinis skolininkas, savo argumentui pagrįsti nurodė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. lapkričio 7 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-479/2014). Atsakovas į bylą pateikė įrodymus, kad bendrija, kuri šiuo metu yra restruktūrizuojama, turi turto. Teismo nuomone, atsakovas įrodė, kad šioje proceso stadijoje nėra pagrindo daryti išvadą, jog bendrijos turto neužtenka atsiskaityti su ieškove (bendrijos kreditore).

3. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

8. Ieškovė UAB „UNIS Steel Baltija“ atskirajame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pritaikyti atsakovui B. M. laikinąsias apsaugos priemones – nekilnojamojo turto areštą, išskyrus žemės sklypą, kurio unikalus Nr. ( - ). Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1. Ieškinio preliminaraus pagrįstumo įvertinimas neturi virsti bylos nagrinėjimu iš esmės, todėl atsakovo B. M. argumentas, kad Šiaulių apygardos teismas 2018 m. kovo 13 d. nutartyje nevertino tikėtino ieškinio pagrįstumo, yra nepagrįstas.
2. Atsakovo B. M. pateikti duomenys nors ir įrodo, kad restruktūrizuojama bendrija turi turto, tačiau negalima sutikti, jog to turto užteks kreditorių reikalavimams (tarp jų ir ieškovės) padengti.
3. Nors atsakovas nurodė, kad resturktūrizuojamos bendrijos finansinė būklė gera, ji vykdo veiklą, didelės vertės užsakymus, tačiau nepateikė tai patvirtinančių įrodymų.
4. Net ir konstatavus, kad laikinosios apsaugos priemonės pažeidžia viešąjį interesą, t. y. pažeidžia visų restruktūrizuojamos bendrijos kreditorių interesus, skundžiama nutartis vis tiek užkirstų kelią žemės sklypo pardavimui dėl kito atsakovo turto daliai pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių.
5. Teismas skundžiama nutartimi panaikino laikinąsias apsaugos priemones visam atsakovo B. M. turtui, nors tam nebuvo pagrindo. Ieškovė tikėtinai pagrindė ieškinio reikalavimą, pridėjo tai pagrindžiančius įrodymus, o atsakovo pateikti įrodymai nepaneigė tikėtinai ieškovei palankaus teismo sprendimo priėmimo galimybės. Be to, jei ir būtų pažeidžiami visų restruktūrizuojamos bendrijos kreditorių interesai, šis pažeidimas pasireikštų tik tokia apimtimi, kiek dėl laikinųjų apsaugos priemonių pritaikymo nebūtų įmanoma realizuoti bendrijos gamybinės bazės kartu su atsakovams priklausančiu žemės sklypu. Likęs laikinųjų apsaugos priemonių mastas restruktūrizuojamos bendrijos kreditorių interesų niekaip nepažeidžia.
9. Atsiliepime į atskirąjį skundą atsakovas B. M. prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismas tinkamai įvertino faktines aplinkybes: atsakovas yra subsidiarus ieškovės skolininkas, pagrindiniam skolininkui (bendrijai) yra iškelta restruktūrizavimo byla, ieškovės turtiniai reikalavimai gali būti tenkinami ĮRĮ nustatyta tvarka pagal teismo patvirtintą restruktūrizavimo planą, restruktūrizavimo byla nėra nutraukta ir šioje stadijoje negalima spręsti apie bendrijos negalėjimą atsiskaityti su ieškove.
2. Prašydama iš atsakovų priteisti nuostolių atlyginimą ieškovė nepagrindžia žalos dydžio ir jo nustatyti šiuo metu nėra jokių objektyvių galimybių.
3. Ieškinio patenkinimas, kuomet pagrindiniam skolininkui yra iškelta restruktūrizavimo byla, iškreiptų restruktūrizavimo instituto tikslus ir uždavinius, pažeistų kitų restruktūrizuojamos įmonės kreditorių teises bei teisėtus interesus.

5Teismas

konstatuoja:

4. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos.
11. Byloje keliamas klausimas, ar pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai netaikė laikinųjų apsaugos priemonių atsakovui B. M.
12. CPK 144 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimus ir, nesiėmus šių priemonių, būsimo, galbūt ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
13. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovės ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas.
14. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
15. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.)
16. Nagrinėjamu atveju ieškovė ieškinį atsakovams reiškia kaip neribotos civilinės atsakomybės juridinio asmens dalyviams. Ieškovė ieškinyje įrodinėja, kad jos pagrindinė skolininkė – ūkinė bendrija – neturi pakankamai lėšų prievolei ieškovei įvykdyti, todėl kaip subsidiarūs skolininkai prievolę už bendriją ieškovei turi įvykdyti atsakovai. Ieškinyje suformuotus reikalavimus ieškovė ne tik pagrindė faktiniais ir teisiniais argumentai, tačiau kartu su ieškiniu pateikė ir ieškinyje nurodytas aplinkybes pagrindžiančius įrodymus.
17. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad ieškovė pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jos galimai pažeistų teisių gynybos būdą. Įstatyme kreditoriaus teisė pareikšti reikalavimą subsidiariam skolininkui nesiejama su išieškojimo pagal kreditoriaus reikalavimą pagrindiniam skolininkui pabaiga (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-969/2016). Teismo sprendimas dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės galimas ir iki bus baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto, tačiau ribojamas tokio sprendimo pateikimas vykdyti – išieškojimas į subsidiaraus skolininko turtą gali būti nukreipiamas tik tada, kai yra baigtas išieškojimas iš pagrindinio skolininko turto ir yra žinoma neįvykdyta prievolė (jos dalis) (žr. toje pačioje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-222-969/2016 pateiktus išaiškinimus). Aplinkybės dėl restruktūrizuojamos bendrijos turtinės padėties ir galėjimo (negalėjimo) atsiskaityti su ieškove yra susijusios su galimybe nukreipti išieškojimą į subsidiaraus skolininko turtą, tačiau nepaneigia to, kad byloje pareikštas ieškinys yra tikėtinai pagrįstas.
18. Remiantis pirmiau šioje nutartyje nurodytomis aplinkybėmis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad ieškovė laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje preliminariai pagrindė savo ieškinio reikalavimus.
19. Tačiau tam, kad laikinosios priemonės būtų pritaikytos, turi egzistuoti abi CPK 144 straipsnyje numatytos sąlygos, t. y. tiek ieškinio prima facie pagrįstumas, tiek grėsmė būsimo teismo sprendimo įvykdymui. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, nors ieškovės ieškinys ir yra tikėtinai pagrįstas, tačiau ieškovė neįrodė, kad egzistuoja grėsmė būsimo galimai ieškovei palankaus sprendimo įvykdymui.
20. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.). Nagrinėjamu atveju ieškovė, prašydama iš atsakovų, kaip tikrosios ūkinės bendrijos narių, subsidiariai atsakingų už bendrijos skolas, priteisti 81 660,76 Eur, kurių jai iki šio nėra sumokėjusi restruktūrizuojama tikroji ūkinė bendrija, nepateikė duomenų, iš kurių būtų galima spręsti apie atsakovo B. M. nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti tuo atveju, jei baigus išieškojimą iš tikrosios ūkinės bendrijos turto pagrindinė prievolė liktų neįvykdyta ir atsirastų pagrindas nukreipti išieškojimą pagal būsimą galbūt ieškovei palankų teismo sprendimą šioje byloje dėl subsidiariosios juridinio asmens dalyvio atsakomybės (CPK 178 straipsnis, 179 straipsnio 1 dalis). Taigi nagrinėjamu atveju ieškovė neįrodė atsakovo B. M. siekio pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo pagal teismo sprendimą, todėl nėra pagrindo spręsti ir apie grėsmę būsimo teismo sprendimo įvykdymui.
21. Be to, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje išaiškinta, jog laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos atsižvelgiant į faktines bylos aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo, ekonomiškumo, proporcingumo principais. Teisingumo principas įpareigoja teismą išlaikyti proceso šalių interesų pusiausvyrą, o proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1268/2014; 2014 m. spalio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1472/2014). Bylos duomenų visuma patvirtina, kad tikroji ūkinė bendrija šiuo metu yra restruktūrizuojama ir dėl to bendrijos atsiskaitymas su kreditoriais, įskaitant ir ieškovę, yra suvaržytas. Visgi, atsiskaitymo galimybė esant nenutrauktai bendrijos restruktūrizavimo bylai nėra paneigta. Pati ieškovė atskirajame skunde sutinka, kad bendrija turi turto, nors ir teigia, kad jo neužteks jos reikalavimui sumokėti. Esant tokiai situacijai, arešto atsakovo B. M. turtui taikymas šiuo metu neatitiktų ir teisingumo bei proporcingumo principų.
22. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pirmiau šioje nutartyje nurodytų aplinkybių visumą, daro išvadą, kad byloje nėra įrodyta grėsmė, jog netaikius arešto atsakovo B. M. turtui, ieškovei galbūt palankaus sprendimo vykdymas pasunkės ar taps neįmanomu, t. y. nenustatyta viena iš sąlygų, būtinų laikinosios apsaugos priemonėms taikyti. Dėl šios priežasties skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista, nors ir kitais nei joje išdėstyti motyvais.

6Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

7Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartį palikti nepakeistą.