Byla 1-49-562/2017

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita Patackienė,

2sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei, Simonai Peršinai, Agnei Pancerovaitei, Agnei Lopuchinai,

3dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui,

4kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Linui Belevičiui, civilinio ieškovo atstovui advokatui Alfonsui Masiliūnui, advokatui Valdui Vyšniauskui,

5viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

6S. S., a. k. ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, išsilavinimas – aukštesnysis, vedęs, dirbantis UAB ,,A“ pardavimų vadybininku, gyv. ( - ), ankščiau teistas (teistumas išnykęs),

7kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 str. 2 d., 184 str. 2 d. padarymu.

8Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

9S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. jis laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „A“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu ( - ), įmonės kodas ( - ), direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII - 1835) 19 str. 8 p., nustatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, taip pat žinodamas, kad neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, jis (S. S.) 2007 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje dėl akių pasirašė netikrą Įrangos pirkimo - pardavimo sutartį su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V. K. vardu ir pavarde, ir neva atstovaujančiu AOZT „T“, pagal kurią neva AOZT „T“ įsipareigojo pateikti melo detektorių įrangą, programinę įrangą ir kitus melo detektorių įrangos komplektus „Diana - 01“ ir „Konkord SKP“ už 1 933 200 Lt, (559 893,41 Eur) po to, pagal 2007 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą Nr. 115, patvirtintą jo - direktoriaus S. S. parašu, jis 2007 m. lapkričio 20 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T“, sumokėjo 100 000 Lt (28 962 Eur); 2007 m. lapkričio 26 d. - 100 000 Lt (28 962); 2007 m. lapkričio 30 d. - 500 000 Lt (144 810 Eur), o pagal 2007 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 135, patvirtintą direktoriaus S. S. parašu, jis 2007 m. gruodžio 29 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T“, sumokėjo 750 000 Lt (217 215,01 Eur), viso 1 450 000 Lt (419 949,02 Eur), o pagal 2008 m. sausio 10 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. 01/01, sudarytą dėl akių tarp tyrimo metu nenustatyto asmens, prisistatančio V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T“, ir UAB „A“, atstovaujamo S. S., UAB „A“ buvo neva pateiktas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana - 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurio vertė nurodyta 350 000 Lt (101 367 Eur) dydžio, tokiu būdu S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ turtą - pinigines lėšas, tuo padarydamas bendrovei 1 100 000 Lt (318 582,02 Eur) žala. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

10Nagrinėjamu atveju S. S. taip pat buvo kaltinamas apgaule įgijęs svetimą didelės vertės turtą, t.y. jis nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „A“, įregistruotos 2001 m. sausio 25 d., adresu ( - ), įmonės kodas ( - ), direktoriumi, iš anksto žinodamas, kad bendrovė „M“ faktiškai neturi pirkimo - pardavimo sutarties objekto - Blade C Class serverinės sistemos, pagamino metai 2007, nes jos vadovaujama UAB „A“ bendrovei „M“ tokios įrangos nėra pardavusi, dėl to bendrovė „M“ negali sudaryti pirkimo - pardavimo sutarties Nr. ( - ) su UAB „SEB VB lizingas” bei nurodytos įrangos perduoti jo vadovaujamai bendrovei „A“, siekdamas apgaule iš UAB „SEB VB lizingas” gauti turtą - lizingo išmokas ir suklaidinti lizingo bendrovės darbuotojus dėl esamo turto buvimo, tyčia pastariesiems pateikė Blade C Class serverinės sistemos, pagaminimo metai 2007, specifikaciją, kurią neva parduoda bendrovė „M“, bei UAB „SEB Lizingas“ patalpose, esančiose Saltoniškių g. 12, Vilniuje, atstovaudamas UAB „A“, pasirašė 2007 m. kovo 1 d. Finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) su UAB „SEB Lizingas“, kurios pagrindu 2007 m. kovo 6 d. pagal priėmimo - perdavimo aktą neva priėmė valdyti ir naudoti jam patikėtą UAB „SEB VB lizingas” priklausantį 477 948, 26 Lt (138 423,38 Eur) vertės Blade C Class serverinę sistemą, pagaminimo metai 2007, įgytą iš UAB „M“, tokiu būdu suklaidinęs lizingo darbuotojus dėl nurodyto turto faktinio buvimo, sudarytos 2007 m. kovo 6 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. ( - ) pagrindu UAB „SEB lizingas“ pervedė bendrovei „M.“ į sąskaitą Nr. ( - ), pagal išrašytą PVM sąskaitą-faktūrą MAV Nr. ( - ) 450,000 Lt (130 329 Eur), iš kurių 435 892 Lt (126 243,04 Eur) bendrovės „M“ atsakingi asmenys iš karto, t. y. 2007 m. kovo 6 d. pervedė į UAB „A“ turimą sąskaitą, tokiu būdu S. S. apgaule įgijo svetimą - UAB „SEB lizingas“ didelės vertės turtą – 450 000 Lt (130 329 Eur), tuo lizingo bendrovei padarydamas turtinę žalą. Šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą LR BK 182 str. 2 d.

11Taip pat S. S. kaltinamas tuo, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą, t.y. jis laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „A“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu ( - ), įmonės kodas ( - ), direktoriumi, apgaule užvaldė didelės vertės UAB „E“ turtą, t. y. S. S. apgaule, iš anksto žinodamas, kad sudaromo susitarimo dėl kompiuterių pardavimo nevykdys, piktnaudžiaudamas UAB „E“ direktoriaus A. S. pasitikėjimu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žodžiu susitarė su UAB „E“ direktoriumi A. S., pažadėdamas, kad pastarojo vadovaujamai bendrovei pateiks 24 vnt. nešiojamų kompiuterių HP6715B už 60 000 Lt (17 377,20 Eur), pagal kurį A. S. UAB „E“ 2007 m. gruodžio 19 d. mokėjimo nurodymu Nr. 894 pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), o 2007 m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymu Nr. 921 pervedė 50 000 Lt (14 481 Eur) į UAB ,,A“ sąskaitą Nr. ( - ) AB banke ,,Hansabankas“ išankstinį apmokėjimą, tačiau UAB „A“ nešiojamų kompiuterių HP6715B UAB „E“ nepateikė, išankstiniu apmokėjimu gautų 60 000 Lt (17 377,20 Eur) negrąžino, tokiu būdu jis apgaule UAB ,,A“ naudai užvaldė UAB „E“ turtą - 60 000 Lt (17 377,20 Eur), tuo UAB „E“ padarydamas žalą. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje.

12Taip pat S. S. kaltinamas tuo, kad apgaule užvaldė didelės vertės svetimą turtą,. t.y. jis, laikotarpiu nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d., būdamas UAB „A“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu ( - ), įmonės kodas ( - ), direktoriumi, apgaule užvaldė didelės vertės UAB „S“ turtą, t. y. S. S. apgaule, iš anksto žinodamas, kad sudaromo susitarimo nevykdys ir su tiekėjais neatsiskaitys, 2008 m. sausio 14 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį Nr. ( - ) su UAB „S“, pagal kurią UAB „S“ įsipareigojo pateikti: 4 vienetus pramoninių kompiuterių, modelis – SYS-4U4000-4A51; 8 vienetus pramoninių kompiuterių, modelis SYS-4U4000-4S51; 2 vienetus pramoninių kompiuterių; 2 vienetus kompiuterių ARK-3380 Embedded Box; 2 vienetus kompiuterių ARK-3382 Embedded Box; 2 vienetus 15“ Industrial TFT Monitor, o UAB „A“ įsipareigojo atsiskaityti už gautus kompiuterius per trisdešimt dienų po kompiuterių pateikimo ir sąskaitos faktūros išrašymo datos. UAB „S“ vykdydami sutartyje numatytus įsipareigojimus UAB ,,A“ pateikė numatytas prekes ir 2008 m. vasario 11d. išrašė PVM sąskaitą faktūrą (serija KKK Nr. 117805) 27 600 Lt (7 993,51 Eur); 2008 m. vasario 28 d. - PVM sąskaitą faktūrą (serija KKK Nr. 117981) 117 200 Lt (33 943, 46 Eur); 2008 m. kovo 18 d. - PVM sąskaitą faktūrą (serija KKK Nr. 118128) 11 600 Lt (3 359,59 Eur); 2008 m. gegužės 7 d. - PVM sąskaitą faktūrą (serija KKK Nr. 118525) 3540 Lt (1 025,25 Eur), viso 159 940 Lt (46 321,82 Eur) ( sumai, tačiau S. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, su UAB „S“ neatsiskaitė ir tokiu būdu apgaule UAB ,,A“ naudai užvaldė UAB „S“ turtą - 159 940 Lt (46 321,82 Eur), tuo UAB „S“ padarydamas žalą. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 182 straipsnio 2 dalyje.

13Taip pat S. S. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y jis, nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d. būdamas UAB „A“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu ( - ), įmonės kodas ( - ), direktorius, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 str. 8 p., nustatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą - UAB ,,A“ pinigines lėšas, t. y. 2008 m. sausio 25 d. ( - ), UAB „A“ vardu su UAB ,,S“, esančios ( - ), kurią atstovavo direktorė I. N., sudarė preliminariąją pirkimo - pardavimo sutartį, pagal kurią UAB ,,A“ vardu įsipareigojo už 500 000 Lt (144 810 Eur) nupirkti iš UAB ,,S“ žemės sklypą, esantį ( - ), sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 15 d. , bei įsipareigojo 340 000 Lt (98 470,80 Eur) avansą sumokėti preliminarios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pasirašymo dieną, kuris pagal 2008 m. vasario 1 d. papildomą susitarimą prie 2008 m. sausio 25 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo – pardavimo sutarties, pirkėjui neįvykdžius sutarties sąlygų, atitektų pardavėjui kaip bauda, ir pagal šią sutartį, remiantis UAB ,,S“ 2008 m. sausio 28 d. kasos pajamų orderiu (serija SUL Nr. 184) grynais sumokėjo nustatytą 340 000 Lt (98 470,80 Eur) avansą, tačiau dėl piniginių lėšų trūkumo S. S. iki preliminarioje sutartyje numatytos datos, t.y. 2008 m. lapkričio 15 d. žemės sklypo ( - ), pirkimo – pardavimo sutarties UAB „A“ vardu nepasirašė, todėl sumokėtas 340 000 Lt (98 470,80 Eur) avansas UAB ,,S“ liko kaip bauda, tokiu būdu S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ turtą – pinigines lėšas, tuo padarydamas bendrovei 340 000 Lt (98 470,80 Eur) žalą. Šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d.

14Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar nenusikalstamą naudojamas nusikalstamos veikos sudėties modelis. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma (BK 2 straipsnio 4 dalis). Remiantis šiuo modeliu, norint padaryti išvadą apie nusikalstamą ar nenusikalstamą veikos pobūdį, būtina nustatyti nusikalstamos veikos sudėtį kaltininko veikoje, tai yra faktą, kad asmens poelgiui yra būdingi visi baudžiamajame įstatyme numatytos ir draudžiamos veikos požymiai. Kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

15Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį

16Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės išvengimas arba jos panaikinimas apgaule. Sukčiavimo nusikaltimo pasekmė – neteisėtai įgyjamas turtas ar teisė į jį. Sukčiavimą kaip nusikalstamą veiką įstatyme apibūdinanti pavojinga veika yra apgaulės panaudojimas. Dėl apgaulės svetimas turtas pereina į kaltininko valdymą ar jis įgyja turtinę teisę arba išvengia ar panaikina teisėtą turtinę prievolę. Apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, turtinės padėties, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu ar jo ketinimų ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti turtą kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010). Turto savininkas ar valdytojas gali būti kaltininko suklaidinamas įvairiais būdais. Tačiau visų jų esmė apsunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Paprastai toks suklaidinimas daromas pateikiant suklastotus dokumentus (sutartis), patvirtinančius juridinį faktą, ar liudijančius teisę į turtą, arba tikri kaltininko ketinimai maskuojami suklaidinant dėl esminių sutarties aplinkybių ar asmens identifikacinių duomenų, siekiant apsunkinti sutarties vykdymą, ar asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba galimą užvaldyto turto išieškojimą. Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe.

17Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule įgyjant UAB „SEB lizingas“ turtą

18Nagrinėjamoje byloje S. S. kaltinamas tuo, kad iš anksto žinodamas, jog UAB „M“ faktiškai neturi pirkimo - pardavimo sutarties objekto- Blade C Class serverinės sistemos, nes UAB „A“ tokios įrangos minėtai bendrovei nėra pardavusi, siekdamas apgaule iš UAB „SEB VB lizingas“ gauti turtą - lizingo išmokas ir suklaidinti lizingo bendrovės darbuotojus dėl turto buvimo, tyčia pateikė Blade C Class serverinės sistemos (kurią neva parduoda UAB „M“) specifikaciją bei pasirašė 2007 m. kovo 1 d. finansinio lizingo sutartį, kurios pagrindu neva priėmė valdyti ir naudoti jam patikėtą 477 948 Lt (138 423,30 Eur) vertės Blade C Class serverinę sistemą, įgytą iš UAB „M“, tokiu būdu suklaidinti lizingo darbuotojai pervedė į UAB „M“ sąskaitą 450 000 Lt (130 329 Eur), iš kurių minėta bendrovė pervedė į UAB „A“ sąskaitą 435 892 Lt (126 243,04 Eur), t.y. kaltinamasis apgaule įgijo svetimą – UAB „SEB lizingas“ didelės vertės turtą – 450 000 Lt (130 329 Eur) pinigines lėšas.

19Pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise priklausantis ar jo valdyme esantis turtas, gali būti įgyjamas ir tapti kito asmens nuosavybe civilinių, tarp jų ir lizingo bei pirkimo - pardavimo sutarčių pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-454/2012). Tačiau civilinių sutarčių pagrindu nuosavybės teisė įgyjama teisėtai, t. y. sutarties sudarymo momentu šalims išreiškus savo tikrus ketinimus, tikrąją valią. Civilinio kodekso 6.567 straipsnis (Lizingo (finansinės nuomos) sutarties samprata) nustato, kad pagal lizingo (finansinės nuomos) sutartį viena šalis (lizingo davėjas) įsipareigoja įgyti nuosavybės teise iš trečiojo asmens kitos šalies (lizingo gavėjo) nurodytą daiktą ir perduoti jį lizingo gavėjui valdyti ir naudoti verslo tikslais už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą lizingo sutartyje numatytą kainą daiktas pereis lizingo gavėjui nuosavybės teise, jeigu sutartis nenumato ko kita. Jei sutarties sąlygos nevykdomos, įstatymai numato tam tikras teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Tam, kad tokią veiką būtų galima laikyti nusikaltimu, nepakanka vien neteisingų duomenų į lizingo sutartį įrašymo ar sutarties sąlygų nevykdymo arba turto negrąžinimo. Baudžiamajai atsakomybei būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, dėl kurios lizingo bendrovei padaroma žala ir dėl apgaulės esmingai apsunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Jei nukentėjusiajam žala padaroma dėl lizingo sutarties sąlygų pažeidimo, reikia nustatyti, ar kaltininkas visai neketino mokėti pagal lizingo sutartį numatytų įmokų, o turtas paslepiamas ar perleidžiamas kitiems asmenims, dėl to apsunkinamas arba tampa neįmanomu turto susigrąžinimas natūra ar pinigine išraiška, ar sutartis nevykdoma dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklausančių nuo kaltininko valios (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-454/2012).

20Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. savo kaltę neigia ir dėl jam inkriminuojamos veikos nurodė, kad sutartis su UAB „SEB Lizingas“ buvo pasirašyta 450 000 Lt (130 329) Eur sumai, o pirmasis įnašas sumokėtas 112 500 Lt (32 582,25 Eur) sumai, vėliau 6 mėnesių laikotarpiu buvo dar sumokėta 112 296,21 Lt (32 523,23 Eur), įnašai buvo mokami apie 10 mėnesių, kurių metu buvo sumokėta 70 000 Lt (20 273,40 Eur). Parodė, kad buvo planuojama įsigyti 583 888 Lt (19 105,65 Eur) (su PVM) vertės Blade C class serverinė sistema, tačiau lizingo bendrovė atsisakė finansuoti tokio dydžio sumą, todėl 2006 metų gruodžio mėnesį buvo priimtas sprendimas patiems sukomplektuoti įrangą, perkant dalis iš skirtingų tiekėjų, taip siekiant sumažinti įrangos kainą. Atlikę paskaičiavimus nustatė, kad gali įrangą sukomplektuoti už 450 000 Lt (130 329 Eur), o UAB „SEB lizingas“ sutiko tokią sumą finansuoti. Iš surinktų detalių, pirktų iš UAB „G“, UAB „A“ pagamino įrangą ir pardavė UAB „M“, o vėliau tą pačią įrangą reikėjo išpirkti iš UAB „M“ naudojantis lizingo paslauga, nes tokios buvo sutartos lizingavimo sąlygos su SEB lizingu. Nurodė, kad vykstant deryboms dėl lizingo sutarties sudarymo, nusiuntė lizingo bendrovės darbuotojams gamyklinę, iš HP konfigūravimo puslapio nukopijuotą įrangos specifikaciją ir pirmosios dvi specifikacijos, susidedančios iš 4 ir 3 lapų, padarytos iš siųstos pradinės specifikacijos ir tai matyti iš jų turinio, nes visi įrašai anglų kalba, o kainos nurodytos eurais. Nuo pat derybų pradžios buvo planuojama įsigyti Blade C class serverinę sistemą, bet jos kaina buvo per didelė ir lizingo bendrovė atsisakė finansuoti. Todėl 2006 metais buvo nuspręsta sukomplektuoti įrangą savo jėgomis, perkant, siekiant sumažinti įrangos kainą, dalis iš skirtingų tiekėjų, ir ją įsigyti UAB „SEB VB lizingas“ pagalba. Komponentai buvo nupirkti iš UAB „G“, iš jų UAB „A“ pagamino įrangą ir pardavė UAB „M“, o vėliau šią įrangą išpirko iš minėtos bendrovės lizingo pagrindu. UAB „A“ 2007 m. vasario 12 d. sutarties pagrindu pardavė UAB „M“ sistemą už 370 248 Lt (107 231,23 Eur) (be PVM), galutinė kaina su PVM - 436 892,64 Lt (126 532,85 Eur). UAB „A“ išrašė UAB „M“ sąskaitą - faktūrą VIL Nr. 009799 minėtai sumai. Kaina paskaičiuota atsižvelgiant, kad UAB „M“ parduos įrangą UAB „SEB VB lizingas“ taikydamas 3 procentų antkainį, galutinė kaina turėjo būti 450 000 Lt (130 329 Eur) (su PVM). Nurodė, kad UAB „SEB VB lizingas“ atsiuntė mokėjimo grafiką ir paraišką, paraiška buvo užpildyta tą pačią dieną, finansinio lizingo pasiūlyme kaina buvo 450 000 Lt (130 329 Eur). Bendravimas su lizingo bendrovės atstovais dažniausiai vykdavo elektroniniu paštu, tokiu būdu buvo siunčiami sutarties projektai, pastabos, specifikacijos, papildymai. 2007 m. vasario 27 d. paskambinusi UAB „SEB VB lizingas“ atstovė A. R., paprašė atvykti pasirašyti sutartį. Kaltinamasis gavęs atsiųstą sutartį, pastebėjo, kad prie sutarties pridėta gamyklinė iš HP puslapio nukopijuota įrangos specifikacija ir jis apie tai pranešė atstovei A. R., ir išsiuntė teisingą specifikaciją. Vėliau UAB „SEB VB lizingas“ elektroniniu paštu ar faksu atsiuntė jau pasirašytą sutartį su specifikacija ir paprašė pasirašytą sutartį atsiųsti jiems. Teisiamasis nurodė, kad sutartį pasirašė ir išsiuntė faksu sutartį su teisinga 450 000 Lt (130 329 Eur) kaina specifikacija. Vėliau jis nuvyko į lizino bendrovę ir nepatikrinęs sutarties, pasitikėdamas lizingo darbuotojais, pasirašė sutarties originalą, neatkreipdamas dėmesio, kad prie jos buvo pridėta gamyklinė specifikacija su neteisinga suma.

21Atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad:

22Teismo posėdyje liudytoja K. M. (J.) parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu dirbo AB SEB lizingas vadybininkės pareigose. Nurodė, kad ji paruošdavo standartines pirkimo - pardavimo sutartis pagal pateiktą turto aprašymą, kainos ji keisti negalėjo be lizingo komiteto sprendimo. Specifikacija būdavo keičiama lizingo sutartyje, po to daromas keitimas pirkimo - pardavimo sutartyje, kaip buvo šiuo atveju - neatsimena. Dokumentus atvažiuodavo pasirašyti kliento vadybininkas. Jos darbo specifika buvo bendrauti su pardavėjais, su klientais bendraudavo labai retai. A. R. sritis buvo darbas su finansinio lizingo sutartimi, darbas su klientu. Specifikacijų iki smulkmenų ji netikrindavo. Negali pasakyti, kaip galėjo atsirasti dvi tos pačios dienos specifikacijos su A. R. parašu. Neteko girdėti pretenzijų iš kliento, kad jam buvo parduota įranga neatitinka specifikacijoje nurodytos įrangos (16 t., b. l. 143-150).

23Teismo posėdyje liudytoja A. R. parodė, kad S. S. buvo banko klientas, su UAB „A“ buvo sudaryta lizingo sutartis dėl kompiuterinės įrangos, kaip ir įprastai buvo finansuojamas bankui priimtinas turtas, priimtinomis sąlygomis. Buvo pateikta specifikacija su turto aprašymu ir kaina, vėliau vykdomos derybos ir sudaroma lizingo sutartis. Kai yra lizinguojamas turtas, bendrovė turto neapžiūri, jo nevertina, pagal lizingo sutartį turtą įgaliotas apžiūrėti klientas, kuris, priimdamas turtą, patvirtina priėmimo - perdavimo akte. Sutartį sudaro šabloninė dalis ir specifikacija, kurią ruošė liudytoja. Šiuo atveju, greičiausiai specifikaciją gavo iš S. S., be to, buvo dvi specifikacijos, pasirašytos 2007 m. kovo 1 d. ir 2007 m. kovo 6 d., pastaroji pavadinta specifikacijos pakeitimas Nr. 1, nes keitėsi prekė arba komplektacija. Paskutinio pakeitimo 2007 m. kovo 6 d. pasirašymo aplinkybių bei šių dviejų specifikacijų skirtumų, liudytoja nurodė neatsimenanti. Pažymėjo, jog dokumentų rengime dalyvauja ne ji, bet K. M.. Nuo kada UAB „A“ nebevykdė sutartinių įsipareigojimų, liudytoja nurodė negalinti pasakyti (16 t., b. l. 118-121).

24Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad jų metu liudytoja A. R. nurodė neprisimenanti tikslios datos, bet apie 2007 m. vasario pabaigą elektroniniu paštu gavo UAB „A“ direktoriaus S. S. paraišką gauti lizingą, paraiškoje buvo nurodyta kokį turtą jis norėtų įsigyti, tai buvo kompiuterinė įranga, taip pat buvo nurodyta turto kaina – 450 000 Lt (130 329 Eur) bei nurodyta iš kur įranga būtų perkama, tai buvo UAB „M“. Kadangi šis klientas buvo žinomas, nes jis AB „SEB lizingas“ lizingavosi nekilnojamąjį turtą, todėl jie turėjo visą UAB „A“ finansinę informaciją, kadangi kliento finansinė padėtis buvo priimtina, lizinguojamas turtas priimtinas todėl buvo ruošiama medžiaga ir teikiama komitetui. Gavus patvirtinimą, kad klientą finansuos su 25 procentų pradine įmoka ir 36 mėnesių laikotarpiui, buvo parengta lizingo sutartis, kuri buvo elektroniniu paštu išsiųsta klientui pasirašymui. Klientas gavo lizingo sutartį ir AB „SEB lizingo“ sąlygos buvo jam priimtinos, todėl ją pasirašė ir sumokėjo išankstinę įmoką bei administravimo mokestį pagal sutartį. Be to klientas pateikdamas lizingo paraišką tuo pačiu pateikė ir įsigyjamo turto aprašymą, tai yra specifikaciją. Kai lizingo sutartis yra pasirašyta ir sumokėti pinigai, tada lizingas rengia pirkimo – pardavimo sutartį, šią sutartį rengė K. M., po ko ji siuntė tą sutartį su įrangos specifikacija, kurią buvo gavusi iš UAB „A“ UAB „M“, tačiau pastarieji padarė kažkokius pakeitimus, kuriuos norėjo matyti savo pirkimo–pardavimo sutartyje, nes jie žinojo kokios komplektacijos turtą parduoda, todėl 2007-03-06 d. buvo paruošta lizingo sutarties specifikacija Nr. 1. Paruošus specifikacijos pakeitimą K. M. galėjo toliau ruošti pirkimo – pardavimo sutarties procedūrą ir visiškai atsiskaityti su pardavėju, klientui priėmus turtą, ir po to kai pardavėjas informuoja, kad klientui yra perduotas – pristatytas turtas, tada lizingas ruošia priėmimo–perdavimo aktą. Ant šio akto pasirašo visos trys šalys, pardavėjas, klientas ir lizingas, šis aktas pasirašomas paskiausiai, juo patvirtinama, kad klientas, šiuo atveju UAB „A“ patvirtina, kad jie neturi jokių pretenzijų dėl gautos įrangos, sutinka su įrangos komplektacija, jam tinka įrangos kokybė. Kai lizingas turi pasirašytą turto pirkimo–pardavimo sutartį, turto priėmimo – perdavimo aktą, pardavėjas UAB „M“ išrašo sąskaitą faktūrą visai turto vertei ir lizingas per 3 darbo dienas turi atsiskaityti su pardavėju. Taip pat nori pasakyti, kad UAB „A“ direktorius S. S. savo parašu patvirtino lizingo sutarties specifikacijos pakeitimą Nr. 1, 2007-03-06 d. jam tas pakeitimas buvo priimtinas. Po turto įsigijimo UAB „A“ įmokos buvo mokamos reguliariai, tačiau po kažkurio laiko prasidėjo įmonės sunkumai po ko UAB „A“ nustojo mokėti įmokas ir šiai dienai ši įmonė yra skolinga AB „SEB lizingui“, tiksliai skolos sumos pasakyti negali (10 t., b. l. 122-123).

25AB „SEB bankas“ komiteto posėdžio 2007 m. vasario 27 d. protokolo duomenys patvirtina, kad minėto posėdžio metu svarstant dėl Balde C Class serverinės sistemos lizingavimą, buvo patvirtintas sprendimas, nustatant sutarties kainą – 450 000 Lt (130 329 Eur), pradinį mokėjimą - 25 procentus (112 500 Lt (32 582,25 Eur)), laikotarpį – 36 mėnesius (18 t., b. l. 165).

26Liudytojas P. N. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB „T“, prekiaujančia informacinių technologijų įranga, kurios galutiniam vartotojui parduoti negali, todėl parduoda partneriui. UAB „A“ buvo parduota HP gamintojo įranga, tarnybinės stotys ir priedai, šią įrangą įmonė įsigijo iš oficialaus gamintojo. Liudytojo teigimu, jis įrangos specifikaciją pamatė, kai gavo užklausą prieš planuojamą pirkimą. UAB „T“ kaip didmenine įranga prekiaujanti įmonė privalėjo pateikti kainas produktams, kad partneris galėtų suderinti su galutiniu vartotoju, jei bus priimtinos kainos. Nurodė, kad tyrėjui patvirtino, jog pagal abi pateiktas specifikacijas galima sukomplektuoti veikiančią tarnybinę stotį. Pagal pirkimo procedūrą partneris – UAB „A“. Neprisimena ar tai buvo trišalė sutartis su banku. Negali atsakyti, ar tai tas pats turtas, kuris nurodytas lizingo sutartyje. Gamintojas tik pagal produkto kodą ir aprašymą identifikuoja produktą (16 t., b. l. 143-150).

27Teismo posėdyje liudytojas L. S. parodė, kad dirbo AB SEB lizinge informacinių technologijų inžinieriumi bei dalyvavo atliekant kompiuterinės įrangos apžiūrą. Apžiūrint minėtą įrangą, nustatė, kad ji neatitinka specifikacijoje nurodyto turto. Pažymėjo, kad specifikaciją gavo iš SEB banko kolegos A. N., o iš kur gavo šis – nežino (16 t., b. l. 143-150).

28Teismo posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad iki 2012 m. dirbo AB SEB lizinge vyr. ekspertu - projektų vadovu. Nutraukus lizingo sutartį su UAB „A“, kartu su V. Ž., buvusiu turto skyriaus vadovu, buvo nuvykęs į Konstitucijos pr. atsiimti turto – serverinę kompiuterinę įrangą. Nuvykus pamatė, kad kompiuterinė įranga neatitinka turėtos specifikacijos, ar įranga veikia - netikrino. Todėl atsisakė paimti turtą ir išvyko. Kitą kartą vyko su bankroto administratoriumi bei banko IT specialistu. Nuvykus vėl buvo siūloma specifikacijos neatitinkanti įranga, todėl turto vėl nepaėmė. Kaltinamasis dalyvavo, kai pirmą kartą bandė atsiimti įrangą. Žino, kad specifikacijos keitėsi, tačiau neatsimena ar jam buvo pateikta dar viena specifikacija (16 t., b. l. 143-150).

29Teismo posėdyje liudytojas V. A. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį S. S., su juo kartu dirbo UAB „A“ inžinieriaus, vėliau technikos direktoriaus pareigose. Kaip buvo lizinguojamas serverinės technikos įsigijimas – nežino. Neatsimena kokia serverinė įranga buvo sumontuota įmonėje. Liudytojas nurodė, jog bendrovėje dar dirbo apie 10 IT specialistų, o jis tik prižiūrėjo, kad įranga būtų tvarkingai surinkta. Įmonė dirbo su kompiuterine įranga, todėl per jo darbo įmonėje laiką buvo surinkta daug įrangos. Liudytojas nurodė, jog pats specifikacijų nesudarinėjo (16 t., b. l. 143-150).

30Teismo posėdyje liudytojas I. G. parodė, kad UAB „M“ veikla buvo programinių įrangų kūrimas ir jie bendradarbiavo su UAB „A“. Nurodė, kad S. S. paprašė padėti jam pasirašyti vieną sutartį, kad jų bendrovė nupirktų serverinę sistemą ir iš karto ją parduotų lizingui. Liudytojo įmonė sutiko, nes buvo pažadėtas procentas už tokią veiklą. Buvo įsigyta serverinė įranga ir kita technika. Liudytojo teigimu, jis įrangos nematė, ji buvo iškart parduota. S. S. minėjo, kad jis negalintis tiesiogiai pats to daryti, reikėjo atlikti sandorį per kitą įmonę, nes buvo konkursas, buvo kažkokie apribojimai. Sutartys buvo gautos elektoriniu paštu, kas ruošė sutartis, liudytojas teigia nežinantis, bet aišku, kad jos buvo iš UAB „A“. Įmonė įrangą įsigijo iš „G“, o vėliau nupirko SEB bankas. SEB bankui sutartis teikė kažkas iš UAB „A“, iš SEB banko įmonė gavo daugiau nei 100 000 Lt (28 962 Eur), tuos pinigus liudytojas nurodė iš karto pervesti į UAB „A“ sąskaitą (16 t., b. l. 175-180).

31Teismo posėdyje liudytojas R. N. parodė, kad jam dirbant įmonėje (UAB „M“) su UAB „A“ sudarė sutartį dėl serverinės įrangos perpardavimo, t.y. UAB „M“ pirko, o vėliau pardavė SEB lizingui ir gavo komisinius. Bendrovės direktorius buvo I. G., direktorius turėjo žinoti apie sutartį. Liudytojas parodė, kad buvo susiklosčiusi tokia praktika, kad kartais negalima klientui tiesiogiai parduoti, reikia tarpininko, kai įmonei keliami tokie reikalavimai, kurių įmonė neatitinka (16 t., b. l. 175-180).

32Teismo posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad dirbo UAB „A“ vyr. buhaltere 2002-2008 metais. Nurodė, kad serverinė įranga buvo pirkta lizingu. Specifikaciją liudytoja mačiusi, ir ne kartą grąžinusi direktoriui, nes joje buvo klaidų dėl sumos, kuri neatitiko sutarties, todėl negalėjo tvarkingai užpajamuoti (17 t., b. l. 2-5).

33Specialistas E. J. teismo posėdyje parodė, jog susipažino su visom trimis specifikacijomis, atliko perskaičiavimus, vėliau susipažino su mokėjimo grafiku, kur buvo išdėstytos sumos ir galutinė suma. Bandė atrinkti specifikaciją, kuri atitinka mokėjimo grafiką, gavo papildomus dokumentus dėl įrangos pirkimo, nes pats lizingas nėra pardavėjas, jis nuperka įrangą iš kažko ir parduoda klientui savo. Turėjo papildomą dokumentą, pagal kurį buvo ta įranga nupirkta. Specialisto teigimu, jis techninių dalykų nevertino, vertino tik piniginius dalykus. Sudėjus sumas ir padauginus iš lito ar euro kurso – gaunasi kita galutinė suma, sudėjus visas dalis to komplekto. Viena specifikacija atitinka 450 000 litų (130 329 Eur) su PVM, kita specifikacija atitinka 511 321,08 litų (148 088,82 Eur). Vadinasi, neatitinka sumos. Todėl rinko, kuri specifikacija atitinka mokėjimo dokumentą, pagal kurį buvo įsigyta serverinė sistema. Reikia pridėti PVM, nes galutinė suma yra su PVM, o specifikacijoje yra be PVM, todėl reikia atsižvelgti į tai. Atitinka specifikaciją (priede Nr. 18), kurios suma yra 450 000 Lt (130 329 Eur). Ekseliniu būdu susumavo visas prekes ir atrinko tą, kuri tinka. Specialisto teigimu, 450 000 Lt (130 329 Eur) specifikacijos turinys atitinka įrangą, kuri buvo pirkta iš UAB „M“. Įsigijimo dokumentai atitinka šitą sumą, kaip išvardinta priede Nr. 1. Iš UAB „M“ pirktos įrangos suma galėjo būti tik PVM, įranga perparduota SEB lizingui. Parduodamas turtas yra išvardinamas specifikacijoje – čia yra kompleksas. Jis vadinosi „programinė įranga“. Pirkimo – pardavimo sutartyje paprastai apibendrintai rašoma, pardavimo objektas išdėstomas specifikacijoje. Pirkimo dokumentuose buvo nurodomas pardavimo objektas – serverinė sistema. Sąskaitoje faktūroje buvo parašyta, kad tai yra SEB lizingo sutarties apmokėjimo dokumentas, kuris sudaryta tarp UAB „A“ ir UAB „SEB lizingo“. Parodė, kad S. S. minėjo, kad perkant serverinę buvo įvairūs derinimai su SEB banku, jis pasirašė tris variantus, nors iš tikrųjų pirko pagal vieną specifikaciją. Praktikoje dažnai klientas su banku derina visus variantus. Visos trys specifikacijos galėjo būti pateiktos bankui pirkimo – pardavimo derinimo metu, nes buvo derinamas pirkimas. Vėliau pagal vieną specifikaciją iš tikrųjų nupirko (17 t., b. l. 266-269).

34Byloje pateikta 20016 m. birželio 29 d. specialisto auditoriaus E. J. išvada (17 t., b. l. 32-46). Minėtoje išvadoje nustatyta, kad pagal atliktus skaičiavimus sąlygą dėl turto kainos atitiko vienintelė specifikacija, t.y. finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ), pasirašytos 2007 m. kovo 1 d. specifikacijos (2007 m. kovo 6 d.) pakeitimas Nr. 1, pasirašytas 2007 m. kovo 6 d. Likusios dvi specifikacijos sąlygos dėl turto vertės neatitiko.

35Specialistas A. J. teismo posėdyje parodė, jog teikė 2014 m. spalio 20 d. išvadą dėl HP BLEID klasės serverinės įrangos. Patvirtina, kad bankroto administratoriui perduota įranga nėra Blade C Class serverinė sistema. Įrangos nebuvo įjungęs ir netikrino ar sistema veikia. Nežino, kokia buvo įdiegta programinė įranga. Tikslas – apžiūrėti fiziškai ar ta įranga apskritai yra. Specifikacijoje nebuvo nurodytos kažkokie įrenginiai, kurie gali sudaryti pačią tarnybinę stotį. Parodė, kad iš sudedamųjų dalių teoriškai galima surinkti tarnybinę stotį, bet jos negalima įdiegti į kažkokį kėbulą (17 t., b. l. 269-271).

36Specialistė G. S. teismo posėdyje parodė, kad kaip IT specialistė vertino specifikacijos turinį, tačiau nedalyvavo apžiūrint įrangą. Pagal 2006 m. gruodžio 22 d. sąskaitas - faktūras nustatė, kad UAB „A“ įsigijo įrangą, kuri neatitinka BLEID C CLASS serverinės sistemos dalių ( 17 t., b. l. 271-273).

37Byloje pateikta UAB „B“ 2014 m. spalio 20 d. atlikto tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, jog vizualiai apžiūrint įrangą nustatyta, kad UAB ,,A“ bankroto administratoriui UAB ,,D“ perduota įranga nėra Blade C Class serverinė sistema ir neatitinka Finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ), pasirašytos 2007 m. kovo 1d. specifikacijoje ir finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ), pasirašytos 2007 m. kovo 6 d. specifikacijos Pakeitime Nr. 1 nurodytos įrangos. Ant gaminių nurodyti pavadinimai tai patvirtina. Išnagrinėjus finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ) prieduose pateiktą įrangos specifikaciją ir apžiūrėjus įrangą nustatyta, kad iš UAB ,,S“ pagal 2006 m. gruodžio 22 d. PVM sąskaitą – faktūrą Nr. ( - ) įsigytos prekės nėra UAB ,,A“ bankroto administratoriui UAB ,,D“ perduotos įrangos sudedamosios dalys. Pateiktas tik vienas dokumentas, patvirtinantis UAB ,,A“ prekių įsigijimo faktą iš UAB ,,T“. Tačiau nurodytoje PVM sąskaitoje – faktūroje įsigyta prekė nėra UAB ,,A“ UAB ,,D“ perduotos įrangos sudedamoji dalis (14 t., b. l. 82-91).

38Byloje pateikta UAB „B“ 2015 m. balandžio 4 d. atlikto tyrimo ataskaita, kurioje nurodyta, kad sąskaitose faktūrose nurodytų prekių visuma nesudaro Blade C Class serverinės sistemos ir pagal jas įsigyta įranga ir licencijos standartiškai neįeina į Blade C Class serverinės sistemos sudėtį (15 t., b. l. 189).

39Specialistas L. B. teismo posėdyje parodė, jog kompiuterių srityje dirba nuo 2003 m., išsilavinimas– nebaigtas aukštasis, fizikos informatikos mokytojas. Vertino tik pirkimo – pardavimo dokumentus, nuotraukas. Nurodė, kad Blade C tai yra tik pavadinimas. UAB „A“ tiesiog sukonfigūravo ir tokį pavadinimą padarė. Visi kompiuteriai, kurie buvo pirkti ir parduoti, pagal specifikacijas atitinka, tik pavadinimas kitoks. Tai, ką liudytojas apžiūrėjo, nesudaro Blade C Class serverinės sistemos. Sąskaitoje- faktūroje nurodytas perkamo produkto pavadinimas neatitinka, kadangi jie kaip savo produktą padarė ir pavadinimą tokį sugalvojo. Blade C Class yra tiesiog serverinė sistema. Parodė, kad Sistema, kurią apžiūrėjo, atlieka analogiškas funkcijas kaip Blade C Class sistema, todėl nesvarbu, kokia programinė įranga bus įdiegta, ar į Blade C Class, ar į šiuos serverius. Negali pasakyti, ar sistema yra tinkamai sukomplektuota tam, kad ji veiktų ir atliktų funkcijas, nes nebuvo jų įjungęs. Tais laikais pagal komplektuojančias dalis galima buvo sistemą pabaigti sukomplektuoti, dabar ši sistema jau yra pasenusi. UAB „A“ įsigijo komplektuojančias dalis iš UAB ,,G“, vėliau UAB „A“ tas pačias dalis pardavė UAB „M“ ir pridėjo savo darbą–konfigūravimo paslaugas. Pavadinimas „Blade C Class“ serverinė sistema (APM X)“ rodo, kad tai yra jų pačių („A“) sukomplektuotas produktas. Vėliau UAB „M“ tas pačias komplektuojančias dalis pardavė per SEB Lizingą UAB „A“. Tai atspindėta specifikacijoje prie lizingo sutarties (t. 17, b. l. 101), kuri pilnai atitinka tai, ką UAB „M“ įsigijo iš „A“. Originalus pavadinimas, jeigu komplektuoja „Hewlett-Packard“ yra „HP Blade C Class System“. Jis būtų nurodytas ant serverinė sistemos. Šiuo atveju niekur nebuvo nurodyta, kad tai yra HP komplektacijos (18 t., b. l. 28-30).

40Byloje pateikta informacinių technologijų specialisto L. B. 2016 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada (17 t., b. l. 130 – 138), kurioje nurodyta, kad serverinė sistema, kuri šiuo metu saugoma BUAB „A“ bankroto administratoriaus UAB „D“, atitinka finansinio lizingo sutarties ( - ) ((4.1)17 t., b. l. 146), pasirašytos 2007 m. kovo 1 d., specifikaciją ((4.2) 17 t., b. l. 147) pilna apimtimi. Serverinė sistema atitinka finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ) ((4.1)17 t., b. l. 146), pasirašytos 2007 m. kovo 1 d., specifikaciją ((4.2) 17 t., b. l. 147).

41Hewlett Packard Enterprise rašte nurodyta, kad HP BaldeSystem C class yra modulinės architektūros tarnybinių stočių produktų visuma, kurios sudedamosios dalys : „blade“ talpykla (enclosure); „blade“ tarnybinės stotys (blade servers), įvairūs komunikacijų moduliai. Taip pat nurodyta, kad „HP BladeSystem C“ gamintojas yra Hewlett Packard Enterprise (Hewlett – Packard Copmany iki 2015 m.) (18 t., b.l. 76).

42Nagrinėjamu atveju pagal pateiktą kaltinimą apgaulė pasireiškė tuo, kad kaltinamasis, siekdamas gauti lizingo išmokas ir suklaidinti lizingo bendrovės darbuotojus dėl esamo turto buvimo, tyčia pateikė Blade C Class serverinės sistemos specifikaciją, kurią neva parduoda UAB „M“, t.y. suklaidino lizingo bendrovės darbuotojus, nurodydamas, kad perkama Blade C Class severinė sistema, nors realiai buvo nupirkta kitokia sistema.

43Byloje pateikta 2007 m. kovo 1 d. Finansinio lizingo sutartis Nr. ( - ), kurios turinys patvirtina, kad parduodamas turtas – Blade C Class serverinė sistema (2007 m., 1 vnt.). Sutarties bendrosios dalies 1 skyriuje numatyta, kad turtas – tai specialiojoje dalyje nurodytas kliento pasirinktas kilnojamasis daiktas, kurį SEB VB lizingas nuosavybės teise įgyja iš pardavėjo ir pagal sutartį perduoda valdyti ir naudoti klientui. Pažymėtina, kad sutartyje parduodamos sistemos charakteristika, sudedamosios dalys, funkcijos ar kiti identifikuojantys parduodamą objektą nėra nurodyti. Sutartyje numatyta, kad finansinio lizingo sutartį sudaro specioji dalis (rekvizitai), mokėjimų grafikas – sąskaita, bendroji dalis kartu su visais priedais, pakeitimais ir papildymais bei turto specifikacija (10 t., b. l. 160 ). Finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ) mokėjimo grafike – sąskaitoje nurodyta, kad parduodamas turtas – Blade C Class serverinė sistema, nurodomas mokėjimo grafikas bei kaina – 450 000 Lt (130 329 Eur) (su PVM), kaina su nustatytomis palūkanomis – 477 948,26 Lt (138 423,38 Eur) ( 10 t., b. l. 158). Lizinguojamo turto detalus aprašymas nurodytas tik specifikacijose – prieduose prie lizingo sutarties. Byloje pateikta Finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ) (pasirašytos 2007 m. kovo 1 d.) specifikacija, kurioje nurodomas parduodamas turtas - Blade C class serverinė sistema, nurodant detalų aprašymą bei kainą eurais (10 t., b. l. 162-165). Nors atlikus skaičiavimus pagal minėtos sistemos nurodytas kainas bendra suma – 143 310 Eur ( 3 700 Eur +41 705 Eur +53 028 Eur +14 111 Eur) t.y. 494 820 Lt (143 309, 77 Eur), specifikacijoje galutinė kaina nurodyta 450 000 Lt (130 329 Eur) (10 t., b. l. 165). Minėtą specifikaciją pasirašė UAB „A“ direktorius S. S. ir UAB „SEB VB lizingas“ įrangos skyriaus vadybininkė A. R..

44Byloje pateikta 2007 m. kovo 6 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ) (pasirašytos 2007 m. kovo 1 d.) specifikacijos pakeitimas Nr. 1, kurioje nurodomas parduodamas turtas - Blade C class serverinė sistema bei atskirų komponentų kainos eurais (10 t., b. l. 166-168). Bendra komponentų kaina 129 499 Eur ( 41 705 Eur + 53 028 Eur + 33 766 Eur), t.y. 433 322,29 Lt. Paskutinėje lentelėje įrašas „suma Lt su ( - ) 000“ bei S. S. ir A. R. parašai. Byloje taip pat pateikta dar viena 2007 m. kovo 6 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ), pasirašytos 2007 m. kovo 1 d., specifikacija (pakeitimas Nr. 1), kurioje nurodyta Blade C class serverinė sistema, lentelėje pateikti programinę įrangą detalizuojantys duomenys bei kainos, kurių bendra suma 381 355,93 Lt (110 448,31 Eur) (be PVM), su PVM suma būtų 450 000 Lt (130 329 Eur). Kaltinamojo gynėjas nurodo, kad šioje vienintelėje specifikacijoje nurodyta esminė sutarties sąlyga (turto kaina) sutampa su mokėjimo grafike nurodyta kaina. Šioje specifikacijoje nurodyti komponentai sudaro ir sistemą, kuri fiziškai realiai egzistavo, kurią UAB „SEB VB lizingas“ realiai įgijo iš UAB „M“ bei naudojo UAB „A“, o vėliau buvo perduota bankroto administratoriui UAB „D“. Vienintelėje lietuvių kalba sudarytoje specifikacijoje nurodyti komponentai realiai atitinka techninę įrangą ir programinę įrangą, kuri buvo įsigyta iš UAB „G“. Gynėjo vertinimu šias išvadas patvirtina ir byloje pateikta 2016 m. rugpjūčio 11 d. specialisto išvada Nr. 08/11. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad sutarys turi būti aiškinamos sąžiningai, atsižvelgiant į tikruosius sutarties šalių ketinimus, o ne vien remiantis pažodiniu tekstu, nagrinėjame atveju atliktais paskaičiavimais. Be to, viso sutarties sąlygos turi būti aiškinamos atsižvelgiant į jų tarpusavio ryšį, sutarties esmę ir tikslus. Nagrinėjamu atveju akivaizdu serverinė sistema buvo nupirkta pagal finansinio lizingo sutarties Nr. ( - ) galiojantį specifikacijos pakeitimą Nr. 1(2007 m. kovo 6 d.).

45Minėta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „A“ iš atskirų komponentų pagamino serverinę sistemą, kuri pagal techninius duomenis buvo panaši į HP gaminamą „HP BladeSystem C class“, kurią 2007 m. vasario 12 d. pardavė UAB „M“, o 2007 m. kovo 1 d. UAB „SEB VB lizingas“ lizingo sutarties pagrindu nupirko ir perdavė naudotis UAB „A“. Nors pagal bylos duomenimis UAB „A“ sukurta serverinė sistema lizingo sutartyje bei visose specifikacijose įvardijama (nurodoma) „Blade C clas serverinė sistema“, t.y. pavadinimas nėra teisingas, tačiau tai negali būti vertinama kaip esminė apgaulė BK 182 straipsnio prasme. Pagal byloje nustatytus duomenis nėra pagrindo pripažinti, kad būtent minėtų aplinkybių pagrindu lizingo bendrovės darbuotojai buvo suklaidinti. Pažymėtina, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi grynai finansinį interesą gauti pelną (palūkanų forma) iš investuotų lėšų, bet neturi siekio įsigyti nuosavybės teisę į lizingo sutarties dalyku esantį daiktą. Lizingo davėjo nuosavybės teisė į lizingo sutarties dalyką atlieka tik lizingo gavėjo prievolių pagal lizingo sutartį tinkamo vykdymo užtikrinimo funkciją: lizingo gavėjui nevykdant savo įsipareigojimų mokėti periodines įmokas, lizingo davėjas savo nuostolius galėtų padengti realizavęs jam nuosavybės teise priklausantį lizingo dalyką (CK 6.567 straipsnis). Taigi iš išdėstytų lizingo sutarties subjektų siekiamų tikslų matyti, kad lizingo davėjas, sudarydamas lizingo sutartį, turi tik finansinį, bet ne nuosavybės interesą. Jei su lizingo bendrove laiku atsiskaitoma, tai ir lizingo bendrovei nepadaroma jokios žalos ir ji nelaiko savęs apgauta, nes jai svarbu, kad būtų mokamos įmokos ir turtas palaipsniui būtų išperkamas. Šias išvadas patvirtina ir liudytojos A. R. parodymai, kad suteikiant lizingą, bendrovė turto neapžiūri, jo nevertina, pagal lizingo sutartį turtą įgaliotas apžiūrėti klientas, kuris, priimdamas turtą, patvirtina priėmimo-perdavimo aktą. Liudytoja K. M. (J.) parodė, kad detaliai netikrindavo specifikacijų, taip pat netikrina įsigyjamo turto. Taigi nagrinėjama situacija, vertinant BK 182 straipsnyje įtvirtintų objektyviųjų požymių kontekste, neatitinka sukčiavimo sudėties požymių. Kartu pažymėtina, kad sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Kaltininkas suvokia, kad panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją ir neteisėtai įgyja svetimą turtą, numato, kad turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori. Taigi sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Paprastai, jau sutarties sudarymo momentu asmens tyčia būna nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, Nr. 2 K-454/2012). Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga. Nagrinėjamu atveju bylos duomenys neleidžia daryti neginčijamos išvados apie išankstinės ir kryptingos teisiamojo S. S. tiesioginės tyčios neatlygintinai įgyti kaltinime nurodytas UAB „SEB lizingas“ priklausančias lėšas buvimą dar iki lizingo sutarčių su AB „SEB VB lizingas“ sudarymo ir sąmoningą siekį sudaryti situaciją, kad lizingo bendrovė negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistų teisių ar šis procesas būtų esmingai apsunkintas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad UAB „A“ sumokėjo pradinį įnašą, t.y. 112 500 Lt (32 582,25 Eur), mokėjo lizingo sutartyje numatytas įmokas už įsigytą serverinę sistemą, per 6 mėnesius sumokant 112 296,21 Lt (32 523,23 Eur), o vėliau (10 mėnesių laikotarpiu) buvo sumokėta apie 70 000 Lt (20 273,40 Eur). AB SEB banko 2014 m. rugpjūčio 27 d. rašte Nr.02-03-01-18993 pateikti duomenys, kad pagal finansinio lizingo sutartį Nr. ( - ) UAB „A“ neišmokėjo 177 549, 81 Lt (51 421,97 Eur) (suma su palūkanomis, draudimo įmoka ir visais papildomais mokėjimais). Nagrinėjamu atveju buvo sumokėta 300 398,45 Lt (87 001,40 Eur) iš bendros lizingo sutartimi nustatytos kainos (477 948,26 Lt (138 423,38 Eur)). Taigi aplinkybės, kad buvo sumokėta pirmoji įmoka bei mokamos įmokos, rodo, jog teisiamasis neturėjo tyčios suklaidinti UAB „SEB lizingas“ net ir dėl savo ketinimų, t.y. piktnaudžiauti pasitikėjimu. Įmokų nemokėjimo pradžia sutapo su ekonominės krizės pradžia, kai susidarė nepalankios verslo sąlygos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. aprobuotos teismų praktikos sukčiavimo baudžiamosiose bylose apžvalgos išvadų 23.2 punkte nurodyta, kad paskolos gavėjo veika neužtraukia baudžiamosios atsakomybės, jeigu teisėtai gauta paskola negrąžinama dėl nepasisekusio verslo ar kitų priežasčių, nepriklaususių nuo jo valios, neturėjus išankstinio tikslo paskolos negrąžinti. Bylos duomenys neleidžia teismui daryti išvados, kad teisiamasis tokį tikslą, t.y. užvaldyti SEB VB lizingas priklausančias pinigines lėšas turėjo. Minėta, kad sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Teismas pažymi ir tai, kad nagrinėjamu atveju lizingo bendrovės, kuriai taikomi aukštesni rūpestingumo sudarant sandorius reikalavimai, atstovai taip pat elgėsi neatsakingai. Teismo posėdyje liudytoja K. M. (J.) parodė, kad ji paruošdavo standartines pirkimo - pardavimo sutartis pagal pateiktą turto aprašymą, tačiau specifikacijų iki smulkmenų ji netikrindavo. Liudytoja A. R. parodė, kad lizingo bendrovė turto neapžiūri bei jo nevertina, taip pat nedalyvauja perduodant turtą pirkėjui. Taigi sudarant didelės vertės turto pirkimo - pardavimo bei lizingo sutartis, lizingo bendrovės atstovai ne tik neįsitikino faktiniu įgyjamo turto buvimu, bet ir nepatikrino ar serverinės sistemos komponentai atitinka specifikacijoje nurodytus duomenis.

46Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatyta dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Teismo nustatytų duomenų pagrindu S. S. išteisinamas dėl kaltinimo apgaule įgijus UAB „SEB lizingas“ turtą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

47Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule užvaldant UAB „S“ turtą

48S. S. pareikšto kaltinimo esmė, kad iš anksto žinodamas, jog sudaromo susitarimo nevykdys ir su tiekėjais neatsiskaitys, 2008 m. sausio 14 d. sudarė pirkimo - pardavimo sutartį su UAB „S“, kurios pagrindu minėta bendrovė pateikė sutartyje numatytas prekes viso 159 940 Lt (46 321,82 Eur) sumai, tačiau kaltinamasis, piktnaudžiaudamas turimu pasitikėjimu su UAB „S“, neatsiskaitė ir apgaule UAB ,,A“ naudai užvaldė UAB „S“ turtą - 159 940 Lt (46 321,82 Eur).

49Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažįsta ir parodė, kad sudarant sutartį su UAB „S“ buvo planuojama šį sandorį įgyvendinti iki galo, tačiau dėl nenumatytų ir nesąžiningų banko veiksmų atimat visas apyvartines lėšas, nebuvo galimybės atsiskaityti su tiekėju. Nurodė, kad sudarant ir vykdant šį sandorį nebuvo panaudota jokia apgaulė, nes nebuvo teikiami jokie suklastoti dokumentai ar neteisinga informacija, priešingai, UAB „S“ buvo žinoma apie UAB „A“ finansinę padėtį. Be to, šis ginčas išspręstas teismui 2008 m. birželio 26 d. priėmus preliminarų sprendimą civilinėje byloje.

50Liudytojas S. O. parodė, kad UAB „S“ sudarė sutartį su UAB „A“ dėl įrangos už 159 940,00 Lt (46 321,82 Eur) sumą įsigijimo. Tačiau už įrangą UAB „S“ pinigai nebuvo sumokėti net terminui pasibaigus, todėl liudytojas susitiko su S. S. UAB „A“ patalpose. S. S. paaiškino, kad sąskaitoje per mažai pinigų ir negali apmokėti, taip pat nurodė, kad reikalinga papildoma įranga, nenumatyta sutartyje; neva galutinis klientas – Ignalinos elektrinė – dėl to nepriėmė įrangos. Nors ši įranga specifinė, niekur kitur nepanaudojama, buvo nuspręsta rizikuoti ir užsakyti papildomą įrangą, kainavusią kelis tūkstančius litų bei ją pateikti klientui. Tačiau nei už sutartyje numatytą, nei už papildomą įrangą nebuvo sumokėta. Sudarant šią standartinę sutartį su UAB „A“, įmonės atstovai nepateikė melagingos informacijos, neklastojo banko garantijų, įmonės balanso, patys UAB „S“ darbuotojai tikrinosi per „Credit info“ ir nusprendė, kad įmonė moki. Kaltinamasis nesislapstė. Vėliau UAB „A“ nesumokėjus nustatytos sumos, buvo pateiktas civilinis ieškinys (16 t., b. l. 111-114).

51Byloje pateikta pirkimo - pardavimo 2008 m. sausio 14 d. sutartis (Nr. ( - )), kurios pagrindu UAB „S“ įsipareigojo UAB „A“ pateikti prekes: 4 vnt. pramoninių kompiuterių, modelis – SYS - 4U4000 - 4A51; 8 vnt. pramoninių kompiuterių, modelis – SYS - 4U4000-4S51; 2 vnt. pramoninių kompiuterių; 2 vnt. kompiuterių ARK-3380 Embedded Box; 2 vnt. kompiuterių ARK-3382 Embedded Box; 2 vnt. 15‘‘ Industrial TFT Monitor, o UAB „A“ įsipareigojo iš UAB „S“ užsakyti ir sumokėti už prekes 154 000 Lt (44 601,48 Eur) (b. b. t. 7, b. l. 18-20).

52Teismo posėdyje liudytojas S. Z. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje, kuri viešojo pirkimo būdu pirko įrangą. UAB „A“ buvo viena iš tiekėjų įmonių, su kuria bendradarbiauta. Pirkimas, kurį laimėjo ši įmonė, vyko pagal Viešųjų pirkimų įstatymą, sutartis abiejų šalių įvykdyta visiškai: prekės pateiktos, už jas atsiskaityta. Mokama buvo į pardavėjo nurodytą sąskaitą (16 t., b. l. 111-114).

53Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu dirbo Ignalinos atominėje elektrinėje. Buvo vykdomas specialios įrangos pirkimas iš UAB „A“. Bendrovė įsipareigojimus įvykdė visiškai, prekės buvo gautos, pretenzijų nebuvo (16 t., b. l. 118-121).

54Byloje pateikta 2009 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/93, kurioje nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus, UAB „S“ vardu bendrovei UAB „A“ nuo 2008 m. vasario 28 d. iki 2008 m. kovo 18 d. buvo išrašytos trys PVM sąskaitos faktūros už kompiuterius, pramoninius kompiuterius, monitorius ir kt. kompiuterines prekes viso už 156 400 Lt (45 296,57 Eur). Šiose PVM sąskaitose faktūrose nurodytos prekės, jų kiekiai ir kainos atitinka 2008 m. sausio 14 d. pirkimo - pardavimo sutarties Nr. PP 20080114-1 Priede Nr. l „Užsakomosios prekės“ nurodytas prekes, kiekius ir kainas, išskyrus prekės „15“ Industrial TFT Monitor“ vieneto kainą. Sutartimi buvo įsipareigota patiekti du monitorius už 10 169,50 Lt (49,09 Eur), 2008 m. vasario 28 d. PVM sąskaitoje faktūroje KKK 117981 nurodyta, kad patiekė 2 monitorius už 12 203,39 Lt (3 534,34 Eur), t.y. 2 033,89 Lt (589,05 Eur) brangesnius, negu buvo įsipareigota sutartimi. Be to, 2008 m. gegužės 7 d. PVM sąskaitos faktūros KKK 118525 duomenimis, UAB „A“ pirko iš UAB „S“ prekes: „24“ „rackmount slide ralis“ kodas – 960 T-MT, 12 vnt. už 3.540 Lt (1 025,25 Eur). Sutarties priede Nr. l „Užsakomosios prekės“ šių prekių pirkimas nebuvo numatytas. Dėl to, pagal išrašytas keturias PVM sąskaitas faktūras, patiekta prekių iš viso už 159 940 Lt (46 321,82 Eur), sutarties kaina buvo numatyta 154 000 Lt (44 601, 48 Eur). Išvadoje nurodyta, kad tyrimui pateiktuose dokumentuose nėra UAB „A“ atsisakymo ar prieštaravimo dėl prekių kainų ar papildomai patiektų prekių, negu buvo nurodyta šios sutarties Priede Nr. 1 „Užsakomosios prekės“. Nustatyta, kad UAB „M“ 2008 m. birželio 28 d. sumokėjo grynais 41 181,04 Lt (11 926,85 Eur), VĮ Ignalinos atominė elektrinė 2008 m. kovo 17 d. pervedė 228 920 Lt (66 299,81 Eur) į UAB „Hansa lizingas“ sąskaitą ( - ) AB Hansabanke, kadangi reikalavimas pagal šią sąskaitą buvo perleistas UAB „Hansa lizingas“. Tiriamu laikotarpiu UAB „S“ patiekė prekių bendrovei UAB „A“ pagal PVM sąskaitas faktūras viso už 159 940 Lt (46 321,82 Eur). UAB „A“ sąskaitų registracijos žurnalo duomenimis užregistruotos gautos 4 PVM sąskaitos faktūros iš UAB „S“ iš viso už 159 940 Lt (46 321,82 Eur), iš jų 24 397, 63 Lt (7 066,04 Eur) PVM, į apskaitą visų šių 4 PVM sąskaitų faktūrų, išrašytų UAB „S“ vardu, duomenys įrašyti: gautos prekės apskaitytos 2014 sąskaitoje „Pirktos prekės, skirtos perparduoti“ už 135 542,37 Lt (39 255,78 Eur), apskaitytas 24 397,63 Lt (7 065,85 Eur) PVM. UAB „A“ dalį prekių, 2008 m. vasario mėnesį įsigytų iš UAB „S“, 2008 m. vasario mėnesį pardavė VĮ Ignalinos atominei elektrinei ir 2008 m. birželio mėnesį pardavė UAB „M“ (bendra suma už 190 914,80 Lt (55 292,74 Eur), iš jų 29 122,60 Lt ((8 434,48 Eur) PVM). Tačiau UAB „A“ su tiekėja UAB „S“ nebuvo atsiskaičiusi ir turėjo iš viso 159 940 Lt (46 321,82 Eur) skolą. Dėl to UAB „A“ padarė 159 940 Lt (46 321,82 Eur) nuostolius UAB „S“ (1 t., b. l. 84-88).

55LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio 26 d. preliminariu sprendimu ieškovo UAB „S“ ieškinį tenkino ir priteisė iš atsakovo UAB „A“ 159 940,00 Lt (46 321,82 Eur) skolą, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2008 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (civilinė byla Nr. 2-2344-798/2008).

56Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinime inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 182 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai nepasitvirtino. Minėta, kad esminis sukčiavimo požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant užvaldyti (įgyti nuosavybės teisę) turtą ar įgyti turtinę teisę, taip pat išvengti turtinės prievolės ar ją panaikinti. Nagrinėjamu atveju apgaulės faktas nėra nustatytas. Liudytojas S. O. parodė, kad sudarant standartinę sutartį su UAB „A“, įmonės atstovai neteikė melagingos informacijos, neklastojo banko garantijų, įmonės balanso, patys UAB „S“ darbuotojai tikrinosi per „Credit info“ ir nusprendė, kad įmonė moki. Be to, teismas pažymi, kad baudžiamosios teisės priemonės yra „ultima ratio“ (kraštutinės priemonės), kai kitomis teisinėmis priemonėmis negali būti apginamos savininko ar teisėto valdytojo teisės arba kai dėl tyčinių neteisėto valdytojo veiksmų (dokumentų klastojimo, turto paslėpimo, pačiam pasislepiant ar piktybiškai vengiant grąžinti turtą) civilinės teisės priemonės išreikalauti turtą yra neefektyvios ar jų pritaikymas yra apsunkintas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-526/2010). Nagrinėjamu atveju 159 940,00 Lt (46 321,82 Eur) skola už pateiktus kompiuterius priteista Vilniaus apygardos teismo 2008 m. birželio 26 d. preliminariu sprendimu (civilinė byla Nr. 2-2344-798/2008). Taigi šios teismo nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą S. S. išteisinti dėl kaltinimo užvaldžius UAB „S“ turtą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

57 Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule užvaldant UAB „E“ turtą

58S. S. taip pat pateiktas kaltinimas, kad apgaule, iš anksto žinodamas, jog sudaromo susitarimo dėl kompiuterių pardavimo nevykdys, piktnaudžiaudamas UAB „S“ direktoriaus A. S. pasitikėjimu, ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žodžiu susitarė su UAB „S“ direktoriumi A. S., kad jo vadovaujamai bendrovei pateiks 24 vnt. nešiojamų kompiuterių HP6715B už 60 000 Lt (17 377,20 Eur). A. S. UAB „S“ 2007 m. gruodžio 19 d. ir 207m. gruodžio 29 d. mokėjimo nurodymų pagrindu pervedė 60 000 Lt (17 377,20 Eur) į UAB ,,A“ sąskaitą, tačiau kompiuteriai nebuvo pateikti bei nebuvo grąžinti sumokėti pinigai.

59Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažįsta ir parodė, kad tarp UAB „A“ ir UAB „S“ buvo susiklostę civiliniai santykiai. 2007 m. lapkričio mėnesį UAB „S“ direktorius A. S. žodžiu pasiūlė dalyvauti Šalčininkų rajono savivaldybės administracijos rengiamame konkurse dėl kompiuterių pirkimo. UAB „A“ buvo Hewlett-Packard partneriai ir turėjo galimybę gauti kompiuterius gerokai pigiau nei kiti ūkio subjektai.. Vykdydamas šį žodinį susitarimą per Hewlett-Packard distributorių UAB „G“ rezervavo 18 vnt. stalinių kompiuterių, 28 vnt. nešiojamų kompiuterių ir 24 vnt. spausdintuvų. Rezervacijoje kaip galutinis pirkėjas buvo nurodyta Šalčininkų rajono savivaldybės administracija. Gavę rezervacijos patvirtinimą, jie pateikė pasiūlymą savivaldybės administracijai. Konkursas įvyko 2007 m. gruodžio 18 d., kuriame tiesiogiai dalyvavo UAB „S“, nors tai prieštaravo jų žodiniam susitarimui. UAB „S“, žinodamas apie UAB „A“ suderintas kainas, vykusiame konkurse pasiūlė mažesnę kainą, nei UAB „A“ , todėl ir laimėjo konkursą. Šis elgesys prieštaravo susitarimui ir UAB „A“ dėl to galėjo patirti 50 000 Lt (14 481 Eur) žalos, kaip negautos pajamos, ir papildomai 20 000 Lt (5 792,40 Eur) baudą už kompiuterį rezervacijos neįvykdymą. Todėl jis pareikalavo A. S. kompensuoti patirtą žalą. Nurodė, kad A. S. paprašė, jog jo vadovaujama bendrovė parduotų užsakytą įrangą UAB „S“, todėl jis siekdamas sumažinti galimą žalos dydį, sutiko su pasiūlymu. Kaip žodinio susitarimo garantą, UAB „S“ pervedė 60 000 Lt (17 377,20 Eur). 2007 m. gruodžio 29 d. UAB „A“ prašymu pirmoji dalis užsakytų prekių iškeliavo iš UAB „G“ sandėlio pagal 2007 m. gruodžio 29 d. PVM sąskaitą faktūrą. A. S., motyvuodamas tuo, kad metų pabaiga ir reikia sutvarkyti buhalterinius dokumentus, paprašė išrašyti išankstinio apmokėjimo sąskaitas. 2008 m. sausio 2d.- 2008 m. sausio 4 d. gavus kitą dalį užsakytos įrangos, jis informavo A. S., kad gali atsiimti įrangą. Tačiau A. S. vėl keitė susitarimo sąlygas ir pareikalavo, kad reikės būtų parduotos ne UAB „S“, bet UAB „I“ beveik už savikainą. Kadangi užsakytų prekių galutinis pirkėjas buvo savivaldybės administracija, UAB A“ turėjo sutikti su UAB „S“ sąlygomis ir pardavė visą gautą įrangą UAB „I“ beveik už savikainą. Su A. S. sutarė, kad UAB „S“ pervesti 60 000 Lt (17 377,20 Eur) lieka UAB „A“ kaip žalos kompensacija už sąlygų netinkamą vykdymą.

60Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „S“direktorius. Su kaltinamuoju susipažino bendradarbiaujant įsigyjant kompiuterinę techniką. Iš UAB „A“ pagal žodinį sandorį sutarė įsigyti virš 20 vnt. nešiojamų kompiuterių, nes laimėjo savivaldybės skelbtą konkursą, pervedė 60 000 Lt (17 377,20 Eur), tačiau UAB „A“ nepateikė prekių, todėl kompiuterius įsigijo iš kitos įmonės. UAB „S“ ir UAB „A“ prieš minėtą sandorį bendradarbiavo apie metus laiko, UAB „S“ pirkdavo iš UAB „A“ kompiuterius, nebuvo pagrindo nepasitikėti kaltinamuoju. Neatsimena ar buvo su S. S. susitarimas, kad UAB „S“ ir UAB „A“ dalyvaus Šalčininkų rajono savivaldybės skelbtame konkurse. Kaltinamasis kalbėjo apie finansines problemas su bankais ir lizingo įstaigomis (16 t., b. l. 143-150). Papildomai apklaustas liudytojas A. S. parodė, kad UAB „A“ nepateikus kompiuterių, juos pirko iš „I“. Sumokėjo didesnę kainą negu buvo sutaręs su UAB „A“. Privalėjo įvykdyti pasirašytą sutartį, priešingu atveju būtų gavęs baudą iš savivaldybės. Dėl to „I“ davė daug blogesnes sąlygas. Parodė, kad su S. S. buvo žodiniai susitarimai, todėl pinigus pervedė be jokių sutarčių. Pavedimai buvo daryti kelis kartus. UAB „A“ pinigų negrąžino, prekių nepateikė (18 t., b.l. 68-69).

61Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „S“ 2007 m. gruodžio 17 d. į UAB „A“ AB bankas „Hansabankas“ esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 10 000 Lt (2 896,20 Eur), 2007 m. gruodžio 29 d. - 50 000 Lt (14 481 Eur) (1 t., b. l. 100-114).

62Šalčininkų rajono savivaldybės 2013 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr. S(5.23)-2434 nurodyta informacija, kad 2007 m. rugsėjo 21 d. UAB „S“ ir Šalčininkų rajono savivaldybės administracija sudarė pirkimo ir pardavimo sutartį Nr. ( - ), kurios pagrindu Šalčininkų rajono savivaldybės administracija įsipareigojo už 88 200 Lt (25 544,48 Eur) nupirkti, o UAB „S“ parduoti 28 vnt. nešiojamų kompiuterių NK Amilo (11 t., b. l. 113-197).

63UAB „S“ 2016 m. balandžio 11 d. rašte nurodyti duomenys, kad kompiuterius, monitorius bei lazerinius spausdintuvus, kuriuos pardavė Šalčininkų rajono savivaldybės administracijai, įsigijo iš UAB „I“ (16 t., b. l. 214).

64Byloje pateikta specialisto 2008 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 5-1/188, kurioje nurodyta, kad tyrimui pateikta bendrovės „A“ vardu išrašyta 2007 m. gruodžio 21 d. sąskaita išankstiniam kompiuterinės įrangos apmokėjimui – 60 000 Lt (17 377,20 Eur). Eilutėje „Sąskaitą išrašė“ įrašyta „Z. B.“, parašo nėra. Eilutėje „Sąskaita priėmė“ nenurodyti bendrovės „S“ (gavėjo) atsakingo asmens vardas, pavardė, nėra parašo. UAB „A“ buhalterinėje apskaitoje yra apskaityta minėta sąskaitą išankstiniam apmokėjimui. Pagal bendrovės „A“ Didžiosios knygos sąskaitos 2411 „Pirkėjai“ 2007 m. gruodžio mėn. žiniaraštį „Pirkėjų skolos“ duomenys bendrovės „S“ skola bendrovei „A“ 2007 m. gruodžio 1 d. buvo 230,59 Lt (66,78 Eur), gruodžio mėn. ji padidėjo dar 236,00 Lt (68,35 Eur) (debeto apyvarta). Žiniaraštyje „Pirkėjų skolos“ su minuso ženklu apskaityti 60 000 Lt (17 377,20 Eur) (kredito apyvarta), kuriuos bendrovė „S“ pervedė į bendrovės „A“ atsiskaitomąją sąskaitą. Bendrovės „A“ skola bendrovei „S“ 2007 m. gruodžio 31 d. buvo 59 533, 41 Lt (17 242,06 Eur). Išvadoje taip pat nurodyta, kad pagal tyrimui pateiktus dokumentus galima teigti, jog UAB „A“ nepateikė bendrovei „S“ kompiuterių. Dokumentai dėl 60 000 Lt (17 377,20 Eur) gražinimo bendrovei „S“ tyrimui nepateikti ( 3 t., b. l. 78-115).

65Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismas 2008 m. rugsėjo 9 d. priėmė spendimą už akių ir priteisė iš UAB „A“ 60 000 Lt (17 377,20 Eur) avansinio mokesčio, 6 procentus dydžio metines palūkanas už priteistą 60 000 Lt (17 377,20 Eur) sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2008 m. birželio 12 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 900 Lt (260,65 Eur) bylinėjimosi išlaidų UAB „S“ naudai (11 t., b. l. 100-112).

66Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus byloje nustatytų aplinkybių kontekste, pažymi, kad nagrinėjamu atveju nėra nustatytas būtinasis sukčiavimo sudėties požymis - apgaulės panaudojimas. Nors tiek kaltinamasi, tiek ir A. S. skirtingai nurodo sudaryto žodinio susitarimo dėl kompiuterių pateikimo sąlygas, akivaizdu, kad tarp šalių buvo kilęs civilinis ginčas, kuris išspręstas Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. rugsėjo 9 d. spendimu. Taigi baudžiamoji atsakomybė negali būti taikoma sprendžiant civilinius ginčus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2 K -7-251/2013, Nr. 2 K-409/2011, 2 K-P-267/2011).

67Teismo išdėstyti motyvai sudaro pagrindą S. S. išteisinti dėl kaltinimo užvaldžius UAB „S“ turtą (pagal BK 182 straipsnio 2 dalį) nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

68 Dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį

69Nagrinėjamu atveju S. S. pateikti kaltinimai pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išvaistant didelės vertės UAB „A“ turtą dviejuose epizoduose.

70Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Patikėtas turtas – tai einamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, dėl kurio kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Pagal teismų praktiką turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar esantį jo žinioje turtą neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia tretiesiems asmenims. Iššvaistydamas turtą kaltininkas neteisėtai pasinaudoja jam suteiktais įgaliojimais turto atžvilgiu. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai, dėl ko padaroma žalos turto savininkui. Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo.

71Tačiau ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, numatyto BK 184 straipsnyje sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje teismų praktikoje taip pat laikomasi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Sprendžiant dėl įmonės vadovo veiklos ekonominio neefektyvumo, žalingumo, prioritetas suteikiamas civilinės teisės normoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2K-518/2014 ir kt.).

72Dėl turto išvaistymo, sudarant žemės sklypo preliminarią sutartį

73Pagal kaltinimą S. S. inkriminuojamas vadovaujamos UAB “A“ turto - piniginių lėšų išvaistymas pasireiškė įmonei nenaudingo su nekilnojamojo turto pirkimu - pardavimu susijusio sandorio sudarymu bei avanso (340 000 Lt) sumokėjimu.

74Vertinant inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl turto iššvaistymo, pažymėtina, kad nusikalstamos veikos požymiai įmonės vadovo veiksmuose sudarant sandorius įmonės vardu gali būti konstatuojami tuo atveju, kai įmonės vadovas sudaro akivaizdžiai su įmonės interesais nesutampantį, pelningai įmonės veiklai iš esmės trukdantį, ekonomiškai nepagrįstą, nelogišką sandorį. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas bei atskiras juridinių asmenų rūšis reglamentuojantys įstatymai nustato bendrąsias valdymo organų narių pareigas, kurių jie privalo laikytis neperžengdami savo kompetencijos, vykdydami jiems pavestas valdymo funkcijas. Visų pirma, vadovai privalo laikytis CK 2.87 straipsnyje įtvirtintų fiduciarinių pareigų, t. y. veikti sąžiningai ir protingai, būti lojalūs juridiniam asmeniui, laikytis konfidencialumo bei vengti interesų konflikto. Antra, vadovai savo veikloje turi vadovautis įstatymais, kitais teisės aktais bei juridinio asmens vidaus dokumentais (įstatais, nuostatais, dalyvių susirinkimo sprendimais ir pan.). Galiausiai valdymo organų nariai turi bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), o jų priimami sprendimai neturi prieštarauti protingumo ar sąžiningumo principams, juridinio asmens kreditorių teisėms bei teisėtiems interesams (CK 2.82 straipsnio 4 dalis), verslo papročiams ir sąžiningos dalykinės praktikos reikalavimams. Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo 9 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad įmonės organai neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie akivaizdžiai viršija normalią gamybinę ūkinę riziką ar yra akivaizdžiai nuostolingi (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-518/2014).

75Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 25 d. S. S. UAB „A“ vardu sudarė preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį su UAB ,,S‘ (kurią atstovavo direktorė I. N.), kurios pagrindu UAB ,,A“ vardu įsipareigojo už 500 000 Lt nupirkti iš UAB ,,S“ žemės sklypą, esantį ( - ), sudarant pirkimo - pardavimo sutartį ne vėliau kaip iki 2008 m. lapkričio 15 d. bei sumokėti 340 000 Lt avansą, kuris pagal 2008 m. vasario 1 d. papildomą susitarimą pirkėjui neįvykdžius sutarties sąlygų atitektų pardavėjui kaip bauda (7 t., b. l. 7-9). Šios sutarties pagrindu S. S. grynais sumokėjo (2008 m. sausio 28 d.) nustatytą 340 000 Lt avansą, tačiau iki preliminarioje sutartyje numatytos datos (2008 m. lapkričio 15 d.) žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutarties nesudarius, sumokėtas 340 000 Lt avansas liko pardavėjui UAB ,,S“ liko kaip netesybos (bauda).

76Nagrinėjamu atveju vertinant retrospektyviai, sudarytas sandoris buvo nuostolingas, tačiau sprendžiant dėl baudžiamosios atsakomybės, kaltinamojo veiksmai turi būti vertinami sandorio sudarymo buvusių faktinių aplinkybių kontekste.

77Duodamas parodymus teisme kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino, nurodydamas, kad susiklosčius nepalankiomis sąlygomis nekilnojamojo turto rinkoje, įsigyti planuotą 6 ha žemės sklypą tapo nuostolinga, todėl siekiant išvengti žalos įmonei, pagrindinės žemės pirkimo - pradavimo sutarties su UAB „S“ nepasirašė.

78S. S. parodė, jog planuojamas įsigyti sklypas atrodė perspektyvus dėl Druskininkų kurorto augimo ir galimybių jį panaudoti kempingui. Buvo planuojama ir siekiama sandorį įgyvendinti iki pabaigos, t.y. sumokėti sutartyje numatytą likusią kainos dalį, pasirašyti pagrindinę sutartį ir įgijus žemės sklypą bendrovės nuosavybėn, jį pelningai perparduoti. Pažymėjo, kad turėjo patirties dėl nekilnojamojo turto įsigijimo, nes 2006 m. gegužės 31 d. buvo įsigiję 10 hektarų ūkio paskirties žemės sklypą už 1 mln. litų, kurio vertė 2006 m. spalio mėnesį padidėjo iki 2 mln. litų. Turtas buvo įsigyjamas pagal tuo metu buvusias rinkos kainas, preliminarios sutarties sudarymo metu jis negalėjo numatyti, kad nekilnojamojo turto kainos taip ženkliai pasikeis, todėl įsigyti planuotą 6 hektarų žemės sklypą tapo nuostolinga. Parodė, kad 2008 m. sausio 28 d. sumokėjo 340 000 Lt avansą, o likusi suma (160 000 Lt) turėjo būti sumokėta 2008 m. lapkričio 15 d. pasirašant pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. Buvo pasirašytas papildomas susitarimas, kad avansas lieka kaip bauda, nes to reikalavo žemės sklypo pardavėjas ir tai atitiko tuometinę tokių sandorių praktiką. Tačiau prasidėjus staigiam nekilnojamojo turto kainų kritimui (2008 m. balandžio mėnesio), šio žemės sklypo kaina nukrito iki 150 000 Lt. Pasikeitus minėto žemės sklypo kainai, UAB „S“ buvo pateiktas pasiūlymas įsigyti žemės sklypą už jau sumokėtą avansą, t.y. 340 000 Lt, tačiau pardavėjas su tokiu sandoriu nesutiko. Įvertinus visas aplinkybes, kad pasirašius pagrindinę sutartį, UAB „A“ patirs dar didesnę žalą, pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta. Tuo metu įmonės pajamos labai sumažėjo, ir UAB „A“ 160 000 Lt sumokėti už žemės sklypą neturėjo.

79Teismo posėdyje liudytoja I. N. parodė, kad bylai aktualiu laikotarpiu buvo UAB „S“ direktorė ir 2008 m. planavo pirkti 1 500 000 Lt vertės ( sklypo plotas – 37 ha) žemės sklypą, todėl ieškojo įmonių, kurios prisidėtų prie pirkimo. Kaip investuotojas buvo pasirinkta UAB „A“, nes jų finansai rodė gerus rodiklius. Buvo sudaryta preliminari žemės sklypo, esančio ( - ), pirkimo - pardavimo sutartis. Perkamo sklypo bendras plotas – 37 ha, o UAB „A“ buvo numatyta 6 ha iš bendro sklypo ploto. Sutarta, kad bendra sandorio suma – 500 00 Lt. Pirminės sutarties pakeitimas buvo padarytas, nes UAB „S“ teisininkas pateikė pastabas dėl sutarties sąlygų, kurias vėliau derino su kaltinamuoju. Patikslintoje sutartyje įvardintas tikslus žemės sklypo plotas ir buvo numatytos baudos, jei nebus vykdomi įsipareigojimai. Nurodė, kad paaiškėjus, jog nebus galimybės sumokėti 160 000 Lt, S. S. neprašė grąžinti avansinės sumos, nes žinojo, kad tokios galimybės nebus, kadangi jau pačioje derybų pradžioje buvo susitarimas, kad neįvykdžius įsipareigojimų, UAB „S“ negrąžins 340 000 Lt pradinio įnašo. Pinigus sumokėjo kaltinamais grynais, liudytojai nuvykus į ofisą. Pinigai buvo užpajamuoti ir sumokėti žemės savininkams, kurie buvo vyresnio amžiaus ir norėjo grynųjų. Parodė, kad kaltinamasis žadėjo sumokėti likusią skolos dalį, bet savo pažadų neįvykdė ir UAB „S“ dėl to turėjo papildomų išlaidų, susijusių su projekto keitimu. Liudytojos teigimu, pardavusi žemę, ji būtų uždirbusi 1 500 000 Lt, nurodė, kad žemės sklypo kaina už 6 ha tuo metu atitiko rinkos kainą (17 t., b. l. 23-27).

80Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklaustas dėl parduodamo žemės sklypo ( - ) kaime, apie 34 ha ploto, kurį sudarė miškas ir žemė. Šio sklypo pirkėjas buvo UAB „S“. Savo dalį žemės sklypo pardavė už 200 00 Lt, o bendra sklypo suma - 1 200 000 Lt. Buvo ir daugiau asmenų, kurie domėjosi tuo sklypo, o sklypą pardavė UAB „S“ dėl pasiūlytos kainos (16 t., b. l. 175-180).

81Teismo posėdyje liudytoja J. K. (buvusi UAB „A“ vyr. buhalterė) parodė, kas sudarant sandorį dėl žemės sklypo Druskininkuose įsigijimo, įmonės finansinė padėtis buvo normali, bet sandorius nebuvo baigtas. 2008 metų sausį įmonė vykdė veiklą, tačiau vėliau įmonės padėtis galėjo pasikeisti. Nurodė, kad anksčiau buvo pirkta žemė Vilniaus rajone ir sėkmingai parduota (17 t., b. l. 2-4).

82Iš UAB „D“ 2013 m. kovo 4 d. pateiktų paaiškinimų matyti, kad 2007 m. lapkričio mėnesį UAB „S“ pagal PVM sąskaitą faktūrą KAS Nr. 561 sumokėjo 700 Lt už turto vertinimo paslaugas. Turto vertinimo sutartis nebuvo sudaryta, taip pat nebuvo parengta rašytinė turto vertinimo ataskaita, nurodant, kad galimai buvo suteikta žodinė konsultacija dėl turto vertės (12 t., b. l. 171).

83Byloje pateikta FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2008 m. lapkričio 13 d. specialisto išvada Nr. 5-1/188 (3 t., b. l. 78-115), kurioje nurodyti duomenys, kad tyrimui buvo pateiktas bendrovės „A“ operacijų, vykusių 2007 m. gruodžio mėn. atsiskaitomojoje sąskaitoje AB Hansabankas ( - ), žurnalas. Pagal žurnalo duomenis, pinigų likutis mėnesio pradžiai buvo 519 Lt, pajamos 649 287,50 Lt, išlaidos 636 900,29 Lt; likutis mėnesio pabaigai - 12 906,21 Lt. Pagal bendrovės „A“ kasos knygą pinigų likutis kasoje 2007 m. gruodžio 1 d. buvo 186 765,66 Lt, nuo 2007 m. gruodžio 1 d. iki 2007 m. gruodžio 31 d. kasos pajamos - pardavimo įplaukos už paslaugas (prekes), įplaukos iš banko sąskaitos -786 898,02 Lt, kasos išlaidos - 838 480,31 Lt, iš jų 798 813,85 Lt išmokėta direktoriui S. S. pagal tris 2007-12-29 kasos išlaidų orderius: Nr. 171 - 48 813,85 Lt, Nr. 173 -350 000 Lt ir Nr. 174 - 400 000 Lt, kuriuose nurodytas mokėjimo pagrindas „Atsiskaitymas su atskaitingais asmenimis „.Pinigų likutis bendrovės „A“ kasoje pagal kasos knygos duomenys buvo 135 183,37 Lt (186 765,66 + 786 898,02 - 838 480,31). Atskaitingam asmeniui S. S. 2008 m. sausio - rugpjūčio mėnesiais iš kasos išmokėta viso - 769 594, 31 Lt. Išvadoje pažymėta, kad pagal tyrimui pateiktus buhalterinės apskaitos dokumentus įstatymų ir norminių aktų pažeidimų nenustatyta. Iš UAB „A“ buhalterinės apskaitos dokumentų galima nustatyti bendrovės veiklą, turtą, įsipareigojimų dydį ir struktūrą.

84Byloje pateikta FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/93 (3 t., b. l. 111-169). Minėtoje išvadoje nurodoma, kad 2008 m. vasario 1 d. papildomas susitarimas prie 2008 m. sausio 25 d. preliminarios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties nuo jos sudarymo momento buvo ekonomiškai nenaudingas bendrovei, kadangi sutartimi buvo prisiimti UAB „A“ įsipareigojimai sumokėti 340 000 Lt, t.y. 68 proc. avansą šios sutarties pasirašymo dieną, kai pirkėjas ir pardavėjas įsipareigojo tik po 10,5 mėnesių iki 2008 m. lapkričio 15 d. sutartyje nustatytomis sąlygomis sudaryti pagrindinę žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį. UAB „A“ 340 000 Lt turtas visu tiriamu 1aikotarpiu nedalyvavo bendrovės pajamoms uždirbti ir neigiamai įtakojo bendrovės finansinę būklę - bendrovė patyrė 340 000 Lt nuostolius. Šia 340 000 Lt turto dalimi sumažėjo bendrovės „A“ galimybė atsiskaityti su kreditoriais.

85Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutartimi iškėlė UAB „A“ bankroto bylą (1 t., b. l. 86,87). Minėtoje nutartyje teismas nustatė, kad pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis 2007 m. gruodžio 31 d.) įmonės turtą iš viso sudarė 5 242 500 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimui – 113 678 Lt.; pagal 2008 m. lapkričio 30 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis 2008 m. lapkričio 30 d.) įmonės turtą iš viso sudaro 5 779 680 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai – 5 408 510 Lt. Teismas, vertindamas šiuos duomenis, konstatavo, kad įmonės turtas 2008 m. nežymiai padidėjo, tačiau mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai nesumažėjo, netgi ženkliai padidėjo (nuo 113 678 Lt iki 5 408 510 Lt); pagal 2008 m. lapkričio 30 d. pelno (nuostolių) ataskaitą matyti, jog 2008 m. lapkričio 30 d. įmonė patyrė 481 022 Lt nuostolių. Byloje pateikto kreditorių sąrašo duomenų pagrindu teismas nustatė, kad pradelsti įmonės įsiskolinimai kreditoriams sudaro 4 672 505,82 Lt (civilinė byla Nr. B 2-2004-232/2009).

86Minėta, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma. Nagrinėjamu atveju įvertinus byloje surinktus įrodymus, teismo vertinimu kaltinime inkriminuojamo nusikaltimo, numatyto BK 184 straipsnio 2 dalyje, sudėties požymiai nepasitvirtino. Vertinant byloje nustatytas aplinkybes nėra pagrindo konstatuoti, kad verslo sprendimas sudaryti sandorį, rezultate lėmusį UAB „A“ nuostolius, verslo požiūriu neturėjo jokio racionalaus tikslo ir prieštaravo bet kokiai verslo logikai. Šiame kontekste būtina atsižvelgti į kasacinės instancijos teismo poziciją, jog vienas esminių juridinio asmens veikloje priimamų sprendimų požymių yra rizikingumas, juridinių asmenų valdymo organai turi plačią diskreciją veikti juridinio asmens vardu, organizuoti juridinio asmens veiklą ir priimti įvairaus pobūdžio rizikingus sprendimus, tačiau bet kuriuo atveju šie sprendimai turi atitikti bendrovės ir jos akcininkų interesus, t. y. būti orientuoti į pelno siekimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2 K-518/2014). Kaltinamasis teisme parodė, kad bendrovės vardu nusprendė įsigyti žemės sklypą dėl bylai tuo metu buvusios palankios rinkos padėties, planuodamas vėliau šį turtą parduoti už didesnę kainą. Liudytoja I. N., dalyvavusi sudarant preliminariąją sutartį, taip pat patvirtino, kad sandorio sudarymo metu nekilnojamojo turto rinkoje buvo pakilimas, turto kainos buvo išaugusios. Iš esmės šias aplinkybes patvirtina ir liudytojo R. P. parodymai. Be to, prokuroras neginčija tos aplinkybės, jog preliminarioje sutartyje nurodyta turto kaina atitiko tuo metu buvusias rinkos kainas. Atsižvelgiant į tuo metu buvusias nekilnojamojo turto rinkos sąlygas, ketinimas įsigyti nekilnojamąjį turtą, siekiant plėtoti įmonės veiklą, negali būti vertinamas kaip neracionalus ar prieštaraujantis verslo logikai. Minėta, kad dalyvavimas versle visada yra susijęs su rizika, jog priimami sprendimai gali būti ne tik naudingi, bet ir nuostolingi. Ūkinėje veikloje egzistuoja verslo ciklai, svyravimai, todėl versle negalima garantuoti nei nuolatinio ir stabilaus pelno, nei vien tik naudingų sandorių sudarymo. 2009 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/93 (3 t., b. l. 111-169).

87Prokuroras nurodo, kad kaltinamasis sudarydamas žemės sklypo pirkimo - pardavimo sandorį su sąlyga, kad privalo sumokėti avansu daugiau nei pusę visos kainos, elgėsi neatsakingai, sudarė ekonomiškai bendrovei žalingą sandorį, nes civilinėje teisėje yra nusistovėjusi praktika, kad baudos dėl sutarčių nevykdymo siekia 0,02 procento vertės.

88Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad sudarant civilinius sandorius galioja sutarčių laisvės principas, reiškiantis, jog sutarties šalys iš esmės gali susitarti dėl bet kokių sutarties sąlygų, jeigu tik sutarties valia neprieštarauja imperatyvioms įstatymo nuostatoms. Nurodyta preliminariosios sutarties nuostata pati savaime neprieštarauja CK nuostatoms. Nagrinėjamos situacijos atveju reikšminga, kad pagal bylos duomenis nėra pagrindo pripažinti, jog sudarant preliminarią sutartį, UAB „A“ atitiko nemokios įmonės statusą, t.y. kad įmonės pradelsti įsipareigojimai būtų viršiję pusę į jos balansą įrašyto turto (Įmonių bankroto įstatymo 2 straipsnio 8 dalis). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m. balandžio 15 d. nutarties, kuria iškelta UAB „A“ bankroto bylą, motyvuose nurodė, jog pagal 2007 m. gruodžio 31 d. balansą (ataskaitinis laikotarpis 2007 m. gruodžio 31 d.) įmonės turtą iš viso sudarė 5 242 500 Lt, per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimui – 113 678 Lt (civilinė byla Nr. B 2-2004-232/2009). Taigi šios byloje nustatytos aplinkybės patvirtina, kad 2007 m. gruodžio 31 d. ataskaitiniu laikotarpiu įmonės turtą sudarė 5 242 500 Lt, o per vienerius metus mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimui – 113 678 Lt, ir tik 2008 m. lapkričio 30 d. mokėtinos sumos ir trumpalaikiai įsipareigojimai reikšmingai padidėjo (nuo 113 678 Lt iki 5 408 510 Lt) ir minėtai datai įmonė patyrė 481 022 Lt nuostolius. Liudytoja J. K. teisme taip pat nurodė, kad sandorio sudarymo metu įmonės finansinė padėtis buvo pakankamai gera.

89Taigi pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti apie kaltinamojo nustatytą ketinimą nevykdyti preliminarioje sutartyje numatytų įsipareigojimų, tuo labiau, kad byloje nėra duomenų, jog nuostata dėl netesybų į sutartį buvo įtraukta S. S. iniciatyva. Priešingai, liudytoja I. N. parodė, kad papildomas susitarimas dėl netesybų buvo sudarytas pardavėjo UAB „S“ teisininkų pateiktų išvadų pagrindu. Nors pagal preliminarią sutartį buvo likę išmokėti sąlyginai nedidelė dalis turto vertės, tačiau vien dėl to atsisakymas vykdyti preliminarią sutartį negali būti vertinamas kaip turto išvaistymas BK 184 straipsnio prasme. Byloje surinktais duomenimis nėra paneigta kaltinamojo nurodyta aplinkybė, jog prasidėjus staigiam nekilnojamojo turto kainų mažėjimui, žemės sklypo kaina nukrito iki 150 000 Lt, todėl pagrindinė sutartis nebuvo pasirašyta siekiant išvengti dar didesnės žalos. Liudytojas Č. M. taip pat teismo posėdyje nurodė, kad sandorį dėl žemės pirkimo buvo ekonomiškai nenaudinga baigti, nes krito žemės kainos po ekonominės krizės. Taigi nagrinėjamos bylos kontekste būtina akcentuoti sutarties vykdymo metu sparčiai blogėjusią verslo aplinką dėl pasaulinės ekonominės krizės. Taigi atsižvelgiant į šioje byloje nustatytas aplinkybes, teismo vertinimu nėra pagrindo žemės sklypo pirkimo – pardavimo sandorio pripažinti akivaizdžiai nelogišku ir ekonomiškai nepagrįstu, kas sudarytų pagrindą civiliams santykiams peraugti į baudžiamuosius.

90Baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių klausimu kasacinėje praktikoje yra pasisakyta ne kartą. Išplėstinės teisėjų kolegijos kasacinėje nutartyje, priimtoje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013, nurodyta aktuali šiuo klausimu kasacinė praktika baudžiamosiose bei civilinės bylose, taip pat konstitucinė jurisprudencija. Remiantis kasacinėmis nutartimis civilinėse bylose Nr. 3K-7-444/2009, 3K-3-73/2008 pažymėta, kad „Kasacinis teismas, formuodamas vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką taikant įstatymus ir kitus teisės aktus, yra išaiškinęs, kad kai uždarosios akcinės bendrovės vadovas padaro bendrovei žalos veikdamas kaip jos valdymo organas „išoriniuose“ santykiuose, jam taikytina civilinė atsakomybė pagal civilinius įstatymus. Netinkama juridinio asmens valdymo organų ar jų narių veikla taip pat visų pirma suprantama kaip CK 2.86–2.87 straipsnių nuostatų pažeidimas“.

91Taigi S. S. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

92Dėl lėšų išvaistymo AOZT „T“ epizode

93Pakeistas kaltinimas formuluojamas, kad S. S., žinodamas, kad negali atlikti veiksmų, kurie yra priešingi bendrovės veikos tikslams ir akivaizdžiai viršija normalią ūkinę gamybinę riziką, yra nuostolingi, 2007 m. lapkričio 20 d. dėl akių pasirašė netikrą Įrangos pirkimo - pardavimo sutartį su nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V. K., ir neva atstovaujančio AOZT „T“, pagal kurią neva AOZT „T“ įsipareigojo pateikti melo detektorių įrangą, programinę įrangą ir melo detektorių įrangos komplektus Diana – 01“ ir ,,Konkord SKP“ už 1 933 200 Lt. Pagal 2007 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą Nr. 115 2007 m. lapkričio 20 d. sumokėjo 100 000 Lt; 2007 m. lapkričio 26 d. sumokėjo 100 000 Lt; 2007 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 500 000 Lt, o pagal 2007 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 135 2007 m. gruodžio 29 d. sumokėjo 750 000 Lt, viso sumokėjo asmeniui, prisistatančiam V. K., 1 450 000 Lt, tačiau pagal 2008 m. sausio 10 d. priėmimo - perdavimo aktą Nr. 01/01 buvo pateiktas tik profesionalaus kompiuterinio poligrafo ,,Diana – 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurių vertė 350 000 Lt. Tokiu būdu pagal pateiktą kaltinimą S. S. išvaistė jo žinioje buvusias pinigines lėšas, padarydamas 1 100 000 Lt žalą.

94Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino, teismo posėdžio metu parodė, kad Lietuvos teisėsaugos institucijų pareigūnų V. S., A. K. prašymu pradėjo domėtis galimybe importuoti iš Rusijos poligrafus. 2007 m. gegužės mėnesį dalyvaudamas Maskvoje vykstančioje melo detektorių parodoje, susitarė su AOZT „T“ direktoriumi V. K. dėl bendradarbiavimo ir 20017 m. lapkričio 20 d. UAB „A“ ir AOZT „T“ pasirašė įrangos pirkimo- pardavimo sutartį dėl melo detektorių įrangos, programinės įrangos ir kitų melo detektorių įrangos komplektų įsigijimo, kurio bendra suma 1 933 200 Lt. Avansiniais mokėjimais buvo sumokėta dalimis iš viso 1 450 000 Lt. Nurodė, kad mobilaus kompiuterinio komplekto su programine įranga „Konkord SKP“ automobilio VOLVO bazė kaina buvo 1 583 200 Lt, o poligrafo- 350 000 Lt. Remiantis Sutarties 2.2 punktu UAB „APK kompiuteriai“ turėjo sumokėti 75 procentus visos perkamos įrangos kainos, o iki 2007 m. gruodžio 31 d. sumokėti visą sumą. 2007 m. gruodžio 3 d. Rusijos įmonė perdavė įrangos už 225 000 Lt, o 2008 m. sausio 10 d. buvo perduotas poligrafo „Diana 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurios kaina – 350 000 Lt. 2008 m. vasario 3 d. perduota įranga už 400 000 Lt. Viso gavo įrangos už 975 000 Lt. Likusi neperduota įranga turėjo būti sumontuota automobilyje Volvo ir perduota tik visiškai atsiskaičius. Siekiant, kad automobilyje būtų sumontuota įranga, UAB „A“ sumokėjo 475 000 Lt avansą, tačiau dėl finansinių sunkumų, įmonė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, todėl įranga nebuvo perduota. Vėliau įmonė gautą įrangą pardavė UAB „M“. Kadangi įmonė į savo apskaitą negalėjo įtraukti gautos įrangos iš AOZT „T“, todėl pardavimas UAB „M“ buvo įformintas kaip paslaugos pardavimas. Poligrafas „Diana 01“ bei su juo susijusi įranga perduota bankroto administratoriui UAB „D“, likusi įranga, kurios kaina 275 000 Lt, yra pas kaltinamąjį. Kadangi ši įranga susijusi su informacinėmis technologijomis, šiuo metu ji moraliai pasenusi. Nurodė, kad sudarytas sandoris tarp Lietuvos ir Rusijos įmonių, todėl vertinamas kaip padidinto rizikingumo.

95Atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad :

96Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad ji teikė administravo paslaugas BUAB „A. Turtą, kuris buvo paliktas S. S., perėmė su antstoliu, tai buvo kompiuteriai, programos, klaviatūros, kėdė, melo detektorius. Melo detektorius buvo ypatingas turtas, nes juo Lietuvoje gali naudotis tik du specialistai, be to, melo detektoriaus pirkimo kaina nustebino Vyriausybės apsaugos departamento specialistus, su kuriais konsultavosi administratorius, nes analogišką melo detektorių Vyriausybė pirko už 35 000 Lt, o įmonės apskaitoje toks melo detektorius apskaitytas 350 000 Lt sumai. Buvo mokėjimo kvitas šiai sumai, tačiau nebuvo nurodyta iš kokios įmonės šis turtas pirktas. Įtarimą kėlė didelė šios įrangos kaina, nes buvo tik rusiškas kvitas, kuriame nurodytas tik įmonės pavadinimas ir antspaudas, nebuvo muitinės deklaracijų ir pan. Liudytoja išsiaiškino, kad minėta Rusijos įmonė apie 2009 m. buvo išregistruota. Buvo kalba apie tai, kad melo detektorių reikia sumontuoti šarvuotame automobilyje, dėl to jis toks brangus. Ši prekė gulėjo sandėlyje, nebuvo pardavinėjama, todėl nebuvo prievolės sumokėti mokesčius valstybei (16 t., b. l. 111-114).

97Teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad jis buvo UAB „M“ direktorius ir akcininkas. Dalis šios bendrovės akcijų priklausė ir S. S.. UAB „M“ vertėsi melo detektoriais, prekyba vyko vangiai, nes veikla ribojama įstatymų. Buvo sudaryti trys kontraktai su Rusijos įmone „P“. Įmonė „C“ buvo konkurentai, su jais sandorių liudytojas nurodė nesudarinėjęs. Negali prisiminti ar iš UAB „A“ pirko specializuotą kėdę. Lietuvoje melo detektorius pardavinėjo už 10 000 EUR, o pirkdavo už 10 000 dolerių. Kėdė buvo viena iš specifikacijos dalių, Vadovybės apsaugos departamentui pardavė įrangą be kėdės. Nurodė, kad daugiau kaip 100 000 negalėjo kainuoti melo detektoriai. Ta įranga paprasta, kaip kompiuteris, nedidelė dėžė, ją galima nešti rankose, siųsti paštu. Reikėdavo prekę deklaruoti ir sumokėti tik pridėtinės vertės mokestį, muitinės tarpininkai nebuvo samdomi. Kad poligrafas kerta valstybės sieną, dokumentų nebuvo (16 t., b. l. 175-180).

98SODRA duomenimis J. G. UAB „A“ dirbo laikotarpiu nuo 2005 m. lapkričio 18 d. iki 2007 m. rugsėjo 28 d., o UAB „M“ – laikotarpiu nuo 2007 m. spalio 1 d. iki 2008 m. liepos 22 d. (16 t. b. l. 202).

99Teismo posėdyje liudytoja J. K. (dirbusi UAB „A“ vyr. buhalterės pareigose) parodė, kad bendrovė pirko 5-6 vnt. melo detektorių iš Rusijos įmonės, dalį jų pirko UAB „M“. Sąskaitų - faktūrų neišrašydavo, bet įtraukdavo į buhalterinę apskaitą. Į buhalterinę apskaitą 5-6 vnt. melo detektorių pirkimas nebuvo įtrauktas, kadangi sandoris nebuvo pilnai įvykdytas. Buvo sumokėtas avansas Rusijos įmonei, pirkimas buvo įtrauktas į užbalansinę apskaitą, kol buvo laukiama sąskaitos iš pardavėjų. Dėl tos dalies, kurią įmonė gavo, nereikėjo muitinės procedūrų. Įmonė turėjo sunkumų – lizingo sutartį, paskolų, pardavus patalpas, tikėtasi padengti skolas. Nurodė, kad UAB „M“ pirko iš UAB „A“ melo detektorius. Pagrindinio aparato UAB „A“ nepardavė, jo vertė 200 00 - 400 000 Lt ir jis apskaitytas kaip ilgalaikis turtas. Kažkokie sandoriai nebuvo baigti, įmonė turėjo gauti iš Rusijos daugiau prekių, tačiau buvo tik avansas, galutinio atsiskaitymo nebuvo (17 t., b. l. 2-5).

100Teismo posėdyje liudytojas Č. M. parodė, kad atleidus kaltinamąjį iš UAB „A“ direktoriaus pareigų, liudytojas buvo paskirtas į šias pareigas, nes įmonei reikėjo asmens, turinčio teisinių žinių dėl skolų administravimo. Įmonės finansinę būklę įtakojo debitorių neatsiskaitymas. Liudytojas nurodė, jog perėmė visus dokumentus, turtą, buvo dėtos pastangos išieškoti lėšas. Skolininkas Rusijos įmonė „T“, balanse buvo šios įmonės skola. Sandoris buvo dėl specialios įrangos – melo detektorių – kuri turėjo būti sumontuota automobilyje VOLVO. Rusijos įmonė nurodė, jog visos įrangos komplektacijos nepateikė, nes UAB „A“ nevykdė prievolės, nesumokėjo visos sumos. Teko aiškintis, kas buvo pateikta už sumokėtą avansą (1,5 mln.lt). Rusijos įmonė pateikė informaciją, jog iš 1,5 mln. Lt suteikė įrangos už 1 mln. Lt. Liudytojo teigimu, jis svarstė galimybę bylinėtis, tačiau Rusijoje bylinėtis nėra lengva. Vėliau buvo bendrauta su bankroto administratoriumi UAB „D“ dėl civilinio proceso Lietuvoje, tačiau bankroto administratorius aiškino, kad jiems paprasčiau išieškoti iš buvusių vadovų, nei bylinėtis su Rusijos kompanija. Liudytojo teigimu, jeigu pavyktų išieškoti skolas, įmonėms mokumas būtų atstatytas. Jei su AOZT „T“ pavyktų susitarti, įmonė atsisakytų automobilio su melo detektoriumi. Liudytojo teigimu, melo detektoriaus kainos google paieškoje skiriasi dešimtis kartų. Viskas priklauso nuo komplektacijos, instaliavimo, programinės įrangos ir t.t. Melo detektoriaus, instaliuoto automobilyje, nepavyko rasti net internete. Vien instaliavimo ir visokių prietaisų vertė buvo didesnė, negu paties daikto vertė. Todėl kaina (350 tūkst.) buvo bendra, t.y. ir daikto, ir instaliavimo darbų. Instaliavimo darbus atliko turbūt ta pati įmonė. Taip jie deklaravo savo dokumentuose. Priėmimo - perdavimo akte yra atvaizduota, kad jie perduoda daiktą, instaliavimo darbus ir montavimo darbus. Įrangą galima buvo naudoti stacionariai, kabinetas buvo parengtas. Dėl turto, kuris buvo užbalansinėje sąskaitoje, buvo priėmimo-perdavimo aktai. Dalis turto nebuvo apskaityta, nes nebuvo viskas sukomplektuota, nebuvo sąskaitų - faktūrų. Greičiausia, „T“ įskaitė į daikto kainą ir tai buvo turto priėmimo-perdavimo kaina užfiksuota. Daro išvadą, kad „T“ įrenginėjo, nes UAB „A“ jokių montavimo darbų neužsakinėjo, pati tų darbų neatliko. Gali būti į turto perdavimo aktą įkalkuliuotas tas dalykas. Turto perdavimo aktą ir darbų atlikimo aktą įmonės skirtingai formina, priklausomai nuo sutarties sąlygų. Jeigu sutarties sąlygos – pateikti įrangą su instaliavimu, perleidžiama viskas kaip turtą, įskaitant ir darbus (17 t., b. l. 117-123).

101FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausias specialistas A. N. teismo posėdyje nurodė, kad negali pasakyti ar 220 000 Lt suma S. S. buvo išmokėta grynaisiais, nes specialisto išvadoje yra nurodyta, jog nebuvo įforminti kasos dokumentai. Remiantis kasos dokumentais: kasos pajamų orderiais ir kasos išlaidų orderiais galima daryti išvadą, kad suma buvo išmokėta. Šioje specialisto išvadoje yra nurodyta, kad tokių dokumentų nebuvo. Vyriausybės nustatyta tvarka pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį, o priimami pinigai yra pagal kasos pajamų orderį. Specialisto išvadoje ir ikiteisminio tyrimo užduotyje yra nurodyta, kad tokio dokumento nebuvo. Kasos išlaidų orderio 220 000 Lt sumai nebuvo tarp dokumentų, bet buvo apskaityta be pagrindžiančio dokumento. 2.211 priedas yra 26 išlaidų orderis. Jis patvirtina tą aplinkybę, kad kaltinamajam buvo išmokėta minėta suma, tačiau nėra duomenų, kad ši suma buvo užpajamuota. Kasos išlaidų orderis patvirtina pinigų išmokėjimą, jei kasoje yra pinigai. Jei dokumento nėra, traktuotina, kad kasoje pinigų nebuvo. Galbūt UAB „A“ kasoje buvo pinigų ir be 220 000 Lt, iš ko buvo galima išmokėti tą sumą, registre yra įrašyta, kad operacija buvo padaryta, bet nėra dokumento pagrindžiančio, kad buvo pajamuota tai sumai. Iš užsienio gaunamos prekės bendrovėje yra apskaitomos bendra tvarka. Turi būti pateikti dokumentai: dokumentas patvirtinantis prekės vežimą, deklaracija arba sąskaita - faktūra, pagal kurią prekės turi būti įskaitytos registruose. Jei specialisto išvadoje nėra nurodyta, kad buvo pateikti visi reikiami dokumentai dėl iš Rusijos pristatyto profesionalaus kompiuterinio poligrafo, vadinasi jie nebuvo pateikti. Jei dokumentai nebuvo pateikti, bet buvo apskaityti, tai pažeidimai buvo (18 t., b. l. 2-3).

102Teismo posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad Vadovybės apsaugos departamente dirbo su poligrafais nuo 1992 m. iki 2013 m. Senas poligrafas pradėjo gesti. Profesorius Ž. dirbo Naujojoje Vilnioje Psichiatrinės ekspertizės tarnyboje prie Sveikatos ministerijos, domėjosi poligrafais. Profesorius Ž. buvo pasikvietęs į darbovietę, ten buvo kaltinamojo firmos atstovas. Paaiškėjo, gal gali pademonstruoti kokį jie turi poligrafą. Tai liudytoją sudomino. Kaltinamasis į savo firmą buvo atsivežęs bandomąjį egzempliorių, vėliau buvo paskolinę Valstybės apsaugos departamentui mėnesiui ar dviem. Panaudojus tyrimams pasitvirtino, kad poligrafas yra vienas iš geresnių. Vėliau 2007-2008 m. laikotarpiu departamentas paskelbė konkursą ir kaltinamajam priklausanti firma laimėjo, o vadovybės apsaugos departamentas pirko. Tas poligrafas „Diana“, modifikacija - 01, turbūt ir dabar yra departamente, bet sugedęs. Buvo kaltinamojo firmoje ( - ). Nebuvo iškabos, kad tai yra UAB „A“. Buvo atvykę asmenys iš Rusijos, atstovavo įmonę „P“, S. pravedė apmokymus. Nežino apie Rusijos įmonę „T“. Parodoje Maskvoje buvo S. S., K. ir asmuo iš ministerijos, pavardės neatsimena, G. nebuvo. Su pastaruoju liudytojas buvo Varšuvoje. Tais laikais melo detektorius kainavo virš 200 000 - 3 00 000 rublių. Kai departamentas pirko, produktą vertino pirkimų komisija, liudytojas nebuvo komisijos narys. Įranga buvo pilnai sukomplektuota ir nupirkta už 35-40 tūkstančių. Liudytojo sutuoktinė gal keletą metų buvo UAB „M.“ akcininkė. Liudytojas nurodė vėliau pirkęs poligrafą „Diana 01“ iš bankroto administratoriaus už 500 Lt. Jį remontuoti reikėjo, todėl siuntė gamintojui „Polikonius“, remontavo. Tiesiogiai departamentas neįsigydavo melo detektorių, nes reikalinga skelbti konkursą, reikalingas tarpininkas - atstovas. Liudytojas buvo pirkimų komisijos narys, bet kai buvo svarstomas šis klausimas, liudytoją jo prašymu nušalino, nes jis bendravo su S. S.. Bendrovėje „A“ buvo demonstruojamas poligrafas „Diana“, vėliau S. rodė „Konkord“. K. dirbo policijoje. Policijai dažnai kildavo kriminalinių bylų, kurių neišspręsdavo, tai jis buvo tarpininkas. Girdėjo, kad policija pirko „Konkord“. Poligrafai „Diana“ ir „Konkord“ yra sukomplektuoti Rusijoje. Kompiuteriniai poligrafai tai dėžutė, kuri vadinama komutacine, komplektacijoje kompiuteris gali būti, bet nebūtinai, nuo to priklauso kaina. Dar yra serija daviklių, kurie jungiami prie tiriamo asmens. Priklausomai nuo gamintojo, skiriasi daviklių skaičius ir kokie jie yra. Vienas iš svarbiausių dalykų - kompiuterinė programa. Visas komplektas telpa į lagaminą. Gali į komplektą įeiti ir kėdė ir dar daugiau papildomų dalykų. Kainos labai svyruoja, nes jos priklauso nuo modifikacijos, komplektacijos. Vadovybės apsaugos departamentas pirko be kompiuterio ir be kėdės, pigiausią variantą. Esant pilni komplektacijai, kaina gali dvigubai išaugti, priklauso nuo susitarimo. Nėra girdėjęs atvejų, kad šiuos poligrafus montuotų automobiliuose, nelabai įmanoma. Nežino, iš ko Vadovybės apsaugos departamentas pirko poligrafą, gal iš UAB „M.“. Bendrovės „M“ ir „A“ buvo įsikūrusios vienoje patalpoje, ten ir daugiau firmų buvo. G. atstovavo UAB „A“, vėliau buvo UAB „M“ direktorius. 300-400 tūkstančių litų yra per didelė kaina poligrafui. Gal ir galima rasti tokių, jei kažkaip specialiai sukomplektuoti. Policija pirko daugiau sukomplektuotą versiją. Kėdė gali kainuoti nuo 500 eurų iki 1500 eurų. Iš bankroto administratoriaus poligrafą liudytojas nurodė pirkęs 2014 m. pabaigoje arba 2015 m. pradžioje, kadangi derybos užsitęsė, poligrafo kainą nusiderėjo, nes nebuvo pirkėjų (18 t., b. l. 69-72).

103Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2004 m. dirbo Policijos departamente, jo pagrindinės darbo funkcijos buvo susijusios ir su pažangių technologijų paieška. Pažinojo UAB „M“ atstovus, tačiau jų mokymuose nėra dalyvavęs. Nurodė, kad 2007-2009 metais buvo įsigytas poligrafas „Diana“, kuris šiuo metu, liudytojo nuomone, yra kriminalistinių tyrimų centre. Liudytojas nurodė, kad pasaulyje yra maždaug 10 melo detektorių gamintojų, Rusijos valstybėje – gal trys ir jam yra tekę su jais bendrauti. Liudytojas taip pa parodė, kad pavardė „K.“ jam yra girdėta. Su kaltinamuoju jam taip pat yra tekę bendrauti darbo reikalais (18 t., b. l. 132-133).

104Restruktūrizuojama UAB „S“ 20016 m. lapkričio 30 d. rašte nurodė, kad 2007 – 2008 metais nėra pirkusi iš UAB „A“ ir UAB „M“ profesionalių poligrafų bei priedų ar įrenginių (18 t., b. l. 60).

105Vilniaus implantologijos centras 2016 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, kad 2007 – 2008 metais nėra pirkusi“ profesionalių poligrafų bei priedų ar įrenginių (18 t., b. l. 62).

106Lietuvis kriminalinės policijos biuras 2016 m. gruodžio 6 d. rate nurodė, kad 2007 – 2008 metais nėra pirkusi iš UAB „A“ ir UAB „M“ profesionalių poligrafų bei priedų ar įrenginių (18 t., b. l. 90).

107Valstybės apsaugos departamentas pateikė duomenis, kad 2007 m. departamentas atlikęs pirkimą įprasto praktikos būdu, įsigijo poligrafo aparto DIANA – 01 komplektą su programine įranga ir video registracijos komplektus iš UAB “M”, bendra sutarties kaina 35 000 Lt. Pirkimo –pardavimo sutartis sudaryta 2007 m. lapkričio 14 d., PVM sąskaita faktūra išrašyta 2007 m. gruodžio 7 d. (18 t., b. l. 77 - 85). Iš 2014 m. balandžio 14 d. gauto Vadovybės apsaugos departamento prie Vidaus reikalų ministerijos rašto matyti, kad poligrafas „Diana 01“ 2007 m. lapkričio mėnesį buvo įsigytas už 35 000 Lt (11 t., b. l. 95).

108Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba pateikė duomenis, kad 2007 metais pirko iš UAB “M” poligrafą (melo detektorių) “Diana” už 50 600 Lt,PVM sąskaita – faktūra išrašyta 2007 m. gruodžio 19 d. (18 t., b. l. 86-87,96)

109Policijos departamento pateiktais duomenimis Lietuvos policijos logistikos centras 2008 m. įsigijo profesionalų kompiuterinį poligrafą DIANA - 01 bei specializuotą tiriamąją kėdę iš UAB “M” (18 t., b. l. 158).

110Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis pagal 2008 m. gruodžio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą (serija MLD Nr. 0000138) įsigijo iš UAB “M” kompiuterį su programine įranga “Konkord SKP” už 50 406,86 Lt (18 t., b. l. 160).

111Iš FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2008 m. lapkričio 13 d. specialisto išvados Nr. 5-1/188 matyti, kad UAB „A“ įregistruota veikla – kompiuterinės technikos bei kitos elektrinės ir elektroninės technikos prietaisų gamyba bei prekyba, įvairių paslaugų teikimas ir kt. Faktiškai buvo vykdoma kompiuterinės technikos prekyba ir šios technikos aptarnavimas. Atskaitingam asmeniui S. S. 2008 m. sausio-rugpjūčio mėn. iš kasos buvo išmokėta iš viso 769 594,31 Lt: - 2008 m. sausio mėn. 338 493,98 Lt, - 2008 m. vasario mėn. 3 605,99 Lt, - 2008 m. kovo mėn. 249 440,44 Lt,- 2008 m. liepos mėn. 89 563,85 Lt - 2008 m. rugpjūčio mėn. 88 490,05 Lt (3 t., b. l. 78-115).

112Byloje pateikta FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities skyriaus 2009 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/93, kurioje nurodyta, kad UAB „A“ (pirkėjas), atstovaujama direktoriaus S. S., su AOZT „T“ (pardavėjas), buveinės adresas ( - ), 3 korpusas, Rusijos Federacija, atstovaujama direktoriaus V. K., buvo sudarę 2007 m. lapkričio 20 d. įrangos pirkimo - pardavimo sutartį. Sutarties dalykas - melo detektorių įranga, programinė įranga ir kiti melo detektorių įrangos komplektai „Diana 01“ ir „Kondor SKP“ (toliau sutarties tekste - įranga). Sutarties objektas - pardavėjas įsipareigoja perduoti sutarties priede nurodytą įrangą, pirkėjas įsipareigoja priimti šią įrangą ir sumokėti už ją šalių sutartą kainą 1 933 200 Lt iki 2007 m. gruodžio 31 d. Pirkėjas įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 30 d. sumokėti pardavėjui avansą, kurį sudaro ne mažiau kaip 75 proc. visos perkamos įrangos kainos, įrangą pardavėjas įsipareigojo pristatyti pirkėjo nurodytu adresu ( - ), ne vėliau kaip per 30 dienų skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo dienos. UAB „A“ atskaitingam asmeniui S. S. pagal 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 173 buvo išduoti 350 000 Lt, pagal kasos išlaidų orderį Nr. l74 buvo išduoti 400 000 Lt atsiskaitymui pagal avansines apyskaitas. Pagal tyrimui pateiktą bendrovės atskaitingų asmenų registro duomenis ir įrašus atskaitingo asmens S. S. avanso apyskaitoje 2007 m. gruodžio 31 d. Nr. 135 (5-51-57 priedai) šie 350 000 Lt ir 400 000 Lt buvo panaudoti: sumokėtas 750 000 Lt avansas AOZT „T“ pagal piniginių įmokų dokumentus TA-315, ir TA-319. Tačiau avanso apyskaitoje ir atskaitingų asmenų registre nurodyti piniginių įmokų dokumentai TA-315, ir TA-319 tyrimui nepateikti. UAB „A“ įrašė į apskaitą 750 000 Lt ūkines operacijas, susijusias su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros pasikeitimu, kurios nepagrįstos apskaitos dokumentais. Tuo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimas, nurodantis, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>„ ir šio įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimas, nurodantis, kad „apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“. Tarp UAB „A“ ir AOZT „T“ buvo įformintas 2008 m. sausio 10 d. priėmimo - perdavimo aktas Nr.01/01, kuriame nurodyta, kad įmonė AOZT „T“ (buveinės adresas ( - )), atstovaujama direktoriaus V. K., perduoda UAB „A“, kurią atstovauja direktorius S. S., profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana-01“ įrenginį bei su juo susijusią programinę įrangą, iš viso už 350 000 Lt. Tarp tyrimui pateiktų dokumentų nėra jokio dokumento, patvirtinančio prekių gavimą iš įmonės AOZT „T“ (sąskaitos (invoice), importo deklaracijos, transporto važtaraščio). Tuo pažeistas 2001 m. lapkričio 6 d. LR Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimas, nurodantis, kad „Visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais <...>“. Pagal UAB „A“ 2009 m. balandžio 22 d. rašte, pasirašytame direktoriaus Č. M., pateiktą informaciją „įranga buvo pateikta ir atvežta AOZT „T“ atstovų tiesiogiai į UAB „A“ buveinę adresu ( - ). Tokiu būdu, UAB „A“ gavo minėtą įrangą tiesiogiai iš AOZT “T“ atstovų, o ne per muitinę. Pažymėtina, kad invoisas (sąskaita) nepateikta, kadangi minėta įranga nėra iki galo sukomplektuota“. Pagal 2007 m. lapkričio 20 d. įrangos pirkimo-pardavimo sutarties, pasirašytos tarp UAB „A“ ir AOZT „T“ 1.1 p. sąlygas, pardavėjas įsipareigojo perduoti pirkėjui sutartyje ir jos prieduose nurodytą įrangą. Prie sutarties pateikti priedai Nr. l ir priedas Nr. 2. Priede Nr. l buvo įsipareigota pateikti profesionalaus kompiuterinio poligrafą DIANA-01, susidedantį iš įrangos, kuri išvardinta priede Nr. l, už 350 000 Lt, Priede Nr. 2 - buvo įsipareigota pateikti mobilų kompiuterinį komplektą su programine įranga „Konkord SKP“ automobilio VOLVO bazė (fizinių savybių nustatymo prietaisą) už 1 583 200 Lt.) Pagal 2008 m. sausio 10 d. tų pačių šalių pasirašytą priėmimo - perdavimo aktą Nr. 01/01 gauta įranga, kuri atitinka sutarties priede Nr. l nurodytą įrangą: kodus, kiekius, vieneto kainas ir bendrą sumą - 350 000 Lt. Pagal Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 79 str. 1 d. nuostatą „įvykusį prekių tiekimą arba paslaugų teikimą apmokestinamasis asmuo <...> privalo įforminti PVM sąskaita faktūra arba užtikrinti, kad įvykusį prekių tiekimą ar paslaugų teikimą jo vardu įformintų šių prekių ar paslaugų pirkėjas arba trečiasis asmuo“. Išvadoje taip pat konstatuota, kad 750 000 Lt 2007 m. gruodžio 29 d. išduoti UAB „A“ atskaitingam asmeniui S. S., atskaitingo asmens S. S. avanso apyskaitoje Nr.135 apskaityti kaip panaudoti atsiskaitymui su Rusijos įmone AOZT „T“ be pinigų įmokėjimus pagrindžiančių dokumentų. UAB „A“ turtas sumažėjo 750 000 Lt ir šia suma sumažėjo bendrovės galimybė atsiskaityti su kreditoriais (3 t., b. l. 111-169).

113Byloje pateikta 20016 m. birželio 29 specialisto auditoriaus E. J. išvada (17 t., b. l. 32-46). Minėtoje išvadoje konstatuota, kad 2007 m. lapkričio 20 d. UAB “A“ pasirašė įrangos pirkimo - pardavimo sutartį su Rusijos įmonę AOZT „T“ dėl melo detektorių įrangos, programinės įrangos ir kitų melo detektorių įrangos komplektų/įrenginių „DIANA-01“ ir „Konkord SKP“ pirkimo. Bendra įrangos kaina buvo 1 933 200 Lt. 2007 m. lapkričio mėnesį per atskaitingą asmenį UAB „A sumokėjo 700 000 Lt, o 2007 m. gruodžio mėnesį – 750 000 Lt. Iš viso per atskaitingą asmenį buvo sumokėta 1 450 000 Lt. Viso buvo sumokėta 75% visos įrangos kainos. Pagal šią sutartį trimis priėmimo - perdavimo aktais AOZT „T“ perdavė UAB „A įrangos už 975 000 Lt, t.y. 50% nuo visos įrangos kainos arba 67% nuo sumokėtos avanso sumos, iš kurių: 350 000 Lt vertės įrangos pardavė UAB „M“ pagal PVM sąskaitas – faktūras; 350.000 Lt vertės įranga yra pas UAB „A“ bankroto administratorių UAB „D“; 275 000 Lt vertės įranga likusi pas buvusį UAB „A“ direktorių S. S.. Likusi negauta įranga turėjo būti sumontuota į automobilį Volvo. Už likusią įrangą, kurios kaina buvo 958 200 Lt, buvo sumokėtas 475 000 Lt avansas, t.y. 50 procentų neperduotos įrangos kainos arba 25 procentai visos įrangos kainos. Įrangos pirkimo - pardavimo sutartis buvo sudaryta tarp Lietuvos ir Rusijos įmonių, todėl pats sandoris yra vertinamas kaip padidinto rizikingumo dėl didesnio abipusio nepasitikėjimo, todėl 50 procentų įrangos kainos siekiantis avansas yra ekonomiškai teisingai nustatyta finansinė garantija.

114Specialistas E. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl sandorio su AOZT „T“, buvo vertinti pateikti dokumentai, išvardinti priede. Buvo vertintas avanso ekonominis pagrįstumas. Gauti paaiškinimai ir dalis dokumentų leido padaryti išvadą. Aplinkybės, dėl kurių nebuvo užbaigtas sandoris, nevertintos. Išvadoje konstatuotas faktas, kad nebuvo įvykdyti įsipareigojimai. Bendrais bruožais finansiniai sunkumai atsirado dėl 2008 m. finansinės krizės, prekyba su Rusija makroekonominis faktorius buvo. Pagal įmonės balansą, įmonė 2008 m. gruodžio 31 d. buvo nemoki. Jos skolos buvo maždaug kiek turtas – o pagal bankroto įstatymą, jeigu skolos viršija pusę turto, tai įmonė yra nemoki. Sandoris buvo pasirašytas 2007 m. pabaigoje, o įvykdytas 2008 m. pradžioje. Duomenų apie 2007 m. gruodžio mėnesio balansą nebuvo pateikta, bet direktorius pateikė raštu paaiškinimus apie situaciją. Apytikriai UAB „A“ iš AOZT „T“ gavo prekių už vieną milijoną, už 975 000 Lt, o turėjo gauti maždaug už 2 mln. Lt. Prekės buvo apskaitytos dvejopai: vienai daliai sutarties už 350 000 Lt užpajamuota ir ši sąskaita išrašyta įmonėje, o kita dalis tų įrengimų pateikta pagal priėmimo-perdavimo aktus, neišrašant sąskaitos. Dalis buvo parduota UAB „M“, kuri pateikė dokumentus, kad dar toliau pardavinėjo prekes. Turto, gauto už 975 000 Lt, atėjimo-išėjimo kelią galima nustatyti pagal dokumentus. Yra priėmimo-perdavimo aktai, kur yra užpajamuota balansinėje sąskaitoje. Paskaičiavimai pateikti išvadoje. Su Rusijos įmonėmis specifika tokia, kad gali būti ir 100 proc. išankstinis apmokėjimas avansu, bet gali avanso nebūti. Viską nulemia komercinė praktika. Kadangi buvo perkama kompiuterinė įranga siauro profilio, normalu, kad galėjo paprašyti didesnio avanso, nes jeigu klientas vėliau neapmoka už pirkinį, tai tada neįmanoma parduoti. Dėl to sutartyje aiškiai susitarta. Su Rusijos įmonėmis labai svyruoja avansas. Net vakarų įmonės prašo 100 proc. išankstinio apmokėjimo, jeigu užsakoma specifinė produkcija. Versle tai visiškai įmanomas dalykas. Jei įmonė negali iš kitur gauti – neturi kito pasirinkimo. Prekės, kurias gavo UAB „A“, buvo parduotos naudingomis sąlygomis – dalis produkcijos buvo brangiau parduota negu pirkta. Šis sandoris buvo pelningas, bet nebuvo pilnai atliktas. Dėl to galima kalbėti tik apie labai mažą dalį pelningumo. Kadangi nebaigtas sandoris, labai sunku apskaičiuoti. Atliekant tyrimą, buvo bendras paskaičiavimas, kiekvienam įrengimui nebuvo skaičiuota (17 t., b. l. 265-273).

115Vilniaus teritorinės muitinės duomenimis informacinių sistemų centro duomenų bazėse nėra informacijos apie 2007-2008 m. V. K., UAB „A“ ir Rusijos įmonės „T“ įformintus muitinės dokumentus (11 t., b. l. 77-79).

116Išrašas apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio 30 d. V. K. kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2008 m. sausio 5 d., 08:23, Panemunės tarptautinis PKP, Pagėgių U, Pagėgių rinktinė, RUS (atvyko); 2008 m. sausio 5 d., 16:45, Panemunės tarptautinis PKP, Pagėgių U, Pagėgių rinktinė RUS (išvyko); 2007 m. gruodžio 21 d., 15:24, Nidos tarptautinis PKP, Neringos U, Pakrančių apsaugos rinktinė RUS (atvyko); 2007 m. gruodžio 23 d., 07:04, Panemunės tarptautinis PKP, Pagėgių U, Pagėgių rinktinė, USA (išvyko); 2008 m. sausio 10 d. 00:25, Kybartų tarptautinis PKP, Kybartų U, Lazdijų rinktinė, RUS (atvyko); 2008 m. sausio 10, 04:33, Lavoriškių tarptautinis PKP, Lavoriškių U, Vilniaus rinktinė, RUS (išvyko) ( 11 t., , b. l. 74).

117Informacijos apie deklaracijas bei kitas sąskaitas (šaltinis VMI) išrašas patvirtina, kad duomenų apie V. K. deklaracijas, bei sąskaitas nerasta ( 11 t., , b. l. 75-76).

1182014 m. sausio 9 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys patvirtina, kad buvo pateiktos dokumentų kopijos, kurių pagrindu 2007 m. lapkričio 20 d. AOZT „T“ ir UAB „A“ sudarė įrangos pirkimo-pardavimo sutartį, kuria AOZT „T“ įsipareigojo UAB „A“ parduoti melo detektorių įrangą, programinę ir kitus melo detektorių įrangos komplektus „DIANA-01“ ir „Konkord SKP“, o UAB „A“ sumokėti AOZT „T“ 1 933 200 Lt. 2008 m. sausio 1 d. priėmimo-perdavimo akte Nr. 01/01 nurodyta, kad AOZT „T“ perdavė, o UAB „A“ priėmė profesionalaus kompiuterinio poligrafo DIANA-01 įrenginį bei su juo susijusią programinę įrangą už 350 000 Lt (11 t., b. l. 80-89).

119Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad BUAB „A“ bankroto administratorius pateikė dokumentus taip pat ir 2013 m. rugsėjo 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. S. S. bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniu perdavė visą eilę bendrovės daiktų, tame tarpe ir melo detektorių –poligrafą DIANA-01 (12 t., b. l. 9-51).

120Rusijos Federacijos generalinė prokuratūras pateikė duomenis (2013 m. birželio 26 d. raštas Nr. 82/1-788-13), kad atlikti tyrimo veiksmus UAB „T“ atžvilgu nebuvo galimybės, kadangi šios organizacijos registracijos vietoje nėra ir taikytomis priemonėmis jos buvimo vieta nustatyta nebuvo. Taip pat nebuvo nustatyta, kad su šios bendrovės veikla būtų susijęs asmuo V. K.. Nustatyta, kad UAB „T“ 2007 m rugsėjo 30 d. buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro (13 t., b. l. 94-183).

121BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybei už kaltininkui patikėto ar jo žinioje esančio turto ar turtinės teisės iššvaistymą atsiranda tada, kai jis neteisėtai pasinaudoja suteiktais įgaliojimais tam turtui. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, kad kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą iššvaisto neatlygindamas jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, 2K-373/2013). Teismo vertinimu nagrinėjamu atveju kaltinimas dėl turto išvaistymo pagrįstas.

122Byloje pateikta 2007 m. lapkričio 20 sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB „A“ (pirkėjas), atstovaujama direktoriaus S. S., su AOZT „T“ (pardavėjas), atstovaujama direktoriaus V. K., susitarė dėl melo detektoriaus įrangos komplektų „Diana 01“ ir „Kondor SKP“, kurių komplikacija nurodyta sutarties prieduose. Sutartyje nurodyta, kad visa įrangos kaina -1 933 200 Lt, kurią pirkėjas įsipareigoja sumokėti iki 2007 m. gruodžio 31 d. Pirkėjas įsipareigojo iki 2007 m. lapkričio 30 d. sumokėti pardavėjui avansą, kurį sudaro ne mažiau kaip 75 procentai visos perkamos įrangos kainos, įrangą pardavėjas įsipareigojo pristatyti pirkėjo nurodytu adresu ( - ), ne vėliau kaip per 30 dienų skaičiuojant nuo avanso sumokėjimo dienos.

123Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartis dėl melo detektorių įsigijimo buvo pasirašyta 2007 m. lapkričio mėnesį įmonės ofise ( - ), buvo atvykęs AOZT T atstovas, kurio pavardės neatsimena, nurodė, kad minėtos įmonės direktorius į Lietuvą atvykęs nebuvo. Parodė, kad 750 000 Lt suma buvo išmokėta grynaisiais, per kelis kartus, datos yra nurodytos kasos orderiuose. Pinigus sumokėjo atstovams pagal įgaliojimus, tačiau negali nurodyti vardų ir pavardžių.

124Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų (arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012 ).

125Iš specialisto išvados (2009 m. gegužės 5 d. išvada Nr. 5-1/93) duomenų matyti, kad UAB „A“ atskaitingam asmeniui S. S. pagal 2007 m. gruodžio 29 d. kasos išlaidų orderį Nr. 173 buvo išduoti 350 000 Lt, pagal kasos išlaidų orderį Nr. l74 buvo išduoti 400 000 Lt atsiskaitymui pagal avansines apyskaitas, pagal kasos išlaidų orderį Nr. 171 2007 m. gruodžio 29 d. – 48 813,85 Lt. Pagal tyrimui pateiktą bendrovės atskaitingų asmenų registro duomenis ir įrašus atskaitingo asmens S. S. avanso apyskaitoje 2007 m. gruodžio 31 d. Nr. 135 (5-51-57 priedai) šie 350 000 Lt ir 400 000 Lt buvo panaudoti: sumokėtas 750 000 Lt avansas AOZT „T“ pagal piniginių įmokų dokumentus TA-315, ir TA-319. Pagal avanso apyskaitos Nr. 115 duomenimis kaltinamasis 2007 m. lapkričio 20 d. V. K. sumokėjo 100 000 Lt, 2007 m. lapkričio 26 d. sumokėjo 100 000 Lt, 2007 m. lapkričio 30 d. sumokėjo 500 000 Lt; pagal 2007 m. lapkričio 31 avanso apyskaitos Nr. 135 duomenis kaltinamasis 2007 m. gruodžio 29 d. sumokėjo 750 000 L (2007 m. lapkričio 30 d. – 400 000 Lt; 2007 m. gruodžio 31 d. – 350 000 Lt; 400 000 Lt) (17 t., b. l. 51). Pažymėtina, kad nors avanso apyskaitoje 2007 m. gruodžio 31 d. Nr. 135 nurodyta, kad 350 000 Lt ir 400 000 Lt buvo panaudoti sumokant 750 000 Lt avansą AOZT „T“ pagal piniginių įmokų dokumentus TA-315, ir TA-319., tačiau šie dokumentai nėra pateikti. Pagal kasacinio teismo formuojamą praktiką kaltininko tvirtinimai dėl pinigų panaudojimo įmonės reikmėms turi būti paremti konkrečiais duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis ir tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija (kasacinės nutartys Nr. 2K-P-78/2012, 2K-7-84/2012). Nagrinėjamu atveju byloje taip pat pateikti išrašyti orderiai (2007 m. lapkričio 20 d., 2007 m. lapkričio 26 d., 2007 m. lapkričio 30 d.) 700 000 Lt sumai (11 t., b. l. 87-89), tačiau nurodytų duomenų objektyvumo nėra galimybės patikrinti, nes nėra nurodyti pasirašusių asmenų duomenys (vardas, pavardė), o kaltinamasis nurodė, kad pinigus sumokėjo atstovams pagal įgaliojimus, tačiau negali nurodyti vardų ir pavardžių.

126Išrašas apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną patvirtina, kad laikotarpiu nuo 2007 m. lapkričio 1 d. iki 2008 m. sausio 30 d. V. K. kirto Lietuvos Respublikos sieną: 2008 m. sausio 5 d., 08:23, Panemunės tarptautinis PKP, Pagėgių U, Pagėgių rinktinė, RUS (atvyko); 2008 m. sausio 5 d., 16:45, Panemunės tarptautinis PKP, Pagėgių U, Pagėgių rinktinė RUS (išvyko); 2007 m. gruodžio 21 d., 15:24, Nidos tarptautinis PKP, Neringos U, Pakrančių apsaugos rinktinė RUS (atvyko); 2007 m. gruodžio 23 d., 07:04, Panemunės tarptautinis PKP, Pagėgių U, Pagėgių rinktinė, USA (išvyko); 2008 m. sausio 10 d. 00:25, Kybartų tarptautinis PKP, Kybartų U, Lazdijų rinktinė, RUS (atvyko); 2008 m. sausio 10, 04:33, Lavoriškių tarptautinis PKP, Lavoriškių U, Vilniaus rinktinė, RUS (išvyko) (11 t., , b. l. 74). Taigi išrašo duomenys patvirtina, kad V. K. pinigų išmokėjimo metu nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką. 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1889/2005 dėl grynųjų pinigų, įvežamų į Bendriją ar išvežamų iš jos, kontrolės (toliau – ir Reglamentas (EB) Nr. 1889/2005) 3 straipsnio 1 dalis numato, kad bet kuris fizinis asmuo, atvykstantis į Bendriją ar išvykstantis iš jos ir gabenantis grynuosius pinigus, kurių vertė ne mažesnė kaip 10 000 Eur, deklaruoja tą pinigų sumą pagal šį Reglamentą valstybės narės, per kurią jis atvyksta į Bendriją ar išvyksta iš jos, kompetentingai institucijai. Vilniaus teritorinės muitinės duomenimis informacinių sistemų centro bazėse nėra informacijos apie 2007-2008 metais V. K., UAB „A“ ir Rusijos įmonės „T“ įformintus muitinės dokumentus (11 t., b. l. 77-79). Nagrinėjamoje atveju, siekiant nustatyti bylai reikšmingas aplinkybes bei patikrinti kaltinamojo keliamas versijas, buvo kreiptasi į Rusijos Federacijos teisėsaugos institucijas dėl teisinės pagalbos, t.y. nustatyti ar asmuo V. K. dirbo AOZT „T“ direktoriaus pareigose bei apklausti jį liudytojų, paimti pavyzdžius lyginamajam tyrimui, atlikti poėmį AOZT „T“ patalpose ir t.t. (13 t., b. l. 100-103). Tačiau Rusijos Federacijos generalinės prokuratūros duomenimis (2013 m. birželio 26 d. raštas Nr. 82/1-788-13) atlikti tyrimo veiksmus AOZT „T“ atžvilgu nebuvo galimybės, kadangi šios organizacijos registracijos vietoje nėra ir taikytomis priemonėmis jos buvimo vietos nustatyti nepavyko. Taip pat nebuvo nustatyta, kad su šios bendrovės veikla būtų susijęs asmuo V. K. (13 t., b. l. 94-183). Be to, pateikti duomenys patvirtina, kad AOZT „T“ 2007 m rugsėjo 30 d. buvo pašalinta iš Bendro valstybinio juridinių asmenų rejestro (13 t., b. l. 134). Taigi akivaizdu, kad sandoris su minėta bendrove negalėjo būti sudarytas 2007 m. lapkričio 20 d. Nors byloje pateiktas 2008 m. sausio 10 d. priėmimo - perdavimo aktas Nr.01/01, kuriame nurodyta, kad įmonė AOZT „T“ (buveinės adresas ( - )), atstovaujama direktoriaus V. K., perduoda UAB „A“, kurią atstovauja direktorius S. S., profesionalaus kompiuterio poligrafo „Diana-01“ įrenginį bei su juo susijusią programinę įrangą, iš viso už 350 000 Lt (11 t., b. l. 85) bei papildomai trys priėmimo – perdavimo (2007 m. gruodžio 3 d., 2008 m. sausio 10 d., 2008 m. vasario 3 d.) aktai, tačiau byloje nėra jokių objektyvių dokumentų, patvirtinančių aktuose nurodytų prekių gavimą iš įmonės AOZT „T“ (sąskaitos (invoice), importo deklaracijos, transporto važtaraščio). Pažymėtina, kad aktuose nurodyta, kad juos pasirašė AOZT „T“ direktorius V. K., nors byloje nėra duomenų, patvirtinančių šio asmens sąsajas su minėta bendrove. Be to, pats kaltinamasis nurodė, kad V. K. nebuvo atvykęs į Lietuvos Respubliką, o įrangą atvežė AOZT „T“ atstovai, kurių asmens duomenų (vardo, pavardžių) nurodyti negalėjo. Teismo išvadas, kad byloje pateikta sutartis bei priėmimo – perdavimo aktai sudaryti siekiant sandorio teisėtumo regimybei patvirtinti, iš dalies patvirtina ir liudytojų parodymai. Liudytojas V. S. teismo posėdžio metu parodė, kad iš Rusijos atvykę asmenys atstovavo įmonę „Polikonius“, nežino, ar jam teko girdėti apie įmonę „T“. Liudytojas A. K. nurodė, kad iš bendrovės „T“ neteko pirkti melo detektorių.Liudytojas J. G. parodė, kad Lietuvoje melo detektorius pardavinėjo už 10 000 EUR, o pirkdavo už 10 000 dolerių. Nurodė, kad dėl detektorių prisimena tris sandorius su Rusijos įmone “P“. Pažymėjo, kad daugiau kaip 100 000 negalėjo kainuoti melo detektoriai. Nors liudytojas Č. M. nurodė, kad jam buvo pavykę susisiekti su AOZT „T“ atstovais, tačiau negalėjo detalizuoti su kokiais šios bendrovės darbuotojais bendravo bei pateikti jų kontaktus.

127Nors kaltinamasis nurodo, kad priėmimo – perdavimo 2007 m. gruodžio 3 d. bei 2008 m. vasario 3 d. akto pagrindu gauta įranga buvo parduota UAB „M“, kuri vėliau ją pardavė savo klientams, tačiau tai prieštarauja byloje nustatytiems duomenims. Nagrinėjamu atveju Valstybės apsaugos departamentas įsigijo profesionalų kompiuterinį poligrafą Diana - 01, kurio charakteristika atitinka priėmimo – perdavimo 2008 m. sausio 10 d. akte nurodytus duomenis, tačiau sandoris dėl šio poligrafo buvo sudarytas 2007 m. lapkričio 14 d., PVM sąskaita faktūra išrašyta 2007 m. gruodžio 7 d., o perdavimo – priėmimo akte data nurodyta – 2006 m. gruodžio 7 d. (galimai dėl nurodytų 2006 metų yra techninė klaida). Pažymėtina, kad šis poligrafas „Diana 01“ buvo įsigytas už 35 000 Lt (18 t., b. l. 77-85). Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba pateikė duomenis, kad 2007 metais pirko iš UAB “M” poligrafą (melo detektorių) “Diana” už 50 600 Lt, o PVM sąskaita – faktūra išrašyta 2007 m. gruodžio 19 d. (18 t., b. l. 86-87,96). Byloje pateiktas priėmimo - perdavimo aktas (Nr. 01/01), kurioje nurodyta analogiška įranga, surašytas 2008 m. sausio 10 d. Be to, Lietuvos kriminalinės policijos duomenims 2008 m. spalio 14 d. sudaryta pirkimo - pardavimo sutartis dėl kompiuterio su programine įranga „Konkord SKP“ įsigijimo už 50 406,86 Lt (18 t. b. l. 151-153, 160). Byloje pateiktuose priėmimo perdavimo 2007 m. gruodžio 3 d. bei 2008 m. vasario 3 d. aktuose Konkord SKP pagrindinio belaidžio blokelio kaina – 150 000 Lt, rašybos ir kalbos analizavimo modulio kaina – 250 000 Lt, kitų dalių, įeinančių į programinę įrangą Konkord SKP – 225 000 Lt. Tai, kad byloje pateiktos PVM sąskaitos faktūros dėl įrangos paravimo UAB „M“ (17 t. b. l. 65-73), nėra pagrindo pripažinti, kad nurodyta įranga buvo pateikta pagal priėmimo- perdavimo aktus, nes byloje nėra pateikta prekių gavimą iš įmonės AOZT „T“ patvirtinančių duomenų, t.y. sąskaitų (invoice), importo deklaracijų, transporto važtaraščių). Teismo vertinimo nepaneigia ir specialisto 20016 m. birželio 29 išvada (17 t., b. l. 32-46), nes byloje surinktų įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, tuo tarpu ūkinės finansinės veiklos tyrimas turi apsiriboti buhalterinių finansinių dokumentų tyrimu. Taigi nagrinėjamu atveju specialisto funkcija yra buhalterinių – finansinių dokumentų tyrimas, todėl specialistas teikdamas išvadas nėra kompetentingas teisiškai įvertinti nustatytus faktus. Pažymėtina, kad RUAB „S“ bei „V.“ nurodė, kad nėra pirkę iš UAB „A“ ar UAB „M“ profesionalių poligrafų bei priedų ar įrenginių.

128Kaltinamasis nurodo, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, įmonė nebegalėjo vykdyti savo įsipareigojimų, todėl likusi įrangos dalis nebuvo parduota, tačiau šią versiją aplinkybes paneigia byloje nustatyti duomenys. Pažymėtina, kad pagal sutarties sąlygas visą įrangos kainą (1 933 200 Lt) UAB „A“ įsipareigoja sumokėti iki 2007 m. gruodžio 31 d. Bylos duomenimis nustatyta, kad 2008 m. sausio 28 d. S. S., atstovaudamas UAB „A“, sumokėjo 340 000 Lt dydžio avansą UAB „S“ (preliminariosios žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutarties pagrindu), 2008 m. kovo 10 d. UAB „A“ suteikė 220 000 Lt beprocentinę paskolą UAB „M“. Taigi UAB „A“ turėjo galimybę sandorį įvykdyti tinkamai, jei tai būtų realus sandoris. Tačiau pasirinktas elgesio modelis patvirtina, kad sutartyje numatytų teisinių pasekmių nebuvo siekiama. Tai, kad byloje nėra pareikštas kaltinimas pagal BK 300 straipsnį, nepaneigia byloje nustatytų aplinkybių dėl sandorio fiktyvumo. Tuo labiau, kad yra suėję baudžiamosios atsakomybės senaties terminai (BPK 3 str., 95 str.). Kasacinis teismas yra nurodęs, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas administracijos atstovas pagal išlaidų orderį paima pinigus iš bendrovės kasos ir juos panaudoja, ir nėra išlaidas pagrindžiančių dokumentų ( arba pateikti suklastoti), šis veiksmas gali būti vertinamas kaip įmonės turto pasisavinimas arba iššvaistymas (kasacinės nutartys Nr. 2K-451/2004, 2K-440/2005, 2K-202/2006, 2K-213/2006, 2K-47/2007, 2K-108/2008, 2K-61/2009, 2K-P-78/2012 ).

129Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, atsižvelgiant į išdėstytus įrodymų vertinimo motyvus, daroma išvada, kad byloje yra pakankamai įrodymų, patvirtinančių objektyviuosius BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius. BUAB „A“ bankroto administratorius pateikė dokumentus taip pat ir 2013 m. rugsėjo 3 d. antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą su priedais, kuriame nurodyta, kad 2013 m. rugpjūčio 13 d. S. S. bankroto administratoriaus įgaliotam asmeniu perdavė visą eilę bendrovės daiktų, tame tarpe ir melo detektorių –poligrafą DIANA-01 (12 t., b. l. 9-51). Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad ji teikė administravo paslaugas BUAB „A. Turtą, kuris buvo paliktas S. S., perėmė su antstoliu, tai buvo kompiuteriai, programos, klaviatūros, kėdė, melo detektorius. Kadangi pagal bylos duomenis 2008 m. sausio 10 d. priėmimo - perdavimo akto pagrindu profesionalus kompiuterinis poligrafas „Diana-01“ įrenginys negalėjo būti pateiktas, nes realiai buvo įsigytas kitomis aplinkybėmis, kaltinimas šioje dalyje yra patikslinamas.

130Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir turtinė žala. Atsižvelgiant, kad kompiuterinis poligrafas „Diana-01“ perduotas bankroto administratoriui, taip pat siekiant nepasunkinti kaltinamojo padėties, kaltinime nurodytos žalos dydis nėra keičiamas. Taip pat iš kaltinimo pašalinamos nurodytos aplinkybės dėl veiksmų, viršijančių normalią gamybinę – ūkinę riziką ir yra akivaizdžiai nuostolingi, nes nustatyta, kad sandoris buvo tariamas, sudarytas dėl akių. Pažymėtina, kad nors tariamu sandoriu nebuvo siekiama įsigyti įrangos, tai nepaneigia išvaistymo fakto. Taigi bylos duomenimis nustatyta, kad S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, t.y. nuo 2002 m. balandžio 5 d. iki 2008 m. rugsėjo 12 d. būdamas UAB „A“, įregistruotos 2001 m. gegužės 25 d., adresu ( - ), įmonės kodas ( - ), direktoriumi, pažeisdamas Lietuvos Respublikos Akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) 19 str. 8 p., nustatantį, kad bendrovės valdymo organai privalo veikti bendrovės ir jos akcininkų naudai, laikytis įstatymų bei kitų teisės aktų ir vadovautis bendrovės įstatais, taip pat žinodamas, kad neturi teisės priimti sprendimų ar atlikti kitų veiksmų, kurie yra priešingi įstatuose nurodytiems bendrovės veiklos tikslams, jis 2007 m. lapkričio 20 d. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje dėl akių pasirašė netikrą Įrangos pirkimo - pardavimo sutartį su tyrimo metu nenustatytu asmeniu, prisistatančiu V. K. vardu ir pavarde, ir neva atstovaujančiu AOZT „T“, pagal kurią neva AOZT „T“ įsipareigojo pateikti melo detektorių įrangą, programinę įrangą ir kitus melo detektorių įrangos komplektus „Diana - 01“ ir „Konkord SKP“ už 1 933 200 Lt, po ko, pagal 2007 m. lapkričio 30 d. avanso apyskaitą Nr. 115, patvirtintą jo - direktoriaus S. S. parašu, jis 2007 m. lapkričio 20 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T“, sumokėjo 100 000 Lt; 2007 m. lapkričio 26 d. - 100 000 Lt; 2007 m. lapkričio 30 d. - 500 000 Lt, o pagal 2007 m. gruodžio 31 d. avanso apyskaitą Nr. 135, patvirtintą direktoriaus S. S. parašu, jis 2007 m. gruodžio 29 d. tyrimo metu nenustatytam asmeniui, prisistatančiam V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T“ sumokėjo 750 000 Lt, viso 1 450 000 Lt, o pagal 2008 m. sausio 10 d. priėmimo perdavimo aktą Nr. 01/01, sudarytą dėl akių tarp tyrimo metu nenustatyto asmens, prisistatančio V. K. vardu ir pavarde, neva atstovaujančiam AOZT „T“ ir UAB „A“, atstovaujamo S. S., UAB „A“ buvo neva pateiktas profesionalaus kompiuterinio poligrafo „Diana - 01“ įrenginys bei su juo susijusi programinė įranga, kurio vertė nurodyta 350 000 Lt dydžio, tokiu būdu S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės UAB „A“ turtą - pinigines lėšas, tuo padarydamas bendrovei 1 100 000 Lt žala. Šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 184 str. 2 d. Teismo vertinimu nustatytos kaltinamojo veikos objektyviosios aplinkybės atspindi ir subjektyviąją pusę - tiesioginę tyčią, t.y. tai, kad kaltinamasis suvokė, jog tariamo sandorio pagrindu neteisėtai ir neatlygintinai perleidžia jam patikėtas pinigines lėšas tretiesiems asmenims. Taigi kaltinamojo veiksmuose yra ir objektyvūs, ir subjektyvūs BK 184 str. 2 d. numatytų nusikaltimų požymiai.

131Dėl bausmės skyrimo

132BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės atėmimas iki septynerių metų.Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 2 dalis).

133Nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis padarė vieną sunkų (BK 184 straipsnio 2 dalis) nusikaltimą, kuris padarytas veikiant tiesiogine tyčia, nusikaltimas yra baigtas. Skiriant bausmę, taip pat atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę, kad dirba, turi šeimą, baustas administracine tvarka (14 t., b. l. 24-26), nors praeityje vieną kartą teistas, tačiau teistumas išnykęs (14 t., b. l. 27-29), į narkologinę įskaitą neįrašytas (14 t., b. l. 31), psichinėmis ligomis neserga (14 t., b. l. 32-33). Nors kaltinamasis ir pripažintas padaręs sunkų tyčinį nusikaltimą, bet nusikaltimas yra turtinio pobūdžio, nuo nusikaltimo padarymo praėjo beveik dešimt metų, skiriant bausmę teismas taip pat atsižvelgia į nagrinėjamos bylos pakankami ilgą nagrinėjimą bei ikiteisminio tyrimo trukmę. Taigi įvertinus visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, kaltinamajam skiriama ženkliai už sankcijoje numatytos bausmės vidurkį mažesnės laisvės atėmimo bausmė – vieneri metai laisvės atėmimo, kuri atitinka kaltinamojo asmenybę bei padarytos veikos aplinkybes, neprieštarauja teisingumo ir proporcingumo principams.

134Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad teismas gali atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų ir asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus) (BK 75 straipsnio 1 dalis). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas asmenims, padariusiems sunkų nusikaltimą (nusikaltimus) ir nuteistiems ne daugiau kaip ketveriems metams laisvės atėmimo bausme (bei esant kitoms įstatyme nustatytoms sąlygoms), taikytinas ir tais atvejais, kai nusikalstama veika padaryta iki BK 75 straipsnio 1 dalies 2015 m. kovo 19 d. redakcijos įsigaliojimo, t. y. iki 2015 m. kovo 24 d., ir kai nepasibaigęs tokios bylos teisminis nagrinėjimas, t. y. pirmosios ar apeliacinės arba kasacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-27-746/2015, 2K-215-303/2015, 2K-7-386-746/2015 ir kt.).

135Atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, kad paskirtosios bausmės vykdymo atidėjimas, esant BK 75 straipsnyje numatytoms sąlygoms, leidžia teismui įvairesniais būdais siekti BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų. Atidėdamas paskirtosios bausmės vykdymą, teismas turi spręsti, ar pritaikytų baudžiamųjų teisinių priemonių ir teismo paskirtų įpareigojimų visuma turės poveikį kaltininkui ir kad ateityje jis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikaltimų. Baudžiamasis įstatymas neišvardija aplinkybių, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas BK 75 straipsnyje numatytas nuostatas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Sprendžiant šį klausimą vadovaujamasi bendraisiais bausmės skyrimo ir bausmės paskirties pagrindais, turi būti įvertintos visos bylos aplinkybės, susijusios tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe. Teismo sprendimu kartu turi būti siekiama išsaugoti kaltininko teigiamus socialinius ryšius.

136Nagrinėjamu atveju kaltinamasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus formaliuosius kriterijus bausmės vykdymui atidėti – paskirta laisvės atėmimo bausmė už sunkų nusikaltimą neviršija ketverių metų. Be to, kaltinamasis charakterizuojamas teigiamai, turi šeimą, dirba, nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo beveik dešimt metų, per tą laiką naujų nusikalstamų veikų nebuvo padaryta. Kaltinamajam S. S. kardomosios priemonės nebuvo paskirtos.

137Dėl civilinių ieškinių

138Šioje byloje AB SEB Banko įgaliotas atstovas advokatas N. Š. pareiškė civilinį ieškinį 177 549,81 Lt (51 421,97 Eur) sumai (t. 14, b. l. 67-70). Priimant išteisinamąjį nuosprendį, kai nepadaryta veika, turinti nusikaltimo požymių, civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas).

139Taip pat šioje byloje BUAB ,,A“ atstovas bankroto administratorius UAB „D“ pareiškė civilinį ieškinį 513 576,31 Lt (148 741,98) sumai (t. 10, b. l. 85). 2016 m. gegužės 5 d. teisme buvo gautas prašymas pakeistai civilinį ieškovą, kadangi 2016 m. balandžio 21 d. tarp pradinio civilinio ieškovo BUAB „A“ bei naujojo civilinio ieškovo UAB „A“ buvo sudaryta būsimos reikalavimo teisės perleidimo sutartis, kurios pagrindu BUAB „A“ atlygintinai perdavė UAB „A“ būsimas reikalavimo teises. Vilniaus apygardos teismo 2016 m. birželio 13 d. nutartimi teismas tenkino prašymą, pradinį civilinį ieškovą BUAB „A“ pakeitė ieškovu UAB „A“.

1402016 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas civilinio ieškovo BUAB „A“ pareiškimas dėl ieškinio atsiėmimo. Civilinis ieškovas pareiškimą motyvuoja tuo, kad siekdamas, kad kuo skubiau būtų atkurtos jo pažeistos teisės ir interesai, ketina su ieškiniu kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Civilinio proceso kodekso 139 straipsnis numato galimybę atsiimti civilinį ieškinį. Teismas priima pareiškimą ir civilinį ieškinį palieka nenagrinėtu.

141Dėl daiktinių įrodymų

142Daiktinių įrodymų klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta tvarka. Daiktai turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti, du UAB ,,A“ antspaudai paliekami prie baudžiamosios bylos medžiagos.

143Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str.,

Nutarė

144S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje (dėl lėšų išvaistymo AOZT „T“ epizode) ir nuteisti laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

145Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, S. S. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

146S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule įgyjant UAB „SEB lizingas“ turtą) išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

147S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule užvaldant UAB „S“ turtą) išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

148S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo apgaule užvaldant UAB „E“ turtą) išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

149S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184 straipsnio 2 dalį (dėl kaltinimo sudarant žemės sklypo preliminarią sutartį) išteisinti nepadarius veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

150Civilinio ieškovo AB SEB Banko civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

151Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.

152Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. du UAB ,,A“ antspaudus palikti saugoti prie baudžiamosios bylos.

153Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Vilniaus apygardos teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Rosita... 2. sekretoriaujant Žanetai Kirsnienei, Simonai Peršinai, Agnei Pancerovaitei,... 3. dalyvaujant prokurorui Valdui Uždanavičiui,... 4. kaltinamajam S. S., jo gynėjui advokatui Linui... 5. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje... 6. S. S., a. k. ( - ) gimęs ( - ),... 7. kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 8. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 9. S. S. iššvaistė jo žinioje buvusį didelės vertės... 10. Nagrinėjamu atveju S. S. taip pat buvo kaltinamas apgaule... 11. Taip pat S. S. kaltinamas tuo, kad apgaule užvaldė... 12. Taip pat S. S. kaltinamas tuo, kad apgaule užvaldė... 13. Taip pat S. S. kaltinamas tuo, kad iššvaistė jo... 14. Baudžiamojoje teisėje vertinant žmogaus poelgį kaip nusikalstamą ar... 15. Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį... 16. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto ar... 17. Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule įgyjant UAB „SEB... 18. Nagrinėjamoje byloje S. S. kaltinamas tuo, kad iš... 19. Pažymėtina, kad svetimas, t. y. kitam asmeniui nuosavybės teise... 20. Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. S. savo... 21. Atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad:... 22. Teismo posėdyje liudytoja K. M. (J.) parodė, kad bylai... 23. Teismo posėdyje liudytoja A. R. parodė, kad 24. Pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, matyti, kad... 25. AB „SEB bankas“ komiteto posėdžio 2007 m. vasario 27 d. protokolo... 26. Liudytojas P. N. teismo posėdyje parodė, kad dirba UAB... 27. Teismo posėdyje liudytojas L. S. parodė, kad dirbo AB... 28. Teismo posėdyje liudytojas A. N. parodė, kad iki 2012 m.... 29. Teismo posėdyje liudytojas V. A. parodė, kad pažįsta... 30. Teismo posėdyje liudytojas I. G. parodė, kad UAB „M“... 31. Teismo posėdyje liudytojas R. N. parodė, kad jam dirbant... 32. Teismo posėdyje liudytoja J. K. parodė, kad dirbo UAB... 33. Specialistas E. J. teismo posėdyje parodė, jog... 34. Byloje pateikta 20016 m. birželio 29 d. specialisto auditoriaus 35. Specialistas A. J. teismo posėdyje parodė, jog teikė... 36. Specialistė G. S. teismo posėdyje parodė, kad kaip IT... 37. Byloje pateikta UAB „B“ 2014 m. spalio 20 d. atlikto tyrimo ataskaita,... 38. Byloje pateikta UAB „B“ 2015 m. balandžio 4 d. atlikto tyrimo ataskaita,... 39. Specialistas L. B. teismo posėdyje parodė, jog... 40. Byloje pateikta informacinių technologijų specialisto L.... 41. Hewlett Packard Enterprise rašte nurodyta, kad HP BaldeSystem C class yra... 42. Nagrinėjamu atveju pagal pateiktą kaltinimą apgaulė pasireiškė tuo, kad... 43. Byloje pateikta 2007 m. kovo 1 d. Finansinio lizingo sutartis Nr. ( - ), kurios... 44. Byloje pateikta 2007 m. kovo 6 d. Finansinio lizingo sutarties Nr. ( - )... 45. Minėta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti... 46. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka... 47. Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule užvaldant UAB „S“... 48. S. S. pareikšto kaltinimo esmė, kad iš anksto... 49. Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažįsta ir... 50. Liudytojas S. O. parodė, kad UAB „S“ sudarė... 51. Byloje pateikta pirkimo - pardavimo 2008 m. sausio 14 d. sutartis (Nr. ( - )),... 52. Teismo posėdyje liudytojas S. Z. parodė, kad bylai... 53. Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad bylai... 54. Byloje pateikta 2009 m. gegužės 5 d. specialisto išvada Nr. 5-1/93, kurioje... 55. LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus apygardos teismas 2008 m. birželio... 56. Teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus, daro išvadą, kad kaltinime... 57. Dėl kaltinimo pagal BK 182 straipsnio 2 dalį apgaule užvaldant UAB „E“... 58. S. S. taip pat pateiktas kaltinimas, kad apgaule, iš... 59. Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažįsta ir... 60. Teismo posėdyje liudytojas A. S. parodė, kad bylai... 61. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad UAB „S“ 2007 m. gruodžio 17 d. į... 62. Šalčininkų rajono savivaldybės 2013 m. rugsėjo 19 d. rašte Nr.... 63. UAB „S“ 2016 m. balandžio 11 d. rašte nurodyti duomenys, kad... 64. Byloje pateikta specialisto 2008 m. lapkričio 13 d. išvada Nr. 5-1/188,... 65. Byloje nustatyta, kad Vilniaus miesto 1- ojo apylinkės teismas 2008 m.... 66. Teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus byloje nustatytų aplinkybių... 67. Teismo išdėstyti motyvai sudaro pagrindą S. S.... 68. Dėl kaltinimų pagal BK 184 straipsnio 2 dalį ... 69. Nagrinėjamu atveju S. S. pateikti kaltinimai pagal BK... 70. Pagal BK 184 straipsnį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo... 71. Tačiau ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto... 72. Dėl turto išvaistymo, sudarant žemės sklypo preliminarią sutartį... 73. Pagal kaltinimą S. S. inkriminuojamas vadovaujamos UAB... 74. Vertinant inkriminuojamą nusikalstamą veiką dėl turto iššvaistymo,... 75. Byloje nustatyta, kad 2008 m. sausio 25 d. S. S. UAB... 76. Nagrinėjamu atveju vertinant retrospektyviai, sudarytas sandoris buvo... 77. Duodamas parodymus teisme kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo... 78. S. S. parodė, jog planuojamas įsigyti sklypas atrodė... 79. Teismo posėdyje liudytoja I. N. parodė, kad bylai... 80. Teismo posėdyje liudytojas R. P. parodė, kad... 81. Teismo posėdyje liudytoja J. K. (buvusi UAB „A“ vyr.... 82. Iš UAB „D“ 2013 m. kovo 4 d. pateiktų paaiškinimų matyti, kad 2007 m.... 83. Byloje pateikta FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus... 84. Byloje pateikta FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus... 85. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad Vilniaus apygardos teismas 2009 m.... 86. Minėta, kad kiekvienas inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymis... 87. Prokuroras nurodo, kad kaltinamasis sudarydamas žemės sklypo pirkimo -... 88. Vertinant šiuos argumentus, pažymėtina, kad sudarant civilinius sandorius... 89. Taigi pagal bylos duomenis nėra pagrindo teigti apie kaltinamojo nustatytą... 90. Baudžiamosios atsakomybės atribojimo nuo kitų atsakomybės rūšių klausimu... 91. Taigi S. S. išteisinamas dėl kaltinimo pagal BK 184... 92. Dėl lėšų išvaistymo AOZT „T“ epizode... 93. Pakeistas kaltinimas formuluojamas, kad S. S.,... 94. Kaltinamasis pagal pareikštą kaltinimą savo kaltės nepripažino, teismo... 95. Atlikus įrodymų tyrimą, nustatyta, kad :... 96. Liudytoja R. K. teismo posėdyje parodė, kad ji teikė... 97. Teismo posėdyje liudytojas J. G. parodė, kad jis buvo... 98. SODRA duomenimis J. G. UAB „A“ dirbo laikotarpiu nuo... 99. Teismo posėdyje liudytoja J. K. (dirbusi UAB „A“ vyr.... 100. Teismo posėdyje liudytojas Č. M. parodė, kad atleidus... 101. FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos skyriaus vyriausias specialistas 102. Teismo posėdyje liudytojas V. S. parodė, kad Vadovybės... 103. Liudytojas A. K. teismo posėdyje parodė, kad nuo 2004 m.... 104. Restruktūrizuojama UAB „S“ 20016 m. lapkričio 30 d. rašte nurodė, kad... 105. Vilniaus implantologijos centras 2016 m. gruodžio 1 d. rašte nurodė, kad... 106. Lietuvis kriminalinės policijos biuras 2016 m. gruodžio 6 d. rate nurodė,... 107. Valstybės apsaugos departamentas pateikė duomenis, kad 2007 m. departamentas... 108. Valstybinė teismo psichiatrijos tarnyba pateikė duomenis, kad 2007 metais... 109. Policijos departamento pateiktais duomenimis Lietuvos policijos logistikos... 110. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis pagal 2008 m. gruodžio 9 d.... 111. Iš FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus apskrities... 112. Byloje pateikta FNTT prie VRM Ūkinės finansinės veiklos tyrimo Vilniaus... 113. Byloje pateikta 20016 m. birželio 29 specialisto auditoriaus 114. Specialistas E. J. teismo posėdyje paaiškino, kad dėl... 115. Vilniaus teritorinės muitinės duomenimis informacinių sistemų centro... 116. Išrašas apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną patvirtina, kad... 117. Informacijos apie deklaracijas bei kitas sąskaitas (šaltinis VMI) išrašas... 118. 2014 m. sausio 9 d. daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys... 119. Daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad BUAB „A“ bankroto... 120. Rusijos Federacijos generalinė prokuratūras pateikė duomenis (2013 m.... 121. BK 184 straipsnio 2 dalies prasme atsakomybei už kaltininkui patikėto ar jo... 122. Byloje pateikta 2007 m. lapkričio 20 sutartis, kurioje nurodyta, kad UAB... 123. Kaltinamasis teismo posėdžio metu nurodė, kad sutartis dėl melo detektorių... 124. Pažymėtina, kad tuo atveju, kai pats bendrovės vadovas ar kitas... 125. Iš specialisto išvados (2009 m. gegužės 5 d. išvada Nr. 5-1/93) duomenų... 126. Išrašas apie asmenis kirtusius Lietuvos Respublikos sieną patvirtina, kad... 127. Nors kaltinamasis nurodo, kad priėmimo – perdavimo 2007 m. gruodžio 3 d.... 128. Kaltinamasis nurodo, kad susidūrus su finansiniais sunkumais, įmonė... 129. Įvertinus aukščiau aptartus įrodymus, atsižvelgiant į išdėstytus... 130. Turto iššvaistymo sudėtis yra materiali, todėl būtinasis požymis yra ir... 131. Dėl bausmės skyrimo... 132. BK 184 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta vienintelė bausmė – laisvės... 133. Nagrinėjamu atveju kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių... 134. Nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio redakcija numato, kad... 135. Atidedant bausmės vykdymą taip pat turi būti įvertinta ir tai, ar yra... 136. Nagrinėjamu atveju kaltinamasis atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus... 137. Dėl civilinių ieškinių... 138. Šioje byloje AB SEB Banko įgaliotas atstovas advokatas 139. Taip pat šioje byloje BUAB ,,A“ atstovas bankroto administratorius UAB... 140. 2016 m. rugpjūčio 19 d. teisme gautas civilinio ieškovo BUAB „A“... 141. Dėl daiktinių įrodymų ... 142. Daiktinių įrodymų klausimas sprendžiamas BPK 94 straipsnyje nustatyta... 143. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 303-305, 307-308 str.,... 144. S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą... 145. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, 146. S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 147. S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 148. S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182... 149. S. S. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 184... 150. Civilinio ieškovo AB SEB Banko civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 151. Civilinio ieškovo UAB „A“ civilinį ieškinį palikti nenagrinėtą.... 152. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.... 153. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas...