Byla 1A-281-387/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Svajūno Knizlerio, Daivos Pranytės – Zalieckienės ir Algimanto Valantino (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Sergejui Stulginskui, nuteistajam J. P., gynėjui advokatui Artūrui Andriukaičiui,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodine proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo J. P. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio, kuriuo J. P. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 138 straipsnio 1 dalyje, 284 straipsnio 1 dalyje, 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir nubaustas:

  • pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 (vieneri) metams;
  • pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą laisvės atėmimu 3 (treji) metams;
  • pagal BK 138 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 6 (šeši) mėnesiams.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu griežtesne bausme apimant paskirtas švelnesnes bausmes ir galutinė subendrinta bausmė J. P. paskirtas laisvės atėmimas 3 metams.

4Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

5Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - J. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikta nepakeista.

6J. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 113, 94 Eur gydymo išlaidų už M. J. gydymą (Valstybinė ligonių kasa prie Sveikatos apsaugos ministerijos, atsiskaitomoji sąskaita ( - )).

7J. P. R. G. priteista 94, 36 Eur nusikaltimu padarytai turtinei žalai atlyginti.

8J. P. R. G. priteista 8 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

9Teisėjų kolegija

Nustatė

101. J. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 20 d., apie 22.00 val., Kaune, Kalniečių g. 219, prie parduotuvės „Express Market“, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tarpusavio konflikto su M. J. metu, tyčia šiam ne mažiau kaip 2 kartus sudavė kumščiu į galvos sritį, ir padarė nukentėjusiajam M. J. muštinę žaizdą dešinio antakio srityje, lengvą galvos smegenų sukrėtimą, nosies kaulų lūžį, kas atitinka nesunkų sveikatos sutrikdymą.

112. Taip pat J. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės 15 d., apie 16.20 val., viešoje vietoje – bare, esančiame Purienų g. 6/3, Kaune, pašalinių asmenų – baro lankytojų ir darbuotojų akivaizdoje, pažeisdamas viešąją tvarką, t. y. ignoruodamas elementarias elgesio taisykles ir tuo demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių visuomenės moralės bei elgesio normų niekinimą, sutrikdydamas baro įprastą darbo tvarką, baro lankytojų bei darbuotojų rimtį, esant menkaverčiai dingsčiai, paėmęs baro kiemo teritorijoje rastą akmenį ir įėjęs į baro patalpas, tyčia metė akmenį nukentėjusiajam R. G. į galvos sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam galvos sumušimą su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvas po abiejų akių obuolių junginėmis, su dešinės pusės momenkaulio – smilkinkaulio ir vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę smilkininę sritį, taip dėl chuliganiškų paskatų sunkiai sutrikdė R. G. sveikatą.

123. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. P. prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendį, pašalinant iš jo kvalifikuojančią aplinkybę – nusikaltimo padarymą dėl chuliganiškų paskatų; paskirti J. P. švelnesnę nei įstatyme numatyta bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba atidėti paskirtos 3 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą; sumažinti nukentėjusiajam R. G. priteistos neturtinės žalos dydį.

133.1. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, konstatuodamas nuosprendyje, kad dėl menkavertės dingsties buvo sutrikdyta nukentėjusiojo sveikata, visiškai nevertino tos aplinkybės, kad nusikalstamos veikos padarymą sąlygojo paties nukentėjusiojo R. G. moralės požiūriu nepriimtinas bei provokuojantis elgesys, kuomet jis, būdamas neblaivus, priėjo prie nuteistojo draugės (dabartinės žmonos), kuri tuo metu laukėsi, ir pasakė, kad tuoj spirs jai į pilvą, grasino smurtu, vartojo necenzūrinius žodžius. Pasak nuteistojo, tokie nukentėjusiojo veiksmai nėra ir negali būti vertinami kaip menkavertė dingstis, sąlygojusi nusikaltimo padarymą. Apeliantas neneigia po kilusio konflikto radęs kieme akmenį ir metęs į nukentėjusiojo pusę, tačiau pažymi, kad net netaikė į R. G., todėl nenumatė ir negalėjo numatyti kilusių padarinių. Pasak nuteistojo, pastarosios aplinkybės patvirtina, kad jis veikė netiesiogine tyčia, o tai lemia ir chuliganiškų paskatų nebuvimą jo veiksmuose.

143.2. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tai, kad iš karto po nukentėjusiojo sužalojimo J. P. pasišalino iš įvykio vietos. Tai, pasak apelianto, patvirtina, kad dėl savo veiksmų jis patyrė didžiulį šoką ir išgąstį, tokiu savo elgesiu nesididžiavo, smurtinių veiksmų nei prieš nukentėjusįjį, nei prieš kitus asmenis nepratęsė. Nuteistojo teigimu, pastarosios aplinkybės taip pat paneigia jo agresyvumą, piktavališkumą sužaloti nukentėjusįjį vien tam, kad priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, taigi ir bet kokias chuliganiškas paskatas.

153.3. Vadovaudamasis teismų praktika, formuojama nagrinėjant analogiško pobūdžio bylas, apeliantas pažymi, kad tais atvejais, kai kaltininko viešoje vietoje padarytą smurtinę veiką nulėmė pavydas, kerštas, pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltininko ir nukentėjusiojo dalykinių, tarnybinių santykių, chuliganiškas paskatas kvalifikuojanti aplinkybė paprastai neinkriminuojama.

163.4. Apeliantas akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę, neatsižvelgė į byloje nustatytas J. P. atsakomybę lengvinančias aplinkybes - į tai, kad nusikalstamos veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis nukentėjusiojo elgesys (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas) ir į tai, kad nuteistasis iš esmės prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi, o nepripažino tik tos aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė dėl chuliganiškų paskatų (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

173.5. J. P. teigimu, netinkamas byloje nustatytų faktinių aplinkybių teisinis vertinimas lėmė neteisingos bausmės rūšies jam parinkimą, t. y. netinkamą BK 41 straipsnio nuostatų, 62 straipsnio 1, 3 dalių nuostatų, numatančių galimybę už nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę nei įstatymo numatyta, bausmę, BK 54 straipsnio 2, 3 dalių nuostatų taikymą. Pasak apelianto, skirdamas jam bausmę teismas nepagrįstai suteikė prioritetą asmens nubaudimui, o ne pozityviam bausmės poveikiui. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad paskyrus J. P. laisvės atėmimo bausmę, jam efektyviausiai atimama galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, tačiau ši bausmės paskirtis, anot apelianto, nagrinėjamu atveju yra betikslė, nes jo padaryta nusikalstama veika buvo vienintelė išprovokuota situacijos, kuri įprastai negalėtų pasikartoti.

183.6. Nuteistasis pažymi, kad visą laiką po jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo elgėsi nepriekaištingai, laikėsi įstatymų, moralės normų, visuomenėje nusistovėjusių elgesio taisyklių ir teisingų vertybių, susirado darbą, sukūrė šeimą, todėl jo pavojingumas yra ne didesnis nei bet kurio kito visuomenės nario. Pasak apelianto, atsižvelgęs į šias aplinkybes ir į tai, kad jis savo elgesį suvokė ne kaip chuliganišką, o kaip atsaką į nukentėjusiojo veiksmus, į tai, kad nukentėjusysis yra visiškai pasveikęs, J. P. savo noru moka žalos atlyginimą ligonių kasoms ir artimiausiu metu ketina atlyginti R. G. jo patirtą žalą, teismas turėjo taikyti nuteistajam BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Apelianto teigimu, šiuo atveju reikėtų vadovautis bausmės paskirtimi, o ne išimtinėmis aplinkybėmis, kurias skundžiamame nuosprendyje akcentavo pirmos instancijos teismas.

193.7. J. P. taip pat nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai netaikė jam BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatų, susijusių su paskirtos bausmės vykdymo atidėjimu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad nors ir padarė sunkų nusikaltimą, būdamas atleistas nuo bausmės susitaikius su nukentėjusiuoju M. J., tačiau šioje byloje jam inkriminuotas nusikaltimas padarytas 2015 m. gegužės 15 d., t. y. beveik prieš dvejus metus iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo. Nuteistasis pažymi, kad per tą laiką jis nebuvo įvykdęs jokių teisės pažeidimų. Priešingai, sukūrė šeimą, susilaukė dukros, kurią išlaiko, įsidarbino AB „Lietuvos paštas“. J. P. nurodo, kad nors jo atlyginimas ir nėra didelis, tačiau jis išlaiko šeimą ir dengia iš jo priteistą žalos atlyginimą. Pasak apelianto, jam realiai pradėjus atlikinėti paskirtą laisvės atėmimo bausmę, šeima netektų maitintojo, tėvo ir vyro, o be to žalos atlyginimas nukentėjusiajam taptų iš esmės neįmanomas.

203.8. J. P. taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo sumažinti iš jo nukentėjusiajam R. G. priteistos neturtinės žalos dydį. Nurodo, kad neturi jokio turto, jo pajamos nėra didelis, be to reikia išlaikyti mažametį vaiką.

214. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras – atmesti.

225. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

23Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą

246. Nesutikdamas su veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apeliantas nurodo, kad jo veiksmus sąlygojo tarp jo ir nukentėjusiojo kilęs konfliktas, kai šis grasino suduoti besilaukiančiai J. P. žmonai į pilvą. Pasak nuteistojo, pastaroji aplinkybė patvirtina, kad jis veikė ne dėl chuliganiškų paskatų, todėl kvalifikuodamas jo įvykdytą veiką apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Šis apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, todėl atmetamas.

256.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų – tai sunkus sveikatos sutrikdymas, padarytas negerbiant bei demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiama priešpriešinti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, nusikalstama be jokios dingsties arba kaip pretekstą savo veiksmams panaudojant mažareikšmę dingstį. Dažniausiai chuliganiškos paskatos kyla be priežasties ar dėl mažareikšmių priežasčių, sureagavus neadekvačiai ar esant menkaverčiam pretekstui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013, 2K-383/2015).

266.2. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiojo sveikata buvo sunkiai sutrikdyta J. P. metus į jį akmenį ir pataikius į galvą. Specialisto išvadoje Nr. G2454/2015(02) konstatuota, kad R. G. padarytas galvos sumušimas su poodinėmis kraujosruvomis abiejų akių vokuose, kraujosruvomis po abiejų akių obuolių junginėmis, su dešinės pusės momenkaulio – smilkinkaulio ir vidurinės kaukolės pamato duobės lūžimu, su kraujo išsiliejimu po kietuoju galvos smegenų dangalu apie dešinę smilkininę sritį (T1, b. l. 136-137). Byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad minėti sužalojimai nukentėjusiajam buvo padaryti nuteistojo veiksmais, nes iki jų atlikimo – akmens metimo - R. G. buvo sveikas. Byloje apklausti liudytojai V. Š., S. V., liudytoja L. V., kurios ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai buvo pagarsinti teismo posėdyje (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnis), taip pat patvirtino, kad prieš pat įvykį tarp nuteistojo ir nukentėjusiojo jokio konflikto nebuvo. Pasak šių liudytojų, buvusių šalia nukentėjusiojo įvykio metu, prieš mesdamas akmenį į R. G., J. P. su juo apskritai nebendravo. Nuteistasis buvo antrame baro aukšte, kai nukentėjusysis kartu su liudytojais laiką leido pirmame aukšte prie baro. Liudytojų teigimu, iš pradžių į pirmą aukštą nusileido neblaivi G. P.. Paskui ją nusileido nuteistasis, kuris pasikvietė G. P. vyrą. Liudytojui S. V. pasakius pastarajam, kad išsivežtų savo neblaivią žmoną namo, visi trys nuėjo link durų, tačiau netrukus durys vėl atsidarė ir nuo jų atskriejo didžiulis akmuo, kuris pataikė R. G. į galvą (T2, b. l.180-181, 182, T1, b. l. 169, T4, b. l. 47). Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad liudytojas S. V. patvirtino buvęs bare apie 15-20 min. iki įvykio (T2, b. l. 181), o anot liudytojos V. Š., S. V. atvažiavo jai jau būnant bare (T2, b. l. 182). Taigi byloje nustatyta, kad mažiausiai 30-40 min. iki įvykio nuteistasis ir nukentėjusysis ne tik nebendravo tarpusavyje, tačiau netgi buvo skirtingose baro patalpose. Ši aplinkybė paneigia J. P. teiginį, kad akmenį į nukentėjusiojo pusę jis metė reaguodamas į R. G. išsakytą grasinimą suduoti nuteistojo žmonai į pilvą. Nagrinėjamo skundo kontekste svarbia aplinkybe laikoma ir tai, kad tokio grasinimo buvimą, be pačių J. P. ir M. P., negalėjo patvirtinti nė vienas byloje apklaustas liudytojas. Kaip pagrįstai pažymėjo apygardos teismas, liudytojai R. S. ir L. V. nurodė, kad įvykio dieną R. G. buvo neblaivus ir kabinėjosi prie baro lankytojų, tarp jų ir prie J. P., tačiau, jokių rimtesnių konfliktų tarp nukentėjusiojo ir nuteistojo nebuvo, apsaugos kviesti nereikėjo (T1, b. l. 169, T4, b. l. 47, T3, b. l. 23).

276.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, chuliganiškų paskatų kvalifikuojamasis požymis nustatytas pagrįstai. Apelianto pabrėžiamas nukentėjusiojo netinkamas elgesys neprieštarauja tokiai išvadai. Byloje nustatytų aplinkybių visuma patvirtina, kad J. P. ir R. G. buvo apsižodžiavę, tačiau jokių rimtesnių konfliktų tarp jų nekilo, fizinis smurtas naudojamas nebuvo, o iki akmens metimo momento žodinis konfliktas jau buvo seniai pasibaigęs. Taigi šie įvykiai tebuvo nereikšmingas pretekstas ir menkavertė priežastis nuteistojo chuliganiškoms paskatoms formuotis ir reikštis. J. P. reakcija buvo aiškiai neadekvati. Priešingai nei teigia apeliantas, tokie įžūlūs ir pavojingi veiksmai – itin didelio skersmens akmens metimas į nukentėjusįjį - negali būti paaiškinti vien tik asmeninio pobūdžio paskatomis. Teismų praktikoje yra pasisakyta, kad galimi ir tokie atvejai, kai kaltininko motyvai yra ir chuliganiški, ir asmeniniai. Taigi, kai kaltininkas veikia be aiškios asmeninės motyvacijos arba pretekstas veiksmams yra mažareikšmė dingstis, kai jo ir nukentėjusiojo asmeninių ar panašaus pobūdžio santykių sprendimui pasirenka tokią vietą ir būdą, kuriuo ignoruoja elementarias moralės bei elgesio normas, demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, kaip kad yra nustatyta nagrinėjamoje byloje, konstatuojamas chuliganiškų paskatų buvimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-235/2009, 2K-78/2013, 2K-166/2013, Nr. 2K-54-222/2017). Esant šioms aplinkybėms, daroma išvada, kad kvalifikuodamas J. P. veiką, apygardos teismas tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

286.4. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad mesdamas akmenį nenumatė ir negalėjo numatyti kilusių padarinių, t. y. veikė netiesiogine tyčia, o tai lemia ir chuliganiškų paskatų nebuvimą jo veiksmuose. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnyje, gali būti padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Taigi netiesioginės tyčios konstatavimas nuteistojo veiksmuose pats savaime neeliminuoja galimybės kvalifikuoti jo įvykdytą veiką pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

29Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo

307. Apeliaciniame skunde J. P. nurodo, kad skirdamas jam bausmę, apygardos teismas turėjo atsižvelgti į jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, numatytas BK 59 straipsnio 1 dalies 2 ir 6 punktuose. Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu.

317.1. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011). Nagrinėjamoje byloje apygardos teismas pagrįstai nenustatė, kad J. P. prisipažino padaręs nusikaltimą (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), nes teisiamajame posėdyje jis nepripažino kai kurių esminių veikos kvalifikacijai reikšmės turinčių įvykio aplinkybių. Teisme nuteistasis parodė, kad jam stovint baro tarpdury, kažkas jį pastūmė (pamaišė), todėl akmuo išsprūdo jam iš rankų ir pataikė nukentėjusiajam į galvą (T2, b. l. 167), tačiau tokių aplinkybių nepatvirtina jokie bylos duomenys. Pirmos instancijos teismas motyvuotai paneigė šiuos nuteistojo paaiškinimus, nurodydamas, kad bylos nagrinėjimo metu nustatyta, jog duris ir stalą, prie kurio sėdėjo nukentėjusysis, skyrė 3 metrų atstumas. Skundžiamame nuosprendyje visiškai pagrįstai konstatuota, kad iš rankos išslydęs didelis akmuo negalėjo nuskrieti tokio atstumo, pataikyti nukentėjusiajam į galvą ir sukelti tokių sužalojimų. O vien tai, kad apeliantas neneigė metęs į nukentėjusįjį akmenį, nesudaro pagrindo pripažinti baudžiamąją atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Juo labiau, kad tai, jog akmenį į nukentėjusįjį metė būtent J. P., buvo aišku nuo pat veikos padarymo momento.

327.2. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta baudžiamąją atsakomybę lengvinanti aplinkybė reiškia, kad kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tikisi, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys Nr. 2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012). Šiais atvejais paprastai nebūna nei savanaudiškų, nei kitokių žemų paskatų, tokių kaip kerštas, o kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus, nukentėjusysis turi sąmoningai skatinti kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad prieš pat nusikalstamos veikos padarymą ir paties įvykio metu nukentėjusysis neatliko jokių veiksmų, kurie būtų išprovokavę J. P. jį sunkiai sužaloti. Priešingai, teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad mesdamas akmenį į nukentėjusįjį, nuteistasis veikė dėl chuliganiškų paskatų, todėl spręsti apie rizikingą ar provokuojantį R. G. elgesį šiuo atveju nėra faktinių prielaidų.

33Dėl nuteistajam paskirtos bausmės

348. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. J. P. nurodo, kad pirmos instancijos teismas, netinkamai įvertinęs nuteistojo asmenybę ir jo įvykdytos veikos pavojingumą, paskyrė apeliantui pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą neteisingą bausmę, kuri turi būti švelninama vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies arba BK 62 straipsnio nuostatomis.

358.1. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju taikyti BK 62 straipsnio nuostatas J. P. nėra pagrindo. Pagal BK 62 straipsnio 1 dalį teismas gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę, jeigu nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą. Vadovaudamasis BK 62 straipsnio 2 dalimi, teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, gali už kiekvieną nusikalstamą veiką paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę tuo atveju, kai yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir yra bent viena iš 1–6 punktuose numatytų aplinkybių. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad sprendžiant Lietuvos Respublikos BK 62 straipsnio 2 dalies taikymo (ar netaikymo) klausimą, visų pirma turi būti nustatytos bent dvi kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-740/2006, 2K-424/2007, 2K-449/2007, 2K-123/2008, 2K-7-287/2009, 2K-650/2012 ir kt.). Iš bylos medžiagos matyti, kad J. P. savo noru nebuvo atvykęs ir pranešęs teisėsaugos institucijoms apie padarytą nusikalstamą veiką. Taip pat byloje nėra nustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Atsižvelgiant į šias aplinkybes, konstatuojama, kad nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra BK 62 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, todėl ši teisės norma nuteistajam apygardos teismo nebuvo taikoma pagrįstai.

368.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-420/2006). BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje bausmės švelninimo pagrindas, numatytas BK 54 straipsnio 3 dalyje, siejamas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos ir veiką padariusio asmens pavojingumą, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-420/2006, 2K-7-371/2011, 2K-382/2012, 2K-430/2012, 2K-421/2013, 2K-150/2014, 2K-P-89/2014, 2K-186-942/2015 ir kt.). Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad kiekvienu atveju skiriama bausmė turi būti individualizuota atsižvelgiant į konkrečios veikos padarymo aplinkybes, kaltininko asmenybę, kilusias pasekmes ir pan. Teismų praktikoje buvo ne kartą akcentuota, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį už atitinkamos nusikalstamos veikos padarymą, bet užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą ir taip paveikti asmenį, kad pastarasis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Įstatymų leidėjas, formuluodamas konkretaus nusikaltimo požymius ir nustatydamas sankciją už nusikaltimą, įvertina tipinį (rūšinį) nusikaltimo, kaip tokio, pavojingumą, tačiau, konkrečios bylos aplinkybės gali neatitikti tos rūšies nusikaltimo pavojingumo ir kitų kriterijų, leidžiančių spręsti apie bausmės teisingumą. Dėl pastarosios priežasties teismui, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, yra suteikiama galimybė skirti asmeniui švelnesnę bausmę negu kad numato įstatymas.

378.3. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, yra pagrindas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Byloje nustatytos faktinės nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo aplinkybės leidžia šios veikos pavojingumą vertinti kaip mažesnį, taip pat mažina nuteistojo asmenybės pavojingumą. Pavojinga veika, kuria padaromas sunkus sveikatos sutrikdymas, gali pasireikšti pačiais įvairiausiais veiksmais. Dažniausiai tai būna tam tikras fizinis poveikis kito žmogaus organizmui: smūgiai ranka, koja, peiliu, šūvis iš šaunamojo ginklo. Tačiau veika gali pasireikšti ir kitais veiksmais: cheminiu poveikiu (nuodai), terminiu – (padegimas) ir pan. Nusikaltimo padarymo būdas paprastai neturi įtakos veikos kvalifikavimui – išskyrus tuos atvejus, kai tai yra būtinasis nusikaltimo sudėties požymis - tačiau į jį turi būti atsižvelgiama skiriant ir individualizuojant kaltininkui bausmę. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. P. sunkiai sužalojo nukentėjusįjį mesdamas į jį akmenį, tačiau pats betarpiškai fizinio smurto prieš R. G. nenaudojo – nukentėjusiojo nemušė, nespardė ir pan. Byloje nustatyti sunkūs padariniai kilo dėl vienintelio nuteistojo įvykdyto veiksmo – akmens metimo į nukentėjusiojo pusę. Neabejotinai, elgdamasis tokiu būdu, nuteistasis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, numatė kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti sunkūs padariniai, sąmoningai leido jiems atsirasti, tačiau jų nenorėjo. Šią išvadą netiesiogiai patvirtina J. P. elgesys po nusikalstamos veikos padarymo, kai jis, pamatęs, kad pataikė nukentėjusiajam į galvą ir šis nukrito nuo kėdės, savo neteisėtų veiksmų netęsė, bet išsigando ir pabėgo. Teisėjų kolegija sprendžia, kad toks nusikaltimo padarymo būdas savo pavojingumu negali būti prilyginamas daugkartiniam smūgių žmogui sudavimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-383-895/2015, 2K-172-942/2016) ar kitokio pobūdžio tiesioginiam žmogaus žalojimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-427-693/2016). Esant šioms aplinkybėms, daroma pagrįsta išvada, kad padaryto nusikaltimo pavojingumas, atsižvelgiant į jo padarymo būdą, kilusius padarinius ir kitas aplinkybes yra mažesnis negu rūšinis šios nusikalstamos veikos pavojingumas, įvertintas įstatymo leidėjo baudžiamojo įstatymo sankcijoje. O tai yra viena iš sąlygų išvadai dėl paskirtos bausmės neatitikimo teisingumo principui, padaryti.

388.4. Kaip jau buvo minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui (ar netaikymui), būtina įvertinti ne tik įvykdytos nusikalstamos veikos, bet ir kaltininko asmenybės pavojingumą apibūdinančias aplinkybes. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad J. P. anksčiau neteistas (T2, b. l. 31), paskutinį kartą administracine tvarka baustas 2011 m. kovo 24 d. (T2, b. l. 35-37), po jam inkriminuojamos veikos padarymo (2015 m. gegužės 15 d.) daugiau įstatymo reikalavimų pažeidęs nebuvo, 2016 m. lapkričio 25 d. įsidarbino AB „Lietuvos paštas“ (T3, b. l. 40), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, 2016 m. gegužės 13 d. sudarė su Kauno teritorine ligonių kasa Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžetui atlyginimo sutartį, pagal kurią įsipareigojo PSDF biudžetui per 42 mėnesius atlyginti susidariusį įsiskolinimą (T2, b. l. 453), tinkamai vykdo šios sutarties sąlygas kiekvieną mėnesį mokėdamas PSDF po 35,03 Eur (T2, b. l. 155, T3, b. l. 37-39). Nuteistasis yra vedęs (T2, b. l. 157), šeimoje auga mažametis vaikas (T2, b. l. 158). Šios aplinkybės leidžia teigti, kad J. P. stengiasi laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių, daugiau nepažeidinėti įstatymo reikalavimų, todėl jo asmenybės pavojingumas yra sumažėjęs.

398.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. P. padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, nuteistojo asmenybę ir kitas anksčiau aptartas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad sankcijoje numatyta ir nuteistajam už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatyto nusikaltimo padarymą paskirta reali trejų metų laisvės atėmimo bausmė nėra teisinga, vertinant BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, nes yra aiškiai neproporcinga, neadekvati padarytai baudžiamojo įstatymo uždraustai veikai, neatitinka nuteistojo asmenybės ir dėl to prieštarauja teisingumo principui. Paskyrus nuteistajam griežčiausią bausmės rūšį – laisvės atėmimą – nutrūktų socialiniai J. P. ryšiai. Tai pat tam tikra prasme būtų pažeisti nukentėjusiojo interesai, nes nuteistasis prarastų galimybę dirbti ir artimiausiu metu negalėtų atlyginti R. G. net dalies jo patirtos žalos. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, parenkant nuteistajam J. P. švelnesnę bausmės rūšį – laisvės apribojimą. Kadangi nuteistasis įvykdė labai sunkų nusikaltimą, jam skiriama maksimalaus termino – 2 metų - laisvės apribojimo bausmė (BK 48 straipsnio 2 dalis), įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ir per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai). Teisėjų kolegijai konstatavus, kad skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymą J. P. buvo paskirta neteisinga bausmė, ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

409. Skundžiamu nuosprendžiu J. P. taip pat pripažintas kaltu, padaręs nusikaltimą, numatytą BK 138 straipsnio 1 dalyje, ir nubaustas šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Nuteistasis neginčija savo kaltės dėl šios veikos padarymo, tačiau apeliaciniame skunde prašo neskirti jam realios laisvės atėmimo bausmės. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija, neperžengdama apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų (BPK 320 straipsnis), pasisako dėl J. P. pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės teisingumo.

419.1. Skirdamas J. P. bausmę, apygardos teismas atsižvelgė į byloje nustatytas jo atsakomybę lengvinančią (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas) ir sunkinančią (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas) aplinkybes bei į tai, kad apeliantas anksčiau neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, dirba, augina mažametę dukrą, nepraėjus nė metams nuo susitaikymo su nukentėjusiuoju M. J. padarė naują smurtinį nusikaltimą ir paskyrė J. P. griežčiausią baudžiamajame įstatyme numatytą bausmę – realų laisvės atėmimą. Atsižvelgdama į aukščiau išsamiai aptartas byloje nustatytas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes bei vadovaudamasi BK 55 straipsnio nuostatomis, numatančiomis, kad asmeniui pirmą kartą teisiamam už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė yra visgi per griežta. Kaip jau buvo minėta, byloje surinkti duomenys patvirtina, kad nuteistasis deda pastangas pasitaisyti - daugiau nepažeidinėja įstatymų, dirba, išlaiko mažametį vaiką. Šios aplinkybės leidžia daryti pagrįstą išvadą, kad šiuo metu nėra būtinumo izoliuoti J. P. nuo visuomenės. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju bausmės tikslai bus pasiekti skiriant nuteistajam BK 138 straipsnio 1 dalies sankcijoje numatytą laisvės apribojimo bausmę, bausmės dydį parenkant nuo BK 48 straipsnio 2 dalyje numatytos šios bausmės vidurkio, ir įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti. Konstatavus, kad skundžiamu nuosprendžiu už nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 straipsnio 1 dalyje, padarymą J. P. buvo paskirta neteisinga bausmė, ši nuosprendžio dalis keičiama (BPK 328 straipsnio 2 punktas).

4210. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalis dėl J. P. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir BK 138 straipsnio 1 dalį paskirtų bausmių, atitinkamai keičiama skundžiamo nuosprendžio dalis dėl nuteistajam paskirtų bausmių subendrinimo.

4311. Konstatavus, kad nuteistojo veiksmai pirmos instancijos teismo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą kvalifikuoti tinkamai ir nustačius, kad J. P. įvykdė labai sunkų nusikaltimą, bei atsižvelgiant į tai, jog nuteistajam parenkama laisvės apribojimo bausmė, teisėjų kolegija plačiau nepasisako dėl BK 75 straipsnio nuostatų taikymo.

44Dėl nukentėjusiajam R. G. priteistos neturtinės žalos dydžio

4512. Kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu, J. P. prašė sumažinti nukentėjusiajam R. G. skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos dydį. Apeliantas akcentavo, kad jo turtinė padėtis yra sunki – jis neturi jokio turto, pajamos yra mažos, be to reikia išlaikyti mažametį vaiką.

4612.1. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nustatydamas nukentėjusiojo R. G. patirtos neturtinės žalos dydį, apygardos teismas tinkamai taikė įstatymą ir atsižvelgė į visus CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nurodytus kriterijus. Teismas įvertino tai, kad nukentėjusysis išgyveno fizinį skausmą, patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, kas apribojo jo bendravimo galimybes, patyrė nepatogumus, diskomfortą, negalėjo vairuoti automobilio, sužalojimo pasekmes jaučia iki šiol. Pirmos instancijos teismas taip pat atsižvelgė į tai, kad nuteistasis pradėjo dirbti tik nuo 2016 m. lapkričio 25 d., savo turto neturi, kartu su šeima gyvena pas tėvus, tačiau pagrįstai pažymėjo, kad kaltininko turtinė padėtis sveikatos sutrikdymo atveju negali būti lemiamu kriterijumi nustatant nukentėjusiojo patirtos neturtinės žalos dydį. Teisėjų kolegija visiškai pritaria šiai apygardos teismo argumentacijai ir savo ruožtu atkreipia dėmesį į tai, kad nuteistasis yra jauno amžiaus, darbingas, todėl ateityje turės galimybę nukentėjusiajam atlyginti priteistą neturtinę žalą. Atsižvelgęs į visas aukščiau nurodytas neturtinės žalos dydžio nustatymui reikšmingas aplinkybes, pirmos instancijos teismas proporcingai sumažino R. G. prašomos priteisti sumos dydį, nustatydamas, kad pastarasis sudaro 8 000 Eur. Teisėjų kolegijos vertinimu, ši suma yra proporcinga padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos kilusiems padariniams, atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei kasacinės instancijos teismo formuojama praktika panašaus pobūdžio bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-76-942/2017, 2K-101-677/2015 ir kt.), todėl skundžiamas nuosprendis šioje dalyje paliekamas nepakeistas.

47Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

48Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.

49J. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, paskirti 2 (dveji) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ir per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai).

50J. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 138 straipsnio 1 dalį paskirti 1 (vieneri) metų laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti (BK 48 straipsnio 6 dalies 3 punktas).

51Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais, apėmimo būdu griežtesne bausme apimant paskirtas švelnesnes bausmes, subendrinti šiuo nuosprendžiu J. P. paskirtas bausmes su Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžiu J. P. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta bausme – 1 (vieneri) metų laisvės apribojimu – ir galutinę subendrintą bausmę paskirti J. P. 2 (dveji) metų laisvės apribojimą, įpareigojant nuteistąjį bausmės atlikimo laikotarpiu dirbti ir per 6 mėnesius nuo šio nuosprendžio vykdymo pradžios atlyginti nukentėjusiajam R. G. padarytą turtinę žalą (BK 48 straipsnio 6 dalies 2 ir 3 punktai).

52Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

53Kitą Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodine proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais... 4. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.... 5. Kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti - 6.J. P. Valstybinei ligonių kasai priteista 113, 94 Eur... 7.J. P. R. G.... 8.J. P. R. G.... 9. Teisėjų kolegija... 10. 1. J. P. nuteistas už tai, kad 2014 m. liepos 20 d., apie... 11. 2. Taip pat J. P. nuteistas už tai, kad 2015 m. gegužės... 12. 3. Apeliaciniame skunde nuteistasis J. P. prašo pakeisti... 13. 3.1. Apeliantas nurodo, kad pirmos instancijos teismas, konstatuodamas... 14. 3.2. Apeliaciniame skunde taip pat akcentuojama tai, kad iš karto po... 15. 3.3. Vadovaudamasis teismų praktika, formuojama nagrinėjant analogiško... 16. 3.4. Apeliantas akcentuoja, kad pirmos instancijos teismas, skirdamas jam su... 17. 3.5. J. P. teigimu, netinkamas byloje nustatytų faktinių... 18. 3.6. Nuteistasis pažymi, kad visą laiką po jam inkriminuotos nusikalstamos... 19. 3.7. J. P. taip pat nurodo, kad apygardos teismas... 20. 3.8. J. P. taip pat prašo apeliacinės instancijos teismo... 21. 4. Teismo posėdžio metu nuteistasis ir gynėjas advokatas prašė apeliacinį... 22. 5. Apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.... 23. Dėl veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą... 24. 6. Nesutikdamas su veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8... 25. 6.1. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad sunkus sveikatos sutrikdymas... 26. 6.2. Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje neginčijamai nustatyta, kad... 27. 6.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokioms aplinkybėms, chuliganiškų... 28. 6.4. Apeliantas taip pat nepagrįstai nurodo, kad mesdamas akmenį nenumatė ir... 29. Dėl nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nustatymo... 30. 7. Apeliaciniame skunde J. P. nurodo, kad skirdamas jam... 31. 7.1. Pagal teismų praktiką kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą... 32. 7.2. BK 33. Dėl nuteistajam paskirtos bausmės... 34. 8. Apeliaciniame skunde nuteistasis prašo neskirti jam realios laisvės... 35. 8.1. Priešingai nei nurodyta apeliaciniame skunde, nagrinėjamu atveju taikyti... 36. 8.2. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 37. 8.3. Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija daro išvadą,... 38. 8.4. Kaip jau buvo minėta, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymui (ar netaikymui),... 39. 8.5. Teisėjų kolegija, įvertinusi J. P. padaryto... 40. 9. Skundžiamu nuosprendžiu J. P. taip pat pripažintas... 41. 9.1. Skirdamas J. P. bausmę, apygardos teismas... 42. 10. Apeliacinės instancijos teismui pakeitus Kauno apygardos teismo 2017 m.... 43. 11. Konstatavus, kad nuteistojo veiksmai pirmos instancijos teismo pagal BK 135... 44. Dėl nukentėjusiajam R. G. priteistos neturtinės žalos... 45. 12. Kreipdamasis į teismą su apeliaciniu skundu, J. P.... 46. 12.1. Išnagrinėjusi bylos medžiagą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad... 47. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328... 48. Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendį pakeisti.... 49. J. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 135... 50. J. P. pripažintam kaltu ir nuteistam pagal BK 138... 51. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 1 ir 2 punktais,... 52. Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio gavimo laisvės apribojimo... 53. Kitą Kauno apygardos teismo 2017 m. sausio 18 d. nuosprendžio dalį palikti...