Byla 1A-378-518/2019
Dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio, Ernestos Montvidienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, nuteistajam Ž. S., gynėjui advokatui Aleksandrui Palamarčukui (Aleksandr Palamarčuk), nukentėjusiajai L. A. ir jos atstovui advokatui Sauliui Kučiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo Ž. S. bei nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliacinius skundus dėl Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendžio, kuriuo Ž. S. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 1 dalyje, ir nuteistas laisvės atėmimu 9 (devyneriems) metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

3Iš Ž. S. priteista:

4- L. A. 2 049,08 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1 000 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

5- G. A. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 800 Eur išlaidų advokato paslaugoms apmokėti;

6- 39,98 Eur proceso išlaidų valstybei.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

101.

11Ž. S. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė S. A., o būtent: 2018 m. rugpjūčio 30 d., apie 23:00 val., tiksliai nenustatytu laiku, ( - ), dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, peiliu durdamas ne mažiau kaip 13 kartų S. A. į krūtinės, kaklo, nugaros, galvos sritis, tuo padarydamas 2 kiauryminius durtinius – pjautinius krūtinės ląstos priekinio paviršiaus vidurinėje apatinėje dalyje, nugaros vidurinės dalies paviršiaus sužalojimus su pilvaplėvės, kepenų, ir dešiniojo plaučio pažeidimais, 10 durtinių – pjautinių nekiauryminių sužalojimų – kaklo kairėje pusėje priekiniame paviršiuje, nugaros vidurinėje dalyje, kaklo užpakaliniame paviršiuje, kaklo dešinėje pusėje užpakaliniame paviršiuje, galvos plaukuotoje dalyje paviršinėje srityje, galvos plaukuotoje dalyje dešinėje momeninėje srityje, vieną paviršinį įpjovimą kaklo užpakaliniame paviršiuje, dėl ko nuo kiauryminių durtinių – pjautinių krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimų su pilvaplėvės, kepenų ir dešiniojo plaučio pažeidimu, lydimų ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimų, S. A. mirė.

12II.

13Apeliacinių skundų argumentai

142. Nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliaciniame skunde prašoma:

151) paskirti Ž. S. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę;

162) priteisti iš Ž. S. patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti.

173. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl turi būti pakeistas dėl nuteistajam paskirtos per švelnios bausmės. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad kaltininkui turi būti paskirta teisinga bausmė, kurią paskyrus būtų pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, kitas jos aplinkybes ir kaltininko asmenybę, nebūtų per griežta ar per švelni, t. y. būtų proporcinga tiek kaltininko asmenybės, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Be to, įgyvendinant teisingumo principą, ne mažiau svarbu užtikrinti ir nuo nusikaltimo nukentėjusių asmenų teisėtų interesų apsaugą bei į juos atsižvelgti. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. S., atsižvelgė į ne visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl nuteistajam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė neužtikrina bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo bei iš esmės kuria dalinę nebaudžiamumo iliuziją, kai po santykinai trumpo laisvės atėmimo bausmės termino asmuo išėjęs į laisvę vėl galės daryti naujus nusikaltimus.

183.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. S. nužudė S. A. iš asmeninio pykčio ir nesutarimo. Apeliantų manymu, S. A. buvo nužudytas iš esmės be jokio motyvo. Taip pat skiriant bausmę buvo privaloma įvertinti nuteistojo elgesį tiek iki nusikalstamos veikos padarymo, tiek ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kaip teigia nukentėjusieji, Ž. S. kaltę pripažino tik dėl surinktų įrodymų, nuoširdžiai neatgailavo, formaliai atsiprašė tik teismo posėdžio metu, akivaizdžiai siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, dėl to prisipažinimo negalima laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Be to, nuteistasis nesistengė atlyginti padarytos turtinės ir neturtinės žalos. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Ž. S. nužudymui ruošėsi iš anksto ir viską buvo apgalvojęs. Liudytoja R. D. davė parodymus apie tai, kaip Ž. S. pirko peilį, ilgai rinkosi tinkamiausią, apžiūrinėjo, dėl to liudytoja net pagalvojo, jog Ž. S. gali ką nors nužudyti. Liudytojas A. G. parodė, kad susitikus su Ž. S. prieš nužudymą, šis klausė, ar liudytojas negalėtų pameluoti, jog visą vakarą buvo kartu. Nurodytos aplinkybės paneigia nuteistojo parodymus, jog neva nužudymą padarė būdamas afekto būsenoje, labai susijaudinęs ir negalėdamas kontroliuoti savo veiksmų. Atsižvelgtina ir į tai, kad Ž. S. pats pripažino, jog po nusikaltimo padarymo S. A. telefoną kartu su nusikaltimo įrankiu – peiliu išmetė į upę, nusirengė nužudymo metu dėvėtus rūbus, sudėjo į plastikinį maišelį, įdėjo akmenį ir įmetė į upę, tuo siekdamas atsikratyti nusikaltimo įrankiais ir kitais įkalčiais. Taip pat Ž. S. siekė susikurti sau alibi, kad nėra susijęs su S. A. nužudymu, kai tuoj po nužudymo išsiuntė S. A. žinutę, nors jo telefoną buvo išmetęs į upę, o vėliau kartu su draugais ieškojo, kur gali būti S. A..

193.2. Taip pat nurodoma, kad apygardos teismas iš esmės neįvertino nužudymo būdo. Nustatyta, kad S. A. buvo padaryta 13 durtinių-pjautinių sužalojimų, iš kurių net 10 padaryti iš nugaros pusės. Taigi, S. A. peiliu buvo smūgiuojama iš nugaros, niekaip negalint pasipriešinti. Iš S. A. padarytų sužalojimų lokalizacijos matyti, jog nuteistojo Ž. S. veiksmai buvo kryptingi, siekiant nužudyti, nes buvo peiliu smogta į gyvybiškai svarbias kūno dalis: kaklą, krūtinės ląstą, nugarą. Apie didesnį nuteistojo Ž. S. pavojingumo laipsnį visuomenei galima spręsti ir iš liudytojos S. G. parodymų, jog Ž. S. ne kartą išreiškė grasinimus jos atžvilgiu, kažkaip pakenkti, netgi nužudyti. Be to, Ž. S. organizme rastas MTD (metadonas), opioidų grupei priklausantis vaistas, priklausomybės nuo opioidų gydymui. Todėl neatmestina, jog iki įvykio Ž. S. ilgą laiką vartojo narkotines medžiagas.

203.3. Pažymima, kad dėl Ž. S. veiksmų nukentėjusiųjų šeima prarado sūnų, ramybę ir pilnavertį gyvenimą, jų santykiai su sūnumi buvo labai glaudūs, savo gyvenimą ir teigiamas viltis senatvėje siejo būtent su nužudytu sūnumi, dėl to nukentėjusiesiems buvo padaryta labai didelė moralinė žala, pasireiškianti tuo, jog nukentėjusieji patyrė ir iki šiol patiria stiprius, labai skausmingus ir iš esmės visą laiką trunkančius dvasinius išgyvenimus, dvasinį sukrėtimą, emocinę depresiją, neapsakomo vienišumo ir bejėgiškumo jausmą. Pernelyg švelnios bausmės Ž. S. paskyrimas sukėlė ne tik nukentėjusiųjų, S. A. draugų pasipiktinimą, bet ir visuomenės nepasitikėjimą teismais, kurie privalo vykdyti teisingumą ir už tyčinius sunkius nusikaltimus skirti nusikaltimo sunkumui atitinkančias bausmes, viršijančias bausmės vidurkį.

214. Taip pat skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo. Apeliantai teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai, prieš tai teismo posėdyje net nepaklausęs nukentėjusiųjų nuomonės, nusprendė S. A. drabužius, atminties kortelę, lenktinį peilį ir kepurę sunaikinti kaip menkaverčius, nors nukentėjusieji pageidauja šiuos daiktus atgauti.

225. Nuteistojo Ž. S. apeliaciniame skunde prašoma:

23- skirti Ž. S. stacionarią psichiatrinę psichologinę ekspertizę;

24- perkvalifikuoti Ž. S. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį arba sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę.

256. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo bei dėl neteisingai paskirtos bausmės. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias nusikalstamos veikos aplinkybes. Visos abejonės, kurių negalima pašalinti teisminio nagrinėjimo metu, turi būti aiškinamos kaltinamojo naudai. Byloje turi būti nustatyti ne tik objektyvieji veikos sudėties požymiai, bet ir subjektyvieji. Vienas iš nusikalstamos veikos sudėties subjekto būtinųjų požymių yra pakaltinamumas. Pakaltinamumas suprantamas ir aiškinamas kaip fizinio asmens sugebėjimas suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti. Nepakaltinamumas yra tokia psichinė asmens būsena, kuri uždraustos veikos darymo metu dėl psichikos sutrikimo neleidžia jam suvokti tokios veikos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą už padarytą pavojingą veiką. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad BK 130 straipsnyje yra nustatyta baudžiamoji atsakomybė už nužudymą labai susijaudinus, t. y. esant fiziologinio afekto būsenoje. Kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo.

266.1. Teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo išsiaiškinta, ar veikos padarymo metu Ž. S. suvokė savo veiksmus, jų esmę. Nuteistasis parodė, kad nusikaltimą padarė dėl įžeidimo iš didelio susijaudinimo, kai buvo pavadintas „gėjumi“, „pyderu“, jam buvo pasakyta, „kad manęs nebemyli“, dėl ko kilus dideliam susijaudinimui nebegalėjo valdyti savo veiksmų, nesuvokė, kas vyksta. Dėl šių aplinkybių bylą nagrinėjant teisme buvo prašoma skirti kompleksinę teismo psichologijos – psichiatrijos ekspertizę, siekiant nustatyti, ar Ž. S. nusikaltimo padarymo metu nesirgo psichine liga, ar suvokė savo veiksmus ir galėjo juos valdyti, ar nebuvo patologinio ar fiziologinio afekto būsenoje. Tačiau apygardos teismas nepagrįstai šį prašymą atmetė ir apsiribojo tik byloje esančia pirmine išvada, kuri yra labai formali, kadangi tyrimas buvo atliktas pagal medicininius dokumentus, Ž. S. nebuvo užduotas nė vienas klausimas, nebuvo net vertinta, kokius vaistus vartojo Ž. S., koks galimas jų poveikis, be to, pirminę išvadą pateikęs medikas negalėjo įvertinti liudytojų parodymų apie Ž. S. elgesį po nusikaltimo padarymo. Ž. S. nuosekliai teigė, kad nusikaltimo padarymo metu vartojo stipriai psichiką veikiančius raminamuosius vaistus, išrašytus daktaro Anglijoje, dėl ligos negalėjo atlikti privalomos karinės tarnybos. Tačiau pirmosios instancijos teismas netenkino prašymo nuodugniai ir nuosekliai, objektyviai ir nešališkai išsiaiškinti visas bylos aplinkybes, Ž. S. galimybę būti patrauktam baudžiamojon atsakomybėn (arba išteisintam) pagal inkriminuotą nusikalstamą veiką.

