Byla 1A-68-202/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Valdimaro Bavėjano (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Elenos Vainienės, L. Ž., sekretoriaujant Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorui Dariui Alinskui, nuteistųjų gynėjams advokatams Vaidai Genaitytei, Valdemarui Bužinskui, nuteistiesiems V. R., A. R., civilinio ieškovo UAB ,,A“ atstovams advokatui Edmundui Luotei bei bankroto administratoriaus UAB ,,Banca rupta“ įgaliotam asmeniui R. T., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. R. ir A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

2V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta trejų metų laisvės atėmimo bausmė.

4Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. V. R. įpareigotas per ši laikotarpį atlyginti padarytą žalą BUAB „A“ (BK 69 straipsnis) ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 25 MGL (941,50 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

5A. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė.

7Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams. A. R. įpareigota per šį laikotarpį atlyginti padarytą žalą BUAB „A“ (BK 69 straipsnis) ir per du mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos sumokėti 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

8Iš V. R. ir A. R. priteista solidariai BUAB „A“ 105 132,06 Eur žalai atlyginti.

9Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

101. V. R. nuteistas už tai, kad nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14 būdamas UAB „BFA“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininku ir generaliniu direktoriumi, o nuo 2013-02-14 direktoriumi, bei pagal 2003-12-11 Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. IX-1889 37 straipsnio „Bendrovės vadovas“ 12 dalį 1 p. nuostatas būdamas atsakingas už bendrovės veiklos organizavimą bei jos tikslų įgyvendinimą, turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, veikdamas kartu su A. R. – UAB „S“, į. k. ( - ), akcininke ir direktore, bei UAB „BFA“ akcininke, 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), pagaminęs netikrus dokumentus 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis – atgalinę datą, nurodydamas, kad 2012 m. gruodžio 28 d. jo vadovaujama UAB „BFA“ pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą už 363 000 Lt bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtinęs savo parašu, o 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą pateikęs pasirašyti ir A. R., neatlygintinai perleido UAB „S“ jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“, į. k. ( - ), turtą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363 000 Lt (105 132, 06 Eur), t. y. veikdamas kartu su A. R., neatlygintinai perleisdamas UAB „S“ savo vadovaujamos bendrovės turtą ir tokiu būdu iššvaistydamas jo žinioje buvusį svetimą – UAB „BFA“, į. k. ( - ), priklausantį didelės vertės turtą, UAB „BFA“ padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą.

111.1. Taip pat V. R. nuteistas už tai, kad jis nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14 būdamas UAB „BFA“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininku ir generaliniu direktoriumi, o nuo 2013-02-14 direktoriumi ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, žinodamas, kad UAB „BFA“, į. k. ( - ), nuo 2012-12-01 ekonominė padėtis yra sunki, bendrovei, vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, gresia nemokumas ir bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, veikdamas kartu su A. R. – UAB „S“, į. k. ( - ), akcininke ir direktore, bei UAB „BFA“ akcininke, turėdamas tikslą neteisėtai perleisti jo vadovaujamos bendrovės turtą, kuriam 2013-02-07 Vilniaus apylinkės teismo ir 2013-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis uždėtas areštas, ir tokiu būdu išvengti skolų grąžinimo tuo padarant žalos kreditoriams, 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), pagaminęs netikrus dokumentus 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis – atgalinę datą, nurodydamas, kad 2012 m. gruodžio 28 d. jo vadovaujama UAB „BFA“ pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą už 363 000 Lt bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtinęs savo parašu, o 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą pateikęs pasirašyti ir A. R., neatlygintinai perleido UAB „S“ jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“, į. k. ( - ), turtą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363 000 Lt (105 132, 06 Eur), t. y. veikdamas kartu su A. R., neatlygintinai perleisdamas UAB „S“ savo vadovaujamos bendrovės turtą, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – UAB „BFA“, į. k. ( - ), priklausantį didelės vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti (2015-05-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti 64 kreditorių 273 136,05 Eur finansiniai reikalavimai) ir dėl to UAB „BFA“, į. k. ( - ), kreditoriams padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą.

121.2. Taip pat V. R. nuteistas už tai, kad jis nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14 būdamas UAB „BFA“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininku ir generaliniu direktoriumi, o nuo 2013-02-14 direktoriumi ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, veikdamas bendrininkų grupėje su A. R. – UAB „S“, į. k. ( - ), akcininke ir direktore, bei UAB „BFA“ akcininke 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), turėdamas tikslą paslėpti UAB „BFA“ turtą, kuris gali būti pateiktas skoloms padengti, sąmoningai kreditorių nenaudai, žinodamas, kad bendrovės turtui 2013-02-07 Vilniaus apylinkės teismo ir 2013-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis uždėtas areštas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims ir šio turto parduoti UAB „S“ negali, pagamino netikrus dokumentus 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis – atgalinę datą, nurodydamas, kad 2012 m. gruodžio 28 d. jo vadovaujama UAB „BFA“ pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363000 Lt bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, o 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą pateikė pasirašyti ir A. R..

132. A. R. nuteista už tai, kad nuo 2004-02-20 būdama UAB „S“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke ir direktore bei nuo 2013-02-14 būdama UAB „BFA“ į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke, veikdama kartu su UAB „BFA“ direktoriumi V. R., 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ ir UAB „S“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), žinodama, kad 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktas bei 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra serija ( - ) yra suklastoti, t. y. šiuose dokumentuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys – atgalinė data, nurodant, kad UAB „BFA“ 2012 m. gruodžio 28 d. pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą už 363 000 Lt (105 132, 06 eurus), žinomai suklastotą 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktą patvirtino savo parašu, melagingai patvirtindama, kad UAB „BFA“ atlygintinai perleido jos vadovaujamai UAB „S“ V. R. žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“ į. k. ( - ), turtą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363 000 Lt (105 132, 06 Eur), t. y. tokiu būdu padėjo V. R. neatlygintinai perleisti UAB „S“ UAB „BFA“ turtą ir kartu su V. R. išvaistyti jo žinioje buvusį svetimą- UAB „BFA“, į. k. ( - ), priklausantį didelės vertės turtą ir UAB „BFA“ padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą.

142.1. Taip pat A. R. nuteista už tai, kad ji nuo 2004-02-20 būdama UAB „S“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke ir direktore bei nuo 2013-02-14 būdama UAB „BFA“ į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke, veikdama kartu su UAB „BFA“ direktoriumi V. R., žinodama, kad UAB „BFA“ į. k. ( - ), nuo 2012-12-01 ekonominė padėtis yra sunki, bendrovei vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus gresia nemokumas ir bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, turėdama tikslą padėti neteisėtai perleisti įmonės, kurios akcijas turi, ir kuriai vadovauja V. R., turtą, kuriam 2013-02-07 Vilniaus apylinkės teismo ir 2013-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis uždėtas areštas, ir tokiu būdu išvengti skolų grąžinimo tuo padarant žalos kreditoriams, 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), žinodama, kad 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktas bei 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra serija ( - ) yra suklastoti, t. y. šiuose dokumentuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys – atgalinė data, nurodant, kad UAB „BFA“ 2012 m. gruodžio 28 d. pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą už 363 000 Lt (105 132, 06 eurai, žinomai suklastotą 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktą patvirtino savo parašu, melagingai patvirtindama, kad UAB „BFA“ atlygintinai perleido jos vadovaujamai UAB „S“ V. R. žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“ į. k. ( - ), turtą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363 000 Lt (105 132, 06 eurai), t. y. tokiu būdu, padėjo V. R., neatlygintinai perleisti UAB „S“ UAB „BFA“ turtą ir kartu su V. R. iššvaistyti jo žinioje buvusį svetimą – UAB „BFA“, į. k. ( - ), priklausantį didelės vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti (2015-05-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti 64 kreditorių 273136,05 Eur finansiniai reikalavimai) ir dėl to UAB „BFA“, į. k. ( - ), kreditoriams padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą.

152.2. Taip pat A. R. nuteista už tai, kad ji nuo 2004-02-20 būdama UAB „S“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke ir direktore bei nuo 2013-02-14 būdama UAB „BFA“ į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke, veikdama bendrininkų grupe su UAB „BFA“ direktoriumi V. R., 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), turėdama tikslą padėti V. R. paslėpti UAB „BFA“ turtą, kuris gali būti pateiktas skoloms padengti, sąmoningai kreditorių nenaudai, žinodama, kad bendrovės turtui 2013-02-07 Vilniaus apylinkės teismo ir 2013-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis uždėtas areštas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims ir šis turtas negali būti parduotas UAB „S“, savo parašu patvirtino žinomai netikrus dokumentus 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys – atgalinė data, kad 2012 m. gruodžio 28 d. V. R. vadovaujama UAB „BFA“ pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363 000 Lt (105 132, 06 Eur).

163. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendį panaikinti ir jį išteisinti, nes nepadarytas veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BUAB „A“ civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

173.1. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, apeliantas nurodo, kad nagrinėjamoje byloje yra aktualus perleisto turto teisėtumo klausimas, kadangi nuosprendyje konstatuota, jog UAB „BFA“ turtą UAB „S“ perleido neatlygintinai, nesprendžiant klausimo, ar toks perleidimas turėjo teisėtą pagrindą. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme nebuvo tirtas klausimas, ar UAB „BFA“ turėjo teisinį ar ekonominį pagrindą dalies savo turto perleidimui UAB „S“.

183.2. 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 nurodyta, kad 2012-12-31 UAB „BFA“ buvo skolinga už įvairias paslaugas UAB „S“ apie 2 000 000 Lt. Tokiu būdu pagal tarpusavio atsiskaitymų seka, UAB „S“ tuo laikotarpiu buvo UAB „BFA“ kreditorius, o UAB „BFA“ šios įmonės skolininkė.

193.3. Apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje yra rašytinis dokumentas, t. y. 2012-12-31 susitarimas dėl tarpusavio skolų užskaitymo, kuriuo UAB „BFA“ ir UAB „S“ konstatuoja, kad UAB „BFA“ yra skolinga UAB „S“ 2 147 281,88 Lt, o UAB „S“ skolinga UAB „BFA“ 363 000 Lt. Atlikus tarpusavio įsiskolinimų užskaitymą, UAB „BFA“ skola sumažėjo ir liko 1 784 281,88 Lt.

203.4. 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 nurodyta, kad ši ūkinė operacija yra apskaityta, tačiau apskaitos duomenys neatitinka susitarimo duomenų.

213.5. Pasak apelianto, dėl buhalterinės painiavos UAB „BFA“ ir UAB „S“ nurodyti skirtingi tarpusavio įsipareigojimų duomenys, tačiau tokia situacija nereiškia, kad UAB „BFA“ 2012 m. pabaigoje nebuvo UAB „S“ skolininkė ir, kad ši įmonė neturėjo pareigos atsiskaityti už savo įsiskolinimus kreditoriui. Tokiu būdu, UAB „BFA“ turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą atsiskaityti su kreditoriumi grąžindamas skolą piniginėmis lėšomis arba perduodama dalį savo turto.

223.6. Dėl išvardintų priežasčių, apygardos teismo išvada, kad perduodant dalį turto, t. y. 363 000 Lt vertės UAB „BFA“ priklausančio turto UAB „S“ šis turtas buvo perduotas be jokio teisinio pagrindo, yra neteisinga. Nustačius šią aplinkybę, kitos aplinkybės, t. y. kada ir kokiu būdu šis turtas buvo perduotas arba kaip toks perdavimas atvaizduotas buhalteriniuose dokumentuose, nuteistojo veikos kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnį reikšmės neturi. Vien nustačius aplinkybę, kad UAB „BFA“ turėjo teisę atsiskaityti su UAB „S“ ir UAB „BFA“ turtas buvo perduotas kaip skolos dalinis dengimas, nesudaro galimybės konstatuoti, kad toks turtas buvo perduotas neturint jokio teisinio pagrindo, o taip pat neatlygintinai.

233.7. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams, ir susitarimais dėl atsiskaitymo bendru skolininko ir kreditoriaus susitarimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-168/2013, 2K-458-942/2016). Jeigu yra bent koks teisėtas pagrindas turto perleidimui, toks perleidimas negali būti vertinamas kaip turto iššvaistymas.

243.8. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad realiai UAB „BFA“ turtas buvo perleistas UAB „S“. Apklaustas byloje kaip liudytojas R. M. parodė, kad antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis buvo spausdinama 2013 m. liepos mėnesį. Jeigu tikėti šio liudytojo parodymais, tai jo nurodytu laikotarpiu ir įvyko UAB „BFA“ turto perdavimas. Tačiau teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad šios įmonės akcininku ir generaliniu direktoriumi nuteistasis buvo nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14. Ši aplinkybės nurodyta tiek kaltinamajame akte, tiek skundžiamame nuosprendyje.

253.9. Nurodyta aplinkybė yra svarbi, nes jeigu laikyti realia turto perdavimo data 2013 m. liepos mėn., tai tuo metu UAB „BFA“ turtas V. R. nebuvo nei patikėtas, nei buvo jo žinioje.

263.10. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir nuosprendyje jų niekaip neišdėstė. Nenustačius 363 000 Lt UAB „BFA“ turto perleidimo teisinio pagrįstumo bei nuteistojo teisinio santykio su perleistu turtu, t. y. būtinojo nusikalstamos veikos numatytos BK 184 straipsnyje kvalifikavimo požymio, jis yra nepagrįstai nuteistas.

274. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, apeliantas teigia, jog iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad objektyviai V. R. veika pasireiškė turto iššvaistymu perleidžiant 363 000 Lt turtą UAB „S“ pagal 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ). Tokiu būdu, pripažindamas V. R. kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, apygardos teismas naudoja BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytus objektyviuosius požymius. Tuo pačiu apygardos teismas naudoja ir nusikalstamos veikos numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje objektyviuosius požymius, nurodydamas, kad turtas perleistas vienam kreditoriui.

284.1. Apelianto nuomone, toks skolininko turto perdavimas kreditoriui buvo teisėtas skolos dengimo būdas, todėl pagal BK 184 straipsnį kvalifikuotas neteisingai.

294.2. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, jog BK 208 straipsnio 2 dalies taikymui turi būti būtinos sąlygos: skolininko sunki ekonominė padėtis ar nemokumas. Šios sąlygos turi būti rimtos ir realios, t. y. tokios, dėl kurių kiltų bankroto grėsmė. Tačiau apygardos teismas netyrė, ar 2012 m. pabaigoje, t. y. 363 000 Lt turto perdavimo metu, ar 2013 m. vasarą UAB „BFA“ ekonominė padėtis buvo tokia, kad jai akivaizdžiai grėsė bankrotas. Bankroto byla UAB „BFA“ buvo iškelta tik 2014-03-21. Net ir iškėlus bankroto bylą buvo konstatuota, kad UAB „BFA“ turto turėjo už 6 118 620 Lt, o įmonės mokėtinos sumos ir įsipareigojimai sudarė 5 887 437 Lt. Tokiu būdu, teisingai administruojant bankrutuojančią įmonę, jos turto atsiskaityti su kreditoriais turėjo pakakti.

304.3. 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 UAB „BFA“ nemokumas ar sunki ekonominė padėtis nurodytu laikotarpiu nebuvo konstatuotas.

314.4. Teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad BK 208 straipsnio 2 dalyje nėra būtinos sąlygos – atsiskaitymo su kreditoriais eiliškumo pažeidimo. Būtina sąlyga šios teisės normos taikymui yra turto, kuris galėtų būti pateiktas skoloms padengti iššvaistymas, paslėpimas ir t. t. Tuo tarpu akivaizdu, kad UAB „BFA“ būtent 363 000 Lt savo turto, t. y. antžeminio aptarnavimo įrangą ir perdavė savo kreditoriui, padengdama dalį įsiskolinimo. Beje, ši aplinkybė konstatuota ir skundžiamame nuosprendyje.

324.5. Be to, ginčai dėl skolininkų atsiskaitymo tvarkos, dydžio, ne visada yra kriminalizuojami, t. y. sprendžiant šiuos ginčus ne visada yra taikoma baudžiamoji atsakomybė, kaip kraštutinė priemonė. Priklausomai nuo pavojingumo, asmeniui, savo nesąžiningu elgesiu padariusiam turtinę žalą kreditoriams, gali būti taikomos administracinio, civilinio poveikio priemonės. Skolininko nesąžiningumas – tyčinis nusikaltimas, kuris padaromas tiesiogine tyčia. Dėl šios priežasties, svarbu išsiaiškinti, kas lėmė atsiskaitymų su kreditoriais pažeidimą, t. y. ar to priežastys subjektyvinės ar ekonominės, t. y. objektyvinės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-181-895/2015). Teismas šios aplinkybės nenustatė ir jos nenagrinėjo, todėl apeliantas mano, kad ši situacija ir jo veiksmai yra kriminalizuoti nepagrįstai.

334.6. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „S“ perduoto turto paskirtis yra specifinė, t. y. jų įsigyti gali tik panašia ekonomine veikla besiverčianti įmonė ir tik įmonė, kuri savo veiklą vykdo uždaroje teritorijoje, kokia yra oro uosto teritorija. Nes į tokią teritoriją visi daiktai gali būti įvežami ir išvežami tik turint specialų leidimą. Antžeminio aptarnavimo įranga nėra paklausi plačiai vartojama prekė, t. y. jos pasiūla yra labai ribota. Įrangos perleidimas UAB „S“ turėjo akivaizdžiai ekonomines priežastis, t. y. atsiskaitymą su kreditoriais, kurį sąlygojo labai ribota įrangos paklausa. Pirmos instancijos teismas nagrinėdamas bylą šių klausimų neišsiaiškino, jiems dėmesio neskyrė ir nuosprendyje dėl šių aplinkybių nepasisakė.

344.7. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad pagal BK 208 straipsnio 2 dalį yra nuteistas nepagrįstai, nes nepadaryta jokia veika, numatyta šiame straipsnyje.

355. Nesutikdamas su jo nuteisimu ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliantas teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, ką teismas laikė dokumentų klastojimu ar jo pagaminimu, laikymu ar realizavimu ir kt. Be to, iš nuosprendžio negalima tiksliai suprasti, kokį konkrečiai dokumentą teismas laiko suklastotu. Kadangi byloje yra analizuojami 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktas ir 2012-12-28 sąskaita faktūra ( - ), nuteistasis mano, kad yra nuteistas dėl aplinkybių, susijusių su šiais dokumentais. Nuosprendyje nenurodyta, kaip yra vertinami minėti dokumentai. Iš nuosprendžio neaišku, ar teismas juos laikė netikrais dokumentais su suklastotais tikrais dokumentais. Analizuojant nuosprendį taip pat neaišku, ar V. R. nuteistas už šių dokumentų pagaminimą ar panaudojimą, ar realizavimą. Nuosprendyje nėra nurodytas ir priežastinis ryšys tarp aukščiau nurodytų dokumentų pagaminimo, panaudojimo ar realizavimo ir didelės žalos, kas yra BK 300 straipsnio 3 dalies kvalifikuojantis požymis.

365.1. Apelianto nuomone, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo nenurodytos sąmoningai, kadangi bylos nagrinėjimo metu jos nebuvo ištirtos ir atskleistos, todėl nuosprendyje jų nurodyti tiesiog neįmanoma.

375.2. Bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio buvo skiriama minėtų dokumentų atsiradimo aplinkybėms išaiškinti. Byloje nustatyta, kad šiuos dokumentus 2013 m. birželio – liepos mėnesį atspausdino administratorė M. Š.. Apie šių dokumentų atspausdinimą žinojo ir kiti UAB „BFA“ bei UAB „S“ dirbę asmenys, t. y. V. A., A. L., R. M.. Šių aplinkybių neginčijo ir nuteistasis. Jis (V. R.) šią situaciją paaiškino tuo, kad dokumentai buvo atspausdinti 2012 m. pabaigoje. Tuo metu UAB „BFA“ buhalterines paslaugas teikė UAB „A A“ ir apskaita buvo vedama naudojant programą „Navision“. Į šią programą buvo įtraukti ir aukščiau nurodyti dokumentai. Ši programa buvo nuomojama iš UAB „BPM C“. 2013 m. balandžio mėn. nutraukus sutartį su UAB „A A“, buvo naudojama kita kompiuterinė apskaitos programa, t. y. „Navision“ buvo atjungta. Į naujai naudojamą programą „Finvalda“ buvo perkelti ne visi duomenys, nes to padaryti automatiškai buvo neįmanoma. Į naują programą dokumentai buvo perkeliami pagal prašymą atrankos būdu. Tokių dokumentų perkėlimo klausimus sprendė tuo metu dirbusi vyr. buhalterė A. L., kuri su programa „Navision“ dirbti faktiškai nemokėjo.

385.3. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino liudytojai V. A., A. R., J. Z., A. L., R. M. ir L. S..

395.4. 2013 m. antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktas ir 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra serija ( - ) buvo iš naujo spausdinamos, tokiu būdu. t. y. rankiniu būdu, siekiant atkurti programoje „Navision“ likusius dokumentus, jų tekstus surašant iš atminties, tačiau paliekant jų turinį ir datą, kiek jas pavyko prisiminti.

405.5. Apygardos teismas nepagrįstai šiuos nuteistojo parodymus vertino kaip gynybinę poziciją, kurią neva paneigė teisiamajame posėdyje apklausti liudytojai ir specialistės paaiškinimai. Teismas nurodytų aplinkinių netyrė. Be to, šių aplinkybių ištyrimas yra gana sudėtingas ir reikalauja specialių žinių. Apie tai teisme nurodė liudytojai L. S. bei R. M., t. y. asmenys gerai žinantys programos „Navision“ specifiką. Liudytojų parodymų šiam klausimui ištirti akivaizdžiai nepakanka, juo labiau, kad apklausiant liudytojus buvo aiškinamasi minėtų dokumentų įtraukimo į apskaitą problema, o ne jų sukūrimo aplinkybės ir laikas.

415.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir neanalizavo byloje esančio 2014-04-23 nešiojamojo kompiuterio ir kompiuterinio sisteminio bloko apžiūros protokolo. Šiame protokole nurodyta, kad failas „BFA_GH0234_S“ neva sukurtas 2013-07-29 13 val. 59 min. Išklotinėje prie apžiūros protokolo yra nurodyta „Date modified“, tai reiškia, kad dokumentas nežymiai keistas, todėl šiame protokole užfiksuota dokumento keitimo, o ne sukūrimo data. Šios aplinkybės teismas iš viso nevertino, nes tai reikalauja specialių žinių, o liudytojų parodymais nėra nustatinėjamas.

425.7. Apygardos teismas neteisingai nurodė ir dokumentų atsiradimo motyvus, t. y. jeigu sutartis, priėmimo-perdavimo aktas bei sąskaita faktūra ir buvo suklastoti, tai kokiais tikslais tai buvo daroma. Spręsdamas šį klausimą pirmos instancijos teismas vadovavosi vien R. M. parodymais ir nesiėmė jokių veiksmų juos patikrinti. Teismas neanalizavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-10365-724/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-17 nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4367-603/2013. Pagal šias nutartis jokiam konkrečiam UAB „BFA“ turtui areštas uždėtas nebuvo. Šiomis nutartimis areštas buvo uždėtas nekilnojamajam ir kilnojamajam įmonės turtui 381 047,56 Lt sumai, t. y. daug mažesnei sumai negu tuo metu įmonė turėjo turto. Tai reiškia, kad uždėjus areštą turtui tam tikrai sumai, likusiu turtu įmonė galėjo disponuoti be jokių apribojimų. Antžeminio aptarnavimo įrangai nei 2012 m. pabaigoje, nei 2013 m. vasarą jokie apribojimai nebuvo pritaikyti, juos perduoti įmonė jokių kliūčių neturėjo, todėl ir klastoti dokumentus nebuvo jokio tikslo.

435.8. Nuosprendyje taip pat nenurodyta, koks priežastinis ryšys tarp dokumentų klastojimo ir kreditoriams padarytos žalos. Logiškai vertinant situaciją niekas nepasikeistų nuo to, kad įranga būtų buvusi parduota 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. vasarą. Sprendžiant šiuos klausimus teismai paprastai vadovaujasi CK 6.245-6.249 straipsnio taisyklėmis. CK 6.247 straipsnyje yra nurodytas priežastinio ryšio nustatymo būtinumas. Nagrinėjant bylą šis motyvo bei priežastinio ryšio klausimas yra svarbus ir tuo, kad dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu yra tyčinis nusikaltimas. Klastojimo motyvo nustatymas yra aktualus sprendžiant tyčios klausimą, o priežastinio ryšio nustatymas aktualus kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

445.9. Nuteistojo nuomone, neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių ir jų nenurodžius skundžiamame nuosprendyje, jis pagal BK 300 straipsnio 3 dalį yra nuteistas nepagrįstai.

456. Toliau skundo autorius nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir nurodo, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje pateikti liudytojų parodymai atrinkti selektyviai ir cituojama tik ta jų parodymų dalis, kuri patvirtina kaltinamajame akte išdėstytas aplinkybes. Vertindamas kitų liudytojų parodymus, teismas juose įžvelgė jų suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl juos vertino kritiškai. Tokį motyvą teismas nurodė įvertinęs R. V. parodymus, kadangi šis liudytojas yra A. R. pusbrolis.

466.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kitų liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi, t. y. neatkreipė dėmesio, kad liudytojai R. M. ir V. A. yra UAB „BFA” skundų bei paaiškinimų, esančių byloje, autoriai, kuriuose neslepiamas suinteresuotumas. Teismas taip pat neanalizavo ir nevertino FNTT prie LR VRM Vilniaus apygardos valdybos nusikalstamų veikų skyriaus nutarimų atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą motyvų.

476.2. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ginčijamus dokumentus atspausdino (pagamino) liudytoja M. Š., o liudytojas R. M. dirbo įmonėje vykdančiuoju direktoriumi, teisininku ir buvo atsakingas už administraciją, teisinius ir ūkinius klausimus, t. y. buvo vienas iš UAB „BFA“ vadovų. Liudytojos J. A., V. A., A. R., J. Z., A. L. įvairiais laikotarpiais tvarkė UAB „BFA“ buhalterinę apskaitą. Ši baudžiamoji byla yra ekonominio pobūdžio, kurios nagrinėjimo metu buvo sprendžiami ir buhalteriniai bei ūkiniai klausimai, todėl visi byloje apklausti liudytojai buvo suinteresuoti savo saugumu ir tarpusavyje susiję dėl jų pačių veiklos vertinimo. Tokiu atveju, minėtų liudytojų parodymai turi būti laikomi įrodymais ir vertinami tik tiek, kiek jų parodymai patvirtinami kitais įrodymais byloje ir tiek, kiek jų pateikiami duomenys neliečia jų pačių pareigų, kurias jiems sukuria specialūs įstatymai, pavyzdžiui Buhalterinės apskaitos bei Akcinių bendrovių įstatymas, kuriuos nuosprendyje nurodė teismas.

486.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad byloje nėra ginčijamų dokumentų, t. y. 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, 2012-12-28 perdavimo priėmimo akto ir 2012-12-28 sąskaitos faktūros serija ( - ), originalų, o šių dokumentų kopijų gavimo aplinkybės neišsiaiškintos. Teismas šio klausimo netyrė ir nenagrinėjo, todėl neaišku, ar dokumentai yra gauti įstatymų nustatytu būdu ir ar gali būti laikomi įrodymais BK 20 straipsnio 4 dalies prasme. ?

496.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad tokių juridinių faktų kaip įmonės nemokumas ar buhalterinės apskaitos kompiuterinių programų turinys nagrinėjimui liudytojų parodymai negali būti laikomi reikšmingais įrodymais, o juo labiau įrodymais formuojančiais teisėjo vidinį įsitikinimą. Šių klausimų išsamiam ištyrimui reikalingos specialios žinios, kurių neturintys liudytojai gali išdėstyti tik savo nuomonę, kuri įrodymų vertinime nėra itin reikšminga.

506.5. Be to, nuosprendyje nepakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių pagrindu nuosprendyje išdėstytas aplinkybes jis laiko įrodymais. Vertindamas byloje esančius duomenis, teismas juos vertino selektyviai ir nenurodė, kodėl jis vienus įrodymus vertino, kitus atmetė, o taip pat dėl kurių visiškai nepasisako nuosprendžio aprašomojoje dalyje.

516.6. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, jog pirmos instancijos teismas pažeidė nuosprendžio surašymo taisykles, numatytas BPK 305 straipsnio 1 dalies 2, 3 punktuose, todėl nuosprendyje problemiškai atskleistas veikų mechanizmas, tai apsunkina nuteistojo apeliacinio skundo padavimą.

527. Nesutikdamas su nustatytu žalos dydžiu apeliantas nurodo, jog nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant pirmos instancijos teisme, turtinė žala nebuvo apskaičiuojama vadovaujantis tokios žalos apskaičiavimo taisyklėmis. Tas pats pasakytina ir apie turto, perduoto UAB „S“, vertę, kuri perdavimo metu buvo pirkėjo ir pardavėjo susitarimo dalykas. Nenustačius tikrosios perduoto turto vertės, negalima teigti, kad buvo padaryta didelė turtinė žala arba prarastas didelės vertės turtas. Nagrinėjant turtinio pobūdžio bylas, kur turto vertė ir padaryta žala yra kvalifikuojantis požymis, būtinas sisteminis teisės aiškinimas, kuris suponuoja pareigą atsižvelgti į civilinės teisės suformuotas taisykles.

537.1. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga. Jos dydžio nustatymas yra fakto klausimas, todėl jis turi būti įrodinėjamas pagal CPK 178 straipsnio ir CPK 185 straipsnio įtvirtintas bendrąsias taisykles. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje nurodytos žalos apskaičiavimo taisyklės, turi būti taikomos ir baudžiamosiose bylose, kuriose žala arba perleisto turto vertė yra kvalifikuojantis požymis. Neatlikus šių veiksmų teigti, kad žala yra didelė arba prarastas didelės vertės turtas būtų prielaida (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-402-677/2015, 2K-23-942/2017). Sutartinė šalių kaina negali būti nei tikrosios turto vertės, nei žalos dydžio kriterijumi.

547.2. Apygardos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir tikrosios perduotos antžeminio aptarnavimo įrangos vertės nenustatinėjo. Neatlikus šiuo klausimu tyrimo, didelė turto vertė ir didelė žala kreditoriui pirmos instancijos teismo nuosprendyje nurodyta nepagrįstai.

557.3. Be to, apeliantas nurodo, jog byloje BUAB „A“ (buvęs pavadinimas UAB „BFA“) atstovaujama bankroto administratoriaus buvo pareiškusi civilinį ieškinį 363 000 Lt arba 105 132,06 Eur sumai. Šiame ieškinyje nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB „BFA“ balanse esantis turtas buvo įvertintas 6 097 925 Lt (1 766 081,1 Eur) sumai. Ieškinyje nurodyta, kad didžioji šio turto dalis yra pradanginta ir jo neįmanoma surasti bei nustatyti. Iš esmės toks yra ieškinio dalykas arba motyvas dėl kurio buvo prašoma priteisti įmonei neva padarytą žalą.

567.4. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad šis turtas jau nebepriklauso UAB „BFA“, kadangi jokie sandoriai, kurių pagrindu jis perduotas UAB „Litcargus“, nėra nuginčyti, ir ši įmonė šiuo turtu šiuo metu naudojasi. Tokiu būdu, aptariamas turtas yra nei pradangintas, nei paslėptas. Be to, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad perdavus šį turtą UAB „S“ sumažinti UAB „BFA“ skoliniai įsipareigojimai. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad pagal Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktą, bankroto administratorius ne tik turi galimybę, bet ir privalo ginčyti sandorius sudarytus iki bankroto bylos iškėlimo, jeigu tie sandoriai pažeidžia kreditorių interesus arba yra įtakoję įmonės nemokumą iki bankroto bylos iškėlimo. Įstatymo leidėjas net yra numatęs ir šio proceso palengvinimus, t. y. bankrutuojančios įmonės atleidimą nuo žyminio mokesčio, skolos išieškojimą pagal kreditoriaus buvimo vietą ir kt.

577.5. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą pirmos instancijos teismas iš bankroto administratoriaus nepareikalavo jokių įrodymų apie turto susigrąžinimo negalimumą civiline tvarka arba bent jau bankroto administratoriaus pastangas tokį turtą susigrąžinti.

587.6. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomas atitinkamos civilinio kodekso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas neatkreipė dėmesio, kad antžeminio aptarnavimo įrangos kaina 363 000 Lt buvo susitarimo tarp UAB „BFA“ ir UAB „S“ dalykas ir niekaip neatspindėjo šio turto vertės. CPK 6.249 straipsnio nurodyta, kad žala apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymas ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo metu.

597.7. Ši nuostata įpareigoja visais atvejais nustatyti tikrąją turto kainą. Tokia kaina negali būti sutartinė. Be to, pagal sąskaitą faktūrą Nr. ( - ) buvo išskirtas 21 % PVM, t. y. 63 000 Lt, kurie nei UAB „BFA“, nei UAB „S“ nepriklausė.

607.8. Dėl šių priežasčių, nagrinėjant žalos ir civilinio ieškinio dydžio klausimą turėjo būti atliktas turto vertinimas ir žala įvertinta pagal tikrąją jo vertę. Be to, į žalą negalėjo būti įskaičiuoti mokesčiai privalomi mokėti už parduodamą turtą, t. y. PVM (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-62/2008, 3K-3-322/2008, 3K-3-6/2011).

617.9. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą pirmos instancijos teismas turėjo atsižvelgti į tikrąją antžeminio aptarnavimo įrangos vertę ir net tuo atveju, jeigu V. R. būtų pripažintas kaltu, civilinį ieškinį tenkinti tokia apimtimi, kokia yra šio turto reali vertė rinkoje. Šis klausimas yra sudėtingas ir reikalauja papildomo ištyrimo, kuris nei ikiteisminio tyrimo metu, nei bylą nagrinėjant teisme atliktas nebuvo. Dėl nurodytų priežasčių, apeliantas mano, kad civilinis ieškinys buvo patenkintas iš esmės jo net nenagrinėjus.

627.10. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai nagrinėjant bylą ir negavus papildomos medžiagos civilinio ieškinio negalima apskaičiuoti, teismas, priimdamas nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Akivaizdu, kad pirmos instancijos teismas šia teise nepasinaudojo.

637.11. Nuteistasis V. R. mano, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl civilinis ieškinys jo atžvilgiu turi būti atmestas. Be to, civilinio ieškinio klausimas yra susijęs su antžeminio aptarnavimo įrangos vertės, o tuo pačiu ir žalos klausimu, tai yra kvalifikuojantys požymiai nusikalstamų veikų, už kurias jis yra nuteistas, todėl ir civilinio ieškinio klausimas turi būti išspręstas išsamiai jį išnagrinėjus. Pirmosios instancijos teismas, neištyręs visų aplinkybių, neteisingai įvertino bylos duomenis, todėl padarė neteisingą išvadą, kad padaryta veika, atitinkanti BK 184 straipsnio 2 dalies, BK 208 straipsnio 2 dalies ir BK 300 straipsnio 3 dalies požymius. Nurodytos aplinkybės yra pagrindas panaikinti skundžiamą nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį BPK 329 straipsnio pagrindu.

648. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti, nes nepadaryta veika turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. BUAB ,,A“ civilinį ieškinį atmesti kaip nepagrįstą.

658.1. Apeliantė nurodo, jog šioje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės, susijusios su 2012 m. gruodžio 28 d. tarp UAB „BFA“' ir UAB „S“ sudaryta antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartimi, perdavimo priėmimo aktu ir sąskaita faktūra. Iš kaltinamojo akto turinio galima spręsti, kad nuteistajai inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 208 straipsnio 2 dalyje padarymas buvo grindžiamas neva žinomai suklastotų, t. y. kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys – atgalinė data, 2012 m. vasario 28 d. antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BFA-12-259 ir 2012 m. vasario 28 d. perdavimo priėmimo akto pasirašymu.

668.2. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie 2012 m. vasario 28 d. sudarytas antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012 m. vasario 28 d. perdavimo priėmimo aktą. Šie dokumentai nagrinėjant baudžiamąją bylą pateikti nebuvo, jie nebuvo išanalizuoti ir ištirti atliekant įrodymų tyrimą, pirmos instancijos teismas dėl minėtų dokumentų nuosprendyje taip pat nepasisakė.

678.3. Apeliantė teigia, kad ji nuteista dėl aplinkybių, kurių padarymu nebuvo kaltinama, t. y. patvirtinusi savo parašu 2012 m. gruodžio 28 d. antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012 m. gruodžio 28 d. perdavimo priėmimo aktą, ir tokiu būdu neva melagingai patvirtinusi, kad UAB ,,BFA“ atlygintinai perleido jos vadovaujamai UAB „S“ V. R. žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“ turtą. Akivaizdu, kad kaltinamajame akte aprašant neva nuteistosios padarytą veiką, buvo nurodytos vienos aplinkybės, o nuteista ji buvo kitais pagrindais.

688.4. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. R. minėtų 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties ir tos pačios dienos perdavimo priėmimo akto pagaminimas ir kt. nėra inkriminuotas. Dėl šios priežasties, neaišku, kokias neva suklastotas sutartis pasirašydama A. R. neva padėjo V. R. atlikti jai inkriminuotas veikas, t. y. buvo padėjėja kaip tai numatyta BK 24 straipsnio 6 dalyje.

698.5. Apeliantės įsitikinimu, toks kaltinime ir nuosprendyje nurodytų dokumentų (dokumentų datų) neatitikimas negali būti laikomas rašymo apsirikimu. Jokia byla negali būti išnagrinėta objektyviai ir visapusiškai, kai nėra aišku, kokių veikų padarymu asmuo kaltinamas. Be to, tokia situacija pažeidžia nuteistosios, kaip kaltinamosios teises, įtvirtintas BPK 22 straipsnio 3 dalyje, nes ji aiškiai nežinodama kuo yra kaltinama, neturi galimybių apsiginti. O taip pat, tokiu būdu pažeidžiamas ir BPK 7 straipsnio 2 dalyje įtvirtintas rungimosi principas, kadangi akivaizdu, kad tokioje situacijoje pranašumą turi valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras.

708.6. Nuteistojo atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybinį kaltinimą palaikantis prokuroras 2017-03-22 pateikęs prašymą dėl kaltinime nurodytos veikos faktinių aplinkybių pakeitimo, A. R. atžvilgiu pareikštuose kaltinimuose jokių pakeitimų, susijusių su minėtų dokumentų įvardijimu ar jų datų nurodymu, neatliko. Jau vien tokia aplinkybė, reiškia, kad realiai ji buvo nuteista dėl aplinkybių, kurių padarymu nebuvo kaltinama. Akivaizdu, jog taip išnagrinėjus bylą buvo pažeistos BPK 7 straipsnio 2 dalies, BPK 22 straipsnio 3 dalies, BPK 219 straipsnio ir BPK 255 straipsnio 1 dalies nuostatos.

719. Nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 208 straipsnio 2 dalį ir BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliantė nurodo, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nesiaiškino ar turtas buvo perleistas teisėtai bei, ar turtas buvo perleistas neatlygintinai.

729.1. Byloje esantys duomenys – 2015-09-14 specialisto išvada Nr. 5-1/116 patvirtina, kad abi įmonės – UAB „BFA“ ir UAB „S“ savo apskaitose buvo apskaičiusios, kad 2012-12-31 UAB „BFA“ turėjo apie 2 mln. Lt skolinių įsipareigojimų UAB „S“. Nors abiejų įmonių apskaitose įsiskolinimų likučiai buvo nurodyti kiek skirtingai, tai nepaneigia fakto, kad UAB „BFA“ turėjo skolinių įsipareigojimų UAB „S“, dėl ko UAB „S“ buvo UAB „BFA“ kreditorė. Taigi, UAB „BFA“ turėjo pareigą atsiskaityti su UAB „S“.

739.2. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „BFA“ dalies turto perleidimui UAB „S“ buvo teisinis ir teisėtas pagrindas, kadangi tokiu būdu buvo vykdoma pareiga atsiskaityti su kreditoriumi.

749.3. Byloje taip pat yra duomenų, kad UAB „S“ ir UAB ,,BFA“ 2012-12-31 sudarė susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo. Šiame susitarime buvo nurodyta, kad UAB „BFA“ yra skolinga UAB „S“ 2 147 281,88 Lt, o UAB „S“ yra skolinga UAB „BFA“ 363 000 Lt. Šalys susitarė, kad pasirašius susitarimą, UAB „S“ lieka neskolinga UAB ,,BFA“, o UAB ,,BFA“ skola UAB „S“ sumažėja ir lieka 1 784 281,88 Lt. Apeliantės nuomone, akivaizdu ir tai, kad turtas nebuvo perleistas neatlygintinai. Tokiu būdu buvo sumažintas UAB „BFA“ įsiskolinimas kreditoriui.

759.4. Nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas iš viso nenustatinėjo bei neanalizavo ir nevertino byloje esančių dokumentų, patvirtinančių UAB „BFA“ prievolę atsiskaityti su savo kreditoriumi UAB „S“. Apeliantės įsitikinimu, dėl šių priežasčių nėra objektyviųjų nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, požymių, dėl to ji nuteista nepagrįstai.

769.5. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neva padėjo V. R. neatlygintinai perleisti turtą ir kartu su juo iššvaistyti turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti, apeliantė nurodo, kad UAB „BFA“ turėjo skolinių įsipareigojimų UAB „S“, dėl to UAB „BFA“ turėjo realų teisinį, o tuo pačiu ir teisėtą pagrindą perleisti dalį savo turto UAB „S“, kad tokiu būdu būtų atlikti užskaitymai ir sumažinti skoliniai įsipareigojimai. Taigi, dalies turto perleidimas buvo teisėtas dalies skolos dengimo būdas, dėl to, nuteistosios įsitikinimu, turto iššvaistymo sudėties nėra ir tokie veiksmai pagal BK 184 straipsnį kvalifikuoti neteisingai.

7710. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teisės doktriną, būtina nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio sąlyga yra įmonės nemokumas ar sunki įmonės ekonominė padėtis. Pirmos instancijos teismas netyrė ir nenagrinėjo ar UAB ,,BFA“ ekonominė padėtis 2012 m. pabaigoje ar 2013 m. viduryje, buvo sunki, t. y. tokia, kad jai grėstų bankrotas, kaip ir nenagrinėjo ar įmonė buvo nemoki.

7810.1. Byloje esantys duomenys – UAB „BFA“ ilgalaikio turto balansinės vertės išklotinė, patvirtina, kad 2013-03-31 datai UAB ,,BFA“ turėjo turto už 3 414 320,76 Lt. Civilinio ieškovo atstovo teigimu, 2012 m. UAB „BFA“ turto turėjo už 1 766 081,10 Eur, t. y. už 6 mln. Lt. Tokios aplinkybės buvo nurodytos civiliniame ieškinyje. Specialisto išvadoje taip pat nebuvo vienareikšmiškai konstatuotas įmonės nemokumas. Tačiau šie byloje esantys duomenys pirmos instancijos teismo nebuvo analizuojami ir vertinami, dėl jų nepasisakyta ir skundžiamame nuosprendyje.

7910.2. Be to, apygardos teismas nuosprendyje naudojo ir BK 208 straipsnio 1 dalies argumentus bei pats paneigė turto iššvaistymo faktą, nurodydamas, kad: ,,sudarydama aptariamų sandorį su UAB ,,S“ ir pasirašydama susitarimų dėl skolų užskaitymo UAB ,,BFA“ dėl savo sunkios ekonominės padėties, galimo nemokumo, kai jai akivaizdžiai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, patenkino tik vieno iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno, tai yra įmonės „S“ reikalavimus, o kiti kreditoriai prarado galimybę gauti to turto dalį“. Taigi, pirmos instancijos teismas konstatavo, kad UAB „BFA“ 363 000 Lt vertės turtas nebuvo iššvaistytas, o buvo perduotas šios įmonės kreditoriui.

8010.3. Apeliantė pastebi ir tai, kad UAB „BFA“ 363 000 Lt vertės turtas, kuris buvo perduotas UAB „S“, buvo specifinės paskirties, todėl reikalingas tik toms įmonėms, kurios užsiima specifine ūkine-komercine veikla – dirba aviacijos srityje, bei turi leidimą patekti į oro uosto teritoriją. Taigi, tokio turto paklausa yra ribota. Todėl, netgi jeigu būtų laikoma, kad buvo pažeista atsiskaitymų su kreditoriais eilė, akivaizdu, kad tai buvo nulemta išimtinai objektyvių priežasčių. Apeliantė pastebi ir tai, kad nei 2012 m. pabaigoje, nei 2013 m. viduryje UAB „BFA“ nebuvo bankrutuojanti, taigi nebuvo ir jokios patvirtintos kreditorių eilės, kurios būtų privalu laikytis, todėl įmonė galėjo pati nuspręsti kaip ir kokiu būdu ir su kokiu kreditoriumi atsiskaityti.

8110.4. Dėl nurodytų priežasčių nuteistosios veiksmuose nėra BK 208 straipsnio 2 dalyje numatytų būtinųjų nusikalstamos veikos sudėties požymių, todėl dėl šios veikos padarymo ji nuteista nepagrįstai.

8211. Nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliantė teigia, jog skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, ką teismas laiko dokumentų klastojimu – pagaminimą, laikymą ar kt. Nuosprendyje taip pat nenurodyta, kokius dokumentus teismas laikė suklastotais, kadangi byloje buvo keli dokumentai – 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktas ir 2012-12-28 sąskaita faktūra ( - ). Taip pat nepaaiškinta, ar teismas dokumentus laikė netikrais ar suklastotais tikrais. Be to, byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių, kad ji būtų rengusi, spausdinusi ar pan. kokį nors dokumentą – sutartį, perdavimo priėmimo aktą ar sąskaitą.

8311.1. Kaip liudytoja apklausta M. Š. patvirtino, kad dokumentus įmonėje spausdindavo ji. Ji atspausdino antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo pardavimo sutartį 2013 m. vasarą. Kaip liudytojos byloje apklaustos buhalterės nurodė, kad sąskaitą faktūrą spausdino jos bei žinojo apie kitų dokumentų atspausdinimą. R. M. taip pat žinojo apie šių dokumentų atspausdinimą. V. R. bylos nagrinėjimo metu šias aplinkybes išsamiai paaiškino, nurodydamas, kad buvo poreikis atkurti rankiniu būdu po buhalterinių programų keitimo dingusius dokumentus. Kaip liudytojos apklaustos V. A., A. R., J. Z., A. L. patvirtino aplinkybes dėl buhalterinių programų keitimo įmonėse UAB ,,BFA“ ir UAB „S“.

8411.2. Pasak apeliantės, nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo analizuojamos ir tiriamos, nurodant, kad tai yra V. R. gynybinė pozicija. Nuteistosios įsitikinimu, tokių aplinkybių ištyrimas yra ganėtinai sudėtingas ir reikalauja specialių žinių, ir liudytojų parodymų negali pakakti šiems klausimams išsiaiškinti.

8511.3. Nuteistojo taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas neskyrė dėmesio aptariamų dokumentų sukūrimo datai ar laikui nustatyti. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio ir nevertino baudžiamojoje byloje esančio 2014-04-23 nešiojamo kompiuterio ir kompiuterinio sisteminio bloko apžiūros protokolo, kuriame nurodyta, kad failas ,.BFA_GH0234_S“ neva sukurtas 2013-07-29 13 val. 59 min. Tokiai išvadai patvirtinti pridėtas atspausdintas lapas su diske esančių failų išklotine. Pačioje išklotinėje prie datos ir laiko 2013-07-29 13:59 nurodytas terminas „Date modified“, kuris reiškia „pakeitimo data“. Tokiu būdu, minėtu protokolu, buvo nustatyta tik minėto dokumento – sąskaitos BFA GH0234, pakeitimo atlikimo data, tačiau ne sukūrimo data. Be to, keičiamas arba modifikuojamas gali būti tik jau sukurtas dokumentas.

8611.4. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad baudžiamojoje byloje nėra 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo akto originalų, dėl to neįmanoma nustatyti, ar šiuos dokumentus, nepriklausomai nuo to, kada jie buvo atspausdinti, pasirašė nuteistoji ar buvo uždėtas parašo antspaudas.

8711.5. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas neteisingai nurodė ir dokumentų atsiradimo motyvus, t. y. jeigu sutartis, priėmimo-perdavimo aktas bei sąskaita faktūra ir buvo suklastoti, tai kokiais tikslais tai buvo daroma. Spręsdamas šį klausimą pirmos instancijos teismas vadovavosi vien R. M. parodymais ir nesiėmė jokių veiksmų juos patikrinti. Teismas neanalizavo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-02-07 nutarties civilinėje byloje Nr. L2-10365-724/2012 ir Vilniaus apygardos teismo 2013-05-17 nutarties civilinėje byloje. Nr. 2-4367- 603/2013. Pagal šias nutartis jokiam konkrečiam UAB „BFA“ turtui areštas uždėtas nebuvo. Šiomis nutartimis areštas buvo uždėtas nekilnojamajam ir kilnojamajam įmonės turtui 381 047,56 Lt sumai, t. y. daug mažesnei sumai negu tuo metu įmonė turėjo turto. Tai reiškia, kad uždėjus areštą turtui tam tikrai sumai, likusiu turtu įmonė galėjo disponuoti be jokių apribojimų. Antžeminio aptarnavimo įrangai nei 2012 m. pabaigoje, nei 2013 m. vasarą jokie apribojimai nebuvo pritaikyti, juos perduoti įmonė jokių kliūčių neturėjo, todėl ir klastoti dokumentus nebuvo jokio tikslo.

8811.6. Be to, nuosprendyje nėra nurodytas ir atskleistas priežastinis ryšys tarp dokumentų klastojimo ir kreditoriui padarytos žalos. Kadangi dokumentų klastojimas, disponavimas suklastotu dokumentu ir pan., yra tyčinis nusikaltimas, klastojimo motyvus yra būtina nustatyti, siekiant išsiaiškinti tyčios turinį, o priežastinį ryšį – siekiant veiką kvalifikuoti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Dėl nurodytų priežasčių nuteistoji nepagrįstai nuteista pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

8912. Skundo autorė taip pat nurodo, jog nuosprendyje nėra aiškiai įvardinta ir nurodyta, kokiais veiksmais ji neva buvo V. R. padėjėja, o taip pat neatskleisti subjektyvieji požymiai – tyčia ir susitarimas. Dėl šių priežasčių apeliantei nėra suprantama, kokius veiksmus pirmos instancijos teismas laikė padėjimu BK 24 straipsnio 6 dalies prasme. Be to, kaip minėta, nuteistajai pateiktuose kaltinimuose buvo aprašytos vienos veikos, o V. R. pateiktuose kaltinimuose kitos veikos. Todėl sunku suprasti, kaip asmenys, kaltinti padarę skirtingas veikas, galėjo būti laikomi bendrininkais bet kokia forma.

9012.1. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu, apeliantė teigia, jog nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodyti selektyviai atrinkti liudytojų parodymai ir kiti duomenys, cituojant tik tai, kas patvirtina kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes. Be to, neįvertinti liudytojų, kurių parodymais rėmėsi teismas, suinteresuotumas bylos baigtimi. R. M. ir V. A. yra įrašyti į bankrutuojančios UAB ,,BFA“ (dabartinis pavadinimas BUAB „A“) kreditorių sąrašą. Pagal Vilniaus apygardos teismo 2016-08-22 nutartį, kuria buvo patikslintas kreditorių finansinių reikalavimų sąrašas, R. M. turi 7 225,35 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą, o V. A. – 178,56 Eur. Nuteistosios nuomone, nurodyti duomenys patvirtina, kad šie asmenys turi materialinį suinteresuotumą bylos baigtimi, todėl nėra nei patikimi, nei objektyvūs. Apeliantė pastebi ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. M. buvo itin aktyvus – rašė skundus, pateikinėjo įvairių dokumentų kopijas ir t. t. Nemažai įmonių dokumentų jis yra išsaugojęs, kadangi apklaustas kaip liudytojas bylos nagrinėjimo metu citavo bei rodė įvairius dokumentus, juos komentavo. Toks jo elgesys tik patvirtina, kad R. M. visomis įmanomomis priemonėmis siekia ne tik savo materialinių interesų patenkinimo, bet ir asmeninio keršto buvusiems darbdaviams.

9112.2. Be to, pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė į tai, kad M. Š. pripažino atspausdinusi, t. y. pagaminusi, ginčijamus dokumentus; A. L., V. A., A. R., J. Ž. vienu ar kitu laikotarpiu tvarkė tiek UAB „S“, tiek UAB „BFA“ buhalterinę apskaitą; R. M. taip pat buvo vienas iš įmonių vadovų, nes dirbo vykdančiu direktoriumi, buvo teisininkas, o taip pat atsakingas už administracinius ir kitus klausimus. Atsižvelgiant į šios baudžiamosios bylos ekonominį pobūdį, o dėl to būtinybę spręsti ūkinius, buhalterinius ir kitus klausimus, minėtų liudytojų parodymai turi būti vertinami tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje esantys duomenys, o taip pat kiek jų nurodytos aplinkybės neapima šių asmenų pareigų, nustatytų teisės aktais. Priešingu atveju, turi būti keliamas minėtų asmenų atsakomybės klausimas dėl vienų ar kitų veiksmų atlikimo ir tų veiksmų teisėtumo. Būtent M. Š. nurodžius, kad ji atspausdino ginčijamą sutartį bei teigiant, kad ta sutartis suklastota, turi būti keliamas klausimas dėl jos atsakomybės pagal BK 300 straipsnio 1 ar 3 dalis, nes ji pati tvirtino, kad atliko įstatymo uždraustą veiksmą – atspausdino – pagamino netikrą dokumentą. G. K. patvirtino, kad A. L. netinkamai tvarkė buhalterinę apskaitą, joje buvo daug klaidų, buhalteriniai dokumentai buvo netinkamai atvaizduoti, dėl ko reikėjo taisyti klaidas, taigi, turi būti keliamas klausimas dėl pačios A. L. atsakomybės už jai specialiais įstatymais numatytų pareigų neatlikimą.

9212.3. Šioje byloje nėra ginčijamų dokumentų originalų, dėl to neįmanoma nustatyti ne tik to, kas pasirašė šiuos dokumentus, bet ir kada. Be to, R. M. pateikė PVM sąskaitos faktūros Nr. ( - ) kelių skirtingų variantų kopijas, teigdamas, kad sąskaita neva buvo spausdinamas derinant jos sukūrimo datą prie įmonei pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių datų. Tačiau R. M. nenurodė, iš kur ir kokiu būdu tokias kopijas gavo. Esant tokiai situacijai, apeliantė abejoja, ar tokie byloje esantys dokumentai, o tiksliau jų kopijos, apskritai gali būti laikomi įrodymais BPK 20 straipsnio 4 dalies prasme, tuo labiau, kad pirmos instancijos teismas šių aplinkybių netyrė ir nevertino bei nuosprendyje dėl to nepasisakė.

9312.4. Apeliantė taip pat pastebi, kad apygardos teismas nevertino liudytojų J. T., R. V., G. K. parodymų ir dėl jų nuosprendyje nepasisakė, kaip to reikalauja BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas.?

9412.5. Be to, apeliantės nuomone, tokioms aplinkybėms, kaip buhalterinės apskaitos kompiuterinių programų „Navision“ ir „Finvalda“ turinys bei įmonės nemokumas nustatyti, nepakanka vien liudytojų parodymų. Asmenų, kurie neturi specialių žinių nagrinėjamais klausimais bei dėl vienų ar kitų priežasčių yra suinteresuoti bylos baigtimi ir siekia savo materialinių interesų patenkinimo ar asmeninio saugumo užsitikrinimo, parodymai negali būti pagrindas formuojant teismo vidinį įsitikinimą. Šie klausimai galėtų būti išspręsti tik pasitelkiant reikiamos kvalifikacijos specialistus bei pavedant jiems nustatyti vienas ar kitas aplinkybes.

9512.6. Nuteistosios įsitikinimu, šioje byloje liko daug abejonių ir prieštaravimų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vieną kartą yra išaiškinęs, kad bet kokios atsirandančios abejonės yra aiškinamos kaltinamojo naudai. Todėl neišsiaiškintus aukščiau paminėtų aplinkybių, nėra jokių galimybių priimti nešališką, objektyvų ir pagrįsta teismo nuosprendį.

9612.7. Apeliantė taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti įvertinta, ar iš vis galėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

9712.7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra išaiškinęs, jog kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.), kadangi siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms, ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos griežčiausios priemonės – bausmės (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai).

9812.7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, jog tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teismų praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013). Nepateisinama ir tai, kai pažeidžiamas ir proporcingumo reikalavimas taikyti konkrečioje situacijoje adekvačias priemones ir nevaržyti asmens teisių daugiau negu tai yra būtina numatytiems tikslams pasiekti.

9912.7.3. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar juridiniams asmenims sudarant sandorius, susijusius su materialinėmis vertybėmis, atsiranda civiliniai teisiniai santykiai. Tokie santykiai gali pereiti į baudžiamuosius tik esant tam tikroms sąlygoms, nes baudžiamosios atsakomybės taikymas iš esmės yra kraštutinė priemonė. Esminis kriterijus, atribojantis civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, yra priešingas teisei (neteisėtas) elgesys, apsunkinantis galimybę kitai šaliai ginti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

10012.7.4. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas nevertino ar, netgi pripažinus atliktus veiksmus neteisėtais, yra pagrindas taikyti baudžiamąją atsakomybę ar realiai tarp asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai ir kita šalis savo pažeistus interesus turi galimybę apginti pasinaudodama civilinėmis teisinėmis priemonėmis.

10113. Apeliantė taip pat nurodo, jog baudžiamojoje byloje BUAB ,,A“ (buvęs pavadinimas UAB ,,BFA“) atstovaujama bankroto administratoriaus, buvo pareiškusi civilinį ieškinį 363 000 Lt (105 132,06 Eur) sumai. Ieškinyje nurodyta, kad bankroto bylos iškėlimo metu UAB ,,BFA“ balanse esantis turtas buvo įvertintas 6 097 925 Lt (1 766 081,1 Eur) sumai, o taip pat buvo teigiama, kad didžioji turto dalis neva yra pradanginta ir jo neįmanoma surasti bei nustatyti.

10213.1. Nuteistosios nuomone, apygardos teismas civilinio ieškinio argumentų netyrė ir neanalizavo, tenkindamas visa apimtimi pareikštą ieškinį nenurodė jokių tokį sprendimą pagrindžiančių argumentų.

10313.2. UAB „BFA“ (dabar BUAB „A“) yra bankrutuojanti. Bankrutuojančios įmonės statusą ji įgijo 2014-01-13. Įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 5 dalies 8 punktas suteikia teisę bankroto administratoriui patikrinti ir ginčyti sandorius, jeigu jis mano, kad sandoriai buvo sudaryti nepagrįstai ir įmonės turtą reikia susigrąžinti (taikyti restituciją). Tokiu atveju, bankroto administratorius gali pareikšti ieškinius teisme civiline tvarka. Šios galimybės jam yra palengvintos, kadangi pagal CPK 83 straipsnio nuostatas bankroto administratorius yra atleidžiamas nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Akivaizdu, kad teisės aktai suteikia bankroto administratoriui teisę civiline tvarka pasiekti tuos pačius tikslus, t. y. sugrąžinti įmonei turtą ginčijant sandorius, jeigu manoma, kad tie sandoriai prieštarauja įmonės interesams.

10413.3. Šiuo atveju bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, kad jis negalėjo ginčijamo turto susigrąžinti pareikšdamas ieškinius civiline tvarka ir prašydamas taikyti restituciją. Priešingai, bankroto administratorius bylos nagrinėjimo metu patvirtino, kad jokių tokių veiksmų neatliko ir jokių pastangų turto susigrąžinimui nedėjo. Todėl pareiškus ieškinį baudžiamojoje byloje sudaroma situacija, kad turtą siekiama palikti jį dabar faktiškai naudojantiems juridiniams asmenims, o už turtą sumokėtą sumą išieškoti iš kitų asmenų. Tokios situacijos sukūrimas iš esmės yra neteisingas.

10513.4. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo baudžiamojo proceso kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Pagal BPK 109 straipsnį, kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Kadangi baudžiamojo proceso kodeksas nepateikia žalos sąvokos ir kitos terminologijos, tai reiškia, kad turi būti vadovaujamasi CK normomis ir įradinėjamas visų CK 6.245-6.249 straipsnio nurodytų sąlygų egzistavimas, o tai yra civilinio ieškovo pareiga. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga. CK 6.249 straipsnio 5 dalyje yra nurodytas žalos apskaičiavimo mechanizmas, kuris turėtų būti taikomas ir baudžiamosiose bylose sprendžiant pareikšto civilinio ieškinio klausimą.

10613.5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB ,,BFA“ ir UAB „S“ dėl perleidžiamo turto vertės susitarė. Teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė. Nors šalių sutarta turto vertė negali būti tapatinama su tikrąja turto verte, tuo labiau, jog ir CK 6.249 straipsnio 5 dalis numato, kad žala turėtų būti apskaičiuojama pagal kainas, galiojančias teismo sprendimo priėmimo dieną, jeigu įstatymai ar prievolės esmė nereikalauja taikyti kainų, buvusių žalos padarymo ar ieškinio pareiškimo dieną. Apeliantės nuomone, nenustačius tikrosios perleisto turto vertės, negalima teigti, kad turto vertė buvo didelė arba, kad kreditoriui buvo padaryta didelė žala, o tuo pačiu ir visiškai patenkinti civilinį ieškinį.

10713.6. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitoje faktūroje ( - ) buvo išskirtas ir 21 % PVM, t. y. suma, kuri nei UAB „S“, nei UAB „BFA“ nepriklausė. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką, į žalą negali būti įskaičiuojami mokesčiai mokėtini valstybei ar įmonės patirtos veiklos sąnaudos (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-336/2008, 3K-3-6/201). Taigi, spręsdamas civilinio ieškinio klausimą, pirmosios instancijos teismas turėjo nustatyti tikrąją antžeminio aptarnavimo įrangos vertę, ir netgi pripažinus ją kalta, civilinį ieškinį tenkinti tik tokioje apimtyje, kokia yra tikroji turto vertė rinkoje.

10813.7. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.

10913.8. Apeliantė taip pat nurodo, jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje, BK 208 straipsnio 2 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje būtinasis požymis yra turtinė žala. Todėl nagrinėjant turtinio pobūdžio bylas, nepakanka tik konstatuoti, kad padaryta žala – didesnė negu 150 MGL, o privalu realiai nustatyti žalos dydį atsižvelgiant į teisės normose nurodytus kriterijus. Akivaizdu, kad neatlikus papildomų veiksmų ir nesurinkus papildomų duomenų, šioje baudžiamojoje byloje nebuvo jokių galimybių išsiaiškinti ir nustatyti turto vertės. Taigi ir ieškovo civilinis ieškinys pilna apimtimi buvo patenkintas visiškai jo neišnagrinėjus.

11013.9. Dėl šios priežasties, nuteistoji mano, kad pirmos instancijos teismas turėjo pasinaudoti BPK 115 straipsnio 2 dalyje suteikta teise. Jau vien dėl to, kad didelė žala yra kvalifikuojantis nusikalstamų veikų, kurių padarymu buvo kaltinama, požymis, šis klausimas turėjo būti išnagrinėtas išsamiai ir visapusiškai, o ne tik formaliais pagrindais. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantė mano, jog ji nusikalstamų veikų nepadarė, civilinis ieškinys jos atžvilgiu turi būti išviso atmestas.

11114. Nuteistoji taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas jos atžvilgiu apkaltinamąjį nuosprendį, pažeidė BK 2 straipsnio 4 dalį. Neteisingai vertindamas įrodymus ir juos nurodydamas nuosprendyje, pažeidė BPK 20 straipsnio 4, 5 dalis ir BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą. Dėl šių priežasčių buvo padaryta neteisinga išvada, kad ji padarė jai inkriminuotas nusikalstamas veikas. Todėl jos atžvilgiu turi būti taikomos BPK 329 straipsnio 1 punkto nuostatos ir priimtas išteisinamasis nuosprendis.

112Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistieji V. R., A. R. ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras bei civilinio ieškovo atstovai – atmesti. Nuteistųjų apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

11315. Apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti V. R. ir A. R. atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir nuteistuosius išteisinti. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo padarytomis išvadomis.

114Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300 straipsnio 3 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 2 dalyje

11516. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012).

11616.1. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą (turtinę teisę) perleidžia neatlygindamas turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai, dėl ko padaroma žalos turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, 2K-373/2013). Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas įmonės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-210/2012, 2K-P-78/2012). Konstatuojant turtinės žalos kilimą ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas (turtinė teisė) buvo panaudoti. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto iššvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuotina. Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, 2K-192/2011, 2K-202/2006, 2K-615/2006).

11716.2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą arba žinomai suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Kadangi BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, tai baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012 ir kt.). Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-316/2013, 2K-277-697/2015).

11816.3. Nuteistasis V. R. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, A. R. – pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį, nes, pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neįvertino to, kad UAB ,,BFA“ turtas UAB ,,S“ buvo perleistas esant teisėtam pagrindui (UAB ,,BFA“ buvo skolingas UAB ,,S“ apie 2 000 000 Lt). Prašydami panaikinti apkaltinamąjį nuosprendį ir dėl jų nuteisimo pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo padarytomis išvadomis.

11916.4. Bylos duomenimis, nuteistasis V. R. ikiteisminio tyrimo bei teisminio bylos nagrinėjimo metu kaltu dėl jam pareikštų kaltinimų neprisipažino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu V. R. parodė, kad 2012 m. gruodžio mėn. UAB „BFA“ buhalterinę apskaitą pagal buhalterinių paslaugų teikimo sutartį tvarkė UAB „A A“ buhalterės A. R. ir V. A.. 2013 m. vasario mėn. paslaugų teikimo sutartis su UAB „A A“ buvo nutraukta, A. R. ir V. A. buvo įdarbintos UAB „BFA“ ir UAB „S“ buhalterėmis, vyriausiąja buhaltere dirbo A. L.. Įmonių apskaitai iki 2013 m. balandžio mėn. buvo naudojama buhalterinės apskaitos programa „Navison“, nuomojama iš UAB ,,BPM C”. Nuomos sutartis buvo nutraukta, nes UAB „BFA“ bei UAB „S“ įsiskolino ir laiku neatsiskaitė už teikiamas paslaugas. Iki 2013 m. balandžio mėn. buhalterinės apskaitos registrai liko programoje ,,Navison“. UAB „S“ direktorė buvo A. R., V. R. šioje bendrovėje buvo vykdantysis direktorius. 2012-12-31 susitarimą tarp UAB ,,BFA“ ir UAB ,,S“ tarpusavio skolų užskaitymo atspausdino jis (V. R.), kurį jis pats ir pasirašė bei pateikė pasirašyti A. R.. UAB „BFA“ buvo skolinga bendrovei UAB „S“. V. R. taip pat patvirtino, kad 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-25 ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktas bei PVM sąskaita faktūra serija ( - ), buvo surašyti tomis pačiomis dienomis kaip ir nurodyta šiuose dokumentuose. V. R. nuomone, minėti dokumentai nebuvo įtraukti į buhalterinę apskaitą, kadangi tuo laikotarpiu buhalterinę apskaitą tvarkė A. L., o jis (V. R.) dėl didelio užimtumo nesukontroliavo, kad visi dokumentai būtų laiku įtraukti į apskaitą (t. 4, b. l. 86-88, 93-94).

12016.4.1. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant apygardos teisme, V. R. parodė, kad jis nesidomėjo buhalterine apskaita, nes tai yra buhalterių darbas, be to, jis buhalterijos neišmano. Aptariamą sutartį ir sąskaitą faktūrą jis (V. R.) pateikė buhalteriai A. R. 2013 m. sausio mėn. pradžioje. Su UAB „Litcargus“ dėl įrangos pirkimo-pardavimo nesitarė, su šios bendrovės direktoriumi nebendravo, buhalterėms jokių neteisėtų nurodymų nedavė. Sutartį liepė įforminti atgaline data, nes buvo prarastos įrangos pirkimo-pardavimo sutartis ir sąskaita faktūra. Manė, kad elgiasi teisėtai. V. R. taip pat pažymėjo, jog parduodant antžeminę įrangą buvo siekiama sumažinti skolą UAB „S”. Aptariamos sutarties tekstus surinko M. Š..

12116.5. Nuteistoji A. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad poziciją dėl jai pareikšto įtarimo išsakys bei parodymus duos teisminio bylos nagrinėjimo metu (t. 4, b. l. 119-122). Apklausiama teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant apygardos teisme ji parodė, kad aptariama įrangos pirkimo-pardavimo sutartis buvo sudaryta 2012 m. pabaigoje. Iš pradžių buvo paruošta sąskaita faktūra, kurią ji pasirašė, nes pasitikėjo bendrovėje dirbančiomis buhalterėmis. Kas atspausdino sutartį – V. R. ar M. Š., pasakyti negali. Sutarties rengime ji nedalyvavo. Sutartis buvo palikta pasirašyti M. Š. kabinete. V. R. iš anksto įspėjo, kad gavus sutartį reikės pasirašyti. Sutartyje buvo aviacijos specialistų sprendimas perduoti turtą UAB „S”. Ji žinojo, kad tuo metu bendrovė turėjo finansinių problemų, buvo skolinga, todėl buvo nuspręsta parduoti įrangą.

12216.6. Apygardos teismas, pripažindamas V. R. ir A. R. dėl aptariamų nusikalstamų veikų padarymo, iš esmės rėmėsi šiais įrodymais: 1. 2014-02-19 kratos protokolu (t. 2, b. l. 46-52), patvirtinančiu, kad atliekant kratą UAB ,,Sabenaita” ir UAB ,,BFA” patalpose buvo rasti ir paimti: kompiuterio sisteminis blokas, nešiojamas kompiuteris „Dell“, įrangos perleidimo dokumentai; 2. 2014-11-03 UAB „S“ ir UAB „BFA“ dokumentų apžiūros protokolu (t. 2, b. l. 37-39) (apžiūrėti A. R. pateikti 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros Nr. ( - ) kopija, 2012-12-31 susitarimo dėl tarpusavio skolų užskaitymo tarp UAB „S“ ir UAB „Baltic flight“ kopija, UAB BPM „Consulting“ vyr. konsultanto R. M. pateikti UAB „BFA“ ir UAB „S“ apskaitos registrai, įkelti į kompaktinį diską, bei 2014-10-27 iš CIS atspausdintos UAB „BFA” ir UAB „S“ PVM deklaracijos), kuriuo nustatyta, kad UAB „BFA“ UAB „S“ išrašyta 2012-12-28 pardavimo PVM sąskaita faktūra serija Nr. ( - ) 363 000 Lt (105 132,06 Eur) sumai įmonių registruose neapskaityta ir į PVM deklaracijas neįtraukta; 3. 2015-09-14 specialisto išvada Nr. 5-1/116 (t. 2, b. l. 92-116), kuria konstatuota, kad UAB „S“ UAB „BFA“ vardu išrašyta 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra serija ( - ) dėl antžeminio aptarnavimo įrangos pardavimo už 363 000 Lt, nebuvo įtraukta į UAB „BFA“ ir UAB S“ buhalterinę apskaitą bei į 2012 m. finansinę atskaitomybę. Įforminus sandorį pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ), pagal kurį UAB „BFA“ parduoda UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą už 363 000 Lt., abiejų bendrovių buhalterinėje apskaitoje nebuvo užskaityta UAB „S“ 363 000 Lt skola UAB „BFA“ ir pastarosios bendrovės įsiskolinimo sumažėjimas UAB „S“ pagal 2012-12-31 „Susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo“. 2012-12-28 PVM sąskaitoje faktūroje serija ( - ) nurodyto turto nurašymo iš UAB „BFA“ ilgalaikio turto sąskaitos nėra užfiksuota, taip pat šis turtas neįrašytas UAB „S“ „Ilgalaikio turto sąraše“. Specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad nuo 2012-12-01 UAB „BFA“ buvo sunki ekonominė padėtis, nes bendrovė jau nuo 2012 m. vidurio laiku neatsiskaitė su tiekėjais, o jos finansiniai rodikliai rodė, kad jau tiriamojo laikotarpio pradžiai 2012-12-01 ir 2013-05-31 bendrovė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, 2012-12-31 bendrovei vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus grėsė nemokumas. Tokia padėtis išliko visus 2013 metus. Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartyje dėl UAB „BFA“ bankroto bylos iškėlimo konstatuota, kad UAB „BFA“ 2013-09-30 balanso skolos ir pradelsti įsipareigojimai viršija daugiau nei pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės. UAB „BFA“ dėl savo sunkios ekonominės padėties, galimo nemokumo, kai akivaizdžiai jai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sudarydama sandorį su UAB „S“ dėl antžeminio aptarnavimo įrangos pardavimo pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ) ir pasirašydama 2012-12-31 „Susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo“ patenkino tik vieno iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno, t. y. UAB „S“ reikalavimus. Kiti kreditoriai prarado galimybę gauti to turto dalį. 4. Specialisto išvadą pateikusios Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus vyriausiosios specialistės L. Noskovos paaiškinimais, kad išnagrinėjusi pateiktus kompiuterinį diską, kuriame buvo buhalterinės apskaitos registrai, balansai, bei tiekėjų įsiskolinimus, atskirai susegtus segtuvuose, ji nustatė, jog 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūra dėl pardavimo už 363 000 Lt nebuvo atvaizduota jokiuose pateiktuose finansiniuose dokumentuose. Prie paminėto disko popierinės ataskaitos nebuvo pateiktos. Tyrimo metu ji tyrė ir lygino pateiktus duomenis, balansai buvo pateikti už 2012 m., o už 2013 m. – iki gegužės 31 d. Nagrinėjamu atveju nebuvo parodyta pardavimo operacija. Specialistė pažymėjo, kad joks aptariamos įrangos nurašymas iš UAB „BFA“ apskaitos iš ilgalaikio turto sąrašo nebuvo padarytas, tai yra iki 2013-12-13 ilgalaikiame turte minėta įranga buvo apskaityta. 5. Liudytoju apklauso buvusio UAB ,,BFA” vykdančiojo direktoriaus ir teisininko R. M. parodymais, kad 2013 m. liepos 3 d. tarp jo (R. M.), V. R., buhalterių A. L., V. A. ir A. R. vyko pokalbis, kurio metu, V. R. įtikinėjo buhalteres pasirašyti atgaline data PVM sąskaitas faktūras, kuriomis būtų įteisintas antžeminio aptarnavimo įrangos pardavimas, tačiau pastarosios tai padaryti atsisakė, nurodžiusios, kad UAB ,,BFA” turtas areštuotas, todėl jokie turto perleidimai negalimi. V. R. paprašė R. M. surasti pirminę teismo nutartį ir tikslią datą, nuo kada įsigaliojo suvaržymai turtui. Buvo išrašytos PVM sąskaitos faktūros keičiant jų datas – iš pradžių 2013-02-18, kuri vėliau perrašyta į 2013-01-30 datą, dar vėliau į 2012-12-11 sąskaitą, o dar vėliau į 2012-12-28 sąskaitą. Šias sąskaitas faktūras pasirašė V. R.. Dėl areštuotų sąskaitų, tiek bendrovės UAB ,,BFA”, tiek UAB „S“ pirkėjas UAB „Litcargus“ pinigus už įrangą turėjo pervesti į kitą V. R. bendrovę – UAB „Baltic Aviation Technic Center“. Turtas faktiškai buvo parduotas bei pardavimo sandoris įvyko 2013-07-05, kaip ir nurodyta PVM sąskaitoje faktūroje, t. y. arešto galiojimo laiku. Taip pat kaip liudytojomis apklaustų UAB ,,BFA” ir UAB ,,S” buhalterių V. A., A. R., A. L. parodymais, kad 2013 m. liepos 3 d. vykusio pokalbio tarp V. R., R. M., V. A., A. R., A. L. metu, V. R. norėjo įforminti sandorį atgaline data, nes 2013 m. vasarą UAB „BFA“ turtas jau buvo areštuotas ir nieko parduoti nebuvo galima. PVM sąskaita faktūra apie turto pardavimą UAB „S“ buvo perrašyta keletą kartų, nes V. R. keitė ir derino datą. Iš pradžių PVM sąskaita faktūra buvo išrašyta 2013 m. vasario mėn., po to – perrašyta 2013 m. sausio mėn. ir galiausiai 2012 m. gruodžio mėn. Sąskaitą faktūrą savo darbo kompiuteriu spausdino V. R. nurodymu A. R.. UAB „BFA“ turto pardavimo PVM sąskaitą faktūrą pasirašė pats V. R. ir nurodė šią PVM sąskaitą faktūrą įtraukti į buhalterinę apskaitą. 2013 m. vasarą buhalterės šios PVM sąskaitos faktūros įtraukti į kompiuterinį registrą, kuris buvo vedamas 2012 m. gruodžio mėn. pagal buhalterinės apskaitos tvarkymo programą „Navision“, negalėjo, kadangi ji buvo atjungta 2013 m. balandžio – gegužės mėn. 6. Kaip liudytoja apklaustos buvusios UAB ,,S” administratorės M. Š. parodymais, kad 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo pardavimo sutarties preliminaraus teksto variantą ji rinko savo kompiuteryje 2013 m. birželio – liepos mėn. V. R. nurodymu sutartį ji užregistravo atgaline data, t. y. 2012-12-28. 7. Apklaustos kaip liudytojos UAB ,,A A” vyr. finansininkės teikusios buhalterinės apskaitos paslaugas UAB ,,BFA” ir UAB ,,S” J. Ž. parodymais, kad 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra nebuvo įtraukta į UAB „BFA“ ir UAB „S“ apskaitos registrus, taip pat į finansines atskaitomybes, nes nebuvo pateikta. Ši PVM sąskaita faktūra turėjo būti pateikta iki 2013-01-23, t. y. iki PVM deklaracijos pateikimo mokesčių inspekcijai. Susitarimas dėl tarpusavio skolų užskaitymo galėjo būti sudaromas iki buhalterinių metų uždarymo, t. y. 2013-05-01, 2012 m. gruodžio mėn. šis susitarimas negalėjo būti paruoštas, nes dar nebuvo surinkti pirminiai dokumentai – PVM sąskaitos faktūros, banko išrašai ir pan. 8. Kaip liudytojo apklausto buhalterinės programos nuomotojo UAB ,,BPM C” vadovo R. M. parodymais, kad 2013 m. sausio mėn. nutraukus programinės įrangos ,,Navision” nuomos sutartį su bendrovėmis ,,BFA” ir ,,S”, dar du mėnesius buvo leista bendrovių darbuotojams prisijungti prie minėtos programos, kad galėtų apskaitos duomenis persikelti į savo naują buhalterinės apskaitos programą. Per šiuos du mėnesius UAB „BFA“ ir UAB „S“ skolų nepadengė ir nemokėjo, todėl programa buvo visiškai atjungta. Atjungus programą, buvo padaryta duomenų kopiją abiems įmonėms, kurie buvo suvesti į programą. 2013 m. pavasarį, kai programa jau buvo atjungta, V. R. ne kartą prašė jo leisti prisijungti prie programos, tačiau liudytojas nesutiko. Perkeliant finansinius dokumentus juos ištrinti ar sunaikinti yra neįmanoma. Taip pat apklausto kaip liudytojo UAB ,,Columbus Lietuva” projektų vadovo L. S., kurio įmonė 2013 m. liepos mėn. paruošė UAB ,,S” perkėlimui duomenis, iš senosios programos ,,Navision”, kurią aptarnavo liudytojo bendrovė, į kitą sistemą, paaiškinimais, kad apskaitos duomenys negali būti naikinami, neturėjo niekur dingti, buhalteriniai duomenys yra įmonės ir jeigu įmonės neturi prisijungimo prie apskaitos sistemos, tai įmonės buhalterė arba apskaitos įmonė vis tiek turi tvarkyti apskaitą ir už tai yra atsakingi įmonės vadovas, buhalterė ar kitas darbuotojas. 9. Taip pat apklausto kaip liudytojo UAB ,,Litcargus” generalinio direktoriaus V. V. parodymais, kad 2013-07-04 Antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartyje, kurios pagrindu UAB „S“ 2013-07-05 išrašė UAB „Litcargus“ PVM sąskaitą faktūrą, buvo prašymas už įrangą sumokėti į kitos įmonės banko sąskaitą. UAB „Litcargus“ padarė bankinį pavedimą – 148 830 Lt į UAB „Baltic Aviation Technic Center“ banko sąskaitą, bet ne į tos įmonės, iš kurios faktiškai nusipirko. 10. Taip pat liudytojo R. M. pateiktomis PVM sąskaitomis faktūromis serija ( - ) su priedais skirtingais variantais ir skirtingomis datomis (t. 2, b. l. 2-11).

12317. Ištyręs ir įvertinęs aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad jų visumos analizė leidžia daryti išvadą, jog šių įrodymų pakanka pripažinti V. R. ir A. R. kaltais padarius aptariamas nusikalstamas veikas.

12417.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamojo posėdžio metu ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, taip pat bylą nagrinėjant apeliacine tvarka apklausius UAB ,,BFA” ir UAB ,,S” ūkinės finansinės veiklos tyrimą atlikusią ir specialisto išvadą davusią specialistę L. Noskova bei įvertinusi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos pateiktus UAB ,,BFA” 2012-12-28 Antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutarties Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo – priėmimo akto, 2012-12-28 PVM sąskaitos faktūros serija ( - ), originalus, taip pat 2012-12-28 parduodamo turto sąrašą tarp UAB ,,BFA” ir UAB ,,S” , kurie buvo paimti 2014-06-09 kratos nuteistųjų gyvenamosiose patalpose metu, konstatuoja, kad tokios apygardos teismo išvados yra pagrįstos iš dalies.

12517.2. Byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti ir skundžiamame nuosprendyje bei šiame nuosprendyje aptarti įrodymai neginčijamai patvirtina pirmosios instancijos teismo nustatytas aplinkybes, kad V. R. veikdamas bendrininkų grupe su A. R., 2013 m. liepos mėnesį, žinodami, kad bendrovės turtui uždėtas areštas, uždraudžiant jį parduoti, įkeisti ar kitais būdais perleisti kitiems asmenims ir šio turto parduoti UAB „S“ negali, V. R. pagamino netikrus dokumentus 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir PVM sąskaitą faktūrą, kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis – atgalinę datą, nurodydamas, kad jo vadovaujama UAB „BFA“ 2012-12-28 pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtino savo parašu, o 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą pateikė pasirašyti ir A. R., kuri savo parašu patvirtino šiuos žinomai netikrus dokumentus.

12617.3. Bylos duomenimis, t. y. kaip liudytojai apklausti UAB ,,BFA” teisininkas R. M. bei UAB ,,BFA” bei UAB ,,S” buhalterinę apskaitą tvarkiusios V. A., A. R., A. L. patvirtino, kad V. R. siūlė įforminti pirkimo-pardavimo sutartį atgaline data. Liudytojoms atsisakius tai padaryti, V. R. pats pasirašė PVM sąskaitą faktūrą, keitė jos išrašymo datas priklausomai nuo įmonės turtui taikyto arešto laiko. Apklausta kaip liudytoja UAB ,,S” administratorė M. Š. taip pat patvirtino, jog aptariamos sutarties tekstą V. R. nurodymu rinko žymiai vėliau nei užregistravo.

12717.3.1. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose neigdami savo kaltę bando sumenkinti liudytojų parodymus, nurodydami, kad pastarieji turi materialinį suinteresuotumą, patys neatliko jiems specialiuose įstatymuose numatytų pareigų, be to, apeliantai tvirtina, kad byloje aptariami dokumentai buvo spausdinami iš naujo, siekiant atkurti programoje ,,Navision” likusius dokumentus. Apeliantų nuomone, dokumentų perkėlimo aplinkybės reikalauja specialių žinių.

12817.3.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų liudytojų parodymus, kurie viso proceso metu buvo išsamūs, nekintantys bei vienas kitą papildantys, neturi pagrindo abejoti jų patikimumu. Byloje taip pat nėra duomenų, kad skunduose minimi liudytojai siektų apkalbėti nuteistuosius. Be to, nuteistiesiems nepalankius parodymus davusių liudytojų parodymus patvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys. Iš byloje esančios specialisto išvados dėl UAB „BFA“ ir UAB „S“ ūkinės finansinės veiklos matyti, kad 2012-12-28 išrašyta PVM sąskaita faktūra serija ( - ) dėl antžeminio aptarnavimo įrangos pardavimo už 363 000 Lt, nebuvo įtraukta į UAB „BFA“ ir UAB S“ buhalterinę apskaitą bei į 2012 m. finansinę atskaitomybę. Kaip minėta, apeliantai tiek savo parodymuose, tiek skunduose akcentuoja apskaitos programų pasikeitimus, kad į naują programą buvo įkelti ne visi duomenys, todėl aptariama sutartis bei PVM sąskaita faktūra buvo spausdinamos iš naujo, siekiant atkurti senoje programoje likusius dokumentus. Tačiau šie nuteistųjų parodymai be jau minėtų liudytojų parodymų dėl aptariamų dokumentų surašymo aplinkybių atgaline data, iš esmės paneigiami ir liudytojos J. Ž., dirbusios UAB ,,A A” vyr. finansininke, teikusios buhalterinės apskaitos paslaugas UAB ,,BFA” ir UAB ,,S” parodymais, kad net ir nutraukus buhalterinės programos ,,Navision” sutartį, visi duomenys išlieka, liudytojo R. M., buhalterinės programinės įrangos „Navision“ aptarnaujančios įmonės atstovo, parodymais, kad perkeliant finansinius dokumentus niekas trinama arba naikinama nebuvo, nes tai neįmanoma, taip pat duomenis perkėlusio liudytojo L. S. parodymais, kad apskaitos duomenys negali būti naikinami ir niekur dingti negalėjo. Akivaizdu, kad nurodyti liudytojų parodymai paneigia nuteistojo V. R. versiją, kad pakeitus buhalterines programas atsirado poreikis atkurti dingusius dokumentus.

12917.3.3. Nuteistojo V. R. tvirtinimą apie tai, kad ketinimas parduoti antžeminio aptarnavimo įrangą kilo 2012 m. ir buvo realizuotas 2012-12-28 sudarius pirkimo-pardavimo sutartį bei išrašius PVM sąskaitą faktūrą, patvirtino liudytojai R. V. ir J. T.. Tačiau šių liudytojų parodymai prieštarauja baudžiamosios bylos duomenims, dėl to pripažinti juos patikimais nėra pagrindo. Liudytojas R. V. giminystės ryšiais susijęs su A. R., taigi jis turi suinteresuotumą bylos baigtimi. Be to, pastarųjų parodymai yra nekonkretūs, bendro pobūdžio, iš esmės nurodant, kad jiems buvo žinoma apie 2012 m. gruodžio mėnesio pabaigoje sudarytą sutartį dėl antžeminės įrangos perdavimo UAB ,,S”. Kita vertus, iš bylos duomenų matyti, kad įrangos perleidimas realiai įvyko 2013-07-05, tai reiškia, kad 2012-12-28 turto perleidimas realiai nebuvo realizuotas.

13017.4. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagaminęs netikrus dokumentus, t. y. 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ). Iš pirmosios instancijos teismo nustatytų faktinių bylos aplinkybių taip pat matyti, kad nuteistosios A. R. nusikalstama veika klastojant dokumentus objektyviai pasireiškė pasirašant žinomai netikrus dokumentus, t. y. 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą. Taigi nuteistųjų skundų argumentai dėl nuosprendyje neaiškiai išdėstytų ar neatskleistų įrodytomis pripažintų faktinių bylos aplinkybių neatitinka nuosprendžio turinio. Negalima sutikti ir su apeliantų skundų teiginiais, jog nutartimis dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,BFA” turtui nebuvo taikytas areštas visa apimtimi, todėl likusiu turtu įmonė galėjo disponuoti be jokių apribojimų, todėl ir klastoti dokumentus nebuvo pagrindo. Akivaizdu, kad toks apeliantų nutarčių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo UAB ,,BFA” turtui prieštarauja tiek aptariamų nutarčių turiniui, tiek bylos duomenimis nustatytoms aplinkybėms, nes būtent dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių UAB ,,BFA” turtui, tiek turto pirkimo pardavimo sutarties, tiek perdavimo priėmimo aktas bei PVM sąskaita faktūra turėjo būti surašytos atgaline data. Pažymėtina ir tai, kad iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, aprašydamas aptariamos nusikalstamos veikos aplinkybes, nenurodė šios nusikalstamos veikos padarinių – didelės žalos. Tačiau nuosprendžio motyvuojamoje dalyje apygardos teismas konstatvo, kad V. R. pagaminus netikrus dokumentus ir juos patvirtinus savo parašu bei juos patvirtinus ir A. R., UAB ,,BFA” patenkino vieno kreditoriaus, t. y. UAB ,,S” reikalavimus ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Teisėjų kolegijos nuomone, šios byloje nustatytos aplinkybės neabejotinai patvirtina tarp nuteistųjų nusikalstamų veiksmų ir atsiradusių padarinių buvus priežastinį ryšį. Nors skundžiamame nuosprendyje atsiradusi turtinė žala siejama tik aprašant skolininko nesąžiningumo veikos aplinkybes, tačiau atsižvelgus į tai, kad bylos duomenimis neabejotinai nustatyta, kad atlikdami BK 208 straipsnio 1 dalyje nurodytus veiksmus nuteistieji taip pat suklastojo dokumentus, ši nuosprendyje neaprašyta aplinkybė nepaneigia tarp nuteistųjų nusikalstamos veikos ir atsiradusių padarinių buvusio priežastinio ryšio.

13117.5. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas, nuosprendyje konstatavęs, kad nuteistieji, būdami UAB ,,BFA“ bei UAB ,,S“ vadovai, privalėjo organizuoti tinkamą buhalterinės apskaitos tvarkymą, tačiau šios savo pareigos nevykdė ir atsižvelgiant į nustatytas bylos aplinkybes, sąmoningai savo tyčiniais veiksmais pagamino netikrus dokumentus – sutartį bei sąskaitą faktūrą bei šiuos suklastotus dokumentus patvirtino savo parašais, įrodymų vertinimo klaidų nepadarė ir pagrįstai pripažino V. R. ir A. R. kaltais padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje. Bylos duomenys patvirtina, kad dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų kitiems kreditoriams buvo padaryta 363 000 Lt (105 132,06 Eur) turtinė žala. Atsižvelgus į padarytos turtinės žalos dydį, nuteistiesiems pagrįstai inkriminuotas didelės žalos požymis.

13218. Kaip minėta šiame nuosprendyje, V. R. ir A. R. taip pat nuteisti pagal BK 184 straipsnio 2 dalį (A. R. su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį). Apygardos teismas, pagrįsdamas nuteistųjų kaltę iššvaisčius V. R. žinioje buvusį turtą, iš esmės rėmėsi netikrų dokumentų (2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - )) pagaminimu, kurių pagrindu neatlygintinai buvo perleistas UAB ,,BFA“ priklausantis turtas. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad byloje esančioje specialisto išvadoje nustatyta, kad UAB ,,BFA“ apskaitoje iki 2012-12-31 iš viso apskaityta 1 218 681,05 Lt UAB ,,BFA“ skola UAB ,,S“ (t. 2, b. l. 107). Nors specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad tuo pačiu laikotarpiu UAB ,,S“ apskaitoje iš viso apskaityta 2 258 080,01 Lt UAB ,,BFA“ skola UAB ,,Sebanevita“, t. y. 39 398,96 Lt daugiau nei nurodyta UAB ,,BFA“ apskaitoje, šie duomenys nepaneigia nuteistojo V. R. parodymuose akcentuojamos aplinkybės, kad perduodant sutartyje nurodytą antžeminio aptarnavimo įrangą buvo siekiama sumažinti skolą UAB ,,S“. Tiek teisiamojo posėdžio metu, tiek atlikus įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teisme apklausta specialisto išvadą pateikusi specialistė L. Noskova patvirtino, kad 2012-12-31 UAB ,,BFA“ turėjo įsipareigojimų UAB ,,S“, kurie gerokai viršijo perduotos įrangos vertę (t. 6, b. l. 24). Be to, specialisto išvadoje taip pat nustatyta, kad UAB „BFA“ sudarydama sandorį su UAB „S“ dėl antžeminio aptarnavimo įrangos pardavimo pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ) ir pasirašydama 2012-12-31 „Susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo“ patenkino tik vieno iš jų (kreditorių) reikalavimus arba užtikrino vieno, t. y. UAB „S“ reikalavimus. Visi šie faktiniai duomenys leidžia daryti išvadą, V. R. ir A. R., byloje nustatytomis aplinkybėmis perleido UAB ,,S“ UAB ,,BFA“ didelės vertės turtą, tačiau jokiu būdu nepatvirtina, kad UAB ,,BFA“ turtą UAB ,,S“ perleido neatlygintinai ir dėl to ši bendrovė patyrė žalą. Nenustačius būtinojo turto iššvaistymo nusikaltimo sudėties požymio – neatlygintino kaltininko žinioje esančio turto perdavimo, V. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, A. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinami BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punkto pagrindu. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, BUAB ,,A“ civilinis ieškinys paliktas nenagrinėtas.

133Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 24 straipsnio 6 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje

13419. Nagrinėjamoje byloje V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad neatlygintinai perleisdamas UAB „S“ savo vadovaujamos bendrovės turtą, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – UAB „BFA“ priklausantį didelės vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti ir dėl to UAB „BFA” kreditoriams padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą. A. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 2 dalį už tai, kad padėjo V. R. neatlygintinai perleisti UAB „S“ UAB ,,BFA” turtą ir kartu su savo vadovaujamos bendrovės turtą, iššvaistė jo žinioje buvusį svetimą – UAB „BFA“ priklausantį didelės vertės turtą, kuris galėjo būti pateiktas bendrovės skoloms padengti ir dėl to UAB „BFA” kreditoriams padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą.

13519.1. Nuteistieji V. R. ir A. R. neigia padarę ir šias jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas ir prašo juos išteisinti. Tokį savo prašymą apeliantai grindžia tuo, kad byloje nėra nustatytas būtinas aptariamos nusikalstamos veikos sudėties požymis – sunki ekonominė padėtis, be to, apygardos teismas nuosprendyje konstatavo nusikalstamos veikos numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje objektyvųjį požymį, t. y. vieno kreditoriaus reikalavimo patenkinimą. Teisėjų kolegija su šiais apeliacinių skundų argumentais sutinka iš dalies.

13619.2. Visų pirma nesutiktina su apeliantų skundų argumentais, kad specialisto išvadoje nebuvo konstatuotas įmonės nemokumas. Byloje esančioje 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 nustatyta, kad nuo 2012-12-01 UAB „BFA“ buvo sunki ekonominė padėtis, nes bendrovė nuo 2012 m. vidurio laiku neatsiskaitė su tiekėjais, o jos finansiniai rodikliai rodė, kad tiriamojo laikotarpio pradžiai 2012-12-01 ir 2013-05-31 bendrovė neturėjo galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, 2012-12-31 bendrovei vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus grėsė nemokumas. Tokia padėtis išliko 2013 metais (t. 2, b. l. 92-116). Be to, Vilniaus apygardos teismo 2014 m. sausio 13 d. nutartis iškelti UAB „BFA“ bankroto bylą neabejotinai patvirtina, kad aptariamu laikotarpiu įmonei buvo akivaizdi bankroto grėsmė. Taigi apeliantų skundų argumentai, kad specialisto išvadoje nebuvo konstatuotas įmonės nemokumas, neatitinka bylos duomenų. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad byloje esantys objektyvūs bylos duomenys patvirtina, kad nagrinėjamu laikotarpiu UAB ,,BFA” ekonominė padėtis buvo sunki, tačiau konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nuteistiesiems V. R. ir A. R. taikė baudžiamąjį įstatymą, pastarųjų nusikalstamas veikas kvalifikuodamas atitinkamai pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 2 dalį.

13720. Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios ekonominės padėties ar nemokumo, kai akivaizdžiai grėsė bankrotas, paslėpė, iššvaistė, perleido, pervedė į užsienį ar nepateisinamai pigiai perdavė turtą, kuris galėjo būti pateiktas skoloms padengti, ir dėl to padarė turtinės žalos kreditoriams. Taigi aptariama nusikalstama veika gali pasireikšti turto paslėpimu, iššvaistymu, pervedimu į užsienį, perdavimu nepateisinamai pigiai.

13820.1. Iš byloje pareikšto kaltinimo dėl skolininko nesąžiningumo matyti, kad nuteistųjų nusikalstami veiksmai objektyviai pasireiškė neatlygintinu UAB ,,BFA“ turto perleidimu UAB ,,S“, tokiu būdu iššvaistant V. R. žinioje buvusį turtą (A. R. – padėjus V. R. neatlygintinai perleisti minėtą turtą ir kartu su V. R. iššvaistant pastarojo žinioje buvusį turtą. Šiame nuosprendyje aptartais duomenimis nustatyta, kad UAB ,,BFA“ priklausantis turtas neatlygintinai perduotas nebuvo. T. y. šioje byloje nėra nustatytas būtinasis turto iššvaistymo požymis – neatlygintinas turto perdavimas. Tai reiškia, kad ir aptariamu atveju nuteistiesiems negali būti inkriminuojami objektyvieji nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje, veiksmai – turto iššvaistymas. Kita vertus, byloje esančia specialisto išvada nustatyta, kad UAB „BFA“ dėl savo sunkios ekonominės padėties, galimo nemokumo, kai akivaizdžiai jai grėsė bankrotas, neturėdama galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų, sudarydama sandorį su UAB „S“ dėl antžeminio aptarnavimo įrangos pardavimo pagal 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ) ir pasirašydama 2012-12-31 „Susitarimą dėl tarpusavio skolų užskaitymo“ patenkino tik vieno iš jų reikalavimus arba užtikrino vieno, t. y. UAB „S“ reikalavimus. Kiti kreditoriai prarado galimybę gauti to turto dalį. Akivaizdu, kad specialisto išvadoje nustatytos aplinkybės, kurios nurodytos ir nuosprendžio motyvuojamoje dalyje, atitinka nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 1 dalyje, sudėtį. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų veikas kvalifikuodamas pagal BK 208 straipsnio 2 dalį (A. R. kartu su nuoroda į BK 24 straipsnio 6 dalį), netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, todėl nuosprendis šioje dalyje keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

13920.2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines aplinkybes, nustato, kad V. R., nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14 būdamas UAB „BFA“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininku ir generaliniu direktoriumi, o nuo 2013-02-14 direktoriumi ir turėdamas teisę veikti bendrovės vardu, žinodamas, kad UAB „BFA“, į. k. ( - ), nuo 2012-12-01 ekonominė padėtis yra sunki, bendrovei, vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus, gresia nemokumas ir bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, veikdamas kartu su A. R. – UAB „S“, į. k. ( - ), akcininke ir direktore, bei UAB „BFA“ akcininke, turėdamas tikslą neteisėtai perleisti jo vadovaujamos bendrovės turtą, kuriam 2013-02-07 Vilniaus apylinkės teismo ir 2013-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis uždėtas areštas, ir tokiu būdu išvengti skolų grąžinimo tuo padarant žalos kreditoriams, 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), pagaminęs netikrus dokumentus 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259, 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą ir 2012-12-28 PVM sąskaitą faktūrą serija ( - ), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis – atgalinę datą, nurodydamas, kad 2012 m. gruodžio 28 d. jo vadovaujama UAB „BFA“ pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą už 363 000 Lt bei šiuos žinomai suklastotus dokumentus patvirtinęs savo parašu, o 2012-12-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-12-28 perdavimo priėmimo aktą pateikęs pasirašyti ir A. R., neteisėtai perleido UAB „S“ jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“, į. k. ( - ), turtą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363 000 Lt (105 132, 06 Eur), t. y. veikdamas kartu su A. R., perleisdamas UAB „S“ savo vadovaujamos bendrovės turtą, neturėdamas galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (2015-05-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti 64 kreditorių 273 136,05 Eur finansiniai reikalavimai) patenkino tik vieno iš jų, t. y. UAB ,,S”, reikalavimus ir dėl to UAB „BFA“, į. k. ( - ), kreditoriams padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą. Tokia nuteistojo padaryta nusikalstama veika atitinka BK 208 straipsnio 1 dalies sudėtį.

14020.3. Teisėjų kolegija taip pat nustato, kad A. R., nuo 2004-02-20 būdama UAB „S“, į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke ir direktore bei nuo 2013-02-14 būdama UAB „BFA“ į. k. ( - ), reg. adresu ( - ), vykdančios veiklą adresu: ( - ), akcininke, veikdama kartu su UAB „BFA“ direktoriumi V. R., žinodama, kad UAB „BFA“ į. k. ( - ), nuo 2012-12-01 ekonominė padėtis yra sunki, bendrovei vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus gresia nemokumas ir bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, turėdama tikslą padėti neteisėtai perleisti įmonės, kurios akcijas turi, ir kuriai vadovauja V. R., turtą, kuriam 2013-02-07 Vilniaus apylinkės teismo ir 2013-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis uždėtas areštas, ir tokiu būdu išvengti skolų grąžinimo tuo padarant žalos kreditoriams, 2013 m. liepos mėnesį Vilniuje UAB „BFA“ veiklos vykdymo vietoje ( - ), žinodama, kad 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktas bei 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra serija ( - ) yra suklastoti, t. y. šiuose dokumentuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys – atgalinė data, nurodant, kad UAB „BFA“ 2012 m. gruodžio 28 d. pardavė UAB „S“ antžeminio aptarnavimo įrangą už 363 000 Lt (105 132, 06 eurai, žinomai suklastotą 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktą patvirtino savo parašu, melagingai patvirtindama, kad UAB „BFA“ atlygintinai perleido jos vadovaujamai UAB „S“ V. R. žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“ į. k. ( - ), turtą: orlaivio vandens treilerį, orlaivio tualeto treilerį, keleivių laiptus, juostinį pakrovėją, bagažo karutį, du dyzelinius traktorius, devynis bagažo karučius, neįgaliojo vežimėlį kėdę, universalų vežimėlį, keturias radijo stotis Motorola DP3400 už 363 000 Lt (105 132, 06 eurai), t. y. tokiu būdu, padėjo V. R. neturint galimybės patenkinti visų kreditorių reikalavimų (2015-05-18 Vilniaus apygardos teismo nutartimi patvirtinti 64 kreditorių 273 136,05 Eur finansiniai reikalavimai) patenkinti tik vieno iš jų, t. y. UAB ,,S”, reikalavimus ir dėl to UAB „BFA“, į. k. ( - ), kreditoriams padarė 363 000 Lt (105 132, 06 Eur) turtinę žalą. Tokia nuteistosios padaryta nusikalstama veika atitinka BK 24 straipsnio 6 dalies, 208 straipsnio 1 dalies sudėtį.

14121. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad šioje byloje baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), negalėjo būti taikoma. Pagal pirmiau aptartais įrodymais nustatytas bylos aplinkybes V. R. ir A. R. padarė pavojingas nusikalstamas veikas, uždraustas baudžiamojo įstatymo. Jų padarytos veikos atitinka BK numatytas nusikaltimų sudėtis, todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad nagrinėjamu atveju buvo kriminalizuoti tarp jų, UAB ,,BFA” ir UAB ,,S” susiklostę civiliniai santykiai. V. R. ir A. R. pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, taip pat šiuo nuosprendžiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį. Šie apeliantų veiksmai savo pavojingumu peržengia civilinių teisinių santykių ribas, todėl jie pagrįstai patraukti baudžiamojon atsakomybėn.

14221.1. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų skundų argumentai dėl perduoto turto specifinės paskirties nagrinėjamu atveju nuteistųjų veikos kvalifikavimui įtakos neturi.

14321.2. Nuteistajai A. R. apeliaciniame skunde nurodžius, kad jai nėra suprantama, kokius veiksmus pirmosios instancijos teismas laikė padėjimu BK 24 straipsnio 6 dalies prasme, teisėjų kolegija visų pirma pažymi, kad pagal baudžiamąjį įstatymą (BK 24 straipsnio 1 dalis) bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (suvokimas savo veiksmų bendrumo) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Asmenų, dalyvaujančių padarant nusikalstamą veiką, veiksmų bendrumas, kaip objektyvusis bendrininkavimo požymis gali pasireikšti ir tuo, kad, be asmens ar asmenų, kurie tiesiogiai realizuoja nusikalstamos veikos sudėties objektyviuosius požymius, dalyvauja kiti asmenys, kurie neatlieka veikų, aprašytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje, bet atlieka kitokias veikas, kurios lemia vykdytojo veikas ir yra susijusios priežastiniu ryšiu su vykdytojo nusikalstamomis veikomis ir (ar) kilusiais baudžiamajame įstatyme numatytais padariniais. Tokiu asmeniu pagal BK pripažįstamas ir padėjėjas. BK 24 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad padėjėjas yra asmuo, padėjęs padaryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjėjas atsako už vykdytojo padarytas veikas, kurias apėmė jo tyčia (BK 26 straipsnio 1 dalis). Nors padėjėjas nusikalstamos veikos objektyviųjų požymių nerealizuoja arba realizuoja tik iš dalies, bet jo veikimas ar neveikimas pripažįstamas nusikalstamu, nes jis padeda įvykdyti nusikalstamą sumanymą (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-400/2011, 2K-657/2012).

14421.2.1. Pagal šiame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios A. R. kaip padėjėjos vaidmuo pasireiškė tuo, kad ji, būdama UAB ,,S“ akcininke ir direktore bei nuo 2013-02-14 būdama UAB „BFA“ akcininke, žinodama, kad UAB „BFA“ ekonominė padėtis yra sunki, bendrovei vykdant trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus gresia nemokumas ir bankroto procedūra, kuriai prasidėjus bendrovės turtas turės būti perduotas bankroto administratoriui, turėdama tikslą padėti perleisti įmonės, kurios akcijas turi, ir kuriai vadovauja V. R., turtą, kuriam 2013-02-07 Vilniaus apylinkės teismo ir 2013-05-17 Vilniaus apygardos teismo nutartimis uždėtas areštas, ir tokiu būdu išvengti skolų grąžinimo tuo padarant žalos kreditoriams, žinodama, kad 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktas bei 2012-12-28 PVM sąskaita faktūra serija ( - ) yra suklastoti, 2012-02-28 antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartį Nr. BFA-12-259 ir 2012-02-28 perdavimo priėmimo aktą patvirtino savo parašu, melagingai patvirtindama, kad UAB „BFA“ perleido jos vadovaujamai UAB „S“ V. R. žinioje buvusį didelės vertės UAB „BFA“ turtą. Iš šioje byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad V. R. pagaminti netikri dokumentai buvo priemonė realizuoti skolininko nesąžiningumo objektyviuosius požymius, t. y. patenkinti tik vieno kreditoriaus, t. y. UAB ,,S“ reikalavimus. Be nuteistosios A. R. kaip padėjėjos padarytų veiksmų, nusikaltimo vykdytojui V. R. būtų neįmanoma padaryti aptariamą nusikalstamą veiką, už kurį šiuo nuosprendžiu jis nuteistas pagal BK 208 straipsnio 1 dalį.

14521.2.2. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką būtinas bet kurios bendrininkavimo rūšies ar formos požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas. Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas, todėl kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Iš šioje byloje nustatytų faktinių bylos aplinkybių akivaizdu, kad A. R., būdama V. R. sutuoktinė, taip pat būdama UAB ,,S“ akcininke ir direktore bei nuo 2013-02-14 būdama UAB „BFA“ akcininke, žinodama apie savo bendrovės sunkią ekonominę padėtį ir skolas, perskaitė bei pasirašė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį bei sąskaitą faktūrą ir tuo būdu tyčia padėjo kaltinamajam V. R. daryti nusikalstamą veiką.

14621.2.3. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji A. R. veikė tiesiogine tyčia, t. y. ji suvokė, kad pasirašydama minėtus dokumentus, kuriuose įrašyti žinomai neteisingi duomenys, daro pavojingą veiką, numatė, kad dėl tokios veikos kils pavojingi, baudžiamajame įstatyme numatyti padariniai, ir norėjo taip veikti. Todėl šiuo atveju nuteistoji A. R. turi atsakyti už vykdytojo, t. y. V. R. nusikalstamą veiką.

147Dėl bausmių skyrimo

14822. Nuteistųjų V. R. ir A. R. veikas perkvalifikavus atitinkamai iš BK 208 straipsnio 2 dalies į BK 208 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalies, 208 straipsnio 2 dalies į BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 1 dalį, spręstinas ir naujų bausmių paskyrimo pagal šiuos baudžiamuosius įstatymus klausimas. Teisėjų kolegija nuteistiesiems bausmes skiria laikydamasi BK 41 straipsnio 2 dalies, BK 54 straipsnio 2 dalies bei BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatų.

1492.1. Teisėjų kolegija, skirdama V. R. ir V. R. bausmes, atsižvelgia į nuteistųjų asmenybes (praeityje neteisti, dirba, bausti administracine tvarka), padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį (tiesiogine tyčia padaryti nesunkūs nusikaltimai), į nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nebuvimą bei nuteistųjų atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamas veikas padarė bendrininkų grupe), taip pat į tai, kad A. R. vaidmuo padarant jai inkriminuotą nusikalstamą veiką buvo antraeilis, ji veikė kaip padėjėja (BK 24 straipsnio 6 dalis), parenka laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis mažesnis nei straipsnio sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

15022.2. Šiuo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalys dėl V. R. ir A. R. nuteisimo atitinkamai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį panaikinta ir šiose dalyse priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat nuteistųjų nusikalstamos veikos, numatytos BK 208 straipsnio 2 dalyje bei BK 24 straipsnio 6 dalyje, 208 straipsnio 2 dalyje perkvalifikuotos į BK 208 straipsnio 1 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 1 dalį iš naujo paskiriant bausmes. Esant tokioms aplinkybėms, naikinamos skundžiamo nuosprendžio dalys dėl V. R. ir A. R. paskirtų bausmių subendrinimo. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu V. R. ir A. R. pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtos bausmės bendrinamos su šiuo nuosprendžiu atitinkamai pagal BK 208 straipsnio 1 dalį bei BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punkto nuostatomis.

15122.3. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti atidėjus nuteistiesiems paskirtų bausmių vykdymą (BK 75 straipsnis). Laisvės atėmimo bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Nagrinėjamu atveju nuteistieji atitinka formaliuosius BK 75 straipsnio taikymo reikalavimus, nes nuteisti už nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymą ir už juos paskirtos bausmės neviršija BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatytų laisvės atėmimo bausmės ribų. Kaip minėta, V. R. ir A. R. anksčiau neteisti, o tai leidžia spręsti jog jie neturi polinkio nusikalsti. Dėl to teisėjų kolegija mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti, atidėjus nuteistiesiems paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymą.

152Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 4 dalimi, BPK 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, BPK 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

153Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. R. pripažintas kaltu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme dvejiems metams, A. R. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, panaikinti ir šiose dalyse priimti naują nuosprendį:

154- V. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas);

155- A. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

156Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V. R. pripažintas kaltu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį ir nuteistas laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, A. R. pripažinta kalta pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 2 dalį ir nuteista laisvės atėmimo bausme vieneriems metams, pakeisti:

157- V. R. nusikalstamą veiką iš BK 208 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 208 straipsnio 1 dalį ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams;

158Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. R. paskirtų bausmių subendrinimo;

159Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 208 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę V. R. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

160Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir V. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

161Vadovaujantis BK 71 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu V. R. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1621. Sumokėti 15 MGL (1 MGL prilyginus 37,66 Eur), t. y. 564,90 Eur (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų, 90 ct) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei pateikti tai įrodančius dokumentus Vilniaus apygardos teismui,

1632. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

164- A. R. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 208 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 1 dalį ir nuteisti ją laisvės atėmimo bausme septyniems mėnesiams;

165Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. R. paskirtų bausmių subendrinimo;

166Vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 208 straipsnio 1 dalį paskirtą bausmę ir Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžiu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę A. R. paskirti laisvės atėmimą vieneriems metams;

167Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir A. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams;

168Vadovaujantis BK 71 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu A. R. paskirti šias baudžiamojo poveikio priemones ir pareigas:

1691. Sumokėti 10 MGL (1 MGL prilyginus 37,66 Eur), t. y. 376,60 Eur (trijų šimtų septyniasdešimt šešių eurų, 60 ct) įmoką į Nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą per du mėnesius nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos bei pateikti tai įrodančius dokumentus Vilniaus apygardos teismui,

1702. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

171BUAB ,,A“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

172Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 5. A. R. pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, paskirtos bausmės... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsniu, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas... 8. Iš V. R. ir A. R. priteista solidariai BUAB „A“ 105 132,06 Eur žalai... 9. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 10. 1. V. R. nuteistas už tai, kad nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14 būdamas UAB... 11. 1.1. Taip pat V. R. nuteistas už tai, kad jis nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14... 12. 1.2. Taip pat V. R. nuteistas už tai, kad jis nuo 2007-09-28 iki 2013-02-14... 13. 2. A. R. nuteista už tai, kad nuo 2004-02-20 būdama UAB „S“, į. k. ( -... 14. 2.1. Taip pat A. R. nuteista už tai, kad ji nuo 2004-02-20 būdama UAB... 15. 2.2. Taip pat A. R. nuteista už tai, kad ji nuo 2004-02-20 būdama UAB... 16. 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis V. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017... 17. 3.1. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, apeliantas... 18. 3.2. 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 nurodyta, kad 2012-12-31 UAB... 19. 3.3. Apygardos teismas neįvertino aplinkybės, kad byloje yra rašytinis... 20. 3.4. 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 nurodyta, kad ši ūkinė... 21. 3.5. Pasak apelianto, dėl buhalterinės painiavos UAB „BFA“ ir UAB „S“... 22. 3.6. Dėl išvardintų priežasčių, apygardos teismo išvada, kad perduodant... 23. 3.7. Turto ar turtinės teisės perleidimo tvarka paprastai nustatoma... 24. 3.8. Skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad realiai UAB „BFA“ turtas buvo... 25. 3.9. Nurodyta aplinkybė yra svarbi, nes jeigu laikyti realia turto perdavimo... 26. 3.10. Pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių netyrė, nevertino ir... 27. 4. Nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 208 straipsnio 2 dalį, apeliantas... 28. 4.1. Apelianto nuomone, toks skolininko turto perdavimas kreditoriui buvo... 29. 4.2. Be to, apeliantas atkreipia dėmesį, jog BK 208 straipsnio 2 dalies... 30. 4.3. 2015-09-14 specialisto išvadoje Nr. 5-1/116 UAB „BFA“ nemokumas ar... 31. 4.4. Teismas šių aplinkybių nevertino. Taip pat neatkreipė dėmesio į tai,... 32. 4.5. Be to, ginčai dėl skolininkų atsiskaitymo tvarkos, dydžio, ne visada... 33. 4.6. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad UAB „S“ perduoto... 34. 4.7. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, kad pagal BK 208 straipsnio... 35. 5. Nesutikdamas su jo nuteisimu ir pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliantas... 36. 5.1. Apelianto nuomone, šios aplinkybės pirmosios instancijos teismo... 37. 5.2. Bylos nagrinėjimo metu daug dėmesio buvo skiriama minėtų dokumentų... 38. 5.3. Šiuos nuteistojo parodymus patvirtino liudytojai V. A., A. R., J. Z., A.... 39. 5.4. 2013 m. antžeminio aptarnavimo įrangos pirkimo-pardavimo sutartis Nr.... 40. 5.5. Apygardos teismas nepagrįstai šiuos nuteistojo parodymus vertino kaip... 41. 5.6. Pirmosios instancijos teismas taip pat netyrė ir neanalizavo byloje... 42. 5.7. Apygardos teismas neteisingai nurodė ir dokumentų atsiradimo motyvus, t.... 43. 5.8. Nuosprendyje taip pat nenurodyta, koks priežastinis ryšys tarp... 44. 5.9. Nuteistojo nuomone, neišsiaiškinus nurodytų aplinkybių ir jų... 45. 6. Toliau skundo autorius nesutinka su byloje atliktu įrodymų vertinimu ir... 46. 6.1. Pirmosios instancijos teismas neįvertino ir kitų liudytojų... 47. 6.2. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad ginčijamus dokumentus... 48. 6.3. Apeliantas taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas neatkreipė... 49. 6.4. Pirmosios instancijos teismas taip pat neatkreipė dėmesio, kad tokių... 50. 6.5. Be to, nuosprendyje nepakankamai aiškiai išdėstyti motyvai, kurių... 51. 6.6. Dėl nurodytų priežasčių apeliantas mano, jog pirmos instancijos... 52. 7. Nesutikdamas su nustatytu žalos dydžiu apeliantas nurodo, jog nei... 53. 7.1. Žala yra savarankiška civilinės atsakomybės sąlyga. Jos dydžio... 54. 7.2. Apygardos teismas į šias aplinkybes neatsižvelgė ir tikrosios... 55. 7.3. Be to, apeliantas nurodo, jog byloje BUAB „A“ (buvęs pavadinimas UAB... 56. 7.4. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio, kad... 57. 7.5. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą pirmos instancijos teismas iš... 58. 7.6. BPK 113 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad jeigu nagrinėjant civilinį... 59. 7.7. Ši nuostata įpareigoja visais atvejais nustatyti tikrąją turto kainą.... 60. 7.8. Dėl šių priežasčių, nagrinėjant žalos ir civilinio ieškinio... 61. 7.9. Spręsdamas civilinio ieškinio klausimą pirmos instancijos teismas... 62. 7.10. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai nagrinėjant... 63. 7.11. Nuteistasis V. R. mano, kad jokios nusikalstamos veikos nepadarė, todėl... 64. 8. Apeliaciniame skunde nuteistoji A. R. prašo Vilniaus apygardos teismo 2017... 65. 8.1. Apeliantė nurodo, jog šioje byloje buvo nagrinėjamos aplinkybės,... 66. 8.2. Baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų apie 2012 m. vasario 28 d.... 67. 8.3. Apeliantė teigia, kad ji nuteista dėl aplinkybių, kurių padarymu... 68. 8.4. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad V. R. minėtų 2012-02-28... 69. 8.5. Apeliantės įsitikinimu, toks kaltinime ir nuosprendyje nurodytų... 70. 8.6. Nuteistojo atkreipia dėmesį ir į tai, kad valstybinį kaltinimą... 71. 9. Nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, BK 208... 72. 9.1. Byloje esantys duomenys – 2015-09-14 specialisto išvada Nr. 5-1/116... 73. 9.2. Nurodytos aplinkybės patvirtina, kad UAB „BFA“ dalies turto... 74. 9.3. Byloje taip pat yra duomenų, kad UAB „S“ ir UAB ,,BFA“ 2012-12-31... 75. 9.4. Nurodytų aplinkybių pirmos instancijos teismas iš viso nenustatinėjo... 76. 9.5. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad ji neva padėjo... 77. 10. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad pagal teisės doktriną,... 78. 10.1. Byloje esantys duomenys – UAB „BFA“ ilgalaikio turto balansinės... 79. 10.2. Be to, apygardos teismas nuosprendyje naudojo ir BK 208 straipsnio 1... 80. 10.3. Apeliantė pastebi ir tai, kad UAB „BFA“ 363 000 Lt vertės turtas,... 81. 10.4. Dėl nurodytų priežasčių nuteistosios veiksmuose nėra BK 208... 82. 11. Nesutikdama su jos nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, apeliantė... 83. 11.1. Kaip liudytoja apklausta M. Š. patvirtino, kad dokumentus įmonėje... 84. 11.2. Pasak apeliantės, nurodytos aplinkybės bylos nagrinėjimo metu nebuvo... 85. 11.3. Nuteistojo taip pat atkreipia dėmesį, kad pirmos instancijos teismas... 86. 11.4. Teismas taip pat neatkreipė dėmesio į tai, kad baudžiamojoje byloje... 87. 11.5. Apeliantė atkreipia dėmesį ir į tai, kad apygardos teismas... 88. 11.6. Be to, nuosprendyje nėra nurodytas ir atskleistas priežastinis ryšys... 89. 12. Skundo autorė taip pat nurodo, jog nuosprendyje nėra aiškiai įvardinta... 90. 12.1. Nesutikdama su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu,... 91. 12.2. Be to, pirmos instancijos teismas visiškai neanalizavo ir neatsižvelgė... 92. 12.3. Šioje byloje nėra ginčijamų dokumentų originalų, dėl to neįmanoma... 93. 12.4. Apeliantė taip pat pastebi, kad apygardos teismas nevertino liudytojų... 94. 12.5. Be to, apeliantės nuomone, tokioms aplinkybėms, kaip buhalterinės... 95. 12.6. Nuteistosios įsitikinimu, šioje byloje liko daug abejonių ir... 96. 12.7. Apeliantė taip pat mano, kad nagrinėjamoje byloje turėjo būti... 97. 12.7.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas ne viename nutarime yra... 98. 12.7.2. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, jog tiek... 99. 12.7.3. Be to, teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad fiziniams ar... 100. 12.7.4. Tuo tarpu pirmos instancijos teismas nevertino ar, netgi pripažinus... 101. 13. Apeliantė taip pat nurodo, jog baudžiamojoje byloje BUAB ,,A“ (buvęs... 102. 13.1. Nuteistosios nuomone, apygardos teismas civilinio ieškinio argumentų... 103. 13.2. UAB „BFA“ (dabar BUAB „A“) yra bankrutuojanti. Bankrutuojančios... 104. 13.3. Šiuo atveju bankroto administratorius nepateikė jokių duomenų, kad... 105. 13.4. BPK 113 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kai nagrinėjant civilinį... 106. 13.5. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad UAB ,,BFA“ ir UAB „S“ dėl... 107. 13.6. Nuteistoji atkreipia dėmesį, kad PVM sąskaitoje faktūroje ( - ) buvo... 108. 13.7. BPK 115 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad kai negalima civilinio... 109. 13.8. Apeliantė taip pat nurodo, jog nusikalstamų veikų, numatytų BK 184... 110. 13.9. Dėl šios priežasties, nuteistoji mano, kad pirmos instancijos teismas... 111. 14. Nuteistoji taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas... 112. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka nuteistieji V. R., A. R. ir jų gynėjai... 113. 15. Apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti V. R. ir A. R. atžvilgiu... 114. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 184 straipsnio 2 dalyje ir BK 300... 115. 16. Vadovaujantis BK 2 straipsnio 3 dalimi, pagal baudžiamąjį įstatymą... 116. 16.1. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam... 117. 16.2. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą... 118. 16.3. Nuteistasis V. R. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2... 119. 16.4. Bylos duomenimis, nuteistasis V. R. ikiteisminio tyrimo bei teisminio... 120. 16.4.1. Apklaustas teisiamojo posėdžio metu bylą nagrinėjant apygardos... 121. 16.5. Nuteistoji A. R. ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad poziciją dėl jai... 122. 16.6. Apygardos teismas, pripažindamas V. R. ir A. R. dėl aptariamų... 123. 17. Ištyręs ir įvertinęs aptartus įrodymus, pirmosios instancijos teismas... 124. 17.1. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus, teisiamojo posėdžio... 125. 17.2. Byloje surinkti, teisiamojo posėdžio metu ištirti ir skundžiamame... 126. 17.3. Bylos duomenimis, t. y. kaip liudytojai apklausti UAB ,,BFA”... 127. 17.3.1. Nuteistieji apeliaciniuose skunduose neigdami savo kaltę bando... 128. 17.3.2. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje apklaustų liudytojų parodymus,... 129. 17.3.3. Nuteistojo V. R. tvirtinimą apie tai, kad ketinimas parduoti... 130. 17.4. Nagrinėjamos bylos kontekste atkreiptinas apeliantų dėmesys, jog V. R.... 131. 17.5. Esant nurodytų aplinkybių visumai, teisėjų kolegija sprendžia, jog... 132. 18. Kaip minėta šiame nuosprendyje, V. R. ir A. R. taip pat nuteisti pagal BK... 133. Dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 208 straipsnio 2 dalyje ir BK 24... 134. 19. Nagrinėjamoje byloje V. R. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 208... 135. 19.1. Nuteistieji V. R. ir A. R. neigia padarę ir šias jiems inkriminuotas... 136. 19.2. Visų pirma nesutiktina su apeliantų skundų argumentais, kad... 137. 20. Pagal BK 208 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas dėl savo sunkios... 138. 20.1. Iš byloje pareikšto kaltinimo dėl skolininko nesąžiningumo matyti,... 139. 20.2. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje nustatytas faktines... 140. 20.3. Teisėjų kolegija taip pat nustato, kad A. R., nuo 2004-02-20 būdama... 141. 21. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad šioje byloje baudžiamoji atsakomybė,... 142. 21.1. Pažymėtina ir tai, kad apeliantų skundų argumentai dėl perduoto... 143. 21.2. Nuteistajai A. R. apeliaciniame skunde nurodžius, kad jai nėra... 144. 21.2.1. Pagal šiame nuosprendyje nustatytas faktines aplinkybes nuteistosios... 145. 21.2.2. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką būtinas bet kurios... 146. 21.2.3. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistoji A. R. veikė tiesiogine tyčia,... 147. Dėl bausmių skyrimo... 148. 22. Nuteistųjų V. R. ir A. R. veikas perkvalifikavus atitinkamai iš BK 208... 149. 2.1. Teisėjų kolegija, skirdama V. R. ir V. R. bausmes, atsižvelgia į... 150. 22.2. Šiuo nuosprendžiu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d.... 151. 22.3. Teisėjų kolegija taip pat sutinka su pirmosios instancijos teismo... 152. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 153. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V.... 154. - V. R. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 155. - A. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes... 156. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 26 d. nuosprendžio dalis, kuriomis V.... 157. - V. R. nusikalstamą veiką iš BK 208 straipsnio 2 dalies perkvalifikuoti į... 158. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl V. R. paskirtų bausmių subendrinimo;... 159. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu... 160. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554... 161. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės... 162. 1. Sumokėti 15 MGL (1 MGL prilyginus 37,66 Eur), t. y. 564,90 Eur (penkių... 163. 2. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos... 164. - A. R. nusikalstamą veiką iš BK 24 straipsnio 6 dalies, 208 straipsnio 2... 165. Panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. R. paskirtų bausmių subendrinimo;... 166. Vadovaujantis 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, šiuo nuosprendžiu... 167. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554... 168. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, bausmės... 169. 1. Sumokėti 10 MGL (1 MGL prilyginus 37,66 Eur), t. y. 376,60 Eur (trijų... 170. 2. Bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos... 171. BUAB ,,A“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 172. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....