Byla 1A-355-149/2015
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžio, kuriuo:

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Leonardos Gurevičienės, teisėjų Vladislavo Lenčiko, Rositos Patackienės, sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei, dalyvaujant prokurorei Danutei Kisinienei, nuteistųjų gynėjams advokatams Ramūnui Mikulskui, Loretai Guižauskienei, nuteistiesiems A. N., J. S., vertėjai Boženai Seniut, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų A. N., P. L. ir J. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžio, kuriuo:

2A. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3J. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4P. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d ir nuteistas laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams, Vadovaujantis LR BK 63 str. 9 d. šią bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinus su bausmėmis, paskirtomis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2014-11-26 ir 2014-12-18 nuosprendžiais, paskirta P. L. galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams trims mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

5Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas V. Š., tačiau dėl jo apeliacinis skundas nepaduotas.

6Patenkinus byloje pareikštus civilinius ieškinius iš kaltinamųjų V. Š., A. N., J. S., P. L. solidariai priteista: Vilniaus teritorinės ligonių kasos naudai 151,84 litų (43,97 eurų;

7nukentėjusiojo V. B. naudai 100 litų (28,96 eurų) turinei žalai atlyginti ir 400 litų (115,85 eurų) neturinei žalai atlyginti;

8nukentėjusiojo L. P. naudai 500 Lt (144,81 eurų) turinei žalai atlyginti ir 3000 litų (868,86 eurų) neturinei žalai atlyginti.

9Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10V. Š., A. N., J. S. ir P. L. nuteisti už tai, kad jie, panaudodami fizinį smurtą, pagrobė svetimą turtą, o būtent: jie 2013-01-03 apie 03:00 val., prie Operos ir baleto teatro, esančio Vilniuje, Vienuolio g. 1, veikdami kartu, tuo pačiu metu, kai J. S. nukentėjusiajam V. B. pasakęs pakeltu tonu: „duok pinigus“, o pastarajam atsakius: „kokius pinigus, ką čia nusišneki“, tada J. S. pakeltu tonu nukentėjusiajam V. B. pasakęs: „tada duok telefoną“, o jam atsisakius atiduoti telefoną, P. L. vieną kartą spyrė nukentėjusiajam V. B. į kojas, ko pasekoje jis (V. B.) pargriuvo ant žemės, tačiau netrukus atsistojo ir pradėjo bėgti, tada jį pasivijo, P. L. ranka sudavė pastarajam į nugarą ir jis vėl nugriuvo ant žemės, nugriuvusįjį J. S. kartu su P. L. spardė kojomis ir smūgiavo rankomis į nugarą, nukentėjusiajam atsikėlus ir pradėjus bėgti, J. S. pastarąjį pasivijo ir su P. L. pargriovė jį ant žemės ir jie abu iš nukentėjusiojo V. B. rankų pagrobė 50 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Champ“, kuriame buvo neturinti turtinės vertės SIM kortelė Nr. ( - ), po ko J. S. kartu su P. L. sudavė kojomis ne mažiau šešių smūgių nukentėjusiajam V. B. į įvairias kūno vietas bei vieną smūgį į galvą, tokiu būdu bendrais veiksmais sukėlė fizinį skausmą nukentėjusiajam V. B. ir pagrobė svetimą nukentėjusiajam V. B. priklausantį 50 litų vertės turtą.

11Be to, nukentėjusiajam L. P. atsisakius atiduoti piniginę, V. Š. tris kartus kumščiu sudavė L. P. į veidą ir jam nugriuvus ant žemės, A. N. kartu su V. Š. spardė kojomis ir daužė kumščiais nukentėjusįjį L. P. į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas kūno vietas, padarydami nukentėjusiajam L. P. nesunkų sveikatos sutrikdymą, pasireiškusį kairės akiduobės srities sumušimu, pasireiškusiu patinimu ir akiduobės vidinės sienelės lūžiu ( 2013-03-21 medicininių dokumentų apžiūros protokolas), po ko A. N. kartu su V. Š. iš nukentėjusiojo L. P. striukės kairės pusės kišenės ištraukė 400 Lt vertės mobiliojo ryšio telefoną „Sony Ericsson W995“, kuriame buvo neturinti materialinės vertės operatoriaus „Omnitel“ SIM kortelė Nr. ( - ), tokiu būdu bendrais veiksmais pagrobė svetimą nukentėjusiajam L. P. priklausantį 400 litų vertės turtą.

12P. L. apeliaciniame skunde prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendį – jo padarytą veiką perkvalifikuoti iš Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d, į BK 284 str. 1 d. bei konstatuoti, kad nusikalstamus veiksmus prieš nukentėjusįjį V. B. jis atliko kartu su V. Š. ir sušvelninti paskirtą jam subendrintą laisvės atėmimo bausmę bei panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo solidariai su V. Š., A. N., J. S. nukentėjusiojo L. P. naudai priteista 500 Lt (144,81 eurų) turinei žalai atlyginti ir 3000 litų (868,86 eurų) neturinei žalai atlyginti.

13Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu tik dėl nusikalstamų veiksmų prieš V. B.. Nuosprendyje nekonstatuota, kad jis būtų panaudojęs fizinį smurtą kito nukentėjusiojo L. P. atžvilgiu, todėl, apelianto manymu, teismas nepagrįstai solidariai su kitais kaltinamaisiais iš jo priteisė nukentėjusiojo L. P. naudai 500 Lt (144,81 eurų) turinei žalai atlyginti ir 3000 litų (868,86 eurų) neturinei žalai atlyginti. Taip pat teigia, kad teismas nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybę tai, kad jis tik iš dalies pripažino savo kaltę. Apelianto teigimu, iš nukentėjusiojo V. B. telefono ar kokio kito turto nepagrobė. Jo veiksmai buvo tik chuliganiško pobūdžio dėl tuo metu kilusio konflikto, todėl turėjo būti kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. Be to, nurodo, kad teismas, paskirdamas jam bausmę, jos nesubendrino pagal BK 63 str. 9 d. su ankstesniais nuosprendžiais paskirtomis jam bausmėmis. Teigia, kad teismas neįvertino ir to, kad baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai (apkaltinamasis nuosprendis priimtas daugiau kai 2 metai nuo nusikaltimo padarymo), todėl, mano, kad yra pagrindas švelninti paskirtą jam bausmę.

14J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, o jeigu jo argumentai teismo neįtikins, prašo pakeisti nuosprendį ir paskirti jam su realiu laisvės atėmimu nesusijusią bausmę.

15Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. Teigia, kad jis asmeniškai su nukentėjusiaisiais nebendravo, jokių duomenų, kad klube būtų įvykęs koks konfliktas, byloje nėra, todėl susitarti apiplėšti nukentėjusiuosius nebuvo pagrindo. Teigia, kad jis nuo pavartoto alkoholio klube užmigo ir šią aplinkybę patvirtina tiek kiti kaltinamieji, tiek nukentėjusieji bei liudytojai. Iš klubo jie buvo išprašyti apsaugos darbuotojų. Dėl kokių priežasčių kilo skandalas, nežino. Jis į konfliktą nesikišo, nei prieš vieną iš nukentėjusiųjų smurto nenaudojo ir jų turto negrobė, be to, dėl išgerto alkoholio kiekio ir negalėtų atlikti jam inkriminuotų veiksmų. Apelianto teigimu, teismas pripažindamas jį kaltu, nepagrįstai vadovavosi tik nenuosekliais V. B. parodymais, individualizuodamas bausmę, nevertino, kad jis gyvena faktinėje santuokoje ir augina 3 metų vaiką, šiuo metu dirba pagal verslo liudijimą ir yra vienintelis šeimoje dirbantis asmuo. Be to, apelianto manymu, teismas neįvertino, kad baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai (apkaltinamasis nuosprendis priimtas daugiau nei 2 metai nuo nusikaltimo padarymo), todėl, mano, kad yra pagrindas švelninti paskirtą jam bausmę.

16Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendį ir priimti jo atžvilgiu naują išteisinamąjį nuosprendį. Nurodo, kad teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį netinkamai taikė materialines ir procesines teisės normas ir todėl neteisingai išsprendė bylą. Teigia, kad surinkti duomenys akivaizdžiai nepagrindžia jam keliamų kaltinimų, todėl visos abejonės turėtų būti traktuojamos jo naudai. Apelianto teigimu, jis telefoną „Samsung“ rado eidamas šaligatviu. Kai jį apžiūrinėjo, iš už nugaros pribėgo V. B. ir pareikalavo jį atiduoti, tuomet jis nustūmė V. B., o telefoną įsidėjo į kišenę, po ko su J. S. taksi nuvažiavo namo. Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu. Taip pat teigia, kad iš nukentėjusiųjų parodymų galima daryti išvadą, jog jie nematė tariamos telefono vagystės, nedetalizavo jo veiksmų, negalėjo pasakyti, kur jis konkrečiai buvo ir kokius veiksmus atliko. Teigia, nematė, kokius veiksmus atliko kiti kaltinamieji, jis su jais nesitarė, fizinio smurto nenaudojo ir negrobė svetimo turto. Kadangi jo veiksmuose nebuvo tyčios pagrobti svetimą turtą, nusikalstama veika, numatyta BK 180 str. 1 d. ar 178 str. 2 d., jam negali būti inkriminuota.

17Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti, prokurorė prašo apeliacinius skundus atmesti ir nuosprendį palikti nepakeistą.

18Nuteistųjų A. N., J. S. ir P. L. apeliaciniai skundai atmestini.

19Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai (nutartys). Nuosprendis yra teisėtas, kai jis priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų bei kitų teisės aktų. Nuosprendis yra pagrįstas, kai jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties, kaltinamojo kaltumo ar nekaltumo, paskiriamos bausmės ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (kasacinė nutartis Nr. 2K-204/ 2008).

20Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Tačiau jeigu teismas, nagrinėdamas bylą, nustato esminių šio Kodekso pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos ne tik asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla, bet ir kitiems skundų nepadavusiems nuteistiesiems (LR BPK 320 str.).

21Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios instancijos teismo vertintus įrodymus ir padaryti kitokias išvadas, taip pat nuosprendį grįsti naujais įrodymais. Nagrinėdamas bylą, šis teismas turi ypač atidžiai patikrinti nuosprendžio pagrįstumą: ar teismo išvadas patvirtina išnagrinėti teisiamajame posėdyje įrodymai, ar teismas atsižvelgė į visas bylos aplinkybes, galinčias paveikti teismo išvadas, ar teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų pakanka teismo išvadoms padaryti, ar įrodymai yra teisingai įvertinti ir pan. (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-629/2006). Kartu pažymėtina, kad teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie tokiais pripažįstami, išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus juos BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Pažymėtina, kad svarbi įrodymų vertinimo sąlyga yra ta, kad turi būti vertinamas ne kiekvienas įrodymas atskirai, bet jų visuma (kasacinės nutartys Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006).

22Nuteistųjų V. Š., A. N., J. S. ir P. L. nusikalstama veika pagal Lietuvos Respublikos BK 180 str. 1 d. kvalifikuota tinkamai.

23Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar grasindamas tuoj pat jį panaudoti arba kitaip atimdamas galimybę nukentėjusiam asmeniui priešintis pagrobė svetimą turtą.

24Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką plėšimo metu panaudotas fizinis smurtas yra ne nusikalstamos veikos tikslas, o tik priemonė pagrobti svetimą turtą. Fizinio smurto padariniai gali būti fizinio skausmo sukėlimas, nežymus ar nesunkus sveikatos sutrikdymas. Plėšimo metu kaltininkas fizinį smurtą ar grasinimą tuoj pat panaudoti fizinį smurtą naudoja tam, kad pašalinti ir neutralizuoti asmenį kaip kliūtį, trukdančią pagrobti turtą.

25Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo būdu, kaltininkas suvokia, kad jį pagrobia palaužęs nukentėjusiojo valią ar atėmęs galimybę pasipriešinti, numato nusikalstamos veikos padarinius ir jų nori. Veika kvalifikuojama pagal BK 180 straipsnį ir tuomet, kai jei asmens sumanymas pagrobti turtą kyla smurto panaudojimo metu.

26Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi baigtais, kai kaltininkas ne tik fiziškai užvaldo svetimą turtą, bet ir turi realią galimybę valdyti, naudotis ir disponuoti juo pagal savo valią. Sprendžiant klausimą, ar turto pagrobėjas, fiziškai užvaldęs svetimą turtą, jau buvo įgijęs tokių galimybių, svarbu atsižvelgti į šio turto specifinius požymius ir paskirtį, laiko tarpą, kuriam kaltininkas buvo užvaldęs turtą, realias jo galimybes per šį laiką pasinaudoti turto naudingomis savybėmis, savo nuožiūra spręsti jo tolesnį likimą. Svarbu ir tai, ar kaltininkas buvo spėjęs pasišalinti iš įvykio vietos bei iš nukentėjusiojo ar kitų asmenų, galinčių sutrukdyti pagrobti turtą, akiračio (kasacinės nutartys Nr. 2K-741/2007, 2K-193/2005). Kaltininkui pasišalinus iš įvykio vietos kartu su pagrobtu turtu ir įgavus bent trumpalaikę galimybę netrukdomai jį paslėpti arba išmesti, turto pagrobimas gali būti pripažintas baigtu (kasacinės nutartys Nr. 2K-234/2006, 2K-25/2002).

27Faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad prieš nukentėjusiuosius L. P. ir V. B. buvo panaudotas fizinis smurtas, tikslu užvaldyti jiems priklausantį turtą.

28Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu ir parodė, kad kaltinamieji sustojo po du ir tuomet tarp jo ir L. P. atsirado atstumas, apie 3 metrai. Laurynas stovėjo prie medžio, prie pastarojo V..

29Prie jo, V. B., stovėjo P. L. ir dar vienas vaikinas, kurio veido gerai neįsidėmėjo. Vaikinas stovėjęs dešinėje pasakė: „duok pinigus“, į ką jis atsakė “kokius pinigus?“. Tuomet jam pasakė: „Tada duok telefoną“. Po to, P. L. sudavė jam per kojas ir jis pargriuvo, greitai atsikėlęs, suvokė, kad situacija bloga, galimybės apsiginti nėra, todėl apsisuko ir ėmė bėgti. Bėgdamas išsitraukė telefoną ir spėjo paskambinti operatoriui telefonu 112. Pasakė, kad bėga nuo operos ir baleto teatro link Kudirkos aikštelės. Telefoną laikydamas rankoje, pajuto smūgį į nugarą ir pargriuvo ant žemės. Parkritęs pajuto dar kelis smūgius, tačiau sugebėjo atsikelti ir perbėgti gatvę. Tada dar kartą jį pasivijo dviese, pargriovė ir mano, kad P. L. iš jo rankų, kuriose laikė telefoną, bandė tą telefoną išplėšti, o kitas jį mušė į galvą, todėl pradėjo rankomis dengti galvą ir telefoną paleido. Kiek buvo suduota smūgių, nepamena, bet nemažai. Kai paleido telefoną pasakė, kad iškvietė policiją. Ir tuomet pajuto kelis smūgius, vienas buvo stiprus į galvą, aptemo akyse. Kai atsimerkė, vaikinų nebematė, tada nuėjo į Congres viešbutį ir paprašė administratoriaus iškviesti policiją, pastarasis jam davė telefoną pasiskambinti. Kai atvažiavo pareigūnai, važiavo ieškoti L. P., kurį surado viename vidinių kiemų prie Operos ir baleto teatro ant kelio gulintį sumuštą ir kruviną. Tuomet buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba.

30Nukentėjusysis patvirtino, kad visi kaltinamieji – A. N., V. Š., J. S. ir P. L. buvo įvykio vietoje. Reikalavimą atiduoti pinigus ir telefoną, kuris buvo pasakytas pakeltu tonu jis suprato kaip grasinimą. Tiek jį, tiek Lauryną pradėjo mušti vienu metu. Kas ir kiek smūgių sudavė Laurynui, nematė. Reikalavimą atiduoti pinigus ir telefoną jo atžvilgiu išsakė ne P. L., o kitas asmuo – kresnas su kepure. Kad P. L. buvo šalia jo, jis tikrai neklysta. Po reikalavimo atiduoti pinigus ir telefoną P. L. jam spyrė, o jis atsikėlė ir bėgo. Jam perbėgus gatvę, jį mušė dviese. Jis laikė telefoną, kurį plėšė L., o kitas asmuo jį mušė. Kad jį muša du asmenys, suprato iš suduotų smūgių.

31Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis L. P. patvirtino savo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, ir parodė, kad, jam einant kartu su V. B. pro Operos ir baleto teatro rūmus žemyn, mažiau apšviestoj vietoj juos sustabdė keturi užpuolikai ir pareikalavo atiduoti pinigus. Jis (L. P.) tuomet atsakė: „kokius pinigus, ką jūs čia nusikalbat“. Tada jie pradėjo juos mušti, o kas vyko po to, jis nelabai prisimena, nes jam sutrenkė galvą ir jį rado gulintį ant gatvės sumuštą. Žino, kad V. B. iškvietė policiją. Iš jo buvo paimtas telefonas. V. Š. buvo vienas iš tų asmenų, kurie juos užpuolė. Tvirtina, kad būtent V. Š. jam sudavė į veidą, o kitų asmenų jis neįsidėmėjo, nes užsidengė rankomis nuo smūgio, todėl nelabai matė, kas ką darė. Kai V. Š. reikalavo pinigų, kiti stovėjo šalia.

32Tai, kad nuteistųjų V. Š., P. L., A. N. ir J. S. tyčia buvo kryptinga, siekiant užvaldyti svetimą turtą plėšimo būdu, patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir pačių nuteistųjų V. Š., P. L., A. N. iš dalies J. S. parodymai.

33Apklaustas teisiamojo posėdžio metu P. L. neneigė, jog prieš fizinio smurto panaudojimą reikalavęs iš V. B. duoti telefoną, nors telefono net nematė, kodėl taip darė nežino, nes buvo girtas, tuo metu šalia jo stovėjo V. Š. (t.4, b.l. 135).

34Apklaustas teismo posėdyje V. Š., parodė, kad jis trenkė į veidą L. P. ir V. B., o nusikaltimo darymo metu kartu su juo buvo A. N., J. S., P. L.. Kaip pas jį atsirado nukentėjusiojo L. P. telefonas, neprisimena, jis jį atidavė pažįstamam vardu Aleksandras (t.4. b.l. 112).

35A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nusikaltimo padarymo metu buvo kartu su V. Š., P. L. ir J. S.. Taip pat patvirtino, kad jis paėmė telefoną, kuris gulėjo šalia kojų nukentėjusiojo V. B., kuris tuo metu sėdėjo ant žemės. Kur rado telefoną policija, jis nežino, pas jį rado tik bateriją. Telefoną pasiėmė kolekcijai, SIM kortelę išmetė (t.4., b.l. 112).

36Apklaustas teismo posėdžio metu J. S. parodė, jog matė, kaip P. L. ir V. Š. nubėgo prie nukentėjusiojo V. B.. Jis (J. S.) nukentėjusiajam nespyrė. Parkritęs nukentėjusysis V. B. laikė jo koją, apkabinęs žemiau kelio, ir jos nepaleido, prašydamas atiduoti telefonus, todėl galėjo būti, kad jis, ištraukdamas koją, užkliudė nukentėjusįjį (t.4, b.l. 134).

37Iš 2013-03-21 L. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad specialistas R. R. pateikė išvadą, jog L. P. nustatyta kairės akiduobės srities sumušimas, pasireiškęs patinimu ir akiduobės vidinės sienelės lūžiu. Sužalojimas padarytas mažiausiai vieno trauminio poveikio, kietu buku riboto paviršiaus daiktu ar įrankiu, galimai aptariamo įvykio metu, t.y. 2013-01-03. Sužalojimas vertinamas nesunkiu sveikatos sutrikdymu (t.1, b.l.54).

38Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog telekomunikacijų tinklais perduodamos kontrolės būdu buvo užfiksuota, kad asmuo, naudojantis numeriu ( - ) vardu V., yra V. Š., gim. 1989-10-22, registruotas Smėlio g. 20-2, Grigiškėse (t.1, b.l.116).

39Iš 2013-01-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1, b.l.76) matyti, kad V. Š. pateikė telefoną „Sony Ericsson W995“, IMEI ( - ), kuris apžiūrėtas (t.1, b.l. 80-85) ir pagal pakvitavimą sugrąžintas nukentėjusiajam L. P. (t.1, b.l. 86).

40Iš 2013-02-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1, b.l.78-79) matyti, kad A. N. pateikė telefono akumuliatorių „Samsung“, Nr. ( - ), kuris apžiūrėtas (t.1, b.l.80-85) ir pagal pakvitavimą sugrąžintas nukentėjusiajam V. B. (t.1, b.l. 87).

41Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. D. parodė, kad 2013 m. vasarį jos dukra K. D. Grigiškėse, Mokyklos g., prie didelio akmens rado mobilųjį telefoną „Samsung“, kuris buvo be akumuliatoriaus ir be SIM kortelės (t.1, b.l. 44-45).

42Iš 2013-03-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1, b.l.77) matyti, kad N. D. pateikė mobiliojo ryšio telefoną „Samsung“, IMEI ( - ), kuris apžiūrėtas (t.1, b.l.80-85) ir pagal pakvitavimą sugrąžintas nukentėjusiajam V. B. (t.1, b.l.87).

43Be šių viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų nuteistųjų V. Š., P. L., A. N. ir J. S. kaltę taip pat įrodo ir kiti viešame teismo posėdyje ištirti ir įvertinti byloje esantys įrodymai: policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai; nukentėjusiųjų protokolai-pranešimai; įvykio vietos apžiūros protokolas; daiktų dokumentų pateikimo protokolai; apžiūros protokolai; asmens parodymo atpažinti protokolai; liudytojų B. R., J. A., L. R., M. J., D. R. parodymai; kitais rašytiniais byloje esantys įrodymai.

44Nagrinėjamų skundų kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių baudžiamajame įstatyme nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bet kurios bendrininkavimo formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Teismų praktikoje įsitvirtinusi nuostata, kad bendrininkų susitarimas dėl bendros nusikalstamos veikos gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais, todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nebūtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės bylos Nr. 2K-197/2009, 2K-275/2007, 2K-229/2008 ir kt.) Visi bendrininkai atsako pagal tą patį Baudžiamojo kodekso specialiosios dalies straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas). Tyčia bendrininkavimo atveju: kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Pabrėžtina, kad bendravykdytojas yra ne tik tas asmuo, kuris pats realizuoja visus nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, bet ir tas, kuris realizuoja dalį jų. Nereikalaujama, kad visi bendravykdytojai visiškai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje numatytą pavojingos veikos požymį (kasacinės nutartys Nr. 2K-605/2007, 2K-211/2008 ir kt.).

45Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių padaryto plėšimo aplinkybių pagrįstos išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija neturi pagrindo kitaip vertinti šio įvykio aplinkybių ir daryti priešingų išvadų. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl visų keturių nuteistųjų V. Š., A. N., J. S. ir P. L. veiksmų bendrumo ir tyčios apiplėšti nukentėjusiuosius L. P. ir V. B. kryptingumo yra pagrįstos ir teisingos. Nuteistųjų argumentus, išsakytus ikiteisminio tyrimo metu ir teisiamajame posėdyje, pirmosios instancijos teismas pagrįstai vertino, kaip jų gynybinę poziciją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės ar griežtesnės bausmės.

46Kolegija taip pat atmeta nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išsakytus argumentus, kad baudžiamasis procesas truko pernelyg ilgai – dvejus metus, – kadangi pagal padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį, kaltininkų skaičių, atliktų procesinių veiksmų mastą nėra jokio pagrindo teigti, kad baudžiamasis procesas šiuo konkrečiu atveju buvo nepagrįstai užvilkintas.

47Dėl P. L. apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas nesubendrino paskirtą jam bausmę su kitais teismo nuosprendžiais, pažymėtina, kad tuomet, kai nuteistajam yra kitų visiškai ar iš dalies neįvykdytų nuosprendžių, apie kuriuos nežinojo vėliausią nuosprendį priėmęs teismas, šis teismas pats ar kitas tos pačios pakopos arba aukštesnysis teismas pagal vėliausiojo nuosprendžio vykdymo vietą bausmę vykdančios institucijos teikimu privalo priimti sprendimą, kokia tvarka bus vykdomos bausmės, numatytos visiškai ar iš dalies neįvykdytuose nuosprendžiuose (BPK 347).

48Dėl nuteistųjų J. S. ir P. L. prašymo sušvelninti paskirtas jiems bausmes konstatuotina, jog BK 54 straipsnyje reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 straipsnio 1 dalyje suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 straipsnis ir 54 straipsnio 3 dalis. BK 62 straipsnyje konkrečiai nurodytos sąlygos, kurioms esant nuteistajam gali būti paskirta švelnesnė nei taikomo BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje numatyta bausmė. Tuo tarpu, BK 54 straipsnio 3 dalis suformuluota taip: jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Tiek tokia šios normos formuluotė, tiek jos vieta kitų bausmės skyrimą reglamentuojančių normų sistemoje, sąlygojo tai, kad teismų praktikoje ji taikoma tik išimtinais atvejais. Todėl spręsdamas švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės paskyrimo klausimą teismas pirmiausia turi nustatyti, ar nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyje numatytų sąlygų pritaikyti kaltinamajam BK 62 straipsnio 3 dalies nuostatas. Tik tokių sąlygų nenustačius, gali būti pritaikyta BK 54 straipsnio 3 dalis. Tačiau tokiu atveju teismas turi nustatyti ir nurodyti nuosprendyje išimtines aplinkybes, dėl kurių straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinė nutartis Nr. 2K-376/2008).

49Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d. būtinų sąlygų, kad P. L. ar J. S. atžvilgiu būtų galima taikyti BK 62 str. 3 d. nuostatas. Taip pat nėra nustatyta, jokių išimtinių aplinkybių, kad jų atžvilgiu būtų galima taikyti BK 54 str. 3 d. ir paskirti jiems švelnesnes bausmes. Paskirtos J. S. ir P. L. realios laisvės atėmimo bausmės, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį bei nuteistųjų asmenybes, savo dydžiu būdamos ženkliai mažesnės už BK 180 str.1 d. sankcijoje numatytos šios bausmės rūšies vidurkį, yra aiškiai ne per griežtos, atitinka siekiamus bausmės tikslus, dar labiau jas švelninti nėra įstatyminio pagrindo. Be to, J. S. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės neatsirado staiga, jos J. S. buvo žinomos, tačiau nesulaikė jo nuo nusikalstamos veikos padarymo.

50Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų, pirmosios instancijos teismas išsamiai pasisakė, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, sutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktų įrodymų vertinimu bei teisės taikymu, pritaria žemesnės instancijos teismo sprendimo motyvams, apeliantai, gi, vadovaudamiesi tik deklaratyviais teiginiais bei subjektyviu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendžio vertinimu, nepateikė apeliacinės instancijos teismui jokių objektyvių duomenų, kurių pagrindu būtų galima panaikinti ar pakeisti skundžiamą nuosprendį. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė sprendimą, kuris netenkina apeliantų, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-88/2013, 2K-455/2013, 2K-7-107/2013, 2K-467/2013, 2K-60/2014, 2K-62/2014, 2K-19/2014, 2K-422/2014, 2K-308/2014, 2K-202/2014, 2K/129/2014, 2K-139/2014 ir kt.; Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Van de Hurk v. Netherlands; 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Helle v. Finland ir kt.).

51Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20 nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, apeliacinio skundo argumentai nesudaro pagrindo jį keisti ar naikinti.

52Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

Nutarė

53nuteistųjų A. N., P. L. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. A. N. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 3. J. S. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 4. P. L. pripažintas kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos... 5. Taip pat šiuo nuosprendžiu nuteistas V. Š., tačiau dėl jo apeliacinis... 6. Patenkinus byloje pareikštus civilinius ieškinius iš kaltinamųjų V. Š.,... 7. nukentėjusiojo V. B. naudai 100 litų (28,96 eurų) turinei žalai atlyginti... 8. nukentėjusiojo L. P. naudai 500 Lt (144,81 eurų) turinei žalai atlyginti ir... 9. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išnagrinėjusi... 10. V. Š., A. N., J. S. ir P. L. nuteisti už tai, kad jie, panaudodami fizinį... 11. Be to, nukentėjusiajam L. P. atsisakius atiduoti piniginę, V. Š. tris kartus... 12. P. L. apeliaciniame skunde prašo: pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 13. Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas jį pripažino kaltu tik... 14. J. S. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-02-20... 15. Apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai pripažino jį kaltu... 16. Apeliaciniu skundu A. N. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo... 17. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus... 18. Nuteistųjų A. N., J. S. ir P. L. apeliaciniai skundai atmestini.... 19. Apeliacinio proceso paskirtis yra užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti... 20. Teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik... 21. Apeliacinės instancijos teismas turi teisę iš naujo vertinti pirmosios... 22. Nuteistųjų V. Š., A. N., J. S. ir P. L. nusikalstama veika pagal Lietuvos... 23. Pagal BK 180 str. 1 d. atsako tas, kas panaudodamas fizinį smurtą ar... 24. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką plėšimo metu... 25. Plėšimas padaromas tik tiesiogine tyčia. Grobdamas svetimą turtą plėšimo... 26. Teismų praktikoje vadovaujamasi nuostata, kad vagystė ir plėšimas laikomi... 27. Faktinėmis bylos aplinkybėmis neginčijamai nustatyta, kad prieš... 28. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis V. B. patvirtino savo... 29. Prie jo, V. B., stovėjo P. L. ir dar vienas vaikinas, kurio veido gerai... 30. Nukentėjusysis patvirtino, kad visi kaltinamieji – A. N., V. Š., J. S. ir... 31. Apklaustas teismo posėdyje nukentėjusysis L. P. patvirtino savo parodymus,... 32. Tai, kad nuteistųjų V. Š., P. L., A. N. ir J. S. tyčia buvo kryptinga,... 33. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu P. L. neneigė, jog prieš fizinio smurto... 34. Apklaustas teismo posėdyje V. Š., parodė, kad jis trenkė į veidą L. P. ir... 35. A. N. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad jis nusikaltimo padarymo metu... 36. Apklaustas teismo posėdžio metu J. S. parodė, jog matė, kaip P. L. ir V.... 37. Iš 2013-03-21 L. P. medicininių dokumentų apžiūros protokolo matyti, kad... 38. Iš tarnybinio pranešimo matyti, jog telekomunikacijų tinklais perduodamos... 39. Iš 2013-01-30 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1, b.l.76) matyti,... 40. Iš 2013-02-13 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1, b.l.78-79) matyti,... 41. Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja N. D. parodė, kad 2013 m. vasarį... 42. Iš 2013-03-04 daiktų, dokumentų pateikimo protokolo (t.1, b.l.77) matyti,... 43. Be šių viešame teismo posėdyje ištirtų ir įvertintų įrodymų... 44. Nagrinėjamų skundų kontekste taip pat pažymėtina, kad pagal baudžiamąjį... 45. Taigi pirmosios instancijos teismo išvados dėl faktinių padaryto plėšimo... 46. Kolegija taip pat atmeta nuteistųjų apeliaciniuose skunduose išsakytus... 47. Dėl P. L. apeliacinio skundo argumentų, kad pirmosios instancijos teismas... 48. Dėl nuteistųjų J. S. ir P. L. prašymo sušvelninti paskirtas jiems bausmes... 49. Nagrinėjamų skundų kontekste pažymėtina, jog nėra BK 62 str. 1 d. ir 2 d.... 50. Kolegijos nuomone, iš esmės dėl visų apeliacinio skundo argumentų,... 51. Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Vilniaus miesto... 52. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, atsižvelgdama į... 53. nuteistųjų A. N., P. L. ir J. S. apeliacinius skundus atmesti....