Byla e2-740-516/2018

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rasa Gudžiūnienė,

2teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo V. N. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutarties, kuria tenkintas ieškovės prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, priimtos civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Ūkininko patarėjas“ ieškinį atsakovams V. N., A. N., tretieji asmenys – uždaroji akcinė bendrovė „Dvylika pirklių“, V. Š., R. A., A. S., V. B., D. J., V. S., S. G. dėl nuostolių atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais,

Nustatė

3

  1. Ginčo esmė
  1. Byloje sprendžiama dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo.
  2. Ieškovė prašė iš atsakovo V. N. priteisti 540 380,81 Eur nuostolių atlyginimą ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškinyje nurodė, kad atsakovas savo veiksmais ir neveikimu akivaizdžiai padarė reikšmingą žalą bendrovei, kadangi nuolat išsimokėdavo sau lėšas už tariamai bendrovei padarytus autorinius darbus, kurių atsakovas neatliko, vienam iš bendrovės leidžiamų leidinių esant kelis metus iš eilės nuostolingam bendrovės vadovas nenutraukė tokio leidinio leidybos, nesiėmė kitų veiksmų, kad bendrovė sumažintų ar nebepatirtų nuostolių, kitaip švaistė bendrovės lėšas ir naudojo jas asmeniniams poreikiams tenkinti.
  3. Ieškinio reikalavimams užtikrinti ieškovė prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones – areštuoti atsakovo V. N. nekilnojamąjį ar / ir kilnojamąjį turtą, uždraudžiant atsakovui areštuotu turtu disponuoti (įkeisti jį, išnuomoti ar kitaip apsunkinti jo teisinę padėtį), o paaiškėjus, jog atsakovo areštuoto kilnojamojo bei nekilnojamojo turto vertė yra mažesnė nei 540 380,81 Eur, areštuoti atsakovui priklausančias pinigines lėšas arba turtines teises, esančias pas atsakovą ar trečiuosius asmenis, taip pat pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose.
  4. Nurodė, kad ieškinys yra prima facie pagrįstas, yra aiškus materialinis teisinis reikalavimas, t. y. bendrovė yra pateikusi ieškinį buvusiam direktoriui (atsakovui) dėl žalos atlyginimo remiantis CK 2.87 straipsniu. Atsakovas prieš šio ieškinio padavimą perleido visą savo turtą sutuoktinei. Atsakovo elgesys parodo, kad atsakovas perleisdamas savo turtą sutuoktinei iš karto po to, kai buvo atšauktas iš bendrovės vadovo pareigų siekė vieno tikslo – bet kokiu būdu išvengti galimų kreditorių reikalavimų įvykdymo. Atsakovui buvo žinoma apie bendrovei padarytą žalą atsakovo veiksmais, ir atsakovas siekia dirbtinai perleisti visą savo turimą turtą artimiems žmonėms, kad iš jo negalėtų būti atlyginta padaryta žala. Tai leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad atsakovas vengia ir vengs vykdyti bendrovei palankų teismo sprendimą
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Kauno apygardos teismas 2018 m. vasario 9 d. nutartimi ieškovės prašymą patenkino. Areštavo atsakovui V. N. priklausantį nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą, o tokio turto nesant ar nesant pakankamai – ir atsakovui priklausančias pinigines lėšas ar / ir turtines teises, esančias pas atsakovą ir (arba) trečiuosius asmenis, taip pat pinigines lėšas, esančias bankų sąskaitose 540 380,81 Eur vertės, uždraudžiant areštuotu turtu disponuoti, jį realizuoti ar atlikti kitus veiksmus, susijusius su šio turto perdavimu tretiesiems asmenims. Tuo atveju, jeigu būtų areštuotos atsakovui priklausančios piniginės lėšos, leisti iš šių lėšų atsiskaityti su ieškove pagal pareikštą ieškinį bei leisti iš areštuotų lėšų disponuoti lėšų suma, reikalinga būtiniausiems atsakovo poreikiams tenkinti.
  2. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės ieškinys atsakovui dėl nuostolių priteisimo yra tikėtinai pagrįstas, jame ieškovė aiškiai suformulavo atsakovo prievolės faktinį pagrindą, atskleidė teisinius reiškiamo reikalavimo atsakovui argumentus, pridėjo rašytinius įrodymus, kuriais įrodinės ieškinyje nurodytas teisiškai reikšmingas aplinkybes. Ar kartu su ieškiniu pateikti įrodymai yra susiję su ieškovės reikalavimais ir ar jie pagrindžia ieškinyje dėstomas aplinkybes, bus įvertinta tik išnagrinėjus bylą iš esmės.
  3. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad ieškinio reikalavimo suma yra didelė, sprendė, jog ieškinio sumos dydis objektyviai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Byloje nepateikta duomenų, kurie patvirtintų gerą, stabilią atsakovo finansinę (turtinę) būklę ir taip paneigtų pavojų, jog šioje byloje priimto teismo sprendimo vykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas, be to, atsakovas yra fizinis asmuo, tai gali padidinti būsimo teismo sprendimo neįvykdymo riziką. Teismas sprendė, jog teismo sprendimo įvykdymui ieškinio tenkinimo atveju užtikrinti tikslinga taikyti laikinąsias apsaugos priemones, nes neuždraudus atsakovui disponuoti jam priklausančiu turtu, atsakovas turi galimybę perleisti turtą tretiesiems asmenims, dėl to teismo sprendimo įvykdymas ieškinio tenkinimo atveju gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas.
  1. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
  1. Atsakovas V. N. atskirajame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį panaikinti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Ieškinys nėra tikėtinai pagrįstas. Atsakovo vertinimu, negali ir neturi būti apsiribojama vien tuo, kad ieškovė suformulavo teisinius ir faktinius ieškinio argumentus bei pridėjo įrodymus. Tokia analizė galbūt būtų pakankama nustatant, ar pateiktas dokumentas atitinka ieškiniui keliamus reikalavimus, tačiau ne sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą.
    2. Teismas dėl galbūt pasunkėsiančio teismo sprendimo įvykdymo, įvardijo iš esmės vienintelį – didelės ieškinio sumos – kriterijų. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą nurodyta, kad didelė ieškinio suma savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1507-330/2015).
    3. Teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės ieškovės interesus užtikrina dvigubai, kadangi tam pačiam reikalavimui užtikrinti jau yra taikytos laikinosios apsaugos priemonės kitoje byloje.
  2. Atsiliepime į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti ir skundžiamą nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
    1. Teigti, kad ieškinys yra prima facie nepagrįstas, negalima, kadangi ieškovė naudojasi aiškiu ir įmanomu teisių gynimo būdu, pateikė tai pagrindžiančius įrodymus (pvz. apie lėšų išmokėjimą atsakovui nesant jokių sutarčių).
    2. Šiuo atveju, atsakovo veiksmai (siekimas paslėpti turtą, perleidžiant jį sutuoktiniui) atitinka nesąžiningumo prezumpciją, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje. Todėl preziumuojama, kad atsakovas yra nesąžiningas, o norėdamas paneigti prezumpciją, atsakovas turi įrodyti, kad turtas buvo perleistas ne siekiant išvengti bendrovės reikalavimų tenkinimo. Atskirajame skunde nurodyti argumentai yra nepagrįsti ir jais siekiama tik suklaidinti teismą.
    3. Byloje yra nagrinėjami du ieškiniai, kurie, nors vienas su kitu yra susiję, tačiau jais siekiama skirtingų padarinių. Vienu ieškiniu yra siekiama prisiteisti nuostolius, o ieškiniu dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais – grąžinti turtą atsakovui, kad iš jo būtų galima patenkinti ieškinio reikalavimus. Tiek vienos laikinosios apsaugos priemonės, tiek kitos užtikrina atitinkamų ieškinių reikalavimus.

4Teismas

konstatuoja:

  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas šią bylą apeliacine tvarka, nenustatė absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų ir aplinkybių, dėl kurių turėtų būti peržengtos atskirajame skunde nustatytos ribos dėl to, kad to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).
  2. Nagrinėjamu atveju sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės reikalavimams užtikrinti atsakovui V. N. taikytos laikinosios apsaugos priemonės, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

5Dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygų

  1. CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Taigi, įstatyme nustatytos dvi privalomos laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos: pirma, ieškovo reikalavimas turi būti tikėtinai pagrįstas, antra, nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas. Nesant bent vienos iš šių sąlygų, laikinosios apsaugos priemonės negali būti taikomos.
  2. Apelianto įsitikinimu, sprendžiant dėl preliminaraus ieškinio pagrįstumo neturi būti apsiribojama vien tuo, kad ieškovė suformulavo teisinius ir faktinius ieškinio argumentus bei pridėjo įrodymus, kadangi ieškinyje ieškovė nutylėjo eilę faktų ir netiksliai nurodė aplinkybes, susijusias su naujojo ieškovės akcininko veiksmais, siekiant visiškai perimti bendrovės valdymą.
  3. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje ne kartą buvo pasisakyta, kad tikėtino ieškinio pagrindimo sąvoka reiškia, jog, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, teismas nenagrinėja ieškinio pagrįstumo iš esmės, netiria ir nevertina ieškinio faktinių ir teisinių argumentų, o tik preliminariai nustato tikimybę, kad pateiktų įrodymų viseto pagrindu dėl pareikštų reikalavimų gali būti priimtas ieškovui palankus sprendimas, kurio įvykdymas, nepritaikius prašomų priemonių, gali pasunkėti ar tapti neįmanomas (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. liepos 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1194/2014; 2014 m. balandžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-674/2014; 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2139/2013; 2016 m. gruodžio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1772-943/2016). Kai vertinamas ieškinio preliminarus pagrįstumas, patikrinama, ar ieškinys grindžiamas faktinį pagrindą sudarančiais argumentais, ar ieškinio argumentai grindžiami įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-757-236/2015; 2015 m. rugpjūčio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1160-302/2015), tačiau pirmosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos vertinimas negali ir neturi virsti detalia ieškinio teisinių ir faktinių argumentų bei pateiktų įrodymų analize, t. y. jau šioje stadijoje suformuluojant teismo atsakymą dėl pateiktų įrodymų patikimumo, pakankamumo ieškovo nurodytiems argumentams patvirtinti ir pan.
  4. Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje nuosekliai formuojama pozicija, kad teismo atliekamas prima facie ieškinio įvertinimas leidžia teismui atsisakyti taikyti laikinąsias apsaugos priemones tik tais atvejais, kai ieškovo reiškiamas reikalavimas yra akivaizdžiai nepagrįstas, kai, pavyzdžiui, ieškovas pasirinko neleistiną ar aiškiai neįmanomą savo civilinių teisių gynybos būdą arba prašoma taikyti laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinant reikalavimą, kuris iš viso nėra pagrįstas ieškinyje nurodytomis faktinėmis aplinkybėmis, ir pan., t. y. tais atvejais, kai jau ieškinio priėmimo stadijoje galima daryti prielaidą, kad reiškiamas reikalavimas teismo negalės būti tenkinamas dėl pakankamai akivaizdaus šio reikalavimo nepagrįstumo (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 16 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-827-370/2015; 2018 m. vasario 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-208-178/2018 ir kt.).
  5. Šioje byloje apeliantas V. N. neįrodinėja ieškovės pateikto ieškinio formos ir turinio neatitikimo įstatyme keliamiems reikalavimams, t. y. atsakovas neginčija, kad yra tinkamai suformuluotas ieškinio reikalavimas ir jo faktinis bei teisinis pagrindai, pateikti įrodymai, kurie, ieškovės nuomone, patvirtina jos nurodytus argumentus ir reikalavimą. Šioje bylos nagrinėjimo stadijoje apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo manyti, kad ieškovas pasirinko akivaizdžiai neleistiną ar objektyviai neįmanomą jo galbūt pažeistų teisių gynybos būdą. Savo ruožtu apelianto atskirajame skunde išdėstyti argumentai dėl, jo nuomone, ieškovės reikalavimo nepagrįstumo, atsižvelgiant į ieškovės nutylėtas ar kitaip, nei apeliantas, interpretuojamas faktines aplinkybes, susijusias su apelianto dirbtų darbų pobūdžiu bei kiekiu (apimtimis), leidinio ,,Šeimininkė“ leidimu, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra bylos nagrinėjimo iš esmės dalykas, reikalaujantis bylos faktinių aplinkybių ir pateiktų įrodymų išsamaus įvertinimo bei išnagrinėjimo iš esmės, kuris negali būti atliekamas, sprendžiant tarpinį laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą.
  6. Apeliacinės instancijos teismas, išanalizavęs bylos medžiagą, neturi pagrindo nesutikti ir su pirmosios instancijos teismo išvada dėl antrosios laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygos – grėsmės galimai palankaus ieškovei teismo sprendimo įvykdymui – egzistavimo.
  7. Pažymėtina, kad naujausioje ir aktualiausioje Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje jau ne kartą buvo pasisakyta, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas savaime materialinių vertybių nesukuria, o tik padeda išsaugoti antrosios ginčo šalies (atsakovo) turtą, kai esama duomenų apie galimai nesąžiningų veiksmų atlikimą, sąmoningą siekį pabloginti savo turtinę padėtį ir taip išvengti išieškojimo iš šio turto pagal teismo sprendimą, t. y. laikinųjų apsaugos priemonių instituto paskirtis yra ne kaupiamoji, o konservacinė (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-27-407/2016; 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. lapkričio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1494-464/2017), todėl laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos tik tada, kai yra bent tikėtinų duomenų apie galimą atsakovo nesąžiningumą, jo ketinimus paslėpti, perleisti, įkeisti turimą turtą ar kitaip jį apsunkinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. birželio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1069-407/2016; 2016 m. birželio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-1092-943/2016; 2017 m. sausio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-50-464/2017; 2017 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-835-464/2017 ; 2018 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2-195-943/2018 ir kt.), o vien tik didelė reiškiamo reikalavimo suma pati savaime nėra pakankamas pagrindas kito asmens (atsakovo) turtui areštuoti.
  8. Taigi, apeliantas teisus, teigdamas, kad skundžiamoje teismo nutartyje nurodytas iš esmės vienintelis argumentas dėl galbūt pasunkėsiančio teismo sprendimo įvykdymo – didelė ieškinio suma – savaime nesudaro pagrindo byloje taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
  9. Kita vertus, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje taip pat yra pasisakyta, kad esant duomenų, jog atsakovas gali atlikti veiksmus, apsunkinančius būsimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą, tokia aplinkybė, kaip didelė ieškinio reikalavimo suma, neabejotinai padidina teismo sprendimo galimo neįvykdymo riziką, nes sprendimas dėl mažos sumos priteisimo gali būti įvykdytas laiko perspektyvoje ir iš gaunamų einamųjų pajamų ar išmokų (žr., pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2017 m. gruodžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2-1593-464/2017).
  10. Nors šiuo atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje išskirtinę reikšmę suteikė ieškinio sumai (kurios dydis, kaip žinia, išimtinai priklauso nuo ieškovo pasirinkimo), pažymėtina, kad ieškovė, prašydama taikyti atsakovui laikinąsias apsaugos priemones, šį prašymą grindė ne vien didele ieškinio suma, tačiau ir atsakovo nesąžiningumą patvirtinančiomis aplinkybėmis, būtent tuo, kad prieš pat ieškinio pareiškimą, jau žinodamas apie ieškovės reiškiamas pretenzijas jam, atsakovas neatlygintinai (dovanojimo sutarčių pagrindu) perleido vertingą jam priklausantį turtą (žemės sklypą su gyvenamuoju namu, žemės sklypą, akcijas) savo sutuoktinei. Toks atsakovo elgesys, ieškovės nuomone, įrodo jo siekį išvengti galimų kreditorių reikalavimų įvykdymo, t. y. liudija jo nesąžiningumą kaip laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlygą.
  11. Nors apeliantas atskirajame skunde neigia, kad dalį jam priklausiusio nekilnojamojo turto bei akcijas jis perleido sutuoktinei siekdamas išvengti atsakomybės ieškovei, nurodydamas, jog šiuos sandorius sudarė būtent dėl ieškovės ir naujojo jos akcininko nesąžiningų veiksmų (spaudimo perleisti akcijas naujajam akcininkui, grasinimų susidoroti ir pan. ), apeliacinio teismo vertinimu, faktinė aplinkybė, kad reikšmingas atsakovo turto perleidimas įvyko betarpiškai prieš bylos iškėlimą, gali būti vertinama kaip tam tikras nesąžiningumo įrodymas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo kontekste.
  12. Tačiau pasisakydamas dėl atsakovo nesąžiningumo šiuo aspektu, apeliacinis teismas pažymi ir tai, kad nėra pagrindo pripažinti pagrįstu ieškovės atsiliepime į atskirąjį skundą nurodytą argumentą, esą atsakovo veiksmai (siekimas paslėpti turtą, perleidžiant jį sutuoktiniui) atitinka nesąžiningumo prezumpciją, numatytą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.67 straipsnyje. Šią nesąžiningumo prezumpciją atsakovas esą turėtų paneigti, pateikdamas įrodymus, kad turtas buvo perleistas ne siekiant išvengti bendrovės reikalavimų tenkinimo.
  13. Apeliacinės instancijos teismas akcentuoja, kad CK 6.67 straipsnyje įtvirtintos nesąžiningumo prezumpcijos taikomos būtent tuomet, kai sprendžiama dėl sandorių negaliojimo actio Pauliana ieškinio pagrindu, tuo tarpu sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, šios, specialioje teisės normoje įtvirtintos prezumpcijos, kaip, beje, ir sprendžiant kitus su actio Pauliana ieškiniu nesusijusius klausimus, nėra taikomos. Laikinosios apsaugos priemonės yra pritaikytos ieškiniui, kuriuo prašoma iš atsakovo priteisti nuostolius, užtikrinti, taigi, šiuo atveju nėra jokio pagrindo taikyti ieškovės akcentuojamą nesąžiningumo prezumpciją.
  14. Atsižvelgiant į tai, kas nurodyta, atmestinas atsakovo argumentas, kad byloje neįrodyta antroji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo sąlyga – grėsmė, jog netaikius turto arešto, ieškovei palankaus sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar apskritai tapti neįmanomu, kadangi ieškovė pateikė įrodymus apie atsakovo elgesį, kuris liudija tikėtiną atsakovo nesąžiningumą.

6Dėl proporcingumo principo taikant laikinąsias apsaugos priemones

  1. Laikinosios apsaugos priemonės parenkamos vadovaujantis ekonomiškumo principu (CPK 145 straipsnio 2 dalis). Tai reiškia, kad laikinosios apsaugos priemonės turi būti parenkamos tokios, kad nė vienai iš šalių nesuteiktų nepagrįsto pranašumo ir nevaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau negu būtina tikslui pasiekti. Proporcingumo principo taikymas sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą taip pat reiškia, kad teismas, taikydamas tokias priemones, turėtų įvertinti tiek ieškovo, tiek atsakovo teisėtus interesus ir nė vienam iš jų nesuteikti nepagrįsto prioriteto. Ekonomiškumo, kaip ir teisingumo bei kiti civilinio proceso teisės principai reikalauja išlaikyti proceso šalių teisėtų interesų pusiausvyrą, todėl laikinosios apsaugos priemonės turi būti taikomos ar parenkamos taip, kad nesuteiktų nė vienai iš šalių perdėto pranašumo ar nesuvaržytų vienos proceso šalies teisių daugiau, nei būtina teisėtam tikslui pasiekti.
  2. Apelianto įsitikinimu, teismo nutartimi taikytos laikinosios apsaugos priemonės neatitinka proporcingumo reikalavimų, kadangi ieškovės interesus užtikrina dvigubai, tam pačiam reikalavimui užtikrinti jos jau yra taikytos kitoje byloje.
  3. Apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio bei teisinio pagrindo sutikti su šiuo apelianto argumentu. Iš informacinės teismų sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad ieškovė yra pareiškusi atsakovui ieškinį nagrinėjamoje byloje, kuriuo prašoma priteisti nuostolių atlyginimą. Taip pat yra pareiškusi actio Pauliana ieškinį atsakovui ir jo sutuoktinei A. N., kuriuo prašoma: 1) pripažinti negaliojančia 2017 m. gruodžio 4 d. akcijų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. N. ir A. N., taikyti restituciją - grąžinti V. N. nuosavybės teise 3 570 vnt. UAB „Ūkininko patarėjas“ paprastąsias vardines materialias akcijas; 2) pripažinti

    72017 m. spalio 18 d. dovanojimo sutartį, sudarytą tarp V. N. ir A. N. negaliojančia, taikyti restituciją – gražinti V. N. nuosavybėn 450/631 dalis žemės sklypo ( - ) bei žemės sklypą ( - ) ir gyvenamąjį namą (sklypo priklausinį). Šiam ieškiniui užtikrinti Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartimi areštuotas atsakovei A. N. nuosavybės teise priklausantis turtas: 3 570 vnt. UAB „Ūkininko patarėjas“ paprastosios vardinės materialios akcijos; 450/631 dalis žemės sklypo, unikalus Nr. ( - ), esančio ( - ) žemės sklypas, unikalus Nr. ( - ), esantis ( - ) ir gyvenamasis namas (sklypo priklausinys) unikalus Nr. ( - ).

  4. Laikinai einančios Kauno apygardos teismo civilinių bylų skyriaus pirmininko pareigas teisėjos 2018 m. kovo 6 d. nutartimi bylos dėl nuostolių atlyginimo ir sandorių pripažinimo negaliojančiais sujungtos į vieną bylą.
  5. Kiekvienoje iš nurodytų bylų teismai taikė laikinąsias apsaugos priemones, užtikrinančias jose pareikštus reikalavimus – byloje dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais actio Pauliana ieškinio pagrindu areštuotas konkretus, sandorių pagrindu perleistas turtas, kurio išsaugojimas atsakovės A. N. nuosavybėje užtikrintų jo grąžinimą atsakovo V. N. nuosavybėn (restituciją) šio ieškinio patenkinimo atveju. Tuo tarpu skundžiama teismo nutartimi taikytomis laikinosiomis apsaugos priemonėmis – atsakovui V. N. priklausančio turto areštu – siekiama ne pakartotinai areštuoti jo perleistą sutuoktinei turtą, bet užtikrinti nuostolių ieškovei atlyginimą tuo atveju, jeigu būtų patenkintas šis ieškovės reikalavimas.
  6. Taigi skirtingiems ieškovės reikalavimams užtikrinti taikytos laikinosios apsaugos priemonės nėra dvigubas reikalavimo dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimas kaip teigiama atskirajame skunde ir tokios priemonės negali būti vertinamos kaip pažeidžiančios proporcingumo bei ekonomiškumo principus.
  7. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai, nustatęs abiejų CPK 144 straipsnio 1 dalyje įtvirtintų sąlygų buvimą, skundžiama nutartimi ieškovės reikalavimams užtikrinti pritaikė atsakovo turto areštą. Aplinkybė, kad pasisakydamas dėl grėsmės galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymui, teismas rėmėsi tik didele ieškinio suma ir nepasisakė dėl atsakovo nesąžiningumo, pati savaime nutarties nedaro neteisėtos, kadangi, kaip minėta (nutarties 21 punktas), ieškovės prašyme buvo nurodyti atsakovo nesąžiningumą pagrindžiantys argumentai bei pateikti šį nesąžiningumą patvirtinantys įrodymai.

8Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

9Kauno apygardos teismo 2018 m. vasario 9 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai