Byla 1A-469-574/2019
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. (J. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką

1Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jurgitos Mačionytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vitalijos Norkūnaitės, Virginijos Pakalnytės - Tamošiūnaitės, sekretoriaujant Agnei Strunkytei, Loretai Davenienei, dalyvaujant prokurorui Pauliui Paukščiui,

2išteisintajam J. S. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,

3nedalyvaujant nukentėjusiajam A. R. ir jo atstovui advokatui Ričardui Užolai, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio ir nukentėjusiojo A. R. apeliacinius skundus dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendžio, kuriuo J. S. (J. S.) pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 182 straipsnio 2 dalį išteisintas, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

4Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

5I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės

61.

7J. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, sudarydamas padoraus, kompetentingo, veiklaus verslininko įvaizdį, 2014 m. rugpjūčio 21 d. apie 10:00 val. adresu ( - ), pažįstamam nukentėjusiajam A. R. pasiūlė padėti paspartinti pastarojo motinai R. R. nuosavybės teise priklausančių 1,6 ha žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. ( - )) bei 0,5 ha namų valdos (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypų, adresu ( - ), pardavimą, melagingai tvirtindamas, kad turi nekilnojamojo turto agentūrą ir yra suradęs pirkėją – UAB „V. B.“, kuris gali iškart įgyti visą žemės sklypų masyvą bei atsiskaityti iškart iš įmonės lėšų, už tai pareikalavo 40 000 Lt (11 584.80 eurų) tarpininkavimo užmokesčio, sumokant po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, vėliau 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 9.00 val. adresu ( - ), jis pateikė iš anksto paruoštą 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį dėl 1,6 ha žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. ( - )) bei 0,5 ha namų valdos (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypų, adresu ( - ), pardavimo, kurioje buvo nurodyta, kad R. R. įsipareigoja iki 2014 m. spalio 4 d. parduoti UAB „V. B.“, atstovaujamai direktoriaus A. J. P. (gimęs ( - ) – miręs ( - )) minėtą žemės sklypą, bei pranešęs, kad UAB „V. B.“ direktorius A. J. P. negalėjo atvykti į sutartą susitikimą, garantuodamas sandorio teisėtumą, įtikino ir suklaidino R. R. pasirašyti sutartį, kad sandoris kuo greičiau įvyktų ir neva potencialus pirkėjas neatsisakytų pirkti, pasisiūlė pats nuvežti preliminariąją sutartį A. J. P. pasirašyti, vėliau 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 14.00 val. jis, adresu ( - ), pateikė nukentėjusiajam A. R. žinomai suklastotą 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį dėl 1,6 ha žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. ( - )) bei 0,5 ha namų valdos (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypų, adresu ( - ), pardavimo, ant kurios buvo UAB „V. B.“ spaudas ir direktoriaus A. J. P. parašas, vėliau, 2014 m. rugsėjo 5 d. jis pasinaudojęs visišku nukentėjusiojo A. R. pasitikėjimu, pateikė pastarajam objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva jam skubiai reikalingi 40 000 Lt (11 584.80 eurų) įnešti už neva savo išperkamąjį gyvenamąjį būstą bei pareikalavo sumokėti tarpininkavimo mokestį anksčiau. Nukentėjusysis A. R. vykdydamas jo nurodymus, ( - ), jo automobilyje, 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 10 val. perdavė jam 40 000 Lt (11 584.80 eurų) už neva pirkimo-pardavimo sandorio tarpininkavimo paslaugas, tačiau pirkimo-pardavimo sandoris taip ir nebuvo sudarytas, kadangi UAB „V. B.“ direktorius A. J. P. dėl neva didelio užimtumo sutarties sudarymui neatvyko 2014 m. spalio 3 d., 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d. ir 2014 m. spalio 31 d. į ( - ) notaro biurą, adresu ( - ). Tokiu būdu, jis suvokdamas, kad apgaule suklaidindamas A. R., savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - A. R. priklausančius 11 584, 80 Eur.

8II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

92.

10Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroras prašo panaikinti 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį ir priimti naują nuosprendį. Pripažinti J. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir skirti jam 3 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nukentėjusiojo A. R. 11 584,8 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos civilinį ieškinį tenkinti. Nurodo, kad teismas tinkamai ištyrė įrodymus ir nustatė faktines bylos aplinkybes, tačiau pagal nustatytas bylos aplinkybes, padarė nepagrįstą išvadą, kad nepadaryta nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje.

113.

12Nurodo, kad J. S., įgijęs A. R. ir R. R. pasitikėjimą, pateikė klaidingą informaciją, taip esminiai juos suklaidindamas, kad UAB „V. B.“ vadovas A. J. P. ketina sudaryti su jais žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartį, panaudojo suklastotą preliminariąją sutartį kaip jų suklaidinimo priemonę, už tariamo sandorio tarpininkavimą paėmė 40 000 Lt (11 584,80 Eur) mokestį, iš anksto žinodamas, kad sutartis yra niekinė (suklastotas pirkėjo parašas, o pats pirkėjas yra nemokus) ir pardavėjas patirs materialinį nuostolį, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą turtą. Taigi yra visos būtinosios sąlygos, reikalingos pripažinti apgaulę, kuri pasireiškė tariamu tarpininkavimu surasti pirkėją, kaip būtiną sukčiavimo požymį.

134.

14Teismas nustatė, kad specialisto išvada nepatvirtina, jog UAB „V. B.“ direktoriaus A. J. P. parašą 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariojoje sutartyje suklastojo J. S., o patvirtina tik kad dokumentą pasirašė ne A. J. P.. Tačiau teismas klaidingai vertina, kad byloje nėra jokių įrodymų, kad J. S. organizavo ar kitaip prisidėjo prie tokio klastojimo, nors, kaip teigia teismas, nustatytos aplinkybės tokią nuomonę sudaryti gali. Byloje esančias abejones teismas vertino J. S. naudai (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 44 straipsnio 6 dalis). Su tokia teismo išvada nesutiktina. Neginčijama, kad sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, visais atvejais taikytinas in dubio pro reo principas, tačiau šiuo atveju byloje pakanka objektyvių duomenų, kuriais remiantis galima daryti išvadą, jog J. S. dalyvavo padarant nusikalstamą veiką. Byloje tiesioginiais įrodymais laikytini tik nukentėjusiojo A. R. ir liudytojos R. R. parodymai, kitų tiesioginių įrodymų, kad J. S. panaudodamas apgaulę, imitavo žemės sklypų pardavimą ir už tariamą tarpininkavimą gavo nepagrįstą atlygį, t. y. tyčia neteisėtai ir neatlygintinai užvaldė nukentėjusiojo A. R. pinigus, nėra, tačiau pažymėtina, kad ne visada nusikaltimo aplinkybės ir veiką padariusio asmens kaltė nustatoma tiesioginiais įrodymais. Įstatymas nedraudžia grįsti apkaltinamojo nuosprendžio netiesioginiais įrodymais. Tiesioginiai įrodymai neturi pranašumo prieš netiesioginius - ir vieni, ir kiti yra įrodinėjimo proceso elementai. Įrodinėjimas netiesioginiais įrodymais yra sudėtingesnis, tačiau jais taip pat gali būti grindžiama asmens kaltė, jei tais įrodymais nustatyti tarpiniai faktai ir išvados tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2009-05-19 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-178/2009). Pirmos instancijos teismas, analizuodamas byloje surinktus įrodymus ir bylos aplinkybes, susijusias su J. S. kaltės klausimu, nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų, nevertino jų visumos, tarpusavio sąsajos, rėmėsi selektyviai atrinktais faktais, todėl padarė neteisingą ir teisme ištirtais įrodymais nepagrįstą išvadą.

155.

16Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. balandžio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 11-751 nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartyje rankraštinį įrašą „A. J. P.“ parašė ne J. S., ir negalima nustatyti, ar šioje sutartyje A. J. P. vardu pasirašė J. S., taigi, specialisto išvada šioje dalyje nėra kategoriška. Be to byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad suklastoti UAB „V. B.“ direktoriaus A. J. P. parašą be J. S. žinios, galėjo ir kiti asmenys. Teismo nustatyta, kad preliminarioji sutartis buvo pasirašyta nukentėjusiojo A. R. mamos - liudytojos R. R., nedalyvaujant UAB „V. B.“ atstovui direktoriui A. J. P.. Tačiau teismas nevertino A. R. ir R. R. nurodytos aplinkybės, kad preliminariąją sutartį A. J. P. pasirašyti J. S. vežė pats, taip pat jau pasirašytą preliminariąją sutartį jis ir atvežė A. R. bei R. R., taigi niekas kitas šio dokumento suklastoti, be J. S., ar jam nežinant negalėjo. J. S. patvirtino, kad preliminariąją sutartį į UAB „V. B.“ ofisą vežė jis, nurodydamas, kad važiavo kartu su tyrimo metu nenustatytu asmeniu „A. L.“, padavė dokumentus tyrimo metu taip pat nenustatytai „N.“, kuri nuėjo į kažkokį kabinetą, po 15 minučių ant sutarties jau buvo antspaudai ir A. J. P. parašas, paties A. J. P. jis nematė. Sutartį jie nuvežė A. R.. A. R. apklausos metu parodė, kad A. L. jis nepažįsta. Tyrimo metu buvo imtasi visų priemonių nustatyti J. S. nurodytus asmenis „A. L..“ ir „N.“, tačiau to padaryti nepavyko. Visgi „A. L.“ ar „N.“ suinteresuotumas be J. S. žinios šiuo atveju atmetamas kaip nerealus iš esmės, todėl negali būti net preziumuojamas. Šiame kontekste turėtų būti atkreiptas ypatingas dėmesys ir į teismo nustatytas faktines aplinkybes apie tai, kad UAB „V. B.“, kaip juridinis asmuo, preliminariosios sutarties pasirašyti negalėjo vien dėl to, kad bendrovės finansinė padėtis neleido įsigyti tokios vertės turto. Taip pat reikia atkreipti dėmesį į N. D. parodymus, kad bendrovės vadovas A. J. P. dažnai būdavo išgėręs, neatsiskaitydavo su klientais, o kortelės pinigus išleisdavo baruose. Teismas nustatė, kad A. J. P. įgaliojimus pasirašyti preliminariąją sutartį turėjo, tačiau nevertino liudytojo J. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad norint įgyti bendrovės vardu nekilnojamąjį turtą, pagal bendrovės įstatus reikėjo sušaukti susirinkimą, kurio metu būtų aptartos nekilnojamojo turto įgijimo sąlygos ir patvirtintas akcininkų. J. C. turėjo 93 UAB „V. B.“ akcijas, taigi be jo žinios toks sandoris negalėtų įvykti, o apie jokio nekilnojamojo turto įsigijimą A. J. P. jam nėra minėjęs.

176.

18Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J. S. parodymus apie tai, kad pirmą kartą sandoris dėl žemės sklypo pirkimo - pardavimo neįvyko dėl R. R. abejonių, ar parduoti visą sklypą, ar jį skaidyti, kad po to tyrimo nenustatytas asmuo „A. L.“ jam sakė, jog A. J. P. negali atvykti, paneigia prie bylos pateikti dokumentai - Vilniaus rajono l-ojo notarų biuro notarės D. S. 2014 m. spalio 3 d. liudijimas apie UAB „V. B.“ atstovo R. J. R. ir S. V. neatvykimą, kuriuo paliudijo, kad R. R., veikianti savo vardu ir atstovaujanti M. L., 2014 m. spalio 3 d. atvyko į Vilniaus rajono 1 -ąjį notarų biurą pasirašyti Nekilnojamųjų daiktų pirkimo - pardavimo sutartį. Teismo proceso metu išaiškėjus, kad 2014 m. spalio 3 d., 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d. ir 2014 m. spalio 31 d. pasirašyti Nekilnojamųjų daiktų pirkimo-pardavimo sutartį į Vilniaus rajono 1-ąjį notarų biurą neatvyko S. V. ir R. J. R., teismas šio svarbaus nustatyto fakto nevertino. Liudytoju apklaustas R. J. R. neigė ketinęs 2014 m. spalio mėnesį pirkti sklypą iš R. R., taip pat neigė teikęs dokumentus Vilniaus rajono 1-ajam notarų biurui dėl žemės sklypo įsigijimo. Taigi iš šio liudijimo matyti, kad J. S. parodymai nepatikimi, jis slėpė sau nepalankias įvykio aplinkybes - klaidino nukentėjusįjį dėl sandorio.

197.

20Teismas vertino, kad vien tai, jog nukentėjusysis 40 000 Lt skolinosi iš pažįstamo asmens - D. K., nepatvirtina jokio tarpininkavimo užmokesčio sumokėjimo J. S. ir nurodė, kad priešingai, tai patvirtina faktą, kad nukentėjusysis skolinosi iš D. K. pinigus, kad juos perduoti J. S., ką patvirtina 2014 m. rugsėjo 5 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuo A. R. įsipareigojo iki 2014 m. spalio 6 d, sumokėti D. K. 41 000 Lt. Minėtame vekselyje nenurodyta, kokiu tikslu A. R. skolinasi iš D. K. pinigus, todėl jis nei patvirtina, nei paneigia tarpininkavimo užmokesčio sumokėjimo J. S.. Tačiau teismas nevertino aplinkybių, kurioms esant A. R. skolinosi pinigus, o būtent, A. R. pinigų neturėjo, nes turėjo finansinių problemų, už paskolą nupirko sklypą ( - ), kurį norėjo išskaidyti dalimis ir parduoti, buvo užstatytas butas ir notarų biuro patalpos. Todėl negalima netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis J. S. ne paskolino, o sumokėjo už tarpininkavimo paslaugą, dėl to ir tarėsi, kad pinigus už tarpininkavimo paslaugą J. S. jis sumokės po sandorio. Taip pat negali būti neįvertintas faktas, kad 40 000 Lt J. S. buvo perduoti jau kitą dieną po to, kai buvo surašyta preliminarioji sutartis, kas vėlgi leidžia tikėti nukentėjusiojo parodymais, kad J. S. atvežus A. J. P. pasirašytą preliminariąją sutartį, jam dar labiau išaugo pasitikėjimas J. S..

218.

22J. S. parodymai apie tai, kad mokesčio už tarpininkavimą jis iš A. R. neėmė, o pinigus pasiskolino, nes jam skubiai reikėjo juos įnešti už išperkamąjį gyvenamąjį bustą, paneigiami rašytiniais bylos duomenimis bei paties J. S. parodymais. Rašytiniai duomenys apie tai, kad J. S. atžvilgiu pradėtas ir vykdomas vykdomąsias bylas, jo paties apklausos metu pateikti duomenys, kad jis nedirbo, neturėjo asmens tapatybės kortelės (nuo 2012 m. jis neturėjo asmens dokumento, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas), jis negalėjo įsidarbinti, jo banko sąskaitos areštuotos, tuo metu tarpininkavimu nekilnojamojo turto srityje nesivertė, rodo, kad jis 40 000 Lt A. R. nebūtų galėjęs grąžinti. J. S. suvokė, kad jis negalėtų grąžinti pinigų, todėl sugalvojo planą apie tariamą pirkėją ir apgaulės būdu pinigus paėmė kaip atlygį už tarpininkavimą, todėl jo veiksmai yra tyčiniai.

239.

24Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, t. y. pripažinti J. S. kaltu, padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir civilinį ieškinį patenkinti pilna apimtimi bei priteisti iš kaltinamojo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

2510.

26Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą ar turtinę teisę arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba išvengė didelės vertės turtinės prievolės, arba ją panaikino, arba sukčiavo dalyvaudamas organizuotoje grupėje. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas, ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos apskritai buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-358/2011, 2K-312/2013). BK 182 straipsnio dispozicijoje objektyvieji nusikalstamos veikos sudėties požymiai suformuluoti kaip?alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad būtų padaryta bent viena nurodytų veikų. BK 182 straipsnio 2 dalyje nustatytas kvalifikuojamasis požymis, susiejantis minėtus sukčiavimo objektyviuosius požymius su didele turto verte.

2711.

28Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Apgaulė sukčiavimo atveju naudojama kaip turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką, valdytoją ar asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji, suklaidinti apgaulės, savanoriškai patys perleidžia turtą ar turtinę teisę kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti, arba panaikina jo turtinę prievolę, ar priima sprendimą dėl nukentėjusiojo turto, turtinės teisės perleidimo kaltininkui ar kaltininko turtinės prievolės panaikinimo. Apgaulė pasireiškia minėtų asmenų suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan., arba nutylint esmines jų apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui, arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Teismų praktikoje nustatyta, kad sukčiavimo bylose kaltininko panaudotai apgaulei įvertinti taikomas esmingumo kriterijus, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką šio asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013, 2K-55/2014).

2912.

30Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima suklastotų dokumentų pateikimu turto savininkui ar teisėtam valdytojui apie skolininko asmenybę ar jo turtą. Tačiau apgaulė gali pasireikšti ir nukentėjusiojo suklaidinimu dėl kaltininko ketinimu vykdyti susitarimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004). Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Pažymėtina, kad piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-507/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė - pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra kliūčių konstatuoti paskolos sutarties buvimą, nustatyti sutarties šalis ir padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 329/2011, 2K-535/2011).

3113.

32Nagrinėjamoje situacija apgaulė pasireiškė tuo, kad J. S., jau siūlydamas savo paslaugas ir pateikdamas pasirašyti preliminarią sutartį ir įsipareigodamas už jam sumokėtus 40 000 Lt, visai neketino vykdyti susitarimo, nors kitą sutarties šalį (jį ir jo motiną) įtikinėjo priešingai, darė veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą bei kitus panašaus pobūdžio veiksmus. Tokiu būdu J. S. tikrus savo ketinimus nutylėjo ir tik imitavo sutarties vykdymą. Tokie veiksmai teismų praktikoje pripažįstami kitos sutarties šalies apgaule. J. S. jam išreikštas ketinimas surasti žemės sklypo pirkėją ir patikinant, kad jis buvo rastas, nesant realios galimybės to padaryti, nes baudžiamąją bylą nagrinėjant buvo pagrįstai įrodyta, kad UAB „V. B.“, su kuria buvo sudaryta preliminari sutartis neturėjo jokios realios galimybės įsigyti žemės sklypą, kadangi to neleido jos finansinė padėtis. Tokiu būdu yra įrodoma kaltininko panaudota esminė apgaulė jį suklaidinti, kadangi J. S. tikino, kad jam ypatingai naudinga yra sudaryti pirkimo pardavimo sandorį su UAB „V. B.“, kuriai neva nereikės imti kredito, kad sudarytų sandorį, nors realiai įmonė neturėjo jokių lėšų šį sklypą įsigyti ir jokio realaus ketinimo sudaryti sandorį. Akivaizdu, kad buvo naudojama tikslinga apgaulė, kurios pagrindu buvo siekiama pasisavinti jo piniginės lėšas. Kalbant apie apgaulę kaip sukčiavimo požymį, svarbu nustatyti, kad apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu būtų esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2008, 2K- 322/2014, 2K-336/2014).

3314.

34J. S. iš jo apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y. 40 000 Lt dydžio pinigines lėšas ir tą padarė veikdamas aktyviais veiksmais. Šiuo atveju tokia klaidinanti informacija buvo pateikiama sistemingai bei nuolat, kadangi net po ganėtinai ilgo laiko tarpo J. S., vis tik nuolatos sistemingai klaidino jį nurodydamas, kad paslaugos bus suteiktos bei žadėdamas, kad nors keturis kartus neįvykus pirkimo-pardavimo sandoriui, pastarasis įvyks, melagingai nurodant priežastis, kodėl sandoris neįvyko, nors veiksmai paslaugų atlikimui buvo tik imituojami. Tai įrodo sistemingą veikimą ir klaidinimą, kuris buvo atliekamas galimai tyčia bei suvokiant. Šiuo atveju aktyviais veiksmais panaudota apgaulė, turėjo esminę reikšmę apsisprendžiant dėl susitarimo sudarymo, kadangi buvo sukurta fiktyvi teisinė padėtis, kurios metu J. S. apgaulingais veiksmais sukūrė įspūdį, kad yra sukuriami civiliniai teisiniai santykiai bei šalys įgauna atitinkamas teises ir pareigas, o iš tikrųjų apgaulės būdu siekė įgauti teisę valdyti, disponuoti bei naudoti neteisėtai gautas pinigines lėšas ir pašalino bet kokias galimybes atgauti jas.

3515.

36J. S. įgijo jo pasitikėjimą ir susidraugavo su juo. Pirmos instancijos teismas neatkreipė dėmesio į tai, kad pats kaltinamasis sutiko, jog jis surado UAB „V. B.“ ir neva nurodė, kad jis įsigis žemės sklypą. Vien jau ši aplinkybė neginčytinai įrodo, jog J. S. imitavo, jog teikė tarpininko paslaugas. J. S. parodymais yra paneigiama ir ta versija, kad šios paslaugos buvo teikiamos nemokamai, kadangi pats kaltinamasis nurodė, jog jo finansinė padėtis buvo ypatingai sudėtinga ir sunki. Iš viešai prieinamų duomenų buvo sužinota, kad J. S. nuo direktoriaus pareigų buvo nušalintas, kadangi tuomet vyko ikiteisminis tyrimas, dėl to, kad buvo įtariama, jog kaltininkas bendrininkaujant galimai iššvaistė ( - ) turtą, kurio vertė galėjo siekti 17 mln. litų. Taigi, vargu ar niekur nedirbantis asmuo, kuriuo atžvilgiu yra atliekamas tyrimas, galėjo iš geros valios suteikti nemokamas paslaugas, kuomet jis niekur nedirbo ir negavo jokių pajamų. Taip pat pažymėtina ir tai, kad J. S. parodymai viso proceso metu buvo nenuoseklūs ir neišsamūs, o pirmą kartą jį apklausiant, pastarais netgi atsisakė duoti savo paaiškinimus. Vėliau duotuose parodymuose yra gausu neatitikimų ir esminių logikos trūkumų. Iš šių duomenų akivaizdu, jog šalių niekuomet nesiejo paskolos teisiniai santykiai.

3716.

38Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui nepakanka apgaulės nustatymo ir turto užvaldymo fakto. Ne mažiau svarbūs nusikaltimo subjektyvieji požymiai, visų pirma kaltė, pasireiškianti tyčia. Kaltininkas suvokia, kad darydamas veiksmą panaudoja apgaulę ir taip suklaidina turto savininką ar teisėtą valdytoją, numato, kad dėl to neteisėtai sau ar kitiems asmenims įgis svetimą turtą ir turto savininkui ar valdytojui padarys turtinės žalos, ir tokių padarinių nori (siekia). Sukčiavimo sudėtis reikalauja, kad tyčia neatlygintinai užvaldyti svetimą turtą turi susiformuoti iš anksto, t. y. iki turto ar teisės į turtą įgijimo momento. Jau veikos padarymo metu asmens tyčia turi būti nukreipta neteisėtai užvaldyti turtą ar įgyti teisę į jį, padarant turto savininkui turtinę žalą. Todėl ne mažiau svarbu byloje nustatyti ne tik apgaulės faktą, bet ir kaltininko sukčiavimo objektyvių požymių suvokimą. Susiformavusią kaltininko tyčią apgaule užvaldyti svetimą turtą, jo ketinimus turi patvirtinti bylos medžiaga (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-535/2011, 2K- 454/2012, 2K-589-696/2015, 2K-143-696/2015).

3917.

40Šis nusikaltimas yra baigtas, kadangi apgaulės būdu buvo įtvirtinta kaltinamojo galimybė gauti, naudotis bei disponuoti svetimu turtu, konkrečiu atveju - piniginėmis lėšomis, kartu sąmoningai klaidinant jį, kad bus laikomasi susitarimų ir sutartos paslaugos bus įvykdytos, nors J. S. buvo žinoma, kad susitarimas nebus vykdomas, nes nėra jokio asmens, kuris siekia įgyti žemės sklypą. Kvalifikuojant santykius tarp šalių ir analizuojant pateiktas faktines aplinkybes, galima pagrįstai preziumuoti, kad J. S. tikroji valia buvo ne įvykdyti prisiimtus įsipareigojimus, o panaudojant apgaulę pasisavinti pinigines lėšas. Tokie susiklostę santykiai negali būti laikomi civiliniais teisiniais santykiais, nes yra aiškus kaltinamojo siekis apgaule išvilioti pinigus ir neatlikti prisiimtų įsipareigojimų. Tokie veiksniai gali būti traktuojami tik vienareikšmiškai, t.y. apgaulės panaudojimu siekiant imituoti civilinius santykius ir to pagrindu įgyti turtines teises.

4118.

42Pirmos instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir iš esmės nepagrįstai atmetė Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 28 d. specialisto išvadą Nr. 11-326 (18). Išvadoje nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartyje, greta rankraštinio įrašo „A. J. P.“, pasirašė ne A. J. P., todėl galima pagrįstai teigti, kad ši preliminari sutartis buvo suklastota. Teismui ši aplinkybė nebuvo svarbi, kadangi nebuvo nustatyta, jog parašą suklastojo J. S.. Tokiais veiksmais teismas iš esmės dirbtinai dekriminalizavo J. S. atliktą nusikalstamą veiką ir teisėtai bei išsamiai neištiria bylos esminių įrodymų. Vien faktas, jog minėtoje preliminarioje sutartyje buvo suklastotas parašas leidžia spręsti apie J. S. nesąžiningumą ir siekį imituoti civilinius teisinius santykius. Faktas, jog ne J. S. suklastojo parašą, nereiškia, jog jis nežinojo apie šio nusikaltimo įvykdymą. Tai, kad nebuvo nustatyta, jog J. S. suklastojo parašą, nepaneigia šio įrodymo svarbumo - kad šio dokumento pagrindu, kurį jam pateikė J. S., ir buvo pasisavintos piniginės lėšas, kadangi būtent po šio dokumento pasirašymo ir buvo paprašyta perduoti pinigus.

4319.

44Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, yra teisinis pagrindas daryti išvadą, kad šioje byloje nesilaikyta bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnio 5 dalyje. Teismas padarė akivaizdžias įrodymų vertinimo taisyklių klaidas ir todėl padarė klaidingas išvadas, kadangi įrodymų tinkamai neįvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, nesusiejo jų į vientisą loginę grandinę, o kai kuriems įrodymams suteikė išskirtinę reikšmę, taip galimai neįvertindamas kitų esminių įrodymų (parašo suklastojimo). Teismas tinkamai neįvertino ir to, kad jo pozicija viso proceso metu buvo nuosekli, logiška ir išsami, o J. S. pozicija - neišsami, nustatyti esminiai loginiai trūkumai, o pati versija prieštarauja kitų liudytojų bei byloje surinktų įrodymų visumai. Tokiu būdu pirmos instancijos teismo sprendimas negali būti laikomas pagristu ir teisėtu, kadangi juo iš esmės buvo dekriminalizuota atlikta sunki nusikalstama veika ir buvo nenubaustas asmuo, kuris pakartotinai baustas už tokius nusikaltimus.

4520.

46Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintojo J. S. gynėjas advokatas Viktoras Dovidaitis prašo atmesti Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 4 skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo A. R. apeliacinius skundus ir palikti nepakeistą 2019 m. balandžio 30 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendį.

4721.

48Nurodo, kad J. S. kategoriškai nesutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniais skundais ir mano, kad pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą ir pagrįstą nuosprendį, todėl naikinti jį apeliaciniuose skunduose nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo.

4922.

50Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ne tik nesudaro vieni kitus atitinkančių ir papildančių duomenų, kuri galėtų neginčijami patvirtinti J. S. inkriminuojamos nusikalstamos veikos sudėties požymius, visumos, bet kiekvienas iš jų atskirai kelia pagrįstų abejonių jų tikrumu ir prieštarauja teisminio nagrinėjimo metu nustatytoms faktinėms bylos aplinkybėms, todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, padarė teisingas išvadas.

5123.

52Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, baudžiamojoje byloje nėra įrodytas apgaulės naudojimas prieš turto savininką. Akivaizdu, kad J. S. tikrai turėjo patirtį nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo srityje ir jam nereikėjo ypatingų, nukreiptų į tam tikro įvaizdžio suformavimą, pastangų tam, kad paveikti nukentėjusiojo įsivaizdavimą apie J. S.. Tam, kad įrodyti, jog J. S. padarė kaltinamajame akte nurodytą nusikalstamą veiką, būtina neginčijamai nustatyti ar buvo jo ir A. R. susitarimas dėl užmokesčio J. S. už tarpininkavimą sudarant žemės sklypų pirkimo - pardavimo sutartis. Prokuroras, tvirtindamas, kad nukentėjusiojo ir liudytojos R. R. parodymai patvirtina, kad toks susitarimas buvo, neįvertino šių asmenų suinteresuotumo bylos baigtimi, A. R. parodymų prieštaringumo, nepatikimumo, aplinkybės, jog apie tokio susitarimo buvimą R. R. sužinojo tik iš savo sūnaus žodžių. Esant šioms aplinkybėms, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nesivadovavo šiais duomenimis, kaip įrodančiais J. S. kaltę.

5324.

54Mažai tikėtina, kad atvykęs į notarų biurą dėl tam tikrų asmeninių reikalų, J. S. galėjo pamatyti pas notarą ant stalo gulėjusius ne notarui bei jo motinai priklausančių žemės sklypų dokumentus, suvokti, kad dėl jų realizavimo nukentėjusysis turi problemų ir iš anksto žinant, kad neketina vykdyti prisiimamų įsipareigojimų, pasiūlyti pagalbą juos realizuojant.

5525.

56Vertinant byloje surinktus duomenis ypatingą reikšmę turi ir paties nukentėjusiojo asmenybė. A. R. yra notaras, turinti aukštąjį teisinį išsilavinimą, jo veikla susijusi su įvairaus pobūdžio sandorių tvirtinimu, teikiamų dokumentų vertinimu. Akivaizdu, kad toks žmogus turi būti ypatingai apdairus ir rūpestingas. Nors kaltinimas ir tvirtina, kad su J. S. nukentėjusysis buvo sutaręs dėl 40000 Lt tarpininkavimo užmokesčio, sumokant po žemės sklypų pirkimo - pardavimo sandorio sudarymo, tačiau pats A. R. teisminio nagrinėjimo metu negalėjo paaiškinti, kodėl toks susitarimas nebuvo įtvirtintas rašytine forma. Be to, nėra aišku, kodėl nesudarius pirkimo - pardavimo sutarties, jeigu tikėti, kad toks susitarimas iš tikrųjų buvo, 40000 Lt buvo išmokėti J. S. anksčiau termino.

5726.

58Svarbu yra tai, kad preliminari sutartis buvo sudaryta su UAB „V. B.“. Sutartyje yra šios įmonės direktoriaus parašas ir įmonės anspaudas, tačiau nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu paaiškino, kad nesidomėjo šia įmone, net nepatikrino jos duomenų juridinių asmenų registre, nepaisant to, kad potencialaus pirkėjo - UAB „V. B.“ atstovas pats asmeniškai nebuvo atvykęs pasirašyti preliminarios sutarties ir nebuvo atvykęs pasirašyti pirkimo-pardavimo sutarties. Toks nukentėjusiojo elgesys rodo jo paties nerūpestingumą, bet ne J. S. kaltę.

5927.

60Nurodytos aplinkybės leidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu. Šias abejones stiprina nukentėjusiojo paaiškinimai apie tai, kokiomis aplinkybėmis buvo surašytas vekselis. Jei J. S. išrašytas vekselis būtų priemonė įvykdyti įsipareigojimui pagal žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį, apie tai turėjo būti kokiu nors būdu pažymėta, tačiau vekselyje nurodyta tik perduotų J. S. pinigų suma ir šios sumos grąžinimo terminas - 2014 m. rugsėjo 30 d. Į klausimą, kodėl buvo nurodytas terminas, nukentėjusysis teisminio nagrinėjimo metu aiškiai pasakė, kad tokią pat pinigų sumą, prie kurios būtų dar priskaičiuotas 1000 Lt atlygis už naudojimąsi šia suma, jis per mėnesį turėjo grąžinti D. K.. Preliminarioje sutartyje buvo numatytas įsipareigojimas sudaryti žemės sklypų pirkimo-pardavimo sutartį iki 2014 m. spalio 4 d., tai yra vėliau negu nurodytas vekselio apmokėjimo terminas. Šios aplinkybės leidžia tvirtinti, kad 2014 m. rugsėjo 5 d. perduoti J. S. 40000 Lt neturi jokių sąsajų su žemės sklypų preliminariąją ir pirkimo-pardavimo sutartimis ir nėra tarpininkavimo mokestis, kuris neva tai buvo sumokėtas dar iki buvo įvykdyti prisiimti įsipareigojimai.

6128.

62Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatymai numato tam tikras sutarties nevykdymo teisines pasekmes. Civilinės sutarties sąlygų pažeidimas pats savaime dar nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei vienai iš sutarties šalių nepadaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinės teisės priemonėmis. Sutarties šalys turi teisę kreiptis į teismą su civiliniu ieškiniu. Baudžiamajai atsakomybei kilti būtina, kad sutarties nevykdymas būtų susijęs su apgaulės panaudojimu, sudarant ar vykdant sutartį, dėl kurios nukentėjusiajam padaroma žala, o dėl apgaulės esmingai pasunkinamas pažeistos teisės atkūrimas civilinio proceso tvarka. Būtent tai padarytą veiką daro nusikalstama. J. S. kaltinimas buvo pareikštas dėl svetimo turto užvaldymo apgaule, bet ne dėl to, kad jis išvengė turtinės prievolės ar ją panaikino. Be to, byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad nukentėjusysis siektų realizuoti savo teisę civilinio proceso tvarka ir taip apginti savo pažeistas teises, J. S. negrąžinus paskolos, kurios gavimą ir negrąžinimą jis pripažįsta. Nukentėjusysis nuėjo paprasčiausiu keliu – pritaikė faktines aplinkybes prie situacijos ir nepagrįstai apkaltino J. S. panaudojus jo atžvilgiu apgaulę tam, kad užvaldytų 40000 Lt.

6329.

64Teismo posėdžio metu prokuroras, prašė apeliacinius skundus tenkinti. Išteisintasis J. S. ir jo gynėjas prašė skundus atmesti.

65III.

66Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

67Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo skyriaus prokuroro Romualdo Latvelio ir nukentėjusiojo A. R. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

6830.

69Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas, neįžvelgęs jokių apeliacinio skundo ribas peržengiančių esminių baudžiamojo proceso teisės pažeidimų, patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinį skundą ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Kaip matyti iš apeliacinių skundų turinio, prokuroras ir nukentėjusysis prašo J. S. atžvilgiu priimti apkaltinamąjį nuosprendį ir pripažinti J. S. kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

7031.

71J. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – apgaule didelės vertės svetimo turto įgijimo – neprisipažino, duodamas parodymus neigė pareikalavęs 40 000 Lt (11 584.80 eurų) tarpininkavimo užmokesčio, neigė supratęs, jog pateikė nukentėjusiajam A. R. žinomai suklastotą – ne su A. J. P. parašu – 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį.

7232.

73Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino J. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, nurodydamas, jog neįrodyta, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje.

7433.

75Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog byloje išanalizuoti įrodymai patvirtina, kad J. S. atliko aktyvius atskirus veiksmus (pirkėjo suradimas, preliminariosios sutarties pasirašymo organizaciniai klausimai), kuriuos galima įvardinti kaip pagalbą sprendžiant R. R. nekilnojamojo turto pardavimo klausimą, tačiau taip vertinti įrodymai iš esmė patvirtina nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentą, kad J. S. atliko veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą, neketindamas vykdyti susitarimo ir tokiais veiksmais pasireiškė kitos šalies apgaulė: buvo neva surastas žemės sklypų pirkėjas - UAB „V. B.“, kurios direktorius A. J. P. pasirašyti sutarties net keturis kartus neatvyko, be to, J. S. pateikė nukentėjusiajam A. R. žinomai suklastotą – ne su A. J. P. parašu – 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį dėl žemės sklypų pardavimo (Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 28 d. specialisto išvadoje Nr. 11-326 (18) nurodyta, kad 2014 m. rugsėjo 4 d. sutartyje, greta rankraštinio įrašo „A. J. P.“, pasirašė ne A. J. P. (t. 1., b. l. 126-127)), kaip nustatyta iš liudytojų minėtos bendrovės buhalterinę apskaitą vedusios N. D. ir akcininko J. C. parodymų, UAB „V. B.“ priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos išklotinės ir jos apžiūros protokolo, UAB „V. B.“ neturėjo finansinių galimybių įsigyti parduodamų sklypų, užsiėmė nesusijusia su nekilnojamuoju turtu veikla. Minėtų aplinkybių visuma rodo, kad iš tikrųjų UAB „V. B.“, atstovaujama A. J. P., neketino pirkti minėtų sklypų, tačiau J. S. tokį ketinimą imitavo. Byloje nenustatyta, kokie nors kitas asmuo ar asmenys būtų turėję motyvą suklaidinti J. S. dėl UAB „V. B.“ ketinimo pirkti minėtus žemės sklypus. J. S. nurodė nei ikiteisminio tyrimo, nei bylos teisminio nagrinėjimo metu nenustatytą asmenį A. L., kuriam pasiūlęs pirkti sklypus ir kuris jam pasakė, kad kažkokie žmonės susidomėjo ir reikia skubiai paruošti dokumentus, su kuriuo važiavęs paimti A. J. P. parašo ir kurį neva turėjęs pažinoti ir S. V., tačiau liudytojas S. V. parodė, jog jokio A. L. neatsimena. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis parodė, jog J. S. visuomet atvykdavo vienas, daugiau jokių asmenų nebūdavo, jokio A. L. nebuvo. Taip pat svarbu tai, kad, kaip nukentėjusysis parodė, S. V. turėjo pirkti 0,5 ha sklypo, jį surado J. S., tačiau dėl tarpininkavimo atlyginimo J. S. šiame sandoryje susitarimo nebuvo, sandoris nebuvo sudarytas, nes norėjo sklypus parduoti abu iš karto arba nei vieno. Liudytojas S. V. parodė, jog nieko nedarė, kad sandoris būtų užbaigtas, jokių susitarimų su J. S., kad jis turi rūpintis sandoriu, nebuvo. (t. 5, b. l. 98-90). Minėtų įrodymų visuma yra pagrindas daryti išvadai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog byloje ištirti įrodymai patvirtina, kad J. S. atliko aktyvius atskirus veiksmus (pirkėjo suradimas, preliminariosios sutarties pasirašymo organizaciniai klausimai), kuriuos galima įvardinti kaip pagalbą sprendžiant R. R. nekilnojamojo turto pardavimo klausimą ir yra pagrindas minėtus veiksmus vertinti kaip J. S. atliktus veiksmus, imituojančius sutarties sąlygų vykdymą.

7634.

77Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog neįrodyta, kad J. S. būtų atlikęs veiksmus, susijusius su preliminarios sutarties klastojimu ar disponavimu tokia sutartimi. Tačiau pats J. S. parodė, jog jis preliminarią sutartį su A. J. P. parašu nuvežė A. R. (t. 5, b. l. 41-42), tai patvirtino ir nukentėjusysis A. R. (t. 5, b. l. 29, t. 3, b. l. 60). Svarbu, jog J. S. turėjo motyvą pateikti preliminarią žemės sklypų pirkimo sutartį siekdamas gauti atlygį už sklypų pirkėjo suradimą (apie pažadėtą atlygį parodė A. R., kurio parodymai logiški, nuoseklūs, juos patvirtina kita baudžiamosios bylos medžiaga ir jais netikėti nėra jokio pagrindo).

7835.

79Byloje nustatyta, kad UAB „V. B.“, atstovaujama A. J. P. neketino ir negalėjo pirkti minėtų sklypų, sutartyje buvo suklastotas A. J. P. parašas, byloje nebuvo nustatyta, jog kas nors būtų turėjęs motyvą suklaidinti J. S. dėl UAB „V. B.“ ketinimo pirkti minėtus žemės sklypus. Paties J. S. parodymai ir paaiškinimai apie tai, kaip ant preliminarios sklypų pirkimo - pardavimo sutarties atsirado suklastotas A. J. P. parašas nenuoseklūs ir nelogiški, juos paneigia kiti įrodymai. Pirmosios instancijos teismo posėdyje J. S. parodė, jog jis su A. L. nuvažiavo į įmonę, jis A. J. P. nematė, N. paėmė 2 sutarties egzempliorius, nuėjo į kažkokį kabinetą, po 15 minučių ant sutarties jau buvo antspaudai ir A. J. P. parašas. Moteris, kuri prisistatė buhaltere, atrodo N., nebuvo apklausta teismo posėdyje. Sutartį nuvežė A. R. (t. 5, b. l. 41-42, skundžiamos nutarties 2 punktas), ikiteisminio tyrimo metu jis tik parodė, jog sutartis buvo pasirašyta 2014 metais. Buvo uždėtas UAB „V. B.“ antspaudas. Tikriausiai jis su Andrejumi pristatė A. R. ir R. R. tą sutartį. (t. 4., b. l. 13-15) Pažymėtina, jog liudytoja N. D., vedusi UAB „V. B.“ buhalterinę apskaitą tokių parodymų nepatvirtino, taip pat nukentėjusysis A. R. paneigė, jog su J. S. buvo A. L., liudytojas S. V. taip pat neigė prisimenąs A. L.. Tokiu būdu, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad būtent J. S. 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 9.00 val. adresu ( - ), pateikė iš anksto paruoštą 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį dėl žemės sklypų pardavimo, kurioje buvo nurodyta, kad R. R. įsipareigoja iki 2014 m. spalio 4 d. parduoti UAB „V. B.“, atstovaujamai direktoriaus A. J. P., minėtą žemės sklypą, bei pranešęs, kad UAB „V. B.“ direktorius A. J. P. negalėjo atvykti į sutartą susitikimą, pasisiūlė pats nuvežti preliminariąją sutartį A. J. P. pasirašyti, vėliau 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 14.00 val. jis, adresu ( - ), pateikė nukentėjusiajam A. R. žinomai suklastotą 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį dėl 1,6 ha žemės ūkio paskirties bei 0,5 ha namų valdos žemės sklypų, pardavimo, ant kurios buvo UAB „V. B.“ spaudas ir direktoriaus A. J. P. parašas. Pritartina prokuroro skundo argumentams, kad UAB „V. B.“, kaip juridinis asmuo, preliminariosios sutarties pasirašyti negalėjo vien dėl to, kad bendrovės finansinė padėtis neleido įsigyti tokios vertės turto. Iš liudytojos N. D. parodymų matyti, kad bendrovės vadovas A. J. P. dažnai būdavo išgėręs, neatsiskaitydavo su klientais, o kortelės pinigus išleisdavo baruose. Teismas nustatė, kad A. J. P. įgaliojimus pasirašyti preliminariąją sutartį turėjo, tačiau nevertino liudytojo J. C. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, kad norint įgyti bendrovės vardu nekilnojamąjį turtą, pagal bendrovės įstatus reikėjo sušaukti susirinkimą, kurio metu būtų aptartos nekilnojamojo turto įgijimo sąlygos ir patvirtintas akcininkų. J. C. turėjo 93 UAB „V. B.“ akcijas, taigi be jo žinios toks sandoris negalėtų įvykti, o apie jokio nekilnojamojo turto įsigijimą A. J. P. jam nėra minėjęs.

8036.

81Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tam tikrų alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad asmuo suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-895/2018, 2K-7-255/2012, 2K-7-47-895/2016).

8237.

83Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų, tarp jų ir nuo civilinio delikto, ir darantis turto užvaldymą ar turtinės teisės įgijimą neteisėtą baudžiamąja teisine prasme, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant tokiu būdu įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-511/2018, 2K-620/2010 ir kt.).

8438.

85Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu kaip apgaulės būdas sukčiaujant yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių. Apgaulė piktnaudžiaujant pasitikėjimu sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. nukentėjusiojo suklaidinimas dėl kaltininko ketinimų turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto ar turtinės teisės perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą ar turtinę teisę, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-172-511/2018, 2K-329/2011, 2K-7-255/2012).

8639.

87J. S. kaltę, įgijus 40 000 Lt (11 584.80 eurų), patvirtina ne tik nuoseklūs ir logiški nukentėjusiojo A. R. parodymai, bet ir kitų liudytojų - R. R., D. K. (jis parodė, jog iš jo 40000 litų nukentėjusysis skolinosi būtent dėl žemių pirkimo), N. D., J. C., S. V., T. B. bei pačio nuteistojo J. S. paaiškinimai, duoti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Taip pat nukentėjusiojo pateiktą įvykių versiją patvirtino ir Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko 2018 m. balandžio 11 d. išrašas, Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. vasario 28 d. specialisto išvada Nr. 11-326 (18), Juridinių asmenų registro išrašas, Sodros išrašas, AB „Swedbank“ informacija apie finansines operacijas UAB „V. B.“ priklausančioje AB „Swedbank“ sąskaitoje, apžiūros protokolas, kuriuo apžiūrėta UAB „V. B.“ priklausančios AB „Swedbank“ sąskaitos Išklotinė, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo duomenys. Pastebėtina, kad skundžiamame nuosprendyje minėti įrodymai nuosekliai ir išsamiai išdėstyti ir iš esmės atitinka baudžiamojoje byloje esančiuose protokoluose fiksuotus parodymus ir kitus įrodymus, todėl jie nekartojami. Nors atsiliepime nurodoma, kad A. R. parodymai prieštaringi ir nepatikimi, tačiau minėtas teiginys išsamiau nemotyvuojamas, be to, kolegija su tokia pozicija sutikti negali, kadangi iš A. R. parodymų turinio matyti, jog jie nuoseklūs ir logiški. Atsiliepime teigiama, jog nukentėjusysis negalėjo paaiškinti, kodėl nesudarė rašytinės sutarties dėl tarpininkavimo ir kodėl išmokėjo mokestį nesudarius pirkimo – pardavimo sutarties, tačiau jau ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis paaiškino, jog jokia raštiška sutartis dėl tarpininkavimo sudaryta nebuvo, kadangi pats J. S. primygtinai prašė raštiškos sutarties nesudaryti, todėl minėta atsiliepime nurodyta aplinkybė nėra pagrindas abejoti nukentėjusiojo parodymais. Atsiliepime teigiama, jog 2014 m. rugsėjo 5 d. 40 000 litų perduoti J. S. nėra tarpininkavimo mokestis, nes buvo perduoti iki prisiimti įsipareigojimai buvo įvykdyti, tačiau atkreiptinas dėmesys, kad minėtą aplinkybę nukentėjusysis pirmosios instancijos teismo posėdyje logiškai ir nuosekliai paaiškino tuo, jog kitą dieną po preliminarios sutarties pasirašymo J. S. paprašė susitikti ir atsiskaityti už pirkėjo suradimą (t. 5, b. l. 30).

8840.

89Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien tai, jog nukentėjusysis 40 000 Lt skolinosi iš pažįstamo asmens - D. K., nepatvirtina jokio tarpininkavimo užmokesčio sumokėjimo J. S. ir nurodė, kad priešingai, tai patvirtina faktą, kad nukentėjusysis skolinosi iš D. K. pinigus, kad juos perduotų J. S., ką patvirtina 2014 m. rugsėjo 5 d. neprotestuotinas paprastasis vekselis, kuriuo A. R. įsipareigojo iki 2014 m. spalio 6 d, sumokėti D. K. 41 000 Lt. Minėtame vekselyje nenurodyta, kokiu tikslu A. R. skolinasi iš D. K. pinigus, todėl jis nei patvirtina, nei paneigia tarpininkavimo užmokesčio sumokėjimą J. S.. Kaip matyti paskolos sutarties, nukentėjusysis D. K. įsipareigojo grąžinti 41 000 Lt. Pagal J. S. parodymus, jis iš nukentėjusiojo skolinosi 40 000 Lt. Todėl visiškai nelogiška, kad nukentėjusysis, tam, kad paskolintų J. S. 40 000 Lt, pats tuos pinigus pasiskolino ir įsipareigojo grąžinti D. K. daugiau, nei skolina J. S..

9041.

91Nagrinėjamu atveju, apgaulė pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu dėl jo ketinimų įvykdyti susitarimą ir susitarimo įvykdymo. Vienas iš apgaulės suklaidinant dėl kaltininko ketinimų būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu nėra savarankiškas sukčiavimo požymis, o tik vienas iš apgaulės būdų, naudojamų siekiant įgyti turtą. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko, valdytojo ar asmens, kurio žinioje yra turtas, susiklosčiusiais asmeniniais, tarnybiniais ar kitokiais tarpusavio ryšiais, sudarančiais tarpusavio pasitikėjimo pagrindą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K–507/2012). Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra ir tada, kai viena šalis, įgijusi kitos šalies pasitikėjimą, įtikina ją suteikti atlygintiną materialinę pagalbą. Kita šalis, suklaidinta dėl kaltininko ketinimų, perduoda turtą, tikėdamasi, kad vėliau atgaus analogišką materialinį atlygį, tačiau kadangi kita šalis to daryti nesiruošia, ji patiria materialų nuostolį, kurio atlyginimas civilinėje teisėje numatytomis priemonėmis yra pasunkintas. Turto savininkas ar valdytojas gali būti suklaidinamas dėl kaltininko ketinimų įvairiais būdais, tačiau visų jų esmė – pasunkinti asmens, užvaldžiusio turtą, nustatymą arba padaryti problemišką pažeistos teisės atkūrimą. Kolegijos vertinimu, J. S. piktnaudžiavo nukentėjusiojo A. R. pasitikėjimu. Kaip matyti iš skundžiamame nuosprendyje išdėstytų įrodymų, - paties nukentėjusiojo parodymų (t. 5, b. l. 29), nukentėjusysis pažinojo J. S. apie trejus metus ir buvo apie jį geros nuomonės: kad šis patikimas, sąžiningas, logiškai mąsto, jis įsivaizdavo, kad J. S. yra verslininkas, užsiimantis nekilnojamu turtu, jie buvo ilgą laiką pažįstami, pastarasis įgijo jo pasitikėjimą. J. S. jų kontoroje sudarinėjo nekilnojamo turto perleidimo sandorius. Dirbo kaip tarpininkas, buvo įgaliotas asmuo, pardavinėdavo ( - ) priklausantį turtą. Buvo ( - ) direktorius, veikė pagal įgaliojimą. Šias aplinkybes iš esmės patvirtino ir pats J. S. (t. 5, b. l. 41), kuris taip pat parodė, jog jie bendravo kaip draugai. Įvertinusi šias aplinkybes, kolegija neabejoja, kad J. S. nukentėjusiajam sudarė sudaryti sėkmingo nekilnojamo turto prekeivio įvaizdį ir įtikinti nukentėjusįjį, jog jis yra suradęs pirkėją – UAB „V. B.“, kuris gali iškart įgyti visą žemės sklypų masyvą bei atsiskaityti iškart iš įmonės lėšų. Akivaizdu, kad jau neva pasirašyta preliminari sutartis dar labiau sustiprino pasitikėjimą J. S., po kurios sudarymo J. S. buvo perduoti 40 000 Lt (11 584.80 eurų) tarpininkavimo užmokesčio. Sutiktina, kad nukentėjusysis perduodamas tokią pinigų sumą neįvykdžius sandorio, pateko į rizikingą padėtį, tačiau jis veikė J. S. piktnaudžiaujant pasitikėjimu ir tai savaime nereiškia, kad J. S. elgėsi teisėtai ir nepadarė nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnyje. Nagrinėjamu atveju, kolegija neabejoja, kad nukentėjusiojo ryšys buvo pakankamai stiprus, jog jį įtikintų, kad susitarimas yra vykdomas, dėl kurio pastarasis ne tik, pasiskolino didelę pinigų sumą, bet ir juos perdavė J. S., kuris neketino įvykdyti duotų įsipareigojimų. Kaip minėta, piktnaudžiavimo pasitikėjimu esmė ir yra ta, kad asmuo yra apgaunamas dėl to, kad jis priimdamas sprendimus kliaujasi ne elementaria verslo logika, bet ypatingu jo, ir asmens, kuris neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, santykiu, kuris šiuo atveju susiklostė ilgos pažinties, kuriamo įvaizdžio ir draugystės pagrindu.

9242.

93Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės pažeidimo, yra nukentėjusiojo apdairaus, atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, susijęs su nukentėjusio asmens savybėmis ir veiksmais. Vadovaujantis šiuo kriterijumi, naudojama apgaulė turi įveikti bent minimalų protingo civilinių teisinių santykių dalyvio elgesio lygį. Antai sukčiavimu paprastai nelaikytini tokie atvejai, kai asmuo elgiasi itin nerūpestingai, pavyzdžiui, savo turtą perleidžia kaltininkui naiviai pasikliaudamas jo geranoriškumu, nors tam nėra jokio pagrindo ar logiško paaiškinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-507/2012, 2K-7-255/2012, 2A-7-9/2013, 2K-161/2013, 2K-410/2014, 2K-152/2015, 2K-429-788/2016, 2K-31-788/2017, 2K-7-136-489/2017). Tačiau kai bylose nustatoma, kad įtrauktas į civilinį teisinį sandorį nukentėjusysis dėl savo amžiaus, gyvenimiškos patirties, gyvenimo būdo, fizinių ar psichinių savybių, priklausomybių, kitų aplinkybių yra silpnoji (pažeidžiama) šalis, t. y. toks asmuo, kurio patiklumu galima itin lengvai manipuliuoti, jam civilinių santykių dalyvio atidaus bei rūpestingo elgesio kriterijus (lot. bonus pater familias) visa apimtimi netaikytinas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-272-895/2018, 2K-7-136-489/2017).

9443.

95Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad atidaus ir rūpestingo elgesio kriterijus, vertinant ar asmuo buvo pakankamai apdairus sudarydamas civilinius teisinius sandorius, nėra absoliutus ir yra svarbu įvertinti, ar konkrečiu atveju asmuo prisiėmė visiškai nenaudingus įsipareigojimus, kurie niekaip neatlaiko loginės kritikos, vedamas visiškai kitokių – vertybinių ar kt. pobūdžio motyvų. Teismų praktikoje taikomas minimalaus rūpestingumo kriterijus gali tapti lemiamu, sprendžiant dėl civilinių ir baudžiamųjų santykių atribojimo, jei asmuo yra srities, kurioje taikoma apgaulė, profesionalas, atsižvelgiant ir į kitas aplinkybes, pvz. jei į verslą investuoja patyrę verslininkai, kurie taip pat ir bendradarbiauja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2A-7-9/2013), taip pat, kai nukentėjusysis - besiverčiantis prekyba nekilnojamuoju turtu, yra nekilnojamojo turto ekspertas, o kita šalis neklastoja dokumentų (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-410/2014).

9644.

97Kolegija sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis buvo rūpestingas - jam buvo pateikta preliminari sutartis, sutartis buvo su parašu, su antspaudu, jis neturėjo rimto pagrindo suvokti riziką, kad pirkimo-pardavimo preliminari sutartis yra suklastota. Be to, svarbu ir tai, kad nukentėjusysis nesivertė profesionalia prekyba nekilnojamuoju turtu. Ikiteisminio tyrimo metu A. R. taip pat parodė, kad jis pokalbio su J. S. metu, sužinojęs, jog pirkėjas bus juridinis asmuo - UAB „V. B.“ (direktorius A. J. P.), internete patikrino, kad iš tiesų tokia bendrovė yra, kad jai vadovauja direktorius A. J. P.. Šiuo atveju, įvertinus aplinkybių visumą, nelaikytina, jog minimalus rūpestingumo kriterijus neįvykdytas ir yra lemiamas spręsti, jog susiformavę santykiai spręstini civilinio proceso tvarka.

9845.

99Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą arba nepagrįstumą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje atkreipiamas dėmesys į nukentėjusiojo galimybių apginti savo teisę civilinio proceso priemonėmis sumenkinimą kaip prievolės išvengimo būdą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad baudžiamosios atsakomybės taikymo pagrįstumą tokiais atvejais rodo tai, jog kaltinamas asmuo sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų pasunkintas, pvz.: be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, asmuo skolinosi nuslėpdamas nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie didelę skolų naštą ir nemokumą, vengdamas prievolės tyčia tapo beturčiu, kad nebūtų į ką nukreipti reikalavimo, pasislėpė ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-78/2009, 2K-224/2008, 2K-7-198/2008, 2K-7-388/2Ę07, 2K-23/2004, 2K-549/2003, 2K-293/2002 2K-851/2001 ir kt).

10046.

101Nagrinėjamu atveju, kolegija konstatuoja, kad tarp J. S. ir nukentėjusiojo A. R. susiklostę teisiniai santykiai yra peržengę civilinės teisės reguliavimo ribas ir pripažintina, kad šiuo atveju švelnesnėmis teisinėmis priemonės nėra galimybės atstatyti nukentėjusiojo pažeistų teisių. Kaip matyti iš pirmosios instancijos nuosprendyje išdėstytų bei apeliacinės instancijos teisme ištirtų duomenų, susijusių su J. S. finansine padėtimi, akivaizdu, kad tuo momentu, kai J. S. paėmė 40 000 Lt (11 584.80 eurų), jokių galimybių juos susigrąžinti civilinio proceso tvarka nebuvo. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančių antstolių ir jų padėjėjų pateiktų raštų, 2007 metais J. S. atžvilgiu buvo pradėtos vykdomosios bylos dėl piniginių lėšų išieškojimo, tame tarpe ir anksčiau nei J. S. iš nukentėjusiojo A. R. paėmė pinigus (t. 3, b. l. 5-10, 15-17, 21-22, 26-29, 34-36, 41-44, 49-52). Minėtą aplinkybę patvirtina ir paties J. S. paaiškinimai, kad jis tuo metu tarpininkavimu nekilnojamojo turto srityje nesivertė, tuo metu buvo laisvas, nedirbo (t. 5, b. l. 42-43).

10247.

103J. S. parodymai apie tai, kad mokesčio už tarpininkavimą jis iš A. R. neėmė, o pinigus pasiskolino, nes jam skubiai reikėjo juos įnešti už išperkamąjį gyvenamąjį bustą, paneigiami rašytiniais bylos duomenimis bei paties J. S. parodymais. Rašytiniai duomenys apie tai, kad J. S. atžvilgiu pradėtas ir vykdomas vykdomąsias bylas, jo paties apklausos metu pateikti duomenys, kad jis nedirbo, neturėjo asmens tapatybės kortelės (nuo 2012 m. jis neturėjo asmens dokumento, kadangi jam paskirta kardomoji priemonė - dokumentų paėmimas), jis negalėjo įsidarbinti, jo banko sąskaitos areštuotos, tuo metu tarpininkavimu nekilnojamojo turto srityje nesivertė, rodo, kad jis 40 000 Lt A. R. nebūtų galėjęs grąžinti. Taigi įvertinus šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad, nagrinėjamu atveju, atveju tarp J. S. ir nukentėjusiojo susiklostę teisiniai santykiai peržengė civilinės teisės ribas ir pagrįstai buvo kriminalizuoti. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad J. S. sąmoningai sudarė situaciją, kurioje buvo pasunkintas nukentėjusiojo pažeistų civilinių teisių gynimo būdas.

10448.

105Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, jog byloje nustatyta, kad J. S., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus bei iš anksto žinodamas, kad neketina vykdyti prisiimtų įsipareigojimų, sudarydamas padoraus, kompetentingo, veiklaus verslininko įvaizdį, 2014 m. rugpjūčio 21 d. apie 10:00 val. adresu ( - ), pažįstamam nukentėjusiajam A. R. pasiūlė padėti paspartinti pastarojo motinai R. R. nuosavybės teise priklausančių 1,6 ha žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. ( - )) bei 0,5 ha namų valdos (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypų, adresu ( - ), pardavimą, melagingai tvirtindamas, kad turi nekilnojamojo turto agentūrą ir yra suradęs pirkėją – UAB „V. B.“, kuris gali iškart įgyti visą žemės sklypų masyvą bei atsiskaityti iškart iš įmonės lėšų, už tai pareikalavo 40 000 Lt (11 584.80 eurų) tarpininkavimo užmokesčio, sumokant po pirkimo-pardavimo sandorio sudarymo, vėliau 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 9.00 val. adresu ( - ), jis pateikė iš anksto paruoštą 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį dėl 1,6 ha žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. ( - )) bei 0,5 ha namų valdos (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypų, ( - ), pardavimo, kurioje buvo nurodyta, kad R. R. įsipareigoja iki 2014 m. spalio 4 d. parduoti UAB „V. B.“, atstovaujamai direktoriaus A. J. P. (gimęs ( - )– miręs ( - )) minėtą žemės sklypą, bei pranešęs, kad UAB „V. B.“ direktorius A. J. P. negalėjo atvykti į sutartą susitikimą, garantuodamas sandorio teisėtumą, įtikino ir suklaidino R. R. pasirašyti sutartį, kad sandoris kuo greičiau įvyktų ir neva potencialus pirkėjas neatsisakytų pirkti, pasisiūlė pats nuvežti preliminariąją sutartį A. J. P. pasirašyti, vėliau 2014 m. rugsėjo 4 d. apie 14.00 val. jis, adresu ( - ), pateikė nukentėjusiajam A. R. žinomai suklastotą 2014 m. rugsėjo 4 d. preliminariąją sutartį dėl 1,6 ha žemės ūkio paskirties (unikalus Nr. ( - )) bei 0,5 ha namų valdos (unikalus Nr. ( - )) žemės sklypų, adresu ( - ), pardavimo, ant kurios buvo UAB „V. B.“ spaudas ir direktoriaus A. J. P. parašas, vėliau, 2014 m. rugsėjo 5 d. jis pasinaudojęs visišku nukentėjusiojo A. R. pasitikėjimu, pateikė pastarajam objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją apie tai, kad neva jam skubiai reikalingi 40 000 Lt (11 584.80 eurų) įnešti už neva savo išperkamąjį gyvenamąjį būstą bei pareikalavo sumokėti tarpininkavimo mokestį anksčiau. Nukentėjusysis A. R. vykdydamas jo nurodymus, ( - ), jo automobilyje, 2014 m. rugsėjo 5 d. apie 10 val. perdavė jam 40 000 Lt (11 584.80 eurų) už neva pirkimo-pardavimo sandorio tarpininkavimo paslaugas, tačiau pirkimo-pardavimo sandoris nebuvo sudarytas, kadangi UAB „V. B.“ direktorius A. J. P. dėl neva didelio užimtumo sutarties sudarymui neatvyko 2014 m. spalio 3 d., 2014 m. spalio 6 d., 2014 m. spalio 14 d. ir 2014 m. spalio 31 d. į Vilniaus rajono 1-ąjį notaro biurą, adresu Verkių g. 1/ Žalgirio g. 101, Vilniuje. Tokiu būdu jis savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą - A. R. priklausančius 11 584, 80 Eur.

10649.

107J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis apgaule įgijo didelės vertės svetimą turtą.

108Dėl bausmės

10950.

110BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas skirdamas bausmę. Tai padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnis, kaltės forma ir rūšis, padarytos nusikalstamos veikos motyvai ir tikslai, nusikalstamos veikos stadija, kaltininko asmenybė, atsakomybę lengvinančios bei sunkinančios aplinkybės, nusikalstama veika padaryta žala. J. S. padarytas BK 182 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie sunkių nusikaltimų (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikaltimas padarytas tiesiogine tyčia. J. S. iki nusikalstamos veikos padarymo buvo teistas 2 kartus, paskirtos bausmės – baudos, baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 40-43), nusikalstamos veikos atlikimo metu nedirbo, vėliau epizodiškai dirbo (t. 4, b. l. 44). Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Įvertinus minėtas aplinkybes, J. S. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį skirtina laisvės atėmimo bausmė, artimesnė sankcijoje numatytam minimumui.

11151.

112BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) numato galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamas veika buvo padaryta 2014 metais, t.y. iki vėlesnių nuosprendžių priėmimo, yra pagrindas J. S. atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti.

113Dėl civilinio ieškinio

11452.

115BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

11653.

117Nukentėjusysis A. R. yra pareiškę civilinius ieškinius turtinei ir neturtinei žalai atlyginti (t. 5, b. l. 34-35). Turtinė žala nukentėjusiajam priteistina, nes yra lygi iš jo apgaule įgytiems 40 000 Lt (11 584.80 Eur). Nukentėjusiojo ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos yra nepagrįstas. A. R. nurodytos aplinkybės – negalėjimas ramiai miegoti, jautimasis nesaugiai dėl kaltinamojo reputacijos bei jo bauginimų mažametei dukrai ir jam, jam reikalaujant grąžinti skolą, iš esmės nėra susijusios su J. S. veiksmais, už kuriuos jis teisiamas (sukčiavimu). Be to, negalėjimas miegoti ir nesaugumas nepatvirtinti jokiais duomenimis ir nėra savaime suprantami, nes ilgą laiką nukentėjusysis nesikreipė dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo ar skolos išieškojimo, o įtarimai J. S. buvo pareikšti jam atliekant laisvės atėmimo bausmę (t. 4, b. l. 10).

118Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi ir 329 straipsnio 1 dalies 2 punktu,

Nutarė

119Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį.

120J. S. (J. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 2 dalyje ir paskirti jam 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

121Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneri) metams, įpareigojant nuteistąjį per bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį neišvykti už gyvenamosios vietos (miesto) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

122A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. S. (J. S.) 11 584.80 (vienuolika tūkstančių penkis šimtus aštuoniasdešimt keturis eurus ir 80 ct.) Eur nukentėjusiojo A. R. naudai turtinei žalai atlyginti. Ieškinio dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo netenkinti.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. išteisintajam J. S. ir jo gynėjui advokatui Viktorui Dovidaičiui,... 3. nedalyvaujant nukentėjusiajam A. R. ir jo atstovui advokatui Ričardui... 4. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 5. I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės... 6. 1.... 7. J. S. buvo kaltinamas tuo, kad jis, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, veikdamas... 8. II. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo argumentai ir proceso dalyvių... 9. 2.... 10. Apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės... 11. 3.... 12. Nurodo, kad J. S., įgijęs A. R. ir R. R. pasitikėjimą, pateikė klaidingą... 13. 4.... 14. Teismas nustatė, kad specialisto išvada nepatvirtina, jog UAB „V. B.“... 15. 5.... 16. Lietuvos teismo ekspertizės centro 2018 m. balandžio 24 d. specialisto... 17. 6.... 18. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad J. S. parodymus apie tai, kad... 19. 7.... 20. Teismas vertino, kad vien tai, jog nukentėjusysis 40 000 Lt skolinosi iš... 21. 8.... 22. J. S. parodymai apie tai, kad mokesčio už tarpininkavimą jis iš A. R.... 23. 9.... 24. Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. R. prašo panaikinti Vilniaus miesto... 25. 10.... 26. Pagal BK 182 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai... 27. 11.... 28. Esminis sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo... 29. 12.... 30. Apgaulė gali pasireikšti įvairiais veiksmais. Dažnai apgaulė lydima... 31. 13.... 32. Nagrinėjamoje situacija apgaulė pasireiškė tuo, kad J. S., jau siūlydamas... 33. 14.... 34. J. S. iš jo apgaulės būdu įgijo svetimą turtą, t. y. 40 000 Lt dydžio... 35. 15.... 36. J. S. įgijo jo pasitikėjimą ir susidraugavo su juo. Pirmos instancijos... 37. 16.... 38. Sukčiavimas yra tyčinis nusikaltimas. Veikai kvalifikuoti kaip sukčiavimui... 39. 17.... 40. Šis nusikaltimas yra baigtas, kadangi apgaulės būdu buvo įtvirtinta... 41. 18.... 42. Pirmos instancijos teismas tinkamai neanalizavo ir iš esmės nepagrįstai... 43. 19.... 44. Įvertinus skundžiamą teismo sprendimą teisės taikymo aspektu, yra teisinis... 45. 20.... 46. Atsiliepimu į apeliacinius skundus išteisintojo J. S. gynėjas advokatas... 47. 21.... 48. Nurodo, kad J. S. kategoriškai nesutinka su prokuroro ir nukentėjusiojo... 49. 22.... 50. Baudžiamojoje byloje surinkti duomenys ne tik nesudaro vieni kitus... 51. 23.... 52. Priešingai, nei teigiama apeliaciniuose skunduose, baudžiamojoje byloje nėra... 53. 24.... 54. Mažai tikėtina, kad atvykęs į notarų biurą dėl tam tikrų asmeninių... 55. 25.... 56. Vertinant byloje surinktus duomenis ypatingą reikšmę turi ir paties... 57. 26.... 58. Svarbu yra tai, kad preliminari sutartis buvo sudaryta su UAB „V. B.“.... 59. 27.... 60. Nurodytos aplinkybės leidžia abejoti nukentėjusiojo parodymų patikimumu.... 61. 28.... 62. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pažymėta, kad įstatymai... 63. 29.... 64. Teismo posėdžio metu prokuroras, prašė apeliacinius skundus tenkinti.... 65. III.... 66. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 67. Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Ketvirtojo... 68. 30.... 69. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas,... 70. 31.... 71. J. S. savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos – apgaule... 72. 32.... 73. Teisėjų kolegija, patikrinusi skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo... 74. 33.... 75. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog... 76. 34.... 77. Taip pat pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nurodo, jog... 78. 35.... 79. Byloje nustatyta, kad UAB „V. B.“, atstovaujama A. J. P. neketino ir... 80. 36.... 81. Sukčiavimo (BK 182 straipsnis) esmė – tai neteisėtas turtinės naudos sau... 82. 37.... 83. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad esminis sukčiavimo, kaip... 84. 38.... 85. Vienas iš apgaulės sukčiaujant būdų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu.... 86. 39.... 87. J. S. kaltę, įgijus 40 000 Lt (11 584.80 eurų), patvirtina ne tik nuoseklūs... 88. 40.... 89. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad vien tai, jog nukentėjusysis 40... 90. 41.... 91. Nagrinėjamu atveju, apgaulė pasireiškė nukentėjusiojo suklaidinimu dėl jo... 92. 42.... 93. Svarbus kriterijus, padedantis atskirti sukčiavimą nuo civilinės teisės... 94. 43.... 95. Lietuvos teismų praktikoje pripažįstama, kad atidaus ir rūpestingo elgesio... 96. 44.... 97. Kolegija sprendžia, jog, nagrinėjamu atveju, nukentėjusysis buvo... 98. 45.... 99. Motyvuojant baudžiamosios atsakomybės pagrįstumą arba nepagrįstumą... 100. 46.... 101. Nagrinėjamu atveju, kolegija konstatuoja, kad tarp J. S. ir nukentėjusiojo A.... 102. 47.... 103. J. S. parodymai apie tai, kad mokesčio už tarpininkavimą jis iš A. R.... 104. 48.... 105. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, sprendžia, jog byloje nustatyta,... 106. 49.... 107. J. S. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, kadangi jis... 108. Dėl bausmės... 109. 50.... 110. BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytos aplinkybės, į kurias atsižvelgia teismas... 111. 51.... 112. BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija)... 113. Dėl civilinio ieškinio ... 114. 52.... 115. BPK 109 straipsnyje numatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs... 116. 53.... 117. Nukentėjusysis A. R. yra pareiškę civilinius ieškinius turtinei ir... 118. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 119. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. balandžio 30 d. nuosprendį... 120. J. S. (J. S.) pripažinti kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK... 121. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, laisvės atėmimo bausmės vykdymą... 122. A. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti iš J. S. (J. S.) 11...