Byla 1A-86-557/2018
Dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. nuteista pagal BK 300 str. 1 d. 50 MGL (1883 Eur) bauda

1Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Daliaus Jocio, Lino Pauliukėno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Remigijaus Preikšaičio, sekretoriaujant Danutei Klimašauskaitei, dalyvaujant prokurorei Viktorijai Žemaitaitienei, gynėjui Robertui Skėriui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistosios V. I. gynėjo advokato R. Skėrio apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio, kuriuo V. I. nuteista pagal BK 300 str. 1 d. 50 MGL (1883 Eur) bauda.

3Nuosprendžiu V. I. išteisinta pagal BK 178 str.1d., 159 str. (dvi veikos), 214 str.1d., 215 str. 1 d., 182 str.1 d., neįrodžius jos dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme.

4Nuosprendžiu nukentėjusiosios L. P. pareikštas 870 Eur civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

5Teisėjų kolegija

Nustatė

6

  1. V. I. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y. ji 2016-06-29, apie 13.30 val., AB „Swedbank“ patalpose, adresu Taikos pr. 98, Klaipėdoje, prisistačiusi banko darbuotojai mažamečio L. B., gim. 2004-01-26, teta, prašydama išmokėti L. B. jo sąskaitoje esančius grynuosius pinigus, pasirašė L. P. vardu AB „Swedbank“ grynųjų pinigų išmokėjimo kvite, dėl to L. B. buvo išmokėti 20 eurų.
  2. Apeliaciniu skundu nuteistosios V. I. gynėjas prašo panaikinti apylinkės teismo nuosprendžio dalį, kuriuo V. I. nuteista pagal BK 300 str. 1 d., ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, išteisinant nuteistąją dėl visų byloje pareikštų kaltinimų. Nurodo, kad su apkaltinamojo nuosprendžio dalimi, kuria V. I. buvo nuteista pagal BK 300 str. 1 d. už tai, jog suklastojo tikrą dokumentą, ir su šioje nuosprendžio dalyje išdėstytais motyvais nuteistoji nesutinka ir mano, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 300 str. 1 d.) ir tai turėjo esminės įtakos skundžiamo nuosprendžio priėmimui. Apelianto nuomone, jos veiksmai ir padarytas pažeidimas suklastojant tikrą dokumentą negali būti vertinami kaip nusikalstama veika. Padaryta žala BK 300 str. 1 d. saugomoms vertybėms – valdymo tvarkai ir normaliai institucijų veiklai - yra visiškai mažareikšmė, nepavojinga, todėl nuteistoji turėjo būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 str. Be to, nagrinėjamu atveju tikro dokumento (banko darbuotojos parengto grynųjų pinigų išmokėjimo kvito) suklastojimas V. I. pasirašant kvite kito asmens vardu ir kvito paleidimas į teisinę apyvartą jokių neigiamų padarinių nesukėlė. Apelianto nuomone, dėl šių aplinkybių skundžiamo teismo nuosprendžio dalis negali būti laikoma pagrįsta ir teisėta, todėl yra naikintina (BPK 326 str. 1 d. 2 p.).
    1. Pasisakydamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BK 300 str. 1 d.), nurodo, jog kasacinis teismas yra pasisakęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją (29 str. 1 d., 30 str. 1 d., 31 str. 2 d., 109 str. 1 d.), konstitucinius teisinės valstybės, asmenų lygybės prieš įstatymą, teisėtumo, teisingumo ir kitus principus teismai yra valstybės institucija, kuri vykdydama teisingumą ir padėdama valstybei užtikrinti asmenų, visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi, kartu privalo apsaugoti asmens teises ir teisėtus interesus. Tai lemia ir tam tikrus teismo įgaliojimus baudžiamajame procese. Teismas baudžiamajame procese turi būti ir nešališkas arbitras, objektyviai vertinantis baudžiamojoje byloje esančius nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių duomenis (įrodymus) ir priimantis teisingą sprendimą dėl asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo, ir kartu teismas, siekdamas nustatyti objektyvią tiesą, turi aktyviai veikti baudžiamajame procese – apibrėžti baudžiamosios bylos nagrinėjimo ribas, nagrinėti baudžiamąją bylą taip, kad joje būtų nustatyta objektyvi tiesa ir teisingai išspręstas asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, kaltumo klausimas. Teismas privalo būti lygiai teisingas visiems baudžiamajame procese dalyvaujantiems asmenims (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2000 m. rugsėjo 19 d., 2008 m. gegužės 28 d. nutarimai). Kartu pažymi, kad iš baudžiamojo proceso paskirties ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus, greitai, išsamiai atskleisti nusikalstamas veikas ir tinkamai pritaikyti įstatymą, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų teisingai nubaustas ir niekas nekaltas nebūtų nuteistas (BPK 1 str. 1 d.), kyla apeliacinės instancijos teismo pareiga nagrinėjant baudžiamąją bylą dėl apeliacinio skundo, paduoto dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo, patikrinti visos baudžiamojo įstatymo normos, pagal kurią buvo ar turėjo būti kvalifikuota nusikalstama veika, taikymo tinkamumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-294/2014).
    2. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Taigi BK 300 str. siekiama apsaugoti tokias vertybes, kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrinama normali, teisinga dokumentų apyvarta. Dokumento suklastojimu pripažįstamas tiek netikro dokumento pagaminimas, tiek ir sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą, pakeičiant dokumento turinį. Tokiu atveju paprastai teisinga informacija panaudojus intelektualias kaltininko pastangas pakeičiama – įrašomi į tikrą dokumentą melagingi įrašai, kiti tikrovės neatitinkantys duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-244/2009, 2K-132/2008, 2K-607/2007). BK 300 str. esanti teisės norma saugo valdymo tvarką, dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumą, informacijos dokumente patikimumą ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Apie žalą šiai baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes. Baudžiamosios atsakomybės klausimas tokiais atvejais spręstinas nustatant, ar veika realiai yra kėsinamasi į valdymo tvarką, ar dėl tokios veikos jai padaroma žala arba kyla tokios žalos atsiradimo grėsmė (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-421-139/2015, 2K-375-693/2016). Kasacinės instancijos teismas taip pat yra ne kartą išaiškinęs, kad nors BK 300 str. 1 d. numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos (suklastojimo) pavojingumo, kiek dėl žalingų padarinių, galinčių atsirasti dėl veikos padarymo tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Taigi ne bet kokie neatitinkantys tikrovės duomenys gali būti vertinami kaip pavojinga veika, numatyta BK 300 str. Baudžiamoji teisė nėra formali teisė. Ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Veikos pavojingumas reiškia, kad veika daro žalą ar kelia pavojų visuomenėje labai vertinamoms visuomeninėms ar asmeninėms vertybėms. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovę ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas ar jo panaudojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms. Tokia veika tik formaliai atitinka BK 300 str. numatyto nusikaltimo požymius, bet nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-424-696/2016, 2K-161-696/2017, 2K-243-942/2017). Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipiant baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį.
    3. Atsižvelgdamas į šią kasacinio teismo praktiką, apeliantas akcentuoja būtent tai, jog nuteistosios veiksmai tik formaliai atitiko BK 300 str. numatyto nusikaltimo požymius, nesukėlė jokių pavojingų neigiamų padarinių, todėl negalėjo būti kriminalizuoti. Iš bylos medžiagos nustatyta, jog mažametis L. B. paprašė V. I. padėti jam paimti pinigus iš jo banko sąskaitos, nes jis norėjo nusipirkti pavalgyti. Šiuo tikslu nuteistoji nuėjo su L. B. į banką, prisistatė L. B. teta, o po to ant grynųjų pinigų išdavimo kvito pasirašė už L. B. mamą L. P.. Visus pinigus – 20 Eur – banko darbuotoja I. S. atidavė L. B. į rankas. Šias byloje nustatytas faktines aplinkybes patvirtino tiek V. I., tiek nukentėjusiojo L. B., tiek kaip liudytojos apklaustos banko darbuotos I. S. parodymai. I. S. parodė, kad ji 2016-06-29 dirbo AB „Swedbank“ Smiltelės klientų aptarnavimo centre, adresu Taikos pr. 98, Klaipėda, kai į banko skyrių atėjo berniukas su V. I., kuri pasakė, kad ji yra berniuko teta ir rūpinasi vaiku, o vaikui reikalingi pinigai. Pasak I. S., jai V. I. padavė vaiko gimimo liudijimą, o vaikas padavė banko kortelę. V. I. pasakė, kad paims 20 eurų. Prieš tai ji perklausė L. B., kuris sėdėjo šalia, ar tikrai imti pinigus. Pastarasis linktelėjo galvą. Vaikas buvo ramus. Susidarė įspūdis, kad V. I. ir L. B. labai gerai sutaria. Atsižvelgdama į tai, banko darbuotoja I. S. parodė, jog ji atspausdino grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą, kurį davė pasirašyti berniukui. Berniukas pasirašė kvite. Tada I. S. kvite liepė pasirašyti ir moteriai, nurodant savo vardą ir pavardę, ir padavė pinigus – 20 eurų - L. B.. Teismo posėdžio metu I. S. patvirtino, jog pagal banko tvarką ji negalėjo išmokėti vaikui pinigų be mamos ar tėvo, bet jai pagailo vaiko, suma buvo nedidelė, todėl pinigus sutiko išmokėti ir nesant tėvų, o atvykus tik teta prisistačiusiai V. I..
