Byla 1A-258-197/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimos Garnelienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Reginos Pocienės ir Daivos Pranytės – Zalieckienės, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Daliai Lukoševičienei, dalyvaujant prokurorei Rimai Kriščiūnaitei, nuteistajam A. L., gynėjai advokatei Liucijai Jankoitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo A. L. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirta laisvės atėmimo bausmė 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Iš nuteistojo A. L. priteista 2 054,15 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt keturi Eur ir 15 ct) Kauno teritorinei ligonių kasai už nukentėjusiojo R. A. sveikatos priežiūros paslaugas, pinigus pervedant į Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos sąskaitą LT 217300010002484333.

4Iš nuteistojo A. L. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur) neturtinės žalos atlyginimui nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A..

5Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. pripažinta teisė į turtinės žalos atlyginimą iš nuteistojo A. L., o klausimą dėl ieškinio dydžio perduota nagrinėti civilinio proceso tvarka.

6Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 116 straipsniu, 151 straipsniu, iki visiško civilinių ieškinių išieškojimo paskirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į nuteistajam A. L., a. k. ( - ) nuosavybės teise priklausantį turtą – gyvenamąjį namą, esantį adresu ( - ), unikalus Nr. ( - ), registro Nr. ( - ), uždrausta nurodytą turtą parduoti, perleisti, dovanoti, įkeisti, sunaikinti ar kitaip realizuoti. Turto saugotoju paskirtas turto savininkas A. L..

7Nuosavybės teisių apribojimas taikytas siekiant užtikrinti civilinių ieškinių, kuriuos pareiškė R. A., a. k. ( - ) ir Kauno teritorinė ligonių kasa, kodas 188783839 (žalos gavėjas Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kodas 191351679), išieškojimui.

8Iš nuteistojo A. L. priteista 339,64 Eur (tris šimtus trisdešimt devyni Eur ir 64 ct) valstybės naudai už R. A. suteiktą antrinę teisinę pagalbą, sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: „Swedbank“ AB Nr. LT247300010112394300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

10

  1. A. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.47 val., tiksliau nenustatytu laiku, garaže Nr. 179, esančiame garažų bendrijoje „( - )“, esančioje ( - ), dėl aiškaus žmogaus ir visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, veikdamas dėl mažareikšmės dingsties, tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu R. A. į veidą ir galvos kairę pusę, tuo padarė jam nepatikslintą ne mažiau šešių priekinių viršutinių dantų sužalojimą – išmušimą bei galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, t. y. tyčia dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.
  2. Nuteistasis A. L. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, požymių.
    1. Nuteistasis nurodo, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados neatitinka bylos faktinių aplinkybių, nenurodyti motyvai, kodėl vienus įrodymus teismas priima, o kitus atmeta, netirta ir neatsižvelgta į aplinkybes, kurios iš esmės paveiktų teismo išvadas, todėl teismas neišsamiai išnagrinėjo bylą, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl padarytų įrodymų vertinimo klaidų netinkamai sprendė dėl jo kaltės.
    2. Apeliantas teigia, kad nepagrįstai atmesti jo parodymai ir remtasi tik nukentėjusiojo R. A. parodymais, kurie yra prieštaringi ir neatitinka kitų byloje nustatytų aplinkybių. Nuteistasis cituoja R. A. 2015 m. gegužės 28 d. pareiškimą, 2015 m. birželio 1 d., 2015 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo apklausos protokolus ir nurodo, kad juose esančius prieštaravimus pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino kaip neesminius ir galimai sąlygotus R. A. patirtos galvos trauma. Nuteistasis nesutinka ir su tuo, jog nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir kitos byloje nustatytos aplinkybės.
      1. Nuteistasis įsitikinęs, kad pirmieji R. A. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu patvirtina faktą, kad ne jis padarė galvos sumušimą, kuris pasireiškė kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, nes tik 2015 m. lapkričio 20 d. apklausoje nukentėjusysis pradėjo teigti, jog maždaug po dviejų ar trijų dienų jis pradėjo jausti stiprų galvos skausmą, spaudimą ir tvinksėjimą kairėje galvos pusėje, kur neva nuteistasis sudavė smūgius. Anksčiau apie tai nieko nesakė. Be to, šiuose parodymuose esančius prieštaravimus apie tai, jog nukentėjusysis į gydytojus kreipėsi po kelių dienų nuo įvykio, paneigia specialisto išvada Nr. G 1820/15 (02), kurioje nurodoma, kad į gydytojus dėl galvos skausmo R. A. kreipėsi tik 2015 m. gegužės 27 d., t. y. praėjus 9 dienom, o ne kelioms. Specialisto išvadoje taip pat nurodyta ir tai, kad kraujo išsiliejimas po kietuoju dangalu buvo diagnozuotas tik praėjus 16 dienų, todėl jo ryšys su šia trauma yra abejotinas.
      2. Nesutinka ir su teismo argumentais, kad nukentėjusysis galvos sužalojimus patyrė būtent dėl jo veiksmų ir tai patvirtina specialisto išvada Nr. PKG 6/2016 (02), eksperto L. Gogelio parodymai, nukentėjusiojo R. A., liudytojų J. A., N. J., D. A. parodymai, jog po minėto įvykio nukentėjusysis buvo namie ir niekur kitur nesusižalojo. Kaip matyti specialisto išvadoje Nr. PKG 6/2016 (02) nėra kategoriškai nurodyta, kad R. A. nustatytas galvos sužalojimas įvyko būtent 2015 m. gegužės 19 d. Be to, pats nukentėjusysis R. A. parodė, kad po įvykio jis nebuvo nuolat namuose ir lankėsi garaže. Teisiamojo posėdžio metu tai patvirtino ir liudytojas N. J..
      3. Apeliantas įsitikinęs, kad nukentėjusiojo R. A. parodymai nėra nuoširdūs ir patikimi. Kaip matyti R. A. parodė, kad jis buvo išgėręs tik dvi stiklines alaus, tačiau tai prieštarauja liudytojo V. P. duotiems parodymams, kad R. A. garaže turėjo 0,5 l vyno, 16 laipsnių stiprumo, kurį jie ir gėrė. Tai, kad nukentėjusysis buvo galimai apsvaigęs patvirtino ir liudytojai D. A., J. A. ir N. J.. Tai, kad R. A. 2015 m. gegužės 19 d. buvo neblaivus liudija ir pastarojo elgesys prieš E. D. ir V. K., t. y. vartojo daug necenzūrinių žodžių, vijo grasindamas vamzdžiu ar armatūros gabalu. Tai patvirtino ir liudytojas V. P.. Mano, kad tokie liudytojo parodymai kaip tik patvirtina jo duotus parodymus, jog būtent R. A. minėto įvykio metu bandė jam suduoti kažkokiu metaliniu daiktu per galvą, nors nebuvo su pastaruoju sukonfliktavęs.
    3. Nuteistasis teigia, kad R. A. negalėjo išmušti 6 priekinių dantų, nes kaip patvirtino pats nukentėjusysis šioje vietoje buvo protezuoti dantys, auksinėmis karūnėlėmis. Atkreipia dėmesį į tai, kad ikiteisminio tyrimo tyrėja nesiėmė jokių veiksmų ir neapžiūrėjo R. A. protezų, neišreikalavo ir nepateikė medicininių dokumentų iš odontologų J. pirminės sveikatos priežiūros centro, specialistų išvadose Nr. PKG 6/2016 (02) ir G 1820/15 (02) konstatuotas nepatikslintas nenustatytų dantų mechaninis sužalojimas, nes nėra tiksliai žinoma kiek R. A. neteko dantų iki 2015 m. gegužės 19 d., todėl negalėjo nustatyti ir sveikatos sutrikdymo masto.
    4. Visos aukščiau nurodytos aplinkybės įrodo, kad pirmosios instancijos teismas rėmėsi tik prielaidomis ir taip nesilaikė suformuotos teismų praktikos šiuo klausimu bei pažeidė nekaltumo prezumpciją (kasacinės nutartys Nr.2K-283/2008, Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-251/2010, Nr. 2K-510/2012, Nr. 2K-315/2012, Nr. 2K-205/2012, Nr. 2K-363/2013, Nr. 2K-446/2013, Nr. 2K-429/2013 ).
    5. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo ir tai, kad nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų, nes į R. A. garažą užėjo ieškodamas kito pažįstamo – G., kur įvyko konfliktas su jo pažįstamu V. P. ir pats nukentėjęs bandė jam suduoti per galvą kažkokiu metaliniu daiktu. Visa tai rodo, kad jis neturėjo chuliganiškų paskatų. Teismas nepagrįstai konstatavo, jog veikė siekdamas atkeršyti nukentėjusiajam už tai, kad išvarė E. D. ir V. K., nes byloje apie tai nėra jokių objektyvių duomenų, įskaitant ir liudytojų parodymus. Be to, tai pripažino ir prokurorė savo baigiamojoje kalboje. Dėl aukščiau išdėstytų aplinkybių jis nepagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą (kasacinė nutartis Nr.2K-454/2011).
  3. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėja prašo apeliacinį skundą tenkinti, o prokurorė – atmesti.
  4. Nuteistojo A. L. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
  5. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, ištyrusi baudžiamoje byloje esančių įrodymų visumą ir apeliacinio skundo argumentus, konstatuoja, kad nuosprendį priėmęs teismas pagrįstai konstatavo, kad A. L. sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą, tačiau nepilnai atsižvelgė į faktines bylos aplinkybes, neteisingai nustatė A. L. nusikalstamos veikos paskatas ir tai lėmė neteisingą nusikalstamos veikos kvalifikavimą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą. Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl to neteisingai paskirtos bausmės, bei netinkamai išspręsto neturtinės žalos klausimo (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

11Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

  1. Teisėjų kolegija nustatė, kad A. L. 2015 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.47 val., tiksliau nenustatytu laiku, garaže Nr. ( - ), tyčia dėl asmeninių paskatų sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu R. A. į veidą ir galvos kairę pusę, tuo padarė jam nepatikslintą ne mažiau šešių priekinių viršutinių dantų sužalojimą – išmušimą bei galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu, t. y. tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo R. A. sveikatą.
  2. Nuteistasis A. L. savo apeliaciniame skunde teigia, kad jis turi būti išteisintas dėl BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto, nes R. A. parodymai prieštaringi, specialistų išvados nėra tikslios, todėl nukentėjusiajam R. A. padaryti sužalojimai galimai padaryti ne jo. Teisėjų kolegija nesutinka su tokia nuteistojo pozicija ir argumentais.
  3. Nuteistasis A. L. pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2015 m. gegužės 19 d. buvo užėjęs į R. A. garažą, nes ieškojo draugo G.. Tačiau užėjus ir paklausus, kur jo pažįstamas, garaže buvęs V. P. jį iškeikė, todėl susinervavo ir pastarajam trenkė. Po to pradėjo pulti ir R. A. su geležiniu strypu ir taip jam besiginant, t. y. į jo ištiestą ranką, R. A. atsitrenkė du kartus (t. 3, b. l. 8-10). Tokie nuteistojo parodymai prieštarauja sveikai logikai, nes nė vienas adekvatus ir sąmoningas asmuo, neturintis polinkių į savęs žalojimą, savo noru nesitrankytų į kito asmens kumšti ir dar du kartus. Nelogiška taip pat ir tai, kad asmuo, kuris turėtų geležinį strypą ir būtų juo užsimojęs trenkti kitam asmeniui, priartėtų prie to asmens tokiu atstumu, kad galėtų pats save susižaloti. Iš nuteistojo parodymų seka, jog nukentėjusysis vis dėl to patyrė du trauminius poveikius. Nuteistojo parodymus apie tai, kad ne jis sužalojo nukentėjusįjį R. A. paneigia kiti bylos įrodymai.
  4. Nukentėjusysis R. A. parodė, kad praėjusių metų gegužės 19 d., nuėjo į garažą, esantį ( - ). Garaže buvo su V. (V. P.), su kuriuo planavo apklijuoti automobilio stiklą, nes ketino dažyti automobilį. Pamatė, kad V. nugriuvo, o prie jo stovėjo T. (A. L.). Atsistojo ir paklausė „kam tą žmogų daužai“, tai jis peršoko per V. ir dešinės rankos kumščiu sudavė pora smūgių, t. y. į galvą ir į dantis. Prieš ateinant A. L. niekas nebuvo atėjęs prie garažo. Teigė nežinantis, kodėl jį sumušė, nes nieko bendra su juo neturėjo. Pirmosios instancijos teisėjui pagarsinus jo pareiškimą ir ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b. l. 4-5, 20, 23, 28-33) nukentėjusysis R. A. parodė, kad tiksliai visko neprisimena, nes praėjo metai laiko ir dėl patirtos traumos. Pripažino, kad prie garažo buvo atėję E. (E. D.) ir V. (V. K.) ir su jais susipyko, išvarė. Be to, pripažino, kad ikiteisminio tyrimo metu ir pareiškime užfiksuoti jo parodymai yra teisingi. Nukentėjusysis taip pat pripažino, kad galimai galėjo būti sumuštas, nes išvijo E. ir V.. Vėliau jau teigiantis nežinojęs už ką buvo sumuštas (t. 2, b. l. 175-177).
  5. Pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo 2015 m. gegužės 28 d. protokole užfiksuota, kad 2015 m. gegužės 19 d., į garažą užėjo E., kuris gyvena ( - ), jo telefono Nr. ( - ), su savo draugu V., kurį pažįsta tik iš matymo. Minėti asmenys gėrė alų prie jo garažo, todėl juos sudrausmino, t. y. pasakė, kad čia negertų ir nevaikščiotų, E. dėl to labai supyko ir išėjo. Parėjus pusvalandžiui, jie grįžo atgal, kartu su dar vienu draugu, kuris gyvena ( - ), o jis jį tik pažįstantis iš matymo. Tuo metu apžiūrinėjo mašinos sparną ir pakėlęs galvą pamatė, kaip prie automobilio priekio ant žemės nukrito V. P.. Pamanė, kad V. P. ištiko epilepsijos priepuolis, todėl ėjo prie jo, bei iš kart prie jo priėjo E. draugas, kuris be jokio reikalo ir nieko jam nesakęs, su kumščiu trenkė vieną kartą tiesiai į dantis, o nuo suduoto smūgio su galva atsitrenkė į sieną. Po suduoto smūgio jam iškrito 8 dantys ir pradėjo stipriai bėgti kraujas, tai pamatęs E. draugas pasišalino iš garažo, o jis apie tai pranešė policijai. Manantis, kad jį ir V. P. sumušė E. draugas gyvenantis ( - ), nes taip liepė E. (t. 1, b. l. 4-10).
  6. Ikiteisminio tyrimo metu R. A. buvo apklaustas ne vieną kartą, kurių metu iš esmės davė analogiškus parodymus su tam tikrais netikslumais. 2015 m. birželio 1 d. apklausoje R. A. esantis netikslumas būtų tai, kad prie jo priėjęs A. sudavė 1-2 smūgius rankos kumščiu į veido sritį, todėl iškrito 6 priekiniai viršutiniai dantys, taip pat po smūgio pradėjo klibėti ir vienas viršutinis ir vienas apatinis dantis. A. prieš suduodamas smūgius jam nieko nepasakė, o tuo tarpu E. ir V. stovėjo lauke ir turėjo viską matyti. A. išėjo iš garažo ir jie visi išėjo (t. 1, b. l. 20). 2015 m. lapkričio 20 d. apklausoje parodė, kad A. jam sudavė du smūgius iš eilės – vieną į dešinę galvos pusę, vieną į burnos pusę. Smūgiai buvo vienas po kito, todėl tiksliai negali pasakyti, kur jam pirmiau pataikė. Pajuto skausmą galvos ir burnos srityje, iš burnos pasipylė kraujas, todėl prisidengė ranka ir pajuto, jog trūksta priekinių dantų. Tačiau iš karto nesuprato kiek. Apsižiūrėjęs pamatė, kad išmušti 6 priekiniai viršutiniai dantys, klibėjo dar vienas viršutinis dantis ir vienas apatinis. Šiuo metu apatinis dantis lyg ir nebekliba, gal prigijo. Teigia, kad jo apklausos metu buvo užrašyta, kad tuo metu lauke stovėjo E. ir V. prie garažo ir turėjo viską matyti, bet jie užrašyti netiksliai, nes iš tiesų jis tų asmenų nematė, bet taip galvojo. Manė, kad E. pasikvietė A. jį sumušti, nes jis išvijo juos nuo savo garažo, kad negertų alaus. Nematė, kad su A. kartu eitų E. ir V. (t. 1, b. l. 28-34).
  7. Liudytojas V. P. apygardos teisme parodė, kad jis su R. A. pastarojo garaže remontavo mašiną, taip pat vartojo alkoholį. Po to užėjo E. ir V. K.. Jie atsinešė alaus ir žodis po žodžio susipyko su R.. Konfliktas kilo dėl to, kad stovi prie garažo. Baigėsi tuo, kad R.su vamzdžiu abu vijosi per kiemą. Keiksmų buvo, bet fizinio kontakto nebuvo. Paskui tie draugai nebuvo grįžę, jis taip nesakė tyrėjui. A. L. vienas buvo užėjęs. Jis jo neatpažino tada, negražiai „pasiuntė“. Už tai gavo per veidą nuo A.. Kai gavo pirmą smūgį, nugriuvo ant kairio šono. Kojos buvo į mašinos galą link garažo durų, o galva buvo ties priekiniu ratu. R. A. tuo momentu buvo automobilio priekyje, R. A. veiksmus matė. R. ar su raktu ar su metaliniu kažkokiu daiktu puolė ant A.. A. gynėsi, su ranka užsidenginėjo ir barkštelėjo R. per dantis. Tie dantys iškrito. Paskui R. pabėgo kažkur už garažo ir kurį laiką jo nebuvo. A. apsisuko ir išėjo namo. Paskui atvažiavo R. dukra iškvietė greitąją, iškvietė policiją, jį su R. nuvežė į priimamąjį. Po įvykio su E. ir V. bendravo, jie neprašė nieko nepasakoti. Pas tyrėją tikrai sakė, kad R. A. puolė su metaliniu daiktu, nežino, kodėl tai neužrašyta protokole. Su L. po įvykio bendravo sekančia dieną į vakarą, neatsimena apie ką kalbėjo. Aptarinėjo įvykius, neatsimena, ką L. jam pasakojo. E. jam sakė, kad jis nuėjo pas A. ir pasisakė, kad R. juos nuvijo nuo garažo. Teisingi šitie parodymai. Teisingi parodymai, kad R. jam pasakojo, kad po įvykio jam pablogėjo sveikata. Skambinėjo E., paklausti kas įvyko. Skambino dėl įvykio, bet jie nekalbėjo. Jam pasakė padėti ragelį ir jis nekalbėjo (t. 2, b. l. 177-179).
  8. Vadovaujantis BPK 276 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, buvo perskaityti liudytojo V. P. parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Apklaustas liudytoju 2015 m. gegužės 28 d. jis parodė, kad 2015 m. gegužės 19 d. į garažą užėjo E. D. ir V. K., su savimi atsinešė alaus. R. A. juos sudrausmino, kad čia negertų. E. labai supyko ir išėjo. Praėjus pusvalandžiui jie grįžo atgal su draugu A. L.. Į garažą užėjęs A. L. priėjo prie jo ir nieko nesakęs su kumščiu tris kartus trenkė į veidą. Nuo suduotų smūgių parkrito ant žemės, bandė keltis, bet vėl A. sudavė dar 4 smūgius kumščiu jam į galvą ir jis tuo metu prarado sąmonę. Kiek laiko buvo be sąmonės nepamena, nepamena ir nematė kaip buvo sumuštas R. A. (t. 1, b. l. 55). Apklaustas liudytoju 2016 m. kovo 24 d. V. P. parodė, kad jis stovėjo prie kairiojo automobilio šono ir rinko nuo grindinio įrankius, R. tuo metu kažką darė ties automobilio priekiu, dešinėje automobilio pusėje. Išgirdo, kad kažkas įeina į garažą kažką sakydamas, atsisuko link vartų norėdamas pažiūrėti, kas atėjo ir tuoj pat pajuto smūgį kažkokiu daiktu į burnos sritį, nuo smūgio nugriuvo ant grindų tarp automobilio ir garažo sienos, atrodo ant kairiojo šono, galva link automobilio priekio. Net nespėjo pamatyti kas įėjo į garažą, nepažino žmogaus pagal jo balsą, nepastebėjo kas ir kuo sudavė smūgį, nes tai įvyko visiškai netikėtai, tiesiog nespėjo susigaudyti. Nuo smūgio, matomai, prarado sąmonę, nes daugiau nieko neatsimena. Atsimena, kad atsigavęs pamatė, jog sėdi ant žemės prie garažo vartų, jį prilaiko R., pastarasis kažkam paskambino, atvažiavo lyg tai R. dukra ir žentas, liepė kviesti greitąją medicinos pagalbą. Atrodo, kad kitą dieną po įvykio jis nuėjo pas A. ir šis pasakė, kad tą įvykio dieną pas jį atėjo E. ar tai V., ar jie abu, kažkuris iš jų pasiskundė, kad R. juos išvijo iš garažo. Neatsimena, kad būtų A. sudavęs smūgį alkūne į saulės rezginį, netgi bijotų jo atžvilgiu naudoti fizinį smurtą, kadangi A. seniai, prieš daug metų, sportavo karate (t. 1, b. l. 56-60).
  9. Apygardos teismas pagrįstai liudytojo V. P. parodymais duotais teismas nesivadovavo ir juos atmetė. Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytoju abiejų pirmiau minėtų apklausų metu V. P. nenurodė jokių detalių apie R. A. sužalojimą, aiškindamas, kad po A. L. jam suduotų smūgių jis nugriuvo ir prarado sąmonę, kas vyko toliau, neatsimena. Nukentėjusysis R. A. patvirtino tokius V. P. parodymus. Be šių asmenų parodymų, būtent tokią įvykių seką patvirtina ir BPC pateikti garso įrašai. Pokalbio su BPC metu (2015_05_19_21-06-36_25.09867451570.mp3“) moteris (liudytoja J. A.), nurodė, kad sumušė jos uošvį R. A. ir kad jam išmušti dantys. Pasakė, kad yra ir kitas sumuštas asmuo, V. P., kuris po smūgio buvo nukritęs, netekęs sąmonės, serga epilepsija (t. 2, b. l. 14-22). J. A. pagalbos centro darbuotojams perdavė tas žinias, kurias sužinojo iš įvykio vietoje buvusių R. A. ir V. P., jų neišgalvodama ir neiškraipydama. Teismas pagrįstai pripažino, kad po to, kai A. L. sudavė smūgį (ar smūgius) V. P., pastarasis nugriuvo ant žemės ir neteko sąmonės, todėl R. A. sužalojimo aplinkybių nematė.
  10. Tai, kad prieš nukentėjusįjį buvo panaudotas smurtas tvirtino ne tik nukentėjusysis, bet ir liudytojai V. K., D. A., J. A., N. J., S. G., R. K. ir J. D., kurių parodymai smulkiai aptarti nuosprendyje. Jie matė sužalotą nukentėjusįjį bei išmuštus dantis. Be to, iš nukentėjusiojo sužinojo kas būtent prieš jį vartojo smurtą, t. y. A. L..
  11. Teisėjų kolegija įvertinusi apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus ir byloje atliktas dvi specialistų išvadas konstatavo, jog jose yra prieštaravimų, todėl 2017 m. kovo 22 d. nutartimi paskyrė teismo medicinos komisijos ekspertizę, kad šie prieštaravimai būtų pašalinti (t. 3, b. l. 127-132).
  12. Iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2017 m. gegužės 16 d. ekspertizės akto Nr. PEKG 53/2017 (01) matyti, kad R. A. nustatyti šie sužalojimai: burnos srities sumušimas, pasireiškęs nepatikslintų dantų pažeidimu esant kraujavimui iš burnos. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu kietu buku riboto paviršiaus daiktu ir būdingas smūgio sudavimui; galvos minkštųjų audinių sumušimas, pasireiškęs nepatikslintos lokalizacijos sutinimu. Šis sužalojimas galėjo būti padarytas vienu trauminiu poveikiu, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi. Tokie galvos traumavimo mechanizmai – smūgis į galvos priekinį/šoninį paviršių ar atsitrenkimas galva gali paaiškinti kraujo išlajos po kietuoju smegenų dangalu atsiradimą. Nustatyti konkrečiai, nuo kurio iš nurodytų dviejų trauminių poveikių išsiliejo kraujas po kietuoju galvos smegenų dangalu, nėra galimybės, todėl tarp bet kurio iš šių sužalojimų kraujo išsiliejimo po kietuoju galvos smegenų dangalu yra galimas priežastinis ryšys. Todėl šie sužalojimai tiek kartu, tiek atskirai atitinka sunkų sveikatos sutrikdymo mastą dėl kraujo išlajos po kietuoju galvos smegenų dangalu. Nėra duomenų, kad R. A. galėjo būti pakartotinai traumuotas po 2015 m. gegužės 19 d. gydytojų apžiūros. R. A. kovos/savigynos žymių nenustatyta. Be to sužalojimų visuma yra nebūdinga savęs žalojimui (t. 3, b. l. 135-140). Taigi ši ekspertizė paneigia nuteistojo iškeltas versijas, jog nukentėjusysis pats du kartus atsitrenkė į jo atstatytą kumštį ir tai, jog R. A. galėjo susižaloti jau po jo pavartoto smurto. Tai, kada nukentėjusysis kreipėsi į medikus vėliau, t. y. ne iš karto po pirminės GPM apžiūros, o įvykio metu buvo girtas šioje byloje nėra esminės aplinkybės dėl ekspertizės akte konstatuotų išvadų.
  13. Nuteistojo A. L. teiginys, kad R. A. galėjo susižaloti vėliau yra paneigti pirmiau aptratu ekspertizės aktu, kuriame aiškiai nurodyta, kad visi sužalojimai galėjo būti padaryti 2015 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.47 val. Iš medicininių duomenų nustatyti tiksliai kiekvieno sužalojimo padarymo laiko ir jų padarymo eiliškumo, nėra galimybės. R. A. nustatytas kraujo išsiliejimas po kietuoju galvos smegenų dangalu buvo trauminės kilmės, tai patvirtina LSMUL Kauno klinikų ligos istorijos galutinė diagnozė (t. 3, b. l. 135-140). Liudytojai D. A., J. A. ir N. J. teisme parodė, kad nuo pirmiau patirtų sužalojimų, kuomet buvo iškviesta greitoji medicinos pagalba, R. A. daugiau nebuvo sužalotas (t. 2, b. l. 179-180, 182-183). Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai, jog pats nukentėjusysis R. A. parodė, kad po įvykio jis nebuvo nuolat namuose ir lankėsi garaže, o tai patvirtino ir liudytojas N. J., nekeičia fakto, jog būtent dėl A. L. suduotų smūgių R. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
  14. Dėl to daroma išvada, jog pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog būtent A. L. atėjo į garažą ir nukentėjusiajam sudavė du smūgius į veidą ir galvos kairę pusę, tuo padarydamas R. A. nepatikslintą ne mažiau šešių priekinių viršutinių dantų sužalojimą – išmušimą bei galvos sumušimą, pasireiškusį kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu ties kairiuoju galvos smegenų pusrutuliu.
  15. Pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą baudžiamas tas, kas sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų dėl chuliganiškų paskatų. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto norma yra specialioji BK 135 straipsnio 1 dalyje numatytos normos atžvilgiu. Teisingam nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą svarbus nusikalstamos veikos motyvo – chuliganiškų paskatų – nustatymas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys Nr. 2K-75/2005, Nr. 2K-716/2007, Nr. 2K-144/2008, Nr. 2K-58/2009, Nr. 2K-241/2009, Nr. 2K-266/2009, Nr. 2K-7/2013, Nr. 2K-351-222/2015, Nr. 2K-427-693/2016, Nr. 2K-63-697/2017). Atkreipiamas dėmesys į tai, kad chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos nepriežastingumas, akivaizdus neadekvatumas. Tais atvejais, kai kaltininkas fizinį smurtą naudoja dėl kilusių asmeninių nesutarimų, t. y. kai nusikalstamus veiksmus lemia konkrečios, juos paaiškinančios priežastys, chuliganiškos paskatos, kaip veiką kvalifikuojanti aplinkybė, paprastai neinkriminuojamos (kasacinės nutartys Nr. 2K-314/2012, Nr. 2K-454/2011).
  16. Pažymėtina, kad sprendžiant, ar sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas dėl chuliganiškų paskatų, teismas privalo įvertinti ne tik tai, jog nusikalstama veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, bet ir tai, ar nuteistasis ir nukentėjusysis vienas kitą pažinojo iki nusikalstamos veikos padarymo, jų asmenybes, tarpusavio santykius ir bendravimą, ar tarp jų buvo kilę konfliktai, asmeninio pobūdžio ginčai, nesutarimai, pagrindo kilti pykčiui, pavydui ar kitokių asmeninių paskatų kilimui dėl kaltininko ir nukentėjusiojo asmeninių ir panašaus pobūdžio (dalykinių, tarnybinių) santykių, nusikalstama veika padaryta be aiškiai suvokiamo motyvo (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis Nr. 1A-234/2013, kasacinė nutartis Nr. 2K-136/2008).
  17. Iš pirmiau aptartų nukentėjusiojo R. A. parodymų matyti, kad pats nukentėjusysis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažįsta, kad pažinojęs prieš jį smurtavusį asmenį, kieno jis draugas, kur gyvena ir žinojęs priežastį dėl ko buvo sumuštas A. L., nors vėliau neigė žinojęs jo sumušimo priežastį (t. 1, b. l. 4-5, 20, 23, 28-33; t. 2, b. l. 175-177). Pirmosios instancijos teismas šių nukentėjusiojo parodymų tinkamai neįvertino ir neatsižvelgė į tai, jog nukentėjusysis žinojęs už ką buvo sumuštas patvirtino ir byloje esantys liudytojai.
  18. Liudytojai D. A., J. A. ir N. J. parodė, kad pats R. A. jiems sakęs, jog buvo sumuštas už tai, kad nuvijo nuo garažo E. (E. D.) (t. 2, b. l. 179-180, 182-183). Liudytoja J. A. dar parodė ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi, o juose užfiksuota ir tai, kad ji girdėjusi V. (V. P.) pokalbį susijusį su muštynėmis garaže, nes V. P. klausė „už ką jis buvos sumuštas“, o skambinusysis nurodė, kad jis ne prie ko, į tai V. P. atsakė „kaip tai ne prie ko, čia viskas per tave“ (t. 1, b. l. 77-80). Iš tarnybinių pranešimu, kuriuose išanalizuoti telekomunikacijų įvykiai matyti, kad V. P. tuo metu skambino E. D. (t. 1, b. l. 150-154, 194-195).
  19. Liudytojas E. D. pripažino tik tai, jog tik nuvijus nuo garažo skambino A. L., bet neigiantis kalbėjęs apie kilusį konfliktą tarp jo ir nukentėjusiojo R. A. bei žinojęs ką nors apie kilusias muštynes (t. 2, b. l. 194-195). Tačiau tokius jo parodymus paneigia jau pirmiau aptarti liudytojos J. A. parodymai, kuriuos patvirtino ne tik liudytojas V. P., bet ir telekomunikacinių įvykių 2015 m. gegužės 19 d. išklotinės, apie tai, kas R. A. ir V. P. skambino tuo metu kai jie buvo ligoninėje (t. 1, b. l. 191-192, 194-197).
  20. Liudytojas V. P. teisme parodė, kad E. jam pasipasakojo, jog buvo pas A., kuriam pasipasakojo apie tai, jog juos išvijo R. (R. A.) (t. 2, b. l. 177-179). Ikiteisminio tyrimo metu minėtas liudytojas dar parodė ir tai, kad 2015 m. gegužės 20 d. susitiko su E., kuris tvirtino prašęs A. L. sumušti R. A., bet ne jį. Kadangi visi esą draugai, todėl jiems neturi pretenzijų dėl smurto. Kituose parodymuose tvirtino, kad buvo susitikęs ir su A. L., kuris pasakė, kad pas jį buvo atėję E. ir V.. Kažkuris pasiskundė, kad R. juo išvijo iš garažo, todėl vėliau atėjo iki R. garažo ir jiems abiems sudavė (t. 1, b. l. 55-60).
  21. Iš pirmiau aptartų įrodymų matyti, kad E. D. ir V. K. pažinojo ir bendravo su A. L., kuriam minėtą dieną buvo žinoma apie E. D. ir V. K. išvijimą. Būtent dėl šios priežasties A. L. 2015 m. gegužės 19 d., laikotarpiu nuo 20 val. iki 20.47 val., vedamas asmeninių paskatų ėjo į R. A. garažą aiškinis dėl kokių priežasčių buvo išvyti jo pažįstami E. D. ir V. K. ir būtent dėl šios priežasties tyčia sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu R. A. į veidą ir galvos kairę pusę. Tokiu būdu konstatuotina, kad R. A. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata konflikto metu dėl asmeninių santykių, o ne dėl chuliganiškų paskatų.
  22. Nuteistasis veikė tiesiogine tyčia, t. y. suvokė, kad suduodamas nukentėjusiajam ne mažiau kaip du smūgius kumščiu į gyvybiškai svarbią kūno sritį (galvą), neabejotinai padarys šiam sužalojimus ir norėjo taip veikti.
  23. Teisėjų kolegija įvertinus byloje esančių įrodymų visumą konstatuoja, kad A. L. nusikalstama veika turi būti kvalifikuojama pagal BK 135 straipsnio 1 dalį.

12Dėl bausmės

  1. Apeliacinės instancijos teismui nuteitojo A. L. nusikalstamą veiką perkvalifikavus pagal BK 135 straipsnio 1 dalį iš naujo skiriama bausmė.
    1. Teisėjų kolegija vadovaudamasi bausmės paskirtimi (BK 41 straipsnio 2 dalis), bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais (BK 54 straipsnio 2 dalis) ir kitomis baudžiamuosiuose įstatymuose įtvirtintomis bausmių skyrimo taisyklėmis atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Skiriant bausmę, atsižvelgiama ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių, ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).
    2. Nuteistasis A. L. padarė sunkų nusikaltimą, tiesiogine tyčia, motyvas – asmeninės paskatos, nusikaltimas baigtas, suduota kumščiu ne mažiau kaip du smūgiai į galvos sritį. Atsižvelgiama ir į nuteistojo asmenybę: išsiskyręs, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka (t. 2, b. l. 66-69), nesilankė psichiatrinėse gydymo įstaigose (t. 2, b. l. 45, 47, 52), neįrašytas priklausomybės ligų įskaitoje (t. 2, b. l. 49), dirbo, UAB „( - )“ charakterizuoja teigiamai (t. 2, b. l. 57), UAB „( - )“ charakterizuoja patenkinamai, tačiau su bendradarbiais sutarė gerai, nekonfliktavo (t. 2, b. l. 59). Teisėjų kolegija nenustatė A. L. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių.
    3. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau aptartas aplinkybes ir tai, kad praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas nuo šios nusikalstamos veikos padarymo, nuteistasis visą šį laikotarpį nepadarė naujų nusikalstamų veikų, iš apeliacinės instancijos teismui pateiktų dokumentų matyti, kad nuteistasis A. L. turi du vaikus (sūnų ir dukrą), sūnui ( - ), sugyventinei, t. y. jo vaikų motinai, nustatytas 65 proc. netekto darbingumo (t. 3, b. l. 105-109), konstatuoja, kad nuteistajam būtų teisinga paskirti sankcijoje numatytą bausmę, kurios dydis turėtų būti aiškiai mažesnis nė sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.
    4. Byloje nenustatyta kitų aplinkybių ar įstatyme numatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 62 straipsnį ar BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti švelnesnę bausmę ar jos rūšį negu numatyta BK 135 straipsnio 1 dalyje.
    5. Teisėjų kolegija įvertinusi pirmiau nurodytas aplinkybes mano, jog A. L. paskirtos bausmės tikslai gali būti pasiekti atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Jam taikytina BK 75 straipsnio 1 dalis, o būtent šio straipsnio redakcija, galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d., t. y. 2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija, kuri galiojo A. L. nusikalstamos veikos padarymo metu.
    6. BK 75 straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog, atidėdamas bausmės vykdymą, teismas paskiria nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje dalyje nurodytas pareigas. Taigi atidedant bausmės vykdymą, jam skirtinas BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytas įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

13Dėl civilinio ieškinio

  1. Taip pat teisėjų kolegija iš naujo vertina ir nukentėjusiojo pareikštą civilinį ieškinį.
    1. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai dėl turtinės žalos pripažino nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. A. teisę į turtinės žalos atlyginimą iš A. L. ir perdavė nagrinėti civilinio proceso tvarka. Būtent nuteistasis A. L. prieš nukentėjusįjį R. A. pavartojo fizinį smurtą, t. y. 2015 m. gegužės 19 d., tyčia dėl asmeninių paskatų sudavė ne mažiau kaip du smūgius kumščiu R. A. į veidą ir galvos kairę pusę, tuo padarė jam nepatikslintą ne mažiau šešių priekinių viršutinių dantų sužalojimą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nukentėjusysis ir civilinis ieškovas R. A. pateikė tik gydytojo R. K. viršutinio žandikaulio preliminarią protezavimo sąmatą ir medicinos dokumentų išrašą apie dantis (t. 1, b. l. 43-44, 103). Pirmosios instancijos teisme apklaustas gydytojas R. K. nurodė, kad pas jį buvo atvykęs nukentėjusysis ir buvo apžiūrėtas. Padarė dantų defekto pataisymo sąmatą, tačiau tai nėra gydymo planas. Šiuo metu situacija gali būti pasikeitusi, todėl reiktų viską iš naujo apžiūrėti ir įvertinti. Be to, jo nurodyta sąmata už implantus yra preliminari, nes žmogus gali ir nenorėti atlikti visas procedūras arba pasirinkti ir kitokį variantą, t. y. dėti plokštelę (t. 2, b. l. 181-182). Iš to daroma išvada, kad nukentėjusysis dar nepradėjo gydytis pagal pateiktą sąmatą ir gali pasirinkti pigesnį gydymo variantą, todėl realiai neįmanoma nustatyti turtinės žalos dydžio. Be to, apeliacine tvarka nukentėjusysis šios nuosprendžio dalies neskundė ir šios instancijos teismui nepateikė jokių naujų duomenų dėl jo patirtos turtinės žalos.
    2. CK 1.114 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad civilinė teisė saugo asmenines neturtines teises ir vertybes, t. y. vardą, gyvybę, sveikatą, kūno neliečiamybę, garbę, orumą, žmogaus privatų gyvenimą ir kitas vertybes, su kuriomis įstatymai sieja tam tikrų teisinių pasekmių atsiradimą. Vienas iš civilinių teisių gynimo būdų pagal CK 1.138 straipsnio 6 punktą yra padarytos turtinės ir neturtinės žalos išieškojimas iš pažeidusio teisę asmens. Baudžiamojoje byloje šis klausimas sprendžiamas pagal BPK 109 straipsnio nuostatas. Sprendžiant civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydžio klausimą kolegija atsižvelgia į BK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytus kriterijus – padarinius, žalą padariusios asmens kaltę, jų turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį. Pagal CK 6.250 straipsnį neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo, bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, teismas taip pat atsižvelgia į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, turi vadovautis ne tik CK 6.250 straipsniu, bet ir CK 6.282 straipsnyje nurodytais kriterijais.
    3. Neturtinė žala padaroma vertybėms, kurios neturi piniginės išraiškos, tačiau neturtinė žala įvertinama ir atlyginama pinigais, o jais neturtinės žalos tiksliai įvertinti neįmanoma (kasacinė nutartis Nr. 2K-268/2007). Todėl vienas iš pagrindinių kriterijų, nustatant neturtinės žalos dydį, yra jos sukeltos pasekmės, kurios vertinamos, atsižvelgiant į asmens patirtų moralinių praradimų dydį, jų įtaką žmogaus darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Teisingumo, protingumo, proporcingumo ir sąžiningumo principų laikymasis, taikant bei aiškinant teisės normas, susijusias su neturtine žala ir jos dydžio nustatymu, leidžia teismui atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus, užtikrinti skirtingų interesų pusiausvyrą (kasacinė nutartis Nr. 2K-338/2008).
      1. Iš bylos duomenų matyti, jog nukentėjusysis R. A. iš tikrųjų patyrė neturtinę žalą – jis buvo sunkiai sužalotas – neteko dantų, atlikta operacija dėl galvoje išsiliejusio kraujo. Nukentėjusysis patikslintame civiliniame ieškinyje teigia, kad dėl A. L. veiksmų patyrė didžiulį dvasinį sukrėtimą, fizinį skausmą, bendravimo nepatogumus dėl prarastų dantų, dėl patirtos traumos labai sumažėjo atmintis, nuolat sukasi galva, jaučia emocinį ir dvasinį diskomfortą, prarado vidinę pusiausvyrą, jaučia nuolatinę įtampą (t. 2, b. l. 166-168). Tačiau, kaip minėta pirmiau, nustatydamas neturtinės žalos dydį teismas privalo įvertinti visas bylos aplinkybes, reikšmingas šio klausimo sprendimui. Byloje nėra duomenų, kurie patvirtintu nukentėjusiojo nurodomas, kai kurias aplinkybes, dėl jo pablogėjusios sveikatos būklės, t. y. nepateikti duomenys apie sumažėjusį R. A. darbingumo lygį, nenustatytas koks nors dėl patirtos traumos neįgalumo lygis.
      2. Iš byloje esančių dokumentų ir liudytojų D. A., J. A. ir N. J. parodymų matyti, kad pats nukentėjusysis atsisakė vykti į Kauno klinikas ir tik vėliau pablogėjus sveikatai buvo išvežtas į gydymo įstaigą. Tai leidžia teigti, jog vis tik nukentėjusiojo prašomas neturtinės žalos dydis negali būti laikomas pagrįstu, nes jis nepatyrė tokio pobūdžio ir laipsnio neturtinės žalos. Pagal susiformavusią teismų praktiką bylose dėl neturtinės žalos priteisimo nukentėjusiesiems, patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą priteisiamos neturtinės žalos dydis, atsižvelgiant į konkrečios bylos aplinkybes, siekia iki 100 000 Lt (28 900 Eur) (kasacinės nutartys Nr. 2K-576/2005, Nr. 2K-172-942/2016, Nr. 2K-7-489/2016). Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis tik formaliai nurodė sunkius padarinius. Teisėjų kolegija atsižvelgia ir į tai, kad byloje nėra kitų duomenų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti R. A. patirtus moralinius praradimus, jų įtaką jo darbinei veiklai, šeimyniniam gyvenimui. Tad įvertinus teisingumo, protingumo, sąžiningumo, proporcingumo, teisėtų interesų apsaugos principus, mažinama neturtinės žalos suma proporcingai patirtų moralinių nepatogumų laipsniui, t. y. nukentėjusiojo R. A. neturtinės žalos dydis mažintinas iki 5 000 Eur (penkių tūkstančių eurų).

14Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Nutarė

15Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį pakeisti:

16A. L. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą perkvalifikuoti pagal BK 135 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam laisvės atėmimą 3 (trejiems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

17A. L. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio 6 d.) ir pagal BK 135 straipsnio 1 dalį jam paskirtos 3 (trejų) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams.

18Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, A. L. paskirti įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

19A. L. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo tvarka ir sąlygos numatytos Lietuvos Respublikos probacijos įstatyme.

20A. L. išaiškinti, kad:

  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 1 dalimi, jeigu jis bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įvykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, nepadarys Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punkte numatytų pažeidimų, kai sueis bausmės vykdymo atidėjimo terminas, bus laikomas atlikusiu bausmę;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 1 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdys baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu šį laiką gali pratęsti;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 2 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu vykdys baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas, tačiau padarys kitus teisės pažeidimus, už kuriuos jam ne mažiau kaip du kartus bus taikytos administracinės nuobaudos, ir (ar) vartos psichiką veikiančias medžiagas arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu gali jam papildomai paskirti BK IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) BK 75 straipsnio 2 ar 3 dalyje numatytų pareigų;
  • vadovaujantis Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 30 straipsnio 2 dalies 3 punktu, jeigu jis probacijos vykdymo laikotarpiu be pateisinamų priežasčių nevykdys teismo paskirtų baudžiamojo poveikio priemonių ir pareigų arba ir po papildomų baudžiamojo poveikio priemonių ir (ar) pareigų paskyrimo jų nevykdys ar padarys teisės pažeidimą, už kurį jam būtų taikyta administracinė nuobauda, arba nevykdys kitų įstatymų nustatytų pareigų, teismas probacijos tarnybų teikimu priimtų sprendimą panaikinti bausmės vykdymo atidėjimą ir nuteistasis A. L. turės įvykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę.

21Pakeisti nuosprendžio dalį, kuria nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. civilinio ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo visiškai tenkinta ir iš nuteistojo A. L. R. A. naudai priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti, ir iš nuteistojo A. L. priteisti nukentėjusiajam R. A. 5 000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

22Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Iš nuteistojo A. L. priteista 2 054,15 Eur (du tūkstančius penkiasdešimt... 4. Iš nuteistojo A. L. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių Eur)... 5. Nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. A. pripažinta teisė į turtinės... 6. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau –... 7. Nuosavybės teisių apribojimas taikytas siekiant užtikrinti civilinių... 8. Iš nuteistojo A. L. priteista 339,64 Eur (tris šimtus trisdešimt devyni Eur... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10.
  1. A. L. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 19 d.,... 11. Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo
    1. Teisėjų... 12. Dėl bausmės
      1. Apeliacinės instancijos teismui... 13. Dėl civilinio ieškinio
        1. Taip pat teisėjų... 14. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 15. Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį pakeisti:... 16. A. L. nusikalstamą veiką kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8... 17. A. L. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (redakcija galiojusi iki 2017 m. spalio... 18. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 4 dalimi, A. L. paskirti... 19. A. L. išaiškinti, kad pagal BK 75 straipsnio 5 dalį bausmės atidėjimo... 20. A. L. išaiškinti, kad: