Byla 2K-17-976/2020
Dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Ridiko (kolegijos pirmininkas), Artūro Pažarskio ir Rimos Ažubalytės (pranešėja),

2teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo S. G. kasacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 6 d. nuosprendžio, kuriuo S. G. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

3Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (trejų metų vieno mėnesio penkių dienų) pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu (pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi) paskirtos bausmės (vienerių metų dvidešimties dienų) dalis bei šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės (vienerių metų) dalis ir S. G. paskirta subendrinta bausmė laisvės atėmimas trejiems metams aštuoniems mėnesiams. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta iš dalies sudedant su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. rugpjūčio 14 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir S. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė laisvės atėmimas ketveriems metams.

4Priteista iš S. G. nukentėjusiajam D. K. 320 Eur turtinei žalai atlyginti.

5Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. birželio 19 d. nutartis, kuria nuteistojo S. G. apeliacinis skundas atmestas.

6Teisėjų kolegija

Nustatė

7I. Bylos esmė

81.

9S. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB „BL“ – turtą, t. y. 2017 m. gegužės 12 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas UAB „PP“ vadybininkas, UAB „BL“ salone, (duomenys neskelbtini), UAB „BL“ vadybininkui nurodė, jog UAB „PP“ vardu ketina sudaryti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir turi UAB „PP“ direktoriaus įgaliojimą, suteikiantį teisę sudaryti sutartis dėl mobiliojo ryšio teikimo paslaugų, tačiau tokio įgaliojimo neturėjo, o mobiliojo ryšio paslaugų sutarties pagrindu įgyto mobiliojo ryšio telefono neketino perduoti UAB „PP“ bei neketino vykdyti mobiliojo ryšio paslaugų sutarties sąlygų (24 mėnesius mokėti po 48,02 Eur įrangos mokestį), taip dėl savo tikrųjų ketinimų suklaidindamas UAB „BL“ vadybininkę, atstovaujančią UAB „BL“, UAB „PP“ vardu pasirašė 2017 m. gegužės 11 d. sudarytą mobiliojo ryšio paslaugų sutartį Nr. GSCD/36971/2017, kurios pagrindu įgijo 1157,73 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 7 Plus 128GB Silver“.

10Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas bendra tyčia, 2017 m. gegužės 17 d., ikiteisminio tyrimo metu tiksliau nenustatytu laiku, būdamas UAB „PP“ vadybininkas, UAB „BL“ salone, (duomenys neskelbtini), UAB „BL“ vadybininkui nurodė, kad UAB „PP“ vardu ketina sudaryti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį ir turi UAB „PP“ direktoriaus įgaliojimą, suteikiantį teisę sudaryti sutartis dėl mobiliojo ryšio teikimo paslaugų, tačiau tokio įgaliojimo neturėjo, o mobiliojo ryšio paslaugų sutarties pagrindu įgyto mobiliojo ryšio telefono neketino perduoti UAB „PP“ bei neketino vykdyti mobiliojo ryšio paslaugų sutarties sąlygų (24 mėnesius mokėti po 36,35 Eur įrangos mokestį), taip dėl savo tikrųjų ketinimų suklaidindamas UAB „BL“ vadybininkę, atstovaujančią UAB „BL“, UAB „PP“ vardu sudarė 2017 m. gegužės 17 d. mobiliojo ryšio paslaugų sutartį Nr. GSAD/29245/2017, kurios pagrindu įgijo 877,65 Eur vertės mobiliojo ryšio telefoną „Apple iPhone 7 32GB Black“.

11II.

12Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

132.

14Kasaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo: 1) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį jį išteisinti, nesant šios nusikalstamos veikos požymių, ir bylą nutraukti; 2) arba taikyti BK 36 straipsnį ir bylą nutraukti; 3) arba dėl pernelyg ilgo baudžiamojo proceso, šališkai ir ydingai vykdyto ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme, kitų BPK pažeidimų, atsižvelgus į nuteistąjį apibūdinančius duomenis, pakeisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį: taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį ir skirti mažesnę, nei straipsnio sankcijoje nurodyta, bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, o paskyrus subendrintą galutinę bausmę laisvės atėmimą, neviršijančią ketverių metų trukmės, pritaikyti BK 75 straipsnį ir atidėti jos vykdymą; 4) vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalimi, vieną bausmę, išsiskiriančią iš kitų savo dydžiu ir pavojingumu (laisvės atėmimą trejiems metams trims mėnesiams), paskirtą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio (turi būti – vasario mėn.) 15 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, subendrinti apėmimo būdu ir palikti galutinę trejų metų trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Kasatorius skunde nurodo:

152.1.

16Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir aplinkybes, apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi įrodymais, gautais pažeidžiant procedūras, taip pat neturinčiais įrodomosios reikšmės įrodymais. Tai lėmė netinkamą apkaltinamojo nuosprendžio priėmimą. Apkaltinamasis nuosprendis surašytas neteisingai, nepašalinti byloje esantys prieštaravimai. Pagal teismų praktiką, išnaudojus visas galimybes, nepašalintos abejonės vertinamos kaltinamojo naudai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-7-173/2014, 2K-24/2014, 2K-232/2014). Apeliacinės instancijos teismas nekompetentingai, neišsamiai, aplaidžiai, per maža apimtimi išnagrinėjo nuteistojo apeliacinį skundą, neatsakė į jame išdėstytus argumentus dėl netinkamo, pažeidžiant Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) nuostatas, bylos aplinkybių ir įrodymų vertinimo, taip pat baudžiamojo įstatymo taikymo ir tik formaliai patvirtino pirmosios instancijos teismo nuosprendį.

172.2.

18Bylos įrodymų (aplinkybių) visuma rodo, kad visas bylos procesas buvo neobjektyvus, šališkas. Pirmosios instancijos teismas labiau vertino kasatorių kaltinančius įrodymus nei teisinančius. Teismas vertino ir su byla nesusijusių asmenų parodymus. Liudytojas E. M. niekaip nesusijęs su UAB „PP“, todėl negalėjo žinoti, kas joje vyksta. E. M. parodymai yra subjektyvūs, suformuoti tik jo žmonos jam perteikta subjektyvia informacija. Tokie šio asmens parodymai yra asmeninė jo nuomonė, prielaidos, neparemtos jokiais apčiuopiamais įrodymais. Šių prieštaravimų teismas nepašalino.

192.3.

20Teismas negalėjo remtis ir R. M. parodymais. R. M. teigė, kad ji laikinai eina UAB „PP“ direktoriaus pareigas nuo 2016 m. spalio mėn. ir tik ji galėjo suteikti S. G. įgaliojimą UAB „PP“ vardu pasirašyti mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartį su UAB „BL“. Tačiau iš 2017 m. vasario 23 d. darbo sutarties, pasirašytos tarp S. G. ir UAB „PP“, ir ją lydinčių kitų sutarčių matyti, kad UAB „PP“ direktoriaus pareigas ėjo A. V. Tai patvirtina ir VĮ Registrų centro duomenys. Taigi R. M. viso bylos proceso metu melavo, nors ir davė priesaiką. Todėl jos parodymai yra nepatikimi ir turi būti vertinami kritiškai. Teismas nepašalino minėtų prieštaravimų.

212.4.

22UAB „PP“ darbuotojų K. B. ir A. L. parodymų teismas apskritai neturėjo vertinti ir jais grįsti apkaltinamojo nuosprendžio arba turėjo juos vertinti kritiškai. Šie asmenys niekaip nesusiję su byla, tiesiog jie dirbo UAB „PP“ ir nežinojo (ir negalėjo sužinoti) konfidencialios informacijos, kad bendrovės direktorius suteikė įgaliojimą kasatoriui. Minėtų asmenų parodymai yra beprasmiai, niekuo nepagrįsti, t. y. tik prielaidos, pagrįstos apkalbomis ir R. M. įtaka.

232.5.

24Viso bylos proceso metu nebuvo tirta kasatoriaus versija, todėl ji liko nei patvirtinta, nei paneigta. Tam, kad būtų patikrinta jo versija, S. G. teikė prašymus ikiteisminio tyrimo pareigūnui, prokurorui, o vėliau ir teismams išreikalauti susirašinėjimą iš darbinio elektroninio pašto (duomenys neskelbtini). Šie duomenys patvirtintų kasatoriaus teiginius, kad jis buvo įgaliotas UAB „PP“ direktoriaus, todėl veikė teisėtai; elektroniniu paštu jam galėjo būti atsiųsta įgaliojimo pasirašyti mobiliojo ryšio teikimo paslaugų sutartį forma. Taip pat buvo prašoma išreikalauti S. G. pareiškimą policijai dėl E. M. grasinimo susidoroti, savavaldžiavimo, fizinio smurto 2017 m. birželio 5 d. Dėl konfliktų su E. M. ir R. M. jis buvo priverstas išeiti iš darbo. Atlyginimo neišmokėjimą kasatoriui būtų patvirtinęs jo 2017 m. birželio 30 d. skundas Darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos. Kadangi kasatoriaus prašymai nebuvo tenkinti, jis negalėjo įrodyti savo nekaltumo. Tai bei daugybė kitų padarytų baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų rodo išankstinį ikiteisminio tyrimo pareigūnų ir teismų nusistatymą prieš kasatorių, kad jis yra kaltas dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo. Taip buvo šiurkščiai pažeisti nekaltumo prezumpcijos, lygiateisiškumo ir proporcingumo principai, viso bylos proceso metu suvaržytos nuteistojo teisės į gynybą. Tai turėjo įtakos apkaltinamo nuosprendžio priėmimui.

252.6.

26UAB „MP“ direktorius A. B. pagal nuotraukas neatpažino kasatoriaus kaip asmens, prisistačiusio A. Š. vardu ir pardavusio mobilųjį telefoną. Tačiau pirmosios instancijos teismas be jokių įrodymų konstatavo, kad A. Š. ir S. G. yra tas pats asmuo. Tokia išvada prieštarauja bylos duomenims, padaryta remiantis tik prielaidomis. Ši neteisinga aplinkybė iš nuosprendžio turi būti pašalinta.

272.7.

28Nepašalintas labai svarbus prieštaravimas. Byloje nenustatyta ir neįmanoma nustatyti, ar nuteistasis, pasirašydamas sutartis su UAB „BL“ ir paimdamas mobiliojo ryšio telefonus, pateikė UAB „PP“ įgaliojimą. Apeliacinės instancijos teismas, aiškindamasis šią aplinkybę, į teismo posėdį pakvietė UAB „BL“ vadybininkes, tačiau paaiškėjo, kad realiai jų tik vardai figūruoja sutartyse. Viena iš vadybininkių apskritai niekada nedirbo UAB „BL“ padalinyje (duomenys neskelbtini), o kita tuo metu nedirbo, nes buvo motinystės atostogose, o jei ir dirbo, tai visą laiką dirbo padalinyje prekybos centre „Panorama“. Taigi nėra liudytojų, kurie patvirtintų S. G. versiją. UAB „BL“ dokumentuose nurodyti neteisingi sutartis pasirašančių vadybininkų vardai ir pavardės, taip klastojami dokumentai. Tokie UAB „BL“ veiksmai rodo, kad bendrovėje nėra tvarkos, dokumentai gali dingti, tai teisme parodė UAB „BL“ vadybininkės. Kadangi nėra galimybės apklausti itin svarbių liudytojų ir neįmanoma iki galo įrodyti arba paneigti, kad įgaliojimo nebuvo, ši aplinkybė turi būti vertinama nuteistojo naudai.

292.8.

30Kasatoriui nebuvo suteikta teisė apklausti nukentėjusįjį D. K., nors abiejų instancijų teismuose to prašė. Teismai netenkino šio prašymo, motyvuodami tuo, kad D. K. jau buvo apklaustas S. G. nedalyvaujant. Be to, teismai atmetė visus kasatoriaus prašymus ištirti reikšmingas jį teisinančias aplinkybes ir įrodymus. Darydami išvadas teismai rėmėsi tik S. G. kaltinančiais įrodymais. Taip buvo šiurkščiai pažeista kaltinamojo teisė apklausti kaltinimo liudytoją, nesilaikyta teisingo proceso ir šalių lygybės principų.

312.9.

32D. K. parodymas atpažinti atliktas pažeidžiant BPK 191, 192, 195 straipsnių nuostatas, todėl šio procesinio veiksmo metu gauti duomenys nėra įrodymas, o D. K. negali būti pripažintas nukentėjusiuoju. D. K. buvo kviestas atpažinti asmens, pardavusio jam telefoną, tik ikiteisminio tyrimo pabaigoje, taip neužtikrinant, kad atpažįstantysis apie atpažintiną objektą būtų apklaustas kuo greičiau, kol dar nespėjo pamiršti to objekto ypatybių. Parodymo atpažinti metu D. K. nenurodė S. G. ypatingų žymių (tatuiruotės per visą kairę ranką, didelio apgamo po dešine akimi) ir apsiriko nurodydamas jo ūgį (teigė, kad S. G. ūgis apie 160 cm, nors iš tikrųjų – 183 cm). Atliekant šį procesinį veiksmą nebuvo išsiaiškinta, ar normali D. K. rega, klausa, psichikos būklė. D. K. parodymai buvo nerišlūs, abstraktūs, netikslūs, tokiais nekonkrečiais parodymais galima apkaltinti bet kokį asmenį. Apklausos protokolas surašytas netiksliai, parodymai užrašyti ne pažodžiui, labiau formaliai. Be to, nebuvo užtikrinta, kad D. K. galėtų gyvai atpažinti S. G., tai buvo galima padaryti, nes ikiteisminio tyrimo metu S. G. nesislėpė, nesirgo, nebuvo ilgam laikui išvykęs. Nepaisant to, atpažinimas buvo atliekamas pagal nuotraukas, kuriose, beje, užfiksuoti asmenys nebuvo savo išore panašūs. Svarbu ir tai, kad šio procesinio veiksmo metu nebuvo filmuojama, fotografuojama ar kaip nors kitaip vizualiai fiksuojama. Taigi parodymas atpažinti atliktas neskaidriai, siekiant apkaltinti kasatorių.

332.10.

34Ikiteisminio tyrimo neobjektyvumą ir šališkumą rodo ir pernelyg ilga jo trukmė bei jo metu ikiteisminio tyrimo pareigūno ir prokuroro padarytos klaidos (pavyzdžiui, nukentėjusiuoju pripažintas juridinis asmuo). Ikiteisminis tyrimas dėl nesunkaus nusikaltimo turi vykti ne ilgiau kaip šešis mėnesius (BPK 176 straipsnio 2 dalis). Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas 2017 m. liepos 24 d., o pabaigtas tik 2018 m. balandžio 30 d., t. y. vyko devynis mėnesius šešias dienas (50 proc. ilgesnį laiką, nei nustato įstatymas). S. G. įtarimai buvo pareikšti 2018 m. sausio 15 d., tą pačią dieną jis buvo pirmą kartą apklaustas, t. y. praėjus beveik penkiems mėnesiams nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Apklausus S. G. nebuvo atlikti reikalingi procesiniai veiksmai jo versijai patikrinti, apskritai nebuvo atliekami jokie procesiniai veiksmai, ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas, pratęsiamas be priežasties. Ši byla nėra sudėtinga, didelės apimties ir nebuvo jokių kitų svarbių aplinkybių ikiteisminio tyrimo terminams pratęsti. Tai rodo, kad ikiteisminis tyrimas buvo atliekamas, siekiant bet kokia kaina jį apkaltinti. Ydingai atliktas ikiteisminis tyrimas, jo metu padarytos procesinės klaidos turi būti vertinamos kritiškai, tai turi lemti nuosprendžio priėmimą kasatoriaus naudai.

352.11.

36Baigiamojoje kalboje prokuroras nurodė, kad tikslas ir motyvas S. G. nusikalstamoje veikoje nenustatytas. Abiejų instancijų teismai, nors S. G. prašė, apie šį požymį nepasisakė. Motyvas ir tikslas yra vienas iš nusikalstamos veikos požymių, kuris yra būtinas, norint veiką pripažinti nusikalstama (BK 2 straipsnis), be to, motyvas ir tikslas yra vienas iš bausmės skyrimo pagrindų (BK 54 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Minėto nusikaltimo sudėties požymio nenustatymas lėmė netinkamą nusikalstamos veikos vertinimą, nuosprendžio priėmimą ir netinkamai individualizuotą bausmę.

372.12.

38Kasatoriaus veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo sudėties. Pirmosios instancijos teismas nenustatė ir neįrodė nusikalstamos veikos kvalifikuojančių požymių, kryptingai juos aiškino daug siauriau, negu nustato BK 182 straipsnio dispozicija. Kaltininkui ar naudą gavusiam trečiajam asmeniui teisėtai priklausančios turtinės teisės reikalavimo įgijimas, įtvirtinimas ar net realizavimas apgaule nesudaro sukčiavimo sudėties. Kasatorius inkriminuotos nusikalstamos veikos metu teisėtai atstovavo trečiajam asmeniui UAB „PP“ ir teisėtai veikė jos vardu – pasirašė mobiliojo ryšio teikimo sutartis su UAB „BL“. Pateikimas tikrovės neatitinkančių duomenų be tikslo suklaidinti nukentėjusįjį arba pateikimas duomenų, objektyviai negalinčių suklaidinti nukentėjusiojo, nesudaro apgaulės požymio turinio. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad kasatorius pateikė teisingus duomenis – savo vardą, pavardę, nurodė darbovietę ir joje einamas pareigas, taip pat pateikė įgaliojimą pasirašyti mobiliojo ryšio teikimo sutartį UAB „PP“ vardu. UAB „BL“ vadybininkės kartu su įgaliojimo kopija padarė S. G. asmens dokumento kopijas. Taigi kasatorius negalėjo suklaidinti UAB „BL“ vadybininkių, kurios, kilus abejonių dėl pateiktų duomenų, galėjo lengvai juos patikrinti ir tik tada pateikti jam pasirašyti sutartis ir perduoti mobiliojo ryšio telefonus. Pagal teismų praktiką, jeigu asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos nukentėjusiojo apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-851/2001). Byloje neįrodyta, kad įgaliojimo nebuvo, juolab kad jis buvo panaudotas du kartus skirtingomis dienomis. Be minėto dokumento UAB „BL“ darbuotojai negalėjo pasirašyti su juo sutarčių ir perduoti telefonų.

392.13.

40Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio asmens identifikavimo pasunkinimu ir (ar) paties sandorio fakto įrodinėjimu, nesudaro apgaulės sukčiavimo sudėties požymio. Kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-293/2002 nurodyta, jog tam, kad būtų galima konstatuoti esant sukčiavimą, nepakanka susitarimo nevykdymo. Reikia nustatyti suklaidinimą dėl ketinimų, o suklaidinimas dėl ketinimų turi būti lydimas apgaulės elementų, kurie pasunkintų asmens identifikavimą ar paties sandorio fakto įrodinėjimą. Nukentėjusiesiems asmenybė yra žinoma, vadinasi, dėl jos nukentėjusieji nebuvo suklaidinti. Byloje nėra jokių dokumentų, kuriuose būtų išreikštas nukentėjusiųjų suklaidinimas, pasunkinantis nukentėjusiųjų interesų patenkinimą civilinio proceso tvarka, todėl ši veika negali būti kvalifikuojama kaip sukčiavimas. Tiek minėtoje nutartyje, tiek ir šioje byloje iš esmės yra paprastas pažado netesėjimas – S. G. UAB „PP“ vardu, teisėtai dirbęs šioje įmonėje vadybininku, 2017 m. gegužės 12 d. ir 17 d. pasirašė mobiliojo ryšio teikimo sutartis, o iš darbo išėjo 2017 m. birželio 5 d., t. y. pirmoji sąskaita už suteiktas mobiliojo ryšio paslaugas buvo ką tik išrašyta UAB „BL“ ir dar nebuvo suėjęs jos apmokėjimo terminas. Todėl neįmanoma nustatyti suklaidinimo dėl ketinimo. Taigi UAB „BL“ nebuvo pasunkinta galimybė ginti savo interesus civilinio proceso tvarka. Nagrinėjamu atveju svarbu tai, kad UAB „BL“ nuosavybės teisė į mobiliojo ryšio telefonus niekada nebuvo prarasta. Telefonai buvo perkami išperkamuoju būdu per 24 mėnesius. Pagal civilinės teisės normas, turtas, kol už jį visiškai neatsiskaitoma, nuosavybės teise priklauso pardavėjui, o pirkėjas tik ribotai disponuoja tuo turtu, todėl reiškiant kasatoriui kaltinimą negalėjo būti nė kalbos apie svetimo turto ar turtinės teisės įgijimą. Taigi kaltinime nurodytu laiku ir aplinkybėmis kasatorius nepadarė jokių draudžiamų nusikalstamų veiksmų, todėl jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Tokie ginčai turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

412.14.

42Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 36 straipsnio nuostatų, nurodydamas, kad S. G. nuoširdžiai nesigailėjo ir neatlygino padarytos žalos, todėl nei jis, nei padaryta nusikalstama veika nėra praradusi pavojingumo. Šie argumentai prieštarauja BK 36 straipsnio nuostatoms ir teismų praktikai. Iš bylos duomenų matyti, kad dar iki kaltinamojo akto surašymo policijos pareigūnai grąžino mobiliuosius telefonus UAB „BL“, taigi aplinkybė, šalinanti veikos ir asmens pavojingumą, atsirado ikiteisminio tyrimo metu. Be to, bylos duomenys patvirtina, kad kasatoriaus asmenybė prarado pavojingumą, t. y. jis įgijo barzdaskučio profesiją, susirado darbą (dirba pagal individualios veiklos pažymėjimą), pakeitė gyvenamąją vietą, savanoriavo „Caritas“ užsieniečių integracijos programoje. Šių aplinkybių neįvertinimas ir neteisingas BK 36 straipsnio aiškinimas užkirto kelią atleisti kasatorių nuo baudžiamosios atsakomybės BK 36 straipsnio pagrindu.

432.15.

44S. G. apeliacinės instancijos teismo prašė pernelyg ilgai užsitęsusį ikiteisminį tyrimą, atsižvelgus į Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, laikyti pagrindu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam mažesnę, nei straipsnio sankcijoje nurodyta, bausmę, geriausiai nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat nuteistasis prašė, atsižvelgus į pirmiau nurodytą aplinkybę, tam, kad būtų įgyvendintas teisingumo principas, paskyrus galutinę subendrintą bausmę, taikyti BK 75 straipsnį. Tačiau apeliacinės instancijos teismas į šiuos nuteistojo argumentus nesigilino, iš esmės dėl jų nepasisakė.

452.16.

46Nepagrįstai nenustatytos išimtinės aplinkybės taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Pagal EŽTT praktiką nepateisinamai ilga baudžiamojo proceso trukmė, pažeidžianti asmens teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, gali būti vertinama kaip išimtinė aplinkybė ir pripažįstama pagrindu skirti švelnesnę, nei įstatymo nustatyta, bausmę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007). Tai, kad proceso metu nuteistajam nebuvo taikyta kardomoji priemonė – suėmimas, tik santykinai lemia mažesnę proceso reikšmę jam ir nepaneigia fakto, jog nuteistasis ilgą laiką turėjo gyventi jausdamas netikrumą dėl baudžiamojo proceso prieš jį baigties. Mažesnis baudžiamojo proceso poveikis asmens situacijoje nepaneigia jo teisės į bylos nagrinėjimą per įmanomai trumpiausią laiką ir atitinkamų valstybės institucijų pareigų. Dėl ikiteisminio tyrimo įstaigos ir prokuratūros nepateisinamo delsimo bylos perdavimas teismui ir nagrinėjimo pradžia užsitęsė net trimis mėnesiais šešiomis dienomis (t. y. daugiau kaip 50 proc. BPK 176 straipsnyje nustatyto termino), tai, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, yra itin ilgas laiko tarpas.

472.17.

48Nebuvo atsižvelgta į S. G. teigiamai apibūdinančią medžiagą. Nuteistasis yra dviejų mažamečių vaikų tėvas, turi senyvo amžiaus ligotus tėvus, po šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos (kuri jam yra paskutinė) ėmėsi priemonių pasitaisyti, keitė gyvenimo būdą, daugiau įstatymui nenusižengė, įgijo barzdaskučio profesiją, pagal ją dirbo, švietė ir mokė kitus žmones, savanoriavo „Caritas“ organizacijoje, jau atliko vienerių metų laisvės atėmimo bausmę, 2019 m. įstojo į Vilniaus universitetą (studijuoja teisę), įkalinimo įstaigoje elgėsi itin pavyzdingai, buvo skatintas, dėl to jo pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos balas gerokai sumažintas. Iš šių aplinkybių matyti, kad, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistajam skirtina mažesnė nei straipsnio sankcijoje nurodyta bausmė, nesusijusi su laisvės atėmimu, o paskyrus subendrintą galutinę bausmę – laisvės atėmimą, kurio trukmė neviršija ketverių metų, taikytinas BK 75 straipsnis ir bausmės vykdymas atidėtinas. Nenustačius pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, įmanomai trumpiausio laiko reikalavimo pažeidimas gali būti pagrindas švelninti bausmę pagal sankcijos ribas, vadovaujantis BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-503/2010, 2K-102/2011).

492.18.

50Pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino paskirtas bausmes ir paskyrė neteisingą galutinę bausmę. Bausmės buvo iš dalies sudėtos, nors turėjo būti taikytas bausmių apėmimo būdas. Yra visos BK 63 straipsnyje nurodytos būtinos sąlygos paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę trejų metų trijų mėnesių bausmę pagal Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartį, kuria S. G. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį. Šis straipsnis ir pagal jį paskirta bausmė išsiskiria iš kitų bausmių savo dydžiu, pavojingumu.

512.

52Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokuroras Gintautas Gudžiūnas prašo nuteistojo S. G. kasacinį skundą atmesti. Prokuroras atsiliepime į kasacinį skundą nurodo:

533.1. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti. Apeliacinės instancijos teismas dar kartą patikrino bylos įrodymus, įvertino juos sąsajumo, patikimumo aspektais ir konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas grindė bylos įrodymų visuma (liudytojų, nukentėjusiojo parodymais, pokalbių įrašais, asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuotais duomenimis, kita rašytine bylos medžiaga), nuosprendyje aiškiai nurodydamas, kodėl vienus įrodymus vertina kritiškai ir atmeta, o kitais vadovaujasi.

543.2. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo netikėti liudytojų R. M., E. M. K. B. ir A. L. parodymais. Visi jie, išskyrus E. M., kaltinime nurodytu laiku buvo bendrovės darbuotojai. R. M. laikinai vadovavo bendrovei, pavaduodama generalinį direktorių, nes šis buvo išvykęs į užsienį, o E. M. patarinėjo savo žmonai visais klausimais, todėl minėti asmenys žinojo apie bendrovėje vykstančius vidinius procesus, tarp jų ir santykius su UAB „BL“. Liudytojų paaiškinimai nuoseklūs ir detalūs, dėl esminių aplinkybių sutampa bei vieni kitus papildo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas nuosprendį, vadovavosi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis ir tinkamai motyvavo daromas išvadas, todėl abejoti jo objektyvumu nėra teisinio pagrindo. Įgaliojimo egzistavimas buvo paneigtas kitais nuosprendyje aptartais duomenimis, kurių visiškai pakako teismo išvadoms pagrįsti.

553.3. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad atmetant jo prašymus buvo pažeisti lygiateisiškumo ir proporcingumo principai. Kai tyrimo metu visos reikšmingos bylai aplinkybės nustatytos, nebūtina atlikti papildomų tyrimo veiksmų vien tam, kad būtų gauta kuo daugiau ankstesnius rezultatus patvirtinančių duomenų, jei nėra pagrindo manyti, kad bus gauti nauji kokybiški duomenys. Todėl prašymas išreikalauti elektroninio susirašinėjimo duomenis yra perteklinis, juolab kad apeliacinio proceso metu buvo įvertintas paties nuteistojo pateiktas elektroninio susirašinėjimo turinys, su kuriuo susipažinęs apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad jame nėra jokios reikšmingos informacijos apie įgaliojimo S. G. išdavimą. Lygiai taip pat nebuvo reikalo ieškoti informacijos policijoje ar Darbo ginčų komisijoje dėl galimai kilusio konflikto atleidžiant S. G. iš darbo ir atsiskaitant su juo, nes tokia informacija neturi nieko bendro su prieš tai įvykusiu telefonų užvaldymo faktu.

563.4. Asmens atpažinimo iš nuotraukų procedūra atlikta nepažeidžiant BPK. Ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras tyrimo metu turi diskreciją rinktis, ar reikia atlikti atpažinimą iš nuotraukų. Jei tokį atpažinimą vykdo, turi protokole užfiksuoti, pagal kokius požymius nukentėjusysis įtariamą asmenį atpažįsta. Šis reikalavimas buvo įgyvendintas, o tai, kad nukentėjusysis D. K. apsiriko, nurodydamas S. G. mažesnį ūgį, nereiškia, kad atpažinimo procesas neatitinka nustatytų reikalavimų. Pirmosios instancijos teisme D. K. aiškiai parodė, pagal kokius požymius atpažino telefono pardavėją (plika galva, barzdelė su šukuosena ir pan.).

573.5. Teismas padarė teisingą išvadą, kad kasatorius disponavo UAB „MP“ priduotu mobiliuoju telefonu, iš telefono IMEI numerio matyti, jog šį telefoną iš mobiliojo operatoriaus įsigijo būtent nuteistasis.

583.6. Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka byloje nustatytiems faktams ir teismo išvadoms kaltės klausimu pagrįsti. Vien tai, kad teismai byloje surinktus įrodymus vertino kitaip, nei juos suvokia nuteistasis, nėra pagrindas konstatuoti, kad teismai buvo neobjektyvūs ar šališki ir padarė esminių procesinių vertinimo klaidų.

593.7. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nebuvo užtikrintos kaltinamojo teisės ir dėl to buvo pažeistas nekaltumo prezumpcijos principas. Iš 2018 m. rugpjūčio 8 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad po kaltinamojo apklausos buvo balsu perskaityti ankstesniame teismo posėdyje užfiksuoti nukentėjusiojo parodymai, o juos išklausęs kaltinamasis pareiškė, kad D. K. daugiau į teismą kviesti nereikia. Baigiant teisminį bylos nagrinėjimą 2018 m. lapkričio 14 d. teismo posėdyje kaltinamasis pareiškė, kad daugiau kviesti ir apklausti kitų liudytojų nereikia, tik galima būtų apklausti civilinio ieškovo atstovą patikslinant kai kurias aplinkybes, tačiau kokias konkrečiai, nedetalizavo ir į papildomą teismo klausimą nurodė, jog jokių naujų klausimų ieškovo atstovui neturi. Prašymo papildomai kviesti nukentėjusįjį nepareiškė ir S. G. gynėjas. Apeliaciniame procese, priešingai negu teigia kasatorius, prašymo dar kartą apklausti nukentėjusįjį taip pat nebuvo pareikšta.

603.8. Kasatoriaus argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir užtruko pernelyg ilgai, yra deklaratyvūs ir neparemti konkrečiais duomenimis. BPK 176 straipsnio 2 dalyje nustatyta galimybė aukštesniajam prokurorui pratęsti ikiteisminio tyrimo maksimalų terminą dėl svarbių priežasčių. Priežasčių sąrašas įstatyme nepateiktas, todėl kiekvienu atveju jas vertina aukštesnysis prokuroras. Bylos duomenimis, tyrimo terminas aukštesniojo prokuroro sprendimais buvo pratęstas keturis kartus, kiekvieną kartą vis iš naujo įvertinant aplinkybes, reikšmingas terminui pratęsti. Patikrinęs bylos duomenis, susijusius su tyrimo termino pratęsimu, apeliacinės instancijos teismas BPK pažeidimų ir tyrimo šališkumo požymių nenustatė.

613.9. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, į visus esminius skundo argumentus atsakė, kaip to reikalaujama BPK 320 straipsnyje, šio teismo sprendimas atitinka BPK 326, 332 straipsnių reikalavimus, pirmosios instancijos teismo nuosprendis įvertintas, nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

623.10. Byloje yra atskleistas nuteistojo tikslas (siekis pasipelnyti arba gauti finansinės naudos) ir motyvas (savanaudiškumas). Nuosprendyje nurodyta, kad S. G. suklaidino UAB „BL“ atstovus tam, kad apgaule įgytų svetimą turtą (mobiliuosius telefonus), kurį pardavęs gautų finansinės naudos, taip pat kad nuteistasis ne tik įgijo mobiliuosius telefonus apgaule, bet ir vėliau juos pardavė dėl savanaudiškų paskatų. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, pagal faktinius bylos duomenis padarė išvadą, kad S. G. siekė pasipelnyti ir nusikalto dėl savanaudiškų paskatų.

633.11. Kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad S. G., įgijęs UAB „BL“ darbuotojų pasitikėjimą kaip veikiantis milijoninės, eksportu užsiimančios įmonės „PP“ vardu, sudarydamas sutartis su mobiliojo operatoriaus darbuotojais, tik žadėjo nedelsdamas elektroniniu paštu pateikti atstovavimą patvirtinantį įgaliojimą, tačiau to sąmoningai taip ir nepadarė, nes tokio įgaliojimo jam niekas nebuvo išdavęs. Apeliacinės instancijos teismas, dar kartą patikrinęs pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, atlikęs papildomą aplinkybių tyrimą, konstatavo, kad minėta faktinė aplinkybė nustatyta tinkamai. Tokia šio teismo išvada motyvuota, paremta išsamia bylos duomenų visumos analize.

643.12. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad esminis sukčiavimo, kaip nusikaltimo nuosavybei, požymis, skiriantis jį nuo kitų teisės pažeidimų (pavyzdžiui, civilinio delikto) ir darantis jį neteisėtą, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, siekiant tokį turtą užvaldyti. Sukčiavimui pagrįsti pakanka nustatyti apgaulės bei turto užvaldymo faktus. Byloje nustatyta, kad apgaulė pasireiškė UAB „BL“ atstovų suklaidinimu imituojant įmonės UAB „PP“ atstovavimą (prisistatant galingos bendrovės įgaliotiniu). Dėl suklydimo UAB „BL“ atstovai ne tik pasirašė paslaugų teikimo sutartis, bet ir perdavė du mobiliuosius telefonus nuteistajam, kuris neketino ne tik įgytų telefonų perduoti tariamai atstovaujamai bendrovei, bet ir vykdyti paslaugų sutartyse nustatytų įsipareigojimų. Tokiomis aplinkybėmis panaudojus apgaulę prieš teisėtą savininką, buvo užvaldytas jo turtas ir jam padaryta žala. Nors tretiesiems asmenims perparduoti mobilieji telefonai ikiteisminio tyrimo metu buvo surasti ir grąžinti teisėtam savininkui, tai nereiškia, kad dėl neteisėtų veiksmų neatsirado neigiamų turtinių padarinių. Nagrinėjamu atveju žala buvo padaryta ir trečiajam asmeniui, kuriam neteisėtai įgytas telefonas buvo parduotas, o tyrimo metu iš jo paimtas. Nagrinėjamoje byloje teismai ne tik teisingai nustatė faktines aplinkybes, bet ir tinkamai aptarė visus inkriminuotai veikai būdingus nusikalstamos veikos požymius, tinkamai išsprendė kaltės klausimą bei teisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

653.13. Kasatoriaus argumentai dėl BK 36 straipsnio taikymo galimybės atmestini. Pagrobto ar kitaip neteisėtai užvaldyto daikto grąžinimas šeimininkui teisėsaugos pareigūnų pastangomis po to, kai nusikalstama veika buvo baigta, nereabilituoja kaltininko ir nepanaikina baudžiamumo. Nebuvo panaikintas baudžiamumas ir įstatymo leidėjo iniciatyva. Kitų aplinkybių, dėl kurių veika prarado pavojingumą, nenustatyta. Taip pat nepagrįstai teigiama, kad kaltininkas iki nuosprendžio priėmimo tapo nebepavojingas. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas kaltininko asmenybę, atsižvelgė į tai, kad viso bylos proceso metu apskritai neigė kaltę, savo elgesį teisino, jo nevertino kritiškai, todėl daryti išvadą, jog jis reabilitavosi arba visiškai pasitaisė ir tapo nebepavojingas, negalima. Be to, svarbu ir tai, kad kasatorius nuteistas net aštuntą kartą, prieš pradedant bylą nagrinėti teisme slapstėsi, vengė atlikti laisvės atėmimo bausmes pagal ankstesnius nuosprendžius. Šios aplinkybės ir veikų recidyvas rodo, kad nuteistasis nelinkęs taisytis, o inkriminuota veika tiesiog yra jau seniai susiformavusio jo gyvenimo būdo ir ankstesnio pavojingo kriminalinio elgesio tąsa.

663.14. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino BPK 176 straipsnyje nurodytų tyrimo terminų pažeidimo ir nevertino tyrimo proceso kaip trukusio pernelyg ilgai bei padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima švelninti nuteistojo teisinę padėtį taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Taip pat nėra galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti S. G. bausmės vykdymą. Abiejų instancijų teismai konstatavo, kad iki skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotos veikos padarymo kasatorius net šešis kartus buvo teistas (daugiausiai už analogiškas veikas), jam buvo taikytas ir bausmės vykdymo atidėjimas, tačiau vėliau panaikintas dėl įpareigojimų nevykdymo, baustas jis ne kartą ir administracine tvarka. Visuma teismų nurodytų aplinkybių patvirtina sistemingą, priešingą teisei S. G. elgesį, jo polinkį nusikalsti ir nenorą keistis. Nuteistasis nepateisino teismų anksčiau jam išreikšto pasitikėjimo net du kartus atidėjus paskirtų bausmių vykdymą. Įvertinęs šias aplinkybes, taip pat nuteistojo asmenybę ir šeiminę situaciją, apeliacinės instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atidėjus paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą nebūtų pasiekti BK 41 straipsnyje nustatyti bausmės tikslai. Kita vertus, galimybę taikyti bausmės vykdymo atidėjimą kliudo ir tai, kad ginčijamu teismo nuosprendžiu paskirta bausmė bendrinta su kitomis laisvės atėmimo bausmėmis, paskirtomis ankstesniais nuosprendžiais, pagal kuriuos nuteistasis jau realiai atlieka laisvės atėmimo bausmę.

673.15. Kasatorius neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas paskirtą galutinę bausmę neteisingai subendrino su ankstesniu Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu ir Vilniaus apygardos teismo 2018 m. birželio 20 d. nutartimi pagal BK 182 straipsnio 2 dalį paskirta bausme, nes netaikė bausmių apėmimo būdo, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnyje. Tuo atveju, kai veika padaryta po ankstesnio nuosprendžio priėmimo (šiuo atveju veikos padarytos 2017 m. gegužės mėn.), bausmės pagal nuosprendžių sutaptį subendrinamos, vadovaujantis ne BK 63 straipsnio, o BK 64 straipsnio nuostatomis. BK 64 straipsnyje bausmių apėmimo būdas nėra nustatytas. Teismas teisingai ginčijamu nuosprendžiu paskirtą bausmę su ankstesniu nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausmės dalimi subendrino taikydamas dalinio sudėjimo būdą ir galutinę bausmę paskyrė tinkamai.

68III.

69Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3.

70Nuteistojo S. G. kasacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribų

714.

72Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas kasacinis skundas, tikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Skundžiamų teismų sprendimų teisėtumas kasacine tvarka tikrinamas remiantis šiuose sprendimuose nustatytomis bylos aplinkybėmis, iš naujo įrodymų nevertinant ir naujų faktinių bylos aplinkybių nenustatant (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010). Įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimais kasacinės instancijos teismas pasisako tik teisės taikymo aspektu, t. y. ar renkant duomenis ir juos pripažįstant įrodymais nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje surinktus įrodymus, ar nustatant faktines veikos padarymo aplinkybes nebuvo ignoruoti svarbūs bylos duomenys, ar pagal nustatytas aplinkybes teisingai pritaikytas baudžiamasis įstatymas. Klausimas, ar pakanka įrodymų vienai ar kitai aplinkybei konstatuoti, išsprendžiamas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-788/2019).

735.

74Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis S. G. kritikuoja teismų atliktą įrodymų – liudytojų E. M., R. M., K. B., A. L., D. K. parodymų – vertinimą ir pateikia savą įvykių interpretaciją, tvirtindamas, kad jis turėjo UAB „PP“ direktoriaus įgaliojimą, suteikiantį jam teisę pasirašyti mobiliojo ryšio paslaugų sutartis ir paimti telefonus, jį pateikė UAB „BL“ darbuotojams ir telefonus perdavė UAB „PP“. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, nes jais ginčijamos teismų nustatytos faktinės bylos aplinkybės ir jų pagrindu padarytos išvados, todėl nutartyje nagrinėjami tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje nustatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

756.

76Pažymėtina, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog kasacine tvarka apskųsti įsiteisėjusį nuosprendį ar nutartį galima tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme. Bylos duomenimis, nuteistasis savo apeliaciniame skunde neprašė taikyti BK 36 straipsnio nuostatų ir apeliacinės instancijos teismas savo nutartyje dėl to nepasisakė, todėl kasacinio skundo argumentai dėl BK 36 straipsnio taip pat nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas, jie paliekami nenagrinėti.

77Dėl BPK reikalavimų laikymosi

787.

79Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir prašydamas jį išteisinti, kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis surašytas neteisingai, jame remtasi įrodymais, gautais pažeidžiant procedūras, taip pat įrodomosios reikšmės neturinčiais ir su byla nesusijusio liudytojų parodymais; darant išvadas labiau vertinti kasatorių kaltinantys nei teisinantys įrodymai. Apeliacinės instancijos teismas neišsamiai išnagrinėjo jo apeliacinį skundą, neatsakė į esminius jo argumentus. Šie kasatoriaus argumentai nepagrįsti.

808.

81BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, kuris susiformuoja jam pačiam kruopščiai išnagrinėjus ir atskirai patikrinus iš kiekvieno šaltinio gaunamą informaciją. Taigi įstatymas nustato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Teismo proceso dalyvių pateiktų prašymų ar versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip to norėtų nuteistasis, savaime BPK normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma.

829.

83Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu konstatuotina, kad bylą nagrinėję teismai nepažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytų įrodymų vertinimo taisyklių, teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir S. G. padarytai veikai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą – BK 182 straipsnio 1 dalį.

8410.

85Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad S. G. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką, grindė teisiamajame posėdyje tiesiogiai išnagrinėtų ir įvertintų bylos įrodymų (tiek kaltinančių, tiek teisinančių) visuma, kaip to reikalaujama BPK 20 straipsnio 5 dalyje ir 301 straipsnio 1 dalyje. Teisiamajame posėdyje teismas apklausė nuteistąjį, kaip liudytojus įvykio metu laikinai UAB „PP“ vadovo pareigas ėjusią R. M., jos sutuoktinį E. M., duodavusį jai patarimus dėl sprendimų, susijusių su bendrovės veikla, UAB „PP“ darbuotojus K. B., A. L., įvykio metu dirbusius viename kabinete su S. G., su pastaruoju telefonu bendravusią UAB „BL“ darbuotoją M. V., ištyrė rašytinius bylos dokumentus: R. M., laikinai ėjusios vadovo pareigas UAB „PP“, 2017 m. birželio 5 d. pranešimą UAB „BL“, UAB „Tele 2“ pateiktą informaciją apie naudojimąsi telefonais, telefono pokalbių įrašų protokolą, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą, kitus bylos duomenis ir šių įrodymų visumos pagrindu priėmė S. G. apkaltinamąjį nuosprendį, jame išdėstė įrodymus ir savo išvadas pagrindžiančius motyvus, taip pat pateikė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamojo S. G. parodymus (BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

8611.

87Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą pagal nuteistojo S. G. apeliacinį skundą, nepažeisdamas bylų apeliacinį nagrinėjimą reglamentuojančių bendrųjų nuostatų, įtvirtintų BPK 320 straipsnyje. Šis teismas atliko įrodymų tyrimą, apklausė mobiliojo ryšio paslaugų teikimo sutartis Nr. GSCD/36971/2017 ir GSAD/29245/2017 su S. G. pasirašiusias UAB „BL“ atstoves L. M. ir M. K., UAB „BL“ vyresnįjį informacinių sistemų saugumo vadybininką A. J. ir, įvertinęs jų parodymus kartu su pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais, dar kartą motyvuotai paneigė nuteistojo S. G. keltą versiją, kad UAB „PP“ direktorius išdavė jam įgaliojimą veikti bendrovės vardu sudarant sutartis su UAB „BL“ dėl telefonų įsigijimo, jį pateikė UAB „BL“ darbuotojams ir pagal sutartis gautus telefonus perdavė UAB „PP“. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pripažino, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, kad visuma įrodymų duoda pakankamą pagrindą konstatuoti, jog S. G. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką. Vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, apeliacinės instancijos teismas patikrino bylą tiek, kiek to buvo prašoma nuteistojo apeliaciniame skunde, ir, kaip to reikalaujama BPK 332 straipsnio 5 dalyje, savo nutartyje nurodė aiškius ir išsamius motyvus, kodėl apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo nuosprendis pripažįstamas teisingu.

8812.

89Abiejų instancijų teismai, savo išvadas dėl S. G. nusikalstamos veikos padarymo grįsdami, be kita ko, ir liudytojų E. M., K. B., A. L. parodymais, baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė. Minėti liudytojai žinojo ir teismui nurodė reikšmingas bylai išspręsti aplinkybes, todėl jų parodymai, turėję ryšį su byloje nagrinėjamu įvykiu ir jį padariusiu asmeniu, kaip atitinkantys sąsajumo reikalavimus (BPK 20 straipsnio 3 dalis) pagrįstai pripažinti įrodymais. Taip pat nebuvo pažeistos BPK nuostatos teismams pripažįstant įrodymu asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo duomenis, iš kurių matyti, kad D. K. atpažino S. G. kaip asmenį, pardavusį jam vieną iš kaltinime nurodytų telefonų. Šis procesinis veiksmas atliktas laikantis BPK nustatytų taisyklių, be to, jame užfiksuotus duomenis teisiamojo posėdžio metu D. K. patvirtino.

9013.

91Pasisakant dėl kasatoriaus prašymo leisti apklausti nukentėjusįjį teisiamajame posėdyje netenkinimo, pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, 2018 m. rugpjūčio 8 d. teisiamajame posėdyje apklausęs S. G., balsu perskaitė ankstesniame teismo posėdyje užfiksuotus nukentėjusiojo parodymus. Išklausęs jo parodymus, S. G. pareiškė, kad į teismo posėdį jo kviesti nereikia, tačiau 2018 m. lapkričio 14 d. teisiamojo posėdžio metu, nors ir išreiškė pageidavimą apklausti nukentėjusįjį ir patikslinti kai kurias aplinkybes, nurodė, jog iš esmės naujų klausimų, negu buvo užduoti apklausiant šį teisminio nagrinėjimo metu, neturi. Pažymėtina, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, reikšdamas prašymus apklausti liudytojus, prašymo apklausti nukentėjusįjį nuteistasis nepareiškė, to neprašė ir gynėjas. Esant tokioms aplinkybėms, nėra pagrindo konstatuoti, kad šiuo atveju buvo esmingai suvaržyta kasatoriaus teisė į gynybą ir pažeistas šalių lygybės principas.

9214.

93Kasatorius nurodo, kad netenkindami jo prašymų: išreikalauti elektroninį susirašinėjimą iš jo buvusio elektroninio pašto UAB „PP“, S. G. policijai rašytą pareiškimą dėl E. M. jam išsakytų grasinimų ir savavaldžiavimo, taip pat skundą, pateiktą Darbo ginčų komisijai prie Valstybinės darbo inspekcijos, patvirtinantį atlyginimo jam neišmokėjimą, ikiteisminio tyrimo pareigūnai ir abiejų instancijų teismai buvo šališki, pažeidė nekaltumo prezumpcijos, lygybės, proporcingumo ir visų bylos neaiškumų bei netikslumų aiškinimo kaltinamojo naudai principus ir suvaržė jo teisę į gynybą. Šie kasatoriaus teiginiai nepagrįsti.

9415.

95Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymą išreikalauti papildomus duomenis kasatorius buvo pateikęs ikiteisminio tyrimo metu, pranešus apie ikiteisminio tyrimo pabaigimą. Šis prašymas motyvuotu nutarimu buvo atmestas (BPK 218 straipsnio 4 dalis). Tokį prašymą nuteistasis pateikė ir bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Apeliacinės instancijos teismas jį išsprendė nepažeisdamas BPK 270 straipsnio nuostatų. Pagal BPK 270 straipsnį teismas, spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau turi teisę ir atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2011, 2K-430/2012, 2K-109/2014). Iš apeliacinės instancijos teismo posėdžio protokolo matyti, kad visi nuteistojo pareikšti prašymai buvo apsvarstyti ir motyvuotai išspręsti. Visų ar dalies prašymų netenkinimas pats savaime nesuteikia pagrindo teigti, kad buvo pažeisti nekaltumo prezumpcijos, lygybės, proporcingumo principai ir suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, taip pat kad faktinės bylos aplinkybės šioje byloje nustatytos netinkamai ar ne visos. Šiame kontekste pažymėtina, kad įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės bei būdai. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Taigi kasatorių nesutikimas su teismų sprendimais dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko esmingai pažeidžiant BPK nuostatas. Todėl nėra pagrindo daryti išvadą, kad teismai neišsamiai ir šališkai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes.

96Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo

9716.

98Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, nurodyto BK 182 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių, nenustatytas tikslas suklaidinti nukentėjusįjį, nusikaltimo motyvas, apgaulės panaudojimas. Nuteistasis pateikė teisingus duomenis apie save (vardą, pavardę, nurodė darbovietę ir joje einamas pareigas), todėl UAB „BL“ darbuotojai negalėjo būti suklaidinti ir bendrovei nebuvo pasunkinta galimybė savo interesus ginti civilinio proceso tvarka. Be to, nuteistojo nuomone, svarbu tai, kad UAB „BL“ nuosavybės teisės į mobiliojo ryšio telefonus neprarado, nes jie buvo perkami išperkamuoju būdu per 24 mėnesius.

9917.

100Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Sukčiavimas objektyviai pasireiškia tokių alternatyvių veikų padarymu: 1) svetimo turto savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 2) svetimos turtinės teisės savo ar kitų naudai įgijimu apgaule; 3) turtinės prievolės savo ar kitų naudai išvengimu apgaule; 4) turtinės prievolės savo ar kitų naudai panaikinimu apgaule. Aptariama nusikalstama veika padaroma tik tiesiogine tyčia. Tyčia sukčiavimo atveju pasireiškia tuo, kad kaltininkas suvokia turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir nori panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti.

10118.

102Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio delikto ir darantis turto užvaldymą ar teisės į jį įgijimą neteisėtą baudžiamąja prasme, yra apgaulės panaudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-387/2009, 2K-538/2010, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-179/2013). Teismų praktikoje išskiriami šie apgaulės kriterijai: 1) objektyvios tiesos iškraipymas; 2) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); 3) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-335/2010). Sukčiavimo nusikaltimo sudėtis yra materialioji, nusikaltimas laikomas baigtu, kai kyla BK 182 straipsnyje nurodyti padariniai, turto savininkui ar teisėtam valdytojui padaroma turtinė žala – jis netenka turto ar turtinės teisės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-185-696/2017).

10320. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G., paskambinęs į UAB „BL“ dėl telefonų UAB „PP“ vardu įsigijimo, darbuotojai prisistatė kaip UAB „PP“ atstovas, nurodė, kad tai eksportu užsiimanti, milijoninė, teigiamą kredito istoriją turinti bendrovė. Pokalbio metu S. G. paprašė išrašytą sąskaitą siųsti ne bendru UAB „PP“ elektroniniu paštu, bet tiesiogiai jam elektroniniu paštu (duomenys neskelbtini), taip užkirsdamas kelią apie sudarytas sutartis sužinoti bendrovės vadovams. UAB „BL“ darbuotojai telefonu priėmus S. G. užsakymą, jo nurodytos bendrovės (UAB „PP“) duomenys buvo gauti iš sistemos, todėl į sutartį automatiškai buvo įrašyta, kad bendrovės atstovas yra jos direktorius. Telefonu suderinus sutarties sąlygas, pati sutartis ir telefonai buvo palikti bendrovės salone, į jį atėjęs S. G., nepateikdamas bendrovės įgaliojimo, bet pažadėjęs nedelsiant jį atsiųsti, pasirašė parengtas sutartis ir paėmė telefonus. Iš šių aplinkybių matyti, kad tiek telefonu užsakymą priėmusi UAB „BL“ darbuotoja, tiek darbuotojos, dirbusios salone, dėl įgyto pasitikėjimo buvo suklaidintos dėl tikrųjų S. G. ketinimų; ši apgaulė lėmė tai, kad jos leido jam pasirašyti UAB „PP“ vardu sutartis bei išdavė minėtus telefonus. UAB „BL“ dar ilgai nesuprato buvusi apgauta, apie apgaulę sužinojo 2017 m. birželio 5 d., kai į ją kreipėsi UAB „PP“ įgaliota atstovė R. M. ir pranešė, kad jos atstovaujama bendrovė nėra sudariusi sutarčių su UAB „BL“ ir kad S. G. nėra ir nebuvo įgaliotas tokių sutarčių sudaryti. Reikšminga ir tai, kad pagal 2017 m. gegužės 11 d. sutartį iš UAB „BL“ S. G. atsiimtas telefonas buvo atneštas į UAB „MP“ ir parduotas 2017 m. gegužės 12 d., o kitas telefonas, atsiimtas pagal 2017 m. gegužės 17 d. sutartį, tą pačią dieną buvo parduotas D. K. Teismai, įvertinę S. G. veiksmų pobūdį, pastangas pasiekti norimą tikslą užvaldyti telefonus, neketinant vykdyti sutarties sąlygų, padarė pagrįstą išvadą, kad jis, darydamas šią nusikalstamą veiką, veikė tiesiogine tyčia. Bylos duomenys patvirtina, kad S. G. suvokė turtinės naudos gavimo panaudojant apgaulę pavojingą pobūdį ir norėjo panaudodamas apgaulę tokią turtinę naudą gauti. Tai, kad kasatorius mobiliojo ryšio operatoriui pateikė teisingus duomenis apie save, nepaneigia jo siekio sukčiaujant užvaldyti svetimą turtą. Kasatoriaus elgesys teismų nustatytomis aplinkybėmis rodo, kad jis dar prieš sudarydamas sutartis UAB „PP“ vardu turėjo ketinimą vengti turtinės prievolės atsiskaityti UAB „BL“ už apgaulės būdu įsigytus telefonus, nes nutylėjo esmines savininko UAB „BL“ apsisprendimą dėl savo turto perleidimo nulemti galėjusias aplinkybes, t. y. nuslėpdamas, kad mobiliojo ryšio telefonus pirks turėdamas tikslą parduoti ir gauti iš to finansinės naudos, o ne, kaip nurodoma kasaciniame skunde, jais naudotis sutartyse nustatytomis sąlygomis 24 mėnesius mokant atitinkamo dydžio įmokas. UAB „BL“, tokiomis aplinkybėmis perdavusi turtą kasatoriui, jį prarado. Minėti telefonai buvo surasti tik atlikus ikiteisminį tyrimą ir jo metu nustačius faktinius telefonų naudotojus.

10421. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal nustatytas aplinkybes baudžiamasis įstatymas – BK 182 straipsnio 1 dalis – S. G. nusikalstamai veikai pritaikytas tinkamai.

105Dėl bausmės švelninimo ir bausmių bendrinimo, taikant BK 64 straipsnio nuostatas

10622.

107Kasatorius skunde nurodo, kad, įvertinus jį apibūdinančius duomenis ir pripažinus, kad ikiteisminis tyrimas užsitęsė pernelyg ilgai, turi būti taikytos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirta švelnesnė, su laisvės atėmimu nesusijusi, bausmė, o paskyrus galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą, neviršijantį ketverių metų, turi būti taikomas BK 75 straipsnis ir paskirtos bausmės vykdymas atidėtas.

10823.

109Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės analogiškas argumentas dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo dėl pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės buvo nurodytas ir apeliaciniame skunde. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nenustatė pernelyg ilgos ikiteisminio tyrimo trukmės ir nešvelnino bausmės BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu.

11024.

111Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko aštuonis mėnesius dvidešimt keturias dienas (nuo 2017 m. liepos 25 d. iki 2018 m. balandžio 20 d.), pranešimas apie įtarimą kasatoriui įteiktas 2018 m. sausio 15 d., tą pačią dieną jam buvo paskirta viena švelniausių kardomųjų priemonių – rašytinis pasižadėjimas neišvykti. Pasibaigus BPK 176 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytam terminui (šešiems mėnesiams), ikiteisminis tyrimas buvo pratęstas keturis kartus (2018 m. sausio 22 d., 2018 m. vasario 20 d., 2018 m. kovo 20 d. ir 2018 m. balandžio 23 d.), šiuo laikotarpiu buvo atliekami būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai renkant įrodymus. Atsižvelgus į šias aplinkybes, bylos sudėtingumą ir priežastis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas buvo pratęsiamas, nėra pagrindo konstatuoti, kad ikiteisminio tyrimo trukmės pailgėjimas dviem mėnesiais ir dvidešimt keturiomis dienomis suvaržė S. G., kaip įtariamojo, procesines teises, tarp jų ir jo teisę į įmanomai trumpiausią bylos procesą. Todėl tokia situacija negali būti pripažinta asmens teisės į kuo greitesnį procesą pažeidimu ir dėl to negali būti pripažinta BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo pagrindu.

11225.

113Pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti kitokias nei apeliacinės instancijos teismo išvadas dėl nuteistojo asmenybę apibūdinančių duomenų vertinimo ir BK 75 straipsnio nuostatų taikymo negalimumo. Apeliacinės instancijos teismas išanalizavo visas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes ir konstatavo, kad paskiriant kasatoriui bausmę ir nustatant jos dydį buvo laikomasi BK 41, 54 straipsnių nuostatų, teisingumo ir proporcingumo principų, o paskirta bausmė, kurios dydis neviršija BK 182 straipsnio 1 dalies sankcijoje už padarytą nusikaltimą nustatyto laisvės atėmimo bausmės vidurkio, nelaikytina aiškiai per griežta, taip pat nenustatė sąlygų, kurioms esant būtų galima atidėti paskirtos bausmės vykdymą.

11426.

115Nuteistasis kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam galutinė subendrinta bausmė paskirta parinkus netinkamą bausmių bendrinimo būdą – dalinį bausmių sudėjimą.

11627.

117Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu paskirtos ir neatliktos bausmės dalies (trejų metų vieno mėnesio penkių dienų) pridėjo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu, pakeistu Vilniaus apygardos teismo 2017 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. gegužės 28 d. nutartimi, paskirtos bausmės (vienerių metų dvidešimties dienų) dalį bei skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės (vienerių metų) dalį ir paskyrė S. G. subendrintą bausmę – laisvės atėmimą trejiems metams aštuoniems mėnesiams.

11828.

119BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo, kai, neatlikus bausmės, padaryta nauja nusikalstama veika, tvarką. Pagal šio straipsnio 1 dalį, jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką arba naują nusikalstamą veiką bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas atidėtas, teismas, paskyręs bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, bausmes subendrina. Skirdamas subendrintą bausmę, teismas gali bausmes visiškai ar iš dalies sudėti. BK 64 straipsnio 2 ir 3 dalys detalizuoja, kaip turi būti bausmės visiškai ar iš dalies sudedamos. Taigi BK 64 straipsnis nenustato bausmių apėmimo būdo, kai nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką. Toks šio baudžiamojo įstatymo straipsnio išaiškinimas pateiktas ir teismų praktikoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-471/2005, 2K-369-511/2017).

12029.

121Nagrinėjamoje byloje S. G. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu paskirtos bausmės atidėjimo laikotarpiu ir neatlikęs laisvės atėmimo bausmės, paskirtos Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. vasario 15 d. nuosprendžiu. Esant BK 64 straipsnio 1 dalyje nurodytam atvejui, pirmosios instancijos teismas, bendrindamas S. G. bausmes, pagrįstai parinko vieną iš šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nustatytų bausmių bendrinimo būdų – dalinį bausmių sudėjimą. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, šiuo atveju bendrinant kasatoriui skundžiamu nuosprendžiu paskirtą bausmę, su bausmėmis, paskirtomis 2017 m. sausio 16 d. ir 2017 m. vasario 20 d. nuosprendžiais, BK 63 straipsnio nuostatos negali būti taikomos.

122Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

123Atmesti nuteistojo S. G. kasacinį skundą.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės... 4. Priteista iš S. G. nukentėjusiajam D. K. 320 Eur turtinei žalai atlyginti.... 5. Taip pat skundžiama Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 6. Teisėjų kolegija... 7. I. Bylos esmė... 8. 1.... 9. S. G. nuteistas už tai, kad apgaule savo naudai įgijo svetimą – UAB... 10. Tęsdamas nusikalstamą sumanymą, veikdamas bendra tyčia, 2017 m. gegužės... 11. II.... 12. Kasacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai... 13. 2.... 14. Kasaciniu skundu nuteistasis S. G. prašo: 1) pagal BK 182 straipsnio 1 dalį... 15. 2.1.... 16. Pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos įrodymus ir... 17. 2.2.... 18. Bylos įrodymų (aplinkybių) visuma rodo, kad visas bylos procesas buvo... 19. 2.3.... 20. Teismas negalėjo remtis ir R. M. parodymais. R. M. teigė, kad ji laikinai... 21. 2.4.... 22. UAB „PP“ darbuotojų K. B. ir A. L. parodymų teismas apskritai neturėjo... 23. 2.5.... 24. Viso bylos proceso metu nebuvo tirta kasatoriaus versija, todėl ji liko nei... 25. 2.6.... 26. UAB „MP“ direktorius A. B. pagal nuotraukas neatpažino kasatoriaus kaip... 27. 2.7.... 28. Nepašalintas labai svarbus prieštaravimas. Byloje nenustatyta ir neįmanoma... 29. 2.8.... 30. Kasatoriui nebuvo suteikta teisė apklausti nukentėjusįjį D. K., nors... 31. 2.9.... 32. D. K. parodymas atpažinti atliktas pažeidžiant BPK 191, 192, 195 straipsnių... 33. 2.10.... 34. Ikiteisminio tyrimo neobjektyvumą ir šališkumą rodo ir pernelyg ilga jo... 35. 2.11.... 36. Baigiamojoje kalboje prokuroras nurodė, kad tikslas ir motyvas S. G.... 37. 2.12.... 38. Kasatoriaus veiksmuose nėra BK 182 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusikaltimo... 39. 2.13.... 40. Paprastas pažado netesėjimas, nesusijęs su pagal sandorį įsipareigojusio... 41. 2.14.... 42. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė BK 36 straipsnio nuostatų,... 43. 2.15.... 44. S. G. apeliacinės instancijos teismo prašė pernelyg ilgai užsitęsusį... 45. 2.16.... 46. Nepagrįstai nenustatytos išimtinės aplinkybės taikyti BK 54 straipsnio 3... 47. 2.17.... 48. Nebuvo atsižvelgta į S. G. teigiamai apibūdinančią medžiagą. Nuteistasis... 49. 2.18.... 50. Pirmosios instancijos teismas neteisingai subendrino paskirtas bausmes ir... 51. 2.... 52. Atsiliepimu Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo... 53. 3.1. Kasatoriaus teiginiai dėl netinkamo įrodymų vertinimo nepagrįsti.... 54. 3.2. Priešingai negu nurodoma kasaciniame skunde, pirmosios instancijos... 55. 3.3. Nepagrįstas kasatoriaus teiginys, kad atmetant jo prašymus buvo... 56. 3.4. Asmens atpažinimo iš nuotraukų procedūra atlikta nepažeidžiant BPK.... 57. 3.5. Teismas padarė teisingą išvadą, kad kasatorius disponavo UAB „MP“... 58. 3.6. Byloje surinktų įrodymų visumos visiškai pakanka byloje nustatytiems... 59. 3.7. Kasatorius nepagrįstai teigia, kad nebuvo užtikrintos kaltinamojo... 60. 3.8. Kasatoriaus argumentai, kad ikiteisminis tyrimas buvo vilkinamas ir... 61. 3.9. Apeliacinės instancijos teismas, tikrindamas pirmosios instancijos teismo... 62. 3.10. Byloje yra atskleistas nuteistojo tikslas (siekis pasipelnyti arba gauti... 63. 3.11. Kasatorius pagrįstai nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį.... 64. 3.12. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad esminis sukčiavimo,... 65. 3.13. Kasatoriaus argumentai dėl BK 36 straipsnio taikymo galimybės... 66. 3.14. Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nepripažino BPK 176... 67. 3.15. Kasatorius neteisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 68. III.... 69. Kasacinės instancijos teismo argumentai ir išvados 3.... 70. Nuteistojo S. G. kasacinis skundas atmestinas. Dėl bylos nagrinėjimo... 71. 4.... 72. Kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių... 73. 5.... 74. Iš kasacinio skundo turinio matyti, kad nuteistasis S. G. kritikuoja teismų... 75. 6.... 76. Pažymėtina, kad BPK 367 straipsnio 3 dalyje, be kita ko, nustatyta, jog... 77. Dėl BPK reikalavimų laikymosi... 78. 7.... 79. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį ir prašydamas jį... 80. 8.... 81. BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta teismo teisė ir pareiga vertinti... 82. 9.... 83. Patikrinus skundžiamus teismų sprendimus teisės taikymo aspektu... 84. 10.... 85. Pirmosios instancijos teismas savo išvadą, kad S. G. padarė BK 182... 86. 11.... 87. Apeliacinės instancijos teismas patikrino pirmosios instancijos teismo... 88. 12.... 89. Abiejų instancijų teismai, savo išvadas dėl S. G. nusikalstamos veikos... 90. 13.... 91. Pasisakant dėl kasatoriaus prašymo leisti apklausti nukentėjusįjį... 92. 14.... 93. Kasatorius nurodo, kad netenkindami jo prašymų: išreikalauti elektroninį... 94. 15.... 95. Iš bylos medžiagos matyti, kad prašymą išreikalauti papildomus duomenis... 96. Dėl BK 182 straipsnio 1 dalies taikymo... 97. 16.... 98. Kasatorius nurodo, kad jo veiksmuose nėra nusikaltimo, nurodyto BK 182... 99. 17.... 100. Pagal baudžiamąjį įstatymą sukčiavimas (BK 182 straipsnis) – tai... 101. 18.... 102. Sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymis, skiriantis jį nuo civilinio... 103. 20. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. G., paskambinęs į UAB „BL“... 104. 21. Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pagal nustatytas... 105. Dėl bausmės švelninimo ir bausmių bendrinimo, taikant BK 64 straipsnio... 106. 22.... 107. Kasatorius skunde nurodo, kad, įvertinus jį apibūdinančius duomenis ir... 108. 23.... 109. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad iš esmės analogiškas argumentas dėl BK 54... 110. 24.... 111. Iš bylos duomenų matyti, kad ikiteisminis tyrimas šioje byloje truko... 112. 25.... 113. Pagal kasacinio skundo argumentus nėra pagrindo daryti kitokias nei... 114. 26.... 115. Nuteistasis kasaciniame skunde nepagrįstai teigia, kad jam galutinė... 116. 27.... 117. Pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 64 straipsnio 1 ir 3 dalimis,... 118. 28.... 119. BK 64 straipsnis reglamentuoja bausmės skyrimo, kai, neatlikus bausmės,... 120. 29.... 121. Nagrinėjamoje byloje S. G. padarė nusikalstamą veiką, nurodytą BK 182... 122. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 123. Atmesti nuteistojo S. G. kasacinį skundą....