    4. Iš šių byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, jog V. I. pasirašė nukentėjusiosios L. P. vardu tik todėl, jog to reikalavo banko darbuotoja, formaliai laikydamasi banko vidaus taisyklių. V. I. teisingai nurodė, jog rūpinasi vaiku, kuriam pinigai reikalingi maistui. Apeliantė neklaidino banko darbuotojos ir neprisistatė L. B. motina, tačiau banko darbuotoja grynųjų pinigų išdavimo kvite vis tiek įrašė L. B. motinos vardą ir pavardę, nes to reikalavo banko vidaus taisyklės. Taigi yra akivaizdu, jog jeigu banko darbuotoja I. S. nebūtų pažeidusi AB „Swedbank“ grynųjų pinigų nepilnamečiam asmeniui išdavimo taisyklių, grynieji pinigai nukentėjusiajam L. B., kuris į banką atvyko su teta prisistačiusia V. I., apskritai nebūtų buvę išduoti. Tai taip pat reiškia, jog 2016-06-29 banko darbuotojai atsisakius išduoti pinigus nepilnamečiui L. B., grynųjų pinigų išdavimo kvitas apskritai nebūtų buvęs sukurtas, atspausdintas ir šio kvito apeliantė nebūtų pasirašiusi. Todėl nesutiktina su teismo išvada, jog V. I. veiksmai, kvite banko darbuotojos nurodymu pasirašant už L. B. mamą, lėmė pinigų išmokėjimą. Gynėjo nuomone, pasirašydama pinigų išdavimo kvitą, V. I. tik patvirtino juridinį faktą, jog L. B. gavo banko darbuotojos jai perduotus pinigus. Tuo tarpu patį pinigų išdavimą („neigiamas pasekmes“) lėmė banko darbuotojos sprendimas išduoti pinigus, nepaisant to, jog V. I. nebuvo L. B. mama ir I. S. šis faktas buvo žinomas. Šiuos apeliacinio skundo argumentus patvirtina ir banko darbuotojos veiksmai – ši, pripažindama savo kaltę ir padarytą klaidą, kompensavo padarytą žalą, pati iš savo asmeninių lėšų pervesdama į L. B. sąskaitą išmokėtus 20 eurų. Teigia, jog iš byloje nustatytų V. I. padarytų pažeidimų ir BK 300 str. 1 d. esančių nusikaltimo sudėties požymių matyti, jog V. I. padarytų pažeidimų išraiška yra grynai formalaus pobūdžio ir dėl to egzistuoja pagrindas šį „nusikaltimą“ vertinti kaip mažareikšmį (BK 37 str.).
    5. Teismų praktikoje nurodoma, jog žalos pobūdis, dydis išreiškia nusikaltimų pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė. Veikos pavojingumo suvokimas svarbus konstatuojant kaltę, jos formą ir rūšį. Taigi, jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymių, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Kartu pažymi, kad BK 37 str. formuluotė „ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų“ suponuoja išvadą, jog konstatuojant kaltininko veikos mažareikšmiškumą, turi būti atsižvelgiama į visų veikos objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraišką konkrečiame nusikaltime. Taigi kaltininko kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai taip pat turi esminę reikšmę išvadai apie nusikaltimo mažareikšmiškumą. Sprendžiant klausimą dėl asmens baudžiamosios atsakomybės, labai svarbu nustatyti padarytos veikos pavojingumo laipsnį. Nustatant padarytos veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę turi nusikaltimo dalyko ypatumai bei padarytos žalos dydis, todėl svarbu išsiaiškinti, kiek reikšmingas teisinei apyvartai buvo suklastotas dokumentas (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-648/2015, 2K-413-895/2016). Nusikaltimo pavojingumą nulemia du kriterijai – pavojingumo pobūdis ir pavojingumo laipsnis. Pavojingumo pobūdis paprastai priklauso nuo nusikaltimo objekto, t. y. nuo saugomų teisinių gėrių, į kuriuos kėsinamasi, vertingumo. Pavojingumo pobūdžiui turi įtakos ir padaryta žala, nes ji tiesiogiai yra susijusi su nusikaltimo objektu. Nustatant padarytosios veikos pavojingumo laipsnį, esminę reikšmę irgi turi padarytos žalos dydis, taip pat ir kiti veiksniai – veikos padarymo būdas, kaltė, veikos motyvai, tikslai. Vadinasi, padarinių nustatymas ir įvertinimas yra būtini konstatuojant visos nusikalstamos veikos pavojingumo – kiekvienos veikos materialaus požymio – buvimą. Pažymėtina, kad padarinių kaip būtino požymio neįtvirtinimas nusikalstamos veikos sudėtyje nereiškia, jog veikos, BK aprašytos formaliosiomis sudėtimis, tarp jų ir nurodyta BK 300 str. 1 d., nesukelia pavojingų padarinių ir kad jų apskritai nereikia tirti byloje. Iš nusikaltimo sudėties požymių, kurių išraiška konkrečiame nusikaltime gali būti tokia formali, kad dėl to atsiranda pagrindas šį nusikaltimą vertinti kaip mažareikšmį, įstatymas pirmiausia ir nurodo padarytos žalos dydį. Būtent žalos pobūdis, jos dydis išreiškia veikos pavojingumą, t. y. socialinį, materialųjį veikos požymį, pagal kurį nusikalstamos veikos atribojamos nuo nenusikalstamų, įstatyme diferencijuojama baudžiamoji atsakomybė, nuosprendyje individualizuojama bausmė.
    6. Teismų praktikoje nagrinėjant šios kategorijos baudžiamąsias bylas, nusikaltimo pavojingumas yra vienas iš kriterijų, lemiančių baudžiamosios atsakomybės taikymą. Teismai yra pasisakę, kad tais atvejais, kai veika (pavyzdžiui, dokumente įrašyti tikrovės neatitinkantys faktai) negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, tokia veika nėra pavojinga baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms ir neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys Nr. 2K-263/2010, 2K- 559/2011, 2K-161/2012, 2K-7-251/2013, 2K-331/2014 ir kt.). Taigi tokiais atvejais nusikalstama veika nepadaroma, nes veikoje nėra visų būtinųjų objektyviųjų ir (ar) subjektyviųjų sudėties požymių. Taip pat teismų praktikoje yra pasisakyta, kad jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms, t. y pripažįstama mažareikšme (kasacinės nutartys Nr. 2K-86/2006, 2K-449/2012, 2K-180-693/2015). Taigi, net ir padaręs nusikalstamą veiką, asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme (BK 37 str.). Vadinasi, pagal šį BK straipsnį kaltininkas gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jei jo padarytoje veikoje yra visi konkretaus nusikaltimo sudėties požymiai, tačiau šie požymiai (ar kai kurie iš jų) egzistuoja tik formaliai (kasacinė nutartis Nr. 2K-271-648/2016).
    7. Atsižvelgdamas į nurodytą kasacinio teismo praktiką ir konstatuotas faktines aplinkybes, daro išvadą, jog V. I. padarytos nusikalstamos veikos motyvas, nusikaltimo objektas ir dalykas šioje konkrečioje byloje nulėmė jos padarytos veikos mažareikšmiškumą, o kartu turėjo nulemti ir V. I. atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Todėl teigia, jog Klaipėdos miesto apylinkės teismas nepagrįstai pripažino V. I. kalta padarius BK 300 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką, jos veiksmuose nesant visų nusikalstamos veikos sudėties požymių. Dėl anksčiau išvardytų priežasčių skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo nuosprendžio dalis turėtų būti panaikinta, o V. I. turėtų būti išteisinta dėl visų jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo.
  1. Teismo posėdyje gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
    1. Apeliacinis skundas iš dalies tenkintinas
  1. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jog juo kategoriškai nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi, kuria I. I. nuteista pagal BK 300 str. 1 d. už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog nuteistosios veikoje nėra visų BK 300 str. numatyto nusikaltimo požymių, todėl I. I. turi būti išteisinta. Be to, apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog jei I. I. veikoje ir egzistuoja BK 300 str. 1 d. požymiai, tačiau jos veika nėra pavojinga baudžiamąja teisine prasme, todėl I. I. turi būti atleista nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo (BK 37 str.). Todėl apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas (BPK 320 str. 3 d.), būtent šiais klausimais ir pasisako.
    1. BK 2 str. nustatytos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos. BK 2 str. 4 d. įtvirtinta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Pagal teismų praktiką nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant asmens veikoje bent vieno iš šių požymių, nėra ir nusikalstamos veikos sudėties, taigi negalima ir baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys Nr. 2K-425/2011, 2K-671/2010, 2K-500/2010, 2K-202/2006).
    2. Pagal BK 300 str. 1 d. atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Kadangi šie BK 300 str. 1 d. dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento suklastojimas – tai tokie veiksmai, kuriais pakeičiamas dokumento turinio teisingumas, t. y. įrašoma tikrovės neatitinkanti informacija, o aiškiai suklastoto tikro dokumento panaudojimas – tai dokumento pateikimas įmonei, įstaigai, organizacijai, pareigūnui ar kitam asmeniui (kasacinė nutartis Nr. 2K-57/2014). Šio nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis – kaltė turi pasireikšti tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas supranta, kad siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą ar (ir) aiškiai netikrą dokumentą panaudojo, ir nori taip veikti. Motyvas bei tikslas nėra būtini šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Pažymėtina, kad kaltės turinys baudžiamojoje byloje atskleidžiamas įvertinant tiek vidinius-psichinius (subjektyvius) nusikalstamos veikos požymius: paties kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, išaiškinimas, kaip jis suvokė bei įvertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius, paskatas, nulėmusias nusikalstamos veikos padarymą ir šia veika siekiamus padarinius, tiek išorinius (objektyvius) jos požymius, t. y. atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, padėtį, kuri buvo juos padarant, ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-406/2011).
    3. V. I. nuteista už tai, kad suklastojo tikrą dokumentą, t. y. 2016-06-29, apie 13.30 val., AB „Swedbank“ patalpose, adresu Taikos pr. 98, Klaipėdoje, prisistačiusi banko darbuotojai mažamečio L. B. teta, prašydama išmokėti L. B. jo sąskaitoje esančius grynuosius pinigus, pasirašė L. P. vardu AB „Swedbank“ grynųjų pinigų išmokėjimo kvite, dėl to L. B. buvo išmokėti 20 eurų. Analizuojant byloje surinktus duomenis matyti, jog V. I. padarė veiką, kuri atitinka šios jai inkriminuotos nusikalstamos veikos, įtvirtintos BK 300 str. 1 d., požymius. Iš „AB Swedbank“ pateikto 2016-06-29 grynųjų pinigų išmokėjimo kvito matyti, kad yra pasirašyta L. P. vardu. V. I. nurodė, kad ji pasirašė už L. P. (t. 1, b. l. 121). „AB Swedbank“ pateiktame išraše nurodyta, jog 2016-06-29 „AB Swedbank“ Klaipėdos skyriuje iš L. B. vardu atidarytos sąskaitos buvo paimta 20 eurų, pateikus gimimo liudijimą. Banko pateiktas CD su 2016-06-29 vaizdo įrašu, kuriame užfiksuota, kaip V. I. kartu su L. B. atvyko į banko skyrių, kur banko darbuotoja išmoka pinigus, o V. I. bei L. B. pasirašo bankinius dokumentus (t. 1, b. l. 111–113). Apklausiama pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nuteistoji savo kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo pripažino, nurodė, jog L. B. rado jos šunį, nuo tada jie pradėjo bendrauti. Pripažino, kad L. B. paprašė padėti jam paimti pinigus iš jo sąskaitos, nes jis norėjo nusipirkti pavalgyti, todėl ji pripažįsta, kad su juo nuėjusi į banką, prisistatė L. B. teta, o po to ant pinigų kvito pasirašė už L. B. mamą. Visus pinigus – 20 eurų – banko darbuotoja atidavė L. B. į rankas (t. 2, b. l. 94). Nukentėjusysis L. B., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, parodė, kad vieną dieną jis pasakė V. I., kad jis turi savo kortelę, kurioje yra pinigų, todėl V. I. jam padėjo pinigus – 20 eurų – paimti iš jo sąskaitos banke. V. I. banko darbuotojai prisistatė jo teta. Paimtus pinigus jis pasiėmė sau. Dėl visų šių veikų jis iš pradžių neprisipažino. Vėliau buvo išvežtas pagyventi pas močiutę ir jai papasakojo, kaip viskas buvo (t. 2, b. l. 95). Liudytoja I. S. parodė, kad ji 2016-06-29 dirbo banko klientų aptarnavimo centre, kai į banko skyrių atėjo berniukas su suaugusia moterimi, kuri pasakė, kad ji yra berniuko teta. Ji rūpinasi vaiku, nes mama išvykusi į užsienį. Vaikui reikalingi pinigai, todėl reikia juos paimti iš jo sąskaitos. Paprašė patikrinti, kiek yra sąskaitoje. Jai moteris padavė vaiko gimimo liudijimą, o vaikas padavė banko kortelę. Berniuko sąskaitoje buvo virš 20 eurų. Moteris pasakė, kad paims 20 eurų. Prieš tai ji perklausė berniuko, kuris sėdėjo šalia, ar imti pinigus. Pastarasis linktelėjo galvą. Vaikas buvo ramus. Susidarė įspūdis, kad jie labai gerai sutaria. Ji atspausdino grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą, kurį davė pasirašyti berniukui. Berniukas pasirašė kvite. Tada kvite liepė pasirašyti ir moteriai, nurodant savo vardą ir pavardę. Tada ji padavė pinigus – 20 eurų. Pagal banko tvarką ji negalėjo išmokėti vaikui pinigų be mamos ar tėvo, bet jai pagailo vaiko, suma buvo nedidelė, todėl pinigus išmokėjo. Vėliau ji pervedė į šio vaiko sąskaitą 20 eurų, taip kompensuodama padarytą žalą (t. 2, b. l. 5). Akivaizdu, jog prisistačius banke kitu asmeniu ir svetimu vardu rankraštiniu įrašu pasirašant grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą padaroma nusikalstama veika, nes tokiais veiksmais gali būti pažeistos fizinių ar juridinių asmenų teisės ar šiems asmenims sukeltos reikšmingos pasekmės, o aptarti duomenys neginčijamai patvirtina, jog V. I. veiksmuose egzistavo visi objektyvieji BK 300 str. požymiai.
    4. Kvalifikuojant veiką pagal BK 300 str. 1 d. dėl netikro dokumento pagaminimo, tikro dokumento suklastojimo ar disponavimo žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, būtina nustatyti ir būtinąjį subjektyviosios pusės požymį – tiesioginę kaltininko tyčią, t. y. kad jis suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad pagamina netikrą dokumentą, suklastoja tikrą dokumentą ar disponuoja žinomai netikru ar žinomai suklastotu tikru dokumentu, o tai gali sukelti teisines pasekmes, ir nori taip veikti. Teisėjų kolegija pažymi, kad apie asmens nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius sprendžiama ne tik iš jo paties parodymų, bet ir iš jo atliktų veiksmų. Nustatant kaltės formą, būtina išsiaiškinti ne tik paties įvykio aplinkybes, bet ir visas kitas bylos aplinkybes, kurios turėjo reikšmės formuojantis atitinkamam kaltinamojo elgesiui, veiksnius, lėmusius ar reikšmingai paveikusius kaltinamojo valinius sprendimus. Kaltės forma, rūšis, jos turinys – subjektyvieji (vidiniai psichiniai) nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi tiriant, įvertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. Taigi apie kaltę – psichinį kaltininko santykį su veika bei jos padariniais – gali būti sprendžiama ir pagal kaltininko elgesį (kasacinės nutartys Nr. 2K-501/2012, 2K-P-1/2014, 2K-202/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-287-697/2017). Nagrinėjamoje byloje nustatytos faktinės aplinkybės, jog V. I. atėjo į banką jau žinodama, kad mažametis L. B. nori iš sąskaitos pasiimti pinigų, tačiau jis to negali padaryti – be suaugusiojo neišduoda pinigų, banko darbuotojai melagingai prisistatė jo teta ir pasirašė už kitą asmenį, grynųjų pinigų išmokėjimo kvite ranka įrašydama „mama L. P.“ ir sukurdama L. P. inicialus atitinkantį parašą, taip sudarydama regimybę, jog dokumentą iš tiesų pasirašė L. B. mama L. P.. Šios aplinkybės atskleidžia, kad V. I. suvokė, jog pasirašydama dokumentą save pristato kitu asmeniu – L. B. mama, jog taip suklastoja tikrą dokumentą – grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą, ir norėjo, kad tai sukeltų teisines pasekmes – L. B. banke būtų išmokėti pinigai, kurių išmokėjimas kitu atveju nebūtų galimas. Tai, jog ji banko darbuotojai prisistatė berniuko teta, ir banko darbuotojai matant, ji pasirašė už L. B. mamą, nepaneigia jos veiksmuose egzistuojančių BK 300 str. 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymių. Aptarti V. I. veiksmai rodo, kad ji veikė tiesiogine tyčia – suprato savo veiksmų neteisėtumą ir norėjo taip veikti. Nors apeliaciniame skunde nurodoma, jog realiai jokių žalingų padarinių dėl V. I. veiksmų neatsirado, nes pinigus gavo L. B., o vėliau banko darbuotoja kompensavo padarytą žalą pervesdama pinigus į L. B. sąskaitą, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad nusikaltimo, numatyto BK 300 str., sudėtis yra formali ir padarinių atsiradimas nėra būtinas šios veikos požymis. Be to, nustatant baudžiamąją atsakomybę už dokumento suklastojimą yra apsaugomi ne tik konkrečių fizinių ar juridinių asmenų interesai, išreikšti dokumentine forma (sudarant sutartis ir pan.), bet ir visos visuomenės narių teisinio tikrumo ir patikimumo interesai, ir taip valstybė įgyvendina savo pareigą užtikrinti įvairaus lygmens visuomeninių santykių stabilumą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad V. I. veiksmai pasirašant grynųjų pinigų išmokėjimo kvitą kito asmens vardu banke laikytini atitinkančiais BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.
  2. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, jog V. I. dokumento suklastojimas, svetimu vardu ir pavarde pasirašant banko grynųjų pinigų išmokėjimą patvirtinančiame kvite, pinigus gaunant sąskaitos savininkui – mažamečiam L. B., negali būti laikomas tokiu pavojingu, kad jis užtrauktų baudžiamąją atsakomybę. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su šiuo apeliacinio skundo argumentu, jog pirmosios instancijos teismas tik formaliai įvertino veikos pavojingumo laipsnį ir konstatavo, kad žala padaryta baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Šiuo atveju bylos duomenimis nepatvirtinta, jog padaryta nusikalstama veika iš esmės sukėlė teisiškai reikšmingus padarinius fiziniam ar juridiniam asmeniui ir jam buvo padaryta žala. BK 11 str. 1 d. ir BK 12 str. nustato, kad nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu laikoma ne bet kokia, o tik pavojinga, priešinga teisei veika. Nusikalstamos veikos pavojingumas reiškia, jog tokia veika kėsinamasi į įstatymo saugomas vertybes ir dėl to šioms vertybėms yra padaroma žala ar sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Formalių nusikaltimų sudėčių atveju reali žala saugomoms vertybėms gali būti ir nepadaryta, o tik sukeliama tokios žalos atsiradimo grėsmė. Padariniai nėra būtinasis ir nusikaltimo, numatyto BK 300 str. 1 d., sudėties požymis, tačiau sprendžiant baudžiamosios atsakomybės taikymo už šiuos nusikaltimus, kurie aprašyti formaliąja sudėtimi, klausimą, taip pat svarbu nustatyti, kiek pavojingos padarytos veikos.
    1. Teisėjų kolegija pažymi, jog BK 37 str. nustatyta, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į objektyvias, tiek į subjektyvias padarytos veikos aplinkybes. Objektyvusis veikos mažareikšmiškumo kriterijus reiškia, kad nusikalstama veika nesukėlė realios žalos baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms arba padaryta žala nežymi. Subjektyvusis kriterijus parodo kaltininko tyčios kryptingumą, jo tikslus, motyvus. Teismų praktikoje laikoma, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia klausimą, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinės nutartys Nr. 2K-364/2013).
    2. BK 300 str. numatyta sankcija taikytina tuomet, kai suklastojant dokumentus, disponuojant jais, yra įtvirtinami tokie juridiniai faktai, kuriais apsunkinama ar sudaroma reali galimybė apsunkinti konkretaus juridinio ar fizinio asmens veiklą, suvaržomos jų teisės ir sukeliami teisiškai reikšmingi padariniai (kasacinės nutartys 2K-263/2010, 2K-57/2014). Nagrinėjamu atveju V. I. suklastojo tikrą dokumentą – pasirašė L. P. vardu AB „Swedbank“ grynųjų pinigų išmokėjimo kvite, suklastojo L. P. parašą. Šio dokumento suklastojimo pasekmė – mažamečiam sąskaitos savininkui L. B. buvo išmokėti 20 eurų. Byloje nėra duomenų, kad šiuos veiksmus V. I. atliko vedama asmeninių tikslų ar kad šiuos pinigus ji būtų pasisavinusi. Atvirkščiai, kaip matyti iš nuteistosios ir L. B. parodymų, ji dokumentą suklastojo vedama altruistinių paskatų, kad mažametis galėtų pasiimti pinigus iš savo asmeninės sąskaitos ir už juos nusipirkti maisto. Tai, jog pinigus, buvusius sąskaitoje, suklastojus dokumentą gavo L. B., patvirtino ir liudytoja banko darbuotoja I. S.. Be to, banko darbuotoja I. S. iš savo asmeninių lėšų kompensavo išmokėtus L. B. 20 eurų, ir šią sumą iš savo asmeninių lėšų pervedė į vaiko sąskaitą, taigi jokia reali žala nebuvo padaryta. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad V. I. padarytos nusikalstamos veikos pobūdis, kuris apima padarytą žalą BK 300 str. 1 d. norma saugomoms vertybėms, yra nereikšmingas.
    3. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, darytina išvada, kad V. I. padarytos veikos pavojingumo laipsnis nėra toks, jog atsižvelgus į protingumo, proporcingumo, teisingumo ir kitų bendrųjų teisės principų nuostatas, būtų pagrįstas represinių baudžiamojo proceso, baudžiamosios teisės priemonių taikymas, t. y. V. I. veikos pavojingumas nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą veiką traukti baudžiamojon atsakomybėn. Taigi nors V. I. veiksmai atitinka BK 300 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėties požymius, tačiau padaryta veika nesiekia tokio pavojingumo laipsnio, kad galėtų būti vertinama kaip nusikaltimas, todėl ši apeliacinio skundo dalis tenkintina, ji nuo baudžiamosios atsakomybės atleistina dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo (BK 37 str.).

76. BPK 320 str. 3 d. įtvirtinta nuostata, kad jeigu nagrinėdamas bylą apeliacinės instancijos teismas nustato esminių BPK pažeidimų, jis, nepaisydamas to, ar gautas dėl jų apeliacinis skundas, patikrina, ar tai turėjo neigiamos įtakos asmeniui, dėl kurio skundo nagrinėjama byla. Apylinkės teismas V. I. dėl kaltinimų pagal BK 178 str.1d., 159 str. (dvi veikos), 214 str.1d., 215 str. 1 d., 182 str.1 d. išteisino, neįrodžius jos dalyvavimo šių nusikaltimų padaryme. Tokiu atveju teismas turėjo nukentėjusiosios civilinį ieškinį, susijusį su šiomis veikomis, atmesti (BPK 115 str. 3 d. 1 p.). Tuo tarpu apylinkės teismas civilinį ieškinį paliko nenagrinėtą, tokiu būdu netinkamai taikydamas BPK 115 str. 3 d. nuostatas ir nepagrįstai suvaržydamas išteisintosios teises. Remiantis išdėstytu, nuosprendis šioje dalyje keičiamas, dėl civilinio ieškinio priimant BPK 115 str. 3 d. 1 p. numatytą procesinį sprendimą.

8Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 3 p. ir 2 d. 1 p., 327 str. 2 p., 328 str. 4 p., 330 str., 331 str.,

Nutarė

9panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį dėl V. I. nuteisimo pagal BK 300 str. 1 d. Vadovaujantis BK 37 str., V. I. nuo baudžiamosios atsakomybės, numatytos BK 300 str. 1 d., atleisti dėl veikos mažareikšmiškumo ir šią baudžiamosios bylos dalį V. I. nutraukti.

10Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiosios L. P. civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas, ir šį civilinį ieškinį atmesti.

11Kitą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 29 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai