Byla 1A-241-307/2019
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Kęstučio Jucio, Lino Žukausko, sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Remigijui Matevičiui, gynėjui advokatui Pavelui Ravluševičiui, nuteistajam V. D., nukentėjusiojo atstovei advokatei V. P.,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžio, kuriuo jis pripažintas kaltu ir nuteistas:

3– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu šešeriems metams;

4– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. T.) – laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

5– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. K.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

6– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji R. K.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

7– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. C.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

8– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. A.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams;

9– pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji O. B.) – laisvės atėmimu vieneriems metams šešiems mėnesiams.

10V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. J.) išteisintas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir V. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu paskirta laisvės atėmimo bausme iš dalies jas sudedant ir V. D. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

13Nukentėjusiojo D. Ž. ieškinys tenkintas ir iš V. D. D. Ž. naudai priteista 2 638,96 Eur (du tūkstančiai šeši šimtai trisdešimt aštuoni eurai 96 ct) turinei ir 3 480 Eur (trys tūkstančiai keturi šimtai aštuoniasdešimt eurų) neturtinei žalai atlyginti.

14Nukentėjusiosios E. Ž. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. D. E. Ž. naudai priteista 2 714,15 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai keturiolika eurų 15 ct) turinei ir 1 500 Eur (vienas tūkstantis penki šimtai eurų) neturtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis netenkinta.

15Nukentėjusiosios V. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. D. V. C. naudai priteista 6 986,03 Eur turtinei žalai atlyginti. Kita ieškinio dalis netenkinta.

16Nukentėjusiųjų V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš V. D. priteista: V. T. naudai – 1 892,19 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt du eurai 19 ct) turtinei žalai atlyginti, V. K. naudai – 1 737,72 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt septyni eurai 72 ct) turtinei žalai atlyginti, R. K. naudai – 5 498,91 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 91 ct) turtinei žalai atlyginti, J. A. naudai – 5 295,50 Eur (penki tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt penki eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti, O. B. naudai – 965 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti.

17Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys atmestas.

18Iš nuteistojo V. D. priteista 2 753,88 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai penkiasdešimt trys eurai 88 ct) proceso išlaidų.

19Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

20I. Bylos esmė

211.

22V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už tai, kad prekiavo žmogumi, t. y. jis, turėdamas tikslą išnaudoti žmogų priverstiniam darbui, 2016 m. lapkričio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, interneto svetainėje www.dirbu.lt radęs skelbimą apie ieškomą vairuotojo darbą, skelbime nurodytu telefonu +370 ( - ) susisiekė su D. Ž. bei pasiūlė dirbti vairuotojo darbą. 2016 m. lapkričio 18 d., tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniaus mieste, tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje, susitikęs su D. Ž. ir panaudojęs apgaulę, kuri pasireiškė žadėtu vairuotojo darbu suderinant su mokslo studijų grafiku, tinkamu ir sutartu 400 Eur atlyginimu per mėnesį, surašė fiktyvią darbo sutartį ir taip sudaręs patikimo darbdavio įvaizdį užverbavo D. Ž. dirbti jo asmeniniu vairuotoju, pasinaudojęs jo (D. Ž.) pažeidžiamumu dėl to, kad šiam būtina gauti darbą ir pragyvenimo šaltinį, jo charakterio savybėmis, kad pastarasis yra nuolaidus, patiklus, ramus jaunuolis, o D. Ž. tuo metu neturint kito priimtino pasirinkimo ir sutikus nuo 2016 m. lapkričio 18 d. dirbti asmeniniu V. D. vairuotoju, laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d. V. D. sistemingai naudojant prieš nukentėjusįjį psichinę prievartą, pasireiškusią nuolatiniu bauginimu ir grasinimu susidoroti su juo ir jo artimaisiais, bei sistemingu fizinio skausmo sukėlimu, pasireiškusiu ne mažiau kaip keturis kartus naudojamu stipriu smurtu prieš D. Ž. dėl menkaverčių priežasčių, t. y. 2016 m. lapkričio 18 d. be priežasties Kauno rajone, Rumšiškėse esančioje automobilių aikštelėje, sudavė D. Ž. nuo 5 iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą; 2016 m. gruodžio mėnesį, tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, Vilniuje, Švitrigailos gatvėje esančiame bute, tikslus adresas nenustatytas, dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 5 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą; 2016 m. gruodžio pabaigoje kelionės metu į Klaipėdą dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 10 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą, kurių metu pastarajam sulaužė 100 Eur vertės akinius; 2017 m. vasario mėnesį, nenustatytą dieną, Vilniuje, Architektų gatvėje esančiame bute, tikslus adresas nenustatytas, dėl menkavertės priežasties sudavė D. Ž. iki 5 smūgių į galvą, krūtinę, smakrą, t. y. tokiais savo veiksmais siekdamas palaužti jo valią ir pasipriešinimą sudavė tiksliai nenustatytą skaičių smūgių kumščiu į veido sritį ir į kitas kūno vietas ir, taip padaręs nežymų sveikatos sutrikdymą bei sukėlęs fizinį skausmą, įbauginęs D. Ž. paklusti jo reikalavimams, atėmė galimybę priešintis bei faktiškai kontroliavo jį laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d., atimdamas galimybę D. Ž. bendrauti su artimaisiais, bendrakursiais, draugais, neišleisdamas D. Ž. į paskaitas Vilniaus Gedimino technikos universitete (toliau – VGTU), nuolat reikalaudamas neva dirbti ir vežioti jį po įvairius miestus (Uteną, Elektrėnus, Kauną, Klaipėdą, Mažeikius) ir Vilniaus vietoves, nuolat reikalavo ir sudarydavo sąlygas nakvoti kartu su juo automobilyje „Toyota Rav4“, apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su D. Ž., įkalbėjo jį 2016 m. gruodžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, parduoti jam (D. Ž.) priklausantį automobilį „Audi 100“, valstybinis Nr. ( - ) 500 Eur vertės, ir jo motinai E. Ž. priklausantį automobilį „Nissan Almera“, valstybinis Nr. ( - ) 400 Eur vertės, taip pat parduoti D. Ž. akordeoną „Weltmeister“, kurio vertė 500 Eur, bei gautus pinigus perduoti V. D., kuriuos jis pasisavino ir panaudojo savo asmeniniams poreikiams.

231.1.

24Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2016 m. gruodžio 21 d., toliau naudodamas nurodytą psichinį ir fizinį smurtą bei apgaulę prieš D. Ž., įkalbėjo jį kreiptis į mobiliojo ryšio operatorę UAB „Omnitel“ (tiriamuoju laikotarpiu) ir įsigyti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung S6“, ( - ), 399 Eur vertės, nešiojamąjį kompiuterį „Asus“ 399 Eur vertės, priedėlį „Huawei E5573 4G Mobile Router“ 79 Eur vertės, kuriuos įbaugintas D. Ž. paėmęs išsiperkamosios nuomos būdu perdavė V. D., kuris juos pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus pasisavino.

251.2.

26Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį D. Ž. nurodytą psichinį bei fizinį smurtą, apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su nukentėjusiuoju D. Ž., 2017 m. sausio 14 d. įtikino jį kreiptis į mobiliojo ryšio operatorę UAB „TELE2“ ir išsiperkamosios nuomos būdu paimti mobiliojo ryšio telefoną „Samsung G920FA Galaxy S6“, ( - ), 399 Eur vertės, kurį D. Ž. perdavė V. D., kuris telefoną pardavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir gautus pinigus pasisavino.

271.3.

28Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D., toliau naudodamas pirmiau nurodytą psichinį ir fizinį smurtą bei apgaulę prieš D. Ž., išreikalavo jam perduoti E. Ž. jam (D. Ž.) 2017 m. sausio 2 d. persiųstą 260 Eur sumą, 2017 m. sausio 20 d. persiųstą 300 Eur sumą, šiuos pinigus įbaugintas D. Ž. paklusęs reikalavimams perdavė V. D., kuris pinigus pasisavino.

291.4.

30Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį D. Ž. psichinį bei fizinį smurtą, apgaule žadėdamas jo (D. Ž.) pinigus investuoti į verslą ir gautą pelną pasidalyti su nukentėjusiuoju D. Ž.. 2017 m. sausio 26 d. įtikino D. Ž. kreiptis į draugą T. K., kuris išperkamosios nuomos būdu paimtų iš mobiliojo ryšio operatorės UAB „TELE2“ mobiliojo ryšio telefoną „Samsung Galaxy S7 Edge“ 819 Eur vertės, kaip neva D. Ž. reikalingą daiktą, už kurį nukentėjusysis pats mokės įmokas. Kai T. K. nurodytą telefoną paėmė ir perdavė D. Ž., pastarasis perdavė jį V. D., kuris pardavė telefoną ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui ir gautus pinigus pasisavino.

311.5.

32Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d. panaudojęs apgaulę užverbavo nukentėjusįjį D. Ž. dirbti vairuotoju, įbaugino pastarąjį naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu, patiklumu, paklusnumu, privertė jį vergiškomis sąlygomis neatlygintinai dirbti priverstinį darbą vairuotoju, taip jį išnaudodamas, apgaulės ir sistemingo bauginimo būdu išviliojo nurodytą D. Ž. ir E. Ž. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 4 505 Eur.

332.

34V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 7 d. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, susipažinęs su V. T. ir esant draugiškiems santykiams, nuslėpdamas savo tikslą, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas mokėti kredito įmokas ir taip įgaudamas pasitikėjimą, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų už ankstesnius teistumus antstoliams, nes neturėjo finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti, tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją V. T. ir garantuodamas, jog gavęs iš verslo pelną grąžins gautas paskolas, įtikino ją (V. T.) sudaryti paskolos sutartis, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). V. T. sutiko, 2013 m. rugsėjo 7 d. su kredito bendrove „Vivus.lt“ sudarė kredito sutartį ir gavo 868 Eur paskolą; 2013 m. rugsėjo 7 d. su kredito bendrove „MCB Finance“ sudarė paskolos sutartį ir gavo 202,73 Eur paskolą; 2013 m. rugsėjo 7 d. su kredito bendrove „SMS Credit“ sudarė paskolos sutartį ir gavo 86,88 Eur paskolą, o visus gautus pinigus pagal susitarimą perdavė V. D., kuriuos jis panaudojo savo reikmėms ir taip savo naudai įgijo svetimą V. T. priklausantį turtą – 1 157,61 Eur.

353.

36V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2013 m. rugsėjo 9 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, susipažinęs su V. T. ir esant draugiškiems santykiams, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas grąžinti skolą ir taip įgaudamas pasitikėjimą, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų antstoliams už ankstesnius teistumus, nes neturėjo finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti, tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją V. T. įtikino ją kreiptis į sesers vyrą V. K. ir pasiskolinti pinigų. V. T., veikiama V. D. apgaulės, 2013 m. rugsėjo 9 d. kreipėsi į V. K. ir nurodė, jog V. D. reikia paskolinti 6 000 Lt verslui plėtoti, o V. K. pabendravus su V. D. ir pastarajam pateikus išgalvotą verslo planą plėtojant parfumerijos industrijos produktų prekybą, įtikino V. K. patikėti jo pateiktu planu ir taip įgijo V. K. pasitikėjimą, nulėmusį apsisprendžiant paskolinti pinigus. Taigi V. K. paskolino 6 000 Lt (1 737,72 Eur) V. T., kuri turėjo perduoti ir perdavė pinigus V. D., kuriuos jis panaudojo savo reikmėms ir taip savo naudai įgijo svetimą V. K. priklausantį turtą – 1 737,72 Eur.

374.

38V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2015 m. lapkričio 30 d. iki 2016 m. vasario 24 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikslą, susipažinęs su R. K. ir esant draugiškiems santykiams kaip poros, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi už advokato paslaugas sumokėti ir verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas mokėti kredito įmokas, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų antstoliams, taip tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją R. K. ir garantuodamas, jog gavęs pelną iš prekybos kvepalais grąžins gautas paskolas, įtikino ją (R. K.) sudaryti paskolos sutartis, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). Pastarajai sutikus, jis kartu su nukentėjusiąja 2015 m. lapkričio 30 d. nuvyko į paviljoną „Pay Post“, esantį adresu: Vilnius, Architektų g. 19, kur nukentėjusioji sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) su kredito bendrove „Credit24“ ir gavo 400 Eur paskolą; sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) su kredito bendrove „Vivus.lt“ ir gavo 750 Eur paskolą; 2016 m. sausio 20 d. sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) su kredito bendrove „Provident Finansai“ ir gavo 600 Eur paskolą. Visus gautus pinigus perdavė V. D.. Paskui, paveikta tolesnės V. D. tapačios apgaulės, ji 2016 m. vasario 22 d. sudarė sutartį Nr. ( - ) su UAB „mogo LT“ ir už 3 450 Eur įsigijo automobilį „Toyota Rav4“ bei perdavė jį V. D. naudotis, o vėliau negalėdama mokėti įnašų už automobilį, jį grąžino bendrovei bei pasirašė 1 898,01 Eur vekselį kaip skolą už automobilį; 2017 m. vasario 24 d. sudarė sutartį Nr. ( - ) su UAB „Mokilizingas“ ir už 250 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Samsung G903“; 2016 m. vasario 24 d. sudarė sutartį Nr. ( - ) su UAB „Omnitel“ (tiriamuoju laikotarpiu) ir už 699 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Samsung S6 edge“. Įsigytus mobiliuosius telefonus perdavė V. D., kuris mobiliuosius telefonus pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus pasisavino, taip V. D. įgijo svetimą R. K. priklausantį turtą, kurio vertė 4 597,01 Eur.

395.

40V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis laikotarpiu nuo 2016 metų pavasario, turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikslą, susipažinęs su V. C. ir esant draugiškiems santykiams, piktnaudžiaudamas turimu pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi už advokato paslaugas sumokėti bei verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas mokėti kredito įmokas, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų iš ankstesnių teistumų antstoliams, taip tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją V. C. ir garantuodamas, jog gavęs pelną iš prekybos kvepalais grąžins gautas paskolas, įtikino nukentėjusiąją V. C. sudaryti paskolos sutartis, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). V. C. sutiko su jo prašymu, 2016 m. gegužės 25 d. su AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) ir gavo 1 000 Eur paskolą, iš kurios 900 Eur perdavė V. D.; 2016 m. birželio 3 d. su kredito bendrove UAB „SB lizingas“ sudarė paskolos sutartį Nr. ( - ) ir gavo 1 200 Eur paskolą; 2016 m. birželio 5 d. su kredito bendrove UAB „Nordecum“ sudarė paskolos sutartį Nr. ( - )ir gavo 1 600 Eur paskolą. Gautus pinigus, savo asmenines 400 Eur santaupas ir 2016 m. liepos 8 d. skolintus iš sesers 500 Eur perdavė V. D., kuriuos jis panaudojo savo reikmėms ir taip apgaule savo naudai įgijo svetimą V. C. priklausantį turtą – 4 600 Eur.

416.

42V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. V. D. laikotarpiu nuo 2017 m. sausio mėnesio iki 2017 m. vasario 20 d., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikslą, piktnaudžiaudamas turimu pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, pažadėdamas grąžinti skolą, tačiau iš anksto neketindamas pinigų grąžinti dėl turimų įsiskolinimų iš ankstesnių teistumų antstoliams, 2017 m. vasario mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną, pasiskolino iš J. A. (buvusi pavardė Pivovarova) 500 Eur bei panaudojo juos savo reikmėms, 2017 m. vasario 20 d. pažadėdamas mokėti kredito įmokas ir taip įgaudamas pasitikėjimą, tačiau neketindamas pinigų grąžinti, nes neturėjo finansinių galimybių šiuos įsipareigojimus vykdyti, tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją J. A. ir garantuodamas, jog gavęs iš verslo pelną grąžins gautą paskolą, įtikino ją (J. A.) sudaryti paskolos sutartį, o gautus pinigus perduoti jam (V. D.). J. A. sutiko, 2017 m. vasario 20 d. su kredito bendrove „General Financing“ sudarė kredito sutartį Nr. ( - ) ir gavo 3 000 Eur paskolą. Visus gautus pinigus perdavė V. D., kuriuos jis panaudojo savo reikmėms ir taip savo naudai įgijo svetimą J. A. priklausantį turtą – 3 500 Eur.

437.

44V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, t. y. jis 2017 m. gegužės 5 d. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, piktnaudžiaudamas įgytu O. B. pasitikėjimu, tyčia melagingai nurodydamas, kad pinigai reikalingi verslui plėtoti – kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai įsigyti, o ji (O. B.), prisidėjusi savo lėšomis prie verslo, galės užsidirbti papildomų pinigų, taip įgaudamas pasitikėjimą ir tyčia suklaidindamas nukentėjusiąją O. B., kuri, paveikta V. D. apgaulės, 2017 m. gegužės 5 d. su UAB „TELE2“ sudarė sutartį Nr. ( - ) ir už 965 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Apple iPhone 7 Plus“, jį perdavė V. D., kuris mobilųjį telefoną pardavė ikiteisminio tyrimo nenustatytiems asmenims ir gautus pinigus pasisavino savo reikmėms, taip V. D. įgijo svetimą O. B. priklausantį turtą, kurio vertė 965 Eur.

45II.

46Apeliacinio skundo argumentai

478.

48Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį ir jį išteisinti.

498.1.

50Apelianto teigimu, apkaltinamasis teismo nuosprendis yra prieštaringas, neteisėtas ir nepagrįstas, prieštarauja Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) normoms, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) praktikai, pažeidžia nekaltumo prezumpciją, apelianto teisę į teisingą bylos nagrinėjimą, todėl yra naikintinas. Šioje byloje nesurinkta patikimų įrodymų visuma, kuri neginčijamai pagrįstų V. D. kaltę. Skundžiamas nuosprendis pagrįstas tik nukentėjusiųjų parodymais ir jų subjektyviomis įvykių interpretacijomis, nepatikimais, prieštaringais paaiškinimais, prielaidomis ir spėlionėmis. Dalis bylos įrodymų neišnagrinėti ir neįvertinti, kilusios abejonės nevertintos nuteistojo naudai. Teismas nuosprendyje nepagrįstai nevertino reikšmingų faktinių aplinkybių, t. y. kokie apelianto ir nukentėjusiųjų santykiai buvo susiklostę, kiek laiko jie truko, kad apeliantas davė parodymus apie kaltinime nurodytas aplinkybes, kad dalis nukentėjusiųjų (sukčiavimo nusikalstamos veikos) pasijuto apgauti tik tyrėjai pakvietus juos į apklausas, nuo įvykių praėjus labai ilgam laiko tarpui, kad nėra jų pareiškimų pradėti ikiteisminius tyrimus, kad nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi.

518.2.

52Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus ir jais grįsdamas skundžiamą nuosprendį, pažeidė Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61/2007, Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-492/2013, Nr. 2K-232/2014, Nr. 2K-513/2013; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo senato 2003 m. birželio 20 d. nutarimo Nr. 40 1.1 papunktis, 3.1.8 papunktis) ir nesilaikė kitų teismų praktikos (pvz., Šiaulių apygardos teismo 2010 m. spalio 7 d. nuosprendis byloje Nr. 1A-176-300/2010) dėl įrodymų vertinimo ir vadovavimosi nekaltumo prezumpcija. Priešingai, šioje byloje apygardos teismas neteisėtai ir nepagrįstai taikė nuteistajam kaltumo prezumpciją, konstatavo, kad jis neįrodė savo nekaltumo. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į kitus nuosprendžio trūkumus – rašybos ir stiliaus klaidas, asmenų, nesusijusių su šia byla (pvz., L. P., V. G. (V. G.), nurodymą nuosprendžio tekste. Šie trūkumai taip pat patvirtina, kad apkaltinamasis nuosprendis neteisėtas ir nepagrįstas.

538.3.

54Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo nukentėjusiojo D. Ž. parodymuose esančių prieštaravimų dėl smurto prieš jį panaudojimo, įvykių laiko, apelianto ir D. Ž. santykių, darbo sutarties sudarymo aplinkybių bei jos sąlygų ir t. t. Nuteistojo nuomone, nukentėjusiojo parodymuose esantys prieštaravimai yra esminiai. Be to, iš skundžiamo nuosprendžio turinio neaišku, kokiais konkrečiai nukentėjusiojo parodymais teismas rėmėsi ir kokie kiti byloje surinkti įrodymai patvirtino šiuos parodymus bei kaltinime nurodytas aplinkybes. Nuosprendyje nurodyta, kad D. Ž. parodymus patvirtina nukentėjusiųjų R. K. bei J. A. parodymai, taip pat liudytojų A. S. ir iš dalies T. P. parodymai. Tačiau nuosprendyje aptarti tik liudytojų T. P., A. S., J. P. parodymai. Apelianto vertinimu, šių asmenų parodymai yra subjektyvūs ir nepatvirtina jo kaltės. Apelianto kaltės nepatvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. 2006/2017 (01), nes ji yra prieštaringa (t. 1, b. l. 132–135). Išvadoje konstatuota, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos apie akis prieš 3–10 parų iki apžiūros 2017 m. kovo 11 d., paveikus kietu buku daiktu, jam padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimai sugyja per 10 dienų. Tačiau šio dokumento tiriamojoje dalyje nustatyta, kad 2017 m. kovo 7 d. D. Ž. sumuštas darbo metu, nosis nežymiai skausminga, apie akiduobes senos besiabsorbuojančios kraujosruvos. Kaltinimas, jog apeliantas D. Ž. sumušė 2017 m. kovo 7 d., apeliantui nepateiktas. Taigi, iš nuosprendžio turinio neaišku, kokias BK 147 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo aplinkybes patvirtino minėta specialisto išvada. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusiojo D. Ž. 2017 m. kovo 10 d. rašytame protokole-pareiškime nėra rezoliucijos, į bylą pateikta tik šio dokumento kopija, kuri patvirtinta pažeidžiant dokumentų kopijų tvirtinimo tvarką. Apelianto nuomone, dėl to minėtas dokumentas neatitinka įrodymams baudžiamojoje byloje keliamų reikalavimų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad baudžiamosios bylos medžiagoje yra ir kitų nepatvirtintų dokumentų kopijų arba dokumentų kopijų, kurios patvirtintos nesilaikant nustatytų reikalavimų.

558.4.

56Dėl pirmiau aptartų aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, neįvertino kiekvieno įrodymo atskirai ir jų visumos, visiškai ignoravo apelianto parodymus apie kaltinime nurodytų įvykių aplinkybes, nurodė tik dalį nukentėjusiųjų parodymų, neaptarė apelianto duotų parodymų ir tik formaliai nurodė, kad nukentėjusysis D. Ž. neturi pagrindo apkalbėti apelianto. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad tarp jo ir nukentėjusiojo D. Ž. parodymų yra esminių prieštaravimų, kurių pirmosios instancijos teismas nepašalino. Apelianto nuomone, visos nepašalintos abejonės turėjo būti vertinamos jo naudai. Juo labiau kad nuosprendyje tik pacituota BK 147 straipsnio 1 dalies taikymo teorija, tačiau nepateikti jokie motyvai, pagrindžiantys, jog nuteistojo V. D. veiksmai atitinka tiek minėto straipsnio dispoziciją, tiek Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Nuosprendyje neanalizuoti įrodymai, kurie leistų daryti išvadą, kad nuteistasis pasinaudojo nukentėjusiojo D. Ž. pažeidžiamumu. Be to, apygardos teismas nuosprendyje nurodė skirtingas nei kaltinime nukentėjusiojo pažeidžiamumo aplinkybes. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad neturi specialių žinių, išsilavinimo ir iš anksto negalėjo žinoti nukentėjusiojo charakterio bruožų, kurie paminėti kaltinime ir skundžiamame nuosprendyje.

578.5.

58Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešios nusikalstamos veikos), apeliantas nurodo, kad ikiteisminis tyrimas dėl šių nusikalstamų veikų buvo pradėtas, pažeidžiant BK 182 straipsnio 4 dalies nuostatas, kuriomis nustatoma, jog pagal BK 182 straipsnio 1 dalį asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad ikiteisminiai tyrimai pagal BK 182 straipsnio 1 dalį pradėti nesant J. A., J. J., O. B., R. K., V. K. (t. 1, b. l. 18–19, 24–25, 26, 29, 32; t. 2, b. 1. 70, 62–63, 172; t. 4, b. l. 58) skundų. Iš bylos duomenų taip pat matyti, jog 2017 m. birželio 1 d. pareiškime V. C. prašė atlikti tyrimą ir ją pripažinti nukentėjusiąja. Tačiau ikiteisminio tyrimo pareigūnai į tai nereagavo ir tik 2017 m. spalio 9 d. priėmė nutarimą pradėti ikiteisminį tyrimą, tačiau ne pagal pateiktą skundą, o pagal prokuroro reikalavimą (t. 1, b. l. 20–21, 23). Apelianto vertinimu, byloje nenustatyta jokių aplinkybių, dėl kurių patys nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys negalėjo iš karto pradėti ginti savo teisių, kreipdamiesi su pareiškimais dėl ikiteisminių tyrimų pradėjimo. Taip pat nesuprantama, kodėl prokuroras ar tyrėjas, baigiantis jau pradėtam ikiteisminiam tyrimui, savo iniciatyva pradėjo naujus ikiteisminius tyrimus. Juo labiau kad nuosprendyje nurodytos sukčiavimo nusikalstamos veikos buvo padarytos 2013 metais, tačiau iki 2017 metų nukentėjusiaisiais pripažinti asmenys į teisėsaugos institucijas nesikreipė.

598.6.

60Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų formuojama praktika dėl BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo atribojimo nuo civilinių teisinių santykių ir jos neaptarė spręsdamas dėl kiekvienos apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos, nuosprendyje nenurodė, dėl kokių priežasčių susiklostę nuteistojo ir konkretaus nukentėjusiojo santykiai nelaikytini civiliniais santykiais. Be to, apeliantui nesuprantami pirmosios instancijos teismo bendro pobūdžio ir bylos medžiaga nepagrįsti teiginiai, kad, įvertinus jo skolų mastą, jų dydžius, intensyvumą, realų finansinį pajėgumą grąžinti skolas, esminės informacijos nuslėpimą nuo nukentėjusiųjų apie faktines skolas ir nemokumą, šie veiksmai vertintini ne kaip kilę iš civilinio delikto, o kaip turintys aiškius nusikaltimo sudėties požymius. Skundžiamame nuosprendyje teismas nepasisakė dėl nuteistojo tiesioginės tyčios padaryti BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą kiekvienu iš kaltinime nurodytų atvejų buvimo. Teismo išvada, kad apeliantas apgavo jam pinigus perdavusius asmenis, nutylėjo apie savo finansinę būklę ir neturėjo jokių finansinių galimybių padengti prisiimtus finansinius įsipareigojimus, prieštarauja byloje surinktiems įrodymams, t. y. apelianto ir nukentėjusiųjų, liudytojų parodymams.

618.7.

62Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą, neįvertino, kad jis su nukentėjusiąja V. T. gyveno šeiminį gyvenimą, vedė bendrą ūkį. Apklausiama teisme, ji patvirtino, jog kartu su apeliantu važiavo į Lenkiją pirkti kvepalų. Su nukentėjusiąja R. K. apeliantas taip pat kartu gyveno apytikriai vienerius metus, pastarosios gautos paskolos pinigai buvo panaudoti jų bendroms reikmėms. Apeliantas taip pat mokėjo paskolos už automobilį „Toyota Rav4“ įmokas, automobilio eksploatacijos išlaidas, o nukentėjusioji nesijautė apgauta. Apelianto vertinimu, iš V. K. parodymų turinio taip pat nėra pagrindo daryti išvados, jog buvo padaryta BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta nusikalstama veika. Nuteistojo nuomone, spręsdamas, jog jis padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas prieš V. T. ir V. K., apygardos teismas byloje esančius įrodymus vertino formaliai. Apelianto ir nukentėjusiosios O. B. parodymuose yra prieštaravimų, kurių apygardos teismas nepašalino ir nepagrįstai prioritetą suteikė pastarosios parodymams. Apeliantą ir nukentėjusiąją J. A. taip pat siejo tvirti draugiški santykiai, iš jos gauti pinigai buvo investuoti į verslą. Apygardos teismo teiginys, jog apeliantas neįrodė tokių investicijų realumo, pažeidžia nekaltumo prezumpciją. Spręsdamas, jog apeliantas padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą prieš V. C., teismas neaptarė ir nevertino byloje esančių įrodymų, neanalizavo apelianto parodymų, todėl tik teorinis nuteistojo kaltės konstatavimas negali būti pripažintas pagrįstu. Apelianto teigimu, apygardos teismas taip pat tinkamai nemotyvavo sprendimo pripažinti jį kaltu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl J. A. turto įgijimo apgaule. Spręsdamas jo kaltės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl O. B. turto įgijimo apgaule, teismas tik išvardijo byloje surinktus įrodymus, tačiau nuosprendyje nepateikė jokios šių įrodymų analizės.

638.8.

64Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir pridėti prie bylos dokumentus, taip apribodamas jo teisę į gynybą. Be to, byloje esantys asmens parodymo atpažinti protokolai negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes atpažįstantys asmenys prieš atpažinimo veiksmus neapklausti apie apelianto bruožus, iš kurių galėtų jį atpažinti. Protokoluose nurodytas atpažinimas „pagal bendrus veido bruožus“, apelianto vertinimu, negali būti pripažintas tinkamu, nes neatitinka atpažinimo procedūros reikalavimų.

658.9.

66Apibendrindamas pirmiau aptartus apeliacinio skundo argumentus, apeliantas nurodo, kad šioje byloje nebuvo nustatytas ir pagrįstas įrodymais vienas iš esminių subjektyviųjų požymių, apibūdinančių pavojingą veiką, – kaltė, todėl nėra ir jam inkriminuotų nusikaltimų sudėties, apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas tik prielaidomis, todėl turi būti panaikintas. Byloje nesurinkta patikimų ir neginčijamų įrodymų, kurie patvirtintų, kad apeliantas įvykdė nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodytas veikas. Visas byloje nepašalintas abejones teismas privalėjo vertinti nuteistojo naudai, taip pat įvertinti proceso pažeidimus, laikytis nuosprendžio surašymo reikalavimų. Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti panaikintas, o apeliantas išteisintas pagal jam pateiktus kaltinimus.

678.10.

68Nesutikdamas su nuosprendžiu paskirta bausme, apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad jis pripažino savo kaltę, nepagrįstai jo prisipažinimą įvertino kaip formalų. Apeliantas teigia, kad davė nuoseklius parodymus, kurie turėjo būti vertinami bylos kontekste. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam, taip pat neatsižvelgė į jo sveikatos būklę, neįvertino, kad nuo BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas. Be to, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis ir subendrindamas skirtingais nuosprendžiais jam paskirtas bausmes iš dalies, pridėjo aiškiai per didelę laisvės atėmimo bausmės dalį, paskirtą nuteistajam pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį. Apeliantas nurodo, jog skundžiamo nuosprendžio paskelbimo metu pagal ankstesnį nuosprendį jis buvo atlikęs dalį laisvės atėmimo bausmės, t. y. aštuonis mėnesius ir trylika dienų. Dėl to pirmosios instancijos teismas bendrindamas bausmes nepagrįstai pridėjo beveik visą ankstesniu nuosprendžiu apeliantui paskirtą bausmę. Apelianto vertinimu, pirmiau aptartos aplinkybės patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė jam per griežtą bausmę.

698.11.

70Nesutikdamas su nuosprendžiu priteistais civiliniais ieškiniais, apeliantas remiasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-56/2011, Nr. 2K-278/2011), pagal kurią baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau civilinis ieškinys, reiškiamas baudžiamojoje byloje, turi atitikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 111, 135 straipsnių reikalavimus, t. y. ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010, nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-526-693/2015). Apeliantas nurodo, kad, nukrypdamas nuo šios praktikos, pirmosios instancijos teismas byloje esančius nukentėjusiųjų prašymus pripažinti civiliniais ieškovais neteisingai prilygino civiliniams ieškiniams ir priteisė nukentėjusiesiems šiuose prašymuose nurodytas sumas. Juo labiau kad kartu su šiais prašymais pateikti juos pagrindžiantys dokumentai neoriginalūs, o byloje esančios dokumentų kopijos nepatvirtintos nustatyta tvarka.

718.12.

72Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino D. Ž. ir E. Ž. civilinius ieškinius. Kadangi šioje nuosprendžio dalyje teismas nurodė, jog atsižvelgia į kaltinamojo L. N., kuris net nebuvo šios bylos dalyvis, turtinę padėtį, tai patvirtina išvadą, jog nuteistojo V. D. materialinė padėtis sprendžiant civilinio ieškinio klausimą nebuvo vertinama. Be to, bylos duomenys nepatvirtina, jog D. Ž. akiniai jam dirbant su apeliantu buvo sudaužyti. Teismas neatsižvelgė į tai, kokios darbo sutarties sąlygos buvo aptartos su nukentėjusiuoju, o prioritetą ir šioje dalyje suteikė pastarojo parodymams. Apelianto nuomone, D. Ž. priteistos turtinės žalos dydis nuosprendyje nustatytas nepagrįstai, o moralinė žala priteista neatsižvelgus į paties D. Ž. argumentus dėl jam padarytos neturtinės žalos. Apelianto nuomone, E. Ž. civilinis ieškinys yra tenkintas nepagrįstai, nes ji nepatyrė nei turtinės, nei neturtinės žalos.

738.13.

74Nuteistojo teigimu, apygardos teismas, pažeisdamas BPK 106 straipsnio 2 dalies, 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nustatytus reikalavimus, nepagrįstai iš jo priteisė 2 753,88 Eur proceso išlaidų. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad jis šioje byloje buvo suimtas, todėl jam buvo teikiama nemokama teisinė pagalba. Dėl to teismas negalėjo iš jo priteisti proceso išlaidų už nemokamos teisinės pagalbos teikimą nukentėjusiajam D. Ž.. Juo labiau kad priteisiant minėtą nepamatuotai didelę proceso išlaidų sumą visiškai neatsižvelgta į nuteistojo turtinę padėtį.

758.14.

76Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo apeliacinį skundą, prokuroras ir nukentėjusiojo D. Ž. atstovė advokatė prašė apeliacinį skundą atmesti.

77III.

78Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

799.

80Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

8110.

82Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, kad byloje surinkti ir teismo ištirti įrodymai nepatvirtina jo kaltės padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas. Pagrįsdamas šį teiginį, apeliantas kelia savo versijas, ginčija apygardos teismo nustatytas faktines aplinkybes, reiškia abejones dėl nukentėjusiųjų D. Ž., O. B., V. K., R. K., J. A., liudytojų T. P., A. S., J. P. parodymų bei kitų įrodymų patikimumo. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas netinkamai, formaliai ir selektyviai vertino byloje surinktus įrodymus, kilusių abejonių nevertindamas jo naudai pažeidė nekaltumo prezumpciją, neįvertino nuteistojo ir nukentėjusiųjų santykių, nuo įvykių praėjusio laiko, jo ir nukentėjusiųjų santykių ir padarė nepagrįstą išvadą dėl jo kaltės padarius BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas.

8311.

84Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindinės įrodymų vertinimo taisyklės nustatytos BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Pagal ją teismai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau tokių proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas pirmosios ar apeliacinės instancijų teismuose savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas.

8512.

86Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio tyrimo metu surinktus, teisiamajame posėdyje ištirtus ir teismo nuosprendyje įvertintus įrodymus bei patikrinusi apeliacinio skundo argumentus, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymo reikalavimais, tinkamai ištyrė ir įvertino byloje surinktus įrodymus, kuriuos išsamiai išanalizavęs padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistojo V. D. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo. Skundžiamo nuosprendžio turinys iš esmės atitinka BPK keliamus reikalavimus, jame pateikti aiškūs ir suprantami motyvai dėl įrodymų vertinimo, argumentuota, kodėl atmetamos V. D. gynybinės versijos, apibendrinant įrodymus padarytos išvados dėl įrodytų bylos aplinkybių. Priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, darydamas pirmiau nurodytas išvadas dėl nuteistojo kaltės, pirmosios instancijos teismas išanalizavo byloje surinktų įrodymų visumą, išsamiai analizavo ir įvertino V. D. parodymus, kuriais jis iš esmės neigė savo kaltę pagal pareikštus kaltinimus, taip pat ir nukentėjusiųjų D. Ž., E. Ž., V. T., V. K., R. K., V. C., J. A., O. B. parodymus, įvertino liudytojų A. D., M. B., T. P., A. S., T. K., L. K., J. P., N. K. parodymus, specialisto išvadą Nr. 2006/2017(01), asmens parodymo atpažinti, parodymų patikrinimo vietoje, daiktų ir dokumentų apžiūros protokolus, kreditų suteikimo ir daiktų įsigijimo sutartis bei kitus bylos duomenis. Toks įrodymų vertinimas ir pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinys paneigia apeliacinio skundo teiginius, jog apkaltinamasis nuosprendis pagrįstas vien tik nukentėjusiųjų parodymais, prielaidomis ir spėlionėmis bei, priešingai nei nurodo apeliantas, atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalyje išdėstytus reikalavimus.

8713.

88Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nekaltumo prezumpcijos principas: asmuo laikomas nekaltu, kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo nustatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Šis principas taip pat įtvirtintas BPK 44 straipsnio 6 dalyje. Sudedamoji nekaltumo prezumpcijos principo dalis yra in dubio pro reo principas – taisyklė, pagal kurią abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, kai išnaudojus visas galimybes nepavyksta jų pašalinti. Taigi, kaltinamojo naudai aiškinamos ne bet kokios abejonės ir ne bet kada, o tik tokios, kurių neįmanoma pašalinti, ir tik tada, kai, išnaudojus visas galimybes, nepavyksta jų pašalinti. Apeliaciniame skunde nepateikti jokie konkretūs motyvai, kokių nukentėjusiųjų parodymuose esančių prieštaravimų pirmosios instancijos teismas nepašalino ir kokių kilusių abejonių nepagrįstai neįvertino jo naudai. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio ir teisiamųjų posėdžių protokolų matyti, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai tyrė tiek nuteistojo, tiek kitų proceso dalyvių parodymus, garsino nukentėjusiųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, proceso dalyvių parodymus gretino tarpusavyje, lygino su kitais byloje surinktais įrodymais. Aplinkybė, jog nuosprendyje teismas padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi nuteistasis, nepatvirtina, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė in dubio pro reo (visi neaiškumai ir netikslumai aiškinami kaltininko naudai) principo reikalavimus. Dėl nuteisimo pagal BK 147 straipsnio 1 dalį

8914.

90Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. D. buvo pripažintas kaltu ir pagal BK 147 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad prekiavo žmogumi, t. y. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017 m. kovo 10 d. panaudojęs apgaulę užverbavo nukentėjusįjį D. Ž. dirbti vairuotoju, įbaugino pastarąjį naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu, patiklumu, paklusnumu, privertė jį vergiškomis sąlygomis neatlygintinai dirbti priverstinį darbą vairuotoju, taip jį išnaudodamas, apgaulės ir sistemingo bauginimo būdu išviliojo D. Ž. ir E. Ž. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 4 505 Eur.

9115.

92Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu teigdamas, kad dalis įrodymų byloje liko neįvertinta arba įvertinta netinkamai, liko nepašalinti nukentėjusiuoju pripažinto D. Ž. parodymuose esantys prieštaravimai, taip pat prieštaravimai tarp apelianto ir D. Ž. parodymų, nuosprendyje nepateikti argumentai, pagrindžiantys išvadą, kad apelianto veiksmai atitinka BK 147 straipsnio 1 dalies dispoziciją.

9316.

94Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apklausiamas pirmosios instancijos teisme V. D. kaltę pagal BK 147 straipsnio 1 dalį taip pat neigė. Jis parodė, kad turėjo finansines galimybes samdyti vairuotoją ir mokėti jam atlyginimą, todėl praradęs vairuotojo pažymėjimą nusprendė tai padaryti. Tuo metu jis vystė prekybos kosmetika verslą, per dieną uždirbdavo apie 200 Eur. Dėl kokių priežasčių turėdamas tokias finansines galimybes jis pirmiau nesumokėjo civilinių ieškinių, kurie buvo pareikšti kitoje baudžiamojoje byloje, kurioje priimtas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendis, nuteistasis teismui nepaaiškino. Jis parodė, kad D. Ž. surado internetu per tinklalapį www.dirbu.lt. Susitikęs su juo, galimai 2016 m. lapkričio 18 d. pasirašė sutartį, pagal kurią įsipareigojo mokėti nukentėjusiajam D. Ž. po 400 Eur mėnesinį atlyginimą po bandomojo trijų mėnesių laikotarpio, o bandomuoju laikotarpiu sutarė teikti pastarajam visišką išlaikymą. Nors D. Ž. nereikalavo, jis pasiūlė pasirašyti sutartį, patikrino pastarojo dokumentus. Sutartį, kuria D. Ž. įdarbintas jo asmeniniu vairuotoju, surašė ranka, jie abu ją pasirašė. Jis (V. D.) nežino, kur šiuo metu yra minėta sutartis. D. Ž. pranešti apie jo įdarbinimą „Sodrai“ nežadėjo, be to, pats D. Ž. sakė, kad tai nebūtina. Jie sutarė, kad D. Ž. pagal poreikį dirbs jo asmeniniu vairuotoju laisvu darbo grafiku, be to, jis (V. D.) pasiūlė D. Ž. atlygį, maitinimą ir labai daug privilegijų. Pirmą darbo dieną jie kartu važiavo į kelis grožio salonus Utenoje, nakvojo Sudeikiuose, prie Alaušo ežero, kaimo turizmo sodyboje „Samanė“. Kaune ir Rumšiškėse pirmą naktį nenakvojo. Pirmą darbo dieną jis (V. D.) prieš nukentėjusįjį nesmurtavo. Kitą dieną jie važiavo į daugelį miestų: Uteną, Ukmergę, Jonavą, Kauną. Būdavo dienų, kai nespėdavo grįžti į Vilnių, dėl to nakvodavo automobilyje, kuriame buvo pagalvė ir užklotai. Jis (V. D.) pasirūpindavo D. Ž. maitinimu gerose kavinėse, visuomet surasdavo vietą, kur nusiprausti, pavyzdžiui, Kauno apskrityje, prie „9 forto“ esančioje „Lukoil“ degalinėje įrengtuose dušuose. D. Ž. niekada nebadavo ir purvinas nevaikščiojo, kas trečią dieną jie nakvodavo įvairiose kaimo turizmo sodybose. Jis (V. D.) D. Ž. neskriaudė. Kartais pakeldavo balsą, tačiau tik dėl to, kad pastarasis laužydavo automobilį. Supykęs jis net du kartus siūlė D. Ž. išeiti iš darbo, tarp jų buvo kilę žodiniai konfliktai. Nukentėjusiajam vairuojant automobilį, jis (V. D.) sėdėdavo šalia ir, jeigu pastarasis vairuodavo blogai, suduodavo pastarajam per petį. Jam, vairuojančiam automobilį, į veidą smūgiuoti ir sulaužyti akinių jis negalėjo. Daugybę kartų vairuodamas automobilį D. Ž. vos nesukėlė avarijų. Kartą po jo (V. D.) pastabų dėl blogo vairavimo, D. Ž. jam (V. D.) kumščiu trenkė į krūtinę, dėl to natūraliai reaguodamas jis pastarajam smūgiavo į petį, tačiau nestipriai, nukentėjusiojo akiniai dėl to nenukrito, nors kaklas buvo pamėlęs. Jie su D. Ž. dažnai užsukdavo į „Lukoil“ degalinę, esančią Pilaitėje, nusipirkti kavos. Vieną vakarą, kai nesinuomojo buto, nakvojo automobilyje šalia minėtos degalinės. Tą vakarą iš D. Ž. akinių iškrito varžtelis, tačiau kitą dieną akiniai buvo sutaisyti laikrodininko. Su D. Ž. buvo susipykę, bet dėl to prieš jį nesmurtavo. Jis (V. D.) kelis kartus teiravosi D. Ž. dėl jo mokslų, tačiau pastarasis atsakydavo, kad susitvarkys, minėjo ketinantis studijuoti kitą specialybę. Jis (V. D.) nedraudė D. Ž. bendrauti su kitais asmenimis nei telefonu, nei per socialinius tinklus. Tačiau kai vairuodavo, D. Ž. telefonu neatsiliepdavo.

9517.

96Apklausiamas teisme, V. D. taip pat parodė, kad prašė D. Ž. nepardavinėti močiutės padovanoto akordeono, kuris buvo labai susidėvėjęs, tačiau pastarasis atsakė, kad jam reikia pinigų. Akordeonas buvo parduotas Kaune. D. Ž. pasakė, kad užsidirbs ir nusipirks kitą. Pinigus D. Ž. leisdavo kazino ir skanėstams. Švitrigailos gatvėje esančiame bute jis (V. D.) prieš D. Ž. nesmurtavo. 2016 m. gruodžio mėnesį jie ne vieną kartą važiavo į Klaipėdą. Su D. Ž. galimai yra buvę R. K. priklausančiame bute, bet jame prieš D. Ž. taip pat nesmurtavo. Jis neįkalbinėjo D. Ž. parduoti pastarojo automobilio „Audi 100“. D. Ž. pats sakė, kad šis automobilis jam nereikalingas, todėl jis pastarajam pasiūlė atiduoti automobilį į metalo laužą. D. Ž. pakalbėjo su motina, paskui kažkoks vaikinas atvarė automobilį į Vilnių. Nežino, už kiek ir kam D. Ž. pardavė minėtą automobilį, nors pasirašant pardavimo sutartį dalyvavo. Automobilis „Nissan“ priklausė D. Ž. motinai. Šį automobilį taip pat pardavė pats D. Ž., jis tik padėjo surasti pirkėją. Jis nežino, už kiek tiksliai automobilis buvo parduotas, girdėjo, jog D. Ž. tarėsi dėl 100 Eur. Kadangi D. Ž. sudaužė jo (V. D.) telefoną, jie susitarė, kad pastarasis iš UAB „TELE2“ paims jam naują telefoną „Samsung Galaxy S7“ savo vardu. Iš „Omnitel“ telefonas buvo paimtas pardavimui. D. Ž. pats nusprendė taip pasielgti, pats pasiėmė už telefoną gautus pinigus. Interneto priedėlis ir kompiuteris „Asus“ buvo perkami savo reikmėms. Tačiau po kelių dienų jo (V. D.) pažįstama, įlipusi į automobilį, netyčia atsisėdo ant minėto kompiuterio ir dėl to suskilo kompiuterio ekranas. Jis (V. D.) už kompiuterio remontą sumokėjo 120 Eur, tačiau ekrane atsirado linijos, todėl kompiuteris buvo parduotas, tik nepamena, kur ir už kiek. Priedėlį paėmė policija. Neprisimena, kokiomis aplinkybėmis 2017 m. sausio 14 d. iš UAB „TELE2“ salono buvo paimtas telefonas „Samsung G2920FA Galaxy S6“. Pripažįsta, kad D. Ž. motina yra atsiuntusi 300 Eur. Tačiau jie, motinos prašymu, už šiuos pinigus pirko kosmetiką, taip pat dalį šių pinigų jis smulkiomis sumomis grąžino D. Ž. pastarojo poreikiams tenkinti. Dalį šių pinigų pats D. Ž. išleido kazino. Negali paaiškinti, iš kur D. Ž. ant veido atsirado mėlynės. D. Ž. pirmą kartą buvo pasišalinęs, kai jie miegojo automobilyje netoli degalinės „Saurida“ Žemuosiuose Paneriuose. Jis miegojo ir pabudęs automobilyje pastarojo neberado. Dėl to degalinės darbuotojos paklausė, ar jo nematė. Jam pasakė, kad kažkokį vaikiną išvežė greitoji, nes jam buvo bloga. Išsigando, kad D. Ž. kažkas nutiko, be to, jam pačiam buvo pakilęs spaudimas, todėl nuvažiavo į Lazdynų ligoninę, aikštelėje paliko automobilį ir nuėjo į priimamąjį paprašyti vizito pas anksčiau jį gydžiusią gydytoją. Informacijos langelyje jam pasakė, kad ji dirba po pietų. Jis (V. D.) jau ketino išeiti, tačiau pamatė priimamajame sėdintį D. Ž. ir prie jo stovintį mediką. Priėjęs paklausė, kas atsitiko, medikas atsakė, kad D. Ž. reikia apžiūrėti. D. Ž. paprašė jo palaukti automobilyje. Jis taip ir padarė, o D. Ž. po 15–20 minučių grįžo į automobilį ir pasakė, kad jam buvo bloga. Tada jie nuvažiavo į šalia „Sauridos“ degalinės esančią kavinę, pavalgė ir toliau važinėjo, kaip visada. D. Ž. vairuodamas automobilį dažnai darydavo administracinius nusižengimus, o kaltę už jį tekdavo prisiimti jam (V. D.). Jis nevaržė D. Ž. laisvės – automobiliu D. Ž. važinėdavo ir vienas, vykdavo į Gariūnus paimti prekių ir perduodavo pardavėjams dideles pinigų sumas. D. Ž. motina buvo atvykusi į Vilnių, bet D. Ž. pats neatsiliepė į pastarosios skambučius, sakė, kad nenori su ja susitikti. Būdavo, kad D. Ž. neatsiliepdavo į motinos ir brolio skambučius ir jiems neperskambindavo. Praėjus gal keturiems mėnesiams nuo pažinties, jis (V. D.) pradėjo vengti kalbėti su D. Ž., atrodė, kad pastarajam reikia psichiatro pagalbos. D. Ž. pradėjo specialiai nesiprausti, tuštintis į kelnes. Jis (V. D.) tokį vairuotoją laikė tik dėl to, kad yra draugiškas ir rūpestingas. D. Ž. jį apkalba, nes jam taip liepia motina.

9718.

98Taigi, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, V. D. nurodė, kad tarp jo ir D. Ž. buvo susiklostę įprastiniai darbiniai santykiai, apgaulė nenaudota, nukentėjusysis dirbo laisva valia, jo laisvė nebuvo ribojama, prieš nukentėjusįjį nesmurtavo, jokio pastarajam ir jo motinai priklausančio turto nepasisavino. Nepaisant to, kad apklausiamas teisme nuteistasis, kuris ikiteisminio tyrimo metu atsisakė duoti parodymus, neigė savo kaltę, teisėjų kolegija pažymi, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas ne tik pagal paties kaltininko parodymus ir aiškinimus, bet ir kartu tiriant, įvertinant išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant ir pan.

9919.

100Nukentėjusysis D. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 39–42) ir teisme, nuosekliai parodė, kad 2016 m. lapkričio mėnesį studijavo VGTU, ir siekdamas gauti lėšų pragyvenimui ieškojo vairuotojo ar kurjerio darbo interneto tinklalapyje www.dirbu.lt. V. D. su juo susisiekė telefonu pagal minėtą skelbimą ir pasiūlė vairuotojo darbą. Prisistatė verslininku, sakė, kad jam (D. Ž.) reikės automobiliu važinėti į įvairius miestus, tačiau švenčių dienomis dirbti nereikės, susitarė dėl 400 Eur mėnesinio atlyginimo. Kitą dieną jie susitiko ir pasirašė darbo sutartį, kurią surašė V. D., tačiau šio dokumento kopijos jam (D. Ž.) nedavė. Jis (D. Ž.) galvojo, kad įsidarbina legaliai, kad apie tai bus pranešta „Sodrai“. Jie susitarė dėl darbo grafiko nuo pirmadienio iki penktadienio, galimai ir šeštadienio, derinant su jo paskaitomis. Po sutarties pasirašymo dirbti pradėjo iš karto. Vairavo automobilį „Toyota Rav4“, juodos spalvos, numerio nebeprisimena. Galvojo, kad tai V. D. automobilis, tačiau vėliau paaiškėjo, kad automobilis priklauso kažkokiai moteriai. V. D. jam sakė, kad prekiauja kosmetika, kvepalais, todėl jiems teks automobiliu vykti į įvairius grožio salonus. Pirmą dieną jie važiavo į Uteną, naktį nakvojo automobilyje. Pirmą darbo dieną Utenoje, kiek pamena, V. D. kažkokiam žmogui perdavė kosmetikos priemones. Tada važiavo į Kauną, aplankė kažkokią šeimą, pavalgė. Paskui nuvažiavo iki Rumšiškių ir V. D. pasirodė, kad jis pavogė pastarojo pinigus, todėl pastarasis pradėjo prieš jį (D. Ž.) smurtauti. Jis (V. D.) daugiau nei dešimt kartų kumščiu smūgiavo jam į galvą, veidą, smakrą. Taip jie važinėjo kelias savaites, išsamesnių aplinkybių nepamena. Paskaitų nelankė ir negalėjo nueiti į egzaminus. Porą kartų sakė V. D., kad jam reikia laikyti egzaminą, bet jis neišleido jo iš kambario bute, esančio Švitrigailos gatvėje, kuriame tuo metu jie buvo apsistoję, sakė, kad jis turi su juo dirbti. Jis buvo įbaugintas V. D. smurto ir bijojo tolesnių smurto protrūkių. Su namiškiais nustojo bendrauti galimai nuo Naujųjų metų. Buvo atvejis, kai V. D. buvo pasikvietęs prostitutes, su jomis išvažiavo į parduotuvę alkoholio ir paliko telefoną namie. Grįžęs labai įtūžo ir pradėjo jį (D. Ž.) mušti tų merginų akivaizdoje. Mušė ir kaltino, kodėl neperspėjo jo apie paliktą telefoną. Sudavė porą smūgių į krūtinę ir galvą. V. D. sudaužė jo akinius, kai važiavo su merginomis į Klaipėdą gruodžio pabaigoje. V. D. nusprendė, kad jis kažką ne taip pasakė vienai iš merginų, ir pradėjo jį mušti. Pastarajam smurtaujant iškrito jo akinių stiklas. Tą kartą jie nuvažiavo pas laikrodininką ir akinius sutaisė. Vasario pabaigoje kitame bute, kažkur Lazdynuose, V. D. jį stipriai mušė, yra likęs randas, nes smūgio metu akiniai jam prakirto žandą, tada akiniai buvo visiškai sulaužyti. Kodėl kilo konfliktas, nepamena. V. D. jam sudavė kelis smūgius į veidą, kraujas bėgo, veidas buvo geltonai mėlynas nuo smūgių.

10120.

102Nukentėjusysis D. Ž. taip pat parodė, kad pirmą kartą pabėgti nuo V. D. pabandė, kai pastarasis jį išvarė iš automobilio ir pats jame užmigo. Jis (D. Ž.) nuėjo į šalia buvusią degalinę, apsimetė segančiu ir prašė darbuotojos iškviesti greitąją. Greitoji jį atvežė iki Lazdynų ligoninės ir jis galvojo iš ten važiuoti namo. Tačiau V. D. atvažiavo paskui greitosios automobilį. Iš greitosios automobilio jį (D. Ž.) nuvedė į pirmo aukšto koridorių ir liepė laukti tyrimų. Prie jo priėjo V. D. ir išsivedė. Pagalbos nesikreipė, nes buvo įbaugintas. Paskui dirbo – važiavo į Elektrėnus, Kauną, atrodo, Anykščius, Ukmergę, Rokiškį. Jis (D. Ž.) turėjo savo automobilį „Audi 100“. V. D. jį pardavė kažkokiam supirkėjui už 550 Eur, pinigus pasiliko sau. Automobilis „Nissan“ buvo registruotas motinos vardu, tačiau motina jį buvo davusi jam (D. Ž.) važinėti Vilniuje. V. D. šį automobilį už 400 Eur taip pat pardavė kažkokiame autoservise Šiaurės miestelyje, o gautus pinigus pasiliko sau. Jis (D. Ž.) turėjo akordeoną „Welmeister“, kurį V. D. taip pat įkalbėjo parduoti. Akordeoną jam atvežė J. P., o V. D. jį pardavė kažkokiam žmogui Kaune, Šilainiuose, už 500 Eur. Pinigus už akordeoną V. D. pasiliko sau, atlyginimo už vairuotojo darbą jam (D. Ž.) taip pat nemokėjo. Motina jam (D. Ž.) į banko sąskaitą pervesdavo pinigų, tačiau ir šiuos pinigus V. D. iš jo paimdavo, žadėdamas investuoti į verslą. V. D. jį taip pat įkalbėjo iš mobiliojo ryšio operatorių salonų išsimokėtinai įsigyti telefonus, kompiuterį, maršrutizatorių, dalį šių daiktų parduoti ir taip gauti pinigų jo verslui. Paskutinį kartą telefoną išsimokėtinai jam (D. Ž.) savo vardu paėmė T. K.. Šį telefoną V. D. pardavė Kaune. Laikotarpiu, kai dirbo su V. D., bendrabutyje beveik negyveno. Vieną kartą buvo užėjęs pasiimti drabužių, bet V. D. ėjo kartu su juo. Bendraudamas su šeimos nariais ir pašaliniais asmenimis, niekam nesakė, kad buvo mušamas, nes bijojo tolesnių V. D. smurto protrūkių. V. D. jį gąsdindavo, kad turi įtakingų pažįstamų ir kad jis nemėgintų skųstis, nes bus blogai ir jam, ir jo artimiesiems. Šiais jo grasinimais tikėjo ir jų bijojo, nes V. D. žinojo, kur jis gyvena. Telefoną jis (D. Ž.) turėjo, su draugais ir šeima bendravo iki Naujųjų metų, kai V. D. sugadino savo telefoną ir pasiėmė jo telefoną. Nuo to laiko jo telefoną turėjo V. D.. Jei motina skambindavo telefonu, jis (D. Ž.) atsiliepdavo, bet pats jai neskambindavo. Vieno pokalbio metu V. D. jam liepė pasakyti motinai, kad viskas jam yra gerai. Motina pastarojo žodžius išgirdo ir suprato, kad kažkas negerai. Buvo atvažiavusi su broliu ir pusbroliu į Vilnių jo ieškoti, kai nerado, kreipėsi į policiją, kad yra dingęs. Antrą kartą nuo V. D. jis pabėgo, kai pastarasis neblaivus miegojo automobilyje. Jis išlipo iš automobilio, nubėgo į autobusų stotelę, įlipo į pirmą pasitaikiusį autobusą. Nuvažiavo iki Pilaitės mikrorajono, užėjo į kažkokią kavinę, paprašė iškviesti taksi ir taksi automobiliu išvažiavo į Kauną pas giminaičius. Paskui atvažiavo motina su dėde ir išsivežė jį namo. Motinos telefono numerį žinojo mintinai, todėl per taksistą susisiekė su motina ir jai viską papasakojo. Skuode iš karto važiavo į policiją, kitą dieną kreipėsi į medikus.

10321.

104Nepaisant to, jog nukentėjusiojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme duotuose parodymuose yra prieštaravimų dėl jam suduotų smūgių skaičiaus, įvykių vietos, laiko ir pan., apklausiamas teisme jis negalėjo tiksliai prisiminti visų įvykių aplinkybių, tačiau pirmiau aptartas aplinkybes jis parodė nuosekliai. Dėl to nėra pagrindo abejoti jo parodymų patikimumu. Duomenų, jog D. Ž. būtų linkęs išsigalvoti įvykius, siektų apkalbėti apeliantą, byloje nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, pagrįstai rėmėsi D. Ž. parodymais. Netikėti minėtais nukentėjusiojo parodymais nėra pagrindo dar ir todėl, kad juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga.

10522.

106Visų pirma pats nuteistasis pripažino dalį nukentėjusiojo nurodytų aplinkybių, tačiau pateikė jam palankų šių aplinkybių aiškinimą (pavyzdžiui, kad sudarė darbo sutartį, sutarė atlyginimą mokėti po bandomojo laikotarpio, bet nežadėjo sutarties užregistruoti „Sodroje“, nukentėjusiajam sudavė keletą nestiprių smūgių, bet tik išprovokuotas jo netinkamo elgesio, daiktus išsimokėtinai pirko ir automobilius bei akordeoną savo noru pardavė pats nukentėjusysis, pinigų už šiuos daiktus apeliantas sau nepasiėmė ir t. t.). Nukentėjusiojo D. Ž. parodymus taip pat patvirtina ir kitų proceso dalyvių parodymai.

10723.

108Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusioji R. K. nuosekliai parodė, kad V. D. jai girdint skambino ir ieškojo potencialių vairuotojų, nes pats buvo praradęs teisę vairuoti. Girdėjo, kaip jis telefonu kalbėjo su D. Ž., su pastaruoju susitarė dėl darbo. Ji matė, kad V. D. labai nepagarbiai elgėsi su savo vairuotoju D. Ž. – nuolatos jį stumdydavo, bardavo, žnaibydavo. Ji girdėdavo jų barnius. Jeigu vairuodamas D. Ž. padarydavo kokią klaidą, V. D. rėkdavo ant jo, vadindavo debilu, bardavo, kad ne ten pasuko, ar pan. Kai V. D. nuomojo butą, D. Ž. būdavo kartu su jais ir nakvodavo tame bute. Jai V. D. sakė, kad D. Ž. neturi namų, gyvena „Carite“, todėl geriau, kad jis pabus kartu su jais, o V. D. jį paglobos, kad jis vargšas, yra neįgalus. Ji matė D. Ž. ir vairuojantį, ir V. D. nuomojamame bute. D. Ž. vairavo jos vardu registruotą automobilį „Toyota Rav4“. D. Ž. jai atrodė lėtokas. V. D. visą laiką buvo kartu ir neleisdavo jam su niekuo bendrauti. Iš nukentėjusiosios J. A. parodymų taip pat matyti, kad gal penkių jos susitikimų su V. D. metu automobilį, kuriuo pastarasis atvažiuodavo, vairavo vaikinas, vardu D. Ji matė, kaip V. D. pastarajam suduodavo ranka, t. y. pastumdavo vairavimo metu, ir girdėjo, kaip jis nuolat ant jo rėkdavo, kad ne taip važiuoja, ne ten suka. Fizinio smurto žymių ant jo kūno nepastebėjo, bet jis būdavo išsigandęs, atrodė užguitas. Pastarąjį kartą, kai matėsi su V. D., minėto vaikino jau nebuvo, matė tik jo telefoną. Jai paklausus, kur yra minėtas vaikinas, V. D. jai paaiškino, kad kai jis miegojo, vaikinas nuo jo pabėgo.

10924.

110Liudytoja T. P. nuosekliai parodė, kad V. D. paimti iš jos prekių atsiųsdavo D. Ž.. Jis jai pasirodė netvarkingas, nesiprausęs. Liudytoja A. S., apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, patvirtino D. Ž. nurodytas aplinkybes apie bandymą pabėgti nuo V. D.. Ji parodė, kad buvo ta degalinės darbuotoja, kuri D. Ž. iškvietė greitąją medicinos pagalbą. Medikai vaikiną išsivežė, o tada į degalinę atėjęs V. D. teiravosi, kas nutiko. Ji jam papasakojo, kad iškvietė berniukui greitąją pagalbą. Po dviejų ar trijų valandų V. D. grįžo su vaikinu į degalinę. Jai pasirodė, kad vyriškis pastaruoju manipuliuoja, nes liepė atsiprašyti, sakydamas „atsiprašyk greitai“, vaikinas lyg bijodamas pasakė „atsiprašau“. Ji suprato, kad atsiprašymas dėl to, jog ją sutrukdė, kad kvietė greitąją pagalbą.

11125.

112Liudytoja J. P. patvirtino D. Ž. parodymus apie akordeono perdavimo V. D. aplinkybes. Ji parodė, kad 2017 m. sausio mėnesį D. Ž. jai paskambino dėl akordeono. Pokalbio metu ji girdėjo, kad kažkas šalia jam davė nurodymus, kur ir kada ji turi atvežti akordeoną. Atvažiavusi į sutartą vietą, ji net nespėjo paklausti D. Ž., ką jis veikia. Visą laiką kalbėjo V. D.. Jis sakė, kad labai skuba, pasiėmė akordeoną, sėdo į automobilį ir jie kartu su D. Ž. išvažiavo. Po šio susitikimo susisiekti su D. Ž. jai nepavyko. Liudytoja D. Ž. apibūdino kaip nedrąsų ir ramų. Iš liudytojo T. K. parodymų matyti, kad jis, paprašytas D. Ž., pastarajam pasakius, kad pametė V. D. žmonos telefoną, savo vardu išsimokėtinai nupirko ir perdavė D. Ž. telefoną „Samsung Galaxy S7Edge“. Pastarasis šį telefoną perdavė V. D.. Paskui jie trise važiavo į Kauną. Kelionės metu V. D. buvo supykęs ant D. Ž. ir ant jo šaukė, kai šis vos nepadarė avarijos. Vėliau D. Ž. jam papasakojo, kad buvo reketuojamas nuo 2016 metų, kai dirbo V. D. vairuotoju, negalėjo eiti į paskaitas, gyveno automobilyje, pasakojo, kad V. D. pardavė jo ir motinos automobilius, pasiėmė kompiuterį ir telefoną. Liudytojas D. Ž. apibūdino kaip drovų, nedrąsų, patiklų, ramų asmenį.

11326.

114Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusioji E. Ž. taip pat nuosekliai parodė, kad jos sūnus dirbo V. D. vairuotoju. Iš sūnaus pasakojimų žino, kad su minėtu asmeniu jie susitarė dėl 400 Eur mėnesinio atlyginimo, pasirašė sutartį, bet antro sutarties egzemplioriaus negavo. Praėjus dviem savaitėms nuo darbo pradžios telefoninio pokalbio metu sūnus jai užsiminė, kad dirbti jam nebepatinka, priežasčių nenurodė. Vėliau ji sužinojo, kad sūnus buvo verčiamas dirbti, buvo mušamas. Įtarimai, kad sūnui kažkas nutiko, jai pradėjo kilti sausio pradžioje, kai sūnus negrįžo namo per Kalėdas ir Naujuosius metus, paklausus pasakė, kad serga, paskui ji sūnui nebegalėjo prisiskambinti penkias dienas. Dėl to ji kreipėsi į policiją. Policijos pareigūnai paskambino sūnaus telefonu, atsiliepė V. D. ir perdavė telefoną jos sūnui. Ji girdėjo, kaip sūnui buvo liepiama sakyti, kad jam viskas gerai. Policijos pareigūnas jai paaiškino, kad kadangi sūnus atsiliepė, jo paieškos skelbti nėra pagrindo, tačiau paskui su sūnumi ji iš viso negalėjo susisiekti. Vėliau, apytikriai kas dešimt dienų, sūnus jai pats paskambindavo, sakydavo, kad dirba ir viskas gerai, tačiau sausio mėnesio pabaigoje iš universiteto pranešė, kad jis nelaikė sesijos. Sūnus pradėjo prašyti jos pinigų įvairiems pirkiniams. Vėliau sužinojo, kad tie pinigai iš sūnaus būdavo paimami, buvo paimtas telefonas, neleidžiama bendrauti nei su ja, nei su draugais. Tai tęsėsi iki kovo vidurio, kai sūnus pabėgo ir grįžo namo. Jis grįžo sumuštas, matėsi mėlynės, sulaužyti akiniai, vienas akinių stiklas buvo iškritęs, skruostas buvo perpjautas akinių stiklu, jo savijauta buvo labai bloga. Sūnus buvo ilgai konsultuojamas psichologo, kol jo būklė pagerėjo ir jis galėjo pradėti normaliai gyventi, grįžti mokytis. Sūnus jautė įtampą ir baimę, bijojo vienas važiuoti į universitetą Vilniuje. D. papasakojo, kad buvo mušamas, terorizuojamas, jam buvo grasinama, kad susidoros su jo šeima. Jis tikėjo, kad grasinimai gali būti įvykdyti. Sūnus jai pasakojo, kad V. D. iš jo atimdavo visus pinigus, buvo paimtas ir parduotas sūnui nupirktas akordeonas, iš jo išviliotas ir parduotas automobilis „Audi 100“, vėliau „Nissan Almera“. Sūnus taip pat buvo priverstas iš telekomunikacijų bendrovių paimti techniką, kuri buvo parduota ir už kurią jie iki šiol moka įmokas. Sūnus taip pat sakė, kad ir draugas jam yra paėmęs telefoną. Nupirktus telefonus ir kitus daiktus iš jo (D. Ž.) paimdavo ir parduodavo V. D.. Sūnus taip pat pasakojo, kad jie su V. D. gyveno automobilyje, prausėsi degalinėse. Jis pabėgo nuo V. D., kai pastarasis neblaivus miegojo automobilyje. Pasinaudojęs taksisto jam paskolintu telefonu, sūnus jai paskambino, pasakė, kad pabėgo, neturi pinigų, telefono, dokumentų, klausė, kur jam pasislėpti. Taksi vairuotojas sutiko jį nuvežti į Kauną, kur turi giminių. Sūnus sakė, kad jis bandė pabėgti ir anksčiau, tačiau jam nepasisekė. Jam buvo iškviesta greitoji pagalba, buvo nuvežtas į ligoninę, tačiau paskui atvažiavo V. D. ir nelaukdamas apžiūros privertė sūnų išeiti iš ligoninės.

11527.

116Netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiųjų R. K., J. A., E. Ž., liudytojų A. S., T. P., J. P., T. K. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie buvo nuoseklūs viso proceso metu. Priešingai nei teigia apeliantas, šių asmenų parodymai nėra subjektyvi nuomonė, o jų pačių matytų, girdėtų ar iš D. Ž. sužinotų įvykių atpasakojimas. Aplinkybė, kad šie asmenys davė V. D. nepalankius parodymus, nepatvirtina išvados, kad jie visi yra suinteresuoti apkalbėti apeliantą. Be to, pirmiau aptartus D. Ž. ir R. K., J. A., E. Ž., liudytojos A. S., T. P., J. P., T. K. parodymus iš dalies patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga: asmens parodymo atpažinti protokolai (t. 1, b. l. 85–86, 193–195, 197–199; t. 2, b. l. 7–9, 59–60); parodymų patikrinimo vietoje protokolas (t. 1, b. l. 98–101); 2016 m. gruodžio 21 d. ir 2016 m. gruodžio 30 d. AB „Omnitel“ ir D. Ž., 2017 m. sausio 14 d. UAB „TELE2“ ir D. Ž., 2017 m. sausio 26 d. UAB „TELE2“ ir T. K. sudarytų sutarčių, kurių pagrindu įgyti mobilieji telefonai „Samsung S6 G920“, „Samsung G920FA Galaxy S6“, „Samsung Galaxy S7EDGE“, kompiuteris „Asus VivoBook X54 1SA BL 15,6“, priedėlis „Huawei E5573 4G Mobile Router“, turinys (t. 1, b. l. 71, 68–69, 74, 112–120); D. Ž. banko sąskaitos išrašas, iš kurio matyti, kad 2017 m. sausio 20 d. E. Ž. pervedė D. Ž. 300 Eur. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuota, kad D. Ž. padarytos kraujosruvos apie akis prieš 3–10 parų iki apžiūros 2017 m. kovo 11 d., paveikus kietu buku daiktu. D. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, nes tokio pobūdžio sužalojimai sugyja per 10 dienų (t. 1, b. l. 132–135). Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad ši specialisto išvada, kaip įrodymas, yra bevertė, nes kaltinimas sumušus D. Ž. 2017 m. kovo 7 d. apeliantui nepateiktas. Priešingai apelianto teiginiams, įvertinus minėtos išvados duomenis kartu su D. Ž. parodymais, šie duomenys objektyviai patvirtina D. Ž. parodymus, kad dirbant V. D. vairuotoju prieš jį buvo smurtaujama. Beje, šios aplinkybės apklausiamas teisme kategoriškai nepaneigė ir pats apeliantas. Nuteistasis apeliaciniame skunde atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas neanalizavo jo ir D. Ž. sudarytos darbo sutarties sąlygų, tačiau ši sutartis į bylą nepateikta, pats apeliantas pripažino, jog antro sutarties egzemplioriaus, nors tai nustatyta įstatyme, jis D. Ž. nedavė, parodė nežinantis, kur yra minėta sutartis. Taigi, pirmosios instancijos teismas objektyviai negalėjo nuosprendyje išanalizuoti minėtos sutarties sąlygų.

11728.

118Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip perleido ar įgijo, verbavo, gabeno ar laikė nelaisvėje žmogų panaudodamas fizinį smurtą ar grasinimus arba kitaip atimdamas galimybę priešintis, arba pasinaudodamas nukentėjusio asmens priklausomumu ar pažeidžiamumu, arba panaudodamas apgaulę, arba priimdamas ar sumokėdamas pinigus, arba gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį, jeigu kaltininkas žinojo arba siekė, kad nukentėjęs asmuo, nesvarbu, ar jis sutiko, būtų išnaudojamas vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei, fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms, įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti arba kitais išnaudojimo tikslais. Prekyba žmonėmis yra tyčinis nusikaltimas, kuriuo kėsinamasi į žmogaus laisvę. Atsakomybę pagal BK 147 straipsnį užtraukia bent vienas iš jame nurodytų alternatyvių veiksmų (perkant, parduodant, kitaip perleidžiant, įgyjant, verbuojant, gabenant ar laikant nelaisvėje), atliktų bent vienu iš jame nurodytų alternatyvių valios palenkimo būdų (panaudojant fizinį smurtą, grasinimus, kitaip atimant galimybę priešintis, pasinaudojant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, panaudojant apgaulę, sumokant ar priimant pinigus, gaudamas ar suteikdamas kitokią naudą asmeniui, kuris faktiškai kontroliuoja nukentėjusį asmenį), žinant arba siekiant, kad nukentėjęs asmuo būtų išnaudojamas jame nurodytais arba kitais išnaudojimo tikslais (vergijos ar panašiomis į vergiją sąlygomis, prostitucijai, pornografijai ar kitoms seksualinio išnaudojimo formoms, priverstinei ar fiktyviai santuokai, priverstiniam darbui ar paslaugoms įskaitant elgetavimą, nusikalstamai veikai daryti, kitais išnaudojimo tikslais). Kvalifikuojant veiką pagal BK 147 straipsnį, nebūtina, kad būtų nustatyti padariniai. Be to, sutikimas, duotas dėl bet kurio iš BK 147 straipsnio 1 dalyje numatytų asmens valios palenkimo būdų poveikio, nelaikomas savanorišku net ir suvokiant duodamo sutikimo aplinkybes, t. y. neturi juridinės reikšmės patraukti baudžiamojon atsakomybėn asmenis už prekybą žmonėmis. Kaip jau minėta, BK 147 straipsnio 1 dalies dispozicijoje atsakomybė nustatyta už kelis alternatyvius veiksmus.

11929.

120Nuteistajam V. D. inkriminuota, kad jis, panaudojęs apgaulę, užverbavo nukentėjusįjį D. Ž. dirbti vairuotoju, įbaugino pastarąjį naudodamas psichinį ir fizinį smurtą, pasinaudojo nukentėjusiojo pažeidžiamumu, patiklumu, paklusnumu, privertė jį vergiškomis sąlygomis neatlygintinai dirbti priverstinį darbą vairuotoju, taip jį išnaudodamas, apgaulės ir sistemingo bauginimo būdu išviliojo D. Ž. ir E. Ž. priklausantį turtą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse ne kartą pažymėjo, kad kiekvienas alternatyvus įstatyme numatytas veiksmas (šiuo atveju esant tam tikroms įstatyme numatytoms sąlygoms) savarankiškai sudaro to nusikaltimo sudėtį, todėl turi būti įrodinėjamas kiekvienas atskirai.

12130.

122Verbavimas yra specifinė nukentėjusio asmens įgijimo forma, pasireiškianti aktyviais kaltininko veiksmais, kuriais siekiama palenkti nukentėjusio asmens valią ir perimti jį savo ar kito asmens kontrolėn nukentėjusiojo išnaudojimo tikslu. Verbavimas laikomas baigtu pradėjus atitinkamus verbavimo veiksmus, naudojant vieną ar kelis asmens palenkimo būdus, ir neturi reikšmės, ar asmuo vėliau buvo išnaudojamas. Taigi pakanka žinojimo, kad nukentėjusysis dėl kaltininko veiksmų bus ateityje įtrauktas į išnaudojimą. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija daro išvadą, jog V. D. jau tardamasis dėl D. Ž. įdarbinimo žinojo, kad panaudos apgaulę ir neatlygintinai išnaudos pastarąjį priverstiniam darbui. Baudžiamosios bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina, jog tardamasis dėl D. Ž. įdarbinimo V. D. buvo slegiamas skolų, susidariusių kitose baudžiamosiose bylose, naštos, taigi jis neturėjo jokių finansinių galimybių teisėtai mokėti nukentėjusiajam net minimalaus mėnesinio atlyginimo ir mokesčių valstybei. Jo tikruosius ketinimus atskleidžia ir tai, kad jis tik imitavo darbo sutarties sudarymą, antro sutarties egzemplioriaus D. Ž. nedavė, nepranešė apie jo įdarbinimą atsakingoms institucijoms, be to, pažeidžiant teisės aktuose nustatytą tvarką, D. Ž. dirbti vairuotoju pradėjo darbo sutarties pasirašymo dieną. Taigi, apgaulės panaudojimo užverbuojant D. Ž. dirbti vairuotoju faktą pirmosios instancijos teismas nustatė pagrįstai. Bylos duomenys taip pat patvirtina, kad jau pirmą darbo dieną D. Ž. buvo sumuštas, vėliau fizinę ir psichologinę prievartą V. D. prieš jį naudojo nuolat, taip padarydamas nukentėjusiajam tokį poveikį, dėl kurio nukentėjusiojo valia buvo palaužta – jis bijojo atsisakyti dirbti V. D. vairuotoju, bijojo atsisakyti vykdyti kitus pastarojo reikalavimus, t. y. su vairuotojo darbu nesusijusias funkcijas, prašymus pastarajam perduoti turimus pinigus, asmeninius daiktus ir jo prašymu nupirktus daiktus. Dėl nuteistojo naudoto fizinio smurto ir grasinimų smurtą panaudoti prieš nukentėjusįjį ir jo šeimos narius, D. Ž. bijojo palikti darbą, bijojo kam nors apie tai pasiskųsti. Be to, V. D. stengėsi nuolatos jį kontroliuoti, vertė nuolatos būti kartu su juo, nukentėjusiajam bandant pasišalinti simuliuojant ligą, V. D. jį susigrąžino iš gydymo įstaigos ir t. t. Taigi, nukentėjusiojo galimybės savanoriškai savo nuožiūra palikti darbdavį buvo suvaržytos.

12331.

124Pagal formuojamą teismų praktiką pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai piktavališkas pasiūlymas žmogui, kuris dėl sunkios padėties priverstas jį priimti; tai situacija, kai nukentėjusysis neturi realaus ar jam priimtino pasirinkimo, o tik pasiduoti tam piktnaudžiavimui. Iš bylos duomenų matyti, kad nukentėjusysis D. Ž. dėl savo socialinės padėties ir būdo savybių buvo pažeidžiamas – pinigų trūkumas, suvokimas, kad būdamas studentu finansinę padėtį jis gali pagerinti tik priimdamas darbo pasiūlymą, ramumas, patiklumas, paklusnumas, nesugebėjimas priešintis, įvertinti padarinius, jaunas amžius ir gyvenimiškos patirties neturėjimas buvo esminės aplinkybės, nulėmusios nukentėjusiojo apsisprendimą dirbti V. D. vairuotoju ir vykdyti kitus jo reikalavimus. Šios nukentėjusiojo asmeninės savybės buvo matomos ir pašaliniams su juo bendraujantiems asmenims, taip pat ir nuteistajam. V. D. inkriminuotas nukentėjusiojo valios palenkimo būdas – pasinaudojimas pastarojo pažeidžiamumu nedetalizuotas, dėl to nėra pagrindo daryti išvados, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje aprašydamas D. Ž. pažeidžiamumo požymius, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą.

12532.

126Aplinkybę, kad D. Ž. darbo sąlygos buvo vergiškos, patvirtina tai, kad jam buvo sudarytos žeminančios gyvenimo sąlygos, jis nebuvo laisvas išeiti ar ateiti į darbą sutartu laiku, jam neužtikrintas laisvalaikis, nesuteiktos socialinės garantijos, trukdyta bendrauti su šeima, nemokėtas atlyginimas, jis dirbo pernelyg ilgas ir neįprastas valandas, buvo įdarbintas remiantis melagingais pažadais, susijusiais su darbo pobūdžiu ir sąlygomis, jam buvo grasinama, siekiant palaužti naudotas psichologinis ir fizinis smurtas. Apeliantas nurodo, jog D. Ž. pats sutiko dirbti jo vairuotoju, bet kuriuo metu galėjo atsisakyti šio darbo. Tačiau sutikimas būti išnaudojamam duotas panaudojant apgaulę, piktnaudžiaujant asmens pažeidžiamumu ar priklausomumu, jau nekalbant apie prievartą ir grasinimus, negali būti laikomas savanorišku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-344-942/2016).

12733.

128Teisėjų kolegija, įvertusi pirmiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo daryti išvados, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas vadovavosi neleistinais ar nepatikimais įrodymais, juos vertino neišsamiai, ignoravo kokias nors svarbias bylos aplinkybes. V. D. inkriminuoto nusikaltimo – prekybos žmonėmis (BK 147 straipsnio 1 dalis) – požymius apygardos teismas nustatė laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant dėl V. D. atsakomybės pagal minėtą baudžiamojo įstatymo straipsnį, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse įtvirtintų įrodymų tyrimo ir tikrinimo taisyklių. Taip pat pirmosios instancijos teismas laikėsi teismų praktikos išaiškinimų.

129Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį

13034.

131Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties, tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklostė išimtinai civilinio pobūdžio santykiai, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas dėl V. T., V. K., R. K., V. C., O. B. ir J. A. turto įgijimo apgaule, juo labiau kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas pažeidžiant BK 182 straipsnio 4 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, šiuos apeliacinio skundo teiginius atmeta kaip nepagrįstus.

13235.

133BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse nustatytas veikas asmuo atsako tik tuo atveju, kai yra nukentėjusio asmens skundas ar jo teisėto atstovo pareiškimas, ar prokuroro reikalavimas. Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl J. A. turto įgijimo apgaule (t. 1, b. l. 18–19), V. C. turto įgijimo apgaule (t. 1, b. l. 20–21), O. B. turto įgijimo apgaule (t. 1, b. l. 24–25) pradėtas pagal prokuroro reikalavimą, taigi, BK 182 straipsnio 4 dalies nuostatos nepažeistos. Aplinkybė, jog net ir esant V. C. pareiškimui (t. 2, b. l. 123) ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį buvo pradėtas pagal prokuroro reikalavimą, ikiteisminio tyrimo pradėjimo teisėtumo nepaneigia. Pagal BK 182 straipsnio 1 dalį atlikto ikiteisminio tyrimo teisėtumo nepaneigia ir tai, jog į ikiteisminio tyrimo institucijas dalis nukentėjusiųjų kreipėsi nuo nusikalstamų veikų praėjus gan ilgam laiko tarpui. Juo labiau kad iš bylos duomenų matyti, jog BK 95 straipsnyje įtvirtinti apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminai dėl nuteistojo padarytų BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų nesuėję. Be to, priešingai nei teigia apeliantas, ikiteisminis tyrimas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį dėl R. K., V. T. ir V. K. turto įgijimo apgaule pradėtas pagal jų pareiškimus teisėsaugos institucijoms (t. 2, b. l. 26, 172; t. 3, b. l. 29, 55, 32, 65). Esant pirmiau aptartų aplinkybių visumai, apeliacinio skundo argumentai dėl BK 182 straipsnio 4 dalies pažeidimo atmetami kaip nepagrįsti.

13436.

135BK 182 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Apgaulė yra būtinas šios nusikalstamos veikos požymis. Pagal teismų praktiką apgaulei nustatyti taikomi šie kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia tikrovės neatitinkančią informaciją (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, Nr. 2K-411/2013). Teismų praktikoje ne kartą išaiškinta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, Nr. 2K-309/2013, Nr. 2K-7-27-746/2015 ir kt.). Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą, yra ir piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pagal teismų praktiką piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje nustatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K–507/2012, Nr. 2K-327/2014, Nr. 2K-152-942/2015). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-264-895/2016). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkui suvokiant, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatant, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norint tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, Nr. 2K-7-255/2012, Nr. 2K-161/2013, Nr. 2K-303-507/2016). Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išsamiai aptarė teismų formuojamą praktiką dėl sukčiavimo veikos atribojimo nuo civilinio delikto ir ja vadovavosi priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tai, jog minėtos praktikos apygardos teismas dar kartą neanalizavo pasisakydamas dėl kiekvienos BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytos ir apeliantui inkriminuotos nusikalstamos veikos, baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų, kuriomis reglamentuojamas įrodymų vertinimas ir nuosprendžio surašymas, nepažeidė.

13637.

137Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D. veikos, kai jis, nuslėpdamas savo tikruosius tikslus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, savo naudai įgijo svetimą V. T. priklausantį turtą – 1 157,61 Eur, V. K. priklausantį turtą – 1 737,72 Eur, R. K. priklausantį 4 597,01 Eur vertės turtą, V. C. priklausantį turtą – 4 600 Eur, J. A. priklausantį turtą – 3 500 Eur, O. B. priklausantį 965 Eur vertės turtą, atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyto nusikaltimo požymius, daryti išvadą, kad tarp jo ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai santykiai, nėra teisinio pagrindo.

13838.

139Apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. nuosekliai parodė, kad su V. D. susipažino per radijo stotį „A2“, vėliau kartu apsigyveno pastarojo name, nors vėliau paaiškėjo, kad namas niekada jam nepriklausė. V. D. jai sakė, kad turi savo verslą – kvepalų parduotuvę. Praėjus vos keletui dienų po jų pirmojo susitikimo, V. D. pradėjo ją įtikinėti, kad reikia pinigų jų bendram verslui – jie kartu galėtų išsinuomoti patalpas, kur įrengtų parduotuvę ir prekiautų kvepalais. V. D. ją įtikino, kad jis neturi vairuotojo pažymėjimo, todėl juo patikėjusi ji ne kartą savo turimu automobiliu vežė pastarąjį prekiauti kvepalais. Įtikinta V. D., kad jis tikrai verslininkas ir kad verslas, į kurį investuos, išsiplės ir jie uždirbs daug pinigų, 2013 m. rugsėjo 7 d. ji gavo tris paskolas iš kredito bendrovių: „Vivus.lt“ suteikė 3 000 Lt (868 Eur) paskolą, o grąžinti reikėjo 5 284,62 Lt (1 530,53 Eur); „SmsCredit“ – suteikė 300 Lt (86,88 Eur) paskolą, šią paskolą grąžino iš savo asmeninių lėšų ir anksčiau numatyto termino, todėl nereikėjo mokėti palūkanų; UAB „MCB Finance“ – „Credit24“ suteikė 700 Lt (202,73 Eur) paskolą, o grąžinti reikėjo 948,78 Lt (274,78 Eur). Pinigus kredito bendrovės tą pačią dieną pervedė į jos sąskaitą, esančią AB „Swedbank“, kuriuos tą pačią dieną ji išgrynino ir visus atidavė V. D.. Tą pačią dieną jie kartu su V. D. važiavo į Lenkiją apsipirkti. Kažkokiame sandėlyje, kurio adreso nežino, V. D. už jos pinigus pirko kvepalus, vis kalbėjo, kaip verslas vystysis, kaip jie uždirbs daug pinigų ir kad paskolas grąžins iš gauto pelno, jog nebus jokių problemų dėl paskolų grąžinimo. Tačiau vėliau V. D. ne tik nedavė jai pinigų, nemokėjo jokių įmokų, bet ir visas paskolas grąžino ji pati iš savo asmeninių lėšų, o galų gale jis pradėjo ją mušti. Tikslios dienos neprisimena, nes tai buvo labai seniai, ji V. D. pasakė, kad važiuoja namo. Jis supyko, griebė už plaukų, parvertė ją ant grindų, šaukė, kad ji niekur nevažiuos, ir nuo to momento pradėjo ją kontroliuoti – visada buvo šalia, kontroliavo, kur eina, su kuo kalba telefonu, nurodinėjo, ką ji turinti sakyti seseriai L. K. ir ko negalinti jai pasakoti. Ji (V. T.) jautėsi nuo jo priklausoma, bijojo jo, nes jis nuolat gyrėsi, kad pažįsta daugybę pareigūnų, kad yra nebaudžiamas. Su V. D. ji kažkurį laiką buvo kartu tik todėl, kad tikėjosi, jog jis grąžins pinigus ir ji galės grąžinti paskolas. Tikslios dienos neprisimena, išsiuntė seseriai L. K. SMS žinutę iš savo telefono numerio 8 600 09497, parašė, kad nedrįsta V. D. pasakyti, jog jis grąžintų paskolas, kad skolos ją slegia ir dėl to ji nuolat verkia, o V. D. ją kaltina nebūtais dalykais, muša ir nė neketina grąžinti paskolų. Kai baigėsi paskolų pinigai, ji skolinosi pinigų iš sesers vyro V. K.. V. K. paskolino 6 000 Lt, nes tiek prašė V. D.. V. K. žinojo, kad pinigus skolina V. D.. Kam V. D. panaudojo 6 000 Lt, nežino. Kai ji atidavė šiuos pinigus, V. D. vėl prieš ją smurtavo, todėl ji su juo ryšius nutraukė.

14039.

141Apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. taip pat nuosekliai parodė, kad V. T. kreipėsi į jį ir paprašė paskolinti 6 000 Lt (1 737,72 Eur) jos draugui V. D. verslo plėtrai. Jis (V. K.) tuo metu turėjo sutaupęs 5 000 Lt, o 1 000 Lt išgrynino iš savo sąskaitos, esančios AB „Swedbank“, ir visą sumą, t. y. 6 000 Lt, perdavė V. T., o pastaroji šiuos pinigus perdavė V. D.. Šių pinigų V. D. negrąžino. Po bendravimo su V. D. V. T. jautėsi labai blogai, buvo sužlugdyta morališkai, jautri, tik užsiminus apie V. D. pradėdavo verkti. Iš V. T. žodžių žino, kad pastarasis ją yra mušęs.

14240.

143Netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiųjų V. T. ir V. K. parodymais nėra jokio pagrindo, nes jie buvo pakankamai išsamūs ir nuoseklūs viso proceso metu, be to, juos patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga – iš dalies paties nuteistojo V. D. parodymai, kad jis buvo apsigyvenęs su V. T., ji paėmė kaltinime nurodytas paskolas, paskolų pinigus iš jos paėmė, taip pat liudytojos L. K. parodymai, kad iš sesers V. T. pasakojimų žinojo, jog V. D. įtikino jos seserį paimti greituosius kreditus ir pinigus atiduoti jam, įtikino ją pastarojo verslui iš V. K. pasiskolinti 6 000 Lt. Nukentėjusiųjų parodymus taip pat patvirtina ir rašytinė bylos medžiaga: 2013 m. rugsėjo 7 d. V. T. ir „Vivus.lt“ sudaryta vartojimo kredito sutartis dėl 1 500 Eur paskolos suteikimo, bendra kredito gavėjo mokama suma – 1 944,06 Eur (t. 3, b. l. 178–182), 2013 m. rugsėjo 7 d. V. T. ir „SMScredit.lt“ sudaryta vartojimo kredito sutartis, kuria jai buvo suteikta 86,89 Eur paskola (t. 3, b. l. 166–170), 2013 m. rugsėjo 7 d. V. T. ir UAB „MCB Finance“ sudaryta paskolos sutartis, kuria jai suteikta 202,73 Eur paskola (t. 3, b. l. 12); 2017 m. rugpjūčio 10 d. apžiūros protokole užfiksuotas liudytojos L. K. pateiktame mobiliojo ryšio telefone esantis jos ir nukentėjusiosios V. T. susirašinėjimas trumposiomis SMS žinutėmis laikotarpiu, kai pastaroji gyveno su įtariamuoju V. D. (t. 4, b. l. 31–33). Iš minėto susirašinėjimo turinio matyti, jog V. T. skundėsi seseriai dėl to, kad V. D. ją kontroliuoja, nori, kad ji visada būtų šalia jo, ji nervinasi dėl skolų, verkia, o V. D. ją bara, ji jo bijo, V. D. žadėjo jos gyvenimą paversti pragaru, prieš ją buvo smurtaujama, bijo, jog sužinojęs, jog prasitarė seseriai, jis prieš ją vėl smurtaus.

14441.

145Nukentėjusioji R. K., apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nuosekliai parodė, kad su V. D. susipažino 2015 m. spalio ar lapkričio mėnesį. Iš pradžių jis buvo geras, dėmesingas, vėliau paaiškino, kad turi problemų su teisėsauga, kad didelę pinigų sumą turi grąžinti advokatei, todėl jam reikia pinigų. Įtikinta V. D. ir norėdama jam padėti, 2015 m. lapkričio 30 d. ji iš „Vivus.lt“ paėmė 747,84 Eur kreditą, su palūkanomis turėjo grąžinti 1 497,84 Eur, ir iš „Credit24“ paėmė 400 Eur, su palūkanomis turėjo grąžinti 699 Eur. Šiuos pinigus perdavė V. D.. V. D. prekiavo kvepalais ir ji buvo įsitikinusi, kad jis pats mokės paskolų įmokas. Tačiau pastarasis nė vienos įmokos nemokėjo, nors visada ją įtikinėjo, kad mokės, įtikinamai vis pasakojo, kaip jis perka ir parduoda kvepalus, kaip vienoje ar kitoje situacijoje jam nepasisekė, mokėjo pasirodyti nuskriaustas ir įtikinti, kad jam reikia finansinės paramos. Po kurio laiko jie su V. D. apsigyveno kartu jos bute Lazdynų mikrorajone, ten gyveno 3–4 mėnesius. Įtikinta V. D., ji 2016 m. sausio 20 d. sudarė kredito sutartį su kredito bendrove „Provident Finansai“, gavo 600 Eur paskolą ir visus gautus pinigus perdavė pastarajam. Paskui, paveikta V. D., ji 2016 m. vasario 22 d. sudarė sutartį su UAB „mogo LT“ ir už 3 450 Eur įsigijo automobilį „Toyota Rav4“. Automobilį perdavė naudotis V. D.. Vėliau negalėdama mokėti įnašų už automobilį, jį grąžino bendrovei ir pasirašė 1 898,01 Eur vekselį kaip skolą už automobilį. Taip pat V. D. prašoma, ji 2017 m. vasario 24 d. sudarė sutartį su UAB „Mokilizingas“ ir už 250 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Samsung G903“; 2016 m. vasario 24 d. sudarė sutartį UAB „Omnitel“ ir už 699 Eur įsigijo mobilųjį telefoną „Samsung S6 edge“. Įsigytus mobiliuosius telefonus perdavė V. D., kuris šiuos pardavė, o pinigus pasiliko sau. V. D. ją įtikinėjo, kad pinigus su palūkanomis grąžins, kad jų reikia advokatei, tačiau pinigų įmokoms jai nė karto nedavė ir iki šiol negrąžino. Į policiją ji nesikreipė iš baimės, nes V. D. jai grasindavo. Pastarasis jai sakė, kad jei turės mašiną, užsidirbs pinigų ir grąžins jai visas skolas. Vėliau V. D. pradėjo prieš ją smurtauti, privertė nupirkti jam automobilį lizingu. Kelias įmokas už automobilį yra sumokėjęs ir pats V. D.. Vėliau V. D. padarė kelias avarijas, administracinius nusižengimus. Automobilis registruotas jos vardu, todėl jai tekdavo mokėti baudas už V. D., padengti automobilio saugojimo po avarijos aikštelėje išlaidas. Ji prašė pastarojo grąžinti automobilį UAB „mogo LT“, tačiau V. D. kategoriškai atsisakė tai padaryti, net pagrasino su ja susidoroti. Po V. D. suėmimo ji su šia bendrove susitarė, kad automobilis būtų parduotas, tačiau pardavus automobilį jai teko sumokėti 1 200 Eur. V. D. prašymu ji savo vardu pastarajam iš A. D. buvo išnuomojusi butą Kęstučio gatvėje. Jų bendravimo laikotarpiu V. D. ją mušė ne mažiau kaip keturis kartus.

14642.

147Pirmiau aptarti nukentėjusiosios R. K. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Bylos medžiagoje taip pat nėra duomenų, dėl kurių būtų pagrindas manyti, jog ši nukentėjusioji gali siekti apeliantą apkalbėti. Be to, pirmiau aptartus nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina paties V. D. teisme duoti parodymai, kuriuose jis pripažino, jog paėmė R. K. iš kredito bendrovių pasiskolintus pinigus, su ja aptarė, jog kreditus grąžins iš prekybos kosmetika gaunamų pajamų, įmokas už telefonus žadėjo mokėti jis. Nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir kita baudžiamosios bylos medžiaga. 2015 m. lapkričio 30 d. R. K. su „Vivus.lt“ sudarė vartojimo kredito sutartį, pagal kurią jai buvo suteikta 750 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 1 497,84 Eur (t. 3, b. l. 176–177). 2015 m. rugpjūčio 26 d. R. K. pagal vartojimo kredito sutartį su „SMScredit.lt“ buvo suteikta 250 Eur paskola, bendra kredito gavėjo mokama suma – 297 Eur (t. 3, b. l. 164), bendra sumokėta suma – 275,11 Eur (t. 3, b. l. 148–149). 2015 m. lapkričio 30 d. „Credit24“ suteikė jai 400 Eur paskolą, kredito gavėjo mokėtina suma – 699,68 Eur (t. 3, b. l. 43–47). 2016 m. vasario 24 d. R. K. buvo suteikta 250 Eur paskola telefonui „Samsung G903“ pirkti, sutarties terminas – 24 mėnesiai, bendra mokėtina suma – 327,84 Eur (t. 3, b. l. 35–38). 2016 m. sausio 20 d. R. K. „Prevident finansai“ suteikė 600 Eur paskolą, bendra grąžintina suma – 901,53 Eur (t. 3, b. l. 61–64). 2016 m. vasario 22 d. lizingo (išperkamosios nuomos) sutarties pagrindu nukentėjusiajai R. K. buvo perduotas automobilis „Toyota Rav4“, automobilio lizingo kaina – 3 622,50 Eur, lizingo termino pabaiga – 2018 m. rugpjūčio 22 d. (t. 2, b. l. 77–97). Paskolos / lizingo paraiškoje UAB „mogo LT“ R. K., pildydama paraišką, skiltyje „papildoma kontaktinė informacija“ nurodė telefono numerį 8 646 15576 ir vardą „V.“ (t. 3, b. l. 98). UAB „mogo LT“ 2017 m. birželio 1 d. R. K. informavo apie lizingo sutarties nutraukimą nuo 2017 m. birželio 1 d., nurodant, kad bendra skola bendrovei yra 3 673,41 Eur. 2017 m. birželio 21 d. UAB „mogo LT“ R. K. pranešė, kad 2017 m. birželio 14 d. automobilis parduotas už 2 100 Eur, skolos likutis po transporto priemonės pardavimo – 1 902 Eur (t. 3, b. l. 100). 2017 m. liepos 11 d. R. K. išrašė paprastąjį vekselį, kuriuo įsipareigojo sumokėti 1 898,01 Eur tiesiogiai UAB „mogo LT“ (t. 3, b. l. 101). 2017 m. liepos 11 d. su UAB „mogo LT“ pasirašytas susitarimas dėl įsiskolinimo mokėjimo dalimis – po 50 Eur iki 2019 m. birželio 11 d. (t. 3, b. l. 102–103). 2016 m. vasario 24 d. AB „Omnitel“ ir R. K. sudarė sutartį, pagal kurią R. K. įsigijo telefoną „Samsung S6 edge 32GB 4G+G925 Gold“, kurio vertė 699 Eur. Pagal sutartį nukentėjusioji įsipareigojo naudotis paslaugomis 24 mėnesius, mokėdama po 28,67 Eur per mėnesį (t. 1, b. l., 136–143).

14843.

149Apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji V. C. nuosekliai parodė, kad apytiksliai 2016 m. pavasarį susipažino su vyriškiu, vardu V. D., vėliau jie pradėjo susitikinėti. Jis pasakojo, kad yra susipykęs su savo seserimi, nes nepasidalija tėvų turto, yra išsikraustęs iš namų, dėl turto dalybų vykta teisminiai ginčai, todėl neturi, kur gyventi. Jis taip pat sakė, kad yra verslininkas ir prekiauja kvepalais bei dekoratyvine kosmetika. V. D. įkalbėta, ji ėmė paskolas ir visus gautus pinigus perduodavo jam. Prašoma V. D., ji 2016 m. gegužės 25 d. su banku AB „Swedbank“ sudarė kredito sutartį ir gavo 1 000 Eur paskolą, iš kurios 900 Eur perdavė V. D.; 2016 m. birželio 3 d. su kredito bendrove UAB „SB lizingas“ sudarė paskolos sutartį ir gavo 1 200 Eur paskolą; 2016 m. birželio 5 d. su kredito bendrove UAB „Nordecum“ sudarė paskolos sutartį ir gavo 1 600 Eur paskolą. Gautus pinigus ir savo asmenines santaupas – 400 Eur – perdavė V. D.. Pastarasis žadėjo grąžinti jai pinigus, pats mokėti paskolų įmokas, o ji juo tikėjo. Jis ją įtikino, kad gali greitai realizuoti kvepalus ir gauti pinigų. V. D. jai sakė, kad jam labai daug pinigų reikia teisminiams ginčams ir prekėms, t. y. kvepalams ir dekoratyvinei kosmetikai, įsigyti. Kiekvieną kartą V. D., prašydamas paimti paskolą, įtikinėdavo ją, kad pasirašys paskolos raštelį, kuriuo garantuos pinigų grąžinimą, kad jis mokės paskolas. Siekdamas gauti pinigų, jis net žadėjo perrašyti jos vardu automobilį, kuriuo tuo metu važinėjo, t. y. „Toyota“, valstybinis Nr. ( - ) Ji bandė jo klausti, kur jos pinigai, kur prekės ir kur uždirbti pinigai, nes jai reikėjo grąžinti paskolas. V. D. visada situaciją pakreipdavo ta linkme, kad ji pasijusdavo kalta, kad klausdavo. Nė vienos įmokos už jos vardu paimtas paskolas jis nemokėjo, nors ir žadėjo tą daryti, kiekvieną kartą, kai ji paskambindavo paprašyti pinigų įmokoms, gaudavo atsakymą, kad jam nesiseka verslas, gyvenimas ir pan. Paskutiniai jos paskolinti pinigai buvo 500 Eur, kuriuos ji 2016 m. liepos 8 d. pasiskolino iš sesers ir perdavė V. D.. Pastarasis jai yra pasirašęs keturis skolos raštelius, tačiau iki šiol jai pasiskolintų pinigų negrąžino. Buvo ir tokia situacija, kad po visų kreditų gavimo V. D. pradėjo jos prašyti, kad ji (V. C.) savo vardu su sutartimi pirktų telefoną, tačiau jai atsisakius tai daryti, jų draugystė nutrūko.

15044.

151Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina paties nuteistojo parodymai, kad jis skolinosi iš V. C. pinigus ir būtų juos grąžinęs, tačiau buvo suimtas, bei kita baudžiamosios bylos medžiaga. Iš bylos duomenų matyti, kad 2016 m. birželio 3 d. V. C. UAB „SB lizingas“ suteikė vartojimo kreditą – 1 200 Eur (4 143,36 Lt), sutarties mokestis 144 Eur (497,20 Lt), visa mokėtina suma su palūkanomis – 1 750,68 Eur (6 044,75 Lt), kas mėnesį mokant po 335,82 Eur (t. 2, b. l. 137–141). 2016 m. gegužės 25 d. AB „Swedbank“ V. C. suteikė 1 000 Eur vartojimo paskolą, bendra grąžintina suma su palūkanomis – 1 238,55 Eur (t. 2, b. l. 142–147). UAB „Nordecum“ V. C. suteikė 1 600 Eur paskolą, pagal kurią bendra grąžintina suma su palūkanomis – 3 196,80 Eur (t. 2, b. l. 148–149, 156–168). Iš 2016 m. gegužės 25 d. paskolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolino iš V. C. 1 000 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2018 m. gegužės 17 d. (t. 2, b. l. 130). Iš 2016 m. liepos 30 d. paskolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolino iš V. C. 900 Eur ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2017 m. sausio 30 d. (t. 2, b. l. 131). Iš 2016 m. liepos 30 d. skolos raštelio matyti, kad V. D. pasiskolino iš V. C. 6 044,75 Lt (1 750,68 Eur) ir įsipareigojo juos grąžinti iki 2017 m. gruodžio 3 d. (t. 2, b. l. 132). Iš 2016 m. rugpjūčio 11 d. skolos raštelio matyti, kad V. D. iš V. C. pasiskolino 1 600 Eur, kuriuos įsipareigoja grąžinti iki 2020 m. gegužės 15 d. su 39,32 proc. metinėmis palūkanomis (t. 2, b. l. 133).

15245.

153Apklausiama teisme nukentėjusioji J. A. parodė, kad su V. D. susipažino per skelbimą, bendravo kaip draugai. 2017 m. vasario 20 d. pastarasis jai paskambino telefonu ir paprašė pagalbos, nes skubiai reikėjo paimti jam atvežtas prekes. Jis prašė paskolinti jam pinigų, žadėjo atiduoti po 2–3 savaičių. V. D. įkalbėta, ji 2017 m. vasario 20 d. iš „General Financing“ paėmė 3 000 Eur paskolą, kurią su palūkanomis – 1 795,50 Eur – reikia grąžinti iki 2020 m. sausio 20 d. Paskola jai buvo suteikta išmokant grynaisiais pinigais, kuriuos ji iš karto perdavė V. D.. Su pastaruoju susitarė, kad pirmus du mėnesius nereikės mokėti, o jis per tą laiką parduos prekes ir grąžins visą sumą. Paskui jis dingo, vėliau ji internete perskaitė, kad jis sulaikytas. V. D., įtikinta, kad jam reikalinga pagalba, grynaisiais pinigais iki 2017 m. vasario 20 d. ji dar yra paskolinusi apie 500 Eur (t. 7, b. l. 63–65). Apklausiamas teisme, nuteistasis taip pat pripažino, kad skolinosi iš J. A. pinigus, tačiau neigė žadėjęs už ją mokėti įmokas kredito bendrovei.

15446.

155Apklausiama teisme nukentėjusioji O. B. parodė, kad su V. D. susipažino internetu. Jie pirmą kartą susitiko galbūt 2017 m. gegužės 4 d. ir pradėjo bendrauti, kartu leido laiką. 2017 m. gegužės 5 d. V. D. ją įtikino jos sūnui kaip dovaną išsimokėtinai nupirkti telefoną „iPhone“, tačiau vėliau pasiūlė jį parduoti, kad už gautus pinigus ji galėtų įsigyti patentą ir tapti jo prekybos kvepalais verslo partnere. Telefoną V. D. pardavė nepažįstamam vyriškiui už 650 Eur. V. D. jai žadėjo, kad už telefoną UAB „TELE2“ jie sumokės kartu. Telefoną išsimokėtinai ji paėmė savo vardu. Paprašyta V. D., ji taip pat įtikino J. J. paimti greitąjį kreditą ir perduoti gautus 200 Eur V. D.. Jos ir V. D. bendravimas nutrūko 2017 m. gegužės 22 d., kai pastarasis pareiškė jai pretenzijas dėl dingusios parfumerijos. Už telefoną ji vis dar yra skolinga UAB „TELE2“.

15647.

157Nuteistasis V. D., apklausiamas teisme, pripažino, jog minėtas telefonas buvo nupirktas, tačiau teigė, kad jį pardavė tada, kai O. B. sūnui jis buvo nereikalingas. Jis patarė O. B. parduoti telefoną, o už gautus pinigus įsigyti patentą. Prašė pastarosios iš draugės pasiskolinti 200 Eur ir šių pinigų negrąžino. Iš 2017 m. gegužės 5 d. judriojo ryšio paslaugų teikimo sutarties matyti, kad O. B. iš UAB „TELE2“ 2017 m. gegužės 5 d. įsigijo telefoną „Apple iPhone 7 Plus“ 128GB už 1 025 Eur, iš kurių 60 Eur yra ryšio įrangos kaina, 24 mėnesių terminui, mokant po 40 Eur mėnesinį mokestį už ryšio įrangą (t. 1, b. l. 121–130). 2017 m. spalio 26 d. UAB „TELE2“ rašte nurodyta, kad pagal minėtą sutartį nėra apmokėta nė viena sąskaita, susidariusi skola – 366,17 Eur, apribotas paslaugų teikimas, skola perduota skolų išieškojimo įmonei (t. 3, b. l. 110).

15848.

159Iš pirmiau aptartų nukentėjusiųjų V. T., V. K., R. K., V. C., J. A., O. B. parodymų matyti, kad nukentėjusiuosius ir V. D. siejo asmeninio pobūdžio santykiai – V. D. su visomis nukentėjusiosiomis buvo užmezgęs draugiškas arba romantiškas pažintis arba netgi kartu gyveno. V. K. buvo nukentėjusiosios V. T. giminaitis, taigi, su pastaruoju V. D. taip pat bendravo. Visiems nukentėjusiesiems V. D. prisistatydavo kaip verslininkas, kuriam tiesiog trūksta pinigų sėkmingai verslo plėtrai. Visiems nukentėjusiesiems buvo pasiūlyta tapti šio verslo dalimi, investuoti ir taip praturtėti. Siekdamas sukelti kai kurių nukentėjusiųjų gailestį, jis pasakodavo, jog dalyvauja teisminiuose ginčuose, turi problemų su teisėsauga, turi atsiskaityti su advokatu ir pan. Visiems nukentėjusiesiems buvo žadama pinigus grąžinti arba už juos mokėti paskolų bei daiktų lizingo įmokas. Nukentėjusieji pasitikėjo V. D., tikėjo, kad vystydamas prekybos kvepalais verslą pastarasis užsidirbs, bus sąžiningas ir grąžins jiems pinigus ar bent jau mokės įmokas pagal pasirašomas kredito ar lizingo sutartis. Tačiau nuteistasis skolų negrąžino nė vienam nukentėjusiajam. Priešingai, jis pats pripažino, jog iš nukentėjusiųjų gautus pinigus išleido savo poreikiams tenkinti – pirko kvepalus, maistą, mokėjo nuomą, dengė automobilio „Toyota Rav4“ eksploatacines išlaidas ir t. t.

16049.

161Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina išvadą, jog V. D. elgesiui būdingas nusikalstamas modelis: jis susipažindavo su moterimi, užmegzdavo draugiškus santykius, prisistatydavo verslininku, tada įtikindavo nukentėjusiąją paskolinti jam pinigų verslo plėtrai, kitoms išlaidoms arba jų gauti kitais būdais (pasiskolinti iš kredito bendrovių, lizingu pirkti daiktus ir juos parduoti), arba savo vardu nupirkti jo pageidaujamą daiktą ir perduoti jam (automobilis „Toyota Rav4“). Gautus pinigus nuteistasis pasisavindavo, parduodavo lizingu nupirktus daiktus, o visi kredito ir lizingo sutarčių pagrindu atsiradę skoliniai įsipareigojimai tekdavo nukentėjusiosioms. Analogiškas modelis taikytas ir vyrams, tačiau jie buvo įtikinėjami, kad V. D. reikalingi pinigai verslo plėtrai. Nukentėjusiam asmeniui nusprendus daugiau pinigų nebeskolinti ir nebevykdyti V. D. pageidavimų, jis ieškodavo naujos aukos, su kuria atlikdavo analogiškus nusikalstamus veiksmus. Šią apeliacinės instancijos teismo išvadą dar labiau sustiprina Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžio turinys, iš kurio matyti, jog laikotarpiu nuo 2013 m. gruodžio 3 d. iki 2014 m. gegužės 14 d. veikdamas analogišku būdu V. D. pinigus išviliojo dar iš trijų asmenų. Šis procesinis dokumentas nelaikytinas savarankišku apelianto kaltės dėl šioje byloje jam inkriminuotų nusikaltimų įrodymu, tačiau, įvertinus jo turinį kitų byloje surinktų įrodymų kontekste, laikytinas veiksniu, sustiprinančiu teismo vidinį įsitikinimą.

16250.

163Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki pasiskolinant iš nukentėjusiųjų pinigus ir paskui V. D. turėjo realias galimybes padengti prisiimamus skolinius įsipareigojimus. Priešingai, iš bylos duomenų matyti, jog V. D. Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 29 d. nuosprendžiu buvo nuteistas už BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą laisvės atėmimo bausme ketveriems metams šešiems mėnesiams, iš jo nukentėjusiesiems priteistų civilinių ieškinių suma viršija 35 000 Lt (10 136,70 Eur). Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu apeliantas pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 227 straipsnio 2 dalį, jam paskirta 2 259,60 Eur bauda (t. 5, b. l. 38–47, 51–56). Pirmiau nurodytų civilinių ieškinių ir baudos apeliantas nesumokėjo. Jis ne kartą baustas administracine tvarka, tačiau paskirtų baudų taip pat nemoka (t. 5, b. l. 77–84). Iš tinklalapyje „CreditInfo“ esančios informacijos matyti, kad V. D. turi ir kitų nepadengtų smulkių įsiskolinimų (t. 6, b. l. 71–72). Piniginių lėšų Lietuvoje veikiančiuose bankuose jis neturi (t. 6, b. l. 84–96). Iš bylos duomenų matyti, jog dar negrąžinęs paskolų V. T. ir V. K., V. D. naujas pinigų sumas skolinosi vis iš naujų asmenų. Nepaisant to, jog baudžiamosios bylos medžiaga ir R. K. parodymai leidžia manyti, jog dalį įmokų pagal automobilio „Toyota Rav4“ lizingo sutartį įmokėjo pats nuteistasis, tai nepaneigia apgaulės prieš R. K. panaudojimo fakto. Juo labiau kad minėtas automobilis buvo reikalingas pačiam V. D., todėl žinodamas, jog R. K. susiduria su finansiniais sunkumais dėl prisiimtų kreditinių įsipareigojimų, ir nenorėdamas prarasti automobilio, jis buvo priverstas mokėti lizingo įmokas. Vien ta aplinkybė, kad nuteistasis vykdė individualią veiklą ir prekiavo kvepalais siekdamas gauti lėšų pragyvenimui, nepaneigia bylos medžiagoje esančių duomenų, jog iš esmės apeliantas yra beturtis ir šią aplinkybę nuo nukentėjusiųjų nuslėpė, iš jų gautas pinigų sumas ir daiktus panaudojo savo reikmėms tenkinti, o nukentėjusiųjų galimybė savo pažeistas teises atkurti civilinio proceso tvarka yra apsunkinta. Iš nukentėjusiųjų parodymų turinio matyti, kad šią jų apsisprendimui skolinti ar perduoti pinigus V. D. esminę informaciją nuteistasis nuo jų nuslėpė prisistatydamas verslininku. V. D. pinigų skolinimosi ar daiktų įsigijimo lizingu metu nukentėjusiesiems melagingai žadėjo grąžinti skolas arba už juos mokėti lizingo įmokas, nutylėdamas apie tikrąją savo finansinę padėtį (t. y. apie didelius įsiskolinimus kitiems asmenims) ir tikruosius ketinimus (negrąžinti nukentėjusiesiems iš jų gautų pinigų, skolintis dar iš kitų asmenų). Taip elgdamasi V. D. numatė, jog nukentėjusiesiems V. T., V. K., R. K., V. C., J. A., O. B. bus padaryta turtinė žala, kurią bus problemiška atlyginti, ir to norėjo.

16451.

165Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad prieš tai įgytas pasitikėjimas ir skolinimosi metu prieš nukentėjusiuosius panaudota apgaulė buvo esminė, nulėmusi pastarųjų apsisprendimą paskolinti V. D. pinigus, juos skolintis patiems iš bankų ir greitųjų kreditų bendrovių bei perduoti V. D., lizingu pirkti daiktus ir juos duoti naudotis V. D. (automobilis „Toyota Rav4“) arba leisti jam juos parduoti, o gautus pinigus pasiimti. Nukentėjusiesiems buvo sudarytas įspūdis, kad pinigai bus grąžinti. Jeigu pastarieji būtų žinoję apie tikrąją V. D. finansinę padėtį ir tikruosius ketinimus, pinigų jam nebūtų skolinę, nesudarę kredito ir lizingo sutarčių. Taigi, priešingai negu teigiama apeliaciniame skunde, V. D. tyčios turinį, t. y. apgaulės prieš nukentėjusiuosius panaudojimą, apelianto iš anksto susiformavusį ketinimą negrąžinti iš nukentėjusiųjų gautų pinigų, pirmosios instancijos teismas nustatė įvertinęs nuteistojo atliktų nusikalstamų veiksmų pobūdį, skaičių, tyčios kryptingumą ir byloje surinktų įrodymų visumą.

16652.

167Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nustatė visus būtinus BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų subjektyviuosius ir objektyviuosius požymius, tarp jų ir apgaulės bei tyčios požymius, laikydamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų taisyklių, įpareigojančių įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu. Visos esminės bylos aplinkybės, reikšmingos sprendžiant nuteistojo V. D. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šeši nusikaltimai) klausimą, nustatytos nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 3 ir 4 dalyse nurodytų įrodymų tikrinimo taisyklių. Pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, taip pat susiejo juos į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės. Teismas tyrė ir analizavo tiek V. D. teisinančius, tiek ir jį kaltinančius įrodymus, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus, priežastis, dėl kurių buvo atmestos V. D. pateiktos gynybinės versijos ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia jo kaltę, padarius BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytas nusikalstamas veikas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

168Dėl kitų BPK pažeidimų

16953.

170Apelianto teigimu, ant D. Ž. 2017 m. kovo 10 d. protokolo-pareiškimo nėra rezoliucijos, pateikta tik šio dokumento kopija, kurios tikrumas patvirtintas pažeidžiant nustatytą tvarką. Be to, bylos medžiagoje yra daug nustatyta tvarka nepatvirtintų dokumentų kopijų, todėl jose nurodyti duomenys negalėjo būti pripažinti įrodymais byloje. Apeliacinės instancijos teismas atkreipia apelianto dėmesį, kad minėtas protokolas-pareiškimas yra Integruotos baudžiamojo proceso informacinės sistemos (toliau – IBPS) suformuoto dokumento kopija, kuri, kaip to reikalaujama, patvirtinta elektroniniu parašu bei papildomai ikiteisminio tyrimo pareigūno parašu. Nemaža dalis byloje esančių dokumentų kopijų į bylą taip pat pateiktos iš IBPS, patvirtintos elektroniniais parašais ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų parašais. Kita vertus, BPK 20 straipsnio 2 dalies nuostata (ar byloje gauti duomenys laikytini įrodymais, nusprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla) ir 5 dalies nuostata (įrodymus teismas vertina pagal savo vidinį įsitikinimą) įtvirtina išskirtinę teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų atitinka visus įstatymo reikalavimus ir turi įrodomąją vertę bei kokios išvados jais remiantis darytinos. Nagrinėjamu atveju apeliaciniame skunde nurodomi vien tik formalūs dokumentų kopijų tvirtinimo tvarkos pažeidimai, nepateikiant jokių argumentų, kokią įtaką tai turėjo įrodinėjimo procesui ir nuteistojo teisinei padėčiai, nepaneigia teismo teisės remtis dokumentų kopijose užfiksuotais duomenimis kaip įrodymais.

17154.

172Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą atnaujinti įrodymų tyrimą ir pridėti prie bylos dokumentus, taip apribodamas V. D. teisę į gynybą. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir motyvuotai atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, Nr. 2K-430/2012, Nr. 2K-109/2014). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, kad prašymas pridėti gynybos surinktus dokumentus buvo pateiktas jau pasibaigus įrodymų tyrimui. Pirmosios instancijos teismas pateiktą prašymą apsvarstė, konstatavo, kad pateiktuose dokumentuose užfiksuoti duomenys jau nustatyti surinkta bylos medžiaga, taigi, motyvuotai ir pagrįstai minėtą prašymą atmetė (t. 8, b. l. 42–47). Dėl to nuteistojo teisė į gynybą pažeista nebuvo.

17355.

174Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje esantys asmens parodymo atpažinti protokolai negalėjo būti pripažinti įrodymais, nes atpažįstantys asmenys prieš atpažinimo veiksmus neapklausti apie apelianto bruožus, iš kurių galėtų jį atpažinti, atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apklausos metu atpažįstantis asmuo ne visada gali nurodyti ar apibūdinti visus individualius atpažintino asmens požymius (pvz., veido bruožus), tačiau vien ši aplinkybė nėra pagrindas abejoti atpažinimo patikimumu. Iš bylos duomenų matyti, kad prieš atliekant šį procesinį veiksmą D. Ž., liudytojos A. S., J. P., T. P. buvo apklausti (t. 1, b. l. 51–84, 191–192, t. 2, b. l. 5–6, 58). Apklausų metu D. Ž. ir T. P. nurodė, kad pažinojo asmenį, vardu V.. Liudytojos J. P. ir A. S. nurodė, kad su D. Ž. jų papasakotų įvykių metu buvusį asmenį galėtų atpažinti. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką nukentėjusiajam D. Ž., liudytojoms A. S., J. P., T. P. protokoluose (t. 1, b. l. 85–88, 193–196; t. 2, b. l. 7–10, 59–60) užfiksuota, kad laikantis BPK 192 straipsnyje nustatytų reikalavimų jiems buvo parodytos šešių asmenų nuotraukos ir iš jų pasiūlyta atpažinti asmenį, apie kurį jie davė parodymus, t. y. V. D.. Nukentėjusysis ir minėtos liudytojos iš pateiktų asmenų nuotraukų užtikrintai atpažino V. D.. Proceso veiksmų atlikimo metu dalyvavo po vieną iš nurodytų asmenų bei ikiteisminio tyrimo tyrėjas, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose yra proceso veiksme dalyvavusių asmenų parašai, pastabų nėra. Dėl to teisėjų kolegija daro išvadą, kad ikiteisminiame tyrime atliktų proceso veiksmų – parodymo atpažinti pagal nuotraukas – duomenys yra gauti nepažeidžiant BPK reikalavimų ir pagrįstai pripažinti patikimais bei leistinais įrodymais.

17556.

176Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje yra padaryta rašybos bei stiliaus klaidų, jame nurodyti ir šiame baudžiamajame procese nedalyvavę asmenys. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad šios aplinkybės rodo bylą nagrinėjusio teismo atidumo stoką, tačiau nėra pakankamos daryti išvadą, jog skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Be to, iš bylos duomenų matyti, kad Vilniaus apygardos teismas 2019 m. kovo 18 d. nutartimi dalį Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendyje padarytų rašymo apsirikimo klaidų ištaisė – L. P. pakeitė R. K., V. G. pakeitė J. A., o L. N. pakeitė V. D. (t. 8, b. l. 131–132).

177Dėl paskirtos bausmės

17857.

179Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo argumentais, kad nuteistajam V. D. už BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje (šešios nusikalstamos veikos) nustatytų nusikalstamų veikų padarymą buvo paskirtos per griežtos bausmės. Teisėjų kolegija pažymi, kad teismas skiria bausmę vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytais pagrindais, t. y. pagal BK specialiosios dalies straipsnio, kuriame nustatyta atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, jo, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

18058.

181Nepagrįstas apelianto argumentas, kad apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, turėjo atsižvelgti į tai, kad jis kaltę pripažino ir davė nuoseklius parodymus. BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės esmė – prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Pripažįstant šią aplinkybę lengvinančia atsakomybę, teismui nepakanka nustatyti, kad kaltininkas nurodė esmines nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, būtina nustatyti ir jo nuoširdų gailėjimąsi dėl padarytos veikos. Kaltininko prisipažinimas yra būtina nuoširdaus gailėjimosi išraiška. Pagal susiformavusią teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai asmuo laisva valia, o ne dėl surinktų įrodymų prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi pašalinti ar sušvelninti nusikaltimo padarinius. Pažymėtina, kad nuoširdus gailėjimasis nėra nustatomas vien pagal formalius pareiškimus dėl kaltės pripažinimo ir gailėjimosi, o turi būti objektyviai įvertinamas pagal bylos aplinkybių visumą. Iš apelianto parodymų turinio matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu jis kaltės nepripažino, parodymų nedavė, o apklausiamas teisme jis ne tik nepripažino faktinių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių, bet ir padarytų nusikalstamų veikų nevertino kritiškai. Jis atsiprašė nukentėjusiųjų, tačiau proceso metu nesistengė palengvinti jų padėties ir nesigailėjo dėl to, ką padarė, o tai patvirtina išvadą, kad jo atsiprašymas, kaip ir prisipažinimas, buvo nenuoširdus. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo V. D. prisipažinimą įvertino kaip formalų ir nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Analogišką BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkto aiškinimo praktiką formuoja ir kasacinės instancijos teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, Nr. 2K-21-942/2016). Kitaip vertinti bylos aplinkybių ir daryti priešingų išvadų nėra pagrindo.

18259.

183Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. D. už padarytus iš viso septynis nusikaltimus – vieną sunkų, nustatytą BK BK 147 straipsnio 1 dalyje, taip pat šešis nesunkius nusikaltimus, nustatytus BK 182 straipsnio 1 dalyje, vadovavosi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje, bei atsižvelgė į BK 61 straipsnio nuostatas. Teismas įvertino V. D. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą (tyčinės veikos), asmenybę apibūdinančius duomenis (teistas, baustas administracine tvarka, nedirba, charakterizuojamas neigiamai). Teismas taip pat įvertino tai, kad bylos proceso metu apeliantas neprisipažino ir nesigailėjo dėl to, ką padarė, atsižvelgė į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Pagrindo pagal BK 62 straipsnį ir BK 54 straipsnio 3 dalį V. D. skirti švelnesnių, negu įstatyme nustatyta, bausmių nėra. Duomenų, kad V. D. sveikatos būklė neleistų atlikti laisvės atėmimo bausmės, byloje taip pat nėra. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė nuteistajam laisvės atėmimo bausmes, iš esmės lygias BK 147 straipsnio 1 dalies ir BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytų bausmių vidurkiui.

18460.

185Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, tačiau ši aplinkybė savaime neduoda pagrindo švelninti jam paskirtos bausmės. Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad V. D. dalį nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarė 2013 metais, tačiau kitą dalį nusikaltimų padarė 2016–2017 metais, Trakų rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 15 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą 2014 metais, Kauno apylinkės teismo 2015 m. spalio 16 d. baudžiamuoju įsakymu jis nuteistas už nusikalstamos veikos padarymą 2015 metais, Vilniaus apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jis pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamas veikas, kurias padarė 2013 ir 2014 metais. Šios aplinkybės pagrindžia išvadą, jog nuteistojo nusikalstamas elgesys neatsitiktinis ir jis yra nelinkęs jo keisti. Pagal formuojamą teismų praktiką pernelyg ilga baudžiamojo proceso trukmė, priklausomai nuo baudžiamojoje byloje nustatytų bausmei skirti reikšmingų aplinkybių, taip pat gali būti pagrindas švelninti bausmę, o tam tikrais atvejais – ir taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį, t. y. skirti švelnesnę bausmę, negu nustatyta baudžiamojo įstatymo straipsnio sankcijoje. Nagrinėjamos bylos aspektu pažymėtina, kad pagal EŽTT jurisprudenciją ir formuojamą Lietuvos teismų praktiką galimybė švelninti bausmę dėl baudžiamojo proceso trukmės siejama ne su proceso ilgumu savaime, bet tik su nepagrįstai ilga jo trukme, dėl kurios pažeidžiama Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 2 straipsnyje, 44 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta kaltinamojo teisė į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Iš bylos duomenų matyti, jog ikiteisminis tyrimas šioje byloje pradėtas 2017 m. kovo 17 d. (t. 1, b. l. 13–14), kaip įtariamasis V. D. pirmą kartą apklaustas 2017 m. gegužės 25 d., kaltinamasis aktas surašytas 2017 m. gruodžio 28 d., byla teisme gauta 2018 m. sausio 10 d., apkaltinamasis nuosprendis priimtas 2019 m. vasario 7 d. Įvertinus, jog bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme vyko pakankamai sklandžiai, be nepateisinamų atidėliojimų, o viso baudžiamojo proceso trukmė šioje byloje nežymiai viršija dvejus metus, nėra pagrindo daryti išvados, jog baudžiamasis procesas šioje byloje tęsėsi pernelyg ilgai, ir dėl to švelninti V. D. skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės.

18661.

187Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vadovavosi BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nepateikti teismo sprendimo bendrinti dviem nuosprendžiais V. D. paskirtas bausmes dalinio sudėjimo būdu argumentai. Skundžiamame nuosprendyje tik nurodyta, kad bausmės bendrinamos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi. Tačiau iš nuosprendžio turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas nesvarstė galimybės skirtingais nuosprendžiais V. D. paskirtas bausmes bendrinti apėmimo būdu. Pagal BK 63 straipsnio 5 dalį bausmių apėmimą teismas taiko, be kita ko, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, Nr. 2K-9/2010, Nr. 2K-474/2010, Nr. 2K-70/2011). Nagrinėjamu atveju skundžiamu nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už vieno sunkaus nusikaltimo, nustatyto BK 147 straipsnio 1 dalyje, bei šešių nesunkių nusikaltimų, nustatytų BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarymą. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu V. D. pripažintas kaltu ir nuteistas už trijų nesunkių, BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytų, nusikaltimų padarymą. Veikos, už kurių padarymą skirtingais nuosprendžiais nuteistas V. D., labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų kategorijoms. Taigi, atsižvelgiant į BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto nuostatas bei teismų formuojamą praktiką, skirtingais nuosprendžiais V. D. paskirtos bausmė turėjo būti bendrinamos apėmimo būdu į paskirtos galutinės subendrintos bausmės laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą pagal Vilniaus apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendį.

188Dėl civilinių ieškinių

18962.

190Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl nukentėjusiųjų V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. prašymų pripažinti civiliniais ieškovais nepagrįsto prilyginimo civiliniams ieškiniams. Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai dėl nusikalstamos veikos turtinės ir (ar) neturtinės žalos patyrusio asmens baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka reiškiamas reikalavimas įtariamajam, kaltinamajam ar už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti patirtą žalą. BPK 112 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinis ieškinys pareiškiamas paduodant ieškinį ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui ar teismui bet kuriuo proceso metu, tačiau ne vėliau kaip iki įrodymų tyrimo teisme pradžios. Taigi, civilinis ieškinys turi būti pareiškiamas rašytine forma. Baudžiamojo proceso įstatyme nekeliama specialiųjų (imperatyviųjų) reikalavimų civilinio ieškinio pareiškimo turiniui, tačiau pagal teismų praktiką baudžiamojoje byloje reiškiamas civilinio ieškinio pareiškimas forma ir turiniu turi atitikti bendruosius procesinių dokumentų turiniui nustatytus reikalavimus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-245/2010; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-526-693/2015, Nr. 2K-7-124-648/2016).

19163.

192Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad BPK 110 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad fizinis arba juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo arba kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą, pripažįstamas civiliniu ieškovu ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi. Šią normą sistemiškai aiškinant kartu su BPK 109 straipsnio ir 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, toks reikalavimas atlyginti žalą pareiškiamas nustatyta tvarka paduodant civilinį ieškinį; civilinio ieškinio pateikimas yra būtina sąlyga reikalavimą atlyginti žalą pareiškusį asmenį pripažinti civiliniu ieškovu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017). Nagrinėjamu atveju iš bylos duomenų matyti, jog procesinių dokumentų, pavadintų civiliniais ieškiniais, nukentėjusieji V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. nepateikė. Byloje yra šie dokumentai: nukentėjusiosios V. T. prašymas pripažinti ją civiline ieškove dėl 1 892,19 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylą tyrusio pareigūno 2017 m. rugpjūčio 11 d. nutarimas pripažinti ją civiline ieškove (t. 4, b. l. 63, 64); V. K. prašymas pripažinti jį civiliniu ieškovu dėl 1 737,72 Eur turtinės žalos atlyginimo ir bylą tyrusio pareigūno 2017 m. lapkričio 25 d. nutarimas pripažinti jį civiliniu ieškovu (t. 4, b. l. 74, 75); bylą tyrusio pareigūno 2017 m. liepos 19 d. nutarimas pripažinti R. K. civiline ieškove dėl 6 562,51 Eur sumos (t. 2, b. l. 183); nukentėjusiosios V. C. prašymas pripažinti ją civiline ieškove dėl 7 086,03 Eur sumos ir bylą tyrusio pareigūno 2017 m. gruodžio 7 d. nutarimas pripažinti V. C. civiline ieškove (t. 2, b. l. 170, 171); nukentėjusiosios J. A. prašymas pripažinti ją civiline ieškove dėl 5 295,50 Eur sumos ir bylą tyrusio pareigūno 2017 m. rugsėjo 19 d. nutarimas pripažinti J. A. civiline ieškove (t. 4, b. l. 74, 75); nukentėjusiosios O. B. prašymas pripažinti civiline ieškove dėl 960 Eur sumos ir bylą tyrusio pareigūno 2017 m. gegužės 30 d. nutarimas pripažinti O. B. civiline ieškove (t. 2, b. l. 67, 68). Nesant byloje nustatyta tvarka pareikštų civilinių ieškinių, pripažindami pirmiau nurodytus asmenis civiliniais ieškovais, tyrėjai šių reikalavimų nesilaikė. Pažymėtina, kad nutarimu pripažinti civiliniu ieškovu fiziniam arba juridiniam asmeniui suteikiamas civilinio ieškovo procesinis statusas, taigi, toks asmuo nuo nutarimo priėmimo dalyvauja baudžiamajame procese, turėdamas BPK 110 straipsnio 2 dalyje ir kituose BPK straipsniuose nustatytas civilinio ieškovo teises ir pareigas (duoti paaiškinimus dėl civilinio ieškinio esmės, teikti įrodymus ir kt.). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, jog teisė į žalos atlyginimą realiai gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, kai nustatyta tvarka yra pateiktas civilinis ieškinys, o jo turinys informatyvus, proceso dalyviams suprantamas, jame aiškiai nurodytas ieškinio pagrindas ir dalykas. Vadovaujantis pirmiau aptartomis BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatomis, vien tik fizinio asmens ar juridinio asmens atstovo žodinis pareiškimas apie jam nusikaltimu padarytą žalą arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo priimtas nutarimas pripažinti asmenį civiliniu ieškovu negali būti prilygintas civilinio ieškinio pareiškimui bei teismo išnagrinėtas, priimant vieną iš BPK 115 straipsnyje įtvirtintų sprendimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-189-511/2017).

19364.

194Pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos perdavimo nagrinėti teisiamajame posėdyje metu ar teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išsiaiškinti, ar byloje pareikštas civilinis ieškinys, kam jis pareikštas, kokie reikalavimai, ar civilinis ieškinys atitinka bent minimalius reikalavimus, taikomus jo formai, turiniui ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-124-648/2016). Esant situacijai, kai nėra nustatyta tvarka pareikšto civilinio ieškinio ir asmuo buvo pripažintas civiliniu ieškovu dėl nusikaltimu padarytos turtinės ar neturtinės žalos, teismas teisiamojo posėdžio parengiamojoje dalyje iki įrodymų tyrimo pradžios turi išaiškinti civiliniam ieškovui ar jo atstovui teisę paduoti civilinį ieškinį, tam padarydamas bylos nagrinėjimo pertrauką. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, jog pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo nesilaikė. Ištaisyti šią klaidą bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme metu nėra galimybės, nes civilinių ieškinių pateikimas baudžiamojoje byloje galimas tik iki įrodymų tyrimo pirmosios instancijos teisme pradžios (BPK 112 straipsnio 1 dalis). Nepaisant to, pagal BPK 112 straipsnio 1 dalies nuostatas nukentėjusieji V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B., kuriems V. D. nusikalstamais veiksmais padaryta žala, tačiau civiliniai ieškiniai baudžiamojoje byloje nepareikšti, teisę į žalos atlyginimą gali realizuoti pateikdami ieškinius civilinio proceso tvarka. Teisėjų kolegija papildomai pažymi, kad tiek baudžiamojoje byloje, tiek ir civilinėje byloje dėl nusikaltimu padarytos turtinės ir neturtinės žalos ieškovai nuo žyminio mokesčio atleidžiami (CPK 83 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes, nuosprendžio dalis, kuria iš dalies tenkintas V. C. civilinis ieškinys ir visiškai tenkinti nukentėjusiųjų V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. civiliniai ieškiniai, naikintina, paliekant jiems teisę pareikšti civilinius ieškinius civilinio proceso tvarka.

19565.

196Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. padarė BK 147 straipsnio 1 dalyje nustatytą nusikaltimą. BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Įgyvendindami šią teisę, nukentėjusieji D. Ž. ir E. Ž. pareiškė civilinius ieškinius šioje baudžiamojoje byloje (t. 6, b. l. 189–191, 197–200). Nukentėjusysis D. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, prašydamas priteisti iš V. D. 3 942,25 Eur turtinei žalai ir 5 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Nukentėjusioji E. Ž. pareiškė civilinį ieškinį, prašydama priteisti iš V. D. 3 814,15 Eur turtinei ir 3 000 Eur neturtinei žalai atlyginti. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad, spręsdamas dėl nukentėjusiųjų prašomos turtinės žalos atlyginimo, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į byloje surinktus šią žalą pagrindžiančius įrodymus. Spręsdamas dėl nukentėjusiesiems padarytos neturtinės žalos dydžio, pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio nuostatomis – atsižvelgė į V. D. padarytos nusikalstamos veikos nukentėjusiesiems sukeltus padarinius, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Dėl to pirmosios instancijos teismas D. Ž. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos tenkino iš dalies ir iš V. D. D. Ž. naudai priteisė 2 638,96 Eur turtinei žalai atlyginti. Be to, konstatavęs, kad jo reikalavimas dėl 5 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo yra pagrįstas, šį reikalavimą sumažino Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2018 m. birželio 13 d. sprendime dėl smurtiniu nusikaltimu padarytos žalos išmokėjimo avansu nurodyta 1 520 Eur suma iki 3 480 Eur. Nukentėjusiosios E. Ž. civilinį ieškinį pirmosios instancijos teismas taip pat tenkino tik iš dalies – atsižvelgęs į nukentėjusiosios pateiktus įrodymus bei jos patirtus išgyvenimus iš V. D. priteistinos turtinės žalos sumą sumažino iki 2 714,15 Eur, o neturtinės žalos dydį – iki 1 500 Eur.

19766.

198Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje esančius įrodymus bei apeliacinio skundo argumentus, neturi pagrindo dar labiau mažinti minėtų sumų ar jų iš viso nepriteisti. Priešingai nei teigia apeliantas, pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog dėl nuteistojo V. D. nusikalstamos veikos D. Ž. patyrė 2 638,96 Eur turtinę žalą: buvo parduotas D. Ž. vardu registruotas automobilis „Audi 100“, valstybinis Nr. ( - ) 400 Eur vertės, jam priklausantis akordeonas „Weltmeister“ 500 Eur vertės, už šiuos daiktus gautus pinigus pasisavino V. D.; V. D. nesumokėjo D. Ž. sutarto atlyginimo už vairuotojo darbą – iš viso 1 488,96 Eur; nuteistajam V. D. panaudojus smurtą prieš nukentėjusįjį sugadinti jo akiniai, kurių vertė 100 Eur. Apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, nukentėjusysis D. Ž. nuosekliai parodė, kad nuteistasis V. D. jam už vairuotojo darbą pažadėjo mokėti 400 Eur dydžio mėnesinį atlyginimą, nuteistasis prieš jį smurtavo ir sulaužė jo akinius. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti šiais nukentėjusiojo parodymais. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, jog neįrodyta, kad D. Ž. akiniai buvo sulaužyti, atmetami kaip nepagrįsti. Apeliantas, apklausiamas teisme, neneigė, jog su nukentėjusiuoju sudarė darbo sutartį, tačiau nurodė, jog sutarė, kad atlyginimas jam bus mokamas po bandomojo laikotarpio. Tyrimo metu minėta darbo sutartis nesurasta, kita vertus, Lietuvos Respublikos darbo kodekse (toliau – DK) nenustatyta teisė darbdaviui net ir išbandymo laikotarpiu nemokėti darbuotojui atlyginimo (DK 36 straipsnis). Dėl to nukentėjusiajam iš apelianto pagrįstai priteista pastarojo jam nesumokėta atlyginimo suma.

19967.

200Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog dėl nuteistojo V. D. nusikalstamos veikos E. Ž. patyrė 2 638,96 Eur turtinę žalą: buvo parduotas jos vardu registruotas automobilis „Nissan Almera“ 400 Eur vertės, už jį gautus pinigus pasisavino nuteistasis; 720 Eur, kuriuos nukentėjusioji pervedė D. Ž., taip pat pasisavino V. D.. Be to, nukentėjusioji patyrė 1 594,15 Eur nuostolių dėl išperkamosios nuomos sutarčių, sudarytų su UAB „TELE2“ ir AB „Telia Lietuva“, dėl mobiliojo ryšio telefono „Samsung S6“ bei kompiuterio „Asus“, taip pat maršrutizatoriaus „Huawei“, taip pat kito mobiliojo ryšio telefono, kuriuos V. D. irgi pardavė ir pinigus pasisavino.

20168.

202Dėl nusikalstamų V. D. veiksmų nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. buvo padaryta ir neturtinė žala. Apeliacinės instancijos teismui nekyla abejonių, jog dėl V. D. atliktų nusikalstamų veikų buvo padaryta žala nukentėjusiojo D. Ž. sveikatai, jam sukeltas fizinis skausmas, apribota D. Ž. laisvė, jis patyrė psichinę ir fizinę prievartą. Nukentėjusioji E. Ž. dėl neteisėtų apelianto veiksmų patyrė dvasinį sukrėtimą ir neigiamus išgyvenimus – nežinią dėl sūnaus likimo nuo 2016 m. gruodžio vidurio, nerimą, kaip V. D. nelaisvėje praleistas laikas paveikė sūnaus psichinę būklę ir kokią įtaką tai turės ateityje. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai šiems nukentėjusiesiems iš nuteistojo priteisė neturtinės žalos atlyginimą. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo padariniams, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo padarinius, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Priešingai nei teigia apeliantas, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiesiems priteistinos neturtinės žalos dydžius, atsižvelgė į nuteistojo turtinę padėtį ir pirmiau nurodytas aplinkybes, todėl mažinti D. Ž. ir E. Ž. nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos sumas nėra teisinio pagrindo. Dėl nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti priteisimo

20369.

204Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti iš jo išlaidų už nukentėjusiajam D. Ž. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos teiktą nemokamą teisinę pagalbą, be to, minėtos procesinės išlaidos yra per didelės, priteistos neatsižvelgus į nuteistojo turtinę padėtį, aplinkybę, kad jis buvo laikomas suimtas. Proceso išlaidų atlyginimo klausimai sprendžiami vadovaujantis BPK 103–106 straipsniuose nustatytomis taisyklėmis. Priešingai nei teigia apeliantas, pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti (BPK 106 straipsnio 2 dalis). Taigi, baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtinta bylą nagrinėjančio teismo teisė, bet ne pareiga tiek priteisti minėtas išlaidas, tiek sprendžiant klausimą dėl nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtų išlaidų advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti dydžio, atsižvelgti į nuteistojo asmens turtinę padėtį. Nepasinaudojimas nurodytomis teisėmis savaime šios baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos nepažeidžia. Apelianto teiginys, jog nukentėjusiajam buvo teikiama nemokama valstybės garantuojama teisinė pagalba, nepaneigia teismo teisės vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatomis šias išlaidas, kurias patyrė Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba, iš kaltininko priteisti valstybės naudai. Teisėjų kolegija taip pat atkreipia apelianto dėmesį, jog BPK 51 straipsnio nuostatos neatleidžia kaltininko nuo pareigos atlyginti nukentėjusiojo patirtas atstovavimo teisme išlaidas.

20570.

206Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. pažymos Nr. ( - ) dėl antrinės teisinės pagalbos, teikiamos D. Ž. pagal šios tarnybos 2017 m. kovo 27 d. sprendimą Nr. ( - ) ir E. Ž. pagal 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimą Nr. ( - ), išlaidų matyti, kad šias išlaidas sudaro 2 035,41 Eur advokato užmokestis ir 718,47 Eur kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, t. y. apygardos teismo priteista 2 753,88 Eur suma (t. 8, b. l. 41). Apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodė, kad priteisia tik nukentėjusiojo D. Ž. atstovavimo teisme išlaidas, tačiau akivaizdu, jog iš nuteistojo buvo priteistos atstovavimo išlaidos, susidariusios Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2017 m. kovo 27 d. sprendimo Nr. ( - ) ir 2017 m. lapkričio 14 d. sprendimo Nr. ( - ) pagrindu, t. y. nukentėjusiųjų D. Ž. ir E. Ž. atstovavimo išlaidos. Iš bylos duomenų matyti, jog šiems nukentėjusiesiems atstovavusi advokatė baudžiamajame procese dalyvavo nuo 2017 m. kovo 27 d., taip pat ši advokatė nukentėjusiajam D. Ž. atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į ikiteisminio tyrimo trukmę, bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme trukmę, teisiamųjų posėdžių, kuriuose dalyvavo nukentėjusiojo atstovė, skaičių, 2 035,41 Eur suma, kuri Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodyta kaip advokato užmokestis, nelaikytina per didele ir iš nuteistojo V. D. priteista pagrįstai. Tačiau jokių duomenų, susiejančių 718,47 Eur sumą su advokato teiktomis paslaugomis, minėtoje pažymoje įvardytą kaip kitos antrinės teisinės pagalbos teikimo išlaidos, šiame dokumente nenurodyta. Taigi nėra aišku, ar jos gali būti laikomos nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo turėtomis išlaidomis advokato, kuris dalyvavo byloje kaip jo atstovas, paslaugoms apmokėti BPK 106 straipsnio prasme. Nesant duomenų, patvirtinančių, jog minėtoje pažymoje nurodyta 718,47 Eur suma yra išlaidos advokato paslaugoms, teisėjų kolegija sprendžia, kad ši suma pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu iš nuteistojo V. D. priteista nepagrįstai.

20771.

208Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinus bylos duomenis ir skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinį, nėra pagrindo pripažinti, kad vertindamas įrodymus pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis įstatymų reikalavimais, tiesiogiai ištyrė ir įvertino teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatyme nustatyta tvarka byloje surinktus įrodymus, juos išanalizavo bei, teisingai nustatęs faktines bylos aplinkybes, nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas dėl V. D. kaltės ir jo padarytų nusikalstamų veikų teisinio vertinimo. Priešingai nei teigiama nuteistojo apeliaciniame skunde, įvertinus pirmosios instancijos teismo nuosprendžio motyvus dėl įrodymų vertinimo bei atsižvelgiant į visą baudžiamosios bylos medžiagą, nėra pagrindo daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino įrodymus ir priėmė neteisėtą bei nepagrįstą apkaltinamąjį nuosprendį. Už BK 147 straipsnio 1 dalyje ir BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimų padarymą V. D. paskirtos teisingos bausmes, tačiau, bendrindamas galutinę nuteistajam paskirtą bausmę su ankstesniu teismo nuosprendžiu paskirta bausme, pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. Šis teismas taip pat nepagrįstai byloje esančius prašymus pripažinti civiliniais ieškovais bei tyrėjų nutarimus asmenis pripažinti civiliniais ieškovais prilygino civiliniams ieškiniams ir juos išsprendė, taip pat nepagrįstai iš V. D., kaip nukentėjusiojo, turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo atstovas, pagalbai apmokėti priteisė visas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus 2018 m. gruodžio 10 d. pažymoje Nr. ( - ) nurodytas sumas. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto įstatymo ir netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 1 ir 4 punktai).

209Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 4 punktais,

Nutarė

210Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.

211Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. D. paskirtą laisvės atėmimo šešeriems metams bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 9 d. nuosprendžiu jam paskirta laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir dešimčiai mėnesių ir V. D. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešeriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

212Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. D. V. C. naudai priteista 6 986,03 Eur (šeši tūkstančiai devyni šimtai aštuoniasdešimt šeši eurai 3 ct) turtinei žalai atlyginti, o kita ieškinio dalis netenkinta; nukentėjusiųjų V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. civiliniai ieškiniai tenkinti ir iš V. D. priteista: V. T. naudai – 1 892,19 Eur (vienas tūkstantis aštuoni šimtai devyniasdešimt du eurai 19 ct) turtinei žalai atlyginti, V. K. naudai – 1 737,72 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai trisdešimt septyni eurai 72 ct) turtinei žalai atlyginti, R. K. naudai – 5 498,91 Eur (penki tūkstančiai keturi šimtai devyniasdešimt aštuoni eurai 91 ct) turtinei žalai atlyginti, J. A. naudai – 5 295,50 Eur (penki tūkstančiai du šimtai devyniasdešimt penki eurai 50 ct) turtinei žalai atlyginti, O. B. naudai – 965 Eur (devyni šimtai šešiasdešimt penki eurai) turtinei žalai atlyginti.

213Palikti teisę nukentėjusiesiems V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. pareikšti civilinius ieškinius dėl V. D. nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

214Iš nuteistojo V. D. priteistą 2 753,88 Eur (dviejų tūkstančių septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų 88 ct) proceso išlaidų sumą sumažinti iki 2 035,41 Eur (dviejų tūkstančių trisdešimt penkių eurų 41 ct).

215Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. – pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 147... 4. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. T.) – laisvės... 5. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusysis V. K.) – laisvės... 6. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji R. K.) – laisvės... 7. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji V. C.) – laisvės... 8. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. A.) – laisvės... 9. – pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji O. B.) – laisvės... 10. V. D. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (nukentėjusioji J. J.) išteisintas, nes... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 ir 4 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 12. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, nuosprendžiu paskirta bausmė... 13. Nukentėjusiojo D. Ž. ieškinys tenkintas ir iš V. D. D. Ž. naudai priteista... 14. Nukentėjusiosios E. Ž. ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. D. E. Ž.... 15. Nukentėjusiosios V. C. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir iš V. D.... 16. Nukentėjusiųjų V. T., V. K., R. K., J. A., O. B. civiliniai ieškiniai... 17. Nukentėjusiosios J. J. civilinis ieškinys atmestas.... 18. Iš nuteistojo V. D. priteista 2 753,88 Eur (du tūkstančiai septyni šimtai... 19. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 20. I. Bylos esmė... 21. 1.... 22. V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 147 straipsnio 1 dalį ir nuteistas už... 23. 1.1.... 24. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D. 2016 m. gruodžio 21 d., toliau... 25. 1.2.... 26. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį... 27. 1.3.... 28. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, V. D., toliau naudodamas pirmiau nurodytą... 29. 1.4.... 30. Tęsdamas nusikalstamą veiką, V. D. ir toliau naudojo prieš nukentėjusįjį... 31. 1.5.... 32. Tokiais savo veiksmais V. D. laikotarpiu nuo 2016 m. lapkričio 18 d. iki 2017... 33. 2.... 34. V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 35. 3.... 36. V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 37. 4.... 38. V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 39. 5.... 40. V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 41. 6.... 42. V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 43. 7.... 44. V. D. pripažintas kaltu ir pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai,... 45. II.... 46. Apeliacinio skundo argumentai... 47. 8.... 48. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. D. prašo panaikinti Vilniaus apygardos... 49. 8.1.... 50. Apelianto teigimu, apkaltinamasis teismo nuosprendis yra prieštaringas,... 51. 8.2.... 52. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus... 53. 8.3.... 54. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 147 straipsnio 1 dalį, apeliantas nurodo,... 55. 8.4.... 56. Dėl pirmiau aptartų aplinkybių apeliantas daro išvadą, kad pirmosios... 57. 8.5.... 58. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (šešios... 59. 8.6.... 60. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nesivadovavo teismų... 61. 8.7.... 62. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas apelianto kaltės klausimą,... 63. 8.8.... 64. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas... 65. 8.9.... 66. Apibendrindamas pirmiau aptartus apeliacinio skundo argumentus, apeliantas... 67. 8.10.... 68. Nesutikdamas su nuosprendžiu paskirta bausme, apeliantas nurodo, jog pirmosios... 69. 8.11.... 70. Nesutikdamas su nuosprendžiu priteistais civiliniais ieškiniais, apeliantas... 71. 8.12.... 72. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies... 73. 8.13.... 74. Nuteistojo teigimu, apygardos teismas, pažeisdamas BPK 106 straipsnio 2... 75. 8.14.... 76. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir jo gynėjas prašė tenkinti nuteistojo... 77. III.... 78. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 79. 9.... 80. Nuteistojo V. D. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 81. 10.... 82. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 83. 11.... 84. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų... 85. 12.... 86. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, išanalizavusi ikiteisminio... 87. 13.... 88. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas... 89. 14.... 90. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendžiu V. D. buvo... 91. 15.... 92. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų... 93. 16.... 94. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog apklausiamas pirmosios... 95. 17.... 96. Apklausiamas teisme, V. D. taip pat parodė, kad prašė D. Ž. nepardavinėti... 97. 18.... 98. Taigi, apklausiamas pirmosios instancijos teisme, V. D. nurodė, kad tarp jo ir... 99. 19.... 100. Nukentėjusysis D. Ž., apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l.... 101. 20.... 102. Nukentėjusysis D. Ž. taip pat parodė, kad pirmą kartą pabėgti nuo V. D.... 103. 21.... 104. Nepaisant to, jog nukentėjusiojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu ir teisme... 105. 22.... 106. Visų pirma pats nuteistasis pripažino dalį nukentėjusiojo nurodytų... 107. 23.... 108. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusioji R. K.... 109. 24.... 110. Liudytoja T. P. nuosekliai parodė, kad V. D. paimti iš jos prekių... 111. 25.... 112. Liudytoja J. P. patvirtino D. Ž. parodymus apie akordeono perdavimo V. D.... 113. 26.... 114. Apklausiama ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, nukentėjusioji E. Ž. taip pat... 115. 27.... 116. Netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiųjų R. K., J. A., E. Ž., liudytojų... 117. 28.... 118. Pagal BK 147 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pardavė, pirko, kitaip... 119. 29.... 120. Nuteistajam V. D. inkriminuota, kad jis, panaudojęs apgaulę, užverbavo... 121. 30.... 122. Verbavimas yra specifinė nukentėjusio asmens įgijimo forma, pasireiškianti... 123. 31.... 124. Pagal formuojamą teismų praktiką pasinaudojimas pažeidžiamumu – tai... 125. 32.... 126. Aplinkybę, kad D. Ž. darbo sąlygos buvo vergiškos, patvirtina tai, kad jam... 127. 33.... 128. Teisėjų kolegija, įvertusi pirmiau aptartas aplinkybes, neturi pagrindo... 129. Dėl nuteisimo pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 130. 34.... 131. Apeliaciniame skunde nuteistasis teigia, kad jo veiksmuose nėra nusikalstamų... 132. 35.... 133. BK 182 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad už šio straipsnio 1 ir 3 dalyse... 134. 36.... 135. BK 182 straipsnyje įtvirtinta atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų... 136. 37.... 137. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad V. D.... 138. 38.... 139. Apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji V. T. nuosekliai... 140. 39.... 141. Apklausiamas teisme ir ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis V. K. taip pat... 142. 40.... 143. Netikėti pirmiau aptartais nukentėjusiųjų V. T. ir V. K. parodymais nėra... 144. 41.... 145. Nukentėjusioji R. K., apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu,... 146. 42.... 147. Pirmiau aptarti nukentėjusiosios R. K. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso... 148. 43.... 149. Apklausiama teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, nukentėjusioji V. C.... 150. 44.... 151. Šiuos nukentėjusiosios parodymus iš dalies patvirtina paties nuteistojo... 152. 45.... 153. Apklausiama teisme nukentėjusioji J. A. parodė, kad su V. D. susipažino per... 154. 46.... 155. Apklausiama teisme nukentėjusioji O. B. parodė, kad su V. D. susipažino... 156. 47.... 157. Nuteistasis V. D., apklausiamas teisme, pripažino, jog minėtas telefonas buvo... 158. 48.... 159. Iš pirmiau aptartų nukentėjusiųjų V. T., V. K., R. K., V. C., J. A., O. B.... 160. 49.... 161. Be to, baudžiamosios bylos medžiagoje esantys įrodymai patvirtina išvadą,... 162. 50.... 163. Bylos medžiagoje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad iki... 164. 51.... 165. Dėl to apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 166. 52.... 167. Įvertinusi pirmiau aptartų aplinkybių visumą, apeliacinės instancijos... 168. Dėl kitų BPK pažeidimų... 169. 53.... 170. Apelianto teigimu, ant D. Ž. 2017 m. kovo 10 d. protokolo-pareiškimo nėra... 171. 54.... 172. Apelianto teigimu, bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu pirmosios... 173. 55.... 174. Nuteistojo apeliacinio skundo argumentai, kad byloje esantys asmens parodymo... 175. 56.... 176. Apeliaciniame skunde pagrįstai atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios... 177. Dėl paskirtos bausmės... 178. 57.... 179. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo sutikti su apeliacinio skundo... 180. 58.... 181. Nepagrįstas apelianto argumentas, kad apygardos teismas, skirdamas jam... 182. 59.... 183. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmes V. D. už padarytus iš viso... 184. 60.... 185. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad nuo jam inkriminuotų nusikalstamų veikų... 186. 61.... 187. Tačiau apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos... 188. Dėl civilinių ieškinių... 189. 62.... 190. Teisėjų kolegija pagrįstais pripažįsta apeliacinio skundo argumentus dėl... 191. 63.... 192. Kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad BPK 110 straipsnio 1... 193. 64.... 194. Pagal teismų praktiką teismas, gavęs nagrinėti baudžiamąją bylą, jos... 195. 65.... 196. Bylos duomenimis nustatyta, kad V. D. padarė BK 147 straipsnio 1 dalyje... 197. 66.... 198. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs baudžiamosios bylos medžiagoje... 199. 67.... 200. Pirmosios instancijos teismas taip pat teisingai konstatavo, jog dėl... 201. 68.... 202. Dėl nusikalstamų V. D. veiksmų nukentėjusiesiems D. Ž. ir E. Ž. buvo... 203. 69.... 204. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo priteisti iš jo... 205. 70.... 206. Iš Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Klaipėdos skyriaus... 207. 71.... 208. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, patikrinus bylos... 209. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 210. Vilniaus apygardos teismo 2019 m. vasario 7 d. nuosprendį pakeisti.... 211. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, Vilniaus... 212. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria V. C. civilinis ieškinys tenkintas iš... 213. Palikti teisę nukentėjusiesiems V. C., V. T., V. K., R. K., J. A., O. B.... 214. Iš nuteistojo V. D. priteistą 2 753,88 Eur (dviejų tūkstančių septynių... 215. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti....