Byla 2K-215-303/2017
Dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Dalios Bajerčiūtės (kolegijos pirmininkė), Armano Abramavičiaus ir Audronės Kartanienės (pranešėja), teismo posėdyje kasacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato Giriaus Ivoškos kasacinį skundą dėl Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžio.

2Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu T. P. nuteistas:

3pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės T. S. turtą) laisvės atėmimu dvejiems metams;

4pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės įgyjant V. M. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

5pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės R. I. turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

6pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės įgyjant S. P. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

7pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės E. D. turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

8pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės V. B. turtą) laisvės atėmimu dvejiems metams;

9pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės V. P. turtą) laisvės atėmimu dvejiems metams;

10pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės Ž. Š. turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

11pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės Z. J. turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

12pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės D. G. turtą) laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

13pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės M. P. turtą) laisvės atėmimu vieneriems metams;

14pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

15pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio bausmių sudėjimo būdu, T. P. paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

17T. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo – laikas nuo 2012 m. gruodžio 5 d. iki 2013 m. vasario 1 d.

18Iš T. P. priteista nukentėjusiajai V. M. 7923,54 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiesiems S. P. ir Z. P. po 1922,35 Eur turtinės žalos atlyginimo, V. P. 35 969,04 Eur turtinės žalos ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nukentėjusiajam T. S. 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Kita nukentėjusiojo T. S. civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo palikta nenagrinėta.

19UAB „A (duomenys pakeisti)“, L. Š. ir A. V. (A. V.) civiliniai ieškiniai palikti nenagrinėtais, V. B. ir M. P. pripažinta teisė į civilinio ieškinio patenkinimą, o klausimas dėl civilinio ieškinio dydžio perduotas nagrinėti civilinio proceso tvarka.

20BUAB „B (duomenys pakeisti)“ ir K. S. civiliniai ieškiniai atmesti.

21Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžiu nuteistojo T. P. gynėjo advokato Arūno Kontrimavičiaus apeliacinis skundas atmestas.

22Šioje byloje taip pat T. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės K. S. turtą), 223 straipsnio 1 dalį, N. A. ir R. P. išteisinti pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, tačiau dėl jų kasacinių skundų nepaduota.

23Teisėjų kolegija

Nustatė

241. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės T. S. turtą:

25T. P., piktnaudžiaudamas T. S. pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, nuslėpdamas savo tikruosius ketinimus, T. S. nurodydamas, kad jam trūksta apyvartinių lėšų, ir melagingai teigdamas, kad jei turės grynųjų pinigų, galės jam pigiau nupirkti statybines medžiagas, žadėdamas už gautus pinigus įvykdyti UAB „C (duomenys pakeisti)“ įsipareigojimus pastatyti individualų gyvenamąjį namą užsakovui T. S. bei tuo įtikindamas ir suklaidindamas T. S., iš T. S. kaip fizinis asmuo 2010 m. balandžio 12 d. gavo 29 291 Lt Vilniuje, ( - ), pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2010 m. liepos 12 d. 14 val. Vilniuje, ( - ), besąlygiškai grynaisiais 29 291 Lt atsiskaityti su T. S.; 2010 m. liepos 19 d. gavo 24 690 Lt Vilniuje, ( - ), pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2010 m. rugpjūčio 25 d. 14 val. Vilniuje, ( - ), besąlygiškai grynaisiais 24 690 Lt atsiskaityti su T. S.; 2011 m. liepos 27 d. gavo 32 000 Lt Vilniuje, ( - ), pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2011 m. spalio 6 d. 14 val. Vilniuje, ( - ), besąlygiškai grynaisiais 32 000 Lt atsiskaityti su T. S.; 2011 m. liepos 28 d. iš T. S. gavo 13 000 Lt, pasirašydamas paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir šiuo dokumentu įsipareigodamas iki 2011 m. spalio 6 d. 14 val. Vilniuje, ( - ), besąlygiškai grynaisiais 13 000 Lt atsiskaityti su T. S., nors žinojo, kad neturi lėšų skoloms grąžinti ir neketina pinigų grąžinti, todėl neįvykdė pažadų, nepanaudojo gautų pinigų statyboms, nustatytu terminu negrąžino jų ir taip apgaule įgijo svetimą turtą – T. S. priklausančius iš viso 98 981 Lt.

26Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendra tyčia, T. P., nuo 2009 m. sausio 6 d. eidamas UAB „C“, juridinio asmens kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), buveinės adresas Vilnius, ( - ), direktoriaus pareigas, būdamas UAB „C“ akcininkas, pagal Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo (2000 m. liepos 13 d. Nr. VIII-1835) (toliau – Akcinių bendrovių įstatymas) 37 straipsnio nuostatas ir dėl einamų pareigų turėdamas teisę tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius įmonės vardu, turėdamas tikslą apgaule UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad prisiimami įsipareigojimai nebus įvykdyti, atstovaudamas rangovei UAB „C“, 2010 m. rugsėjo 16 d. su užsakovu T. S. Vilniuje, ( - ), pasirašė rangos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią rangovė UAB „C“ įsipareigojo už 320 000 Lt sumą žemės sklype, esančiame Vilniaus r., ( - ), iki 2011 m. birželio 1 d. atlikti individualaus gyvenamojo namo bendrastatybinius darbus, vandentiekio, kanalizacijos, šildymo ir elektros įrengimo darbus, detalizuotus 2010 m. rugsėjo 16 d. objektinėje sąmatoje, o atlikus rangos darbus, rangos darbų rezultatus perduoti užsakovui. 2010 m. rugsėjo 17 d. T. S. banko pavedimu iš AB SEB banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „C“ AB SEB banke turėtą banko sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 50 000 Lt, mokėjimo paskirtyje nurodydamas „Pagal rangos sutartį Nr.( - )“, kurie iš UAB „C“ banko sąskaitos Nr. ( - ) panaudoti: 2010 m. rugsėjo 17 d. grynaisiais gavėjui T. P. išmokėta 30 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 20 d. grynaisiais T. P. išmokėta 10 000 Lt, 2010 m. rugsėjo 20 d. kaip komisinis mokestis už grynųjų išmokėjimą panaudoti 70 Lt, 2010 m. rugsėjo 23 d. grynaisiais T. P. išmokėta 7000 Lt, 2010 m. rugsėjo 28 d. grynaisiais T. P. išmokėta 2500 Lt, 2010 m. spalio 20 d. atliktas 200 Lt dydžio lėšų pervedimas atsiskaitymams gavėjui T. P., 347,50 Lt nuskaityti kaip komisiniai mokesčiai už grynųjų išmokėjimą, 44 Lt panaudoti kaip sąskaitos išrašo komisinis mokestis; po to laikotarpiu nuo 2010 m. rugsėjo 18 d. iki 2010 m. rugsėjo 26 d. Vilniuje, ( - ), T. P., kaip UAB „C“ atstovas, iš užsakovo T. S. paėmė dar 46 000 Lt, už gautus pinigus neišduodamas kasos pajamų orderio, o pasirašydamas ant 2010 m. rugsėjo 16 d. objektinės sąmatos prie rangos sutarties Nr. ( - ) ir nurodydamas, kad 96 000 Lt avansas sumokėtas, tačiau už gautas pinigines lėšas atliko bendrastatybinių darbų tik už 78 300 Lt sumą. Užsakovui T. S. 2011 m. rugsėjo mėnesį nutraukus 2010 m. rugsėjo 16 d. rangos sutartį Nr. ( - ), pažeisdamas minėtos sutarties nuostatą, kad sutarties nutraukimo atveju rangovas privalo grąžinti užsakovui viską, ką iš jo bus gavęs vykdant sutartį, atskaičius sumą už iki sutarties nutraukimo momento faktiškai atliktų rangos darbų dalį pagal sąmatą, iš užsakovo gautų ir pagal paskirtį nepanaudotų pinigų – 17 700 Lt ir 98 981 Lt – T. S. negrąžino.

27T. P. savo ir UAB „C“ naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės turtą – T. S. priklausančius 116 681 Lt, kas atitinka 33 793,15 Eur.

281.1. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo V. M. turtą:

29T. P., nuo 2009 m. sausio 6 d. eidamas UAB „C“, juridinio asmens kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), buveinės adresas Vilnius, ( - ), direktoriaus pareigas, būdamas UAB „C“ akcininkas, pagal Akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio nuostatas ir dėl einamų pareigų turėdamas teisę tvarkyti įmonės turtą ir sudaryti sandorius įmonės vardu, turėdamas tikslą apgaule UAB „C“ naudai įgyti svetimą turtą, veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, žinodamas, kad prisiimami įsipareigojimai nebus įvykdyti, atstovaudamas rangovei UAB „C“, 2011 m. kovo 21 d. Vilniaus r., ( - ), su užsakove V. M. pasirašė rangos sutartį Nr.( - ), pagal kurią rangovė UAB „C“ įsipareigojo už 51 210 Lt sumą žemės sklype, esančiame Vilniaus r., ( - ), iki 2011 m. liepos 1 d. atlikti pirties pamatų, sienų, stogo įrengimo darbus, detalizuotus sąmatoje, o atlikus rangos darbus, rangos darbų rezultatus perduoti užsakovei. T. P. 2011 m. kovo 21 d. rangos sutartyje Nr. ( - ) melagingai nurodė, kad UAB „C“ turi teisines, technines, organizacines ir finansines galimybes įvykdyti visus pagal šią sutartį prisiimtus įsipareigojimus, nors pagal 2011 m. liepos 1 d. Valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo lėšų finansinę ataskaitą už 2011 m. 2-ąjį ketvirtį (forma F4) UAB „C“ nebuvo sumokėjusi 9 494,35 Lt privalomų įmokų VSDFV. T. P., kaip UAB „C“ atstovas, 2011 m. kovo 24 d. Vilniaus r., ( - ), iš V. M. paėmė 17 000 Lt avansą, o 2011 m. gegužės 25 d., piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, Vilniaus r., ( - ), iš V. M. paėmė dar 7 000 Lt avansą, kaip apmokėjimą už statybos darbus ir statybines medžiagas, tačiau, neva vykdydamas sutartį, darbams atlikti (pamatams įrengti) panaudojo tik 7 000 Lt. T. P., 2012 m. sausio 10 d. elektroniniu paštu iš V. M. elektroninio pašto adreso ( - ) gavęs 2012 m. sausio 10 d. pranešimą dėl 2011 m. kovo 21 d. rangos sutarties Nr. ( - ) nutraukimo, pažeisdamas 2011 m. kovo 21 d. rangos sutarties Nr. ( - ) nuostatą, kad sutarties nutraukimo atveju rangovas privalo grąžinti užsakovui viską, ką iš jo bus gavęs vykdant sutartį, atskaičius sumą už faktiškai atliktų rangos darbų dalį, iš užsakovo gautų ir pagal paskirtį nepanaudotų 17 000 Lt V. M. negrąžino. T. P., veikdamas bendra tyčia, siekdamas nuslėpti savo tikruosius ketinimus ir negrąžinti UAB ,,C“ vardu iš V. M. gautų ir nepanaudotų 17 000 Lt, paruošė 2011 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį Nr. ( - ) tarp rangovės UAB „B“, kurioje jis (T. P.) ėjo komercijos direktoriaus pareigas, ir užsakovo A. M. (V. M. sutuoktinio) su 2011 m. rugsėjo 14 d. sąmata prie rangos sutarties Nr. ( - ), kuri, išskyrus stogo dangą, savo turiniu identiška 2011 m. kovo 24 d. sąmatai prie rangos sutarties Nr. ( - ), ir šiuos dokumentus, piktnaudžiaudamas pasitikėjimu, įgytu dėl ankstesnių tarpusavio santykių, nurodė pasirašyti A. M., melagingai tvirtindamas, kad UAB „B“ tęs rangovės UAB „C“ prisiimtus įsipareigojimus V. M.. Todėl 2011 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje, ( - ), A. M., būdamas suklaidintas dėl tikrųjų T. P. ketinimų, kaip užsakovas su rangove UAB „B“, atstovaujama direktoriaus N. A., pasirašė 2011 m. rugsėjo 14 d. rangos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „B“ įsipareigojo iki 2011 m. spalio 15 d. savo jėgomis, medžiagomis ir darbo priemonėmis atlikti pirties pamatų, sienų, stogo įrengimo darbus, detalizuotus sąmatoje už 51 210 Lt sumą žemės sklype, esančiame Vilniaus r., ( - ), nurodant, kad neva avansas – 24 000 Lt sumokamas šios Sutarties pasirašymo dieną, o už gautą avansą rangovė atlieka pirties pamatų darbus, numatytus Sąmatos 1 punkte (sutarties 2 d. 3 p. 3.1. p. p.), nors buvo žinoma, kad 24 000 Lt avansas bendrovei „B“ nebuvo mokėtas, o 2011 m. rugsėjo 14 d. sąmatos prie rangos sutarties Nr. ( - ) 1 punkte nurodyti darbai buvo iš dalies atlikti bendrovės „C“ iki 2011 m. rugsėjo 14 d. rangos sutarties Nr. ( - ) tarp rangovės UAB „B“ ir užsakovo A. M. pasirašymo, tačiau sutartų darbų neatliko, gautų lėšų negrąžino.

30T. P. apgaule UAB „C“ naudai įgijo svetimą turtą – V. M. priklausančius 17 000 Lt, kas atitinka 4 923,54 Eur.

311.2. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės R. I. turtą:

32T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), valdytojas ir vadovas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas visiškai atsakingas už UAB „B“ lėšas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 05/2011 būdamas atsakingas už bendrovės kasą ir grynųjų pinigų tvarkymą, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 04/2011 būdamas įgaliotas atstovauti bendrovės interesams sandoriuose su tiekėjais, užsakovais ir kreditinėmis institucijomis, iš anksto žinodamas, jog visų įsipareigojimų dėl statybos darbų neįvykdys, turėdamas tikslą apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, nusikalstamiems tikslams įgyvendinti paruošė 2011 m. rugsėjo 23 d. rangos sutartį Nr. ( - ), kurioje nurodė, kad rangovė UAB „B“ įsipareigoja žemės sklype, esančiame Vilniuje, ( - ), iki 2011 m. sausio 31 d. už 218 164,21 Lt atlikti vienbučio gyvenamojo namo pamatų, sienų, stogo, išorės apdailos ir vidaus dalinės apdailos darbus ir perduoti rangos rezultatą užsakovui, o užsakovas įsipareigoja iki 2011 m. rugsėjo 27 d. sumokėti 45 000 Lt avansą, kurioje taip pat melagingai nurodė, kad rangovė turi teisines, technines, organizacines ir finansines galimybes įvykdyti pagal sutartį prisiimtus įsipareigojimus, ir, pasirašęs ją kaip rangovės UAB „B“ atstovas – komercijos direktorius, šią sutartį 2011 m. rugsėjo 23 d. Vilniuje, ( - ), pateikė pasirašyti užsakovui R. I.. Dėl to T. P. 2011 m. rugsėjo 24 d. Vilniuje, ( - ), minėta sutartimi grynaisiais iš R. I. gavo 45 000 Lt. 2011 m. lapkričio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, T. P. kreipėsi į R. I., nurodydamas, kad statyboms reikalingiems blokeliams nupirkti trūksta lėšų, ir melagingai nurodydamas, kad jam papildomai reikia sumokėti 15 000 Lt, bet R. I. nurodžius, kad turi tik 9 000 Lt lėšų, T. P., melagingai pažadėdamas pritaikyti 2 500 Lt nuolaidą ir taip suklaidindamas R. I. dėl tikrųjų savo ketinimų, 2011 m. lapkričio 4 d. Vilniuje, ( - ), iš R. I. gavo dar 9 000 Lt. Tačiau T. P. už gautas lėšas statybinių medžiagų nenupirko, darbų R. I. neorganizavo. T. P., siekdamas nuslėpti savo tikruosius ketinimus ir suklaidinti R. I., nurodydamas, kad sutartu laiku įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2011 m. rugsėjo 23 d. rangos sutartį Nr. ( - ), neįvykdys, įkalbėjo R. I. pasirašyti rangos sutartį su pratęstu UAB „B“ įsipareigojimų vykdymo terminu iki 2011 m. kovo 31 d. Po to T. P. 2011 m. lapkričio 5 d. Vilniuje, ( - ), pateikė R. I. pasirašyti rangos sutartį Nr. ( - ), kurią kaip UAB „B“ atstovas buvo pasirašęs direktorius N. A.. T. P. sutartyje nurodė tikrovės neatitinkančią sutarties datą – 2011 m. rugsėjo 23 d., o šios sutarties 2 dalies 4 punkte melagingai nurodė, kad „Avansas – 54 000,00 (penkiasdešimt keturi tūkstančiai Lt, 00 cnt.) sumokamas iki 2011 m. rugsėjo 27 d.“, nors žinojo, kad pinigines lėšas, kurių bendra suma 54 000 Lt, iš R. I. yra gavęs 2011 m. rugsėjo 26 d. ir 2011 m. lapkričio 4 d. T. P., žinodamas, kad įsipareigojimų vykdyti neketina, sutarties 7 punkte nurodė rangos darbų atlikimo terminą – 2011 m. kovo 31 d. T. P., iki nustatytos datos darbų neatlikęs ir 2012 m. spalio 12 d. gavęs pretenziją dėl avanso, sumokėto pagal rangos sutartį, grąžinimo bei dėl rangos sutarties nutraukimo, kurioje pareikalauta iš rangovo R. I. per 7 dienas nuo pretenzijos gavimo grąžinti 54 000 Lt nepanaudotą avansą, nustatytu terminu pinigų R. I. negrąžino.

33T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – R. I. priklausančius 54 000 Lt, kas atitinka 15 639,48 Eur.

341.3. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo S. P. turtą:

35T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), valdytojas ir vadovas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas visiškai atsakingas už UAB „B“ lėšas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 05/2011 būdamas atsakingas už bendrovės kasą ir grynųjų pinigų tvarkymą, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 04/2011 būdamas įgaliotas atstovauti bendrovės interesams sandoriuose su tiekėjais, užsakovais ir kreditinėmis institucijomis, iš anksto žinodamas, kad visų įsipareigojimų dėl statybos darbų neįvykdys, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2011 m. birželio 6 d. su S. P., kaip UAB „B“ direktorius, pasirašė rangos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią rangovė UAB „B“ įsipareigojo už 48 000 Lt iki 2011 m. liepos 22 d. atlikti pirties pamatų, sienų, stogo bei vidaus apdailos ir įrengimo darbus žemės sklype, esančiame Vilniuje, ( - ), ir perduoti rangos darbų rezultatą užsakovei S. P.. Todėl S. P. ir jos sutuoktinis Z. P., būdami suklaidinti dėl tikrųjų T. P. ketinimų, 2011 m. birželio 6 d. iš AB „Snoras“ banke esančios sąskaitos Nr. ( - ) į UAB „B“ AB „DnB Nord“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) mokėjimo nurodymu Nr. ( - ), kurio paskirtyje nurodyta „Avansas pagal 2011 m. birželio 6 d. rangos sutartį Nr. ( - )“, pervedė 14 400 Lt.

36T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, jog reikia pinigų tam, kad galėtų vykdyti statybos darbus, kreipėsi į Z. P. ir, suklaidinęs jį dėl tikrųjų savo ketinimų, 2011 m. gruodžio 15 d. iš Z. P. gavo dar 5 000 Lt, tačiau įsipareigojimų, prisiimtų pagal 2011 m. birželio 6 d. rangos sutartį Nr. ( - ), nevykdė. T. P., 2012 m. balandžio 23 d. gavęs S. P. 2012 m. kovo 24 d. raštą dėl 2011 m. birželio 6 d. rangos sutarties Nr. ( - ) nutraukimo, pažeisdamas minėtos sutarties 20 punktą, negrąžino S. P. pinigų, nepanaudojo avanso dalies – 11 400 Lt – pagal paskirtį, neatliko statybos darbų.

37T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo svetimą turtą – S. P. priklausančius 11 400 Lt, kas atitinka 3 301,67 Eur.

381.4. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės E. D. turtą:

39T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), valdytojas ir vadovas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas visiškai atsakingas už UAB „B“ lėšas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr.05/2011 būdamas atsakingas už bendrovės kasą ir grynųjų pinigų tvarkymą, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 04/2011 būdamas įgaliotas atstovauti bendrovės interesams sandoriuose su tiekėjais, užsakovais ir kreditinėmis institucijomis, iš anksto žinodamas, kad visų įsipareigojimų dėl statybos darbų neįvykdys, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2011 m. rugsėjo 1 d. atstovaudamas UAB „B“, kaip komercijos direktorius, Vilniuje, ( - ), sudarė su E. D. rangos sutartį Nr. ( - ), pagal kurią UAB „B“ už 322 271 Lt įsipareigojo iki 2012 m. kovo 31 d. atlikti vienbučio gyvenamojo namo pamatų, sienų, stogo, dalinės apdailos bei lauko ir vidaus inžinerijos tinklų įrengimo darbus žemės sklype, esančiame Elektrėnų sav., ( - ), ir perduoti rangos darbų rezultatą užsakovui E. D.. Dėl to E. D., būdamas suklaidintas dėl tikrųjų T. P. ketinimų, dėl minėtos sutarties 2011 m. rugsėjo 2 d. banko pavedimu iš banko sąskaitos Nr. ( - ) AB „Swedbank“ banke į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“ banke pervedė 100 000 Lt.

40T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, kad trūksta pinigų tęsti statybos darbus, kreipėsi į E. D., pastarasis, būdamas suklaidintas dėl tikrųjų T. P. ketinimų, 2012 m. sausio 9 d. Vilniuje, prie Vilniaus geležinkelio stoties, T. P. grynaisiais davė dar 20 000 Lt. T. P., siekdamas nuslėpti savo tikruosius ketinimus, žinodamas, kad E. D. papildomų lėšų nebemokės ir kad E. D. siekia užfiksuoti T. P. turtinius įsipareigojimus, 2012 m. sausio 9 d. pasirašė paprastąjį vekselį Nr. 1 dėl 150 000 Lt sumos, įsipareigodamas vekselį apmokėti iki 2012 m. kovo 1 d., nors žinojo, kad neketina grąžinti iš E. D. gautų lėšų. T. P. iš E. D. gautų lėšų pagal paskirtį panaudojo tik 42 065,56 Lt, šią sumą kaip UAB „B“ komercijos direktorius patvirtindamas 2012 m. balandžio 30 d. skolų suderinimo akte, o likusių 77 934,44 Lt nepanaudojo pagal paskirtį, neatliko statybos darbų, negrąžino jų E. D..

41T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – E. D. priklausančius 77 934,44 Lt, kas atitinka 22 571,37 Eur.

421.5. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės V. B. turtą:

43T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), valdytojas ir vadovas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas visiškai atsakingas už UAB „B“ lėšas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 05/2011 būdamas atsakingas už bendrovės kasą ir grynųjų pinigų tvarkymą, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 04/2011 būdamas įgaliotas atstovauti bendrovės interesams sandoriuose su tiekėjais, užsakovais ir kreditinėmis institucijomis, iš anksto žinodamas, kad visų įsipareigojimų dėl statybos darbų neįvykdys, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, 2011 m. liepos 7 d., atstovaudamas UAB „B“ kaip komercijos direktorius, Vilniuje, ( - ), pasirašė lokalinę sąmatą ir rangos sutartį Nr. ( - ) su V. B., kuria rangovė UAB „B“ įsipareigojo už 170 152 Lt iki 2011 m. spalio 15 d. atlikti vienbučio gyvenamojo namo pamatų, sienų, stogo bei lauko inžinerijos tinklų įrengimo darbus žemės sklype, esančiame Vilniuje, ( - ), ir perduoti rangos darbų rezultatą užsakovui V. B.. Dėl to V. B., būdamas suklaidintas dėl tikrųjų T. P. ketinimų, dėl minėtos sutarties 2011 m. liepos 12 d. banko pavedimu Nr. 471 iš banko sąskaitos Nr. ( - ) AB SEB banke į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“ banke pervedė 18 000 Lt, o 2011 metų liepos mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), grynaisiais perdavė T. P. dar 30 000 Lt.

44T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kreipėsi į V. B., prašydamas jam sumokėti dar 25 000 Lt, melagingai nurodydamas, kad ketina pirkti statybinių medžiagų, ir melagingai žadėdamas statybinėms medžiagoms pritaikyti 7 000 Lt nuolaidą. Dėl to V. B., būdamas suklaidintas dėl tikrųjų T. P. ketinimų, 2011 m. rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), perdavė T. P. dar 25 000 Lt. V. B. paprašius ir suvokdamas, kad V. B. siekia užfiksuoti lėšų sumokėjimą, T. P. 2011 metų rugpjūčio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), ant popieriaus lapo parašė, kad pagal 2011 m. liepos 7 d. rangos sutartį Nr.( - ) gavo iš viso 73 000 Lt avansą dalimis, ir nurodė, kad taiko 7 000 Lt nuolaidą statybinėms medžiagoms pagal minėtą sutartį.

45T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, kad reikia papildomų piniginių lėšų statybos darbams atlikti ir statybinėms medžiagoms pirkti, taip suklaidindamas V. B. dėl tikrųjų savo ketinimų, 2011 m. spalio 6 d. Vilniuje, ( - ), iš V. B. gavo dar 12 000 Lt, o V. B. pareikalavus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, pagrindžiančius sumokėtų lėšų panaudojimą, siekdamas įtikinti V. B., kad iš jo UAB ,,B“ vardu gautos lėšos neva yra apskaitomos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, 2012 metų vasario mėnesį Vilniuje, ( - ), užsakovui V. B. 2012 m. sausio 19 d. Vilniuje, ( - ) mikrorajone, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku, pateikė suklastotą 2012 m. sausio 18 d. UAB ,,B“ kasos pajamų orderį, serija ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad 2012 m. sausio 18 d. UAB ,,B“ kasininkas T. P. iš V. B. priėmė 89 710 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“. T. P. buvo žinoma, kad apskaitos tvarkymo sutartį UAB ,,( - )“ su UAB ,,B“ nutraukė nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė, taip pat jam buvo žinoma, kad jis buvo gavęs lėšas iš V. B. laikotarpiu nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. spalio 6 d., o 2012 m. sausio 18 d. nebuvo gavęs lėšų iš V. B..

46T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, kreipėsi į V. B., prašydamas paskolinti jam 13 000 Lt, melagingai nurodydamas, kad gavus pinigus nereikės stabdyti statybos darbų, žadėdamas dėl pasiskolintų lėšų pasirašyti vekselį, žadėdamas lėšas grąžinti po savaitės. Dėl to V. B., būdamas suklaidintas dėl tikrųjų T. P. ketinimų, 2012 m. sausio 25 d. banko pavedimu Nr. 527 iš banko sąskaitos Nr. ( - ) AB SEB banke į UAB „B“ banko sąskaitą Nr. ( - ) AB „Swedbank“ banke pervedė 7 000 Lt ir 2012 m. sausio 30 d. banko pavedimu Nr. 528 pervedė 6 000 Lt. Tačiau T. P. iš visų gautų lėšų tik 38 797 Lt panaudojo 2011 m. liepos 7 d. rangos sutartimi Nr. ( - ) prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti, o likusių 59 203 Lt nepanaudojo pagal paskirtį, neatliko statybos darbų, negrąžino jų V. B..

47T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – V. B. priklausančius 59 203 Lt, kas atitinka 17 146,37 Eur.

481.6. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo ir kitų naudai įgijo didelės vertės V. P. turtą:

49T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), valdytojas ir vadovas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. visiškos materialinės atsakomybės sutartį būdamas visiškai atsakingas už UAB „B“ lėšas, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 05/2011 būdamas atsakingas už bendrovės kasą ir grynųjų pinigų tvarkymą, pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. UAB „B“ įsakymą Nr. 04/2011 būdamas įgaliotas atstovauti bendrovės interesams sandoriuose su tiekėjais, užsakovais ir kreditinėmis institucijomis, iš anksto žinodamas, kad visų įsipareigojimų dėl statybos darbų neįvykdys, turėdamas tikslą apgaule savo ir kitų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. rugsėjo 8 d. Vilniuje, ( - ), atstovaudamas UAB „B“, kaip komercijos direktorius, sudarė su V. P. ir B. P. statybos rangos sutartį Nr. ( - ), kurioje rangovė UAB „B“ įsipareigojo iki 2012 m. kovo 15 d. atlikti vienbučio gyvenamojo namo ir pirties statybos rangos darbus žemės sklype, esančiame Molėtų rajone, ( - ), ir perduoti rangos darbų rezultatą užsakovams V. P. bei B. P.. V. P., būdamas suklaidintas dėl tikrųjų T. P. ketinimų, dėl minėtos sutarties 2011 m. rugsėjo 8 d. mokėjimo nurodymu Nr. 163307 iš AB „Citadele“ banke esančios sąskaitos ( - ) į gavėjos UAB „B“ AB „Swedbank“ banke esančią sąskaitą Nr. ( - ) pervedė 37 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 14 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais T. P. perdavė 18 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 19 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais perdavė 20 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 21 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais perdavė 10 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 22 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais perdavė 10 000 Lt, 2011 m. lapkričio 18 d. grynaisiais perdavė 10 000 Lt, 2011 m. lapkričio 23 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais perdavė 10 000 Lt, 2011 m. lapkričio 25 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais perdavė 10 000 Lt. T. P. nepanaudojo visų gautų lėšų pagal paskirtį, UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje neapskaitė jų. T. P., siekdamas nuslėpti tikruosius savo ketinimus ir suklaidinti V. P. dėl lėšų realaus panaudojimo, nurodė UAB „B“ direktoriaus pareigas ėjusiam, nusikalstamų veikų pobūdžio nesuvokusiam N. A. 2011 m. lapkričio 21 d. iš elektroninio pašto adreso ( - ) elektroninio pašto adresu ( - ) nusiųsti ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir nenustatytoje vietoje pagamintus netikrus dokumentus: 2011 m. rugsėjo 16 d. sąskaitą faktūrą išankstiniam apmokėjimui ser. ( - ), kurioje melagingai nurodyta, kad pardavėja UAB ,,D (duomenys pakeisti)“ pirkėjai UAB ,,B“ pardavė kedro skiedrų dangą už 16 890 Lt, grafoje ,,Sąskaitą priėmė“ nurodant ,,T. P.“, o grafoje ,,Sąskaitą išrašė“ melagingai nurodant ,,vadybininkas T. P.“, nors toks asmuo UAB ,,D“ niekada nedirbo ir negalėjo išrašyti sąskaitos, o UAB ,,D“ kedro skiedrų dangos UAB ,,B“ nepardavė; 2011 m. rugsėjo 14 d. avansinę sąskaitą ser. ( - ), kurioje melagingai nurodyta, kad UAB E (duomenys pakeisti) už 14 795,01 Lt pardavė UAB ,,B“ dvigubo pjovimo medieną, ir kurios grafoje ,,direktorius“ nurodyta ,,R. T.“, o grafoje ,,sąskaitą faktūrą gavau“ nurodyta ,,T. P.“, nors realiai toks ūkinis finansinis įvykis neįvyko ir avansinė sąskaita negalėjo būti išrašyta; 2011 m. lapkričio 9 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ( - ), kurioje melagingai nurodyta, kad UAB ,,F (duomenys pakeisti)“ už 280 Lt pardavė UAB ,,B“ betono kontaktinį gruntą ,,G (duomenys pakeisti)“, grafoje ,,Sąskaitą išrašė“ melagingai nurodant duomenis ,,vadybininkas V. G.“ ir po minėta grafa parašant ,,sąskaitą gavau N. A.“. Dėl to V. P., būdamas suklaidintas, 2011 m. lapkričio 21 d. banko pavedimu (operacijos Nr. 26359630) pervedė UAB „B“ 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 22 d. banko pavedimu (operacijos Nr. 26372274) pervedė UAB „B“ 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 23 d. banko pavedimu (operacijos Nr. 26400796) pervedė UAB „B“ 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 25 d. banko pavedimu (operacijos Nr. 26457567) pervedė UAB „B“ 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 29 d. banko pavedimu (operacijos Nr. 26557970) pervedė UAB „B“ 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 30 d. banko pavedimu (operacijos Nr. 26589750) pervedė UAB „B“ 5 000 Lt, 2011 m. gruodžio 16 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais sumokėjo 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 21 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais sumokėjo 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 24 d. Vilniuje, ( - ), grynaisiais sumokėjo 5 000 Lt. V. P. 2012 m. sausio 13 d. raštiška pretenzija dėl neatliekamų darbų, broko ir kasos pajamų kvitų nepateikimo pareikalavus pateikti buhalterinės apskaitos dokumentus, pagrindžiančius sumokėtų piniginių lėšų panaudojimą, T. P., siekdamas įtikinti V. P., kad iš jo UAB „B“ vardu gautos lėšos yra apskaitomos bendrovės buhalterinėje apskaitoje, 2012 metų vasario mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), užsakovui V. P. pateikė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje ir nenustatytu laiku suklastotus UAB „B“ kasos pajamų orderius: UAB ,,B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 3 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 28 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - )“, nors jam buvo žinoma, kad apskaitos paslaugų sutartį UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė; UAB ,,B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 6 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad apskaitos tvarkymo sutartį UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė; UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 7 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad apskaitos paslaugų sutartį UAB ,,( - )“ su bendrove ,,B“ nutraukė nuo 2012 m. sausio 15 d. ir bendrovės ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė; UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 8 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad apskaitos paslaugų sutartį UAB ,,( - )“ su bendrove ,,B“ nutraukė nuo 2012 m. sausio 15 d. ir bendrovės ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė; UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 8 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad apskaitos paslaugų sutartį UAB ,,( - )“ su bendrove ,,B“ nutraukė nuo 2012 m. sausio 15 d. ir bendrovės ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė; UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 9 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 20 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad apskaitos paslaugų sutartį UAB ,,( - )“ su bendrove ,,B“ nutraukė nuo 2012 m. sausio 15 d. ir bendrovės ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė; UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 10 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 15 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad apskaitos paslaugų sutartį UAB ,,( - )“ su bendrove ,,B“ nutraukė nuo 2012 m. sausio 15 d. ir bendrovės ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė. T. P. žinojo, kad piniginės lėšos iš V. P. realiai buvo gautos nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. gruodžio 24 d. T. P. iš gautų lėšų tik 78 100,68 Lt panaudojo įsipareigojimams pagal 2011 m. rugsėjo 8 d. rangos sutartį Nr. ( - ) vykdyti, o likusių 101 899,32 Lt pagal paskirtį nepanaudojo, šių lėšų V. P. negrąžino, statybos darbų neatliko.

50T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – V. P. priklausančius 101 899,32 Lt, kas atitinka 29 512, 08 Eur.

511.7. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės L. Š. (Ž. Š.) turtą:

52T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas Ž. Š. pasitikėjimu, įgytu dėl ankstesnių santykių, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – Ž. Š. priklausančias lėšas, nuslėpdamas savo tikrąją materialinę padėtį, t. y.

53pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 152 632,82 Eur (kas atitinka 527 010,60 Lt) prievolę AB „Sampo“ bankui,

54pagal 2007 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 92 678 Eur (kas atitinka 319 998,60 Lt) prievolę AB „Sampo“ bankui,

55melagingai nurodydamas, kad pasiskolintas pinigines lėšas investuos į verslą, žadėdamas sumokėti palūkanas, iš anksto žinodamas, kad pinigų negrąžins, jis 2008 m. rugsėjo 5 d. Vilniuje pasirašė paskolos sutartį su Ž. Š. (paskolos davėju) ir gavo 100 000 Lt, įsipareigodamas lėšas grąžinti iki 2010 m. spalio 1 d., po to dalį skolos (20 000 Lt) grąžino, atlikdamas už šią sumą aplinkos gerinimo darbus, o dėl negrąžintos dalies, žinodamas, kad įsipareigojimų nevykdys, 2009 m. kovo 5 d. pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį dėl 23 200 Eur (kas atitinka 80 104,96 Lt) sumos, įsipareigodamas minėtas lėšas grąžinti 2011 m. lapkričio 5 d., tačiau, suėjus grąžinimo terminui, nevykdė įsipareigojimų, nereagavo į 2011 m. lapkričio 7 d. pranešimą apie vekselio neapmokėjimą ir raginimą apmokėti vekselį, neįvykdė savo pažadų, neinvestavo gautų pinigų į verslą, negrąžino nustatytu terminu pinigų Ž. Š..

56T. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Ž. Š. priklausančius 80 104,96 Lt, kas atitinka 23 200 Eur.

571.8. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės Z. J. turtą:

58T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas Z. J. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – Z. J. priklausančias lėšas, nuslėpdamas savo tikrąją materialinę padėtį, t. y.

59pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 152 632,82 Eur (kas atitinka 527 010,60 Lt) prievolę AB „Sampo“ bankui,

60pagal 2007 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 92 678 Eur (kas atitinka 319 998,60 Lt) prievolę AB „Sampo“ bankui,

61pagal 2009 m. kovo 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs Ž. Š. grąžinti 23 200 Eur (kas atitinka 80 104,96 Lt),

62būdamas įsipareigojęs grąžinti S. K. pagal 2010 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties priedą pasiskolintus 155 600 Lt,

63pagal 2010 m. gruodžio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs grąžinti M. P. 60 000 Lt,

64pagal 2010 m. gruodžio 12 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs grąžinti M. P. 32 000 Lt ir žinodamas, kad dėl to Kaišiadorių rajono savivaldybės ( - ) notarų biuro notaras A. B. 2011 m. balandžio 1 d. yra išdavęs vykdomąjį įrašą,

65pagal 2011 m. sausio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs K. S. grąžinti 150 000 Lt, pagal 2010 m. spalio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs K. S. grąžinti 20 000 Lt, pagal 2010 m. spalio 4 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs K. S. grąžinti 130 000 Lt,

66pagal 2011 m. sausio 27 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 būdamas įsipareigojęs V. B. grąžinti 13 000 Lt,

67melagingai nurodydamas, kad paskolintas pinigines lėšas investuos į statybų verslą, žadėdamas už paskolintas lėšas sumokėti palūkanas, žinodamas, kad pasiskolintų lėšų negrąžins ir į statybų verslą neinvestuos, bei taip suklaidindamas Z. J., nutylėdamas apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, 2011 m. vasario 18 d. Vilniuje iš Z. J. gavo 20 000 Lt, dėl šios sumos pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo lėšas grąžinti Z. J. iki 2011 m. kovo 18 d. Po to jis, tęsdamas veiką, 2011 m. vasario 25 d. Vilniuje iš Z. J. gavo 13 000 Lt, dėl šios sumos pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo lėšas Z. J. grąžinti iki 2011 m. kovo 1 d. Po to jis, tęsdamas veiką, 2011 m. balandžio 26 d. Vilniuje, ( - ), iš Z. J. gavo 30 000 Lt ir tą pačią dieną Vilniuje, ( - ) gatvių sankryžoje, dar gavo 10 000 Lt (iš viso 40 000 Lt), dėl šios sumos pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo lėšas grąžinti 2011 m. gegužės 17 d., tačiau, suėjus minėtuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose numatytiems terminams, neįvykdė savo pažadų, neinvestavo gautų pinigų į statybų verslą, negrąžino nustatytu terminu pinigų Z. J..

68T. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – Z. J. priklausančius 73 500 Lt, kas atitinka 21 287, 07 Eur.

691.9. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės D. G. turtą:

70T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas D. G. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – D. G. priklausančias lėšas, nuslėpdamas savo sunkią materialinę padėtį, t. y.

71pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 152 632,82 Eur (kas atitinka 527 010,60 Lt) prievolę AB „Sampo“ bankui,

72pagal 2007 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 92 678 Eur (kas atitinka 319 998,60 Lt) prievolę AB „Sampo“ bankui,

73pagal 2009 m. kovo 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs Ž. Š. grąžinti 23 200 Eur (kas atitinka 80 104,96 Lt),

74pagal 2010 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį ir 2011 m. rugpjūčio 16 d. paskolos sutarties priedą būdamas įsipareigojęs grąžinti S. K. pasiskolintus 155 600 Lt,

75pagal 2010 m. gruodžio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs grąžinti M. P. 60 000 Lt,

76pagal 2010 m. gruodžio 12 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs grąžinti M. P. 32 000 Lt ir žinodamas, kad dėl to Kaišiadorių rajono savivaldybės ( - ) notarų biuro notaras A. B. 2011 m. balandžio 1 d. yra išdavęs vykdomąjį įrašą,

77pagal 2010 m. spalio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs K. S. grąžinti 20 000 Lt, pagal 2010 m. spalio 4 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs K. S. grąžinti 130 000 Lt, pagal 2011 m. sausio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs K. S. grąžinti 150 000 Lt,

78pagal 2011 m. sausio 27 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 būdamas įsipareigojęs V. B. grąžinti 13 000 Lt,

79pagal 2011 m. vasario 18 d. paprastąjį vekselį būdamas įsipareigojęs Z. J. grąžinti 20 000 Lt, pagal 2011 m. vasario 25 d. paprastąjį vekselį būdamas įsipareigojęs Z. J. grąžinti 13 000 Lt, pagal 2011 m. balandžio 26 d. paprastąjį vekselį būdamas įsipareigojęs Z. J. grąžinti 40 000 Lt,

80pagal 2011 m. liepos 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs T. S. grąžinti 32 000 Lt, pagal 2011 m. liepos 28 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas įsipareigojęs T. S. grąžinti 13 000 Lt,

81žinodamas, kad 2011 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono ( - ) notaro biuro notarė J. Š. yra išdavusi vykdomąjį įrašą, kuriuo reikalaujama iš T. P. vekselio turėtojo naudai išieškoti per vekselio mokėjimo terminą nesumokėtus 30 000 Lt, ir žinodamas, kad dėl to antstolių V. M. ir D. M. kontoroje 2011 m. rugpjūčio 18 d. pradėtas skolos bei metinių palūkanų išieškojimas,

82žinodamas, kad iš T. P. pagal Vilniaus m. ( - ) notaro biuro 2011 m. birželio 13 d. išduotus vykdomuosius įrašus Nr. ( - ) antstolių V. Č., R. Ž., B. Č., V. L. kontoroje vykdomosiose bylose Nr. ( - ) vykdomas 5 058,70 Lt ir 10 058,70 Lt skolos bei metinių palūkanų išieškojimas,

83žinodamas, kad iš T. P. antstolių B. E. ir A. N. kontoroje vykdomojoje byloje Nr. ( - ) pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą 2011 m. birželio 20 d. Vilniaus miesto 2-ojo apylinkės teismo nutarties civilinėje byloje Nr. ( - ), vykdomas 5 137,78 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimas trečios eilės išieškotojo UAB „S (duomenys pakeisti)“ naudai,

84žinodamas, kad iš T. P. antstolės J. B. kontoroje vykdomas 7 055 Lt ir palūkanų išieškojimas pagal Vilniaus m. ( - ) notarų biuro 2011 m. rugsėjo 7 d. vykdomąjį įrašą Nr. ( - ),

85jis, melagingai nurodydamas, kad paskolintas pinigines lėšas investuos į miltų verslą, žadėdamas už paskolintas lėšas sumokėti palūkanas, žinodamas, kad pasiskolintų lėšų negrąžins ir į miltų verslą neinvestuos, bei taip suklaidindamas D. G., nutylėdamas apie turimus finansinius įsipareigojimus kitiems asmenims, 2011 m. rugpjūčio 1 d. iš D. G. Vilniuje, ( - ), gavo 22 400 Eur (kas atitinka 77 280 Lt), dėl šios sumos pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo lėšas grąžinti 2011 m. spalio 1 d. Po to jis 2011 m. rugsėjo 7 d. iš D. G. Vilniuje, ( - ), gavo 15 750 Lt, dėl šios sumos pasirašė paprastąjį neprotestuotiną vekselį ir įsipareigojo lėšas grąžinti 2011 m. spalio 7 d., tačiau, suėjus minėtuose paprastuosiuose neprotestuotinuose vekseliuose numatytiems terminams, neįvykdė savo pažadų, neinvestavo gautų pinigų į miltų verslą, negrąžino nustatytu terminu pinigų D. G..

86T. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – D. G. priklausančius 93 030 Lt, kas atitinka 26 944,35 Eur.

871.10. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule savo naudai įgijo didelės vertės M. P. turtą:

88T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas M. P. pasitikėjimu, siekdamas apgaule savo naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą – M. P. priklausančias lėšas, veikdamas pagal 2010 m. gegužės 5 d. įgaliojimą, patvirtintą Vilniaus m. ( - ) notarų biuro notarės R. V., kaip I. P. įgaliotas atstovas, 2010 m. gruodžio 10 d. Vilniuje, ( - ), įkalbėjo M. P. pasirašyti preliminariąją sutartį dėl žemės sklypo, esančio Širvintų r., ( - ), unikalus Nr. ( - ), pirkimo–pardavimo, kuria T. P., sutartyje vadinamas ketinamo parduoti daikto savininku, M. P. melagingai įsipareigojo iki 2010 m. gruodžio 16 d. parduoti šį žemės sklypą, patvirtino sutartyje nurodytus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tretieji asmenys į daiktą (žemės sklypą) neturi jokių teisių ar pretenzijų, kad daiktu (žemės sklypu) teisė disponuoti neatimta ir neapribota (2010 m. gruodžio 10 d. preliminariosios sutarties 4.3 punktas), kad ketinamo parduoti daikto savininkas įsipareigoja niekam kitam šio daikto neparduoti, nedovanoti, nemainyti ir neįkeisti (2010 m. gruodžio 10 d. preliminariosios sutarties 4.5 punktas), nors žinojo, kad žemės sklypą, esantį Širvintų r., ( - ), unikalus Nr. ( - ), dar 2010 m. gegužės 7 d. hipotekos lakštu Nr. ( - ), 2010 m. gegužės 10 d. įregistruotu Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo hipotekos skyriuje, įkeitė S. K., užtikrinant iš S. K. gauto 155 600 Lt dydžio kredito grąžinimą iki 2010 m. gruodžio 31 d. ir minėtame hipotekos lakšte numatant, kad „paskolos naudojimosi terminu įkeičiamo daikto savininkė įsipareigoja neįkeisti, neparduoti, neišnuomoti ar kitaip apriboti savo teises į įkeičiamą daiktą be raštiško Kreditoriaus sutikimo“, nors žinojo, kad kreditorius S. K. nėra davęs sutikimo dėl įkeisto turto pardavimo, žinojo, kad M. P. iki 2010 m. gruodžio 16 d. žemės sklypo, kurio unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ), Širvintų r., neparduos, gautų 50 000 Lt negrąžins, taip suklaidino M. P. dėl tikrųjų savo ketinimų ir 2010 m. gruodžio 10 d. preliminariąja sutartimi iš M. P. gavo 50 000 Lt.

89T. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – M. P. priklausančius 50 000 Lt, kas atitinka 14 481 Eur.

901.11. T. P. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaulingai tvarkė įmonės buhalterinę apskaitą:

91T. P., būdamas susijęs darbiniais santykiais su UAB ,,B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ), realiai vadovaudamas šiai įmonei ir vykdydamas kasininko funkcijas, pažeidė:

922001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 (toliau – Buhalterinės apskaitos įstatymas) 6 straipsnio 2 dalį, kad į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu, ir 13 straipsnio 3 dalį, kad įrašai apskaitos registruose daromi tik pagal apskaitos dokumentus, turinčius šiame straipsnyje nurodytus rekvizitus,

93Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 punktų bei 16 straipsnio 1 ir 3 punktų reikalavimus, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus. Apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti; ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose; apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine-sistemine arba kita tvarka; apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo,

94Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 10 ir 16 punktus, kad atskaitingas asmuo, gavęs iš fizinių asmenų arba ūkio subjektų pinigus už jiems parduotą turtą, suteiktas paslaugas, avansą arba kitas pinigų įplaukas, išduoda pinigų priėmimo kvitą arba kitą Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 13 d. nutarimu Nr. 1283 nurodytą apskaitos dokumentą; atskaitingas asmuo gautus pinigus su jų gavimą įrodančiais dokumentais atiduoda į kasą; pinigų priėmimas į kasą įforminamas kasos pajamų orderiu; visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. T. P. apgaulingai organizavo UAB „B“ buhalterinę apskaitą, bendrovės kasos pajamose užfiksuojant tik 2011 m. liepos 12 d. iš V. B. gautus 18 000 Lt, tačiau neužfiksuojant iš V. B. 2011 m. liepos 7 d. rangos sutartimi Nr. ( - ) 2011 m. liepos 12 d. gautų 30 000 Lt, 2011 m. rugpjūčio mėn. gautų 25 000 Lt, 2011 m. spalio 6 d. gautų 12 000 Lt, iš viso 67 000 Lt,

95T. P. išrašė 2012 m. sausio 18 d. datos UAB ,,B“ kasos pajamų orderį, serija ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad 2012 m. sausio 18 d. UAB ,,B“ kasininkas T. P. iš V. B. priėmė 89 710 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors T. P. buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ apskaitos tvarkymo sutartį nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė, taip pat jam buvo žinoma, kad jis lėšas iš V. B. buvo gavęs nuo 2011 m. liepos 12 d. iki 2011 m. spalio 6 d., o 2012 m. sausio 18 d. iš V. B. lėšų nebuvo gavęs.

96T. P.:

97neužfiksavo iš užsakovo R. I. 2011 m. rugsėjo 23 d. rangos sutartimi Nr. ( - ) 2011 m. rugsėjo 26 d. gautų 45 000 Lt ir 2011 m. lapkričio 4 d. gautų 9 000 Lt lėšų;

98neužfiksavo iš V. P. 2011 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartimi Nr. ( - ) 2011 m. lapkričio 22 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. lapkričio 23 d. gautų 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 29 d. gautų 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 30 d. gautų 5 000 Lt, 2011 m. lapkričio 18 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 14 d. gautų 18 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 19 d. gautų 20 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 21 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. rugsėjo 22 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. lapkričio 23 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. lapkričio 5 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 1 d. gautų 60 000 Lt, 2011 m. gruodžio 16 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 21 d. gautų 10 000 Lt, 2011 m. gruodžio 24 d. gautų 5 000 Lt, o išrašė UAB ,,B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 3 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 28 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - )“, nors jam buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ apskaitos paslaugų sutartį nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė;

99T. P. išrašė:

100UAB ,,B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 6 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ apskaitos tvarkymo sutartį nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė;

101UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 7 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ apskaitos paslaugų sutartį nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė;

102UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 8 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ apskaitos paslaugų sutartį nuo 2012-01-15 ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė;

103UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 8 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 25 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ apskaitos paslaugų sutartį nuo 2012-01-15 ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė;

104UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 9 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 20 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ nutraukė su UAB ,,B“ apskaitos paslaugų sutartį nuo 2012-01-15 ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė;

105UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad neva 2012 m. vasario 10 d. kasininkas T. P. iš V. P. gavo 15 000 Lt, kurio grafoje ,,Vyr. finansininkas (buhalteris)“ melagingai nurodyta ,,UAB ( - ), V. C.“, nors jam buvo žinoma, kad UAB ,,( - )“ su UAB ,,B“ nutraukė apskaitos paslaugų sutartį nuo 2012 m. sausio 15 d. ir UAB ,,B“ vyr. finansininko, buhalterio funkcijų nevykdė, nors jis žinojo, kad piniginės lėšos iš V. P. realiai buvo gautos nuo 2011 m. rugsėjo 8 d. iki 2011 m. gruodžio 24 d.

106T. P. neužfiksavo iš Z. P. 2011 m. birželio 6 d. rangos sutartimi Nr. ( - ) 2011 m. gruodžio 15 d. gautų 5 000 Lt.

107Dėl to iš dalies negalima nustatyti nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. UAB „B“ veiklos rezultato, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

1081.12. T. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis organizavo netikro dokumento pagaminimą bei tikrų dokumentų suklastojimą ir žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą:

109T. P., bendrininkaudamas su asmenimis V. G., K. S. ir R.T., dėl kurių ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), veikdamas bendra tyčia ir turėdamas bendrą nusikalstamą tikslą organizuoti dokumentų suklastojimą bei žinomai suklastotų dokumentų panaudojimą, iš anksto žinodamas, kad UAB „C“, juridinio asmens kodas ( - ), registruotos Vilniuje, ( - ), buveinės adresas Vilnius, ( - ), akcijos nebus realiai parduotos, 2011 metų vasarą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, kreipėsi į asmenį R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), prašydamas surasti UAB „C“ direktorių, akcijų pirkėją ir šios įmonės antspaudo bei dokumentų perėmėją, pažadėdamas už tai sumokėti 3 000 Lt dydžio piniginį atlygį. Dėl to asmuo R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), 2011 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), kompiuterine technika paruošė tikrovės neatitinkančius dokumentus:

1102011 m. birželio 7 d. UAB „C“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad pirkėjas, asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), iš pardavėjo, asmens K. S., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), už 2 000 Lt nupirko keturiasdešimt paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų;

1112011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad pirkėjas, asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), iš pardavėjo T. P. už 3 000 Lt nupirko UAB „C“ šešiasdešimt paprastųjų vardinių akcijų;

1122011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas Vilnius, ( - ), vienintelio akcininko sprendimą Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), kaip akcininkas nusprendė nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. atleisti UAB „C“ direktorių T. P. ir nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“ direktoriumi paskirti asmenį R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ). Dėl to T. P. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje nurodė asmeniui K. S., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), pasirašyti T. P. pateiktos 2011 m. rugsėjo mėnesį Vilniuje, ( - ), kompiuterine technika asmens R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), paruoštos 2011 m. birželio 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pardavėjas“, taip patvirtinant žinomai neteisingus ir objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirkėjas asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), iš pardavėjo asmens K. S., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), už 2 000 Lt nupirko keturiasdešimt paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų, nors realiai šios akcijos neparduotos, o už parduotas akcijas sutartyje nurodytas atlygis negautas.

113Taip pat T. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasirašė 2011 m. rugsėjo mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, Vilniuje, ( - ), kompiuterine technika asmens R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), paruoštos 2011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pardavėjas“, taip patvirtindamas žinomai neteisingus ir objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad jis pardavė, o pirkėjas asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), už 3 000 Lt nupirko UAB „C“ šešiasdešimt paprastųjų vardinių akcijų, nors asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), realiai neįgijo šių akcijų ir nemokėjo atlygio už jas.

114Po to T. P. 2011 m. birželio 7 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartis, pasirašytas grafose „Pardavėjas“, perdavė asmeniui R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), kuris 2011 metų rudenį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku ir tiksliai nenustatytoje vietoje, Vilniuje, tikrovės neatitinkančius dokumentus, t. y. 2011 m. birželio 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. ( - ), pažadėjęs 1 000 Lt dydžio piniginį atlygį, nurodė pasirašyti asmeniui V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), kuris pasirašė asmens R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), 2011 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, ( - ), kompiuterine technika paruoštos 2011 m. birželio 7 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“. T. P. patvirtino objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirkėjas asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), iš pardavėjo asmens K. S., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), už 2 000 Lt nupirko keturiasdešimt paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų, nors realiai neįgijo šių akcijų ir nemokėjo sutartyje numatyto atlygio už jas; pasirašė asmens R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), 2011 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, ( - ), kompiuterine technika paruoštos 2011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutarties grafoje „Pirkėjas“, taip patvirtindamas objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pirkėjas asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), iš pardavėjo T. P. už 3 000 Lt nupirko UAB „C“ šešiasdešimt paprastųjų vardinių akcijų, nors realiai neįgijo šių akcijų ir nemokėjo sutartyje numatyto atlygio už jas; pasirašė asmens R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), 2011 m. rugsėjo mėn. Vilniuje, ( - ), kompiuterine technika paruoštą 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas Vilnius, ( - ), vienintelio akcininko sprendimą Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad kaip akcininkas nusprendė nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. atleisti UAB „C“ direktorių T. P. ir nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. paskirti UAB „C“ direktoriumi asmenį R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), nors asmuo R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), direktoriumi tapti neketino, asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), realiai nebuvo bendrovės akcininku ir negalėjo paskirti minėto asmens direktoriumi.

115Po to T. P. nurodymu asmuo R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), 2011 m. rugsėjo 28 d. VĮ Registro centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriuje Vilniuje, Lvovo g. 25, pateikė netikrą 2011 m. rugpjūčio 26 d. UAB „C“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. ( - ) ir prašymą registruoti UAB „C“ duomenų pakeitimus, melagingai nurodant, kad bendrovės akcininkas yra asmuo V. G., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ), o vadovas – asmuo R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į ikiteisminį tyrimą Nr. ( - ).

1162. Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. ir jo gynėjas advokatas G. Ivoška prašo panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendį bei Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 16 d. nuosprendį, priimtus dėl T. P., ir bylą nutraukti arba panaikinti apeliacinės instancijos teismo sprendimą ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

1172.1. Kasatoriai teigia, kad teismai, pripažindami T. P. kaltu padarius inkriminuotas nusikalstamas veikas, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalies nuostatas, padarė išvadas nenustatę visų bylai reikšmingų aplinkybių, netinkamai vertino surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp jų, išsamiai ir nešališkai nepatikrino gynybos versijų, o priimti nuosprendžiai pagrįsti prielaidomis ir abejonių keliančiais motyvais. Apeliacinės instancijos teismas neištaisė pirmosios instancijos teismo padarytų pažeidimų, neišnagrinėjo visų apeliacinio skundo motyvų, jį atmetė abstrakčiais ir nepagrįstais argumentais (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

1182.2. Pasak kasatorių, teismai netinkamai nustatė T. P. veiksmuose BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų nusikalstamų veikų sudėčių objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius. Byloje nėra surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, kurie galėtų neginčijamai patvirtinti, kad T. P. panaudojo apgaulę prieš nukentėjusiuosius, piktnaudžiaudamas jų pasitikėjimu, negalėdamas ir neatlikdamas statybos darbų bei iš anksto neketindamas grąžinti pinigų. Nuteistojo nuosekli versija, patvirtinta nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymais bei byloje esančiais dokumentais, kad jis sąžiningai nukentėjusiųjų vekseliais ir paskolos sutartimis perduotus pinigus investavo į savo verslus ir nukentėjusiųjų pagal statybų rangos sutartis perduotus pinigus panaudojo namų statyboms, liko nepaneigta. Be to, bylos dalis dėl apgaulės įgyjant nukentėjusiojo R. I. turtą iš viso neturėjo būti nagrinėjama, nes T. P. faktiškai atliko statybos rangos darbus už visus nukentėjusiojo sumokėtus pinigus, R. I. žala nepadaryta ir jis neturi pretenzijų nuteistajam.

1192.3. Kasatoriai, pasisakydami dėl pinigų, perduotų nuteistajam pagal vekselius ir sutartis, nurodo, kad nukentėjusieji Ž. Š., Z. J., D. G. ir T. S. pripažino, jog jie žinojo apie T. P. sėkmingai vykdytus verslus, todėl patys pageidavo investuoti lėšas į juos ir gauti atitinkamą pelną iš palūkanų. Nukentėjusieji ilgą laiką buvo patenkinti uždirbamomis papildomomis gana didelėmis pajamomis, o pasibaigus vekseliuose nurodytam apmokėjimo terminui, jie T. P. siūlymu turėjo nevaržomą galimybę pasirinkti – susigrąžinti dalį investuotų pinigų pasiimant juos kaip palūkanas arba palikti nuteistajam paskolos sumą su palūkanomis, išrašant naujus vekselius su priskaičiuotomis palūkanomis. Prieš nukentėjusiuosius nebuvo naudota jokia apgaulė, jie galėjo pasinaudoti galimybe savo valią skolintis suderinti su sutuoktiniais, reikšti pageidavimus dėl sandorio formos, paskolų grąžinimo priemonių užtikrinimo. Kita vertus, patys nukentėjusieji elgėsi ne itin atidžiai ir rūpestingai, nes nesiėmė priemonių savo lėšoms apsaugoti. Nėra pagrindo manyti, kad T. P. slėpė nuo kreditorių kokią nors reikšmingą informaciją apie savo nemokumą ar kliudė ją patikrinti, tuo labiau kad nukentėjusieji pažinojo vieni kitus. Dėl buvusios ekonominės krizės verslai finansiškai nukentėjo, sumažėjo kilnojamųjų ir nekilnojamųjų daiktų vertės, todėl T. P. nebegalėjo visiškai įvykdyti savo prievolių nukentėjusiesiems. Esant tokioms aplinkybėms, Ž. Š., Z. J., D. G. ir T. S. nesirūpino pinigų susigrąžinimu, o tik laukė, siekdami gauti pelną iš palūkanų. Nukentėjusieji žinojo, kad T. P. yra verslininkas, o ne finansų ekspertas, turėjo suprasti, kad rizika yra neišvengiama versle, todėl nesiimdami priemonių sumažinti rizikos padarinių jie prisiėmė pinigų praradimo riziką dėl galimų verslų nesėkmių. Be to, nuteistasis negavo iš M. P. jokių pinigų pagal 2010 m. gruodžio 10 d. preliminariąją sutartį. Jie turėjo bendrą tikslą įsigyti I. V. žemės sklypą, investuoti į jį ir vėliau brangiau perparduoti. Tarp abiejų asmenų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, jie prisiėmė verslo riziką, o atsiradę ginčai turėjo būti sprendžiami civilinio proceso tvarka.

1202.4. Kasatoriai teigia, kad, priešingai, nei tvirtina apeliacinės instancijos teismas, T. P. apgaulės tikslais nesukūrė patikimo ir pasiturinčio žmogaus įvaizdžio. Tarp nuteistojo ir nukentėjusiųjų buvo susiklostę geri santykiai ir šie pasitikėjo juo, nes pažinojo T. P. kaip pareigingą ir sąžiningą asmenį. Nuteistasis daug metų pareigingai dirbo valstybės tarnyboje, savo asmenines savybes išnaudojo, kad sukurtų sėkmingus verslus, o ne dirbtinį įvaizdį. T. P. naudoti verslo reikalais du jo įmonės lizingu įsigyti automobiliai, taip pat nuteistojo šeimos atostogos užsienyje nelaikytini prabangos dalykais, kurie galėjo nukentėjusiuosius klaidinti dėl jo pasiturinčio žmogaus įvaizdžio. Bylai reikšmingu laiku T. P. paskolos AB „Sampo“ banke ir kitų asmenų investicijos pagal vekselius neturėjo lemiamos neigiamos reikšmės jo mokumui, nes paskolos buvo išduotos ilgam terminui, tinkamai mokant nedideles grąžinimo įmokas, o vekseliais investuotos lėšos jo versluose uždirbo pajamas, iš kurių nukentėjusiesiems buvo mokamos solidžios palūkanos. Tai, kad bankas išdavė T. P. dvi nemažas paskolas, taip pat Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. ( - ), kuria nustatytas nuteistojo šeimos turtas, įrodo, kad jo turtinė padėtis buvo gera. Nukentėjusiųjų ir liudytojų parodymai, byloje esantys dokumentai, kurių turinys detaliai pateikiamas kasaciniame skunde, patvirtina, kad T. P. realiai užsiėmė įvairiais verslais ir investavo į juos. Apie nuteistojo užsiimtas veiklas buvo gerai žinoma visiems su jomis susijusiems asmenims. Vien teisingai įvertinus baudžiamojo proceso metu surinktus įrodymus, galima daryti išvadą, kad T. P. nepiktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu.

1212.5. Kasatorių teigimu, aplinkybė, kad T. P. dėl atsiradusių sunkumų versluose nepavyko nukentėjusiesiems uždirbti žadėtų pinigų, savaime nedaro jo padarytų veiksmų nusikalstamais. Nukentėjusiesiems ilgą laiką mokėtos didelės palūkanų sumos įrodo, kad T. P. neturėjo išankstinės tyčios negrąžinti jiems investuotų pinigų. Kadangi esminė priežastis, nulėmusi nukentėjusiųjų civilinių teisių gynybos apsunkinimą, buvo ne nuteistojo veiksmai, o jų pačių neveikimas, todėl nėra pagrindo teigti, kad nukentėjusiųjų pažeistos teisės gali būti apgintos tik taikant baudžiamąją atsakomybę. Kasaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje surinktus įrodymus dėl K. S. turto įgijimo apgaule, konstatavo, kad pastarasis bendrai su T. P. vykdė verslą, siekė sau asmeninės turtinės naudos ir turėjo ją, todėl nuteistasis dėl šios kaltinimo dalies buvo išteisintas, o nukentėjusiojo civilinis ieškinys atmestas.

1223. Kasatoriai, pasisakydami dėl pinigų, perduotų pagal namų statybų rangos sutartis, nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai pripažino, jog UAB „C“ ir UAB „B“ negalėjo atlikti statybos darbų, nes neturėjo kompetencijos, darbuotojų ar sėkmingų projektų. T. P. ir jo įmonės yra sėkmingai įgyvendinę apie trisdešimt pastatų statybos ir remonto projektų įvairiose Lietuvos vietovėse, niekas iš užsakovų neturėjo pretenzijų, nors byloje esantys buhalteriniai dokumentai įrodo, kad už dalį statybos darbų jam iki šiol taip ir nebuvo atsiskaityta. Baudžiamajame procese apklausti liudytojai UAB „C“ ir UAB „B“ darbininkai teigė, kad jie realiai dirbo nuteistojo įmonių vykdytuose statybų objektuose. Remiantis UAB „( - )“ darbuotojos V. C., tvarkiusios UAB „C“ ir UAB „B“ buhalterinę apskaitą, parodymais, šios įmonės vykdė pelningą veiklą, atliko daug darbų. Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad, esant darbo jėgos trūkumui dėl didelės statybų apimties, UAB „C“ samdė darbininkus per darbo biržą, gavo subsidijas už žmonių įdarbinimą. Reikšminga tai, kad Statybos produkcijos sertifikavimo centras, įvertinęs UAB „C“ pateiktus dokumentus, priėmė sprendimą išduoti įmonei ypatingųjų statinių statybos rangovo kvalifikacijos atestatą, kuris įrodo kompetenciją vykdyti ypatingųjų statinių statybos rangos darbus. Ši įmonė taip pat ( - ) savivaldybės Žemės sklypų tvarkymo ir teritorijų planavimo komisijos ( - ) metais buvo pripažinta teritorijų planavimo dokumentų rengėja. Taigi teismai padarė paviršutiniškas išvadas apie T. P. verslą, neįsigilinę į byloje buvusių ir apeliacinės instancijos teismui pateiktų rašytinių įrodymų reikšmę, todėl buvo pažeistos BPK 20 straipsnio 3 ir 5 dalies nuostatos.

1233.1. Kasatoriai nepritaria apeliacinės instancijos teismui, kad piktnaudžiavimą nukentėjusiųjų pasitikėjimu taip pat patvirtina neketinimas atlikti statybos darbus. Visų pirma, bylai reikšmingu laiku buvus intensyviai statybos įmonių konkurencijai, T. P., siekdamas gauti statybos užsakymų, sutikdavo su užsakovų prašymais mažinti darbų kainą, asmeniškai ieškojo pigesnių statybinių medžiagų ir kitais būdais stengėsi taupyti. Visi nukentėjusieji baudžiamajame procese patvirtino, kad po avansų mokėjimo būdavo pradedami vykdyti statybos darbai. Jiems tęsiantis, nukentėjusieji papildomai duodavo pinigų. Nuteistasis su užsakovais stengėsi bendradarbiauti, šie perduodavo avansus be prievartos ar apgaulės, nereikalaudami buhalterinių dokumentų, tik realiai pamatę atliktus statybos darbus. Pasak kasatorių, dėl objektyvių priežasčių (verslui patyrus sunkumų, atsiradus darbininkų trūkumui, trukdant nepalankioms oro sąlygoms) statybos darbų nepavyko įvykdyti per nurodytus terminus, todėl kilo nesutarimų su užsakovais dėl darbų kiekio, terminų, tolesnio apmokėjimo už medžiagas, šie atsisakydavo pasirašyti darbų priėmimo aktus. Vien tai, kad nukentėjusieji mano, jog jiems už sumokėtus pinigus buvo įvykdyti ne visi statybos darbai ar jie įvykdyti už mažesnę sumą, neįrodo, kad T. P. siekė sukčiauti, tuo labiau kad jo įmonė įgyvendino ne vieną sėkmingą projektą. Pastarąją aplinkybę patvirtino nukentėjusieji Ž. Š. ir R. I., neturintys jokių pretenzijų nuteistajam. T. P. su kitais nukentėjusiaisiais bandė tartis, siūlė jiems palaukti, kol pagerės verslo padėtis, ar prašė papildomai finansuoti statybos darbus, tačiau nukentėjusieji nusprendė kreiptis į teisėsaugos institucijas, remdamiesi dažniausiai subjektyvia nuomone ar nepatikimais rašytiniais įrodymais, kad jiems darbai neatlikti ir T. P. liko skolingas. Teismai neįvertino, kad po ekonominės krizės statybos darbų kainos gerokai krito, o nukentėjusiųjų apskaičiuota statybos darbų kaina yra mažesnė, nei nuteistasis realiai investavo iki ekonominės krizės. Byloje taip pat nepagrįstai nebuvo pakviestas kompetentingas statybų specialistas, kuris apskaičiuotų nukentėjusiesiems atliktų statybos darbų kainą, įvertindamas tiek panaudotas medžiagas, tiek darbų rinkos kainas. Vienintelis nukentėjusysis T. S. pateikė specialių žinių statybos srityje turinčio asmens parengtą dokumentą, o kiti nukentėjusieji rėmėsi antstolių parengtais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, kuriuose nėra duomenų apie atliktų statybos darbų vertę, kuria galėtų būti grindžiamas žalos dydis. Todėl, kasatorių nuomone, teismai tenkino nukentėjusiųjų civilinius ieškinius ir nustatė padarytos žalos dydžius, nesiremdami juos patvirtinančiais dokumentais. Be to, byloje pareikšti civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti, nes pirmosios instancijos teismo buvo nustatyta, kad nukentėjusieji prisiteisė skolas civilinio proceso tvarka, gavo notarų vykdomuosius įrašus ar pateikė reikalavimus bankrutavusiai UAB „B“.

1243.2. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad tai, jog dalis nukentėjusiųjų perduotų lėšų nebuvo iš karto tinkamai apskaitoma buhalteriniuose dokumentuose, neįrodo, kad pinigai būdavo priimami siekiant juos apgaule įgyti, nes apie perduotas lėšas visada būdavo užfiksuojama pačiose statybų rangos sutartyse ar kituose dokumentuose. Liudytoja V. C. baudžiamojo proceso metu patvirtino, kad UAB „C“ vykdė daug pirkimų grynaisiais pinigais, iš šios įmonės banko sąskaitos išrašų matyti, kad T. P. įnešdavo dideles pinigų sumas į įmonės banko sąskaitą, jos buvo panaudojamos prekėms įsigyti, pirktoms paslaugoms apmokėti, mokesčiams sumokėti ir atsiskaityti už kitas įmonės išlaidas. Svarbu tai, kad įmonė, vienu metu vykdydama ne vienas statybas, pirko medžiagas, siuntė darbuotojus į objektus, užsakinėjo techniką, neskirstydama pinigų pagal užsakovus. Taigi, kasatorių teigimu, byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis už nukentėjusiųjų pagal statybų rangos sutartis perduotus pinigus visiškai atliko statybos darbus ir neliko jiems skolingas. Šiame kontekste atkreipiamas dėmesys, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiojo V. R. ir T. P. parodymus, byloje esančius rašytinius dokumentus, padarė išvadą, kad nesurinkta pakankamai duomenų, patvirtinančių, jog nuteistasis pasisavino nukentėjusiojo turtą. Kita vertus, dėl iš esmės tokių pačių kaltinimų, susijusių su pinigų gavimu vykdant kitas statybų rangos sutartis, T. P. buvo nuteistas.

1254. Kasatoriai, remdamiesi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-409/2011, 2K-387/2008), pabrėžia, kad byloje nenustatyta, jog sandoriai tarp nukentėjusiųjų ir T. P. buvo sudaryti panaudojant apgaulę. Nuteistasis nepadarė jokių veiksmų, kurie sudarytų sąlygas apsunkinti nukentėjusiesiems galimybes atkurti pažeistas teises civilinio proceso tvarka. T. P. nepasislėpė nuo nukentėjusiųjų, dalijosi informacija apie jį ištikusius finansinius sunkumus, tarėsi, kaip įvykdyti sandorius. Taigi tarp asmenų susiklostę civiliniai teisiniai santykiai neperaugo į baudžiamuosius, todėl nuteistojo veiksmai nepagrįstai kriminalizuoti.

1265. Kasatoriai, nesutikdami su T. P. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, tvirtina, kad nuteistojo, liudytojų R. T., A. K. (A. K.), V. G. ir V. C. parodymai, taip pat byloje esantys rašytiniai dokumentai įrodo, jog R. T. realiai nupirko UAB „C“ akcijas ir nustatyta tvarka įformino sandorį. Skundžiamuose nuosprendžiuose nepagrįstai cituojami liudytojo R. T. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, o ne bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl teismai padarė neteisingas išvadas dėl T. P. kaltumo pagal pareikštą kaltinimą. Be to, nuteistasis turėjo tikslą sąžiningai parduoti UAB „C“ kitam asmeniui, kad šis toliau naudotų įmonę savo veikloje. T. P. neturėjo tikslo išvengti ryšių su UAB „C“, nes didelę dalį kreditinių įsiskolinimų užsakovams jis prisiėmė asmeniškai. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo veiksmuose nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 24 straipsnio 4 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

1276. Dėl nepagrįsto T. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kasatoriai nurodo, kad byloje esantis nuteistojo vardu surašytas raštas patvirtina, jog jis gavo iš V. B. 85 000 Lt, tačiau iš jo negalima nustatyti, kad pinigai gauti įmonės vardu, nėra jų gavimo datų, pinigus perdavusio asmens parašų. Pagal susitarimą lėšos buvo duotos statybinėms medžiagoms pigesne kaina įsigyti, todėl nėra neginčytinai įrodyta, kad V. B. perdavė iš viso 67 000 Lt UAB „B“ minėtam tikslui ir tokia pinigų suma turėjo būti apskaityta įmonės kasoje. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusysis pagal 2011 m. liepos 7 d. sutartį privalėjo sumokėti tik 30 000 Lt avansą, o kitus rangos sutartyje numatytus pinigus jis turėjo pareigą mokėti tik pagal rangovo pateiktus atliktų darbų aktus. Iš kaltinimo taip pat nėra aišku, kur ir kaip T. P. neužfiksavo iš nukentėjusiųjų R. I., Z. P. ir V. P. gautų lėšų. UAB „B“ 2012 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderio, kuris yra be pinigus davusio V. B. parašų, išrašymo metu UAB „( - )“ ir jos darbuotoja V. C. teikė buhalterinės apskaitos paslaugas. Aptariamas dokumentas neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų ir negali būti vertinamas kaip buhalterinės apskaitos dokumentas.

1286.1. Pasak kasatorių, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos Vilniaus apygardos valdybos Ūkinės finansinės veiklos tyrimo skyriaus 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) (toliau – 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvada Nr. ( - )) nekonstatuota, kad nustatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyti privalomi nusikalstamos veikos padariniai – dėl užfiksuotų buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti UAB „B“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Be to, šioje baudžiamojo įstatymo normoje įtvirtinti padariniai yra alternatyvūs, todėl teismų procesiniuose sprendimuose turi būti nurodomi ne visi BK 222 straipsnio 1 dalyje išvardyti padariniai, o tik konkrečiu atveju nustatyti. Kita vertus, 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ) tėra nemotyvuotai pažodžiui perrašytas baudžiamojo įstatymo tekstas paliekant alternatyviai suformuluotus padarinius. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje be jokių pagrįstų argumentų BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytus padarinius suformulavo kaip realiai atsiradusius. Kasatorių nuomone, kilus abejonėms dėl specialisto išvados pagrįstumo, atsižvelgiant į įrodymų tyrimo metu paaiškėjusias aplinkybes, gali būti skiriama ekspertizė. Reikšminga ir tai, kad bylos teisminio nagrinėjimo metu T. P. negalėjo gintis nuo jam pareikšto kaltinimo, nes kaltinamajame akte konkrečiai nenurodyta, kaip pasireiškė jo veika organizuojant buhalterinę įmonės apskaitą, t. y. neįvardyti BK 24 ir 25 straipsnių požymiai. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvardyti tik atskiri T. P. veiksmai, susiję su buhalterinės apskaitos dokumentų nesurašymu ar netinkamu surašymu, tačiau nėra nurodyta, kaip buvo pažeisti Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 punktai bei 16 straipsnio 1 ir 3 punktai.

1297. Kasaciniame skunde detaliai pasisakoma, kokie papildomi procesiniai veiksmai nebuvo atlikti, o duomenys nesurinkti, kad būtų ištirtos visos bylai reikšmingos aplinkybės sprendžiant, ar padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalyse. Pirmiausia byloje neapklausti UAB „B“ ir UAB „C“ klientai ir subrangovų atstovai dėl įmonių vykdytos veiklos, neapklaustas kompetentingas statybų specialistas, kuris galėtų įvertinti visiems nukentėjusiesiems realiai atliktus statybos darbus ir panaudotas medžiagas, nepaskirtas specialus tyrimas dėl T. P., UAB „B“ ir UAB „C“ finansinės būklės, turto, realiai įvykdytų sutarčių, prekių pardavimų, pajamų ir skolų reikšmingu laikotarpiu. T. P. nebuvo grąžinti nešiojamieji kompiuteriai, todėl nuteistasis negalėjo pasinaudoti juose esančiais įmonių dokumentais grindžiant savo gynybos versiją. Teismai nepagrįstai atmetė gynybos prašymus ištirti UAB „C“ ir UAB „B“ elektroninius buhalterinius dokumentus, kurie iki šiol saugomi iš T. P. paimtuose kompiuteriuose, ir naujojo UAB „C“ akcininko saugomus elektroninius dokumentus, kuriuos jam perdavė buhalterinę apskaitą vedusi V. C.. Be to, teismai neišreikalavo civilinių bylų, kuriose nukentėjusieji yra pareiškę ieškinius T. P., dokumentų iš bankroto administratoriaus apie nukentėjusiųjų pripažinimą kreditoriais, nukentėjusiųjų turto ir pajamų bei viešųjų ir privačių interesų derinimo deklaracijų siekiant nustatyti jų turėtų lėšų kilmę. Nors pirmosios instancijos teisme nustatytas liudytojos V. C. ir specialistės B. D. nurodytų aplinkybių prieštaringumas, specialistė pakartotinai nebuvo iškviesta į apklausą. Pirmosios instancijos teisme liudytoja V. C. nebuvo iki galo išklausyta, jos apklausa buvo nutraukta, todėl toks teismo elgesys rodo galimą jo šališkumą. Šis teismas nepagrįstai suteikė teisę nukentėjusiajam T. S. apklausti R. P. dėl jos sutuoktiniui pareikštų kaltinimų, nors ji atsisakė duoti parodymus prieš vyrą, be to, R. P. neleista pasisakyti dėl nukentėjusiojo V. P. veiksmų, susijusių su ja ir T. P.. Atkreipiamas dėmesys, kad, nesant baudžiamojo proceso įstatyme numatytų pagrindų, nepradėjus ikiteisminio tyrimo ir T. P. net nepareiškus kaltinimo apgaule įgijus V. R. turtą, pirmosios instancijos teismas pripažino V. R. nukentėjusiuoju ir nagrinėjo nuteistojo kaltės klausimą dėl galimo sukčiavimo. Dėl šios priežasties buvo pažeista T. P. teisė žinoti, kuo jis yra kaltinamas, ir gintis nuo kaltinimo. Baigiant bylos teisminį nagrinėjimą, T. P. prašė leisti pateikti papildomus rašytinius įrodymus, tačiau pirmosios instancijos teismas, neišklausęs šalių nuomonės dėl įrodymų tyrimo pabaigos, paskelbė apie bylos nagrinėjimo pabaigą. Kasatorių teigimu, nuteistojo ir jo gynėjo pateiktų prašymų, duomenų apie papildomus įrodymus ignoravimas, kai juos įmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis, pripažintinas esminiu įrodinėjimo tvarkos (BPK 20 straipsnis) pažeidimu, lemiančiu teismų priimtų nuosprendžių pakeitimą ar panaikinimą. Taip pat kasaciniame skunde pabrėžiama, kad teismai vadovavosi nukentėjusiųjų pateiktomis ir jų pačių parašais patvirtintomis dokumentų kopijomis, nors jie nerengė šių dokumentų, todėl tokie įrodymai nelaikytini originaliais ar įstatymų nustatyta tvarka patvirtintinais dokumentais. Dėl šios priežasties pateiktos dokumentų kopijos negali būti laikomos įrodymais byloje.

1308. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek buvo prašoma T. P. ir jo gynėjo apeliaciniame skunde (pavyzdžiui, dėl specialisto apklausos ir išvadų pateikimo, papildomų įrodymų išreikalavimo ir ištyrimo), todėl buvo pažeisti BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio 3 ir 5 punktų reikalavimai.

1319. Kasatoriai nurodo, kad, skiriant T. P. bausmę, nebuvo tinkamai įvertinta jo asmenybė, neatsižvelgta į BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nevertinti nuteistojo pokyčiai po nusikalstamų veikų padarymo. T. P. pripažintas kaltu padaręs tyčinius nesmurtinius nesunkius, apysunkius ir sunkius nusikaltimus. Pagal susiklosčiusią teismų praktiką, įvertinus konkrečias bylos aplinkybes, už nusikaltimus, kylančius iš civilinių teisinių santykių, ne visada tikslinga skirti laisvės atėmimo bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, 2K-3/2010, 2K-433/2013 ir kt.). Apeliacinės instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad T. P. neturėjo objektyvių galimybių atlyginti įsiskolinimų nukentėjusiesiems, nes baudžiamojo proceso metu buvo paimti visi jo asmens dokumentai, nuteistasis apie trejus metus neturėjo galimybės gauti pajamų. T. P. buvo susiradęs potencialų darbą, tačiau darbdavys negalėjo pasirašyti su juo darbo sutarties, nes nuteistasis neturėjo būtinų rekvizitų turinčio asmens dokumento. Visą laiką T. P. šeima vertėsi iš sutuoktinės R. P. darbo užmokesčio, iš kurio antstoliai išskaito penkiasdešimt procentų įsiskolinimams dengti. Tik apeliacinės instancijos teismui grąžinus asmens tapatybės kortelę, nuteistasis 2016 m. rugsėjo 15 d. įsidarbino projektų vadovu. Skundžiamų nuosprendžių išvados, kad jis grasino nukentėjusiesiems ir iš jų tyčiojosi, yra nepagrįstos, nes nuteistasis visada stengėsi bendradarbiauti su nukentėjusiaisiais, dėjo pastangas taikiai išspręsti civilinius ginčus. Tai rodo, kad T. P. apgailestauja dėl kilusių neigiamų pasekmių ir rengiasi dėti visas pastangas, kad įsiskolinimai būtų atlyginti.

1329.1. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad, T. P. individualizuojant bausmę, nebuvo atsižvelgta į tai, jog jis pirmą kartą teisiamas, daug metų tinkamai dirbo valstybės statutiniu pareigūnu, turi šeimą ir augina tris nepilnamečius vaikus, palaiko artimus ryšius su jais ir kitais artimais giminaičiais. Nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo šešeri metai, per kuriuos nuteistasis nenusikalto. T. P. nevilkino baudžiamojo proceso ir netrukdė jam, prašomas teikė visus reikalaujamus įrodymus ir stengėsi padėti ikiteisminiam tyrimui. Būdamas laisvėje, nuteistasis toliau galėtų dirbti ir dengti įsiskolinimus. Apie bylos aplinkybes ne kartą buvo skelbiama žiniasklaidoje, todėl jis iki šiol jaučia aplinkinių pasmerkimą. T. P. ikiteisminiame tyrime nemažai laiko praleido būdamas suimtas. Nuteistojo teigiami pokyčiai, aplinkybės, susijusios su jo asmeniu ir socialiniais ryšiais, kasatorių nuomone, leidžia daryti išvadą, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti nuteistajam paskyrus švelnesnes bausmes ir atidėjus bausmės vykdymą, t. y. teismai turėjo neskirti T. P. su laisvės atėmimu susijusių bausmių arba bent sušvelninti jas – pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis paskirti per pusę mažesnes laisvės atėmimo bausmes, pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį paskirti baudas – bei paskirti subendrintą laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis nesiekia ketverių metų, ir taikyti BK 75 straipsnio nuostatas.

1339.2. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į prokurorės, kuri apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje net nepaminėta kaip bylą nagrinėjant apeliacine tvarka dalyvavęs asmuo, baigiamojoje kalboje išsakytą nuomonę, kad teismas turėtų spręsti dėl T. P. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, sumažinti jam bausmes ir paskirti subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę, o jos vykdymą atidėti, kad būtų sudaryta civilinių ieškinių atlyginimo galimybė. Apeliacinės instancijos teismas, taip pat pašalindamas iš nuteistojo BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos aprašymo aplinkybę, kad jis padarė šią nusikalstamą veiką, veikdamas su R. P. ir N. A., atitinkamai turėjo pašalinti ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, numatytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei sumažinti paskirtos galutinės bausmės dydį.

13410. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento prokurorė Lina Beinarytė prašo nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato G. Ivoškos kasacinį skundą atmesti.

13510.1. Prokurorė, pasisakydama dėl T. P. nuteisimo už pinigų gavimą pagal vekselius ir sutartis, nurodo, kad nors nuteistasis žadėjo nukentėjusiesiems Ž. Š., D. G. ir Z. J., jog paskolinti pinigai bus investuoti į jo verslus, tačiau byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad įmonės, kuriose dirbo nuteistasis, užsiėmė miltų, automobilių prekyba, miško verslu ar kad jis būtų kokių nors kitų įmonių, užsiimančių nukentėjusiesiems nurodyta veikla, darbuotojas. Tai, kad nukentėjusiųjų paskolinti pinigai nebuvo skirti nuteistojo verslo reikalams, patvirtina gautų lėšų įforminimo būdai (sudarant paskolos sutartį, surašant neprotestuotinus vekselius) ir tai, kad pinigai nebuvo apskaityti įmonių buhalteriniuose dokumentuose. Nukentėjusieji baudžiamajame procese parodė, kad T. P. savo elgesiu sudarė sėkmę pelniusio, pasiturinčio verslininko įspūdį, tačiau byloje esantys duomenys apie nuteistojo turtą ir pajamas paneigia, kad jis buvo itin pasiturintis. Kasatorių tvirtinimas, kad T. P. verslai patyrė nuostolių dėl pasaulį ištikusios ekonominės krizės, vertintinas kritiškai, nes ekonominė krizė buvo 2008–2009 m., o T. P. 2011 m. ėmė pinigus iš Z. J. ir D. G.. Priešingai, nei teigia T. P. ir jo gynėjas, nuteistojo turėti turtiniai įsipareigojimai bylai reikšmingu laiku buvo dideli. T. P. ėmė pinigus iš nukentėjusiųjų, būdamas skolingas AB „Sampo“ bankui ir kitiems asmenims. Tai įrodo, kad T. P. turtiniai įsipareigojimai nuolat didėjo, jis nepasakė nė vienam vėlesniam kreditoriui apie turimas skolas, kurių jis negalėjo atiduoti. Todėl, prokurorės nuomone, nepagrįsti kasatorių argumentai, kad T. P. nepiktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu ir prieš juos nenaudojo apgaulės.

13610.2. Atsiliepime dėl T. P. nuteisimo už pinigų gavimą pagal statybų rangos sutartis teigiama, kad byloje surinktais įrodymais nustatyta, jog T. P., piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų T. S., V. M., R. I., S. P., E. D., V. B. ir V. P. pasitikėjimu, pažadėjęs pigiau nupirkti statybinių medžiagų ir atlikti namų statybos darbus, gavo pinigus, išrašė vekselius, nors nuteistasis žinojo, kad neturi lėšų skoloms grąžinti, atliko tik dalį sutartų statybos darbų, o nepanaudotų pinigų negrąžino užsakovams. Visos nukentėjusiųjų nurodytos situacijos yra iš esmės analogiškos, o tai įrodo nuteistojo apgalvotą nusikalstamų veikų mechanizmą. Nukentėjusieji mokėjo T. P. avansus, po kurių statybos darbai sustodavo, taigi nuteistasis panaudodavo pinigus savo nuožiūra, bet ne prisiimtiems įsipareigojimams vykdyti. Tai, kad atlikus papildomus mokėjimus dalis statybos darbų buvo atlikta, leidžia daryti išvadą apie T. P. bandymą sudaryti įspūdį, kad sutartys yra vykdomos. Nuteistasis iš nukentėjusiųjų gautų pinigų neįnešė į įmonių kasą, neišrašė jokių buhalterinių dokumentų, patvirtinančių pinigų gavimo faktą, o į įmonių banko sąskaitą pervestus pinigus jis išgrynindavo. T. P., savo veiksmais sukūręs pareigas įmonėms ir ėmęs pinigus sau, darė įtaką jų blogai finansinei padėčiai. Nors Ž. Š. ir S. Š. namas buvo pastatytas, tačiau byloje nėra jokių duomenų apie ankstesnius sėkmingus T. P. verslus. Visa tai, prokurorės nuomone, patvirtina nuteistojo apgaulės panaudojimą prieš nukentėjusiuosius.

13710.3. Atsiliepime nesutinkama su kasatorių teiginiu, kad byloje nustatytais atvejais tarp T. P. ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, o nuteistojo veiksmai neapsunkino nukentėjusiųjų galimybių ginti pažeistų teisių civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Priešingai, T. P., gaudamas pinigus iš nukentėjusiųjų, panaudojo apgaulę, todėl jo veiksmai negali būti vertinami kaip atsiradę iš civilinių teisinių santykių. Teismų sprendimuose tinkamai argumentuota, kad nuteistasis sąmoningai sudarė situaciją, jog nukentėjusieji negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonės atkurti savo pažeistų teisių arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų iš esmės apsunkintas.

13811. Prokurorė teigia, kad T. P. padaryti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis kreipėsi į R. T., užsiimantį sudėtingose finansinėse padėtyse esančių įmonių supirkimu, norėdamas perrašyti UAB „C“ akcijas. Abu asmenys susitarė, kad T. P. sumokės jam už tai 3 000 Lt. Dėl šios priežasties buvo paruošti UAB „C“ pirkimo dokumentai, pasirašytas buhalterinės apskaitos dokumentų perdavimo aktas, tačiau nuteistasis neištesėjo pažado. Įmonės akcijas formaliai nupirko V. G., sutikęs už 800 Lt laikinai tapti įmonės akcininku. Nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad UAB „C“ akcijų pirkimo–pardavimo sandoris nėra tikras, jis neatitinka tikrųjų sandorio dalyvių siekių. Todėl teismai padarė pagrįstą išvadą, kad tikrasis įmonės pardavimo tikslas buvo T. P. siekis nebebūti susijusiam su įmone, o sudaryti dokumentai yra suklastoti.

13912. Dėl T. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiliepime teigiama, kad T. P. su V. B. siejo tarp pastarojo ir nuteistojo atstovautos UAB „B“ pasirašyta sutartis bei nukentėjusiojo mokėti pinigai T. P. vykdant sutartį. Tai, kad pinigai buvo duoti asmeniškai nuteistajam, nereiškia, kad T. P. savo nuožiūra galėjo disponuoti lėšomis. UAB „( - )“ vykdė buhalterinę apskaitą pagal UAB „C“ ir UAB „B“ darbuotojų, dažniausiai T. P. pateiktus dokumentus. UAB „( - )“ buhalterė V. C. nežinojo apie T. P. imtus pinigus iš nukentėjusiųjų, kol nuteistasis nepaprašydavo išrašyti buhalterinių dokumentų ar neatnešdavo jai jau užpildytų dokumentų. Be to, įvairių lapelių rašymas priimant pinigus nėra tinkamas ūkinės operacijos užfiksavimas Buhalterinės apskaitos įstatymo prasme. Todėl nuteistojo veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal baudžiamąjį įstatymą.

14013. Prokurorė nesutinka, kad byloje buvo padaryta esminių BPK pažeidimų. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai atmetė nuteistojo ir jo gynėjo teiktus prašymus. Bylą nagrinėjant šioje baudžiamojo proceso stadijoje, visos bylos aplinkybės buvo ištirtos nepažeidžiant rungimosi principo ir nesuvaržant T. P. baudžiamojo proceso įstatymu garantuojamų teisių, tuo labiau kad tiek jis, tiek jo gynėjas aktyviai dalyvavo bylos teisminiame nagrinėjime. Teismų atliktas įrodymų vertinimas atitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas. Apeliacinės instancijos teismas nuosprendyje motyvuotai pasisakė dėl visų esminių nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentų. Priešingai, nei teigiama kasaciniame skunde, T. P. nebuvo suvaržyta teisė žinoti, kuo jis yra kaltinimas, kai liudytojo V. R. prašymu jis pirmosios instancijos teisme buvo pripažintas nukentėjusiuoju. To nedraudžia BPK nuostatos. Teisiamojo posėdžio metu proceso dalyviai buvo įspėti, kad T. P. gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 182 straipsnį už apgaule įgytą V. R. turtą. Taigi proceso dalyviams buvo pranešta apie galimą sunkesnės nusikalstamos veikos kvalifikavimą, T. P. buvo apklaustas dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Be to, pirmosios instancijos teismas išteisino T. P. pagal šį kaltinimą, nes nebuvo surinkta pakankamai duomenų, jog nuteistasis sukčiavo.

14114. Pasak prokurorės, T. P. bausmė buvo tinkamai individualizuota. Teismai pagrįstai pripažino, kad nuteistajam nėra teisinio pagrindo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų. Ta aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas paskyrė T. P. griežtesnę bausmę, nei prašė prokurorė, neleidžia teigti, kad buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, reglamentuojantis bausmės skyrimą. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas šį klausimą, atsižvelgė į T. P. šeiminę padėtį, kitas aplinkybes ir, net nesant atsakomybę lengvinančių aplinkybių, už kiekvieną nusikalstamą veiką paskyrė mažesnes laisvės atėmimo bausmes, nei sankcijoje nustatytas šios bausmės vidurkis. Nuteistajam bausmės subendrintos prie griežčiausios bausmės pridėjus nedideles kitų bausmių dalis. Taip pat T. P. pagrįstai netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos.

14215. Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato G. Ivoškos kasacinis skundas tenkintinas iš dalies.

143Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų

14416. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, patikrina teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), o nagrinėdamas kasacinį skundą, kuris grindžiamas įrodinėjimo procese, kasatoriaus manymu, padarytais pažeidimais, tikrina tai, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kasacinės instancijos teismas pagal BPK 369, 376 straipsniuose nustatytas bylos nagrinėjimo kasacine tvarka ribas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustato. Atlikti įrodymų tyrimą, įvertinti įrodymus ir jų pagrindu padaryti išvadas yra pirmosios ir apeliacinės instancijų teismų funkcija. Proceso dalyvių nesutikimas su teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, atliktu įrodymų vertinimu ir pateiktomis išvadomis, nesant argumentų konstatuoti, kad teismo proceso metu buvo padaryti esminiai baudžiamojo proceso pažeidimai (BPK 369 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 3 dalis), nėra pagrindas kasacinės instancijos teismui naikinti ar keisti teismų sprendimus. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo T. P. ir jo gynėjo kasacinio skundo argumentai, kuriais siekiama pakartotinio įrodymų vertinimo, jų pagrindu – kitokių teismo išvadų dėl T. P. kaltės, nėra kasacinio bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinio skundo teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais, ir tik dėl tų klausimų, kurie buvo nagrinėti apeliacinės instancijos teisme (BPK 367 straipsnio 3 dalis).

145Dėl BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo

14617. Kasatoriai skunde nurodo, kad teismai nuteistojo T. P. veiksmus nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, nes, anot jų, T. P. nepiktnaudžiavo nukentėjusiųjų pasitikėjimu, nenaudojo apgaulės; tarp T. P. ir nukentėjusiųjų susiklostė civiliniai teisiniai santykiai. Tokie kasatorių argumentai nepagrįsti.

14718. Pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis atsako tas, kas apgaule savo ar kitų naudai, be kita ko, įgijo, taip pat ir didelės vertės, svetimą turtą. Taigi, sukčiavimas BK 182 straipsnio prasme – tai neteisėtas turtinės naudos sau ar kitam asmeniui gavimas panaudojant apgaulę. Pagal teismų praktiką nustatomi šie apgaulės kriterijai: a) objektyvios tiesos iškraipymas; b) tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); c) tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2010, 2K-389/2013).

14818.1. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo nukentėjusiojo sąmonėje susiformavęs klaidingas įsivaizdavimas objektyviai egzistuojančių arba egzistavusių faktų, kurie suklydusį nukentėjusįjį paskatina nenaudingai disponuoti turtu (t. y. perduoti turtą, perleisti turtinę teisę, atsisakyti realizuoti savo turtinę teisę ir pan.). Vadinasi, apgaulė – tai turto savininko, teisėto valdytojo, asmens, kurio žinioje yra turtas, ar asmens, turinčio teisę priimti privalomus vykdyti sprendimus, suklaidinimas dėl kaltininko asmenybės, jo ketinimų, turimos tariamos teisės į turtą, taip pat dėl teisės disponuoti turtu, ir tokiu būdu „privertimas“ jį perduoti kaltininko ar trečiųjų asmenų nuosavybei ar laikinam valdymui arba konstatuoti tokią teisę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-620/2010, 2K-336/2013). Toks suklaidinimas (apgaulė) pasireiškia įvairiais veiksmais, pavyzdžiui, pateikiant suklastotus dokumentus, nurodant neteisingus duomenis ir pan. arba nutylint esmines asmens (turto savininko, valdytojo ir kt.) apsisprendimui dėl turto, turtinės teisės perleidimo ar turtinės prievolės panaikinimo aplinkybes, turint teisinę pareigą apie jas pranešti. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-27-746/2015). Apgaulė sukčiavimo atveju turi būti esminė, t. y. suklaidinimas turi turėti lemiamą įtaką asmens apsisprendimui dėl turto perdavimo kitam asmeniui. Jei asmens suklaidinimas neturėjo lemiamos įtakos asmens apsisprendimui perduoti turtą, tokia apgaulė nedaro veikos sukčiavimo nusikaltimu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-851/2001, 2K-387/2009, 2K-538/2010). Sukčiavimo sudėtis yra materiali. Nusikaltimas yra baigtas, kai dėl panaudotos apgaulės suklaidintas nukentėjusysis netenka turto ar teisės į turtą, negaudamas už jį tolygaus ekvivalento, o kaltininkas jį neteisėtai užvaldo, paverčia savo ar kitų trečiųjų asmenų nuosavybe. Subjektyvusis sukčiavimo požymis yra tai, kad šią nusikalstamą veiką darantis asmuo veikia tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad, apgaule esmingai suklaidinęs turto savininką, valdytoją, asmenį, kurio žinioje yra turtas, arba asmenį, turintį teisę spręsti teisinį ginčą ir priimti privalomai vykdytiną sprendimą ar kitokius teisinę reikšmę turinčius sprendimus dėl nukentėjusiojo asmens turto, neteisėtai ir neatlygintinai savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia ar panaikina turtinę prievolę, numato, kad dėl jo veikos nukentėjusysis patirs turtinę žalą, ir to nori bei siekia (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-112/2012, 2K-7-255/2012, 2K-161/2013, 2K-7-27-746/2015, 2K-589-696/2015).

14918.2. Viena iš apgaulės sukčiaujant formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu. Piktnaudžiavimas pasitikėjimu yra tada, kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pavyzdžiui, paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais. Tokie santykiai gali susiklostyti dėl asmeninių, tarnybinių, giminystės ar kitokių kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio ryšių (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-47-895/2016).

15019. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis (pagal apgaule įgyto turto vertę): 1) dėl pinigų, nuteistajam perduotų pagal vekselius ir sutartis, įgijimo apgaule; 2) dėl pinigų pagal statybų rangos sutartis įgijimo apgaule savo, UAB „C“ ar UAB „B“ naudai; 3) dėl pinigų pagal preliminariąją žemės sklypo pirkimo–pardavimo sutartį įgijimo apgaule.

15119.1. Byloje nustatyta, kad T. P., piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų Ž. Š., Z. J. ir D. G. pasitikėjimu, įgytu dėl ankstesnių tarpusavio santykių (Ž. Š. geras pažįstamas, Z. J. ir D. G. buvę kolegos), siekdamas apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą (pinigus), nutylėjo objektyviai egzistuojančius faktus, nors apie šiuos faktus turėjo teisinę pareigą nukentėjusiesiems pranešti, ir ne tik dėl paimtų kreditų iš bankų, bet ir, Z. J. ir D. G. atvejais, dėl turimų skolų kitiems fiziniams asmenims pagal paprastuosius neprotestuotinus vekselius bei dėl jau išduotų ir antstoliams vykdyti pateiktų vykdomųjų įrašų. Tačiau šis, priešingai, pateikdamas save kaip klestintį verslininką (važinėjo nauju automobiliu, gyrėsi atostogomis prabangiuose kurortuose, sėkmingai vykdomais miltų, miško, automobilių prekybos ir namų statybos verslais ir pan.), iš nukentėjusiųjų prašė paskolų dėl apyvartinių lėšų trūkumo įvairiems verslams vystyti (rąstinių namų statybai, prekybai miltais), įsipareigodamas grąžinti skolą ir mokėti dideles palūkanas, paskolas įforminti paprastuoju neprotestuotinu vekseliu, taip suklaidindamas paskolos davėjus dėl savo ketinimų. Nekyla abejonių, kad visos šios aplinkybės pasitikėjimu grįstų santykių fone ir nulėmė nukentėjusiųjų apsisprendimą suteikti T. P. paskolas, kitu atveju (t. y. jei jie būtų žinoję apie nuteistojo turimas skolas), kaip patys nurodė, pinigų nuteistajam nebūtų skolinę. Nuteistojo versija, kad iš nukentėjusiųjų gautas paskolas jis investavo į savo verslus, kuriuose taip pat dalyvavo ir šių paskolų davėjai, skundžiamais teismų sprendimais paneigta. Reikšminga tai, kad bylai aktualiu laikotarpiu nebuvo gauta duomenų apie, kaip kad nuteistasis aiškino, pelningai vykdytas veiklas, tiek individualiai, tiek ir jo vadovaujamų bendrovių (UAB „C“ ir UAB „B“). Apeliacinės instancijos teismas, be kita ko, pagrįstai atkreipė dėmesį ir į iš nukentėjusiųjų gautų paskolų įforminimo būdus, pavyzdžiui, T. P. su Ž. Š. paskolos sutartį sudarė savo vardu; Ž. Š. bei kitiems nukentėjusiesiems pasirašė paprastuosius neprotestuotinus vekselius, nors byloje nėra jokių duomenų, kad jis, kaip fizinis asmuo, būtų turėjęs, tarkim, verslo liudijimą ar pan.; taip pat į tai, kad T. P. neva verslui pasiskolintų lėšų nefiksavo UAB „C“ ar UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje. Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad, pagal Lietuvos Respublikos investicijų įstatymo 4 straipsnio 4 punktą, vienas iš investavimo būdų yra lėšų ar kito turto skolinimas ūkio subjektams, kuriuose investuotojui priklauso kapitalo dalis, suteikianti jam galimybę kontroliuoti arba daryti nemažą įtaką ūkio subjektui. Byloje nenustatyta, kad Ž. Š., Z. J. ir D. G., paskolinę T. P. pinigus, tapo jo verslų partneriais, galėjo daryti kokią nors įtaką vystant verslus, gavo rašytinę informaciją apie verslų pokyčius ir kt. Kaip teisingai konstatavo teismai, T. P., gavęs paskolas, nukentėjusiesiems išrašydavo paprastuosius neprotestuotinus vekselius ir (ar), tam tikrą laiką mokėdamas palūkanas, siekė jiems sudaryti įspūdį dėl susitarimų laikymosi, taip sustiprindamas ir patikimo verslininko įvaizdį. Kasacinio skundo teiginiai, kad, pasibaigus vekseliuose nurodytam paskolos grąžinimo terminui, nukentėjusieji galėjo arba susigrąžinti dalį paskolos palūkanų forma, arba pratęsti jos terminą, išrašant naujus vekselius, rodo, kad nuteistasis nebuvo linkęs nustatytais terminiais grąžinti nukentėjusiesiems Ž. Š., Z. J. ir D. G. iš jų gautą paskolą. Šią išvadą pagrindžia ir tai, kad, Ž. Š., Z. J. ir D. G. siekiant susigrąžinti iš T. P. jam paskolintus pinigus, to padaryti nepavyko. Gynybos versija, kad T. P. negalėjo įvykdyti savo prievolių dėl ekonominės krizės, apeliacinės instancijos teismo taip pat motyvuotai paneigta, konstatavus, kad iš Ž. Š. paskolą T. P. paėmė 2008 metais, t. y. jau esant ekonominiam nuosmukiui Lietuvoje, o Z. J. ir D. G. paskolą nuteistajam suteikė 2011 metais, t. y. kai ekonominė krizė jau buvo pasibaigusi. Taip pat atmestinas kasatorių teiginys, kad nukentėjusieji žinojo, jog T. P. yra verslininkas, o ne finansų ekspertas, ir turėjo suprasti, kad rizika yra neišvengiama versle, todėl, nesiimdami priemonių rizikos padariniams sumažinti, jie prisiėmė pinigų praradimo riziką dėl galimų verslų nesėkmių. Iš teismų nustatytų aplinkybių matyti, kad nukentėjusieji savo iniciatyva neieškojo būdų skolinti T. P. pinigų ir už tai gauti palūkanas. Priešingai, piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų pasitikėjimu, nuteistasis pats siūlė jiems pinigų investavimo modelį (suteikti jam paskolas ir už tai gauti gana dideles palūkanas), kuris, kaip nustatyta byloje, buvo apgaulingas. Taigi, byloje nustatytų ir įrodymais pagrįstų aplinkybių visuma leidžia konstatuoti, kad T. P., atlikdamas prieš tai aptartus veiksmus, suprato naudojamos apgaulės, gaunamos naudos ir daromos žalos pobūdį, šiuos padarinius numatė ir jų norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

15220. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis T. P., turėdamas tikslą apgaule savo, UAB „C“ ar UAB „B“ naudai įgyti svetimas lėšas, iš anksto žinodamas, kad sutartinių įsipareigojimų neįvykdys, UAB „C“ ar UAB „B“ vardu, kaip jų vadovas, su nukentėjusiaisiais T. S., V. M., R. I., S. P., E. D., V. B. ir V. P. sudarė statybos rangos sutartis, įsipareigodamas už konkrečią pinigų sumą atlikti jiems gyvenamųjų namų ar (ir) pirčių statybos darbus. Kai nukentėjusieji pagal rangos sutartį į nurodytas bendrovių sąskaitas banke pervesdavo ar perduodavo pinigus T. P. grynaisiais į rankas, šis, kaip minėtų bendrovių vadovas, prisiimtų pagal rangos sutartis įsipareigojimų nevykdė, darbų pagal sudarytą sąmatą neatliko, apgaulę, įgyjant svetimą turtą, maskavo pradėtais darbais, taip sudarydamas nukentėjusiesiems įspūdį, kad pagal statybų rangos sutartis prisiimti įsipareigojimai vykdomi, o iš nukentėjusiųjų gauti avansu pinigai naudojami pagal paskirtį. Tačiau, kaip pagrįstai nustatė teismai, imituodamas statybos darbus, taip pat prisidengdamas poreikiu įsigyti pigesnes statybines medžiagas, iš nukentėjusiųjų apgaule įgytus pinigus T. P. naudojo savo nuožiūra. Šią teismų išvadą pagrindžia ir tai, jog T. P. iš nukentėjusiųjų gautų avansų grynaisiais į bendrovės kasą neįnešė, kasos pajamų orderių neišrašė ir pan. Taigi, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes, apgaulė buvo naudojama įtraukiant nukentėjusiuosius į jiems nenaudingus sandorius (nukentėjusiesiems buvo pasiūlyta sudaryti rangos sutartis palankesnėmis, nei kitų statybos bendrovių siūlytomis, kainomis, taip pat žadėta pritaikyti nuolaidų medžiagoms įsigyti ir kt.), neturint ketinimų, taip pat, kaip nustatė teismai, ir realių galimybių juos vykdyti (negalėdamas tinkamai įvykdyti vienų įsipareigojimų, t. y. nesugebėdamas atsiskaityti su subrangovais, sumokėti darbininkams sulygto atlygio, T. P. prisiėmė kitus įsipareigojimus, sudarydamas vis naujas (iš esmės 2011 m.) statybos rangos sutartis, kartu įgydamas iš nukentėjusių asmenų dideles pinigų sumas). Kasatorių nurodytos priežastys, dėl kurių per nurodytus terminus nebuvo įvykdyti įsipareigojimai pagal rangos sutartis (verslas patyrė sunkumų, atsirado darbininkų trūkumas, trukdė nepalankios oro sąlygos), teismų pagrįstai atmestos, padarius išvadą, kad prisiimti įsipareigojimai pagal statybų rangos sutartis nebuvo įvykdyti dėl T. P. padarytų veiksmų visumos turint tyčią apgaule įgyti nukentėjusiesiems priklausančius pinigus. Vien tai, kad dalis statybos darbų buvo atlikta, nepaneigia T. P. veiksmuose sukčiavimo požymių buvimo. Prieš tai aptartos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad teismai tinkamai atskleidė T. P. apgaulės, dėl kurios nukentėjusieji buvo suklaidinti ir kuri buvo esminė, turinį.

15320.1. Kasatoriai, nesutikdami su T. P. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, taip pat teigia, kad po ekonominės krizės statybos darbų kainos gerokai krito, tuo tarpu nukentėjusiųjų apskaičiuota atliktų statybos darbų vertė nurodyta mažesnė, nei nuteistasis realiai investavo iki ekonominės krizės. Kaip minėta, teismai nustatė, kad dauguma statybų rangos sutarčių, kuriose pateiktos ir konkrečios darbų kainos, su nukentėjusiaisiais buvo sudarytos 2011 metais, kai ekonominė krizė Lietuvoje buvo praėjusi. Todėl teigti, kad statybos darbai buvo vykdomi ekonominio nuosmukio sąlygomis ir kainomis, nėra pagrindo. Be to, pagal byloje esančias statybų rangos sutartis, užsakovai įsipareigojo sumokėti statybų kainą pagal rangovo pateiktus atliktų darbų aktus. Taigi nukentėjusieji turėjo pareigą mokėti T. P. vadovaujamoms bendrovėms pinigus remiantis tuo metu realiai atliktų darbų kainą patvirtinančiais dokumentais. Statybų rangos sutartyse yra nustatytos sąmatų keitimo sąlygos (rangos darbų / naudotų medžiagų apimties ir (ar) kainų pokyčiai), tačiau byloje nėra duomenų, kad statybų rangos sutarčių sąmatos buvo keistos dėl to, kad nuteistojo vadovaujamos bendrovės panaudojo daugiau pinigų, nei buvo sutarta su nukentėjusiaisiais. Kiekvienu konkrečiu atveju T. P. inkriminuotas apgaule įgyto svetimo turto dydis buvo apskaičiuotas iš nukentėjusiųjų sumokėtų avansu pinigų sumos atėmus realiai atliktų statybos darbų vertę. Taigi, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismų nustatytos nuteistojo apgaule įgytų pinigų sumos yra teisingos.

15420.2. Taip pat kasatoriai nepagrįstai teigia, kad nuteistasis turi būti išteisintas dėl apgaulės įgyjant didelės vertės R. I. turtą, nes T. P. faktiškai atliko statybos darbus už visus nukentėjusiojo sumokėtus pinigus, R. I. žala nepadaryta ir jis pretenzijų nuteistajam neturi. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad nukentėjusysis R. I. į teisėsaugos instituciją dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo pagal BK 182 straipsnį kreipėsi supratęs, kad yra apgaudinėjamas, t. y. tada, kai T. P. pagal statybos rangos sutartį nebuvo įvykdęs prisiimtų įsipareigojimų, taip pat negrąžinęs iš jo gautų pinigų, slapstėsi. Todėl vėlesni nuteistojo veiksmai (t. y. atlikti statybos darbai vykstant baudžiamajam procesui) veikos juridiniam vertinimui pagal BK 182 straipsnio 2 dalį neturi reikšmės, tačiau gali būti reikšmingi svarstant jam paskirtos bausmės dydžio klausimą.

15521. Kartu byloje nustatyta, kad T. P., piktnaudžiaudamas M. P. pasitikėjimu (15 metų buvo draugai), apgaule, žadėdamas parduoti jam žemės sklypą, esantį Širvintų r., ( - ), įkalbėjo jį pasirašyti šio sklypo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje buvo nurodyta tikrovės neatitinkanti informacija, t. y. kad tretieji asmenys į šį žemės sklypą neturi jokių teisių ar pretenzijų, teisė juo disponuoti neatimta ir neapribota, žinodamas, kad minėtą žemės sklypą hipotekos lakštu, įregistruotu hipotekos skyriuje, yra įkeitęs S. K., užtikrinant iš jo gauto didelės vertės kredito grąžinimą, ir kad šio žemės sklypo M. P. neparduos (neturėjo S. K. sutikimo dėl įkeisto turto pardavimo). Nepaisant to, šios sutarties pagrindu, kaip nustatė teismai, T. P. iš M. P. paėmė 50 000 Lt avansą, neketindamas jo grąžinti. Taigi šiuo atveju apgaulę T. P. taip pat naudojo įtraukdamas nukentėjusįjį į jam nenaudingą sandorį, neturėdamas ketinimų (ir realių galimybių) jį vykdyti. Kasatorių teiginys, kad abu asmenys prisiėmė verslo riziką dėl susiklosčiusių civilinių teisinių santykių, atmestinas kaip nepagrįstas. Iš nustatytų byloje aplinkybių matyti, kad T. P., turėdamas nusikalstamus ketinimus – apgaule savo naudai įgyti didelės vertės nukentėjusiajam M. P. priklausančius pinigus, su juo sukurti civilinių teisinių santykių nesiekė.

15622. Kasatorių teiginiai, esą byloje buvo netinkamai išspręstas klausimas dėl baudžiamosios ir civilinės atsakomybės atribojimo, taip pat nepagrįstas. Esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų ir civilinės teisės pažeidimų bei darantis jį neteisėtą, yra apgaulės naudojimas prieš turto savininkus, teisėtus valdytojus, asmenis, kurių žinioje yra turtas, ar asmenis, turinčius teisę spręsti teisinį ginčą ir priimančius privalomai vykdytiną sprendimą, siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti. Skundžiamuose teismų sprendimuose tinkamai konstatuota, kad nagrinėjamu atveju nukentėjusiųjų suklaidinimas pateikiant tikrovės neatitinkančią informaciją ar nutylint objektyviai egzistuojančius faktus (apgaulė) turėjo lemiamą įtaką jų apsisprendimui perduoti turtą, t. y. suteikti paskolas, sudaryti statybos darbų rangos ar žemės sklypo preliminariąją pirkimo–pardavimo sutartis. Kaip prieš tai buvo minėta, apgaulės panaudojimas siekiant įgyti (užvaldyti) svetimą turtą (ar turtinę teisę, išvengti turtinės prievolės arba ją panaikinti) yra esminis sukčiavimo kaip nusikaltimo nuosavybei požymis, skiriantis jį nuo kitų nusikaltimų bei civilinės teisės pažeidimų ir darantis jį neteisėtą. Kasacinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Būtent apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti prievolės yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to teismų praktikoje tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004). Nagrinėjamoje byloje teismai, įvertinę visas reikšmingas aplinkybes, pagrįstai pripažino, kad šiuo konkrečiu atveju T. P. veiksmai visgi peržengė civilinių santykių ribas ir dėl to jam taikytina baudžiamoji atsakomybė.

15723. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. P. pagrįstai pripažintas kaltu padaręs BK 182 straipsnio 1, 2 dalyse numatytas nusikalstamas veikas, baudžiamasis įstatymas jam pritaikytas tinkamai.

158Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo

15924. Kasatoriai ginčydami T. P. nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį teigia, kad nuteistajam inkriminuoti dokumentai nelaikytini buhalteriniais, kad jis nėra atsakingas už inkriminuotų veiksmų padarymą ir kad teismai nenustatė konkrečių BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikalstamos veikos padarinių.

16025. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, jeigu dėl to nebuvo galima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Buhalterinė apskaita BK 222 straipsnio prasme – tai ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių, išreikštų pinigais, registravimo, grupavimo ir apibendrinimo sistema, skirta gauti informaciją ekonominiams sprendimams priimti ir (arba) finansinei atskaitomybei sudaryti (Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 straipsnio 5 punktas). Apgaulingas teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos tvarkymas – tai buhalterinės apskaitos tvarkymas sąmoningai pažeidžiant teisės aktų, reglamentuojančių buhalterinės apskaitos tvarkymą, reikalavimus (pavyzdžiui, dvigubos buhalterinės apskaitos vedimas, dalies ar visų ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimas apskaitos dokumentuose ir pan.) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-71-976/2017).

16125.1. Pagal Buhalterinės apskaitos 2 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija, galiojusi bylai reikšmingu laiku), apskaitos dokumentas – popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, taip pat šio įstatymo 13 straipsnio 7 dalyje nurodytas dokumentas.

16225.2. Byloje nustatyta, kad T. P., būdamas UAB „B“ vadovas ir vykdydamas kasininko funkcijas, apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, nes joje nebuvo užfiksuoti visi iš nukentėjusiųjų V. B., R. I., V. P. ir Z. P. gauti pinigai pagal rangos sutartis, buvo išrašyti kasos pajamų orderiai, kuriuose pateikta tikrovės neatitinkanti informacija dėl šiuose orderiuose nurodytomis datomis iš V. B. ir V. P. priimtų pinigų sumų bei kad bendrovės buhalterinę apskaitą tvarkė UAB „( - )“ (nors ši bendrovė nuo 2012 m. sausio 15 d. tokių funkcijų UAB „B“ nevykdė). Bylos duomenimis, V. B., R. I., V. P. ir Z. P. su UAB „B“ ir jos vadovu T. P. siejo pasirašytos statybų rangos sutartys, pagal kurias už statybos darbų atlikimą, avansu nukentėjusieji į bendrovės sąskaitą buvo pervedę tam tikras pinigų sumas arba tam tikras pinigų sumas grynaisiais buvo perdavę T. P.. Duomenų, kad T. P. vykdė statybos darbus kaip individualus asmuo pagal tokią veiklą patvirtinantį valstybės išduotą oficialų dokumentą, byloje nėra. Vadinasi, kaip pagrįstai nustatė teismai, avansinius mokėjimus pagal rangos sutartis T. P. iš nukentėjusiųjų priėmė kaip UAB „B“ vadovas, todėl visa tai turėjo būti užfiksuota ir bendrovės apskaitos dokumentuose. Gynybos versija, kad V. B. pinigus avansu mokėjo T. P. ne kaip bendrovės vadovui, o asmeniškai, apeliacinės instancijos teismo motyvuotai paneigta. Nukentėjusiojo V. B. pateiktas dokumentas (nors jame konkrečiai neminima UAB „B“), iš kurio matyti, kad T. P. pagal 2011 m. liepos 7 d. rangos sutartį Nr. ( - ) įgijo 85 000 Lt, neabejotinai yra buhalterinis dokumentas, patvirtinantis bendrovės ūkinę operaciją, todėl jame nurodyta visa pinigų suma turėjo būti užfiksuota UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje (tuo tarpu bendrovės buhalterinėje apskaitoje apskaityta tik 18 000 Lt suma, kaip gauta iš V. B.). Kasatorių argumentas, kad UAB „B“ 2012 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderis, kuriame nėra 89 710 Lt davusio V. B. parašų, neatitinka Buhalterinės apskaitos įstatymo 13 straipsnio reikalavimų ir negali būti vertinamas kaip buhalterinės apskaitos dokumentas, taip pat nepagrįstas. Apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas gali būti padaromas ne tik sąmoningu ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių nefiksavimu apskaitos dokumentuose (neveikimu), bet ir aktyviais veiksmais, pavyzdžiui, išrašant tikrovės neatitinkančius buhalterinius dokumentus. Teismai nustatė, kad UAB „B“ 2012 m. sausio 18 d. kasos pajamų orderyje, kurį išrašė T. P., nurodyta informacija neatitinka tikrovės ir iš jos, kaip pažymėta 2013 m. lapkričio 29 d. specialisto išvadoje Nr. ( - ), negalima daryti išvados dėl įvykusios ūkinės operacijos. Tai reiškia, kad tokiu tikrovės neatitinkančiu dokumentu buvo iškreiptas ir UAB „B“ buhalterinės apskaitos turinys. Vadinasi, teismų išvada, kad nuteistasis pažeidė Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio, kuris reglamentuoja ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių įforminimo bei registravimo tvarką, 1 ir 4 dalis bei 16 straipsnio, kuris nustato ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenų tvarkymo apskaitos registruose turinį, 1 ir 3 dalis, yra pagrįsta.

16326. Kasatorių argumentas, kad T. P. nėra apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas, taip pat atmestinas. Nors, pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius, apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą (vyriausiasis buhalteris, buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau, pagal teismų formuojamą praktiką, esant tam tikroms sąlygoms, atsako ir įmonės vadovas, nes buhalterinę apskaitą tvarkantis subjektas nėra atsakingas už pateikiamų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų turinį ar už tokių dokumentų nepateikimą jam. Todėl, jei įmonės vadovas sąmoningai nepateikia apskaitą tvarkančiam asmeniui visų buhalterinės apskaitos dokumentų, tada jis laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-41/2012, 2K-569/2012, 2K-430/2013 ir kt.). Taip pat kaip nusikaltimo vykdytojo vertinami įmonės vadovo veiksmai, kai jis sąmoningai teikia apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) dokumentus, kurie neparodo realiai įvykusių operacijų (t. y. žinomai suklastotus tikrus buhalterinės apskaitos dokumentus), tam, kad apskaitą tvarkantis asmuo juos įtrauktų į apskaitą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr.2K- 33-303/2017).

16426.1. Kaip minėta, T. P. bylai reikšmingu laikotarpiu buvo UAB „B“ vadovas ir kartu vykdė kasininko funkcijas, tuo tarpu UAB „( - )“, kaip apskaitos paslaugas iki 2012 m. sausio 15 d. teikusi bendrovei „B“ įmonė, buhalterinę apskaitą tvarkė pagal bendrovės vadovo T. P. pateiktus (nepateiktus) pirminius buhalterinius dokumentus. Šioje byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ darbuotoja V. C. su įmonės kasa nedirbo; kasininko funkcijas įmonėje vykdė nuteistasis, kuris pagal rangos sutartis iš nukentėjusiųjų R. I., V. P. ir Z. P. gauto avanso nefiksavo apskaitoje, neįformino jo priėmimo į bendrovės kasą kasos pajamų orderiais ir pan.; po 2012 m. sausio 15 d. UAB „( - )“ darbuotojos V. C. vardu pats rengė suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus – kasos pajamų orderius – dėl neva tam tikrų pinigų sumų priėmimo iš V. B., V. P.. Kaip prieš tai buvo minėta, įmonės vadovas už apgaulingą buhalterinės apskaitos vedimą savarankiškai gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, kai jis pats tvarko buhalterinę apskaitą arba kai jis sąmoningai teikia (neteikia visų pirminių buhalterinės apskaitos dokumentų) apskaitą tvarkančiam asmeniui (apie tai jam nežinant) suklastotus buhalterinės apskaitos dokumentus tam, kad jis juos įtrauktų į apskaitą. Tokia situacija pagal teismų formuojamą praktiką vertinama kaip tarpinis vykdymas, o įmonės vadovas laikomas šio nusikaltimo vykdytoju (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-422-303/2015). Todėl, vertindami nustatytas aplinkybes, bylą nagrinėję teismai T. P. pagrįstai pripažino nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

16527. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl baudžiamoji atsakomybė kyla tik tuo atveju, kai netinkamas buhalterinės apskaitos tvarkymas sukelia šiame BK straipsnyje nustatytus padarinius – dėl tyčinių buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Šiuos duomenis turi būti įmanoma nustatyti analizuojant to asmens (ūkio subjekto) buhalterinės apskaitos dokumentus. Jei to padaryti tokiu būdu (o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan.) negalima, atsiranda šiame straipsnyje nustatyti padariniai ir kaltininkui kyla baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426/2013, 2K-16/2014, 2K-180/2014, 2K-7-234-942/2015 ir kt.). Išvadai dėl padarinių buvimo pagrįsti ar paneigti paprastai būtini specialiomis žiniomis pagrįstų tyrimų metu gauti duomenys (specialisto išvada, ekspertizės aktas), tačiau galutinę išvadą apie nusikalstamų padarinių buvimą ar nebuvimą daro tik teismas, įvertinęs visas bylos aplinkybes, tarp jų ir padarytų buhalterinės apskaitos pažeidimų pobūdį, mastą, priežastis, dėl kurių jie padaryti, ir kt. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-601/2012). Kasacinės instancijos teismo jurisprudencijoje išaiškinta, kad teismai, nagrinėdami šios kategorijos bylas, neturi apsiriboti vien formaliu buhalteriniu vertinimu spręsdami BK 222 straipsnyje nustatytų padarinių buvimo klausimą. Tokią išvadą teismas paprastai daro, kai nustatoma sistema veikų, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių operacijų ar įtraukiant į apskaitą realiai neįvykusias operacijas, dėl to negalima nustatyti, kokios pinigų sumos nebuvo įtrauktos į apskaitą ar kokios pinigų sumos buvo nepagrįstai įtrauktos į apskaitą ir pan. Tokiais atvejais sunku įvertinti tikras įmonės pajamas bei išlaidas už tam tikrą laikotarpį, taigi nėra ir galimybės nustatyti tikrą asmens ar įmonės finansinę padėtį ar turtą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-290-699/2016, 2K-26-788/2017, 2K-144-788/2017).

16627.1. Kaip pagrįstai teigiama kasaciniame skunde, T. P. inkriminuoti visi BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padariniai: laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. iš dalies negalėjimas nustatyti UAB „B“ veiklos rezultato, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Byloje buvo atlikti du UAB „B“ vykdytos ūkinės finansinės veiklos specialūs tyrimai, o juos atlikusi specialistė B. D. surašė 2013 m. kovo 25 d. ( - ) ir 2013 m. lapkričio 29 d. (Nr. ( - ) specialisto išvadas. Šiose specialisto išvadose motyvuotai atsakyta į užduotus konkrečius klausimus ir konstatuota, kad dėl UAB „B“ buhalterinės apskaitos pažeidimų negalima iš dalies nustatyti bendrovės turto, įsipareigojimų dydžio ir struktūros (specialisto išvados Nr. ( - ) 12 punktas, specialisto išvados Nr. ( - ) 9 punktas). Nagrinėjamu atveju nėra abejonių, kad nuteistasis, sąmoningai nesiimdamas veiksmų, kad UAB „B“ buhalterinėje apskaitoje būtų užfiksuoti visi nukentėjusiųjų sumokėti pinigai, ar išrašydamas tikrovę neatitinkančius buhalterinius dokumentus, iškreipė tikrąją situaciją, susijusią su bendrovės turtu, įsipareigojimų dydžiu ir struktūra. Taigi teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. P. pagrįstai inkriminuoti šie BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos padariniai, o teismų sprendimuose išdėstyti argumentai dėl tokių padarinių buvimo nuteistojo veiksmuose. Tačiau negalima sutikti su žemesnės instancijos teismais, kad byloje įrodyta, jog dėl T. P. apgaulingai tvarkytos UAB „B“ buhalterinės apskaitos atsirado ir kiti padariniai – iš dalies negalima nustatyti bendrovės veiklos rezultato (atkreiptinas dėmesys, kad BK 222 straipsnio 1 dalyje vartojama asmens veiklos, o ne veiklos rezultato sąvoka) ir nuosavo kapitalo. Abiejų minėtų specialisto išvadų turinys nepatvirtina to. Priešingai, pagal pateiktus dokumentus atlikus UAB „B“ vykdytos ūkinės finansinės veiklos specialius tyrimus, nustatyta, kad UAB „B“ užsiėmė statybų veikla, o kitų aplinkybių, kurios pagrįstų iš dalies negalėjimą nustatyti bendrovės veiklos, nenustatyta. Specialistė B. D., apklausta 2015 m. lapkričio 2 d. teisiamajame posėdyje, taip pat nenurodė, kad iš dalies neįmanoma nustatyti UAB „B“ veiklos ir nuosavo kapitalo. Esant aptartoms aplinkybėms, žemesnės instancijos teismų sprendimai keistini pašalinant iš jų prieš tai minėtus BK 222 straipsnio 1 dalyje nurodytos nusikalstamos veikos – asmens veiklos ir nuosavo kapitalo – padarinius. Pažymėtina ir tai, kad šiame baudžiamojo įstatymo straipsnyje nurodyti nusikalstamos veikos padariniai yra alternatyvūs, todėl bent vieno iš jų nustatymo pakanka kvalifikuoti kaltininko padarytai veikai kaip apgaulingam apskaitos tvarkymui. Taigi, kelių alternatyvių padarinių pašalinimas, T. P. veiksmų kvalifikavimui pagal BK 222 straipsnio 1 dalį neturi įtakos, taip pat nesudaro pagrindo paskirti jam dėl to švelnesnę bausmę.

16727.2. Kasacinio skundo teiginys, kad byloje turėjo būti atskleisti BK 24 ir 25 straipsniuose nurodyti bendrininkų ar bendrininkavimo požymiai, nes T. P. inkriminuotas buhalterinės apskaitos organizavimas, yra neteisingas. N. A. ir R. P., kaip veikę kartu su T. P. apgaulingai tvarkant UAB „B“ buhalterinę apskaitą, apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu išteisinti, taip pat iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio aprašomosios dalies pašalinant aplinkybę, kad T. P. nusikalto veikdamas bendrininkų grupe su minėtais asmenimis. Vadinasi, apeliacinės instancijos teismas pripažino, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje, nuteistasis padarė vienas. Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. P. pareikštame kaltinime pagal BK 222 straipsnio 1 dalį BK 24 ir 25 straipsnių nuostatos nėra reikšmingos, todėl ir konstatuoti, kad baudžiamasis įstatymas nagrinėjamu atveju buvo pritaikytas netinkamai, nėra pagrindo.

168Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo

16928. T. P. ir jo gynėjas, kasaciniame skunde nesutikdami su nuteistojo pripažinimu kaltu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, iš esmės ginčija teismų nustatytas faktines aplinkybes ir jų pateiktų įrodymų vertinimą, o tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas (BPK 376 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija vertina, ar teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17028.1. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-35/2011, 2K-7-2-895/2017). Netikro dokumento pagaminimas – tai veiksmai, kuriais asmenys, neturintys teisės pagaminti dokumentą, jį pagamina taip, kad jis išoriškai būtų panašus į tikrą, arba pagamina jį kito asmens vardu (kasacinės bylos baudžiamosiose bylose Nr. 2K-362/2007, 2K-7-127/2008, 2K-583/2014).

17128.2. Byloje nustatyta, kad T. P. kreipėsi į R. T., kad šis surastų UAB „C“ direktorių, akcijų pirkėją, ir pažadėjo už tai sumokėti 3000 Lt dydžio piniginį atlygį. R. T. kompiuterine technika paruošė tikrovės neatitinkančius dokumentus: 2011 m. birželio 7 d. UAB „C“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad V. G. iš asmens, dėl kurio ikiteisminis tyrimas yra išskirtas, už 2000 Lt nupirko keturiasdešimt paprastųjų vardinių UAB „C“ akcijų; 2011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje melagingai nurodyta, kad V. G. iš pardavėjo T. P. už 3000 Lt nupirko UAB „C“ šešiasdešimt paprastųjų vardinių akcijų; 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“ vienintelio akcininko sprendimą Nr. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad V. G. nusprendė 2011 m. rugsėjo 26 d. atleisti UAB „C“ direktorių T. P. ir nuo 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“ direktoriumi paskirti asmenį R. T.. Visi minėti asmenys pasirašė pagamintus dokumentus. Pagal teismų nustatytas aplinkybes UAB „C“ akcijos realiai nebuvo parduotos, o sutartyse nurodytos pinigų sumos nesumokėtos. Taigi, V. G. netapo tikruoju UAB „C“ akcininku, jis negalėjo ne tik paskirti R. T. bendrovės direktoriumi, bet ir atleisti T. P. iš šių pareigų. Po to 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“ vienintelio akcininko sprendimas Nr. ( - ) ir prašymas registruoti UAB „C“ duomenų pakeitimus buvo pateikti VĮ Registrų centro Vilniaus filialo Juridinių asmenų registravimo skyriuje. Esant tokioms aplinkybėms, teismai pagrįstai pripažino, kad anksčiau nurodyti dokumentai buvo suklastoti, nes juose yra užfiksuoti fiktyvūs sandoriai (juridiniai faktai) dėl UAB „C“ akcijų pirkimo–pardavimo, jų sutartos pardavimo kainos sumokėjimo, naujo direktoriaus paskyrimo, t. y. neatitiko tikrosios sandorių dalyvių valios. Visi nusikalstami veiksmai buvo inicijuoti T. P.. Tikrovę neatitinkančių duomenų išviešinimas VĮ Registrų centre sudarė sąlygas klaidinti trečiuosius asmenis dėl tikrosios UAB „C“ valdymo padėties ir sukelti neigiamas pasekmes civilinėje apyvartoje. Kasatorių teiginys, kad T. P. neturėjo tikslo išvengti ryšių su UAB „C“, nes didelę dalį kreditinių įsiskolinimų užsakovams jis prisiėmė asmeniškai, neturi reikšmės jo veiksmų teisiniam vertinimui, nes nusikalstamos veikos tikslas nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos būtinasis požymis.

17228.3. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad T. P. veikai baudžiamasis įstatymas – BK 24 straipsnio 4 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis – pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes pritaikytas tinkamai.

173Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų

17429. Kasatoriai, ginčydami T. P. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, teigia, jog žemesnės instancijos teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies nuostatas, nes netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė išvadas nenustatę visų bylai reikšmingų aplinkybių, išsamiai ir nešališkai nepatikrino gynybos versijų. Tokie kasatorių skundo argumentai nepagrįsti.

17529.1. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis. Pagal ją teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi įstatymas numato išskirtinę bylą nagrinėjančio teismo kompetenciją nuspręsti, kurie iš byloje esančių duomenų turi įrodomąją vertę ir ar jų pakanka nustatyti, ar asmens, kuriam ši veika inkriminuojama, veiksmai turi visus konkrečios nusikalstamos veikos sudėties požymius. Įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva. Kiti proceso dalyviai gali tik teikti teismui pasiūlymus dėl šių klausimų sprendimo. Proceso dalyvių pateikiamų prašymų ir versijų atmetimas, įrodymų vertinimas ne taip, kaip jie to norėtų, savaime BPK normų nepažeidžia (kasacinė plenarinės sesijos nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

17629.2. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų kolegija konstatuoja, kad kasacine tvarka apskųstuose teismų sprendimuose atliktas įrodymų tyrimas ir vertinimas esminių trūkumų, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, neturi. Visi duomenys, kuriais teismai grindė savo išvadas, nustatydami faktines bylos aplinkybes, gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pirmosios instancijos teismas tyrė bei analizavo visus, t. y. tiek nuteistąjį T. P. teisinančius, tiek ir kaltinančius, įrodymus (nukentėjusiųjų T. S., V. M., R. I., S. P., Z. P., E. D., V. B., V. P., L. Š., Z. J., D. G., M. P., liudytojų A. M., L. P., B. P., Z. J., A. M., A. P., V. K., D. B., R. T., V. G., Ž. M., E. J., E. P., S. K., R. K., I. V., F. V., Š. K., V. C. ir kt. parodymus, specialisto išvadas, kaltinamųjų parodymus, specialistės B. D. paaiškinimą, kitus rašytinius įrodymus), juos įvertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje, susiejo į vientisą loginę grandinę, nė vienam įrodymų šaltiniui neteikdamas išskirtinės reikšmės, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kokios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia nuteistojo T. P. kaltę, taip pat aptarė nuteistojo gynybos versiją ir ją motyvuotai atmetė.

17729.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto T. P. nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, dar kartą išanalizavęs byloje ištirtus įrodymus, nenustatė, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas duomenis įrodymais ir vertindamas juos, būtų padaręs esminių klaidų, konstatavo, kad nuosprendyje padarytos išvados yra pagrįstos ir teisingos, o nuteistojo T. P. nusikalstamos veikos tinkamai kvalifikuotos pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, 222 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį. Nesutikti su tokiomis apeliacinės instancijos teismo išvadomis ir pripažinti, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 3, 5 dalies reikalavimus, teisėjų kolegija neturi pagrindo.

17830. Kasatorių argumentas, kad teismai negalėjo byloje laikyti įrodymu nukentėjusiųjų pateiktų dokumentų, kurių jie patys nerengė, kopijas, nepagrįstas. Šie dokumentai, kaip vienas iš įrodymų, buvo įvertinti kitų surinktų bylos duomenų, kaip minėta, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų, specialistės išvadų, jos paaiškinimų ir kitų rašytinių įrodymų, kontekste. Teismas, palyginęs kasatorių ginčijamų dokumentų kopijose užfiksuotus duomenis su byloje esančių įrodymų visuma, nenustatė, kad juose esanti informacija yra neteisinga. Įrodinėjimo taisyklės taip pat nebuvo pažeistos ir vertinant nukentėjusiųjų pateiktus dokumentus (t. y. nukentėjusiojo T. S. pateiktą dalinio defekto aktą, faktinių aplinkybių konstatavimo protokolus, atliktų statybos darbų aktus, pretenzijas ir kt.), kuriais buvo nustatytos T. P. vadovautų UAB „C“ ir UAB „B“ atliktų statybos darbų apimtys. Esminių BPK pažeidimų, kurie būtų suvaržę įstatymų garantuotas T. P. teises ar sukliudę teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį, nepagrindžia ir kasatorių skunde nurodyti proceso pažeidimai, padaryti bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (pavyzdžiui, kad iki galo nebuvo išklausyta liudytoja V. C.; leista nukentėjusiajam T. S. apklausti R. P. dėl jos sutuoktiniui pareikštų kaltinimų; neleista R. P. pasisakyti dėl nukentėjusiojo V. P. veiksmų, susijusių su ja ir T. P., ir kt.), tuo labiau kad dalis kasatorių įvardijamų proceso pažeidimų tiesiogiai nėra susiję su nuteistuoju. Analogiškai vertinama ir kasatorių nurodyta aplinkybė dėl liudytojo V. R. apklausos pirmosios instancijos teisme (t. y. tai, kad, nepareiškus T. P. kaltinimo dėl sukčiavimo, padaryto prieš V. R., šis bylos nagrinėjimo teisiamajame posėdyje metu buvo pripažintas nukentėjusiuoju, kartu nagrinėjant ir T. P. kaltės klausimą dėl galbūt prieš V. R. padaryto sukčiavimo). Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. nebuvo pripažintas kaltu padaręs prieš V. R. nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą. Vadinasi, bylos dalies, susijusios su galimai apgaule V. R. priklausančio turto įgijimu, nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme neturi įtakos žemesnės instancijos teismų sprendimų dalių, kurias ginčija kasatoriai, teisėtumui ir pagrįstumui. Dėl to šiuo konkrečiu atveju kasatorių nurodytas pirmosios instancijos teismo padarytas baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas nepripažintinas esminiu. Taip pat teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad kiekvienos nusikalstamos veikos įrodinėjimas yra individualus, pagal konkrečias byloje nustatytas aplinkybes, todėl asmens išteisinimas dėl vienos nepasitvirtinusios kaltinimo dalies (kaip antai dėl K. S. priklausančio turto įgijimo apgaule) nesuponuoja tokio paties sprendimo priėmimo ir dėl kitos šiam asmeniui pareikšto kaltinimo dalies.

17931. Kasatoriai skunde detaliai dėsto, kokie papildomi proceso veiksmai, jų manymu, reikšmingi teisingam bylos išsprendimui pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis, šioje byloje nebuvo atlikti (pavyzdžiui, kasatorių prašymu neapklaustas kompetentingas statybos specialistas dėl nukentėjusiųjų pateiktų duomenų, susijusių su atliktų statybos darbų ir kainų pagrįstumu, įvertinimo; nepaskirtas specialisto tyrimas dėl UAB „C“ ir UAB „B“ ūkinės finansinės būklės, reikšmingos bylai aktualiu laikotarpiu; neištirti UAB „C“ ir UAB „B“ buhalterinės apskaitos dokumentai, esantys UAB „( - )“ elektroninėse laikmenose; neišreikalautos civilinės bylos, kuriose civilinio proceso tvarka buvo sprendžiami T. S., V. P. civiliniai ieškiniai; neišreikalauta bankroto byla, iškelta UAB „B“, kurioje buvo pripažinti R. I., S. P., V. P. ir E. D. kreditiniai reikalavimai UAB „B“ ir kt.).

18031.1. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka BK 182 straipsnio 1, 2 dalies taikymo klaidų ar esminių BPK pažeidimų, dėl kurių kasacine tvarka apskųsti teismų sprendimai turėtų būti naikinami, nenustatyta, visos reikšmingos bylai išspręsti aplinkybės šio proceso metu nustatytos, kasatorių pareikšti prašymai, taip pat ir dėl naujų įrodymų ištyrimo, išspręsti, teismams priimant dėl jų motyvuotas nutartis (pirmosios instancijos teismo 2015 m. lapkričio 27 d., 2016 m. sausio 15 d. nutartys; apeliacinės instancijos teismo 2016 m. rugsėjo 22 d. protokolinė nutartis). Šiame kontekste teisėjų kolegija pažymi, kad BPK nereikalauja kiekvienoje baudžiamojoje byloje išnaudoti visas įstatymuose numatytas įrodinėjimo priemones bei būdus, pavyzdžiui, gauti kelias viena kitą dubliuojančias specialisto išvadas, tirti visus proceso dalyvių nurodomus dokumentus, prašyti apklausti neribotą skaičių liudytojų ir pan. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios (o ne visos įmanomos) bylai aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-114/2008). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės. Teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014, 2K-281-139/2015). Taigi vien kasatorių nesutikimas su teismų sprendimu dėl įrodymų tyrimo apimties savaime nereiškia, kad bylos procesas pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose vyko pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas. Atsižvelgusi į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad teismai netinkamai išsprendė gynybos pateiktus prašymus, o spręsdami T. P. kaltės klausimą pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis, neišsamiai ištyrė bylai reikšmingas aplinkybes, kurioms nustatyti, kaip kad mano kasatoriai, byloje surinktų įrodymų nepakako.

18132. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, o baigiamajame akte (nuosprendyje, nutartyje) išdėsto motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės (BPK 331 straipsnio 1 dalis, 332 straipsnio 3, 5 dalys). Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimo, jog apeliacinės instancijos teismas baigiamojo akto (nuosprendžio, nutarties) aprašomojoje dalyje privalo išdėstyti motyvuotas išvadas dėl apeliacinio skundo esmės, nereikia suprasti kaip reikalavimo pateikti detalų atsakymą į kiekvieną argumentą. Šios apeliacinės instancijos teismo pareigos apimtis gali keistis atsižvelgiant į teismo priimamo sprendimo rūšį ir kiekvieno nagrinėjamo teisme atvejo aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014, 2K-107-746/2015, 2K-572-139/2015, 2K-10-976/2016). Taigi apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio apskundimo pagrindai ir motyvai, apelianto prašymai – jų apimtis, pobūdis, konkretumas, tikslumas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-118-746/2016). Kasacine tvarka skundžiamo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinys rodo, kad į esminius apeliacinių skundų argumentus yra atsakyta, BPK 320 straipsnio 3 dalies, 332 straipsnio reikalavimai esmingai nepažeisti. Kartu teisėjų kolegija sutinka su kasaciniuose skunduose nurodytais tam tikrais proceso pažeidimais, padarytais surašant apeliacinės instancijos teismo nuosprendį (dėl motyvacijos stokos, atsakant į kai kuriuos apeliantų argumentus, tam tikrų netikslumų, kaip antai šio nuosprendžio įžanginėje dalyje įrašant proceso dalyvius – prokurorą Dainių Dambrauską ir nuteistojo T. P. gynėją advokatą Arūną Kontrimavičių – kurie nedalyvavo bylą nagrinėjant apeliacine tvarka (iš protokolo turinio matyti, kad apeliacinės instancijos teismo posėdyje dalyvavo prokurorai Gaudentas Balčiūnas ir Rasa Apšegienė, nuteistojo T. P. gynėjas advokatas Girius Ivoška bei R. P. gynėjai advokatai Anatolijus Svila ir D. G.) ir pan.), tačiau nustatytų pažeidimų vien dėl jų formalaus pobūdžio teisėjų kolegija nevertina kaip esminių, dėl kurių reikėtų naikinti ar keisti teismų sprendimus, juolab kad įžanginėje nuosprendžio dalyje padarytas proceso pažeidimas gali būti ištaisytas BPK 361 straipsnyje nustatyta tvarka.

18233. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, nenustačius BPK 369 straipsnyje nurodytų pagrindų, naikinti, kaip kad prašo kasatoriai, abiejų instancijų teismų sprendimus ir nuteistajam T. P. nutraukti bylą ar panaikinus apeliacinės instancijos teismo nuosprendį perduoti bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka nėra pagrindo.

183Dėl civilinių ieškinių

18434. Kasatoriai nesutinka su civilinių ieškinių išsprendimu byloje teigdami, kad pirmosios instancijos teismas tenkino pareikštus civilinius ieškinius, kuriais prašyta priteisti pinigų sumas už neatliktus statybos darbus, nesiremdamas juos patvirtinančiais įrodymais. Be to, byloje nustatyta, kad kitų nukentėjusiųjų turtiniai interesai jau apginti civiline tvarka gavus notarų vykdomuosius įrašus arba pateikus reikalavimus bankrutavusiai UAB „B“, todėl, anot kasatorių, nukentėjusiųjų civiliniai ieškiniai, pareikšti baudžiamojoje byloje, turėjo būti atmesti. Teisėjų kolegija šiems kasacinio skundo teiginiams tik iš dalies pritaria.

18534.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąją byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas, o kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis Kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms (BPK 113 straipsnio 1, 2 dalys). Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnis).

18634.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino nukentėjusiųjų V. M., V. P., S. P. ir Z. P. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo ir iš nuteistojo T. P. priteisė dėl apgaule įgytų pinigų pagal statybų rangos sutartis padarytą turtinę žalą: V. M. 7923,54 Eur, S. P. ir Z. P. po 1922,35 Eur, V. P. 35 969,04 Eur. BPK nereglamentuoja, kokiomis priemonėmis privalo būti įrodinėjamas baudžiamojoje byloje pareikštas civilinis ieškinys. Svarbu tai, kad šis klausimas būtų išspręstas remiantis patikimais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo daryti išvadą, kad prieš tai minėtiems nukentėjusiesiems (išskyrus V. M.) priteisti turtinės žalos dydžiai yra nepagrįsti. Nustatydami T. P. apgaule įgyto svetimo turto dydį, o kartu ir turtinės žalos dydį sprendžiant civilinių ieškinių klausimą, teismai kiekvienu konkrečiu atveju rėmėsi nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, taip pat byloje esančiais rašytiniais įrodymais (antstolių surašytais faktinių aplinkybių konstatavimo protokolais, statybų rangos sutartimis, jų priedais ir kt.) ir, atsižvelgę į įrodymų visumą, tinkamai apskaičiavo nukentėjusiųjų (išskyrus V. M.) patirtos turtinės žalos dydžius (iš nukentėjusiųjų pagal rangos sutartis sumokėtų pinigų sumos atėmę realiai atliktų statybos darbų vertę). Pažymėtina ir tai, kad, pagal bylos duomenis, nukentėjusieji V. M., S. P. ir V. P. T. P. vadovautoms bendrovėms reiškė pretenzijas dėl sutartinių įsipareigojimų nesilaikymo ir statybos darbų neatlikimo už jų sumokėtus pinigus, tačiau nei nuteistasis, nei jo vadovautos bendrovės į turtinio pobūdžio pretenzijas nereagavo, jų neginčijo. Taigi, priešingai nei mano kasatoriai, teismai dėl šios dalies tinkamai taikė BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio išsprendimą, ir pagrįstai patenkino prieš tai minėtų nukentėjusiųjų civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo. Kartu teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, kaip jau minėta, padaręs pagrįstą išvadą dėl nukentėjusiajai V. M. turtinės žalos atlyginimo, neteisingai nustatė jai priteistinos turtinės žalos dydį – 7923,54 Eur. Ši klaida nebuvo ištaisyta ir apeliacinės instancijos teisme. Iš byloje nustatytų aplinkybių matyti, kad T. P. apgaule UAB „C“ naudai įgijo svetimą turtą – V. M. priklausančius 17 000 Lt, kas atitinka 4 923,54 Eur. Tokio dydžio sumą – 4 923,54 Eur – turtinei žalai atlyginti, taip pat 3000 Eur neturtinės žalos, iš viso 7923,54 Eur, civiliniu ieškiniu, taip pat apklausta ir teisiamajame posėdyje, prašė priteisti ir V. M.. Įvertinusi šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad V. M. priteistas turtinės žalos atlyginimas turi būti sumažintas iki 4923,54 Eur, atitinkamai pakeičiant šias skundžiamų teismų sprendimų dalis (BPK 382 straipsnio 6 punktas).

18735. Kasatorių teiginys, kad tai, jog dalis nukentėjusiųjų yra pareiškę reikalavimus bankrutavusiai UAB „B“, sudaro pagrindą atmesti jų pareikštus civilinius ieškinius baudžiamojoje byloje, taip pat nepagrįstas. Kaip buvo minėta, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti, be kita ko, įtariamajam ar kaltinamajam civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla (BPK 109 straipsnis). Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniai ieškiniai buvo pareikšti skirtingiems subjektams t. y. T. P. ir UAB „B“. Baudžiamojon atsakomybėn dėl sukčiavimo patrauktas tik T. P., pripažinus, kad jo kaltais veiksmais nukentėjusiesiems buvo padaryta žala. Vadinasi, nukentėjusiųjų Z. ir S. P., V. P., civilinės ieškovės UAB „A“ (nukentėjusiojo E. D. reikalavimo teisės perėmėjos) reikalavimai UAB „B“ bankroto byloje, priešingai nei mano kasatoriai, nėra pagrindas atmesti jų civilinius ieškinius, pareikštus T. P. baudžiamojoje byloje. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kai civilinio ieškinio, priteisto iš juridinio asmens, išieškoti negalima dėl to, kad šis neturi turto, asmenys, dėl nusikalstamos veikos patyrę turtinę žalą, pagal BPK 109 straipsnį, turi teisę pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam baudžiamojoje byloje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-23/2004), nes, kaip nustatyta CK 2.50 straipsnio 3 dalyje, jei juridinis asmuo negali įvykdyti prievolės dėl juridinio asmens dalyvio nesąžiningų veiksmų, juridinio asmens dalyvis atsako pagal juridinio asmens prievolę savo turtu subsidiariai. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad baudžiamoji byla kasacinės instancijos teisme nagrinėjama pagal nuteistojo ir jo gynėjo kasacinį skundą, dėl to šioje dalyje priimtų teismų sprendimų (dėl nukentėjusiųjų Z. ir S. P., V. P., civilinės ieškovės UAB „A“ civilinių ieškinių palikimo nenagrinėtais) teisėtumo klausimas tikrinamas tik nuteistojo T. P. ir jo gynėjo kasacinio skundo ribose (BPK 376 straipsnis).

18836. Nukentėjusiųjų T. S., L. Š., A. V. (D. G. reikalavimo teisės perėmėjo) ir civilinės ieškovės UAB „A“ (E. D. reikalavimo teisės perėmėjos) civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo palikti nenagrinėti, pirmosios instancijos teismui padarius išvadą, kad jų turtiniai interesai buvo apginti civilinio proceso tvarka. Esant tokiai teismo išvadai, kaip pagrįstai kasaciniame skunde teigia kasatoriai, prieš tai nurodytų asmenų civiliniai ieškiniai turėjo būti atmesti, o ne palikti nenagrinėti. Pažymėtina, kad BPK 115 straipsnis, reglamentuojantis civilinio ieškinio išsprendimą, nustato vienintelį atvejį, kai civilinis ieškinys paliekamas nenagrinėtas, t. y. jeigu kaltinamasis išteisinamas, nes nėra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių turinčios veikos (BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktas). Kitais atvejais priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 115 straipsnio 1 dalis). Iš nukentėjusiųjų T. S., L. Š., A. V. ir civilinės ieškovės UAB „A“ civilinių ieškinių turinio matyti, kad jie prašo tenkinti civilinius ieškinius priteisiant iš T. P. tokius pačius turtinės žalos dydžius, dėl kurių jau yra išduoti notarų vykdomieji įrašai ar teismo įsakymas (T. S. atveju). Lietuvos Respublikos notariato įstatymo 43 straipsnis nustato, kad, be kita ko, notaro vykdomieji įrašai pagal užprotestuotus arba neprotestuotinus vekselius ar čekius yra vykdytini, ir vykdomieji dokumentai yra vykdomi civilinio proceso tvarka. Taigi, kreditoriai turi teisę ginti savo interesus dėl skolų, atsiradusių pagal neprotestuotinus vekselius, išieškojimo, nesikreipdami į teismą su civiliniu ieškiniu. Iš teismų informacinės sistemos LITEKO matyti, kad Širvintų rajono apylinkės teismo ( - ) įsakymas dėl 53 981 Lt skolos priteisimo iš T. P. T. S. taip pat nėra panaikintas. Vadinasi, išsprendus nukentėjusiųjų T. S., L. Š., A. V. ir civilinės ieškovės UAB „A“ turtinio pobūdžio reikalavimus T. P. civilinio proceso tvarka, jų civilinius ieškinius, pareikštus nuteistajam baudžiamojoje byloje, palikti nenagrinėtus nebuvo pagrindo.

18937. Atsižvelgiant į tai, šios žemesnės instancijos teismų sprendimų dalys keistinos atmetant nukentėjusiųjų T. S., L. Š., A. V. ir civilinio ieškovo UAB „A“ civilinius ieškinius, pareikštus T. P., dėl turtinės žalos atlyginimo (BPK 115 straipsnio 1 dalis, 382 straipsnio 6 punktas).

190Dėl T. P. paskirtos bausmės

19138. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas gali sušvelninti ar sugriežtinti bausmę, jeigu neteisinga bausmė susijusi su netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu. Nors kasatoriai teigia, kad teismai netinkamai pritaikė BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 2 ir 3 dalies, 75 straipsnio nuostatas, dėl to T. P. buvo paskirta per griežta bausmė, tačiau, kaip matyti iš kasacinio skundo turinio, netinkamas baudžiamojo įstatymo pritaikymas iš esmės grindžiamas nesutikimu su faktinių aplinkybių, reikšmingų bausmės skyrimui (susijusių su T. P. asmenybe, jo elgesiu baudžiamojo proceso metu ir pan.), įvertinimu. Taigi šiuo atveju yra ginčijamas teismų atliktas byloje esančių faktinių duomenų vertinimas, o tai, kaip minėta, nėra bylos nagrinėjimo kasacine tvarka dalykas.

19238.1. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

19338.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo atsižvelgta į visas (išskyrus dėl bausmės individualizavimo už apgaule įgytą didelės vertės nukentėjusiajam R. I. priklausantį turtą) T. P. skirtinų bausmių už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką individualizavimui reikšmingas aplinkybes, taip pat tinkamai taikytos BK 41 straipsnio ir 54 straipsnio 2 dalies nuostatos.

19438.3. Nustatydamas konkrečius laisvės atėmimo bausmių dydžius už kiekvieną T. P. padarytą nusikalstamą veiką, pirmosios instancijos teismas, be kitų BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytų aplinkybių, atsižvelgė į nusikalstamų veikų pobūdį ir jų kiekį, nukentėjusiųjų skaičių, nuteistojo elgesį baudžiamojo proceso metu. Šios instancijos teismas taip pat vertino T. P. asmenybę apibūdinančius duomenis, t. y. kad nuteistasis anksčiau neteistas, yra vedęs ir turi tris mažamečius vaikus, nuosprendžio priėmimo metu nedirbo, neatlygino nukentėjusiesiems (išskyrus R. I. atvejį) padarytos žalos. Apeliacinės instancijos teismas, pasisakydamas dėl nuteistajam paskirtų bausmių rūšių ir jų dydžių, įvertino ir kitus T. P. gynėjo apeliaciniame skunde akcentuotus nuteistojo asmenybę apibūdinančius duomenis (tai, kad jis dirbo valstybės statutiniu pareigūnu, palaiko artimus ryšius su giminaičiais) ir nenustatė, kad nuteistajam paskirtos už jo padarytas nusikalstamas veikas bausmės yra aiškiai per griežtos. Kasaciniame skunde taip pat detaliai aptariama T. P. asmenybė bei kitos aplinkybės (tai, kad nuo T. P. padarytų nusikalstamų veikų praėjo gana nemažas laiko tarpas, per kurį jis nenusikalto, kad nuteistasis ikiteisminio tyrimo metu buvo suimtas ir kad, būdamas laisvėje, jis galėtų dirbti ir dengti įsiskolinimus) nesudaro teisėjų kolegijai pagrindo daryti išvadą, kad nuteistajam už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai yra gerokai mažesni, nei straipsnių sankcijose nustatyti šios bausmės rūšies vidurkiai, neatitinka bausmės tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, ar prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis). Kasatoriai, teigdami, kad apeliacinės instancijos teismas, iš nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos, numatytos BK 222 straipsnio 1 dalyje, pašalinęs aplinkybę, jog jis nusikalto veikdamas su R. P. ir N. A., atitinkamai turėjo pašalinti ir jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę, nurodytą BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, bei sumažinti paskirtos galutinės bausmės dydį, yra neteisūs. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu nė vienam iš nuteistųjų, taip pat ir T. P., nenustatė atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Taigi ir apeliacinės instancijos teismas, išteisinęs R. P. ir N. A. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, objektyviai negalėjo pašalinti neegzistuojančios T. P. atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Prieš tai aptartos teismų nustatytos bausmių skyrimui reikšmingos aplinkybės taip pat neleidžia teigti, kad T. P. už inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymą gali būti paskirtos bausmės, nesusijusios su laisvės atėmimu. Dauguma nuteistojo padarytų nusikalstamų veikų pagal įstatymą priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 182 straipsnio 2 dalis, 11 straipsnio 5 dalis), už kurių padarymą numatyta tik laisvės atėmimo bausmė.

19539. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai nepripažino T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis savo noru pašalino nukentėjusiajam R. I. padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014). Byloje nustatyta, kad 2013 metais (t. y. iki teismo nuosprendžio priėmimo) T. P. pagal susitarimą su R. I. atliko gyvenamojo namo statybos darbus ir taip savo noru pašalino jam turtinę žalą, atsiradusią dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų. Dėl to darytina išvada, kad bylą nagrinėję teismai, nenustatydami T. P. atsakomybę lengvinančios aplinkybės, jog jis savo noru pašalino nukentėjusiajam R. I. padarytą turtinę žalą, netinkamai pritaikė BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Ši klaida taisytina nustatant prieš tai minėtos atsakomybę lengvinančios aplinkybės buvimą, kuri kartu su teismų nustatytų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių, numatytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visuma už šios veikos padarymą sudaro pagrindą sumažinti T. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį iki šešių mėnesių.

19640. Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, susijusį su bausmės skyrimu T. P., taip pat grindžia prokurorės pozicija, išsakyta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (prokurorė, anot kasatorių, šios instancijos teismo prašė spręsti dėl BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo galimybės, sumažinant nuteistajam bausmes, taip pat paskirti subendrintą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę ir atidėti jos vykdymą). Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Šio principo vienas iš aspektų baudžiamajame procese yra tas, kad tik teismui, išnagrinėjusiam baudžiamąją bylą ir pripažinusiam kaltinamąjį kaltu dėl padarytos nusikalstamos veikos, yra suteikta prerogatyva parinkti baudžiamajame įstatyme už padarytą nusikalstamą veiką nustatytą bausmės rūšį ir jos dydį. Taigi, prokuroro nuomonė dėl kaltinamajam skirtinos bausmės teismo nesaisto. Nagrinėjamoje byloje apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo už sunkių nusikaltimų padarymą galimybę, nenustatė aplinkybių, kurios T. P. leistų taikyti šį baudžiamąjį įstatymą ir paskirti švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 182 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Taigi teigti, kad apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, nėra pagrindo.

19741. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas T. P. paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 63 straipsnio 2, 4, 6 dalys), o apeliacinės instancijos teismas šios klaidos neištaisė. Todėl pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nuosprendžiai šioje dalyje keistini dėl netinkamo įstatymo taikymo.

19841.1. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas taisyklės. Šiame baudžiamajame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti (63 straipsnio 1 dalis). Viena iš BK 63 straipsnio 5 dalyje nurodytų sąlygų, kuriai esant teismas privalomai taiko bausmių apėmimą, yra atvejis, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas). Teismų praktikoje išaiškinta, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme, jeigu jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias kategorijas (pvz., nesunkus ir sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (pvz., nesunkus ir apysunkis nusikaltimas), teismas paprastai bausmes bendrina sudėjimo būdu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-493/2005, 2K-54/2009, 2K-9/2010, 2K-258-677/2016, nutartys atnaujintose baudžiamosiose bylose Nr. 2A-7-8-697/2015, 2A-2-699/2015, 2A-3-693/2016, 2A-6-976/ 2016 ir kt.). Pagal BK 63 straipsnio 6 dalies nuostatą, jeigu skiriant galutinę bausmę dalis paskirtų bausmių gali būti apimamos, o kitos – tik visiškai ar iš dalies sudedamos, teismas bausmes bendrina bausmių apėmimo ir sudėjimo būdu.

19941.2. Byloje nustatyta, kad T. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 1 dalis, 24 straipsnio 4 dalis ir 300 straipsnio 1 dalis), vieną apysunkį nusikaltimą (BK 222 straipsnio 1 dalis) ir devynis sunkius nusikaltimus (BK 182 straipsnio 2 dalis). Nuteistojo padaryti nesunkūs ir sunkūs nusikaltimai savo pobūdžiu yra skirtingo pavojingumo, nes pagal BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalis apgaule įgyto svetimo turto vertės iš esmės skiriasi (pavyzdžiui, T. P. apgaule iš V. M. įgijo 17 000 Lt, arba 4 923,54 Eur, iš S. P. – 11 400 Lt, arba 3 301,67 Eur (BK 182 straipsnio 1 dalis), o iš E. D. ir V. P. – atitinkamai 77 934,44 Lt, arba 22 571,37 Eur, ir 101 899,32 Lt, arba 29 512,08 Eur (BK 182 straipsnio 2 dalis). Nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, nuo nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje, skiriasi kėsinimosi objektu. Be to, nesunkūs nusikaltimai nuo sunkių nusikaltimų skiriasi per vieną kategoriją. Tokiu atveju, esant visoms aptartoms sąlygoms, nuteistajam T. P. paskirtos bausmės už nesunkius nusikaltimus turi būti apimtos griežčiausia bausme, paskirta už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, numatytų BK 182 straipsnio 2 dalyje, pridedant dalį kitų bausmių, paskirtų už sunkius (BK 182 straipsnio 2 dalis) ir apysunkį (BK 222 straipsnio 1 dalis) nusikaltimus (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas, 2, 4, 6 dalys) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-70/2011). Kadangi pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas T. P. bausmes subendrino taikydamas vien dalinio bausmių sudėjimo būdą, o tai reiškia, kad prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, buvo pridėta po dalį bausmių, paskirtų už kiekvieną kitą nusikalstamą veiką, tai nauja galutinė subendrinta bausmė dėl taikomo bausmių apėmimo ir dalinio sudėjimo subendrinimo būdo, taip pat dėl teismų neįvertintos nuteistojo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte (nukentėjusysis R. I.), T. P. skirtina švelnesnė – laisvės atėmimas ketveriems metams. Ši bausmė, teisėjų kolegijos vertinimu, savo dydžiu atitinka tiek veikų pavojingumo pobūdį bei laipsnį, tiek ir bausmės paskirtį (BK 41 straipsnio 2 dalis).

20042. Tačiau sutikti su kasatorių argumentais dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo T. P. teisėjų kolegija neturi pagrindo. Pagrindinis kasacinio skundo argumentas, kodėl turėtų būti taikomas BK 75 straipsnis, yra susijęs su vertinamąja sąlyga – tuo, kad bausmės vykdymo atidėjimo taikymas leistų nuteistajam neprarasti socialinių ryšių ir atlyginti žalą. Pažymėtina, jog vien šis argumentas neleidžia daryti išvados, kad būtų galima taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti bausmės vykdymą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-365/2011). Sprendžiant klausimą, ar bausmės vykdymas gali būti atidėtas, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios su padaryta veika ir su nuteistojo asmenybe. Taigi, priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas turi ne tik vadovautis formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnio 1 dalyje (nusikalstamos veikos kategorija ir paskirtos bausmės dydžiu), bet ir įvertinti visas bylos aplinkybes, sudarančias pagrindą manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-62-696/2016). Darant išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, kiekvienu atveju teismas privalo įvertinti, ar nuteistojo nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar nuteistasis linkęs daryti nusikalstamas veikas, ar jis kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, nesistengia išvengti atsakomybės, po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, atsiprašo nukentėjusiojo, atlygina padarytą žalą ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-498/2013).

20143. Byloje nustatyta, kad T. P. padarė trylika nusikalstamų veikų, iš kurių devynios priskiriamos sunkių nusikaltimų kategorijai. Padarytų nusikaltimų skaičius, jų pavojingumo laipsnis ir padarymo mechanizmas rodo, kad nuteistojo nusikalstami poelgiai nėra atsitiktiniai. Svarbu ir tai, kad dėl T. P. nusikalstamų veikų nukentėjusiesiems padaryta, taip pat ir didelė, turtinė žala, tik vieninteliu atveju buvo pašalinta, tai, kad nuteistasis savo elgesio nevertina kritiškai ir pan. Todėl vien kasatorių minimi T. P. asmenybę apibūdinantys duomenys nėra pakankami daryti išvadai, kad bausmės tikslai, nustatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje, bus pasiekti nuteistajam atidėjus laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

202Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 6 punktu,

Nutarė

203Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžius pakeisti.

204Pašalinti iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžių aprašomųjų dalių BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytos nusikalstamos veikos aplinkybę, kad dėl T. P. apgaulingai tvarkytos UAB „B“ buhalterinės apskaitos laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m. balandžio 30 d. iš dalies nebuvo galima nustatyti bendrovės veiklos rezultato ir nuosavo kapitalo.

205Pripažinti T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodytą aplinkybę, kad jis savo noru pašalino nukentėjusiajam R. I. padarytą turtinę žalą, ir sumažinti T. P. už šią nusikalstamą veiką paskirtą pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės R. I. turtą) laisvės atėmimo bausmę iki šešių mėnesių.

206Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio dalį dėl T. P. bausmių subendrinimo pagal BK 63 straipsnio 4 dalį.

207Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 2 punktu, Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu T. P. paskirtas bausmes pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį bausmių apėmimo būdu subendrinti su laisvės atėmimo dvejiems metams bausme, paskirta tuo pačiu nuosprendžiu už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, griežtesne bausme apimant švelnesnes, o prie šios subendrintos bausmės iš dalies pridėti kitas bausmes, paskirtas tuo pačiu nusprendžiu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, ir galutinę subendrintą bausmę T. P. paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams.

208Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu iš T. P. priteistą nukentėjusiajai V. M. turtinės žalos dydį sumažinti iki 4 923,54 Eur (keturių tūkstančių devynių šimtų dvidešimt trijų eurų ir penkiasdešimt keturių euro centų).

209Civilinės ieškovės UAB „A“, nukentėjusiųjų L. Š., A. V. (A. V.) civilinius ieškinius, T. S. civilinio ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo atmesti.

210Kitas Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. ir Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2017 m. sausio 16 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų... 2. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu T. P.... 3. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio... 4. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės įgyjant V. M. turtą) laisvės... 5. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės R. I.... 6. pagal BK 182 straipsnio 1 dalį (dėl apgaulės įgyjant S. P. turtą) laisvės... 7. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės E. D.... 8. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės V. B.... 9. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės V. P.... 10. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės Ž.... 11. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės Z. J.... 12. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės D. G.... 13. pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl apgaulės įgyjant didelės vertės M. P.... 14. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;... 15. pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes subendrinus dalinio... 17. T. P. į paskirtos bausmės laiką įskaitytas jam taikyto laikino sulaikymo ir... 18. Iš T. P. priteista nukentėjusiajai V. M. 7923,54 Eur turtinės žalos ir 3000... 19. UAB „A (duomenys pakeisti)“, L. Š. ir A. V. (A. V.) civiliniai ieškiniai... 20. BUAB „B (duomenys pakeisti)“ ir K. S. civiliniai ieškiniai atmesti.... 21. Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos... 22. Šioje byloje taip pat T. P. išteisintas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį (dėl... 23. Teisėjų kolegija... 24. 1. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 25. T. P., piktnaudžiaudamas T. S. pasitikėjimu, veikdamas išankstine tiesiogine... 26. Tęsdamas nusikalstamą veiką ir veikdamas bendra tyčia, T. P., nuo 2009 m.... 27. T. P. savo ir UAB „C“ naudai apgaule įgijo svetimą didelės vertės... 28. 1.1. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule... 29. T. P., nuo 2009 m. sausio 6 d. eidamas UAB „C“, juridinio asmens kodas ( -... 30. T. P. apgaule UAB „C“ naudai įgijo svetimą turtą – V. M.... 31. 1.2. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 32. T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ),... 33. T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo didelės vertės svetimą... 34. 1.3. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis apgaule... 35. T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ),... 36. T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, jog reikia... 37. T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo svetimą turtą – S. P.... 38. 1.4. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis savo ir... 39. T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ),... 40. T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, kad trūksta... 41. T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo svetimą didelės vertės... 42. 1.5. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 43. T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ),... 44. T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, 2011 m. rugpjūčio mėnesį,... 45. T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, melagingai nurodydamas, kad reikia... 46. T. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, kreipėsi į V. B., prašydamas... 47. T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo svetimą didelės vertės... 48. 1.6. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 49. T. P., būdamas tikrasis UAB „B“, į. k. ( - ), buveinė Vilniuje, ( - ),... 50. T. P. apgaule savo ir UAB „B“ naudai įgijo didelės vertės svetimą... 51. 1.7. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 52. T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas Ž. Š.... 53. pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 152 632,82 Eur... 54. pagal 2007 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 92 678 Eur (kas... 55. melagingai nurodydamas, kad pasiskolintas pinigines lėšas investuos į... 56. T. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – Ž. Š.... 57. 1.8. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 58. T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas Z. J.... 59. pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 152 632,82 Eur... 60. pagal 2007 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 92 678 Eur (kas... 61. pagal 2009 m. kovo 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 62. būdamas įsipareigojęs grąžinti S. K. pagal 2010 m. gegužės 7 d. paskolos... 63. pagal 2010 m. gruodžio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 64. pagal 2010 m. gruodžio 12 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 65. pagal 2011 m. sausio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 66. pagal 2011 m. sausio 27 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 būdamas įsipareigojęs... 67. melagingai nurodydamas, kad paskolintas pinigines lėšas investuos į statybų... 68. T. P. apgaule savo naudai įgijo svetimą didelės vertės turtą – Z. J.... 69. 1.9. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 70. T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas D. G.... 71. pagal 2007 m. liepos 4 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 152 632,82 Eur... 72. pagal 2007 m. spalio 3 d. kredito sutartį Nr. ( - ) turėdamas 92 678 Eur (kas... 73. pagal 2009 m. kovo 5 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 74. pagal 2010 m. gegužės 7 d. paskolos sutartį ir 2011 m. rugpjūčio 16 d.... 75. pagal 2010 m. gruodžio 10 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 76. pagal 2010 m. gruodžio 12 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 77. pagal 2010 m. spalio 3 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 78. pagal 2011 m. sausio 27 d. paprastąjį vekselį Nr. 1 būdamas įsipareigojęs... 79. pagal 2011 m. vasario 18 d. paprastąjį vekselį būdamas įsipareigojęs Z.... 80. pagal 2011 m. liepos 27 d. paprastąjį neprotestuotiną vekselį būdamas... 81. žinodamas, kad 2011 m. gegužės 16 d. Vilniaus rajono ( - ) notaro biuro... 82. žinodamas, kad iš T. P. pagal Vilniaus m. ( - ) notaro biuro 2011 m.... 83. žinodamas, kad iš T. P. antstolių B. E. ir A. N. kontoroje vykdomojoje... 84. žinodamas, kad iš T. P. antstolės J. B. kontoroje vykdomas 7 055 Lt ir... 85. jis, melagingai nurodydamas, kad paskolintas pinigines lėšas investuos į... 86. T. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – D. G.... 87. 1.10. T. P. nuteistas pagal BK 182 straipsnio 2 dalį už tai, kad jis apgaule... 88. T. P., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, piktnaudžiaudamas M. P.... 89. T. P. apgaule savo naudai įgijo didelės vertės svetimą turtą – M. P.... 90. 1.11. T. P. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis... 91. T. P., būdamas susijęs darbiniais santykiais su UAB ,,B“, į. k. ( - ),... 92. 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo... 93. Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 ir 4 punktų bei 16... 94. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179... 95. T. P. išrašė 2012 m. sausio 18 d. datos UAB ,,B“ kasos pajamų orderį,... 96. T. P.:... 97. neužfiksavo iš užsakovo R. I. 2011 m. rugsėjo 23 d. rangos sutartimi Nr. (... 98. neužfiksavo iš V. P. 2011 m. rugsėjo 8 d. statybos rangos sutartimi Nr. ( -... 99. T. P. išrašė:... 100. UAB ,,B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad... 101. UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad... 102. UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad... 103. UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad... 104. UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad... 105. UAB „B“ kasos pajamų orderį, ser. ( - ), kuriame melagingai nurodyta, kad... 106. T. P. neužfiksavo iš Z. P. 2011 m. birželio 6 d. rangos sutartimi Nr. ( - )... 107. Dėl to iš dalies negalima nustatyti nuo 2009 m. kovo 1 d. iki 2012 m.... 108. 1.12. T. P. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį... 109. T. P., bendrininkaudamas su asmenimis V. G., K. S. ir R.T., dėl kurių... 110. 2011 m. birželio 7 d. UAB „C“ akcijų pirkimo–pardavimo sutartį,... 111. 2011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų pirkimo–pardavimo sutartį, kurioje... 112. 2011 m. rugsėjo 26 d. UAB „C“, įmonės kodas ( - ), registracijos adresas... 113. Taip pat T. P. ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku ir ikiteisminio... 114. Po to T. P. 2011 m. birželio 7 d. ir 2011 m. rugpjūčio 25 d. akcijų... 115. Po to T. P. nurodymu asmuo R. T., dėl kurio ikiteisminis tyrimas išskirtas į... 116. 2. Kasaciniu skundu nuteistasis T. P. ir jo gynėjas advokatas G. Ivoška... 117. 2.1. Kasatoriai teigia, kad teismai, pripažindami T. P. kaltu padarius... 118. 2.2. Pasak kasatorių, teismai netinkamai nustatė T. P. veiksmuose BK 182... 119. 2.3. Kasatoriai, pasisakydami dėl pinigų, perduotų nuteistajam pagal... 120. 2.4. Kasatoriai teigia, kad, priešingai, nei tvirtina apeliacinės instancijos... 121. 2.5. Kasatorių teigimu, aplinkybė, kad T. P. dėl atsiradusių sunkumų... 122. 3. Kasatoriai, pasisakydami dėl pinigų, perduotų pagal namų statybų rangos... 123. 3.1. Kasatoriai nepritaria apeliacinės instancijos teismui, kad... 124. 3.2. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad tai, jog dalis nukentėjusiųjų... 125. 4. Kasatoriai, remdamiesi teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose... 126. 5. Kasatoriai, nesutikdami su T. P. nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 4 dalį ir... 127. 6. Dėl nepagrįsto T. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį kasatoriai... 128. 6.1. Pasak kasatorių, Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos prie Lietuvos... 129. 7. Kasaciniame skunde detaliai pasisakoma, kokie papildomi procesiniai veiksmai... 130. 8. Kasatoriai teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos... 131. 9. Kasatoriai nurodo, kad, skiriant T. P. bausmę, nebuvo tinkamai įvertinta... 132. 9.1. Kasaciniame skunde tvirtinama, kad, T. P. individualizuojant bausmę,... 133. 9.2. Pasak kasatorių, apeliacinės instancijos teismas nepagrįstai... 134. 10. Atsiliepimu į kasacinį skundą Lietuvos Respublikos generalinės... 135. 10.1. Prokurorė, pasisakydama dėl T. P. nuteisimo už pinigų gavimą pagal... 136. 10.2. Atsiliepime dėl T. P. nuteisimo už pinigų gavimą pagal statybų... 137. 10.3. Atsiliepime nesutinkama su kasatorių teiginiu, kad byloje nustatytais... 138. 11. Prokurorė teigia, kad T. P. padaryti veiksmai tinkamai kvalifikuoti pagal... 139. 12. Dėl T. P. nuteisimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsiliepime teigiama,... 140. 13. Prokurorė nesutinka, kad byloje buvo padaryta esminių BPK pažeidimų.... 141. 14. Pasak prokurorės, T. P. bausmė buvo tinkamai individualizuota. Teismai... 142. 15. Nuteistojo T. P. ir jo gynėjo advokato G. Ivoškos kasacinis skundas... 143. Dėl kasacinio bylos nagrinėjimo ribų... 144. 16. Pažymėtina, kad kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir... 145. Dėl BK 182 straipsnio 1 ir 2 dalių taikymo... 146. 17. Kasatoriai skunde nurodo, kad teismai nuteistojo T. P. veiksmus... 147. 18. Pagal BK 182 straipsnio 1, 2 dalis atsako tas, kas apgaule savo ar kitų... 148. 18.1. Apgaulės esmę sudaro dėl kaltininko objektyviosios tiesos iškraipymo... 149. 18.2. Viena iš apgaulės sukčiaujant formų yra piktnaudžiavimas... 150. 19. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu T. P. nuteistas... 151. 19.1. Byloje nustatyta, kad T. P., piktnaudžiaudamas nukentėjusiųjų Ž.... 152. 20. Taip pat byloje nustatyta, kad nuteistasis T. P., turėdamas tikslą... 153. 20.1. Kasatoriai, nesutikdami su T. P. veiksmų kvalifikavimu pagal BK 182... 154. 20.2. Taip pat kasatoriai nepagrįstai teigia, kad nuteistasis turi būti... 155. 21. Kartu byloje nustatyta, kad T. P., piktnaudžiaudamas M. P. pasitikėjimu... 156. 22. Kasatorių teiginiai, esą byloje buvo netinkamai išspręstas klausimas... 157. 23. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 158. Dėl BK 222 straipsnio 1 dalies taikymo... 159. 24. Kasatoriai ginčydami T. P. nuteisimą pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 160. 25. Pagal BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas, be kita ko, apgaulingai... 161. 25.1. Pagal Buhalterinės apskaitos 2 straipsnio 1 dalį (įstatymo redakcija,... 162. 25.2. Byloje nustatyta, kad T. P., būdamas UAB „B“ vadovas ir vykdydamas... 163. 26. Kasatorių argumentas, kad T. P. nėra apgaulingo apskaitos tvarkymo... 164. 26.1. Kaip minėta, T. P. bylai reikšmingu laikotarpiu buvo UAB „B“... 165. 27. BK 222 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl... 166. 27.1. Kaip pagrįstai teigiama kasaciniame skunde, T. P. inkriminuoti visi BK... 167. 27.2. Kasacinio skundo teiginys, kad byloje turėjo būti atskleisti BK 24 ir... 168. Dėl BK 24 straipsnio 4 dalies ir 300 straipsnio 1 dalies taikymo... 169. 28. T. P. ir jo gynėjas, kasaciniame skunde nesutikdami su nuteistojo... 170. 28.1. BK 300 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 171. 28.2. Byloje nustatyta, kad T. P. kreipėsi į R. T., kad šis surastų UAB... 172. 28.3. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija... 173. Dėl kasaciniame skunde nurodytų BPK pažeidimų... 174. 29. Kasatoriai, ginčydami T. P. veiksmų kvalifikavimą pagal BK 182... 175. 29.1. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5... 176. 29.2. Patikrinusi nagrinėjamą bylą teisės taikymo aspektu, teisėjų... 177. 29.3. Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs priimto T. P. nuosprendžio... 178. 30. Kasatorių argumentas, kad teismai negalėjo byloje laikyti įrodymu... 179. 31. Kasatoriai skunde detaliai dėsto, kokie papildomi proceso veiksmai, jų... 180. 31.1. Pažymėtina, kad nagrinėjant bylą kasacine tvarka BK 182 straipsnio 1,... 181. 32. Pagal BPK 320 straipsnio 3 dalį, apeliacinės instancijos teismas bylą... 182. 33. Taigi, remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą,... 183. Dėl civilinių ieškinių... 184. 34. Kasatoriai nesutinka su civilinių ieškinių išsprendimu byloje teigdami,... 185. 34.1. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos... 186. 34.2. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu patenkino... 187. 35. Kasatorių teiginys, kad tai, jog dalis nukentėjusiųjų yra pareiškę... 188. 36. Nukentėjusiųjų T. S., L. Š., A. V. (D. G. reikalavimo teisės... 189. 37. Atsižvelgiant į tai, šios žemesnės instancijos teismų sprendimų... 190. Dėl T. P. paskirtos bausmės... 191. 38. Pagal BPK 376 straipsnio 3 dalies nuostatas kasacinės instancijos teismas... 192. 38.1. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio... 193. 38.2. Iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad buvo... 194. 38.3. Nustatydamas konkrečius laisvės atėmimo bausmių dydžius už... 195. 39. Kartu teisėjų kolegija konstatuoja, kad žemesnės instancijos teismai... 196. 40. Kasatoriai netinkamą baudžiamojo įstatymo taikymą, susijusį su... 197. 41. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas,... 198. 41.1. BK 63 straipsnyje reglamentuojamos bausmių skyrimo už kelias... 199. 41.2. Byloje nustatyta, kad T. P. padarė tris nesunkius nusikaltimus (BK 182... 200. 42. Tačiau sutikti su kasatorių argumentais dėl BK 75 straipsnio nuostatų... 201. 43. Byloje nustatyta, kad T. P. padarė trylika nusikalstamų veikų, iš... 202. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 203. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. ir Vilniaus apygardos... 204. Pašalinti iš Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. ir... 205. Pripažinti T. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe BK 59 straipsnio 1 dalies... 206. Panaikinti Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžio... 207. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4, 6 dalimis, 63 straipsnio 5 dalies 2... 208. Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. nuosprendžiu iš T. P.... 209. Civilinės ieškovės UAB „A“, nukentėjusiųjų L. Š., A. V. (A. V.)... 210. Kitas Širvintų rajono apylinkės teismo 2016 m. kovo 3 d. ir Vilniaus...