Byla 1A-49-202/2016
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Valdimaro Bavėjano, teisėjų Albino Bielskio ir Elenos Vainienės, sekretoriaujant Martynai Paušaitei, Daliai Lukoševičienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Pliopliui, nuteistajam I. Ž., nuteistojo gynėjui advokatui Raimundui Jurkai, išteisintiesiems L. R., A. B., išteisintųjų gynėjams advokatams Mariui Navickui, Liutaurui Lukošiui, teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo I. Ž. ir Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio, kuriuo:

2I. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme dvejiems metams; pagal BK 222 straipsnio 1 dalį – 400 MGL (52000 Lt) dydžio bauda; pagal BK 220 straipsnio 1 dalį – 200 MGL (26000 Lt) dydžio bauda.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams. Bausmė paskirta atlikti pataisos namuose.

4I. Ž. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

5L. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisinta, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

6A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį išteisintas, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

7Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš I. Ž. konfiskuota 92 405,83 Lt (26 762 Eur) suma.

8Iš I. Ž. priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 27 231,65 Lt (7 886 Eur).

9Iš I. Ž. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3 684,28 Lt (1 067 Eur).

10Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

11I. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), direktoriumi ir pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnį būdamas atsakingas už bendrovės buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. apgaulingai tvarkė UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, neįtraukiant į apskaitą realiai įvykusių ūkinių operacijų, tokiu būdu pažeidžiant Buhalterinės apskaitos įstatymo 6 straipsnio 2 dalį („į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“), 12 straipsnio 1 dalį („visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“), 12 straipsnio 4 dalį („apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“), 16 straipsnio 1 dalį („ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“), Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punktą („pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“), 4 punktą („pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį <...>), išrašius kasos išlaidų orderį“), 16 punktą („visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“):

121) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į apskaitą neįtraukė, nepagrindė apskaitos dokumentais ir apskaitos registruose neužregistravo 8 darbuotojams: V. Ž., R. V., R. S., A. A., A. E., L. R., Z. G., P. Ž. iš viso 9 943,75 Lt darbo užmokesčio priskaitymo bei iš viso 7 728,17 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo;

132) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinės operacijos metu iš viso 304 500 Lt įplaukų, gautų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas ir šerbetą, iš jų: birželio mėn. – 47 489 Lt, liepos mėn. – 143905 Lt, rugpjūčio mėn. – 113 106 Lt. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 304500 Lt įplaukų gavimą į UAB „XXX“ kasą bei sumažino 304500 Lt dokumentinį kasos likutį. Taip pat apskaitos registruose – sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“, neužregistravo iš viso 304 500 Lt įplaukų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas, sąskaitoje Nr. 5005 „Suteiktų paslaugų pajamos“ neužregistravo iš viso 278 553,72 Lt pajamų, iš jų: birželio mėn. – 47 489 Lt, liepos mėn. – 137 588,69 Lt, rugpjūčio mėn. – 93 476,03 Lt;

143) laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose prekių, skirtų šerbeto, už kurį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. surinkta iš viso 6 190 Lt įplaukų, neįtrauktų į bendrovės apskaitą gamybai, įsigijimo;

154) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė 4 atvejais kasos išlaidų orderių – 1 547,99 Lt grynųjų pinigų, sumokėtų ūkio subjektams už prekes ir gautas paslaugas. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė 4 atvejais 1 547,99 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „XXX“ darbuotojams, apmokėjusiems už prekes ir gautas paslaugas ūkio subjektams;

165) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. neįtraukė į apskaitą, neužregistravo apskaitos registruose ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė kasos išlaidų orderių – iš viso 156 122 Lt išlaidoms. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 156 122 Lt išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą.

17Dėl to pagal UAB „XXX“ direktoriaus I. Ž. organizuotą ir tvarkytą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

18I. Ž., būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), direktoriumi, būdamas atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą, ataskaitų pateikimą bei veiklą, siekdamas išvengti mokesčių, veikdamas per jo nusikalstamų veiksmų pobūdžio nesuvokusią UAB „XXX“ buhalterę L. R., įrašė į deklaracijas, kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas ir turtą šiomis aplinkybėmis: I. Ž. tiksliau nenustatytu laiku iki 2014 m. birželio 10 d. pateikė UAB „XXX“ buhalterei L. R. neteisingus ir tikrovės neatitinkančius buhalterinius duomenis apie įmonės turtą, skirtus įtraukti į Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai teikiamas deklaracijas, dėl ko L. R., nesuvokdama I. Ž. nusikalstamų veiksmų pobūdžio, I. Ž. pateiktus žinomai neteisingus duomenis apie UAB „XXX“ pajamas ir turtą įrašė į Mėnesines pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas bei Pranešimus apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį ir iš savo kompiuterio, esančio ( - ), elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui:

192012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3 986,57 Lt (379,69 + 449,34 + 409,59 + 2 747,95) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 597,88 Lt (55,12 + 4,40 + 73,73 + 464,63) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) ir 2012 m. liepos 11 d. šiuos duomenis elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

202012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5 228,74 Lt (182,72 + 69,77 + 515,13 + 365,15 + 429,45 + 409,59 + 2 200 + 1 056,93) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 639,53 Lt (14,27 + 14,28 + 54,80 + 73,73 + 366 + 116,45) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. šiuos duomenis elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

212012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 + 321,71) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 68,02 Lt (34,01 + 34,01) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) ir 2013 m. sausio 17 d. šiuos duomenis elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

222012 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 3 986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir S5 stulpelyje neįrašė 1 593,83 Lt socialinio draudimo įmokų bei ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose 4 atvejais darbuotojams R. V., E. S., L. R., Z. G. neįrašė iš viso 3 986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir 12 eilutėje iš viso 1 593,83 Lt (30,98 % + 3 % + 6 %) įmokų bei P7 stulpelyje neįrašė iš viso 3 986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir P8 stulpelyje iš viso 1 593,83 Lt įmokų, ir šiuos duomenis 2012 m. birželio 10 d. ir 2012 m. liepos 11 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui;

232012 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir S5 stulpelyje neįrašė 2090,45 Lt (30,98 % + 3 % + 6 %) socialinio draudimo įmokų bei ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose 8 atvejais darbuotojams V. Ž., R. V., E. S., L. R., Z. G., A. A., A. E., P. Ž. neįrašė iš viso 5228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir 12 eilutėje iš viso 2 090,45 Lt įmokų bei P7 stulpelyje neįrašė iš viso 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir P8 stulpelyje iš viso 2 090,45 Lt įmokų, ir šiuos duomenis 2012 m. rugpjūčio 13 d. (dvi deklaracijos) elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

24I. Ž., būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ), vieninteliu akcininku ir direktoriumi, užimamų pareigų pagrindu turėdamas teisiškai apibrėžtus įgaliojimus ir būdamas materialiai atsakingas už jam patikėtas ir jo žinioje buvusias UAB ,,XXX“ pinigines lėšas, turėdamas tikslą jas pasisavinti ir tuo tikslu aukščiau aptartomis aplinkybėmis apgaulingai tvarkydamas UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą, įrašydamas į deklaracijas žinomai neteisingus duomenis apie UAB „XXX“ pajamas ir turtą ir juos pateikdamas valstybės įgaliotoms institucijoms, laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą neįtraukė iš viso 304 500 Lt gautų įplaukų, kurių dalį 123 321,76 Lt pasisavino. Tokiu būdu I. Ž. pasisavino jam patikėtą ir jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „XXX“ priklausantį turtą – pinigines lėšas 123 321,76 Lt sumai.

25A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuota grupe pasisavino patikėtą ir jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą, o būtent: A. B. iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje pasiūlė I. Ž. ir L. R. sukurti uždarąją akcinę bendrovę ir plėtoti atrakcionų paslaugų teikimo verslą siekiant, slepiant mokesčius valstybei, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Tokiu būdu pasiekus susitarimą nurodytai nusikalstamai veiklai vykdyti, A. B. subūrė organizuotą grupę ir paskirstė jos narių vaidmenis: I. Ž. įregistruos UAB „XXX“, kurioje vykdys bendrovės vadovo pareigas, jo sugyventinė L. R. eis buhalterės pareigas, o pats A. B. eis vadybininko pareigas ir bus atsakingas už atrakcionų aparatų įgijimą, jų tinkamą funkcionavimą, darbuotojų darbų paskirstymą, piniginių įplaukų administravimą bei jų pasidalinimą su organizuotos grupės nariais. I. Ž., vykdydamas A. B. nurodymus, 2012 m. balandžio 3 d. įregistravo UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), ir 2012 m. balandžio 18 d. užėmęs bendrovės direktoriaus pareigas, tą pačią dieną priėmė į buhalterės pareigas L. R., o į vadybininko pareigas – A. B.. Vykdydami išankstinį susitarimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto, Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. Įsakymu Nr. B1-527 „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų „Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų“ 5, 15 punktų, 2012 m. kovo 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-134 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 47.5, 47.6 punktų, 2012 m. kovo 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų „Prekybos viešosiose vietose taisyklių“ 5, 6 punktų, Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1, 4 dalies, 16 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4, 16 punktų, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatus ir reikalavimus, ir neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimų vykdyti atrakcionų paslaugų teikimą ir prekybą viešosiose vietose, adresu ( - ), bei Palangos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, neteisėtai versliškai ir stambiu mastu verčiantis ūkine komercine veikla, apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir siekiant išvengti mokesčių, pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. neteisėtai gavo jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą, UAB „XXX“ priklausantį turtą – pinigines lėšas iš viso 304500 Lt įplaukų, kurių neįtraukė į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą ir taip jas pasisavino.

26A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuota grupe versliškai ir stambiu mastu ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, neturėdami licencijos veiklai, kuriai ji reikalinga, o būtent: A. B., būdamas UAB „XXX“ vadybininkas, L. R., būdama UAB „XXX“ buhalterė, ir I. Ž., būdamas UAB „XXX“ direktorius, veikdami organizuota grupe ir vykdydami organizuotos grupės narių išankstinį susitarimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2000 m. balandžio 4 d. Maisto įstatymo Nr. VIII-1608 4 straipsnio 3 dalies 4 punkto nuostatų „tvarkyti maistą galima tik Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta ir su Sveikatos apsaugos ministerija suderinta tvarka patvirtintose maisto tvarkymo vietose, turinčiose nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus“, Lietuvos Respublikos Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2008 m. spalio 15 d. Įsakymo Nr. B1-527 „Dėl maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų patvirtinimo“ patvirtintų „Maisto tvarkymo subjektų patvirtinimo ir registravimo reikalavimų“ 5 punkto, kuriame nurodyta, kad „maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimą <...> privalo turėti visi maisto tvarkymo subjektai“, 15 punkto, kuriame nurodyta, kad „subjektai dėl pažymėjimo gavimo turi kreiptis į atitinkamą teritorinę VMVT“ nuostatų, ir nesikreipiant į Palangos valstybinę maisto ir veterinarinę tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo ir neturint maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, neteisėtai vykdė šerbetų gamybą ir prekybą, t. y. versliškai ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, ir laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. gavo 6190 Lt įplaukų, taip pat pažeidžiant 2012 m. kovo 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-134 patvirtintų „Palangos miesto tvarkymo ir švaros taisyklių“ 47.5 punkto nuostatą „draudžiama <...> be Savivaldybės leidimo prekiauti ir teikti paslaugas viešose vietose“ ir 47.6 punktų nuostatą „draudžiama <...> statyti ir įrengti laikinus statinius ar įrenginius neturint nustatyta tvarka suderinto projekto ar statybos leidimo“, bei 2012 m. kovo 29 d. Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr. T2-72 patvirtintų „Prekybos viešosiose vietose taisyklių“ 5 punkto nuostatą „asmenys, įsigiję leidimus Palangos miesto savivaldybės administracijos Rinkliavų skyriuje, turi teisę prekiauti ar teikti paslaugas Tarybos nustatytose viešosiose vietose ir viešosiose vietose <...>, kuriuose teikiama atrakcionų paslauga“ ir 6 punkto nuostatą „Viešosiose vietose prekiauti ar teikti paslaugas be leidimo draudžiama“ ir nesikreipiant į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo vykdyti atrakcionų paslaugų teikimo veiklą ir dėl leidimo prekiauti viešosiose vietose, adresu ( - ), neteisėtai versliškai vykdė atrakcionų paslaugų teikimo veiklą, iš kurios laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. surinko 298310 Lt įplaukų. Tokiu būdu I. Ž., L. R. ir A. B., pažeidžiant aukščiau nurodytus teisės aktus ir neturint Palangos miesto savivaldybės administracijos leidimų vykdyti atrakcionų paslaugų teikimą, adresu ( - ), bei Palangos valstybinės maisto ir veterinarinės tarnybos maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, neteisėtai, versliškai ir stambiu mastu, gaunant iš viso 304500 Lt (298310 + 6190) įplaukų, 278 553,72 Lt (304500 – 25946,28 PVM) pajamų, vykdė ūkinę – komercinę veiklą.

27A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuota grupe apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent: I. Ž., būdamas UAB „XXX“ direktorius, veikdamas organizuota grupe su bendrovės buhaltere L. R. ir vadybininku A. B., vykdydamas organizuotos grupės narių išankstinį susitarimą, ir pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., pažeidžiant to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, reikalavimus bei Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punkto, kuriame nurodyta, kad „pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas“, 4 punktą, kuriame nurodyta, kad „pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį <...>), išrašius kasos išlaidų orderį“, reikalavimus, t. y.:

28- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į apskaitą neįtraukė ir nepagrindė apskaitos dokumentais 8 darbuotojams: V. Ž., R. V., R. S., A. A., A. E., L. R., Z. G., P. Ž. iš viso 9943,75 Lt darbo užmokesčio priskaitymo bei iš viso 7728,17 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „XXX“ apskaitos dokumentus negalima nustatyti, iš kokių piniginių lėšų UAB „XXX“ išmokėjo 7728,17 Lt darbo užmokesčio darbuotojams V. Ž., R. V., R. S., A. A., A. E., L. R., Ž. G., P. Ž. be apskaitos dokumentų, kurie nebuvo įtraukti į bendrovės apskaitą;

29- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinės operacijos metu iš viso 304 500 Lt (144 463 + 19 740 + 108 940 + 6 940 + 18 227 + 6 190) įplaukų, gautų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas ir šerbetą, iš jų: birželio mėn. – 47489 Lt (23 501 + 23 988), liepos mėn. – 143 905 Lt (70 262 + 72 853 + 790), rugpjūčio mėn. – 113 106 Lt (50 700 + 57 006 + 5 400);

30- laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nepagrindė apskaitos dokumentais prekių, skirtų šerbeto gamybai įsigijimo. Pagal ūkinės finansinės veiklos tyrimui pateiktus UAB „XXX“ dokumentus negalima nustatyti, kada, už kokią vertę bei iš kokių ūkio subjektų UAB „XXX“ įsigijo prekes šerbeto gamybai, už kurį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. surinko iš viso 6 190 Lt įplaukų, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą;

31- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais, neišrašė 4 atvejais kasos išlaidų orderių 1 547,99 Lt gryniems pinigams, sumokėtiems ūkio subjektams už prekes ir gautas paslaugas;

32- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė kasos išlaidų orderių iš viso 156 122 Lt išlaidoms, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą.

33Be to, I. Ž., veikdamas organizuota grupe su bendrovės buhaltere L. R. ir vadybininku A. B., vykdydamas organizuotos grupės narių išankstinį susitarimą, nesilaikė Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 12 straipsnio 4 dalies, kurioje nurodyta, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalies – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 16 punkto, kuriame nurodyta, kad „visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai“, nuostatų, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. apskaitos registruose – kasos knygoje – neįrašė:

34- kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 304 500 Lt įplaukų gavimą į UAB „XXX“ kasą, bei sumažino 304 500 Lt dokumentinį kasos likutį, tokiu būdu laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. UAB „XXX“ padaryta 304 500 Lt nuostolio;

35- 4 atvejais 1 547,99 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „XXX“ darbuotojams, apmokėjusiems už prekes ir gautas paslaugas ūkio subjektams;

36- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 156 122 Lt išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą.

37Be to, I. Ž., veikdamas organizuota grupe su bendrovės buhaltere L. R. ir vadybininku A. B., vykdydamas organizuotos grupės narių išankstinį susitarimą, nesilaikė 2004 m. balandžio 13 d. Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, kurioje nurodyta, kad „kiekvienas mokesčių mokėtojas privalo mokėti mokesčių įstatymų nustatytus mokesčius, laikydamasis mokesčių teisės aktuose nustatytos mokesčių apskaičiavimo ir mokėjimo tvarkos“, 40 straipsnio 4 dalies – mokesčio mokėtojas privalo „teisingai apskaičiuoti mokestį vadovaudamasis mokesčių įstatymais“ nuostatų bei 2002 m. kovo 5 d. Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, tenkinantis visas šias sąlygas: 1) prekės tiekiamos ir (arba) paslaugos teikiamos už atlygį; 3) prekes tiekia ir (arba) paslaugas teikia apmokestinamasis asmuo vykdydamas savo ekonominę veiklą, t.y. veikdamas kaip toks“, 14 straipsnio 2 dalies reikalavimų, kur nurodyta, kad „...kai už tiekiamą prekę arba teikiamą paslaugą PVM sąskaita – faktūra neišrašyta, prievolė apskaičiuoti PVM atsiranda įvykus tam iš nurodytų įvykių, kuris įvyksta anksčiau: 1) kai prekė parduodama ar paslauga suteikiama arba 2) kai gaunamas atlygis už pateiktą prekę ar suteiktą paslaugą“, 2012 m. liepos mėn., rugpjūčio mėn. nuo UAB „XXX“ pardavimo pajamų Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai nepateikė PVM deklaracijų, nepriskaičiavo, nedeklaravo iš viso 25 946,28 Lt pardavimo PVM bei nesumokėjo iš viso 25 946,28 Lt mokėtino į biudžetą PVM ir tuo valstybės biudžetui padarė iš viso 25 946,28 Lt nuostolį.

38L. R., veikdama organizuota grupe su bendrovės direktoriumi I. Ž. ir vadybininku A. B., vykdydama organizuotos grupės narių išankstinį susitarimą, būdama UAB „XXX“ buhaltere ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą, laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., pažeidžiant to paties įstatymo 12 straipsnio 4 dalį, kuri numato, kad „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti“, 16 straipsnio 1 dalį – „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ reikalavimus, apskaitos registruose neužregistravo:

39- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. iš viso 9 943,75 Lt darbo užmokesčio priskaitymo bei iš viso 7 728,17 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo 8 darbuotojams V. Ž., R. V., R. S., A. A., A. E., L. R., Ž. G., P. Ž.;

40- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. sąskaita Nr. 272 Kasa iš viso 304 500 Lt įplaukų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas, sąskaita Nr. 5005 Suteiktų paslaugų pajamos iš viso 278 553,72 Lt pajamų, iš jų: 2012 m. birželio mėn. – 47 489 Lt, liepos mėn. – 137 588,69 Lt (14 3905 – 6 316,31), rugpjūčio mėn. – 93 476,03 Lt (113 106 – 19 629,97);

41- laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. įsigytų prekių, skirtų šerbeto gamybai, už kurio pardavimą laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. surinko iš viso 6 190 Lt įplaukų, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą;

42- laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. iš viso 156 122 Lt išlaidų.

43Pagal UAB „XXX“ direktoriaus I. Ž. ir vadybininko A. B. organizuojamą, o buhalterės L. R. organizuojamą ir tvarkomą buhalterinę apskaitą dėl padarytų 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio bei struktūros.

44A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog veikdami organizuota grupe, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas, kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas ir turtą, o būtent: A. B., būdamas UAB „XXX“ vadybininkas ir veikdamas jo suburtoje organizuotoje grupėje kartu su I. Ž. ir L. R., siekiant, kad UAB „XXX“ išvengtų mokesčių, susitarė, kad UAB „XXX“ direktorius I. Ž. pateiks bendrovės buhalterei L. R. neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą, o L. R. žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis įrašys į deklaracijas už 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėn. ir pateiks jas Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai, o už 2012 m. birželio, liepos mėn. pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui. Vykdydami A. B. suburtos organizuotos grupės narių susitarimą, I. Ž. iki 2014 m. birželio 10 d., tikslesnis laikas ir data ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, nenustatytomis aplinkybėmis pateikė L. R. minėtus neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie įmonės turtą, o L. R. I. Ž. pateiktus duomenis įrašė į deklaracijas ir iš savo kompiuterio, esančio ( - ), elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui:

452012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3 986,57 Lt (379,69 + 449,34 + 409,59 + 2 747,95) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 597,88 Lt (55,12 + 4,40 + 73,73 + 464,63) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) ir 2012 m. liepos 11 d. šiuos duomenis elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

462012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5 228,74 Lt (182,72 + 69,77 + 515,13 + 365,15 + 429,45 + 409,59 + 2 200 + 1 056,93) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 639,53 Lt (14,27 + 14,28 + 54,80 + 73,73 + 366 + 116,45) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai) ir 2012 m. rugpjūčio 13 d. šiuos duomenis elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

472012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 + 321,71) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, soc. draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 68,02 Lt (34,01 + 34,01) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai), 2013 m. sausio 17 d. šiuos duomenis elektroniniu būdu pateikė Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai;

482012 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 3986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir S5 stulpelyje neįrašė 1 593,83 Lt socialinio draudimo įmokų bei ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose 4 atvejais darbuotojams R. V., E. S., L. R., Z. G. neįrašė iš viso 3986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir 12 eilutėje iš viso 1 593,83 Lt (30,98 % + 3 % + 6 %) įmokų bei P7 stulpelyje neįrašė iš viso 3 86,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos, ir P8 stulpelyje iš viso 1 593,83 Lt įmokų, ir šiuos duomenis 2012 m. birželio 10 d. ir 2012 m. liepos 11 d. elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui;

492012 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir S5 stulpelyje neįrašė 2090,45 Lt (30,98 % + 3 % + 6 %) socialinio draudimo įmokų bei ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos" (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose 8 atvejais darbuotojams V. Ž., R. V., E. S., L. R., Z. G., A. A., A. E., P. Ž. neįrašė iš viso 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 12 eilutėje iš viso 2 090,45 Lt įmokų bei P7 stulpelyje neįrašė iš viso 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P8 stulpelyje iš viso 2 090,45 Lt įmokų, ir šiuos duomenis 2012 m. rugpjūčio 13 d. (dvi deklaracijos) elektroniniu būdu pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui.

50I. Ž. ir L. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog veikdami bendrininkų grupe, pagamino netikrus dokumentus ir žinomai netikrus dokumentus panaudojo, o būtent: L. R., būdama UAB „XXX“ buhaltere, veikdama bendrininkų grupėje kartu su bendrovės direktoriumi ir kasininku I. Ž., tyčia pagamino (surašė) du netikrus UAB „XXX“ dokumentus, t. y. 2012 m. rugsėjo 13 d. 11.49 val. pagamino kasos išlaidų orderį Nr. 002 10 497,97 Lt sumai, grafoje „data“ įrašydama žinomai neteisingą datą „2012 m. rugpjūčio 16 d.“, bei 2013 m. vasario 4 d. 14.21 val. pagamino kasos pajamų orderį serija OG Nr. 16 2 000 Lt sumai, grafoje „data“ įrašydama žinomai neteisingą datą „2012 m. rugpjūčio 02 d.“, kuriuos I. Ž. pasirašė. Po to L. R., I. Ž. nurodymu, šiuos žinomai netikrus dokumentus iki 2013 m. birželio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, įtraukė į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą ir taip juos panaudojo.

51Nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį ir perduoti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, jeigu bus pripažinta, kad bylą išnagrinėjo šališkas pirmosios instancijos teismas, arba priimti naują nuosprendį: išteisinti I. Ž., kadangi jo veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, požymių. Taip pat nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde prašo atlikti išsamų įrodymų tyrimą. Jeigu bus nustatyta, kad pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo I. Ž. veiką, tokiu atveju nuteistasis prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti dalyje dėl neteisingos bausmės paskyrimo ir paskirti švelnesnę bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

52Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas, be to, tikrindamas bei vertindamas byloje surinktus įrodymus, padarė esminius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) pažeidimus, nes juos vertino neišsamiai, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimus, taip pat suvaržė nuteistojo teisę į gynybą.

53Apeliantas skunde cituoja skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl apelianto I. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį ir nurodo, kad teismas padarė aiškią teisės taikymo klaidą, dėl ko buvo blogai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir netinkamai paskirta bausmė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad turto pasisavinimas yra kildinamas iš apgaulingos apskaitos tvarkymo, t. y. įmonės lėšų, gautų organizuojant apgaulingą buhalterinę apskaitą, pasisavinimo. Pirmosios instancijos teismas iš kaltinime nurodomos bendrovės turto (piniginių lėšų) pasisavintos sumos, atlikdamas atitinkamus skaičiavimus, nusprendė, kad galima daryti kategorišką išvadą, kad likusi neapskaitytų įplaukų suma 123321,76 Lt buvo pasisavinta, tačiau, apelianto nuomone, tokia argumentacija yra negalima. Pirmosios instancijos teismas, pripažindamas, kad yra tiksliai nustatytas neva neapskaitytų pinigų kiekis – 304500 Lt, dalį išlaidų aritmetiškai atima, pripažindamas, kad dalis šių lėšų buvo apskaitoje, ir pinigai buvo panaudoti bendrovės reikmenis tenkinti. Šiuo atveju kyla klausimas, ar tai nėra tik neapmokestinamos lėšos, gautos neišrašius buhalterinės apskaitos dokumentų. Be to, pasisavinti iš nusikalstamos veikos (BK 222 straipsnis) gautas lėšas nėra galima. Taigi nėra aišku, kada ir kokiu laikotarpiu vyko turto pasisavinimas, ar tai tęstinė, ar trunkamoji veika. Taip pat skundžiamame nuosprendyje nėra aptarta, kaip apeliantas I. Ž. įgijo galimybę naudotis pasisavintu turtu, kaip, kada neteisėtai pradėjo disponuoti bendrovės lėšomis. Apelianto nuomone, norint pasisavinti turtą, šiuo atveju pinigines lėšas, pirmiausia jos turi būti įneštos į bendrovės kasą ar bankinę sąskaitą, tik tuomet asmuo kaip bendrovės vadovas įgauna teisinę pareigą elgtis su pinigais, kurie priklauso ne jam, o bendrovei, atsakingai.

54Apeliantas skunde teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kaip pasireiškė apelianto subjektyvioji nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, pusė, kadangi turėjo būti aptarta, kada jis pradėjo realiai disponuoti neva pasisavintomis piniginėmis lėšomis.

55Jeigu UAB „XXX“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, tai būtent dėl šios veikos buvo galimai gauti neapskaityti pinigai, tačiau ši suma nėra ir negali būti pasisavinimo dalyku, t. y. piniginėmis lėšomis, nes jos galimai įneštos į bendrovės kasą ar bankinę sąskaitą, dėl ko apeliantas nėra įgavęs jokių teisiškai apibrėžtų įgaliojimų aptariamų pinigų atveju.

56Dėl nusikalstamos veikos subjekto apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nustatė aplinkybes, kad ne I. Ž. fiziškai vadovavo veiklai atrakcionuose, t. y. darbo vietoje, o kitas asmuo (išteisintasis). Tai, kad buvo galimai nustatyta neapskaitytų pinigų suma, susidedanti iš daugelio piniginių sumų, nurodytų specialisto išvadoje, negali būti pagrindas pripažinti, kad kiekvieną pinigų sumą tiesiogiai apeliantas gavo iš klientų ir tokiu būdu pasisavino. Teismas klaidingai interpretavo BK 183 straipsnio sudėtį, pripažindamas I. Ž. kaltu dėl turto pasisavinimo, neindividualizavęs, kaip jo veika tiesiogiai sietina su pinigų suma, nurodyta kaip neva pasisavinta, t. y. nenurodyti tiesioginės tyčios elementai.

57Be to, teismo pateikiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1 A-168/2010 kaip analogiškas sprendžiamai situacijai yra klaidinantis. Pastarajame nuosprendyje yra aptariamas turto pasisavinimo mechanizmas, kai yra klastojami įmonės finansiniai dokumentai, paslaugų sutartys bei pinigai yra paimami iš bendrovės kasos, t. y. atliekama visa eilė veiksmų tikslu pasisavinti svetimas bendrovės lėšas, naudojant suklastotus dokumentus. Šiuo atveju niekas nebuvo klastojama, yra tik įtariama, kad galimai nustatyta pinigų suma gauta iš komercinės veiklos, todėl pastaroji pinigų suma negali būti pasisavinimo dalyku.

58Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad „<...> laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. UAB ,,XXX“ iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas ir šerbetą gavo 304 500 Lt įplaukų, kurių I. Ž. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinės operacijos metu“, tačiau minėta pinigų suma nebuvo tirta, iš ko ši pinigų suma susideda, kokiu konkrečiu laikotarpiu ir iš kokios konkrečios veiklos, ją siejant su konkrečiu darbuotoju. Neaptarus šio, apelianto nuomone, itin svarbaus aspekto, nėra galimybės kaltinamajam gintis nuo jam pareikšto kaltinimo.

59Dėl apelianto I. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį skunde nurodoma, kad teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirti specialisto išvadoje nurodyti aritmetiniai skaičiavimai, todėl juos pripažinti įrodymais nėra jokio teisinio pagrindo. Specialisto išvada buvo įvardinta tik garsinant bylos medžiagą (2014 m. sausio 20 d. teismo posėdžio protokolas). Be to, kaltinamieji, liudytojai net nebuvo apklausti apie aplinkybes, susijusias su konkrečiais specialisto išvadoje nurodytais aritmetiniais skaičiavimais. Atkreipiamas dėmesys, kad skundžiamas nuosprendis, jo struktūra ir pateikiama argumentacija dalyje dėl apgaulingos buhalterinės apskaitos tvarkymo iš esmės atitinka kaltinamojo akto turinį ir specialisto išvadą. Nenagrinėjus specialisto išvados su kitais gautais įrodymais, neanalizuojant aritmetinių skaičiavimų, negalima daryti išvados, kad apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas teisėtai.

60Apeliaciniame skunde abejojama specialistės, pateikusios specialisto išvadą, kompetencija bei profesionalumu, kadangi specialistė nuolat naudojo formuluotę – UAB „XXX“ (I. Ž.), ir konstatavo, kad bendrovei buvo padaryti nuostoliai, nors, apelianto nuomone, tai yra išimtinė teismo kompetencija.

61Nuosprendyje formuluotė „UAB „XXX“ (direktorius I. Ž.) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais (kasos pajamų orderiais) iš viso 304 500 Lt (144463 + 19740 + 108940 + 6940 + 18227 + 6190) įplaukų, gautų iš fizinių asmenų už kompiuterinius žaidimus ir šerbetų“ apskritai nėra apibūdinama ir ištirta. Aritmetiniai skaičiai neanalizuoti, iš kur jie gauti, kur jie parašyti, kas juos parašė; ar pagal nurodytus skaičius galima identifikuoti kokią nors ūkinės veiklos (verslo) vietą, ar ne; ar galima identifikuoti žmones, kurie užrašė šiuos aritmetinis skaičius. Iš nuosprendyje išdėstytų liudytojų parodymų negalima vienareikšmiškai nustatyti, kad konkrečiu laikotarpiu, t. y. nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d., bendrovė būtų gavusi net 304 500 Lt pajamų. Prie specialisto išvados pateikiami žiniaraščiai, kuriuos teismas įvardina kaip „juodoji buhalterija“, neatitinka tikrovės.

62Dėl pirmojo pažeidimo (kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis) apeliantas nurodo, kad įrodymus dėl galimai neapskaityto gaunamo darbo užmokesčio turėtų vertinti ne specialistė, atliekanti tyrimą. Teismo posėdžių metu liudytojas V. Ž. parodė, kad gaudavo po 50 Lt už dieną, gaudamas pinigus, niekur nepasirašydavo. Liudytojas P. Ž. parodė, už darbo dieną gaudavo 50 Lt atlyginimą, kurį kasdien išmokėdavo I. Ž., už gautus pinigus pasirašyti nereikėjo. Nepilnametė liudytoja A. A. parodė, kad per dieną uždirbdavo 50 litų, algą jai išmokėdavo A. B., gaunant pinigus, reikėdavo kažką pasirašyti. Liudytojas R. V. parodė, kad dirbo UAB „XXX“ 2012 m. gegužės – liepos mėn. Darbą susirado per pažįstamus. Priėmė į darbą direktorius I. Ž.. Apiformintas buvo 0.5 etato, atlyginimą išmokėdavo direktorius, pasirašyti reikėjo. Liudytoja K. S. parodė, kad dirbo UAB „XXX“ 2012 m. vasaros sezono metu kelias savaites. Kiek ji suprato, bendrovei vadovavo A. B., kuris ir išmokėdavo atlyginimą. Išmokėjo per 2 kartus, ar reikėjo pasirašyti už gaunamą atlyginimą, nepamena. Ž. G. apklaustas teismo posėdžio metu nebuvo.

63Apeliantas mano, kad specialistė, vertindama ir analizuodama liudytojų parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, kitus duomenis, jų pagrindu darydama išvadas, veikė viršydama savo kompetenciją, nes liudytojų parodymų vertinimas yra teismo kompetencija. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. kovo 21 d. nutartyje Nr. 2K-265/2006 buvo analizuotas specialisto pateikiamų išvadų teisėtumas, kai specialiųjų žinių turintis asmuo tiesiogiai vertina liudytojų parodymus. Įvertinęs šią situaciją, teismas minėtoje nutartyje nedviprasmiškai konstatuoja, kad tokios specialisto išvados viršija specialisto kompetencijos ribas, nes liudytojų parodymų vertinimas yra teismo kompetencijos sritis.

64Dėl trečio, ketvirto ir penktojo pažeidimų apeliaciniame skunde nurodoma, kad nuosprendyje nėra aptarta, iš kokių šaltinių ir kaip specialistė pateikė šiuos aritmetinius skaičiavimus, todėl ir nėra galimybės teikti išsamius paaiškinimus, kas iš esmės suvaržė apelianto teisę į teisingą procesą ir pažeidė nekaltumo prezumpciją.

65Išanalizavus specialisto išvadą akivaizdu, kad ji negalėjo būti pripažinta kaip gauta teisėtai ir pagrįstai, o išvadoje nustatytais duomenimis, pirmos instancijos teismas negalėjo vadovautis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį. Tokiu būdu buvo pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai, pripažįstant šią specialisto išvadą kaip teisėtai gautą įrodymą, nors ji net nebuvo tirta teisminio nagrinėjimo metu.

66Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl apelianto I. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kadangi nuosprendžio dalyje dėl šios nusikalstamos veikos nėra nurodyta, kokios deklaracijos (pajamų, turto) buvo pateiktos, siekiant išvengti mokesčių. Be to, nėra nustatyta, ar apeliantas turėjo konkretų tikslą išvengti konkrečių mokesčių mokėjimo. Daromos tik prielaidos, kad teikiant atitinkamo mėnesio deklaracijas, buvo siekiama vengti mokesčių. Teiginys „žinomai neteisingų duomenų pateikimas“ turėjo ir privalėjo būti konkrečiai analizuojamas teismo posėdžio metu, kaltinamiesiems prokuroras privalėjo užduoti klausimus pagal konkrečias mėnesines deklaracijas, tačiau to nebuvo padaryta, o kaltinimas šioje dalyje apskritai yra neaiškus ir remiasi neleistinai gauta specialisto išvada, kuri paremta prielaidomis, o ne įrodymais, gautais įstatymo nustatytu būdu. Taip pat iš nuosprendžio nesuprantama, ar buvo siekiama vengti mokesčių, ar pasisavinti bendrovės lėšas šiuo konkrečiu veiksmu. Apelianto manymu, šioje dalyje teismo nuosprendis yra deklaratyvus, o aprašyta veika realiai apima BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį.

67Apeliantas dar kartą pažymi, kad skundžiamas nuosprendis, jo struktūra ir pateikiama argumentacija iš esmės atitinka kaltinamojo akto turinį, o tai leidžia teigti, kad apkaltinamasis nuosprendis yra priimtas neteisėtai. Apeliaciniame skunde nurodoma teismų praktika (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-577/2010, 2K-280/2011, 2K-122/2010, 2K-228/2009) ir teigiama, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendžio pateikiami motyvai, kurie iš esmės yra analogiški kaltinamojo akto struktūrai (turiniui), yra nepakankami, siekiant, kad teismo nuosprendyje būtų tiek išdėstytų argumentų, kad jų pakaktų teisingam nuosprendžiui pagrįsti ir kad nebūtų nutylėtų argumentų, kurių nagrinėjamoje byloje yra ne vienas. Atsižvelgiant į tai, apeliaciniame skunde daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

68Pirmosios instancijos teismas rodė objektyviai palankesnį teisinį vertinimą dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo kaltinimą palaikančiai pusei, neatsižvelgdamas į apelianto pateikiamus motyvus, kas ir atsispindi teismo nuosprendyje (pvz.: 2014 m. spalio 17 d. teismo posėdžio metu teismas pranešė, kad kilo neaiškumų dėl vieno iš kaltinamųjų kaltinimo ribų, ir paprašė prokurorą keisti kaltinimą).

69Apeliantas teigia, jog specialisto išvada nėra išnagrinėta, liudytojų parodymai sugretinti su specialistės nustatytomis aplinkybėmis, o tai leidžia daryti išvadą, kad apkaltinamasis nuosprendis priimtas nepagrįstai, todėl naikintinas. Teismas leido suabejoti jo objektyviu šališkumu, teismui visiškai pritariant prokurorui dėl specialisto apklausos nereikalingumo, tokiu būdu suvaržė kaltinamojo teisę į gynybą, o to nepadaręs – priėmė nemotyvuotą nuosprendį dalyje dėl konkrečių pajamų (išlaidų) skaičiavimo, formaliai perkėlęs specialisto skaičiavimus į nuosprendį.

70Apeliantas taip pat mano, kad teismas neteisingai paskyrė jam bausmę. Teismas nepateikė teisiškai pagrįstų motyvų dėl bausmės skyrimo, formaliai išvardindamas bausmės skyrimo sąlygas. Apelianto nuomone, tokiais motyvais negalima skirti laisvės atėmimo bausmės nesmurtinio pobūdžio byloje. Tai, kad kaltinamasis neprisipažino, negali būti vertinama kaip aplinkybė, kad jis ateityje gali daryti naujus nusikaltimus ar kad jo požiūris į jam pareikštus kaltinimus yra atmestinas ir neatsakingas. Apeliantas yra anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą, augina du mažamečius vaikus, todėl tokia bausmė ypač apsunkins jo šeiminę padėtį, nes jis negalės tinkamai pasirūpinti savo šeima, būti kartu su savo mažamečiais vaikais. Baudžiamojoje byloje yra aplinkybių, kurios leidžia manyti, kad bausmės tikslai galėtų būti pasiekti apeliantui paskiriant laisvės apribojimą ir turtinio pobūdžio bausmę – baudą. Baudos paskyrimas gali turėti teigiamą reikšmę tuo aspektu, kad kaltinamasis realiai pajustų finansinės naštos sunkumą, būtų nuolat įpareigotas galvoti apie savo padarytą veiką bei stengtis baudą sumokėti valstybės biudžetui, tokiu būdu būtų patenkintas ir visuomeninis interesas. Šios aplinkybės sudaro teisiškai pagrįstas prielaidas teismui taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį.

71Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį dėl L. R. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, dėl I. Ž. išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, A. B. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį:

72L. R. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams; pagal BK 202 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 222 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; pagal BK 220 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme šešiems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą trejiems metams ir šešiems mėnesiams; bausmę paskirti atlikti pataisos namuose;

73I. Ž. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme trejiems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 202 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir trims mėnesiams; pagal BK 220 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; pagal BK 300 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme devyniems mėnesiams; vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą ketveriems metams ir šešiems mėnesiams; bausmę paskirti atlikti pataisos namuose;

74A. B. pripažinti kaltu ir nuteisti BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo bausme ketveriems metams; pagal BK 202 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 222 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams ir šešiems mėnesiams; pagal BK 220 straipsnio l dalį laisvės atėmimo bausme vieneriems metams; vadovaujantis BK 63 straipsnio l, 2, 4 dalimis, paskirtas bausmes subendrinti dalinio sudėjimo bei apėmimo būdais ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą penkeriems metams ir šešiems mėnesiams; bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

75Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš L. R., I. Ž. ir A. B. solidariai konfiskuoti iš UAB „XXX“ pasisavintas pinigines lėšas – 304500 Lt. Likusios nuosprendžio dalies nekeisti.

76Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria L. R. išteisinta pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, I. Ž. išteisintas pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį, A. B. išteisintas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį. Prokuroro nuomone, šioje dalyje nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, nes teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas neteisingai aiškino ir pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

77Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nėra įrodyta, kad UAB „XXX“ buvo specialiai įkurta A. B. pasiūlymu nusikalstamai veiklai vykdyti, taip pat konstatavo, kad nėra duomenų, kad L. R., I. Ž., A. B. veikė organizuota grupe. Prokuroro teigimu, I. Ž. parodymai, kad bendrovės pinigai pas A. B. buvo saugomi jo nurodymu, yra tik būdas išvengti baudžiamojo persekiojimo. Apeliantui nesuprantama, kodėl A. B., būdamas bendrovės vadybininkas, savo gyvenamojoje vietoje, neturėdamas seifo, laikė bendrovės lėšas. Prokuroras mano, kad pinigai pas A. B. buvo rasti todėl, kad jis juos pasisavino ir jais disponavo kaip organizuotos grupės lyderis. Be to, iš L. R. parodymų matyti, kad pinigus einamiesiems įmonės mokėjimams atlikti ir kitoms bendrovės išlaidoms padengti jai duodavo ne įmonės direktorius, o vadybininku dirbantis A. B.. Tai, kad UAB „XXX“ faktinis vadovas buvo A. B., įrodo ir jo namų kompiuteryje rasta bendrovės „juodoji buhalterija“. Teismas neanalizavo ir nepaneigė ikiteisminio tyrimo metu duotų I. Ž. parodymų apie tai, kad A. B. pasiūlė įkurti UAB „XXX“ ir žaidimų automatų verslą, jis (I. Ž.) apie įmonės veiklą nelabai domėjosi, pasitikėjo A. B. (4 t. 78-81 b. l.). Nurodytos aplinkybės įrodo, kad būtent A. B. buvo nusikalstamos veiklos iniciatorius, subūręs organizuotą grupę, jai vadovavo bei visiems organizuotos grupės nariams paskirstė atitinkamus vaidmenis kiekvienoje organizuotos grupės nariams inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje. Šiuos duomenis patvirtina ir telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuoti A. B. ir kitų proceso dalyvių telefoniniai pokalbiai, iš kurių matyti, kaip A. B. duoda nurodymus dėl UAB „XXX“ veiklos. Remiantis telefoniniais pokalbiais, UAB „XXX“ darbuotojai būtent A. B. atsiskaitinėja apie gautas pajamas ir išlaidas. Pokalbiuose užfiksuota ir tai, kad atėjus policijos pareigūnams tikrinti bendrovės, darbuotojai skambina ne vadovui, o „tik“ vadybininku dirbančiam A. B., kuris duoda nurodymus niekur nepasirašinėti. Taip pat A. B. aptarinėja galimybę žiemos laikotarpiu sustabdyti bendrovės veiklą, kad nereikėtų mokėti mokesčių, įskaitant ir atlyginimo direktoriui, nors būnant „tik“ vadybininku A. B. tai neturėtų rūpėti. Nors teismas nepripažino įrodymu telefoninių pokalbių kontrolės metu gautų duomenų, tačiau net ir šiuo atveju tokie duomenis turi reikšmės ir įtakos teismo vidiniam įsitikinimui vertinant įrodymus (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

78Dėl kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde nurodoma, kad iš dalies galima sutikti su teismo teiginiu, kad UAB „XXX“ kreipėsi į Palangos m. savivaldybę dėl leidimo vykdyti atrakcionų veiklą išdavimo, tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, toks leidimas UAB „XXX“ išduotas nebuvo ir tai išteisintiesiems buvo žinoma. Vien tik kreipimasis dėl leidimo išdavimo nesuteikia galimybės vykdyti komercinės veiklos. I. Ž. kelis kartus buvo baustas administracine tvarka už komercinės veiklos vykdymą neturint tam leidimo – tai puikiai iliustruoja, kad UAB „XXX“ vykdė savo veiklą be leidimo. Nepaisant to, komercinė veikla buvo vykdoma ir toliau. Visa tai rodo išteisintųjų požiūrį į įstatymais reglamentuotas taisykles ir jų laikymąsi. Nors teismas nurodo, kad minėtą UAB „XXX“ veiklą reikėtų vertinti tik kaip administracinį teisės pažeidimą, negalima sutikti su tokia teismo nuomone. Atsižvelgiant į tai, kad UAB „XXX“ komercinė veikla buvo vykdoma ir po to, kai buvo surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai, nebuvo stengiamasi pataisyti susidariusios situacijos, visiškai nepagrįstai teigiama, jog ir toliau UAB „XXX“ veikla turėjo būti vertinama pagal administracinę teiseną. Kaip matyti iš byloje surinktų įrodymų, iš neteisėtos veiklos buvo uždirbtos pakankamai didelės sumos, todėl buvo paprasčiau susimokėti baudas ir toliau vykdyti neteisėtą veiklą, nesirūpinant jokiais leidimais. Byloje taip pat nustatyta, kad UAB „XXX“ nesikreipė į Palangos valstybinę maisto ir veterinarinę tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo ir neturėdama maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, neteisėtai vykdė šerbeto gamybą ir prekybą.

79Prokuroro nuomone, visa tai rodo didesnį išteisintųjų pavojingumo laipsnį, nei jų veiklos kvalifikavimas pagal administracinę teiseną. Priešingu atveju tai būtų precedentas kitiems potencialiems pažeidėjams, nes susimokėjus baudas, paskirtas pagal administracinę teiseną, galima ir toliau sėkmingai vykdyti komercinę veiklą, net jei neturi leidimų, nepriklausomai nuo to, kokias pajamas gauna iš tokios nelegalios veiklos įmonė.

80Dėl L. R. ir A. B. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliaciniame skunde nurodoma, kad priimdamas išteisinamąjį nuosprendį šioje dalyje teismas prieštarauja pats sau ir nuosprendyje nurodo aplinkybes, pagrindžiančias L. R. kaltę dėl jai inkriminuoto nusikaltimo padarymo. Teismas konstatavo, kad L. R. žinojo apie apgaulingai tvarkomą apskaitą ir netgi aktyviais veiksmais padėjo įvykdyti nusikaltimą. Teismas netgi nurodė, kad nors L. R. ir neigė apgaulingai tvarkiusi įmonės buhalterinę apskaitą, tačiau nėra pagrindo tikėti tokiais jos parodymais, nes tai paneigia byloje surinkti įrodymai. Todėl nėra aišku, kodėl teismas, iš esmės pripažindamas jos kaltę, ją išteisina. Remiantis byloje surinktais įrodymais L. R. apgaulingai tvarkė apskaitą, žinodama ir suvokdama, ką jį daro, nes nustatyta, kad pinigai, gauti vykdant UAB „XXX“ ūkinė finansinę veiklą, nebuvo užpajamuojami, atlyginimai darbuotojams taip pat buvo mokami nesilaikant elementarių reikalavimų. Prireikus įmonei einamiems mokėjimams įvykdyti, pinigus jai perduodavo A. B., tačiau, kas tai per pinigai ir iš kur jie gauti, L. R. negalėjo paaiškinti. Tuo labiau iš specialisto išvados matyti, kad apskaitoje buvo neužfiksuota ir nepagrįsta apskaitos dokumentais netgi dalis pačiai L. R. priskaičiuoto ir išmokėto darbo užmokesčio. Taigi akivaizdu, kad dėl 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalies, 12 straipsnio 1 dalies pažeidimų laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. negalima iš dalies nustatyti UAB „XXX“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų dydžio ir struktūros. Nors teismas ir nurodė, kad vadybininku dirbęs A. B. nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo subjektas, tačiau pastarasis buvo faktiniu bendrovės vadovu ir veikdamas organizuota grupe kartu su organizuotos grupės nariais įvykdė minėtą nusikalstamą veiką.

81Teismas, išteisindamas L. R. ir A. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, konstatavo, kad kaltinime minimas deklaracijas kompiuteryje surašydavo L. R. ir elektroniniu būdu pateikdavo valstybės įgaliotoms institucijoms. L. R. aiškinimas, jog deklaracijas ji pildydavo ir vėliau pateikdavo valstybės įgaliotoms institucijoms pagal tuos pirminius buhalterinės apskaitos dokumentus, kuriuos jai pateikdavo I. Ž., byloje surinktais įrodymais nėra paneigtas. Teismas taip pat nurodė, kad „nežinodama, kokios tiksliai darbo užmokesčio sumos, keliems ir kokiems konkrečiai bendrovės darbuotojams aptariamu laikotarpiu buvo išmokėtos be apskaitos dokumentų, ir neturėdama dalies darbo užmokesčio išmokėjimą patvirtinančių dokumentų L. R. neturėjo jokių realių galimybių šiuos duomenis įtraukti į jos pildomas kaltinime minimas deklaracijas, kurios buvo sudarinėjamos oficialių bendrovės buhalterinės apskaitos dokumentų pagrindu“.

82Prokuroras skunde nurodo, kad šios teismo išvados yra nepagrįstos, ir tvirtina, kad L. R. puikiai žinojo ir suprato, kad apgaulingai tvarko UAB „XXX“ apskaitą. Ji šiuos veiksmus vykdė, veikdama tiesiogine tyčia, taip pat kaip buvo naudinga organizuotos grupės nariams. Duodamas parodymus teisme nuteistasis I. Ž. parodė, kad apie buhalterinę apskaitą nieko nesupranta, visus su tuo susijusius klausimus sprendė L. R.. Teismo nuosprendyje nurodyta, kad I. Ž. nurodymu pinigus rinkdavo A. B., o kartais tai darydavo ir pats I. Ž., surinkti pinigai nebūdavo pajamuojami kasoje ir žodiniu I. Ž. nurodymu buvo saugomi A. B. namuose. Dalį šių pinigų A. B. pagal poreikius be jokios oficialios apskaitos perduodavo L. R. einamiesiems bendrovės mokėjimams atlikti arba pats be jokios oficialios apskaitos panaudodavo bendrovės reikmėms. Taip pat nuosprendyje konstatuota, kad mokant darbuotojams atlyginimus buvo daromi pažeidimai, taip pat ir pačiai L. R. nepagrįsta dalis priskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad L. R. puikiai suvokė, kaip vyksta UAB „XXX“ ūkinė – komercinė veikla. Būdama įmonės buhalterė ji negalėjo nesuprasti, kad pinigai negali būti laikomi bet kur ir nepajamuojami. Ji negalėjo vykdyti einamųjų mokėjimų nepajamuotais pinigais, gautais grynųjų pinigų pavidalu iš vadybininko. Tuo labiau negalėjo nesuprasti pačiai sau mokamo atlyginimo nepagrįstumo. Taigi nėra jokio pagrindo teigti, kad L. R. tik pasyviai vykdė I. Ž. jai duodamus nurodymus, nesuvokdama jų neteisėtumo, nes tiek L. R., tiek I. Ž., tiek A. B., veikdami organizuota grupe, siekė vieningo tikslo – kaip galima daugiau gauti pajamų iš neteisėtos UAB „XXX“ veiklos.

83Prokuroro manymu, teismo išvados dėl L. R. ir I. Ž. išteisinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, taip pat yra nepagrįstos bei neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaltinimas dėl dokumentų klastojimo buvo grindžiamas tuo, kad kasos išlaidų orderis Nr. 002 bei kasos pajamų orderis serija OG Nr. 16 yra buhalteriniai – apskaitos dokumentai, t. y. oficialūs dokumentai, pagaminti ant atitinkamų blankų, atsižvelgiant į Buhalterinės apskaitos įstatymo 2001 m. lapkričio 6 d. Nr. IX-574 (su pakeitimais) 2 straipsnio nuostatas: „popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą <...>, turintys visus būtinus rekvizitus numatytus šio įstatymo 13 straipsnio, tarp kurių apskaitos dokumento pavadinimas, ūkio subjekto pavadinimas, data, ūkinės operacijos ar įvykio turinys ir kt.“.

842012 m. rugpjūčio 23 d. atliktų kratų metu pas I. Ž., L. R., A. B. bei ofiso patalpose buvo išimta visa UAB „XXX“ buhalterinė apskaita, apie ką savo parodymuose patvirtino ir kaltinamieji. Vėliau paskyrus ūkinės finansinės veiklos bendrovės tyrimą, nepavykus pagrįsti minėtuose dokumentuose nurodytas sumas, L. R. ir I. Ž., veikdami bendrai, sukurdami netikrus, žinomai melagingus dokumentus, juos atgaline data atspausdino ir pateikė prie buhalterinių dokumentų, iš anksto nuspręsdami kita ūkio subjekto šalimi pasirinkti I. Ž. firmą, t. y. tą patį I. Ž., kad nebūtų įmanoma galutinai paneigti jų išgalvotos versijos. Apklausti ikiteisminio tyrimo metu jie patvirtino, kad šie dokumentais tikri ir kad realiai surašyti dokumentuose nurodytomis datomis. Ši jų versija buvo įvertinta kaip siekis išvengti baudžiamojo persekiojimo, todėl 2013 m. birželio 3 d. atliktos papildomos kratos metu buvo rasti ir paimti kaltinamųjų kompiuteriai. 2013 m. birželio 20 d. atlikto informacinių technologijų tyrimo specialisto išvados Nr. 11K-131(13) duomenimis, sisteminio bloko INTEL, Nr. LT80889020345 standžiajame diske rasti įrašai „XXX“ ir „( - )“ (įmonės kodas), kurie suskirstyti iki kratos 2012 m. rugpjūčio 23 d. ir po jos. 2013 m. rugsėjo 11 d. apžiūrėti UAB „XXX“ kasos knygos 2012 m., kasos pajamų orderis Nr. OGI6 2000 Lt sumai bei kasos išlaidų orderis Nr. 002 10497,97 Lt sumai, kurie neva surašyti kaltinamųjų minimų ir dokumentuose įrašytu laikotarpiu.

852013 m. rugsėjo 11 d. apžiūrėti CD-R kompiuterinėje laikmenoje įrašyti dokumentai: kasos pajamų orderis Nr. OG16 2000 Lt sumai, sukurtas 2013 m. vasario 4 d. 14.21.34 val., bei kasos išlaidų orderis Nr. 002 10497,97 Lt sumai, sukurtas 2013 m. rugsėjo 13 d. 11.49.19 val., t. y. nurodytos dokumentų datos yra žinomai netikros, kas leidžia tvirtai ir nenuginčijamai teigti, jog ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys atitinkamai yra taip pat suklastotas.

86Prokuroras atkreipia dėmesį į neva L. R. ir I. Ž. nepaneigtą versiją dėl prarastų dokumentų atkūrimo. Teismas teisingai konstatuoja, kad prarastų dokumentų atkūrimui būtina atitinkama procedūra: Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnio 1 dalis nustato, kad tuo atveju, kai dingsta arba visiškai ar iš dalies sugadinami apskaitos dokumentai, apskaitos registrai, juos praradęs ar sugadinęs darbuotojas ūkio subjekto vadovui rašo pasiaiškinimą. Ūkio subjekto vadovas priima sprendimą dėl jų atkūrimo Vyriausybės nustatyta tvarka. Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 (su vėlesniais pakeitimais) patvirtintos „Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklės“ reglamentuoja, jog jeigu dingusį, visiškai ar iš dalies sugadintą apskaitos dokumentą sudarė du arba keli jo egzemplioriai ir jeigu vienas iš jų yra prarastas, į ūkio subjekto apskaitos registrą šis dokumentas gali būti įtrauktas tik tada, jeigu kita sandorio šalis, turinti šio dokumento vieną egzempliorių, kuriame yra rekvizitai, patvirtinantys ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, patvirtina to dokumento kopiją. Dokumento kopiją tvirtina kitos sandorio šalies vadovas arba jo paskirtas asmuo. Dokumento kopijoje turi būti įrašyti žodžiai „kopija tikra“, sandorio šalies, tvirtinančios dokumento kopiją, pavadinimas, asmens, tvirtinančio dokumento kopiją, vardas, pavardė, pareigos ir parašas. Jeigu dingusį, visiškai ar iš dalies sugadintą apskaitos dokumentą sudarė dvi dalys: dokumentas ir jo kvitas (šaknelė), praradus vieną iš jo dalių, jis gali būti pripažintas atkurtu, jeigu yra išlikusi ta jo dalis, kurioje įrašyti rekvizitai, patvirtinantys ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, ir nepraradusi dokumento dalies sandorio šalis patvirtina dokumento dalies kopiją.

87Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji nesirūpino „kopija tikra“ ženklo ženklinimu. Tai, prokuroro manymu, patvirtina dokumentų klastojimą, o ne atkūrimą. Pagal minėto įstatymo nuostatą, jeigu dingusį, visiškai ar iš dalies sugadintą apskaitos dokumentą sudarė dvi dalys: dokumentas ir jo kvitas (šaknelė), praradus vieną iš jo dalių, jis gali būti pripažintas atkurtu, jeigu yra išlikusi ta jo dalis, kurioje įrašyti rekvizitai, patvirtinantys ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą, ir nepraradusi dokumento dalies sandorio šalis patvirtina dokumento dalies kopiją. Jeigu dingsta arba sugadinami apskaitos dokumentai, kurių atkurti nustatyta tvarka neįmanoma, laikoma, kad jie neatkuriamai prarasti. Nagrinėjamu atveju kitas ūkio subjektas yra I. Ž. firma, tad atstatyti prarastą dokumentą, jei toks tikrai būtų, pačiam I. Ž. nesudarytų kliūčių. Tačiau akivaizdus įstatymo pažeidimai dėl dokumento atkūrimo dar kartą patvirtina – dokumentai buvo suklastoti. Be to, UAB „XXX“ buhalterinėje apskaitoje nebuvo surastas prarastų dokumentų aktas, kuris pagal minėtą įstatymą turi būti surašomas.

88Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad dingusio dokumento atkūrimas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos davė pagrindą objektų tyrimą atlikusiam specialistui nepripažinti šio atkurto dokumento pakankamu finansinės operacijos autentiškumą patvirtinančiu pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu ir tuo pačiu konstatuoti, kad UAB „XXX“ laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose prekių, skirtų šerbeto, už kurį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. surinkta iš viso 6190 Lt įplaukų, neįtrauktų į bendrovės apskaitą gamybai, įsigijimo. Neteisėtas, neva prarasto dokumento atkūrimas, kuris iš esmės neatspindi realios ūkinės operacijos, surašomas atgaline data, I. Ž. ir L. R. veikiant bendrai, iš anksto susitarus suklastoti ir panaudoti minėtus dokumentus, t. y. veika padaryta jiems veikiant tiesiogine tyčia.

89Skunde atkreipiamas dėmesys, kad minėtų buhalterinių dokumentų „atkūrimas“ – tai akivaizdus dokumentų klastojimas, kadangi dokumentai „atsirado“ tik po to, kai buvo pradėtas finansinis tyrimas, nors praradus dokumentą būtina jį iš karto atstatyti. Be to, teismui konstatavus, kad buvo apgaulingai tvarkoma įmonės buhalterinė apskaita bei pasisavintas svetimas turtas, tai tik patvirtina teiginius dėl to, kad dokumentų klastojimas buvo įvykdytas tiesiogine tyčia, kas leido įvykdyti anksčiau paminėtas nusikalstamas veikas.

90Teismas, išteisindamas L. R. ir A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, konstatavo, kad nenustatyta, kad pastarieji būtų žinoję, kokiais būdais ir tikslais I. Ž. naudoja surinktus iš darbuotojų bendrovės pinigus – bendrovės interesais ar asmeninių poreikių tenkinimui, užpajamuodamas juos kasoje ar be jokios apskaitos, ir kad jie savo veiksmais padėjo nusikalstamos veikos vykdytojui pasisavinti svetimą turtą, o jų veiksmai buvo reikalingi ir būtini sudarant sąlygas veikti I. Ž. ir bendroje nusikalstamoje veikoje savintis svetimus pinigus.

91Priešingai nei nustatė teismas, byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad A. B., L. R. ir I. Ž., veikdami organizuota grupe, pasisavino svetimą turtą. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu atliekant kratas UAB „XXX“ veiklos vietose, A. B. gyvenamojoje vietoje, A. B. ir kitų bendrovės darbuotojų asmens kratas, buvo rasti ir paimti pinigai – 75 842,12 Lt. Prokuroras nesutinka su teismo išvada, kad nėra jokio pagrindo teigti, jog šios lėšos kaltinamųjų buvo pasisavintos ir gautos iš nusikalstamos veiklos. I. Ž. teigimu, UAB „XXX“ lėšas buvo nutarta laikyti A. B. namuose, nes bendrovė neturėjo savo ofiso ir nebuvo kur saugoti pinigų, savo namuose I. Ž. taip pat neturėjo saugojimo sąlygų. Kaip matyti iš kratų protokolų, A. B. taip pat pinigus saugojo ne seife, o drabužių kišenėje, stalčiuose, piniginėje. Esant nustatytoms aplinkybėms, kyla pagrįstas klausimas, kodėl būtent pas A. B. buvo nutarta saugoti pinigus, jeigu jis, kaip ir kiti įmonės darbuotojai, tam neturi jokių sąlygų. Šios aplinkybės patvirtina, kad pinigai buvo ne saugomi, o pasisavinti. Remiantis I. Ž. parodymais, A. B. buvo „tik“ vadybininkas, o bendrovei vadovavo jis, tačiau įrodymai, esantys byloje, rodo ką kitą. Atlikus A. B. kompiuterio tyrimą, nustatyta, kad jame buvo pildomi laisvos formos registrai. Dar daugiau – rastuose registruose užrašyta „sau pasiėmėm“ bei nurodytos piniginės sumos. Šiuo atveju kyla dar vienas klausimas – kodėl bendrovėje „tik“ vadybininku dirbantis A. B. savo kompiuteryje veda „juodąją buhalteriją“, kodėl tokių duomenų nekaupia bendrovės vadovas ar buhalteris, kodėl būtent „tik“ vadybininku dirbantis A. B. sprendžia, kiek pinigų ir kada duoti buhalteriai einamiesiems mokėjimams atlikti. Teismas pats priskiria A. B. aukštesnį vadovavimo lygį, nurodydamas, kad jis iš jo žinioje buvusių 75 842,12 Lt būtų nusprendęs perduoti pinigus mokesčių mokėjimui ir kitoms įmonės reikmėm. Vadinasi, A. B. realiai vadovavo įmonei, spręsdamas ką ir kada daryti, kokius mokesčius mokėti ir pan.

92Prokuroras nesutinka su teismo teiginiu, kad „sau pasiėmėm“ yra neva pinigai, skirti tiksliniam mokesčių mokėjimui, kadangi nei vienoje oficialioje buhalterinėje apskaitoje tokių teiginių nėra ir negali būti. Prokuroro teigimu, piniginės sumos, įvardintos kaip „sau pasiėmėm“, yra pasisavintos, nes priešingu atveju jos būtų įvardintos visiškai kitaip ir tuo labiau šį „buhalterinė apskaita“ būtų saugoma ne pas vadybininką A. B., o pas įmonės vadovą I. Ž. ar bendrovės buhalterį. Taip pat nesuprantama, kodėl teismas patikėjo ir rėmėsi vien tik A. B. pasakymu, kad pinigai „sau pasiėmėm“ būtų panaudoti bendrovės reikmėm, jokių tai patvirtinančių duomenų teismas nepateikė, pasiremdamas deklaratyviais samprotavimais, kad nepaneigti tokie A. B. parodymai. Tokiu būdu reikia suprasti, kad kiekvienu atveju, kai pas įmonės darbuotoją namuose ar kitoje vietoje bus rastos oficialioje įmonės buhalterijoje neapskaitytos lėšos ir bus manoma, kad šias lėšas jis pasisavino, tačiau jam pareiškus, kad ateityje jis kada nors šias pinigines lėšas būtų panaudojęs įmonės reikmėms, neaišku, kada ir neaišku kokioms, tyrėjai privalės tai paneiginėti, nes priešingu atveju bus nepaneigta kaltinamojo versija.

93Vien tai, kad lėšos, gautos iš bendrovės veiklos, niekur neapskaitytos ir laikomos ne įmonėje, įrodo, kad lėšos pasisavintos, o ne skirtos neapibrėžtoms bendrovės reikmėms. Remiantis aptartais bei byloje esančiais įrodymais, konstatuotina, kad L. R., I. Ž. ir A. B., veikdami organizuota grupe, pasisavino svetimą turtą – 304 500 Lt.

94Atsikirtime išteisintojo A. B. gynėjas nurodo, kad prokuroro apeliacinis skundas turėtų būti atmestas. Atsikirtime remiamasi BPK 320 straipsnio 3 dalies, BPK 313 straipsnio 1 dalies nuostatomis ir pabrėžiama, kad pirmosios instancijos teismui pripažinus, kad organizuota grupė visiems kaltinamiesiems buvo inkriminuota nepagrįstai, o prokurorui pirmosios instancijos teismo nuosprendžio šioje dalyje neskundžiant ir neprašant veiksmų kvalifikuoti kaip padarytų organizuota grupe, apeliacinės instancijos teismas tiek išplėsti prokuroro apeliaciniame skunde suformuluotus reikalavimus ar pripažinti atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kad veika galėjo būti padaryta organizuota grupe) nebegali. Prokuroro teiginiai, kad UAB „XXX“ buvo specialiai įkurta nusikalstamai veiklai vykdyti, buvo paneigti bylos nagrinėjimo teisme metu surinktais įrodymais, nustačius, kad I. Ž. ilgą laiką turėjo individualią įmonę, kuri vykdė ir atrakcionų verslą Palangoje. Atrakcionų verslas Palangoje toje pačioje vietoje ( - ) gatvėje buvo vykdomas maždaug apie 15 metų. UAB „XXX“ buvo įkurta plečiant veiklą. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad prokuroras nebuvo nuoseklus – teigė, kad UAB „XXX“ buvo įkurta nusikalstamai veiklai vykdyti, tačiau šio juridinio asmens nepatraukė baudžiamojon atsakomybėn ir nesiėmė jokių priemonių, kad šis juridinis asmuo būtų likviduotas. Be to, šių pirmosios instancijos teismo išvadų bei nustatytų faktinių bylos aplinkybių prokuroras apeliaciniame skunde neginčija.

95Taigi nenustačius susitarimo, kad UAB „XXX“ būtų įkurta nusikalstamai veiklai vykdyti, ar kad šios bendrovės atsakingi asmenys, taip pat ir A. B., būtų viršiję jiems suteiktų įgaliojimų ribas, nėra jokio pagrindo konstatuoti, kad kokie nors veiksmai (net ir pripažinus juos nusikalstamais) būtų buvę įvykdyti organizuota grupe.

96Dėl telefoninių pokalbių garso įrašų atsikirtime pažymima, kad pirmosios instancijos teismas atsisakė tirti bei vertinti šiuos įrodymus, kadangi telefoniniai pokalbių įrašai buvo fiksuojami kitoje operatyvinėje byloje ir į šią baudžiamąją bylą buvo perkelti nesant jokio teisinio pagrindo. Atsižvelgiant į tai, daroma išvada, kad prokuroras apeliaciniame skunde nepagrįstai remiasi šiais duomenimis.

97Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintojo gynėjas nurodo, kad UAB „XXX“ jokios uždraustos ar licencijuojamos veiklos nevykdė. Iš kaltinimo matyti, kad veiklos neteisėtumas pasireiškė tik tuo, kad Palangos miesto savivaldybės Architektūros skyrius neišdavė suderinto projekto dėl leidimo statyti laikinuosius pastatus bei kad nebuvo gautas maisto ir veterinarijos tarnybos išduotas leidimas šerbeto gamybai. Prokuroras skunde teismo motyvų nevertino ir neneigė, kad su architektūros skyriumi suderinto projekto neturėjimas negali būti prilyginamas neteisėtai ar licencijuojamai veiklai. Be to, projektas nebuvo gautas ne dėl UAB „XXX“ atsakingų asmenų kaltės. UAB „XXX“ vykdė legalią veiklą, deklaravo pajamas, mokėjo mokesčius, kas paneigia tokios veiklos nelegalų pobūdį.

98Atsikirtime sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad A. B. nėra BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos subjektas. Jo, kaip vadybininko, veikla, vykdant bendrovės direktoriaus jam pavestas funkcijas (pinigų surinkimą iš darbuotojų, atlyginimų išmokėjimą ir pan.) negali būti vertinama kaip apgaulingas apskaitos tvarkymas. Be to, A. B. net nėra inkriminuoti konkretūs veiksmai, sudarantys BK 222 straipsnio 1 dalies sudėtį. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad A. B. buvo „faktinis“ vadovas, tokia sąvoka A. B. pateiktame kaltinime nėra nurodyta.

99Dėl A. B. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsikirtime nurodoma, kad nei kaltinamajame akte, nei prokuroro apeliaciniame skunde nėra nurodyti konkretūs veiksmai, susiję su neteisingų duomenų apie pajamas, pelną bei turtą pateikimu, kurie leistų teigti, kad A. B. galėjo padaryti minėtą nusikaltimą. Analogiškai vertinami ir prokuroro apeliacinio skundo argumentai dėl BK 183 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo. Piniginių lėšų pasisavinimas siejamas su jų neįtraukimu į buhalterinę apskaitą, tačiau A. B. nesant tokio nusikaltimo subjektu, jam baudžiamoji atsakomybė už tai negali kilti. Kaltinamajame akte net neužsimenama apie tai, ar minėtos piniginės lėšos A. B. buvo patikėtos ir kokia apimtimi.

100Prokuroro argumentai, kad tai, jog lėšos, gautos iš bendrovės veiklos, nebuvo apskaitytos ir laikomos ne įmonėje, rodo, kad jos buvo pasisavintos, prieštarauja teismų praktikai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-84/2012). Byloje nėra duomenų, kad pas A. B. namuose kratos metu rastos iš UAB „XXX“ veiklos gautos piniginės lėšos būtų skirtos asmeninių poreikių tenkinimui. Priešingai, iš bylos medžiagos matyti, kad dalis būtinų įmonės veiklai vystyti mokėjimų nebuvo atlikta. Šie mokėjimai būtų buvę atlikti tik pasibaigus vasaros sezonui, taip pat ir atlyginimai darbuotojams už rugpjūčio mėnesį (kratos atliktos rugpjūčio 20 d.).

101Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti, nuteistojo I. Ž. apeliacinį skundą atmesti. Nuteistasis I. Ž., išteisintieji L. R. ir A. B. bei jų gynėjai prašė nuteistojo I. Ž. apeliacinį skundą tenkinti, Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą atmesti.

102Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo I. Ž. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

103Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria L. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, naikinama, šioje dalyje L. R. ir A. B. atžvilgiu priimamas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Taip pat keičiama nuosprendžio dalis dėl I. Ž. netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai) bei dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

104Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl nusikalstamų veikų pagal BK 183 straipsnio 3 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį

105Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus – kaltinamųjų I. Ž., L. R., A. B., liudytojų R. R., V. Ž., Ž. G., E. A., A. J., D. U., L. L., P. Ž., D. M., A. E., A. A., R. V., M. P., E. S., P. K., S. B. parodymus, ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos, dokumentų pateikimo, apžiūros) protokolus, specialisto išvadų duomenis, padarė išvadą, kad jie nepatvirtina L. R. ir A. B. kaltės padarius nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, t. y. organizuota grupe pasisavinus jiems patikėtą ir jų žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą bei pateikiant neteisingus duomenis apie pajamas ir turtą. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, jog šioje dalyje teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to, teismas neteisingai aiškino ir pritaikė įstatymą. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus bei pirmosios instancijos teismo ištirtus ir nuosprendyje aptartus įrodymus, atlikusi įrodymų tyrimą ir papildomai apklausiusi nuteistąjį I. Ž., kaltinamuosius L. R. ir A. B., taip pat apklaususi specialistę R. K., su apygardos teismo išvadomis ir su prokuroro apeliaciniame skunde išdėstytais argumentais sutinka tik iš dalies. Teisėjų kolegijos vertinimu, L. R. ir A. B. pareikšti kaltinimai pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį byloje surinktais įrodymais pasitvirtino dalinai.

106I. Ž., L. R. ir A. B. kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, kad šias nusikalstamas veikas padarė organizuota grupe. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Vienas iš organizuotą grupę apibrėžiančių požymių yra išankstinis bendrininkų susitarimas daryti nusikalstamą veiką, t. y. kai organizuotos grupės nariai iš anksto aptaria nusikalstamos veikos planą, numato įvykdymo mechanizmą, pasiskirsto užduotis, susitaria dėl nusikaltimo padarymo būdo, vietos ir laiko. Inkriminuojant atskiram bendrininkui organizuotos grupės aplinkybę, būtina, kad šis suprastų, jog priklauso tokiai grupei.

107Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių kaltinimo teiginius, jog A. B. subūrė organizuotą grupę nusikalstamai veiklai vykdyti ir paskirstė jos narių vaidmenis. Iš I. Ž. parodymų matyti, kad jis ilgą laiką turėjo individualią įmonę, kuri, greta kitos veiklos, vykdė atrakcionų veiklą. Veiklai plėsti buvo įkurta UAB ,,XXX“, perėmusi atrakcionų veiklą. Jis buvo bendrovės direktorius ir steigėjas, jo draugas A. B. tvarkė reikalus, o sugyventinė L. R. – bendrovės buhalteriją. Kurti bendrovę ir plėtoti atrakcionų veiklą visi nusprendė bendrai. Šiuos pastarojo parodymus iš dalies patvirtino L. R., parodžiusi, kad veiklai plėsti buvo įkurta UAB ,,XXX“. Kurti bendrovę nutarė jie abu (L. R. ir I. Ž.). A. B. parodė, jog I. Ž. paklausus jo nuomonės dėl bendrovės kūrimo, jis (A. B.) pritarė. Be to, byloje apklausti kaip liudytojai UAB ,,XXX“ darbuotojai parodė, kad į darbą juos priėmė bendrovės direktorius I. Ž., įdarbinimo dokumentus jie formino su I. Ž. arba su bendroves buhaltere L. R., A. B. bendrovėje tvarkė einamuosius klausimus, sprendė iškilusias darbines problemas. Taigi iš aptartų parodymų negalima daryti išvados, jog faktinis UAB ,,XXX“ vadovas buvo A. B., subūręs organizuotą grupę ir jai vadovavęs. Šiame kontekste teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai akcentuojami telefoninių pokalbių kontrolės metu užfiksuoti A. B. ir kitų proceso dalyvių telefoniniai pokalbiai, patvirtinantys, kad A. B. buvo nusikalstamos veikos iniciatorius. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog nagrinėjamoje byloje informacija garso įrašų pavidalu surinkta nesilaikant Baudžiamojo proceso ir Operatyvinės veiklos įstatymų nuostatų, todėl ji neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalyje įrodymams keliamų reikalavimų ir negali būti pripažinta įrodymu.

108Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog bendrovės steigėjas, savininkas ir direktorius buvo I. Ž.. Byloje nėra duomenų, kad UAB ,,XXX” buvo specialiai įkurta A. B. pasiūlymu nusikalstamai veiklai vykdyti. Byloje nėra paneigtas kaltinamųjų tvirtinimas, jog UAB ,,XXX” buvo įkurta komercinei veiklai vykdyti I. Ž. individualios įmonės pagrindu. Byloje nėra ir duomenų, jog kaltinamieji kartu iš anksto kūrė nusikalstamos veikos planus, numatė nusikalstamų veikų įvykdymo mechanizmą, tarpusavyje pasiskirstė užduotis. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai iš kaltinimo pašalino aplinkybę, kad nusikalstamos veikos numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarytos organizuota grupe.

109Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog I. Ž. ir L. R. aptariamas nusikalstamas veikas padarė kaip bendravykdytojai (I. Ž. tik nusikalstamą veiką numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje), bendrininkų grupe, nes bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Tyčia bendrininkavimo atveju pasireiškia tuo, kad kiekvienas bendrininkas suvokia, kad jis dalyvauja bendrai su kitais asmenimis jam inkriminuoto nusikaltimo padaryme. Įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai yra išsamiai aptarę nusikalstamos veikos atlikimo detales (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-245/2006).

110Teisėjų kolegijos nuomone, byloje aptariamų nusikaltimų pobūdis, veikimo schema ir surinkti įrodymai leidžia neabejotinai teigti, jog I. Ž., L. R., A. B. nusikalstamas veikas įvykdė bendrininkų grupe. Akivaizdu, kad siekdami pasisavinti UAB ,,XXX” turtą – pinigines lėšas I. Ž., L. R. ir A. B. turėjo suvienyti savo pastangas ir susitelkti bendram tikslui. Nusikaltimo mechanizmas atskleidžia, kad nusikalstamas sumanymas niekaip negalėjo būti pasiektas pavienio asmens pastangomis. Teisėjų kolegijai nekyla abejonių, kad nagrinėjamoje byloje tiek nuteistasis, tiek išteisintieji aiškiai suvokė, jog savo veiksmais kėsinasi į tą patį objektą – UAB ,,XXX” piniginių lėšų pasisavinimą, ir savo veiksmais realizavo dalį nusikalstamų veikų objektyviųjų požymių – apgaulingai tvarkė bendrovės buhalterinę apskaitą, siekiant išvengti mokesčių, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis apie bendrovės turtą ir pajamas.

111Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, priešingai nei konstatavo apygardos teismas, matyti, jog L. R. žinojo ir suprato, kad apgaulingai tvarko UAB ,,XXX” buhalterinę apskaitą bei siekiant išvengti mokesčių, pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis. Byloje neginčijamai nustatyta, kad į deklaracijas, kurias I. Ž. pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, buvo įrašyti žinomai neteisingi duomenys apie juridinio asmens pajamas ir turtą. Taip pat nustatyta, kad PVM deklaracijas su neteisingais duomenimis apie bendrovės pajamas užpildė, pasirašė ir elektroniniu būdu įgaliotai institucijai perdavė įmonės buhalterė L. R.. Nuteistasis I. Ž. viso bylos proceso metu parodė, kad apie buhalterinę apskaitą nieko nesupranta, todėl visus su tuo susijusius klausimus sprendė L. R.. Be to, byloje nustatyta, kad I. Ž. nurodymu pinigus rinkdavo A. B., o kartais tai darydavo ir pats I. Ž., surinkti pinigai nebūdavo pajamuojami kasoje ir žodiniu I. Ž. nurodymu buvo saugomi A. B. namuose. Dalį šių pinigų A. B. pagal poreikius be jokios oficialios apskaitos perduodavo L. R. einamiesiems bendrovės mokėjimams atlikti arba pats be jokios oficialios apskaitos panaudodavo bendrovės reikmėms. Taip pat nustatyta, kad mokant darbuotojams atlyginimus buvo daromi pažeidimai, taip pat ir pačiai L. R. nepagrįsta dalis priskaičiuoto ir išmokėto atlyginimo. Esant nurodytoms aplinkybėms akivaizdu, kad L. R., būdama įmonės buhalterė, negalėjo nesuprasti, kad pinigai negali būti nepajamuojami ir laikomi bet kur. Ji negalėjo vykdyti einamųjų mokėjimų nepajamuotais pinigais, gautais grynųjų pinigų pavidalu iš vadybininko. Tuo labiau negalėjo nesuprasti pačiai sau mokamo atlyginimo nepagrįstumo. Taigi nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad L. R. tik pasyviai vykdė I. Ž. jai duodamus nurodymus, nesuvokdama jų neteisėtumo, nes tiek L. R., tiek I. Ž. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, siekė vieningo tikslo – pasisavinti svetimą UAB „XXX priklausantį turtą.

112Be to, iš bylos duomenų matyti, jog surinktos bendrovės įplaukos buvo saugomos A. B. bute. Negalima sutikti su teismo nuosprendyje padaryta išvada, kad tai buvo daroma žodiniu I. Ž. nurodymu, nes bendrovė neturėjo ofiso, o laikyti pinigus kaime gyvenančių I. Ž. ir L. R. namuose buvo nesaugu. Iš atliktų kratų protokolų matyti, jog pinigai A. B. bute buvo rasti ir paimti iš pastarojo drabužių kišenės, piniginės, stalčių. Taigi, A. B. taip pat neturėjo saugių pinigų saugojimo sąlygų. Atlikus A. B. kompiuterio duomenų tyrimą, nustatyta, kad jame buvo pildyti laisvos formos registrai „Išlaidos 2012.06”, „Išlaidos 2012.07”, „Išlaidos 2012.08” (I revizijos medžiaga, 42, 42-1, 42-2 priedai). Specialisto išvadoje nurodyta, kad šiuose registruose laikotarpiu nuo 2012-06-04 iki 2012-08-20 užregistruotos neįtrauktos į apskaitą ir nepagrįstos apskaitos dokumentais (neišrašyti kasos išlaidų orderiai) iš viso 156 122 Lt išlaidos darbo užmokesčiui, avansams, kanceliarinėms išlaidoms, išlaidoms už telefonus ir elektrą. Be to, iš L. R. parodymų matyti, kad pinigus einamiesiems įmonės mokėjimams atlikti ir kitoms išlaidoms padengti jai duodavo būtent vadybininku dirbantis A. B.. Šie aptarti įrodymai pirmosios instancijos teismo buvo netinkamai įvertinti, dėl ko teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog visus valinius sprendimus dėl lėšų panaudojimo priimdavo direktorius I. Ž., o A. B. nebuvo įgaliotas pinigines įplaukas administruoti savo nuožiūra. Akivaizdu, jog turėdamas jam patikėtą UAB ,,XXX” turtą – pinigines lėšas, A. B. žinojo, kad I. Ž. ir L. R. neteisėtai veiksmais šios lėšos nėra įtraukiamos į bendrovės apskaitą.

113Pagal galiojančią teismų praktiką BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo subjektu gali būti asmuo, turintis ne tik bendruosius, bet ir specialiuosius požymius, t. y. kai kaltininkas turto atžvilgiu turi specialius įgaliojimus. Svetimo turto pasisavinimo subjektais gali būti asmenys, kuriems tas turtas yra patikėtas arba esantis jo žinioje. Patikėtas turtas – tai užimamų pareigų, specialių pavedimų bei sutarčių pagrindu teisėtame kaltininko valdyme esantis svetimas turtas, kurio atžvilgiu kaltininkas turi teisiškai apibrėžtus įgalinimus. Esantis kaltininko žinioje yra toks turtas, kai kaltininkas dėl savo užimamų pareigų turi teisę pavaldiniams, kuriems patikėtas turtas, duoti nurodymus dėl šio turto panaudojimo. Prie tokių asmenų priskirtini įmonių, įstaigų, organizacijų vadovai ar asmenys, atsakingi už atskiras jų veiklos sritis, tačiau nesantys materialiai atsakingi už tą turtą.

114Šioje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB ,,XXX”, kurios turtą pasisavino bendrai veikdami I. Ž., L. R., A. B., direktoriumi buvo nuteistasis I. Ž.. Todėl UAB ,,XXX” turtas buvo jo žinioje. Byloje taip pat nustatyta, jog surinktos bendrovės įplaukos buvo saugomos A. B. bute žodiniu susitarimu. Iš apklaustų bendrovės darbuotojų parodymų matyti, jog surinkti iš paslaugų gavėjų pinigai buvo perduodami A. B., I. Ž. arba L. R.. Taigi, UAB ,,XXX” turtas jiems buvo patikėtas. Tokių būdu aptartų įrodymų visuma neabejotinai patvirtina, kad nagrinėjamoje byloje svetimo turto pasisavinimo vykdytojai yra I. Ž., L. R. ir A. B., būtent jų veiksmai ir dėl jų atsiradę padariniai – padaryta žala yra susieti tiesioginiu priežastiniu ryšiu.

115Nagrinėjamų nusikalstamų veikų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog nenustačius organizuotos grupės požymio, vadybininku dirbęs A. B. nėra BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje nustatytų nusikaltimo subjektas, todėl šioje dalyje prokuroro skundas atmetamas.

116Atmetama ir prokuroro skundo dalis, kuria jis nesutinka su apygardos teismo teiginiu, kad „sau pasiėmėm” yra pinigai, skirti tiksliniam mokesčių mokėjimui, kadangi nei vienoje oficialioje buhalterinėje apskaitoje tokių teiginių nėra ir negali būti. Prokuroro nuomone piniginės sumos, įvardintos kaip „sau pasiėmėm“, yra pasisavintos.

117Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pasisavinimu gali būti pripažintas ir įmonės pinigų pervedimas į kitos įmonės sąskaitą pagal fiktyvius sandorius, vėliau juos paimant atgal grynaisiais pinigais ir panaudojant ne įmonės reikmėms, o kitiems tikslams. Kaltininko tvirtinimai, kad bendrovės lėšos iš tikrųjų buvo panaudotos bendrovės reikmėms, nors tai neužfiksuota buhalterinėje apskaitoje ir nepatvirtinta kitais įrodymais, nėra pakankamas pagrindas paneigti tai, kad įmonės turtas buvo pasisavintas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-208/2008, 2K-368/2008, 2K-163/2009). Kita vertus, tokio pobūdžio bylose būtina įsitikinti įmonės turto pasisavinimo ir padarytos žalos tikrumu, įvertinti ne vien tik buhalterinės apskaitos dokumentuose esančią informaciją, bet objektyvių aplinkybių visumą, iš kurios galima spręsti, ar įmonė patyrė realios žalos dėl jos vadovo veiksmų, ar jis veikė tyčia, t. y. suprasdamas, kad savinasi įmonės turtą, numatydamas įmonei daromą žalą ir to norėdamas.

118Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje surinktais įrodymais nėra paneigta A. B. versija, kad jo pildytuose laisvos formos registruose „Išlaidos 2012.06”, „Išlaidos 2012.07”, „Išlaidos 2012.08” išlaidomis su tiksline paskirtimi „sau pasiėmėm” buvo pažymėtos bendrovės gautos įplaukos, kurios buvo saugomos jo žinioje ir skirtos ateityje panaudoti mokesčių mokėjimui bei kitoms bendrovės reikmėms. A. B. nurodė, jog būtent šie pinigai kartu kitais pinigais buvo paimti atliktų kratų jo namuose bei bendrovės patalpose metu. Akivaizdu, jog atliktų kratų metu paimta UAB „XXX” lėšų suma – 75 842,12 Lt – yra artima nurodomai 70 560 Lt sumai „sau pasiėmėm” ir iš esmės paaiškina kratų metu paimtų piniginių lėšų kilmę, o skirtumas tarp realiai rastos 75 842,12 Lt pinigų sumos ir laisvos formos registruose nurodytos 70 560 Lt sumos paaiškinamas registro pildymo nebaigtumu, kaltinamųjų veiklą nutraukus policijos pareigūnams. Tokiu būdu apygardos teismas pagrįstai iš bendros išlaidų sumos 156 122 Lt atėmė 70 560 Lt „sau pasiėmėm” išlaidų, ir laikė, jog likusioje dalyje išlaidos 85 562 Lt sumoje laikytinos kaip atliktos bendrovės poreikiams tenkinti, todėl ši pinigų suma negali būti laikoma pasisavinta.

119Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I. Ž., L. R. ir A. B., veikdami bendrininkų grupe, pasisavino I. Ž. žinioje buvusį bei L. R. ir A. B. patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

120I. Ž., L. R. ir A. B., iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu nenustatyta, tyrimo metu nenustatytoje vietoje, susitarė sukurti uždarąją akcinę bendrovę (toliau – UAB) ir plėtoti atrakcionų paslaugų teikimo verslą siekiant, slepiant mokesčius valstybei, pasisavinti bendrovės pinigines lėšas. Tokiu būdu pasiekus susitarimą nurodytai nusikalstamai veiklai vykdyti, bendrininkai pasiskirstė vaidmenimis: I. Ž. įregistruos UAB „XXX“, kurioje vykdys bendrovės vadovo pareigas, jo sugyventinė L. R. eis buhalterės pareigas, o A. B. eis vadybininko pareigas ir bus atsakingas už atrakcionų aparatų įgijimą, jų tinkamą funkcionavimą, darbuotojų darbų paskirstymą, piniginių įplaukų administravimą bei jų pasidalinimą su bendrininkų grupės nariais.

121I. Ž. 2012 m. balandžio 3 d. įregistravo UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), ir 2012 m. balandžio 18 d. užėmęs bendrovės direktoriaus pareigas, tą pačią dieną priėmė į buhalterės pareigas L. R., o į vadybininko pareigas – A. B.. Vykdydami išankstinį susitarimą, pažeidžiant Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 6 straipsnio 2 dalį, 12 straipsnio 1, 4 dalis, 16 straipsnio 1 dalį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3, 4, 16 punktus, Lietuvos Respublikos 2004 m. balandžio 13 d. Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 8 straipsnio 1 dalies, Lietuvos Respublikos 2002 m. kovo 5 d. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 3 straipsnio 1 dalies nuostatus ir reikalavimus, I. Ž. ir L. R. apgaulingai tvarkant šios bendrovės buhalterinę apskaitą ir siekiant išvengti mokesčių, pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis, laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., neteisėtai gavo I. Ž. patikėtą bei L. R. bei A. B. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB „XXX“ priklausantį turtą – pinigines lėšas, iš viso 304 500 Lt įplaukų, kurių neįtraukė į UAB „XXX“ buhalterinę apskaitą ir dalį jų – 123 321,76 Lt pasisavino.

122Tokiu būdu I. Ž., L. R. ir A. B. pasisavino I. Ž. žinioje buvusį bei L. R. ir A. B. patikėtą didelės vertės svetimą – UAB ,,XXX“ turtą (pinigines lėšas) – 123 321,76 Lt.

123Be to, I. Ž. ir L. R., veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

124I. Ž., būdamas UAB „XXX“, direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės buhaltere L. R., vykdydamas bendrininkų grupės narių išankstinį susitarimą, pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį būdamas atsakingu už buhalterinės apskaitos organizavimą, o L. R. pagal Lietuvos Respublikos 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 10 straipsnio 1 dalį, 11 straipsnio 1 dalį, būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos tvarkymą, laikotarpyje nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d., pažeidžiant to paties įstatymo 6 straipsnio 2 dalį, kurioje nurodyta, kad „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 dalį, kurioje nurodyta, kad „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“ reikalavimus, 12 straipsnio 4 dalį, kurioje nurodyta, kad apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, 16 straipsnio 1 dalį, kad ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose, Vyriausybės 2000 m. vasario 17 d. nutarimu Nr. 179 patvirtintų „Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių“ 3 punktą, kuriame nurodyta, kad pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo vyriausiasis buhalteris (buhalteris), o priėmus pinigus – ir kasininkas, 4 punktą, kuriame nurodyta, kad pinigai iš kasos išmokami pagal kasos išlaidų orderį. Pinigai išmokami ir pagal kitus atitinkamai įformintus dokumentus (mokėjimo žiniaraštį <...>), išrašius kasos išlaidų orderį, 16 punktą, kuriame nurodyta, kad visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą. Jeigu kasos knyga pildoma kompiuteriu, turi būti išsaugoti visi būtinieji kasos knygos rekvizitai: data, pinigų likutis kasoje darbo dienos pradžioje, kasos pajamų ir išlaidų orderių numeriai, iš ko priimta arba kam išmokėta pinigų suma pagal kiekvieną kasos pajamų ir išlaidų orderį, bendra gautų ir bendra išmokėtų per dieną pinigų suma, pinigų likutis kasoje darbo dienos pabaigoje, kasininko ir vyriausiojo buhalterio (buhalterio) parašai) reikalavimus sekančiu būdu:

1251) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į apskaitą neįtraukė, nepagrindė apskaitos dokumentais ir apskaitos registruose neužregistravo 8 darbuotojams: V. Ž., R. V., R. S., A. A., A. E., L. R., Z. G., P. Ž. iš viso 9 943,75 Lt darbo užmokesčio priskaitymo bei iš viso 7 728,17 Lt darbo užmokesčio išmokėjimo;

1262) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais ūkinės operacijos metu iš viso 304 500 Lt įplaukų, gautų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas ir šerbetą, iš jų: birželio mėn. – 47 489 Lt, liepos mėn. – 143 905 Lt, rugpjūčio mėn. – 113 106 Lt. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 304 500 Lt įplaukų gavimą į UAB „XXX“ kasą bei sumažino 304 500 Lt dokumentinį kasos likutį. Taip pat apskaitos registruose – sąskaitoje Nr. 272 „Kasa“ neužregistravo iš viso 304 500 Lt įplaukų iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas, sąskaitoje Nr. 5005 „Suteiktų paslaugų pajamos“ neužregistravo iš viso 278 553,72 Lt pajamų, iš jų: birželio mėn. – 47 489 Lt, liepos mėn. – 137 588,69 Lt, rugpjūčio mėn. – 93 476,03 Lt;

1273) laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo apskaitos registruose prekių, skirtų šerbeto, už kurį laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. surinkta iš viso 6 190 Lt įplaukų, neįtrauktų į bendrovės apskaitą gamybai, įsigijimo;

1284) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. neįtraukė į apskaitą ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė 4 atvejais kasos išlaidų orderių – 1 547,99 Lt grynųjų pinigų, sumokėtų ūkio subjektams už prekes ir gautas paslaugas. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė 4 atvejais 1 547,99 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „XXX“ darbuotojams, apmokėjusiems už prekes ir gautas paslaugas ūkio subjektams;

1295) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. neįtraukė į apskaitą, neužregistravo apskaitos registruose ir nepagrindė apskaitos dokumentais – neišrašė kasos išlaidų orderių – iš viso 156 122 Lt išlaidoms. Atitinkamai apskaitos registre – kasos knygoje neįrašė kasos išlaidų orderių, pagrindžiančių iš viso 156 122 Lt išlaidas, kurios nebuvo įtrauktos į bendrovės apskaitą.

130To pasėkoje pagal UAB ,,XXX“ direktoriaus I. Ž. organizuotą ir L. R. tvarkytą buhalterinę apskaitą laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d. nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB ,,XXX“ veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros.

131Be to, I. Ž. ir L. R., veikdami bendrininkų grupe, siekdami išvengti mokesčių, įrašė į deklaracijas, kurias pateikė valstybės įgaliotoms institucijoms, žinomai neteisingus duomenis apie juridinio asmens pajamas ir turtą, o būtent:

132I. Ž., būdamas UAB „XXX“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su bendrovės buhaltere L. R., pagal bendrininkų grupės narių išankstinį susitarimą, siekiant išvengti mokesčių, Mėnesinių pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo (toliau – PSD) įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijose pateiktose valstybės įgaliotai institucijai – Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai už 2012 m. birželio, liepos, rugpjūčio mėnesius, įrašė žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą, taip 18 eilutėje nedeklaravo iš viso 9 943,75 Lt išmokėtų išmokų, neatėmus neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – NPD), papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio (toliau – PNPD), socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 1 305,43 Lt išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai), iš jų:

133- 2012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3 986,57 Lt (379,69 + 449,34 + 409,59 + 2 747,95) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 597,88 Lt (55,12 + 4,40 + 73,73 + 464,63) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai);

134- 2012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5 228,74 Lt (182,72 + 69,77 + 515,13 + 365,15 + 429,45 + 409,59 + 2 200 + 1 056,93) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 639,53 Lt (14,27 + 14,28 + 54,80 + 73,73 + 366 + 116,45) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai);

135- 2012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 + 321,71) išmokėtų išmokų, neatėmus NPD, PNPD, socialinio draudimo įmokų, pajamų mokesčio ir PSD sumų, 19 eilutėje nedeklaravo 68,02 Lt (34,01 + 34,01) išskaičiuotą pajamų mokestį nuo išmokėtų išmokų iki mėnesio 15 d. (imtinai).

136Be to, jis 2012 m. birželio mėn. ir liepos mėn. 12 atvejų valstybės įgaliotai institucijai – Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui pateikė žinomai neteisingus ir tikrovės neatitinkančius duomenis apie turtą – apdraustųjų asmenų pajamas, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir socialinio draudimo įmokas, iš viso 9 215,31 Lt (3 986,57 + 5 228,74) ir įmokų iš viso 3 684,28 Lt (1 593,83 + 2 090,45) (30,98 % + 3 % + 6 %), t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. liepos 31 d. 12 atvejų neužregistravo iš viso 9 215,31 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir iš viso 3 684,28 Lt įmokų, t. y. :

137- 2012 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 3 986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir S5 stulpelyje neįrašė 1 593,83 Lt socialinio draudimo įmokų bei ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos” (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose 4 atvejais darbuotojams R. V., E. S., L. R., Z. G. neįrašė iš viso 3 986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 12 eilutėje iš viso 1 593,83 Lt (30,98 % + 3 % + 6 %) įmokų bei P7 stulpelyje neįrašė iš viso 3 986,57 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P8 stulpelyje iš viso 1 593,83 Lt įmokų;

138- 2012 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį laikotarpį stulpelyje S4 neįrašė 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir S5 stulpelyje neįrašė 2 090,45 Lt (30,98 % + 3 % + 6 %) socialinio draudimo įmokų bei ataskaitoje „Apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokos“ (forma SAM3SD) Ali stulpeliuose 8 atvejais darbuotojams V. Ž., R. V., E. S., L. R., Z. G., A. A., A. E., P. Ž. neįrašė iš viso 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir 12 eilutėje iš viso 2 090,45 Lt įmokų bei P7 stulpelyje neįrašė iš viso 5 228,74 Lt pajamų, nuo kurių skaičiuojamos įmokos ir P8 stulpelyje iš viso 2 090,45 Lt įmokų.

139Dėl prokuroro skundo argumentų dėl nusikalstamų veikų pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį

140Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas I. Ž., L. R. ir A. B. dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį išteisino, nes nenustatyta, kad UAB ,,XXX“ nesikreipė į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo vykdyti atrakcionų paslaugų teikimo veiklą ir dėl leidimo prekiauti viešosiose vietose, o reikalavimo turėti nustatyta tvarka išduotus maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimus vykdant šerbeto gamybą ir prekybą nesilaikymas vertintinas kaip administracinės teisės pažeidimas. Prokuroras ginčija tokį teismo sprendimą teigdamas, kad vien tik kreipimasis dėl leidimo išdavimo nesuteikia galimybės vykdyti komercinę veiklą. Be to, UAB ,,XXX“ komercinė veikla buvo vykdoma ir po to, kai I. Ž. buvo kelis kartus nubaustas administracine tvarka dėl komercinės veiklos vykdymo neturint tam leidimo. Prokuroro nuomone, visa tai rodo didesnį išteisintųjų pavojingumo laipsnį, nei jų veiklos kvalifikavimas pagal administracinę teisę.

141Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu. Šia nusikalstama veika kėsinamasi į Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose norminiuose aktuose nustatytą verslo tvarką. Valstybė, nustatydama verslo tvarką, įgyvendina savo konstitucinę pareigą reguliuoti ūkinę veiklą taip, kad ji tarnautų bendrai tautos gerovei (Konstitucijos 46 straipsnis). Plačiąja prasme verslo tvarka apima tiek bendrąsias verslo subjektų teises ir pareigas (pvz., Civilinio kodekso 2.4, 2.74, 2.77 straipsniai, mokesčių įstatymai ir poįstatyminiai aktai ir t. t.), tiek specialiuosius reikalavimus, keliamus atskiroms verslo rūšims (pvz., Kelių transporto kodeksas, bankų, švietimo, farmacijos, turizmo, statybos, advokatūros, medicinos praktikos, audito ir kiti įstatymai bei poįstatyminiai aktai). Kita vertus, aiškinant verslo tvarką kaip baudžiamųjų įstatymų saugomą vertybę, atsižvelgtina į tai, kad už įvairius verslo tvarkos pažeidimus nustatyta ne baudžiamoji, bet administracinė atsakomybė. Atsižvelgiant į baudžiamosios ir administracinės atsakomybės tikslus, taip pat į BK 202 straipsnio pavadinimą ir turinį, verslo tvarka kaip šios normos saugoma vertybė sietina su esminiais teisiniais reikalavimais, keliamais ūkinės, komercinės, finansinės ir profesinės veiklos legalumui.

142Vertindama prokuroro skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi, jog pirmosios instancijos teismas baudžiamąją bylą nagrinėjo pareikšto kaltinimo ribose (BPK 255 straipsnis). Kaltinime nurodytas atrakcionų paslaugų teikimo neteisėtumas pasireiškė pažeidžiant Palangos miesto savivaldybės tarybos sprendimais patvirtintų taisyklių atitinkamų punktų nuostatas bei nesikreipiant į Palangos miesto savivaldybės administraciją dėl leidimo vykdyti atrakcionų paslaugų teikimo veiklą ir dėl leidimo prekiauti viešosiose.

143Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atrakcionų paslaugų teikimą vykdė oficialiai įregistruota UAB ,,XXX“, kurios įstatuose nurodyta, kad bendrovės veiklos objektas yra bet kuri įstatymų nedraudžiama ūkinė komercinė veikla. Veiklos rūšis, kuriomis norint verstis reikalingas specialus leidimas, nustato ne BK, o kiti įstatymai. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, jog byloje nėra jokių įrodymų, kad tokiai veiklos rūšiai kaip atrakcionų paslaugų teikimas, būtų reikalingas įstatyme numatytas specialus leidimas (licencija), išduodamas įstatymo ar Vyriausybės nustatyta tvarka, tokių nuorodų nėra ir inkriminuotoje kaltinimo dalyje dėl vertimosi atrakcionų paslaugų teikimu. Akivaizdu, jog kaltinime nurodyti teisės aktų pažeidimai bei būtino savivaldybės išduotų leidimų vykdyti atrakcionų paslaugų teikimą bei prekybą viešosiose vietose neturėjimas atitinka alternatyvų, tačiau kaltinime neinkriminuotą BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviosios pusės požymį – kitokį neteisėtą būdą apimantį atvejus kai užsiimant ūkine ir pan. veikla kitaip pažeidžiami teisės aktų reikalavimai, pvz., užsiimama ūkine, komercine veikla be patento, kai jis būtinas, be savivaldybės išduoto pažymėjimo ir pan. Pažymėtina, kad I. Ž. dar iki kaltinime nurodytos veiklos pradžios (2012 m. gegužės 21 d.) bei 2012 m. birželio 11 d. kreipėsi į savivaldybės administraciją dėl veiklos leidimui prilygstančio projekto derinimo, todėl kaltinime inkriminuotas veiklos neteisėtumas pasireiškęs nesikreipimu į savivaldybės administraciją, neatitinka tikrovės. Pažymėtina ir tai, kad kaltinime inkriminuotus ūkinės, komercinės veiklos tvarkos pažeidimus teismas visiškai pagrįstai vertino kaip aplinkybę, kuri rodo ne atrakcionų paslaugų teikimo neteisėtumą, bet atskirų lokalinių norminių aktų pažeidimus, už kuriuos numatyta administracinė atsakomybė.

144Nurodytų aplinkybių kontekste negalima sutikti su prokuroro skundo teiginiu, jog nepaisant to, kad I. Ž. buvo ne kartą baustas administracine tvarka už komercinės veiklos vykdymą neturint tam leidimo, vis tiek vykdė savo veiklą, tai rodo didesnį išteisintųjų pavojingumo laipsnį, nei jų veiklos kvalifikavimas pagal administracinę teisę. Bylos duomenimis (I. Ž., L. R., A. B. parodymai, liudytojų D. K., S. B. parodymai bei pirmosios instancijos teismui pateikti dokumentai) nustatyta, jog tiek I. Ž. individuali įmonė, tiek UAB ,,XXX“, vykdė iš esmės analogišką veiklą, kuriai kiekvienais metais gaudavo atitinkamus leidimus, dėl kurių išdavimo I. Ž. kreipėsi į savivaldybę ir 2012 metais. Nurodytos aplinkybės neduoda pagrindo išvadai, kad išteisintieji ignoravo įstatymais reglamentuotas taisykles ir jų laikymąsi.

145Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šerbeto gamybos ir prekybos veikla, skirtingai nuo atrakcionų paslaugų teikimo veiklos, pagrįstai kaltinime priskirta licencijuojamų veikų kategorijai, kadangi Maisto įstatymo 4 straipsnio 3 dalies 4 punkte nustatyta imperatyvi pareiga visiems maisto tvarkymo subjektams turėti atitinkamus pažymėjimus, leidžiančius vykdyti šią veiklą konkrečiose maisto tvarkymo vietose. Bylos duomenimis nustatyta, kad UAB „XXX“, nesikreipusi į Palangos valstybinę maisto ir veterinarinę tarnybą dėl maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo išdavimo ir neturėdama maisto tvarkymo subjekto patvirtinimo pažymėjimo, neteisėtai vykdė šerbeto gamybą ir prekybą, t. y. versliškai ėmėsi ūkinės komercinės veiklos, iš kurios laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. gavo 6 190 Lt įplaukų.

146Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad už neteisėtą vertimąsi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla nustatyta ne tik baudžiamoji, bet ir administracinė atsakomybė. Antai BPK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad vertimasis komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių litų su pagamintos produkcijos, įrankių, žaliavos ir gautų pajamų iš šios veiklos konfiskavimu. Straipsnio pastaboje nurodyta, kad pagal šį straipsnį administracinė atsakomybė atsiranda, kai verčiamasi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla neturint licencijos (leidimo) veiklai, kuriai reikalinga Lietuvos Respublikos įstatymuose numatyta licencija (leidimas), ar kitokiu neteisėtu būdu ir gaunamos pajamos (įplaukos) ar paskutiniųjų 12 mėnesių pajamos (įplaukos), ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertė neviršija 500 minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio sumos (2003-07-04 įstatymo Nr. IX-1702 redakcija). Kaltinamajame akte nurodyta, kad gautų iš šerbeto gamybos ir prekybos įplaukų suma yra 6 190 Lt, taigi akivaizdžiai nesiekia sumos, atribojančios administracinę atsakomybę nuo baudžiamosios ir duodančios pagrindą laikyti veiką nusikalstama. Todėl pritartina pirmosios instancijos teismo išvadai, jog ir I. Ž., L. R., A. B. veiksmuose vykdant šerbeto gamybos ir prekybos veiklą nėra visų būtinų nusikaltimo, numatyto BK 202 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių.

147Prokuroras skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino I. Ž. ir L. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Skunde nurodoma, jog kaltinime nurodytų dokumentų datos yra žinomai netikros ir tai leidžia tvirtinti, jog ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio turinys atitinkamai yra taip pat suklastoti. Prokuroras taip pat nurodo, jog dingusio dokumento atkūrimas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos buvo pagrindas tyrimą atlikusiam specialistui nepripažinti atkurto dokumento pakankamu finansinės operacijos autentiškumą patvirtinančiu pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu ir konstatuoti, kad UAB ,,XXX“ nepagrindė apskaitos dokumentais ir neužregistravo prekių, skirtų šerbeto, už kurį surinkta viso 6 190 Lt įplaukų, neįtrauktų į bendrovės apskaitą, įgijimo. Be to, dokumentų klastojimą patvirtina ir tai, kad buhalteriniai dokumentai atkurti tik po pradėto ikiteisminio tyrimo.

148Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus. Netikro dokumento pagaminimas suprantamas kaip pagaminimas visiškai naujo žinomai melagingo dokumento, t. y. tokio, kuris tikrovėje neegzistuoja. Prokuroras skunde kaltinime nurodytų dokumentų netikrumą sieja su žinomai neteisingos dokumentų sudarymo datos nurodymu, tačiau byloje surinktais įrodymais nėra paneigti I. Ž. ir L. R. parodymai, kad dokumentuose nurodytos finansinės operacijos iš tiesų realiai įvyko dokumentuose nurodytu laiku, tačiau jiems dingus buvo atkurti atgaline data. Byloje esantys ir skundžiamame nuosprendyje aptarti duomenys – I revizijos medžiaga (priedai 21-2, b. l. 14-41, priedai 43, 43-1, 43-1-1, b. l. 36-38) nepaneigia specialisto tyrimui pateiktų I. Ž. įmonės ir UAB ,,XXX” dokumentų autentiškumo ir patvirtina I. Ž. ir L. R. parodymus apie realiai įvykusias finansines operacijas. Prokuroras skunde nepagrįstai akcentuoja dingusių dokumentų atkūrimą nesilaikant Buhalterinės apskaitos įstatymo 20 straipsnio 1 dalies ir Vyriausybės 2002 m. liepos 1 d. nutarimu Nr. 1022 patvirtintų „Dingusių, visiškai ar iš dalies sugadintų apskaitos dokumentų ir apskaitos registrų atkūrimo taisyklių” nustatytos tvarkos. Byloje nustatyta, jog dingusio dokumento atkūrimas nesilaikant teisės aktuose nustatytos tvarkos sudarė pagrindą objektų tyrimą atlikusiam specialistui nepripažinti atkurto dokumento pakankamu finansinės operacijos autentiškumą patvirtinančiu pirminiu buhalterinės apskaitos dokumentu. Tačiau ši aplinkybė nepatvirtina I. Ž. ir L. R. tyčios atkuriant prarastą dokumentą ir jį įtraukiant į apskaitą teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę. Jau minėta, kad pastarųjų aiškinimas, kad UAB ,,XXX” neaiškiomis aplinkybėmis prarasti realiai egzistavę orderiai nesilaikant nustatytos tvarkos buvo atkurti ir vėliau įtraukti į buhalterinę apskaitą, byloje esančiais įrodymais nėra paneigtas. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad I. Ž. ir L. R. veiksmuose aptartomis aplinkybėmis atgaline data surašant 2012 m. rugpjūčio 16 d. kasos išlaidų orderį Nr. 002, 2012 m. rugpjūčio 2 d. kasos pajamų orderį serija OG Nr. 16, ir juos įtraukiant į apskaitą nėra būtino BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties elemento – kaltės. Nurodytų aplinkybių kontekste atmetamas ir prokuroro teiginys, jog dokumentų klastojimą patvirtina ir tai, kad buhalteriniai dokumentai atkurti tik po pradėto ikiteisminio tyrimo. Byloje surinktais įrodymais nepaneigta I. Ž. ir L. R. versija dėl dokumentų pagaminimo aplinkybių, kad po atliktų kratų pastarieji pasigedo kaltinime nurodytų dokumentų, todėl, žinodami dokumentų rekvizitus, juos pagamino iš naujo ir įtraukė į buhalterinę apskaitą. Taigi akivaizdu, kad dokumentai galėjo būti atkurti tik pradėjus ikiteisminį tyrimą, t. y. po to, kai paaiškėjo, jog nenustatytomis aplinkybėmis dingo įvykusias realiais finansines operacijas patvirtinantys dokumentai.

149Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, išteisindamas I. Ž., L. R. ir A. B. dėl kaltinimų pagal BK 202 straipsnio 1 dalį ir BK 300 straipsnio 1 dalį nepadarius veikų, turinčių nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, klaidų, vertinant įrodymus, nepadarė.

150Dėl nuteistojo I. Ž. apeliacinio skundo argumentų

151Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, neturi pagrindo nesutikti su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada dėl nuteistojo kaltės padarius veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje (išskyrus dėl nustatytos bendrininkavimo formos, kuri šiame nuosprendyje jau buvo aptarta).

152Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, abejoja pirmosios instancijos teismo nešališkumu, tai iš esmės argumentuodamas tuo, kad atsisakius apklausti specialistą, buvo suvaržyta kaltinamojo teisė į gynybą, o neišsamiai įvertinus įrodymus pažeisti BPK 20 straipsnio reikalavimai ir priimtas nemotyvuotas nuosprendis, kurio struktūra ir argumentacija atitinka kaltinamojo akto turinį. Tačiau su tokiais apeliacinio skundo argumentais negalima sutikti.

153Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantas skunde pateikia tik savo subjektyvią nuomonę, kad skundžiamo nuosprendžio turinys yra perrašytas iš kaltinamojo akto. BPK 305 straipsnio 1 dalis įpareigoja teismą nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstyti įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybes, nurodant jos padarymo vietą, laiką, būdą, padarinius ir kitas svarbias aplinkybes. Šioje nuosprendžio dalyje teismo nustatytos veikos aprašymas turi atitikti baudžiamojo įstatymo dispozicijos turinį nurodant visus nusikalstamos veikos sudėties elementus ir visa, kas reikšminga nusikalstamos veikos kvalifikavimui. Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, jog apygardos teismas išdėstė teisiamuosiuose posėdžiuose ištirtus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, įvertino kiekvieną įrodymą atskirai ir jų visumą bei padarė atitinkamas išvadas dėl pareikštų kaltinimų. Atkreiptinas dėmesys, jog teismas patikrintų įrodymų pagrindu nenustatė tapačių kaltinamajame akte suformuluotų nusikalstamų veikų aplinkybių, taigi nėra pagrindo teigti, jog nuosprendis atitinka kaltinamojo akto turinį. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, jos pirmosios instancijos teismo šališkumas siejamas su pastarojo atsisakymu apklausti specialistą, tokiu būdu palaikant vien tik kaltinimo pusę ir suvaržant nuteistojo teisę į gynybą. Atsakydama į šiuos skundo argumentus, teisėjų kolegija pažymi, kad Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas yra ir viena iš asmens konstitucinės teisės į teisingą teismą sudėtinių dalių. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Vertinant nešališkumą subjektyviuoju aspektu, turi būti nustatyta, ar yra realių faktų, kurie kelia abejonių dėl teisėjo nešališkumo. Objektyvus nešališkumo aspektas bendriausia prasme reikalauja, kad teismo procesas būtų organizuojamas, proceso veiksmai būtų atliekami, su bylos nagrinėjimo teisme dalyviais būtų bendraujama taip, jog negalėtų susidaryti įspūdis, kad proceso metu vienai iš proceso šalių reiškiamas išankstinis priešiškumas ar palankumas arba teismas vienaip ar kitaip suinteresuotas tam tikra bylos baigtimi (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-287/2003, 2K-738/2004, 2K-340/2008, 2K-228/2009, 2K-176/2010, 2K-193/2010, 2K-195/2010). Tokios nuostatos yra įtvirtintos ir EŽTT jurisprudencijoje (Daktaras v. Lithuania, Neš??k v. Slovakia, a contrario Academy Traiding Ltd and Others v. Greec, Lindon, Otchakovsky - Laurens and July v. France, Poppe v. the Netherlands). Kita vertus, nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-230/2009, 2K-243/2009, 2K-122/2010, 2K-195/2010). EŽTT jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų išnagrinėjimo neišsamumu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai, bet nagrinėjami atitinkamų kitų Konvencijos 6 straipsnyje įtvirtintų teisių aspektu. Šioje byloje teisėjų kolegija neturi teisinio pagrindo spręsti, kad bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas buvo šališkas subjektyviąja prasme, nes apeliantas nenurodė jokių realių faktų, rodančių bylą nagrinėjusio teismo šališkumą. Nagrinėjamos bylos duomenys neduoda jokio pagrindo ir išvadai, kad pirmosios instancijos teismas turėjo išankstinę nuomonę ir neužtikrino proceso objektyvumo, t. y. buvo šališkas. Tai, kad teismas netenkino kai kurių prašymų ir padarė kitokias išvadas bei priėmė kitokius sprendimus, nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, jog bylą išnagrinėjo šališkas teismas, kuris padarė esminius BPK pažeidimus – bylos aplinkybes išnagrinėjo neišsamiai ir šališkai ar priėmė nepagrįstus ir (ar) neteisėtus sprendimus. Apeliaciniame skunde nurodytas teiginys dėl bylos nagrinėjimo metu pirmosios instancijos teismo priimto nuteistajam nepalankaus procesinio sprendimo, įrodymų vertinimo ar neišsamaus bylos išnagrinėjimo negali būti pripažinti pagrindu spręsti apie teismo šališkumą. Pažymėtina, kad teismo proceso tikslas yra nustatyti tiesą byloje ir įvykdyti teisingumą. To pirmosios instancijos teismas ir siekė baudžiamojo proceso metu. Šios bylos nagrinėjimo procesas pirmosios instancijos teisme vyko iš esmės tinkamai laikantis rungimosi principo, bylos nagrinėjimo teisme nuostatų, įtvirtintų BPK XIX-XXII skyriuose. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą bylos nagrinėjimas laikantis rungimosi principo reiškia, kad kaltinimo ir gynybos šalys bylų nagrinėjimo teisme metu turi lygias teises teikti įrodymus, dalyvauti tiriant įrodymus, pateikti prašymus, ginčyti kitos šalies argumentus ir pateikti savo nuomonę visais klausimais, kylančiais nagrinėjant bylą ir turinčiais reikšmės ją teisingai išspręsti (BPK 7 straipsnis). Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat pažymėtina tai, jog teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad pagal BPK 270 straipsnio 2 dalies nuostatas teismas, vertindamas bei spręsdamas bylos nagrinėjimo teisme dalyvių prašymus, vadovaujasi tuo, ar pateiktas prašymas turi reikšmės išsamiam ir nešališkam bylos aplinkybių ištyrimui. Teismas privalo patenkinti prašymus, jeigu išaiškintinos aplinkybės turi reikšmės bylai, tačiau teismas turi teisę atmesti tuos prašymus, kuriais prašoma išaiškinti aplinkybes, jau nustatytas surinkta bylos medžiaga, arba nustatyti faktus, neturinčius esminės reikšmės arba ryšio su byla. Taigi tai, ar bylos nagrinėjimo dalyvių prašymus tenkinti, ar juos atmesti, yra teismo prerogatyva (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-682/2007, 2K-406/2011). Nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme nei pats I. Ž., nei jo gynėjas nepareiškė jokių pastabų ar prašymų dėl specialisto išvados ar atskirų joje nurodytų vertinimų. Pažymėtina, kad teisė gynybai pateikti prašymus dėl įrodymų tyrimo apimties, papildymo nebuvo suvaržyta ir šia teise nuteistasis ir gynėjas aktyviai naudojosi. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs pareikštą prašymą dėl specialisto apklausos, jį išsprendė, pateikdamas motyvus dėl atmetimo priežasčių (t. 6 b. l. 90). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismas neturi pareigos besąlygiškai tenkinti visų pateiktų prašymų. Kiekvienu atveju teismas turi diskreciją įvertinęs, ar prašymų tenkinimas padėtų išspręsti bylą, nuspręsti, kuriuos prašymus tenkinti, o kuriuos ne, tačiau privalo savo sprendimą pagrįsti. Pirmosios instancijos teismas reikalavimą motyvuoti savo sprendimus įgyvendino tinkamai. BPK 10 straipsnis reglamentuoja įtariamojo, kaltinamojo ir nuteistojo teisės į gynybą užtikrinimą. Šios normos antrojoje dalyje nurodyta, kad teismas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo pareigūnas privalo užtikrinti galimybę įtariamajam, kaltinamajam ir nuteistajam įstatymų nustatytomis priemonėmis ir būdais gintis nuo įtarimų bei kaltinimų. Iš bylos matyti, kad teise gintis I. Ž. aktyviai naudojosi tiek pats tiesiogiai, tiek per savo gynėją. Kaip jau minėta, gynyba teikė teismui rašytinius įrodymus, reiškė prašymus, išsakė savo nuomonę dėl kaltinimo surinktų įrodymų, taip pat skundė procesinius sprendimus ir kt. Taigi įvertinus aptartas aplinkybes konstatuoti, kad buvo suvaržyta nuteistojo teisė į gynybą, nėra pagrindo. Teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti apygardos teismo nešališkumu nei objektyviąja, nei subjektyviąja prasme ir daro išvadą, kad nuteistojo I. Ž. apeliacinio skundo argumentai dėl teismo šališkumo nepagrįsti.

154Pirmosios instancijos teismo išvados dėl I. Ž. kaltės pasisavinus svetimą UAB ,,XXX” turtą pagrįstos pačių kaltinamųjų I. Ž., L. R., A. B., liudytojų R. R., V. Ž., Ž. G., E. A., A. J., D. U., L. L.. P. Ž., D. M., A. E., A. A., R. V., M. P., E. S., P. K., S. B. parodymais, ikiteisminio tyrimo veiksmų (kratos, dokumentų pateikimo, apžiūros) protokolais, specialisto išvadomis (t. 1 b. l. 111-115, 116-121, 122-123, 124-132, 133-137, 147-149; t. 2 b. l. 17-19, 178-181, 189-190; t. 3 b. l. 8-10, 14-41, 44-57, 77-83, 84-89, 90, 166-175), kitais rašytiniais bylos duomenimis. Šie byloje surinkti faktiniai duomenys liečiamumo ir leistinumo aspektu teisėjų kolegijai abejonių nekelia. Tokių įrodymų visuma pagrįstai leido apygardos teismui daryti išvadas dėl I. Ž. kaltės bei veikų kvalifikacijos. Teisėjų kolegija sprendžia, kad I. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį ir BK 222 straipsnio 1 dalį pripažintas kaltu pagrįstai.

155Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę. Taigi objektyviai turto pasisavinimas reiškiasi neteisėtu, neatlygintinu, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimu savo turtu (turtine teise), pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas. Šiuo atveju kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai paverčia savo turtu, t. y. ima elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaro žalą turto savininkui. Svetimo turto pasisavinimas laikomas baigta nusikalstama veika, kai kaltininkas įgyja galimybę turtą valdyti ir (ar) juo naudotis, ir (ar) disponuoti savo nuožiūra. Kvalifikuojant kaltininko veiką pagal BK 183 straipsnį, turi būti nustatyti ir subjektyvieji šios nusikalstamos veikos požymiai. Subjektyvieji turto pasisavinimo požymiai yra tai, kad ši nusikalstama veika padaroma esant tiesioginei tyčiai. Tiesioginė tyčia turto pasisavinimo atveju reiškia, kad kaltininkas, kuriam yra patikėtas (buvęs jo žinioje) svetimas turtas (turtinė teisė), neteisėtai disponuodamas šiuo turtu (turtine teise) ar šį turtą paimdamas, siekia turtą (turtinę teisę) paversti savo nuosavu turtu (turtine teise) taip siekdamas naudos turto savininko sąskaita. Be to, kasacinio teismo formuojamoje praktikoje nurodoma, kad darant išvadą dėl įmonės vadovo veiksmų atitikimo ar neatitikimo BK 183 straipsnyje įtvirtintos turto pasisavinimo sudėties požymiams, turi būti tiriamos ir vertinamos bylos aplinkybės, patvirtinančios ar paneigiančios tokių pinigų panaudojimo įmonės reikmėms faktą. Kaltininko parodymai, jog įmonės pinigai buvo paimti ir naudojami įmonės reikmėms, tai nepagrindžiant konkrečiomis aplinkybėmis ir nesant kitų jo parodymus patvirtinančių įrodymų, savaime nėra pakankamas pagrindas paneigti turto pasisavinimo sudėties požymių buvimą jo padarytoje veikoje. Nenustačius kaltininko sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai (interesams), kvalifikuojant kaltininko veiką kaip turto pasisavinimą (BK 183 straipsnis), neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau, ar kitiems asmenims) tokios piniginės lėšos buvo naudojamos. Taigi tai, kad nėra nustatyta, kokiais kitais, nesusijusiais su įmonės poreikių tenkinimu, tikslais buvo naudojamos įmonės lėšos, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo kaltininko padarytoje veikoje (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-84/2012).

156Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo argumentacija dėl nusikalstamos veikos nustatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, teigia, kad turto pasisavinimas nepagrįstai kildinamas iš apgaulingos apskaitos tvarkymo (BK 222 straipsnis).

157Vertinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius matyti, kad padariniai, yra ne įmonės lėšos, kaip kad nurodo apeliantas, o negalimumas nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Toks šio nusikaltimo pobūdis leidžia teigti, kad vien iš apgaulingo apskaitos tvarkymo joks turtas nėra pasisavinamas ir jokie padariniai šia prasme kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims (tarp jų – valstybei) nekyla, todėl apgaulingas apskaitos tvarkymas pats savaime nelemia iš tokios veiklos gaunamo turto statuso. Veiklos neteisėtumą ir turtinės naudos, kuri gaunama darant kitus nusikaltimus ir kartu apgaulingai tvarkant apskaitą, ar jos dalies pripažinimą nusikalstamos veikos rezultatu lemia šių kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu daromų nusikaltimų dalykas ir jais padaryta turtinė žala. Nagrinėjamu atveju – turto pasisavinimas kartu su apgaulingu apskaitos tvarkymu bei pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis. Taigi priešingai apelianto teiginiams nuosprendyje pagrįstai nustatyta, kad turto pasisavinimas reiškėsi apgaulingai tvarkant buhalterinę apskaitą bei pateikiant valstybės įgaliotoms institucijoms deklaracijas su žinomai neteisingais duomenimis.

158Negalima sutikti ir su apelianto skundo teiginiais, kad skundžiamame nuosprendyje nėra nurodyta, kaip I. Ž. įgijo galimybę naudotis pasisavintu turtu ir kada pradėjo neteisėtai disponuoti bendrovės lėšomis. Pasak apelianto, norint pasisavinti turtą – pinigines lėšas, jos turi būti įneštos į bendrovės kasą ar bankinę sąskaitą, nes priešingu atveju apeliantas nebuvo įgavęs jokių teisiškai apibrėžtų įgaliojimų aptariamų pinigų atžvilgiu.

159Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje išvardintų įrodymų visuma – specialistų išvadomis, kratų metu paimtais ,,juodosios buhalterijos” duomenimis, apklaustų kaip liudytojų bendrovės darbuotojų parodymais nustatė pinigų sumą, kuri nebuvo atvaizduota bendrovės apskaitoje, todėl pripažino įrodyta, kad laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-08-22 UAB ,,XXX” iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas ir šerbetą gavo 304 500 Lt įplaukų. Be to, kad nuosprendyje nustatytas konkretus laikotarpis, kada buvo gautos įplaukos, aptarti ir kiekvienas iš teismo pripažintų įrodymais duomenų, kuriais remiantis buvo nustatyta gautų įplaukų suma. Svarbu pažymėti, jog nagrinėjamoje byloje yra nustatyta, kad nurodytu laikotarpiu iš UAB ,,XXX” veiklos buvo gauta 304 500 Lt įplaukų – piniginių lėšų, kurios gautos ne iš nusikalstamos veikos, bet iš fizinių asmenų už atrakcionų paslaugas ir šerbetą. Be to, bendrovės turtu piniginės lėšos tapo jau tuo metu, kai jas iš fizinių asmenų už suteiktas paslaugas gavo bendrovės darbuotojai. Taigi apygardos teismas pagrįstai gautas pinigines įplaukas vertino kaip UAB ,,XXX” priklausantį turtą. Be to, byloje ištirtų įrodymų visuma nustatyta, kad kiekvieną dieną už suteiktas paslaugas gautos piniginės lėšos buvo atiduodamos I. Ž. arba A. B.. Gautų piniginių lėšų įnešimas į sąskaitą ar kasą, tai nurodant buhalteriniuose dokumentuose, yra susiję ne su turto (piniginių lėšų) tapimu nuosavybe, bet su jo apskaita. Todėl I. Ž., būdamas UAB ,,XXX” direktoriumi ir būdamas atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą, privalėjo organizuoti įmonės veiklą taip, kad bendrovės darbuotojų surinktos ir perduotos piniginės įplaukos būtų tinkamai apskaitytos ir įtrauktos į bendrovės kasą ar sąskaitą. Vienok byloje nustatyta, kad I. Ž., kuriam pagal pareigas bendrovės turtas buvo jo žinioje, laikotarpiu nuo 2012-06-01 iki 2012-08-22 iš bendrovės veiklos gautų įplaukų – 304 500 Lt, neįtraukė į bendrovės buhalterinę apskaitą ir dalį jų – 123 321,76 Lt kartu su bendrininkais pasisavino.

160Teisėjų kolegijos nuomone visiškai nepagrįstas apelianto skundo teiginys, jog apygardos teismo pateikiamas Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-168/2010, kaip analogiškas sprendžiant pasisavinimo mechanizmą, yra klaidinantis. Šiuo aspektu atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas nurodytu nuosprendžiu rėmėsi spręsdamas klausimą dėl bendrininkavimo požymio kaltinamųjų veiksmuose nustatymo, kuris, beje, išspręstas I. Ž. naudai.

161Nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde nesutikdamas su jo veikos kvalifikavimu pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, teigia, kad apygardos teismas nepagrįstai vadovavosi specialisto išvada dėl UAB ,,XXX” ūkinės finansinės veiklos tyrimo. Ginčydamas šios specialisto išvados pagrįstumą apeliantas nurodo, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo ištirti išvadoje nurodyti aritmetiniais skaičiavimai, neapklausti ir kaltinamieji, liudytojai bei specialistė apie aplinkybes, susijusias su išvadoje nurodytais skaičiavimais.

162Byloje esantis 2014 m. sausio 20 d. protokolas patvirtina, jog tą dieną buvo tiriami rašytiniai bylos duomenys apsiribojant jų išvardijimu. Tokiu būdu buvo ištirta ir skunde minima specialisto išvada. BPK 290 straipsnio 3 dalyje nurodyta, jog tuo atveju, kai nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškia, jog jie nepageidauja, kad dokumentai būtų skelbiami ir apžiūrimi, teisiamojo posėdžio pirmininkas gali apsiriboti tik šių dokumentų išvardijimu. Aptariamame protokole jokių prašymų dėl konkrečių dokumentų skelbimo, jų apžiūros nėra užfiksuota. Byloje taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad bylą nagrinėjant teisme proceso dalyviams buvo trukdoma pasinaudoti jų teisėmis tirti bylos duomenis, konkrečius dokumentus ar jų turinį. Be to, iš 2014 m. balandžio 14 d. teisiamojo posėdžio protokolo matyti, jog L. R. gynėjas prašė iškviesti ir apklausti šioje byloje išvadą davusią specialistę, tačiau nei pastarosios gynėjas, nei kiti proceso dalyviai nenurodė aplinkybių dėl kurių ji (specialistė) turėtų būti apklausta, minėti asmenys nenurodė ir tai, kad yra kilę kokių nors abejonių dėl specialisto išvados turinio atliktų skaičiavimų ir pan. BPK 284 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad specialistas į teismo posėdį šaukiamas apklausai tik tuo atveju, kai teismas nusprendžia, kad jo parodymai būtini specialisto išvadai paaiškinti ar papildyti. Todėl apygardos teismas tokį gynėjo prašymą atmetė. Šiame kontekste pažymėtina, jog teismų praktikoje yra išaiškinta, jog apgaulingo apskaitos tvarkymo padariniai nustatomi kompetentingų įstaigų patikrinimo, revizijos aktais, audito ataskaita arba specialisto išvada, ekspertizės aktu, o ne atliekant priešpriešinius patikrinimus, ikiteisminį tyrimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamojoje byloje Nr. 2K-233/2014, 2K-7-176-303/2015). Be to, specialisto išvada yra savarankiškas dokumentas, kurį, atlikęs tyrimą, surašo specialių tam tikros srities žinių turintis asmuo, ir turi tokią pačią įrodomąją reikšmę kaip ir kiti įrodymai. Specialisto tyrimas atliekamas tada, kai reikalingos specialios žinios ar įgūdžiai, o specialisto tirti dokumentai, panaudoti tyrimo būdai ar metodai, tyrimo metu atlikti skaičiavimai, jų rezultatai, bendros specialisto išvados surašomi specialisto išvadoje. Šiame kontekste pažymėtina, jog pateiktame skunde tvirtinant, jog specialisto išvada negalėjo būti pripažinta kaip gauta teisėtai ir pagrįstai, nėra nurodyta kokių nors specialisto panaudotų tyrimo metu duomenų procesinio gavimo būdų netinkamumo ar jų vertinimo neteisingumo, atliktų skaičiavimo klaidų ar neteisingų tyrimo būtų, metodų, t. y. skunde pateiktas specialisto išvados sampratos teorinis aprašymas niekaip neargumentuojamas ir nėra siejamas su konkrečiomis nagrinėjamos bylos aplinkybėmis. Bylą nagrinėjant Lietuvos apeliaciniame teisme, buvo atliktas įrodymų tyrimas, kurio metu apklausta specialistė R. K. patvirtino 2013 m. birželio 28 d. išvadą ir davė išsamius paaiškinimus, nurodydama, jog tyrimo metu apskaitoje dokumentais neparemtų piniginių lėšų 304 500 Lt suma buvo nustatyta pagal pas kaltinamuosius rastus dokumentus ir jų turinį, atsižvelgta į ikiteisminio tyrimo medžiagą, liudytojų parodymus. Specialistė paaiškino, jog pinigai apskaityti remiantis atliktos pas A. B. kratos metu paimtais dokumentais (sąsiuviniais), kuriuose buvo surašytos sumos, nurodyta – ,,pajūris, automatai”. Atsižvelgta ir į liudytojų apklausos protokolus, kuriuose jie parodė, jog prekiaudavo pajūryje, prie žaidimo aparatų, per dieną gautus pinigus užsirašydavo lapeliuose, sudėdavo į vokelius ar maišelius, po to atiduodavo (t. 7 b. l. 136-138). Šiuo aspektu teisėjų kolegija nepagrįstais laiko apelianto skundo teiginius, jog specialistė vertindama liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jų pagrindu darydama išvadas, viršijo savo kompetenciją. Nepagrįstai apeliantas tokį teiginį grindžia ir teismine praktika. Nuteistojo nurodomoje kasacinėje nutartyje Nr. 2K-265/2006 be to, kad pasisakyta dėl visiškai kitokių nusikalstamos veikos aplinkybių, taip pat akcentuota, kad liudytojų parodymais specialisto išvadoje remiamasi nepagrįstai dėl tos priežasties, jog bylą nagrinėjant teisme pastarieji paaiškino kitokias aplinkybes. Todėl aptarta nutartis nagrinėjamoje byloje nėra aktuali. Akivaizdu, jog nevertinant ir nesiremiant liudytojų parodymais dėl jiems mokėtų atlyginimų, apie pastarųjų gautas iš paslaugų gavėjų pinigų sumas bei jų perdavimą I. Ž. ir A. B., nebūtų galimas išsamus specialisto tyrimas ir išvados surašymas. Pirmosios instancijos teismas specialisto išvadas, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis, įvertino kartu su kitais ištirtais įrodymais. Pažymėtina, jog liudytojai ir teisiamojo posėdžio metu patvirtino specialisto išvadoje aptartus savo parodymus. Be to, pažymėtina ir tai, jog specialistė R. K. apeliacinės instancijos teisme davė išsamius paaiškinimus, argumentuotai paneigdama ir kitus nuteistojo skundo teiginius, įskaitant ir apelianto išsakytas pastabas dėl specialistės kompetencijos ir profesionalumo, nurodydama, jog išvadoje minimi UAB ,,XXX” ir (I. Ž.) yra ne vienas ir tas pats, kadangi UAB ,,XXX” yra subjektas, I. Ž. – direktorius. Taigi, įvertinusi aptartų aplinkybių visumą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmiau aptarti nuteistojo I. Ž. apeliacinio skundo argumentai, nesudaro pagrindo abejoti 2013 m. birželio 28 d. specialisto išvados dėl UAB ,,XXX” ūkinės finansinės veiklos patikimumu.

163Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bei apkaltinamajame nuosprendyje išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, jog faktinės aplinkybės šioje byloje yra nustatytos teisingai, o BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai I. Ž. veiksmuose atskleisti tinkamai ir įrodyti aptartų bei skundžiamame nuosprendyje detalizuotų įrodymų visuma, kurių teisėjų kolegija nekartoja.

164Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio argumentais dėl jo nuteisimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, kadangi nuosprendyje nėra nurodyta, kokios deklaracijos (pajamų, turto) buvo pateiktos siekiant išvengti mokesčių, tačiau tokie nuteistojo teiginiai prieštarauja skundžiamo nuosprendžio turiniui. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė, kad I. Ž. pripažįstamas kaltu už tai, kad neteisingus duomenis apie UAB ,,XXX” pajamas ir turtą įrašė į Mėnesines pajamų mokesčio ir privalomojo sveikatos draudimo įmokų nuo A klasės pajamų deklaracijas bei Pranešimus apie apdraustuosius. Be to, priešingai skundo teiginiams, nuosprendyje išvardinti ir konkretūs į pateiktas deklaracijas įrašyti neteisingi duomenys (nuosprendžio 2 lapas, t. 7 b. l. 11, 12). Apeliantas ir dėl šios nusikalstamos veikos tvirtina, kad teismas rėmėsi neleistinai gauta specialisto išvada, tačiau ir šioje dalyje tokį savo teiginį pagrindžiančių aplinkybių nepateikia. Šiame nuosprendyje konstatuota, jog apygardos teismas pagrįstai rėmėsi specialisto išvada, kadangi abejoti šios išvados pagrįstumu ir teisėtumu nebuvo pagrindo, juolab, kad ją patvirtino apeliacinės instancijos teisme dalyvavusi specialistė.

165Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios objektyvios sąlygos: 1) įrašymas į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą žinomai neteisingų duomenų apie asmens pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą siekiant išvengti mokesčių; 2) šių dokumentų pateikimas valstybės įgaliotai institucijai. Šio straipsnio prasme neteisingais yra laikomi duomenys, neatitinkantys subjekto, kurio vardu pateikiama deklaracija arba nustatyta tvarka patvirtinta ataskaita ar kitas dokumentas, pajamų, pelno, turto ar jų naudojimo. BK 220 straipsnyje nustatytos nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtys yra formalios. Nusikalstama veika laikoma baigta, kai kaltininkas įrašo žinomai neteisingus duomenis apie pajamas, pelną, turtą ar jų naudojimą į deklaraciją arba nustatyta tvarka patvirtintą ataskaitą ar kitą dokumentą ir pateikia juos valstybės įgaliotai institucijai.

166Byloje nustatyta, kad I. Ž. kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas už tinkamą savo bendrovės pajamų deklaravimą, todėl privalėjo užtikrinti, kad Mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai būtų pateikiamos teisingos jo bendrovės finansinę padėtį atspindinčios deklaracijos. Byloje nustatyta, kad dėl jo tyčinių veiksmų turint tikslą išvengti mokesčių ir siekiant pasisavinti turimas sumokėti mokesčių pavidalu pinigines lėšas, valstybės institucijoms buvo pateiktos neteisingos deklaracijos apie UAB ,,XXX“ pajamas ir turtą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad I. Ž. veiksmuose yra jam inkriminuoto nusikaltimo, nustatyto BK 220 straipsnio 1 dalyje, sudėtis.

167Dėl bausmių

168Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra: 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; 3) atimti ir apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

169Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teisingumo principas yra bendras visų teisės šakų pagrindinis orientyras, teisės esmė, o skiriant bausmes, jis įgauna specifinių ypatumų, kuriuos lemia būtinybė kaltininkui paskirti tinkamai individualizuotą bausmę, nenukrypti nuo susiklosčiusios bausmių skyrimo praktikos bei atsižvelgti į baudžiamajame įstatyme įtvirtintus reikšmingus bylai kriterijus. Taigi, skiriant bausmę, turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-432/2014).

170Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. R. pripažįstama kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 183 straipsnio 2 dalyje, BK 220 straipsnio 1 dalyje, BK 222 straipsnio 1 dalyje, A. B. – BK 183 straipsnio 2 dalyje. Taip pat nustatyta I. Ž., L. R. ir A. B. atsakomybę sunkinanti aplinkybė – veikos padarytos veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

171Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas L. R. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad L. R. padarė tris nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), nusikalstamos veikos padarytos veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad L. R. anksčiau neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t. 31-37 b. l.), VšĮ Kretingos psichikos sveikatos centre nesigydė ir neįrašyta į ligų statistinę apskaitą dėl psichikos sutrikimų bei priklausomybės ligų (5 t. 57 b. l.), iki pradedant ikiteisminį tyrimą dirbo, turi nuolatinę gyvenamąją vietą. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, teisėjų kolegija L. R. už nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Už kitus nusikaltimus, nustatytus BK 220 straipsnio 1 dalyje ir BK 222 straipsnio 1 dalyje, padarymą, L. R. skiriama sankcijose numatyta švelniausia bausmės rūšis – bauda, parenkant mažesnį už sankcijos vidurkį baudos dydį. Pagal BK 183 straipsnio 2 dalį paskirta bausmė, vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1, 2 punktų nuostatomis, apėmimo būdu bendrintina su pagal BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį paskirtomis bausmėmis.

172Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas A. B. skirtinos bausmės rūšį ir dydį, atsižvelgia į tai, kad jo padaryta nusikalstama veika priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis), padaryta veikiant tiesiogine tyčia, nenustatyta jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, nustatyta sunkinanti aplinkybė – veika padaryta veikiant bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Teisėjų kolegija taip pat įvertina tai, kad jis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (5 t. 48-54 b. l.), Palangos pirminės asmens sveikatos priežiūros centro psichikos sveikatos centro psichiatrijos - narkologijos įskaitoje neregistruotas, nesigydė (5 t. 60 b. l.). Bylos duomenimis A. B. turi šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, iki pradedant ikiteisminį tyrimą dirbo. Apibendrinusi paminėtas aplinkybes, įvertinusi tiek kiekvieną iš jų atskirai, tiek kaip visumą, teisėjų kolegija A. B. už nusikaltimo, nustatyto BK 183 straipsnio 2 dalyje, padarymą parenka bausmę, mažesnę nei šio straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis.

173Nors baudžiamasis įstatymas už L. R. ir A. B. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 183 straipsnio 2 dalį nenumato alternatyvios bausmės rūšies laisvės atėmimui, tačiau nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojusi BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija leidžia asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus), atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Šiame straipsnyje nurodoma, kad bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

174Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas manyti, kad L. R. ir A. B. paskirtų bausmių tikslai gali būti pasiekti ir be realios laisvės atėmimo bausmės atlikimo.

175Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos bausmių skyrimui reikšmingos aplinkybės nagrinėjamu atveju leidžia daryti išvadą, kad L. R. ir A. B. bausmių tikslai bus pasiekti ir be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo. Šiame kontekste svarbi aplinkybė, kad L. R. anksčiau neteista, A. B. – teistas, tačiau teistumas išnykęs, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, byloje taip pat nėra duomenų apie tai, jog jie būtų padarę naujas nusikalstamas veikas ir po šių nusikalstamų veikų padarymo, todėl yra pagrindas manyti, kad nuteistieji ateityje nebenusikals ir laikysis visuomenėje priimtų elgesio normų. Pažymėtina, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Taigi nusikalstamų veikų pobūdis (nusikaltimai nuosavybei bei ekonomikai ir verslo tvarkai, kuriais padaryta žala valstybei) bei L. R. ir A. B. charakterizuojantys duomenys suponuoja išvadą, kad jie nėra tiek pavojingos visuomenei, jog juos būtų būtina izoliuoti nuo visuomenės. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nuo nusikalstamų veikų, už kurių padarymą L. R. ir A. B. pripažinti kaltais, praėjo gana ilgas laiko tarpas, nėra duomenų apie naujų nusikalstamų veikų padarymą, teisėjų kolegija konstatuoja, kad yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog bausmių tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl L. R. ir A. B. taikytinas BK 75 straipsnis (2015 m. kovo 19 d. redakcija) ir paskirtų terminuoto laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas.

176Nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos teismas neteisingai paskyrė jam bausmę. Apeliantas mano, kad byloje yra aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, paskiriant jam laisvės apribojimo bausmę ir baudą. Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

177Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas tik išimtinėmis aplinkybėmis, rodančiomis, jog straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas šiam asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-123/2008, 2K-251/2008, 2K-189/2008, 2K-152/2009, 2K-105/2009 ir kt.). Jokių išimtinių aplinkybių, leidžiančių daryti tokią išvadą, byloje nenustatyta. Apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, jog I. Ž. anksčiau neteistas, dirba, turi šeimą, augina mažamečius vaikus, negali būti pripažįstamos išimtinėmis BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo prasme.

178Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro apeliaciniu skundu, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti nuteistajam I. Ž. paskyrus tik su laisvės atėmimu susijusią bausmę. Pažymėtina, jog skundžiamo nuosprendžio priėmimo metu įstatymų leidėjas nebuvo numatęs galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus. 2015 m. kovo 19 d. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27, 38, 39, 55, 56, 60, 62, 75, 179 ir 187 straipsnių pakeitimo įstatymu Nr. XII-1554, įsigaliojusiu 2015 m. kovo 24 d., pakeista BK 75 straipsnio 1 dalis, numatant galimybę atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Šis įstatymas laikytinas nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį lengvinančiu baudžiamuoju įstatymu, kuris, vadovaujantis BK 3 straipsnio 2 dalimi, turi grįžtamąją galią.

179Bylos duomenys patvirtina, kad I. Ž. anksčiau neteistas, dirba, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, augina du nepilnamečius vaikus, atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. Teisėjų kolegijos nuomone, realios laisvės atėmimo bausmės paskyrimas turėtų neigiamų pasekmių ne tik jo šeimai (ilgą laiką nutrūktų jo socialiniai ryšiai), bet ir darbo santykiams. Nekyla abejonių, kad nuteistojo veiksmai padarė didelės žalos valstybei, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, yra pagrindas švelninti atsakomybę ir apsaugoti svarbiausius nuteistojo socialinius interesus, o I. Ž. nėra tiek pavojingas visuomenei, jog būtų būtina jam skirti laisvės atėmimo bausmę, kaip kad prašo prokuroras savo apeliaciniame skunde. Nuteistojo apeliaciniame skunde pagrįstai pažymėta, kad BK 183 straipsnio 2 dalis, už kurio padarymą I. Ž. yra pripažintas kaltu, nors yra sunkus, tačiau jis priskiriamas prie nusikaltimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams kategorijoms ir yra mažiau pavojingas, nei smurtiniai nusikaltimai žmogaus gyvybei, sveikatai, visuomenės saugumui ir pan. Pažymėtina ir tai, kad bausmės paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir perauklėti nusikaltusį asmenį, paveikti jį taip, kad šis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų. Darbo ir su tuo susijusių pareigų turėjimas, šeima, yra socialiai naudingi reiškiniai, todėl teismas, skirdamas bausmę nusikaltusiam asmeniui, privalo įvertinti, kokia apimtimi paskirtoji bausmė paveiks asmens turimus darbinius santykius, šeimos prigimtinius ir svarbius socialinius interesus ir pagal galimybes skirti nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui bausmę, dėl kurios jis neprarastų darbo, galimybės bendrauti su vaikais. Šiame kontekste svarbu pažymėti, jog byloje nėra duomenų, kad po aptariamų veikų I. Ž. būtų padaręs naujų nusikalstamų veikų, nors nuo nusikaltimų padarymo praėjo pakankamai ilgas laiko tarpas – beveik ketveri metai. Ši aplinkybė rodo, kad pats baudžiamasis procesas šioje byloje ir nuosprendžio priėmimas padarė ženklią įtaką nuteistajam ir suformavo aiškiai matomą pasiryžimą ateityje gyventi dorai.

180Įvertinusi visas bylos aplinkybes, taip pat ir jau aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bausmės I. Ž. skyrimui, teisėjų kolegija daro išvadą, kad teismas nuteistajam pagrįstai paskyrė sankcijose numatytas, dydžiu ne per griežtas laisvės atėmimo bausmes. Tačiau šiuo metu dėl jau aptartų aplinkybių, padarius išvadą, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir be realios bausmės atlikimo, nuteistajam I. Ž. teisėjų kolegija taiko BK 75 straipsnį ir jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atideda. Iš dalies tenkinant nuteistojo apeliacinį skundą, šioje dalyje nuosprendis keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 ir 2 punktai).

181Dėl civilinių ieškinių

182Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko nusikalstama veika padarytos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo (BPK 109 straipsnis). Tai reiškia, kad gali būti atlyginama ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys. Teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 113 straipsnis, BPK 115 straipsnio 1 dalis). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.

183Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtinė žala Klaipėdos apskrities Valstybinei mokesčių inspekcijai ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui padaryta I. Ž. nusikalstamais veiksmais, todėl teismas padarė išvadą, kad dėl to I. Ž. turi atlyginti nusikaltimu padarytą žalą.

184Šiame nuosprendyje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad civiliniams ieškovams turtinę žalą bendrais nusikalstamais veiksmais padarė I. Ž., L. R. ir A. B., todėl minėtiems nuteistiesiems yra pagrindas taikyti solidariąją atsakomybę (CK 6.279 straipsnis). Tačiau apeliaciniame skunde prokuroras neprašo dėl nuteistųjų bendrais veiksmais atsiradusios turtinės žalos taikyti jiems solidariąją atsakomybę. BPK 320 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad pabloginti nuteistojo ar išteisintojo, taip pat asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį apeliacinės instancijos teismas gali tik tuo atveju, kai dėl to yra prokuroro, privataus kaltintojo, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo skundai. Nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtis negali būti pabloginta daugiau, negu to prašoma apeliaciniame skunde. Teisėjų kolegija, nesant skundo sunkinančiais pagrindais, negali pasunkinti nuteistųjų teisinės padėties. Esant šioms aplinkybėms teisėjų kolegija Klaipėdos apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius palieka nenagrinėtus. Tačiau šioje dalyje teisėjų kolegija pažymi, kad civiliniai ieškovai dėl turtinės žalos atlyginimo iš I. Ž., L. R. ir A. B. turi teisę kreiptis į teismą su ieškiniais civilinio proceso tvarka.

185Dėl BK 72 straipsnio taikymo

186Vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis apeliaciniame skunde prokuroras prašo iš I. Ž., L. R. ir A. B. solidariai konfiskuoti iš UAB ,,XXX“ pasisavintas piniginės lėšas – 304 500 Lt.

187Prokuroro prašymas tenkinamas iš dalies.

188Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad I. Ž. pasisavino UAB ,,XXX“ pinigines lėšas – 123 321,76 Lt, tačiau nustačius, kad dalis 30 915,93 Lt sumoje turės būti grąžinta į biudžetą patenkinus Klaipėdos apskrities mokesčių inspekcijos bei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriaus civilinius ieškinius, todėl vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis likusią neteisėtai gautų pajamų dalį, t. y. 92 405,83 Lt, kaip nusikalstamos veikos rezultatą, nusprendė konfiskuoti. Nors prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad turi būti konfiskuotos pasisavintos lėšos 304 500 Lt sumai, šie apelianto argumentai jau buvo aptarti ir atmesti. Tačiau šiame nuosprendyje nustatyta, kad I. Ž. patikėtą ir A. B. žinioje buvusį didelės vertės svetimą – UAB ,,XXX“ priklausantį turtą – 123 321,76 Lt pasisavino bendrininkų grupe veikę I. Ž., L. R. ir A. B.. Pagal kasacinio teismo praktiką, jei turtą iš nusikalstamos veikos gavo keli bendrininkai, tačiau šio turto pas juos nerandama, ir nenustatyta kiekvienam iš bendrininkų atitekusi turto dalis, teismas, vadovaudamasis BK 72 straipsnio 5 dalimi, tokio turto vertę atitinkančią pinigų sumą iš bendrininkų gali išieškoti lygiomis dalimis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-68/2010, 2K-138/2014, 2K-527/2014, 2K-497-511/2015). Taigi, prokuroro apeliaciniame skunde nepagrįstai prašoma nuteistiesiems taikyti solidariąją atsakomybę taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei į tai, kad byloje nėra duomenų apie kiekvienam iš bendrininkų atitekusią pasisavintų piniginių lėšų dalį, teisėjų kolegija daro išvadą, kad, vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, iš nuteistųjų I. Ž., L. R. ir A. B. konfiskuotino turto vertę atitinkanti 92 405,83 Lt turi būti išieškota lygiomis dalimis, t. y. po 30 801,94 Lt (tai atitinka 8 920,86 Eur).

189Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, BPK 326 straipsnio 3 ir 4 dalimis, BPK 328 straipsnio 1 punktu, BPK 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

190Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį dėl L. R. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 222 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį bei dėl A. B. išteisinimo pagal BK 183 straipsnio 2 dalį panaikinti ir šioje dalyje priimti naują nuosprendį:

191L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

192L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 250 MGL (9 415 Eur) dydžio baudą;

193L. R. pripažinti kaltą padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 100 (3 766 Eur) dydžio baudą.

194Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, ir paskirti L. R. galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą vieneriems metams ir šešiems mėnesiams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

195Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

196Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti L. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

197Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią L. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. kovo 30 d.

198A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje ir paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę paskirti atlikti pataisos namuose.

199Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

200Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. B. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

201Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. kovo 30 d.

202Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:

203I. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį galutine subendrinta bausme laisvės atėmimu dvejiems metams, taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems metams.

204Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti I. Ž. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be jo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

205Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią I. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos – 2016 m. kovo 30 d.

206Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš I. Ž. priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai 27 231,65 Lt (tai atitinka 7 886 Eur) ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 3 684,28 Lt (tai atitinka 1 067 Eur) turtinei žalai atlyginti ir palikti civilinius ieškinius nenagrinėtus.

207Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš nuteistųjų I. Ž., L. R. ir A. B. po 8 920,86 Eur (po aštuonis tūkstančius devynis šimtus dvidešimt eurų, 86 ct).

208Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. I. Ž. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau –... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 4. I. Ž. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 300 straipsnio 1 dalį išteisintas,... 5. L. R. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220... 6. A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 202 straipsnio 1 dalį, BK 220... 7. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalimi, iš I. Ž.... 8. Iš I. Ž. priteista Klaipėdos apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai... 9. Iš I. Ž. priteista Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos... 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 11. I. Ž. nuteistas už tai, kad būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ),... 12. 1) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į... 13. 2) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.... 14. 3) laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.... 15. 4) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.... 16. 5) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d.... 17. Dėl to pagal UAB „XXX“ direktoriaus I. Ž. organizuotą ir tvarkytą... 18. I. Ž., būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ),... 19. 2012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3 986,57 Lt (379,69 + 449,34 +... 20. 2012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5 228,74 Lt (182,72 + 69,77 +... 21. 2012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 + 321,71)... 22. 2012 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 23. 2012 m. liepos mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 24. I. Ž., būdamas UAB „XXX“, įmonės kodas ( - ), buveinės adresas ( - ),... 25. A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį buvo kaltinami tuo, jog... 26. A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 202 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog... 27. A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 222 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog... 28. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į... 29. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.... 30. - laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. nepagrindė... 31. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.... 32. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d.... 33. Be to, I. Ž., veikdamas organizuota grupe su bendrovės buhaltere L. R. ir... 34. - kasos pajamų orderių, pagrindžiančių 304 500 Lt įplaukų gavimą į UAB... 35. - 4 atvejais 1 547,99 Lt grynųjų pinigų išmokėjimo UAB „XXX“... 36. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. kasos... 37. Be to, I. Ž., veikdamas organizuota grupe su bendrovės buhaltere L. R. ir... 38. L. R., veikdama organizuota grupe su bendrovės direktoriumi I. Ž. ir... 39. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. iš viso... 40. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 23 d.... 41. - laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d. įsigytų... 42. - laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d. iš viso... 43. Pagal UAB „XXX“ direktoriaus I. Ž. ir vadybininko A. B. organizuojamą, o... 44. A. B., L. R. ir I. Ž. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog... 45. 2012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3 986,57 Lt (379,69 + 449,34 +... 46. 2012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5 228,74 Lt (182,72 + 69,77 +... 47. 2012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 + 321,71)... 48. 2012 m. birželio mėn. Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 49. 2012 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 50. I. Ž. ir L. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo kaltinami tuo, jog... 51. Nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Klaipėdos apygardos... 52. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai... 53. Apeliantas skunde cituoja skundžiamo nuosprendžio argumentus dėl apelianto... 54. Apeliantas skunde teigia, kad iš skundžiamo nuosprendžio nėra aišku, kaip... 55. Jeigu UAB „XXX“ buhalterinė apskaita buvo tvarkoma apgaulingai, tai... 56. Dėl nusikalstamos veikos subjekto apeliaciniame skunde pažymima, kad... 57. Be to, teismo pateikiamas Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 27 d.... 58. Skundžiamame nuosprendyje nurodoma, kad „<...> laikotarpiu nuo 2012 m.... 59. Dėl apelianto I. Ž. veikos kvalifikavimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį... 60. Apeliaciniame skunde abejojama specialistės, pateikusios specialisto išvadą,... 61. Nuosprendyje formuluotė „UAB „XXX“ (direktorius I. Ž.) laikotarpiu nuo... 62. Dėl pirmojo pažeidimo (kad buvo mokamas neapskaitytas darbo užmokestis)... 63. Apeliantas mano, kad specialistė, vertindama ir analizuodama liudytojų... 64. Dėl trečio, ketvirto ir penktojo pažeidimų apeliaciniame skunde nurodoma,... 65. Išanalizavus specialisto išvadą akivaizdu, kad ji negalėjo būti... 66. Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl apelianto... 67. Apeliantas dar kartą pažymi, kad skundžiamas nuosprendis, jo struktūra ir... 68. Pirmosios instancijos teismas rodė objektyviai palankesnį teisinį vertinimą... 69. Apeliantas teigia, jog specialisto išvada nėra išnagrinėta, liudytojų... 70. Apeliantas taip pat mano, kad teismas neteisingai paskyrė jam bausmę. Teismas... 71. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde prašo... 72. L. R. pripažinti kalta ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės... 73. I. Ž. pripažinti kaltu ir nuteisti pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės... 74. A. B. pripažinti kaltu ir nuteisti BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimo... 75. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis iš L. R., I. Ž. ir A. B.... 76. Apeliaciniame skunde prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo... 77. Teismas nuosprendyje konstatavo, kad nėra įrodyta, kad UAB „XXX“ buvo... 78. Dėl kaltinamųjų išteisinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį apeliaciniame... 79. Prokuroro nuomone, visa tai rodo didesnį išteisintųjų pavojingumo laipsnį,... 80. Dėl L. R. ir A. B. išteisinimo pagal BK 222 straipsnio 1 dalį apeliaciniame... 81. Teismas, išteisindamas L. R. ir A. B. pagal BK 220 straipsnio 1 dalį,... 82. Prokuroras skunde nurodo, kad šios teismo išvados yra nepagrįstos, ir... 83. Prokuroro manymu, teismo išvados dėl L. R. ir I. Ž. išteisinimo pagal BK... 84. 2012 m. rugpjūčio 23 d. atliktų kratų metu pas I. Ž., L. R., A. B. bei... 85. 2013 m. rugsėjo 11 d. apžiūrėti CD-R kompiuterinėje laikmenoje įrašyti... 86. Prokuroras atkreipia dėmesį į neva L. R. ir I. Ž. nepaneigtą versiją dėl... 87. Iš bylos medžiagos matyti, kad kaltinamieji nesirūpino „kopija tikra“... 88. Apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad dingusio dokumento atkūrimas... 89. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad minėtų buhalterinių dokumentų... 90. Teismas, išteisindamas L. R. ir A. B. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį,... 91. Priešingai nei nustatė teismas, byloje yra pakankamai duomenų apie tai, kad... 92. Prokuroras nesutinka su teismo teiginiu, kad „sau pasiėmėm“ yra neva... 93. Vien tai, kad lėšos, gautos iš bendrovės veiklos, niekur neapskaitytos ir... 94. Atsikirtime išteisintojo A. B. gynėjas nurodo, kad prokuroro apeliacinis... 95. Taigi nenustačius susitarimo, kad UAB „XXX“ būtų įkurta nusikalstamai... 96. Dėl telefoninių pokalbių garso įrašų atsikirtime pažymima, kad pirmosios... 97. Dėl BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos išteisintojo... 98. Atsikirtime sutinkama su pirmosios instancijos teismo motyvais, kad A. B. nėra... 99. Dėl A. B. išteisinimo pagal BK 220 straipsnio 1 dalį atsikirtime nurodoma,... 100. Prokuroro argumentai, kad tai, jog lėšos, gautos iš bendrovės veiklos,... 101. Teismo posėdžio metu prokuroras prašė Klaipėdos apygardos prokuratūros... 102. Klaipėdos apygardos prokuratūros prokuroro ir nuteistojo I. Ž. apeliaciniai... 103. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalis, kuria... 104. Dėl prokuroro apeliacinio skundo argumentų dėl nusikalstamų veikų pagal BK... 105. Pirmosios instancijos teismas įvertinęs byloje surinktus ir teisiamajame... 106. I. Ž., L. R. ir A. B. kaltinimai buvo pareikšti pagal BK 183 straipsnio 2... 107. Nagrinėjamu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių... 108. Baudžiamojoje byloje ištirtais įrodymais nustatyta, jog bendrovės... 109. Tačiau teisėjų kolegija konstatuoja, jog I. Ž. ir L. R. aptariamas... 110. Teisėjų kolegijos nuomone, byloje aptariamų nusikaltimų pobūdis, veikimo... 111. Iš byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų, priešingai... 112. Be to, iš bylos duomenų matyti, jog surinktos bendrovės įplaukos buvo... 113. Pagal galiojančią teismų praktiką BK 183 straipsnyje numatyto nusikaltimo... 114. Šioje byloje aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad UAB ,,XXX”, kurios... 115. Nagrinėjamų nusikalstamų veikų kontekste teisėjų kolegija pažymi, jog... 116. Atmetama ir prokuroro skundo dalis, kuria jis nesutinka su apygardos teismo... 117. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pasisavinimu gali būti pripažintas... 118. Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje... 119. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad I.... 120. I. Ž., L. R. ir A. B., iki 2012 m. balandžio 3 d., tiksli data tyrimo metu... 121. I. Ž. 2012 m. balandžio 3 d. įregistravo UAB „XXX“, įmonės kodas ( -... 122. Tokiu būdu I. Ž., L. R. ir A. B. pasisavino I. Ž. žinioje buvusį bei L. R.... 123. Be to, I. Ž. ir L. R., veikdami bendrininkų grupe, apgaulingai tvarkė... 124. I. Ž., būdamas UAB „XXX“, direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su... 125. 1) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d. į... 126. 2) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.... 127. 3) laikotarpiu nuo 2012 m. liepos 9 d. iki 2012 m. rugpjūčio 15 d.... 128. 4) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 1 d. iki 2012 m. rugpjūčio 22 d.... 129. 5) laikotarpiu nuo 2012 m. birželio 4 d. iki 2012 m. rugpjūčio 20 d.... 130. To pasėkoje pagal UAB ,,XXX“ direktoriaus I. Ž. organizuotą ir L. R.... 131. Be to, I. Ž. ir L. R., veikdami bendrininkų grupe, siekdami išvengti... 132. I. Ž., būdamas UAB „XXX“ direktorius, veikdamas bendrininkų grupe su... 133. - 2012 m. birželio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 3 986,57 Lt (379,69 + 449,34... 134. - 2012 m. liepos mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 5 228,74 Lt (182,72 + 69,77 +... 135. - 2012 m. rugpjūčio mėn. 18 eilutėje nedeklaravo 728,42 Lt (406,71 +... 136. Be to, jis 2012 m. birželio mėn. ir liepos mėn. 12 atvejų valstybės... 137. - 2012 m. birželio mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 138. - 2012 m. liepos mėnesio Pranešime apie apdraustuosius už ataskaitinį... 139. Dėl prokuroro skundo argumentų dėl nusikalstamų veikų pagal BK 202... 140. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas I. Ž., L. R. ir A. B. dėl... 141. Teisėjų kolegija pažymi, kad BK 202 straipsnio 1 dalyje nustatyta... 142. Vertindama prokuroro skundo argumentus, teisėjų kolegija pirmiausia pažymi,... 143. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas nustatė, kad atrakcionų... 144. Nurodytų aplinkybių kontekste negalima sutikti su prokuroro skundo teiginiu,... 145. Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad šerbeto... 146. Nagrinėjamos bylos kontekste būtina pažymėti, kad už neteisėtą... 147. Prokuroras skunde taip pat nurodo, jog pirmosios instancijos teismas... 148. Teisėjų kolegija atmeta šiuos skundo argumentus. Netikro dokumento... 149. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad... 150. Dėl nuteistojo I. Ž. apeliacinio skundo argumentų... 151. Teisėjų kolegija, atlikusi įrodymų tyrimą, neturi pagrindo nesutikti su... 152. Nuteistasis apeliaciniame skunde nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 183... 153. Teisėjų kolegijos nuomone, nagrinėjamu atveju apeliantas skunde pateikia tik... 154. Pirmosios instancijos teismo išvados dėl I. Ž. kaltės pasisavinus svetimą... 155. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą ar jo... 156. Apeliantas, nesutikdamas su apygardos teismo argumentacija dėl nusikalstamos... 157. Vertinant BK 222 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymius... 158. Negalima sutikti ir su apelianto skundo teiginiais, kad skundžiamame... 159. Teisėjų kolegija pabrėžia, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendyje... 160. Teisėjų kolegijos nuomone visiškai nepagrįstas apelianto skundo teiginys,... 161. Nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde nesutikdamas su jo veikos kvalifikavimu... 162. Byloje esantis 2014 m. sausio 20 d. protokolas patvirtina, jog tą dieną buvo... 163. Teisėjų kolegija, įvertinusi pirmiau aptartas bei apkaltinamajame... 164. Apeliantas nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio... 165. Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 220 straipsnio 1 dalį yra būtinos šios... 166. Byloje nustatyta, kad I. Ž. kaip bendrovės vadovas buvo atsakingas už... 167. Dėl bausmių... 168. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju... 169. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, jog teisingumo principas yra bendras... 170. Šiuo apeliacinės instancijos teismo nuosprendžiu L. R. pripažįstama kalta... 171. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas L. R. skirtinos bausmės rūšį... 172. Apeliacinės instancijos teismas, parinkdamas A. B. skirtinos bausmės rūšį... 173. Nors baudžiamasis įstatymas už L. R. ir A. B. padarytas nusikalstamas veikas... 174. Teisėjų kolegija sprendžia, kad nagrinėjamu atveju yra pakankamas pagrindas... 175. Teisėjų kolegijos vertinimu, aukščiau nurodytos bausmių skyrimui... 176. Nuteistasis I. Ž. apeliaciniame skunde nurodo, jog Klaipėdos apygardos... 177. Bausmės švelninimas BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu gali būti pagrįstas... 178. Tačiau teisėjų kolegija nesutinka ir su prokuroro apeliaciniu skundu, jog... 179. Bylos duomenys patvirtina, kad I. Ž. anksčiau neteistas, dirba, turi... 180. Įvertinusi visas bylos aplinkybes, taip pat ir jau aptartas aplinkybes,... 181. Dėl civilinių ieškinių... 182. Baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareiškiamas dėl kaltininko... 183. Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas nustatė, kad turtinė... 184. Šiame nuosprendyje aukščiau aptartais įrodymais nustatyta, kad civiliniams... 185. Dėl BK 72 straipsnio taikymo ... 186. Vadovaudamasis BK 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis apeliaciniame skunde prokuroras... 187. Prokuroro prašymas tenkinamas iš dalies.... 188. Šioje byloje pirmosios instancijos teismas pripažino įrodytu, kad I. Ž.... 189. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 190. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendžio dalį dėl... 191. L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2... 192. L. R. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą BK 222 straipsnio 1... 193. L. R. pripažinti kaltą padarius nusikaltimą, numatytą BK 220 straipsnio 1... 194. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1, 2 punktais,... 195. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 196. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti L. R. bausmės vykdymo... 197. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią L. R. skaičiuoti nuo nuosprendžio... 198. A. B. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 183 straipsnio 2... 199. Taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį ir paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 200. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti A. B. bausmės vykdymo... 201. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią A. B. skaičiuoti nuo nuosprendžio... 202. Klaipėdos apygardos teismo 2014 m. lapkričio 24 d. nuosprendį pakeisti:... 203. I. Ž., nuteistam pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, BK 220 straipsnio 1 dalį,... 204. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalimi, įpareigoti I. Ž. bausmės vykdymo... 205. Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią I. Ž. skaičiuoti nuo nuosprendžio... 206. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš I. Ž. priteista Klaipėdos... 207. Vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, konfiskuoti iš nuteistųjų I. Ž.,... 208. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....