Byla 1A-380-318/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sigitos Bieliauskienės, Reginos Pocienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Šiukštos, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorui Irmantui Mikelioniui, gynėjams advokatams Evaldui Liutkevičiui, Ričardui Girdziušui, Algirdui Gurauskui, nuteistiesiems T. J., E. K., A. S.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo E. K. gynėjo advokato Ričardo Girdziušo, nuteistojo A. S. gynėjo advokato Evaldo Liutkevičiaus ir nuteistojo T. J. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

5Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 3 (trejiems) metams, skirtas įpareigojimas: per visą bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba pradėti dirbti.

6A. S. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

7Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

8Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžio paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (4 (ketverių) metų 8 (aštuonių) mėnesių 29 dienų) pridėta šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės dalis ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 5 (penkeriems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

9T. J. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

  • pagal BK 181 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme 3 (trejiems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 253 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies sudedant ir paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės subendrintos su šiuo nuosprendžiu paskirta bausme ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies sudedant ir paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, bausmę atliekant pataisos namuose.

12Iš nuteistųjų E. K., A. S., T. J. solidariai priteista

1310 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 100 Eur (vieną šimtą eurų) proceso išlaidų nukentėjusiajam A. B.

14Iš nuteistojo T. J. priteista 320,42 Eur valstybei už antrinės teisinės pagalbos teikimą.

15Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. K. pagal BK 300 straipsnio 2 dalį ir išteisintas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jo išteisinimo apeliacinis skundas nepaduotas.

16Teisėjų kolegija

Nustatė

17T. J., E. K., A. S. nuteisti už tai, kad prievartavo didelės vertės turtą, dalyvaudami organizuotoje grupėje, o būtent: nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos dienos, tačiau ne vėliau, kaip nuo 2009 m. birželio 5 d. iki 2009 m. birželio 15 d., veikdami organizuotoje grupėje, susidedančioje iš T. J., E. K., A. S. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų, turėdami bendrą tikslą neteisėtai užvaldyti A. B. turtą, būdami pasiskirstę vaidmenimis, atimant asmeniui laisvę, grasinant panaudoti ir naudojant fizinį smurtą, grasinant sunaikinti nukentėjusiojo turtą, atvirai, neturėdami teisėto pagrindo, organizuotoje grupėje vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti didelės vertės turtą.

18Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai, siekdami nusikalstamu būdu užvaldyti didelės vertės lėšas, kuriomis, jų įsitikinimu, disponavo A. B., ne vėliau, kaip 2009 m. birželio 5 d. sukūrė nusikaltimo padarymo planą, surado nusikaltimo bendrininkus, pasiskirstė užduotis ir vaidmenis, parengė nusikaltimo darymo įrankius ir priemones, kontroliavo nusikalstamo sumanymo įgyvendinimą.

19Vykdant šį nusikalstamą sumanymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai, vykdydami atskirą užduotį, 2009 m. birželio 5 d., apie 20 val., panaudodami fizinį smurtą: kratydami elektrošoko prietaisu, jėga įstumdami nukentėjusįjį A. B. į automobilį „VW Transporter“ atėmė jam laisvę, nugabeno į nenustatyto namo rūsį, kuriame naudodami fizinį smurtą: suduodami smūgius į įvairias kūno vietas ir taip padarydami nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat grasindami ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš A. B. ir jo šeimos narius, bei grasindami sunaikinti A. B. ir jo šeimos narių turtą: sudeginti automobilius, neturėdami teisėto pagrindo, atvirai vertė nukentėjusįjį A. B. perduoti 100 000 Eur.

20Nukentėjusiajam sutikus perduoti 50 000 Eur, jį paleido perdavę SIM kortelę abonentiniu Nr. ( - ), skirtą tarpusavio ryšiui palaikyti. Tęsdami nusikalstamus veiksmus nenustatyti organizuotos grupės nariai į mobiliojo ryšio telefoną siuntė A. B. grasinančio pobūdžio žinutes, reikalaudami turto perdavimo. Nukentėjusiajam A. B. paprašius perduoti pagrobtame jo automobilyje „( - ) valst. Nr. ( - ), buvusius dokumentus, nenustatyti organizuotos grupės nariai nurodė T. J., E. K., A. S., nenustatytam asmeniui nuvykti į ( - ) esančią automobilių stovėjimo aikštelę, ir iš ten jų laikomo automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ), paimti ir jiems perduoti viduje esančius dokumentus.

21T. J., E. K., A. S., nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, ir vykdydami nenustatytų organizuotos grupės narių pavestą užduotį, 2009 m. birželio 15 d., apie 16.50 val., automobiliu „( - )“, valst. Nr. ( - ) atvyko prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ), turėdami tikslą paimti automobilyje „( - ) valst. Nr. ( - ), buvusius dokumentus, juos per nenustatytus asmenis perduoti nukentėjusiajam A. B. ir taip įgyvendinti bendrą organizuotos grupės narių nusikalstamą sumanymą - neturint teisėto pagrindo, užvaldyti didelės vertės – 50 000 Eur A. B. turtą.

22T. J., E. K., A. S. nuteisti ir už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju ginklu, šaudmenimis, o būtent: veikdami organizuotoje grupėje, susidedančioje iš T. J., E. K., A. S. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų 2009 m. birželio 15 d., apie 16.50 val., automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ) stovinčiame automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir penkis šaudmenis, t. y. pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „BROWNING“ (sinonimai- 9x17,.380 AUTO) šoviniais pistoletą, pagamintą savadarbiu būdu perdirbus Rusijos pramoninės gamybos pistoletą „IŽ-79-9T“, kuriam savadarbiu būdu buvo pakeisti vamzdis ir grąžinamoji spyruoklė bei pakoreguotas atstumas tarp dėtuvės korpuso skliautelių, bei penkis pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpuosius „BROWNING“ (sinonimai – 9x17; 380 AUTO) šovinius.

23Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria E. K. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

24Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš nuosprendyje padarytų išvadų manytina, jog E. K. veiksmuose nesimato turto prievartavimui būdingų objektyviosios pusės požymių. Be to, teismo nustatytos aplinkybės rodo, kad praktiškai be E. K. buvo padarytas BK 181 straipsnyje numatyta nusikalstama veika, nes turto prievartavimas yra baigtas nuo to momento, kai panaudojus baudžiamajame įstatyme išvardytas priemones pateikiamas reikalavimas perduoti turtą.

25Apeliantas nesutinka teismo išvada, kad jo ginamasis nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje, padarė veikdamas organizuotoje grupėje. Gynėjo manymu, nuosprendyje išdėstytos A. B. turto prievartavimo aplinkybės nepatvirtina, kad tą nusikalstamą veiką darė asmenys, susibūrę į organizuotą grupę ir kad jo ginamasis E. K. buvo tokios grupės dalyvis.

26Pats E. K. niekada nepripažino, kad buvo susijęs su nukentėjusiojo turto prievartavimu, o E. K. atliekami veiksmai neįrodo, kad jis veikė kaip organizuotos grupės narys, o juo labiau, jog jis susitapatino su tokios grupės dalyviais ir būtent taip norėjo prievartauti iš nukentėjusiojo turtą.

27Gynėjas neginčija, kad E. K. 2009 m. birželio 15 d., apie 16.50 val., automobiliu „( - )“, valst. Nr. ( - ) su T. J., A. S. ir nenustatytu asmeniu, kuris vairavo E. K. seneliui priklausančią transporto priemonę, iš tikrųjų atvyko prie automobilių stovėjimo aikštelės, esančios ( - ). Nenustatytam asmeniui nuėjus prie A. B. lengvojo automobilio, E. K. atsisėdo į vairuotojo vietą ir ketino važiuoti, tačiau tarp namų Nr. 1 ir Nr. 9 automobilis „( - )“, valst. Nr. ( - ) buvo sustabdytas pasaloje laukusių policijos pareigūnų, o transporto priemonėje sėdėję asmenys buvo sulaikyti. Visos šios aplinkybės neįrodo jo ginamojo kaltės. Mano, kad teismo priešingos išvados paremtos ne teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, bet prielaidomis ir spėjimais, o tai draudžia baudžiamojo proceso įstatymas. Be to, nuosprendyje dėstomi E. K. pripažinimo kaltu argumentai faktiškai nepaneigia nuteistojo pateiktos įvykio versijos, jog prieš dvi dienas iki jų sulaikymo tą automobilį paėmė jo pažįstamas D., kurio pravardė „S.“ ir būtent jis vairavo iki stovėjimo aikštelės „( - )“, valst. Nr. ( - ) Teisiamajame posėdyje paaiškėjo, kad tai buvo D. Č. Akivaizdu, kad kaltintojas nepateikė jokių faktinių duomenų, kad būtent šis asmuo negalėjo 2009 m. birželio 13 d. paimti automobilį „( - )“, valst. Nr. ( - ) ir juo važinėtis 2 dienas, o po to nuvykti kartu su nuteistaisiais į Elektrėnus.

28Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas B. K. dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 279 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytos priežasties, todėl ikiteisminio tyrimo pareigūno užrašyti liudytojo parodymai neturi savarankiškos įrodomosios galios, o jais galima tik patikrinti byloje esančius įrodymus (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Byloje nebuvo apklaustas ir liudytojas R. K., kuris irgi naudojosi automobiliu „( - )“, valst. Nr. ( - ) nors tokie jo parodymai būtų svarbūs nustatant kas tą dieną ir prieš tai važinėjo su B. K. automobiliu.

29Liudytojais apklaustų policijos darbuotojų parodymai apie tai, jog „( - )“, valst. Nr. ( - ) vairavęs E. K. iš lėto judėjo link nukentėjusiojo automobilio, o, pasirodžius policijos pareigūnams, garsiniu signalu įspėjo prie A. B. transporto priemonės nuėjusį nenustatytą asmenį, turi būti vertinami kritiškai. Tokie jų parodymai grindžiami tik liudytojų subjektyvia nuomone ir jie nėra visiškai patikimi, kadangi liudytojai ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, jog iš automobilio išlipo ir vėliau nuo jų pabėgo D. K., o teisme jau nebuvo tokie tikri. Liudytojas V. D. parodė, kad tuo pačiu metu iš kiemo išvažinėjo dar vienas automobilis, kuris sudarė kliūti E. K. vairuojamai transporto priemonei, tada jis ir paspaudė garsinį signalą. Tik po to nurodė, kad signalą spaudė norėdamas įspėti. Ši objektyvi aplinkybė, jog garsinis signalas buvo spaustas dėl kitos transporto priemonės, taip ir liko nepaneigta. Liudytojų parodymų nepatikimumą patvirtina ir įvykio vietos planas, iš kurio matyti, kad tarp namų ( - ) Nr. 1 ir Nr. 9 yra vienintelis išvažiavimas ir labai mažai vietos, dėl to akivaizdu, kad pro aikštelėje stovintį automobilį pravažiuoti kita transporto priemonė neapsisukusi negalėjo, o duomenų, kad kita mašina sukosi byloje nėra, todėl tai patvirtina E. K. parodymus, jog jis išlipus D. jo nelaukė ir iš karto važiavo į Kauną. Be to, nėra aiškiai nustatyta, kas D. siejo su turto prievartautojais, ir ar jis iš viso buvo jų bendrininkas arba padėjėjas, ar žinojo nusikaltimo padarymo aplinkybes, siekiamus tikslus ir pan.

30Beje, nelogiškas teismo aiškinimas, kad pabėgęs asmuo turėjo važiuoti nukentėjusiojo automobiliu, nes teisme buvo nustatyta, jog nukentėjusiajam turėjo būti perduoti dokumentai, tačiau nebuvo išsiaiškinta, kas ir kaip turėjo tai padaryti.

31Gynėjas apibendrindamas išdėstytus argumentus padarė išvadą, kad nei policijos darbuotojų parodymai apie 2009 m. birželio 15 d. Elektrėnuose buvusius įvykius, nei teisiamajame posėdyje paaiškėjusios ten buvusių įvykių aplinkybės neleidžia daryti kategoriškos išvados apie tai, jog E. K. buvo susitaręs atlikti nusikalstamus veiksmus su pabėgusiu asmeniu, juo labiau kad jis, veikdamas kaip organizuotos grupės dalyvis, atliko jam skirtą vaidmenį viso nusikaltimo padaryme.

32Apeliantas nemano, jog su E. K. susijusius faktinius bylos duomenis, o juo labiau nuosprendyje minimus pavienius faktus, galima būtų sudėti į loginę grandinę, besąlygiškai patvirtinančią pastarojo kaltę. Teigia, kad atvažiavimo prie Elektrėnuose stovinčio nukentėjusiojo automobilio faktas pats savaime nerodo, kad E. K. dalyvavo nusikaltimo padaryme. Šis faktas taptų jo kaltės įrodymu tik tuo atveju, jeigu būtų nustatyti kiti kaltės įrodinėjimo procesui reikšmingi dalykai bei bylai svarbūs subjektyvieji požymiai. Byloje esantys įrodymai nepatvirtina, kad jo ginamasis sąmoningai prisijungė prie organizuotos grupės nusikalstamų veiksmų, jog atliktų jam pavestą užduotį. Pats teismas sutiko su tuo, kad niekas nepatvirtino, kad E. K. buvo pakviestas planuojant, įsodinant, nuvežant į rūsį, grasinant ir derantis su A. B. dėl perduodamos pinigų sumos ir pan. Neįrodyta, kad E. K. nuvarė ir pastatė automobilį Elektrėnuose. Nenustatyti jokie E. K. ryšiai su nuosprendyje minimais nenustatytais asmenimis, kaip jam buvo duotas nurodymas susitikus ar mobilaus ryšio telefonu (toliau – MRT). Be to neaišku, ar tie asmenys atitinka nusikaltimo subjektui keliamus reikalavimus.

33Byloje esančios MRT siunčiamų trumpųjų žinučių išklotinės, siųstos A. B., nesuteikia pagrindo teigti, kad E. K. buvo tas žmogus, kuriam turto prievartautojai davė nurodymus ar kurio paprašė nuvažiuoti į Elektrėnus ir padaryti tai, už ką E. K. buvo nuteistas.

34Automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ) kratos metu buvo rasti net keli MRT, tačiau nebuvo nustatyta, kad kuris nors iš jų priklausė E. K., nenustatyti tų MRT kontaktai su telefonu, iš kurio buvo siunčiamos žinutės nukentėjusiajam, mobiliojo ryšio operatoriaus bokštai, pagal automobilyje esančią navigaciją, kur tą dieną buvo važinėjama su B. K. automobiliu ir t.t. Maža to, faktiniai duomenys nepaneigia E. K. aiškinimų apie tai, kaip ir kada 2009 m. birželio 15 d. jis atsirado minėtame automobilyje. Pažymi, kad tokius jo parodymus patvirtino kiti nuteistieji. Be to, ant automobilyje rastų MRT nebuvo rasti E. K. ir su juo buvusių asmenų pėdsakai, o tai tik dar labiau patvirtina jo ginamojo versiją, kad automobilyje rasti daiktai galėjo atsirasti kartu su transporto priemonę vairavusiu D.

35Gynėjas nurodo, kad byloje nustatyti objektyvūs faktai leidžia manyti, kad E. K. nevykdė turto prievartautojų pavedimo ir tai įrodo SMS žinučių turinys A. B., dokumentas, kuris patvirtina, kad tą dieną E. K. 16.05 val. buvo atvykęs į Kaišiadorių pataisos inspekciją, 16.15 val. – Kaišiadorių r. PK su A. S., paties jo ginamojo E. K. parodymai, transporto priemonėje nerastas mobilus telefonas „Nokia 5000“, IMEI Nr. ( - ), kuriuo galimai naudojosi kiti turtą prievartavę asmenys. Gynėjas analizuoja pabėgusio D. vaidmenį ir veiksmus šioje byloje, bei tai, ar jo ginamasis galėjo žinoti važiavimo į Elektrėnus tikslą.

36Pavienių faktų į nuoseklią E. K. kaltinančių įrodymų grandinę nesujungia tai, kad darant B. K. automobilyje kratą buvo rasta medžiaginė su juodais taškeliais pirštinė, o daktiloskopinėje plokštelėje užfiksuoti pėdsakų fragmentai, paimti nukentėjusiojo automobilyje „( - ) vals. Nr. ( - ), apžiūros metu, galėjo būti palikta ta pirštine, nes tyrimą atlikęs specialistas išvadoje pabrėžė, jog tokius pačius pėdsakus galėjo palikti ir bet kuri kita pirštinė, kurios kontaktavusio paviršiaus rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat kaip tirti pateiktos pirštinės. Išskirtinės įrodomosios reikšmės dėl jo ginamojo neturi specialisto išvada, kad ant pirštinės rastų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su A. S. genotipu, kuris buvo kartu su E. K., specialisto išvada Nr. 140-1-(69)-IS1-91, kurioje nurodyta, kad tik tikėtina, jog 2009 m. birželio 15 d. iš automobilio „( - ) vals. Nr. ( - ), nuo priekinės keleivio sėdynės yra A. S. kvapas. Gynėjas kelia abejones ir dėl specialisto išvados Nr. 140-1-(69)-IS1-91 patikimumo, teigdamas, kad kvapo odorologinio tyrimo išvados gali būti pripažįstamos įrodymais tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos aplinkybės. Pažymi, kad, apžiūrint „BMW“ automobilį, nuo priekinių sėdynių buvo paimti mikrodalelių fragmentai, tačiau byloje nėra duomenų, jog tie fragmentai sutampa su A. S. rūbų dalelėmis.

37Visos kitos nuosprendžio išvados apie E. K. dalyvavimą darant BK 181 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą paremtos ne konkrečiais įrodymais, bet teismo samprotavimu ir prielaidomis. Byloje atsiradę neaiškumai ir prieštaravimai, kuriuos pašalinti teisiamajame posėdyje nepavyko, priešingai nei to reikalauja nekaltumo prezumpcijos principas, buvo įvertinti E. K. nenaudai. Be to, teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl to, kaip derėtų vertinti prieštaringus policininkų parodymus, pabėgusio asmens vaidmenį, tai, jog ant daugelio nuosprendyje minimų objektų nebuvo rasta ne tik E. K., bet ir kartu su juo važiavusių bendrakeleivių pėdsakų. Jo ginamąjį teisinančių įrodymų ignoravimas rodo, jog teismo nuosprendis neatitinka procesiniuose įstatymuose tokiam dokumentui keliamų reikalavimų (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

38Išdėstyti argumentai patvirtina, kad ta apygardos teismo nuosprendžio dalis, kurioje E. K. nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, turėtų būti panaikinta ir priimtas naujas išteisinamasis nuosprendis.

39Gynėjas nesutinka ir su nuosprendyje išdėstytais argumentais, kuriais remiantis pirmosios instancijos teismas E. K. pripažino kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį, nes, išnagrinėjus bylą teisme, E. K. veiksmuose nebuvo nustatyti šio nusikaltimo sudėties požymiai.

40Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje paaiškėjo, jog pistoletą ir šovinius atlikdami kratą automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ) rado policijos darbuotojai, tie daiktai nebuvo padėti visiems matomoje ir prieinamoje vietoje, t. y., jie buvo paslėpti galinės sėdynės porankio nišoje.

41Gynėjas nesutinka su tuo, kad transporto priemone, kuri priklausė B. K., galėjo naudotis tiek pats savininkas, tiek ir jo šeimos nariai, taip pat ir E. K., nes taip ir liko neištirta jo ginamojo versija, kad kelias dienas prieš įvykį minėtu automobiliu naudojosi D., kuris ir galėjo palikti minėtus daiktus.

42Taip pat teisiamajame posėdyje pareigūnai parodė, kad E. K. automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ) iš pradžių sėdėjo ant keleivio sėdynės, o išlipus pabėgusiam asmeniui, persėdo į vairuotojo vietą. Iš to daro išvadą, kad niekas neparodė, kad jo ginamasis sėdėjo gale, t. y. toje transporto vietoje, kur buvo slepiamas šaunamasis ginklas ir šoviniai. Maža to, ant rastųjų daiktų nebuvo rasti E. K. pėdsakai, niekas nepaliudijo, kad būtent E. K. disponavo kokiu nors šaunamuoju ginklu ar šaudmenimis.

43Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatęs konkretaus disponavimo šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis kaltininko, pritaikė kolektyvinę atsakomybę. Atkreipia dėmesį į tai, kad organizuota grupė pagal teismą buvo suburta turto prievartavimui, o ne neteisėtam disponavimui šaunamuoju ginklu ir šaudmenimis, todėl jo ginamasis turi būti išteisintas.

44Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria A. S. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

45Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo ginamasis padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 3 dalyje.

46Gynėjas cituoja A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisme metu apie įvykio dieną, ir nurodo, kad tokie jo ginamojo parodymai objektyviai niekuo nebuvo paneigti. Be to, jo ginamojo buvimas automobilyje „( - )“ nėra pagrindas konstatuoti, jog A. S. žinojo ar aktyviai dalyvavo iš automobilio išlipusio asmens galimai daromoje nusikalstamoje veikoje. Tai, kad jo ginamasis nieko nežinojo, patvirtina ir liudytojų V. D., A. R. ir R. G. parodymai, kad A. S. reakcija į jų veiksmus buvo normali, t. y. A. S. tiesiog sėdėjo ant galinės automobilio „( - )“ sėdynės.

47Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. S. dalyvavimą prievartaujant A. B. turtą patvirtina ir visa eilė specialistų išvadų. Specialisto išvadoje Nr. 140-1-(69)-IS1-91 teigiama, kad yra tikėtina, jog kvapų pėdsake, paimtame 2009 m. birželio 15 d. iš automobilio „( - ) vals. Nr. ( - ), nuo priekinės keleivio sėdynės yra A. S. kvapas. Iš to seka, kad specialistas neteigia, jog ši aplinkybė nustatyta kategoriškai ir neginčijamai, t. y., specialistas aiškiai išsakė abejonę, kuri liko nepašalinta ir dėl to, sutinkamai su „in dubio pro reo“ principu, privalėjo būti aiškinama kaltinamojo naudai. Gynėjas cituoja teismų praktiką dėl odorologinio tyrimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-279/2008) ir nurodo, kad nurodytos aplinkybės leidžia teigti, kad netgi kategoriškai ir neginčijamai nustačius, jog nukentėjusiojo automobilyje surastas kvapas priklauso A. S., tai nebūtų objektyvus ir pakankamas pagrindas išvadai, kad A. S. kvapas galėjo išlikti tik darant nusikaltimą. Todėl odorologinio tyrimo išvados, kuri yra tikėtina, teismas neturėjo jokio teisinio pagrindo įvertinti, kaip kaltę patvirtinantį įrodymą, kuriuo galima grįsti apkaltinamąjį nuosprendį. Specialistų išvados Nr. 140-(5574)-IS1-9706, Nr. 140-(5573)-IS1-7465 nepatvirtina jo ginamojo kaltės, nes biologiniai pėdsakai rasti ant pirštinės ir „( - ) palikti pėdsakų fragmentai. Teismas neturėjo jokio objektyvaus teisinio pagrindo abi aptartas specialisto išvadas vertinti kaip įrodymus. Specialisto išvada Nr. 140-(5570)-IS1-6862, kurioje konstatuota, kad ant tirti pateiktos SIM kortelės rasti genotipai sutampa su A. S. genotipu, tačiau teismas neatskleidė šios SIM kortelės identifikacinių duomenų ir kaip ši kortelė susijusi su nusikalstamomis veikomis. Todėl vertinti šią specialisto išvadą, kaip kaltės įrodymą, teismas taip pat neturėjo jokio pagrindo.

48Gynėjas nesutinka ir su teismo išvadomis, kuriomis remiantis A. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Kadangi automobilis, kuriame buvo surasti šaunamasis ginklas ir šaudmenys, jo ginamajam nepriklausė, byloje nėra duomenų, kad šiuo automobiliu jis kokiu nors laikotarpiu būtų naudojęsis kaip jo valdytojas. Be to, byloje nėra duomenų, kad A. S. iš viso ką nors žinojo apie tokių daiktų buvimą automobilyje, kuriuo važiavo kaip keleivis. Specialistų išvados niekaip nepatvirtina jokio A. S. fizinio kontakto su šiais daiktais. Taip pat byloje nėra asmenų parodymų, kurie būtų parodę, jog minėti šaunamasis ginklas ir šoviniai priklausė A. S., kad jis jais disponavo, ar bent žinojo apie minėtus daiktus automobilyje. Šios nurodytos aplinkybės aiškiai patvirtina, kad pripažinti A. S. kaltu pagal BK 253 straipsnio 1 dalį teismas neturėjo jokio objektyvaus teisinio pagrindo.

49Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos numatytos LAT kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-44/2007, Nr. 2K-347/2007, Nr. 2K-25/2010, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-476/2013, Nr. 2K-40/2014, Nr. 2K-80/2014, Nr. 2K-80-942/2015, Nr. 2K-56-693/2016, Nr. 2K-114-489/2016 ir Europos Žmogaus Teisių Teismo dėl abejonių aiškinimo kaltinamojo naudai (Barbera, Messeque and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no 146; Telfner v. Austria no. 33501/9620, 20 March 2001 ir kt.).

50Nesant kaltės, nėra ir pagrindo tenkinti civilinį ieškinį. Tačiau net ir pripažinus A. S. ir kitus kartu su juo nuteistus asmenis kaltais dėl A. B. turto prievartavimo, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo pilnai patenkinti nukentėjusiojo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo. A. B. savo ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad buvo sumuštas, juto fizinį skausmą, buvo jam atimta laisvė, patyrė grasinimus fiziškai susidoroti su juo ir šeima, sunaikinti jo ir šeimos turtą. Taigi A. B., įvertindamas neturtinę žalą pinigais, įvertino visą savo patirtą neturtinę žalą, tame tarpe ir padarytą tokiais nenustatytų asmenų veiksmais, kurių su A. S. tyčia teismas nesusiejo. Atkreipia dėmesį į tai, kad teismas nėra aiškiai nurodęs, kad apie nenustatytų asmenų veiksmus nuteistiesiems buvo žinoma iki jų prisijungimo prie daromos nusikalstamos veikos, ar tapo žinoma vėliau, nusikalstamai veikai tebesitęsiant ir nuteistiesiems toliau dalyvaujant tos veikos daryme. Todėl, teismas neturėjo pagrindo visiškai tenkinti nukentėjusiojo civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo.

51Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, BK 253 straipsnio 1 dalį, ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

52Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė LAT praktikos nuosprendžio surašymui ir organizuotai grupei keliamų kriterijų (LAT nutartis Nr. 2K-43/2010), nes skundžiamame nuosprendyje nėra jokių konkrečių jo veiksmų vertinimo. Visa jo veika vertinama organizuotos grupės kontekste, nenurodant kaip jis konkrečiai dalyvavo darant nusikalstamas veikas. Teigia, jog pažinojo E. K., tačiau nei A. S., nei 2009 m. birželio 15 d. automobilį „( - )“ vairavusio asmens anksčiau nepažinojo ir su jais nebendravo, taip pat jam nežinomi asmenys, nustatytą dieną užpuolę nukentėjusįjį A. B. bei vertę jį perduoti didelės vertės savo turtą.

53Apeliantas cituoja nuosprendžio nustatomąją dalį ir teigia, kad šioje dalyje minimas nurodymas nukentėjusiajam laukti automobilio dokumento galėjo būti perduotas tik telefonu, nes nenustatyto asmens paskutinė išsiųsta žinutė buvo 2009 m. birželio 15 d. 15:12:20 val., o jie tuo metu jau buvo nuvykę į Kaišiadoris. Tai patvirtina ir Kauno apskrities VPK Kaišiadorių raj. PK pažyma apie A. S. registravimąsi inspekcijoje ir PK. Asmens kratos metu pas jį nebuvo rastas telefonas, nes jis jo neturėjo. Nuteistojo manymu, nenustatyti asmenys dėl dokumentų paėmimo galėjo susisiekti su pabėgusiu „( - )“ vairuotoju, o jis apie tai nieko nežinojo. T. J. automobilio ( - ) nevairavo ir nebuvo jo savininkas, važiavo ten, kur jį vežė. Liudytojas V. D. patvirtino, kad sulaikant nuteistasis elgėsi ramiai, o tai patvirtina apelianto nurodytą aplinkybę, jog jis apie nusikaltimo vykdymą nieko nežinojo.

54Be to pirmosios instancijos teismas neįvertino BK 24 straipsnio 1 dalyje nurodytų bendrininkavimui keliamų reikalavimų. T. J. 2009 m. birželio 15 d. vyko pasivažinėti automobiliu, neturėdamas jokio tikslo, apie jokį, galimai daromą nusikaltimą nežinojo ir su niekuo nesitarė, nebuvo išlipęs iš automobilio Elektrėnuose, neatliko jokių veiksmų, susijusių su dokumentų ėmimu iš automobilio „( - ) Atkreipia dėmesį į nusikalstamos veikos, numatytos BK 181 straipsnio 3 dalyje, baigtumo momentą, siejamą su neteisėto turtinio reikalavimo, paremto psichine prievarta, pateikimo momentu. Šioje byloje teismas nustatė, kad perduoti pinigus iš A. B. pareikalavo ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti asmenys, o T. J. ir kiti asmenys turėjo paimti iš „( - ) automobilio tik dokumentus, todėl nuteistasis mano, kad jis nepagrįstai pripažintas šio nusikaltimo bendrininku. Be to nenustatyta jo tiesioginė tyčia, nes jis vykdamas į Kaišiadoris, o po to į Elektrėnus nesuvokė ir nesuprato, kad gali būti daroma kokia nors nusikalstama veika.

55Teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas, aprašydamas šią nusikalstamą veiką, nesilaikė BPK 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimų. Nuosprendžio motyvuojamoje dalyje nebuvo išdėstyti įrodymai, patvirtinantys, kad nuteistasis neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis. Tvirtina, kad šių daiktų neteisėtas laikymas buvo paprasčiausiai preziumuotas, remiantis šių daiktų radimo faktu. Nuosprendyje nurodyta, jog tiek T. J., tiek kiti asmenys laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis vienu metu. Nuteistojo manymu, to neįmanoma padaryti fiziškai. Teismas nesvarstė ir neįvertino tos aplinkybės, kad šaunamasis ginklas ir šaudmenys galėjo priklausyti nenustatytam asmeniui, vairavusiam automobilį, nes būtent jis naudojosi automobiliu, o šaunamasis ginklas ir šaudmenys buvo paslėpti automobilio galinės sėdynės atloše esančiame porankyje, o vairuotojo durelių dėtuvėje buvo rasti šaunamojo ginklo garso slopintuvai. T. J. tvirtina, kad jis automobiliu „( - )“ nesinaudojo, važiavo tik 2009 m. birželio 15 d., minėto porankio nebuvo atidaręs ir nematė, kas yra jo viduje. Ant ginklo nebuvo rasti jo pėdsakai, sulaikomas jis nebandė šiuo ginklu atsikratyti, o ramiai laukė, kol bus išaiškintos visos aplinkybės.

56Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė jų apeliacinius skundus patenkinti, prokuroras – atmesti.

57Nuteistojo E. K. gynėjo advokato R. Girdziušo, nuteistojo A. S. gynėjo advokato E. Liutkevičiaus ir nuteistojo T. J. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

58Pirmosios instancijos teismas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus, nepažeisdamas BPK 20str., 301str. reikalavimų ir, jais remdamasis, padarė teisingas išvadas, kad nuteistieji T. J., E. K. ir A. S., veikdami organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, pasiskirstę vaidmenimis, savo nusikalstamais veiksmais tyčia įgyvendino bendrą organizuotos grupės narių nusikalstamą sumanymą – neturint teisėto pagrindo, naudojant fizinį smurtą, atimant laisvę, grasinant ateityje panaudoti fizinį smurtą prieš A. B. ir jo šeimos narius, sunaikinti A. B. ir jo šeimos narių turtą, atvirai vertė nukentėjusįjį A. B. jiems perduoti 100 000 Eur., o vėliau nusileido ir reikalavo perduoti 50 000 Eur. Šie nuteistųjų T. J., E. K. ir A. S. nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 181 str.3d., nes jie veikė organizuotoje grupėje ir prievartavo turtą, kuris buvo didelės vertės.

59Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad automobilyje ( - ) rastas ginklas, šoviniai ir duslintuvai, nepagrįstai konstatavo, kad nuteistieji E. K., A. S. ir T. J. automobilyje neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir šaudmenis, todėl jų veiksmus neteisingai kvalifikavo pagal BK 253 straipsnio 1 dalį. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais įrodymais ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje atlikusi dalinį įrodymų tyrimą, įvertinusi įrodymus visumoje ir kiekvieną atskirai, padarė išvadą, kad baudžiamojoje byloje esantys įrodymai yra nepakankami pagrįsti, jog šie kaltinamieji: E. K., A. S. ir T. J., dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 253 straipsnio 1 dalyje, padaryme. Todėl ši nuosprendžio dalis naikinama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir priimamas naujas, išteisinamasis nuosprendis (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

60Dėl nuteistųjų T. J., E. K. ir A. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį.

61Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Turto prievartavimo objektyvieji požymiai – tai neteisėtas vertimas suteikti turtinę naudą kaltininkui ar kitam asmeniui panaudojant psichinę prievartą. Vertimas suteikti turtinę naudą gali pasireikšti atviru reikalavimu arba kitokiu nukentėjusiojo supažindinimo būdu (raštu, veiksmu ir pan.) su turtinės pretenzijos turiniu ir su prievartiniu pobūdžiu (užuominomis leidžiant suprasti apie būtinumą mokėti duoklę). Būtinasis veikos požymis – psichinės prievartos panaudojimas, kuris gali pasireikšti įvairiais grasinimais prieš nukentėjusį ar kitą asmenį: 1) panaudoti fizinį smurtą, 2) sunaikinti ar sugadinti jo turtą, 3) paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios paskleidimas nepageidautinas, 4) kitokios psichinės prievartos panaudojimu. Pastarasis alternatyvusis požymis apima įvairius kitokio turinio grasinimus, kurie pasireiškia kaip tyčinis pavojingas poveikis kito asmens psichikai, bauginant, kad dėl grasinančiojo tolesnių veiksmų ar neveikimo atsiras tam tikros neigiamos pasekmės. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia – kaltininkas suvokia, kad verčia kitą asmenį vykdyti pareikštą neteisėtą turtinę pretenziją, panaudodamas psichinę prievartą (grasindamas), ir nori taip veikti. Turto prievartavimas laikomas baigtu, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos grasinant. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką kaip turto prievartavimą pagal BK 181 straipsnį, neturi reikšmės, ar kaltininko nukentėjusiajam išsakytas neteisėtas reikalavimas galės būti realiai įvykdytas, ar ne. Svarbiausia, kad toks reikalavimas yra neteisėtas, o grasinimas realus ir nuteistasis tai suvokia. Būtent teisinio pagrindo nebuvimas reikalaujant turto yra lemiamas turto prievartavimo objektyvusis požymis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-271/2007, Nr. 2K-346/2008, Nr. 2K-93/2010, Nr. 2K-203/2011, Nr. 2K-163/2012)

62Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, viena iš bendrininkavimo formų, yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą, ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas. Visi organizuotos grupės nariai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimų vykdytojais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2010, 2K-403/2012, 2K-453/2012, 2K-35/2013).

63Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2012, 2K-35/2013, 2K-301-924/2015). Organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012, 2K-303-699/2015, 2K-545-489/2015). Tai reiškia, kad nebūtina, jog kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau tokie organizuotoje grupėje veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

64Nepagrįstas nuteistojo T. J., nuteistųjų A. S. ir E. K. gynėjų skundų argumentas, kad pirmos instancijos teismas nuteistųjų dalyvavimą nusikaltimo, numatyto BK 181str.3d., padaryme grindė ne įrodymais, o prielaidomis.

65Nukentėjusysis A. B. tik ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad 2009 m. birželio 5 d., apie 20 val., išėjus iš ( - ) nuomojamo buto, kuomet rakino savo automobilį, iš autobusiuko iššoko 4-5 asmenys, kurie užmovė jam ant galvos maišą, paleido elektrošoko srovę, užlaužė rankas, iškraustė kišenes ir, uždėję antrankius, įmetė į autobusiuką. Užpuolikai nukentėjusįjį nuvežė į kažkokią vietą, nuvedė į rūsį, kur iš jo reikalavo pasakyti automobilio užvedimo kodą, duoti 100 000 Eur pinigų. Reikalaudami jie spardė, plaktuku daužė kojų nagus, gąsdino, kad susidoros su šeima, todėl A. B. pasakė savo automobilio užvedimo kodą ir įtikinėjo, kad neturi prašomos pinigų sumos, tačiau, pardavęs žemes, gali surinkti 50 000 Eur. Užpuolikai juo patikėjo, todėl paryčiais įsodino į autobusiuką, įdavė mobilaus ryšio SIM kortelę, kad galėtų su juo palaikyti ryšį, ir, išvežę prie ( - ) rajono, iš automobilio išmetė. Visą tą laiką jis buvo su maišu ant galvos, todėl užpuolikų nematė, tačiau visą laikotarpį bendravo su pagrobėjais, naudodamas jų duotą SIM kortelę Nr. ( - ). Į minėtą numerį nukentėjusysis iš telefono Nr. ( - ) gaudavo grasinančias žinutes ir kaltininkų vis prašė duoti jam daugiau laiko surinkti reikalaujamą pinigų sumą (t. 2, b. l. 15-21; t. 7, b. l. 93-97).

66Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys įrodymai. Mykolo Romerio universiteto Teismo medicinos instituto Kauno skyriaus 2009 m. birželio 9 d. specialisto išvadoje Nr. G3084/09(02) konstatuoti A. B. padaryti sužalojimai: poodinės kraujosruvos kairio peties srityje, abiejuose žastuose, nugaroje, krūtinės ląstoje, dešinėje šlaunyje, dešinio sėdmens srityje; odos nubrozdinimai dešinėje čiurnoje, kairėje čiurnoje, kairio kelio srityje. Kietu buku daiktu paveikus aukščiau nurodytas sritis padaryti sužalojimai, kurie atitinka nežymų sveikatos sutrikimą ir galėjo būti padaryti prieš 3-5 dienas iki apžiūros (t. 2, b. l. 53).

67Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolai patvirtina, kad iš mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ) į A. B. pagrobėjų paliktą mobilaus ryšio telefono Nr. ( - ) buvo siunčiamos grasinančios SMS (t. 1, b. l. 139-140, 142-144).

68Iš Daiktų ir objektų apžiūros protokolų matyti, kad A. B. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung SGH-G600“ IMEI Nr. ( - ) su SIM kortele „Pildyk“ Nr. ( - ), kurios numeris yra ( - ), kurioje išsaugotos gautos ir siųstos SMS žinutės iš abonento Nr. ( - ). Minėtų SMS turinys yra grasinančio pobūdžio ir reikalaujant perduoti turtą (t. 2, b. l. 54-58).

69Remdamasis šių įrodymų visetu pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad nenustatyti organizuotos grupės nariai, vykdydami atskirą užduotį, 2009 m. birželio 5 d., apie 20 val., neturėdami teisėto pagrindo, atvirai, panaudodami fizinį smurtą ir psichinę prievartą prieš A. B., atvirai vertė nukentėjusįjį perduoti didelės vertės turtą.

70Pagrįstas nuteistojo E. K. gynėjo R. Girdžiušo skundo argumentas, kad turto prievartavimo sudėtis yra formali ir nusikaltimas laikomas baigtu nuo to momento, kai nukentėjusiajam pareiškiamos neteisėtos turtinės pretenzijos ir grasinimo turinys. Nežiūrint į tai, pažymėtina, kad turto prievartavimo sudėtis neribojama laiko požymiu, nes kaltininkų ketinimai gali būti nukreipti tiek į esamą laiką, tiek į ateitį. Kaip matyti iš bylos duomenų, nukentėjusysis pradžioje buvo verčiamas perduoti 100 000 Eur, tačiau A. B., patyrusiam grasinimus ir smurtą, vis tiek tvirtinant, kad jis, parduodamas savo turtą, gali surinkti tik 50 000 Eur, turto prievartautojai nukentėjusįjį paleido į laisvę, kad pastarasis jiems tokiu būdu surinktų ir perduotų 50 000 Eur. Kaip užstatą turtą prievartaujantys asmenys pasiliko A. B. priklausantį automobilį „( - ) valst. Nr. ( - ), kurį pasistatė Elektrėnuose (t. 1, b. l. 73-83). Kaip tvirtina pirmiau aptarti objektyvūs bylos duomenys, organizuotos grupės nariai, paleidę A. B. į laisvę, jo turto prievartavimą tęsė toliau iki nuteistųjų sulaikymo. Tai jie darė ne tik žodžiais, telefonu grasindami nukentėjusiajam, bet ir kaip užstatą savo žinioje laikydami iš A. B. atimtą automobilį. Automobilio paėmimą ir jo laikymą savo žinioje iki organizuotos grupės nariams bus perduotas jų reikalaujamas didelės vertės nukentėjusiojo turtas organizuotos grupės nariai naudojo kaip spaudimą – psichinę prievartą A. B., kad šis suvoktų visų jam išsakytų grasinimų realumą ir taip perduotų iš jo reikalaujamą turtą. Kaip matyti iš nukentėjusiojo parodymų ir nustatytų veiksmų, pastarasis patirtą fizinį smurtą ir psichinę prievartą suprato kaip realią grėsmę savo ir artimųjų sveikatai bei turtui, todėl kreipėsi pagalbos į policijos pareigūnus. Pareigūnams suradus organizuotos grupės narių laikomą A. B. automobilį, nukentėjusiajam negalint apibūdinti jo turtą prievartaujančių asmenų, buvo sugalvota, kaip išaiškinti organizuotos grupės narius: nukentėjusysis jo turtą prievartaujančių asmenų paprašė, kad pastarieji iš užvaldyto automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ), paimtų ir jam atneštų dokumentus, reikalingus žemės sklypo pardavimui, nes tuomet pinigus atiduotų jiems, o policijos pareigūnai šio automobilio stovėjimo vietovėje surengė pasalą. Tai patvirtina nukentėjusiojo ir pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojais pareigūnų : M. Č., A. R., R. G., V. D. parodymai (t.7,l.137-139, 124-125, 139-141).

71Nuteistieji E. K., A. S. ir T. J., būdami tos pačios organizuotos grupės nariai, žinodami nukentėjusiojo prašymą, atliko kitus veiksmus, be kurių nebūtų pasiektas galutinis turto prievartautojų tikslas, t. y. gauti prievartaujami didelės vertės pinigai. Jie automobiliu ,,( - )“ atvyko paimti iš nukentėjusiajam priklausančio, jų užvaldyto automobilio A. B. prašomus dokumentus, kad toliau galėtų reikalauti, jog pastarasis įvykdytų organizuotos grupės narių reikalaujamų pinigų perdavimą. Taigi šiuo atveju, nors pirmas turto pareikalavimas jau buvo išreikštas anksčiau, turto prievartavimas, kaip ir nustatė pirmos instancijos teismas, turėjo tęstinį pobūdį ir į jo vykdymą įsijungė nuteistieji: taip vadinamas D., pulteliu atsirakinęs automobilį, ieškojo reikiamų dokumentų, E. K., persėdo į vairuotojo vietą ir, automobiliui ,,( - )“ lėtai artėjant automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ) link, visi automobilyje sėdėję asmenys stebėjo aplinką, siekdami užtikrinti nukentėjusiojo dokumentų paėmimo saugumą. Tai neabejotinai patvirtina tos nustatytos įvykio aplinkybės, kad E. K., A. S. ir T. J., pastebėję policijos pareigūnų surengtą pasalą, iš karto, siekdami priartėti prie nukentėjusiojo automobilio ir paimti ten dokumentų beieškantį nenustatytą asmenį D., padidino greitį, o, pasipainiojus atsitiktiniam automobiliui, nebegalėdami iš įvykio vietos pabėgti, paspausdami garsinį signalą, apie pavojų įspėjo savo bendrininką, kuris tuo pasinaudojęs nuo jį persekiojusių pareigūnų pabėgo. Tai patvirtina liudytojų M. Č., A. R., R. G. ir V. D. parodymai, jog, tik pastebėję pasalą, nuteistieji pirmiausiai padidino greitį, o tik tada, atsiradus kliūčiai, paspaudė garsinį signalą, kurį išgirdęs nenustatytas jų bendrininkas pabėgo. Tokiam pareigūnų aiškinimui neprieštarauja ir tai, jog nuteistieji patys neginčija fakto, kad siekė pasišalinti iš įvykio vietos ir naudojo automobilio ( - ) garsinį signalą tuo metu, kai nenustatytas asmuo D. jau buvo prie nukentėjusiojo automobilio.

72Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas skundų argumentas, kad nuteistieji jiems inkriminuotus veiksmus atliko, jau pasibaigus turto prievartavimo nusikaltimui.

73Turto prievartavimas, padarytas dalyvaujant organizuota grupe, inkriminuojamas tuo atveju, kai grupė atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje numatytus požymius. Pripažįstant turto prievartautojų grupę organizuota, būtina nustatyti, kad jos dalyviai (du ar daugiau asmenų), bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, buvo susitarę daryti kelis nusikaltimus (du ir daugiau turto prievartavimų arba ne tik turto prievartavimą, o ir kitus nusikaltimus) ar sunkų nusikaltimą (kvalifikuotą turto prievartavimą) ir kiekvienas grupės narys, darydamas turto prievartavimą, žino bei atlieka tam tikrą užduotį ar vaidmenį.

74Nuteistųjų E. K., A. S., T. J. ir jų gynėjų argumentai, kad nuteistieji buvo atsitiktinai susitikę asmenys, apie organizuotos grupės narių veiksmus, vykdant A. B. turto prievartavimą, nieko nežinojo, jokių nusikalstamų veiksmų nevykdė, į Elektrėnus atvyko prašomi taip vadinamo D., kuris apie savo nusikalstamus veiksmus nepasakojo, prieštarauja pirmos instancijos teismo ištirtų ir įvertintų įrodymų visetui. Kolegijos manymu, šie įrodymai neabejotinai patvirtina apygardos teismo išvadą, kad E. K., A. S. ir T. J. veikė organizuotoje grupėje su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis nustatytais būdais prievartaudami A. B. didelės vertės turtą. Nuteistieji pagal jiems tekusį vaidmenį atliko nustatytus nusikalstamus veiksmus, kuriais visi organizuotos grupės nariai, veikę bendromis pastangomis, siekė besitęsiančio turto prievartavimo galutinio tikslo – gauti iš nukentėjusiojo didelės vertės turtą, t. y. 50 000 Eur.

75Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolų matyti, kad be grasinančių SMS organizuotos grupės nariai kalbėjo apie tai, jog nukentėjusysis A. B. bando gauti su jais suderėtą pinigų sumą, dėl to nori parduoti nekilnojamąjį turtą, o tam reikia jo dokumentų, kurie randasi turto prievartautojų paimtame automobilyje. Prašė iš automobilio paimti jo tapatybės kortelę, kad galėtų atlikti sandorius, o gautus pinigus perduoti prievartautojams. Į tai pastarieji atsakė, kad šis lauktų (t. 1, b. l. 139-140, 142-144). Šie faktiniai duomenys patvirtina, kad asmenys, disponuojantys mobilaus ryšio telefonu Nr. ( - ), iš kurio nukentėjusysis buvo kontroliuojamas, siekdami gauti prievartaujamą turtą, turėjo suorganizuoti ir organizavo prašomų dokumentų paėmimą.

76Liudytojas M. Č. teisme parodė, kad dirbdamas Kauno apskrities VPK ONTV tyrėju, žinojo apie nukentėjusiojo turto prievartautojams perduotą prašymą ir laukė pasirodančių žmonių, kurie turėjo atvažiuoti kažko pasiimti iš sekamo automobilio „BMW“. 2009 m. birželio 15 d., apie 16.50 val., pamatė A. B. priklausančio automobilio link važiuojantį automobilį „( - )“. Minėtas automobilis stovėjimo aikštelę privažiavo lėtai, mašinoje esantys asmenys stebėjo A. B. priklausantį automobilį ir aplinką. „( - )“ automobiliu atvažiavo keturi asmenys, iš jų trys nuteistieji buvo sulaikyti, o vienas, kuris atvažiavus iš karto nuėjo prie BMW automobilio ir pulteliu jį atrakinęs, kažko ieškojo, pabėgo, nes apie gresiantį pavojų bendrininkų buvo įspėtas garsiniu automobilio signalu. (t. 2, b. l. 36-37 t. 7, b. l. 137-139). Analogiškus parodymus teisme davė ir kiti policijos pareigūnai A. R., R. G., V. D. (t. 7, b. l. 124-125, 139-141).

77Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde teigia, kad pareigūnų parodymai patvirtina, jog garsinis signalas buvo panaudotas tam, kad prieš automobilį atsirado kliūtis, o ne turint tikslą įspėti kitą asmenį. Toks gynėjo skundo argumentas nepagrįstas, nes nuteistuosius sulaikę pareigūnai teigė priešingai. Kaip matyti iš liudytojų V. D., R. G. parodymų, mašinoje buvę asmenys, atpažinę policijos pareigūnus, padidino vairuojamo automobilio greitį, tačiau priartėti prie nusikaltimo bendrininko ir pasprukti jiems nepavyko, nes kelias tarp kiemų buvo siauras ir iš kiemo išvažinėjo dar vienas atsitiktinis automobilis. Tuomet E. K. paspaudė vairuojamo automobilio garsinį signalą ne dėl to, kad atsirado kliūtis, o tam, kad perspėtų apie policijos pasirodymą (t. 2, b. l. 43-44,t. 2, b. l. 41-42).

78Be to, kaip matyti iš Kaišiadorių PK pažymos, nuteistieji į įvykio vietą atvyko jau po to, kai A. S. 2009 m. birželio 15 d., 16.15val. užsiregistravo jį kontroliuojančioje įstaigoje. Nuteistųjų paaiškinimai patvirtina, jog jie, atvežę į įvykio vietą taip vadinamą D., daugiau jokių skubių reikalų neturėjo. Taigi skubėti nebuvo kur. Šie faktiniai duomenys ir nustatytos įvykio aplinkybės patvirtina jau minėtus pareigūnų parodymus, jog E. K., A. S. ir T. J. padidino automobilio greitį, judėdami savo bendrininko link, o nepavykus to padaryti, įspėjo jį garsiniu automobilio signalu apie kilusį pavojų. Jų veiksmai rodo, kad atvykę automobiliu „( - )“ nuteistieji žinojo, kur ir ko jie visi vyksta, todėl ėmėsi saugumo priemonių, t. y., prie užvaldyto automobilio „BMW“ lėtai važiuodami stebėjo aplinką, trys liko mašinoje, o vienas ėjo paimti automobilyje esančių dokumentų. E. K. persėdus į vairuotojo vietą, nuteistiesiems pamačius policijos pareigūnus, buvo paspaustas garsinis signalas, kad įspėti prie „BMW“ buvusį bendrininką, nes greitai patiems prie jo privažiuoti nebuvo galimybės. Taigi nuteistųjų veiksmai buvo suderinti tarpusavyje, o taip pat ir su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, nes nuteistieji atvyko į įvykio vietą, kur organizuotos grupės nariai laikė užvaldytą nukentėjusiojo automobilį, kai nukentėjusysis paprašė iš jo automobilio paimti dokumentų, o telefonu jį kontroliavę asmenys, siekdami gauti prievartaujamus pinigus, priėmė sprendimą patenkinti A. B. prašymą ir nuteistiesiems davė tokį nurodymą, kurį jie, atlikdami savo vaidmenį šio nusikaltimo padaryme, vykdė.

79Nuteistojo E. K. gynėjas skunde tvirtina, kad liudytojais apklaustų pareigūnų parodymai negali būti vertinami kaip objektyvūs faktiniai duomenys, nes jie nebuvo nuoseklūs, apie įvykio aplinkybes pareigūnai išreiškė tik savo subjektyvią nuomonę. Kolegijos manymu, tokie skundo argumentai yra nepagrįsti.

80Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia remtis ir grįsti apkaltinamojo nuosprendžio išvadas pareigūnų parodymais, ypač atsižvelgiant į byloje inkriminuotų nusikalstamų veikų rūšį, jų specifiką. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai rėmėsi pareigūnų (vykdžiusių pasalą ir betarpiškai sulaikiusių asmenis, darančius nusikalstamus veiksmus) parodymais, kurie buvo gauti teisėtais būdais ir priešingai, negu nurodo apeliantas, patvirtina svarbias aplinkybes, turinčias reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui. Šių liudytojų parodymai buvo reikšmingi nuteistųjų T. J., E. K., A. S. parodymų teisingumo vertinimui. Be to, viso šios bylos proceso metu pareigūnai, išskyrus dėl vienos aplinkybės - dėl D. K. dalyvavimo nusikalstamos veikos padaryme, davė nuoseklius, tarpusavyje neprieštaraujančius, vieni kitus papildančius ir bylos faktines aplinkybes atitinkančius parodymus. Pažymėtina, kad apklausos metu asmuo ne visada gali nurodyti visus individualius asmens atpažintino požymius arba tiksliai juos apibūdinti, nes tam gali turėti reikšmės, kaip ir šioje byloje, nusikaltimo aplinkybės (įvykiai klostėsi labai greitai, nuteistųjų bendrininkas bėgo ir kt.). Todėl vien tai, kad policijos pareigūnai ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad jų persekiojamas asmuo buvo D. K., o teisme išreiškė dėl to tam tikras abejones, nagrinėjamu atveju nėra pagrindas abejoti pareigūnų nurodytų visų įvykio aplinkybių teisingumu. Liudytojai logiškai paaiškino savo parodymų pakeitimo priežastis: kadangi automobilyje ,,( - )” buvo rastas dokumentas su D. K. nuotrauka, o pabėgęs asmuo buvo panašus į jį, jie padarė išvadą, kad pabėgo D. K. Toks pareigūnų aiškinimas yra įtikinantis, dar ir dėl to, kad automobilyje buvo sulaikytas pastarojo brolis E. K. Kolegijos manymu, toks minėtų liudytojų parodymų pakeitimas rodo, jog jie apmastė visas nurodytas aplinkybes ir jas patikslino, siekdami jiems žinomų aplinkybių objektyvumo. Jokių duomenų apie tai, jog pareigūnai būtų siekę apkalbėti nuteistuosius, byloje nėra. Iš liudytojų parodymų turinio matyti, kad jie nėra tapatūs, o tai, kad juose nurodytos įvykio aplinkybės sutampa, rodo, kad visi liudytojai įvykio vietoje matė tuos pačius faktus. Negalima sutikti ir su apelianto nuomone, kad preigūnų parodymai apie garso signalo paspaudimą, siekiant įspėti jų bendrininką, yra niekuo nepagrįsta, tik jų subjektyvi nuomonė. Nusikalstamų veikų atskleidimas yra kasdienis policijos pareigūnų darbas, todėl savaime suprantama, kad pareigūnų parodymai apie tai, kad garso signalas buvo paspaustas, siekiant įspėti jų bendrininką, yra duoti asmenų, turinčių žinių ir patirties atitinkamoje srityje. Pareigūnai buvo įvykio vietoje ir betarpiškai matė visą nuteistųjų nusikalstamų veiksmų vykdymo eigą, todėl turėjo realias galimybes įsidėmėti ir teisingai atpasakoti jiems žinomus faktus ir įvykio aplinkybes. Policijos pareigūnai kaip liudytojai buvo apklausti ir teisme, todėl vertinti jų parodymus kaip tendencingus, neatitinkančius tikrovės ir jais abejoti apygardos teismas neturėjo pagrindo.

81Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, byloje apklaustų asmenų parodymų patikimumas nustatomas palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais, gautais iš skirtingų šaltinių, t. y., įvertinus kiekvieną iš jų atskirai ir visą įrodymų visumą. Priešingai, nei teigia apeliantai, grindžiant apkaltinamąjį nuosprendį, be šių liudytojų parodymų buvo remtasi ir kitais rašytiniais bylos duomenimis, specialistų išvadomis. Taigi, liudytojų parodymai buvo įvertinti kitų byloje surinktų bei teisme ištirtų duomenų kontekste, atliekant išsamią jų analizę.

82Iš 2009 m. birželio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad iš nukentėjusiojo A. B. atimtame automobilyje „( - ) valst. Nr. ( - ), buvo rasti pirštinės pėdsakai, paimti kvapai nuo vairuotojo ir keleivių sėdynių, biologiniai pėdsakai (t. 1, b. l. 73-78). Nuteistasis A. S. tvirtino, kad jis nukentėjusiojo automobilyje „( - ) valst. Nr. ( - ), niekada nebuvo, tačiau Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2009 m. rugpjūčio 3 d. specialisto išvada Nr. 140-1-(69)-IS1-91patvirtino, jog kvapų pėdsake, paimtame 2009 m. birželio 15 d. iš automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ), nuo priekinės keleivio sėdynės rastas tikėtina būtent A. S. kvapas (t. 1, b. l. 89-91). Iš 2009 m. birželio 15 d. kratos protokolo matyti, kad automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ) su kuriuo nuteistieji atvyko į įvykio vietą, be kitų daiktų buvo rasta mobilaus ryšio telefono „NOKIA 5000“ dėžutė, kur nurodytas telefono IMEI ( - ), „Pildyk“ įdėklas, ant kurio užrašytas telefono Nr. ( - ) (t. 2, b. l. 140-142), t.y., telefono Nr., kuriuo turto prievartautojai naudojosi, A. B. paleidę į laisvę ir iš jo atėmę automobilį. Iš šio numerio pastarajam grasindami, jie be teisėto pagrindo reikalavo iš nukentėjusiojo perduoti 50 000 Eurų, o, nukentėjusiajam paprašius iš jo automobilio „( - ) valst. Nr. ( - ), paimti ir gražinti jo dokumentus, sutiko tai padaryti. Be to Specialistų išvados Nr. 140-(5574)-IS1-9706, Nr. 140-(5570)-IS1-6862 ir Nr. 140-(5573)-IS1-7465 tvirtina, kad ant tirti pateiktos SIM kortelės Nr. ( - ) dėklo buvo rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR, kurių genotipas taip pat sutampa su A. S. genotipu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė yra ne didesnė, nei 0,00000000002 proc. Kratos metu iš automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) kuriuo atvažiavo nuteistieji, paimta pirštinė Nr. 1. Jos paviršiaus rašto elementų forma, lokalizacija ir tarpusavio išsidėstymas yra toks pat, kaip ir įvykio vietoje buvusio nukentėjusiojo A. B. automobilyje ,,BMW“ rastas pėdsakas. Ant tos pačios pirštinės, pažymėtos Nr. 1 (mėg. Nr. 1), rasta vyro biologinių pėdsakų, tinkamų asmens tapatybei nustatyti, genotipas sutampa su A. S. genotimu. Tikimybė, kad egzistuoja kitas žmogus, kurio genotipas identiškas ištirtų A. S. lokusų genotipui, t. y. atsitiktinio sutapimo tikimybė, yra ne didesnė nei 0,00000000002 proc. (t. 2, b. l. 169-170; t. 3, b. l. 17-19, 21-23). Šie įrodymai, vertinant juos visumoje su pirmiau nuosprendyje aptartais faktiniais duomenimis, o ne kiekvieną įrodymą atskirai, kaip tai daro apeliantai savo skunduose, patvirtina teismo nustatytas nusikaltimo padarymo aplinkybes, kad visi nuteistieji, veikdami su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, kaip kvalifikuoto turto prievartavimo vykdytojai, dalyvavo šio sunkaus nusikaltimo padaryme. Nors A. S. aiškino, kad jis su E. K. kartais tik susiskambindavo, o su kitais nežino kaip susipažino, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia liudytojo R. K. parodymai, kad jo sūnus E. K. su A. S. ir automobilį ,, ( - ) ‘‘ vairavusiu asmeniu, taip vadinamu D., buvo draugai. Nuteistasis T. J. patvirtino, jog važiuoti kartu jam pasiūlė E. K. Iš liudytojo R. K. parodymų matyti, kad jis savo bare buvo matęs ir T. J., o taip vadinamam D. jau apie dvi dienos iki įvykio buvo paskolinęs savo tėvo B. K. automobilį, nors B. K. tvirtino, kad jo automobiliu, kuriuo nuteistieji atvyko į įvykio vietą, jau kurį laiką naudojosi jo anūkas E. K. Taigi visi į įvykio vietą automobiliu ( - ) atvykę asmenys vieni kitus pažinojo, turėjo kriminalinę praeitį, suprato jiems inkriminuotų veiksmų riziką, todėl ėmėsi visų, toje situacijoje optimaliai įmanomų saugumo priemonių, kurios turėjo užtikrinti sėkmingą jiems pavestų nusikalstamų veiksmų vykdymą. Nors policijos pareigūnams surengus pasalą, to padaryti nepavyko, tačiau nustatytais veiksmais nuteistieji sudarė sąlygas vienam organizuotos grupės narių iš įvykio vietos nuo policijos pareigūnų pabėgti ir pasislėpti. Nuteistųjų veiksmai įvykio metu, jų elgesys iš kart siekiant nuslėpti ketvirto su jais atvažiavusio asmens duomenis, jų asmenybės ir tarpusavio ryšys bei pirmiau nuosprendyje aptarti faktiniai duomenys vieni kitus papildo ir neabejotinai patvirtina, kad visi nuteistieji puikiai suprato, jog su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis dalyvauja A. B. didelės vertės turto prievartavime ir norėjo taip veikti, siekdami bendro nusikalstamo rezultato – nukentėjusiojo didelės vertės turto užvaldymo, neturint tam teisėto pagrindo. Nors nuteistasis A. S. nurodo, kad jis vyko tik į Kaišiadorių PK užsiregistruoti, tačiau automobilyje „( - )“ rasti daiktai: pirštinė, mobilaus ryšio telefono „NOKIA 5000“ dėžutė, „Pildyk“ įdėklas, ant kurio užrašytas telefonas Nr. ( - ), bei ant jų rastas A. S. DNR ir jo kvapas automobilyje „( - ) valst. Nr. ( - ), minėtos pirštinės pėdsakai ant BMW automobilio, nuteistojo DNR toje pirštinėje paneigia jo aiškinimą ir neprieštarauja tam, jog pastarasis į šio nusikaltimo vykdymą įsijungė jau nukentėjusiojo A. B. automobilio užvaldymo stadijoje. Nuteistojo T. J. skundo argumentas, jog jis nežinojo, kokiu tikslu važiuoja, galvojo, kad pasivažinėti, vertinant visus išdėstytus faktinius duomenis ir nustatytas nusikalstamų veiksmų padarymo aplinkybes, nuteistojo asmenybę, amžių ir jo gyvenimišką patirtį, kolegijos manymu, yra neįtikinantis. Jį paneigia nustatytos faktinės aplinkybės, kad jis su kitais nuteistaisiais, nenustatytam asmeniui, vadinamam D., nuėjus iš nukentėjusiojo automobilio paimti dokumentų, vykdė apsaugos funkciją, siekiant užtikrinti minėto bendrininko nusikalstamų veiksmų sėkmę. Jas patvirtina pirmiau aptarti įrodymai. Ta skunde nurodoma aplinkybė, kad T. J. sulaikymo metu elgėsi ramiai, nepaneigia apygardos teismo padarytos išvados, kad pastarasis veikė, kaip organizuotos grupės narių daromo didelės vertės turto prievartavimo bendravykdytojas, vykdydamas jam su kitais nuteistaisiais paskirtą vaidmenį, siekiant bendro nusikalstamų veiksmų rezultato.

83Nors E. K. gynėjas skunde nurodo, kad visi daiktai, sulaikymo metu surasti automobilyje ( - ), priklausė ne nuteistiesiems, o iš įvykio vietos pabėgusiam taip vadinamam D., nes pastarasis paskutines dvi dienas iki įvykio naudojosi jo senelio B. K. automobiliu, tačiau tokį jo aiškinimą paneigia ta aplinkybė, kad nukentėjusiajam grasinta, reikalaujant turto telefonu, SIM kortelė Nr. ( - ), kurios dėklas rastas nuteistojo E. K. senelio automobilyje, buvo pradėta naudoti žymiai anksčiau, o ant šio dėklo ir kitų ten rastų daiktų nustatyti nuteistojo A. S. pėdsakai.

84E. K. ir A. S. gynėjai skunduose tvirtina, kad specialistų išvados dėl rastų A. S. pirštų ir DNR pėdsakų bei automobilyje BMV rastų, iš automobilio ( - ) išimtos pirštinės Nr.1 pėdsakų negali būti vertinami, kaip nuteistųjų kaltės įrodymas, nes specialistų išvados tikėtinos, o pėdsakus dar iki įvykio su tokios pat rūšies pirštine galėjo palikti ir kitas asmuo.

85Šis argumentas nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20str., įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teismas, kurio žinioje yra byla. Įrodymais gali būti tokie duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išnagrinėti teisingai ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais veiksmais. Teismas visus įrodymus vertina ne tik kiekvieną atskirai, tačiau ir siedamas jį su kitais byloje esančiais faktiniais duomenimis ir jų visetu grindžia byloje padarytas išvadas dėl nuteistųjų kaltės.

86Be to, nors visi nuteistieji neigė savo dalyvavimą turto prievartavime, o nukentėjusysis A. B. dėl nenustatytų organizuotos grupės narių ant galvos jam užmauto maišo prievartautojų nematė ir atpažinti negalėjo, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės bei veiką padariusio asmens kaltė nustatoma vien tiesioginiais įrodymais. Įrodymu gali būti ne tik duomenys, tiesiogiai be tarpinių grandžių susiję su įrodinėjimo dalyku ir patvirtinantys arba paneigiantys reikšmingą aplinkybę (tiesioginiai įrodymai), bet ir duomenys, iš pradžių padedantys nustatyti, pagrindžiantys tarpinius faktus, o per juos – leidžiantys patikrinti kitus įrodymus, įrodinėtinas aplinkybes, patvirtinti arba paneigti tiriamas versijas (netiesioginiai įrodymai). Baudžiamojo proceso teorija ir teismų praktika leidžia, nesant pakankamai tiesioginių įrodymų, asmens kaltę pagrįsti esamų duomenų viseto analizės, jų lyginimo ir vertinimo rezultatu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-279/2008, 2K-334/2009, 2K-636/2011 ir kt.). Teismo išvadų apie įrodymų vertinimą pateikimas nuosprendyje negali būti laikomas tik samprotavimais ir įtarimais vien dėl to, kad dalis įrodymų byloje nėra tiesioginiai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai bei išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius – ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Svarbu tai, jog įrodymai būtų įvertinti pagal įstatymo reikalavimus. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką bei palyginus juos su kitais byloje esančiais įrodymais.

87Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, atlikusi byloje dalinį įrodymų tyrimą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šioje byloje, spręsdamas klausimą dėl E. K., A. S. ir T. J. pareikšto pagal BK 181str.3d. kaltinimo, pagrįstumo, išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje nagrinėjamų įvykių aplinkybes, byloje nustatytas faktines aplinkybes pagrindė įrodymų visuma, lygindamas juos kiekvieną atskirai ir siedamas juos vieną su kitu, o ne spėjimais ir prielaidomis. Tai, kad apygardos teismas bylos įrodymus įvertino ne taip, kaip to pageidavo nuteistieji, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Taigi Kauno apygardos teismas , spręsdamas nuteistųjų E. K., A. S. ir T. J. kaltės klausimą dėl pagal BK 181str.3 d inkriminuotų veiksmų padarymo, įrodymų vertinimo taisyklių ir BPK reikalavimų nepažeidė.

88Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad didelės vertės turto prievartavimą nuteistieji padarė, veikdami organizuotoje grupėje. Iš byloje esančių ir pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad į Elektrėnus vyko keturi asmenys, trys nuteistieji sulaikyti, o vienas nenustatytas asmuo pabėgo. Taigi, kad ir nevertinant nenustatytų organizuotos grupės kitų narių atitikimo šio nusikaltimo subjekto reikalavimams, nuteistųjų bendrininkavimas, atsižvelgiant į nusikaltimo padarymo aplinkybes, atitinka organizuotai grupei baudžiamojo įstatymo keliamus reikalavimus, t. y. nusikalstamoje veikoje dalyvavo daugiau negu trys asmenys. Tie, kurie sulaikyti, atitinka BK 13 straipsnyje nustatytą amžiaus ribą, t. y., E. K., gim. 1979 m. sausio 9 d., T. J., gim. 1971 m. rugpjūčio 7 d., A. S., gim. 1980 m. sausio 8 d., yra pakaltinami, turėjo tikslą gauti prievartaujamus pinigus iš nukentėjusiojo (vyko paimti A. B. asmens dokumentų, kad būtų galima pardavus turtą gauti reikalaujamus pinigus) ir buvo pasiskirstę vaidmenimis: vieni nenustatyti mušė ir atėmė automobilį, grasino, o nuteistieji vykdė kitą apygardos teismo nuosprendyje nustatytą užduotį, visi siekdami, kad būtų pasiektas galutinis tikslas – organizuotos grupės nariams perduotas iš nukentėjusiojo A. B. be teisėto pagrindo prievartaujamas didelės vertės turtas - 50 000 Eur.

89Įvertinus visus šiuos ir byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamos pirmos instancijos teismo nustatytos nusikaltimo padarymo aplinkybės, teisėjų kolegija pritaria apygardos teismo išvadai, kad E. K., T. J., A. S. veikė tiesiogine tyčia, nes suvokė, kad nukentėjusysis be jokio teisėto pagrindo yra verčiamas perduoti didelės vertės savo turtą, žinojo minėto turto prievartavime jiems organizuotoje grupėje skirtą užduotį ir vykdė bei norėjo taip veikti.

90Todėl pirmos instancijos teismas jų nusikalstamus veiksmus teisingai kvalifikavo pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, nes nuteistieji prievartavo didelės vertės turtą, veikdami organizuotoje grupėje.

91Tos aplinkybės, kad pagal mobiliojo ryšio operatoriaus bokštus nenustatyta, kur nusikaltimo darymo metu buvo nuteistieji, jų kontaktai kitų organizuotos grupės narių nusikaltimo darymo metu (jokių telefoninių pokalbių nėra užfiksuota), nėra pagrindas išvadai, jog T. J., E. K. ir A. S. nedalyvavo šiame turto prievartavime.

92Nuteistojo E. K. gynėjas skunde teigia, kad, jei nuteistieji būtų dalyvavę nusikaltime, nebūtų važiavę į Kaišiadoris, nes nukentėjusiojo A. B. turtą prievartavusiem asmenims dokumentų reikėjo kuo greičiau. Kolegijos nuomone, akivaizdu, jog nuteistųjų trumpas sustojimas Kaišiadorių mieste, A. S., E. K. ir T. J. nesutrukdė nustatytu laiku dalyvauti turto prievartavime, tačiau neprieštarauja tam, jog tokiu būdu jie siekė užsitikrinti sau alibi.

93Dėl įrodymų vertinimo ir BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo

94Pagal BK 253 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino, įgijo, laikė, nešiojo, gabeno ar realizavo šaunamąjį ginklą, šaudmenis, sprogmenis ar sprogstamąsias medžiagas. Šio nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas yra baigtas nuo šaunamojo ginklo ir (ar) šaudmenų laikymo pradžios momento. Neteisėtas šaudmenų laikymas – tai jų turėjimas neturint leidimo, neatsižvelgiant į trukmę, savo žinioje (valdymas), kai kaltininkas jų su savimi nesinešioja, tačiau laiko gyvenamojoje patalpoje ar kitoje jo pasirinktoje vietoje. Tačiau šaudmenų suradimo faktas pas asmenį, neturintį leidimo laikyti tokius šaudmenis dar savaime nereiškia asmens kaltės, padarius nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, nes pagal suformuotą teismų praktiką neteisėtas šaudmenų (šaudmens) laikymas negali būti preziumuojamas vien jų suradimo faktu. Šiuo atveju būtina nustatyti ir tokio asmens kaltę, kuri tokiame nusikaltime pasireiškia tik kaip tiesioginė tyčia, t. y. reikia nustatyti, kad toks asmuo suprato, jog neteisėtai, neturėdamas leidimo laiko šaudmenis, ir norėjo taip veikti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-202-303/2017, Nr. 2K-4-895/2017, Nr. 2K-261-677/2015).

95T. J., E. K., A. S. nuteisti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad, veikdami organizuotoje grupėje, susidedančioje iš T. J., E. K., A. S. bei tyrimo metu nenustatytų asmenų 2009 m. birželio 15 d., apie 16.50 val., automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ) stovinčiame automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), neteisėtai laikė šaunamąjį ginklą ir penkis šaudmenis, t. y. pritaikytą šaudyti 9 mm kalibro trumpaisiais „BROWNING“ (sinonimai- 9x17,.380 AUTO) šoviniais pistoletą, pagamintą savadarbiu būdu, perdirbus Rusijos pramoninės gamybos pistoletą „IŽ-79-9T“, kuriam savadarbiu būdu buvo pakeisti vamzdis ir grąžinamoji spyruoklė bei pakoreguotas atstumas tarp dėtuvės korpuso skliautelių, bei penkis pramoninės gamybos 9 mm kalibro trumpuosius „BROWNING“ (sinonimai – 9x17; 380 AUTO) šovinius.

96Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nuteistųjų kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo, nurodė, kad pistoletas ir šoviniai rasti būtent tame automobilyje ,, ( - )“, kuriuo važiavo daryti nusikalstamą veiką T. J., E. K., A. S., ir nuteistieji neturėjo leidimo legaliai disponuoti minėtu ginklu ir šoviniais. Ginklas neregistruotas ir laikytas neteisėtai. Ginklas rastas automobilio galinės keleivio sėdynės atloše esančio porankio viduje, t. y. automobilio viduje, kur buvo visi pirmiau paminėti asmenys. Kadangi jie automobiliu ,, ( - )“ naudojosi nusikalstamai veikai vykdyti, todėl apygardos teismas padarė išvadą, kad ginklas priklausė automobiliu ,, ( - )“ vykusiems asmenims.

97Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų E. K., A. S. gynėjų ir nuteistojo T. J. skundų argumentais, jog ši teismo išvada yra nepagrįsta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais.

98Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byloje esantys įrodymai, t. y., 2009 m. birželio 15 d. kratos protokolas, 2009 m. birželio 16 d. ginklo apžiūros protokolas, 2009 m. rugsėjo 8 d. specialisto išvada Nr. 140-(5589)-IS1-6856 ir liudytojų M. Č., A. R., R. G., V. D. parodymai, patvirtina, jog ginklas ir šoviniai buvo rasti automobilyje, kuriuo važiavo nuteistieji T. J., E. K., A. S. (t. 2, b. l. 139-142; t. 3, b. l. 28-29, 38-42; t. 7, b. l. 124-125, 137-141). Tačiau, kolegijos nuomone, kaip jau buvo pirmiau minėta, remiantis teismų praktika, vien tik ginklo ir šaudmenų suradimo faktas negali būti pagrindas pripažinti asmenį ar asmenis neteisėtai laikius ginklą ir šaudmenis. Teismas privalo nustatyti, kad toks asmuo ar asmenys žinojo, jog neteisėtai, neturėdami leidimo laiko ginklą ir šaudmenis, ir norėjo taip veikti. Tuo tarpu byloje tokių duomenų, kad ginklas su šaudmenimis buvo padėtas būtent šių asmenų ir kad visi ar bent jau vienas iš automobilyje buvusių asmenų žinojo apie ginklo su šaudmenimis buvimą tame automobilyje, kuriame jie buvo sulaikyti, nėra. Nors apygardos teismas ir nurodė, kad ginklas su šaudmenimis rastas automobilio galinės keleivio sėdynės atloše esančio porankio viduje, tačiau neįvertino, kad ginklas ir šoviniai buvo padėti ne atvirai visiems matomoje vietoje, o paslėpti porankyje. Nė vienas iš nuteistųjų neprisipažino, kad žinojo ar matė, kad kuris nors iš jų automobilyje ,, ( - )“ rastą ginklą būtų atsinešęs, ten šį padėjęs ar vėliau iš porankio išėmęs.

992009 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5591)-IS1-5941 nurodoma, kad rankų pėdsakai, išryškinti ant tirti pateiktų objektų – pistoleto „Baikal“, dėtuvės, šovinių bei ant dviejų daiktų, panašių į duslintuvus, surastų ir paimtų 2009 m. birželio 15 d. kratos metu, atliekant kratą automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) netinka asmeniui identifikuoti (t. 3, b. l. 34-35). 2009 m. lapkričio 23 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5590)-IS1-9048 nurodoma, kad ant tirti pateiktų dėtuvės, pistoleto „Baikal“ ir daikto panašaus į duslintuvą, laboratorijoje pažymėto Nr. 2, paimtų 2009 m. birželio 15 d. kratos metu, iš automobilio „( - )“, valst. Nr. ( - ) rasta žmogaus biologinių pėdsakų, netinkamų asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR (t. 3, b. l. 44-45). Taigi specialistų išvados taip pat nepatvirtino, kad kuris iš nuteistųjų būtų su šiais daiktais kontaktavęs.

100Apeliacinės instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas R. K., kuri patvirtino, kad jis dvi dienas iki sulaikant jo sūnų savo tėvo automobilį buvo paskolinęs savo vaikų draugui D. Nuteistasis E. K. tai patvirtino, sakydamas, kad būtent jis automobilyje galėjo laikyti šiuos neleistinus daiktus. Iš tiesų, nuteistiesiems atvažiuojant į įvykio vietą, šis nenustatytas asmuo vairavo automobilį B. K. automobilį, kurio vairuotojo durelių kišenėje buvo rasti duslintuvai, kas neprieštarauja tam, kad nuteistieji apie pistoleto ir šovinių buvimą automobilyje galėjo ir nežinoti. Tai paneigiančių įrodymų byloje nėra. Esant tokioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, jog nepakanka objektyvių faktinių duomenų pagrįsti, kad T. J., E. K. ir A. S. dalyvavo padarant nusikaltimą, numatytą BK 253 straipsnio 1 dalyje, todėl jie pagal šį baudžiamąjį įstatymą išteisinami (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktas).

101Dėl civilinio ieškinio

102Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų E. K., A. S., T. J. solidariai priteista 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. B.

103Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniame skunde prašo civilinį ieškinį atmesti arba sumažinti priteistos žalos atlyginimo dydį. Nukentėjusysis savo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo grindė tuo, kad buvo sumuštas, jautė fizinį skausmą, jam buvo atimta laisvė, patyrė grasinimus fiziškai susidoroti su juo ir šeima, sunaikinti jo ir šeimos turtą. A. B., įvertindamas neturtinę žalą pinigais, vertino visą savo patirtą neturtinę žalą, tame tarpe ir padarytą tokiais nenustatytų asmenų veiksmais, kurių teismas nesusiejo su A. S. veiksmais. A. S. nekaltas dėl A. B. atsiradusios neturtinės žalos, kadangi smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Todėl teismas turėjo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo jo ginamojo atžvilgiu atmesti arba, pripažinęs jo ginamąjį kaltu, patenkinti tik iš dalies.

104Šie nuteistojo A. S. gynėjo skundo argumentai nepagrįsti.

105Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais), vadovaujantis Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsniu, atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl gyvybės atėmimo. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog neturtinės žalos dydį nustato teismas. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

106Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK 6.279 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad bendrai padarę žalos asmenys nukentėjusiam asmeniui atsako solidariai. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad bendru žalos padarymu laikomi tokie atvejai, kai žala yra kelių asmenų veiksmų padarinys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-196/2010, Nr. 3K-3-205/2010 ir kt.). Taip pat, yra išaiškinta, kad solidarioji atsakomybė taikoma, kai pagal neteisėtus veiksmus ir kilusią žalą saistančio priežastinio ryšio pobūdį nustatomas bendrininkavimas siaurąja prasme ir toks bendrininkavimas gali būti skirstomas į subjektyvųjį ir objektyvųjį bendrininkavimą. Subjektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai keli pažeidėjai veikia bendrai, t. y. turėdami bendrą ketinimą sukelti žalą. Objektyvusis bendrininkavimas – tai atvejai, kai žala atsiranda tik dėl kelių atskirų, pavienių priežasčių sąveikos, t. y. keli pažeidėjai veikia atskirai neturėdami ketinimo sukelti žalą, apie vienas kito neteisėtus veiksmus dažniausiai nežinodami, tačiau žala atsiranda tik dėl to, kad kiekvieno jų veiksmai buvo būtinoji žalos atsiradimo priežastis. Iš to seka, kad solidarioji atsakomybė kyla tik tuo atveju, jeigu tarp padarytų nusikalstamų veikų yra priežastinis ryšys, kuris gali būti tiek tiesioginis, tiek ir netiesioginis. Tiesioginis priežastinis ryšys – kai dėl asmens veiksmų žala atsirado tiesiogiai. Netiesioginis priežastinis ryšys – kai žala atsiranda ne tiesiogiai iš neteisėtų veiksmų, bet šie yra pakankamai susiję su žalingais padariniais. Kadangi priežastinis ryšys yra civilinės atsakomybės sąlyga, todėl nustatinėjant jį būtina nustatyti ir tai, ar žala yra neteisėtų veiksmų rezultatas. Tai reikštų, kad neteisėti veiksmai nelėmė, bet pakankamu laipsniu sąlygojo žalos atsiradimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 3K-3-614/2002, Nr. 3K-3-197/2007, Nr. 3K-3-476/2008)

107Iš byloje esančių įrodymų ir nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad būtent iš E. K., A. S., T. J. yra prašoma priteisti 10 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Nukentėjusysis neturtinės žalos dydį grindė tuo, kad 2009 m. birželio 5 d., apie 20 val. būnant prie automobilio, prišoko kaukėti asmenys, panaudodami fizinę jėgą bei elektrošoką, uždėdami maišą ant galvos, jėga įstūmė į automobilį, tokiu būdu atėmę jam laisvę, nugabeno į nežinomo namo rūsį, kuriame naudodami smurtą reikalavo perduoti 100 000 Eur. Rūsyje buvo mušamas, spardomas į įvairias kūno vietas, smaugiamas, plaktuku daužomi kojų pirštai. Vartojant smurtą buvo reikalaujama atiduoti automobilio raktelius, pasakyti automobilio užvedimo kodą, perduoti jiems pinigus, priešingu atveju grasino naudoti smurtą jo ir šeimos atžvilgiu, sunaikinti šeimos turtą. Jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas.

108Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji T. J., E. K., A. S. dalyvavo tęstinio A. B. didelės vertės turto prievartavime, veikdami organizuotoje grupėje su nenustatytais asmenimis, kaip šio nusikaltimo vykdytojai. Veikdami pagal jiems priskirtą vaidmenį, nuteistieji vykdė atskirą užduotį. Nors nenustatyta, jog jie betarpiškai naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau kartu su kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais organizuotos grupės nariais, savo nusikalstamais veiksmais užtikrindami turto prievartavimo sėkmę, siekė to paties šios nusikalstamos veikos rezultato – užvaldyti A. B. didelės vertės turtą. Užvaldymo procese A. B. atžvilgiu organizuotos grupės nariai naudojo fizinį smurtą, grasinimus, buvo atėmę nukentėjusiojo laisvę. Taigi nuteistieji yra solidariai atsakingi už bendrais nusikalstamais veiksmais sukeltas pasekmes.

109Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų A. B. patyrė fizinį skausmą, stiprų nervinį sukrėtimą, pažeminimą, išgąstį, baimę dėl savo ir savo šeimos sveikatos ir saugumo. Organizuotos grupės nariams atėmus laisvę, uždėjus maišą ant galvos, nukentėjusysis buvo laikomas rūsyje nežinioje, mušamas, jam buvo grasinama fiziniu susidorojimu su juo ir šeima, buvo reikalaujama pinigų, grasinama sunaikinti jo ir šeimos turtą. Po patirto smurto ir grasinimų atsirado baimė dėl jo ir artimųjų gyvybės, sveikatos, padidėjo bendras dirglumas, atsirado baimė pasilikti vienam viešoje vietoje, nuolat prisimena įvykį. Iki šiol yra sutrikęs miegas, kankina baimės jausmas, iškyla prisiminimai apie patirtą prievartą, tebejaučia padidintą nerimą, nenorą bendrauti, jaučiasi nesaugus, todėl sumažėjo jo bendravimo galimybės, pablogėjo gyvenimo kokybė.

110Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog nuteistųjų A. S., T. J. ir E. K. nusikalstamais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kuri privalo būti atlyginta. Nustatydamas šios žalos dydį teismas atsižvelgė į pasekmes, šią žalą padariusių asmenų kaltę, nukentėjusiojo turtinę padėtį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

111Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikalstamais veiksmais pažeistų vertybių pobūdį ir jų vietą vertybių hierarchijoje, visas apygardos teismo nuosprendyje išdėstytas žalos padarymo aplinkybes, pasekmes, nusikalstamų veiksmų pavojingumo visuomenei laipsnį, jų tęstinumą, daro išvadą, kad A. B. priteistas 10 000 Eurų neturtinės žalos atlyginimo dydis neprieštarauja sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijams. Esant šioms aplinkybėms, naikinti ar keisti pirmos instancijos teismo nuosprendį šioje dalyje nėra pagrindo.

112Kadangi apygardos teismo nuosprendis naikinamas dalyje dėl A. S., E. K. ir T. J. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 253 str.1d., naikintinas ir už du nusikaltimus paskirtų bausmių subendrinimas BK 63 str.1d.,4d. pagrindu.

113Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalimi 2 punktu , 4 dalimi, 329 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

114Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje T. J., E. K. ir A. S. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį, panaikinti ir priimti naują nuosprendį : T. J., E. K. ir A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 253 straipsnio 1 dalį išteisinti (BPK 303str. 5d.2p.). Panaikinti nuosprendžio dalį, kurioje T. J., A. S. ir E. K. pagal BK 181str.3d. paskirtos bausmės subendrintos BK 63str.1d.,4d. pagrindu, paskiriant subendrintas bausmes - laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams ir 8 (aštuoniems) mėnesiams.

115Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį pakeisti :

116T. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.3d. paskirtą 3 metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, subendrinti su Kauno apylinkės teismo 2014 m. liepos 15 d. nuosprendžiu paskirta bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

117E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.3d. paskirtos 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str., atidėti trejiems metams, įpareigojant per bausmės vykdymo atidėjimo laiką neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti mokslą arba pradėti dirbti.

118A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.3d. paskirtą 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, subendrinti su Jonavos rajono apylinkės teismo 2005 m. gegužės 6 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos laisvės atėmimo bausmės (4 (ketverių) metų 8 mėnesių 29 dienų)dalimi ir paskirti subendrintą bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams 2 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

119Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies... 5. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, E. K. laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 6. A. S. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1... 7. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis bausmės subendrintos iš dalies... 8. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis prie Jonavos rajono apylinkės... 9. T. J. pripažintas kaltu pagal BK 181 straipsnio 3 dalį, 253 straipsnio 1... 10. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, bausmės subendrintos iš dalies... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, bausmės subendrintos su... 12. Iš nuteistųjų E. K., A. S., T. J. solidariai priteista... 13. 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir 100... 14. Iš nuteistojo T. J. priteista 320,42 Eur valstybei už antrinės teisinės... 15. Tuo pačiu nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas D. K. pagal BK 300... 16. Teisėjų kolegija... 17. T. J., E. K., A. S. nuteisti už tai, kad prievartavo didelės vertės turtą,... 18. Ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti organizuotos grupės nariai, siekdami... 19. Vykdant šį nusikalstamą sumanymą ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti... 20. Nukentėjusiajam sutikus perduoti 50 000 Eur, jį paleido perdavę SIM kortelę... 21. T. J., E. K., A. S., nenustatytas asmuo, veikdami organizuotoje grupėje, ir... 22. T. J., E. K., A. S. nuteisti ir už tai, kad neteisėtai disponavo šaunamuoju... 23. Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde prašo... 24. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš nuosprendyje padarytų išvadų... 25. Apeliantas nesutinka teismo išvada, kad jo ginamasis nusikalstamą veiką,... 26. Pats E. K. niekada nepripažino, kad buvo susijęs su nukentėjusiojo turto... 27. Gynėjas neginčija, kad E. K. 2009 m. birželio 15 d., apie 16.50 val.,... 28. Apeliantas nurodo, kad teisiamajame posėdyje nebuvo apklaustas liudytojas B.... 29. Liudytojais apklaustų policijos darbuotojų parodymai apie tai, jog „( -... 30. Beje, nelogiškas teismo aiškinimas, kad pabėgęs asmuo turėjo važiuoti... 31. Gynėjas apibendrindamas išdėstytus argumentus padarė išvadą, kad nei... 32. Apeliantas nemano, jog su E. K. susijusius faktinius bylos duomenis, o juo... 33. Byloje esančios MRT siunčiamų trumpųjų žinučių išklotinės, siųstos... 34. Automobilyje „( - )“, valst. Nr. ( - ) kratos metu buvo rasti net keli MRT,... 35. Gynėjas nurodo, kad byloje nustatyti objektyvūs faktai leidžia manyti, kad... 36. Pavienių faktų į nuoseklią E. K. kaltinančių įrodymų grandinę... 37. Visos kitos nuosprendžio išvados apie E. K. dalyvavimą darant BK 181... 38. Išdėstyti argumentai patvirtina, kad ta apygardos teismo nuosprendžio dalis,... 39. Gynėjas nesutinka ir su nuosprendyje išdėstytais argumentais, kuriais... 40. Nagrinėjant bylą teisiamajame posėdyje paaiškėjo, jog pistoletą ir... 41. Gynėjas nesutinka su tuo, kad transporto priemone, kuri priklausė B. K.,... 42. Taip pat teisiamajame posėdyje pareigūnai parodė, kad E. K. automobilyje... 43. Gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas nenustatęs konkretaus... 44. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniame skunde... 45. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, kad jo ginamasis padarė nusikalstamą... 46. Gynėjas cituoja A. S. parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo ir teisme metu... 47. Apeliantas nesutinka ir su teismo išvada, kad A. S. dalyvavimą prievartaujant... 48. Gynėjas nesutinka ir su teismo išvadomis, kuriomis remiantis A. S. buvo... 49. Gynėjas teigia, kad pirmosios instancijos teismas nesilaikė teismų praktikos... 50. Nesant kaltės, nėra ir pagrindo tenkinti civilinį ieškinį. Tačiau net ir... 51. Nuteistasis T. J. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo... 52. Nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 53. Apeliantas cituoja nuosprendžio nustatomąją dalį ir teigia, kad šioje... 54. Be to pirmosios instancijos teismas neįvertino BK 24 straipsnio 1 dalyje... 55. Teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu ir pagal BK 253 straipsnio 1 dalį.... 56. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė... 57. Nuteistojo E. K. gynėjo advokato R. Girdziušo, nuteistojo A. S. gynėjo... 58. Pirmosios instancijos teismas, ištyrė visus byloje esančius įrodymus,... 59. Pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad automobilyje ( - ) rastas... 60. Dėl nuteistųjų T. J., E. K. ir A. S. nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo... 61. Pagal BK 181 straipsnio 3 dalį atsako tas, kas prievartavo didelės vertės... 62. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė, viena iš bendrininkavimo... 63. Pagal teismų praktiką, sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą,... 64. Nepagrįstas nuteistojo T. J., nuteistųjų A. S. ir E. K. gynėjų skundų... 65. Nukentėjusysis A. B. tik ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme parodė, kad... 66. Šiuos nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kiti objektyvūs byloje esantys... 67. Telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų... 68. Iš Daiktų ir objektų apžiūros protokolų matyti, kad A. B. pateikė... 69. Remdamasis šių įrodymų visetu pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 70. Pagrįstas nuteistojo E. K. gynėjo R. Girdžiušo skundo argumentas, kad turto... 71. Nuteistieji E. K., A. S. ir T. J., būdami tos pačios organizuotos grupės... 72. Esant tokioms aplinkybėms, nepagrįstas skundų argumentas, kad nuteistieji... 73. Turto prievartavimas, padarytas dalyvaujant organizuota grupe, inkriminuojamas... 74. Nuteistųjų E. K., A. S., T. J. ir jų gynėjų argumentai, kad nuteistieji... 75. Iš byloje esančių telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos... 76. Liudytojas M. Č. teisme parodė, kad dirbdamas Kauno apskrities VPK ONTV... 77. Nuteistojo E. K. gynėjas advokatas R. Girdziušas apeliaciniame skunde teigia,... 78. Be to, kaip matyti iš Kaišiadorių PK pažymos, nuteistieji į įvykio vietą... 79. Nuteistojo E. K. gynėjas skunde tvirtina, kad liudytojais apklaustų... 80. Pažymėtina, kad baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nedraudžia remtis... 81. Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, byloje apklaustų asmenų parodymų... 82. Iš 2009 m. birželio 15 d. apžiūros protokolo matyti, kad iš... 83. Nors E. K. gynėjas skunde nurodo, kad visi daiktai, sulaikymo metu surasti... 84. E. K. ir A. S. gynėjai skunduose tvirtina, kad specialistų išvados dėl... 85. Šis argumentas nepagrįstas. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 20str.,... 86. Be to, nors visi nuteistieji neigė savo dalyvavimą turto prievartavime, o... 87. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, susipažinusi su... 88. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad didelės vertės... 89. Įvertinus visus šiuos ir byloje esančius įrodymus, kuriais grindžiamos... 90. Todėl pirmos instancijos teismas jų nusikalstamus veiksmus teisingai... 91. Tos aplinkybės, kad pagal mobiliojo ryšio operatoriaus bokštus nenustatyta,... 92. Nuteistojo E. K. gynėjas skunde teigia, kad, jei nuteistieji būtų dalyvavę... 93. Dėl įrodymų vertinimo ir BK 253 straipsnio 1 dalies taikymo... 94. Pagal BK 253 straipsnį 1 dalį atsako tas, kas neturėdamas leidimo gamino,... 95. T. J., E. K., A. S. nuteisti pagal BK 253 straipsnio 1 dalį už tai, kad,... 96. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas nuteistųjų kaltę dėl šio... 97. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistųjų E. K., A. S. gynėjų ir nuteistojo... 98. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir teisingai konstatavo, kad byloje... 99. 2009 m. liepos 30 d. specialisto išvadoje Nr. 140-(5591)-IS1-5941 nurodoma,... 100. Apeliacinės instancijos teisme liudytoju buvo apklaustas R. K., kuri... 101. Dėl civilinio ieškinio... 102. Skundžiamu nuosprendžiu iš nuteistųjų E. K., A. S., T. J. solidariai... 103. Nuteistojo A. S. gynėjas advokatas E. Liutkevičius apeliaciniame skunde... 104. Šie nuteistojo A. S. gynėjo skundo argumentai nepagrįsti.... 105. Neturtinė žala (asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai,... 106. Atsakomybė už kelių asmenų bendrai padarytą žalą reglamentuojama CK... 107. Iš byloje esančių įrodymų ir nukentėjusiojo A. B. parodymų matyti, kad... 108. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji T. J., E. K., A. S. dalyvavo... 109. Byloje nustatyta, kad dėl tyčinių nusikalstamų veiksmų A. B. patyrė... 110. Esant tokioms aplinkybėms, apygardos teismas pagrįstai nustatė, jog... 111. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į nusikalstamais veiksmais pažeistų... 112. Kadangi apygardos teismo nuosprendis naikinamas dalyje dėl A. S., E. K. ir T.... 113. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 114. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį, kurioje T.... 115. Kauno apygardos teismo 2017 m. balandžio 11 d. nuosprendžio dalį pakeisti :... 116. T. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.3d. paskirtą 3 metų šešių... 117. E. K. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.3d. paskirtos 3 metų 6 mėnesių... 118. A. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str.3d. paskirtą 3 metų 6 mėnesių... 119. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....