Byla 1A-34-495/2019
Dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Daivos Pranytės–Zalieckienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Lino Žukausko, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorams Eglei Matuizienei, Šarūnui Astrauskui, nuteistiesiems K. A., N. A., M. K., E. P., gynėjams advokatams Ramūnui Dobrovolskiui, Daliui Vaičiuliui, Silvai Balčiūnienei, Aivarui Škėmai, nukentėjusiajam M. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų M. K., E. P., nuteistojo K. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio, nuteistojo N. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio, nuteistojo J. J. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės apeliacinius skundus dėl Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

3E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams.

4Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, E. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

5Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

6N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams.

7Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, N. A. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8Vadovaujantis BK 71 straipsniu, N. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

9J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 2 metams.

10Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, J. J. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas 2 metams, įpareigojant jį neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteitojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

11Vadovaujantis BK 71 straipsniu, J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė 10 MGL (380 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, ją sumokant per 1 metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

12M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu 1 metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

13K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 30 MGL (1140 Eur) dydžio bauda, ją sumokant į teritorinės mokesčių inspekcijos kasą per 6 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

14Solidariai iš E. P., N. A., J. J. ir M. K. nukentėjusiajam M. B. priteista 5 872 Eur turtinei žalai atlyginti ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

15Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

16I.

17Bylos esmė

181.

19E. P., N. A., J. J., M. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų grupe, neteisėtai, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos, naudodami fizinę prievartą prieš nukentėjusįjį M. B., savavališkai vykdė ginčijamą, bet nerealizuotą E. P. tariamą teisę į padarytą žalą, t. y. reikalaudami atlyginti 200 eurų žalą už sudaužytą laikrodį ir padarė didelės žalos asmens teisėms ar teisėtiems interesams, o būtent:

20E. P. 2015 m. balandžio 26 d., apie 15.26 val., paskambinęs telefonu susitarė susitikti su nukentėjusiuoju M. B. prie V. A. tėvų sodybos, esančios ( - ) kaime, o M. B. paėjus nuo minėtos sodybos link kelio, prie jo privažiavo L. V., kuris nėra susijęs su tiriama nusikalstama veika ir nurodė M. B., kad E. P. jo laukia atokiau nuo sodybos ir jį nuvežė į ( - ) kaimo, teritorijoje esančią miškingą, negyvenamą vietovę, kur M. B. jau laukė E. P., N. A., J. J. ir M. K.. M. B. išlipus iš automobilio, E. P. pradėjo iš M. B. reikalauti perduoti jam 200 eurų, už laikrodžio sudaužymą, o M. B. nesutikus mokėti reikalaujamų pinigų ir pastebėjus prie jo besiartinančius kitus asmenis, jis pradėjo bėgti, N. A. bandė jį sulaikyti, bet jam nepavykus, J. J. pradėjo vytis M. B., kuriam nubėgus gilyn į mišką, E. P., M. K., N. A. ir J. J. veikdami bendrai, pasivijo ir miške apsupo M. B., kur J. J. pargriovus jį ant žemės, visi bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodami M. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą smūgių skaičių į įvairias kūno vietas, padarė M. B. nosies kaulų lūžį, galvos smegenų sukrėtimą, poodines kraujosruvas nosies nugarėlėje, dešinėje kaktos pusėje, pereinant į smilkinį, kairėje nugaros pusės ir kairėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimus kairio antakio srityje, tai yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžio M. B. sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų.

212.

22K. A. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 14.47 val. iki 15.00 val., degalinės UAB „( - )“, esančios ( - ), teritorijoje, siūlydamas piniginį atlygį, siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad jis ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas pas ikiteisminį tyrimą atliekančią tyrėją, pakeistų anksčiau savo duotus parodymus baudžiamojoje byloje Nr. ( - ), melagingai nurodydamas, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažindamas J. J., kaip asmenį, jo atžvilgiu naudojusį fizinį smurtą, jis apsipažino bei melagingai nurodytų, kad tai ne tas asmuo, ir tokiu būdu siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad šis ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingus parodymus.

23II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai

243.

25Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria jis nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį; panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš jo nukentėjusiajam M. B. priteistas turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas.

263.1.

27Apeliantas teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas byloje esančius duomenis įrodymais bei juos vertindamas, suteikdamas išskirtinę galią nukentėjusiojo parodymams, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 1-5 dalių nuostatas, padarė išvadas neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai jį pripažino kaltu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį. Be kita ko, teismas pažeidė rungtyniškumo principą, neužtikrino teisės į objektyvų, visapusišką ir nešališką baudžiamąjį procesą, surašant skundžiamą nuosprendį, buvo pažeistos BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatos.

283.2.

29Apeliantas nurodo, jog jis nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas, nepadarė. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl jo kaltės nėra pagrįstos objektyviais, teisėtais būdais gautais įrodymais, jų visuma. Iš esmės teismas nevertino byloje esančių įrodymų, negretino jų tarpusavyje, rėmėsi tik prieštaringais nukentėjusiojo M. B. parodymais (nepasisakė dėl nukentėjusiojo parodymuose esančių esminių prieštaravimų), kurių nepatvirtina jokie kiti byloje esantys įrodymai, taip pat jo kaltę grindė prielaidomis ir nepašalintomis abejonėmis, kurios turėjo būti vertinamos jo naudai. Teismas, be kita ko, visiškai nevertino jį teisinančių įrodymų, jo (apelianto) parodymų, kurie visiškai atitinka nuosprendyje išdėstytus, tačiau nepateikiant jokių motyvų atmestus, kitų kaltinamųjų parodymus. Nors teismas nuosprendyje išdėstė byloje apklaustų asmenų parodymus, specialisto išvadas, nurodė kokie duomenys gauti išanalizavus telefonų skambučių išklotines, tačiau nepateikė motyvų, kaip šie duomenys atskleidžia nusikalstamos veikos esmę, konkrečių asmenų atliktus neteisėtus veiksmus, apsiribojo abstrakčia išvada, kad paminėtų duomenų pakanka jo (apelianto) kaltei pagrįsti.

303.3.

31Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nei vienos apklausos metu nenurodė, kokius konkrečiai neteisėtus veiksmus jo atžvilgiu atliko apeliantas. Skundžiamame nuosprendyje taip pat tokie apelianto veiksmai nėra nustatyti ir įvardinti. Apklausiamas apeliantas nurodė, jog jis nebuvo įvykio vietoje, jokių nusikalstamų veiksmų prieš M. B. neatliko, jam taip pat nežinomos prieš nukentėjusįjį padarytos nusikalstamos veikos aplinkybės. Jis M. B. nepažinojo, jį pamatė tik ikiteisminio tyrimo metu. Apelianto parodymus apie tai, kad jis nebuvo įvykio vietoje, neatliko jokių nusikalstamų veiksmų, patvirtina kaltinamųjų N. A., J. J. ir E. P., liudytojo L. V. parodymai. Pirmosios instancijos teismas be pagrindo nesivadovavo šių kaltinamųjų ir liudytojo tarpusavyje sutampančiais parodymais šioje dalyje, nepateikė jų atmetimo motyvų. E. P. parodymai visiškai atitinka įvykio aplinkybes, jis buvo įvykio vietoje, dalyvavo konflikte, jo parodymai atitinka ir byloje nustatytas aplinkybes apie įvykusius konfliktus tarp jo (E. P.) ir M. B., jų priežastis. E. P., kaip ir kitų paminėtų kaltinamųjų, liudytojo, parodymai nepaneigti jokiais objektyviais bylos įrodymais, išskyrus prieštaringus M. B. parodymus. Be kita ko, apeliantas pažymi, kad teismas perkvalifikuodamas veiką iš turto prievartavimo į savavaldžiavimą rėmėsi ne tik liudytojų E. P., V. B., I. R. parodymais, bet ir E. P. parodymais (nors jie prieštaravo M. B. parodymams), nustatė konflikto priežastį ir tikslą, todėl lieka neaišku, kodėl teismas nesirėmė kita E. P. parodymų dalimi apie M. B. patirtą smurtą, antrojo konflikto aplinkybes bei dalyvavusius asmenis. Nors nukentėjusysis neigė buvus muštynes su E. P. A. gimtadienio metu, neigė sudaužęs laikrodį bei dėl to jam E. P. išsakytus priekaištus, t.y. sakė netiesą, pirmosios instancijos teismas šios nukentėjusiojo parodymų dalies niekaip neįvertino. Neatsižvelgė ir į kitus nukentėjusiojo parodymuose esančius prieštaravimus: 2015-04-26 pareiškime M. B. nurodė, kad jį mušė apie dešimt asmenų, jo (apelianto) neįvardijo; 2015-04-29 apklausiamas jau nurodė, kad jis (apeliantas) buvo tarp jį mušusių asmenų, tačiau nenurodė, kad pats jį ten būtų matęs, teigė, kad tai sužinojo iš kitų asmenų (jų neįvardijo); M. B. nurodė, kad jo (apelianto) nepažįsta, tačiau išsiaiškino, kad tarp jį mušusių buvo ir M. K.. Nukentėjusiojo nurodytos aplinkybės prieštarauja ir specialisto išvadai, kurioje nurodyta, kad sužalojimai padaryti keturiais trauminiais poveikiais, kai tuo tarpu M. B. teigė, kad jam į įvairias kūno vietas buvo suduota labai daug smūgių. Nurodytos aplinkybės paneigia teismo išvadą dėl nukentėjusiojo parodymų nuoseklumo ir patikimumo. Be to, apelianto įsitikinimu, negali būti iš dalies teisingi E. P. parodymai ir iš dalies teisingi M. B. parodymai, kaip šiuo atveju vertino pirmosios instancijos teismas.

323.4.

33Apelianto teigimu, nukentėjusysis galėjo sąžiningai klysti, nes konflikte dalyvavusius asmenis pats nustatė socialiniame tinkle Facebook, jį (apeliantą) atpažino tarp E. P. draugų Facebook?e. Taip pat M. B. galėjo ir tyčia nurodyti ne tuos, niekuo dėtus asmenis, nes buvo supykęs ant E. P. dėl įvykusių konfliktų, iš kurių vieno metu nukentėjo fiziškai. Bet kokiu atveju M. B. parodymai turėjo būti patikrinti, juos turi patvirtinti kiti byloje esantys įrodymai, kurių šiuo atveju byloje nėra.

343.5.

35Apeliantas pastebi, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu (2015-05-11-12 d.) iš pateiktų fotonuotraukų, tarp kurių buvo ir jo (apelianto), jo neatpažino. Pastarasis 2015-04-29 ikiteisminio tyrimo pareigūnams pateikė dviejų, o 2015-06-09 jau trijų jį neva sumušusių asmenų nuotraukas. Dar vėliau – 2015-07-01, M. B. pateikė daiktus, apiplėšytus, be sagų rūbus, kurie buvo apžiūrėti ir surašytas apžiūros protokolas tik 2016-01-25. Ikiteisminio tyrimo pareigūnai įvykio vietą apžiūrėjo po įvykio praėjus keturioms dienoms, surašė įvykio vietos apžiūros protokolą, būtų paėmę bei apžiūrėję ir daiktus, jeigu M. B. apie juos būtų pasakęs ir jie būtų reikšmingi tyrimui. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto manymu, kyla pagrįstų abejonių, ar pateikti daiktai iš viso susiję su nagrinėjamu įvykiu. Be to, nagrinėjamu atveju iš esmės visus ikiteisminio tyrimo veiksmus savavališkai atliko suinteresuotas bylos baigtimi nukentėjusysis, o ne pareigūnai, kas leidžia teigti, kad byloje buvo iškreipta objektyvi tiesa, kurią šiuo metu nustatyti jau nebeįmanoma. Nors pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad nukentėjusiajam nedraudžiama rinkti ir pateikti į bylą įrodymus, taip įgyvendinamas rungtyniškumo principas, tačiau, apelianto įsitikinimu, šiuo atveju šis principas buvo aiškinamas per plačiai.

363.6.

37Teismas nustatydamas, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas bendrininkų grupe, privalėjo remdamasis bylos duomenimis atskleisti bendrininkavimą, kaip jis šiuo atveju pasireiškė. Apelianto teigimu, byloje objektyviais duomenimis nenustatytas net minimalus bendravimas tarp visų neva bendrai veikusių asmenų, nekalbant jau apie nusikalstamos veikos padarymą bendrininkaujant. Nepakanka bendrininkavimo faktui patvirtinti byloje nustatytos aplinkybės, kurios beje jis ir neneigia, kad jis pažįstamas su kitais kaltinamaisiais (kai kuriuos pažįsta tik iš matymo). Be kita ko, jo bendravimas su kitais kaltinamaisiais byloje nustatytas jau po nusikalstamos veikos padarymo ir visiškai nesusijęs su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Tuo tarpu nusikalstami susitarimai padaryti nusikalstamą veiką, prisidėti prie nusikalstamų veiksmų atlikimo nenustatyti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Byloje nenustatyti jokie bendrininkavimo požymiai. Tuo pačiu apeliantas skunde kategoriškai neigia naudojęsis pirmosios instancijos teismo jam priskirtu telefono numeriu, tai patvirtinančių duomenų byloje nėra.

383.7.

39Jokių duomenų apie bendrininkavimą, jo dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme nėra užfiksuota ir nukentėjusiojo M. B. iniciatyva įrašytame bei byloje pateiktame pastarojo pokalbyje su K. A.. Skundžiamame nuosprendyje paminėto pokalbio turinys yra iškraipytas, klaidingai nurodyta, jog pokalbio šifruotėje – suvestinėje kalbama būtent apie jį (apeliantą). Iš K. A. apklausos teisme matyti, kad jis pokalbio metu kalbėjo visai apie kitą asmenį, o ne apie jį. Siekiant patikslinti šias aplinkybes, K. A. turėtų būti papildomai apklaustas bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Be kita ko, apeliantas pažymi ir tai, kad paminėtas pokalbio įrašas pirmosios instancijos teismo visų pirma turėjo būti įvertintas teisėtumo bei atitikties BPK 20 straipsnyje nustatytiems reikalavimams kontekste.

403.8.

41Nors teismas konstatavo, kad jie (visi kaltinamieji) bendrai naudojo smurtą prieš nukentėjusįjį, tačiau nenurodė, kuo konkrečiai bendri veiksmai pasireiškė, jų nedetalizavo ir neatribojo, kas konkrečiai kokius veiksmus nukentėjusiojo atžvilgiu atliko.

423.9.

43Apeliantas nurodo ir tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu ne tik nepagrįstai buvo pripažintas kaltu, bet neteisingai jam buvo paskirta ir reali laisvės atėmimo bausmė, tik jam vienam netaikytos BK 75 straipsnio nuostatos. Teismas nustatė, kad veika nebuvo padaryta jo iniciatyva. Be to, jis yra dirbantis, turi pastovų darbą ir pragyvenimo šaltinį, augina mažamečius vaikus, juos išlaiko, prižiūri ir auklėja. Nors jis yra du kartus teistas (nagrinėjamoje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą), tačiau bausmes yra atlikęs. Po 2015-04-26 jis nepadarė jokios naujos nusikalstamos veikos. Taigi, esant nurodytoms aplinkybėms, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jam netaikė BK 75 straipsnio nuostatų, pažeidė bendruosius bausmių skyrimo principus. Teismas neapsvarstė, kokią įtaką jo socialiniams, darbiniams ryšiams, bendravimui su vaikais turės realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas.

443.10.

45Be kita ko, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką neįskaitė pagal Šiaulių apylinkės teismo 2013-12-19 nuosprendį, kuris buvo pakeistas Šiaulių apygardos teismo 2015-07-02 nuosprendžiu, paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės laiko.

464.

47Nuteistojo K. A. gynėjas adv. R. Dobrovolskis apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį dalyje dėl K. A. nuteisimo pagal BK 233 straipsnio 1 dalį pakeisti ir, taikant BK 37 straipsnio nuostatas, K. A. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

484.1.

49Apelianto teigimu, K. A. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai, pažeidžiant BK 2 straipsnio 3 dalies nuostatas, nekaltumo prezumpciją, buvo pripažintas kaltu pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Jo ginamasis šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos nepadarė. Apeliantas nurodo, jog pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, neteisingai vertino veikos aplinkybes, byloje esančius prieštaravimus vertino jo ginamojo nenaudai, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, tuo tarpu teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių.

504.2.

51Nors teismas nurodė, jog J. J. paprašė K. A. įkalbėti nukentėjusįjį ikiteisminio tyrimo pareigūnams pranešti, kad jis apsiriko atpažindamas J. J. ir kad J. J. įvykyje nedalyvavo, fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo, tačiau šios aplinkybės byloje nėra nustatytos, jų nepatvirtina jokie byloje esantys įrodymai, jų nenurodė nei vienas proceso dalyvis. Taigi, tokios teismo išvados prieštarauja bylos aplinkybėms, nepagrįstos jokiais įrodymais ar ikiteisminio tyrimo duomenimis.

524.3.

53Nuosprendyje nurodyta, kad K. A. per savo pažįstamą sužinojo M. B. telefono numerį, susisiekė su nukentėjusiuoju. Apie numatomą susitikimą M. B. informavo ikiteisminio tyrimo pareigūnus, sutarė, kad bus daromas susitikimo pokalbio garso įrašas. Tokiu būdu, atsižvelgus į tai, kad garso įrašas nukentėjusiojo buvo padarytas su pareigūnų žinia, jis negali būti pripažintas įrodymu, nes neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų.

544.4.

55Be kita ko, gynėjas nurodo, jog šio nusikaltimo esmė yra ta, kad jo ginamasis su nukentėjusiuoju kalbėjosi, aiškinosi buvusią situaciją, klausė, ar J. J. naudojo prieš jį fizinį smurtą, nurodė, kad žala už fizinio smurto naudojimą bus atlyginta. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta veika yra formali, baudžiamasis įstatymas nepateikia aiškaus veikos pavojingumo vertinimo, todėl iškyla vertinimo klausimas, ar kiekvienas pasakymas asmeniui dėl parodymų keitimo gali būti baudžiamas ir užtraukti sankcijas. Apeliantas, skunde analizuodamas BK 37 straipsnio nuostatas, su šių nuostatų išaiškinimu susijusią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-421/2007, 2K-409/2011), bei gretindamas tai su bylos aplinkybėmis, nukentėjusiojo parodymais, pateiktu garso įrašu, mano, jog kyla pagrįstų abejonių, ar K. A. veika yra tokia pavojinga, ar ji sukėlė kokias pasekmes (nukentėjusysis nurodė, kad jis nesuprato, jog jam daromas poveikis), kad jis būtų traukiamas baudžiamojon atsakomybėn. Apelianto įsitikinimu, yra visos sąlygos ir pagrindai K. A. taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

565.

57Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti, sušvelninti jam pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę, sutrumpinti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą, sumažinti M. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydį.

585.1.

59Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės, netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų, t.y. nukentėjusiajam M. B. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio (BPK 328 straipsnio 1, 2, 4 punktai).

605.2.

61Nurodo, jog nukentėjusysis M. B. teismui pateiktu patikslintu 2016-11-15 civiliniu ieškiniu prašė solidariai iš civilinių atsakovų priteisti 5872 Eur turtinės žalos atlyginimo. Pateiktame ieškinyje nurodoma, kad kaltinamieji M. B. padarė esamą ir būsimą turtinę žalą. Dėl sulaužytos ir deformuotos nosies būtina atlikti nosies rekonstrukciją su autotransplantu/stentais bei kuprelės šlifavimą. Tokios operacijos kaina 5700 Eur. Tai pat prašoma priteisti už veido tomografiją 92 Eur ir 80 Eur už konsultaciją UAB „( - )“. Byloje mokėjimo dokumentais pagrįstos 92 Eur ir 80 Eur išlaidos. Tuo tarpu operacijos kaina 5700 Eur nėra pagrįsta jokiais mokėjimo dokumentais, prie ieškinio pridėtas tik „( - )“ 2016-10-11 atsakymas M. B.. Apelianto nuomone, toks atsakymas nėra tinkamas įrodymas, patvirtinantis turtinės žalos dydį.

625.3.

63Nukentėjusysis M. B. nėra pateikęs mokėjimo dokumentų, trauma patirta 2015-04-26, nuo įvykio yra praėję daugiau nei trys metai, tačiau iki šiol nukentėjusiajam operacija nėra atlikta. Nurodytos aplinkybės kelia abejonių dėl patirtos realios turtinės žalos dydžio, todėl, apelianto manymu, apygardos teismas nepagrįstai priteisė 5700 Eur turtinės žalos, kuri realiai nukentėjusiojo nėra patirta ir nepagrįsta įrodymais. Apeliantas prašo nukentėjusiajam priteistą turtinę žalą sumažinti iki 172 Eur.

645.4.

65Taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai neįvertino visų įvykio aplinkybių, neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijų, nustatytų CK 6.250 straipsnio 2 dalyje, visumos, priteisdamas nukentėjusiajam 2000 Eur neturtinei žalai atlyginti, netinkamai taikė BPK, CK normas. Apygardos teismas netinkamai aiškino ir taikė BPK 109 straipsnio, 113 straipsnio 2 dalies, 115 straipsnio 1 dalies nuostatas. Dėl nurodytų aplinkybių, apelianto manymu, nukentėjusiajam M. B. priteistinos neturtinės žalos dydis turėtų būti mažinamas iki 1500 Eur. Apeliantas nurodo, jog jo veika sukeltos pasekmės nėra negrįžtamos, po įvykio praėjus trims metams, nukentėjusysis gydytojo rekomenduota operacija nėra atlikta. Be to, paties nukentėjusiojo elgesys - pasiūlymas gimtadienio metu užsiimti imtynėmis, nebuvo visiškai tinkamas.

665.5.

67Apelianto teigimu, jis šiuo metu pilnai suvokia, kad pasielgė netinkamai, neteisėtai, padarė nusikalstamą veiką, neigiamai vertina savo veiksmus, dėl jų labai gailisi. Pirmosios instancijos teismas už jo padarytą vieną apysunkį nusikaltimą, paskyrė jam laisvės atėmimą 2 metams 6 mėnesiams, t.y. BK 294 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės vidurkį. Apelianto nuomone, tokia jam skirta bausmė nėra teisinga ir adekvati padarytai veikai, nurodo, jog teismas nuosprendyje neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, parenkant bausmės dydį. Teismas, neatsižvelgė į tai, kad jis dalinai pašalino nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, t. y. padengė ( - ) ligonių kasos civilinį ieškinį (dėl M. B. suteiktų medicininių paslaugų) (1 t., b.l. 40-45), ir nepagrįstai to nepripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Skiriant jam bausmę, neatsižvelgta ir į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, anksčiau niekada nebuvo teistas; po įvykio praėjo 3 metai, tačiau jis nėra padaręs kitų nusikaltimų, kas rodo, kad jis dėl savo elgesio padarė tinkamas išvadas. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad pats nukentėjusysis M. B. V. A. gimtadienio metu jį provokavo, kviesdamas prie kitų gimtadienyje dalyvavusių svečių eiti imtynių, kas patvirtina, jog iš dalies jo padarytą veiką sąlygojo ir nukentėjusiojo elgesys.

685.6.

69Apelianto nuomone, skiriant bausmę, būtina vadovautis ne tik sankcijoje numatytos bausmės dydžiu, tačiau ir teisingumo principu, atsižvelgiant į visas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, atsakomybę lengvinančias aplinkybes bei kaltinamojo asmenybę (jis anksčiau neteistas, teisiamas pirmą kartą, šiuo metu registruotas Lietuvos darbo biržoje, padarė išvadas dėl savo elgesio ir bando daugiau tokių klaidų nedaryti). Šiuo metu jis suvokia kaip neatsakingai pasielgė ir už tai turi atsakyti, tačiau supranta, kad tik susiradęs darbą, dirbdamas greičiau galės pašalinti padarytos veikos pasekmes, atlyginti žalą nukentėjusiajam. Lietuvoje darbą rasti sudėtinga, todėl prašo sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą, kad galėtų greičiau išvykti dirbti į užsienio valstybę, kur yra suradęs darbą, ir atlyginti žalą.

706.

71Nuteistojo N. A. gynėjas adv. D. Vaičiulis apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria N. A. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir N. A. priimti naują išteisinamąjį nuosprendį.

726.1.

73Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl N. A. nuteisimo yra neteisėtas ir nepagrįstas.

746.2.

75Atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusysis M. B. 2015-04-26 pareiškime nurodė, kad jį mušė apie 10 asmenų, tačiau N. A. jokiais, net pačiais bendriausiais bruožais neapibūdino, neįvardijo. Nukentėjusysis 2015-04-29 savo iniciatyva pateikė dvi nuotraukas iš socialinio tinklo Facebook. Kita vertus, nukentėjusysis turi 31 bendrą draugą su N. A., todėl akivaizdu, kad jis galėjo žinoti ir matyti jo ginamojo nuotraukas dar iki paties įvykio. Nepaisant šių aplinkybių, kaip minėta, pirminio pareiškimo, apklausos metu N. A. nebuvo įvardintas, kaip asmuo padaręs nukentėjusiojo atžvilgiu kokius nors nusikalstamus veiksmus. Kadangi bylos nagrinėjimo ir akistatos su N. A. metu nukentėjusysis, kaip išskirtinį N. A. bruožą buvo nurodęs jo „šukuoseną“, akivaizdu, kad apibūdinant jį puolusius asmenis, jis negalėjo nepaminėti šio fakto pirminės apklausos metu, jeigu tai buvo tokia išskirtinė aplinkybė, kurios pagrindu nukentėjusysis atliko užpuolikų atpažinimą. Taigi, atsižvelgus į aplinkybes, kuriomis ikiteisminio tyrimo pareigūnams buvo nurodytas N. A., kad nebuvo tinkamai organizuota jo atpažinimo procedūra, neanalizuotos aplinkybės, dėl kurių N. A. buvo nurodytas, nebuvo pateikta net elementaraus jo apibūdinimo, nukentėjusiojo parodymai negali būti laikomi patikimais.

766.3.

77Tai, kad M. B. negali būti laikomas patikimu asmeniu, o tuo pačiu negali būti laikomi patikimais ir jo parodymai, leidžia tvirtinti aplinkybės, jog į specialistą dėl sužalojimo dėl nežinomų aplinkybių jis kreipėsi tik praėjus 10 dienų (įvykis vyko 2015-04-26, kreiptasi 2015-05-06). Dėl nurodytų aplinkybių kyla abejonių ne tik dėl nustatytų sužalojimų pagrįstumo, bet ir dėl jų kilmės, ar tikrai nukentėjusysis nuoširdžiai ir teisingai įvardijo visas įvykio aplinkybes. Be to, specialisto išvadoje pasiremta ( - ) ligoninės priėmimo skyriaus išrašo nepatvirtinta kopija, todėl ir pačios išvados autentiškumas ir patikimumas kelia abejonių.

786.4.

79Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, neįvertino ir kitų abejones keliančių aplinkybių. M. B., 2015-06-15 teikdamas paaiškinimus, minėjo, jog turėjo nedarbingumą, su tuo sieja patirtą žalą, civilinį ieškinį. Byloje buvo teikiami duomenys apie nedarbingumą. Kita vertus, iš bylos aplinkybių matyti, kad pats nukentėjusysis parodė ir tai, jog 2017-04-27 L. V. jam paskambino ir atvyko pas jį į darbą, jis ėjo į lauką su juo pasikalbėti. Tai patvirtina, kad iškarto po įvykio, kitą dieną M. B. dirbo. Šias aplinkybes patvirtina ir L. V. parodymai. Be to, buvo nurodoma aplinkybė, jog pas nukentėjusįjį į darbą buvo atvykęs ir M. P.. Apeliantas pažymi, kad pastarasis asmuo net nebuvo apklaustas byloje, nors gali žinoti reikšmingų aplinkybių ir faktų apie tai, ką išgirdo ar sužinojo iš paties nukentėjusiojo, tuo pačiu jo parodymai būtų reikšmingi, vertinant ar tiesą byloje sakė ir pats M. B.. Faktas, kad M. B. jau kitą dieną buvo darbe, dirbo, liudija, kad jis nebuvo sąžiningas (nedarbo išmoka nepriklauso asmeniui, kuris nedarbingumo metu dirba ar vykdo darbo veiklą) ir negali būti laikomas patikimu.

806.5.

81Apeliantas pastebi ir tai, kad 2016-02-29 akistatos metu M. B. nurodė, kad N. A. pažinojo iš anksčiau, ne kartą buvo matęs ( - ). Iš Facebook paskyros taip pat galima daryti išvadą, kad M. B. N. A. galėjo matyti anksčiau (jo nuotraukas), todėl akivaizdu, jeigu N. A. įvykio metu būtų buvęs, jis iš karto jį būtų atpažinęs, būtų jį nurodęs ir apibūdinęs tiek pareiškime, tiek pirminės apklausos metu, tačiau tai nebuvo padaryta. Be kita ko, apeliantas laiko neteisėtu atpažinimo veiksmą, kurio metu pats nukentėjusysis pateikia nuotraukas, tokiu įrodymu negali būti grindžiama jo ginamojo kaltė.

826.6.

83Apygardos teismas taip pat nevertino fakto, kad byloje prisiekęs liudytojas L. V. patvirtino, kad iš matymo pažinojo N. A., tačiau įvykio vietoje, į kurią buvo atvežęs ir nukentėjusįjį M. B., jo nematė. Byloje nėra duomenų apie šio liudininko nepatikimumą, todėl nesuprantama, kodėl teismas teikė prioritetą M. B. parodymams, kuris suinteresuotas bylos baigtimi, o ne liudytojo, kuris neturi tokio suinteresuotumo.

846.7.

85Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad M. B. siekė išsiaiškinti kartu su E. P. buvusius asmenis Facebook paskyroje, ieškojo jo (E. P.) draugų ir atpažino N. A.. Kita vertus, pats M. B. buvo nurodęs, kad jis žinojo N. A. iš matymo, todėl natūralu, kad jį iš karto galėjo apibūdinti, o ne ieškoti jo, atliekant paiešką Facebook paskyroje. Be to, apeliantas pastebi, kad teismo išvados taip pat nėra nuoseklios. 13 lape aptariant įrodymus, minima, kad nukentėjusysis pamato kaip iš miško išeina kaltinamieji E. P. ir N. A. (kurį pažinojo iš matymo), apibūdinant kitus kaltinamuosius, teismas nurodo, kad „... nukentėjusįjį pasiveja kaltinamieji J. J. ir M. K. (kuriuos jis vėliau atpažino iš nuotraukų Facebook). Iš tokių teismo išvadų seka, kad N. A. atpažinimas buvo galimas dar iki Facebook duomenų pateikimo. Paminėti prieštaravimai byloje nebuvo pašalinti.

866.8.

87N. A. kaltės neįrodo ir šalutinės aplinkybės, tai jog jis dalį proceso dalyvių (kaltinamųjų) pažinojo ar su dalimi iš jų jam yra tekę bendrauti telefonu. Byloje nėra nustatyta, kad pokalbių turinys būtų susijęs su veiksmų derinimu prieš M. B., ar kad N. A. būtų ką nors žinojęs apie E. P. planus, susijusius su B.. Vien bendravimo faktas su vienu ar keliais iš kaltinamųjų negali būti laikoma N. A. kaltės įrodymu, priešingu atveju įtarimai ir kaltinimai turėjo būti pareikšti visiems asmenims, su kuriais kaltinamieji bendravo įvykio dieną telefonu, kas neatitiktų protingumo ir teisingumo kriterijų. Nors teismas aptaria pačius skambučių faktus, tačiau nėra atskleistas pokalbių turinys, minimas asmuo R. L. net nėra bylos dalyvis ir teismas netyrė šiam asmeniui žinomų aplinkybių.

886.9.

89Apelianto įsitikinimu, jo ginamojo kaltės negalima motyvuoti ir ryšio operatoriaus pateiktų celių duomenimis. Pagal operatoriaus pateiktą informaciją celės apimtis yra 20 km, todėl vien pagal ryšio vietą negalima tiksliai identifikuoti asmens buvimo vietos. Teismas nustatė, kad N. A. naudojamo mobilaus ryšio telefono numeriai 2015-04-26 buvo prisijungę prie mobilaus ryšio operatoriaus celių, veikiančių įvykio vietoje (( - )), tačiau jo ginamasis buvimo ( - ) fakto, galimybės būti netoli įvykio vietos ir neneigė. N. A. paaiškino, kad ( - ) gyvena jo pusseserė ir buvo švenčiama jos gimimo diena, be to, dieną iki įvykio jis buvo su drauge adresu ( - ), todėl natūralu, kad jo mobilaus ryšio telefonas galėjo jungtis prie teismo nurodytų celių, rodant jo buvimą netoli įvykio vietos.

906.10.

91Pirmosios instancijos teismas tokius jo ginamojo parodymus atmetė dėl to, kad jie buvo duoti neva po to, kai jis sužinojo, jog jo telefonas buvo fiksuotas celių, veikiančių įvykio vietoje. Be to, teismas nurodė, kad N. A. ir jo gynėjas negalėjo nurodyti prašomų apklausti liudytojų pavardžių ir gyvenamosios vietos adresų. Taip pat padarė išvadą, kad net jei N. A. šventė gimimo dieną, jis galėjo nuvykti į įvykio vietą, o vėliau grįžti. Tokie teismo teiginiai yra nepagrįsti.

926.11.

93Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-23 N. A. buvo nurodęs liudytojus, tačiau jie tyrėjo nebuvo apklausti, todėl buvo prašoma juos kviesti teisminio bylos nagrinėjimo metu. Apeliantas pastebi ir tai, kad paminėtai dienai jo ginamasis nebuvo supažindintas su bylos duomenimis, todėl teiginiai, kad jo parodymus lėmė duomenys apie jo telefono fiksavimą pagal celes, nepagrįsti. Be to, teismas prašymą apklausti liudytojus nemotyvuotai atmetė. Vienas iš argumentų, atmetant prašymą, buvo tai, kad jis pateiktas baigiant bylos nagrinėjimą, tačiau nebuvo paisoma to, kad tuos asmenis buvo prašoma apklausti pirmą kartą dar ikiteisminio tyrimo metu. Taigi tai nebuvo tariami asmenys. Teismas galėjo inicijuoti prašomų apklausti asmenų apklausas, o vėliau jau vertinti jų parodymus. Gi šiuo atveju net neatlikus apklausų, teismas pateikė išankstinę nuostatą, kad N. A. kaltė vis tiek bus nepaneigta, nes ir šventės metu jis galėjo vykti į įvykio vietą. Taip pat nebuvo keltas klausimas ir tirta, kur tuo metu buvo N. A. pusseserė, ar jos mobiliojo ryšio telefonas taip pat veikė netoli įvykio vietos, kam pasitvirtinus, taip pat būtų patvirtintos ir jo ginamojo nurodytos aplinkybės. To neatlikus buvo suvaržyta N. A. teisė į efektyvią gynybą bei teisė į nešališką teismą, teikiant jį teisinančius įrodymus.

946.12.

95Be kita ko, jeigu jau tikėti teismo prielaida, kad N. A. buvo įvykio vietoje, nėra atskleista, ar jis naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Pats nukentėjusysis nurodė, kad N. A. jam buvo už nugaros ir, ką jis darė, jis nematė, taip pat nematė, kad jis būtų atlikęs kokius nors smūgius. Taigi, net ir darant prielaidą, kad N. A. buvo įvykio vietoje, nenustačius jo veikoje neteisėto veikimo, nebuvo pagrindo taikyti jam baudžiamąją atsakomybę.

966.13.

97Teismas iš esmės tenkino M. B. civilinį ieškinį, priteisiant jam turtinę ir neturtinę žalą. Teismas priteisė 200 Eur žalos atlyginimą už suplėšytus marškinius, kelnes bei batus. Kita vertus, teismas nevertino, kokios būklės nukentėjusiojo rūbai buvo iki įvykio, kiek jie pažeisti įvykio metu, kokia jų reali kaina (pateikiant jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus). Be to, nėra pateikta jokių įrodymų, kad 2016-01-25 pateikti apžiūrai rūbai buvo dėvėti būtent įvykio metu.

986.14.

99Apelianto manymu, nepagrįstas ir žalos priteisimas, kuomet asmuo nėra patyręs jokių išlaidų ir jos tik planuojamos. Nurodoma, kad nosies rekonstrukcijos operacijos kaina UAB ( - ) yra 5 500 Eur. Kita vertus, per tris metus nebuvo atlikta jokių operacijų ir nepateikti dokumentai, kad tokio išlaidos buvo patirtos. Be to, gali būti pasinaudota ir valstybės finansuojamu gydymu, tokiu atveju nosies operacija galėtų būti atlikta, gydymas suteiktas nemokamai. Apelianto įsitikinimu, akivaizdu, kad tokiu būdu nukentėjusysis siekia ne objektyvios žalos atlyginimo, o nuteistųjų sąskaita atlikti savęs grąžinimo procedūrą. Be to, apelianto ginamojo žiniomis per visą bylos nagrinėjimo laikotarpį nukentėjusysis yra turėjęs incidentų, kuomet buvo nukentėjęs ir galimai patyręs galvos ar nosies traumą. Taip pat pastebima, kad byloje nepateikta duomenų, ar nukentėjusysis nebuvo patyręs nosies traumos iki įvykio, įvertinus, kad pats pripažino, jog sportavo.

1006.15.

101Asmuo patyręs objektyvias išlaidas turi teisę į jų atlyginimą, tačiau negalima sutikti su hipotetinių išlaidų priteisimu ar tokių išlaidų, kurios planuojamos neracionaliai, renkantis pačius brangiausius gydymo būdus ir siekiant tai realizuoti nuteistųjų sąskaita. Įvertinus nurodytas aplinkybes, net ir pripažinus N. A. kaltę, teismas tokio civilinio ieškinio, koks jis pareikštas, turėjo netenkinti.

1027.

103Nuteistasis J. J. ir jo gynėja adv. S. Balčiūnienė apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžio dalį, kuria J. J. nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, ir priimti naują nuosprendį - J. J. išteisinti, jam nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių. Nukentėjusiojo M. B. civilinį ieškinį J. J. atžvilgiu atmesti.

1047.1.

105Apeliantų teigimu, skundžiamas nuosprendis naikintinas, nes jame teismo išdėstytos išvados dėl J. J. kaltės neatitinka faktinių bylos aplinkybių, nebuvo paneigtos J. J. nekaltumą dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo patvirtinančios aplinkybės, iš esmės pažeistos įrodinėjimą reglamentuojančios BPK 20 straipsnio nuostatos, visos abejonės aiškintos J. J. nenaudai, visiškai nesilaikyta nekaltumo prezumpcijos principo (BPK 44 straipsnio 6 dalis). Skundžiamu nuosprendžiu neteisingai išspręstas ir civilinis ieškinys.

1067.2.

107Pirmosios instancijos teismas J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje, padarymo grindė išskirtinai nukentėjusiojo M. B. parodymais bei už poveikį nukentėjusiajam nuteisto K. A. 2016 m. kovo 1 d. deglinėje vykusio pokalbio su nukentėjusiuoju garso įrašu, šio pokalbio suvestinėje užfiksuotais duomenimis, nes jokių kitų objektyvių jo kaltės įrodymų byloje nesurinkta. Kita vertus, tais atvejais, kai duomenys, patvirtinantys reikšmingas bylos aplinkybes, nustatomi tik iš nukentėjusiojo parodymų, įrodymų tyrimas turi būti ypatingai kruopštus, nukentėjusiojo parodymai turi būti nuoseklūs, išsamūs, logiški, atitikti byloje nustatytas faktines aplinkybes. Deja, šioje byloje pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino nukentėjusiojo M. B. parodymus nuosekliais bei patikimais ir jais pagrindė J. J. kaltę.

1087.3.

109Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme J. J. kategoriškai neigė 2015 m. balandžio 26 d. buvęs ( - ) kaimo teritorijoje esančioje miškingoje, negyvenamoje vietovėje ir kartu su kitais kaltinamaisiais laukęs nukentėjusiojo M. B. bei atlikęs jo atžvilgiu kitus skundžiamame nuosprendyje nurodytus nusikalstamus veiksmus. Pirmosios instancijos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, padarė neteisingą išvadą, kad J. J. parodymus paneigia nukentėjusio M. B. parodymai ir kita bylos medžiaga.

1107.4.

111Apeliantai cituoja skunde M. B. parodymus, duotus viso proceso metu ir daro išvadą, jog jie yra prieštaringi dėl visų esminių bylos aplinkybių. Tačiau pirmosios instancijos teismui nepagrįstai nekilo abejonių dėl nukentėjusiojo M. B. parodymų nuoseklumo ir dėl ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo pateiktų fotonuotraukų kaip įrodymo patikimumo.

1127.5.

113Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad apygardos teismas neanalizavo ir nevertino liudytojo L. V. parodymų, duotų teismo posėdyje, apsiribojo tik jų pacitavimu, kuo pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį, vieniems įrodymams (nukentėjusiojo M. B. parodymams) suteikė prioritetą prieš kitus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-431/2011, 2K-152/2011).

1147.6.

115Taip pat teismas išskirtinę reikšmę teikė nukentėjusiojo M. B. pateikto garso įrašo suvestinės įrodomajai galiai. Apeliantai pažymi, kad šis garo įrašas nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių, nes jame nekalbama apie J. J. ar kitų asmenų nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes. Be to, garso įrašo duomenys (jei garso įrašą teismas pripažintų įrodymu), turi būti lyginami ir vertinami su kitais bylos duomenimis. Be to, J. J. gynėja ginčijo garso įrašo įrodomąją galią.

1167.7.

117Teismas, be kita ko, tyrė ir vertino kalinamųjų naudojamų mobilaus ryšių telefonų numerių išklotines laikotarpiu nuo 2015-04-26 iki 2015-04-27. Tiriant nenustatyta, kad J. J. bendrautų su E. P. ar M. B. bei kitais kaltinamaisiais. Nustatyta, kad E. P. bendrauja su N. A. ir M. K..

1187.8.

119Teismas tyrė ir 2016-03-14 iš ( - ) pataisos namų - atvirosios kolonijos gautą raštą, iš kurio turinio matyti, kad 2015-12-23 (po nusikalstamos veikos padarymo praėjus 8 mėn.) į įkalinimo įstaigą aplankyti M. K. buvo atvykęs J. J.. Tačiau šis įrodymas nepatvirtina jokių reikšmingų bylai aplinkybių, išskyrus tai, kad M. K. yra pažįstamas ir bendrauja su J. J.. Šios aplinkybės nei J. J., nei M. K. neneigė.

1207.9.

121J. J. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme pirmosios instancijos teismas taip pat grindė 2016-05-13 atliktu bendru M. B., L. V., R. L., E. P., N. A., J. J. ir M. K. naudojamų mobilaus ryšio telefonų abonentų numerių išklotinių analize. Kita vertus, šių įrodymų teismas detaliai neanalizavo ir netyrė. Apeliantai atkreipia dėmesį į tai, kad tarnybiniame pranešime dėl abonentų įeinančių ir išeinančių pokalbių bei SMS žinučių išklotinių prisijungimo celių ir jų adresų analizės baudžiamojoje byloje (t. 2, b. l. 116) nurodyta, jog abonentas ( - ) (J. J.) 2015-04-26 nuo 11:44:46 iki 16:16:41 nekontaktavo nei su vienu kitu nurodytu mobilaus ryšio abonentu. Tai, kad įvykio vieta patenka į šio abonento prisijungimo celės veikimo zoną, negali būti vertinama, kaip neginčijamas J. J. buvimas įvykio vietoje nurodytu laiku bei jo kaltės įrodymas.

1227.10.

123Be kita ko, apeliantai pažymi, kad vienas būtinųjų savavaldžiavimo požymių - didelė žala, kurios nustatymas turi būti motyvuotas, atskleidžiant padarytos veikos pavojingumą ir atribojant baudžiamąją bei kitų rūšių atsakomybę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-267/2011). Pirmos instancijos teismas nuosprendyje dėl didelės žalos padarymo detaliau nepasisakė. Teismas, spręsdamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydžio klausimą, M. B. priteistinos neturtinės žalos dydį sumažino 1000 eurų. Tai įrodo, jog teismas sutinka, kad M. B. pernelyg didelių išgyvenimų nepatyrė. Be to, jis į mišką aiškintis santykių su E. P. vyko pats. Nukentėjęs yra sportuojantis, užsiiminėjantis imtynėmis. Be to, atsižvelgiant į tai, kad nukentėjęs M. B. užsiiminėja minėta sporto šaka, abejones gali sukelti ir nosies kaulų lūžis būtent byloje nurodytomis aplinkybėmis. Tačiau ir šios faktinės aplinkybės, sprendžiant didelės žalos fakto buvimą, detaliau nebuvo analizuojamos.

1247.11.

125Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė ir neargumentavo nei tiesioginės, nei netiesioginės J. J. tyčios sukelti didelę žalą nukentėjusiajam, jo kaltė nenustatyta. Taigi, net patikimais įrodymais, kurių būtų pakankamai, nustačius nuteistojo J. J. smurtavimo prieš nukentėjusįjį M. B. faktą, J. J. veika neatitinka BK 294 straipsnio 2 dalies, nes nenustatyti du būtinieji šios nusikalstamos veikos sudėties požymiai: kaltė ir padaryta didelė žala nukentėjusiajam.

1267.12.

127Pagal BK 294 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti tikro ar tariamo teisinio santykio subjektai. Byloje nenustatyta, kad J. J. buvo šio konflikto dalyvis. Teismas, atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes, nenustatė ir objektyviais įrodymais nepagrindė būtinojo bendrininkavimo požymio - bendrininkų tarpusavio susitarimo. Pasisakydamas dėl bendrininkavimo, kaltinamųjų veiksmų, jų pobūdžio, teismas rėmėsi iš esmės tik nukentėjusiojo M. B. parodymais.

1287.13.

129Taigi, nenustačius patikimais įrodymais J. J. dalyvavimo darant jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jis negali būti pripažintas kaltu ir nuteistas. Tačiau nekaltumo prezumpcijos nuostatų teismas nepaisė. Apeliantų įsitikinimu, apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminius BPK pažeidimus, suvaržiusius įstatymų garantuotas J. J. teises ir sukliudžiusius teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei priimti teisingą nuosprendį.

1307.14.

131Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir civilinio ieškinio pagrįstumo bei padarytos žalos dydžio nustatymo klausimus. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis ir civilinis ieškovas M. B. civilinį ieškinį dėl padarytos turtinės žalos, be kita ko, grindė „( - )“ pažyma, kuri patvirtina nosies chirurginių plastinių operacijų preliminarią kainą - 5500 Eur. Pirmosios instancijos teismas šiuo dokumentu vadovavosi kaip tinkamu įrodymu, pripažino, kad nukentėjusysis fizinę žalą patyrė dėl nuteistųjų veiksmų, ši žala akivaizdi. Nukentėjusiajam nepateikus įrodymo, pagrindžiančio šios operacijos tikslingumą ir būtinumą, apeliantų įsitikinimu, šioje dalyje ieškinio reikalavimas negalėjo būti patenkintas. Teismas be pagrindo priteisė nukentėjusiajam M. B. 5500 eurų galimai būsimos plastinės operacijos kainą. Be kita ko, įvertinus šioje byloje nustatytų neturtinei žalai apskaičiuoti reikšmingų kriterijų visumą, apeliantai nuomone, 1000 Eur neturtinės žalos dydis nukentėjusiajam neprieštarautų formuojamai teismų praktikai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-942/2016). Apeliantai nesutinka ir su teismo sprendimu patenkinti M. B. reikalavimą dėl 5 proc. procesinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo dienos iki visiško sprendimo įvykdymo priteisimo.

132Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras ir nukentėjusysis prašė apeliacinius skundus atmesti.

133III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

1348.

135Nuteistųjų M. K., E. P., nuteistojo N. A. gynėjo advokato Daliaus Vaičiulio, nuteistojo J. J. ir jo gynėjos advokatės Silvos Balčiūnienės tenkinami iš dalies. Nuteistojo K. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinis skundas atmetamas.

1369.

137Skundžiamu nuosprendžiu M. K., E. P., N. A. ir J. J. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį dėl savavaldžiavimo, panaudojant fizinę prievartą bei veikiant bendrininkų grupe, nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu.

1389.1.

139Nuteistieji M. K., N. A., J. J. neigia įvykdę nusikaltimą, už kurį jie yra nuteisti skundžiamu nuosprendžiu. Įvykio vietoje jie nebuvo, jokio nusikaltimo nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu neįvykdė, nusikaltimo aplinkybės jiems nėra žinomos, nukentėjusysis suklydo juos atpažindamas socialiniame tinkle, o teismas pateiktas byloje foto nuotraukas nepagrįstai pripažino įrodymais. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neįvertino byloje esančių įrodymų visumos, vienus įrodymus vertino atsietai nuo kitų, nepašalino tarp nukentėjusiojo parodymų ir kitų įrodymų esančių prieštaravimų, suteikė prioritetinę reikšmę nukentėjusiojo parodymams, tinkamai neišsprendė įrodymų pakankamumo ir patikimumo klausimų, pažeisdamas BPK 20 straipsnyje nustatytas įrodymų vertinimo taisykles, be kita ko, nuosprendį grindė neleistinais įrodymais, dėl ko padarė esminius BPK pažeidimus, išvadas neatitinkančias bylos aplinkybių, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, o nuosprendį surašė pažeisdamas BPK 305 straipsnio reikalavimus.

1409.2.

141Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde neginčydamas savo kaltės (apeliacinis skundas paduotas dėl bausmės ir civilinio ieškinio dydžio), teigia, kad nusikaltimą įvykdė ne kartu su nuteistaisiais nagrinėjamoje byloje, bet su kitais dviem jam tik iš matymo žinomais asmenimis.

1429.3.

143BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes, nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai, vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus, neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-28-489/2016, 2K-96-697/2017).

1449.4.

145Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundo argumentais ir konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas neišsamiai ištyrė bylos aplinkybes, skundžiamą nuosprendį grindė įrodymais, neatitinkančiais BPK 20 straipsnio reikalavimų, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatytas įrodymų vertinimo taisykles, netinkamai vertino byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus, kitus bylos duomenis, nukentėjusiojo M. B. parodymams suteikė prioritetinę reikšmę, ko pasėkoje padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir nepagrįstai jiems priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Priešingai, pirmosios instancijos teismas ėmėsi visų priemonių, kad byloje būtų teisingai nustatytos faktinės bylos aplinkybės, įvertino nagrinėjamoje byloje surinktus įrodymus, pašalino tarp asmenų parodymų esančius prieštaravimus, įvertino tiek kiekvieną byloje esantį įrodymą atskirai, tiek ir jų visumą bei padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, kad M. K., E. P., N. A. ir J. J., veikdami bendrininkų grupe, naudodami fizinę prievartą, savavaldžiavo nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu. Vien tai, kad apeliantų netenkina teismo pateiktas byloje esančių įrodymų vertinimas, negali būti pagrindu pripažinti teismą padarius esminius, su įrodinėjimu susijusius BPK pažeidimus, kurie sutrukdė byloje priimti pagrįstą ir teisingą procesinį sprendimą, o taip pat neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą. Pažymėtina ir tai, kad skundžiamas nuosprendis surašytas laikantis baudžiamojo proceso įstatymo reikalavimų, jame, be kita ko, išdėstyti įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, taip pat pateiktos įrodymų vertinimo išvados, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai. Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 294 straipsnio 2 dalyje.

14610.

147Apeliantai nesutinka su nukentėjusiojo M. B. parodymų vertinimu skundžiamame nuosprendyje; teigia, kad dėl savo prieštaringumo jie negali būti pripažinti patikimais, juos kaltinančiais įrodymais. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiais argumentais. Priešingai, nukentėjusiojo parodymai, duoti viso proceso metu, iš esmės atitinka byloje objektyviai nustatytoms aplinkybėms, todėl nėra pagrindo jais abejoti, vertinti, kaip nurodo apeliantai, prieštaringus ir dėl to nepatikimus. Nukentėjusiojo parodymus patvirtina byloje surinktų bei ištirtų įrodymų visuma.

14810.1.

149Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 25 d. ( - ) vykusiame V. A. gimtadienyje, be kitų asmenų, dalyvavo ir nuteistasis E. P. bei nukentėjusysis M. B.. Šventės metu E. P., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir agresyviai nusiteikęs, provokavo konfliktus, priekabiavo prie kitų asmenų, iniciavo muštynes su šventėje dalyvavusiu A. P., tarp pastarųjų įvyko susistumdymas. Šį faktą pripažino pats nuteistasis E. P. (parodęs, jog mušėsi su „P.“, abu buvo nukritę ant žemės), taip pat ir liudytojas A. P. patvirtino, jog E. P. kabinėjosi prie jo, vėliau jie susistumdė. Nukentėjusiojo M. B., liudytojų A. P., V. B., I. R. parodymais nustatyta, ir tai, kad nukentėjusysis M. B. bandė E. P. nuraminti, užstojo A. P., tarp jų (M. B. ir E. P.) įvyko žodinis konfliktas, tačiau fizinio kontakto (muštynių) tarp pastarųjų nebuvo, priešingai nei tarp E. P. ir A. P.. Todėl nėra pagrindo konstatuoti, jog tarp M. B. ir E. P. įvyko muštynės, kaip nepagrįstai apeliaciniame skunde teigia nuteistasis M. K., darydamas išvadą, jog skundžiamame nuosprendyje pirmosios instancijos teismo liko neįvertintos tarp šių asmenų vykusios muštynės. Byloje toks faktas nenustatytas. Kita vertus, nustatyta, kad tą patį vakarą buvo apgadintas nuteistojo E. P. laikrodis, tačiau kokiomis aplinkybėmis tai įvyko nenustatyta. Liudytojai I. R. E. P. padavė jau sudaužytą laikrodį; nei vienas iš vakarėlyje buvusių asmenų nenurodė E. P. priklausančio laikrodžio sugadinimo aplinkybių; pats nuteistasis E. P. parodė, kad susistumdymo su A. P. metu, jis pajuto smūgį į ranką (veidą buvo užsidengęs, todėl nematė kas sudavė), po smūgio nukrito ir sudužo ant jo rankos buvusio laikrodžio stiklas; atsidengęs veidą, pamatė prieš jį stovintį M. B., todėl buvo įsitikinęs, kad jo laikrodį sudaužė M. B.. Kaip matyti iš asmenų parodymų turinio, nei vienas iš liudytojų, mačiusių konfliktą, nedavė parodymų apie M. B. suduotus smūgius E. P., ar tuo labiau, kad nuo jų būtų sugadintas nuteistajam E. P. priklausantis laikrodis. Akivaizdu, kad nuteistasis E. P., būdamas neblaivus, provokuodamas muštynes su A. P. ir besistumdydamas su juo, pamatęs prieš save stovintį nukentėjusįjį M. B. (kuris, kaip nustatyta liudytojų parodymais bandė apginti A. P. ir nutraukti konfliktą), galėjo neteisingai suprasti, jog būtent pastarasis ir sudaužė jo laikrodį. Tokią išvadą dėl konflikto pradžios, kurio pasėkoje ir buvo įvykdyta nusikalstama veika nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu, padarė ir pirmosios instancijos teismas, su kuria sutinka ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija. Tai yra nuteistasis E. P., siekdamas 200 eurų žalos atlyginimo už neva M. B. sudaužytą laikrodį, kitą dieną – 2015 m. balandžio 26 d. telefonu ne vieną kartą skambino M. B., kvietė susitikti, pats nesutikęs atvykti į V. A. tėvų sodybą, kur buvo susirinkę vykusios šventės dalyviai, paprašė jų bendro pažįstamo L. V. atvežti M. B. į susitikimą su juo, tikslu pareikalauti atlyginimo už neva sudaužytą laikrodį. Dėl konflikto pradžios, dėl susitikimo aplinkybių, sutampa tiek paties nuteistojo E. P., nukentėjusiojo M. B., taip pat ir liudytojo L. V. parodymai (viso proceso metu duoti liudytojo parodymai įvertinti 15 punkte), juos patvirtina ir byloje ištirti telefoniniai jų tarpusavio kontaktai. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šią parodymų dalį įvertino kaip patikimus, atitinkančius bylos aplinkybes, tiek kiek jie patvirtinti kitais bylos duomenimis.

15010.2.

151Kita vertus, nustatant vėlesnes įvykio aplinkybes, nuteistųjų, liudytojo L. V. bei nukentėjusiojo parodymai iš esmės skiriasi. Kolegijos vertinimu, apygardos teismas, atlikęs išsamų ir nuoseklų asmenų parodymų vertinimą, sugretinęs juos su kitais byloje ištirtais įrodymais, nuosprendyje pagrįstai nukentėjusiojo M. B. parodymus pripažino patikimais ir kaltinančiais įrodymais. Tuo tarpu teisingai nuteistojo E. P. parodymus apie nusikaltime dalyvavusius asmenis ir bendrus jų veiksmus teismas įvertino kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant sušvelninti savo teisinę padėtį bei padėti išvengti atsakomybės kitiems nuteistiesiems šioje byloje. Tokiai apygardos teismo išvadai pritaria ir apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, dar kartą išanalizavusi ir įvertinusi byloje surinktų įrodymų visumą.

15210.3.

153Apeliantai skunduose teigia, kad nukentėjusiojo M. B. parodymai viso proceso metu kito, prieštaringai buvo aiškinamos esminės bylos aplinkybės. Be to, nukentėjusiojo į bylą pateiktos nuteistųjų, kaip atpažintų asmenų, įvykdžiusių jo atžvilgiu nusikaltimą, foto nuotraukos iš internetinės svetainės Facebook, nepagrįstai pripažintos patikimu įrodymu; pasak apeliantų, tokie duomenys neatitinka BPK 20 straipsnio reikalavimų, keliamų įrodymų vertinimui.

15410.4.

155Nukentėjusiojo M. B. viso proceso metu duotų parodymų analizė leidžia teigti, kad nukentėjusiojo parodymai išliko nuoseklūs, tik ikiteisminio tyrimo metu eigoje bei teisme jie buvo papildyti, detaliau nurodytos įvykio aplinkybės, tačiau jie nėra prieštaringi dėl esminių aplinkybių, atitinka visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumai.

15610.5.

157Nukentėjusysis M. B. dar įvykio vakarą, 2015 m. balandžio 26 d., po apžiūros gydymo įstaigoje, kreipėsi pareiškimu į policijos komisariatą, pranešdamas apie jo atžvilgiu įvykdytą nusikaltimą. Pareiškime jis nurodė aplinkybes, kurios bylos tyrimo bei nagrinėjimo procese iš esmės pasitvirtino, t. y. pažįstamas E. P. su draugais (jam atrodė, kad jų galėjo būti apie 10), kurių duomenų nežino, tačiau galėtų juos atpažinti, jį sumušė vietovėje, esančioje apie 4 km nuo ( - ). Smūgiai buvo suduoti į įvairias kūno vietas. Konflikto priežastis – 200 eurų žalos reikalavimas dėl tariamai jo (M. B.) sudaužyto E. P. rankinio laikrodžio. Vakarėlyje, kuriame kartu dalyvavo su E. P., jis laikrodžio nesudaužė, tai gali patvirtinti liudytojai (t. 1, b. l. 17).

15810.6.

1592015 m. balandžio 27 d. pagal M. B. pareiškimą pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

16010.7.

1612015 m. balandžio 29 d. apklaustas liudytoju, detaliai išdėstė įvykio aplinkybes, papildydamas savo pirminį pareiškimą. Apklausos metu M. B. parodė apie E. P. ir A. P. konfliktą, kuris buvo peraugęs į apsistumdymą gimtadienio šventės metu (2015 m. balandžio 25 d.), apie tai, kad jis bandė nuraminti E. P., atskyrė jį nuo A. P.. Kitą dieną (2015 m. balandžio 26 d.) E. P. telefonu primygtinai jį kvietė susitikti, po to L. V. automobiliu buvo nuvežtas į susitikimą su E. P.; jiems susitikus, E. P. iš karto pradėjo jo atžvilgiu keiktis necenzūriniais žodžiais, reikalauti 200 eurų, grasino „sudaužyti“. Netrukus jis pamatė link jo atbėgančius 8-10 vaikinų, nusiteikusius agresyviai; jis bandė pabėgti, jie vijosi, nepaviję, 5-6 asmenys sėdo į L. V. automobilį ir važiavo link jo; išlipę iš automobilio, jį pavijo miške, vienas pavijusiųjų pargriovė, kiti pribėgę jam, gulinčiam ant žemės, rankomis ir kojomis smūgiavo į įvairias kūno vietas; jis rankomis dengėsi veidą; kiek buvo suduota smūgių nežino; netrukus prie jų priėjęs L. V. prašė nutraukti muštynes; po muštynių jam atsisėdus, visi apstojo jį ratu, dar buvo vienas smūgis iš nugaros į veidą, atsisukęs pamatė E. P.. M. B. atsistojus, E. P. reikalavo 200 eurų iki pirmadienio už sudaužytą laikrodį. Vėliau L. V. automobiliu buvo parvežtas į A. sodybą, kur jį sumuštą matė ten buvę A., D. B., kuris byloje apklaustas liudytoju, patvirtino M. B. nurodytas aplinkybes. Be kita ko, M. B. parodė, kad po įvykio jis socialiniame tinkle Facebook, E. P. profilio draugų nuotraukose atpažino N. A., kaip asmenį kartu su E. P. dalyvavusį jį sumušant, be to, nurodė ir M. K.. Jiems apie 25-30 metų, buvo apsirengę tamsios spalvos sportiniais kostiumais, mano, kad kai kuriuos jų galėtų atpažinti (t. 1, b. l. 49-50). Tos pačios apklausos metu nukentėjusysis M. B. pateikė dvi N. A. foto nuotraukas, apie kurias davė parodymus; jos daiktų, dokumentų pateikimo protokolu pridėtos prie bylos (t. 1, b. l. 53-55).

16210.8.

1632015 m. gegužės 11-12 d. nukentėjusiajam atpažinti asmenis buvo pateiktos nuotraukų kartotekos. 2015 m. gegužės 11 d. protokole nurodyta, kad buvo parodytos nuotraukų kartotekos, kuriose 27-35 m. amžiaus vyrų nuotraukos (t. 1, b. l. 56-57); 2015 m. gegužės 12 d. protokole nenurodyti jokie duomenys apie parodomas kartotekas (t. 1, b. l. 58-59). Iš pateiktų nuotraukų kartotekų nukentėjusysis jokių asmenų neatpažino.

16410.9.

1652015 m. birželio 9 d. nukentėjusysis M. B. savo iniciatyva pateikė 3 foto nuotraukas ir papildomai buvo apklaustas (t. 1, b. l. 60-63; 64-68). Apklausos metu M. B. iš esmės davė analogiškus pirminiams parodymus, be to, paaiškino dėl pateiktų asmenų foto nuotraukų, nurodydamas asmenis, juos apibūdinančius požymius bei jų veiksmus, atliktus jo (M. B.) atžvilgiu. Tai yra įvardijo, kad pirmasis vaikinas, jį vijęsis, buvo J. J. (šviesių plaukų, įdegęs, apie 182 cm ūgio, sportiško sudėjimo, vilkėjęs sportinį kostiumą), kurį atpažino ieškodamas jį sumušusių asmenų Facebook internetinėje svetainėje; jis buvo vienas agresyviausių, pirmas pavijęs, pradėjo jį mušti. Be to, atpažino Facebook svetainėje ir kitą jį mušusį asmenį, kurio nuotrauką taip pat šioje apklausoje pateikė į bylą, nurodė jo išskirtinius bruožus – nuskusta galva, atlėpusios ausys (M. K.); jis mušė iš veido pusės. Be kita ko, M. B. šios apklausos metu patvirtino, kad iš visų jį mušusių asmenų įsidėmėjo, - jo pažįstamą E. P., aukščiau nurodytus J. J. ir M. K., N. A. (jo 2 nuotraukas pateikė 2015 m. balandžio 29 d.). Be to, nurodė dar vieno asmens požymius- apie 30 metų amžiaus, apie 178 cm ūgio, skusta galva, pailgo kampuoto veido, apsirengęs „treningais“; taip pat parodė, kad buvo ir kiti 18-25 metų amžiaus vaikinai, kurių tikslaus skaičiaus nežino. Nukentėjusysis taip pat parodė, kad būtent M. K. ir N. A., būdami su E. P. ir kitais jį mušusiais asmenimis, prie L. V. automobilio, reikalavo 200 eurų už neva jo sudaužytą laikrodį, vartojo jo atžvilgiu necenzūrinius žodžius, grasino sumušti, jei pirmadienį nebus perduoti pinigai. 2015 m. balandžio 27 d. ir vėliau, tiek nuteistasis E. P., tiek ir liudytojas L. V. prašė jo atsiimti pareiškimą, susitaikyti, siūlė sumokėti už patirtą žalą.

16610.10.

1672016 m. vasario mėn. 23, 26, kovo mėn. 16 dienomis suvestas akistaton nukentėjusysis M. B. su nuteistaisiais E. P., J. J., N. A. ir M. K., patvirtino savo anksčiau duotus parodymus, analogiškai paaiškindamas, jog jam gulint ant žemės, iš priekio jį mušė J. J. ir M. K., jie traukė rankas, kuriomis buvo jis užsidengęs veidą; kiti tuo metu stovėjo jam iš nugaros ir smūgiavo į įvairias kūno vietas. J. J., M. K. sudavė smūgius rankomis ir kojomis į veidą bei kitas kūno dalis; E. P., N. A. konkrečių smūgių nematė, tačiau jie stovėjo už nugaros, į kurią jam taip pat buvo suduoti smūgiai; be kita ko, akistatų su nuteistaisiais metu nukentėjusysis M. B. patvirtino ir aplinkybes dėl E. P. išsakytų reikalavimų sumokėti 200 eurų už neva sudaužytą laikrodį, kurie buvo lydimi grasinimų, necenzūrinių žodžių, tokiems reikalavimams pritarė ir kiti jį mušę asmenys, o M. K. pagrasino – „jei pirmadienį nebus 200 eurų, tai atvažiuos dar kartą“ (t. 1, b. l. 80-83; 86-90; 94-98; 123-127).

16810.11.

169Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas nukentėjusysis M. B. patvirtino savo ankstesnius parodymus, juos papildydamas. Visi nukentėjusiojo parodymai sutampa esminėse aplinkybėse – dėl dalyvavusių asmenų, jų atpažinimo aplinkybių; konflikto priežasties, reikalavimo 200 eurų už neva sudaužytą laikrodį, naudoto smurto jo atžvilgiu; taip pat ir dėl E. P. siekio po nusikaltimo padarymo, be kita ko, pasitelkiant ir liudytoją L. V., kad M. B. atsiimtų pareiškimą dėl jo atžvilgiu įvykdyto nusikaltimo; taip pat ir dėl aplinkybių, susijusių su jo (M. B.) ir nuteistojo K. A. pokalbiu, kurio metu pastarasis siekė paveikti nukentėjusįjį, kad šis paneigtų J. J. atpažinimą (dėl K. A. apeliacinio skundo argumentų pasisakyta 16.13;17; 30-32 punktuose) - (t. 1, b.l. 101-101; t. 2, b. l. 122-126; 130-133). Apklausiamas nukentėjusysis tiek pirmosios instancijos teisme, tiek ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje davė analogiškus parodymus bei patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, kurie esminėse aplinkybėse sutampa bei atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių teigti, kad nukentėjusysis turėjo tikslą apkalbėti N. A., M. K., J. J. (kaip visiškai deklaratyviai skunde teigia nuteistasis M. K.). Įvertinant išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo, priešingai nei nurodo apeliantai savo skunduose, nukentėjusiojo M. B. parodymų vertinti kaip nepatikimų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių ir tuo pačiu konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje vertindamas nukentėjusiojo parodymus, duotus viso proceso metu, įrodymų vertinimo taisyklių, nustatytų BPK 20 straipsnyje, nepažeidė.

17011.

171Teisėjų kolegija sprendžia, kad visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai, jog nuteistųjų N. A., M. K., J. J. atpažinimui reikšmingi požymiai buvo įvardinti, tiek patį realų atpažinimą nukentėjusysis atliko ne pagal tai, ką jis realiai matė ir prisiminė nusikaltimo vietoje, o pagal tai, kokie požymiai buvo užfiksuoti vaizduose, M. B. rastuose internete. Kolegijos vertinimu, tai, kad nukentėjusysis ieškojo informacijos apie kaltininkus internete, nėra ir negali būti pripažinta aplinkybe, lemiančia tokio atpažinimo neteisėtumą, juolab, kad M. B., savo iniciatyva pateikdamas nuotraukas į bylą, tuo pačiu buvo papildomai apklausiamas, kur nurodė požymius, pagal kuriuos atpažįsta kaltininkus. M. B. pateiktos foto nuotraukos daiktų, dokumentų protokolais pridėtos į bylą bei pirmosios instancijos teisiamajame posėdyje ištirtos BPK 290 straipsnyje nustatyta tvarka.

17211.1.

173Aplinkybė, jog nukentėjusysis neatpažino nei vieno iš kaltinamųjų iš jam pateiktos nuotraukų kartotekos, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamų aplinkybių kontekste, savaime nepaneigia atpažinimo iš foto nuotraukų, rastų internete bei nukentėjusiojo iniciatyva pateiktų į bylą ir tuo pačiu nesumenkina jų įrodomosios reikšmės, priešingai nei teigia skunduose apeliantai. Pastebėtina, kad iš asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolų (t. 1, b. l. 56-57; 58-59) visiškai neaišku, kokių asmenų nuotraukos buvo pateiktos, tuo labiau protokoluose nėra duomenų, kad atpažinimui buvo pateiktos ir nuteistųjų apeliantų nuotraukos (N. A., M. K. ar J. J.), išskyrus amžių „25-25 m. amžiaus vyrų nuotraukos“, jokie kiti bylos tyrimui reikšmingi duomenys protokoluose nenurodyti, todėl nėra jokio pagrindo sutikti su apelianto M. K. skundo argumentu, jog tarp kartotekoje pateiktų fotonuotraukų, tarp kurių buvo ir jo (M. K.) fotonuotrauka, jo neatpažino, o vėliau 2015 m. birželio 9 d. pateikė iš interneto nuotrauką, kaip vieno iš asmenų, jį mušusių miške kartu su E. P. ir kitais asmenimis. Teisėjų kolegijos vertinimu, asmens parodymo atpažinti iš nuotraukų kartotekų protokolai (t. 1, b. l. 56-57; 58-59) įrodomosios reikšmės neturi, jie yra neinformatyvaus pobūdžio, be to, prieš atliekant šį ikiteisminio tyrimo veiksmą 2015 m. gegužės 11-12 dienomis, nukentėjusysis nebuvo apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį (BPK 194 straipsnis).

17411.2.

175Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, nukentėjusysis turi teisę teikti įrodymus (BPK 28 straipsnio 2 dalis), kuria nagrinėjamu atveju jis pasinaudojo, pateikdamas foto nuotraukas iš interneto. Byloje nėra nustatyta jokių objektyvių aplinkybių, dėl kurių teismas galėtų vertinti pateiktus duomenis kaip nepatikimus ir nepripažinti jų įrodymais byloje.

17612.

177Apeliantai J. J., M. K., N. A. skunduose nepagrįstai teigia, kad nukentėjusysis savo parodymuose nenurodė jokių konkrečių jų veiksmų, atliktų prieš M. B., teismas taip pat jų nenustatė. Priešingai, analizuojant nukentėjusiojo M. B. parodymų turinį, akivaizdu, kad konkretūs nuteistųjų veiksmai buvo nustatyti, t. y. byloje nukentėjusiojo parodymais nustatyta, jog prie miško jį pasitiko E. P., kuris iš karto jam pradėjo reikšti pretenzijas dėl neva sudaužyto laikrodžio bei reikalauti 200 eurų; netrukus iš miško išėjo ir N. A.; vėliau, miške jį pirmas pasivijo J. J., pargriovė ant žemės, netrukus prie jo gulinčio pribėgo kiti asmenys, tarp jų ir kiti nuteistieji; J. J. ir M. K. stovėjo jam iš priekio, jis gulėdamas ant dešinio šono matė kaip pastarieji smūgiavo jam rankomis ir kojomis į veidą, pilvą ir kitas kūno vietas; traukė jam rankas nuo veido, kuriomis jis dengėsi nuo smūgių; tuo metu N. A. ir E. P. stovėjo jam už nugaros, nors konkrečių jų smūgių nematė (logiška, jog ir negalėjo matyti), tačiau taip pat juto jam suduodamus smūgius į nugarą, šonus (pastebėtina, kad pats E. P. pripažino sudavęs M. B. keletą smūgių į šonus), be to, jam atsisėdus, jis matė kaip E. P. jam sudavė smūgį į veidą; be nuteistųjų, kartu buvo ir kiti asmenys, kurių nukentėjusysis neatpažino ir jie nenustatyti byloje, kas taip pat patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie tai, kad į L. V. automobilį įsėdo ir jį miške pasivijo ir sumušė 5-6 asmenys. Aplinkybę, kad nusikaltime galėjo dalyvauti ir daugiau asmenų, kaip nurodo ir nukentėjusysis M. B., o apeliantai pastarojo parodymus dėl asmenų skaičiaus vertina kaip prieštaringus, teisėjų kolegijos vertinimu, patvirtina ir telefoninių skambučių ir SMS žinučių analizė (16.6 punktas), iš kurios matyti, jog įvykio dieną intensyviai su E. P. bendravo kitas asmuo (R. L.), jis gi turėjo telefoninius kontaktus su M. K., N. A., liudytoju L. V. ir to paties asmens telefonas jungėsi prie tų pačių veikimo celių, kaip E. P., kitų nuteistųjų, liudytojo L. V. bei nukentėjusiojo nusikalstamos veikos padarymo metu. Kita vertus, nagrinėjamų aplinkybių kontekste būtina pažymėti, kad apeliacine tvarka baudžiamoji byla nagrinėjama paduotų apeliacinių skundų ribose (BPK 320 straipsnio 3 dalis), t. y. šiuo atveju pagal nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinius skundus. Apeliacinių skundų, sunkinančiais nuteistųjų padėtį pagrindais, nėra paduota, todėl teisėjų kolegija, nagrinėdama bylą apeliacine tvarka, neturi procesinės galimybės spręsti dėl bendrininkavimo apimties (ne tik nuteistųjų, bet ir kitų asmenų), įvykdant nusikalstamą veiką nukentėjusiojo M. B. atžvilgiu.

17813.

179M. B. parodymus dėl jam suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų visiškai patvirtina ir 2015 m. gegužės 8 d. specialisto išvada Nr. ( - ), kurioje konstatuoti sužalojimai: nosies kaulų lūžis, galvos smegenų sukrėtimas, poodinės kraujosruvos nosies nugarėlėje, dešinėje kaktos pusėje, pereinanti į smilkinį, kairėje nugaros pusėje ir kairėje pilvo pusėje, odos nubrozdinimas kairio antakio srityje. Nustatyti sužalojimai atitinka M. B. parodymus apie jam suduotus smūgius į veido, galvos sritį, taip pat ir nugaros, pilvo sritį (gulėjo ant dešinio šono, kaip matyti, sužalojimai – kairėje nugaros ir pilvo pusėje). Konkretus smūgių skaičius nenustatytas, kurio taip pat ir nenurodė M. B. (kas taip pat logiškai paaiškinama, kad asmuo, būdamas tokioje būsenoje, kai jo atžvilgiu fiziškai smurtauja grupė asmenų, neturi jokios realios galimybės skaičiuoti suduodamų smūgių), kita vertus, specialisto išvadoje nustatyta, kad sužalojimai padaryti ne mažiau keturių trauminių poveikių pasėkoje kietais bukais daiktais, paveikus galvą, kairę nugaros pusę ir kairę pilvo pusę; tikėtina, - tiesioginių trauminių poveikių pasėkoje; visumoje sužalojimai nėra būdingi griuviminei traumai, kas taip pat atitinka nukentėjusiojo parodymus ir tuo pačiu paneigia nuteistųjų J. J., M. K., N. A. parodymus apie tai, kad jie prieš nukentėjusįjį fizinio smurto nenaudojo, be kita ko ir nuteistojo E. P. parodymus apie jo nukentėjusiam į šonus suduotus keletą smūgių. Įvertinant nustatytas aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su apeliantų skundų argumentais, jog byloje nebuvo nustatyti konkretūs smurtiniai nuteistųjų veiksmai, įvykdyti nukentėjusiojo atžvilgiu.

18013.1.

181Be kita ko, kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistojo J. J. ir jo gynėjos bei nuteistojo N. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentai, jog M. B. nosies kaulų lūžis galėjo būti padarytas kitomis aplinkybėmis (užsiimant imtynių veiksmais), o ne tiriamo įvykio metu, neaiški sužalojimų kilmė (pasak N. A. gynėjo į specialistą kreipėsi tik po 10 dienų). Iš specialisto išvados matyti, kad 2015 m. balandžio 26 d., iš karto po įvykio M. B. apžiūrint ( - ) ligoninės priėmimo skyriuje, be kitų sužalojimų nustatyta poodinė kraujosruva nosies nugarėlės viduriniame trečdalyje kairėje; 2015 m. balandžio 27 d. konsultuotas neurochirurgo; konsultacijos metu nustatyta kraujosruva apie kairę akį; diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas; 2015 m. gegužės 6 d. konsultuotas LOR gydytojo; konstatuota, - nosis deformuota, jaučiasi krepitacija; rentgenogramoje – lūžę nosikauliai, nosies pertvara iškrypusi į dešinę; diagnozė – nosies kaulų lūžis; trauma 2015 m. balandžio 26 d. (t. 1, b. l. 34-36). Todėl teigti, kad M. B. kreipėsi į specialistą tik praėjus 10 dienų nuo įvykio nėra jokio pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad M. B. į ligoninės priėmimo skyrių kreipėsi iš karto po įvykio – 2015 m. balandžio 26 d. vakare, kur tarp kitų sužalojimų nustatyti ir nosies sužalojimai; kitą dieną – balandžio 27 d. konsultuotas neurochirurgo ir 2015 m. gegužės 6 d. konsultuotas LOR gydytojo, tai yra M. B. buvo nuosekliai tiriamas dėl 2015 m. balandžio 26 d. patirtų sužalojimų. Be kita ko, tokias teismo išvadas patvirtina ir ( - ) teritorinės ligonių kasos dokumentas, iš kurio turinio matyti, jog po pirminės skubios ambulatorinės apžiūros 2015 m. balandžio 26 ir 27 dienomis, M. B. buvo siunčiamas konsultacijai ir gydymui pas specialistus į kitą įstaigą (t. 1, b. l. 43).

18213.2.

183Aplinkybę, kad M. B. buvo sužalotas, būtent 2015 m. balandžio 26 d., patvirtina ir liudytojų V. B., A. P. parodymai, apie tai, kad 2015 m. balandžio 26 d. į A. sodybą, po susitikimo su E. P., M. B. grįžo sumuštas dėl neva gimtadienyje jo sudaužyto E. P. laikrodžio; muštynių metu iš jo buvo reikalaujama 200 eurų. Liudytojų parodymai visiškai patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymus; jie gi atitinka ir Specialisto išvadoje nustatytą sužalojimų laiką. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai, kad M. B. galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis nei nustatyta skundžiamu apkaltinamuoju nuosprendžiu.

18413.3.

185Be kita ko, byloje nustatytas faktas, jog kitą dieną (2015 m. balandžio 27 d.) po nagrinėjamo įvykio, nukentėjusysis M. B. buvo savo darbovietėje, teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigia nuteistojo N. A. gynėjas skunde, niekaip nepaneigia nuteistųjų jam padarytų sužalojimų 2015 m. balandžio 26 d. skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis. Nukentėjusiojo M. B., nuteistojo E. P., liudytojo L. V. parodymais, kurie dėl susitikimo su nukentėjusiuoju po įvykio aplinkybių tarpusavyje sutampa bei atitinka ir telefoninių kontaktų išklotinių padarytai analizei (t. 1, b. l. 177-181), nustatyta, kad 2015 m. balandžio 27 d. L. V., E. P. prašymu, kartu su kitu asmeniu (M. P.), buvo nuvykę į M. B. darbovietę, kur prašė jo atsiimti pareiškimą dėl įvykio, susitaikyti, siūlė atlygį už jam padarytą žalą. Nukentėjusysis parodė, kad po įvykio, būdamas sužalotas, buvo darbovietėje, kadangi privalėjo dalyvauti svarbiame dalykiniame susitikime, po kurio, išvyko į gydymo įstaigą. Tokius nukentėjusiojo parodymus patvirtina ir tarnybinis pranešimas (t. 1, b. l. 21), iš kurio matyti, kad 2015 m. balandžio 27 dieną M. B. buvo kviečiamas apklausai, tačiau dėl atliekamų M. B. medicininių tyrimo ( - ) ligoninėje tai padaryti nebuvo galimybės. Specialisto išvada Nr. ( - ) patvirtina, kad būtent tą pačią dieną, 13. 40 val. M. B. buvo atliekami galvos kompiuterinės tomografijos tyrimai, 14.30 val. jis konsultuotas neurochirurgo; diagnozuotas galvos sumušimas, galvos smegenų sukrėtimas (t. 1, b. l. 35). Liudytojas L. V. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme pripažino, kad po įvykio buvo susitikęs su nukentėjusiuoju M. B. ir prašė atsiimti pareiškimą. Ši liudytojo nurodyta aplinkybė atitinka ir paties nukentėjusiojo parodymus, jog E. P. prašymu, kitą dieną po įvykio, buvo L. V. atvažiavęs pas jį į darbovietę ir prašė taikytis su E. P.. Tokių aplinkybių nepaneigė ir pats nuteistasis E. P.. Todėl šioje dalyje liudytojo L. V. parodymai, teisėjų kolegijos vertinami kaip atitinkantys faktines bylos aplinkybes. Nėra jokio pagrindo išvadai, kaip skunde teigia N. A. gynėjas, jog M. B. po įvykio buvo darbingas, kas, jo vertinimu, kelia abejonių dėl nukentėjusiojo patirtų sužalojimų ir sąžiningumo dėl nedarbingumo išmokos, tuo pačiu ir dėl parodymų patikimumo. Nustatytų aplinkybių, kolegijos vertinimu, nepaneigia ir tai, jog procese nebuvo apklaustas su L. V. nukentėjusiojo M. B. darbovietėje lankęsis kitas asmuo (M. P.). Bylai reikšmingi faktai nustatyti kitais bylos duomenimis, tai yra nustatytas aukščiau nurodytų asmenų susitikimo faktas, pokalbio turinį jie taip pat pripažino, sužalojimai M. B. konstatuoti objektyviais medicininiais dokumentais bei specialisto išvada, kuriais abejoti teismas neturi pagrindo.

18614.

187Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nuteistojo M. K. bei nuteistojo N. A. gynėjo apeliacinių skundų argumentus, jog nukentėjusiojo M. B. ikiteisminio tyrimo metu į bylą pateikti apgadinti drabužiai nėra susiję su nagrinėjamu įvykiu, tai yra neįrodyta, jog, būtent, pateiktus į bylą drabužius M. B. vilkėjo nagrinėjamo įvykio dieną. Iš 2015 m. liepos 1 d. Savanoriško daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusysis M. B. pateikė rūbus, kuriuos vilkėjo nusikaltimo padarymo metu – mėlynos spalvos džinsines kelnes ir vyriškus mėlynais-baltais dryžiais marškinius (t. 1, b. l. 69-70). Apžiūrėjus pateiktus drabužius, nustatyta, kad marškinių susegimo juostoje trūksta dviejų sagų; išplėšti marškinių medžiagos siūlai; priekinėje kelnių pusėje – skylė, kurios kraštuose matosi ištempti siūlai (t. 1, b.l. 71-74). Detaliau apie pateiktus drabužius pats nukentėjusysis nebuvo apklaustas, tačiau, prieš juos pateikiant, dar 2015 m. birželio 9 d. papildomos apklausos metu, be kita ko, M. B. parodė, jog nuteistasis E. P. siūlė jam piniginį atlygį ir už sugadintus drabužius (t. 1, b. l. 67), šias aplinkybes patvirtino ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje, perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Tai, kad buvo sugadinti nukentėjusiojo rūbai nusikaltimo metu, M. B. patvirtino ir akistatoje su E. P., kurios metu pats nuteistasis E. P. šios aplinkybės nepaneigė (t. 1, b. l. 89) bei teisiamajame posėdyje taip pat patvirtino, jog sutinka atlyginti žalą už sugadintus drabužius. Tai, kad M. B., įvykio dieną vežamas L. V. automobiliu susitikti su E. P., vilkėjo marškinėlius ir mūvėjo džinsus, pirmosios instancijos teismo posėdyje patvirtino ir liudytojas L. V.. Todėl teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir šiuos apeliantų argumentus.

18815.

189Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino liudytojo L. V. parodymų, kaip juos teisinančių įrodymų. Pasak apeliantų, šis liudytojas betarpiškai matė įvykį bei jame dalyvavusius asmenis, patvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo N. A., J. J., M. K., kas visiškai atitinka pačių nuteistųjų parodymus. Jis M. B. į susitikimą su E. P. nuvežė, pastarojo prašymu. Kartu su E. P. buvo kiti nepažįstami jam asmenys.

19015.1.

191Iš tiesų, viso proceso metu liudytojas L. V. laikėsi pozicijos, jog jam yra žinoma apie konfliktą tarp E. P. ir M. B. dėl sudaužyto laikrodžio V. A. gimtadienio metu. Jis gi pripažino, kad 2015 m. balandžio 26 d. vežė M. B. iš A. sodybos susitikti su E. P., sakė M. B., kad šis „atpirktų“ E. P. laikrodį; matė, kaip miške M. B. buvo mušamas E. P., kuris gulinčiam ant žemės M. B. sudavė smūgius, tačiau nematė, ar jį mušė kartu su juo buvę 3-4 kiti jam nepažįstami asmenys ir tuo pačiu viso proceso metu neigė, jog M. K., N. A., J. J. dalyvavo jiems inkriminuotame nusikaltime. Visus šiuos asmenis pažįsta, žino, kad jie bendrauja tarpusavyje. Teisiamajame posėdyje liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad neatsimena dalyvavusių asmenų skaičiaus, tačiau tuo pačiu kategoriškai tvirtino, kad M. K., N. A., J. J. įvykio vietoje nebuvo.

19215.2.

193Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje įvertino liudytojo L. V. parodymus, - rėmėsi ta liudytojo parodymų dalimi, kuri yra patvirtinta kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais (nukentėjusiojo M. B., iš dalies nuteistojo E. P., liudytojų V. B., A. P. parodymais bei kita bylos medžiaga), t. y. dėl aplinkybių, susijusių su konflikto pradžia, E. P. ir M. B. telefoninių kontaktų dėl jų susitikimo įvykio dieną, dėl E. P. L. V. nurodytos konflikto priežasties ( M. B. neva padarytos žalos dėl sudaužyto laikrodžio). Kita vertus, visiškai pagrįstai atmetė kaip nepatikimus, liudytojo L. V. parodymus apie tai, kad iš įvykyje dalyvavusių asmenų, jis pažinojo tik nuteistąjį E. P. ir nukentėjusįjį M. B., kitų asmenų nepažinojo, jų nukentėjusiojo atžvilgiu naudojamo smurto nematė. Teisėjų kolegija sutinka su tokiu minėto liudytojo parodymų vertinimu. Bylos duomenimis nustatyta, kad nusikaltimą M. B. atžvilgiu įvykdė ne tik E. P., bet ir kartu su juo buvę ir bendrai veikę M. K., J. J., N. A.. Tuo tarpu liudytojas L. V. sąmoningai nutylėjo aplinkybes apie jam žinomai dalyvavusius nusikaltime kitus asmenis. Tokie liudytojo parodymai turi būti įvertinti BK 235 straipsnio prasme.

19416.

195Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų parodymai yra prieštaringi esminėse aplinkybėse, jų nepatvirtina ir kiti bylos duomenys, todėl jie teisingai buvo įvertinti kaip nepatikimi pirmosios instancijos teisme.

19616.1.

197Nuteistasis E. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2015 m. balandžio 25 d. vykusio vakarėlio metu, tarp jo ir liudytojo A. P. vyko žodinis konfliktas, peraugęs į fizinį apsistumdymą, kurio metu abu buvo nukritę ant žemės; nukentėjusysis M. B. juos bandė nuraminti ir išskirti; šio konflikto metu nutrūko jo laikrodžio dirželis ir sudužo stiklas; jis prašė M. B. atlyginti 200 eurų žalą, šis atsisakė tai daryti, todėl jis kitą dieną skambino pastarajam dėl žalos atlyginimo, prašė L. V. atvežti M. B. pakalbėti prie miško. Pakeliui važiuodamas į susitikimą su M. B., prie parduotuvės sutiko du vaikinus, kurių vieną žinojo tik iš matymo, kuriems pasakė, jog turi problemų ir važiuoja aiškintis dėl jų; tuomet tie vaikinai pasiūlė važiuoti kartu; susitikus jiems su M. B., tarp jų įvyko žodinis konfliktas dėl sudaužyto laikrodžio, po to M. B., jo manymu, išsigando su juo (E. P.) kartu buvusių dviejų vaikinų ir pabėgo į mišką, kur jį pasivijęs E. P. nugriuvusiam ant žemės M. B. sudavė rankomis keletą smūgių į šonus; į galvą jokių smūgių nebuvo; kartu su juo buvę vaikinai jokių smūgių M. B. nesudavė. L. V. jis sakė, kad su M. B. reikia pakalbėti dėl sudaužyto laikrodžio. Jis siūlė M. B. pinigus, kad konfliktą išspręsti taikiai, tačiau jis nesutiko. Be to, E. P. teigė, jog J. J. nepažinojo iki įvykio. Su M. K. telefonu bendravo prasidėjus ikiteisminiam tyrimui dėl buto nuomos. N. A. yra jo draugas, kuris po vakarėlio jį parvežė namo. Apeliacinės instancijos teisme nuteistasis E. P. davė iš esmės analogiškus parodymus kaip ir pirmosios instancijos teisme, patvirtindamas, kad prieš M. B. miške smurtavo vienas, suduodamas keletą smūgių jam į šonus ir nugarą, taip pat neigė smūgius į veido sritį. Mano, kad neteisingai elgėsi, tokiu būdu reikalaudamas žalos atlyginimo už sudaužytą laikrodį.

19816.2.

199N. A. teisme teigė, kad J. J. nepažįsta, M. K. pažįsta tik iš matymo, E. P. yra jo draugas. 2015 m. balandžio 26 d. ( - ) šventė pusseserės gimtadienį; neatsimena, ar balandžio 25 d. buvo susitikęs su E. P., iš kurio ir sužinojo apie jo ir nukentėjusiojo konfliktą dėl laikrodžio, tačiau nusikaltime, kuris jam inkriminuotas nedalyvavo; nukentėjusiojo M. B. nepažįsta, jo manymu, pastarasis suklydo jį atpažindamas Facebook svetainėje. Apeliacinės instancijos teisme N. A. patvirtino ankstesnius savo parodymus, neigė turėjęs bet kokius kontaktus su kitais nuteistaisiais ar nukentėjusiuoju įvykio dieną.

20016.3.

201M. K. tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme tvirtino, kad įvykio vietoje nebuvo; su E. P. yra pažįstami, tačiau susitikdavo labai retai, keletą kartų per metus, 2015 m. balandžio 26 d. su juo nebendravo, nors tuo pačiu teigė, kad E. P. gyveno jo bute; taip pat pažįsta J. J., su kuriuo įvykio dieną galėjo bendrauti tik ( - ); su N. A. nebendravo; M. B. nepažįsta. Su J. J. apie nagrinėjamos bylos aplinkybes nėra kalbėjęs. Jo telefonas įvykio vietoje negalėjo būti fiksuotas, nes jis ten nebuvo.

20216.4.

203J. J. teisme tvirtino, kad nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, įvykio dieną su E. P., M. K. ir N. A. susitikęs nebuvo; pažįsta tik M. K. ir E. P.. Įvykio dieną galėjo būti pas savo tetą, gyvenančią ( - ), todėl ir jo naudojamas telefonas galėjo būti užfiksuotas nusikaltimo vietos veikimo zonoje.

20416.5.

205Kaip matyti iš pačių nuteistųjų parodymų, jie, išskyrus E. P., neigė fiziškai smurtavę prie nukentėjusįjį ir reikalavę jo atlyginti žalą už E. P. laikrodį, aiškino, jog nagrinėjamo įvykio dieną susitikę nebuvo (tik N. A. ryte E. P. parvežė į namus), jokių bendrų reikalų nesprendė, telefonu nebendravo. Dar daugiau, E. P. tvirtino, jog nepažįsta J. J., tačiau pastarasis teigė, jog pažįsta E. P. kaip M. K. draugą, kuriuos matydavo kartu; J. tvirtino, jog su M. K. nebendravo, tačiau M. K. teisme teigė, kad įvykio dieną galėjo bendrauti su J. J. ( - ), kur buvo visą dieną ir į kitą vietovę nebuvo išvažiavęs; tuo tarpu E. P. ir M. K. paaiškino, kad jie yra tik pažįstami, susitinka tik keletą kartų per metus, jokių bendrų reikalų neturi, tačiau tuo pačiu M. K. parodė, jog E. P. gyveno jo bute; N. A. su M. K. neigė taip pat tarpusavio bendravimą. Liudytojas L. V. apklausiamas teisme parodė, kad nuteistieji E. P. (kuris yra jo draugas), M. K., N. A., J. J. tarpusavyje yra pažįstami, žino apie jų tarpusavio bendravimą. Taigi, nuteistųjų parodymai dėl jų tarpusavio santykių, bendravimo bei susitikimo nagrinėjamo įvykio dieną, yra prieštaringi, neatitinkantys faktinių bylos aplinkybių. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas kritiškai nuteistųjų parodymus, padarė pagrįstą išvadą, jog nuteistieji tarpusavyje buvo pažįstami, tarpusavyje bendraudavo, jie gi bendravo ir nusikaltimo dieną ir po jo. Tokią išvadą patvirtina ir byloje ikiteisminio tyrimo metu atlikta nuteistųjų ir kitų asmenų (liudytojo L. V., nukentėjusiojo M. B.) telefonų abonentinių numerių skambučių ir SMS išklotinės (t. 1, b. l. 1174-193; t. 2, b. l. 1-38; 84-108;109-119).

20616.6.

207Atlikta nukentėjusiojo M. B. mobiliojo ryšio abonento įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS žinučių analizė patvirtina, kad 2015 m. balandžio 26 d., laikotarpiu nuo 13. 33 iki 15.55 val., nuteistasis E. P. skambino 8 kartus nukentėjusiajam M. B., o pastarasis E. P. skambino 1 kartą; be to, užfiksuotas ir E. P. telefoniniai kontaktai su liudytoju L. V. (t. 1, b. l. 177-178), kas visiškai atitinka nukentėjusiojo M. B. parodymus apie E. P. reikalavimą susitikti bei derinimą susitikimo vietos ir laiko, taip pat ir E. P., L. V. parodymus apie jų susitikimo aplinkybes. Be kita ko, analizuojant nuteistojo E. P. mobiliojo ryšio abonento įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS išklotines matyti, kad nusikaltimo dieną - 2015 m. balandžio 26 d., E. P., siekdamas susitikti su nukentėjusiuoju M. B., tiesiogiai ar netiesiogiai bendravo ir su nuteistaisiais M. K., N. A., J. J., su kuriais tą pačią dieną ir įvykdė nusikaltimą M. B. atžvilgiu, taip pat ir su kitais asmenimis (kas, beje, patvirtina nukentėjusiojo parodymus apie nusikaltime dalyvavusius asmenis, kurie liko nenustatyti ir nukentėjusiojo neatpažinti (R. L.). Nuosekliai analizuojant abonentų įeinančių ir išeinančių pokalbių bei SMS žinučių išklotinių, prisijungimo celių ir jų adresų duomenis (t. 1, b. l. 177-184; 185-193; t. 2, b. l. 109-119), matyti, kad 2015 m. balandžio 26 d. 08.48 val. E. P. skambino N. A. (atitinka jų parodymus, kad po A. gimtadienio A. vežė P. namo); nuo 10.04 iki 11.50 val. E. P. eilę kartų telefonu kontaktavo su kitu asmeniu (R. L.), 11. 57 – 12.02 val. R. L. – su M. K.; 13.08 val. E. P. skambino L. V., o 13.33 val. – E. P. vėl skambino nukentėjusiajam M. B., po to, iki 15.38 val. vyko telefoniniai kontaktai tarp E. P., L. V., M. B. (atitinka jų parodymus apie susitikimo planavimą, jo vietą ir laiką); tuo pačiu laikotarpiu (14.40, 14.47; 15.13), N. A. telefonu kontaktavo su kitu asmeniu (R. L.) ir 15. 38 N. A. telefonas pateko į ( - ) abonento prisijungimo celės veikimo zoną, kurioje jau buvo fiksuojami ir M. K., E. P., nukentėjusiojo M. B. (nuo 15.14 val.), liudytojo L. V. (16.02 val.) telefonų abonentų prisijungimai; taip pat ir nuteistojo J. J. (16. 18). Pastebėtina ir tai, kad iki nusikaltimo padarymo paskutinis telefoninis kontaktas yra užfiksuotas tarp nuteistojo E. P. ir nukentėjusiojo M. B. 15.38 val. ir, būtent, nuo to momento iki 16.23 val. nėra fiksuota jokių nukentėjusiojo telefoninių kontaktų (kaip nustatyta tame laikotarpyje ir buvo įvykdytas jo atžvilgiu nusikaltimas); neužfiksuota telefoninių kontaktų ir nuteistųjų, tai yra 15.04-16.43 – M. K.; 15.38-17.54 N. A.; 15.38-16.16 – E. P.; iki 16.16 val. nėra užfiksuota ir jokių J. J. telefoninių kontaktų, kurio, kaip minėta, iki 16.18 telefono abonentas ne tik prisijungė prie į nusikaltimo vietą patenkančios celės veikimo zonos, bet pateko ir į tą pačią celės veikimo zoną, kaip ir kitų nuteistųjų; be to, pagal judėjimo kryptį matyti, jog nuo 16.23 val. judėjo nuo ( - ) miesto kryptimi ir nuo 16.45 val. jau prisijungė prie ( - ) veikiančiose celės veikimo zonose. Nustatyti duomenys, be kita ko, vertinant juos ir lyginant su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, paneigia ir nuteistųjų M. K., N. A. parodymus apie tai, kad jie įvykio vietoje nebuvo ir nusikaltimo M. B. atžvilgiu neįvykdė. Tuo pačiu tai paneigia ir nuteistojo M. K. parodymus apie tai, kad jis nusikaltimo padarymo metu nebuvo išvykęs iš ( - ) miesto.

20816.7.

209Nuteistojo N. A. pateikta versija, jog tuo metu jis buvo savo pusseserės gimtadienyje, teisėjų kolegijos vertinimu, taip pat nėra pagrįsta objektyviais bylos duomenimis. Apeliacinės instancijos teisme, N. A. ir jo gynėjo prašymu, buvo apklausta liudytoja jo pusseserė K. Š., kuri parodė, kad iki 2016 metų gyveno ( - ); jos gimtadienis yra balandžio 26 d., N. A. ją visada sveikindavo gimtadienio proga, mano, kad taip buvo ir 2015 metais, tačiau kada konkrečiai tais metais šventė gimtadienį neprisimena (nei savaitės dienos, nei tuo labiau valandų); taip pat neprisimena, kada N. A. su savo drauge atvyko ir išvyko; be kita ko, liudytoja parodė, jog prieš apeliacinės instancijos teismo posėdį kalbėjo su N. A., kuris jai sakė, jog teisme ji turės paliudyti, jog jis dalyvavo 2015 m. jos gimtadienio šventėje. Liudytojos K. Š. parodymai nėra informatyvūs, gana abstraktūs, bendro pobūdžio, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, jie įrodomosios reikšmės neturi ir tuo labiau nepatvirtina nuteistojo N. A. versijos, jog jis nusikaltimo vietoje nebuvo. Pastebėtina ir tai, kad nuteistasis prašė apeliacinės instancijos teisme apklausti liudytoja ir jo tuometinę draugę D. P., teismas ne kartą kvietė ją į teismo posėdį teismo šaukimais, tačiau jie nebuvo įteikti; pats N. A. paaiškino, kad dabartinė jos gyvenamoji vieta jam nežinoma. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių N. A. pateiktą versiją, byloje nėra.

21016.8.

211Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patikėti ir nuteistojo J. J. pateikta versija, jog jis nusikaltimo vietoje nebuvo ir M. B. atžvilgiu nusikaltimo neįvykdė. Nusikaltimo vietoje fiksuotas jo telefono abonento prisijungimas prie tos vietos celės veikimo zonos. Tai, kad jis tuo metu galėjo būti šioje vietovėje, tačiau su kitais asmenimis (kaip nurodė skunde pas savo tetą), byloje objektyvių duomenų nėra. Priešingai, tolimesni įvykiai byloje, akivaizdžiai patvirtina nuteistojo J. J. dalyvavimą jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

21216.9.

213Vertinamų bylos aplinkybių kontekste, atmestini kaip nepagrįsti ir apeliantų nuteistojo N. A. gynėjo bei nuteistojo J. J. ir jo gynėjos skundų argumentai, jog pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje tik nurodė pačius tarp nuteistųjų vykusius telefoninius kontaktus, tačiau neatskleidė jų turinio, todėl šie duomenys, pasak apeliantų, neturi įrodomosios reikšmės kaltinimo prasme. Sutikti su tokiais argumentais nėra pagrindo. Pirmiausia, iki pradedant ikiteisminį tyrimą pagal nukentėjusiojo M. B. pareiškimą nei vieno iš šioje byloje nuteistųjų atžvilgiu nebuvo atliekami jokie kriminalinės žvalgybos veiksmai. Pradėjus ikiteisminį tyrimą, prokuroro nutarimu buvo išreikalauta iš UAB „( - )“, „( - )“, „( - )“ informacija apie mobilaus ryšio telefonų abonentus, nustatyta jų priklausomybė, pateiktos išklotinės apie jų telefoninius kontaktus, taip pat ir nurodyta abonento buvimo vieta pokalbių metu (CELL-ės, bokšteliai), pokalbių data, laikas, trukmė (t. 1, b. l. 166-176; t. 2, b. l. 1-48). Taip buvo tiriamos aplinkybės, susijusios su nuteistųjų bei kitų asmenų (liudytojų, nukentėjusiojo) buvimo vieta nusikaltimo padarymo dieną ir po jo. Šioje proceso stadijoje nebuvo atliekami ir BPK 154 straipsnyje numatyti elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolė, jos fiksavimas ir kaupimas. Todėl akivaizdu, kad negalėjo būti ir nebuvo užfiksuotas telefoninių pokalbių bei SMS žinučių turinys. Aptariami duomenys buvo ištirti bylos ikiteisminio tyrimo metu bei patikrinti ir įvertinti teisminio nagrinėjimo metu. Šių duomenų analizė (16.6 punktas) teisėjų kolegijai leidžia daryti neabejotiną išvadą apie visų nuteistųjų dalyvavimą, priešingai nei teigiama jų apeliaciniuose skunduose, jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

21416.10.

215Be kita ko, nustatytas aplinkybes patvirtina ir po nusikaltimo įvykdymo sekę nuteistųjų veiksmai, jų tarpusavio bendravimas bei pokalbių metu aptariamos aplinkybės. ( - ) apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjo 2015 m. liepos 15 d. nutartimi buvo leista dviejų mėnesių (2015 07 15 – 2015 09 15) laikotarpiu kontroliuoti E. P. naudojamo telefono abonentų bei kitų jo naudojamų telefono numerių telefoninius pokalbius, perduodamus elektroninių ryšių tinklais, daryti jų įrašus, kontroliuoti kitą elektroninių ryšių tinklais perduodamą informaciją ir ją fiksuoti (t. 2, b. l. 59). Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolas ir prie jo pridėtų pokalbių suvestinės (t. 2, b. l. 60-61; 62-82) patvirtina E. P. palaikomus ryšius su nuteistuoju M. K., kuris tuo metu atliko laisvės atėmimo bausmę pataisos namuose, taip pat ir jo kontaktus su nuteistuoju N. A., netiesiogiai buvo kalbama ir apie nuteistojo J. J. dalyvavimą jiems inkriminuoto nusikaltimo padaryme.

21616.11.

217Kaip matyti iš nuteistojo E. P. pokalbių turinio, 2015 m. liepos 20-21 dienomis, E. P. iš savo artimųjų (motinos) sužinojo, kad policijos pareigūnai jo ieškojo tikslu įteikti šaukimą atvykti į policiją, taip pat kviečiamas ir N. A.. Po to, E. P. pokalbio metu su N. A. aptarė tai, kad „tuoj iš liudytojų, taps įtariamieji“; nurodė konkretų laiką, kada jie yra kviečiami į policijos įstaigą (2015 m. liepos 23 d. 9 val. ir 11 val.), kas visiškai atitinka bylos duomenis (t. 3, b. l. 2-3); tariamasi dėl pinigų (800 eurų) perdavimo; toliau gautą informaciją apie šaukimus į policiją perdavė E. P. liudytojui L. V., tuo pačiu su juo aptarė, kad „M.“ šiuo metu yra kalėjime (M. K. 2015-07-16 patalpintas į ( - ) t. 4, b. l. 49), kad reikia su juo pakalbėti iki E. P. apklausos (pokalbis 2015 07 22; E. P. apklausa 2015 07 23 9 val.); iš E. P. pokalbių su kitais asmenimis taip pat akivaizdu, jog derinami parodymai – „<...> kai kalbėsi, tik tą savo versiją, kurią oficialiai deklaruoji pasakok“; aptariama ir tai, kad apie tyrimą reikia vengti kalbėti telefonu. 2015 07 28 E. P. telefonu kalbėjo su M. K., kuris tuo metu atliko bausmę ( - ) pataisos namuose (2015 07 23 iš ( - ) TI perkeltas į ( - ) PN - t. 4, b.l. 49) apie jų (E. P., M. K., J.) atžvilgiu atliekamą ikiteisminį tyrimą, M. K. kvietė E. P. atvykti pas jį į pasimatymą pataisos namuose; užslėptai tarėsi dėl parodymų derinimo „<..> pasiimtum popieriaus lapą baltą, tušinuką būtinai...žinai, ką čia eitų parašyt“; E. P. dėl pasimatymo abejojo, po to sutarė „per kažkokį numerį pasiskambinti“; 2015 07 29 E. P. pranešė M. K., jog „įsigys kitą numerį“, kad jiems tarpusavyje draudžiama bendrauti (kas atitinka byloje paskirtą kardomąją priemonę E. P.. 3, b. l. 51-52), tarpusavyje kalbėjo apie pateiktus įtarimus „dėl reketo“ 2 dalies, diskutavo, kodėl už 200 eurų inkriminuota 2 dalis (kas taip pat netiesiogiai paneigia nuteistųjų parodymus apie tai, kad M. K. nusikaltime nedalyvavo, apie jo įvykdymo aplinkybes nieko nežino); be kita ko, to paties pokalbio metu M. K. vėl kvietė atvykti pas jį į pasimatymą E. P. ir kartu atsivežti kitą asmenį - „<...> da atvežtum žinai tą iš ( - ); <....> aš supranti, noriu pasikalbėt da, čia nebe reikalo aš tave kviečiuos; <...> tik būtinai pasiimk popieriaus“. Objektyvūs bylos duomenys – J. J. gyvenamoji vieta – ( - ) kaime, kuris yra šalia ( - ) gyvenvietės, leidžia daryti išvadą, jog M. K. kvietė kartu su E. P. atvykti ir J. J.. Be kita ko, iš pokalbio turinio matyti, jog M. K. baiminosi, kad nebūtų perkeltas iš ( - ) pataisos namų į ( - ) tardymo izoliatorių, kur negautų pasimatymų, ir neturėtų jokių galimybių susitikti ir suderinti parodymų „<...> žinai, kaip čia gali būti paskui .... nebegausiu pasimatymų, negalėsiu nieka, žinai“. 2015 07 28 pokalbio metu, M. K. nagrinėjamoje byloje dar nebuvo apklaustas; 2015 08 27 pateiktas byloje prašymas nuteistąjį M. K. perkelti į ( - ) tardymo izoliatorių (t. 4, b. l. 119-122); 2015 09 17 M. K. pateikti įtarimai ir apklaustas įtariamuoju (t. 4, b. l. 113-114; 129-130). Po apklausos, 2015 12 23 pasimatyti su M. K. į ( - ) pataisos namus buvo atvykęs J. J.. Tai, kad M. K. laisvės atėmimo vietoje naudojosi skirtingais telefono abonentais patvirtina ir pataisos namų pateikta informacija apie tai, kad pas M. K. kratų metu rasta net 13 vnt. mobiliojo ryšio telefonų (t. 2, b. l. 56). Byloje ištirti pokalbiai, vertinant jų turinį ir gretinant su kitais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais, visiškai paneigia apelianto M. K. skundo argumentus, apie tai, jog jo bendravimas su kitais asmenimis po nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai nesusijęs su nagrinėjamo įvykio aplinkybėmis. Tuo pačiu paneigiami ir kitų nuteistųjų J. J., N. A. parodymai, jog jiems nusikaltimo padarymo aplinkybės nebuvo žinomos. Kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės visiškai paneigia ir nuteistojo E. P. versiją apie jo neva įvykdytą nusikaltimą su nenustatytais, jam tik iš matymo žinomais asmenimis, kurių absoliučiai jokių duomenų jis nežino.

21816.12.

219Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantų J. J. bei jo gynėjos skundo argumentus, jog pirmosios instancijos teismas išskirtinę reikšmę teikė nukentėjusiojo M. B. byloje pateiktam garso įrašui, kuris, jų vertinimu, jokios įrodomosios reikšmės neturi. Nepagrįsti ir nuteistojo M. K. skundo argumentai apie pokalbio garso įrašo neįvertinimą skundžiamame nuosprendyje teisėtumo aspektu. Priešingai nei teigia apeliantai, nuosprendyje yra įvertintas, kitų bylos įrodymų kontekste, M. B. ir K. A. pokalbis, vykęs 2016 03 01 bei pagrįstai pripažintas įrodymu pagal BPK 20 straipsnio reikalavimus (nuosprendžio l. 10, l. 19-20). Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadoms.

22016.13.

221Iš nukentėjusiojo M. B. pokalbio su nuteistuoju K. A. turinio matyti, kad buvo siekiama paveikti M. B., jog jis pakeistų ikiteisminio tyrimo metu parodymus ir neatpažintų J. J., kaip vieno iš asmenų jo atžvilgiu įvykdžiusio nusikaltimą 2015 m. balandžio 26 d. Tai patvirtina nukentėjusiojo M. B. parodymai, iš dalies nuteistojo K. A. parodymai, garso įrašas, kurį kompaktinėje laikmenoje į bylą savanoriškai pateikė M. B., pokalbis iššifruotas ir byloje pateikta jo suvestinė (t. 2, b. l. 127-128; 130-133); pokalbio garso įrašas perklausytas apeliacinės instancijos teisme, kur tiek nukentėjusysis, tiek ir nuteistasis K. A. pripažino, kad tai tarp jų įvykęs pokalbis. Nors nuteistasis K. A. neigė daręs poveikį nukentėjusiajam, tačiau iš pokalbio turinio darytina priešinga išvada. Kaip matyti, pokalbio metu buvo kalbama apie J. J. ir jo kartu su M. (K.), „E.“ (E. P.) bei kitais asmenimis („jų ten buvo daug“) neteisėtus veiksmus prieš M. B.. Nagrinėjamų aplinkybių kontekste teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą apelianto M. K. skundo argumentą, jog skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatyta, jog analizuojamame pokalbyje buvo kalbama ne apie jį, o apie kitą asmenį, vardu M.. Nuosekliai analizuojant pokalbio turinį, matyti, jog pokalbio pradžioje buvo kalbama apie kitą asmenį, vardu M., t. y. M. V., būtent kuriam tarpininkaujant K. A. ir sužinojo M. B. telefono numerį, kaip nustatyta paties K. A. ir nukentėjusiojo M. B., liudytojo M. V. parodymais. Tačiau, toliau pokalbyje minimas, kaip nurodyta „K.“ (M. K.) ir aptariami jo ir kitų bendrininkų veiksmai. Būtent, tai, kad J. (J.) buvo vienas pagrindinių, kuris daužė. Pastebėtina ir tai, kad analogiškai nukentėjusiojo parodymams nurodyta ir aplinkybė, kad jam iš priekio buvo J. ir K., kuriuos jis aiškiai matė. Aplinkybę, kad K. A., žinodamas iš paties J. J. nusikaltimo aplinkybes (o ne kaip pats teigia, jog tai darė savo iniciatyva, tik norėdamas padėti J. J.), kalbėjo su nukentėjusiuoju pačiam J. J. apie tai žinant, matyti ir pokalbio pradžioje - „nuo J. čia; dėl to J.“; ir vėliau „aš su J. kontaktuoju“; „<...> aš tam pačiam J. sakau, kam tu velies ten su jais“; aišku ir tai, kad K. A. žinomos įvykio aplinkybės iš paties J. J. – „E. (E. P.) žina“ „saka, pasimaišiau tarp to rata, <...> dėl to, ta situacija ne pati geriausia“ „dvi bylos kaba“, „reik kažką galvoti, a padarė žalą; saka, aš atlyginsiu žalą viską, tiktai, kad svarbu be tų popierizmų“;(kas atitinka bylos duomenis, jog J. J. atžvilgiu tuo metu buvo atliekamas ne vienas ikiteisminis tyrimas – t. 3, b. l. 131-136). Tai, kad J. J. tikrai dalyvavo nusikaltime, vertinant pokalbį kitų bylos įrodymų kontekste, patvirtina ir tokie pokalbio teiginiai „važiavo žmogus pasiimti mašinos <...> ir papuolė į tą vėją“; „J. visai ne į temą atsirada“. Tai, kad buvo siūlytas nukentėjusiajam atlygis – „ten sumokės tų pinigų, tik išsprendžiam“; iš pokalbio turinio pasitvirtina ir kita byloje nustatyta aplinkybė, kad, būtent E. P. buvo konflikto su nukentėjusiuoju iniciatorius, kartu pasiūlęs dalyvauti neteisėtuose veiksmuose prieš M. B. ir kitiems nuteistiesiems (tarp jų ir J. J.) – „ten yra kas apsiims tą dalyką“ „<...> rasim kas ten iš jų pačių kaltininks didžiausias yra realiai, ten su kažkuo ten konfliktas buva“ „<....> nieks nesuprant, ką jis čia bandė parodyt“; „gimtadieny išvis su kitu konfliktavo“ (atitinka byloje nustatytą aplinkybę apie gimtadienyje vykusį konfliktą tarp E. P. ir A. P.); „tas E. su ta visa šutve buva“; „jis dabar viską ims ant savęs, <...> tegul žinai pasijam sau“. Kaip matyti iš nuteistųjų bei liudytojo L. V. parodymų, būtent nuteistasis E. P. ir pripažįsta vienas savavaldžiavęs, panaudodamas fizinį smurtą (pasak jo, sudavęs du smūgius į šonus) nukentėjusiojo atžvilgiu, kitų dalyvavusių asmenų nenurodo, kas visiškai atitinka ir analizuojamo pokalbio turinį, įvertinus jį visų byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste. Be kita ko, iš analizuojamo pokalbio turinio aiškiai matyti, jog nuteistasis K. A. siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad jis pakeistų parodymus, neatpažindamas J. J. ir jo atžvilgiu būtų nutrauktas baudžiamasis persekiojimas „<...>žinai, kuo greičiau, buvo juk tos akistatos, viskas buva, čia tuoj prasidės tie teismai; o jeigu perduos tą bylą į teismą, jau tada bus per vėlu“. Be kita ko, iš analizuojamo pokalbio turinio akivaizdžiai matyti, kad nuteistasis K. A., priešingai nei jis teigė, buvo gerai informuotas apie V. A. gimtadienyje E. P. ir kito asmens (A. P.) konfliktą, kas taip pat patvirtina, jog tokias aplinkybes jis sužinojo iš J. J. ir tuo pačiu paneigia paties nuteistojo J. J. pateiktą versiją, jog jis nusikaltime nedalyvavo ir apie jo aplinkybes jam nėra žinoma.

22217.

223Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti ir aptariamo garso įrašo teisėtumu. Aplinkybė, kad pokalbio garso įrašas buvo atliktas teisėsaugos pareigūnams apie tai žinant, savaime nesumažina jos įrodomosios reikšmės, ar daro jį neteisėtu. Kaip jau buvo minėta, BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatyta nukentėjusiojo teisė teikti įrodymus. Taigi nukentėjusysis gali įrašyti, jo vertinimu, reikšmingus bylos tyrimui pokalbius, įrašymui jokie leidimai nereikalingi, nes taip jis realizuoja savo teisę ir tai daroma jo paties iniciatyva, ir įrašus pateikti tyrėjui ar teismui. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Klausimas dėl padaryto garso įrašo vertinimo kaip įrodymo yra tik teismo kompetencija. Įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad, būtent, K. A., siekė paveikti nukentėjusįjį M. B., kad šis pakeistų savo parodymus dėl nuteistojo J. J. atpažinimo ir tokiu būdu paneigtų J. J. dalyvavimą jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme bei padėtų išvengti jam baudžiamosios atsakomybės. Teismas įvertino garso įrašą, kaip įrodymą, ir motyvavo savo sprendimą. Teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos padarytu šio įrašo, kaip įrodymo, vertinimu. Pažymėtina ir tai, kad policijos pareigūnai niekaip nekoordinavo nukentėjusiojo veiksmų, nepateikė jam nei įrašymo įrangos, ar kitų priemonių, nedavė nurodymų ir dėl pokalbio turinio, neatliko ir kitokių veiksmų, kurie galėtų kelti abejonių dėl gautos informacijos teisėtumo. Tiek nukentėjusiojo M. B., tiek ir nuteistojo K. A. parodymai patvirtina, kad susitikimo iniciatoriumi buvo pats K. A., kuris ne kartą telefonu ieškojo su M. B. kontaktų, tarėsi dėl susitikimo laiko (t. 2, b. l. 125-126). Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusiojo M. B. pateiktas garo įrašas kompaktinėje laikmenoje buvo pridėtas prie bylos, jis buvo iššifruotas ir surašyta pokalbio suvestinė, pokalbio įrašas teisminio bylos nagrinėjimo metu betarpiškai ištirtas. Asmenys, dalyvavę pokalbyje, pripažino jo autentiškumą. Kita vertus, nuteistojo K. A. parodymai apie tai, kad jis jokio išankstinio susitarimo su J. J. dėl susitikimo su M. B. neturėjo, pastarajam jokio poveikio nedarė yra paneigti byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma ir todėl teisėjų kolegijos vertinami kaip pasirinkta jo gynybos pozicija, neatitinkanti faktinių bylos aplinkybių. Pažymėtina ir tai, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nukentėjusiojo M. B. pozicija buvo pakankamai aktyvi, jis rinko ir teikė į bylą, jo manymu, reikšmingus duomenis, kurie teismo pagrįstai buvo įvertinti teisėtais įrodymais, tokiu būdu realizuodamas ne tik BPK 28 straipsnio 2 dalyje numatytas nukentėjusiojo procesines teises, bet tuo pačiu siekė BPK 44 straipsnio 10 dalyje nukentėjusiam nuo nusikalstamos veikos numatytos teisės įgyvendinimo – reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo.

22418.

225Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau aptartų įrodymų visumą, daro išvadą, kad byloje neabejotinai nustatyta, priešingai nei teigia apeliantai, jog nusikaltimą (BK 294 straipsnio 2 dalis) nukentėjusiojo atžvilgiu įvykdė skundžiamame nuosprendyje nustatytomis aplinkybėmis E. P., M. K., N. A., J. J.. Nuteistojo E. P. parodymus apie tai, kad nusikaltimą jis įvykdė kartu su nenustatytais, jam iš matymo pažįstamais asmenimis, teisėjų kolegija vertina kritiškai, kaip pasirinktą gynybos poziciją, siekiant palengvinti kitų nuteistųjų šioje byloje teisinę padėtį. E. P. parodymai yra prieštaringi, nenuoseklūs, prieštaraujantys ne tik tarpusavyje, bet neatitinka ir kitų byloje objektyviai nustatytų aplinkybių. E. P. viso proceso metu teigė, jog miške, gulinčiam ant žemės M. B. ranka sudavė keletą smūgių į šonus, kitų smūgių (tarp jų ir į veido sritį) nesudavė; kiti kartu su juo buvę asmenys fizinio smurto nukentėjusiojo atžvilgiu nenaudojo. Kaip jau pasisakyta, šio procesinio sprendimo 13.1 punkte, M. B. iš karto po įvykio kreipusis į gydymo įstaigą, konstatuota visa eilė sužalojimų, be kita ko ir veido – nosies, kaktos – srityje; nustatyta, kad sužalojimai padaryti 2015 m. balandžio 26 d., liudytojai V. B., A. P. patvirtino, kad M. B. po susitikimo su E. P. grįžo sumuštas. Byloje nėra duomenų, kad jis galėjo būti sužalotas kitomis aplinkybėmis kitu laiku. Be kita ko, kolegijos vertinimu, visiškai neįtikėtina, kad nukentėjusysis M. B., būdamas sportiškas, fiziškai tvirtai sudėtas vyriškis (t. 1, b. l. 104-105;107-117), tik vienam E. P. suduodant vos keletą smūgių į šonus, nebūtų galėjęs pasipriešinti ir nuo jo apsiginti.

22619.

227Kaip jau minėta, neatitinka tikrovės ir liudytojo L. V. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje E. P. buvo su kitais nenustatytais asmenimis, o M. K., J. J., N. A. ten nebuvo ir jokių neteisėtų veiksmų prieš M. B. neatliko. L. V. buvo nusikaltimo vietoje, ką patvirtina ne tik asmenų parodymai, ištirti teisme, bet ir telefonų abonentų analizė (t. 1, b. l. 180-181; t. 2, b. l. 113-115) ir neabejotinai matė nusikaltime dalyvavusius asmenis. Aptariamus liudytojo parodymus visiškai paneigia byloje surinktų ir ištirtų visuma, todėl teisėjų kolegija šioje dalyje juos vertina kaip nepatikimus, bylos faktinių aplinkybių neatitinkančius duomenis. Priešingai nei teigia skunduose apeliantai M. K., nuteistojo N. A. gynėjas, nuteistojo J. J. gynėja, jų nepatvirtina kiti bylos duomenys (nuteistųjų parodymai paneigti objektyviais duomenimis, juos patvirtinančių duomenų nenustatyta). Liudytojas L. V., apklausiamas tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme (t. 1, b. l. 136-138; 140-142; t. 6, b. l. 130) buvo įspėtas dėl atsakomybės už atsisakymą arba vengimą duoti parodymus pagal BPK 163 straipsnį, taip pat už melagingų parodymų davimą pagal BK 235 straipsnį, tačiau kaip nustatyta, davė parodymus, neatitinkančius tikrovės, todėl turi būti sprendžiamas jo atsakomybės klausimas ir apie tai pranešta prokurorui (BPK 257 straipsnis).

22820.

229Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas selektyviai vertino nagrinėjamoje byloje įrodymus, prioritetinę reikšmę suteikė prieštaringiems nukentėjusiojo M. B. parodymams, dalį nuteistųjų bei liudytojo L. V. parodymų atmetė kaip nepagrįstus, kitą dalį įvertino juos patikimais įrodymais. Pažymėtina, kad teismų praktikoje yra nurodyta, jog situacijos, kai baudžiamojo proceso metu duodami nevisiškai vienodi parodymai apie tas pačias bylos aplinkybes, nėra išskirtinės. Prieštaravimų tarp apklaustų asmenų ar to paties asmens skirtingu metu duotų parodymų nepašalinimas savaime nereiškia, kad byla negali būti išspręsta teisingai, kad byloje negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis. Bylą nagrinėjantys pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tokiais atvejais turi spręsti, kurie parodymai ar jų dalis laikytini patikimais. Tai teismai turi daryti analizuodami tiek užfiksuotų parodymų turinį, tiek kitus bylos įrodymus ir proceso metu ištirtų įrodymų visumą. Joks esminis BPK pažeidimas nėra padaromas, kai, byloje esant neesminėmis detalėmis prieštaringiems duomenims, teismas daro tinkamai motyvuotas, nors gynybai ir nepalankias išvadas dėl byloje nustatytų aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-295-507/2016, 2K-7-511/2017). Nagrinėjamu atveju teismas nenustatė esminių prieštaravimų nukentėjusiojo M. B. parodymuose, be to, motyvavo, kuria nuteistojo E. P. ir liudytojo L. V. parodymų dalimi remiasi nustatydamas bylai reikšmingas aplinkybes ir kodėl tai daro. Skundžiamame nuosprendyje nenustatyta, kad nukentėjusiojo parodymai yra nepatikimi, neatitinkantys tikrovės, todėl laikytina, kad jie pripažinti įrodymu nepažeidžiant BPK 20 straipsnio nuostatų. Tuo tarpu, tiek nuteistųjų, tiek liudytojo L. V. parodymai taip pat įvertinti ir dėl jų patikimumo išsamiai pasisakyta.

23021.

231Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis nuteistieji E. P., N. A., J. J., M. K., veikdami bendrininkų grupe, naudodami fizinę prievartą, savavaldžiavo prieš nukentėjusįjį M. B., padarydami didelės žalos M. B. teisėms ir teisėtiems interesams. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apeliantų M. K., J. J. ir jo gynėjos skundų argumentų, jog pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenustatė privalomų bendrininkavimo požymių.

23221.1.

233Bendrininkavimas padarant nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių šio kodekso 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamas veikas. Kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas yra du būtini objektyvieji bendrininkavimo darant nusikaltimą požymiai. Pažymėtina, kad kelių asmenų veikos bendrumas gali pasireikšti keliomis formomis: visiems nusikalstamos veikos bendrininkams visiškai realizuojant daromo nusikaltimo sudėties objektyviuosius požymius arba bendrininkams realizuojant tik dalį atitinkamame BK straipsnyje numatytų sudėties požymių, arba tik daliai bendrininkų tiesiogiai realizuojant šių nusikalstamų veikų sudėties požymius, kai kiti bendrininkai atlieka veiksmus, kurie nors ir neįeina į jiems inkriminuoto nusikaltimo sudėtį, tačiau jų padarytos veikos palengvina nusikaltimo vykdytojams tiesiogiai padaryti nusikaltimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-56-696/2018). Paprastojo bendrininkavimo atveju visi bendrininkai tiesiogiai dalyvauja atlikdami objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos požymius sudarančius veiksmus (visus ar atskirą jų dalį). Nusikaltimo vykdytojais gali būti ir tie bendrai veikiantys asmenys, kurie, nors tiesiogiai neatlieka nusikalstamos veikos sudėtyje aprašytų veiksmų, tuo pačiu metu būdami kartu su kitais vykdytojais nusikalstamos veikos darymo vietoje, tiesiogiai jiems suteikia būtiną pagalbą: palaužia nukentėjusiųjų pasipriešinimą, neleidžia jiems pabėgti ir pan. Bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kuria forma (žodžiu, raštu, konkliudentiniais veiksmais) bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje. Įrodinėjant susitarimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai būtų išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-502/2009, 2K-89-139/2016).

23421.2.

235Byloje nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo E. P., kuris tikslu iš M. B. pareikalauti tariamos ir M. B. ginčijamos žalos atlyginimo – 200 eurų už sudaužytą laikrodį, pakvietė M. B. susitikti atokioje vietovėje (toliau nuo gyvenvietės, šalia miško), kartu pakvietė ir kitus nuteistuosius N. A., M. K., J. J., kurie sutikę dalyvauti, taip pat laukė atvažiuojančio M. B. sutartoje vietoje. Jiems buvo žinoma, kad E. P. turi turtinių pretenzijų M. B. dėl sudaužyto laikrodžio ir, kad susitikimo metu bus reikalaujama dėl to sumokėti pinigus. Atvykus į sutartą vietą M. B., E. P. iš karto pradėjo reikalauti jo 200 eurų, grasino jį sumušti, M. B. atsisakė tai daryti, prašė parodyti sudaužytą laikrodį (kurio E. P. neturėjo), būdamas įsitikinęs, kad jokios žalos jam nėra padaręs. Konflikto metu iš miško išėjo N. A., kuris bandė pasivyti M. B., pradėjusį bėgti nuo E. P. ir besiartinančių iš kitos kelio pusės kitų nuteistųjų. J. J. jį pasivijo miške, pargriovė ant žemės, kur pribėgę prie gulinčio M. B., visi nuteistieji rankomis ir kojomis sudavė jam nenustatytą skaičių smūgių į įvairias kūno vietas, padarydami nuosprendyje nurodytus sužalojimus, tarp jų ir į veido sritį, dėl ko jam buvo sulaužyta nosis ir padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Po fizinio smurto panaudojimo, ne tik pakartotinai E. P., bet ir M. K. reikalavo sumokėti 200 eurų, keikėsi necenzūriniais žodžiais, grasino dar kartą sumušti („čia buvo tik apšilimas“), jei pinigai nebus sumokėti ir taip nebus atlyginta E. P. padaryta žala, nurodė sumokėti iki pirmadienio. Tuo metu kiti nuteistieji pritarė tokiems veiksmams, suvokė koks reikalavimas ir dėl kokios priežasties yra išsakomas M. B.. Būtent toks nuteistųjų veiksmų pobūdis rodo, kad jų veiksmai buvo tarpusavyje suderinti, jie veikė vieninga tyčia, suvokdami bendrą sumanymą ir visi bendrais veiksmais prisidėjo prie jo realizavimo. Tokiu būdu nuteistieji, reikalaudami pinigų, nesilaikydami įstatymų nustatytos tvarkos civiliniams ginčams spręsti, vykdė nukentėjusiojo M. B. ginčijamą E. P. teisę į žalos atlyginimą. Aplinkybę, kad iš anksto buvo nutarta reikalauti iš M. B. 200 eurų žalos atlyginimo už E. P. sudaužytą laikrodį, kad, būtent, tuo tikslu buvo organizuojamas susitikimas su M. B., be kita ko, patvirtina ir nustatyta aplinkybė, jog liudytojas L. V., E. P. prašymu vežęs M. B. į susitikimą, pakeliui įspėjo pastarąjį, jog šis gera valia, nedelsdamas perduotų E. P. 200 eurų, nes kitu atveju „bus blogai“. Beje, jau 2015 m. balandžio 26 d. rytą (po V. A. gimtadienio vakarėlio) E. P. N. A. pasakė apie neva M. B. sudaužytą jo laikrodį. Byloje nustatyti vėlesni įvykiai (tarp jų ir telefoniniai nuteistųjų bei kitų asmenų kontaktai) rodo apie nuteistųjų bendrus veiksmus, siekiant neteisėtai reikalauti žalos atlyginimo E. P. naudai iš nukentėjusiojo M. B.. Todėl, teismui pagrįstai nekilo abejonių, kad visi bendrininkai, nepriklausomai nuo to, kokią bendros nusikalstamos veikos objektyviuosius požymius sudarančių veiksmų dalį jie atliko, suvokė bendrai daromos veikos požymius, tarp jų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Byloje nenustatyta, nuo kurio iš nuteistųjų smūgių M. B. buvo sulaužyta nosis, tačiau neabejotinai nustatyta, jog visi nuteistieji fiziškai smurtavo prieš M. B., todėl dėl bendro dalyvavimo darant nusikalstamą veiką atsiradę padariniai yra bendri visiems bendrininkams ir nėra priskiriami ar išskaidomi atskiriems bendrininkams. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino BK 24 straipsnio 1 dalies nuostatas ir nustatė, jog nusikaltimą nuteistieji įvykdė, veikdami bendrininkų grupe.

23622.

237Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nuteistųjų nusikalstami veiksmai buvo kvalifikuoti pagal BK 294 straipsnio 2 dalį.

23822.1.

239Kita vertus, pirmiausia svarbu pažymėti, kad E. P., N. A., J. J. ir M. K. buvo pranešta apie įtarimą, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 181 straipsnio 2 dalyje, tai yra, kad jie veikdami bendrininkų grupe, neturėdami teisėto pagrindo, panaudodami fizinį smurtą, atvirai E. P. naudai prievartavo turtą iš nukentėjusiojo M. B., įtarimuose nurodytomis aplinkybėmis (t. 4, b. l. 41-47). Būtent dėl šių kaltinimų teismo nutartimi byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje (t. 4, b. l. 65-68). Skundžiamu nuosprendžiu nuteistųjų nusikalstama veika perkvalifikuota iš BK 181 straipsnio 2 dalies į 294 straipsnio 2 dalį, nustačius, kad jų nusikalstami veiksmai atitinka būtent šiame baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimą. Iš teisminio bylos nagrinėjimo apygardos teisme matyti, kad kaltinamiesiems nebuvo pranešta apie tai, kad kaltinime nurodyta veika gali būti perkvalifikuota, kaip to reikalauja BPK 256 straipsnio nuostatos. Apeliantai savo skunduose nepateikia argumentų dėl nuteistųjų teisės į gynybą suvaržymo keičiant kaltinimą pirmosios instancijos teisme, nesilaikant BPK 256 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų reikalavimų, tačiau apeliacinės instancijos teismas, patikrindamas skundžiamą nuosprendį apeliacinių skundų ribose, spręsdamas dėl kaltinimų pagrįstumo, kuriuos apeliantai ginčija, turi nustatyti, ar nebuvo padarytas esminis baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, dėl kurio buvo suvaržytos įstatymų garantuotos kaltinamojo teisės ar padarytas pažeidimas būtų sukliudęs teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį (BPK 369 straipsnio 3 dalis).

24022.2.

241Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakeitė faktinių kaltinimo aplinkybių teisinį vertinimą, t. y. nusikalstamus veiksmus perkvalifikavo iš turto prievartavimo į kvalifikuotą savavaldžiavimą. Kaltinimai sunkaus nusikaltimo padarymu perkvalifikuoti į apysunkį nusikaltimą. Faktinės aplinkybės iš esmės liko tos pačios. Šie pakeitimai yra palankūs nuteistiesiems ir jų teisinės padėties nepablogino. Kita vertus, nusikalstamos veikos perkvalifikavimas buvo padarytas neįspėjus gynybos iš anksto. Tokiais atvejais tokio pažeidimo pripažinimas esminiu, t. y. suvaržiusiu įstatymų garantuotas kaltinamojo teises, priklauso nuo to, ar gynyba dėl pasikeitusių nusikalstamos veikos faktinių aplinkybių ar nusikalstamos veikos kvalifikavimo galėtų būti kitokia, ar gynyba turėjo galimybę ginčyti naują kvalifikavimą fakto ir teisės aspektu (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-1/2014, 2K-P-36/2010,2K-7-304-976/2016).

24222.3.

243Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai ginčija skundžiamame nuosprendyje padarytas teismo išvadas, kurios, jų vertinimu, neatitinka bylos aplinkybių, be to, neteisingai buvo pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir jiems nepagrįstai buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis, pripažįstant juos kaltais pagal BK 294 straipsnio 2 dalį, kas leidžia daryti išvadą, kad apeliantai suprato dėl kokios konkrečios nusikalstamos veikos yra nuteisti ir apskųsdami teismo nuosprendį apeliacine tvarka turėjo galimybę pasinaudoti įstatymo suteikta teise į gynybą. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad šiuo atveju BPK 256 straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos neįvykdymas, t. y. nepranešimas apie nusikalstamos veikos perkvalifikavimo galimybę, esant konkrečiai šioje byloje susidariusiai procesinei situacijai, iš esmės nesuvaržė kaltinamųjų teisės žinoti, kuo jie kaltinami, ir jų galimybės veiksmingai gintis nuo kaltinimo, taigi nepažeidė teisingo proceso nuostatų. Tuo labiau, kad ši procesinė klaida buvo ištaisyta bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, kur nuteistiesiems E. P., M. K., N. A. buvo pranešta apie galimą jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos perkvalifikavimą, be to jiems buvo suteikta galimybė dėl to duoti paaiškinimus. Be kita ko, nuteistajam J. J. apeliacinės instancijos teisme nebuvo pranešta apie galimą kaltinimo pakeitimą, kadangi nuteistasis neatvyko į teismo posėdžius, teismas ėmėsi visų įmanomų priemonių užtikrinti jo dalyvavimą bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, tačiau tai padaryti nepavyko. Nustatyta, kad jo atžvilgiu kitame ikiteisminiame tyrime yra paskelbta paieška. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistasis J. J. tiek paduodant apeliacinį skundą, tiek bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme turėjo teisę ginčyti ir ginčijo jo apkaltinamojo nuosprendžio teisės ir faktų aspektus, todėl jam visiškai buvo užtikrinta teisė pasiruošti gynybai baudžiamojo proceso visumos požiūriu.

24423.

245Byloje nustatyti visi būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai.

24623.1.

247Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo, nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, savavališkai vykdo savo ar kito asmens tikrą ar tariamą teisę, kuri yra ginčijama arba pripažįstama, bet nerealizuojama, ir tais veiksmais sukeliami įstatyme numatyti padariniai. Turtinių teisių ir pareigų atsiradimo pagrindai išdėstyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.136 straipsnyje. Vienas iš tokių pagrindų – žalos padarymas (CK 1.136 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Žala gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė. Pagal CK 6.250 straipsnio 2 dalį neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai yra padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo numatytais atvejais. Reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas, atsiradusias Civilinio kodekso numatytais pagrindais, tačiau pažeidžiant teisės aktais įtvirtintą tokios teisės įgyvendinimo tvarką, esant BK 294 straipsnyje numatytiems požymiams, kvalifikuojamas kaip savavaldžiavimas.

24823.2.

249Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis priemonėmis, įgyvendina jam ar kitam asmeniui, jo manymu, realiai priklausančią ar tariamą teisę, kuri nukentėjusiojo ar kito asmens yra pripažįstama ar ginčijama, todėl kvalifikuojant veiką kaip savavaldžiavimą (BK 294 straipsnis) būtina nustatyti, kad kaltininkas, reikšdamas prievartines turtines pretenzijas, iš tikrųjų turėjo teisinį pagrindą (realios teisės įgyvendinimas) arba sąžiningai klydo, manydamas, kad toks pagrindas egzistuoja (tariamos teisės įgyvendinimas). Tačiau neleistina, kad kvalifikavimo pagrindu būtų vien tik kaltininko subjektyvus gyvenimo taisyklių ir teisingumo suvokimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje taip pat pripažįstama, kad būtina nustatyti, jog kaltininkas sąžiningai klydo, t. y. negalėjo arba neturėjo suprasti, kad jokios realiai egzistuojančios teisės nėra (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-65/2009, 2K-122/2010, 2K-562/2011, 2K-114/2014). Šių aplinkybių nustatymas yra svarbus ne tik atskleidžiant BK 294 straipsnyje numatytų veikos požymių formalųjį turinį, tačiau ir nustatant padarytos veikos pavojingumą, kuris yra svarbus konstatuojant didelės žalos požymį, taip pat atribojant baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą.

25023.3.

251Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir didelė žala nukentėjusiojo teisėms ar (ir) teisėtiems interesams. Pažymėtina, kad įstatymas nepateikia kriterijų didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes. BK 294 straipsnio 2 dalies prasme fiziniu smurtu laikytinas tyčinis, neteisėtas, prieš nukentėjusiojo valią jo organizmui daromas fizinis poveikis, siekiant jo gyvybės atėmimo, sveikatos sutrikdymo, fizinio skausmo ar kitokių fizinių kančių sukėlimo (pavyzdžiui, smūgių nukentėjusiajam sudavimas, jo stumdymas, tąsymas), laisvės atėmimo ar bejėgiškos būsenos sukėlimo ir pan. Suprantama, kad panaudotos prievartos (psichinės ar fizinės) pobūdis nulemia ir atsiradusių padarinių rūšį – fizinė ar psichinė žala. Kita vertus, „didelės žalos“ požymio įtvirtinimas BK 294 straipsnio 2 dalyje numatyto savavaldžiavimo sudėtyje (kaip minėta, neatskiriamos nuo pagrindinės savavaldžiavimo sudėties ir papildančios pagrindinės savavaldžiavimo sudėties požymių visumą) reiškia imperatyvą, kad pagrindžiant kaltinamajam kaltinimą pagal BK 294 straipsnio 2 dalį nepakanka tik konstatavimo, jog nukentėjusysis patyrė psichinę ar fizinę prievartą. Turi būti atskleistas ir tokios prievartos padarinių pobūdis, turinys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-268/2011).

25223.4.

253Byloje nustatyta, jog E. P. buvo įsitikinęs, jog V. A. gimtadienio šventėje būtent M. B. konflikto metu sudaužė jo laikrodį. Dėl tos priežasties, savo tariamos teisės vykdymui pasitelkė M. K., N. A., J. J., ir veikdami bendrininkų grupe, nesilaikydami įstatymo nustatytos tvarkos, savavališkai vykdė M. B. ginčijamą, E. P. nerealizuotą teisę, reikalavo 200 eurų žalos atlyginimo, panaudodami fizinę prievartą, jį sumušė, padarė nuosprendyje nustatytus specialisto išvada sužalojimus bei dėl nosies kaulų lūžio nesunkiai sutrikdė jo sveikatą ir taip padarė didelės žalos nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams. Apie nuteistųjų bendrus veiksmus pasisakyta 21 punkte, todėl motyvai nekartojami.

25423.5.

255Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantų nuteistojo J. J. ir jo gynėjos skundo argumentus, jog skundžiamame nuosprendyje nebuvo nustatytas būtinas savavaldžiavimo požymis – didelė žala. Nuosprendyje įvardinta ir išdėstyta kuo pasireiškė nukentėjusiojo teisėms ir teisėtiems interesams padaryta didelė žala. Byloje nustatyta, jog nukentėjusysis M. B. buvo išviliotas į nuošalią vietą, iš kur jam buvo sunku pasišalinti ar sulaukti kitų asmenų pagalbos, ten jo laukė nuteistieji, kur jam atsisakius atlyginti reikalaujamą žalą, jo atžvilgiu buvo naudojamas grupės asmenų fizinis smurtas, jam buvo sulaužyta nosis, padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, sugadinti rūbai. Nuteistieji pasirinko tokį E. P. subjektinės teisės įgyvendinimo būdą, kuris neatitinka geros moralės, bendro gyvenimo taisyklių gerbimo, sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principų. Tokiu būdu ėmėsi vykdyti teisingumą fizinės prievartos pagalba, versdami atlyginti nukentėjusiojo ginčijamą žalos atlyginimą E. P.. Taigi, apygardos teismas, laikydamasis įstatymo normų ir suformuotos teismų praktikos, pagrįstai nustatė, jog dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų buvo padaryta didelė žala, kadangi nukentėjusysis M. B. akivaizdžiai prarado saugumo jausmą, buvo sukurta bauginančio pobūdžio situacija, sutrikdyta jo sveikata. Toks prievartos vertinimas yra pakankamas požymis didelei žalai nukentėjusiojo teisėms konstatuoti ir atitinka teismų praktiką savavaldžiavimo bylose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2013, 2K-177/2014, 2K-351/2014, 2K-145-788/2016 ir kt.). Todėl nėra pagrindo teigti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė faktines aplinkybes dėl didelės žalos. Dėl nuteistajam M. K. paskirtos bausmės.

25624.

257Apeliantas M. K., be kita ko, nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodo, kad tik jam vienam iš bendrininkų grupės nebuvo atidėtas bausmės vykdymas, netaikytos BK 75 straipsnio nuostatas. Teismas tinkamai neįvertino visų bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir taip pažeidė bendruosius bausmės skyrimo principus. Be kita ko, teismas netaikė jo atžvilgiu BK 63 straipsnio 9 dalies nuostatų ir neįskaitė į paskirtos bausmės laiką ankstesniu nuosprendžiu (( - ) apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu) visiškai atliktos bausmės.

25824.1.

259Teisėjų kolegija sutinka su išdėstytais skundo argumentais ir konstatuoja, jog apygardos teismas netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą. BK 63 straipsnyje reglamentuojama bausmių skyrimo už kelias nusikalstamas veikas tvarka. Šiame įstatyme nustatyta, kad jeigu padarytos kelios nusikalstamos veikos, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria galutinę subendrintą bausmę; skirdamas galutinę subendrintą bausmę, teismas gali bausmes apimti arba visiškai ar iš dalies jas sudėti; pagal tokias pačias taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai po nuosprendžio priėmimo nustatoma, kad asmuo iki nuosprendžio pirmojoje byloje dar padarė kitą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą; šiuo atveju į bausmės laiką įskaitoma bausmė, visiškai ar iš dalies atlikta pagal ankstesnį nuosprendį (BK 63 straipsnio 1, 9 dalys).

26024.2.

261Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir tais atvejais, kai nuteistasis yra visiškai atlikęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę, teismas, skirdamas galutinę subendrintą bausmę, privalo laikytis BK 63 straipsnio 9 dalies reikalavimų ir bendrinti nauju nuosprendžiu už nusikalstamas veikas paskirtas bausmes su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-585/2010, 2K-133/2012, 2K-519/2013). Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kai jei priėmus nuosprendį teismas nustato, jog asmuo iki nuosprendžio priėmimo dar yra padaręs kitą nusikalstamą veiką, paskyręs bausmę už naują nusikalstamą veiką, ją teismas subendrina su ankstesniu nuosprendžiu paskirta bausme, o kai bausmės ankstesniu nuosprendžiu subendrintos, - su subendrinta bausme. Nauju nuosprendžiu paskirtas bausmes bendrindamas su subendrinta bausme, paskirta pirmesniu nuosprendžiu, teismas privalo laikytis BK 63 ir 64 straipsniuose esančių taisyklių dėl bausmių apėmimo, dalinio ar visiško sudėjimo, o subendrintą bausmę paskirti tokią, kokia būtų buvusi priimant vieną nuosprendį (kasacinės nutartys baudžiamosios bylose Nr. 2K-7-193/2007, 2K-351/2007, 2K-4519/2013).

26224.3.

263Šioje byloje, skiriant bausmę nuteistajam M. K. buvo pažeistos bausmių skyrimo taisyklės. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų (t. 6, b. l. 135-147), M. K. ( - ) apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir jam paskirtas laisvės atėmimas 2 metams ir 4 mėnesiams; paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4, 9 dalimis, subendrinta dalinio sudėjimo būdu su ( - ) miesto apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d. nuosprendžiu ir M. K. paskirta galutinė subendrinta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, atliekant ją pataisos namuose. Šis nuosprendis įsiteisėjo 2015 m. liepos 2 d.; pagal jį atlikęs bausmę 2018 01 05, buvo paleistas iš pataisos namų (t. 6, b. l. 115). Nagrinėjamoje byloje nusikaltimą M. K. padarė 2015 m. balandžio 26 d., skundžiamas nuosprendis buvo priimtas 2018 m. balandžio 19 d. Todėl, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, bausmė už padarytą nusikaltimą, skundžiamu nuosprendžiu turi būti subendrinta su bausme, paskirta ( - ) miesto apylinkės teismo ankstesniu (2013 m. gruodžio 19 d.) nuosprendžiu ir į paskirtą bausmę turi būti įskaityta pagal šį nuosprendį visiškai atlikta 2 metų ir 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Nurodytais nuosprendžiais paskirtos bausmės bendrintinos dalinio bausmių sudėjimo būdu, kadangi padarytos nusikalstamos veikos nelabai skiriasi pagal pavojingumą, nors ir priskiriamos skirtingoms kategorijoms pagal BK 11 straipsnį (BK 260 straipsnio 1 dalyje – sunkus nusikaltimas; 294 straipsnio 2 dalyje – apysunkis nusikaltimas). Pagal formuojamą teismų praktiką tokiais atvejais taikomas bausmių sudėjimo būdas.

26425.

265Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nustatyta aplinkybių visuma, leidžianti atidėti M. K. likusios paskirtos ir neatliktos subendrintos galutinės laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Padaryta nusikalstama veika (apysunkis nusikaltimas) ir už jį paskirta bausmė neprieštarauja bendrosioms bausmės skyrimo taisyklėms bei atitinka BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytas sąlygas. Pagal BK 75 straipsnio nuostatas bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje M. K. gali būti atidėtas bausmės vykdymas ir taip realizuota BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyta bausmės paskirtis.

26625.1.

267Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neįvardintos aplinkybės, į kurias teismas turėtų atsižvelgti svarstydamas, ar bausmės tikslai kaltininkui bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-91/2014, 2K-132-942/2016, 2K-372-697/2017 ir kt.), teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, turi būti vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) ir kt.

26825.2.

269Teismas, skirdamas M. K. realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į tai, kad jis padarė apysunkį nusikaltimą, nustatyta viena jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta; anksčiau daugybę kartų baustas administracinėmis nuobaudomis (neįvertino aplinkybės, kad pažeidimai susiję išskirtinai tik su KET ir dauguma jų padaryti prieš dešimt ir daugiau metų – t. 4, b. l. 1-38; 107-110); be to, neteisingai nustatė, jog teistas du kartus, kaip jau buvo minėta, nagrinėjamo nusikaltimo padarymo metu, jo atžvilgiu buvo įsiteisėjęs tik vienas apkaltinamasis nuosprendis, priimtas ( - ) apylinkės teismo 2012 m. sausio 24 d., kuriuo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas buvo atidėtas. 2013 m. gruodžio 19 d. ( - ) apylinkės teismo nuosprendis, kuriuo M. K. buvo pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 1 dalį ir nuteistas realia laisvės atėmimo bausme, įsiteisėjo po nagrinėjamo nusikaltimo padarymo – 2015 m. liepos 2 d. Be to, nebuvo įvertinta tai, kad M. K. po 2015 m. balandžio 26 d. padaryto nusikaltimo iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo 2018 m. balandžio 19 d. naujų nusikalstamų veikų nepadarė, byloje nėra duomenų ir apie jo padarytus teisės pažeidimus ir po skundžiamo nuosprendžio priėmimo, priešingai nei nustatė apygardos teismas, dirbo nusikaltimo padarymo metu (t. 4, b. l. 111) ir šiuo metu dirba (t. 7, b. l. 87-88), turi šeimą, augina du mažamečius vaikus (t. 4, b. l. 41; t. 7, b. l. 89-90), dėl jo elgesio gyvenamosios vietos policijos įstaigoje skundų negauta, galiojančių administracinių nuobaudų dėl viešosios tvarkos pažeidimų neturi, į policijos nuovados profilaktinę įskaitytas neįrašytas (t. 4, b. l. 116).

27025.3.

271Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistasis M. K. yra siejamas stiprių socialinių ryšių, išlaiko mažamečius vaikus, be to, kolegijos vertinimu, jis padarė teisingas išvadas iš ankstesnių teistumų, stengiasi pasitaisyti, todėl yra pagrindo manyti, kad jam paskirtos bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

27225.4.

273Todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos bausmės vykdymas atidedamas, nustatant vienerių metų terminą. Toks terminas nustatomas, atsižvelgiant ne tik į aukščiau išdėstytas aplinkybes, bet ir į likusios neatliktos bausmės dalį. M. K. skirtina galutinė subendrinta trejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į kurią įskaitytina visiškai atlikta dviejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo; likusi neatlikta bausmės dalis vieneri metai, todėl ir bausmės atidėjimo terminas negali būti nustatytas ilgesnis nei faktiškai likusi bausmės dalis.

27425.5.

275Ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 63 straipsnio 9 dalis, 75 straipsnis) taikymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas; 328 straipsnio 1, 2 punktai). Dėl E. P. paskirtos bausmės.

27626.

277Apeliantas E. P. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją sušvelninti, sutrumpinti bausmės vykdymo atidėjimo terminą. Nurodo, kad teismas, skirdamas bausmę neįvertino visų reikšmingų aplinkybių, tai yra, kad iš dalies pašalino nusikalstamos veikos sukeltas pasekmes, atlygindamas nukentėjusiojo gydymo išlaidas ( - ) teritorinės ligonių kasai, tačiau teismas tos aplinkybės nepagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančia; neatsižvelgė į tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė pirmą kartą, anksčiau nebuvo teistas; po įvykio praėjus trejiems metams naujų nusikaltimų nepadarė, kas rodo, kad jis dėl savo elgesio padarė tinkamas išvadas. Be to, nebuvo atsižvelgta į tai, kad nusikaltimas buvo padarytas dėl nukentėjusiojo M. B. provokuojančio elgesio, kas jo manymu, taip pat turėjo būti pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

27826.1.

279Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam E. P. paskirta teisinga bausmė, jos švelninti nėra pagrindo.

28026.2.

281Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Pagal BK 54 straipsnio 2 dalį, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog BK 61 straipsnio 2 dalyje yra išvardyti kriterijai, į kuriuos teismas privalo atsižvelgti parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį. BK 61 straipsnio 2 dalies dispozicija neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio. Taigi BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-48-303/2016). Be to, teismų praktikoje išaiškinta, kad, individualizuojant bausmę, visoms BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytoms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš šių aplinkybių neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-603/2010, 2K-118/2011, 2K-568/2013, 2K-148/2014, 2K-492/2014 ir kt.).

28226.3.

283Teismas, skirdamas bausmę E. P., vadovavosi baudžiamajame įstatyme įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, taip pat – BK 41 straipsnyje įtvirtintomis bausmės paskirties nuostatomis, BK 61 straipsnyje nustatytomis bausmės skyrimo taisyklėmis, kai yra atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių. Byloje pagrįstai pripažinta E. P. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Įvertino jo vaidmenį nusikaltimo padaryme, tai yra jis buvo nusikaltimo iniciatorius, pradėjęs konfliktą su nukentėjusiuoju, suvienijęs kitus nuteistuosius neteisėtai veikti prieš M. B., vykdė savo tariamą teisę reikalauti žalos atlyginimo, panaudojant fizinį smurtą. Teismas nenustatė E. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Aplinkybė, jog E. P. sumokėjo ( - ) teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį 134, 57 Eur, pareikštą dėl M. B. suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų (t. 1, b. l. 41-43; 45), pagrįstai teismo nebuvo pripažinta jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Teismų praktikoje ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygina ar pašalina visą žalą (t. y. tiek turtinę, tiek neturtinę) iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-287/2009, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-211/2014, 2K-28/2014). Nukentėjusiajam M. B., pareiškusiam teisme civilinį ieškinį byloje, žala neatlyginta. Byloje nenustatyta aplinkybių, leidžiančių pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, jog veikos padarymui įtakos turėjo ir nukentėjusiojo M. B. provokuojantis elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali pasireikšti įžeidimu, smurtu ar kitokiais tyčiniais veiksmais, nukreiptais tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2014, 2K-364/2014). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ne nukentėjusysis M. B., bet būtent nuteistasis E. P. V. A. gimtadienyje elgėsi agresyviai, kabinėjosi prie šventėje dalyvavusių svečių, elgėsi agresyviai, pradėjo konfliktą, peraugusį į muštynes su liudytoju byloje apklaustu A. P.. Tuo tarpu nukentėjusysis M. B., priešingai nei teigia apeliantas, bandė nuraminti E. P., vakarėlio metu tai darė ne vieną kartą, išskyrė susikibusius tarpusavyje E. P. su A. P.. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kad pats M. B. būtų elgęsis provokuojančiai E. P. atžvilgiu. Kitą dieną (2015 04 26), E. P. eilę kartų skambino M. B. primygtinai kvietė susitikti, ko pasėkoje, pastarasis buvo sumuštas atokioje miškingoje vietoje grupės asmenų ir neteisėtai buvo vykdoma tariama E. P. teisė į žalos atlyginimą. Todėl nėra jokio pagrindo išvadai apie nukentėjusiojo provokuojantį elgesį.

28426.4.

285Taigi, byloje buvo įvertinta, kad E. P. padarė apysunkį nusikaltimą, taip pat įvertintas ir jo pirmaeilis vaidmuo nusikaltime, atsižvelgta į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, lengvinančių atsakomybę aplinkybių nenustatyta; įvertinta jo asmenybė – neteistas (t. 3, b. l. 23-24). Teismas neteisingai nustatė, kad E. P. 11 kartų baustas administracinėmis nuobaudomis, kadangi byloje nėra duomenų apie galiojančias administracines nuobaudas (t. 3, b. l. 7-11; 26). E. P. nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio. Nėra duomenų apie jo po nusikaltimo įvykdymo padarytus kitus teisės pažeidimus. Kita vertus, praėjus nuo nusikaltimo ketveriems metams, būdamas jaunas, darbingas asmuo, niekur nedirba, neturi iš darbinės veiklos pajamų. Įvertinant išdėstytų aplinkybių visumą, teisėjų kolegijos vertinimu, E. P. paskirta bausmė, atitinka sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkį, nepažeidžia BK 61 straipsnyje nustatytos bausmės skyrimo taisyklės bei teisingumo ir proporcingumo principų. Atkreiptinas dėmesys, jog to paties straipsnio 4 dalyje nustatyta, tais atvejais, kai kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. E. P. skiriant bausmę, tokios aplinkybės nenustatytos, bausmės dydis atitinka numatytą sankcijoje vidurkį. Be kita ko, apygardos teismas padarė teisingą išvadą, jog paskirtos bausmės tikslai E. P. gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir tinkamai pritaikė BK 75 straipsnio nuostatas, reglamentuojančios bausmės vykdymo atidėjimą, kurio terminą nustatė įvertinęs tiek padaryto nusikaltimo pavojingumą ir jo pobūdį, jo pirmaeilį vaidmenį nusikaltime, tiek ir nuteistojo asmenybę. Sutrumpinti šio termino nėra pagrindo. Dėl civilinio ieškinio

28627.

287Apeliantai E. P., nuteistojo N. A. gynėjas, taip pat ir nuteistasis J. J. bei jo gynėja ginčija skundžiamo nuosprendžio dalį dėl civilinio ieškinio, kuria priteista 5500 Eur nukentėjusiajam turtinės žalos atlyginimo už gydymo išlaidas, motyvuodami tuo, kad nukentėjusiajam nebuvo atlikta nosies operacija, kurios kaina skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista tik pagal preliminariai paskaičiuotą kainą, bet nerealiai patirtas išlaidas, susijusias su gydymu dėl nusikaltimu padarytų sužalojimų. Nuteistojo N. A. gynėjas nesutinka ir su nukentėjusiajam 200 Eur priteista suma už sugadintus drabužius ir batus.

28827.1.

289Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad M. B. gydymo išlaidos, susijusios su operaciniu gydymu, priteistos nepagrįstai.

29027.2.

291Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gali būti atlyginama tik realiai padaryta žala, todėl reikalavimas dėl negautos naudos ar būsimų nuostolių, negali būtina tenkinamas. CK 109 straipsnyje nustatyta, kad turtinė žala gali būti civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje dalykas. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 straipsnio 1 dalyje ir apima: a) nusikalstama veika padarytą tiesioginę turtinę žalą (pvz., sugadintas ar sužalotas turtas, pagrobti ar pasisavinti daiktai ir pan.); b) materialinius nuostolius, kuriuos patyrė nukentėjusysis (civilinis ieškovas) dėl padarytos nusikalstamos veikos (pvz., asmuo negavo pajamų, kurias jis būtų gavęs, jeigu nebūtų padaryta nusikalstama veika); c) išlaidas, kurios patirtos pašalinant nusikalstamos veikos padarinius (pvz., gydymo, reabilitacijos ir pan.). Taigi asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal Baudžiamojo proceso kodekso nuostatas, tačiau kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, tarp jų ir dokumentais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Išimtiniais atvejais, kai negalima civilinio ieškinio tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos, teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, gali pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka (BPK 115 straipsnio 2 dalis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-85/2011).

29227.3.

293Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė priteisti 5700 Eur už nosies rekonstrukcijos operaciją, kurią būtina atlikti dėl nusikaltimo metu sulaužytos ir deformuotos nosies bei 92 Eur už veido tomografijos tyrimą ir 80 Eur už gydytojo konsultaciją, taip pat ir 200 Eur už sugadintus drabužius ir batus (t. 5, b. l. 94-96; 98-99; 117-119).

29427.4.

295Pirmosios instancijos teismas priteisė 5872 Eur turtinei žalai atlyginti. Teismas, nustatydamas priteistinos turtinės žalos dydį, konstatavo, jog nukentėjusiojo M. B. patirta fizinė žala, kurios pašalinimas (kompensavimas) yra būtinas per įmanomai trumpesnį laiką, vertintina kaip realiai atsiradusi, įrodyta ir pagrįsta, o ne kaip būsima žala ir priteisė 5500 Eur išlaidų dėl operacijos, remdamasis nukentėjusiojo M. B. pateikta ( - ) klinikos pažyma (t. 5, b.l. 99).

29627.5.

297Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada nepagrįsta, civilinis ieškinys šioje dalyje neįrodytas. Byloje pateiktos privačios klinikos pažymos, iš kurių turinio matyti, kad M. B. buvo konsultuotas specialisto 2016 m. liepos 25 d., jam nustatyta potrauminė nosies deformacija dėl nosies ir pertvaros lūžimo; rekomenduojama uždara nosies rekonstrukcija su autotransplantantu; apytikrė operacijos kaina – 5500 Eur. Prie klinikos pažymos pridėta ( - ) centro sąskaitą-faktūra, patvirtinanti, jog M. B. atliktos veido daubų (nosies kompiuterinės tomografijos kaina 92 Eur, gydytojo konsultacijos – 80 Eur (t. 5, b. l. 98-99)). M. B. pakartotinai konsultuotas 2016 m. spalio 11 d., konsultacijos metu nustatyta, jog be ankstesnės konsultacijos metu rekomenduojamos operacijos, reikėtų atlikti ir nosies kuprelės šlifavimą; operacijos kaina – 5700 Eur (t. 5, b. l. 120). Nukentėjusysis M. B. apeliacinės instancijos teismo posėdyje patvirtino, jog iki šiol nosies operacija nėra atlikta, kitų dokumentų, patvirtinančių patirtas gydymo išlaidas neturi, nurodė, kad pats neturi pakankamai piniginių lėšų tokio pobūdžio operacijai.

29827.6.

299Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta jokių dokumentų, patvirtinančių M. B. realiai patirtas išlaidas, susijusias su operaciniu gydymu dėl patirtų nosies sužalojimų. Nepateikta ir jokių medicininių dokumentų, liudijančių būtinumą nukentėjusiajam atlikti nosies operaciją dėl nusikaltimo metu jo patirtų nosies sužalojimų (pažymoje nurodytos tik rekomendacijos). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuo nusikaltimo padarymo praėjus ketveriems metams, M. B. nesikreipė dėl operacinio ar kitokio gydymo į valstybines gydymo įstaigas, kur jam, kaip socialiai apdraustam asmeniui (dirbantis ( - ) – t. 5, b.l. 97), galėtų būti suteiktos valstybės finansuojamos medicininės paslaugos. Be to, byloje esanti draudimo kompanijos pažyma liudija, jog M. B. yra sudaręs gyvybės draudimo sutartį, įskaitant susitarimus dėl papildomų draudimų (dėl traumos) su ( - ) filialu, tačiau dėl 2015 04 26 patirtos traumos (nosikaulių lūžio) draudimo išmoka nebuvo išmokėta, kadangi nepateikti dokumentai apie taikytą operacinį gydymą, ar atliktą nosies kaulų repoziciją (t. 6, b.l. 134). Tokie duomenys rodo, kad M. B. patyrus gydymo išlaidų ir nevalstybinėje gydymo įstaigoje, galėtų būti sprendžiamas jų atlyginimo klausimas ir draudimo įmonėje. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti ir su nukentėjusiojo paaiškinimu, jog tik priteisus iš kaltų asmenų jo būsimas gydymo išlaidas, būtų galimybė suteikti jam būtiną operacinį gydymą dėl nusikaltimu patirtų sužalojimų. Įvertindama išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, priešingai nei apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje, jog nukentėjusiojo ieškinyje reikalaujama 5500 eurų (patikslintu ieškiniu padidinta iki 5700 Eur) turtinė žala nėra pagrįsta įrodymais. Pirmosios instancijos teismo skundžiamu nuosprendžiu priteista nepagrįstai, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas BPK 328 straipsnio 4 punkto pagrindu.

30027.7.

301Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusi su medicininių tyrimų atlikimu bei gydytojo konsultacija (90+82 Eur), pagrįsta byloje pateiktais ir ištirtais dokumentais (t. 5, b. l. 98-99), todėl ji priteista pagrįstai.

30227.8.

303Apeliantai nesutinka ir su priteista 200 eurų turtinės žalos dalimi dėl nukentėjusiojo drabužių bei batų, sugadintų nusikaltimo padarymo metu. Kaip nustatyta byloje (14 punktas) į bylą nukentėjusysis pateikė nusikaltimo metu dėl kaltinamųjų smurtinių veiksmų, atliktų jo atžvilgiu, sugadintus drabužius bei batus. Byloje nėra duomenų, paneigiančių, jog jie galėjo būti sugadinti ne nusikaltimo metu; reikalaujamas 200 eurų turtinės žalos dydis yra atitinkantis sugadintų daiktų vertę, nepažeidžia protingumo bei proporcingumo principų, todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, šis M. B. civilinio ieškinio reikalavimas patenkintas pagrįstai.

30428.

305Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų E. P., J. J. ir jo gynėjos skundų argumentais dėl priteistos neturtinės žalos dydžio. Apeliantai prašo sumažinti priteistą 2000 eurų neturtinę žalą, motyvuodami tuo, kad sukeltos nusikaltimo pasekmės nėra negrįžtamos, rekomenduojama operacija neatlikta, ji prieštarauja ir formuojamai teismų praktikai.

30628.1.

307Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 straipsnio 1 dalis). Išgyvenimai dėl asmeniui gyvybiškai svarbių dalykų, tokių kaip asmens gyvybė, sveikata, yra ypač dideli. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad neturtinė žala yra atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymo nustatytais atvejais.

30828.2.

309Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013). CK nėra nustatytas neturtinės žalos minimumas ar maksimumas, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Teismas, įvertindamas neturtinę žalą pinigais, nustatydamas jos dydį, atsižvelgia į visas reikšmingas bylos aplinkybes, žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, taip pat vadovaujasi sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais (CK 6.250 straipsnio 2dalis). Neturtinės žalos apskaičiavimo kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl teismas privalo atsižvelgti ir į kitas reikšmingas bylos faktines aplinkybes, mažinančias ar didinančias neturtinės žalos atlyginimą.

31028.3.

311Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus dėl nuteistųjų smurtinių veiksmų jo atžvilgiu, dėl nosies kaulų lūžio sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų (nesunkus sveikatos sutrikdymas), be to, padarytas galvos smegenų sukrėtimas, padarytos kraujosruvos veido, nugaros, pilvo srityje, kas neabejotinai nukentėjusiajam sukėlė fizinį skausmą. Be to, dėl nuteistųjų nusikalstamų veiksmų M. B. buvo patekęs į bauginančią situaciją, kai atokioje, miškingoje vietovėje, neturėdamas galimybės pasikviesti pagalbos, buvo užpultas ir sumuštas grupės asmenų, jam buvo grasinama, reikalaujama iš jo pinigų. Tokia situacija sukėlė nukentėjusiajam stresą, dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Dėl patirtų sužalojimų jis negalėjo vykdyti darbinių funkcijų, buvo sumažėjusi ir jo galimybė bendrauti su kitais asmenimis. Nustatytos aplinkybės patvirtina nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą, kurios dydis nagrinėjamu atveju, adekvatus M. B. patirtiems išgyvenimams. Priteistas neturtinės žalos dydis neprieštarauja ir formuojamai teismų praktikai. Byloje nėra nustatyta jokių aplinkybių, kurios būtų pagrindu sumažinti iš nuteistųjų solidariai priteistą nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą. Be kita ko, byloje įvertinta ir nuteistųjų turtinė padėtis (jauno amžiaus, darbingi) ir solidariai priteista 2000 eurų suma neturtinės žalos atlyginimui atitinka ir sąžiningumo, teisingumo, protingumo kriterijus.

31229.

313Teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus nuteistojo J. J. ir jo gynėjos skundo argumentus dėl procesinių palūkanų priteisimo, kadangi šis civilinio ieškinio reikalavimas skundžiamu nuosprendžiu nebuvo patenkintas. Dėl nuteistojo K. A. gynėjo advokato R. Dobrovolskio apeliacinio skundo

31430.

315Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniame skunde prašo K. A. atžvilgiu taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 233 straipsnio 1 dalį. Kita vertus, apeliantas teigia, kad K. A. nepagrįstai buvo pripažintas kaltu pagal minėtą baudžiamąjį įstatymą, kadangi inkriminuotos jam nusikalstamos veikos nepadarė.

31630.1.

317Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti K. A. gynėjo apeliacinio skundo.

31830.2.

319Gynėjas apeliaciniame skunde kelia tarpusavyje prieštaraujančius reikalavimus – nesutinka su K. A. priimtu apkaltinamuoju nuosprendžiu, motyvuodamas tuo, kad jis nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo požymių, taip pat prašo jį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo.

32030.3.

321Siekiant tinkamai pritaikyti BK 37 straipsnį, pirmiausia būtina nustatyti, kad kaltinamojo veika atitinka visus BK Specialiosios dalies tam tikroje normoje numatyto nusikaltimo sudėties požymius, t. y. kad kaltinamasis padarė jam inkriminuotą nusikaltimą. Tik po to teismas gali spręsti, ar nėra pagrindo tą nusikaltimą pripažinti mažareikšmiu.

32231.

323Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. A. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 233 straipsnio 1 dalyje. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir teisingai kvalifikavo nuteistojo nusikalstamus veiksmus.

32431.1.

325Pagal BK 233 straipsnio 1dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti liudytoją, nukentėjusį asmenį, ekspertą, specialistą ar vertėją, kad šie ikiteisminio tyrimo metu, teisme arba Tarptautiniame baudžiamajame teisme ar kitoje tarptautinėje teisminėje institucijoje duotų melagingus parodymus, išvadas, paaiškinimus ar neteisingai išverstų, arba trukdė jiems pagal šaukimą atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą, į teismą arba į Tarptautinį baudžiamąjį teismą ar kitą tarptautinę teisminę instituciją. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal BK 233 straipsnį kvalifikuojamas ne tik prievartinis poveikis proceso dalyviui, kad šis duotų melagingus parodymus, bet ir neprievartinės jo formos,-prašymais, įtikinėjimais, pažadais, apgaule, siūlant pinigus ir pan. Šiame straipsnyje nurodyta nusikaltimo sudėtis yra formali, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai atliekami draudžiami veiksmai, kuriais siekiama paveikti konkrečius BK straipsnyje nurodytus asmenis duoti melagingus parodymus. Nusikaltimo baigtumo momentui neturi reikšmės tai, ar kaltininkas pasiekė savo tikslą. BK 233 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektyvieji požymiai yra tiesioginė tyčia. Kaltininkas supranta, kad daro poveikį liudytojui, nukentėjusiajam ar kitam proceso dalyviui, siekdamas, kad šis duotų melagingus parodymus. Suprasdamas, kad neteisėtai kišasi į teisingumo vykdymo procesą, jis vis tiek siekia atlikti tokius veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-291-2013, 2K-127-2013 ir kt.).

32631.2.

327Nagrinėjamoje byloje M. B. nukentėjusiuoju pripažintas 2015 04 29 nutarimu (t. 1, b. l. 51). Nustatyta, kad įvykio metu (2015 04 26) be kitų kaltinamųjų, fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo ir kaltinamasis J. J., kurio atžvilgiu jau iki įvykio buvo pradėti kiti ikiteisminiai tyrimai. Dėl to, J. J., siekdamas išvengti gresiančios atsakomybės už nusikalstamus veiksmus prieš M. B., paprašė K. A., suradus nukentėjusiojo kontaktinius duomenis per kitus asmenis (M. V.), susitikti su nukentėjusiuoju ir įkalbėti jį pakeisti parodymus ir melagingai ikiteisminio tyrimo pareigūnams paliudyti, jog J. J. jis neatpažįsta, jis įvykyje nedalyvavo ir prieš jį fizinio smurto nenaudojo. K. A. sutiko, intensyviai siekė su M. B. susitikti. Susitikimo metu (t. 2, b.l. 138-146) 2016 m. kovo 1 d. padarytas garso įrašo turinys neabejotinai patvirtina apie K. A. darytą poveikį nukentėjusiajam M. B. dėl parodymų, susijusių su J. J. dalyvavimu nusikaltimo padaryme, pakeitimo. Pokalbio turinys ištirtas ir įvertinas šio procesinio sprendimo 16.12; 13; 17 punktuose, todėl teismo išvados nekartojamos. Be kita ko, byloje nustatyta, jog nuteistasis K. A. su nukentėjusiuoju M. B. susitiko ne savo iniciatyva, kaip pats parodė, tik norėdamas padėti draugui, bet J. J. prašymu, būdamas pastarojo gerai informuotas apie įvykio aplinkybes, taip pat ne tik aptaręs žalos atlyginimo aplinkybes, bet ir kitų kaltinamųjų poziciją byloje, apie tai buvo akivaizdžiai kalbama minėtame pokalbyje ir aiškiai siekiama, kad M. B. pakeistų parodymus ir už tai jam buvo siūlomas piniginis atlygis. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje teisingai nustatė ir tai, kad viso pokalbio metu K. A. nė karto nepaminėjo, kad J. J. įvykyje nedalyvavo ir fizinio smurto prieš nukentėjusįjį M. B. nenaudojo. Byloje nėra nustatyta šias aplinkybes paneigiančių objektyvių duomenų, tuo pačiu nenustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių nuteistojo K. A. parodymus, jog susitikimo su M. B. metu jis savo iniciatyva tik pasiteiravo apie tyrimo eigą, jokio poveikio dėl parodymų keitimo J. J. atžvilgiu nukentėjusiajam M. B. nedarė. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, teisinga pirmosios instancijos teismo išvada, jog K. A. suvokė, kad prašydamas M. B. pakeisti duotus ikiteisminiame tyrime parodymus ir melagingai liudyti, jog suklydo atpažindamas J. J., kaip dalyvavusį nusikaltime ir prieš jį naudojusį fizinį smurtą, darė poveikį nukentėjusiajam. Tokiu būdu jis siekė, kad nukentėjusysis duotų J. J. palankius parodymus, dėl kurių būtų priimtas J. J. palankus procesinis sprendimas (nutrauktas jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas), žadėjo už tai piniginį atlygį, visa tai rodo, kad jis veikė tiesiogine tyčia. Aplinkybė, kad nukentėjusiajam M. B. realus poveikis nebuvo padarytas, jis parodymų nepakeitė, viso proceso metu ir vėliau laikėsi nuoseklios pozicijos, savaime nešalina nuteistojo K. A. atsakomybės. BK 233 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika yra formali, nereikalaujanti pasekmių, todėl ši aplinkybė nėra teisiškai reikšminga, vertinant K. A. nusikalstamus veiksmus. K. A. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 233 straipsnio 1 dalį.

32832.

329Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas turėjo pagrindą dėl šios veikos, taikyti BK 37 straipsnio nuostatas ir šią veiką pripažinti mažareikšme. Tačiau teisėjų kolegija vertinimu, nuteistojo K. A. padarytos veikos pripažinti mažareikšme nėra pagrindo.

33032.1.

331Pagal BK 37 straipsnį, reglamentuojantį atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Konstatuojant tokį mažareikšmiškumą, turi būti įvertinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių išraiška konkrečiame nusikaltime, taip pat asmens kaltės turinys, jos forma, rūšis, veikos motyvai, tikslai. Pagal teismų praktiką atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teisėjas, ad hoc (konkrečioje situacijoje) įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-364/2013).Teismų praktikoje pripažįstama ir tai, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-154/2013, 2K-364/2013, 2K-153-942/2016, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017, 2K-87-696/2018).

33232.2.

333Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 37 straipsnio nuostatas. Vertinant byloje nustatyto nusikaltimo dalyką ir jo požymių ypatumus, sutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, konstatuoja, jog nusikaltimu buvo sąmoningai kišamasi į teisingumo vykdymą, siekiama, kad nuteistasis J. J. išvengtų atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką. K. A. veiksmai buvo iš anksto suplanuoti, suderinti su J. J., aktyviai buvo ieškoma nukentėjusiojo kontaktų, siekiama su juo susitikti, siūlomas piniginis atlygis, buvo bandoma įtikinti M. B., kad taip nebus pakenkta ikiteisminiam tyrimui, kadangi yra asmuo, kuris apsiima kaltę dėl padaryto nusikaltimo, tai yra niekas neliks nenubaustas dėl prieš M. B. įvykdytų veiksmų. Visa tai rodo K. A. tyčios kryptingumą, tuo pačiu ir jo padarytų veiksmų pavojingumą, kurie, teisėjų kolegijos vertinimu, negali būti vertinami kaip mažareikšmiai. Todėl K. A. gynėjo apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

334Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2, 4 punktais,

Nutarė

335Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.

336Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. K. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendžiu pagal BK 294 straipsnio 2 dalį paskirtą vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. paskirta ir atlikta dviejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausme, iš dalies jas sudedant, ir paskirti M. K. galutinę subendrintą bausmę trejus metus ir aštuonis mėnesius laisvės atėmimo.

337Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę, dviejų metų ir aštuonių mėnesių bausmę, visiškai atliktą pagal Šiaulių miesto apylinkės teismo 2013 m. gruodžio 19 d. nuosprendį.

338Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. K. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti vieneriems metams, įpareigojant jį neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

339M. B. naudai solidariai iš E. P., N. A., J. J. ir M. K. priteistą 5 872 (penkių tūkstančių aštuonių šimtų septyniasdešimt dviejų) eurų sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 372 (trijų šimtų septyniasdešimt dviejų) eurų.

340Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

341K. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. E. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, E. P. paskirtos... 5. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, E. P. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 6. N. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės... 7. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, N. A. paskirtos... 8. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, N. A. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 9. J. J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės... 10. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 8 punktu, J. J. paskirtos... 11. Vadovaujantis BK 71 straipsniu, J. J. paskirta baudžiamojo poveikio priemonė... 12. M. K. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 294 straipsnio 2 dalį laisvės... 13. K. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 233 straipsnio 1 dalį 30 MGL... 14. Solidariai iš E. P., N. A., J. J. ir M. K. nukentėjusiajam M. B. priteista 5... 15. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 16. I.... 17. Bylos esmė... 18. 1.... 19. E. P., N. A., J. J., M. K. nuteisti už tai, kad jie, veikdami bendrininkų... 20. E. P. 2015 m. balandžio 26 d., apie 15.26 val., paskambinęs telefonu... 21. 2.... 22. K. A. nuteistas už tai, kad jis 2016 m. kovo 1 d., laikotarpiu nuo 14.47 val.... 23. II. Apeliacinių skundų argumentai ir proceso dalyvių prašymai... 24. 3.... 25. Nuteistasis M. K. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Šiaulių apygardos... 26. 3.1.... 27. Apeliantas teigimu, pirmosios instancijos teismas, pripažindamas byloje... 28. 3.2.... 29. Apeliantas nurodo, jog jis nusikalstamos veikos, už kurią yra nuteistas,... 30. 3.3.... 31. Skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad nukentėjusysis nei vienos apklausos... 32. 3.4.... 33. Apelianto teigimu, nukentėjusysis galėjo sąžiningai klysti, nes konflikte... 34. 3.5.... 35. Apeliantas pastebi, kad M. B. ikiteisminio tyrimo metu (2015-05-11-12 d.) iš... 36. 3.6.... 37. Teismas nustatydamas, kad jis nusikalstamą veiką padarė veikdamas... 38. 3.7.... 39. Jokių duomenų apie bendrininkavimą, jo dalyvavimą nusikalstamos veikos... 40. 3.8.... 41. Nors teismas konstatavo, kad jie (visi kaltinamieji) bendrai naudojo smurtą... 42. 3.9.... 43. Apeliantas nurodo ir tai, kad jis skundžiamu nuosprendžiu ne tik nepagrįstai... 44. 3.10.... 45. Be kita ko, apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai į... 46. 4.... 47. Nuteistojo K. A. gynėjas adv. R. Dobrovolskis apeliaciniame skunde prašo... 48. 4.1.... 49. Apelianto teigimu, K. A. skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai, pažeidžiant... 50. 4.2.... 51. Nors teismas nurodė, jog J. J. paprašė K. A. įkalbėti nukentėjusįjį... 52. 4.3.... 53. Nuosprendyje nurodyta, kad K. A. per savo pažįstamą sužinojo M. B. telefono... 54. 4.4.... 55. Be kita ko, gynėjas nurodo, jog šio nusikaltimo esmė yra ta, kad jo... 56. 5.... 57. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde prašo Šiaulių apygardos teismo 2018... 58. 5.1.... 59. Apelianto nuomone, skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas... 60. 5.2.... 61. Nurodo, jog nukentėjusysis M. B. teismui pateiktu patikslintu 2016-11-15... 62. 5.3.... 63. Nukentėjusysis M. B. nėra pateikęs mokėjimo dokumentų, trauma patirta... 64. 5.4.... 65. Taip pat, apelianto įsitikinimu, pirmosios instancijos teismas išsamiai... 66. 5.5.... 67. Apelianto teigimu, jis šiuo metu pilnai suvokia, kad pasielgė netinkamai,... 68. 5.6.... 69. Apelianto nuomone, skiriant bausmę, būtina vadovautis ne tik sankcijoje... 70. 6.... 71. Nuteistojo N. A. gynėjas adv. D. Vaičiulis apeliaciniame skunde prašo... 72. 6.1.... 73. Apelianto teigimu, skundžiamas nuosprendis dalyje dėl N. A. nuteisimo yra... 74. 6.2.... 75. Atkreipia dėmesį į tai, kad nors nukentėjusysis M. B. 2015-04-26... 76. 6.3.... 77. Tai, kad M. B. negali būti laikomas patikimu asmeniu, o tuo pačiu negali... 78. 6.4.... 79. Pirmosios instancijos teismas, apelianto teigimu, neįvertino ir kitų abejones... 80. 6.5.... 81. Apeliantas pastebi ir tai, kad 2016-02-29 akistatos metu M. B. nurodė, kad N.... 82. 6.6.... 83. Apygardos teismas taip pat nevertino fakto, kad byloje prisiekęs liudytojas L.... 84. 6.7.... 85. Pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, kad M. B. siekė... 86. 6.8.... 87. N. A. kaltės neįrodo ir šalutinės aplinkybės, tai jog jis dalį proceso... 88. 6.9.... 89. Apelianto įsitikinimu, jo ginamojo kaltės negalima motyvuoti ir ryšio... 90. 6.10.... 91. Pirmosios instancijos teismas tokius jo ginamojo parodymus atmetė dėl to, kad... 92. 6.11.... 93. Ikiteisminio tyrimo metu 2015-07-23 N. A. buvo nurodęs liudytojus, tačiau jie... 94. 6.12.... 95. Be kita ko, jeigu jau tikėti teismo prielaida, kad N. A. buvo įvykio vietoje,... 96. 6.13.... 97. Teismas iš esmės tenkino M. B. civilinį ieškinį, priteisiant jam turtinę... 98. 6.14.... 99. Apelianto manymu, nepagrįstas ir žalos priteisimas, kuomet asmuo nėra... 100. 6.15.... 101. Asmuo patyręs objektyvias išlaidas turi teisę į jų atlyginimą, tačiau... 102. 7.... 103. Nuteistasis J. J. ir jo gynėja adv. S. Balčiūnienė apeliaciniame skunde... 104. 7.1.... 105. Apeliantų teigimu, skundžiamas nuosprendis naikintinas, nes jame teismo... 106. 7.2.... 107. Pirmosios instancijos teismas J. J. kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos... 108. 7.3.... 109. Apeliaciniame skunde nurodoma, jog ikiteisminio tyrimo metu bei teisme J. J.... 110. 7.4.... 111. Apeliantai cituoja skunde M. B. parodymus, duotus viso proceso metu ir daro... 112. 7.5.... 113. Apeliantai skunde nurodo ir tai, kad apygardos teismas neanalizavo ir nevertino... 114. 7.6.... 115. Taip pat teismas išskirtinę reikšmę teikė nukentėjusiojo M. B. pateikto... 116. 7.7.... 117. Teismas, be kita ko, tyrė ir vertino kalinamųjų naudojamų mobilaus ryšių... 118. 7.8.... 119. Teismas tyrė ir 2016-03-14 iš ( - ) pataisos namų - atvirosios kolonijos... 120. 7.9.... 121. J. J. dalyvavimą nusikalstamos veikos padaryme pirmosios instancijos teismas... 122. 7.10.... 123. Be kita ko, apeliantai pažymi, kad vienas būtinųjų savavaldžiavimo... 124. 7.11.... 125. Nagrinėjamoje byloje teismas nenustatė ir neargumentavo nei tiesioginės, nei... 126. 7.12.... 127. Pagal BK 294 straipsnio dispozicijos prasmę konflikto dalyviai turi būti... 128. 7.13.... 129. Taigi, nenustačius patikimais įrodymais J. J. dalyvavimo darant jam... 130. 7.14.... 131. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas neteisingai išsprendė ir... 132. Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus... 133. III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 134. 8.... 135. Nuteistųjų M. K., E. P., nuteistojo N. A. gynėjo advokato Daliaus... 136. 9.... 137. Skundžiamu nuosprendžiu M. K., E. P., N. A. ir J. J. pripažinti kaltais ir... 138. 9.1.... 139. Nuteistieji M. K., N. A., J. J. neigia įvykdę nusikaltimą, už kurį jie yra... 140. 9.2.... 141. Nuteistasis E. P. apeliaciniame skunde neginčydamas savo kaltės (apeliacinis... 142. 9.3.... 143. BPK 20 straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo... 144. 9.4.... 145. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliacinių skundo... 146. 10.... 147. Apeliantai nesutinka su nukentėjusiojo M. B. parodymų vertinimu skundžiamame... 148. 10.1.... 149. Byloje nustatyta, kad 2015 m. balandžio 25 d. ( - ) vykusiame V. A.... 150. 10.2.... 151. Kita vertus, nustatant vėlesnes įvykio aplinkybes, nuteistųjų, liudytojo L.... 152. 10.3.... 153. Apeliantai skunduose teigia, kad nukentėjusiojo M. B. parodymai viso proceso... 154. 10.4.... 155. Nukentėjusiojo M. B. viso proceso metu duotų parodymų analizė leidžia... 156. 10.5.... 157. Nukentėjusysis M. B. dar įvykio vakarą, 2015 m. balandžio 26 d., po... 158. 10.6.... 159. 2015 m. balandžio 27 d. pagal M. B. pareiškimą pradėtas ikiteisminis... 160. 10.7.... 161. 2015 m. balandžio 29 d. apklaustas liudytoju, detaliai išdėstė įvykio... 162. 10.8.... 163. 2015 m. gegužės 11-12 d. nukentėjusiajam atpažinti asmenis buvo pateiktos... 164. 10.9.... 165. 2015 m. birželio 9 d. nukentėjusysis M. B. savo iniciatyva pateikė 3 foto... 166. 10.10.... 167. 2016 m. vasario mėn. 23, 26, kovo mėn. 16 dienomis suvestas akistaton... 168. 10.11.... 169. Ikiteisminio tyrimo metu papildomai apklausiamas nukentėjusysis M. B.... 170. 11.... 171. Teisėjų kolegija sprendžia, kad visiškai nepagrįsti apeliantų teiginiai,... 172. 11.1.... 173. Aplinkybė, jog nukentėjusysis neatpažino nei vieno iš kaltinamųjų iš jam... 174. 11.2.... 175. Kaip teisingai pažymėjo apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje,... 176. 12.... 177. Apeliantai J. J., M. K., N. A. skunduose nepagrįstai teigia, kad... 178. 13.... 179. M. B. parodymus dėl jam suduotų smūgių ir padarytų sužalojimų visiškai... 180. 13.1.... 181. Be kita ko, kolegijos vertinimu, nepagrįsti ir nuteistojo J. J. ir jo gynėjos... 182. 13.2.... 183. Aplinkybę, kad M. B. buvo sužalotas, būtent 2015 m. balandžio 26 d.,... 184. 13.3.... 185. Be kita ko, byloje nustatytas faktas, jog kitą dieną (2015 m. balandžio 27... 186. 14.... 187. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir nuteistojo M. K. bei nuteistojo... 188. 15.... 189. Apeliantai teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nevertino... 190. 15.1.... 191. Iš tiesų, viso proceso metu liudytojas L. V. laikėsi pozicijos, jog jam yra... 192. 15.2.... 193. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, apygardos teismas... 194. 16.... 195. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama apeliaciniuose... 196. 16.1.... 197. Nuteistasis E. P. teisminio bylos nagrinėjimo metu parodė, kad 2015 m.... 198. 16.2.... 199. N. A. teisme teigė, kad J. J. nepažįsta, M. K. pažįsta tik iš matymo, E.... 200. 16.3.... 201. M. K. tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme... 202. 16.4.... 203. J. J. teisme tvirtino, kad nagrinėjamame įvykyje nedalyvavo, įvykio dieną... 204. 16.5.... 205. Kaip matyti iš pačių nuteistųjų parodymų, jie, išskyrus E. P., neigė... 206. 16.6.... 207. Atlikta nukentėjusiojo M. B. mobiliojo ryšio abonento įeinančių ir... 208. 16.7.... 209. Nuteistojo N. A. pateikta versija, jog tuo metu jis buvo savo pusseserės... 210. 16.8.... 211. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, leidžiančių patikėti ir... 212. 16.9.... 213. Vertinamų bylos aplinkybių kontekste, atmestini kaip nepagrįsti ir... 214. 16.10.... 215. Be kita ko, nustatytas aplinkybes patvirtina ir po nusikaltimo įvykdymo sekę... 216. 16.11.... 217. Kaip matyti iš nuteistojo E. P. pokalbių turinio, 2015 m. liepos 20-21... 218. 16.12.... 219. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantų J. J. bei jo gynėjos... 220. 16.13.... 221. Iš nukentėjusiojo M. B. pokalbio su nuteistuoju K. A. turinio matyti, kad... 222. 17.... 223. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo abejoti... 224. 18.... 225. Teisėjų kolegija, vertindama aukščiau aptartų įrodymų visumą, daro... 226. 19.... 227. Kaip jau minėta, neatitinka tikrovės ir liudytojo L. V. parodymai apie tai,... 228. 20.... 229. Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios... 230. 21.... 231. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, jog nuosprendyje nurodytomis... 232. 21.1.... 233. Bendrininkavimas padarant nusikaltimą pagal BK 24 straipsnio 1 dalį yra... 234. 21.2.... 235. Byloje nustatyta, kad konflikto iniciatorius buvo E. P., kuris tikslu iš M. B.... 236. 22.... 237. Teisėjų kolegijos vertinimu, teisingai nuteistųjų nusikalstami veiksmai... 238. 22.1.... 239. Kita vertus, pirmiausia svarbu pažymėti, kad E. P., N. A., J. J. ir M. K.... 240. 22.2.... 241. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas pakeitė faktinių... 242. 22.3.... 243. Iš apeliacinių skundų turinio matyti, kad apeliantai ginčija skundžiamame... 244. 23.... 245. Byloje nustatyti visi būtinieji šios nusikalstamos veikos požymiai.... 246. 23.1.... 247. Pagal BK 294 straipsnio dispoziciją savavaldžiavimas yra tada, kai asmuo,... 248. 23.2.... 249. Savavaldžiaudamas kaltininkas suvokia, kad jis, nors ir neteisėtomis... 250. 23.3.... 251. Būtinas baudžiamosios atsakomybės už savavaldžiavimą požymis yra ir... 252. 23.4.... 253. Byloje nustatyta, jog E. P. buvo įsitikinęs, jog V. A. gimtadienio šventėje... 254. 23.5.... 255. Teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus ir apeliantų nuteistojo J. J. ir... 256. 24.... 257. Apeliantas M. K., be kita ko, nesutinka ir su jam paskirta bausme, nurodo, kad... 258. 24.1.... 259. Teisėjų kolegija sutinka su išdėstytais skundo argumentais ir konstatuoja,... 260. 24.2.... 261. Pažymėtina, kad, vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, ir tais atvejais,... 262. 24.3.... 263. Šioje byloje, skiriant bausmę nuteistajam M. K. buvo pažeistos bausmių... 264. 25.... 265. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje yra nustatyta aplinkybių visuma,... 266. 25.1.... 267. Pažymėtina, kad baudžiamajame įstatyme neįvardintos aplinkybės, į kurias... 268. 25.2.... 269. Teismas, skirdamas M. K. realią laisvės atėmimo bausmę, atsižvelgė į... 270. 25.3.... 271. Remdamasi tuo, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 272. 25.4.... 273. Todėl jo atžvilgiu taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos... 274. 25.5.... 275. Ši nuosprendžio dalis keičiama dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo (BK 63... 276. 26.... 277. Apeliantas E. P. taip pat nesutinka su jam paskirta bausme, prašo ją... 278. 26.1.... 279. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistajam E. P. paskirta teisinga bausmė, jos... 280. 26.2.... 281. Bendrieji bausmių skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Šio... 282. 26.3.... 283. Teismas, skirdamas bausmę E. P., vadovavosi baudžiamajame įstatyme... 284. 26.4.... 285. Taigi, byloje buvo įvertinta, kad E. P. padarė apysunkį nusikaltimą, taip... 286. 27.... 287. Apeliantai E. P., nuteistojo N. A. gynėjas, taip pat ir nuteistasis J. J. bei... 288. 27.1.... 289. Teisėjų kolegija sutinka su apeliantų skundų argumentais, kad M. B. gydymo... 290. 27.2.... 291. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką gali būti... 292. 27.3.... 293. Nagrinėjamoje byloje nukentėjusysis teisminio bylos nagrinėjimo metu... 294. 27.4.... 295. Pirmosios instancijos teismas priteisė 5872 Eur turtinei žalai atlyginti.... 296. 27.5.... 297. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokia pirmosios instancijos teismo išvada... 298. 27.6.... 299. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nepateikta jokių dokumentų,... 300. 27.7.... 301. Kita civilinio ieškinio dalis dėl turtinės žalos atlyginimo, susijusi su... 302. 27.8.... 303. Apeliantai nesutinka ir su priteista 200 eurų turtinės žalos dalimi dėl... 304. 28.... 305. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo sutikti su apeliantų E. P., J.... 306. 28.1.... 307. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai... 308. 28.2.... 309. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pažymėjęs, kad... 310. 28.3.... 311. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis patyrė sužalojimus dėl... 312. 29.... 313. Teisėjų kolegija palieka nenagrinėtus nuteistojo J. J. ir jo gynėjos skundo... 314. 30.... 315. Nuteistojo K. A. gynėjas apeliaciniame skunde prašo K. A. atžvilgiu taikyti... 316. 30.1.... 317. Teisėjų kolegijos vertinimu, nėra pagrindo tenkinti K. A. gynėjo... 318. 30.2.... 319. Gynėjas apeliaciniame skunde kelia tarpusavyje prieštaraujančius... 320. 30.3.... 321. Siekiant tinkamai pritaikyti BK 37 straipsnį, pirmiausia būtina nustatyti,... 322. 31.... 323. Byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina, kad K. A. padarė... 324. 31.1.... 325. Pagal BK 233 straipsnio 1dalį atsako tas, kas bet kokiu būdu siekė paveikti... 326. 31.2.... 327. Nagrinėjamoje byloje M. B. nukentėjusiuoju pripažintas 2015 04 29 nutarimu... 328. 32.... 329. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismas turėjo pagrindą dėl šios veikos,... 330. 32.1.... 331. Pagal BK 37 straipsnį, reglamentuojantį atleidimą nuo baudžiamosios... 332. 32.2.... 333. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti... 334. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1... 335. Šiaulių apygardos teismo 2018 m. balandžio 19 d. nuosprendį pakeisti.... 336. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, M. K. Šiaulių apygardos... 337. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, įskaityti į šiuo nuosprendžiu... 338. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1, 2 dalimis, M. K. paskirtos laisvės atėmimo... 339. M. B. naudai solidariai iš E. P., N. A., J. J. ir M. K. priteistą 5 872... 340. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 341. K. A. gynėjo advokato Ramūno Dobrovolskio apeliacinį skundą atmesti....