Byla 1A-301-449/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės, Violetos Ražinskaitės, Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Mariui Švanui, gynėjai Jolantai Teresei Litvinskienei, nuteistajam V. T.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nuteistojo V. T. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo V. T. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 260 str. 3 d., taikant BK 54 str. 3 d., laisvės atėmimu 4 (ketveriems) metams, laisvės atėmimo bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

3Teisėjų kolegija

Nustatė

41. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu V. T. nuteistas už tai, kad jis 2017 m. gegužės 29 d., apie 17.10 val., miškelyje, esančiame R bendrijoje, adresu ( - ), neteisėtai, rasdamas įgijo labai didelį kiekį, bet ne mažiau kaip 0,32013 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, po ko dalį – 0,31482 g rastos narkotinės medžiagos – karfentanilio nugabeno į ( - ), kur, užkasus į žemę, nurodytą kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio perslėpė, o likusį kiekį – ne mažiau kaip 0,00531 g narkotinės medžiagos – karfentanilio atgabeno į ( - ) nakvynės namų kambarį Nr. X, esantį ( - ), kuriame šį kiekį – 0,00531 g narkotinės medžiagos – karfentanilio laikė minėtame kambaryje iki 2017 m. gegužės 29 d. 19.10 val., kai nurodytu laiku pastate, esančiame ( - ) buvo sulaikytas policijos pareigūnų, kurie 2017 m. gegužės 29 d. 19.20 val. kambario Nr. X, esančio ( - ), kratos metu rado ir paėmė 0,00531 g narkotinės medžiagos – karfentanilio, o kitas kiekis – 0,31482 g narkotinės medžiagos – karfentanilio buvo rastas paslėptas žemėje 2017 m. gegužės 29 d. 19.49 val. įvykio vietos apžiūros metu, esančiame adresu ( - ). Šiais savo veiksmais V. T. padarė nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d.

52. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde prašo pirmosios instancijos teismo nuosprendį pakeisti, V. T. pagal BK 260 str. 3 d. paskirti 10 (dešimčiai) metų laisvės atėmimo, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose. Prokuroras taip pat prašo skundžiamame nuosprendyje ištaisyti klaidą – neteisingai nurodytą nuteistojo pavardę iš V. T. pakeisti į V. T.. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

62.1. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai V. T. pripažino kaltu pagal BK 260 str. 3 d., tačiau skirdamas jam bausmę neatsižvelgė į bausmės paskirtį (BK 41 str. 2 d.) ir teisminę praktiką dėl BK 54 str. 3 d. taikymo, todėl teismas V. T. paskyrė neteisingą bausmę. Ši paskirta nuteistajam bausmė neatitinka teisingumo ir proporcingumo principų. Prokuroro nuomone, bausmės tikslai bus pasiekti tik V. T. paskyrus bausmę, savo dydžiu lygią BK 260 str. 3 d. sankcijos minimumui. Tokia bausmė atitiks padarytą nusikalstamą veiką ir V. T. asmenybę, teisingumo ir protingumo principus.

72.2. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai pripažino BK 54 str. 3 d. nuostatų taikymo galimybę, taip pat teismas nepagrįstai pripažino išimtinėmis aplinkybėmis tik nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, įvertinus ypatingai neigiamą nuteistojo V. T. asmenybę apibūdinančius duomenis, neleidžiančius taikyti jam BK 54 str. 3 d. nuostatų. Tokiu būdu, pasak prokuroro, skundžiamame nuosprendyje teismas netinkamai įvertino BK 54 str. 2 d. išvardintas aplinkybes – nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir V. T. asmenybę apibūdinančius duomenis.

82.3. Skunde dėstomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2008, 2K-515/2010, 2K-160/2011, 2K-150/2014 ir nurodoma, kad taikant BK 54 str. 3 d. nuostatas teismas turi nurodyti išimtines aplinkybes, rodančias, jog BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas V. T. bausmę pagal BK 260 str. 3 d., pasisakė dėl teisingos bausmės proporcingumo padarytam nusikaltimui, tačiau, prokuroro nuomone, nepateikė jokių svarių motyvų, suteikiančių pagrindą taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, dėl kurių BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

92.4. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai nuteistąjį V. T. charakterizavo neigiamai. Tačiau aplinkybės, kad V. T. yra jauno amžiaus, deda pastangas gydytis nuo priklausomybės narkotikams, prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo išaiškinti šią veiką, tai, jog jis nebuvo kaltinamas rastų narkotinių medžiagų platinimu ar turint tokį tikslą, savo veika jis nesukėlė pavojingesnių padarinių, prokuroro nuomone, nelaikytinos išimtinėmis, suteikiančiomis pagrindą V. T. atžvilgiu taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas. Šias aplinkybes, pasak prokuroro, teismas turėjo vertinti skirdamas V. T. bausmę BK 260 str. 3 d. sankcijos ribose.

102.5. Nors prokuroras sutinka su tuo, kad nuteistasis V. T. savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo padarymo pripažino, parodė kitą dalį paslėptos narkotinės medžiagos – karfentanilio ir tokiais savo veiksmais padėjo išaiškinti šią labai sunkią nusikalstamą veiką, tačiau nesutinka, kad nuteistasis dėl nusikalstamos veikos padarymo gailisi. Prokuroro nuomone, V. T. gailestis labiau išreikštas buvo dėl to, kad įstatymas už šią labai sunkią nusikalstamą veiką numato itin griežtą laisvės atėmimo bausmę, dėl ko, neigdamas tikslą platinti šias narkotines medžiagas, neigdamas tyčios buvimą įgyti šias narkotines medžiagas, siekė palengvinti savo teisinę padėtį, tačiau pačios padarytos nusikalstamos veikos V. T. kritiškai nevertino.

112.6. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu V. T. nuteistas už vieną baigtą tyčinį labai sunkų nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3d., veika padaryta tiesiogine tyčia. Nors V. T. yra jauno amžiaus, tačiau jau teistas 17 kartų, net 166 kartus baustas administracine tvarka, nedirba, nes yra skolingas antstoliams dideles sumas, gautą socialinę pašalpą panaudoja išimtinai apmokėti tik už gyvenimą nakvynės namuose bei narkotinių medžiagų įsigijimui, problemas sprendžia tik vartojamų narkotikų pagalba. Prokuroro nuomone, šios aplinkybės patvirtinta, kad ateityje V. T. nusikalstamo elgesio rizika yra labai aukšta. Kaip matyti iš V. T. teistumų, tai daugumoje atvejų jam buvo skirtos realios laisvės atėmimo bausmės, tačiau ir jų paskyrimas nesulaikė jo nuo labai sunkios naujos nusikalstamos veikos padarymo. Prokuroras pažymi, kad teismas neatsižvelgė į tai, jog šią nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 str. 3 d., V. T. padarė esant neišnykusiam teistumui. Be to, V. T. atžvilgiu yra atliekami ir kiti ikiteisminiai tyrimai Nr. 01-1-44898-17 (BK 178 str. 2d.), Nr. 01-1-64393-17 (BK 259 str. l d.). Visos šios aplinkybės, pasak prokuroro, rodo neigiamą nuteistojo požiūrį į visuotinai priimtinas elgesio taisykles ir jokio siekio pasitaisyti ar ateityje nenusikalsti.

122.7. Prokuroro nuomone, nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad V. T. deda pastangas nustoti vartoti narkotines medžiagas. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nuo psichoaktyvių medžiagų V. T. priklausomas jau virš 24 metų. Be to, tik po šio labai sunkaus nusikaltimo padarymo, siekdamas palengvinti savo padėtį, V. T. pradėjo gydytis X priklausomybės ligų centre (nuo 2017 m. rugsėjo 18 d. iki 2017 m. rugsėjo 26 d.). Toks gydymas V. T. nenustabdė nuo naujų teisės pažeidimų darymo tiek vartojant šias narkotines medžiagas toliau, tiek ir darant kitus teisės pažeidimus ir nusikaltimus.

132.8. Nors teismas teisingai pažymėjo apie tai, jog bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą, tačiau nenurodė, kokie teigiami V. T. asmenybės elementai, atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pavojingumą, leistų jam paskirti švelnesnę, nei BK 260 str. 3 d. sankcijoje numatytą, bausmę. Prokuroras nurodo, kad, kaip jau minėta, V. T. charakterizuojamas ypatingai neigiamai, nesiekia pasitaisyti, o yra linkęs daryti naujus teisės pažeidimus.

142.9. Prokuroras nesutinka ir su teismo argumentais dėl nusikalstamos veikos pavojingumo. Prokuroro nuomone, nepagrįsti teismo argumentai, kad neteisėta veika buvo galimai teisėsaugos kontroliuojama, jog V. T. galimai buvo stebimas R tabore įrengtomis kameromis, nes po to labai greitai, dviejų valandų laikotarpyje prisistatė pareigūnai, kad nuteistojo disponavimas dideliu kiekiu narkotinių medžiagų buvo daugiau atsitiktinio pobūdžio, jog narkotinėmis medžiagomis V. T. disponavo labai trumpą laiką. Skunde nurodoma, jog teisiamojo posėdžio metu ištyrus visus įrodymus, apklausus liudytojus T. M. ir V. B., nebuvo pateikta jokių faktinių duomenų apie tai, kad teisėsaugos pareigūnai jau būtų kontroliavę paslėptų narkotinių medžiagų vietą ir patį nuteistąjį V. T.. Faktinėmis bylos aplinkybėmis nustatyta, kad nusikalstama veika iš karto užkirsta nebuvo, nes V. T., įgijęs narkotines medžiagas, dalį jų spėjo paslėpti kitoje vietoje, o kitą dalį – atgabeno į naktinės namus, kur dalį suvartojo. Atsižvelgiant į tai, prokurorui nėra aišku, kuo teismas grindžia argumentus, kad V. T. buvo ikiteisminio tyrimo ar kriminalinės žvalgybos tyrimo objektas. Be to, prokuroro nuomone, atsižvelgiant į aktyvius nuteistojo veiksmus suradus narkotines medžiagas (dalį jų pergabeno, laikė, dalį suvartojo), negalima daryti išvados, kad šiomis narkotinėmis medžiagomis V. T. disponavo trumpą laiką. Atsižvelgiant į tai, kad V. T., būdamas R bendrijoje, iš kito asmens laukė narkotinių medžiagų turint tikslą jas suvartoti, pasak prokuroro, negalima teigti, jog ši nusikalstama veika padaryta atsitiktinai. Šiam nusikaltimui buvo ruošiamasi iš anksto – V. T., būdamas priklausomu nuo narkotinių medžiagų, vyko į R taborą įsigyti narkotinių medžiagų, o tai, kad narkotines medžiagas, paslėptas tyrimo metu nenustatytų asmenų, nuteistasis rado, prokuroro nuomone, nesumažina jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo.

152.10. Visos šios nusikaltimo padarymo aplinkybės ir duomenys, neigiamai charakterizuojantys V. T., prokuroro nuomone, negali būti pripažintos išimtinėmis aplinkybėmis. Šios aplinkybės labiau yra tipinės negu išimtinės.

162.11. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog V. T. disponavo 0,32013 g narkotinės medžiagos – karfentanilio. Karfentanilis, kaip narkotinė medžiaga, pagal savo poveikį, sukeliamus padarinius, yra itin pavojingas žmonių gyvybei ir sveikatai, nes jis naudojamas kaip raminamieji vaistai dideliems ir stambiems žinduoliams, tokiems kaip drambliai, todėl net ir labai mažos šio narkotiko dozės žmonėms gali būti mirtinos. Skunde nurodoma ir tai, kad nusikaltimo padarymo metu galiojusiame Sveikatos apsaugos ministro įsakymo (2003-04-23 Nr. V-239) „Dėl narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų“ 1551 punkte labai didelis kiekis karfentanilio laikomas 0,02 g, dideliu kiekiu – 0,0035 g, todėl teismo išvados dėl minėtų kiekių šios narkotinės medžiagos neatitiko tuo metu galiojusio teisinio reglamentavimo. V. T. disponavo ne mažiau kaip 16 kartų didesniu šios narkotinės medžiagos kiekiu, o didelį kiekį (0,00531 g) jis atgabeno į nakvynės namus, kuri teikia apgyvendinimo paslaugas tam tikrai žmonių grupei. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadą, kad V. T. nusikalstama veikia nebuvo tokia pavojinga ir jam paskyrė švelnesnę bausmę.

172.12. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse neteisingai nurodoma V. T. pavardė, jį įvardinant V. T..

183. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde prašo nusikalstamą veiką kvalifikuoti kaip narkotinių medžiagų vartojimą arba jam paskirtą bausmę sušvelninti.

193.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, nes jis savanoriškai atidavė surastas narkotines medžiagas – karfentanilį, paslėptas stiklainyje. Nurodo, kad jis atsidūrė netinkamoje vietoje netinkamu laiku.

203.2. Nuteistasis nurodo, kad teismas neišreikalavo vaizdo medžiagos, kurioje užfiksuota, kaip jis paėmė stiklainį. Nuteistasis kelia klausimą, dėl kokių priežasčių teisėsaugos pareigūnai, per vaizdo kameras tai matydami, neužkirto kelio nusikaltimui. Nuteistasis nurodo ir tai, kad apklausti liudytojai T. M. ir V. B., teigdami, kad jis, V. T., disponavo narkotinėmis medžiagomis, melavo. Skunde keliamas klausimas, kaip jis, gyvendamas nakvynės namuose, galėtų tai fiziškai daryti.

213.3. Nuteistojo nuomone, jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota kaip narkotinių medžiagų vartojimas, nes jis didesnį kiekį narkotinių medžiagų geranoriškai atidavė pareigūnams.

223.4. Nuteistojo V. T. nuomone, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė prilygsta neišėjimui iš įkalinimo įstaigos, nes jis serga ŽIV ir kepenų ciroze.

234. Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis V. T. ir jo gynėja prašo patenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroro apeliacinį skundą prašo atmesti.

245. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1,4 punktai).

25Dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ir jos kvalifikavimo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį

266. Kad nuteistasis V. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai: paties nuteistojo ir liudytojų parodymai, taip pat išnagrinėti rašytiniai įrodymai.

277. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. T. iš esmės prisipažino kaltu ir pripažino pagrindines nusikalstamos veikos aplinkybes. Teisme jis parodė, kad kaltinime nurodytą dieną, ketindamas įsigyti narkotikų, nuėjo į X esantį Č taborą, ten pas iš matymo pažįstamą čigonę paprašė parduoti narkotikų, o ši liepė jam palaukti. Jos laukdamas vaikščiojo po šalia esantį miškelį, ten pastebėjo lapų ir žemių krūvą ir ją paspyręs surado stiklainį. Apžiūrėjęs pamatė, kad jame galimai narkotinė medžiaga, nors kiekis jam pasirodė didelis. Manydamas, kad tai narkotikai, pasiėmė tą stiklainį, ėjo į ( - ) ir ten pats dar kartą tą stiklainį paslėpė. Pasiėmęs iš stiklainio dalį medžiagos, parėjo į nakvynės namus, dalį medžiagos suvartojo ir apsvaigęs atsipeikėjo tik į kambarį atėjus pareigūnams. Šie liepė jam atiduoti visus narkotikus, jis pakluso ir parodė pareigūnams vietą ( - ), kurioje pats buvo užkasęs stiklainį su narkotikais. V. T. parodė, kad platinti šios narkotinės medžiagos neketino, būtų ją suvartojęs pats, nes seniai yra narkomanas, paskutiniu metu Č tabore pirkdavo heroiną arba karfentanilį. Teisme liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. M. ir V. B. parodė, kad tą dieną gavo žvalgybinę informaciją, jog V. T. disponuoja labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu. Jie surado V. T. nakvynės namuose, jis atrodė lyg būtų vartojęs narkotikų, pas jį ant stalo kratos metu surado ir paėmė nedidelį kiekį medžiagos, panašios į narkotikus. Bendraujant su V. T. šis pats prisipažino, kad kitą dalį narkotikų paslėpė, pats parodė vietą ( - ) ir toje vietoje, parodžius V. T., buvo surastas ten paslėptas (užkastas) stiklainis su narkotinėmis medžiagomis. Liudytojais apklausti T. M. ir V. B. teisme parodė, kad jie negali atskleisti informacijos šaltinio, iš kurio sužinojo apie galimą V. T. disponavimą narkotinėmis medžiagomis. Tačiau jie parodė, kad tuo metu jokia speciali pareigūnų grupė tabore nedirbo, V. T. nebuvo sekamas. V. B. parodė, kad vietos, kurioje V. T., kaip jis parodė, rado narkotikus, irgi nematė, bet žino, kad netoli tos vietos arčiausiai gyveno čigonai H. ir L.. Pareigūnai parodė, kad paties nuteistojo ( - ) užkastą stiklainį su narkotikais rado tik parodžius tą vietą pačiam V. T.. Teisme išnagrinėti kratos ir įvykio vietos apžiūros protokolai patvirtina, kad kratos metu nakvynės namuose ( - ), kambaryje, kuriame gyveno V. T., rasta į foliją suvyniota galimai narkotinė medžiaga, o nuvykus į V. T. nurodytą vietą ( - ), rastas užkastas stiklainis su jame esančiais polietileniniais maišeliais, kuriuose taip pat yra galimai narkotinė medžiaga. Išnagrinėtose specialistų išvadose nurodoma, kad nakvynės namuose ir ( - ) rastų ir paimtų medžiagų sudėtyje yra narkotinė medžiaga – karfentanilis, kurio masė yra atitinkamai 0,0053 g, 0,14656 g ir 0,16826 g. Bendras šios narkotinės medžiagos kiekis yra 0,32013 g. Pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2003 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. V-239 patvirtintų narkotinių ir psichotropinių medžiagų nedidelio, didelio ir labai didelio kiekio nustatymo rekomendacijų, pakeistų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. vasario 21 d. įsakymu Nr. V-266, 1551 punktą karfentanilis yra narkotinė medžiaga, leidžiama vartoti medicinos tikslams. Dideliu jos kiekiu laikomas didesnis negu 0,0035 g, o labai dideliu kiekiu – didesnis negu 0,02 g šios medžiagos kiekis.

288. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir (ar) perdirbo ir (ar) įgijo ir (ar) laikė ir (ar) gabeno ir (ar) siuntė ir (ar) pardavė ir (ar) kitaip platino labai didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Vadinasi, pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nusikalstamai neteisėtas disponavimas labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų gali reikštis minėtomis veikomis. Kiekviena iš šių alternatyvių veikų atitinka iš esmės savarankišką nusikaltimo sudėtį. Taigi BK 260 straipsnio 3 dalies dispoziciją sudaro nurodytų nusikalstamų veikų sudėčių visuma ir bet kurios iš jų padarymas gali būti (esant visiems sudėties požymiams) pakankamas pagrindas kaltininką bausti pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. Todėl teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų.

298.1. Pažymėtina, kad jei kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, jo veiksmai, nepaisant to, ar jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

309. Pagal galiojančią teisminę praktiką neteisėtas narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimas – tai tokie atlygintini ar neatlygintini veiksmai kaip pirkimas, išmainymas, skolos atsiėmimas, dovanos gavimas, gavimas veltui ir pan. Laikymas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėjimas kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose). Gabenimas ir siuntimas – tai narkotinių ar psichotropinių medžiagų buvimo, laikymo vietos pakeitimas.

3110. Šioje byloje neabejotinai įrodyta, kad V. T. labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – karfentanilio įgijo surasdamas šalia R taboro esančiame miškelyje. Narkotinių medžiagų įgijimas suradimo ir paėmimo savo žinion būdu pagal galiojančią teisminę praktiką irgi laikomas neteisėtu tų medžiagų įgijimu. Taip pat įrodyta, kad tas surastas narkotines medžiagas nuteistasis neteisėtai gabeno į ( - ) ir ten pats jas paslėpė užkasdamas į žemę, dalį tų medžiagų toliau gabeno į ( - ) esančius nakvynės namus, ten tas medžiagas neteisėtai laikė. Didžiosios narkotinių medžiagų dalies paslėpimą jas užkasant teismas pagrįstai irgi įvertino kaip neteisėtą jų laikymą, nes ir paslėptas narkotines medžiagas nuteistasis turėjo savo žinioje. Visas šias aplinkybes savo parodymais patvirtino pats nuteistasis V. T., jų jis neginčija ir paduotame apeliaciniame skunde. Todėl tai, kad kaltinime nurodytomis aplinkybėmis V. T. neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, yra įrodyta ir tai abejonių nekelia.

3211. Ir apklausų metu, ir dėstydamas apeliacinio skundo argumentus, nuteistasis V. T. nurodo kitas nesutikimo su kaltinimu ir priimtu skundžiamu nuosprendžiu aplinkybes. Nuteistasis didžiausią dėmesį skiria tai aplinkybei, kad narkotinių medžiagų neplatino ir netgi neturėjo tokių ketinimų. Todėl prašo jo veiką įvertinti tik kaip narkotinių medžiagų „vartojimą“. Taip pat nurodo ir prašo atsižvelgti į tai, kad didžiąją dalį narkotinių medžiagų (paslėptų stiklainyje) jis, apelianto nuomone, savo noru atidavė policijos pareigūnams. Tokius apelianto argumentus teisėjų kolegija atmeta.

3312. Iš bylos matosi, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu ar platinimu kitokiu būdu, taip pat neteisėtu disponavimu šiomis medžiagomis turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti V. T. nebuvo kaltinamas ir nebuvo už tai nuteistas skundžiamu nuosprendžiu. Teismas patikėjo ir rėmėsi paties V. T. parodymais apie tai, kad jis, būdamas narkomanas, neteisėtai disponavo kaltinime nurodytomis narkotinėmis medžiagomis turėdamas tikslą vartoti jas pats. Tačiau jau buvo pažymėta tai, kad jei kaltininkas neteisėtai disponuoja labai dideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų, tai jo veiksmai, nepaisant to, ar jis turėjo tikslą šias medžiagas parduoti ar kitaip platinti, ar tokio tikslo neturėjo, vis tiek kvalifikuojami pagal BK 260 straipsnio 3 dalį. BK 259 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad asmuo, kuris savo noru kreipėsi į sveikatos priežiūros įstaigą dėl medicinos pagalbos ar kreipėsi į valstybės instituciją norėdamas atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas be tikslo platinti narkotines ar psichotropines medžiagas, atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės už vartotų ar atiduotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų gaminimą, įgijimą ir laikymą. Tačiau pagal galiojančią teismų praktiką pagal BK 259 straipsnio 3 dalį savanorišku kreipimusi į valstybės instituciją, norint atiduoti neteisėtai pasigamintas, įgytas, laikytas, neturint tikslo platinti, narkotines ar psichotropines medžiagas, pripažįstamas toks asmens kreipimasis, kai jis savo valia šias medžiagas atidavė valstybės institucijai, turėdamas galimybę toliau jomis disponuoti. Jei asmuo šias medžiagas atidavė valstybės institucijoms, sužinojęs apie ikiteisminį tyrimą dėl jo neteisėto disponavimo tokiomis medžiagomis ir suvokęs jam kylančios atsakomybės grėsmę, arba atidavė kratos metu ir pan., toks atidavimas nelaikomas savanorišku kreipimusi. Šioje byloje nustatyta, kad turėdami informaciją apie galimai V. T. daromą nusikalstamą veiką, policijos pareigūnai atvyko pas jį į jo tuometinę gyvenamąją vietą, rado nakvynės namų kambaryje V. T., apsvaigusį nuo narkotikų, ir pirmiausia kratos metu rado ir paėmė tik dalį tame kambaryje neteisėtai laikytų narkotinių medžiagų. Pareigūnai ėmė klausinėti V. T., ar jis turi tų narkotinių medžiagų daugiau. Tik tuo metu V. T. pripažino, kad didesniąją dalį netoli R taboro surastų narkotinių medžiagų jis paslėpė užkasęs jas teritorijoje netoli ( - ). Nuvykęs kartu su policijos pareigūnais V. T. parodė tą vietą ir joje buvo iškastas stiklainis, kuriame, kaip vėliau buvo nustatyta, irgi buvo narkotinė medžiaga – karfentanilis. Akivaizdu, kad šiuo atveju V. T. dalį narkotinių medžiagų policijos pareigūnams atidavė ir ne savo valia, ir jau neturėdamas galimybės toliau tomis medžiagomis disponuoti. Bylos duomenys leidžia padaryti išvadą netgi apie tai, kad tokiems V. T. veiksmams, t. y. parodymui pareigūnams, kur užkasė stiklainį su narkotinėmis medžiagomis, reikšmės turėjo tai, kad V. T. tuo metu buvo apsvaigęs nuo ką tik suvartoto neteisėtai įgyto karfentanilio. Visas aptartas aplinkybes patvirtina ne tik liudytojų policijos pareigūnų T. M. bei V. B., bet ir paties nuteistojo V. T. parodymai. Įvertinus jau aptartas bylos aplinkybes, t. y. tai, kad V. T. neplatino ir neturėjo tikslo platinti narkotinių medžiagų, o neteisėtai jomis disponavo turėdamas tikslą pats tas medžiagas vartoti, taip pat tai, kad nuteistasis pats policijos pareigūnams parodė didžiosios dalies narkotinių medžiagų paslėpimo vietą, šios aplinkybės V. T. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 3 dalį nešalina. Kita vertus, šios aplinkybės turėjo reikšmės sprendžiant skiriamos bausmės klausimą ir tai šiame nuosprendyje dar bus aptarta.

3413. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. nurodo dar apie tai, kad vieta, kurioje jis surado narkotines medžiagas, jo nuomone, buvo stebima policijos vaizdo kameromis. Teismas neišreikalavo tų vaizdo įrašų, o liudytojais apklausti policijos pareigūnai, paneigę tokių įrašų buvimą, apelianto nuomone, teisme davė neteisingus parodymus. Nuteistasis skunde nurodo, kad policijos pareigūnai, per vaizdo kameras matydami, kaip jis suranda ir pasiima narkotines medžiagas, neužkirto kelio šio nusikaltimo padarymui, nes, apelianto nuomone, surastas narkotines medžiagas būtų pasiėmęs bet kuris narkomanas. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad šias aplinkybes, apie kurias nurodo V. T., teisiamajame posėdyje jau aiškinosi pirmosios instancijos teismas, kuris dėl šių aplinkybių jau pasisakė ir skundžiamame nuosprendyje. Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 260 straipsnio 3 dalį buvo pradėtas 2017 m. gegužės 29 d. po to, kai gavus kriminalinės žvalgybos informaciją, V. T. gyvenamojoje vietoje nakvynės namuose buvo padaryta krata, kurios metu rasta dalis narkotinių medžiagų, o po to, tą pačią dieną, V. T. pačiam parodžius vietą, kurioje užkasė stiklainį, su narkotikais, policijos pareigūnai surado ir paėmė kitą didesnę dalį narkotinės medžiagos. Apie tai nurodoma pačiame tyrėjo tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Apie šias aplinkybes teisiamajame posėdyje jau buvo liudytojais apklausti policijos pareigūnai T. M. ir V. B., kurių parodymai jau buvo išdėstyti. Abu policijos pareigūnai atsisakė atskleisti informacijos šaltinį, iš kurio jiems tapo žinoma apie V. T. galimai daromą nusikalstamą veiką (manyta, kad jis neteisėtai disponuoja heroinu). Tačiau liudytojai paneigė galimybę, kad V. T. buvo sekamas, slapta stebimas ir kad jo nusikalstama veika galėjo būti užkardyta kėsinimosi stadijoje arba iš karto po neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo. Iš bylos matosi, kad kitokių aplinkybių nenustatė ir pats pirmosios instancijos teismas. Tačiau teismas, motyvavęs V. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, apie jau aptartas aplinkybes išsamiau pasisakė nuosprendžio dalyje, kurioje motyvavo bausmės V. T. skyrimą. Nuosprendyje teismas nurodė, kad V. T. stiklainį su narkotinėmis medžiagomis atsitiktinai išsikapstė su koja ir tai padarė galimai stebimas Č tabore įrengtomis vaizdo kameromis, nes po to labai greitai, dviejų valandų laiko tarpe, prisistatė policijos pareigūnai. Teismo nuomone, būtų naivu tikėtis, kad ilgametis narkomanas paliktų stiklainį su narkotine medžiaga arba neštų ją priduoti į policiją. Teismas taip pat pažymėjo, kad V. T. nusikalstama veika kitiems asmenims neigiamų pasekmių nesukėlė ir jo neteisėta veika buvo galimai kontroliuojama ir laiku užkirsta (nuosprendžio 7 lapas). Prokuroras apeliaciniame skunde su tokiomis teismo išvadomis nesutinka, tačiau jo nesutikimo argumentai siejami tik su, jo nuomone, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymu skiriant V. T. švelnesnę, negu sankcijoje numatyta, bausmę.

3514. Išnagrinėjusi ir įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes teisėjų kolegija konstatuoja, kad nors kai kurios pirmosios instancijos teismo išvados galbūt per kategoriškos (pavyzdžiui, kad tolesnė V. T. nusikalstama veika buvo kontroliuojama ir užkardyta), tačiau šios teismo išvados nekeičia V. T. nusikalstamos veikos įvertinimo ir kvalifikavimo. Be to, tos teismo išvados buvo padarytos visas abejones, kurių nepavyko pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, jas įvertinus nuteistojo V. T. naudai.

3615. Aplinkybės, apie kurias apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis V. T. ir apie kurias jau pasisakė teismas, gali būti siejamos su klausimu, ar V. T. atžvilgiu buvo atliekami kokie nors kriminalinės žvalgybos įstatyme (KŽĮ) numatyti veiksmai, ar V. T. galėjo būti provokuojamas padaryti nusikalstamą veiką ir ar teisėsaugos pareigūnai galėjo užkardyti jo nusikalstamą veiką anksčiau negu tai buvo padaryta šioje konkrečioje byloje. Teisėjų kolegijos nuomone, tokių duomenų byloje nėra, be to, nustatytos bylos aplinkybės tokią galimybę ir paneigia. Pirmiausia, jokių duomenų, kad V. T. iki neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo (t. y. iki baigto nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 3 dalyje, padarymo) būtų buvęs sekamas arba kad jo atžvilgiu būtų atliekami kitokie kriminalinės žvalgybos veiksmai, arba kad V. T. būtų provokuojamas padaryti nusikaltimą, byloje tikrai nėra, tai paneigia liudytojų policijos pareigūnų parodymai. Juos atmesti pagrindo nėra. Tačiau svarbu pažymėti, kad tokią galimybę paneigia ir paties V. T. parodymai. Juk jis pats nuosekliai parodė, kad į R taborą nuvyko niekieno neįkalbinėjamas, ketino ten nusipirkti vienkartinę narkotikų dozę už keletą eurų, tačiau laukdamas, kol tuos narkotikus jam atneš iš matymo pažįstama čigonė, pats savo iniciatyva vaikščiojo po miškelį ir būtent pats atsitiktinai, paspyręs žemės ir lapų krūvą, surado ten paslėptą stiklainį su narkotikais. Tos vietos jam niekas neparodė ir pasiimti tą stiklainį jo niekas neprovokavo. Nuteistasis parodė, kad ir tolesni jo veiksmai nebuvo niekieno įtakojami, jis pats savo nuožiūra stiklainį paslėpė užkasęs jį kitoje vietoje, dalį narkotikų parsinešė į nakvynės namus, spėjo jų pavartoti, apsvaigti ir tik tada buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Ir nuteistasis apeliaciniame skunde, ir teismas skundžiamame nuosprendyje neatmeta ne nusikalstamos veikos imitavimo, ne jos provokavimo galimybės, o tik galimybės, kad momentas, kai V. T. pats surado paslėptus narkotikus, galėjo būti nefiksuotas R tabore įrengtomis filmavimo kameromis. Tačiau net ir neatmetant tokios galimybės, išnagrinėti įrodymai, taip pat ir paties V. T. parodymai patvirtina, kad nuteistasis neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir visos šios alternatyvios nusikalstamos veikos jau buvo pabaigtos iki V. T. sulaikymo momento. Galima sutikti su teismo išvada, kad V. T. sulaikymas praėjus vos kelioms valandoms po neteisėto narkotinių medžiagų įgijimo užkardė tolimesnius galimus neteisėtus V. T. veiksmus, tačiau tai tik nutraukė galimą tolesnę trunkamąją, tačiau irgi jau baigtą nusikalstamą veiką, t. y. neteisėtą narkotinių medžiagų laikymą.

3716. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nustatė ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius V. T. nusikalstamos veikos sudėties požymius. Nusikalstamos veikos, nurodytos BK 259-260 straipsniuose, padaromos tik tiesiogine tyčia. Nuteistasis V. T. teisme parodė, kad atsitiktinai suradęs stiklainį su joje esančia kažkokia medžiaga, gerai nesuprato, kokia tai medžiaga, stebėjosi, kad galėjo rasti tokį didelį narkotinių medžiagų kiekį. Tačiau tokie jo aiškinimai yra paneigti ir teismas išdėstė tokių aiškinimų atmetimo motyvus. Teisėjų kolegijos nuomone, šie motyvai yra įtikinantys ir pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis. Pagal galiojančią teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir to siekė. Kolegijos nuomone, tokios aplinkybės šioje byloje irgi neabejotinai įrodytos. Kad V. T. suprato, jog medžiagos, kuriomis jis disponavo, yra narkotinės, akivaizdu, nes nakvynės namuose jis jas jau spėjo pavartoti ir stipriai nuo jų apsvaigo dar iki tol, kol buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Tačiau įrodyta, kad jis bent bendrais bruožais suvokė ir kokias narkotines medžiagas neteisėtai įgyja, ir tų narkotinių medžiagų kiekį dar iki tų medžiagų neteisėto įgijimo momento. Nustatyta, kad V. T. buvo narkomanas ir narkotikus vartojo jau kelis dešimtmečius laiko. Teisme pats V. T. parodė, kad iki sulaikymo R tabore pirkdavo ir vartodavo dviejų konkrečių rūšių narkotines medžiagas, t. y. heroiną arba karfentanilį. Teisme nuteistasis netgi paaiškino, kuo skiriasi šių narkotinių medžiagų poveikis ir kaip kiekviena medžiaga yra vartojama. Jis taip pat parodė, kad suradęs stiklainį, išvyniojo jį iš maišo ir apžiūrėjo. Tuo tarpu iš prie bylos pridėto įvykio vietos apžiūros protokolo ir jo priedų, t. y. fotonuotraukų, matosi, kad stiklainio stiklas skaidrus ir gerai matosi jo viduje sudėti plastikiniai maišeliai su milteliais ar užkietėjusia milteline medžiaga. Pats iki tol vartojęs karfentanilį, V. T. bent bendrais bruožais tikrai suprato, kokia tai narkotinė medžiaga, koks jos kiekis, suvokė savo veikų pavojingumo pobūdį ir siekė taip veikti. Teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad V. T., veikdamas tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo (įgijo, gabeno ir laikė) labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šią jo nusikalstamą veiką teisingai kvalifikavo pagal BK 260 straipsnio 3 dalį.

38Dėl nuteistajam V. T. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo

3917. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nepažeisdamas BPK 305 straipsnio 1 dalies 4 punkto reikalavimų, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoje dalyje išdėstė itin išsamius bausmės skyrimo V. T. motyvus. Teismas nenustatė jokių V. T. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, o jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalyje 2 punkte. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nenustatytas V. T. nuoširdus gailėjimasis. Tačiau šiame skunde naikinti nuosprendžio dalį dėl atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymo neprašoma. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančią aplinkybę teismas nustatė konstatavęs ne V. T. nuoširdų gailėjimąsi, o padaręs išvadą, kad V. T. prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir padėjo šią veiką išaiškinti. Teisėjų kolegija sutinka ir su pačiu šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės nustatymu, ir su pirmosios instancijos teismo motyvais, kuriuose atskleista šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmė skiriant V. T. bausmę. Akivaizdu, kad V. T. ne tik pripažino esmines padaryto nusikaltimo aplinkybes, tačiau ir pats teisėsaugos pareigūnams padėjo tą nusikalstamą veiką išaiškinti. Netgi byloje liudytojais apklausti policijos pareigūnai pripažino, kad užkastą žemėje stiklainį su narkotine medžiaga jiems parodė pats V. T. ir be jo pagalbos jie patys tos medžiagos, t. y. pagrindinio V. T. kaltės įrodymo, nebūtų suradę. Todėl teisėjų kolegija ne tik sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nuteistojo, pripažinusio savo kaltę, parodymai sąlygojo sklandų ir operatyvų šios bylos išnagrinėjimą teisme. Teisėjų kolegija pažymi, kad V. T. pats parodė pareigūnams, kur užkasė ir paslėpė būtent didžiąją narkotinių medžiagų dalį. O tai reiškia, kad nuteistajam to nepadarius, šis labai sunkus nusikaltimas apskritai galėjo likti neišaiškintu.

4018. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę teismas atsižvelgė ne tik į nuteistojo V. T. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jos reikšmę ir į tai, kad nebuvo nustatyta jokių atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Buvo atsižvelgta ir į visas kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, ne tik į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, bet ir į kaltininko asmenybę. Įvertinęs visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teismas nuosprendyje taip pat padarė motyvuotą išvadą, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui ir, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, motyvuotai paskyrė V. T. terminuoto laisvės atėmimo, tačiau savo dydžiu švelnesnę negu straipsnio sankcijoje numatyta bausmę.

4119. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde prašo jam paskirtą bausmę dar labiau švelninti, tuo tarpu prokuroro apeliaciniame skunde nesutinkama su teismo sprendimu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir prašoma nuteistajam paskirti minimalią BK 260 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. Teisėjų kolegija abiejų apeliacinių skundų argumentus atmeta ir sutinka su pirmosios instancijos teismo išdėstytais bausmės skyrimo V. T. motyvais.

4220. Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnio 1 dalis, 2 dalis), bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis), taip pat teisminė praktika dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo ir švelnesnės negu sankcijoje numatytos bausmės skyrimo plačiai išdėstyta ir įtvirtinta Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse. Teisėjų kolegija kartu atkreipia dėmesį į tai, kad teisminė praktika yra dinaminis procesas ir kai kurie išaiškinimai dėl baudžiamojo įstatymo, taip pat ir dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo, nors ir neženkliai, tačiau gali keistis. Apie tai pažymima ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėse nutartyse.

4321. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-64-303/2018 buvo išaiškinta, kad BK 41 straipsnis (Bausmės paskirtis) greta kitų bausmės tikslų (bendroji prevencija, nubaudimas, kelio naujiems nusikaltimams užkirtimas) išskiria teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimą. Bausmė turi būti teisinga. Bausmės teisingumas yra vienas pamatinių baudžiamosios teisės principų, kurio esmė yra ta, kad teismo paskirta bausmė turi atitikti du reikalavimus – padaryto nusikaltimo ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Be to, ji turi neprieštarauti teismų praktikai atitinkamos kategorijos bylose. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą. Tačiau pažymėtina, kad konkrečiomis aplinkybėmis padarytas nusikaltimas, formaliai atitinkantis rūšinius tam tikro nusikaltimo požymius, iš tikrųjų, gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo. Pažymėtina ir tai, kad nusikaltimus, tarp jų ir labai sunkius, daro skirtingi žmonės, kurių pavojingumas taip pat skiriasi. Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs ir su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, glaudžiai susijęs su bausmės paskirtimi. Kaip nurodyta BK 54 straipsnio 1 dalyje, teismas bausmę skiria pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Tačiau tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas turi teisę paskirti švelnesnę, negu įstatymo sankcijoje numatyta, bausmę. Tokia nuostata įtvirtinta BK 54 straipsnio 3 dalyje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-348/2013).

4421.1. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatą. Baudžiamasis kodeksas neapibrėžia teisingumo principo sąvokos. Teismų praktikoje teisingumo principas suprantamas visų pirma kaip teisingos bausmės paskyrimas. Teisinga bausmė yra tokia bausmė, kuri atitinka BK 41 straipsnio 2 dalyje nubrėžtą bausmės paskirtį ir BK 54 straipsnio 2 dalyje pateiktus bendruosius bausmių skyrimo pradmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-259/2011).

4521.2. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Be to, teismams suteikta galimybė švelninti bausmę ir vadovaujantis BK 62 straipsniu. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

4621.3. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kartu atkreiptinas dėmesys į tai, jog kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

4721.4. Atkreiptinas dėmesys ir į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinę nutartį baudžiamojoje byloje Nr. 2K-249-895/2017, kurioje buvo išspręstas klausimas dėl BK 54 str. 3 d. taikymo skiriant bausmę už nusikaltimą, numatytą BK 260 str. 3 d. Šioje nutartyje išaiškinta, kad sprendžiant dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, pažymėtina, kad šioje BK bendrosios dalies teisės normoje yra įtvirtinta tiesioginio teisingumo principo bausmių skyrimo procese taikymo galimybė: tais atvejais, kai straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Toks teisinis reguliavimas leidžia daryti išvadą, kad šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su konkrečioje byloje nustatytų aplinkybių visuma, rodančia, jog baudžiamajame įstatyme nurodytos bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Tačiau bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2013, 2K-252/2014, 2K-447/2014, 2K-361/2014, 2K-P-89/2014 ir kt.).

4821.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK 54 straipsnio 3 dalis suteikia teismui galimybę pašalinti prieštaravimą teisingumo principui, nors baudžiamasis įstatymas nepateikia šio principo apibrėžimo. Turint omenyje teisingumą teisingos bausmės paskyrimo prasme, teisingumas visų pirma reiškia įstatymo nustatytą optimalų kaltininkui pasitaisyti reikalingą bausmės dydį. Teisingumo principui prieštarauja tiek aiškiai per griežtos, tiek ir aiškiai per švelnios bausmės paskyrimas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-98/2008, 2K-449-942/2016). Taikant BK 54 straipsnio 3 dalį svarbu ir tai, kad kaltininko asmenybės ir (ar) jo padarytos veikos vertinimas suponuotų išvadą, jog sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikaltimą, padarytą byloje nustatytomis aplinkybėmis, būtų teisingas. Būtent šių aplinkybių viseto įvertinimas teismams leidžia daryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-456/2013).

4921.6. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas teisminę praktiką dėl BK 54 str. 3 d. taikymo, nors ir toliau pažymi, kad švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimas gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, tačiau tų išimtinių aplinkybių nustatymą vis labiau sieja su tiek nusikalstamą veiką, tiek ir kaltininko asmenybę apibūdinančių aplinkybių visetu. Svarbiausia yra tai, kad būtent tų aplinkybių visetas ir leidžia padaryti išvadą dėl bausmės atitikties teisingumo principams.

5022. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi galiojančia teismine praktika ir šioje byloje pagrįstai nustatė išimtines aplinkybes, rodančias, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas V. T. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tokios išimtinės aplinkybės siejamos tiek su nusikalstamos veikos pavojingumą, tiek su šią veiką padariusį V. T. apibūdinančių aplinkybių nustatymu.

5123. V. T. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šis nusikaltimas baigtas ir buvo padarytas tiesiogine tyčia. Tačiau atsakant į prokuroro apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika visais atvejais gali būti padaroma tik tiesiogine tyčia. Tuo tarpu vertinant šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį būtina atkreipti dėmesį, kad BK 260 straipsnio 3 dalies sankcija numato tik vienintelės rūšies labai griežtą laisvės atėmimo bausmę nuo 10 iki 15 metų. Tuo tarpu teismas skyrė V. T. ne švelnesnės rūšies, tačiau nors švelnesnę negu sankcijoje numatyta, tačiau irgi pakankamai griežtą laisvės atėmimo bausmę. Vis dėlto teisėjų kolegija sutinka ir su teismo išvada, kad kai kurios V. T. padaryto nusikaltimo aplinkybės, lyginant jas su tipinėmis tokių nusikaltimų aplinkybėmis, yra pakankamai retos ir dėl to gali būti vertinamos kaip išimtinės. Prie tokių aplinkybių galima priskirti tai, kad byloje tikrai nėra duomenų apie V. T. disponavimą narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Byloje buvo nustatyta, kad narkotinių medžiagų V. T. neteisėtai įgijo savo paties reikmėms, be to, narkotines medžiagas jis įgijo jas rasdamas. Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais apie tai, kad narkotines medžiagas V. T. įgijo neatsitiktinai. Galima sutikti, kad jis neatsitiktinai atvyko į R taborą, nes iš tikrųjų keltino įgyti narkotinių medžiagų. Tačiau byloje nepaneigta, o kaip tik nustatyta, kad V. T. tabore ketino, kaip tai jam buvo įprasta, neteisėtai įgyti tik vieną ar kelias narkotikų dozes. O apie tai, kad labai didelį kiekį narkotinių medžiagų jis įgijo jas surasdamas paslėptas miškelyje, t. y. iš esmės apie atsitiktinį tokio pavojingumo nusikalstamos veikos pobūdį, nurodoma ne tik skundžiamame nuosprendyje, bet ir prokuroro surašytame kaltinamajame akte. Nuosprendyje pagrįstai nurodoma, kad nors V. T. padarė baigtą nusikaltimą, tačiau jokia žala kitiems asmenims nebuvo padaryta. Vertinant kaip mažesnį negu tipinis šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį, būtina atsižvelgti ne tik į tai, kad narkotinėmis medžiagomis V. T. disponavo tenkindamas tik savo paties poreikius, bet ir į nusikalstamos veikos trukmę. Tai jau buvo aptarta, ir nors ši aplinkybė nepašalino baudžiamosios atsakomybės už baigtą nusikaltimą, tačiau V. T. nusikalstama veika buvo nutraukta praėjus vos kelioms valandoms po narkotinių medžiagų įgijimo. Neabejotinai išimtine veikos aplinkybe yra pagrindas pripažinti tai, kad V. T. pats parodė pareigūnams vietą, kurioje buvo paslėpęs didesnįjį narkotinių medžiagų kiekį, kaip tik ir nulėmusį jo nusikalstamos veikos kvalifikavimą labai sunkiu nusikaltimu.

5224. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, teisėjų kolegija, kaip ir pirmosios instancijos teismas, atsižvelgia į tai, kad ankstesnių 17 teistumų skaičius, tai, kad šie teistumai neišnykę, ypač didelis nuteistajam skirtų administracinių nuobaudų skaičius V. T., žinoma, apibūdina neigiamai. Kita vertus, asmens pavojingumą apibūdina ne vien tik teistumų ar administracinių nuobaudų skaičius, bet ir jo anksčiau padarytų nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų pobūdis. V. T. pats pripažįsta, kad yra narkomanas ir narkotines medžiagas vartoja dar nuo paauglystės. O vertinant jo ankstesnius teistumus ir nuobaudas svarbu pažymėti, kad tie ankstesni teistumai yra už palyginti nedidelio pavojingumo nusikalstamas veikas, būdingas narkotikus vartojantiems asmenims, dažniausiai už vagystes arba neteisėtą disponavimą nedideliu kiekiu narkotinių ar psichotropinių medžiagų be tikslo jas platinti. Jau buvo aptarta tai, kad šį kartą padarytas labai sunkus nusikaltimas iš esmės buvo atsitiktinio pobūdžio, todėl kolegija nesutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais apie tariamai didelę tikimybę, kad V. T. ir toliau darys labai sunkius smurtinio pobūdžio nusikaltimus ar kitokias didelio pavojingumo laipsnio nusikalstamas veikas.

5325. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra infekuotas ŽIV ir serga hepatitu C, todėl ilgalaikės laisvės atėmimo bausmės paskyrimas, apelianto nuomone, reikštų, kad gyvam jam jau neteks išeiti į laisvę. Kad V. T. tikrai serga nurodytomis ligomis, patvirtina bylos dokumentai. Vien tai, kad asmuo serga sunkiomis ligomis, ypač tais atvejais, kai tos ligos netrukdo jam nusikalsti, pagal galiojančią teisminę praktiką aplinkybėmis, kurių pakaktų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui, nepripažįstamos. Kita vertus, į tai, kad V. T. serga nurodytomis ligomis, į jo sveikatos būklę būtina atsižvelgti kartu su aplinkybėmis, kurias galima vertinti ir kaip išimtines. Teismas pagrįstai pažymėjo, kad nuteistasis, nors ir daug kartų teistas ir daug metų yra narkomanas, tačiau yra dar jauno amžiaus. Taip pat atsižvelgė į nuteistojo socialinę padėtį, priežastis, galimai pastūmėjusias nuteistąjį pradėti vartoti narkotikus ir daryti su tuo susijusias nusikalstamas veikas, o taip pat įvertino ir V. T. pastangas atsikratyti priklausomybės narkotikams. Byloje nustatyta, kad V. T. savo tėvų net nepažįsta, augo vaikų namuose, pradėjęs vartoti narkotikus, o vėliau ir susirgęs sunkiomis ligomis, slegiamas skolų, ir anksčiau, ir šiuo metu vis tiek bando pradėti kitokį gyvenimą. Prokuroro skundo argumentai, kad V. T. gydytis nuo priklausomybės narkotikams tariamai pradėjo tik siekdamas išvengti griežtos bausmės, yra nepagrįsti. Tokius skundo argumentus paneigia ne tik byloje esantys dokumentai, tačiau ir teisiamajame posėdyje apklaustų V. T. gydžiusių medikų J. H. ir E. L. parodymai, taip pat X probacijos skyriaus specialistės V. J. teismui pateikta išsami socialinio tyrimo išvada. Visos šios aplinkybės, taip pat padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės, atsakomybę lengvinančios aplinkybės reikšmė, kolegijos nuomone, teismui suteikė pakankamą pagrindą V. T. asmenybės pavojingumą įvertinti mažesniu už tą, kuris galėtų būti nustatomas vien tik formaliai vertinant V. T. teistumų skaičių.

5426. Aptartos aplinkybės, kolegijos nuomone, pagrįstai leido teismui padaryti išvadą, kad sankcijoje numatytos itin griežtos bausmės paskyrimas V. T. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Kolegijos nuomone, teismas šiuo atveju pagrįstai ir tinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė nuteistajam švelnesnę negu sankcijoje bausmę. Tačiau teisėjų kolegija atmeta ne tik prokuroro, bet ir paties nuteistojo apeliacinio skundo dėl bausmės dėstomus argumentus. Teismas šiuo atveju atsižvelgė jau į visas aplinkybes, galėjusias švelninti V. T. padėtį, todėl skirti jam dar švelnesnę, švelnesnės rūšies arba mažesnio dydžio laisvės atėmimo bausmę taip pat prieštarautų teisingumo principui ir bausmės paskirčiai. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas šiuo atveju bausmės individualizavimo klausimui skyrė ypač didelį dėmesį ir teismui pavyko nustatyti tinkamą pusiausvyrą tarp tikslo kaltininką nubausti ir kitų bausmės paskirčių, taip pat ir jos paskirties užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisėjų kolegijos nuomone, V. T. paskirta bausmė ir rūšimi, ir dydžiu nėra nei aiškiai per griežta, nei aiškiai per švelni, ji teisinga ir ją keisti pagrindo nėra.

55Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo ir kitų nuosprendžio klausimų

5627. Dėl šioje byloje pripažintų įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių nustatymo, V. T. nusikalstamos veikos kvalifikavimo pagrįstumo, tinkamo BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo bei rūšimi ir dydžiu teisingos bausmės V. T. paskyrimo šiame nuosprendyje jau buvo pasisakyta, o nuteistojo ir prokuroro dėl to paduotų apeliacinių skundų argumentai buvo atmesti.

5728. Tačiau abu apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami dėl kitų priežasčių.

5829. Byloje nustatyta, kad V. T. anksčiau keliolika kartų teistas. Paskutinį kartą jis buvo nuteistas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo 4 mėnesiams bausme. Byloje taip pat nustatyta ir patvirtina bylos dokumentai, X probacijos skyriaus specialistės pateikta socialinio tyrimo išvada, kad jam paskirtą laisvės apribojimo bausmę V. T. yra visiškai atlikęs.

5930. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė apie tai, kad jau nurodytu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu paskirtą laisvės apribojimo bausmę nuteistasis jau atliko, todėl šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė ir pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė yra nebendrinamos. Tačiau šioje dalyje pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

6031. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje priėmimo dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį. Tai reiškia, kad įstatymas tiesiogiai nurodo teismo pareigą BK 63 straipsnio 9 dalyje numatytais atvejais subendrinti nauju nuosprendžiu ir ankstesniu nuosprendžiu paskirtas bausmes ir paskirti galutinę subendrintą bausmę. Be to, įstatymas tiesiogiai nurodo, kad į galutinę subendrintą bausmę teismas turi įskaityti ne tik iš dalies, bet ir visiškai atliktą pagal ankstesnį nuosprendį bausmę. Nesubendrinęs bausmių pagal BK 63 straipsnio taisykles V. T., pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 9 dalį), o nesubendrinęs bausmių ir į galutinę subendrintą bausmę neįskaitęs pagal ankstesnį nuosprendį atliktos bausmės, tuo pačiu ir nepagrįstai pasunkino V. T. teisinę padėtį. Todėl šioje dalyje skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo. Nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 3 dalyje, V. T. padarė iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžio, kuriuo jis nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, priėmimo. Šios nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims pagal BK 10 straipsnį. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu V. T. pagal BK 260 straipsnio 3 dalį paskirta bausmė ir ankstesniu nuosprendžiu jam pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė subendrinamos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę. Be to, į paskirtą galutinę subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 b punktu, įskaitoma visiškai atlikta pagal ankstesnį nuosprendį laisvės apribojimo bausmė, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (1:2).

6132. Iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, skundžiamas nuosprendis taip pat keičiamas ir dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Prokuroras apeliaciniame skunde teisingai nurodo, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir rezoliucinėje dalyse teismas klaidingai nurodė nuteistojo pavardę. Byloje nustatyta, kad šioje byloje BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė V. T.. Nuosprendžio įžanginėje dalyje teismas nuteistojo pavardę nurodė teisingai, aprašomoje dalyje kai kur jo pavardę nurodė klaidingai, nurodydamas V. T., o nuosprendžio rezoliucinėje dalyje irgi nurodė, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažįstamas kaltu ir bausmė skiriama ne V. T., o V. T.. Nėra jokių abejonių, kad tai yra akivaizdi teismo techninė klaida. Pažymėtina, kad ir pats prokuroras savo apeliaciniame skunde padarė tokią pačią klaidą prašydamas nuteistojo pavardę ištaisyti irgi ne į V. T., o į V. T.. Tokią techninę klaidą, padarytą dėl klaidingai nuosprendyje užrašytos nuteistojo pavardės, dar neįsiteisėjusiame nuosprendyje arba jau nuosprendžio vykdymo metu, atitinkamai vadovaujantis BPK 3081 arba 361 straipsniais, turėjo teisę ištaisyti pats pirmosios instancijos teismas. Tačiau kadangi ši klaida nebuvo ištaisyta, to prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, be to, skundžiamas nuosprendis keičiamas dar ir kitu pagrindu, nurodyta klaida irgi ištaisoma šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu.

62Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Nutarė

63Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.

64Nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis pakeisti dėl klaidingai užrašytos nuteistojo pavardės ir nustatyti, kad pagal BK 260 straipsnio 3 dalį pripažintas kaltu ir nuteistas yra V. T..

65Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu pagal BK 260 straipsnio 3 dalį, taikant BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirtą 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtą laisvės apribojimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę subendrinti apėmimo būdu, ir galutinę subendrintą bausmę V. T. paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

66Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo V. T. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

67Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 b punktu, į V. T. paskirtą galutinę subendriną 4 (ketverių) metų laisvės atėmimo bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2017 m. gegužės 29 d. iki 2017 m. gegužės 30 d. ir visiškai atliktą pagal ankstesnį Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. birželio 6 d. nuosprendį laisvės apribojimo 4 (keturiems) mėnesiams bausmę, vieną laisvės atėmimo dieną prilyginant dviems laisvės apribojimo dienoms (1:2).

68Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Teisėjų kolegija... 4. 1. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendžiu V. T. nuteistas... 5. 2. Vilniaus apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras apeliaciniame skunde... 6. 2.1. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai V. T. pripažino kaltu pagal BK... 7. 2.2. Prokuroro nuomone, teismas nepagrįstai pripažino BK 54 str. 3 d.... 8. 2.3. Skunde dėstomos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys... 9. 2.4. Skunde nurodoma, kad teismas pagrįstai nuteistąjį V. T. charakterizavo... 10. 2.5. Nors prokuroras sutinka su tuo, kad nuteistasis V. T. savo kaltę dėl jam... 11. 2.6. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu V. T. nuteistas už vieną... 12. 2.7. Prokuroro nuomone, nuosprendyje teismas nepagrįstai nurodė, kad V. T.... 13. 2.8. Nors teismas teisingai pažymėjo apie tai, jog bausmė yra teisinga tada,... 14. 2.9. Prokuroras nesutinka ir su teismo argumentais dėl nusikalstamos veikos... 15. 2.10. Visos šios nusikaltimo padarymo aplinkybės ir duomenys, neigiamai... 16. 2.11. Skunde nurodoma, kad skundžiamu nuosprendžiu nustatyta, jog V. T.... 17. 2.12. Skunde nurodoma ir tai, kad skundžiamo nuosprendžio aprašomojoje ir... 18. 3. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde prašo nusikalstamą veiką... 19. 3.1. Skunde nurodoma, kad nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme, nes jis... 20. 3.2. Nuteistasis nurodo, kad teismas neišreikalavo vaizdo medžiagos, kurioje... 21. 3.3. Nuteistojo nuomone, jo nusikalstama veika turi būti kvalifikuota kaip... 22. 3.4. Nuteistojo V. T. nuomone, jam paskirta 4 metų laisvės atėmimo bausmė... 23. 4. Teismo posėdyje prokuroras prašo prokuroro apeliacinį skundą patenkinti,... 24. 5. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pirmosios instancijos teismo... 25. Dėl nusikalstamos veikos aplinkybių ir jos kvalifikavimo pagal BK 260... 26. 6. Kad nuteistasis V. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai... 27. 7. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu V. T. iš esmės... 28. 8. Pagal BK 260 straipsnio 3 dalį atsako asmuo, kuris neteisėtai gamino ir... 29. 8.1. Pažymėtina, kad jei kaltininkas disponuoja labai dideliu kiekiu... 30. 9. Pagal galiojančią teisminę praktiką neteisėtas narkotinių ar... 31. 10. Šioje byloje neabejotinai įrodyta, kad V. T. labai didelį kiekį... 32. 11. Ir apklausų metu, ir dėstydamas apeliacinio skundo argumentus,... 33. 12. Iš bylos matosi, kad narkotinių ar psichotropinių medžiagų pardavimu... 34. 13. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. T. nurodo dar apie tai, kad vieta,... 35. 14. Išnagrinėjusi ir įvertinusi jau aptartas bylos aplinkybes teisėjų... 36. 15. Aplinkybės, apie kurias apeliaciniame skunde nurodo nuteistasis V. T. ir... 37. 16. Teisėjų kolegijos nuomone, teismas pagrįstai nustatė ne tik... 38. Dėl nuteistajam V. T. paskirtos bausmės ir BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo... 39. 17. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad teismas, nepažeisdamas BPK 305... 40. 18. Iš skundžiamo nuosprendžio matosi, kad skiriant bausmę teismas... 41. 19. Nuteistasis V. T. apeliaciniame skunde prašo jam paskirtą bausmę dar... 42. 20. Galiojanti teisminė praktika apie bendruosius bausmės skyrimo pagrindus... 43. 21. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje... 44. 21.1. Taigi aiškus prieštaravimas teisingumo principui, skiriant bausmes, yra... 45. 21.2. Teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas... 46. 21.3. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 47. 21.4. Atkreiptinas dėmesys ir į kitą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 48. 21.5. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje įtvirtinta nuostata, kad BK... 49. 21.6. Iš to, kas buvo išaiškinta paminėtose kasacinėse nutartyse, matosi,... 50. 22. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas vadovavosi... 51. 23. V. T. padarė nusikalstamą veiką, priskiriamą tyčinių labai sunkių... 52. 24. Vertinant aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, teisėjų... 53. 25. Apeliaciniame skunde nuteistasis nurodo, kad yra infekuotas ŽIV ir serga... 54. 26. Aptartos aplinkybės, kolegijos nuomone, pagrįstai leido teismui padaryti... 55. Dėl BK 63 straipsnio 9 dalies taikymo ir kitų nuosprendžio klausimų ... 56. 27. Dėl šioje byloje pripažintų įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo... 57. 28. Tačiau abu apeliaciniai skundai iš dalies tenkinami dėl kitų... 58. 29. Byloje nustatyta, kad V. T. anksčiau keliolika kartų teistas. Paskutinį... 59. 30. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė apie tai, kad jau nurodytu... 60. 31. BK 63 straipsnio 9 dalyje nurodyta, kad pagal šio straipsnio taisykles... 61. 32. Iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, skundžiamas... 62. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2... 63. Vilniaus apygardos teismo 2018 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.... 64. Nuosprendžio aprašomąją ir rezoliucinę dalis pakeisti dėl klaidingai... 65. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus... 66. Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo V. T. sulaikymo vykdant... 67. Vadovaujantis BK 66 straipsnio 2 dalimi, 63 straipsnio 9 dalimi, 65 straipsnio... 68. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....