Byla e2-5428-902/2018
Dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo

1Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida Kirsnytė, sekretoriaujant E. Š., dalyvaujant ieškovei ir jos atstovei advokatei D. V., atsakovo T. K. atstovui advokatui R. V., nedalyvaujant atsakovui T. K., atsakovo AAS ,,BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje atstovui,

2viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės E. K. ieškinį atsakovams T. K. bei AAS ,,BTA B. I. Company“, dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.

3Teismas

Nustatė

4Ieškovė E. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė atsakovo T. K. priteisti jai 15 000 Eur neturtinę žalą, o jos dukroms: S. K. ir U. K., kiekvienai po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, taip pat prašė priteisti iš atsakovo AAS ,,BTA B. I. Company“ ieškovės naudai 740 Eur dydžio turtinę žalą, valstybei - patirtas bylinėjimosi išlaidas.

5Nurodė, jog 2015 m. lapkričio 13 d., apie 14.24 val. Panevėžio rajone, kelio A-10 16 kilometre 921 m, ties Paįstrio kaimu, įvyko eismo įvykis: automobilio M. B., valst. Nr. ( - ) vairuotojas, atsakovas T. K. išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią automobilio koloną ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu, kuris po susidūrimo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ieškovės vyro T. K. vairuojamu automobiliu VW Transporter, ko pasekoje ieškovės vyras žuvo. Panevėžio apskrities VPK Kelių policijos biuro 2015 m. lapkričio 16 d. nutarimu ieškovė buvo pripažinta nukentėjusiąja dėl jai padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Ieškovė remiasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.284 straipsnio 1 dalimi bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, jog fizinio asmens mirties atveju teisę į žalos atlyginimą turi asmenys, kurie buvo mirusiojo išlaikomi ir jo mirties dieną turėjo teisę gauti iš jo išlaikymą (nepilnamečiai vaikai, sutuoktinis, nedarbingi tėvai ar kiti faktiškai nedarbingi išlaikytiniai), taip pat mirusiojo vaikas, gimęs po mirties.

6Nurodė, jog civilinį ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo jai bei jos dukroms ikiteisminio tyrimo metu ieškovė pateikė 2016 m. rugpjūčio 4 d. Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. priėmė nuosprendį, kuriuo T. K. pripažino kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalį, paskyrė jam galutinę bausmę – bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojo jį tęsti darbą, mokslą, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė jam vairuoti transporto priemonę 2 metams. Nuosprendžiu teismas ieškovei pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio perdavė nagrinėti CPK nustatyta tvarka. Su tokia teismo pozicija ieškovė nesutiko, pateikė apeliacinį skundą, tačiau aukštesnės instancijos teismas ieškovės skundą atmetė. Nurodė, jog dėl vyro mirties ieškovė patyrė didelį skausmą, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus, emocinį diskomfortą, depresiją, baimę, ieškovei buvo apribotos galimybės gyventi įprastinį gyvenimą. Padarytą neturtinę žalą ieškovė vertina 15 000 Eur, nes draudimas jai išmokėjo 3 000 Eur kompensaciją neturtinei žalai atlyginti. P. T. praktiką tokiose bylose šiuo metu yra priteisiama 28 000 Eur neturtinė žala. Pagal aprobuotą Teismų praktiką iki 2008 metų neturtinė žala sutuoktinei buvo atlyginama iki 17 377,20 Eur, todėl ieškovės manymu, prašoma priteisti jai žala atitinka protingumo, sąžiningumo, teisingumo kriterijus. Ieškovės dukros taip pat buvo pripažintos nukentėjusiomis ir joms iš eismo įvykio kaltininko taip pat turi būti priteista neturtinė žala. Dukras ir jų tėtį siejo glaudus ir stiprus emocinis, dvasinis, materialinis ryšys, nes dukros gyveno kartu su tėčiu, todėl po tėčio mirties jos patyrė dvasinį sukrėtimą, didelį stresą, neteko moralinės ir materialinės paramos. D. S. 2016 m. pavasarį lankėsi Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje, kadangi jai buvo panikos priepuoliai, dukra buvo nerami, išsibalansavusi. Dukroms padarytą skriaudą vertina 10 000 Eur suma kiekvienai. Dukroms priteistiną sumą ieškovė sumažina, atsižvelgdama į kaltininko jauną amžių, jo patirtį. Nurodė, jog mergaičių pajamas sudaro našlaičių pensija po 100,53 Eur kas mėnesį. Jos pačios pajamos iki eismo įvykio sudarė apie 409,18 Eur darbo užmokestis, nuo įvykio ieškovė nebedirbo, buvo registruota Darbo biržoje, jos pajamos iki 2016 m. birželio 3 d. siekė 135,71 Eur, 2018 m. balandžio mėn. jos draudžiamąsias pajamas sudarė 500 Eur, o šeimos pajamas – 700 Eur suma, kiekvienai po 233 Eur. Esant gyvam sutuoktiniui ir dukrų tėvui, šeima gyveno oriai, o po eismo įvykio, žuvus T. K., finansinė situacija šeimoje pablogėjo.

7Ieškovė mano, kad draudimas nepagrįstai jai neišmokėjo 740 Eur sumos už kapavietės įrengimą, nes pagal Lietuvos Aukščiausiojo teismo praktiką yra atlyginamos visos protingos šeimos kapavietės išlaidos.

8Teisme ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslintą ieškinį jame išdėstytais argumentais, prašė ieškinį patenkinti bei valstybei pagal 2018 m. spalio 10 d. pažymą (b.l. 127) iš atsakovų prašė priteisti bylinėjimosi išlaidas.

9A. T. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad iš jo būtų priteistas neturtinės žalos atlyginimas nukentėjusiesiems, tik prašė sumažinti ieškinyje nurodytas sumas. Dėl turtinės žalos atlyginimo atsakovas paliko spręsti teismui, pagal draudiko išreikštą poziciją. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog priteisiant neturtinę žalą turi būti atsižvelgta, jog T. K. sąmoningai nesiekė sukelti nukentėjusiesiems dvasinių išgyvenimų, jog jo kaltės forma – neatsargumas, jis veikė esant nusikalstamam nerūpestingumui, jog atsakovas po eismo įvykio bendravo su žuvusiojo sutuoktine, jos atsiprašė, savo kaltę pripažino ir nuoširdžiai gailisi, yra jauno amžiaus, dirba pas ūkininkę pagalbiniu darbininku, vidutiniškai gauna 200 Eur dydžio darbo užmokestį per mėnesį ir kitų pajamų bei vertingo turto, taip pat kreditorinių įsipareigojimų, neturi, šiuo metu pragyvena padedamas jo tėvų, todėl tam, kad atsakovas atlygintų nukentėjusiesiems patirtą žalą, jam prireiktų dirbti daugiau kaip 14 metų, nepasiliekant lėšų paties pragyvenimui, todėl atsakovas prašo nustatyti kiekvieno iš nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį po 7 000 Eur, kurį prašo sumažinti kiekvieno iš nukentėjusiųjų naudai draudiko jau išmokėtos neturtinei žalai atlyginti sumos dydžiu. Atsakovo nuomone, eismo įvykis įvyko dėl dviejų eismo įvykio dalyvių – atsakovo ir N. L. veiksmų, kuris pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128 punktų bei Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo (toliau – SEAKĮ) 12 straipsnio 1 dalies, 5 dalies, 13 straipsnio, 11 dalies reikalavimus, todėl prašo konstatuoti ir kito vairuotojo N. L. abipusę kaltę, t.y. po 50 procentų kaltės ir atitinkamai sumažinti iš atsakovo priteistiną žalą.

10Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį patenkinti iš dalies atsiliepime į ieškinį išdėstytais argumentais.

11Atsakovas AAS ,,BTA B. I. Company“ nesutiko su ieškovės jo atžvilgiu pareiktu ieškinio reikalavimu, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į ieškinį nurodė, jog ieškovė nepateikė įrodymų, kad kapavietė buvo įrengta tik žuvusiajam. Mano, kad išmokėta dalinė kompensacija 2 000 Eur sumai atitinka įprastas, vidutines kapavietės sutvarkymo išlaidas. Draudimo atstovas teismo posėdyje nedalyvavo dėl teismui nežinomų priežasčių, apie teismo posėdžio vietą ir laiką jam buvo tinkamai pranešta, byla nagrinėta atstovui nedalyvaujant.

12Teismas konstatuoja :

13ieškinys tenkintinas iš dalies.

14Iš šioje civilinėje byloje ir pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1-86-978/2017 esančių duomenų nustatyta, kad 2015 m. lapkričio 13 d., apie 13.15 val. Panevėžio rajone, kelio A-10 16 kilometre 921 m, ties Paįstrio kaimu, įvyko eismo įvykis: automobilio M. B., valst. Nr. ( - ) vairuotojas, atsakovas T. K. išvažiavęs į priešpriešinę eismo juostą, lenkė ta pačia kryptimi važiavusią automobilio koloną ir susidūrė su priešpriešiais važiavusiu krovininiu automobiliu Volvo FL6, valst. Nr. PO 4414, vairuojamu N. L., kuris po susidūrimo išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su ieškovės vyro T. K. vairuojamu automobiliu VW Transporter, ko pasekoje ieškovės vyras žuvo. Ikiteisminio tyrimo metu 2016 m. rugpjūčio 8 d. E. K. pateikė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo jos ir mažamečių dukrų: U. K., gimusios ( - ), ir S. K ( - ), naudai, 2016 m. rugpjūčio 9 d. priimti nutarimai E. K. pripažinti civiliniu ieškovu baudžiamojoje byloje, leista jai, kaip įgaliotai mažamečių vaikų atstovei, dalyvauti procese, mažametės buvo pripažintos nukentėjusiomis baudžiamajame procese (b.l. 162-165, 183-184, 185-186, 187-188, 189, 190-191, 192, 2 tomas, baudžiamoji byla Nr. ( - )). Panevėžio miesto apylinkės teismas 2017 m. birželio 9 d. priėmė nuosprendį, kuriuo T. K. pripažino kaltu dėl eismo įvykio sukėlimo pagal BK 281 straipsnio 5 dalį, pažeidus ( - )1, 136.3 punktų reikalavimus, paskyrė jam galutinę bausmę – laisvės atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams, bausmės vykdymą atidėjo 3 metams, įpareigojo jį tęsti darbą, mokslą, paskyrė baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudė jam vairuoti transporto priemonę 2 metams. Šiuo nuosprendžiu teismas ieškovei pripažino teisę į civilinio ieškinio dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo patenkinimą, o klausimą dėl civilinio ieškinio dydžio vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) perdavė nagrinėti CPK nustatyta tvarka (b.l. 92-114, 4 tomas, baudžiamoji byla Nr. 1-86-978/2017).

15Byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė – žuvusiojo žmona E. K. pareiškė byloje civilinį ieškinį, kuriuo reikalavo jai priteisti iš (civilinio) atsakovo T. K. 15 000 Eur neturtinę žalą, o jos dukroms S. K. ir U. K., kiekvienai po 10 000 Eur neturtinei žalai atlyginti, iš (civilinio) atsakovo AAS ,,BTA B. I. Company“ ieškovės naudai 740 Eur dydžio turtinę žalą už kapavietės įrengimą.

16Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymas (toliau – Įstatymas) nustato transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisinius pagrindus ir principus. Įstatymo 3 straipsnio nurodyta, kad išmoka šio Įstatymo nustatyta tvarka mokama dėl nukentėjusiems tretiesiems asmenims padarytos žalos, kai už žalą atsakingiems asmenims valdant ar naudojant transporto priemonę atsiranda civilinė atsakomybė.

17Nustatyta, jog T. K. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį „M. B.“, valstybinis numeris ( - ) kuris buvo draustas įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje (baudžiamoji byla Nr. 1-86-978/2017, 1 tomas, b.l. 75, 3 tomas, b.l. 125-128, 4 tomas, b.l. 10, 48). Tokiu būdu, pagal Įstatymą draudimo bendrovei AAS „BTA B. I. Company“, filialui Lietuvoje kyla pareiga materialiai atsakyti už nuteistojo, šioje byloje atsakovo T. K. nusikalstama veika padarytą žalą. Pagal nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusio Įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 3 punktą – transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo suma dėl vieno eismo įvykio, nepaisant to, kiek yra nukentėjusiųjų trečiųjų asmenų yra nuo 2012 m. birželio 11 d. 5 000 000 eurų dėl žalos asmeniui (tarp jų 5 000 eurų dėl neturtinės žalos) ir 1 000 000 eurų dėl žalos turtui. Jeigu prievolė atlyginti turtinę ir neturtinę žalą buvo apdrausta draudimo sutartimi, draudikas privalo atlyginti žalą. Atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ filialas Lietuvoje 2018 m. liepos 3 d. rašte (b.l. 114) nurodė, jog dėl 2015 m. lapkričio 13 d. eismo įvykio E. K. išmokėjo 14 184,76 Eur turtinę žalą ir 3 000 Eur neturtinę žalą, kitiems: E. R. – 1 218,50 Eur turtinę žalą, E. K. – 1 223,62 Eur, V. K. – 911,65 Eur, A. T. – 587,60 Eur, L. N., J. P., automobilių nuomos bendrovei – 16 852,56 Eur turtinės žalos, L. N. – 1 000 Eur neturtinę žalą, J. P. – 1 000 Eur neturtinę žalą, iš viso 34 978,69 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

18Pagal AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje pateiktus duomenis nustatyta, kad buvo priimtas sprendimas E. K. išminusavus 304 Eur (8 MGL) savivaldybės išmokėtą laidojimo pašalpą, išmokėti 1 145,40 Eur draudiminę išmoką laidojimo išlaidoms kompensuoti, taip pat 2 000 Eur kapavietės įrengimo išlaidoms padengti, kompensuoti už transporto priemonių sugadinimus (baudžiamoji byla Nr. ( - ) 3 tomas, b.l. 125-126, civilinė byla Nr. ( - ), b.l. 21-23). Kaip matyti iš bylos medžiagos, draudimas atsisakė ieškovei kompensuoti 740 Eur dydžio kapavietės įrengimo išlaidų pagal ieškovės pateiktą UAB ,,Alytaus paminklai“ 2016 m. liepos 18 d. išrašytą sąskaitą-faktūrą Nr. RAG0024 (bendra sąskaitos suma – 2 740 Eur; baudžiamoji byla Nr. ( - ), 2 tomas, b.l. 169), kadangi laikė, jog negali būti atlygintos šeimos kapavietės įrengimo išlaidos.

19Dėl turtinės žalos atlyginimo

20Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek CK 6.291 straipsnyje, tiek teismų praktikoje įtvirtinta, jog atlyginant laidojimo išlaidas turi būti vadovaujamasi protingumo kriterijumi ir atlyginamos tik vidutinės (įprastos) kapavietės sutvarkymo išlaidos. Tokio atlyginimo dydis turi būti adekvatus, teisingas ir protingas. Tačiau tai neatleidžia sprendžiančio civilinį ieškinį teismo nuo pareigos patikrinti ir įvertinti, kokius įrodymus pateikia civilinis ieškovas įrodinėdamas prašomos priteisti turtinės žalos dydžio pagrįstumą, kokie konkretūs kapo sutvarkymo darbai buvo atlikti, ar šie darbai susiję būtent su mirusiojo asmens kapo sutvarkymu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. liepos 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-119-489/2017).

21Kaip teisme paaiškino ieškovės atstovė, atlikus papildomus kapavietės matavimus, nustatyta, jog žuvusiajam T. K. palaidoti buvo įrengta šeimos kapavietė, kurios metmenys yra 2.5m*2.80 m. (7 kv.m.). Tai, kad buvo įrengta didesnė (ne vienam asmeniui palaidoti; kapavietės dydis vienam kapui – 3.75 kv.m.(1.5m*2.5m), ,,Leidimų laidoti išdavimo, kapaviečių (kapų) identifikavimo bei laidojimo, kapinių lankymo ir leidimo laidoti neprižiūrimose kapavietėse Alytaus rajono savivaldybės teritorijoje tvarkos aprašas“, 13 punktas)) rodo ir ieškovės teismui pateiktos fotonuotraukos, kur matyti kapavietės dydis.

22Sutiktina su atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ išsakyta pozicija, jog draudimo bendrovė neturėtų atlyginti visos UAB ,,Alytaus paminklai“ 2016 m. liepos 18 d. sąskaitoje Nr. RAG0024 nurodytos 2 740 Eur sumos, kadangi šios išlaidos buvo patirtos įrengiant ne vieno asmens (žuvusiojo), o šeimos kapavietę. Tokią išvadą teismas daro atsižvelgdamas į pastarosios dydį (beveik per pus didesnė lyginant su vieno asmens laidojimui skirta kapaviete), todėl tikėtina, jog išlaidos kapavietės įrengimui būtų mažesnės, jeigu būtų įrengta mažesnė kapavietė. Teismas neturi pagrindo nesutikti ir su aukščiau nurodytos draudimo bendrovės sprendimu ieškovei išmokėti tik 73 procentus (arba 2 000 Eur sumą) kapavietės įrengimo išlaidų pagal minėtą sąskaitą. Nors draudimo kompanija nepateikė svarių argumentų, detalių paskaičiavimų ir tokiu būdu neįrodė, jog 2 000 Eur išmoka yra protingo dydžio, jog atitinka būtinų, įprastų, vidutinių išlaidų, patirtų ginčo kapavietei įrengti, sumą, taip pat draudimas nenurodė ir neginčijo, jog ieškovė naudojosi itin brangiomis kapavietės įrengimo paslaugomis, jog pirko itin brangias medžiagas ir panašiai. To nematyti ir nagrinėjamoje sąskaitoje-faktūroje. Matyti, jog paminklo kaina - 661,16 Eur, kai įprastinė vidutinė kaina svyruoja nuo 200 iki 2 000 Eur (http://memorial.lt/paminklai.html.), taip pat matyti, kad kitų sąskaitoje nurodytų prekių, paslaugų kainos nėra užaukštintos, tikėtina, jog yra vidutinės. Priešingų įrodymų teismas šioje civilinėje byloje nesurinko. Iš sąskaitos matyti ir tai, jog dalies prekių: kryžiaus, raidžių, antkapio gėlėms, vazos iš granito, paminklo įsigijimas ir atitinkamai patirtos išlaidos, yra susijusios su vienam asmeniui įrengta kapaviete, tuo tarpu kitos prekės, paslaugos, kaip antai – trinkelių sudėjimas, tvorelė iš granito, skalda, betonavimo ir montavimo darbai, žvyro užpylimas, pamatų apdaila pareikalavo didesnių išlaidų, nes buvo įrenginėjama didesnė (arba šeimos) kapavietė, todėl teismo vertinimu tik iš dalies turėtų būti atlyginamos draudimo bendrovės. Pagal aukščiau teismo išsakytus argumentus, perskaičiavus 2016 m. liepos 18 d. PVM sąskaitoje-faktūroje užfiksuotas prekių ir paslaugų kainas, t.y. atsižvelgiant į kapavietės didesnį dydį, sumažinant trečdaliu su šeimos (ne vien žuvusiojo) kapavietės įrengimu susijusias aukščiau teismo nurodytas išlaidas trinkelių sudėjimui, tvorelės iš granito pastatymui, išlaidas skaldai, betonavimo ir montavimo darbams, žvyro užpylimui, pamatų apdailai, o kitas išlaidas – įsigyjant kryžių, raides, antkapį gėlėms, vazą iš granito, paminklą laikant pagrįstomis ir būtinomis, jų nemažinant, matyti, jog gauta suma visiškai padengia draudimo ieškovei už kapavietės įrengimą išmokėtą 2 000 Eur dydžio sumą. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dėl 740 Eur turtinės žalos priteisimo iš atsakovo, draudimo bendrovės yra atmestinas, kadangi ieškovė neįrodė, jog turi teisę gauti didesnę draudimo išmoką už kapavietės žuvusiam vyrui įrengimą.

23Dėl neturtinės žalos priteisimo

24Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.283 straipsnis nustato, kad sužalojęs ar kitaip suluošinęs asmenį, už žalą atsakingas asmuo privalo atlyginti ir neturtinę žalą. Įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos dydžio, todėl tai nustatyti turi teismas, atsižvelgdamas į visas reikšmingas aplinkybes. Nustatydamas nukentėjusiojo asmens patirtos neturtinės žalos dydį ir išreikšdamas jį piniginiu ekvivalentu, teismas turi atsižvelgti į žalos sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas aplinkybes ir vadovautis įstatyme (CK 1.5 straipsnyje) nustatytais teisės aiškinimo bei taikymo principais (CK 6.250 straipsnio 2 dalis). Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, privalo atsižvelgti į pažeistos teisinės vertybės pobūdį, kaip į objektyvų kriterijų, siekiant užtikrinti nukentėjusiojo patirtą dvasinį bei fizinį skausmą, kuo labiau kompensuojantį neturtinės žalos atlyginimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 13 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-416/2009, 2012 m. lapkričio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-539/2012, 2013 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-90/2013).

25Teismas pripažįsta, kad iš bylos medžiagos yra pagrindas konstatuoti, jog ieškovė E. K. bei jos mažametės dukros S. ir U. dėl atsakovo T. K. padarytos nusikalstamos veikos, kurios pasekoje žuvo ieškovės sutuoktinis ir mergaičių tėvas, T. K., patyrė didelį skausmą, stresą, šoką, dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą, emocinį diskomfortą, depresiją (jai buvo konstatuotas vidutinio sunkumo depresijos epizodas (baudžiamoji byla Nr. ( - ), 2 tomas, b.l. 173; civilinė byla Nr. ( - ), b.l. 132), baimę, ieškovei su vaikais buvo apribotos galimybės gyventi įprastinį gyvenimą, dukros neteko moralinės ir materialinės paramos. Pažymima, jog ieškovės dukra S. turi negalią dėl vidutinio intelekto sutrikimo, ji kartu su mama, byloje ieškove 2016 metais lankėsi Alytaus miesto pedagoginėje psichologinėje tarnyboje dėl psichologinės pagalbos suteikimo (baudžiamoji byla Nr. ( - ), 2 tomas, b.l. 200).Vertindamas ieškovės bei jos mažamečių vaikų patirtos neturtinės žalos, kurią sąlygojo neteisėti atsakovo veiksmai, dydį, teismas atsižvelgia į aukščiau paminėtas aplinkybes, atsakovo neteisėtų veiksmų pasekmes ieškovės, jos dukrų fizinei ir dvasinei būklei, ir sprendžia, kad ieškovės reikalaujamas iš atsakovo priteisti neturtinės žalos dydis – 35 000 Eur (ieškovei - 15 000 Eur, jos dukroms, kiekvienai po 10 000 Eur), jau įskaičius draudimo išmokėtą 3 000 Eur (kiekvienai nukentėjusiajai po 1 000 Eur) išmoką neturtinei žalai atlyginti, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, yra pakankamas civilinės atsakomybės kompensacinei funkcijai įgyvendinti ir priteistinas ieškovei iš atsakovo, kaip atsakingo už padarytą neturtinę žalą asmens (CK 6.250, 6.263, 6.283 straipsniai). Kartu pažymėtina, jog teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui ar motinai) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017) arba nuo 10000 Eur iki 90000 Eur (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-143-696/2017). Priteistinos sumos priklauso nuo CK 6.250 straipsnyje išvardytų kriterijų, taip pat nuo pripažintų nukentėjusiaisiais asmenų kiekio, jų santykio su nukentėjusiuoju. Nustatydamas priteistinos žalos dydžius, teismas vadovaujasi teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Nagrinėjamu atveju, ieškiniu prašomos priteisti sumos nukentėjusiosioms (žuvusiojo žmonai ir dviem mažamečiams vaikams) atitinka teismų praktikoje nurodytus žalos atlyginimo dydžius, yra netgi mažesni nei jų vidurkis. Teismas neturi pagrindo priteistinos neturtinės žalos sumažinti iki teismų praktikoje deklaruojamų minimalių arba iki jiems artimų dydžių (atitinkamai 2896 Eur ar 4344 Eur) dėl to, jog kai jau aukščiau teismas nurodė, tiek ieškovė, tiek jos mažamečiai vaikai žuvus T. K., patyrė didelius išgyvenimus, didelį skausmą, šeima neteko šeimos maitintojo, o kartu papildomų pragyvenimui reikalingų pajamų, nes žuvusysis prisidėjo prie šeimos išlaikymo, šeimai buvo teikiamos psichologo paslaugos, ieškovė susirgo depresija, šeima avarijos, kurios metu žuvo T. K., pasekmes jaučia iki šiol ir jaus dar ilgą laiką. Pažymėtina ir tai, jog mergaitės tėčio neteko dar būdamos pakankamai jauno amžiaus (7 ir 10 metų), todėl akivaizdu, jog jos patyrė labai didelę neturtinę žalą. Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių, teismas yra įsitikinęs, jog priteistini neturtinės žalos dydžiai turi būti artimi vidurkiui, nustatytam teismų praktikoje tos kategorijos bylose. Tai, kad atsakovo T. K. turtinė padėtis nėra gera, jis neturi nekilnojamojo turto, gauna palyginti mažas pajamas, 200,20 Eur per mėnesį darbo užmokesčio (b.l. 125, civilinė byla Nr. ( - )), teismui nesudaro teisinio pagrindo sumažinti priteistiną žalą. Pirma, atsakovas yra jauno amžiaus (jam 23 metai), neseniai baigė mokslus, yra dirbantis, jam neįgalumas nenustatytas, todėl visiškai pagrįstai tikėtina, jog ateityje atsakovas dirbs geriau apmokamą darbą, kad galėtų save išlaikyti ir atlyginti priteistą žalą. Tai, kad atsakovui teks teismo priteistą žalą nukentėjusiesiems atlyginti ilgą laiką, jo atstovo paskaičiavimu, ilgiau nei 14 metų, teismo manymu, negali būti pagrindu sumažinti prašomą priteisti žalą, atsižvelgiant į kaltininko jauną amžių. Pažymėtina, jog darbo rinkoje būtent 30-40 metų amžiaus darbuotojas yra pakankamai paklausus, nes būdamas tokio amžiaus jis jau būna įgijęs pakankamai darbinės patirties, kad dirbtų geriausiai apmokamą darbą, jis gali dirbti papildomus darbus, taip pat gali persikvalifikuoti dirbti ir kitokį, tuo metu darbo rinkoje paklausiausią darbą, o kartu gauti pakankamas pajamas, iš kurių galėtų išlaikyti save (savo šeimą, jeigu tokią turi) bei atlyginti nukentėjusiesiems padarytą žalą. Antra, į bylą nepateikti duomenys, jog atsakovas turi kitų išlaikytinių, t.y. jog be pragyvenimo išlaidų, turėtų papildomų būtinų išlaidų, priešingai, iš civilinėje byloje surinktų duomenų (b.l. 104-107) matyti, jog atsakovas gautas lėšas panaudoja pramogoms - nebūtiniems poreikiams patenkinti, nes yra aktyvus lošėjas, o ne žalos atlyginimui. Trečia, atsakovo atstovas į bylą teikė atsakovą charakterizuojančią medžiagą, teigdamas, jog atsakovas mokėsi ir dirba, darbe charakterizuojamas teigiamai, tačiau kaip matyti iš 2018 m. birželio 4 d. Joniškėlio I. K. žemės ūkio ir paslaugų mokyklos pateiktos charakteristikos (b.l. 102), mokykla atsakovą apibūdino kaip su grupės draugais nebendraujantį ir blogai lankiusį pamokas mokinį, iš 2017 m. birželio 9 d. nuosprendžio (b.l. 39-61) matyti, jog nerūpestingas transporto priemonės vairavimas nebuvo atsakovo atsitiktinė nusikalstama veika, jis ir anksčiau buvo padaręs daugiau nusikalstamų veikų, t.y. buvo teistas už viešosios tvarkos pažeidimą, vagystę, baudžiamojoje byloje surinkti duomenys (3 tomas, b.l. 42-47) rodo, jog jis anksčiau ne kartą buvo baustas padaręs administracinius teisės pažeidimus, 2011-2016 metų laikotarpiu baustas net 8 kartus, iš kurių net 4 kartus pažeidus Kelių eismo taisykles, 4 kartus - viešąją tvarką, matyti, jog administracinės teisės pažeidimus jis darė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. Aukščiau nurodyti duomenys leidžia teismui daryti išvadą, jog atsakovas T. K., nors baigė mokslus, šiuo metu dirba ūkyje, darbe yra charakterizuojamas teigiamai (2018 m. birželio 6 d. ūkininkės A. V. charakteristika, b.l. 102, civilinė byla Nr. ( - )), tačiau yra linkęs girtauti, vartoti necenzūrinius žodžius, dažnai pažeidinėja viešąją tvarką, daro įvairius pažeidimus, lošia, nėra linkęs atlyginti nukentėjusiesiems padarytos žalos, kadangi iki šiol nėra prisidėjęs prie žalos atlyginimo ieškovei ir jos mažamečiams vaikams. Visa tai atsakovą blogai charakterizuoja.

26Atsakovo atstovas prašo teismo sumažinti iš atsakovo nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydį – 50 procentų, atsižvelgiant ir į kitos eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės – krovininio automobilio Volvo vairuotojo N. L. kaltę, kuri buvo konstatuota specialisto išvadoje (išvados 7 punktas; 10 punkto 3 pastraipa; 12(1) punktas)), nes jis taip pat nesilaikė KET reikalavimų ir pažeidė KET 9, 127, 128 punktus bei SEAKĮ 12 straipsnio 1 dalį, 5 dalį, 13 straipsnio 12 dalį.

27Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Juridinę reikšmę tokiu atveju turi tokio asmens faktinio elgesio ir tam tikro reikalaujamo elgesio standarto santykis, t. y. ar asmuo buvo pakankamai atidus, rūpestingas ir atsargus (bonus pater familias) konkrečioje situacijoje.

28Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje teisėje asmens veiksmų neteisėtumas, kaltė vertinami pagal skirtingus kriterijus. Dėl to baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali būti teisėti, o civilinės teisės – neteisėti. Tai reiškia, kad baudžiamosios teisės požiūriu asmens veiksmai gali nesukelti baudžiamojoje teisėje nurodytų teisinių padarinių, tačiau gali sukelti civilinius teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje J. B.-Wintsch ir kt. v. A. P., bylos Nr. 3K-3-378/2009; 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje A. Š. v. Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, bylos Nr. 3K-3-219/2010). Baudžiamojoje byloje faktas gali būti pripažintas įrodytu, kai tampa akivaizdus, o civilinėje teisėje taikoma įrodymų pakankamumo taisyklė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. lapkričio 17 d. nutartis civilinėje byloje UAB ,,Kėtis“ v. T. R., bylos Nr. 3K-3-454/2011; 2012 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje A. P., S. Ž. v. AB „Lietuvos geležinkeliai“, bylos Nr. 3K-3-445/2012).

29Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti, jog dėl 2015 m. lapkričio 13 d. teismo įvykio, kurio metu žuvo T. K., sukėlimo yra kaltas ir Volvo vairuotojas N. L., kadangi jis pažeidė aukščiau nurodytus KET reikalavimus (iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nepasitraukė į kelkraštį, todėl neišvengė susidūrimo su T. K. vairuojama transporto priemone), kas buvo konstatuota 2016 m. balandžio 18 d. Specialisto išvados Nr. 11-227(16) 7 punkte, 10 punkto 3 pastraipoje, tačiau teismas nesutinka, jog N. L. kaltė yra 50 procentų, t.y. tokio pat dydžio, kaip ir T. K.. Įvertinus visą bylos medžiagą, matyti T. K., o ne N. L., itin didelis veiksmų pavojingumas lenkiant transporto priemonių koloną, kai tarpai tarp automobilių nebuvo dideli. 2017 m. birželio 9 d. nuosprendyje užfiksuotas T. K. paaiškinimas (b.l. 40-41, civilinė byla Nr. ( - )) rodo, jog jis lenkė transporto priemonių koloną netgi tam neturėdamas jokios dingsties (be pateisinamos priežasties) ir būdamas neįsitikinęs, kiek ten tuo metu buvo transporto priemonių, ir kad tai daryti yra saugu (kad lenkimui būtina eismo juosta yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms), t.y. jis turėjo numatyti kaip galimas neigiamas pasekmes – automobilių susidūrimą, lendamas automobilių koloną, lenkė daugiau nei keturis ar penkis automobilius, ,,visas iš eilės mašinas“, esant nedideliems tarpams tarp automobilių (nuosprendžio 2 lapo 2 pastraipa). Antra, eismo įvykio metu ir pats N. L. nukentėjo, jo bei jo vairuojamo krovininio automobilio keleivio sveikata buvo sutrikdyta. Trečia, nors N. L. taip pat pažeidė aukščiau teismo nurodytus KET reikalavimus, nes iškilus grėsmei eismo saugumui, nesulėtino greičio ir nepasitraukė į kelkraštį, tačiau pagal paties T. K. baudžiamosios bylos procese duotą paaiškinimą, N. L. bandė išvengti susidūrimo: ,,Volvo automobilis bandė lįsti tarp mašinų, tačiau nebuvo mašinos, kuri pristabdytų ir jį praleistų“, ir tokiu būdu, siekė išvengti žalos. Ketvirta, eismo įvykyje dalyvavo daug transporto priemonių (net septynios), jų važiavimo greičiai buvo nemaži (apie 90 km/h), transporto priemonės paskui judėjo nedideliu atstumu, kontaktas įvyko labai greitai, todėl tikėtina, jog N. L. dėl šių (iš dalies jo veiksmus pateisinančių) priežasčių negalėjo tinkamai pasielgti, kaip to reikalavo KET. Iš N. L. baudžiamosios bylos procese duoto paaiškinimo matyti, jog transporto priemonės vairavimo metu, jis nevalgė, telefonu nekalbėjo (priešingų duomenų nesurinkta), o kiek leido galimybės (nurodė, jog stebėjo benzovėžio judėjimą), stebėjo kelią, t.y. kelyje jis buvo atidus. Šios nurodytos aplinkybės sudaro pagrindą teismui manyti, jog netgi esant specialisto išvadoje nustatytam N. L. veiksmų priežastiniam ryšiui su eismo įvykio kilimu, pastarojo kaltė neturi būti laikoma ženklia, 50-35 procentai, juo labiau, kaip jau buvo minėta, eismo įvykio metu dalyvavus ir daugiau transporto priemonių, kurios judėjo dideliu greičiu viena paskui kitą ir buvo nutolusios mažu atstumu viena nuo kitos, t.y. eismo įvykiui kilus esant kelyje intensyviam judėjimui, nuteistam T. K. (šioje byloje atsakovui) atliekant ypatingai pavojingą, draudžiamą manevrą kelyje – lenkiant automobilių koloną, taip pat vertinant tą aplinkybę, jog ieškovės prašomi priteisti iš atsakovo T. K. neturtinės žalos dydžiai nesiekia net vidutinių, nurodytų Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, dėl ko teismo įsitikinimu, negali būti mažinami netgi laikant, jog ir kitos transporto priemonės vairuotojo veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su eismo įvykio kilimu. Esant tokioms aplinkybėms, ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos priteisimo tenkintinas visiškai.

30Pažymėtina, kad nors teismas šiame sprendime pasisakė ir įvertino N. L. veiksmus, prisidėjimo prie eismo įvykio metu padarytos žalos aspektu, tačiau jo teisių teismas nepažeidė, nes kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, jis dalyvavo baudžiamajame procese kaip nukentėjęs nuo eismo įvykio asmuo, davė išsamius paaiškinimus apie eismo įvykio aplinkybes, taip pat turėjo galimybę pasisakyti ir dėl nukentėjusiųjų baudžiamojoje byloje Nr. ( - ) pareikšto civilinio ieškinio, įskaitant neturtinės žalos atlyginimą, bei minėtoje byloje surinktų įrodymų, taip pat Specialisto išvados apie eismo įvykio aplinkybes, kartu ir dėl proceso dalyvių kaltės dėl eismo įvykio kilimo, matyti ir tai, jog šioje civilinėje byloje ieškovė atsisakė N. L. įtraukti į bylos procesą bendraatsakoviu ir jo atžvilgiu ieškinio reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė, vykusio parengiamojo teismo posėdžio metu ji nurodė, jog ir ateityje atlyginti neturtinę žalą N. L. neprašys. Tokiu būdu, teismas nesprendė ir nenagrinėjo tokio pobūdžio reikalavimo patenkinimo iš N. L. klausimo. Teismo vertinimu, N. L. nusprendus į šią civilinę bylą įtraukti trečiuoju asmeniu (ieškovė to neprašė, priešingai atsisakė, o atsakovo atstovas savo galutinės pozicijos dėl to neišreiškė, pats N. L. su prašymu į teismą dėl jo įtraukimo į bylą trečiuoju asmeniu taipogi nesikreipė), itin būtų užsivilkinęs šios civilinės bylos nagrinėjimas, teismui procesinius dokumentus siunčiant į Latviją, nes N. L. gyvenamoji vieta ne Lietuvoje, jis nėra lietuvis, todėl būtų prireikę daryti procesinių dokumentų vertimus į užsienio kalbą, dėl ko bylos šalys (fiziniai asmenys) būtų patyrusios nemažų išlaidų, nors nėra geros turtinės padėties, be to, teismui būtų prireikę išspręsti klausimą dėl Latvijos draudimo bendrovės įtraukimo į bylos procesą, o galimai ir kitų draudikų bei kitų proceso dalyvių, nes 2015 m. lapkričio 13 d. eismo įvykyje dalyvavo net septynios transporto priemonės. Visa tai nebūtų atitikę CPK 7 straipsnio nuostatų, proceso ekonomiškumo ir koncentracijos, juo labiau, kai nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl žalos atlyginimo išnagrinėjus baudžiamąją bylą nebuvo (galutinai) išspręstas, o paliktas nagrinėti kito, civilinio proceso tvarka, o nukentėjusiųjų (ieškovės ir jų mažamečių dukrų) noras kuo greičiau gauti žalos atlyginimą iš eismo įvykio kaltininko yra išlikęs iki šiol. Taip pat teismas atkreipia dėmesį į tai, jog pagrindiniu įrodymu civilinėje byloje N. L. kaltei nustatyti yra į baudžiamąją bylą pateikta Specialisto išvada, kuri buvo pagrindiniu įrodymu šioje baudžiamojoje byloje įvertinti T. K. (nusikalstamus) veiksmus eismo įvykio metu, o kartu – N. L. veiksmus, kaip nesukeliančius baudžiamosios atsakomybės. Todėl šiuo atveju, teismas yra įsitikinęs, jog N. L. neįtraukimas į nagrinėjamą civilinę bylą byloje dalyvaujančiu asmeniu, nesudarė kliūties teismui tinkamai įvertinti atsakovo T. K. veiksmų, taikant civilinę atsakomybę dėl neturtinės žalos priteisimo.

31CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai atmestų reikalavimų daliai (straipsnio 2 dalis).

32Baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį perdavus nagrinėti civilinio proceso tvarka yra taikomos CPK normos. Todėl asmuo už tam tikrus įstatyme numatytus teismo atliekamus procesinius veiksmus turi mokėti CPK nustatytą žyminį mokestį. CPK 83 straipsnio 1 dalyje yra numatyti atvejai, kai viena ar abi šalys arba kiti dalyvaujantys byloje asmenys yra pagal įstatymą atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktą ieškovai atleidžiami nuo žyminio mokesčio mokėjimo bylose dėl nusikalstama veika padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, todėl ieškovė neturėjo pareigos mokėti žyminio mokesčio. Ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo patenkinus visiškai, iš atsakovo T. K. valstybei priteistina 750 Eur (900 Eur+2 proc.*5000 Eur)/4*3)) žyminio mokesčio (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis), 5 Eur byloje susidariusių procesinių dokumentų siuntimo išlaidų (CPK 88 straipsnio 3 punktas, 92 straipsnis), 603,67 Eur (616,43 Eur *97,93 proc./100 proc.) antrinių teisinės pagalbos išlaidų, nurodytų 2018 m. spalio 5 d. pažymoje Nr. NTP-7-55951 (b.l. 127)(CPK 88 straipsnio 6 punktas, 99 straipsnis). Nors kaip matyti iš į bylą kartu su (civiliniu) ieškiniu pateikto 2018 m. sausio 2 d. sprendimo dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo (b.l. 6), šioje civilinėje byloje ieškovei valstybė garantavo tik 50 procentų apmokamos teisinės pagalbos, tačiau ieškovės atstovė teisme paaiškino, jog tokia situacija – valstybei apmokant/dengiant už ieškovę ne visas teisinės pagalbos išlaidas, susiklostė dėl užsitęsusio teisminio civilinio ieškinio dėl žalos atlyginimo eismo įvykio metu nagrinėjimo (baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys nebuvo išnagrinėtas, jo nagrinėjimas buvo perduotas CPK tvarka, su kuo ieškovė nesutiko, o nuosprendžiui įsiteisėjus, teismo iniciatyva nepradėtas civilinio ieškinio nagrinėjimas pagal CPK taisykles), dėl ko ieškovei dėl objektyvių (ne nuo jos valios priklausančių aplinkybių) sumažėjo iki 50 procentų valstybės garantuojamos nemokamos teisinės pagalbos apimtis, nors gaunamos šeimos pajamos nedidėjo, priešingai, pagal ieškovės teisme duotą paaiškinimą, yra sumažėjusios. Dėl aukščiau pasakyto, taip pat atsižvelgiant į tai, jog ieškovė dėl prastos finansinės padėties nėra sumokėjusi šių išlaidų dalies (o jeigu būtų sumokėjusi, turėtų teisę gauti jų atlyginimą iš bylą pralaimėjusios šalies), teismo manymu, būtų protinga į su bylos nagrinėjimu susijusias išlaidas valstybei įtraukti visą, 2018 m. spalio 5 d. pažymoje dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų nurodytą 616,43 Eur sumą. Teismo vertinimu, toks aukščiau nurodytų antrinės teisinės pagalbos išlaidų paskirstymas būtų racionaliausias, atitiktų ieškovės interesus, taip pat nepažeistų ir valstybės interesų, kadangi atlyginti jas privalės bylą pralaimėjusi šalis, kuri nėra atleista nuo šių išlaidų apmokėjimo, t.y. atsakovas T. K..

33Atsakovas draudimo bendrovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi išlaidas, todėl jos byloje nepaskirstomos.

34Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas

Nutarė

35Ieškinį tenkinti iš dalies.

36Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) ieškovei E. K., asmens kodas ( - ) 15 000 Eur (penkiolika tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

37Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) nukentėjusiosios S. K., gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) įstatyminės atstovės E. K., asmens kodas ( - ) naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

38Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) nukentėjusiosios U. K., gimusios ( - ), asmens kodas ( - ) įstatyminės atstovės E. K., asmens kodas ( - ) naudai 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

39Ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo AAS ,,BTA B. I. Company“, atmesti.

40Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) valstybei: 750 Eur (septynis šimtus penkiasdešimt eurų) žyminio mokesčio, 5 Eur (penkis eurus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, įmokos kodas 5660, bei 603,67 Eur (šešis šimtus tris eurus 67 ct) antrinės teisinės pagalbos išlaidų, įmokos kodas 5630, mokėjimo paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

41Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Ingrida... 2. viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą... 3. Teismas... 4. Ieškovė E. K. pateikė teismui patikslintą ieškinį, kuriuo teismo prašė... 5. Nurodė, jog 2015 m. lapkričio 13 d., apie 14.24 val. Panevėžio rajone,... 6. Nurodė, jog civilinį ieškinį dėl turinės ir neturtinės žalos atlyginimo... 7. Ieškovė mano, kad draudimas nepagrįstai jai neišmokėjo 740 Eur sumos už... 8. Teisme ieškovė ir jos atstovė palaikė patikslintą ieškinį jame... 9. A. T. K. su ieškiniu sutiko iš dalies, neprieštaravo, kad iš jo būtų... 10. Teismo posėdyje atsakovo atstovas prašė ieškinį patenkinti iš dalies... 11. Atsakovas AAS ,,BTA B. I. Company“ nesutiko su ieškovės jo atžvilgiu... 12. Teismas konstatuoja :... 13. ieškinys tenkintinas iš dalies.... 14. Iš šioje civilinėje byloje ir pridėtoje baudžiamojoje byloje Nr.... 15. Byloje nustatyta, kad civilinė ieškovė – žuvusiojo žmona E. K.... 16. Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo... 17. Nustatyta, jog T. K. nusikalstamą veiką padarė, vairuodamas automobilį... 18. Pagal AAS „BTA B. I. Company“ filialo Lietuvoje pateiktus duomenis... 19. Dėl turtinės žalos atlyginimo... 20. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra konstatavęs, kad tiek CK... 21. Kaip teisme paaiškino ieškovės atstovė, atlikus papildomus kapavietės... 22. Sutiktina su atsakovo AAS „BTA B. I. Company“ išsakyta pozicija, jog... 23. Dėl neturtinės žalos priteisimo... 24. Pagal CK 6.250 straipsnio 1 dalį, neturtinė žala yra asmens fizinis... 25. Teismas pripažįsta, kad iš bylos medžiagos yra pagrindas konstatuoti, jog... 26. Atsakovo atstovas prašo teismo sumažinti iš atsakovo nukentėjusiesiems... 27. Pagal CK 6.246 straipsnio 1 dalies nuostatas civilinė atsakomybė atsiranda... 28. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nurodoma, kad baudžiamojoje ir civilinėje... 29. Teismas neturi teisinio pagrindo nesutikti, jog dėl 2015 m. lapkričio 13 d.... 30. Pažymėtina, kad nors teismas šiame sprendime pasisakė ir įvertino N. L.... 31. CPK 93 straipsnio 1 dalis nurodo, jog kad šaliai, kurios naudai priimtas... 32. Baudžiamojoje byloje pareikštą civilinį ieškinį perdavus nagrinėti... 33. Atsakovas draudimo bendrovė nepateikė prašymo priteisti bylinėjimosi... 34. Vadovaujantis išdėstytu ir CPK 259, 270 straipsniais, teismas... 35. Ieškinį tenkinti iš dalies.... 36. Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) ieškovei E. K., asmens kodas... 37. Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) nukentėjusiosios S. K.,... 38. Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) nukentėjusiosios U. K.,... 39. Ieškinį dalyje dėl turtinės žalos priteisimo iš atsakovo AAS ,,BTA B. I.... 40. Priteisti iš atsakovo T. K., asmens kodas ( - ) valstybei: 750 Eur (septynis... 41. Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Panevėžio...