Byla 1A-347-593/2019

Dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam skirta bausmė – 100 MGL (3766 Eur) bauda

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Gražio, Algirdo Jaliniausko ir Daivos Jankauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei , nukentėjusiajam A. Š. ir jo atstovei Jurgitai Jablonskienei, civilinio ieškovo UAB „( - )“ atstovui advokatei A. M., nuteistajam V. B. ir jo gynėjai advokatei Rasai Užkuraitienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo A. Š., civilinio ieškovo UAB „( - )“ ir nuteistojo V. B. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinius skundus dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendžio, kuriuo V. B. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. įstatymo Nr. X-1233 redakcija) ir jam skirta bausmė – 100 MGL (3766 Eur) bauda.

3Nukentėjusiojo A. Š. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. B. nukentėjusiojo naudai 644,26 Eur turtinė žala ir 1000 Eur neturtinė žala, taip pat 780 Eur išlaidos už advokato darbą. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

4Civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš V. B. civilinio ieškovo naudai 1000 Eur neturtinė žala, taip pat 600 Eur išlaidoss už advokato darbą ir 413,22 Eur išlaidos už atliktus vertimus. Kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

5Civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus civilinis ieškinys tenkintas iš dalies ir priteista iš kaltinamojo civilinio ieškovo naudai 525,44 Eur turtinė žala, kitoje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

6Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai ir priteista iš kaltinamojo Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos 183,33 Eur turtinė žala.

7Teisėjų kolegija,

Nustatė

81.

9V. B. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį už tai, kad jis 2015 m. kovo 20 d. apie 08.45 val. ( - ), ( - ) pr. ( - ), UAB „( - )“ administracinėse patalpose, tai yra viešoje vietoje, pašalinių žmonių akivaizdoje, be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, elgdamasis įžūliai – suduodamas nukentėjusiajam A. Š. smūgius ranka į įvairias kūno vietas, stumdamas jį pro duris ir pargriaudamas ant grindų, taip pat pargriautam A. Š. suduodamas smūgius ranka į įvairias kūno vietas bei suduodamas koja į galvos sritį, tempdamas jį už drabužių, dėl ko nukentėjusysis galva atsitrenkė į duris, tokiais savo veiksmais padarė nukentėjusiajam A. Š. odos nubrozdinimą dešinio smilkinio srityje, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą, sukėlė jam fizinį skausmą bei sutrikdė normalią UAB „( - )“ administracijos veiklą, taip demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai bei sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

102.

11Apeliaciniame skunde nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. Š. prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti – jo naudai iš V. B. priteisti visą civiliniame ieškinyje nurodytą žalą – 1834,75 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 20 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, bei bylinėjimosi išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu ir jo atstovavimu apeliacinės instancijos teisme.

122.1.

13Anot apelianto, skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio tenkinimo yra nepagrįsta ir neteisėta. Apylinkės teismas pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) įtvirtintą nukentėjusiojo teisę gauti teisingą žalos atlyginimą, neužtikrino, kad civilinio ieškinio tenkinimu būtų teisingai atlyginta nusikaltimu padaryta turtinė bei neturtinė žala. Teismo išvados, turinčios esminę reikšmę sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių.

142.2.

15Ginčydamas žemesnės instancijos teismo išvadas dėl jam priteistos turtinės žalos dydžio, A. Š. teigia, jog visiškai neaišku, kokiu kriterijumi teismas vadovavosi negautas pajamas priteisdamas tik už 8 darbo dienas. Apeliantas nurodo, jog dėl smurtinių V. B. veiksmų jam buvo sukeltas fizinis skausmas bei padarytas nežymus bei padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. 2017 m. sausio 5 d. ekspertizės išvadoje Nr. ( - ) nurodoma, kad jam padarytas odos nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, sužalojimas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Atliekant šią ekspertizę, jis, kaip nukentėjusysis apžiūrėtas nebuvo, ekspertizė atlikta praėjus ilgam laiko tarpui nuo sužalojimų ir tik iš medicininių dokumentų, gautų iš įvairių medicininių įstaigų, kuriose jis lankėsi ir buvo stacionarizuotas iš karto po sužalojimo. Šios ekspertizės metu nebuvo paneigta 2015 m. spalio 15 d. - 2016 m. sausio 7 d. specialisto išvada Nr. ( - )ir joje aprašomi sužalojimai – be nurodyto odos nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje, šioje specialisto išvadoje A. Š. konstatuotas kairio smilkinio sumušimas, muštinė dešinio antakio žaizda, nepatikslinto pobūdžio žaizdelė dešinio lūpos kampo srityje. Žaizdą dešinio antakio srityje, pakraujavimą dešinio smilkinio srityje, veido patinimą, paraudimą, nubrozdinimą, sumušimą dešinėje alkūnėje, pakraujavimą lūpos dešinėje pusėje, paraudimą, išryškėjusį į dvi mėlynes nugaroje, patvirtino bei asmens sveikatos istorijoje užfiksavo iškarto po įvykio jį apžiūrėjusi gydytoja L. S.. Ši gydytoja teismo posėdžio metu patvirtino, kad A. Š. nedarbingumas buvo tęsiamas 1 mėnesį ir 2 dienas ne tik dėl įtartos sunkios traumos – kaukolės pamato lūžimo, bet ir vadovaujantis paciento savijauta, būsena bei nusiskundimais. Apelianto teigimu, byloje esantys dokumentai – UAB „( - )“ pažyma, kurioje apskaičiuotas jo atlyginimo ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) ligos pašalpos skirtumas, VSDFV sprendimas dėl jo teisės į ligos pašalpą, informacija apie kompensuojamojo darbo užmokesčio apskaičiavimą, darbo užmokesčio lapeliai, nedarbingumo pažymėjimų sąrašas, darbo sutartis patvirtina, jog jis dėl 2015 m. kovo 20 d. įvykio buvo nedarbingas 1 mėnesį ir 2 dienas ir dėl to neteko 1 794,75 Eur pajamų – atlyginimo dalies, kurią būtų gavęs jei būtų dirbęs.

162.3.

17Nepagrįstai, nepakankamai motyvuotai nepriteista ir kita turtinės žalos dalis – nuostoliai, patirti įsigyjant vaistus. Teisme apklausta gydytoja L. S. parodė, kad dėl įvykio metu patirtų sužalojimų jam buvo išrašyti analgetikai, priešuždegiminiai vaistai, vaistai nuo skausmo, raminantys preparatai. Anot apelianto, civiliniame ieškinyje nurodyti 20 Eur vaistams įsigyti yra tik maža dalis to, ką jis iš tikrųjų išleido įsigydamas gydytojos nurodytus vaistus. Nesuprantamas ir turtinės žalos dydžio sumažinimas dėl sugadintų marškinių, motyvuojant tuo, jog buvo išplėštos tik marškinių sagos, kitų sugadinimų nenustatyta, nepateikta duomenų apie marškinių vertę. Apelianto teigimu, išplėšus marškinių sagas, ir tokiu būdu sugadinus marškinius, jų tolimesnis dėvėjimas tampa neįmanomas, o, įsigydamas šiuos marškinius, jis nesitikėjo tokio jų sugadinimo, todėl jų įsigijimo dokumento nesaugojo. Apeliantas taip pat nurodo manantis, jog yra įtikinama, kad bendrovės gamybos direktoriaus pareigas einantis asmuo, galėtų dėvėti 20 Eur ir didesnės vertės marškinius.

182.4.

19Nesutikdamas su apylinkės teismo priteistos neturtinės žalos dydžiu, apeliantas nurodo, jog įvykio metu jis patyrė nevienkartinį fizinį skausmą, jam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, suduota ne mažiau kaip 17 smūgių. Dėl ekspertizės išvadoje Nr. ( - )ir specialisto išvadoje Nr. ( - ) konstatuotų sužalojimų jis iš karto po įvykio buvo stacionarizuotas, vėliau priverstas lankytis gydymosi įstaigose. Pirminiais duomenimis jam buvo diagnozuotas kaukolės pamato lūžis, padarytas smurtiniais tyčiniais veiksmais. Nors ši diagnozė nepasitvirtino, tačiau tai sukėlė didžiulių nepatogumų, pergyvenimų dėl tolimesnės sveikatos būklės ir ateities. Be to, teisme apklausta gydytoja L. S. nurodė ir liekamuosius šios traumos reiškinius – sveikatos sutrikimus (pakilusį kraujospūdį, padažnėjusį pulsą), padažnėjusį lankymąsi pas medikus. A. Š. teigimu, dėl nuo 2015 m. kovo 20 d. iki šiol besitęsiančio bylos nagrinėjimo jo sveikatos būklė tik blogėja, emocinę įtampą jis patiria iki šiol. Apeliantas taip pat atkreipia dėmesį, jog parenkant neturtinės žalos dydį reikia atsižvelgti ir į neturtinę žalą padariusio asmens kaltę, jos formą. Jeigu ji pasireiškia darant tyčinį smurtinį nusikaltimą prieš asmenį, neturtinę žalą padariusio asmens tokiu būdu pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti didesnį. Tuo tarpu skundžiamu nuosprendžiu pripažinta, jog V. B. nusikaltimą padarė tyčia, smurtavo dėl menkavertės priežasties, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą bei padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą.

202.5.

21Neturtinės žalos dydžiui nustatyti nagrinėjamu atveju, anot apelianto, svarbu ir tai, kad jis buvo sužalotas darbo metu, darbo vietoje, jam einant gamybos direktoriaus pareigas, bendradarbių akivaizdoje, tai buvo padaryta viešoje vietoje, pažeidžiant viešąją tvarką, demonstruojant nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdant visuomenės rimtį ir tvarką, elgiantis įžūliai. Be to, V. B. savo kaltę neigia, nusikalstamų veiksmų negatyviai nevertina, jaudinasi tik dėl jam gresiančios atsakomybės, o ne dėl nusikalstamos veikos padarinių. Tokiais savo veiksmais, apelianto teigimu, V. B. tik didina jo patiriamus neigiamus dvasinius išgyvenimus, kadangi nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis buvo priverstas įrodinėti, kad jį sužalojo būtent nuteistasis.

223.

23Civilinis ieškovas UAB „( - )“ apeliaciniame skunde prašo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti – iš V. B. UAB „( - )“ naudai priteisti visą civiliniame ieškinyje nurodytą neturtinę žalą – 118 000 Eur, ir bylinėjimo išlaidas, susijusias su apeliacinio skundo surašymu ir atstovavimu apeliacinės instancijos teismo posėdyje.

243.1.

25UAB „( - )“ apeliaciniame skunde teigiama, jog skundžiamo nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio yra nepagrįsta ir neteisėta. Pirmosios instancijos teismas, pažeidė BPK įtvirtintą civilinio ieškovo teisę gauti teisingą žalos atlyginimą, pilnai neužtikrino, kad civilinio ieškinio tenkinimu būtų teisingai atlyginta nusikaltimu padaryta neturtinė žala. Teismo išvados, turinčios esminę reikšmę sprendžiant civilinio ieškinio klausimus, nepagrįstos visapusišku ir objektyviu bylos aplinkybių ištyrimu ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Teismas nustatė neproporcingai menką neturtinės žalos atlyginimo dydį, kadangi neanalizavo esminių neturtinės žalos dydį apsprendžiančių kriterijų, neatsižvelgė į V. B. įvykdyto nusikalstamos veikos tikslą, bei pasekmes, į tai, kokiu būdu, kokioje vietoje buvo vykdoma nusikalstama veika.

263.2.

27Skunde pažymima, jog V. B. jam inkriminuotus veiksmus atliko UAB „( - )“ darbuotojų akivaizdoje, kurių dalis dėl tokio jo įžūlaus elgesio patyrė neigiamų emocijų, šoką, jiems buvo sukeltas didelis išgąstis. Dėl tokio V. B. elgesio, įvykio metu ir kurį laiką po jo, t. y. 2015 m. kovo 20 d., buvo sutrikdyta normali UAB „( - )“ veikla, nutrauktas darbas, kadangi buvo iškviesta policija, laukiama kol ji atvyks, išsigandę ir emociškai sukrėsti darbuotojai negalėjo dirbti, atlikti savo pareigų, taip pat buvo atšaukti kai kurie susitikimai su klientais – potencialiais užsakovais. Apeliantas nurodo negalintis sutikti su apylinkės teismo vertinimu, jog juridinio asmens reikalavimas priteisti 118 000 Eur žalą yra per didelis, kadangi V. B. veika nesukėlė negrįžtamų pasekmių, nes bendrovės, kurios buvo sustabdžiusios užsakymų tiekimą UAB „A.“, bendradarbiavimą su šia įmone atnaujino. Bendrovei „( - )“ neteikus užsakymų 12 mėnesių, o bendrovei „T.“ beveik 6 mėnesius, ženkliai sumažėjo UAB „( - )“ pelnas. Iš byloje pateiktų pelno nuostolių 2014 m., 2015 m. ataskaitų matyti, kad 2014 m. UAB „( - )“ pelnas siekė 244 613 Eur, o 2015 m. – 102 751 Eurų. Kilo didžiulė rizika, jog minėtos bendrovės užsakymų daugiau nebeteiks, susiradę kitą užsakymų vykdytoją. Apeliantas nesutinka ir su teismo teiginiu, jog byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad dėl V. B. veiksmų ypač pasikeitė požiūris į UAB ,, ( - )“, šio juridinio asmens vertinimas visuomenėje ypač sumažėjo ar labai pasikeitė neigiama linkme. Bendrovėms „A.“ , „T.“ dėl A. Š. sužalojimų laiku neįvykdžius užsakymų, šios bendrovės teikė pretenzijas, išreikšdamos savo nusivylimus, sustabdė savo užsakymus, kas ir reiškia juridinio asmens, kaip nepatikimo partnerio, vertinimą. UAB „( - )“ nėra viešoji įstaiga, kurios veikla turėtų įtakos visuomenėje ar visuomenei būtų žinoma. UAB „( - )“ vykdydama specifinio pobūdžio veiklą, yra žinoma tik tam tikrame, tokio pobūdžio veikla užsiimančiame verslo pasaulyje. Šioje UAB „( - )“ veiklos nišoje kaip tik pasikeitė požiūris į UAB „( - )“ neigiama linkme, kas turi ypatingą reikšmę apsprendžiant juridiniam asmeniui padarytos neturtinės žalos dydį. Teismas vertino, kad V. B. neturėtų būti atsakingas už tai, jog bendrovėje atsakingam asmeniui tapus laikinai nedarbingu nebuvo tinkamo asmens, galinčio jį pavaduoti, tačiau teismas neįvertino nusikalstamų veiksmų A. Š. atžvilgiu netikėtumo faktoriaus, bendrovės veiklos specifikos, ganėtinai siauro jos veiklos rato, ir siauro šios srities specialistų rato.

283.3.

29Be to, skundžiamame nuosprendyje, nustatant UAB „( - )“ priteistiną neturtinės žalos dydį, nevertinta neturtinę žalą padariusio asmens kaltė, jos forma. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. B. nusikalstamą veiką padarė tyčia. V. B. savo veiksmų negatyviai nevertina, kaltę neigia. Apelianto nuomone, aukščiau išdėstytų aplinkybių visuma patvirtina, jog UAB „( - )“ prašomas priteisti neturtinės žalos dydis užtikrintų sąžiningumo, teisingumo, protingumo ir visiško nuostolių atlyginimo principus.

304.

31Nuteistojo V. B. atstovė apeliaciniame skunde prašo, panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio mėn. 31 d. nuosprendį ir priimti V. B. atžvilgiu išteisinamąjį nuosprendį. Atmesti civilinių ieškovų civilinius ieškinius.

324.1.

33Skunde nurodė, jog nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą, išsamiai neišsiaiškinus visų bylai reikšmingų aplinkybių, neteisingai įvertinus visus byloje esančius įrodymus. Teismas neįvertino, kad pats kaltinimas iš esmės rėmėsi tik suinteresuotų bylos baigtimi liudytojų prieštaringais parodymais, teismas nepagrįstai vertino, kad liudytojų parodymai yra nuoseklūs, neįvertino, kad liudytojų parodymuose yra esminiai prieštaravimai, kad liudytojų parodymai ikiteisminio tyrimo metu buvo keičiami priklausomai nuo nukentėjusiojo parodymų, taip pat neįvertino, kad liudytojų parodymai iš esmės yra paneigti kitais byloje surinktais įrodymais, ko pasėkoje netinkamai pritaikė įstatymą ir neįsitikinęs V. B. inkriminuojamos veikos sudėtimi, priėmė iš esmės neteisingą nuosprendį. Be to, teismas skundžiamu nuosprendžiu iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo A. Š., civilinių ieškovų UAB „( - )“, VSDF Valdybos civilinius ieškinius ir visiškai tenkindamas Kauno TLK civilinį ieškinį, vadovavosi neišsamiais motyvais, netyrė nuteistojo civilinės atsakomybės sąlygų, netinkamai pritaikė įstatymą.

344.2.

35Skundo autorės teigimu, teismas visiškai nepagrįstai konstatavo, jog nors minėtus liudytojus (t. y. A. B., I. T., D. V., V. B., V. I. J., A. M.) ir sieja darbiniai santykiai su nukentėjusiuoju bei civiliniu ieškovu, tačiau teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymais, nes jie tarpusavyje neprieštarauja, yra logiški ir nuoseklūs. Teismas neįvertino liudytojų socialinių ryšių su nukentėjusiuoju ir kritiškai nevertino galimo liudytojų suinteresuotumo bylos baigtimi. Nuteistojo atstovės manymu, teismui nepakanka konstatuoti, kad darbiniais santykiais siejamų liudytojų parodymai nekelia abejonių, nes jie yra nuoseklūs, logiški ir tarpusavyje neprieštarauja. Teismas pažeidė pareigą kritiškai įvertinti, kad visi liudytojai, kurių parodymais teismas grindė V. B. kaltę, turėjo suinteresuotumą pateikti įvykių eigą taip, kaip palankiausia civiliniams ieškovams ir bendradarbiui nukentėjusiajam, o vien konstatavimas, kad liudijimai neprieštarauja tarpusavyje, nėra pakankamas pagrindas įsitikinti jų tikrumu ir teisingumu. Teismas neįvertino liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų ir liudijimų subjektyviosios „dedamosios“, neįvertino, kad asmenų, turinčių asmeninį interesą arba bijančių lojalumo savo vadovybei sulaužymo pasekmių, parodymus ir liudijimus reiktų vertinti kritiškiau ir griežčiau, todėl skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai didelį svorį suteikė nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams. Tuo pačiu teismas visiškai kritiškai neįvertino to, kad kitais įrodymais minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai ir liudijimai yra iš esmės paneigiami.

364.3.

37Skunde pažymima, jog teismas nepagrįstai sprendė, kad ištirtų įrodymu visuma, patvirtina, kad V. B. viešoje vietoje, t. y. UAB „( - )" administracinėse patalpose, kitų asmenų (darbuotojų) akivaizdoje, elgėsi įžūliai, dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš nukentėjusįjį A. Š., sukėlė jam fizinį skausmą, padarė nežymų sveikatos sutrikdymą. Atkreipiamas dėmesys, kad liudytojų ir nukentėjusiojo parodymų ikiteisminiame tyrime, o vėliau ir teisiamojo posėdžio metu, visuma turi tendenciją paliudyti ne viešosios rimties ir tvarkos sutrikdymą, o sunkų sveikatos sutrikdymą (BK 135 str.), kadangi teisiamųjų posėdžių metu minėti liudytojai ir nukentėjusysis nurodo nuteistojo smūgius, jų lokaciją, skaičių, nukentėjusiojo būklę. Ir šių parodymu pagrindu teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį visiškai neatsižvelgdamas į tai, kad liudytojų ir nukentėjusiojo parodymai paneigti medicininėmis ekspertizėmis. Apeliantės įsitikinimu, teismas, vertindamas įvykio aplinkybes, didžiausią įrodomąją galią privalėjo teikti anksčiausiai po įvykio fiksuotiems įrodymams, tačiau teismas paviršutiniškai vertino V. B. iš karto po įvykio daryto vaizdo įrašo, kurį nuteistasis pateikė ikiteisminio tyrimo metu, nufilmuotas aplinkybes. Taigi, remiantis iš karto po įvykio filmuota medžiaga, įvykį matė tik jame dalyvavę asmenys, liudytoja G. B., nuteistasis ir nukentėjusysis A. Š.. Visi kiti asmenys, nufilmuoti kelios minutės po įvykio, paties įvykio nematė, negalėjo pakomentuoti įvykio pradžios ir eigos. Pabrėžiama, kad teismas nuosprendyje prieštaringus liudijimus bei neišsklaidytas abejones vertino ne kaltinamojo naudai, tuo pažeisdamas nekaltumo prezumpcijos principą ir įrodymų vertinimo taisykles.

384.4.

39Skunde atkreipiamas dėmesys į pirminius A. Š. ir A. B. parodymų neatitikimus, kurie yra ne tik nenuoseklūs, tačiau akivaizdžiai nelogiški ir melagingi. Pirma, iš karto po įvykio nukentėjusiojo A. Š. sumušimo aplinkybės buvo grindžiamos tik paties A. Š. parodymais. Sumušimo, vykusio koridoriuje, kaip teigia nukentėjusysis, nematė nei vienas liudytojas. Antras svarbus aspektas, liudytojai pažymi, kad V. B. šaukė atsitraukti, neliesti moters. Vadinasi, nuteistojo veiksmų intencija, motyvas buvo ne UAB „( - )“ veiklos sutrikdymas, nukentėjusiajam skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas, o siekis apginti savo žmoną nuo agresijos veiksmų. Trečia, visi liudytojai liudija, kad A. Š. po įvykio buvo apsipešiojęs, tačiau liudytojai nenurodo, kad A. Š. buvo sumuštas, kad akivaizdžiai po įvykio matėsi smurto žymės jo veide ir kūne, nenurodo, kad A. Š. iš karto po įvykio skundėsi sveikatos sutrikdymu. Tai, kad jo sveikata nebuvo sutrikdyta ir jis nepatyrė jokių sužalojimų, akivaizdžiai liudija ir vaizdo įrašas, kuriame nesimato jokių sužalojimų A. Š. kūne, o jis pats atsisako greitosios pagalbos iškvietimo. Iš liudytojų, UAB „( - )“ parodymų, duotų iš karto po įvykio, visiškai nėra pagrindo susidaryti išvadą, kad UAB „( - )“ veikla buvo sutrikdyta, ar darbuotojai patyrė stresą ar kitokias neigiamas emocijas, dėl kurių negalėjo vykdyti savo pareigų. Skunde pabrėžiama, kad savo skirtingais baudžiamojo proceso etapais duodamais parodymais nukentėjusysis suklaidino ir teismą, o teismas nesugebėjo kritiškai įvertinti nukentėjusiojo duodamų parodymų nuoseklumo ir pagrįstumo kitais byloje pateiktais įrodymais. Teismas iš esmės pasakė, kad nors nukentėjusiojo parodymai yra paneigti ekspertų išvadomis, jie vis tiek laikytini nuosekliais, kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad sužeidimus patyrė dešiniojoje veido pusėje. Atkreipiamas dėmesys, kad nukentėjusiojo versija dėl sužalotos veido pusės pasikeitė jau bylą nagrinėjant teisme, t. y. jau žinant, kad ekspertizių metu nebuvo nustatytas joks kairiojo smilkinio ar antakio sužalojimas bei žinant, kad V. B. padarytame vaizdo įraše matosi šioks toks dešiniojo antakio paraudimas.

404.5.

41Nuteistojo atstovės pastebėjimu, visi susijusių darbiniais santykiais liudytojų parodymai turi vieną bendrą aspektą: daug vėliau duoti parodymai (po 5 mėnesių), įforminti papildomomis liudytojų apklausomis, yra kur kas išsamesni, liudytojai detaliau nurodo įvykio aplinkybes ir nurodo agresyvesnę ir skaudesnius padarinius turėjusią nuteistojo veiką. Pabrėžiama, kad pirmosios apklausos metu, vykusios maždaug 1-3 savaitės po įvykio, nei vienas liudytojas nepaliudijo matęs, kaip nuteistasis smūgiavo nukentėjusiajam į galvos sritį. Tuo tarpu papildomos liudytojų apklausos metu, vykusios maždaug 5 mėnesiai po įvykio, liudytojai jau liudija matę smūgius į galvą (A. B., I. T., V. B.). Teismas, neįvertinęs akivaizdžių prieštaravimų ir nenuoseklumo liudytojų ir nukentėjusiojo parodymuose, visiškai nevertino V. B. ir liudytojos G. B. parodymų susijusių su įvykio pradiniu momentu. Teismas visiškai nevertino aplinkybių, kurios taip pat fiksuotos vaizdo įrašu. Teismas taip pat nesuteikė jokio dėmesio aplinkybei, kad iš karto po įvykio vaizdo įvykyje dalyvavę asmenys kalbasi gana ramiai, dalykiškai, A. M. šypsosi, nesijaučia jokios įtampos, streso. Teismas taip pat visiškai nevertino aplinkybės, kad vaizdo įraše nufilmuota, kaip A. B. pareiškia, kad dabar tai išsiimsime abdukciją, darbuotojai paliudys, nors jis pats įvykio nematė (tą pats paliudija įraše), o jokių akivaizdžių sumušimų A. Š. veide nebuvo matyti.

424.6.

43Apeliantės įsitikinimu, byloje surinkti ir kiti įrodymai (2017 m. sausio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės aktas Nr. ( - )), radiologo konsultacijos išvada Nr. ( - )), 2015 m. spalio 15 d. – 2016 m. sausio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. ( - )), eksperto J. V. parodymai) taip pat visiškai paneigia tiek apklaustų liudytojų, dirbusių UAB „( - )“, tiek nukentėjusiojo parodymus, neva nuteistasis sudavė apie 15-20 smūgių kumščiais bei keliu nukentėjusiajam į nugarą, pakaušį, smilkinius, veidą. Vadovaujantis 2017 m. sausio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. ( - )) išvada bei teismo medicinos eksperto J. V. parodymais, sužeidimai nukentėjusiajam padaryti nebūtinai smūgiuojant, sužeidimai padaryti vienu trauminiu poveikiu. Todėl teismas neturėjo jokio pagrindo daryti neabejotiną išvadą, kad sužalojimai nukentėjusiajam padaryti V. B. tyčia padaryto fizinio poveikio nukentėjusiajam metu. Teismas be jokio pagrindo, netyręs ir neįsigilinęs į nuteistojo ir liudytojos G. B. duotus parodymus, laikė juos tendencingais siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės arba padėti jos išvengti. Teismas pažeidė pareigą įrodymus įvertinti pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaujantis įstatymu ir rėmėsi iš esmės tik suinteresuotų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais, visiškai kritiškai neįvertindamas byloje priešingas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų.

444.7.

45Skunde taip pat atkreipiamas dėmesys, jog skundžiamu nuosprendžiu teismas nenustatė nuteistojo veikos „menkavertės priežasties“. Viso baudžiamojo proceso metu nebuvo gilinamasi dėl kokių gi priežasčių nuteistasis anot teismo ėmė elgtis įžūliai. Siekiant įvertinti V. B. tyčią, šioje byloje būtina nustatyti visas aplinkybes, kurios paskatino jį pažeisti BK 284 straipsnio 1 dalyje apibrėžtą viešąją rimtį ir tvarką. Pažymima, kad teismas nuosprendyje iš esmės rėmėsi ikiteisminio tyrimo surinktais parodymais dėl smūgių nukentusiajam sudavimo. Byloje surinkti įrodymai, o būtent medicininės ekspertizės liudija, kad nuteistasis neturėjo jokių ketinimų sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, o nukentėjusiojo sužalojimai atsitiko nesant tiesioginės nuteistojo tyčios, t.y. V. B. nesiekė elgtis įžūliai ir dėl menkavertės priežasties sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą, negalėjo suvokti, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, negalėjo numatyti, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nenorėjo. Laikinas UAB „( - )“ veiklos sutrikdymas ir įvykio metu nukentėjusiojo patirtas nežymus sveikatos sutrikdymas nebuvo pagrindinis nuteistojo veikos aspektas. Nuteistojo atstovės teigimu, V. B. turėtų būti išteisintas nesant jo veikoje pagrindinio tikslo demonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Byloje surinkti įrodymai niekaip nepagrindžia, kad nukentėjusiojo, kartu patalpoje buvusių liudytojų ir UAB „( - )“ veikla buvo sutrikdyta, t.y. teismas nenustatė visų būtinų veikos požymių. Todėl V. B. turi būti išteisintas ir baudžiamoji byla jo atžvilgiu nutrauktina.

464.8.

47Skunde taip pat nurodoma, jog skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria dalinai tenkinami civilinių ieškovų ieškiniai yra neteisėta ir civilinių ieškovų ieškiniai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti. Civilinių ieškovų ieškiniai negali būti tenkinami todėl, kad nuteistasis V. B. neatliko jokių veiksmų, dėl kurių civiliniai ieškovai patyrė turtinę ir neturtinę žalą dėl negautų pajamų, sveikatos sutrikdymo, biudžeto lėšų panaudojimo, dėl įmonės veiklos sutrikdymo. Neegzistuoja teisinis priežastinis ryšys tarp V. B. veikos ir jos padarinių.

484.9.

49Skunde pažymima, jog proceso išlaidų priteisimas iš nuteistojo yra teismo teisė, bet ne pareiga. Todėl manytina, kad skiriant proceso išlaidas atlyginti iš V. B., būtina atsižvelgti, kad teismas skundžiamu nuosprendžiu tenkino vos 5 proc. nukentėjusiojo reikalavimo atlyginti neturtinę žalą, apie 35 proc. turtinio reikalavimo. UAB „( - )“ atžvilgiu tenkintas 0,8 proc. neturtinio reikalavimo. VSDFV Kauno skyriaus atžvilgiu tenkinta beveik 35 proc. turtinio reikalavimo. Atsižvelgiant į tai, kad pagrindinė civilinių ieškovų reikalavimų dalis buvo atmesta, kaip nepagrįsta, apeliacinio skundo netenkinimo atveju proceso išlaidų paskirstymo klausimas svarstytinas iš naujo.

505.

51Be to, nuteistasis V. B. pateikė atsiliepimą į nukentėjusiojo A. Š. apeliacinį skundą, kuriuo prašo nukentėjusiojo apeliacinį skundą atmesti.

525.1.

53Atsiliepime į A. Š. apeliacinį skundą teigiama, kad nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentai, jog pirmosios instancijos teismas be jokio pagrįsto pagrindo visiškai pilnai nepatenkino jo ieškinio dėl negautų pajamų – nepagrįsti. Pažymima, jog A. Š. civilinis ieškinys dėl negautų pajamų atlyginimo grindžiamas turėtu nedarbingumu, kuris buvo išduotas dėl medikų nustatytos klaidingos diagnozės (t. y. kaukolės pamato lūžio), kuri buvo paneigta teismo medicininėmis ekspertizėmis. Atkreipiamas dėmesys, jog būtent dėl klaidingai nustatytos diagnozės A. Š. buvo gydomas ( - ) klinikinėje ligoninėje ir dėl klaidingai nustatytos diagnozės nedarbingumo pažymėjimą jam tęsė šeimos gydytoja ir tai patvirtina baudžiamojoje byloje esantys nedarbingumo pažymėjimai. Be to, šie pažymėjimai patvirtina ir tai, kad A. Š. visą jam suteiktą nedarbingumo laikotarpį buvo gydomas ne dėl 2017 m. sausio 5 d. valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akto Nr. ( - )) išvadoje nukentėjusiajam konstatuoto sužalojimo (t. y. odos nubrozdinimo dešinio smilkinio srityje) dėl kurio padarymo ir buvo nuteistas V. B.. Todėl, šiuo atveju yra akivaizdu, kad tarp neteisėtų V. B. veiksmų ir sužalojimų, dėl kurių nukentėjusiajam buvo išduoti nedarbingumo pažymėjimai, nėra priežastinio ryšio, todėl nuteistajam nekyla pareiga atlyginti A. Š. jo negautų pajamų, kurių jis neteko dėl teisėto nebuvimo darbe. Atsiliepime į nukentėjusiojo apeliacinį skundą pažymima ir tai, jog jei A. Š. iškarto būtų buvusi nustatyta teisinga diagnozė, jis būtų galėjęs dar tą pačią dieną grįžti į darbo vietą ir vykdyti darbines funkcijas.

545.2.

55Be to, atsiliepime pažymima, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.253 straipsnio nuostatas civilinė atsakomybė netaikoma, arba asmuo gali būti iš dalies arba visiškai atleistas nuo civilinės atsakomybės dėl nukentėjusiojo asmens veiksmų, dėl kurių kaltas pats nukentėjęs asmuo ir dėl kurių jam atsirado ar padidėjo nuostoliai. Nuteistojo manymu, nagrinėjamu atveju yra susidariusi būtent minėtoje normoje nurodyta situacija, kadangi A. Š. šeimos gydytoja patvirtino, jog atvykęs į gydymo įstaigą nukentėjusysis skundėsi traumos, kurios iš vis nebuvo pasekmėmis ir ši aplinkybė patvirtina, jog A. Š. elgėsi nesąžiningai ir tokiu būdu siekė, kad jam būtų tęsiamas nedarbingumas.

565.3.

57Taipogi, atsiliepime nurodoma, kad skunde visiškai nepagrįstai teigiama, kad aptariamo įvykio metu A. Š. buvo padarytas ne tik odos nubrozdinimas dešinio smilkinio srityje, bet ir kairio smilkinio sumušimas, muštinė dešinio antakio žaizda, nepatikslinto pobūdžio žaizdelė dešinio lūpos kampo srityje, veido patinimas, paraudimas, nubrozdinimas, sumušimas dešinėje alkūnėje bei paraudimas, išryškėjęs į dvi mėlynes nugaroje, kadangi minėtų sužalojimų egzistavimas buvo paneigtas 2017 m. sausio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos Teisingumo ministerijos Kauno skyriaus komisijinės teismo medicinos ekspertizės išvada Nr. ( - )) bei eksperto J. V. parodymais duotais teisminio bylos nagrinėjimo metu.

585.4.

59Taip pat atsiliepime į A. Š. apeliacinį skundą, nesutinkama su nukentėjusiojo apeliacinio skundo motyvu, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jam priteisė tik dalį jo prašomos priteisti pinigų sumos, išleistos medikamentų įsigijimui. Nuteistasis pažymi, jog įrodymus apie patirtą turtinę žalą teismui pateikti privalo pats civilinis ieškovas, tačiau nagrinėjamu atveju A. Š. prijungimui prie baudžiamosios bylos medžiagos nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kad dėl konstatuoto įbrėžimo jam buvo paskirtas medikamentinis gydymas ir, kad dėl tos jis pirko jis vaistus. Taip pat atkreipia dėmesį į tai, jog jei A. Š. ir buvo paskirti tam tikri vaistai (kuriuos jis vėliau nusipirko), tai jie buvo skirti neteisingai jam nustatytų sužalojimų gydymui.

605.5.

61Be to, nurodoma, jog visiškai nepagrįstu laikomas ir A. Š. apeliacinio skundo argumentas, kad jo marškiniai su išplėštomis sagomis yra netinkami tolimesniam dėvėjimui, kadangi apžiūros protokolas patvirtina, jog marškinių medžiaga nėra suplyšusi, o šio drabužio sugadinimas pasireiškė tik jo sagų išplėšimu. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, V. B. manymu, nukentėjusiajam turi būti priteista ne visa marškinių vertė (t. y. 20 eurų), bet tik iš jų išplėštų sagų vertė ir jų įsiuvimo kaštai.

625.6.

63Be kita ko, atsiliepime nuteistasis pažymi, jog aukštesniajam teismui pateiktame skunde A. Š. visiškai nepagrįstai nurodo, dėl jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo patyręs 20 000 euro dydžio neturtinę žalą, kadangi tokio dydžio žala nėra pagrįsta jokiais byloje esančiais įrodymais. Tai pat teigia, jog atsižvelgiant į tai, kad 2017 m. sausio 5 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus ekspertizės akte Nr. ( - ) nenustatyta, jog nuketėjusysis patyrė fizinį skausmą, nepagrįstu laikytinas ir A. Š. apeliacinio skundo teiginys, jog aptariamo įvykio metu jis patyrė nevienkartinį fizinį skausmą. Pažymi, jog nepagrįstais turi būti pripažįstami ir nukentėjusiojo skundo argumentai, jog dėl patirto sužalojimo jis turėjo gydytis, kadangi byloje esantys įrodymai patvirtina, jog A. Š. nesigydė dėl jam padaryto įbrėžimo, netgi priešingai – byloje esantys duomenys ir faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas patvirtina, kad A. Š. nedarbingumo metu, kiekvieną dieną lankėsi darbe. Be to, nuteistojo manymu minėta aplinkybė (kartu su baudžiamojoje byloje esančiu vaizdo įrašu) paneigia ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentus, kad dėl patirto sužalojimo sumažėjo jo bendravimo galimybės, buvo prarasta psichologinė ir emocinė pusiausvyra bei patirtas dvasinis sukrėtimas. Taip pat, V. B. pažymi, jog nors A. Š. apeliacinės instancijos teismui pateiktame skunde nurodo, kad dėl patirtų sužalojimo jam atsirado liekamieji reiškiniai, tačiau šis teiginys nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Taipogi, nuteistasis atkreipia dėmesį ir į tai, jog nukentėjusiojo prašoma priteisti jam padarytos neturtinės žalos atlyginimo suma prieštarauja ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo panašaus pobūdžio bylose formuojamai teismų praktikai.

641.

65Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuketėjusysis A. Š. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą ir priteisti jam visišką jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimą, nukentėjusiojo atstovė advokatė J. J. nurodė palaikanti A. Š. ir civilinio ieškovo UAB „( - )“ apeliacinius skundus, nuteistojo gynėja prašė tenkinti V. B. apeliacinį skundą, išteisinti jį dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 284 straipsnio 1 dalyje padarymo ir netenkinti baudžiamojoje byloje pareikštų civilinių ieškinių, nuteistasis V. B. prašė atmesti civilinių ieškovų apeliacinius skundus, prokurorė prašė iš dalies tenkinti nukentėjusiojo apeliacinį skundą, o civilinio ieškovo UAB „( - )“ ir nuteistojo apeliacinius skundus atmesti.

662.

67Nuteistojo V. B. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiojo A. Š. ir civilinio ieškovo UAB „( - )“ apeliaciniai skundai atmetami.

683.

69BPK 320 straipsnio 3 dalis numato, jog teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinės instancijos teismo paskirtis – išaiškinti, o nustačius – šalinti žemesnės instancijos teismo padarytas klaidas, todėl, siekdami užtikrinti, kad neįsiteisėtų neteisėti ir nepagrįsti pirmosios instancijos teismų nuosprendžiai ir nutartys, o teisėti ir pagrįsti nuosprendžiai (nutartys) nebūtų naikinami ar keičiami, apeliacinės instancijos teismas kruopščiai patikrina apskųsto nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą, laikydamasis apeliacinį procesą reglamentuojančių normų reikalavimų. Nagrinėjamu atveju nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikacija ir civiliniams ieškovams priteistų turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžiai. Be to, priteistus civilinių ieškinių dydžius ginčija ir patys civiliniai ieškovai A. Š. ir UAB „( - )“. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalimi, apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose. Dėl įrodymo vertinimo

704.

71Iš V. B. gynėjos advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinio skundo turinio matyti, jog šiuo skundu yra ginčijamas pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas, teigiant, jog skundžiamu nuosprendžiu V. B. buvo nepagrįstai pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Tačiau, teisėjų kolegija atmeta minėtą apeliacinio skundo argumentą kaip nepagrįstą ir konstatuoja, kad, priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas nepažeidė įrodymų vertinimą reglamentuojančių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) nuostatų. Taip pat, apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi duomenys, kuriais žemesnės instancijos teismas, nustatydamas faktines bylos aplinkybes, grindė savo išvadas, yra gauti teisėtais būdais, patikrinti BPK numatyta tvarka ir išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Be to, priešingai nei teigiama nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde, pirmosios instancijos teismas tyrė ir analizavo visus baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, nei vienam iš jų neteikdamas išskirtinės reikšmės, o apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje, kaip to ir reikalaujama BPK 305 straipsnio 1 dalyje, išdėstė įrodymų vertinimo motyvus ir padarė įrodymais pagrįstas išvadas, kurios faktinės aplinkybės nustatytos byloje ir kokie duomenys pagrindžia V. B. kaltę. Taip pat, sprendžiama, kad visi nagrinėjamoje byloje surinkti įrodymai buvo ištirti nepažeidžiant BPK 242 straipsnio 1 dalyje numatyto jų tiesioginio ištyrimo principo.

725.

73Nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi liudytojais apklaustų UAB „( - )“ darbuotojų parodymais, kadangi minėti liudytojai buvo suinteresuoti pateikti aptariamų įvykių eigą taip, kaip tai palankiausia civiliniams ieškovams ir nukentėjusiajam, kuris yra jų kolega, o jų parodymai yra paneigti byloje surinktais rašytiniais įrodymais, arba yra abejotini. Tačiau teisėjų kolegija šį apeliacinio skundo argumentą atmeta kaip nepagrįstą. Pažymėtina, jog vien tik aplinkybė, kad minėti liudytojai su nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu yra siejami darbiniais santykiais savaime nesudaro pagrįsto pagrindo šiuos parodymus vertinti kaip nepatikimus ir jais nesiremti sprendžiant V. B. kaltės klausimą. Susipažinusi su baudžiamosios bylos medžiaga, teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojais apklaustų UAB „( - )“ darbuotojų parodymai viso baudžiamojo proceso metu buvo pakankamai nuoseklūs ir neprieštaringi, jie neprieštaravo baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visetui. Be to, šiuo atveju, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad minėti asmenys apklausiami ikiteisminio tyrimo metu ar teisminio bylos nagrinėjimo metu, būdami įspėti dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, davė melagingus parodymus. Tokių duomenų nepateikta ir nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde, skunde tik interpretuojant parodymų turinį nuteistajam palankia linkme ir nutylint kitas šiuose parodymuose užfiksuotas šiuo atveju itin reikšmingas, tačiau apeliantui nepalankias aplinkybes. Atsižvelgiant į tai sprendžiama, nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgęs į jų suinteresuotumą bylos baigtimi netinkamai įvertino liudytojų A. B., I. T., V. B. ir A. M. parodymus ar, kad nepagrįstai konstatavo, jog minėtų liudytojų parodymai tarpusavyje neprieštarauja, yra logiški ir nuoseklūs, bei neprieštaraujantys kitai baudžiamosios bylos medžiagai

746.

75Spręsti, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vadovavosi minėtų liudytojų ir nukentėjusiojo parodymais apie V. B. nukentėjusiajam suduotų smūgių skaičių, jų lokalizaciją ir A. Š. būklę po aptariamo konflikto, kaip tai nurodoma apeliaciniame skunde – pagrindo nėra. Nors skunde teigiama, kad pagal šiuos parodymus A. Š. buvo padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas (t. y. nusikalstama veika, numatyta BK 135 straipsnyje), o ne nežymus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo konstatuotas atlikus teismo medicinines ekspertizes, tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad asmeniui padarytą sveikatos sutrikdymo mastą kiekvienu atveju įvertina ir nustato teismo medicinos ekspertas, atlikęs medicininę ekspertizę. Sveikatos sutrikdymo mastas jokiais atvejais negali būti nustatomas iš liudytojų ar paties nukentėjusiojo parodymų, kadangi tik specialiųjų žinių turintis kvalifikuotas asmuo gali objektyviai įvertinti kitam asmeniui padarytų sužalojimų pobūdį ir sunkumą. Ir nors iš nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo turinio galima suprasti, jog jos manymu minėti liudytojai apklausų metu nurodė matę tokią daugybę smūgių, kad jei V. B. iš tiesų juos būtų sudavęs A. Š., tai jam būtų padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas, tačiau pažymėtina, kad vien tik liudytojų parodymais neįmanoma įvertinti nukentėjusiajam padarytų sužalojimų masto, kadangi net jiems ir nurodžius mačius daugybinius smūgius, lieka objektyviai neįvertintas šių smūgių stiprumas ir jų padariniai. Taip pat atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teisiamojo posėdžio metu apklaustas ekspertas J. V. nurodė, kad ne kiekvienas poveikis į žmogaus kūną palieka sužalojimą, todėl nagrinėjamu atveju galėjo būti ir daugiau kontaktų, nei tas vienas, kuris paliko nubrozdinimą. Pažymėtina ir tai, kad tikslus A. Š. suduotų smūgių skaičius V. B. pareikštame kaltinime nenurodytas, be to šiuo atveju, smūgių skaičius nėra reikšmingas teisingam nuteistojo veikos kvalifikavimui. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo kvestionuoti minėtų liudytojų parodymų patikimumą vien todėl, kad juose nurodytas galimai netikslus A. Š. suduotų smūgių skaičius.

767.

77Be kita ko, nuteistojo gynėjos apeliaciniame skunde teigiama, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai (t. y. tik paviršutiniškai) įvertino baudžiamojoje byloje esantį V. B. iš karto po įvykio padarytą vaizdo įrašą, nepagrįstai neatsižvelgdamas į šiame vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes, jog po konflikto jo dalyviai buvo teigiamai nusiteikę, o konflikto liudininkai įraše neužfiksuoti, kas suponuoja išvadą, jog jie buvo grįžę į savo darbo vietas ir vykdė darbines funkcijas. Tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, šis apeliacinio skundo argumentas yra nepagrįstas. Peržiūrėjus vaizdo įrašą, konstatuotina, kad jame užfiksuotas po konflikto tarp V. B., G. B., A. Š. ir A. M. vykstantis pokalbis. Pirmosios instancijos teismas šiuo vaizdo įrašu rėmėsi tik apibūdindamas A. Š. išvaizdą po konflikto, tokiu būdu įvertindamas nukentėjusiajam padarytų sužalojimų pobūdį. Teisėjų kolegijos vertinimu, minėtame įraše nėra užfiksuota jokių kitų nagrinėjamu atveju reikšmingų aplinkybių, kurių neįvertinimas sąlygotų neteisingą V. B. nuteisimą, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino aptariamą vaizdo įrašą. Nors skundo autorius teigia, jog vaizdo įrašas paneigia, jog buvo sutrikdyta viešoji tvarka, tačiau, kaip pats nurodo skunde, įrašas darytas jau po įvykusio konflikto, t. y. po to, kai A. Š. ir V. B. buvo nusiraminę. Kur tuo metu ir kokios būsenos buvo kiti konflikto liudininkai, ar jie dirbo, ar galėjo pagal savo būseną dirbti – informacijos vaizdo įraše nėra, todėl teigti, jog jis paneigia liudytojų parodymus apie jų būseną po konflikto, nėra pagrindo.

78Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo

798.

80Nuteistojo apeliaciniame skunde teigiama, kad pirmosios instancijos teismas kaltinime nurodytus jo veiksmus visiškai nepagrįstai kvalifikavo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi šiuo atveju neegzistuoja visi būtinieji minėtame Baudžiamojo kodekso straipsnyje nurodyto nusikaltimo sudėties požymiai, t. y. nenustatyta, jog V. B. įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams dėl menkavertės priežasties, neįrodyta, jog jis šiuos veiksmus padarė tyčia bei, kad dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta įprasta įmonės, kurioje įvyko aptariamas konfliktas, veikla. Be to, apeliantas pažymi, jog jo veiksmus sąlygojo ne menkavertė priežastis, o tarp jo bei jo sutuoktinės G. B. ir UAB „( - )“ darbuotojų kilęs konfliktas bei pagrįstas jo manymas, kad šio konflikto metu prieš jo žmoną buvo pavartotas smurtas. Tačiau, teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.

819.

82Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Aiškinant šią normą teismų praktikoje yra pažymėta, kad traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas. Šie padariniai nustatomi atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis, ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-243/2006, 2K-248/2008, 2K-412/2009, 2K-563/2009, 2K-513/2010, 2K-135/2011, 2K-416/2013, 2K-491/2013, 2K-141-507/2015, 2K-310-942/2016). Teismų praktikoje visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta pažeminti, šokiruoti ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2011, 2K-450/2010).

8310.

84Be to, aiškinant nusikalstamos veikos – viešosios tvarkos pažeidimo – sudėties požymius, teismų praktikoje pažymima, kad šis nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018). Pažymėtina ir tai, jog pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirinko būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdė visuomenės rimtį, pademonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-126/2006, 2K-159/2009, 2K-136/2010, 2K-55/2011, 2K-120/2011).

8511.

86Aukščiau aptartos teismų praktikos kontekste įvertinus skundžiamo nuosprendžio turinį, darytina išvada, kad spręsdamas V. B. veiksmų kvalifikavimo klausimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino visas reikšmingas aplinkybes ir pagrįstai sprendė, kad nuteistojo veiksmuose egzistavo BK 284 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinųjų požymių visuma. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad V. B. būdamas viešoje vietoje (UAB „( - ) administracinėse patalpose) įžūliais veiksmais, dėl menkavertės priežasties smurtavo prieš nukentėjusįjį A. Š., šiais savo veiksmais ne tik padarymas A. Š. nežymų sveikatos sutrikdymą, bet ir laikinai sutrikdydamas įprastą UAB „( - )“ administracijos darbuotojų veiklą. Ir nors, kaip jau buvo minėta, nuteistojo gynėjos manymu, pirmosios instancijos teismui skundžiamame nuosprendyje tiksliai neįvardinus menkavertės priežasties dėl kurios jis elgėsi įžūliai, jo veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, tačiau aukštesnysis teismas su šiuo skundo argumentu negali sutikti.

8712.

88Pažymėtina, kad pagal aukščiau aptarą teismų praktiką veikos motyvai ir tikslai nėra būtini BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai, todėl skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas neturėjo pareigos įvertinti aplinkybių dėl kurių tarp A. Š. ir V. B. bei G. B. kilo pirminis konfliktas (t. y. elektros tiekimo V. B. priklausančiai įmonei, nutraukimo), kadangi, kaip jau minėta, pagal BK 284 straipsnį veikos kvalifikuojamos ir tais atvejais, kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdoma visuomenės rimtis ir pademonstruojama nepagarba aplinkiniams bei aplinkai. Atsižvelgiant į nurodytą aplinkybę bei įvertinus tai, jog V. B. prieš A. Š. smurtavo viešoje vietoje, tokiu būdu pademonstruodamas nepagarbą šį įvykį mačiusiems asmenims sprendžiama, jog teisingam V. B. neteisėtų veiksmų kvalifikavimui, asmeninio konflikto aplinkybės jokios reikšmės neturi, todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo pareigos atsižvelgti į jas priimant skundžiamą nuosprendį.

8913.

90Nežiūrint to, kolegija sprendžia, jog vis tik priežastis V. B. vartoti smurtą prieš A. Š. buvo menkavertė. Pirminis konfliktas tarp A. Š. ir V. B. bei G. B. buvo iš esmės pasibaigęs A. Š. pareiškus, jog pokalbis baigtas ir atidarius pasitarimų kambario duris G. B., leidžiant suprasti, kad jie turi išeiti. Ir nors V. B. nurodo, jog „ėmėsi veiksmų dėl žmonos apsaugojimo nuo realios grėsmės“ turėdamas tam svarią priežastį, t. y. manydamas jog A. Š. smurtauja prieš jo sutuoktinę ir norėdamas pastarąją apginti, kolegija V. B. veiksmus laiko atliktais dėl menkavertės priežasties. Visų pirma, kaip nurodo pats V. B., jis nematė, jog prieš G. B. būtų vartotas smurtas (išeinant iš pasitarimų salės, jis ėjo paskutinis, o priešais jį ėjęs A. Š. jam užstojo vaizdą), todėl vien ta aplinkybė, jog ji nugriuvo, nesuteikė pagrindo V. B. manyti, jog prieš ją smurtaujama ir pačiam imtis smurtinių veiksmų. Antra, pagal nukentėjusiojo A. Š. ir liudytojų A. B. ir I. T. parodymus, tuo metu kai G. B. užkliuvusi nugriuvo, A. Š. stovėjo nuo jos kelių metrų atstumu ir nejudėjo. Taigi, sprendžiant pagal nustatytas aplinkybes ir V. B. parodymus tai, jog A. Š. smurtavo prieš G. B. ir pastarajai buvo kilusi reali grėsmė – buvo tik V. B. manymas, nepagrįstas jokiais objektyviais duomenimis. Todėl V. B. prieš A. Š. atlikti smurtiniai veiksmai yra laikytini ne tik nebūtinais siekiant apginti savo sutuoktinę nuo tariamo smurto, bet ir pripažįstami visiškai nepateisinamais ir pertekliniais ir negali būti laikomi atliktais esant būtinosios ginties situacijai. Nėra pagrindo teigti, jog ir pačiam V. B. būtų kilusi kokia nors grėsmė, kadangi nei vienas iš konflikto dalyvių ar jį stebėjusių asmenų, nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu nenurodė, kad A. Š. būtų buvęs agresyvus, ar kokiais nors veiksmais smurtautų prieš V. B.. Ir nors V. B. gynėjos apeliaciniame skunde pažymima, kad eidamas link nukentėjusiojo jis šaukė „muša moterį“, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, ši aplinkybė, nors ir patvirtinta liudytojų parodymais, nesuponuoja išvados, jog nuteistasis nuoširdžiai klydo dėl aptariamo įvykio aplinkybių ir pagrįstai manė, kad A. Š. smurtavo prieš jo sutuoktinę.

9114.

92Aukščiau aptartų aplinkybių kontekste, nepagrįstu pripažįstamas ir nuteistojo gynėjos apeliacinio skundo argumentas, jog V. B. neturėjo tyčios savo veiksmais elgtis įžūliai ir dėl menkavertės priežasties sutrikdyti nukentėjusiojo sveikatą bei negalėjo suvokti, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams. Pažymėtina, kad veiksmai, kuriais V. B. nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sužalojimą gali būti padaromi tik veikiant tyčia, o tokius veiksmus atlikdamas viešoje vietoje, kitų asmenų akivaizdoje jis suprato ir numatė, kad tokiu elgesiu demonstruoja nepagarbą aplinkiniams.

9315.

94Teisėjų kolegija nepritaria ir apeliacinio skundo argumentui, jog nagrinėjamu atveju V. B. veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kadangi jais nebuvo sukeltas visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas. Kaip jau minėta, traukiant asmenį baudžiamojon atsakomybėn pagal šį Baudžiamojo kodekso straipsnį turi būti nustatyti veikos padariniai – visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymas, kurie yra konstatuojami atsižvelgiant į tai, ar viešoje vietoje buvo panaudotas fizinis smurtas, ar aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ir šokiruoti, ar buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla ir pan. Teisėjų kolegijos vertinimu, V. B. veiksmais buvo laikinai sutrikdyta įprasta UAB „( - )“ administracijos veikla, kadangi įmonės darbuotojai dėl aptariamo įvykio patyrė stresą ir buvo šokiruoti. Šią aplinkybę patvirtina nukentėjusiojo teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog nors aptariamas įvykis truko trumpai tačiau, jo metu daugelis įmonės darbuotojų patyrė stresą ir kurį laiką nebegalėjo dirbti. Minėtų padarinių egzistavimą patvirtina liudytojos I. T., kuri UAB „( - )“ dirba personalo skyriaus konsultante – sekretore ir kuri tiesiogiai matė kaltinime nurodytas aplinkybes, teisminio bylos nagrinėjimo metu duoti parodymai, jog po aptariamo įvykio ji buvo labai išsigandusi. Nors nepagrįstai nuosprendyje konstatuota, jog įvykio dieną buvo nutrauktas gamybinis pasitarimas (bylos duomenimis nustatyta, jog pokalbis su A. Š. ir V. B. prasidėjo gamybiniam pasitarimui pasibaigus, kaip nurodė pats nukentėjusysis A. Š., teigęs, jog ,,pasibaigus gamybiniam pasitarimui direktorius A. M. išėjo kalbėtis su užsienio užsakovais, nurodydamas jam ir jo kolegai A. B. pradėti pokalbį su Butrimais“), tačiau akivaizdu, jog įprasta UAB „( - )“ administracijos veikla sutriko, nes dėl patirto streso įmonės darbuotojai kurį laiką negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų. Nors pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadą, jog dėl A. Š. padarytų sužalojimų, jam teisėtai nebūnant darbe teko atšaukti susitikimus su užsakovais (kuriuose buvo būtinas A. Š. dalyvavimas) bei sutriko įmonėje vykdomas gamybos procesas, kadangi už jį atsakingas buvo būtent A. Š., tačiau šiai išvadai aukštesnės instancijos teismas nepritaria ir pažymi, kad kiekviena įmonė yra pati atsakinga už sklandų savo veiklos organizavimą ir turi ją organizuoti taip, kad net ir atsitikus tam tikriems netikėtiems ir neplanuotiems įvykiams, įprastas įmonės darbas nebūtų sutrikdomas. Nors yra neįmanoma pasiruošti visiems įmanomiems netikėtiems ir neplanuotiems įvykiams, tačiau vieno iš įmonės darbuotojų nedarbingumas yra laikytinas dažnu įvykiu, negalinčiu sutrikdyti visos įmonės veiklos. Nežiūrint to, jog apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog dėl konflikto nebuvo sutrikdyta UAB ,,( - )“ veikla, tačiau pritaria skundžiamo nuosprendžio teiginiui, jog neabejotinai dėl konflikto sutriko UAB ,,( - )“ administracijos veikla. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau aptarti, liudytojais apklaustų UAB „( - )“ darbuotojų parodymai patvirtina, kad jie iš tiesų buvo šokiruoti V. B. prieš A. Š. panaudoto smurto ir vien ši aplinkybė yra pakankama BK 284 straipsnio 1 dalyje nurodytų pasekmių konstatavimui. Dėl UAB „( - )“ priteistos neturtinės žalos atlyginimo

9516.

96Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tik iš dalies tenkino civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį dėl 118 000 neturtinės žalos atlyginimo priteisimo ir priteisė minėtam civiliniam ieškovui 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Tačiau, nesutikdamas su, skundžiamu nuosprendžiu priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydžiu, civilinis ieškovas dėl minėtos aplinkybės pateikė apygardos teismui apeliacinį skundą, kuriame prašo priteisti 118 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Be to, su pirmosios instancijos teismo sprendimu priteisti UAB „( - )“ 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą nesutinka ir nuteistasis apeliantas V. B., kuris aukštesnės instancijos teismui pateiktame apeliaciniame skunde išreiškia prašymą atmesti UAB ,, ( - )“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo kaip nepagrįstą ir neįrodytą, nurodydamas, jog jis neatliko jokių veiksmų, dėl kurių civiliniai ieškovai patyrė neturtinę žalą dėl įmonės veiklos sutrikdymo, bei pažymėdamas, kad nagrinėjamu atveju priežastinis ryšys tarp jo (t. y. V. B.) veikos ir jos padarinių neegzistuoja.

9717.

98Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktų įrodymų visumą, pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog dėl nuteistojo veiksmų laikinai sutriko įprastinė UAB „( - )“ veikla t. y. dėl kilusio konflikto ir nukentėjusiojo sveikatos būklės buvo atšaukti suplanuoti susitikimai, vėliau dėl jo nedarbingumo „strigo“ gamybos procesas ir prekių realizavimas, o bendrovės „T.“ ir „A.“ laikinai sustabdė užsakymus, kas turėjo neigiamos įtakos geram UAB „( - )“ vardui ir veiklos rezultatams, bei sprendė, jog aptartų aplinkybių minėtai bendrovei atsirado teisė į neturtinės žalos atlyginimą. Tačiau, teisėjų kolegija su šia pirmosios instancijos teismo išvada nesutinka.

9918.

100Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad konstatavus įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą, teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas ex facto nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus nutartys Nr. 3K-3-204/2007; Nr. 3K-3-442/2008, Nr. 3K-3-32/2012). Priežastinio ryšio nustatymas yra teismo prerogatyva, tačiau ieškovui tenka įrodinėjimo pareiga įrodyti, kad dėl neigiamų pasekmių, darbo sutrikdymo ar darbo rezultatų pablogėjimo pasikeitė asmens savybių, elgesio, veiklos, rezultatų vertinimas ar požiūris į jį, kad teigiamas vertinimas sumažėjo ar tapo neigiamas.

10119.

102Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs bylos medžiagą daro išvadą, jog UAB ,,( - )“ nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad būtent dėl nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos – direktoriui gamybai A. Š. padaryto nesunkaus kūno sužalojimo – civilinis ieškovas patyrė kokias nors neigiamas pasekmes. UAB „( - )“ apeliaciniame skunde teigiama, kad neigiamos pasekmės pasireiškė tuo, kad emociškai sukrėsti įmonės darbuotojai negalėjo atlikti savo pareigų, buvo atšaukti kai kurie susitikimai su klientais – potencialiais užsakovais, o bendrovėms „A.“ ir „T.“ kurį laiką neteikus užsakymų ženkliai sumažėjo UAB „( - )“ pelnas, kilo didžiulė rizika, jog minėtos bendrovės užsakymų daugiau nebeteiks. Be to, minėtame apeliaciniame skunde nurodoma, jog laiku neįvykdžius bendrovių „A.“ ir „T.“ užsakymų, šios bendrovės teikė pretenzijas, užsakymus sustabdė, kas reiškia juridinio asmens, kaip nepatikimo partnerio, vertinimą. Tačiau su tokiais skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Aukštesniojo teismo nuomone, nėra jokio pagrindo pripažinti, kad dėl V. B. padarytos nusikalstamos veikos buvo pažeista dalykinė UAB ,,( - )“ reputacija, sutrikdytas bendrovės darbas ar pabloginti darbo rezultatai.

10320.

104Atkreipiamas dėmesys į tai, jog nors civilinio ieškovo apeliaciniame skunde ir pažymima, kad dėl nuteistojo neteisėtų veiksmų, atliktų UAB „( - )“ darbuotojų akivaizdoje dalis darbuotojų patyrė neigiamas emocijas, šoką, bei didelį išgąstį (dėl ko šie darbuotojai laikinai negalėjo vykdyti savo darbinių funkcijų), tačiau šios aplinkybės, t. y. tai, jog laikinai sutriko minėtos įmonės administracijos veikla, nesudaro pagrindo teigti, jog žala buvo padaryta būtent aptariamos įmonės įvaizdžiui ar reputacijai. Tokia išvada darytina atsižvelgiant į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta UAB „( - )“ administracinėse patalpose esančių dviejų kabinetų teritorijoje, kurioje buvo tik keli asmenys, ši veika greitai nutrūko, ją matė tik įmonės darbuotojai, o pašalinių asmenų (įmonės klientų, užsakovų ar pan.) nusikalstamos veikos vietoje nebuvo. Be to, kaip matyti iš bylos medžiagos, dėl aptarimo įvykio darbinių funkcijų vykdymą nutraukė tik keli UAB „( - )“ dirbę asmenys – pats nukentėjusysis A. Š. ir direktorius A. M., kurie kartu su nuteistuoju laukė kol atvyks policija. Kiti darbuotojai tuo metu savo pareigas atlikti galėjo, o kad jie, kaip teigiama skunde, buvo išsigandę ir emociškai sukrėsti tiek, kad negalėtų toliau atlikti savo pareigų – nepatvirtinta jokiais įrodymais. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu šiuo atveju, neegzistuoja ir pagrįstas pagrindas išvadai, jog būtent dėl A. Š. sužalojimo buvo atšaukti kai kurie susitikimai su klientais – potencialiais užsakovais. Pažymėtina, jog A. Š. yra UAB ,,( - )“ direktorius gamybai, o liudytojo A. B., kuris yra minėtos įmonės komercijos direktorius, parodymai patvirtina, kad A. Š. nedarbingumo laikotarpiu, jo darbai buvo padalinti įmonės generaliniam direktoriui A. M. ir pačiam A. B.. Taigi, šie minėto liudytojo parodymai patvirtina, kad A. Š. įmonėje nėra nepakeičiamas darbuotojas, todėl jo nedarbingumo laikotarpiu, jo darbinių funkcijų vykdymas tiesiog buvo deleguotas kitiems įmonės darbuotojams. Šiuo atveju atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad V. B. iš karto po įvykio padarytas vaizdo įrašas patvirtina, jog aptariamos įmonės direktorius A. M. buvo pakankamai ramus, jis su nuteistuoju net juokavo, todėl visiškai neaišku, kokiu pagrindu A. M. išvykus policijai negalėjo tęsti savo darbinių funkcijų vykdymo ir pavaduoti A. Š. arba paskirti jį pavaduojantį asmenį, kol pastarasis lankysis policijoje ir gydymo įstaigose. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, konstatuojama, jog vien ta aplinkybė, kad dėl nuteistojo elgesio dalis darbuotojų, kaip teigiama civilinio ieškovo apeliaciniame, buvo išsigandę, nesuteikia pagrindo išvadai, jog kurį laiką buvo sutrikdyta normali UAB „( - )“ veikla.

10521.

106UAB ,,( - )“ nesutinkant su priteistos žalos suma ir prašant priteisti 118 000 Eur neturtinę žalą, apygardos teismui pateiktame apeliaciniame skunde akcentuojama, kad užsakymų tiekimą sustabdžiusios bendrovės, nors ir atnaujino bendradarbiavimą su UAB „( - )“, tačiau joms kurį laiką neteikus užsakymų, ženkliai sumažėjo UAB „( - )“ pelnas ir kilo didžiulė rizika, jog minėtos bendrovės susiras kitą užsakymų vykdytoją. Su šiuo apeliacinio skundo argumentu teisėjų kolegija nesutinka, kadangi minėtame skunde nurodomos aplinkybės nesuteikia pagrindo išvadai, jog aptariama įmonė patyrė neturtinę žalą. Užsakymų sustabdymu padaryta žala, nustačius, jog tai įvyko dėl nuteistojo kaltės, galėtų būti vertinama tik kaip turtinė, tačiau ne kaip neturtinė žala padaryta įmonei. Be to, pritariant pirmosios instancijos teismui (atsisakant priteisti visą prašomą neturtinę žalą), pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju baudžiamosios bylos medžiagoje iš tiesų nėra jokių objektyvių duomenų, suteikiančių pagrindą išvadai, kad verslo pasaulyje pasikeitė požiūris į UAB ,,( - )“, visuomenėje sumažėjo šio juridinio asmens vertinimas (ar labai pasikeitė neigiama linkme). Ir nors, civilinio ieškovo apeliaciniame skunde teigiama, jog bendrovės „A.“ ir „T.“ dėl laiku neįvykdytų užsakymų teikė minėtai įmonei pretenzijas, išreikšdamos savo nusivylimus bei sustabdė savo užsakymus, kas ir reiškia juridinio asmens, kaip nepatikimo partnerio, vertinimą, tačiau, kaip pagrįstai nurodė pirmosios instancijos teismas, V. B. nėra atsakingas už tai, jog bendrovėje atsakingam asmeniui tapus laikinai nedarbingu nebuvo kito, galinčio jį pavaduoti, asmens. Aptartų aplinkybių kontekste, nėra jokio pagrindo pritarti civilinio ieškovo pateikto apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas, spręsdamas UAB „( - )“ priteistinos neturtinės žalos klausimą, nepagrįstai neįvertino A. Š. atžvilgiu įvykdytų veiksmų netikėtumo faktoriaus, kadangi asmeniui tampant nedarbingu, tai dažniausiai atsitinka netikėtai, todėl neabejotinai, kiekviena sėkmingai ir protingai savo veiklą organizuojanti ir planuojanti įmonė, turi numatyti, kas tokiu atveju galėtų atlikti direktoriaus gamybai funkcijas.

10722.

108Šiuo atveju svarbu pažymėti ir tai, jog nors civilinio ieškovo ir skunde teigiama, kad UAB „( - )“ nėra viešoji įstaiga, kurios veikla turėtų įtakos visuomenėje ar visuomenei būtų žinoma, o yra specifinio pobūdžio veiklą vykdanti įmonė, žinoma tik tam tikrame rate ir būtent šioje veiklos nišoje neigiama linkme pasikeitė požiūris į bendrovę, tačiau nustačius, jog pačiai bendrovei nesudarius sąlygų ligos atveju pavaduoti susirgusį asmenį, dėl juridinių asmenų rato, kuriame, pasak apelianto, pasikeitė požiūris į bendrovę – nepasisakoma. Tuo pačiu pagrindu atmetami ir UAB „( - )“ atstovo skundo motyvai, jog nevertinta neturtinę žalą padariusio asmens kaltė ir jos forma.

10923.

110Esant aukščiau aptartoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, jog nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje nėra duomenų, objektyviai patvirtinančių, kad laikinai sutrikus UAB „( - )“ administracijos darbui, atšaukus suplanuotus susitikimus ar stringant prekių realizavimui ir bendrovėms „T.“ ir „A.“ sustabdžius užsakymus – būtų pakenkta UAB ,,( - )“ dalykinei reputacijai ir, kad tai padaryta neteisėtais V. B. veiksmais. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju neegzistuojant civilinės atsakomybės sąlygoms, nėra ir jokio pagrįsto pagrindo tenkinti UAB ,,( - )“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo.

11124.

112Konstatavus, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai iš dalies tenkino civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo, turi būti panaikinta ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria civiliniam ieškovui buvo priteistos jo pirmosios instancijos teisme turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 413,22 eurai už atliktus į bylą teiktų dokumentų vertimus ir 600 eurų už advokato darbą. Dėl nukentėjusiajam A. Š. priteistos turtinės ir neturtinės žalos dydžio

11325.

114Nukentėjusysis A. Š. apeliaciniame skunde ginčija jam priteistos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Pirmosios instancijos teismo priimto nuosprendžio dalį, kuria buvo iš dalies tenkintas nukentėjusiojo civilinio ieškinys dėl jo patirtos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, skundžia ir nuteistojo gynėja, nurodydama, jog šioje baudžiamojoje byloje pareikšti civiliniai ieškiniai buvo priteisti nepagrįstai, kadangi nuteistasis V. B. neatliko jokių veiksmų, dėl kurių civiliniai ieškovai būtų patyrę turtinę ir neturtinę žalą dėl negautų pajamų ir sveikatos sutrikdymo bei su juo susijusių išlaidų. Abiejų apeliantų skundų argumentai, kolegijos nuomone nepagrįsti.

11526.

116Baudžiamojoje byloje pareikštu civiliniu ieškiniu nuketėjusysis A. Š. prašė pirmosios instancijos teismo priteisti jam iš V. B. 1 834,75 eurų turtinės žalos atlyginimą ir 20 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą, tačiau civilinis ieškinys buvo patenkintas tik iš dalies, A. Š. priteisiant iš nuteistojo 644,26 eurus turtinės žalos atlyginimui ir 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo. Ir nors A. Š. apeliaciniame skunde teigiama, kad jam priteistų žalų atlyginimo sumas pirmosios instancijos teismas sumažino visiškai nepagrįstai, tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad tokiam teiginiui pritarti nėra jokio pagrindo.

11727.

118Civiliniame ieškinyje nukentėjusysis nurodė dėl neteisėtų V. B. veiksmų patyręs 1 834,75 eurų dydžio žalą, kurią sudaro sugadintų marškinių vertė – 20 eurų, raminamųjų ir nuskausminamųjų vaistų vertė – 20 eurų, bei dėl jo nedarbingumo negautos pajamos – 1794,75 eurų, tačiau pirmosios instancijos teismo manymu, nei viena iš nurodytų sumų nebuvo tinkamai pagrįsta, todėl už sugadintus marškinius V. B. buvo priteista 10 eurų, už įsigytus medikamentus – 10 eurų, o negautų pajamų vertę apylinkės teismas įvertino 624, 26 eurų suma.

11932.1.

120Nors nukentėjusiojo apeliaciniame skunde ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino marškinių, kuriuos įvykio metu sugadino V. B. vertę, tačiau teisėjų kolegija su šiuo apeliacinio skundo argumentu sutikti negali. Pažymėtina, jog baudžiamosios bylos medžiagoje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių aptariamų marškinių vertę, tokių duomenų kartu su apeliaciniu skundu nepateikė ir pats nukentėjusysis, todėl lieka neaišku ar nurodydamas šio drabužio vertę, nukentėjusysis atsižvelgė ir į jo nusidėvėjimą, ar tiesiog nurodė jų įsigijimo kainą. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, baudžiamojoje byloje esantis apžiūros protokolas patvirtina, jog marškinių sugadinimas pasireiškė tik sagų išplėšimu, o tai reiškia, kad jie nebuvo nepataisomas sugadinti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes sprendžiama, jog apylinkės teismas pagrįstai sprendė, jog V. B. suplėšius nukentėjusiojo marškinius, pastarajam buvo padaryta 10 eurų dydžio žala.

12132.2.

122Kaip nepagrįstas atmetamas ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas už jo įsigytus medikamentus priteisė nepagrįstai mažai, t. y. 10 eurų. Pažymėtina, kad nukentėjusysis nepateikė jokių dokumentų, patvirtinančių, jog po kaltinime nurodytų įvykių jis iš tiesų pirko medikamentus ir nurodančių, kiek jie kainavo. Ir nors, kaip teisingai pažymima A. Š. apeliaciniame skunde, teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausta nukentėjusiojo šeimos gydytoja, pas kurią jis nuvyko iš karto po konflikto su V. B. patvirtino, kad A. Š. buvo paskirti vaistai nuo kraujospūdžio ir nuo skausmo bei raminamieji preparatai, tačiau ši aplinkybė niekaip neįrodo, kad minėtus medikamentus nukentėjusysis iš tiesų įsigijo.

12332.3.

124Teisėjų kolegija nepritaria ir nukentėjusiojo apeliacinio skundo argumentui, jog pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai jam priteisė negautas pajamas tik už aštuonias jo nedarbingumo dienas. Nukentėjusiojo civiliniame ieškinyje nurodyta, jog dėl patirto sužalojimo jis negalėjo dirbti 23 darbo dienas, tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, baudžiamojoje byloje nėra jokių duomenų objektyviai patvirtinančių, kad nukentėjusiajam nedarbingumas 23 dienų laikotarpiui buvo suteiktas dėl V. B. veiksmais jam padaryto nežymaus sveikatos sutrikdymo. Netgi priešingai – byloje nustatyta, kad nedarbingumas A. Š. buvo tęsiamas dėl patirtos sunkios traumos, kuri kaip paaiškėjo vėliau buvo diagnozuota nepagrįstai. Ir nors nukentėjusysis apeliaciniame skunde akcentuoja, tai jog teisminio bylos nagrinėjimo metu liudytoja apklausta jo šeimos gydytoja L. S. nurodė, jog nedarbingumas jam buvo tęsiamas ne dėl neteisingos diagnozės, o įvertinus jo savijautą, tačiau pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų patvirtinančių, jog 23 dienas besitęsianti galimai bloga A. Š. savijauta buvo nulemta būtent neteisėtų nuteistojo veiksmų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, sprendžiama, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo nukentėjusiajam priteisti negautas pajamas už visą jo nedarbingumo laikotarpį, o pirmosios instancijos teismo sprendimas, A. Š. priteisti jo negautas pajamas už aštuonių dienų laikotarpį, šiuo atveju yra adekvatus jo patirto sužalojimo sunkumui.

12533.

126Nukentėjusiojo apeliaciniame skunde ginčijamas ir jam priteistos neturtinės žalos dydis. Neturtinė žala pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, taip pat neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, tačiau teismas, kiekvienu konkrečiu atveju spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus. Taigi, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas privalo atsižvelgti į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Teisingumo principas įpareigoja, kad asmeniui padaryta žala būtų atlyginta visiškai, tačiau būtinai atsižvelgia ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Protingumo principas reiškia, kad asmens veiksmus konkrečioje situacijoje būtina vertinti pagal apdairaus, rūpestingo, atidaus, t. y. racionalaus, protingo, asmens elgesio adekvačioje situacijoje etaloną (CK 1.5 straipsnis).

12734.

128Nagrinėjamu atveju buvo neginčijamai nustatyta, kad nuteistojo V. B. tyčiniais veiksmais nukentėjusiajam A. Š. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Atkreiptinas dėmesys į tai, jog A. Š. nurodė, dėl V. B. veiksmų patyręs fizinį skausmą, didžiulį šoką, stresą, dvasinį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus, emocinius nepatogumus ir bendravimo galimybių sumažėjimą, kadangi ilgą laiką buvo hospitalizuotas ligoninėje, o tai trukdė rūpintis šeima ir buitimi, negalėjo dirbti. Be kita ko, A. Š. pažymėjo ir tai, kad didelius dvasinius išgyvenimus jam sukėlė būtent ta aplinkybė, jog jis buvo mušamas jo kolegų akivaizdoje. Skundžiamo nuosprendžio turinys patvirtina, kad spęsdamas A. Š. priteistinos neturtinės žalos dydžio klausimą, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į visas nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes ir sprendė, jog nukentėjusiojo patirta neturtinė žala atitinka 1 000 eurų. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, priimdamas tokį sprendimą apylinkės teismas nukrypo nuo teismų praktikos, suformuotos analogiškose bylose.

12935.

130Pagal besiformuojančią teismų praktiką, bylose, kurių aplinkybės panašios į nagrinėjamą atvejį (asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas), neturtinės žalos atlyginimo dydis nukentėjusiesiems nustatomas nuo 500 Lt iki 6 000 Lt (t. y. nuo 145 Eur iki 1 738 Eur). Tai iliustruoja kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose: Nr. 2K-272-648/2015; 2K-473/2013; Nr. 2K-522/2013; Nr. 2K–70/2013; Nr. 2K-12/2012; Nr. 2K-605/2011. Atsižvelgiant į šiuos neturtinės žalos dydžiui nustatyti reikšmingų kriterijų vertinimo principus bei šių principų pritaikymą konkrečiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už viešosios tvarkos pažeidimą, kurio metu nukentėjusiajam padaromas ir nežymus sveikatos sutrikdymas, ir aptartas aplinkybes sugretindama su šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad nagrinėjamu atveju apylinkės teismo nukentėjusiajam priteistas neturtinės žalos atlyginimo dydis, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jos padarymo aplinkybes, yra per didelis. Juolab, kad konkretus neturtinės žalos dydis nustatomas atsižvelgiant į kiekvienos bylos aplinkybes ir specifiką, t. y. šis dydis yra bylos faktinių aplinkybių vertinimo dalykas. Dėl to teismų praktikoje nustatomos ir priteisiamos atlyginti žalos dydis, esant tiems patiems padariniams, būna skirtingas ir negali būti vienodas, nes įstatymas nenustato konkretaus neturtinės žalos atlyginimo dydžio visiems atvejams. Apygardos teismo vertinimu, akivaizdu, jog nukentėjusysis be patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo dėl tyčinių smurtinių V. B. veiksmų, patyrė pažeminimą ir dvasinį sukrėtimą bei kitus nepatogumus. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismo nukentėjusiajam nustatytas atlygintinos neturtinės žalos dydis nėra proporcingas padarytai nusikalstamai veikai bei dėl jos kilusiems padariniams, neatitinka teismų praktikos panašaus pobūdžio bylose. Kaip nustatyta bylos duomenimis, konfliktas tęsėsi neilgą laiką, vartotas smurtas prieš nukentėjusįjį nebuvo intensyvus (padaryti itin nežymūs sužalojimai), materialinė žala nepadaryta, todėl teisėjų kolegijos vertinimu, atsižvelgus į minėtų aplinkybių visumą, nukentėjusiajam priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydis mažintinas iki 500 eurų. Apeliacinės instancijos teismo manymu, šis neturtinės žalos atlyginimo dydis bus proporcingas padarytai nusikalstamai veikai ir dėl jos atsiradusioms pasekmėms (nukentėjusiojo patirtiems nepatogumams, nesukėlusiems liekamųjų pasekmių).

131Dėl kitų civilinių ieškinių

13236.

133Nuteistojo gynėjos skunde be kita ko ginčijama ir skundžiamo nuosprendžio dalis, kuria iš dalies buvo tenkintas civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – VSDFV) Kauno skyriaus civilinis ieškinys ir visiškai tenkintas civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos civilinis ieškinys, teigiant, kad nuteistasis V. B. neatliko jokių veiksmų, dėl kurių civiliniai ieškovai patyrė turtinę žalą dėl biudžeto lėšų panaudojimo.

13437.

135Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad VSDFV Kauno skyrius pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašė iš V. B. priteisti 1510,64 Eur turtinę žalą. Minėtame civiliniame ieškinyje nurodyta, kad nukentėjusiajam A. Š. išmokėjus nurodyto dydžio ligos pašalpą už laikino nedarbingumo laikotarpį, biudžetui buvo padaryta 1510, 64 eurų žala. Teisėjų kolegija, įvertinus tai, jog baudžiamojoje byloje buvo neginčijamai nustatyta, kad nukentėjusiajam buvo išmokėta ligos pašalpa, todėl VSDFV Kauno skyrius civiliniu ieškiniu turi teisę prašyti atlyginti patirtą žalą. Tačiau, šiuo atveju pritartina skundžiamame nuosprendyje padarytai išvadai, kad įvertinus aplinkybę, jog neteisėtais V. B. veiksmais nuketėjusiajam buvo padarytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, o ne sunkus sveikatos sutrikdymas, kuris buvo nustatytas nepagrįstai diagnozavus kaukolės pamato lūžį, nuteistasis negali būti atsakingu už visą A. Š. nedarbingumo laikotarpį. Kaip jau minėta anksčiau, konstatavus, jog dėl patirto nežymaus sveikatos sutrikdymo nuketėjusysis galėjo būti laikinai nedarbingas, sprendžiama, kad nėra jokio pagrįsto pagrindo, naikinti skundžiamą nuosprendžio dalį, kuria iš nuteistojo priteistina tik ligos pašalpa, sumokėta už laikotarpį nuo 2015 m. kovo 20 d. iki 2015 m. kovo 31 d. t. y. 525,44 eurai.

13638.

137Nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje civilinį ieškinį pateikė ir Kauno teritorinė ligonių kasa, kuri prašė priteisti iš V. B. 183,33 eurų dydžio žalą, kurią patyrė Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžetas iš kurio buvo apmokėtos A. Š. suteiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos (gydymas ( - ) ligoninės ( - ) klinikose Galvos smegenų traumų skyriuje, neurologo ir radiologo konsultacijos). Pažymėtina, jog A. Š. į ( - ) klinikas atvyko po kaltinime nurodytų įvykių praėjus trumpam laiko tarpui, todėl sprendžiama, kad tarp jam suteiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų ir kaltinime nurodytų įvykių egzistuoja priežastinis ryšys – nors vėliau A. Š. ir buvo nustatytas tik nežymus sveikatos sutrikdymas, bet tai nepaneigia asmens teisės patyrus fizinį smurtą kreiptis į gydymo įstaigą, kur jo būklė gali būti vertinama ir tam tikrų sričių medikų konsultacijų metu. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog baudžiamojoje byloje nesant duomenų, kad nukentėjusysis minėtas gydymo paslaugas gavo dėl kitų, ne su aptariamu įvykiu susijusių veiksnių, nuteistasis privalo atlyginti visą PSDF biudžetui padarytą žalą – 183,33 Eur. Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

13839.

139Apeliaciniu skundu nukentėjusysis A. Š. prašė apygardos teismo priteisti jam visas jo turėtas procesines išlaidas už atstovo advokato teisines paslaugas surašant apeliacinį skundą ir nukentėjusiojo atstovavimą nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme bei pateikė pinigų priėmimo kvitą Nr. 822624 ir advokato orderį teisinių paslaugų sutartį (6 t. 110-111 b. l.), patvirtinančius, kad nukentėjusysis A. Š. advokatei Jurgitai Jablonskienei sumokėjo 500 Eur. Prašymą dėl išlaidų, susijusių su apeliacinio skundo surašymu ir advokato atstovavimu teisme, apygardos teismui pateiktame skunde nurodo ir civilinis ieškovas UAB „( - )“, kartu su minėtu skundu pateikdamas ir sąskaitą už teisinę pagalbą Nr. JM 81 bei advokato orderį (6 t. 117-118 b. l.), patvirtinančius, jog UAB „( - )“ advokatei Jurgitai Jablonskienei sumokėjo 500 eurų.

14040.

141BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Šios nuostatos galioja ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, sprendžiant dėl proceso išlaidų priteisimo už atstovavimą apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, turi būti atsižvelgiama ir į tai, pagal kieno skundus byla buvo nagrinėjama ir koks yra skundo nagrinėjimo rezultatas (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, Nr. 2K-410/2008). Nagrinėjamu atveju apeliacinį skundą pateikė nuteistojo V. B. gynėja advokatė Rasa Užkuraitienė, nukentėjusysis A. Š. ir civilinio ieškovo UAB „( - )“ generalinis direktorius A. M.. Tačiau nagrinėjamu atveju tiek nukentėjusiojo, tiek civilinio ieškovo atstovo apeliaciniai skundai buvo atmesti, kaip nepagrįsti, todėl šiuo atveju nėra jokio pagrįsto pagrindo tenkinti aukščiau paminėtus proceso dalyvių prašymus ir priteisti iš nuteistojo V. B. nukentėjusiajam A. Š. bei civiliniam ieškovui UAB „( - )“ turėtas išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

142Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais,

Nutarė

143nukentėjusiojo A. Š. ir civilinio ieškovo UAB „( - )“ generalinio direktoriaus A. M. apeliacinius skundus atmesti.

144Nuteistojo V. B. atstovės advokatės Rasos Užkuraitienės apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

145Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. gruodžio 31 d. nuosprendį pakeisti:

146Nukentėjusiajam A. Š. iš nuteistojo V. B. priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydį sumažinti iki 500 eurų.

147Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš dalies buvo tenkintas civilinio ieškovo UAB „( - )“ civilinis ieškinys ir iš kaltinamojo V. B. civilinio ieškovo naudai buvo priteisti 1 000 eurų neturtinės žalos atlyginimo bei 600 eurų dydžio išlaidos už advokato darbą ir 413,22 eurų dydžio išlaidos už atliktus dokumentų vertimus.

148Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.

149Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.