277. Taip pat skunde nurodoma, kad Ž. S. buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 62 straipsniu, teismas gali paskirti mažesnę negu minimali sankcijoje numatyta bausmė. Ž. S. savo kaltę dėl S. A. nužudymo pripažino tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme, davė teisingus paaiškinimus, nemėgino apsunkinti ikiteisminio tyrimo pareigūnų darbo, dėl nusikaltimo labai gailisi, nebuvo teistas ar baustas administracine tvarka. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Ž. S. nusikaltimui iš anksto nesiruošė, o su liudytojais, davusiais parodymus dėl kalbų apie nederamus veiksmus, Ž. S. santykiai nebuvo geri, be to, retkarčiais Ž. S. tiesiog pajuokaudavo. Tai, kad Ž. S. nesunaikino susirašinėjimo su S. A. tik parodo, jog nuteistasis neketino prieš pastarąjį naudoti smurto. Nuteistasis taip pat neginčija iš jo priteisto turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžių bei atlygins visą priteistą žalą, kai tik galės.

288. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. S. ir jo gynėjas prašė nuteistojo apeliacinį skundą patenkinti, o nukentėjusiųjų apeliacinį skundą atmesti, prokurorė, nukentėjusioji L. A., jos atstovas prašė nukentėjusiųjų apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistojo apeliacinį skundą atmesti.

29III.

30Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

319. Nuteistojo Ž. S. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliacinis skundas tenkinamas. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir Ž. S. veikos kvalifikavimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

3210. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, taip pat atlikusi įrodymų tyrimą, konstatuoja, kad Panevėžio apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai Ž. S. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

3311. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį už tai, kad dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, peiliu durdamas ne mažiau kaip 13 kartų nukentėjusiajam į krūtinės, kaklo, nugaros, galvos sritis, tyčia nužudė S. A.. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo perkvalifikuoti jo nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį. Apeliantas neneigia, kad durdamas peiliu mirtinai sužalojo S. A., bet nurodo tai padaręs dėl įžeidimo, kai nukentėjusysis jį pavadino gėjumi ir pasakė, kad nebemyli. Dėl pastarųjų nukentėjusiojo veiksmų Ž. S. kilo didelis susijaudinimas, dėl ko jis nebegalėjo valdyti savo veiksmų, nesuvokė, kas vyksta. Teisėjų kolegija sprendžia, kad keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra teisinio pagrindo.

3411.1. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė kitą žmogų. BK 130 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas nužudė žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusio asmens poelgio. Pagal teismų formuojamą praktiką kvalifikuojant veiką pagal BK 130 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Taip pat turi būti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

3511.2. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 130 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusysis S. A. įvykio metu su Ž. S. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai, taip sukeldamas pastarojo staigų didelį susijaudinimą. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

3611.3. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis Ž. S., apklaustas pirmosios instancijos teisme, savo kaltę dėl jam inkriminuoto nusikaltimo pripažino visiškai. Nuteistasis parodė, kad su S. A. buvo artimi draugai, tam tikru laiku palaikė intymius santykius, tačiau niekada nebuvo pora. Įvykio vakarą jie su S. A. buvo susitarę apie 23 val. susitikti pasikalbėti. Susitikę vaikščiojo ( - ), kalbėjo apie Ž. S. planus vėl išvykti dirbti į Angliją, apie jų tarpusavio santykius, dabartinę S. A. merginą. Tam tikru metu S. A. pratrūko, pradėjo rėkti ant nuteistojo, keiktis, išvadino jį gėjumi, nevykėliu, pasakė, kad Ž. S. gadina jam gyvenimą, kad net nėra jo draugas ir kad yra šlykštus. S. A. netgi įžeidinėjo nuteistojo motiną. Nuo šių kaltinimų ir įžeidimų Ž. S. pradėjo svaigti galva, lyg aptemo akyse, atsirado įniršis, pyktis, įsiskaudinimas. Tuo metu jam pasirodė, kad S. A. nori trenkti, tada nuteistasis smogė nukentėjusiajam peiliu kažkur į krūtinės sritį. S. A. pradėjo judėti atgal, iš kurios pusės jie atėjo. Nuteistasis ėjo iš paskos, sakė palaukti, kad jam reikia pagalbos. Nukentėjusysis staigiai atsisuko ir puolė jį, jie susigrūmė. Vėliau S. A. atsitraukė ir paėjęs kelis žingsnius nukrito ant žemės. Paėmęs nukentėjusiojo telefoną nuteistasis pašvietė jam į veidą, pamatė, kad S. A. be gyvybės ženklų. Nuteistasis išsigando ir pasišalino. Bėgdamas per tiltą išmetė peilį ir nukentėjusiojo telefoną į vandenį. Grįžęs į namus jis persirengė, rūbus sudėjo į maišelį, užrišo ir išmetė į upę, kuri buvo šalia jo namų. Kitą dieną visi pradėjo ieškoti S. A., daug kas klausinėjo nuteistojo, ar jis ką nors žino. Ž. S. jiems melavo, kad nieko nežino (t. 5, b. l. 160-163).

3711.4. Tokia įvykių versija iš dalies prieštarauja Ž. S. parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. 2018 m. rugsėjo 3 d. apklaustas įtariamuoju, dalyvaujant gynėjui, Ž. S. dėl jam pareikšto įtarimo savo kaltę pripažino visiškai ir paaiškino, kad įvykio vakarą apie 23 val. su S. A. vaikštinėjo ( - ) ir kalbėjosi apie jų santykius, apie ateitį. Vienu metu S. A. pasakė, kad Ž. S. niekada nemylėjo, kad daugiau nenori su juo draugauti. Nuteistajam viduje kažkas „persijungė“ ir jis smogė turėtu peiliu S. A. į krūtinę. Nukentėjusysis pradėjo eiti iš tos vietos, nuteistasis ėjo iš paskos. S. A. puolė jį, jie susigrūmė. Nuteistasis nepamena, kiek kartų smeigė nukentėjusiajam ir kur pataikė, tačiau S. A. parkrito ant žemės. Ž. S. tikrino jo pulsą, klausėsi, ar plaka širdis ir suprato, kad jis nebegyvas (t. 4, b. l. 121-124). 2018 m. rugsėjo 3 d. parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 4, b. l. 136-141) ir 2018 m. rugsėjo 6 d. apklaustas pas ikiteisminio tyrimo teisėją (t. 4, b. l. 129-130) Ž. S. patvirtino savo duotus parodymus.

3811.5. Taigi, nuteistojo pozicija dėl nukentėjusiojo S. A. neva įžeidžiančių veiksmų buvo nenuosekli - ikiteisminio tyrimo metu apklaustas įtariamuoju Ž. S. parodė, kad ji įskaudino S. A. žodžiai, jog pastarasis nebenori su juo bendrauti; tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu nuteistasis parodė, kad nukentėjusysis jį įžeidinėjo, keikėsi, vadino netinkamais žodžiais, kas sukėlė jo įniršį ir pyktį. Teisėjų kolegija nekvestionuoja nuteistojo teisės laisvai rinktis gynybos taktiką, keisti parodymus, tačiau aptarta Ž. S. parodymų kaita įgalina nuteistojo parodymus šioje dalyje vertinti kaip nenuoseklius ir nepatikimus. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiojo S. A. elgesys įvykio metu sukėlė ypatingą poveikį nuteistojo psichikai, kuris galėtų būti prilygintas afekto būsenai. Nuteistasis aiškiai nurodė, kad nukentėjusiajam peiliu smūgiavo susinervinęs ir paveiktas pykčio. Nuteistasis taip pat gerai prisiminė įvykio aplinkybes, pakankamai detaliai nurodė jo eigą, taip pat savo veiksmus po nusikaltimo padarymo.

3911.6. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, po nužudymo Ž. S. paslėpė nusikaltimo padarymo įrankį (peilį), įmesdamas jį į upę kartu su nukentėjusiojo mobiliuoju telefonu, taip pat tikslingai atsikratė savo rūbais, dėvėtais nužudymo metu. Kitą dieną po nusikaltimo padarymo nuteistasis kartu su kitais ieškojo S. A., melavo, kad nieko nežino apie jo dingimą. Taigi, nuteistasis siekė paslėpti nužudymo įkalčius ir tuo išvengti šio nusikaltimo atskleidimo. Be to, skundžiamame nuosprendyje aptarti įrodymai leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis ruošėsi nužudymui ir buvo viską apgalvojęs. Liudytoja R. D. apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, jog vaikinas panašus į Ž. S. prieš savaitę ar pusantros iki nužudymo parduotuvėje ilgai rinkosi peilį, apžiūrinėjo, mosavo prieš save, kas jai pasirodė keista ir neįprasta (t. 5, b. l. 130). Liudytojas A. G. apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad Ž. S., jiems susitikus keletui valandų prieš nužudymą, klausė, ar liudytojas galėtų pameluoti policijai, kad jis su nuteistuoju tą vakarą buvo kelias valandas ilgiau nei iš tiesų (t. 5, b. l. 127-128). Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis Ž. S. numatė savo tolesnius veiksmus nesutarimo su nukentėjusiuoju S. A. metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, bet veikė sąmoningai. Taigi, nenustačius, kad nukentėjusiojo elgesys nusikaltimo padarymo metu buvo neteisėtas ar įžeidžiantis, ir kad nuteistasis buvo didelio susijaudinimo būsenos, nėra pagrindo nuteistojo Ž. S. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį.

4011.7. Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad nuteistasis Ž. S. nusikaltimo padarymo metu negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti. Pagal BK 17 straipsnio 1 dalį, asmuo yra nepakaltinamas, jeigu darydamas šio kodekso uždraustą veiką jis dėl psichikos sutrikimo negalėjo suvokti jos pavojingumo arba valdyti savo veiksmų. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminio tyrimo metu kilo abejonių dėl Ž. S. pakaltinamumo, todėl 2018 m. spalio 24 d. buvo paskirta užduotis atlikti jo psichinės būklės tyrimą, siekiant nustatyti, ar pastarasis serga psichine liga ir ar tikslinga skirti Ž. S. teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizę (t. 1, b. l. 48-50). Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Panevėžio teismo psichiatrijos skyriaus 2018 m. spalio 24 d. specialisto išvadoje Nr. 97TPK-274/2018 konstatuota, kad Ž. S. nenustatyti lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai, dėl kurių jis negalėtų adekvačiai suprasti aplinkybių, turinčių reikšmės nagrinėjamai bylai ir duoti apie tai parodymus, todėl netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 4, b. l. 51). Priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, Ž. S. psichinės būklės tyrimas buvo atliktas dalyvaujant pačiam nuteistajam, t. y. ne tik pagal pateiktą medicininę dokumentaciją, bet ir užduodant tiriamajam atitinkamus klausimus. Be to, teismo psichiatrijos ekspertui buvo pateikta ir ikiteisminio tyrimo medžiaga (t. 4, b. l. 49), todėl, priešingai nei nurodo apeliantas, jis galėjo įvertinti ir liudytojų parodymų apie Ž. S. elgesį po nusikaltimo padarymo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti minėtą specialisto išvadą pateikusio eksperto kompetencija, jo taikytomis tyrimo metodikomis, pateiktų išvadų teisingumu. Apeliantas nepateikė minėtą specialisto išvadą paneigiančių ir būtinumą paskirti teismo psichiatrijos ekspertizę pagrindžiančių įrodymų. Dėl to nėra jokio pagrindo daryti išvadą, kad nusikaltimo padarymo metu nuteistasis negalėjo suprasti savo veiksmų ir jų valdyti.

4111.8. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. S. dėl asmeninio nesutarimo ir pykčio, peiliu dūrė ne mažiau kaip 13 kartų nukentėjusiajam S. A. į krūtinės, kaklo, nugaros, galvos sritis. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Panevėžio skyriaus specialisto išvadoje Nr. M 285/2018(05) nustatyta, kad S. A. mirė nuo kiauryminių durtinių - pjautinių krūtinės ląstos priekinio ir nugarinio paviršiaus sužalojimų su pilvaplėvės, kepenų ir dešiniojo plaučio pažeidimais, lydimų ūmaus vidinio ir išorinio nukraujavimų. Pastarieji sužalojimai padaryti vienašmeniu aštriu duriančių - pjaunančių savybių įrankiu, tikėtina peiliu, trumpame laikotarpyje iki mirties. Šių žaizdų kanalų ilgiai apie 7,8 cm ir 6 cm (t. 3, b. l. 138-143). Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog Ž. S. peiliu suduoti smūgiai į krūtinę buvo pakankamai stiprūs, kadangi buvo ne tik pradurti nukentėjusiojo rūbai, bet ir padarytos gana gilios žaizdos. Nuteistojo veiksmai buvo valiniai, sąmoningi, atlikti per trumpą laiko tarpą, mirtini sužalojimai padaryti tikslingai, t. y. į gyvybei svarbią vietą – krūtinę, nukentėjusiojo mirtis įvyko staiga. Šie Ž. S. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turėdamas pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog du kartus stipriai durdamas peiliu į gyvybiškai svarbią kūno vietą (krūtinę), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiojo sveikatai ne tik sunkias, bet ir mirtinas pasekmes, ir šių padarinių norėjo. Taigi, pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad Ž. S. nužudė S. A. veikdamas tiesiogine tyčia.

4211.9. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai Ž. S. veiksmus įvertino kaip nužudymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Dėl bausmės.

4312. Nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliaciniame skunde prašoma paskirti nuteistajam Ž. S. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę. Apeliantų teigimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę Ž. S., atsižvelgė į ne visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes, todėl nuteistajam paskirta 9 metų laisvės atėmimo bausmė neužtikrina bausmės paskirčiai keliamų tikslų įgyvendinimo. Nuteistasis Ž. S. apeliaciniame skunde prašo sumažinti paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Apeliantas nurodo, kad jam buvo paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė.

4412.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, nuteistajam Ž. S. skirdamas bausmę už BK 129 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, todėl paskyrė per švelnią bausmę.

4512.2. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus gyvybei, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik terminuotą laisvės atėmimo bausmę – nuo septynerių iki penkiolikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį negrįžtamus padarinius, t. y. kito žmogaus mirtį, nuteistasis padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Ž. S. kilus asmeniniam nesutarimui su S. A., panaudojo žmogui žaloti pritaikytą įrankį – peilį, kuriuo dūrė ne mažiau kaip 13 kartų nukentėjusiajam į krūtinės, kaklo, nugaros, galvos sritis. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis iš anksto ruošėsi nusikaltimui, o po jo padarymo siekė paslėpti nužudymo įkalčius ir tuo išvengti šio nusikaltimo atskleidimo. Aplinkybės dėl nuteistojo ruošimosi nužudymui ir įkalčių slėpimo, nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičiaus, lokalizacijos, peilio panaudojimo, tyčios rūšies – tiesioginės tyčios, parodo nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir leidžia daryti išvadą, kad Ž. S. nusikalstama veika yra daugiau pavojinga, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu.

4612.3. Nuteistasis anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 102-103), vieną kartą baustas administracine tvarka (t. 4, b. l. 101), jauno amžiaus, mokymo įstaigose 2013-2015 m. laikotarpiu charakterizuojamas teigiamai (t. 5, b. l. 168-177), iš Sodros duomenų bazės išrašo matyti, jog Ž. S. nedirba (t. 4, b. l. 70), darbo biržoje neregistruotas (t. 4, b. l. 71). Pirmosios instancijos teismas nenustatė nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas nustatė tai, kad jis prisipažįsta ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

4712.4. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad Ž. S. kaltę pripažino tik dėl surinktų įrodymų, nuoširdžiai neatgailavo, formaliai atsiprašė tik teismo posėdžio metu, akivaizdžiai siekdamas sušvelninti savo teisinę padėtį, dėl to prisipažinimo negalima laikyti atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Teisėjų kolegija sutinka su šiais apeliacinio skundo argumentais. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad kaltininkas prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką pagal susiformavusią teismų praktiką yra teismo vertinamas kaip atsakomybę lengvinanti aplinkybė tada, kai kaltininkas savanoriškai, t. y. savo noru, o ne dėl surinktų byloje įrodymų, pripažįsta esmines jam inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu; kartu turi būti nustatyta, kad kaltininkas nuoširdžiai gailisi dėl padarytos veikos, t. y. pats pripažįsta padaręs nusikalstamą veiką, kritiškai vertina savo elgesį ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (teikia nukentėjusiajam neatidėliotiną pagalbą, jo atsiprašo, grąžina pagrobtą daiktą ir pan.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-107/2013, 2K-381-507/2016, 2K-334-699/2017). Nagrinėjamu atveju Ž. S. ikiteisminio tyrimo metu 2018 m. rugsėjo 1 d. apklaustas įtariamuoju kaltu dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos neprisipažino, neigė prisidėjęs prie nusikalstamos veikos padarymo (t. 4, 116-119). Vėliau Ž. S. savo poziciją pakeitė: 2018 m. rugsėjo 3 d. ir 2018 m. rugsėjo 6 d. apklaustas įtariamuoju bei duodamas parodymus pirmosios instancijos teisme jis kaltę pripažino visiškai, tačiau siekė palengvinti savo teisinę padėtį, keldamas versiją, kad nusikaltimą padarė būdamas labai susijaudinęs dėl itin įžeidžiančių nukentėjusiojo veiksmų. Pastaroji versija buvo paneigta. Be to, nuteistasis po nusikaltimo padarymo siekė paslėpti nužudymo įkalčius ir tuo išvengti šio nusikaltimo atskleidimo, nusikalstamų veikų pasekmėms sušvelninti priemonių nesiėmė, žalos neatlygino. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į tai, kad Ž. S. parodymai baudžiamojo proceso metu buvo nenuoseklūs, kad jis nesistengė sušvelninti padarytos veikos padarinių, nuteistojo prisipažinimas ir deklaruotas gailėjimasis bei nukentėjusiųjų atsiprašymas teisme laikytini tik formaliais. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė Ž. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, numatytą BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Dėl šios priežasties Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas). Taigi šiuo atveju nenustatyta Ž. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

4812.5. Nuteistasis Ž. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turi būti taikomos BK 62 straipsnio nuostatos ir skirtina švelnesnė nei sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegija pažymi, kad švelnesnės negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, net ir esant konkrečioje baudžiamojoje byloje BK 62 straipsnio 1 ir 2 dalyse numatytų sąlygų visumai, yra teismo, nagrinėjančio bylą, teisė, bet ne pareiga. BK 62 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, už kiekvieną nusikalstamą veiką gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. BK 62 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1-6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad, sprendžiant BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, Nr. 2K-424/2007, Nr. 2K-449/2007, Nr. 2K-123/2008, Nr. 2K-7–287/2009, Nr. 2K-650/2012 ir kt.). Nagrinėjamu atveju BK 62 straipsnyje numatytos sąlygos nenustatytos. Iš bylos medžiagos matyti, kad Ž. S. savo noru neatvyko ir nepranešė teisėsaugos institucijoms apie padarytas nusikalstamas veikas, taip pat neatlygino padarytos žalos. Be to, šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu panaikinus pirmosios instancijos teismo pripažintą Ž. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nenustatyta nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

4912.6. Atsižvelgdama į Ž. S. charakterizuojančias aplinkybes, padaryto nusikaltimo pobūdį ir didesnį pavojingumą, palyginus su rūšiniu šios nusikalstamos veikos pavojingumu, į tai, kad nenustatyta atsakomybę sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių, teisėjų kolegija sprendžia, jog Ž. S. už nusikaltimo, nustatyto BK 129 straipsnio 1 dalyje, padarymą pirmosios instancijos teismas paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę, kuri turi būti pakeista, paskiriant vienuolikos metų laisvės atėmimo bausmę (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Teisėjų kolegijos nuomone, tokia bausmė yra teisinga, atitinkanti BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių, 61 straipsnio reikalavimus, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atsižvelgiant į visas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

5013. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl daiktinių įrodymų klausimo išsprendimo. Apeliantai teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai, prieš tai teismo posėdyje net nepaklausęs nukentėjusiųjų nuomonės, nusprendė S. A. drabužius, atminties kortelę, lenktinį peilį ir kepurę sunaikinti kaip menkaverčius, nors nukentėjusieji pageidauja šiuos daiktus atgauti. Šie apeliacinio skundo argumentai yra pagrįsti.

5113.1. BPK 94 straipsnyje yra numatytos priemonės, kurių imamasi dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nutraukiant procesą ir priimant nuosprendį. Pagal BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto nuostatas, daiktai, kurie yra menkaverčiai ar negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas nusprendė 2018 m. rugsėjo 5 d. upėje rastą S. A. mobilųjį telefoną su dėkliuku „Vernee Thor Plus“ su SIM kortele UAB Bitė Lietuva Labas“ Nr. ( - ) ir mikroSD atminties kortele „SanDisk Ultra 16GB“ (t. 2, b. l. 45-46; t. 3, b. l. 20), saugomą Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019 m. sausio 8 d. kvitą B Nr. 0004731 (t. 4, b. l. 43); S. A. lavono kelnių kišenėje rastą ir paimtą lenktinį peilį bei kepurę, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019 m. sausio 8 d. kvitą B Nr. 0004738 (t. 2, b. l. 31); S. A. lavono tyrimo metu paimtus drabužius – tamsiai žalios spalvos sportines kelnes, tamsiai raudonos spalvos trumpikes, juodas kojines, batus su raišteliais, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019 m. sausio 8 d. kvitą B Nr. 0004741 (t. 2, b. l. 73); S. A. lavono tyrimo metu paimtus drabužius – raudonos spalvos džemperį su gobtuvu, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, saugomus Panevėžio apskrities VPK daiktų saugojimo patalpoje pagal 2019 m. sausio 8 d. kvitą B Nr. 0004729 (t. 3, b. l. 182), kaip menkaverčius sunaikinti BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkto pagrindu. Nukentėjusiesiems prašant, nurodyti nužudytojo S. A. daiktai, kurie nėra priskiriami BK 72 straipsnio 2 dalyje ar 723 straipsnio 1 dalyje nurodytam konfiskuotinam turtui, atiduotini G. A. ir L. A. (BK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl šios aplinkybės Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendis keičiamas dėl netinkamai išspręsto daiktinių įrodymų klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas). Dėl proceso išlaidų.

5214. Nukentėjusieji G. A. ir L. A. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš Ž. S. patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinėje instancijoje.

5314.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinėje bei kasacinėje instancijoje, tačiau šiuo atveju, priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti ir į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-410/2008, 2K-196/2009, 2K-351/2009, 2K-272/2011, 2K-419/2011, 2K-605/2011, 2K-174/2014 ir kt.).

5414.2. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2019 m. spalio 10 d. sąskaitos-faktūros už teisines paslaugas Nr. 021-01-19 ir 2019 m. spalio 15 d. mokėjimo nurodymo matyti, kad nukentėjusioji L. A. advokatui S. Kučiui už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme sumokėjo 700 Eur. Šioje byloje apeliacinius skundus padavė nuteistasis Ž. S., kurio apeliacinis skundas šiuo nuosprendžiu atmetamas kaip nepagrįstas, ir nukentėjusieji G. A. bei L. A., kurių apeliacinis skundas šiuo nuosprendžiu tenkinamas. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, iš nuteistojo Ž. S. priteistinos nukentėjusiosios L. A. turėtos išlaidos advokato paslaugoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad apeliacinį skundą rengė patys nukentėjusieji G. A. ir L. A. (apeliaciniame skunde nurodyti tik nukentėjusiųjų duomenys), o advokatas S. Kučys tik atstovavo nukentėjusiąją L. A. nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme. Šiuo atveju byla buvo išnagrinėta per vieną teismo posėdį, kuris truko 1:30 val. ir kurio metu buvo atliekamas įrodymų tyrimas, tik apklausiant nuteistąjį Ž. S.. Advokatas S. Kučys nukentėjusiuosius atstovavo ir bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, todėl jam buvo žinoma bylos medžiaga, su kuria jis apeliacinės instancijos teisme pakartotinai nesusipažino. Byla nėra itin sudėtinga ar didelės apimties. Be to, advokatas S. Kučys atsiliepimo į nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą nepateikė. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgiant į visas aptartas aplinkybes prašomos priteisti 700 Eur turėtos išlaidos advokato paslaugoms apmokėti nėra proporcingos apeliacinio proceso sudėtingumui ir mažintinos iki 500 Eur bei priteistinos iš nuteistojo Ž. S..

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 2 ir 4 punktais,

Nutarė

56Nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliacinį skundą patenkinti.

57Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.

58Panaikinti nuteistojo Ž. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo nustatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

59Ž. S., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirtą 9 ( devynerių ) bausmę padidinti iki 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo.

60Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

61Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: nukentėjusiojo S. A. mobilųjį telefoną su dėkliuku „Vernee Thor Plus“ su SIM kortele UAB „Bitė Lietuva Labas“ Nr. ( - ) ir mikroSD atminties kortele „SanDisk Ultra 16GB“, lenktinį peilį, kepurę, tamsiai žalios spalvos sportines kelnes, tamsiai raudonos spalvos trumpikes, juodas kojines, batus su raišteliais, raudonos spalvos džemperį su gobtuvu, juodos spalvos marškinėlius trumpomis rankovėmis, grąžinti nukentėjusiesiems G. A. ir L. A..

62Priteisti iš Ž. S. nukentėjusiajai L. A. 500 Eur už turėtas išlaidas advokato paslaugoms apmokėti.

63Nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.

64Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Iš Ž. S. priteista:... 4. - L. A. 2 049,08 Eur turtinės ir 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 1... 5. - G. A. 30 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, 800 Eur išlaidų advokato... 6. - 39,98 Eur proceso išlaidų valstybei.... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. I.... 9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 10. 1.... 11. Ž. S. nuteistas už tai, kad tyčia nužudė S. A., o būtent: 2018 m.... 12. II.... 13. Apeliacinių skundų argumentai... 14. 2. Nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliaciniame skunde prašoma:... 15. 1) paskirti Ž. S. griežtesnę laisvės atėmimo bausmę;... 16. 2) priteisti iš Ž. S. patirtas atstovavimo išlaidas advokato pagalbai... 17. 3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas... 18. 3.1. Skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Ž. S.... 19. 3.2. Taip pat nurodoma, kad apygardos teismas iš esmės neįvertino nužudymo... 20. 3.3. Pažymima, kad dėl Ž. S. veiksmų nukentėjusiųjų šeima prarado... 21. 4. Taip pat skunde nesutinkama su skundžiamo nuosprendžio dalimi dėl... 22. 5. Nuteistojo Ž. S. apeliaciniame skunde prašoma:... 23. - skirti Ž. S. stacionarią psichiatrinę psichologinę ekspertizę;... 24. - perkvalifikuoti Ž. S. nusikalstamą veiką iš BK 129 straipsnio 1 dalies į... 25. 6. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad skundžiamas nuosprendis yra neteisėtas... 26. 6.1. Teigiama, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo išsiaiškinta, ar veikos... 27. 7. Taip pat skunde nurodoma, kad Ž. S. buvo paskirta per griežta laisvės... 28. 8. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistasis Ž. S. ir jo gynėjas... 29. III.... 30. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 31. 9. Nuteistojo Ž. S. apeliacinis skundas atmetamas, nukentėjusiųjų G. A. ir... 32. 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 33. 11. Skundžiamu nuosprendžiu Ž. S. nuteistas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį... 34. 11.1. BK 129 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 35. 11.2. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos... 36. 11.3. Iš bylos duomenų matyti, jog nuteistasis Ž. S., apklaustas pirmosios... 37. 11.4. Tokia įvykių versija iš dalies prieštarauja Ž. S. parodymams,... 38. 11.5. Taigi, nuteistojo pozicija dėl nukentėjusiojo S. A. neva... 39. 11.6. Kaip pagrįstai nurodoma skundžiamame nuosprendyje, po nužudymo Ž. S.... 40. 11.7. Teisėjų kolegija atmeta ir apeliacinio skundo argumentus, kad... 41. 11.8. Taigi, nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Ž. S. dėl asmeninio... 42. 11.9. Esant aptartoms aplinkybėms teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 43. 12. Nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliaciniame skunde prašoma paskirti... 44. 12.1. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.... 45. 12.2. Šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, jog nuteistasis padarė tyčinį... 46. 12.3. Nuteistasis anksčiau neteistas (t. 4, b. l. 102-103), vieną kartą... 47. 12.4. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad Ž. S. kaltę pripažino... 48. 12.5. Nuteistasis Ž. S. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo atžvilgiu turi... 49. 12.6. Atsižvelgdama į Ž. S. charakterizuojančias aplinkybes, padaryto... 50. 13. Nukentėjusieji apeliaciniame skunde nurodo, kad nesutinka su skundžiamo... 51. 13.1. BPK 94 straipsnyje yra numatytos priemonės, kurių imamasi dėl... 52. 14. Nukentėjusieji G. A. ir L. A. apeliaciniame skunde prašo priteisti iš... 53. 14.1. Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu,... 54. 14.2. Iš apeliacinės instancijos teismui pateiktos 2019 m. spalio 10 d.... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. Nukentėjusiųjų G. A. ir L. A. apeliacinį skundą patenkinti.... 57. Panevėžio apygardos teismo 2019 m. liepos 15 d. nuosprendį pakeisti.... 58. Panaikinti nuteistojo Ž. S. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad jis... 59. Ž. S., pripažintam kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, paskirtą 9 (... 60. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.... 61. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:... 62. Priteisti iš Ž. S. nukentėjusiajai L. A. 500 Eur už turėtas išlaidas... 63. Nuteistojo Ž. S. apeliacinį skundą atmesti.... 64. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti....