Byla 1-52-1020/2018
Dėl pareikšto kaltinimo ir jo parodymai

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Kolyčienės, Jurgitos Mačionytės ir Ernesto Rimšelio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),

2sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, Daliai Kanopienei, Daivai Kokštaitei ir Agnei Lopuchinai,

3dalyvaujant prokurorams Larisai Fedotovai, Nikolajui Kozliakui, Liutaurui Rudzevičiui ir Ramūnui Šileikai,

4kaltinamajam A. M. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,

5nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. I. bei jo įgaliotajai atstovei advokatei Danguolei Elenai Mikalauskaitei,

6nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. J. ir jos įgaliotajam atstovui advokatui Audriui Vaičiūnui,

7nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J.,

8vertėjai I. P.,

9viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

10ANDRIUS MALKENIS, a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 22 straipsnio 1 dalyje, 129 straipsnio 2 dalies 5 punkte,

11Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

12A. M. 2016 m. rugsėjo 13 d. apie 18.20 val., name, esančiame ( - ), Vilniuje, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia, būdamas E. J. už nugaros, ranka sugriebė pastarąjį už kaklo bei peiliu tyčia sudavė nukentėjusiajam E. J. į galvą, o E. J. išsilaisvinus, sudavė jam peiliu į pilvą, tuo padarydamas durtinę žaizdą galvoje ir durtinę - pjautinę kiauryminę pilvo sienos žaizdą epigastriumo srityje su kepenų pažeidimu, tokiu būdu sunkiai sutrikdė sveikatą E. J.. Po to, peiliu tyčia sudavė B. I. į kaklą, padarydamas įbrėžimą kaklo nugariniame paviršiuje, tokiu būdu nežymiai sutrikdė sveikatą B. I.. Po to, į namą atėjus S. E., A. M. tyčia sudavė tris kartus peiliu S. E. į krūtinę, ranką, tuo padarydamas durtinę - pjautinę žaizdą krūtinės ląstos kairėje pusėje, kurios kanalas tęsiasi per odą, poodį, IV tarpšonkaulinį tarpą, sužalojant širdiplėvės priekinę sienelę, dešinio širdies skilvelio priekinę sienelę per visą sienelės storį ir aklai užbaigiant dešinio skilvelio spindyje, kiaurinę durtinę-pjautinę žaizdą kairiame dilbyje, pjautinę žaizdą kairės plaštakos II piršto projekcijoje, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, širdiplėvės ertmės tamponada išsiliejusiu krauju, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu ir nukentėjusysis mirė, tokiu būdu tyčia nužudė S. E.. Šiais veiksmais A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 135 straipsnio 1 dalyje (E. J. sunkus sveikatos sutrikdymas), BK 140 straipsnio 1 dalyje (B. I. nežymus sveikatos sutrikdymas), BK 129 straipsnio 1 dalyje (S. E. nužudymas). Kaltinamojo A. M. pozicija dėl pareikšto kaltinimo ir jo parodymai

13Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. teigė, jog savo kaltę dėl padarytų nusikalstamų veikų pripažįsta visiškai ir dėl to nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusiųjų.

14Nurodė, kad įvykio dieną jis gėrė alkoholį kartu su vyru, kuris, kaip vėliau sužinojo, buvo S. E.. Jiems bevartojant alkoholį, S. E. minėjo, kad gali padėti susirasti darbą. Būdami autobusų stotelėje sutiko S. E. pažįstamą, po ko, pavartoję alkoholio, nuvažiavo pas S. E.. Vykstant pas S. E. jis norėjo pasišnekėti dėl darbo, o paskui išgerti. Būnant pas S. E. gėrė alų kartu ir su kitu S. E. draugu, kaip vėliau sužinojo E. J.. Vienu metu, S. E. priekaištavo, kad jeigu jo (A. M.) nebūtų, alaus būtų daugiau. Kai alus baigėsi, S. E. ir E. J. nutarė išvažiuoti dar gėrimų, o jis pats norėjo eiti namo. S. E. tam prieštaravo ir nustūmė jį ant lovos, kur vėliau užmigo. Kai atsibudo, pastate nieko nebuvo, durys uždarytos, langas nesidarinėjo, o ant išorinių durų pro plyšį matėsi užkabinta spyna. Norėjo į tualetą, tačiau supratęs, kad negali niekaip išeiti iš namo, išsituštino ant verandoje buvusio guminio kilimėlio. Atsikėlė kai S. E. ir E. J. grįžo, kartu su jais buvo dar vienas asmuo, kaip vėliau sužinojo, B. I.. Jam buvo priekaištaujama, vėliau rėkiama dėl išsituštinimo ant kilimėlio, jis dėl to atsiprašinėjo. Po to, S. E. trenkė jam kumščiu į akį, griūdamas jis patyrė dar kelis smūgius ir prarado sąmonę. Kai atsipeikėjęs norėjo išeiti, verandoje buvę E. J. su B. I. įstūmė jį atgal ant lovos. E. J. atsistojo iš dešinės, o B. I. iš nugaros ir pradėjo jį mušti. Po mušimo, kai E. J. su B. I. išėjo į lauką, jis vėl bandė išeiti ir jam vėl nebuvo leidžiama, jį mušė po vieną, praskėlė galvą. A. M. prašė jo nemušti, tačiau E. J. su B. I. atsakydami į tai sakė, kad kai ateis S. E., pastarasis parodys kaip yra iš tiesų mušama, o jeigu neužtils, tai jį užmuš. Paskui atėjo S. E., kuris grasino užmušti ir jį mušė. Kiek vėliau, nematydamas išeities išsitraukė kišenėje turėtą peilį. Tai pamatę, E. J. su B. I. neatsitraukė, B. I. puolė ant jo, bandė kumščiu ir koja suduoti, bet nepataikė. Jis pradėjo mojuoti peiliu prieš B. I. ir šis pradėjo trauktis pro duris. Tuo metu jis norėjo išeiti paskui B. I. ir pasprukti, bet jį už kaklo pagriebė E. J. ir pradėjo smaugti. Būtent tuo metu jis bakstelėjo peiliu E. J., kuris jį laikė ir paleido tik po to kai, dar kartą brūkštelėjo E. J. per galvą. Po to, jis iššoko į verandą, kur buvo S. E.. Šis stovėjo atsirėmęs, žiūrėjo ir nieko nedarė. Jis norėjo išeiti ir leistis nuo greta namo buvusio šlaito. Atsisukęs pamatė, kad S. E. jį stebi, todėl užėjo už namo, kad S. E. jo nematytų. Kai jis ramiai ėjo, iš už kampo atbėgo S. E., kuris keikėsi, bandė įspirti ir vijo jį aplink namą. Jis suprato, kad ilgai negalės vaikščioti aplink namą, nes kažkur buvo ir B. I. su E. J., todėl sustojo. Turėjo rankoje peilį, o S. E. buvo priešais. Kai pradėjo dairytis, S. E. priartėjo, norėjo jį paguldyti, bet nepasiekė. Vėliau, kai S. E. pradėjo mosikuoti rankomis, jis du kartus, greitai, taikydamasis S. E. į rankas, smogė. Po to, pabėgo, neatsimena, kaip atsidūrė namie. Vėliau jam paskambino draugas ir pasakė, kad išvakarėse po rajoną vaikščiojo policija su planšete ir rodė jo nuotrauką. Supratęs, kad jo yra ieškoma, paskambino į policiją, po ko policija atvažiavo ir jį sulaikė.

15Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje patikslino, kad prieš įvykį vartojo alkoholį, tačiau nusikaltimo padarymo metu jau buvo gerokai prasiblaivęs – įvykio vietoje A. M. nukentėjusieji alkoholio nesiūlė, jis jo negėrė, o ir buvo užsnūdęs. Kaltinamasis nesutiko su tuo, jog konfliktas kilo dėl to, kad jam buvo liepta susitvarkyti ir jis to nedarė – jis pats siūlė viską sutvarkyti, tačiau prieš jį buvo pradėta smurtauti, iš jo nieko nereikalaujant. A. M. nurodė, kad pirmas jam smogė S. E., po to jis pasišalino. E. J. stengėsi durti tokiu kampu, kad sužalotų tik odą, dūrė kažkur į širdies, krūtinės sritį. Jis tiksliai neprisimena kokiu metu buvo sužalotas B. I., bet tai galėjo būti padaryta dar prieš E. J. padarytus sužalojimus, nes B. I. pirmas jį puolė. Patikslino, kad pirmiausia sudavė B. I., paskui E. J., o vėliausiai S. E.. Sužalojimus S. E. padarė lauke, prie greta namo esančio klevo. Be peilio negalėjo prasibrauti pro jį mušusius asmenis.

16Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių išsakytą poziciją apie kaltinamojo parodymų kaitą, ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, tyrė ir vertino kaltinamojo teisme parodymus ir jo parodymų duotų ikiteisminio tyrimo stadijoje kontekste.

17Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus kelioms dienoms po nagrinėjamo įvykio, A. M. be kita ko nurodė, kad ne viską prisimena kas vyko atvykus pas S. E., nes su S. E. išgėrinėjo. Matyt būdamas neblaivus, jis dar ir užmigo tenai. Kai atsibudo, kambarėlyje buvo vienas. Norėjo išeiti į tualetą, tačiau negalėjo, todėl susirado kilimėlį. Pagalvojo, kad nuo kilimėlio viskas lengvai nusiplaus ir jokių problemų nebus. Tada jis tame kambarėlyje ant kilimėlio ir išsituštino. Kiek laiko laukė, kol jį atrakins, negali pasakyti, kadangi dar buvo užsnūdęs. Taip pat nežino kuri buvo valanda, kai išgirdo, kad į namus kažkas atėjo ir atrakino kambario duris. Kambaryje be S. buvo ir dar du vaikinai, kurių nepažinojo. Jis puolė jų atsiprašinėti, kad šitaip išėjo, bet jie visi buvo labai pikti, kai pamatė ką jis padarė. Tada kažkuris iš jų trenkė kumščiu į akį ir nuo suduoto smūgio jis atsisėdo ant lovos. Kuris trenkė, nežino. Jis sėdėjo ant lovos, o jie visi trys tada atsisėdę prie lauko durų išgėrinėjo. Ir vis, kartas nuo karto, kai jis pasakydavo, jog nori eiti namo, vis prie jo prieidavo tie du nepažįstami vaikinai ir suduodavo smūgį. Kuris suduodavo smūgį, negali atsakyti, kadangi jis rankomis užsidengdavo galvą ir jie mušdavo po vieną, t. y. prieidavo dviese, tačiau vienas kažkuris suduodavo smūgį, o kitas tik stovėdavo. Kadangi nematė kuris mušė, negali atsakyti kuris kiek smūgių sudavė, tačiau jam buvo suduota apie 15-20 smūgių, tačiau šie smūgiai buvo nestiprūs ir kliūdavo rankoms, nes dengdavosi galvą. Tai truko maždaug apie 20 minučių. Tada tie vaikinai pradėjo grasinti, kad ateis S. ir jis sužinos kaip iš tikrųjų yra mušama. Netrukus atėjo ir S., kuris spyrė iš kelio į petį, po to kumščiu sudavė į petį, ranką, ir dar kokius keturis smūgius per galvą. Kuo jis sudavė per galvą, nematė, nes vėl dengėsi rankomis veidą. Tada jie visi išėjo vėl gerti. Jis išsigando, pamanė, kad jeigu ir toliau jie taip gers, geruoju nesibaigs ir nusprendė kaip nors iš ten pasišalinti. Apsidairė, pagalvojo, jog ras kokią taburetę, bet nieko panašaus nebuvo. Tada prisiminė, kad kišenėje turi peilį ir nutarė juo pagrasinti. Jis atsistojo, išsitraukė peilį ir jį laikydamas rankose priėjo prie durų. Du nepažįstami vaikinai pradėjo eiti link jo. Ar dėl to, kad jie buvo labai girti, ar dėl kažkokių kitų priežasčių, tie vaikinai nepamatė, kad jis rankose turi peilį, ir kai jau jie buvo visai arti, kažkuris iš jų pamatė peilį, tačiau jie visiškai neišsigando. Jam pasirodė, kad jie abu stengėsi jį sugriebti. Kiek prisimena, jam iš dešinės pusės stovėjo vaikinas, tamsių plaukų. Įtariamasis, norėdamas jį pagąsdinti, jam brūkštelėjo kažkur ties krūtine. Jis nežino ar pataikė, ar nepataikė, tačiau šis vaikinas atšoko nuo jo. Šviesus vaikinas tuo momentu jį ranka sugriebė už sprando, laikė ir neleido judėti. Tas vaikinas stovėjo kažkaip nepatogiai, šone iš kairės pusės. Įtariamasis bakstelėjo peiliu kažkur į pilvo sritį. Vaikinas vis tiek nepaleido, bet jis kažkaip išsiveržė ir pajudėjo link durų, tačiau prie durų stovėjo S.. Įtariamasis bijojo, jog vėl bus užpultas iš už nugaros, o S. jį bandė sugriebti. S. stovėjo prie jo kairiojo šono. Įtariamasis jam peiliu bakstelėjo 3-4 kartus, tačiau ar jis pataikė visus kartus, negali atsakyti, nes S. kažkaip nepatogiai stovėjo. Įtariamasis mano, kad pataikė vieną kartą ir tas smūgis buvo į širdį. Jis nežiūrėjo kas ten vyksta toliau. Jis išbėgo iš to namo ir kas vyko toliau nelabai prisimena ir negali papasakoti, nes jis jau atsibudo kitą dieną namuose. Jis net neprisimena kaip atsidūrė namuose. Peilį jis išmetė, tačiau neprisimena kur (II t., b. l. 63-66).

18Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes A. M. nurodė ir parodymų patikinimo vietoje metu 2016 m. rugsėjo 19 d. (II t., b. l. 67-75).

19Papildomai apklaustas po kelių mėnesių, t.y. 2017 m. sausio 4 d., A. M. parodė, kad visiškai patvirtina anksčiau duotus parodymus ir jų nekeičia, o dėl E. J. sužalojimo gali papildomai pasakyti tik tiek, kad pastarasis stovėdamas jam už nugaros, laikė jį už marškinėlių apykaklės ir norėdamas ištrūkti, atsisuko į E. J. ir dūrė į pilvo sritį. Kaip padarė sužalojimą galvoje, negali atsakyti, nes neprisimena. Dėl S. E. nužudymo gali pasakyti, kad S. E. peiliu jis sužalojo lauke, prie medžio. S. E. ėjo link jo iškėlęs rankas. Kadangi tik ką buvo sumuštas ir bijojo, kad vėl nesumuštų, pamatęs S. E. iškeltas rankas, dūrė jam. Tiksliai prisimena, kad jam dūrė ne vieną kartą ir mano, kad dūrė į įtarime nurodytas vietas. Dėl įvykdytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi ir yra pasirengęs atlyginti padarytą žalą dėl nukentėjusiųjų laidotuvių ir gydymo. Buvo stipriai neblaivus, todėl tam tikrų įvykio aplinkybių tiksliai gali neprisiminti (II t., b. l. 79-81).

20Paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2017 m. balandžio 19 d., A. M. patvirtino anksčiau duotus parodymus nurodydamas, jog visiškai prisipažįsta dėl jam pateikto įtarimo (II t., b. l. 84 – 86) Nukentėjusiojo B. I. parodymai

21Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis B. I. parodė, kad įvykio dieną sutiko jau seniai pažinotą S. E. ir kartu su juo buvusį E. J.. Pasikalbėjus nutarė nuvažiuoti pas S. E., kuris turėjo alaus. S. E. namuose sėdėjo anksčiau nepažinotas kaltinamasis A. M.. Kai įėjo į namus, ten buvo išsituštinta. S. E. liepė A. M. sutvarkyti ką padarė ir tuo prasidėjo konfliktas. Vienas iš jų spyrė A. M., po ko jis ištraukė peilį ir keikdamasis sakė, kad juos papjaus. S. E. buvo išėjęs parūkyti, po to jis pats (B. I.) išėjo pas S. E. ir išgirdo kaip E. J. sušuko prašydamas pagalbos. Tuomet jis priėjo prie kaltinamojo ir, užsistodamas E. J., sudavė kaltinamajam į veidą. Kaltinamasis šoko ant jo su peiliu. S. E. jį užstojo bei spėjo iš namo išstumti kaltinamąjį, po to užsirūkė cigaretę ir vietoje numirė. Kai jis išėjo į lauką, E. J. šaukė, kad iškviestų greitąją, kad jam skauda, nes jam peiliu buvo durta 2 kartus – vieną kartą į pilvą, kitą kartą į galvą.

22Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis B. I. teisiamajame posėdyje patikslino, kad pridergta buvo prie durų iš lauko pusės prie laiptelių, ant kilimėlio. E. J. spyrė kaltinamajam koja. Taip pat ir jis pats sudavė smūgį kaltinamajam į veidą ranka, kaltinamasis peiliu įpjovė jam sprandą. Kaltinamasis smūgį jam sudavė jau po to, kai buvo suduota E. J., kuriam kaltinamasis dūrė į pilvą.

23Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus B. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pastarasis parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. S. E. sudavė pirmą smūgį kaltinamajam kumščiu į veidą, po to E. J. jam spyrė bei vėliau ir pats B. I. kaltinamajam sudavė keletą smūgių. Tada kaltinamasis dūrė E. J. peiliu į pilvą, po ko dar mojuodamas juo pataikė į galvą. Kai kaltinamasis mojuodamas peiliu perbraukė jam (B. I.) per sprandą – jam buvo apdraskytas kaklas iš nugaros kairės pusės. S. E. gulėjo ant kaltinamojo iš viršaus, matė, kaip kaltinamasis sudavė tik vieną smūgį S. E., kai jis gulėjo ant grindų. Po to, S. E. atsistojo, pakėlė kaltinamąjį už pečių ir išstūmė jį iš namų į lauką, po ko kaltinamasis nukrito nuo kalniuko. Tada S. E. užsirūkė cigaretę ir vietoje numirė. Jam atrodo, kad kaltinamasis buvo blaivus. Kaltinamasis atsistojo po to, kai S. E. liepė sutvarkyti ką pridaręs, ir lyg norėjo išeiti, tačiau nežino ar jis norėjo išeiti iš namų, ar sutvarkyti tai, ką padarė. Kaltinamasis pasakė, jog juos papjaus po to, kai gavo tuos smūgius, todėl jam atrodo, kad kaltinamasis gynėsi. Kaltinamasis nesipriešino išvejamas, nes jau iki tol, kol jį varė, pastarasis buvo agresyvus. Patikslino, kad pirmus smūgius kaltinamajam sudavė paprašytas S. E.. Sudavė smūgį kumščiu į veidą, iš viso galėjo būti daugiau kaip 5 smūgiai. Jis taip pat matė, kad E. J. sudavė vieną ar du smūgius A. M., o ar S. E. pastarajam sudavė smūgių, jis nematė. S. E. išvijo kaltinamąjį iš namo, A. M. aplink namą nesivijo.

24Teisiamojo posėdžio metu B. I. palaikė savo civilinį ieškinį dėl 3 000 eurų dydžio neturtinės žalos atlyginimo. Jis buvo sužalotas, patyrė didelį šoką dėl to, kad buvo nužudytas jo geriausias draugas, jis iki šiol jaučia baimę, yra psichiškai sutrikęs. Nukentėjusiojo E. J. parodymai

25Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. J. nurodė, kad įvykio dieną važiavo autobusu ir pamatė savo draugą S. E. ir kaltinamąjį A. M.. Jie važiavo pas S. E. atsigerti alaus. Kai pasibaigė alus, S. E. nutarė nuvažiuoti įsigyti daugiau. Jis ir S. E. išvažiavo, o A. M. jie buvo palikę namuose. Buvo kažkokie ginčai, A. M. lyg norėjo pailsėti, jam buvo blogai, tad jie paguldė A. M. ant lovos ir išvažiavo. Lauko durų jie su S. E. neuždarinėjo. Grįžę namo, pamatė, kad ant kilimėlio buvo išsituštinta. Liepė A. M. išvalyti tai, ką jis buvo padaręs ir dėl to kilo konfliktas. A. M. pasakė, kad nevalys ir dėl to supykdė S. E.. Liepdamas išvalyti S. E. tempė kaltinamąjį. Jis pats (E. J.) irgi kiek pasikarščiavo, spyrė kaltinamajam į koją, bet tikrai ne į veido pusę, kaip teigė B. I.. Gal kažkur į šoną buvo trenkęs. A. M. pradėjo pykti, o jis prašė išvalyti. Sėdint ant lovos ir bekalbant su A. M., pajuto kaip A. M. traukdamas jo galvą atgal, su peiliu įdrėskė galvą. Pajutęs kraują, prašė paslėpti peilį, po ko A. M. staiga dūrė į pilvą. Po to, jis išbėgo į lauką ir prašė praeivių iškviesti greitąją. E. J. nepastebėjo ar A. M. tuo metu liko namuose. Kai prie jo pribėgo S. E. perspėjo, kad neitų į namus, nes pas A. M. buvo peilis, bet jis įbėgo į namą ir papuolė ant peilio. Tada net nepastebėjo, kada A. M. išbėgo, tik pastebėjo, kaip S. E. atsirėmė į namo sieną ir pasakė, kad jį sužalojo, kad miršta.

26Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis E. J. teisiamajame posėdyje patikslino, kad B. I., jis su S. E. sutiko, kai važiavo nusipirkti daugiau alaus ir jau buvo palikę namie A. M.. Išeinant iš namų, durų ir A. M. tikrai neužrakino, priešingai, jis netgi sakė S. E., jog reiktų neužrakinti durų ir palikti jas atrakintas, nes žmogui gali prireikti į tualetą. Pasak E. J., išsituštinta buvo namo viduje ir A. M. kategoriškai atsisakė išvalyti išmatas. Nukentėjusysis neatmetė galimybės, jog nuo jo smūgių A. M. galėjo būti padaryta žala. A. M. prieš panaudodamas peilį lyg ir sakė, kad su jais susidoros, visus papjaus.

27Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, jis teigė, kad šiuose parodymuose yra klaida, nes jie neužrakino A. M.. Kaltinamojo užrakinimo galimybę kategoriškai neigia. Abejoja ar S. E. sudavė A. M. smūgį per veidą. A. M. neklausė S. E. nurodymo dėl išmatų sutvarkymo ir taip išprovokavo tą vieną smūgį ranka, tačiau S. E. kaltinamajam sudavė ne į veidą, o į šoną. A. M. galėjo gauti 3-4 smūgius, iš kurių jis (E. J.) sudavė 2 į koją ir į šoną, dar prieš tai, kai bandė geruoju įkalbėti A. M. išvalyti tai, ką jis padarė. Gal du smūgius kaltinamajam sudavė S. E., dar galėjo būti suduoti smūgiai, kuriuos A. M. patyrė, kai su S. E. voliojosi ant grindų, spardėsi, jau po jo (E. J.) sužeidimo. Jis nematė ar B. I. sudavė smūgius A. M., taip pat nematė sužalojimų ant B. I. kūno. A. M. galėjo supykti dėl jo suduotų smūgių.

28Teisiamojo posėdžio metu E. J. palaikė pareikštą 5 500 eurų civilinį ieškinį dėl jo sunkaus sveikatos sutrikdymo. Jis ir jo motina pirko vaistus, motina išleido apie 1000 eurų, tačiau pateikti tą patvirtinančių dokumentų negali, nes jų neturi. Turtinę žalą sudaro apie 1000-1500 eurų, tačiau jis negali tiksliai pasakyti kiek tėvai išleido. Jam taip pat padaryta 4 000 eurų neturtinė žala, nes jis ilgai gydėsi, negalėjo ir dabar negali visko valgyti, patyrė nervinę įtampą. Kiti byloje surinkti įrodymai

29Nukentėjusioji I. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nužudytas S. E. yra jos sūnus. Apie nagrinėjamą įvykį ji nieko nežino. Taip pat nežino, ar sūnus buvo konfliktiškas. Jis išgerdavo, tokiu atveju galėdavo į veidą suduoti, bet kai negerdavo, būdavo labai geras žmogus. Jų ryšiai su sūnumi buvo labai geri. Jis dažnai parvažiuodavo jos aplankyti, paskambindavo telefonu. Dar turi dvi dukras. Įvykis labai sukrėtė, blogai jaučiasi, naktimis nemiega, gydytoja sakė, kad čia nuo nervinio streso, išrašė vaistų, pavadinimo nepamena. Patyrė laidotuvių išlaidas. Turtinę žalą sudaro laidotuvių išlaidos, o neturtinę - pergyvenimas dėl sūnaus mirties. Kaltinamasis pervedė į sąskaitą 600 eurų, atlygino turtinę ir dalį neturtinės žalos.

30Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, po gauto pranešimo, kaip policijos patrulis atvyko į įvykio vietą, kur jį su kolege S. L. pasitiko B. I.. Šis asmuo paaiškino, kad kilo konfliktas tarp visų dalyvių dėl to, kad vienas asmuo pasituštino prie namo durų, kuriame jie vartojo alkoholį. Prie namo rado porą sužalotų asmenų, vienas iš jų buvo sunkiai sužalotas E. J., o kitas jau gulėjo be gyvybės ženklų. B. I. tuomet nurodė, kad šituos du asmenis sužalojęs asmuo pasišalino žemyn ( - ) link ( - ) gatvės. B. I. paaiškino, kad ir jį kažkiek sužalojo, bet nežymiai ir, kiek atsimena, jis medikų pagalbos atsisakė, nes pradžioje buvo tik viena medikų brigada ir jie kitam asmeniui teikė pirmąją pagalbą. Kiek žino, konflikto esmė buvo tokia, kad peiliu sužalojęs kitus asmenis žmogus prie to namo durų pasituštino ir dėl to jam buvo išsakyta pastaba iš nukentėjusiųjų, tada tas asmuo puolė peiliu. B. I. minėjo, kad ne visai gražiai pasielgė tas asmuo ir kilo kažkokia diskusija. Neminėjo, apie tai, kad asmuo su peiliu buvo pultas ar muštas. B. I. nurodė, kad visas įvykis vyko lauke. Buvo užėjęs į pastatą, viduje buvo netvarkinga, panašu į landynę. Išmatos buvo lauke, prie laiptelio į namą. Bendravo tik su B. I., nes E. J. buvo sužalotas į krūtinės plotą ir negalėjo paaiškinti kas įvyko, o trečias asmuo gulėjo be gyvybės ženklų. Pas B. I. didelių sužalojimų nesimatė, jis sakė, kad jam kliuvo į kaklą, paklausus ar jam reikalinga medicininė pagalba, jos atsisakė. B. I. atrodė blaivus, gal truputį ir buvo išgėręs, bet bendravo laisvai, viską pasakojo, jautėsi stresas.

31Įvykio vietos apžiūros protokole be kitų duomenų nurodyta, kad prie namo, esančio ( - ), Vilnius, ant laiptelių matyti raudonai rudos dėmės. Ant žemės guli vyriškos lyties nesustingęs lavonas. Prie namo durų rastos dvi nuorūkos, rudai raudonos spalvos dėmė. Durys rakinamos pakabinama spyna iš lauko pusės. Išėjus iš namo ir nusileidus laipteliais žemyn, ant žvyrkelio rastas sulankstomas peilis. Ant jo geležtės - rudai raudonos spalvos sutepimai (I t., b. l. 8-11, 30-81).

32Specialisto išvadoje Nr. M 1194/2016 be kita ko nurodyta, kad S. E. lavone nustatyti šie sužalojimai: 1) durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje; 2) kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda kairiame dilbyje; 3) pjautinė žaizda kairės plaštakos II piršto projekcijoje; 4) odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. S. E. lavono kraujyje rasta 2,72 %o (promilės) etilo alkoholio, šlapimo rasta 3,71 %o (promilės) etilo alkoholio. S. E. mirė nuo durtinio-pjautinio krūtinės ląstos sužalojimo su širdies sužalojimu. Į tai nurodo durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje, kurios kanalas tęsiasi per odą, poodį, IV tarpšonkaulinį tarpą, sužaloja širdiplėvės priekinę sienelę, dešinio širdies skilvelio priekinę sienelę per visą sienelės storį ir aklai užsibaigia dešinio skilvelio spindyje, širdiplėvės ertmėje rasta 300 ml skysto kraujo ir 330 ml kraujo krešulių, krūtinplėvės ertmėse pėdsakai skysto kraujo, kas komplikavosi vidiniu ir išoriniu kraujavimu, širdiplėvės ertmės tamponada išsiliejusiu krauju, ūmiu širdies ir kvėpavimo veiklos sutrikimu (I t., b. l. 95-102).

33Specialisto išvadoje Nr. S342/2016 be kita ko nurodyta, kad ant peilio geležtės rastas S. E. kraujas su 99, 999999999999 % tikimybe (I t., b. l. 15-16).

34Specialisto išvadoje Nr. MK 88/2016 be kita ko nurodyta, jog tikėtina, kad tyrimui pateiktas S. E. krūtinės kairės pusės durtinis-pjautinis sužalojimas buvo padarytas tyrimui pateiktu peiliu (I t., b. l. 22-27).

35Specialisto išvadoje Nr. G 3404/2016 be kita ko nurodyta, kad B. I. kūne yra įbrėžimas kaklo nugariniame paviršiuje, galimai padarytas kontaktuojant su kietu, buku, ribotą kontaktinį paviršių turinčiu daiktu, paros laikotarpyje iki apžiūros 2016 m. rugsėjo 14 d.. B. I. kūne yra vienas sužalojimas, kuris vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (I t., b. l. 137-138).

36Specialisto išvadoje Nr. G3586/2016 be kita ko nurodyta, jog E. J. padaryta durtinė žaizda galvoje ir durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda epigastriumo srityje su kepenų pažeidimu. Sužalojimai padaryti kietu daiktu, turėjusiu smaigalį ir ašmenis. Dėl pilvo srities sužalojimo su kepenų pakenkimu, E. J. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai padaryti dviem trauminiais poveikiais (I t., b. l. 180-181).

37Specialisto išvadoje Nr. G 2902 be kita ko nurodyta, kad A. M. kūne yra sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai būdingi smūgių sudavimui paaiškinami 11 smūgių (II t., b. l. 141-143). Byloje surinktų įrodymų vertinimas ir teismo išvados

38Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame posėdyje ir pripažino įrodymais, konstatuotina, kad esminės kaltinime inkriminuotos aplinkybės, išskyrus kaltinamojo vieningą tyčią nužudyti tris asmenis, pasitvirtino. Kaltinamasis A. M. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo S. E. nužudymas), BK 135 straipsnio 1 dalyje (E. J. sunkus sveikatos sutrikdymas) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (B. I. nežymus sveikatos sutrikdymas).

39Tokias teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti A. M. parodymai, nukentėjusiųjų E. J. ir B. I. parodymai, liudytojo V. S. parodymai, objektyvūs įvykio vietos apžiūros duomenys, įvykio vietoje rasti pėdsakai ir daiktai bei jų apžiūros duomenys, duomenys apie nukentėjusiesiems padarytus sužalojimus, jų pobūdį, lokalizaciją ir kt.

40Nagrinėjamoje byloje teismas susidūrė su situacija, kai tiesiogiai įvykyje dalyvavę ir byloje apklausti asmenys (A. M., E. J. ir B. I.) atskirose detalėse dėl skirtingų priežasčių davė skirtingus parodymus. Jų veiksmai ir elgesys įvykių metu bei atitinkamai skirtingas suinteresuotumas bylos baigtimi (savarankiški nuketėjusiųjų turtiniai reikalavimai kaltinamajam ir jam pareikštų kaltinimų sunkumas), byloje surinkti duomenys apie jų asmenybes (nukentėjusysis B. I. konstatuotas lengvas protinis atsilikimas, įvykio metu ar prieš jį visi vartojo alkoholį, smurtavo), lėmė teismo pareigą itin atsargiai vertinti šių asmenų parodymus. Tokioje situacijoje, tiek vertinant nukentėjusiųjų, tiek kaltinamojo parodymus, teismas juos vertino ne tik atskirai, įvertindamas ir parodymų dėl atskirų aplinkybių nuoseklumą viso proceso metu, bet ir juos lygindamas tarpusavyje bei įvertindamas juos kitų byloje surinktų objektyvių faktinių aplinkybių kontekste.

41Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje visi apklausti asmenys pripažino, kad 2016 m. rugsėjo 13 d., atvykus pas S. E., tarp nukentėjusiųjų ir kaltinamojo kilo konfliktas. Nukentėjusieji, nors ir ne visiškai nuosekliai pasakodami apie vartoto smurto pobūdį, visgi pripažino, kad vartojo smurtą kaltinamojo A. M. atžvilgiu. To priežastis – A. M. išsituštinimas ant kilimėlio tuo metu, kai jis buvo paliktas namuose vienas. Šias aplinkybes patvirtina ne tik nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai, apie tai, kad nukentėjusieji priekaištavo A. M. dėl to, ką jis padarė ir tą darydami vartojo smurtą jo atžvilgiu, bet ir A. M. asmens apžiūros metu užfiksuoti duomenys bei jam nustatyti sužalojimai. 2016 m. rugsėjo 16 d. specialistas nustatė galimai prieš tris dienas padarytus sužalojimus, būdingus smūgių sudavimui, kurie paaiškinami 11 smūgių, pvz. rankomis ar kojomis (specialisto išvada Nr. G 2902 (II. t., b. l. 141-143)). Dalies sužalojimų pėdsakai (pvz., poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose) buvo aiškiai matomi ir A. M. parodymų patikrinimo vietoje metu (protokolo fotolentelė (II t., b. l. 71-75)). Taigi teismui nekyla jokių abejonių, kad kilus jau minėtam konfliktui, nukentėjusieji kaltinamojo atžvilgiu vartojo smurtą.

42Nukentėjusieji ir kaltinamasis skirtingai aiškino kaltinamojo palikimo namuose prieš konfliktą aplinkybes ir tai, kur buvo išsituštinta, visgi šios aplinkybės, aiškiai nustačius kilusio konflikto priežastį, neturi esminės reikšmės, nes iš visų apklaustų asmenų parodymų matyti, kad nukentėjusieji buvo pikti dėl A. M. veiksmų ir būtent tai iššaukė jų smurtinius veiksmus prieš kaltinamąjį.

43Įvykio dalyvių parodymai apie konflikto eigą byloje nevisiškai sutapo. Kaltinamasis A. M., nors ir prisipažino kaltu dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių, tačiau keitė parodymus dėl kai kurių atskirų įvykio aplinkybių, kurių vertinimas itin svarbus sprendžiant dėl jo baudžiamosios atsakomybės.

44Iš nukentėjusiųjų E. J. ir B. I. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jie iš esmės sutapo.

45Iš nukentėjusiojo B. I. parodymų matyti, kad atvykus į S. E. namus, S. E. labai supyko dėl A. M. išsituštinimo ant kilimėlio ir sudavė A. M. į veidą, kad jis taip pat sudavė du – tris smūgius A. M., kelis kartus jam spyrė E. J.. Iš jo parodymų taip pat matyti, kad smurtas truko kurį laiką, kad S. E. po suduotų smūgių buvo pasišalinęs, kad tuo metu, kai kaltinamasis A. M. išsitraukė peilį ir šaukdamas dūrė E. J. į pilvą, S. E. rūkė koridoriuje, taigi jau buvo išėjęs. Iš B. I. parodymų seka, kad tik po dūrio peiliu E. J. į pilvą, B. I. prišoko prie A. M. norėdamas atimti peilį, kad tuo metu A. M. mojuodamas peiliu sužalojo B. I. kaklą iš nugaros pusės. Tik po šių veiksmų, B. I. pašaukė S. E., kuris įbėgo į kambarį ir jie susigrūmė. S. E. gulint ant A. M., šis peiliu dūrė S. E. aukščiau pilvo. Po to, S. E. išstūmė A. M. į lauką, A. M. nukrito nuo kalno ir pabėgo.

46Tokius B. I. parodymus, kuriuos jis patvirtino ir teisme, atitiko ir atskirose dalyse papildė E. J. parodymai. Jis lygiai taip pat kaip ir B. I. teigė, kad S. E. labai supyko ant A. M. dėl išsituštinimo ant kilimėlio ir pirmas smogė A. M. į veidą. Jis kaip ir B. I. teigė, kad spyrė A. M., tačiau nematė, ką darė B. I.. Taigi šioje dalyje B. I. ir E. J. parodymai iš esmės sutapo: S. E. smogė pirmas ir smogė ranka, E. J. smurtavo kojomis po S. E.. Tiesa, E. J. nurodė, kad S. E. sudavė ne vieną, o kelis smūgius A. M., tačiau ši aplinkybė, turint omenyje kitus atitikimus nėra esminė ir leidžia teismui konstatuoti, kad pirminius smurtinius veiksmus A. M. atliko būtent S. E..

47Ikiteisminio tyrimo metu duoti E. J. parodymai užpildo B. I. duotuose parodymuose lakoniškai nurodytas aplinkybes apie A. M. smurtinių veiksmų pradžią ir laiko tarpą po pirminio smurto jo atžvilgiu iki A. M. smurtinio elgesio. Iš B. I. parodymų matyti, kad S. E. nebuvo kambaryje tuo metu, kai A. M. išsitraukė peilį ir jį panaudojo E. J. atžvilgiu. E. J. nurodė, kad po pirminio smurto prieš A. M., jokių smurtinių žymių ant jo veido nebuvo, kad kurį laiką jie sėdėjo kambaryje ant lovos, o S. E. buvo išėjęs, pasakydamas pabūti su A. M.. Jie sėdėjo ir laukė, kur tuo metu buvo B. I. nepamena. Besėdint A. M. sugriebė jį ranka per kaklą, bet jam pavyko išsilaisvinti. Pastebėjo, kad A. M. įdrėskė galvą, po to pajuto smūgį į pilvą, bet nesuprato, kad tai dūris peiliu, nes jo nematė. Po šio smūgio nematė kur buvo B. I., pats išbėgo į lauką ir prie durų sutikęs S. E. perspėjo apie A. M. turimą peilį, bet S. E. nepaisydamas perspėjimo įbėgo į namą. Netrukus iš namo išėjo S. E. ir pasakė, kad yra sužalotas.

48Iš jau minėtų parodymų analizės matyti, kad po nukentėjusiųjų smurtinių veiksmų prieš A. M., buvo tam tikra pauzė. Kai E. J. ir kaltinamasis buvo kambaryje ir sėdėjo ant lovos vienas kito atžvilgiu nevartodami smurto, E. J. nepastebėjo kur tuo metu buvo B. I.. Tuo metu A. M. ėmėsi aktyvių veiksmų nesant S. E. – išsitraukė peilį, kuriuo pirmiausia sužalojo E. J., o vėliau, dar būnant name ir S. E.. Šios aplinkybės visiškai sutampa su B. I. nurodytomis aplinkybėmis, taigi jų patikimumas patvirtintas kelių asmenų pirminiais parodymais.

49Teismas pastebi ir tai, kad teismo jau minėtose B. I. ir E. J. parodymų dalyse, jų parodymai iš esmės nesikeitė ir teisminio nagrinėjimo metu.

50B. I. nors ir ne taip detaliai, tačiau teigė, kad konfliktas prasidėjo po S. E. priekaištų A. M.; kad jie vartojo smurtą A. M. atžvilgiu; kad po kurio laiko A. M. peiliu sužalojo E. J., o po to jį patį ir dar vėliau S. E.; kad visi trys asmenys buvo sužaloti namo viduje. Teisme B. I. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, patikslino, kad smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu buvo vartojamas su pertraukomis, kad jis smūgius A. M. sudavė ne iš karto po S. E., o kiek pasėdėjus. Paskutinius smurtinius veiksmus, prieš A. M. išsitraukiant peilį, atliko E. J. – spyrė A. M.. B. I. net kelis kartus teisme pabrėžė, kad A. M. konflikto metu šaukė ir grasino peiliu sakydamas „aš jus visus papjausiu“. Tuo metu, kai A. M. sužalojo E. J., jis stovėjo prie durų, o S. E. rūkė. E. J. prašė pagalbos, todėl jis bandė padėti ir buvo pats sužalotas.

51E. J. teisme nurodytos aplinkybės taip pat iš esmės sutapo su nurodytosiomis ikiteisminio tyrimo metu. A. M. supykdė S. E., jis pats spyrė kaltinamajam į koją. Kaip ir tyrimo metu, taip ir teisme, jis teigė, kad vienu metu jam ir A. M. sėdint ant lovos buvo sužalotas į galvą, o po to į pilvą. E. J. nuosekliai aiškino apie A. M. veiksmų seką prieš jį ir padarytų sužalojimų pobūdį ir šioje dalyje jo parodymai visiškai sutapo. Lygiai taip pat kaip tyrimo metu, jis teigė, kad išbėgo į lauką, jog ten sutiko S. E. ir perspėjo jį neiti į vidų, nes A. M. turėjo peilį. Tvirtino, kad nepaisydamas perspėjimo S. E. įėjo į namą ir ten buvo sužalotas.

52Visa tai leidžia teismui konstatuoti, kad nukentėjusiųjų B. I. ir E. J. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių ir konflikto eigos atitiko vieni kitus ir buvo pakankamai nuoseklūs. Kai kurie neatitikimai dėl byloje itin smulkmeniškai nurodytų aplinkybių neturi esminės reikšmės. Kaip jau minėta, nukentėjusieji vartojo alkoholį, ne visas aplinkybes tiksliai prisiminė, be to, ir dėl neteisėto savo elgesio A. M. atžvilgiu, galėjo menkinti savo veiksmus įvykio metu.

53Tokių vienodai ir nuosekliai nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių kontekste teismas pastebi, kad kaltinamojo A. M. parodymai dėl jo veiksmų nukentėjusiųjų atžvilgiu ikiteisminio tyrimo metu ir teisme kito, tačiau su nukentėjusiųjų parodymais labiau sutapo tie A. M. parodymai, kurie buvo duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne teisme.

54Bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M. neneigė ir pripažino faktus dėl E. J., B. I. ir S. E. padarytų sužalojimų. Byloje proceso dalyviams ir teismui nekyla jokių abejonių, kad visus specialistų tyrimais nustatytus sužalojimus minėtiems asmenims padarė kaltinamasis A. M.. Esminis ginčas, kokiomis aplinkybėmis veikė A. M. ir ar panaudodamas peilį jis neveikė esant būtinajai ginčiai, ar jo veiksmai nebuvo atlikti esant staiga labai susijaudinus.

55Teismo vertinimu, kaltinamojo teisme duoti parodymai nebuvo visiškai nuoširdūs ir aiškiai liudija apie siekį nurodyti tokias savo veiksmų aplinkybes, kurios, atsižvelgiant į neginčijamai nustatytą nukentėjusiųjų smurtinį elgesį kaltinamojo atžvilgiu, atitiktų būtinosios ginties versiją.

56Visų pirma pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis, dalyvaujant advokatui, pripažino, jog įvyko metu buvo neblaivus ir gali neprisiminti visų aplinkybių. Savo neblaivumą ikiteisminio tyrimo metu jis apibūdino kaip stiprų (II t., b. l. 80), o teisme teigė buvęs prasiblaivęs ir išsimiegojęs. Visgi akivaizdu, kad kaltinamasis po visą dieną trukusio išgėrinėjimo dėl neblaivumo užmigo S. E. namuose, o laiko tarpas kai S. E. ir E. J. išvyko įsigyti daugiau alkoholio nebuvo itin didelis. E. J. teigė, kad išgėrinėjo maždaug nuo 16 val. 30 min., o greitosios medicinos pagalba iškviesta apie 18 val. 25 min. (I t., b. l. 84, 86). Teisėjų kolegija turėdama omenyje ir medicininius duomenis apie kaltinamajam diagnozuotą priklausomybės nuo alkoholio sindromą (II t., b. l. 138), vertina, kad kaltinamojo neblaivumo faktas byloje nustatytas, ir šioje dalyje realias bylos aplinkybes labiau atitinka kaltinamojo parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne duotieji teisme.

57Kaltinamasis A. M., kaip ir nukentėjusieji B. I. bei E. J., ikiteisminio tyrimo metu tvirtino, kad smurtą nukentėjusieji jo atžvilgiu vartojo su pertraukomis. Kaip jau minėta nukentėjusiųjų parodymai dėl peilio panaudojimo momento visiškai sutapo. Iš kaltinamojo parodymų teisme ir ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jis peilį išsitraukė ne reaguodamas į kokį nors konkretų smūgį, bet po tam tikros pauzės, pačiam kaltinamajam sėdint ant lovos ir jo atžvilgiu niekam nevartojant jokio smurto, o S. E. netgi nesant name. Kaltinamasis teigė, kad svarstė kaip pasielgti dėl jo atžvilgiu vartojamo smurto, kad galvojo kokią priemonę panaudoti siekiant išeiti iš namo ir prisiminė, jog turi su savimi peilį.

58Nuo šio momento nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai apie peilio panaudojimą išsiskiria. Kaltinamasis teigė žengęs kelis žingsnius link E. J. norėdamas išgąsdinti, tačiau E. J. jį sugriebė. Taip pat jis teigė, kad būdamas tokioje padėtyje jis dūrė E. J. į pilvą ir tą darė ne bet kaip, bet galvodamas kaip kuo mažiau sužaloti E. J., t. y. „stengdamasis durti tokiu kampu, kad į odą labiau kliūtų“ (IV t., b. l. 26). Tokią aplinkybę kaltinamasis pirmą kartą nurodė tik apklaustas teisme, ir tą padarė tik baigus tirti visus kitus įrodymus. Pažymėtina, jog kelių ankstesnių apklausų ikiteisminio tyrimo metu ir netgi parodymų patikrinimo metu kaltinamasis tokios aplinkybės nenurodė. Dar daugiau, iš 2016 m. rugsėjo 19 d. parodymų patikrinimo vietoje protokolo fotolentelės matyti, kad kaltinamasis rodydamas minėtą smūgį peiliu jį laikė statmenai nukentėjusiojo ašiai, taip pat neminėjo apie apgalvotą smūgį į paodį (II t., b. l. 84), taigi tokie kaltinamojo parodymai neįtikina teismo ir rodo siekį sušvelninti savo teisinę padėtį. Tokią išvadą teismas daro įvertindamas ir kaltinamojo parodymus paneigiančius objektyvius duomenis apie sužalojimų pobūdį ir lokalizaciją.

59Iš specialisto išvados Nr. G3586/2016 matyti, jog E. J. padaryta durtinė - pjautinė kiauryminė pilvo sienos žaizda epigastriumo srityje su kepenų pažeidimu (I t., b. l. 180-181). Toks sužalojimas aiškiai yra ne tokio pobūdžio, apie kokį nurodė kaltinamasis duodamas parodymus teisme, ir liudija apie tai, kad nukentėjusiajam buvo durta nesant jokių apmastymų ar apskaičiavimų apie kuo menkesnius padarinius. Toks sužalojimas labiau atitinka kaltinamojo parodymus ikiteisminio tyrimo metu, kai jis nurodė: „bakstelėjau peiliu kažkur į pilvo sritį“ (II t., b. l. 65).

60Teismas pastebi, kad A. M. nepaaiškino kaip, pasak jo, jį jau laikantį peilį sugriebė E. J.. Dar daugiau, jis, priešingai nei nukentėjusysis E. J. nebuvo nuoseklus ir netgi skirtingai pasakojo apie tai, kaip E. J. jį laikė. Antai tyrimo pradžioje jis teigė, kad E. J. jį sugriebė ir laikė būdamas iš kairės, dešine ranka apkabinęs jį už kaklo (II t., b. l. 69, 84), o kiek vėliau, teigė, kad E. J. jį laikė už marškinėlių apykaklės, stovėdamas už nugaros (II t., b. l. 80).

61Teismas atmeta A. M. teiginius apie siekį pagąsdinti nukentėjusiuosius ir kelis žengtus žingsnius link jų prieš suduodant peiliu. Tokią išvadą teismas daro įvertinęs kaltinamojo nurodytą aplinkybę, kad prieš išsitraukiant peilį jis sėdėjo ant lovos; taip pat nukentėjusiojo E. J. paaiškinimus ir parodymų patikrinimo vietoje metu nurodytas aplinkybes apie jų padėtį ir veiksmus bei faktinius duomenis apie įvykio vietą. Iš byloje esančių fotonuotraukų akivaizdu, kad ši patalpa buvo itin maža ir judėjimas joje buvo itin sudėtingas (Žr., pvz. I t., b. l. 67-70; 172-173). Esant tokioje padėtyje, t. y. kaltinamajam ir nukentėjusiajam E. J. sėdint ant lovos, objektyviai nebuvo vietos ir galimybių žengti kelių žingsnių. Teismui nekyla abejonių, jog smūgiai peiliu buvo suduoti tokiomis aplinkybėmis, kokias nurodė nukentėjusysis E. J. ir kokios buvo inkriminuotos kaltinime, t. y. pradžioje sugriebus E. J. ir perbraukus per galvą, o vėliau A. M. siekiant išsilaisvinti nuo E. J., sudavus nukentėjusiajam smūgį į pilvą.

62Iš nuketėjusiųjų ir paties kaltinamojo parodymų matyti, jog tuo metu smurto vartojimas kaltinamojo atžvilgiu jau buvo nutrauktas ir tiesioginis pavojus nuo greta buvusio E. J. bei B. I. nebegrėsė. Teisme kaltinamasis be kita ko teigė, kad iš pradžių smurtas buvo kai jis bandė išeiti, vėliau kai jis tik užsimindavo apie išėjimą, sekė patyčios ir grasinimai. Teigė, kad pradžioje smurtas buvo stipresnis, o paskui vieną kitą smūgį suduodavo, bet nestiprius, teigė, jog nukentėjusieji „nieko nereikalavo, neleisdami išeiti, o koks buvo tikslas manęs neišleisti - nežinau, gal pasityčioti“ (IV t., b. l. 169). Visa tai rodo, kad ir pats A. M. neįžvelgė realios grėsmės dėl tolesnio tariamai pavojingo kėsinimosi. Tai buvo neblaivaus ir, kaip pats A. M. nurodė tyrimo metu, gerai įvykio aplinkybių nebeprisimenančio kaltinamojo staigus ir netikėtas puolimas prieš E. J., išsitraukus peilį tuo metu, kai E. J. buvo nusisukęs nuo kaltinamojo. Nors kaltinamasis teigė, kad tiek E. J., tiek B. I. smūgiai nebuvo stiprūs ir jam dėl to ne itin skaudėjo, paties kaltinamojo suduotų smūgių lokalizacija į pačias pavojingiausias vietas (galvą, pilvą ir krūtinę) aiškiai paneigia jo turėtą siekį apsiginti nuo tariamai gresiančio tolesnio smurto vartojimo. Teismo vertinimu, tai buvo neblaivių asmenų konflikto tąsa perėjusi į A. M. smurtą paremtą pykčiu dėl jo atžvilgiu vartoto smurto ir patyčių. Tokioje situacijoje, kai aiškiai neblaivūs asmenys smurtauja vieni kitų atžvilgiu ir vienas iš jų dėl jo atžvilgiu prieš kurį laiką pavartoto, jau nebesitęsiančio ir nutraukto smurto, t. y. situacijoje, kai jau nebereikia gintis, nutaria elgtis taip pat ar net pavojingiau, konstatuoti būtinąją gintį nėra pagrindo, nes nėra galimybės konstatuoti nei pavojingo, nei realaus, nei akivaizdaus pasikėsinimo.

63Nagrinėjamo klausimo kontekste esmine aplinkybe, rodančia A. M. veiksmų pobūdį ir pavojingumą yra objektyvūs duomenys apie tolesnius A. M. veiksmus prieš S. E. ir jam padarytus sužalojimus. Iš jau minėtos specialisto išvados Nr. M 1194/2016 matyti, kad S. E. buvo padaryti trys sužalojimai peiliu ir odos nubrozdinimai: 1) durtinė-pjautinė žaizda krūtinės ląstos kairėje pusėje; 2) kiaurinė durtinė-pjautinė žaizda kairiame dilbyje; 3) pjautinė žaizda kairės plaštakos II piršto projekcijoje; 4) odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje. Konstatuoti odos nubrozdinimai dešinėje plaštakoje pagal specialisto išvadas buvo padaryti 3-6 parų laikotarpyje iki mirties, todėl pastarieji nėra ir negali būti inkriminuoti kaltinamajam A. M.. Kiekvienas iš kitų durtinių pjautinių sužalojimų padaryti mažiausiai vienu trauminiu poveikiu netrukus iki mirties (I t., b. l. 95-102). Iš byloje apklaustų asmenų parodymų ir specialisto tyrimų neabejotinai nustatyta, kad šie sužalojimai padaryti A. M. turėtu peiliu, taigi suduodant S. E. mažiausiai tris smūgius peiliu. Vieno iš suduotų smūgių lokalizacija – smūgis į širdies sritį ir du į ranką, rodo, kad visi smūgiai buvo iš esmės į tą pačią, viršutinę kūno dalį. Akivaizdu, kad vienas iš jų tiksliai į širdį. Beje, kaltinamasis papasakodamas apie vieną iš 3-4 minėtų smūgių S. E. taip pat įvardijo jį kaip smūgį į širdį. Tokia smūgio vieta, turint omenyje ir faktus, jog smūgiai buvo pakankamai stiprūs (pagal specialisto išvadą žaizdos kanalai buvo 9 cm (I t., b. l. 95-102), t. y. siekė beveik visą geležtės ilgį - 9,8 cm (I t., b. l. 23), S. E. buvo beginklis ir neturėjo jokio puolimo ar gynybos įrankio įvykio metu, teismui taip pat leidžia spręsti, ne apie buvusią smūgį sudavusio A. M. savigyną, o apie jo puolimą sutikus S. E., suvokiant, kad suduodamas smūgis į krūtinės sritį yra aiškiai pavojingas ( kaltinamasis teisme pripažino, jog toks smūgis gali būti pavojingas gyvybei).

64Taigi teismas dėl visų jau minėtų priežasčių neįžvelgia pagrindo išvadai apie kaltinamojo A. M. veikimą esant būtinajai ginčiai nei prieš vieną iš nukentėjusiųjų. Nesant būtinosios ginties sąlygų teismas negali svarstyti ir būtinosios ginties ribų peržengimo galimybės, nes būtinosios ginties ribos gali būti peržengtos, tik jei būtų konstatuotos visos būtinosios ginties sąlygos, o jų byloje nėra nustatyta.

65Jau aptarti paties kaltinamojo parodymai apie smurtą su pertraukomis, jo turėtą laiką svarstymams, apgalvojimams, sprendimą panaudoti peilį, kai jis nebuvo išleidžiamas iš namo ir iš jo buvo tyčiojamasi, rodo, kad šioje byloje nėra jokio pagrindo svarstymui ir apie staiga ištikusį didelį susijaudinimą. Bylos nagrinėjimo teisme metu apklausta teismo psichiatrijos ekspertė Aiva Survilaitė susipažinusi tiek su bylos medžiaga, tiek su papildomai išreikalauta kaltinamojo A. M. medicinine dokumentacija, paneigė kaltinamojo laikino psichikos sutrikimo ir patologinio afekto būsenos galimybę ir būtinybę byloje skirti atitinkamą ekspertizę. Ši ekspertė, atsižvelgdama į savo veiklos ir žinių sritį, nurodė, kad ji negali atsakyti į klausimą dėl konkrečiu metu buvusios psichologinės ir emocinės kaltinamojo būsenos, nes tai teismo psichologo kompetencijos sritis (IV t., b. l. 25).

66Siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones ir dėl šios aplinkybės, teismas apklausė ir teismo psichologijos ekspertę V. J.. Be kitų aplinkybių ekspertė paaiškino teorinius ir metodologinius fiziologinio afekto aspektus. Ji pastebėjo, jog teoriškai fiziologinio afekto būsena kyla kaip atsakas į neteisėtus ar įžeidžiančius nukentėjusiojo veiksmus. Fiziologinio afekto būsena nekonstatuojama, jeigu žmogus yra apsvaigęs nuo alkoholio ir tas apsvaigimas yra vidutinio arba sunkaus laipsnio. Kai girtumas mažesnis labai svarbu įvertinti kokius veiksmus atliko kaltininkas, pavyzdžiui kur dūrė, ar numatė, ar galvojo tuo metu, ar apgalvojo savo veiksmus. Planingi veiksmai, galvojant apie pasekmes, fiziologinio afekto būsenai nebūdingi. Jei žmogus randa tam tikrus veikimo būdus ir alternatyvas, jas svarsto, renkasi iš jų vieną, tokioje situacijoje fiziologinio afekto būsena nebūdinga. Esant fiziologiniam afektui negali būti minučių pauzės, jis galimas iš karto sekant atsakui į nukentėjusiojo veiksmus. Gali būti taip vadinamas akumuliacinis fiziologinis afektas, kai dėl daugybės poveikių, kurie kaupiasi skirtingu intensyvumu, užtenka vieno, net ir menko veiksmo, kuris tampa paskutiniu lašu ir dėl to pratrūkstama, tačiau bet kokiu atveju, esant apgalvotiems veiksmams renkantis iš kelių būdų – fiziologinio afekto būsenai nebūdingi (IV t., b. l. 40-42).

67Vertindamas tai, teismas pastebi, kad jau minėti ekspertės nurodyti fiziologinio afekto teoriniai aspektai, yra bendri visose situacijose, nesvarbu, kas yra kaltinamasis ir kokia byla nagrinėjama. Taip fiziologinis afektas aiškinamas ir teismų praktikoje sprendžiant dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 130 straipsnį (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje pripažįstama, kad kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (kasacinės nutartys Nr. 2K-275/1999, 2K-271/2008) ir pan.). Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija, net ir paaiškėjus aplinkybei, jog ekspertė V. J. pažįsta kaltinamąjį, remiasi tais jos paaiškinimais, kurie niekaip nesusiję su konkrečia kaltinamojo A. M. psichologine būkle, bet yra būdingi visais atvejams, kai vertina, ar asmuo veikos padarymo metu buvo afekto būsenos. Šiame kontekste svarbiausia yra tai, jog kaltinamasis nuosekliai pasakojo, jog jo atžvilgiu smurtas buvo vartojamas su pertraukomis, pradžioje stipresnis, vėliau silpnesnis, kai nukentėjusieji išgėrinėjo ir jo nemušė jis negalėjo išeiti, todėl svarstė kaip pasielgti, o prisiminęs, kad turi peilį, nusprendė jį panaudoti. Taigi, teisėjų kolegija, turėdama omenyje jau minėtas aplinkybes apie kaltinamojo priklausomybę alkoholiui ir neblaivumą įvykio metu, o svarbiausia – turėtas galimybes svarstyti elgesio variantus, atmeta kaltinamojo gynėjo versiją dėl A. M. veikimo esant fiziologiniam afektui ar staiga labai susijaudinus.

68Teismo įsitikinimu, kaltinamasis A. M. veikdamas tiek E. J. ir B. I., tiek S. E. atžvilgiu veikė netiesiogine tyčia, kuri nebuvo nukreipta į siekį nužudyti visus tris asmenis. Ši išvada svarbi dėl to, jog kaltinime inkriminuotas pasikėsinimas nužudyti du ir daugiau asmenis galimas tik esant tiesioginei tyčiai.

69Prokuroras laikėsi pozicijos, jog A. M., smūgiuodamas visiems nukentėjusiesiems, turėjo suprasti, kad gali atimti jų gyvybes ir to norėjo. Teismas su tuo gali sutikti tik iš dalies, pripažindamas, jog A. M., smūgiuodamas visiems nukentėjusiesiems, turėjo suprasti, kad gali atimti jų gyvybes. Tą neabejotinai rodo smūgių sudavimas ne bet kokiu įrankiu, o peiliu, be to, smūgiai peiliu buvo suduodami į gyvybiškai svarbias kūno vietas. Visgi teismas neįžvelgia jokių įtikinamų argumentų dėl kaltinime išreikšto valinio tyčios momento ir negali sutikti, kad kaltinamasis norėjo atimti visų trijų nukentėjusiųjų gyvybes, arba, kad kaltininkas savo veiksmais siekė tik vieno tikslo – atimti visų trijų nukentėjusiųjų gyvybes ir jo netenkino jokios kitos pasekmės.

70Iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą tik dėl neapibrėžtos tyčios, t. y. kad A. M. smūgiuodamas visiems nukentėjusiesiems į gyvybiškai svarbias kūno vietas, suvokė savo veiksmų pavojingumą ir grėsmę jų sveikatai ar gyvybei, bet buvo abejingas padariniams, kurie gali kilti, nes jo veikimo tikslu buvo siekis pabėgti iš namo. Savo sąmonėje jis nedetalizavo galimo jų sunkumo, t. y. jam buvo nesvarbu kokie padariniai, gyvybės atėmimas ar tam tikri sveikatos sutrikdymai bus padaryti.

71Teismų praktikoje pripažįstama, kad neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkas galimybę atsirasti įvairiems jo pavojingos veikos padariniams (nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymams ar net jo mirčiai) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes: šios veikos padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, pobūdį, vietą, nusikalstamų veikų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš jį ir po jo ir kt. (pvz., LAT 2013 m. gruodžio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-521/2013).

72Šiuo atveju, nors kaltinamasis ir panaudojo gyvybei pavojingą įrankį bei sudavė nukentėjusiesiems smūgius į gyvybiškai svarbias kūno vietas, jis neturėjo jokio išankstinio motyvo nužudyti visus tris asmenis ir savo smurtinius veiksmus nutraukė iš karto po to, kai galėjo pasitraukti iš įvykio vietos, o vienam iš nukentėjusiųjų B. I. iš esmės nebuvo padaryti jokie reikšmingi sužalojimai. Nors bylos nagrinėjimo metu nukentėjusysis B. I. nurodė, jog kaltinamasis grasino visus papjauti, tačiau vien tik žodžių išsakymas, net jei jis ir iš tiesų buvo, A. M. esant tarp trijų priešiškai jo atžvilgiu nusiteikusių asmenų, įvertinant vėlesnius A. M. veiksmus, nevertintini kaip išankstinis tikslas nužudyti tris asmenis. Taigi, kaltinamasis A. M. veikė neapibrėžta tyčia, todėl jam inkriminuotas nusikalstamos veikos požymis - turėdamas vieningą tyčią nužudyti tris asmenis laikytinas neįrodytu ir iš kaltinimo šalintinas.

73Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius jo veikos padarinius, o esant apibrėžtai kaltininko tyčiai atimti gyvybę – kaip tyčinis nužudymas ar pasikėsinimas nužudyti (LAT 2013 m. lapkričio 5 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-428/2013). Taigi kaltinamajame akte nurodyta A. M. veikų kvalifikacija keistina. Apie tai kaltinamasis teisminio nagrinėjimo metu, BPK 256 straipsnio nustatyta tvarka buvo įspėtas, todėl kliūčių A. M. veikų perkvalifikavimui nėra.

74Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. M. suduotų smūgių ir veiksmų S. E. mirė, t. y. tyčia buvo nužudytas, todėl jo kaltinamojo veiksmai šioje dalyje kvalifikuotini pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

75Atitinkamai iš byloje surinktų įrodymų ir specialisto tyrimo dėl E. J. padarytų sužalojimų nustatyta, kad A. M. konflikto metu tyčia sudavė E. J. peiliu du kartus į galvą ir pilvą, tuo padarydamas durtinę žaizdą galvoje ir durtinę – pjautinę kiaurymininę pilvo sienos žaizdą epigastriumo srityje su kepenų pažeidimu. E. J. dėl pilvo srities sužalojimo su kepenų pakenkimu, padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (I t., b. l. 180-181), todėl kaltinamojo veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

76Iš byloje surinktų įrodymų ir specialisto tyrimo dėl B. I. padarytų sužalojimų nustatyta, kad A. M. sudavė peiliu B. I. į kaklą, padarydamas įbrėžimą kaklo nugariniame paviršiuje ir tokiu būdu nežymiai sutrikdė jo sveikatą (I t., b. l. 137-138), todėl kaltinamojo veika šioje dalyje kvalifikuotina pagal BK 140 straipsnio 1 dalį.

77Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal šiuo metu galiojančias BPK 167 straipsnio nuostatas, dėl nusikalstamos veikos numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje ikiteisminis tyrimas gali būti pradedamas tik tuo atveju, kai yra nukentėjusiojo skundas. Pagal BPK 167 straipsnio 2 dalį, jeigu BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika turi visuomeninę reikšmę ar ja padaryta žala asmeniui, kuris dėl svarbių priežasčių negali ginti teisėtų savo interesų, ir nėra nukentėjusiojo skundo ar jo teisėto atstovo pareiškimo, ikiteisminis tyrimas dėl šių veikų privalo būti pradėtas prokuroro reikalavimu.

78Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo stadijoje B. I. buvo pripažintas nukentėjusiuoju, o prokuroras, inkriminuodamas kaltinamajam A. M. nukentėjusiojo B. I. sužalojimą, laikėsi pozicijos, kad šie veiksmai patenka į kaltininko tyčią nužudyti tris asmenis. Pats B. I. byloje kaltinimą palaikė ir dėl jam padarytų sužalojimų pareiškė civilinį ieškinį. Be to, jam konstatuotas lengvas protinis atsilikimas dėl kurio jo teisių ir interesų gynybai užtikrinti buvo paskirtas įgaliotasis atstovas, o tokių asmenų bylose, ikiteisminis tyrimas visuomet gali būti atliekamas nesant nukentėjusiojo skundo. Atsižvelgiant į visa tai, net ir nesant pirminio nukentėjusiojo skundo dėl ikiteisminio tyrimo, šioje byloje baudžiamasis persekiojimas dėl B. I. sužalojimo buvo teisėtas ir pagrįstas, o A. M. trauktinas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Dėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos ir civilinių ieškinių

79Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė:

801) nukentėjusioji I. J., kuri reikalauja atlyginti 15000 eurų neturtinę žalą dėl jos sūnaus netekties bei 210 eurų turtinę žalą (I t., b. l. 114-116);

812) nukentėjusysis E. J., kuris reikalauja atlyginti 5500 eurų žalą (I t., b. l. 164);

823) Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri reikalauja atlyginti nukentėjusiojo E. J. gydymo išlaidas – 3739,37 eurų (II t., b. l. 2-9);

834) nukentėjusysis B. I., kuris reikalauja atlyginti 3000 eurų neturinę žalą (III t., b. l. 107-108).

84Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą nustato įstatymas (30 straipsnio 2 dalis). Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Dėl turtinės žalos

85Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiajai I. J. ir Vilniaus teritorinei ligonių kasai padarytos turtinės žalos, atitinkamai dėl 210 eurų ir 3739,37 eurų turtinės žalos. Byloje nustatyta, kad I. J. visa turtinė žala ir dalis neturtinės žalos jau atlyginta, taigi atsižvelgiant į tai reikalavimo dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti nėra pagrindo.

86Iš byloje pateiktos Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties matyti, kad A. M. ir Vilniaus teritorinė liginių kasa sudarė susitarimą dėl 3739,37 eurų turtinės žalos atlyginimo ir A. M. įsipareigojo per 60 mėnesių, nuo 2017 m. gegužės 4 d., lygiomis dalimis atlyginti visą sutartą sumą (III t., b. l. 99-100). Taigi šia sutartimi šalių turtiniai reikalavimai jau išspręsti, todėl, atsižvelgiant ir į tai, jog civilinis ieškovas bylos nagrinėjime nedalyvavo, Vilniaus teritorinės ligonių kasos ieškinys paliktinas nenagrinėtu (BPK 252 straipsnio 1 dalis.). Toks sprendimas reiškia, kad kaltinamajam nevykdant minėto susitarimo dėl žalos atlyginimo, jis gali būti išieškotas įstatymo nustatyta tvarka.

87Nukentėjusiojo E. J. civiliniame ieškinyje nėra tiksliai nurodyta, kokia iš reikalaujamos 5500 eurų sumos dalis sudaro turtinę ir kokia neturtinę žalą. Teismo posėdyje jis teigė, kad turtinė žala sudaro apie 1000 – 1500 eurų, o neturtinė 4000 eurų, nes jis ilgą laiką gydėsi, negalėjo valgyti, pergyveno ir patyrė išgyvenimus dėl jo sužalojimo (III t., b. l. 150). Tokių reikalavimų kontekste teismas pastebi, kad E. J. minima turtinė žala dėl vaistų ir gydymo išlaidų nėra pagrįsta jokiais dokumentais ir grindžiama tik paties nukentėjusiojo žodžiais. Teismas informavo nukentėjusįjį, kad pareiga įrodyti reiškiamus turtinius reikalavimus tenka nukentėjusiajam ir suteikė laiko pateikti ieškinį pagrindžiančius dokumentus. Nepaisant to, nukentėjusysis jokių įrodymų iki įrodymų tyrimo pabaigos nepateikė, o aiškindamas apie patirtas išlaidas nebuvo nuoseklus (teigė, jog mama išleido 1000 eurų, jis pats 700 eurų, tuo pačiu tvirtino, kad visa turtinė žala yra nuo 1000 iki 1500 eurų ir pan.). Teismas, įvertindamas ir tai, kad E. J. gydymo išlaidas patyrė Vilniaus teritorinė ligonių kasa, o E. J. teiginiai nėra pagrįsti jokiais įrodymais, reikalavimo dėl 1500 eurų turtinės žalos atlyginimo netenkina ir ieškinį šioje dalyje atmeta. Dėl neturtinės žalos

88Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju, kitaip nei turtinės (CK 6.249 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis), visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigine išraiška. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014)

89Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje: sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Tačiau šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros. Pažymėtina, kad, vertinant kriterijų visumą, tam tikrais atvejais vieni jų vertinami kaip turintys didesnę reikšmę žalos dydžiui nustatyti nei kiti, ir tai visų pirma priklauso nuo ginamų vertybių specifikos. Absoliučių vertybių, tokių kaip gyvybė, sveikata, gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos pasekmės. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, reikia atsižvelgti ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio.

90Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, teismas pripažįsta, kad nagrinėjamoje byloje pareikšti nukentėjusiųjų E. J. ir I. J. reikalavimai dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintini iš dalies, o B. I. netenkintini.

91Visų pirma teismas pastebi, kad teismų praktikoje neturtinės žalos atlyginimas bylose dėl nužudymo labai svyruoja. Tiek nukentėjusiosios I. J. prašomas atlyginti žalos dydis – 15000 eurų, tiek ir atsakovo neginčijamas ir sutinkamas atlyginti žalos dydis - 4000 eurų, patenka į teismų praktikoje priteisiamas neturtinės žalos ribas tokio pobūdžio bylose. Teisėjų kolegija neabejoja motinos patiriamais išgyvenimais dėl sūnaus netekties, tačiau visgi pastebi, kad iš bylos aplinkybių negali spręsti apie itin stiprų ir nuolatinį, itin glaudų motinos ir suaugusio bei atskirai gyvenusio S. E. ryšį su mama. Teismas neginčija nukentėjusiosios teiginių apie tai, jog jie bendravo su sūnumi ir palaikė gerus ryšius, visgi teismų praktikos dėl neturtinės žalos dydžio kontekste pastebi, kad tai nebuvo toks stiprus ryšis, koks nustatomas kitose bylose, kai nukentėjusysis ir jo artimasis iki nužudymo nuolat, kartu gyveno ir palaikė itin artimus ryšius. Dar svarbiau yra tai, kad pagal byloje nustatytas aplinkybes, S. E. prieš smurtinius A. M. veiksmus jo atžvilgiu pats vartojo pakankami intensyvų smurtą kaltinamojo atžvilgiu ir iš esmės išprovokavo kaltinamojo nusikalstamus veiksmus (tokia aplinkybė sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą pripažįstama kaip svarbi ir teismų praktikoje (Žr., pvz. LAT 2016 m. vasario 11 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016)). Šių aplinkybių kontekste teisėjų kolegija sutinka, kad atsakovo pripažįstama ir neginčijama 4000 eurų suma yra pakankamai protinga ir teisinga patirtų išgyvenimų kompensacija. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis A. M. jau atlygino dalį patirtos neturtinės žalos (300 eurų), iš kaltinamojo nukentėjusiajai I. J. priteistina likusi neatlyginta 3700 eurų suma.

92Vertindamas E. J. nurodomą patirtą neturtinę žalą teismas pastebi, kad jo reikalaujama 4000 eurų suma, atsižvelgiant į patirtą sužalojimą, patenka į teismų praktikoje priteisiamus neturtinės žalos dydžius, o atsakovo neginčijamas ir sutinkamas atlyginti žalos dydis – 500 eurų yra gerokai mažesnis nei paprastai priteisiamas panašaus pobūdžio bylose. Antai, net ir savo pobūdžiu panašioje byloje, kurioje kaltinamasis tyčia vieną kartą peiliu dūrė nukentėjusiajam į pilvą ir taip padarė jam pilvo sienos kiauryminę durtinę-pjautinę žaizdą su pilvo organų pažeidimais, peržengdamas būtinosios ginties ribas (kaltinamojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 28 straipsnio 3 dalį ir 135 straipsnio 1 dalį), teismas priteisė nukentėjusiajam 1449 eurų neturtinę žalą (LAT 2015 m. birželio 16 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-350-222/2015).

93Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl sužalojimo pobūdžio, taip pat nustatytą faktą, jog E. J. prieš smurtinius A. M. veiksmus jo atžvilgiu pats vartojo pakankamai intensyvų smurtą ir iš esmės išprovokavo kaltinamojo nusikalstamus veiksmus, mano, kad nukentėjusiajam priteistina 1500 eurų kompensacija yra pakankamai protinga ir teisinga. Teisėjų kolegijos nuomone, toks neturtinės žalos dydis, nors ir yra analogiškas, koks nustatytas prieš tai aptartoje kitoje byloje, kurioje nustatytos būtinosios ginties sąlygos, nagrinėjamu atveju nėra per mažas, atsižvelgiant į šioje konkrečioje byloje nustatytas aplinkybes ir paties nukentėjusiojo kartu su kitais asmenimis vartotą smurtą ir elgesį kaltinamojo atžvilgiu.

94Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teisminio nagrinėjimo metu pareiškė ir nukentėjusysis B. I.. 3000 eurų dydžio neturtinę žalą jis grindė patirtais išgyvenimais dėl matyto nusikaltimo, draugų sužalojimų ir S. E. mirties. Tokio reikalavimo kontekste teismas pastebi, kad B. I. buvo konstatuotas tik įbrėžimas kaklo nugariniame paviršiuje. Iš byloje apklausto liudytojo V. S. parodymų teisme ir paties B. I. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti, kad jokių pretenzijų dėl kaklo įbrėžimo tuojau po įvykio jis nereiškė, medikų pagalbos atsisakė ir tokio sužalojimo nelaikė rimtu sveikatos sutrikdymu. Vertinant jam padarytus sužalojimus ir atitinkamus reikalavimus dėl neturtinės žalos atlyginimo svarbu ir tai, jog pats B. I. kartu su S. E. ir E. J. vartojo smurtą kaltinamojo atžvilgiu ir taip išprovokavo jo nusikalstamus veiksmus. Be to, pagal BPK 28 straipsnio nuostatas nukentėjusiuoju gali būti pripažįstamas tik toks fizinis asmuo, kuriam nusikalstama veika tiesiogiai padaryta fizinė, turtinė ar neturtinė žala. Dėl kitam asmeniui padarytos neturtinės žalos reikalavimus gali reikšti ir nukentėjusiuoju gali būti pripažintas tik nuo nusikalstamos veikos tiesiogiai nukentėjęs mirusio fizinio asmens šeimos narys ar artimasis giminaitis. B. I. nėra mirusio S. E. šeimos narys, todėl jo reikalavimai susiję su neturtine žala patirta dėl S. E. mirties negali būti tenkinami. Atsižvelgiant į visa tai, teismas neįžvelgia pagrindo tenkinto B. I. ieškinio ir jį atmeta. Dėl skirtinos bausmės

95BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.

96Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra ( LAT Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo (toliau – LRKT) 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

97Kaltinamasis A. M. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje (nukentėjusiojo S. E. nužudymas – labais sunkus nusikaltimas, baudžiamas laisvės atėmimu nuo septynerių iki penkiolikos metų), BK 135 straipsnio 1 dalyje (E. J. sunkus sveikatos sutrikdymas – sunkus nusikaltimas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų) ir BK 140 straipsnio 1 dalyje (B. I. nežymus sveikatos sutrikdymas – nesunkus nusikaltimas, baudžiamas viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų).

98Byloje nustatyta, kad visos šios veikos padarytos netrukus viena po kitos ir esant bendrai vieningai neapibrėžtai tyčiai, t. y. esant idealiajai nusikalstamų veikų sutapčiai. Kaltinamasis A. M. visas veikas padarė būdamas neblaivus ir tai pripažintina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe. Byloje nustatyta, kad A. M. trys nukentėjusieji sudavė nemažiau kaip vienuolika smūgių. Trijų asmenų smūgiai buvo suduoti rankomis, kojomis, į įvairias kūno vietas, taip pat ir galvą dėl menkavertės dingsties. Visa tai rodo, kad veikos, nors ir nebuvo padarytos esant būtinajai ginčiai, buvo aiškiai mažesnio pavojingumo nei dažnai nustatomos kitose panašaus pobūdžio bylose.

99Esant šioms aplinkybėms teismas sutinka su gynėjo išsakytais argumentais, jog veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiųjų elgesys ir tai laikytina kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas).

100Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai, jog kaltinamasis pagal savo galimybes siekė atlyginti padarytą žalą. Kaltinamasis pripažįsta padarytą turtinę žalą dėl nukentėjusiųjų gydymo ir yra sudaręs susitarimą dėl ligonių kasai padarytos žalos atlyginimo bei savanoriškai siekia atlyginti padarytą turtinę žalą. Jis padengė S. E. motinai padarytą turtinę žalą bei sutinka atlyginti tokią neturtinę žalą, kokią teismas laiko pagrįsta ir protinga. Tai svarbios aplinkybės, kurios negali būti neįvertintos.

101Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatyta lengvinanti aplinkybė pripažįstama tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-451/2005, 2K-437/2007, 2K-38/2009, 2K-77/2009, 2K-7–287/2009, 2K-579/2010, 2K-534/2013, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-560/2014). Teismas, vadovaudamasis BK 59 straipsnio 2 dalimi ir atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2007, 2K-437/2007, 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013 ir kt.). Nagrinėjamu atveju nustačius, kad nors kaltinamasis A. M. yra atlyginęs ir ne didžiąją dalį žalos, visgi būtina pažymėti, kad pastarasis yra sudaręs susitarimą dėl reikšmingos turtinės žalos atlyginimo ir šią žalą dalimis dengia (atlyginta 210 eurų turtinė žala ir 300 eurų neturtinė žala nukentėjusiajai I. J., susitarta ir dengiama 3739,37 eurų žala Vilniaus teritorinei ligonių kasai). Visa tai leidžia teismui dalinį žalos atlyginimą pripažinti lengvinančia kaltinamojo atsakomybę aplinkybe (BK 59 straipsnio 2 dalis).

102Teismas jau pasisakė apie tai, jog byloje nebuvo nustatyta būtinosios ginties situacija, atitinkamai negali būti įžvelgiamas ir būtinosios ginties peržengimas, be to, kaip jau minėta veikos nebuvo padarytos ir dėl staigaus didelio susijaudinimo, taigi teismas neįžvelgia pagrindo konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 9 ir 10 punktuose numatytų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

103Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdus gailėjimasis arba padėjimas išaiškinti veiką ar joje dalyvavusius asmenis yra pripažįstama kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe, jei teismas nustato du momentus: a) kaltininko prisipažinimą padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir b) kaltininko nuoširdų gailėjimąsi arba padėjimą išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Nagrinėjamoje byloje teismas jau aptarė aplinkybes, susijusias su kaltinamojo parodymu nenuoseklumu ir siekį sumenkinti savo teisinę padėtį keičiant parodymus. Atsižvelgiant į tai, teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad kaltinamasis visiškai pripažino padarytas nusikalstamas veikas ir padėjo padėjimą išaiškinti tiriamos bylos aplinkybes. Teismas sutinka, jog kaltinamojo atvykimas į tyrimo įstaigą, prisipažinimas ir dalies faktinių aplinkybių pripažinimas buvo svarbus, bei tai vertintina skiriant bausmę, visgi to nepakanka pripažinti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą lengvinančią aplinkybę.

104Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog A. M. nėra teistas, kad byloje nagrinėjamas smurtinis įvykis buvo atsitiktinis ir išprovokuotas kitų asmenų. Kaltinamasis nevedęs, nedirbo ir iki nagrinėjamo įvykio sistemingai piktnaudžiavo alkoholiu, jam diagnozuotas priklausomybės nuo alkoholio sindromas. Jis yra gydytas dėl piktnaudžiavimo alkoholiu, taigi alkoholio vartojimas jį charakterizuoja neigiamai. Kita vertus, teismui pristatyta Lukiškių tardymo izoliatoriaus kalėjimo Socialinės reabilitacijos skyriaus charakteristika liudija apie tai, kad kaltinamasis yra ramaus būdo, bendraujantis, nekonfliktuojantis, visgi nesidomi pasaulyje vykstančiais dalykais, nedalyvauja ir nesidomi pozityvaus užimtumo priemonėmis.

105Teismas, vertindamas padarytų veikų ir kaltinamojo pavojingumą mano, kad kaltinamajam už padarytą sunkiausią nusikalstamą veiką skirtina griežta, bet artima minimaliai baudžiamojo įstatymo sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Teismo įsitikinimu, tokia bausmė gali sudaryti prielaidas pasiekti bausmės tikslus ir po visos ar dalies bausmės atlikimo grįžti į laisvę pakeitus savo požiūrį į gyvenimą, alkoholio vartojimą.

106Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. M. skirtina taip pat artima minimaliai - vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad nusikalstamos veikos padarytos esant idealiai nusikalstamų veikų sutapčiai, bausmės, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, subendrintinos apėmimo būdu. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

107Šioje byloje kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti pirmąkart teisiamam A. M. nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė iki įsiteisės nuosprendis nekeistina.

108Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

109- 1 nuoplova, lapelis, 2 nuorūkos, peilis, DNR pavyzdys - įsiteisėjus teismo nuosprendžiui sunaikintini;

110- A. M. batai, marškinėliai, kelnės ir E. J. marškinėliai, megztinis, kelnės, batai, kepurė, trumpikės, saugomi Vilniaus apskr. VPK (kvitas B serija BBB Nr. LS002262. I t., b. l. 28-29) pareiškus prašymą juos gražinti gražintini jų savininkams, o nesant tokių prašymų, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčiai – sunaikintini.

111Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Nutarė

112A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas:

  • BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 8 (aštuonerių) metų laisvės atėmimo bausmę;
  • BK 135 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;
  • BK 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

113Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu bei paskirti subendrintą bausmę - 8 (aštuonerius) metus laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

114Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. M. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo jo faktinio sulaikymo 2016 m. rugsėjo 16 d., 16 val. 10 min. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

115Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam A. M. skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

116A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą, o nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

117Priteisti iš A. M. nukentėjusiajai I. J. 3700 eurų likusiai neatlygintai neturtinei žalai atlyginti.

118Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam E. J. 1500 eurų neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.

119Nukentėjusiojo B. I. civilinį ieškinį atmesti.

120Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.

121Vilniaus apskr. VPK saugomus daiktus, nurodytus kvite B serija BBB Nr. LS00226 (I t., b. l. 28-29), turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

122- 1 nuoplovą, lapelį, 2 nuorūkas, peilį, DNR pavyzdį - įsiteisėjus teismo nuosprendžiui, sunaikinti;

123- A. M. batus, marškinėlius ir kelnes bei E. J. marškinėlius, megztinį, kelnes, batus, kepurę bei trumpikes - iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo pareiškus prašymą juos gražinti - po teismo nuosprendžio įsiteisėjimo gražinti jų savininkams, o nesant tokių prašymų, nuosprendžiui įsiteisėjus, kaip menkaverčius – sunaikinti.

124Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. sekretoriaujant Irmai Greičiuvienei, Daliai Kanopienei, Daivai Kokštaitei ir... 3. dalyvaujant prokurorams Larisai Fedotovai, Nikolajui Kozliakui, Liutaurui... 4. kaltinamajam A. M. ir jo gynėjui advokatui Gintarui Putvinskiui,... 5. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui B. I. bei jo įgaliotajai atstovei... 6. nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. J. ir jos įgaliotajam atstovui... 7. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui E. J.,... 8. vertėjai I. P.,... 9. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:... 10. ANDRIUS MALKENIS, a. k. ( - ), gim. ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis,... 11. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 12. A. M. 2016 m. rugsėjo 13 d. apie 18.20 val., name, esančiame ( - ), Vilniuje,... 13. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis A. M. teigė, jog savo kaltę... 14. Nurodė, kad įvykio dieną jis gėrė alkoholį kartu su vyru, kuris, kaip... 15. Atsakydamas į klausimus, kaltinamasis A. M. teisiamajame posėdyje patikslino,... 16. Teismas, atsižvelgdamas į proceso dalyvių išsakytą poziciją apie... 17. Apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, 2016 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus... 18. Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes A. M. nurodė ir parodymų... 19. Papildomai apklaustas po kelių mėnesių, t.y. 2017 m. sausio 4 d., A. M.... 20. Paskutinės apklausos ikiteisminio tyrimo metu, t. y. 2017 m. balandžio 19 d.,... 21. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis B. I. parodė, kad įvykio... 22. Atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, nukentėjusysis B. I. teisiamajame... 23. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus B. I. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 24. Teisiamojo posėdžio metu B. I. palaikė savo civilinį ieškinį dėl 3 000... 25. Apklaustas teisiamajame posėdyje nukentėjusysis E. J. nurodė, kad įvykio... 26. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis E. J. teisiamajame posėdyje... 27. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus E. J. ikiteisminio tyrimo metu duotus... 28. Teisiamojo posėdžio metu E. J. palaikė pareikštą 5 500 eurų civilinį... 29. Nukentėjusioji I. J. teisiamajame posėdyje nurodė, kad nužudytas S. E. yra... 30. Liudytojas V. S. teisiamajame posėdyje nurodė, kad įvykio dieną, po gauto... 31. Įvykio vietos apžiūros protokole be kitų duomenų nurodyta, kad prie namo,... 32. Specialisto išvadoje Nr. M 1194/2016 be kita ko nurodyta, kad S. E. lavone... 33. Specialisto išvadoje Nr. S342/2016 be kita ko nurodyta, kad ant peilio... 34. Specialisto išvadoje Nr. MK 88/2016 be kita ko nurodyta, jog tikėtina, kad... 35. Specialisto išvadoje Nr. G 3404/2016 be kita ko nurodyta, kad B. I. kūne yra... 36. Specialisto išvadoje Nr. G3586/2016 be kita ko nurodyta, jog E. J. padaryta... 37. Specialisto išvadoje Nr. G 2902 be kita ko nurodyta, kad A. M. kūne yra... 38. Iš baudžiamosios bylos duomenų, kuriuos teismas ištyrė teisiamajame... 39. Tokias teismo išvadas patvirtina teisiamajame posėdyje ištirti A. M.... 40. Nagrinėjamoje byloje teismas susidūrė su situacija, kai tiesiogiai įvykyje... 41. Teismas pažymi, kad nagrinėjamoje byloje visi apklausti asmenys pripažino,... 42. Nukentėjusieji ir kaltinamasis skirtingai aiškino kaltinamojo palikimo... 43. Įvykio dalyvių parodymai apie konflikto eigą byloje nevisiškai sutapo.... 44. Iš nukentėjusiųjų E. J. ir B. I. parodymų ikiteisminio tyrimo metu matyti,... 45. Iš nukentėjusiojo B. I. parodymų matyti, kad atvykus į S. E. namus, S. E.... 46. Tokius B. I. parodymus, kuriuos jis patvirtino ir teisme, atitiko ir atskirose... 47. Ikiteisminio tyrimo metu duoti E. J. parodymai užpildo B. I. duotuose... 48. Iš jau minėtų parodymų analizės matyti, kad po nukentėjusiųjų... 49. Teismas pastebi ir tai, kad teismo jau minėtose B. I. ir E. J. parodymų... 50. B. I. nors ir ne taip detaliai, tačiau teigė, kad konfliktas prasidėjo po S.... 51. E. J. teisme nurodytos aplinkybės taip pat iš esmės sutapo su nurodytosiomis... 52. Visa tai leidžia teismui konstatuoti, kad nukentėjusiųjų B. I. ir E. J.... 53. Tokių vienodai ir nuosekliai nukentėjusiųjų nurodytų aplinkybių kontekste... 54. Bylos nagrinėjimo teisme metu ir ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis A. M.... 55. Teismo vertinimu, kaltinamojo teisme duoti parodymai nebuvo visiškai... 56. Visų pirma pastebėtina, kad ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis,... 57. Kaltinamasis A. M., kaip ir nukentėjusieji B. I. bei E. J., ikiteisminio... 58. Nuo šio momento nukentėjusiųjų ir kaltinamojo parodymai apie peilio... 59. Iš specialisto išvados Nr. G3586/2016 matyti, jog E. J. padaryta durtinė -... 60. Teismas pastebi, kad A. M. nepaaiškino kaip, pasak jo, jį jau laikantį... 61. Teismas atmeta A. M. teiginius apie siekį pagąsdinti nukentėjusiuosius ir... 62. Iš nuketėjusiųjų ir paties kaltinamojo parodymų matyti, jog tuo metu... 63. Nagrinėjamo klausimo kontekste esmine aplinkybe, rodančia A. M. veiksmų... 64. Taigi teismas dėl visų jau minėtų priežasčių neįžvelgia pagrindo... 65. Jau aptarti paties kaltinamojo parodymai apie smurtą su pertraukomis, jo... 66. Siekdamas išsklaidyti bet kokias abejones ir dėl šios aplinkybės, teismas... 67. Vertindamas tai, teismas pastebi, kad jau minėti ekspertės nurodyti... 68. Teismo įsitikinimu, kaltinamasis A. M. veikdamas tiek E. J. ir B. I., tiek S.... 69. Prokuroras laikėsi pozicijos, jog A. M., smūgiuodamas visiems... 70. Iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą tik dėl neapibrėžtos tyčios,... 71. Teismų praktikoje pripažįstama, kad neapibrėžtos tyčios atveju... 72. Šiuo atveju, nors kaltinamasis ir panaudojo gyvybei pavojingą įrankį bei... 73. Esant neapibrėžtai tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai... 74. Byloje nustatyta, kad dėl kaltinamojo A. M. suduotų smūgių ir veiksmų S.... 75. Atitinkamai iš byloje surinktų įrodymų ir specialisto tyrimo dėl E. J.... 76. Iš byloje surinktų įrodymų ir specialisto tyrimo dėl B. I. padarytų... 77. Teisėjų kolegija pastebi, kad pagal šiuo metu galiojančias BPK 167... 78. Šiuo atveju ikiteisminio tyrimo stadijoje B. I. buvo pripažintas... 79. Nagrinėjamoje byloje civilinius ieškinius pareiškė:... 80. 1) nukentėjusioji I. J., kuri reikalauja atlyginti 15000 eurų neturtinę... 81. 2) nukentėjusysis E. J., kuris reikalauja atlyginti 5500 eurų žalą (I t.,... 82. 3) Vilniaus teritorinė ligonių kasa, kuri reikalauja atlyginti... 83. 4) nukentėjusysis B. I., kuris reikalauja atlyginti 3000 eurų neturinę... 84. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje nurodyta, kad asmeniui padarytos turtinės... 85. Nagrinėjamoje byloje nėra ginčo dėl nukentėjusiajai I. J. ir Vilniaus... 86. Iš byloje pateiktos Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui... 87. Nukentėjusiojo E. J. civiliniame ieškinyje nėra tiksliai nurodyta, kokia iš... 88. Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis... 89. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio... 90. Laikydamasis tokių teismų praktikoje formuojamų neturtinės žalos dydžio... 91. Visų pirma teismas pastebi, kad teismų praktikoje neturtinės žalos... 92. Vertindamas E. J. nurodomą patirtą neturtinę žalą teismas pastebi, kad jo... 93. Teismas, įvertinęs byloje nustatytas aplinkybes dėl sužalojimo pobūdžio,... 94. Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo teisminio nagrinėjimo... 95. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti... 96. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 97. Kaltinamasis A. M. padarė tris nusikalstamas veikas, numatytas BK 129... 98. Byloje nustatyta, kad visos šios veikos padarytos netrukus viena po kitos ir... 99. Esant šioms aplinkybėms teismas sutinka su gynėjo išsakytais argumentais,... 100. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta ir tai,... 101. Teismų praktikoje BK 59 straipsnio 1 dalyje 3 punkte numatyta lengvinanti... 102. Teismas jau pasisakė apie tai, jog byloje nebuvo nustatyta būtinosios ginties... 103. Kaltininko prisipažinimas padarius baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir... 104. Vertindamas kaltinamojo asmenybę, teismas pastebi, jog A. M. nėra teistas,... 105. Teismas, vertindamas padarytų veikų ir kaltinamojo pavojingumą mano, kad... 106. Už BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą A. M.... 107. Šioje byloje kaltinamajam A. M. buvo paskirta kardomoji priemonė –... 108. Byloje saugomi daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir... 109. - 1 nuoplova, lapelis, 2 nuorūkos, peilis, DNR pavyzdys - įsiteisėjus teismo... 110. - A. M. batai, marškinėliai, kelnės ir E. J. marškinėliai, megztinis,... 111. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122... 112. A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas: 113. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtąsias... 114. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti A. M.... 115. Bausmės atlikimo pradžią kaltinamajam A. M. skaičiuoti nuo šio... 116. A. M. paskirtą kardomąją priemonę – suėmimą iki nuosprendžio... 117. Priteisti iš A. M. nukentėjusiajai I. J. 3700 eurų likusiai neatlygintai... 118. Priteisti iš A. M. nukentėjusiajam E. J. 1500 eurų neturtinei žalai... 119. Nukentėjusiojo B. I. civilinį ieškinį atmesti.... 120. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį palikti nenagrinėtu.... 121. Vilniaus apskr. VPK saugomus daiktus, nurodytus kvite B serija BBB Nr. LS00226... 122. - 1 nuoplovą, lapelį, 2 nuorūkas, peilį, DNR pavyzdį - įsiteisėjus... 123. - A. M. batus, marškinėlius ir kelnes bei E. J. marškinėlius, megztinį,... 124. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...