Byla 2K-7-2-895/2017
Dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė septynių teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Vytauto Piesliako (kolegijos pirmininkas), Eligijaus Gladučio, Aurelijaus Gutausko, Vytauto Masioko, Aldonos Rakauskienės, Tomo Šeškausko ir Armano Abramavičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Daivai Kučinskienei, dalyvaujant prokurorui Gintarui Jasaičiui, gynėjams advokatams Arūnui Petrauskui, Juozui Gaudučiui, Juliui Jasaičiui, Rolandui Tilindžiui, Jolitai Rimai Puškorienei, nuteistiesiems G. Č., R. R., V. M., E. B., S. S., D. K., D. Ž., teismo posėdyje kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų Č. D., D. K., J. S., D. Ž., V. M., E. B., A. G., nuteistojo G. Č. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistosios R. R. gynėjo advokato Rimo Andrikio, nuteistojo S. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio, kuriuo nuteisti:

2Č. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 300 straipsnio 1 dalį 120 MGL dydžio (4519 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 150 MGL dydžio (5649 Eur) bauda.

3Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė Č. D. paskirta 150 MGL dydžio (5649 Eur) bauda.

4Č. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

5G. Č. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 120 MGL dydžio (4519 Eur) bauda.

6Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė G. Č. paskirta 120 MGL dydžio (4519 Eur) bauda.

7G. Č. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8S. S. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda.

9Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė S. S. paskirta 100 MGL dydžio (3766 Eur) bauda.

10S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

11J. S. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

12Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė J. S. paskirta 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

13J. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį (dėl žvyro panaudojimo) išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

14D. K. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

15Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė D. K. paskirta 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

16D. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

17D. Ž. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

18Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė D. Ž. paskirta 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

19D. Ž. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

20R. R. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio (1883 Eur) bauda, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda.

21Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė R. R. paskirta 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda.

22R. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisinta, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

23E. B. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda.

24Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė E. B. paskirta 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

25E. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

26V. M. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda.

27Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė V. M. paskirta 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

28V. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

29A. G. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda, 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) 60 MGL dydžio (2259 Eur) bauda.

30Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta bausmė A. G. paskirta 80 MGL dydžio (3012 Eur) bauda.

31A. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

32Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendis, kuriuo atmesti nuteistųjų A. G., V. M., G. Č., R. R., J. S., D. Ž., E. B. gynėjo Remigijaus Merkevičiaus, S. S. gynėjo Rolando Tilindžio apeliaciniai skundai ir iš dalies patenkinti nuteistųjų Č. D. ir D. K. apeliaciniai skundai.

33Pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendis:

34pašalintas iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (3-ias lapas) nurodytos Č. D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, požymis – siekdamas turtinės naudos juridiniam asmeniui UAB „K.“, sau, motinai bei sutuoktinei;

35pašalintas iš nuosprendžio aprašomosios dalies (4-as lapas) nurodytos Č. D. nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, požymis – parengė nusikalstamą veiką – turto iššvaistymą;

36Č. D., vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, į paskirtą bausmę įskaitytas laikinajame sulaikyme ir suėmime išbūtas laikas nuo 2010 m. spalio 6 d. iki 2010 m. lapkričio 4 d., iš viso 30 parų, tai atitinka 60 MGL dydį, ir nustatyta, kad galutinis Č. D. paskirtos baudos dydis yra 90 MGL (3389 Eur);

37pašalintas iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (12-as, 13-as lapai) nurodytų D. K. nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, požymis – suklastotų tikrų dokumentų panaudojimas.

38Kita nuosprendžio dalis nepakeista.

39Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti M. A. ir G. K., išteisinti V. R., D. O., UAB „K.“, UAB „D.“ ir UAB „E.“, tačiau dėl to kasacine tvarka nesiskundžiama.

40Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano Abramavičiaus pranešimą, nuteistojo G. Č. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, prašiusių jų kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios R. R. ir jos gynėjo advokato Juliaus Jasaičio, prašiusių nuteistosios gynėjo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo V. M., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo E. B., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo S. S. ir jo gynėjo advokato Rolando Tilindžio, prašiusių gynėjo kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo D. K., prašiusio jo kasacinį skundą tenkinti, nuteistosios D. Ž. ir jos gynėjos advokatės Jolitos Rimos Puškorienės, prašiusių nuteistosios kasacinį skundą tenkinti, nuteistojo Č. D. gynėjo advokato Arūno Petrausko, prašiusio nuteistojo kasacinį skundą tenkinti, prokuroro, prašiusio kasacinius skundus atmesti, paaiškinimų,

Nustatė

411. Č. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas ( - ) meru, veikdamas bendrininkų grupe su ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo ir organizavo, t. y. parengė nusikalstamą veiką – tikrų dokumentų klastojimą – ir jai vadovavo: jis, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės meru, žinodamas, kad jo motina O. A. D., sutuoktinė V. D. ir jis pats yra UAB „K.“, įmonės kodas ( - ), adresas: ( - ), akcininkai, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) stadiono, esančio ( - ), rekonstrukcijos darbus pagal 2009 m. kovo 3 d. rangos sutartį Nr. SR-224 (toliau – sutartis Nr. SR-224) yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus (medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas, stadiono bokštų signalinių šviestuvų pajungimas) (toliau – papildomi darbai) už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta įrangą (vietoje informacinio tablo įgijo ir sumontavo TV video ekraną) 90 753,33 Lt didesnės vertės (toliau – TV video įranga), žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 30 d. (duomenys neskelbtini savivaldybės patalpose, esančiose ( - ), vykusių pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G. Č., S. S., M. A., J. S. klastojant dokumentus, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, organizuoti fiktyvius viešuosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, turint tikslą, kad ( - ) savivaldybė apmokėtų UAB „K.“ už savavališkai atliktus papildomus darbus ir TV video įrangos įgijimą bei sumontavimą iš ( - ) savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, ir informavo D. Ž., R. R. ir D. K., kad ( - ) stadione įmonė UAB „K.“ yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei sutartyje numatyta TV video įrangą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – tikrų dokumentų klastojimą – 2010 m. rugpjūčio 9 d. ( - ) savivaldybės patalpose sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1128 derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėn. 9–10 d. pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai, taip juos panaudojo.

421.1. Č. D. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: būdamas valstybės tarnautoju – dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės meru, pažeisdamas Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 1, 2, 3 ir 4 punktuose numatytą valstybinėje tarnyboje dirbančių asmenų prievolę nešališkai, sąžiningai ir tinkamai atlikti tarnybines pareigas, nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti, priimant sprendimus vadovautis įstatymais ir visų asmenų lygybės principu, taip pat pažeisdamas Lietuvos Respublikos valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio 3, 4, 5, 6, 7, 8 punktų nuostatas, Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymo 3, 4 straipsniuose įtvirtintus principus, kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, t. y. lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo, veikdamas bendrininkų grupe su G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, žinodamas, kad jo motina O. A. D., sutuoktinė V. D. ir jis pats yra UAB „K.“, įmonės kodas ( - ), adresas: ( - ), akcininkai, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) stadiono, esančio ( - ), rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti ir kad savavališkai atliktų papildomų darbų ir TV video įrangos įgijimo bei sumontavimo darbų negalima apmokėti iš Europos regioninės plėtros fondo lėšų, nes laiku nebuvo kreiptasi į Centrinę projektų valdymo agentūrą, o ( - ) savivaldybės biudžete 2009–2010 m. ( - ) stadiono rekonstrukcijai lėšos nebuvo skirtos, tyčia, neteisėtai, viršydamas jam suteiktus įgaliojimus, nesant kyšininkavimo požymių, parengė nusikalstamas veikas – tikrų dokumentų klastojimą ir jų panaudojimą. Nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 30 d. ( - ) savivaldybės patalpose vykusių betarpiškų pokalbių ir telefoninių pokalbių metu nurodė G. Č., S. S., M. A., J. S. klastojant ir panaudojant tikrus dokumentus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, pažeidžiant Viešųjų pirkimų įstatymo 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas, turint tikslą, kad ( - ) savivaldybė apmokėtų UAB „K.“ už savavališkai atliktus papildomus darbus ir TV video įrangos įgijimą bei sumontavimą iš ( - ) savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų, taip pat pats suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo. Be to, nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 30 d., ( - ) savivaldybės patalpose informavo D. Ž., R. R. ir D. K., kad ( - ) stadione įmonė UAB „K.“ yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus, įgijusi ir sumontavusi kitokią, nei sutartyje numatyta, TV video įrangą. Č. D. duodant žinomai neteisėtus nurodymus ( - ) savivaldybės administracijos darbuotojams klastoti tikrus dokumentus ir vykdyti tariamus viešuosius pirkimus, pastariesiems suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, jam pačiam suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus bei UAB „K.“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje numatyta TV video įranga ( - ) stadione, ( - ). Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) savivaldybės funkcijos bei veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

432. G. Č. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su organizatoriumi – ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus organizuoti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo ir montavimo, žinodamas, kad UAB „K.“, įmonės kodas ( - ), adresas: ( - ), atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224 yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, gavęs žinomai S. S. suklastotą tikrą dokumentą – 2010 m. balandžio 23 d. paraišką papildomiems darbams pirkti, 2010 m. birželio 10 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose šioje paraiškoje įrašė rezoliuciją „Pirkimą supaprastintų neskelbtinų derybų būdu vykdyti VPK 2010 06 10“ ir pasirašė, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2010 m. balandžio 23 d. paraišką papildomiems darbams pirkti, kurią tą pačią dieną pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Be to, jis, gavęs žinomai S. S. suklastotą tikrą dokumentą – 2010 m. birželio 11 d. paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, 2010 m. birželio 21 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose joje įrašė rezoliuciją „Pirkimą supaprastintų neskelbtinų derybų būdu vykdyti VPK 2010 06 21“ ir šią paraišką pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijai vykdyti, taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininkas, žinodamas, jog komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti ir TV video įranga yra įgyta bei sumontuota dar 2010 m. kovo mėn., 2010 m. birželio 23 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimo ir dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, patvirtinimą. 2010 m. birželio 28 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP-156 D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad darbotvarkėje 9 ir 11 punktais pažymėtose supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, tokį protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 28 d. savo darbo vietoje parašu patvirtino parengtas supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimo ir dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, 2010 m. birželio 30 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, Viešųjų pirkimų komisijos dviejų posėdžių metu balsavo „už“ papildomų darbų ir TV video įrangos įgijimo bei jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „K.“. 2010 m. liepos 1 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP-160 ir VP-162 D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, šiuos protokolus pasirašė, taip juos suklastojo. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, žinodamas, kad 2010 m. birželio 23 d. vykęs posėdis dėl supaprastintų neskelbiamų derybų papildomiems darbams atlikti ir TV video įrangai įgyti bei sumontuoti sąlygų tvirtinimo ir 2010 m. birželio 30 d. vykę posėdžiai dėl papildomų darbų atlikimo ir TV video įrangos įgijimo ir sumontavimo buvo fiktyvūs, 2010 m. liepos 26 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, taip suklastodamas tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos apie tai, kad sutarties projekte numatyti papildomi darbai jau yra atlikti, ir jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio10 d., būdamas savo darbo vietoje, žinodamas, kad sutartyse Nr. SR-1127 ir SR-1128 yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai bus dar tik perkami, pasirašė šias sutartis, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus.

442.1. G. Č. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi ir ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos pirmininku, žinodamas, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu, administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, t. y. būdamas atsakingas už ( - ) miesto savivaldybės tarybos jam patikėtas ir jo žinioje buvusias ( - ) miesto savivaldybės pinigines lėšas, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 4 straipsniuose įtvirtintus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo), kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, veikdamas bendrininkų grupe su Č. D., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. rugpjūčio 10 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojams ir UAB „K.“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione. Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

453. S. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju, veikdamas bendrininkų grupe su organizatoriumi – ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., (duomenys neskelbtini) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų papildomiems darbams ir kitokiai nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti ir kad M. A. 2010 m. balandžio 23 d. parengtoje paraiškoje yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, jog papildomi darbai dar tik bus perkami, 2010 m. balandžio 23 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose patvirtino šią paraišką savo parašu, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2010 m. balandžio 23 d. paraišką papildomiems darbams pirkti. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010 m. birželio 11 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, žinodamas, kad J. S. parengtoje 2010 m. birželio 11 d. paraiškoje yra įrašyti tikrovės neatitinkantys duomenys, kad TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, patvirtino šią paraišką savo parašu, taip suklastodamas tikrą dokumentą – 2010 m. birželio 11 d. paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti. Nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 21 d. tokius žinomai suklastotus dokumentus perdavė G. Č., taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką – dokumento klastojimą – 2010m. birželio 21 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lape skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, kad sutarties projekte numatyti papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Tokius žinomai suklastotus dokumentus pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolesniam derinimui, taip panaudojo žinomai suklastotus dokumentus – sutarčių Nr. SR-1127 ir SR-1128 projektų 2010 m. birželio 11 d. derinimo lapus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, kad komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti, o TV video įranga yra įgyta ir sumontuota, 2010 m. birželio 23 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimo ir dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo patvirtinimą. 2010 m. birželio 28 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP-156 D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 28 d. savo darbo vietoje dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų papildomiems darbams atlikti ir TV video įrangai įgyti bei sumontuoti sąlygose pasirašė ir uždėjo savo asmeninį spaudą, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010 m. birželio 30 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „K.“. 2010 m. liepos 1 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP-160 ir VP-162 D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2010 m. rugpjūčio 23 d. savo darbo vietoje iš M. A. priėmė žinomai suklastotus dokumentus – pažymą apie atliktų darbų vertę už 90 753,33 Lt, pažymą apie atliktų darbų vertę už 338 800 Lt, PVM sąskaitą faktūrą serija KOR Nr. 501378, PVM sąskaitą faktūrą serija KOR Nr. 501377, juose pasirašė ir uždėjo savo asmeninį spaudą, taip juos suklastodamas, ir grąžino juos M. A., kad ši dokumentus pateiktų ( - ) miesto savivaldybės buhalterijai apmokėti, taip panaudodamas žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

463.1. S. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju ir būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu, administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 4 straipsniuose įtvirtintus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo), kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, veikdamas bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, nuo 2010 m. balandžio 23 d. iki 2010 m. rugpjūčio 23 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, suklastojęs tikrus dokumentus ir juos panaudojęs, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „K.“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d.–2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione ( - ). Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

474. J. S. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste, veikdama bendrininkų grupe su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiąja specialiste M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus dėl tariamų viešųjų pirkimų papildomiems darbams ir kitokios nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įrangos pirkimui ir montavimui, žinodama, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra įgijusi ir sumontavusi kitokią nei sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, 2010 m. birželio 10 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose parengė paraišką, įrašydama joje tikrovės neatitinkančius duomenis, kad tokia įranga ir jos darbai dar tik bus perkami, tokią paraišką atspausdino ir pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą ir 2010 m. birželio 11 d. pateikė jį pasirašyti S. S., taip panaudojo žinomai suklastotą dokumentą – 2010 m. birželio 11 d. paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 11 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose parengė sutarties Nr. SR-1127 projektą, įrašydama jame žinomai melagingus duomenis, kad TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, atspausdino kartu su sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapu, jame pasirašė, uždėjo savo asmeninį spaudą, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje parengė sutarties Nr. SR-1128 projektą, įrašydama jame žinomai melagingus duomenis, kad papildomi darbai dar tik bus perkami, atspausdino kartu su sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapu, jame pasirašė, uždėjo savo asmeninį spaudą, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus po jų parengimo tą pačią dieną pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

484.1. J. S. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste, žinodama, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu, administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 4 straipsniuose įtvirtintus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo), kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, veikdama bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodama, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, nuo 2010 m. birželio 10 d. iki 2010 m. birželio 11 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „K.“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione. Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

495. D. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi, veikdamas bendrininkų grupe su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. bei M. A. ir vedėju S. S., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus: jis, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, kad komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti ir TV video įranga įgyta bei sumontuota, 2010 m. birželio 23 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimo ir dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo patvirtinimą. 2010 m. birželio 28 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP-156 D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, protokolą pasirašė, taip jį suklastodamas. Tęsdamas savo nusikalstamą veiką, būdamas Viešųjų pirkimų komisijos nariu, 2010 m. birželio 30 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ papildomų darbų ir TV video įrangos bei jos montavimo darbų pirkimus iš UAB „K.“. 2010 m. liepos 1 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP-160 ir VP-162 D. Ž. įrašius tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai, TV video įranga ir jos montavimo darbai dar tik bus perkami, protokolus pasirašė, taip juos suklastodamas.

505.1. D. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: jis, būdamas valstybės tarnautoju, dirbdamas ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi ir būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, žinodamas, kad vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pažeisdamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 4 straipsniuose įtvirtintus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo), kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, veikdamas bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydamas Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų, TV video įrangos pirkimo ir montavimo, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 1 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, suklastojęs tikrus dokumentus, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „K.“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione. Dėl tokių jo veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

516. D. Ž. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste, veikdama bendrininkų grupe su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: žinodama, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, kad komisijos darbotvarkėje 9 ir 11 punktuose numatytos supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygos bus nagrinėjamos fiktyviai, nes tariamai perkami papildomi darbai yra atlikti ir TV video įranga yra įgyta bei sumontuota, 2010 m. birželio 23 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ M. A. parengtų supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygų dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimo ir ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo patvirtinimą ir 2010 m. birželio 28 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP-156 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad paraiškose nurodyti darbai ir įranga dar tik bus perkami, protokolą pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą. Tęsdama savo nusikalstamą veiką, 2010 m. birželio 30 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio metu balsavo „už“ papildomų darbų bei TV video įrangos ir jos montavimo pirkimus iš UAB „K.“ ir 2010 m. liepos 1 d. į Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP-160 ir VP-162 įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai ir TV video įranga bei jos montavimo darbai dar tik bus perkami, protokolus pasirašė, taip suklastojo tikrus dokumentus ir juos pateikė pasirašyti kitiems komisijos nariams, taip panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

526.1. D. Ž. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste, žinodama, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu, administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 4 straipsniuose įtvirtintus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo), kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, veikdama bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodama, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, nuo 2010 m. birželio 28 d. iki 2010 m. liepos 1 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „K.“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione. Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

537. R. R. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja, veikdama bendrininkų grupe su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: žinodama, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. rugpjūčio 9 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lape, skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra nupirkta ir sumontuota, jame pasirašė, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Be to, tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lape skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos, kad sutarties Nr. SR-1128 projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė ir uždėjo savo asmeninį spaudą, taip suklastojo tikrą dokumentą – sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapą, parengtą 2010 m. birželio 11 d. Šiuos žinomai suklastotus dokumentus pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolesniam derinimui, taip panaudodama žinomai suklastotus dokumentus.

547.1. R. R. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad piktnaudžiavo tarnyba: ji, būdama valstybės tarnautoja, dirbdama ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja, žinodama, kad, vadovaujantis Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 5 punktu, administracijos direktorius savivaldybės tarybos nustatyta tvarka administruoja savivaldybės biudžeto asignavimus ir kitus piniginius išteklius, organizuoja savivaldybės biudžeto vykdymą ir atsako už savivaldybės ūkinę ir finansinę veiklą, administruoja savivaldybės turtą, piktnaudžiaudama tarnybine padėtimi, pažeisdama Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 1, 2, 3, 4 punktų, 15 straipsnio 1 dalies 1, 3, 4, 5 punktų nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatymo 3, 4 straipsniuose įtvirtintus principus (lygiateisiškumo, nediskriminavimo ir skaidrumo), kurių laikymąsi atliekant pirkimo procedūras ir nustatant laimėtoją turi užtikrinti perkančioji organizacija, veikdama bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., padedant G. K., E. B., V. M., A. G., vykdydama Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus vykdyti tariamus viešuosius pirkimus dėl papildomų darbų ir TV video įrangos pirkimo bei montavimo, žinodama, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. rugpjūčio 9 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, suklastojusi tikrus dokumentus ir juos panaudojusi, taip pat kitiems ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „K.“ darbuotojams suklastojus tikrus dokumentus ir juos panaudojus, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione. Dėl tokių jos veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

558. E. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad dirbdamas UAB „K.“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, veikdamas bendrininkų grupe su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. birželio 30 d. UAB „K.“ patalpose parengė pasiūlymą dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo, įrašydamas pasiūlymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiūlyme nurodyti papildomi darbai dar tik bus perkami, šį pasiūlymą patvirtino savo parašu, taip suklastojo tikrą dokumentą. Be to, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje jis parengė kitą pasiūlymą dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo darbų pirkimo, įrašydamas pasiūlymo lape tikrovės neatitinkančius duomenis, kad pasiūlyme nurodyti TV video ekranas ir jo montavimo darbai dar tik bus perkami, šį pasiūlymą patvirtino savo parašu, taip suklastodamas tikrą dokumentą. Tokius žinomai suklastotus dokumentus jis iš UAB „K.“ patalpų gabeno į ( - ) miesto savivaldybės patalpas, kur panaudojo, pateikdamas Viešųjų pirkimų komisijai.

568.1. E. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, teikdamas priemones, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: jis, veikdamas bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., V. M., A. G., dirbdamas UAB „K.“ generalinio direktoriaus pavaduotoju, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. birželio 30 d. UAB „K.“ patalpose, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, taip padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai.

579. V. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas UAB „K.“ inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, veikdamas bendrininkų grupe su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., statinio techninės priežiūros vadovu A. G., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: dirbdamas UAB „K.“ inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš UAB „D.“ direktoriaus D. O. priėmė žinomai suklastotus dokumentus: atliktų darbų aktą – švieslentė stadionams, skirta futbolui ir lengvajai atletikai, programinė įranga už 2010 m. rugpjūčio mėn. bei PVM sąskaitą faktūrą serija DOT Nr. 0119 – juose pasirašė ir uždėjo savo asmeninį spaudą, taip juos suklastodamas, ir juos panaudojo, pateikdamas UAB „K.“ buhalterijos skyriui. 2010 m. rugpjūčio mėn., tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, iš UAB „E.“ darbų vadovo V. R. priėmė žinomai jo suklastotus dokumentus: atliktų darbų aktą – papildomi darbai už 64 604,7 Lt, atliktų darbų aktą – papildomi darbai už 12 989,17 Lt, atliktų darbų aktą – stadiono bokštų signalinių šviestuvų prijungimas už 17 791,6 Lt, pažymą apie atliktų darbų vertę už 95 385,46 Lt, PVM sąskaitą faktūrą ELM 003796 – juose pasirašė, taip juos suklastodamas, ir juos panaudojo, pateikdamas UAB „K.“ buhalterijai. 2010 m. rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, UAB „K.“ patalpose pasinaudodamas kompiuteriu, parengė dokumentus: atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais už 128 244,57 Lt, atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas už 218 997,90 Lt, pažymą apie atliktų darbų vertę už 90 753,33 Lt, atliktų darbų aktą – stadiono bokštų signalinių šviestuvų prijungimas už 19 899,66 Lt, atliktų darbų aktą – medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas už 318 900,34 Lt, pažymą apie atliktų darbų vertę už 338 800 Lt – tyčia juose įrašė žinomai melagingus duomenis, kad juose nurodyti darbai ( - ) miesto stadione atlikti 2010 m. rugpjūčio mėn., juos atspausdino, juose pasirašė ir uždėjo savo asmeninį spaudą, taip suklastojo šiuos tikrus dokumentus. Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną, pateikė pasirašyti UAB P. statinio techninės priežiūros vadovui A. G. ir pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiajai specialistei M. A., turėdamas tikslą gauti apmokėjimą už UAB „K.“ savavališkai atliktus darbus ( - ) miesto stadione, taip juos panaudojo.

589.1. V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad, teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: jis, veikdamas bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., A. G., dirbdamas UAB „K.“ inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, nuo 2010 m. birželio 29 d. iki 2010 m. rugpjūčio 20 d. UAB „K.“ patalpose, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, taip padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai, diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės bei valstybės tarnautojo vardai.

5910. A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas UAB P. statybos techninės priežiūros vadovu, veikdamas bendrininkų grupe su organizatoriumi ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D., ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriumi G. Č., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėju S. S., šio skyriaus vyriausiomis specialistėmis J. S. ir M. A., ( - ) miesto savivaldybės tarybos sekretoriumi D. K., ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vyriausiąja specialiste D. Ž., ( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja R. R., UAB „K.“ generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: dirbdamas UAB P. statybos techninės priežiūros vadovu, būdamas atsakingas už ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiūrą, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje iš V. M. priėmė žinomai suklastotus dokumentus: atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo atrama, futbolo aikštelė su lengvosios atletikos sektoriais už 128 244,57 Lt, atliktų darbų aktą – stadiono informacinio tablo pamatai, atrama, apskardinimas už 218 997,90 Lt sumą, pažymą apie atliktų darbų vertę už 90 753,33 Lt, atliktų darbų aktą – stadiono bokštų signalinių šviestuvų prijungimas už 19 899,66 Lt, atliktų darbų aktą – medžių kirtimas, teritorijos apšvietimo tinklai, disko ir kūjo metimo sektoriaus ir bortelių kainų skirtumas, 3 vnt. medžių iškirtimas, šakų genėjimas virš teniso kortų, stadiono įrangos papildomi darbai, pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, aikštelės varteliai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas už 318 900,34 Lt, pažymą apie atliktų darbų vertę už 338 800 Lt – juose pasirašė ir uždėjo savo asmeninį spaudą, taip suklastodamas tikrus dokumentus, juos grąžino V. M., taip juos panaudojo.

6010.1. A. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad teikdamas priemones padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi: jis, veikdamas bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., padedant G. K., E. B., V. M., dirbdamas UAB P. statybos techninės priežiūros vadovu, būdamas atsakingas už ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiūrą, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. rugpjūčio mėn., tyrimo metu tiksliai nenustatytą dieną ir nenustatytoje vietoje, teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – 2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti savavališkai UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia nei sutartyje Nr. SR-224 numatyta TV video įranga ( - ) miesto stadione, taip padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.. Dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės funkcijos bei veiklos principai ir diskredituoti valstybės, ( - ) miesto savivaldybės bei valstybės tarnautojo vardai.

6111. Nuteistasis Č. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti dėl jo priimtą Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį ir bylą grąžinti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

6211.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių BPK pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai išnagrinėti bylą ir priimti teisėtą bei pagrįstą sprendimą. Kasatorius remiasi Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. sausio 16 d. ir rugsėjo 21 d. nutarimuose, kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-183/2012, 2K-122/2013, 2K-34-303/2015 pateiktais išaiškinimais dėl teismų sprendimų argumentavimo, įrodymų vertinimo taisyklių, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose, kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2K-98/2014 pateiktais išaiškinimais dėl valstybės tarnautojų pažeidimų vertinimo. Pasak kasatoriaus, teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio nuostatas, neatskleidė veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, mechanizmo, neargumentavo, kodėl jo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu ir ar jis tai suvokė, ar siekė didelės žalos valstybei, ( - ) miesto savivaldybei, kaip diskreditavo valstybės pareigūno vardą. Teismai nemotyvavo, kaip teisės normų bendrųjų principų nesilaikymas buvo susijęs su kasatoriaus tarnybos įgaliojimais ir padaryta veika. Teismai, apibūdindami veikos neteisėtumą, apsiribojo teiginiu, kad jis (Č. D.) suklastojo dviejų sutarčių projektų derinimo lapus (neįrašydamas pastabos apie darbų atlikimą), tačiau nemotyvavo, kaip ši veika susijusi su piktnaudžiavimu tarnyba, kaip ji pakenkė valstybės ir savivaldybės autoritetui, diskreditavo valstybės tarnautojo vardą. Pasak kasatoriaus, apeliaciniame skunde jis akcentavo, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės apsiribojo tik dokumentų klastojimo aplinkybių aprašymu ir nemotyvavo, kodėl jo veiksmai laikytini piktnaudžiavimu tarnyba, kokiam iš išvardytų subjektų padaryta žala, kaip ji pasireiškė ir kodėl ji yra didelė. Apeliacinės instancijos teismas skundžiamo nuosprendžio trūkumo neištaisė, todėl netinkamai išnagrinėjo bylą (BPK 20 straipsnio 5 dalis, 305 straipsnio 1 dalis, 331 straipsnio 2 dalis).

6311.2. Kasatorius pažymi, kad teismai nemotyvavo jo, kaip ( - ) miesto mero, veiksmų priešingumo teisės aktams, kokias savivaldybės funkcijas jis pažeidė, suvokimo (siekio), nukreipto į ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos projekto sužlugdymą ir žalos valstybei bei ( - ) miesto savivaldybei padarymą, kaip pasireiškė padaryta žala ir kodėl ji laikytina didele. Kasatorius pabrėžia, kad buvo daroma viskas, jog minėtas projektas būtų įvykdytas ir naudojamas pagal paskirtį. Byloje nėra duomenų apie kasatoriaus, kaip mero, neteisėtą suinteresuotumą. Apeliacinės instancijos teismas vos viename puslapyje išdėstė motyvus dėl piktnaudžiavimo kvalifikavimo ir įrodytumo, nepateikė motyvuotų išvadų dėl subjektyviojo požymio – kaltės. Taigi apeliacinės instancijos teismas netinkamai surašė nuosprendį, nes jo neargumentavo, nepagrindė išvadų bylos medžiaga ir aplinkybių analize, nekonkretizavo, kokios ( - ) miesto savivaldybės funkcijos ir veiklos principai buvo pažeisti.

6411.3. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-48/2010, 2K-664/2012 pateiktais išaiškinimais ir nurodo, kad ši apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio dalis neatitinka BK 331 straipsnio, 20 straipsnio 5 dalies nuostatų. Šis teismas, apklausęs liudytojas A. P. ir R. R., pažymėjo, kad ūkio subjekte viešuosius pirkimus organizuoja, vykdo ir už šį procesą atsako jame veikianti Viešųjų pirkimų komisija. Kasatorius nebuvo Viešųjų pirkimų komisijos nariu. Liudytojas M. J. (( - ) miesto savivaldybės teisininkas) paaiškino, kad sutarčių projektų derinimo lapuose yra jo parašas, kuris reiškia, jog siūlomi projektai yra teisėti, atitinka reikalavimus, kad jis, kaip teisininkas, juose pasirašė kartu su projektų rengėjais, o vėliau pasirašė vadovybė. Pasak kasatoriaus, teismai nustatė, kad minėtų sutarčių derinimo lapuose atsakingi pareigūnai pasirašė 2010 m. birželio 11 d. – rugpjūčio 9 d., o jis pasirašė paskutinis – 2010 m. rugpjūčio 9 d. Taigi jis neturėjo tiesioginės tyčios klastoti dokumentų ir jų panaudoti, pasirašė juos savivaldybės pareigūnų patikintas, kad jie atitinka įstatymų reikalavimus.

6511.4. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal ( - ) miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-189 patvirtinto ( - ) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo aprašo (toliau – Aprašas) 5 ir 6 punktus sutarties projekto derinimo lape privalo būti nurodyta, kas yra atsakingas už sutarties rengimą, vykdymą ir kontrolę, kad vizuojamas dokumentas su pastabomis ar be jų. Taigi, pasak kasatoriaus, vizuojantis asmuo neturi prievolės sutarties derinimo lape įrašyti pastabų. Nors šios kasatoriaus veiksmus pateisinančios aplinkybės buvo nustatytos, tačiau teismai jų neanalizavo, nevertino ir dėl jų išvadų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas jo kaltės klausimą, nevertino liudytojų A. P., R. R., M. J. parodymų, Aprašo nuostatų, taip neištyrė visų bylai svarbių aplinkybių ir nepadarė dėl jų motyvuotų išvadų. Šios aplinkybės turi svarbią reikšmę kvalifikuojant kasatoriaus veiksmus, jos akcentuotos ir apeliaciniame skunde, tačiau apeliacinės instancijos teismas šio vieno iš esminių argumentų neišnagrinėjo (BPK 331 straipsnio 2 dalis).

6612. Nuteistasis G. Č. ir jo gynėjas advokatas J. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalis dėl G. Č. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jam nutraukti.

6712.1. Kasatoriai nurodo, kad netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normos bei kvalifikuota veika, padaryta esminių BPK pažeidimų, suvaržiusių įstatymų garantuotas nuteistojo teises ir sukliudžiusių teismui išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Pasak kasatorių, teismas pripažino, kad G. Č. veiksmai piktnaudžiaujant tarnyba pasireiškė dokumentų klastojimu ir jų panaudojimu, abi veikos padarytos esant vienam sumanymui ir tais pačiais veiksmais, kurie vertinami kaip ideali nusikaltimų sutaptis. Pagal teismų praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtinguose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). G. Č. veiksmus klastojant dokumentus buvo pagrindas laikyti ir piktnaudžiavimu tarnyba. Pasak kasatorių, teismams nustačius, kad veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, atsiradę padariniai turi būti vertinami vienodai, kadangi nusikaltimo objektyvioji pusė yra vienoda, kilusi iš tų pačių veiksmų, sukelianti vienodus padarinius, esant tam pačiam suvokimui (tyčiai). Teismams nenustačius didelės žalos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, negali būti pripažintas tokios žalos buvimas ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl G. Č. dėl šios veikos turėtų būti išteisintas. Kita vertus, pagal objektyviuosius veikos požymius piktnaudžiavimo būdas buvo būtent dokumento suklastojimas ir jo panaudojimas. Tačiau, net formaliai esant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo požymiams, nebūtinai turi kilti baudžiamoji atsakomybė, juolab ne bet koks piktnaudžiavimas sukelia didelę žalą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015).

6812.2. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą apie tyčios G. Č. veiksmuose buvimą pagrindė savivaldybės dokumentų priėmimo tvarkos ir chronologijos, bet ne jo veiksmų, jų suvokimo kaip pavojingų, aprašymu, pateikdamas deklaratyvius motyvus. Teismas nevisiškai atskleidė BK 15 straipsnio 2 dalies nuostatas, apibrėžiančias tyčią, taip netinkamai taikė šią normą. Nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, padaromi tik esant tiesioginei tyčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-72/2012). Kasatoriai pažymi, kad apeliaciniame skunde tyčios nebuvimas buvo akcentuojamas dviem aspektais. Pirma, atsakingas ( - ) miesto savivaldybės Teisės skyriaus teisininkas pasirašė ant sutarčių derinimo lapų, o tai reiškė, kad papildomų darbų viešieji pirkimai yra galimi; nėra įrodymų, kad G. Č. būtų vertęs šį teisininką atlikti neteisėtus veiksmus; šis teisininkas nėra patrauktas baudžiamojon atsakomybėn. Antra, teismas pripažino, kad ( - ) miesto savivaldybė pirko darbus, nors faktiškai – jau sukurtą produktą (statinius), todėl dokumentų turinys neatitinka tikrovės; teismas rėmėsi nenuosekliais įrodymais, patvirtinusiais, kad statiniai buvo pastatyti; pagal Statybos techninio reglamento STR 1-08:2002 28 punktą statinio, jo dalies statybos darbų pabaiga laikoma diena, kai užbaigti visi statinio projekte numatyti statybos darbai, o statinio (jo dalies) statybos pabaiga – diena, kai statinys (jo dalis) nustatyta tvarka pripažintas tinkamu naudoti; papildomų darbų atlikimo aktai iki savivaldybės viešojo pirkimo komisijos posėdžio ir sutarčių pasirašymo nebuvo įforminti, statiniai nebuvo registruoti Nekilnojamojo turto registre, dėl to savivaldybė negalėjo jų pirkti kaip daiktų. Pasak kasatorių, šios aplinkybės patvirtina, kad G. Č. veikoje nėra nusikaltimų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, subjektyviojo požymio – tyčios. Apeliacinės instancijos teismas tinkamai neatskleidė kaltės turinio, išdėstė tik prielaidas, neparemtas faktine bylos medžiaga. Teismai nenurodė, kokiais konkrečiai įrodymais grindžiama G. Č. tyčia, nes pagal medžiagą, esančią baudžiamojoje byloje (slapto pokalbių pasiklausymo mero kabinete, parengiamųjų savivaldybės dokumentų ir norminių aktų), negalima padaryti išvados, kad buvo ruošiamasi klastojant dokumentus piktnaudžiauti tarnyba.

6912.3. Kasatoriai taip pat nurodo, kad byloje nustatyta, jog nuteistųjų veiksmai savivaldybei nesukėlė turtinių padarinių, o inkriminuota neturtinė žala yra abstrakti ir nepagrįsta. Pagal teismų praktiką kėsinimosi į valstybės tarnybą padarinių dydis priklauso ir nuo valstybės tarnybos veiklos srities, kaltininko einamų pareigų svarbos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-232/2012); jei veika turi konkrečios nusikaltimo sudėties požymius, tačiau iš esmės nepadaro žalos baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams arba kitiems teisiniams gėriams ar nesukelia realaus pavojaus tokiai žalai atsirasti, yra objektyvios prielaidos išvadai, kad tokia veika vertintina kaip nereikšminga baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-693/2015); neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ar laisvių pažeidimo, ja sumenkinamas valstybės institucijos autoritetas, sutrikdomas šios ar kitos organizacijos darbas ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-512/2004). Teismų išvados apie didelę žalą prieštarauja teismų praktikai, nes, pasak kasatorių, G. Č. veiksmais akivaizdžiai nebuvo sumenkintas ( - ) miesto savivaldybės autoritetas, nesutrikdytas darbas, o buvo siekiama pasielgti savivaldybei naudinga linkme. Apeliacinės instancijos teismas neatsakė į nuteistojo G. Č. apeliacinio skundo argumentus, kad pagal savo pavojingumo laipsnį veikai taikytina ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė pagal ATPK 1713 straipsnį (2015 m. birželio 9 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. birželio 17 d.), taip padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

7012.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kad tarp nuteistųjų buvo bendrininkavimui būdingas susitarimas. Teismas susitarimą kildino iš atliktų veiksmų, jo nekonkretizuodamas, nepagrįsdamas bylos medžiaga, nesusiedamas nuteistųjų tarpusavio veiksmų sprendžiant funkcinius–techninius klausimus dėl papildomų darbų pirkimo. Byloje nėra įrodymų, kad G. Č. ir Č. D. tiesiogiai (ar per tarpininkus) būtų taręsi atlikti priešingus baudžiamajam įstatymui veiksmus. Č. D., kaip mero, reikalavimas išspręsti paslaugų pirkimo klausimą negali būti vertinamas kaip bendrininkavimas padarant nusikaltimą.

7113. Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą S. S. nutraukti; kasaciniam teismui nusprendus, kad teisingam nuosprendžiui priimti būtina spęsti ir fakto klausimus, kasatorius prašo panaikinti skundžiamą Apeliacinio teismo nuosprendį ir bylą perduoti iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka.

7213.1. Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas esant idealiai nusikaltimų sutapčiai. Teisminio nagrinėjimo metu nebuvo gauta objektyvių duomenų, kad S. S. veiksmais padaryta neturtinė žala. 2011 m. balandžio 6 d. pranešime apie įtarimą, 2011 m. birželio 22 d. kaltinamajame akte ir 2015 m. kovo 13 d. prokuroro prašyme pakeisti kaltinimą visos trys S. S. inkriminuotos nusikalstamos veikos (piktnaudžiavimas tarnyba, dokumentų klastojimas ir turto iššvaistymas) aprašytos pagal idealios sutapties taisykles, o nusikaltimų mechanizmas sukonstruotas kaip tariamas ( - ) miesto savivaldybės didelės vertės turto iššvaistymas su mero Č. D. asmeniu siejamos bendrovės „K.“ naudai piktnaudžiaujant tarnyba ir suklastojant dokumentus. Be to, kaltinime dėl piktnaudžiavimo deklaratyviai nurodytas ir papildomas didelės neturtinės žalos padarymo požymis. Pirmosios instancijos teisme kaltinimas dėl ( - ) savivaldybės turto iššvaistymo buvo panaikintas, o iš kaltinimo piktnaudžiavimu ir dokumentų klastojimu pašalintas didelės turtinės žalos požymis, veika iš BK 300 straipsnio 3 dalies perkvalifikuota į 1 dalį. Kaltinime dėl dokumentų klastojimo didelės neturtinės žalos požymis S. S. nebuvo inkriminuotas. Pasak kasatoriaus, negalima tokia situacija, kai esant idealiai nusikaltimų sutapčiai pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nustatyta didelė neturtinė žala, o pagal BK 300 straipsnio 1 dalį – nenustatyta. Dėl to, kasatoriaus manymu, turi būti šalinamas didelės neturtinės žalos požymis ir iš kaltinimo piktnaudžiavimu.

7313.2. Kasatorius taip pat nurodo, kad netinkamai pritaikyta BK 31 straipsnio 1 dalis, nustatanti būtinojo reikalingumo sąlygas. Rangos sutartis buvo vykdoma ir papildomi darbai atliekami įgyvendinant projektą „( - ) miesto stadiono ir aplinkinės teritorijos sutvarkymas“ pagal 2009 m. lapkričio 27 d. finansavimo ir administravimo sutartį (toliau – projekto finansavimo sutartis). Šios sutarties 6 dalyje nustatytas veiklų įgyvendinimo grafikas, įpareigojant stadiono futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukciją atlikti nuo 2009 m. lapkričio iki 2010 m. balandžio mėn. ir užbaigti iki gegužės mėn. pabaigos, o visą projektą užbaigti iki 2011 m. gegužės mėn. Šios sutarties 9.1 punkte numatyta, kad už jos sąlygų pažeidimus gali būti sumažintas ar nutrauktas finansavimas, ir pareikalauta grąžinti dalį ar visas finansavimo lėšas. Iš ( - ) miesto savivaldybės administracijos Buhalterinės apskaitos skyriaus 2011 m. vasario 2 d. pranešimo, įgyvendinant projektą „( - ) miesto stadiono ir apylinkės teritorijos sutvarkymas“ II etapas, buvo panaudota 4 826 198,44 Lt Europos regioninės plėtros fondo lėšų, 425 841,04 Lt valstybės biudžeto ir 425 841,04 Lt savivaldybės lėšų, o už papildomus darbus iš savivaldybės bendrojo finansavimo lėšų – dar 429 553,33 Lt. 2010 m. liepos 10 d. pasirašytas darbų užbaigimo aktas, rekonstruotas stadionas pripažintas tinkamu naudoti 2010 m. liepos 16 d. aktu. Akivaizdu, kad projekto neužbaigus nustatytu terminu ir neperdavus eksploatacijai objekto, ( - ) miesto savivaldybei grėsė reali finansinė sankcija. Taigi papildomi darbai buvo būtini dėl objektyvių priežasčių, pagerintas savivaldybei priklausantis turtas ir jai jokios turtinės žalos nepadaryta, rekonstruotas stadionas pripažintas tinkamu naudoti, o ( - ) savivaldybė atsisakė civilinio ieškinio. Č. D., V. Š., S. S., R. V. patvirtino, kad nustatytais terminais neperdavus eksploatacijai rekonstruoto stadiono, visas rekonstrukcijos projektas galėjo būti pripažintas netinkamas finansuoti ir ( - ) savivaldybė būtų praradusi apie 5-6 mln. litų. Tikrasis S. S. tikslas buvo sudaryti naujas rangos sutartis realiu laiku, sukurti prielaidas gauti iš rangovo atliktų papildomų darbų užbaigimo aktus ir išvengti realios grėsmės patirti didelę turtinę žalą. Užbaigti stadiono rekonstrukcijos projektą kitokiu alternatyviu viešo pirkimo būdu nebuvo galimybės. Papildomų darbų ir geresnės kokybės TV vaizdo įrangos poreikis susiformavo prieš pasirašant 2009 m. lapkričio 27 d. projekto finansavimo sutartį. S. S. parengė 2010 m. vasario 20 d. prašymą Viešųjų pirkimų tarnybai dėl rangos sutarties termino pratęsimo, tačiau tarnyba 2010 m. kovo 5 d. raštu atsisakė tai padaryti. Europos Sąjungos lėšas administruojančios Centrinės projektų valdymo agentūros (toliau – CPVA) Vietinės ir urbanistinės plėtros projektų skyriaus projektų vadovo 2010 m. kovo 17 d. elektroniniu laišku buvo pasiūlyta papildomų darbų pirkimus įforminti, pvz., neskelbiamomis derybomis. Pasak kasatoriaus, tai rodo, kad S. S. (ir kiti nuteistieji) ieškojo visų įmanomų teisėtų būdų susidariusiai ūkinei situacijai išspręsti. Be to, nei Viešųjų pirkimų tarnyba (toliau – ir VPT) 2011 m. sausio 24 d. rašte Nr. 4S-272, nei apeliacinės instancijos teismo apklaustos specialistės A. P. ir R. R. nepaaiškino, kodėl padarė išvadą, kad papildomus darbus galėjo atlikti ir kiti tiekėjai, nevertino, kad naujas viešas konkursas negalėjo įvykti ir baigtis darbų atlikimu bei TV ekrano įrengimu iki Projekto finansavimo sutarties pabaigos, ir to, kad teisės aktai nedraudžia pirkti jau atliktų darbų.

7413.3. Kasatorius nurodo, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 4, 5 dalis, netinkamai vertino įrodymus ir padarė bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, nes papildomų darbų atlikimas vertinamas kaip savavališkas tik dėl jų neįtraukimo į rangos sutarties tekstą, neatsižvelgus į Statybos įstatymo 2 straipsnio 71 dalį, pagal kurią savavališka statyba yra apibrėžta kaip statinio (ar jo dalies) statyba be galiojančio statybą leidžiančio dokumento arba turint galiojantį statybą leidžiantį dokumentą, tačiau pažeidžiant esminius statinio projekto sprendinius. Teismai neatsižvelgė ir į tai, kad paaiškėjus papildomų darbų poreikiui ir esant rangos sutartyje nustatytiems terminams joks alternatyvus viešasis pirkimas nebūtų leidęs užbaigti projekto finansavimo sutarties nepažeidžiant joje nustatytų terminų. Nebuvo įvertinti ir duomenys apie tai, kad papildomi darbai ir TV ekrano įrangos montavimas bei paleidimas vyko ir po 2010 m. kovo mėn.: D. O. parodė, kad TV įrangos darbai vyko iki 2010 m. birželio mėn.; A. P. ir R. R. parodė, kad jos netikrino faktinio darbų baigtumo, o savo išvadas parėmė STT užduotyje nurodyta informacija apie tai, kad neva darbai jau atlikti; byloje nėra dokumento apie statybos specialistų išvadas dėl faktinio papildomų darbų ir TV įrangos montavimo baigtumo 2010 m. kovo – rugpjūčio mėn.

7513.4. Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, 2K-232/2012, 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013, 2K-98/2014, 2K-169/2014, 2K-P-1/2014 pateiktais išaiškinimais, nurodo ir tai, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas vertinant neturtinės žalos dydį. S. S. pareigos ir vaidmuo vykdant stadiono rekonstrukcijos projektą neįvertinti analizuojant jo konkrečius tarnybinius įgalinimus, nepalyginti su atsakomybėn nepatrauktų Viešųjų pirkimų skyriaus vadovės V. Š., stadiono rekonstrukcijos projekto vadovės R. V., administracijos vadovo L. J. P. statusu ir veiksmais. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotas S. S. siekis papildomus darbus ir įrangos pirkimą atlikti realiu laiku, neklastojant datos pagal rangos sutartį, esant akivaizdžiai grėsmei dėl projekto finansavimo sutarties termino pažeidimo ir atitinkamos daugiau kaip 5 mln. Lt žalos atsiradimo finansavimo lėšų grąžinimo atveju. S. S. veiksmais nebuvo pažeisti jokio asmens interesai, nesuvaržytos teisės aktų saugomos teisės, nėra nukentėjusiųjų ar civilinių ieškovų, visuomenėje dėl S. S. asmens nebuvo jokio rezonanso. Be to, nebuvo jokios kitos techninės alternatyvos, kaip pirkti papildomus darbus ir geresnę TV įrangą supaprastintų neskelbiamų derybų būdu iš to paties tiekėjo tam, kad būtų užbaigta pagrindinė projekto finansavimo sutartis. Darytina išvada, kad S. S. savo veiksmais nepadarė didelės neturtinės žalos. Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-409/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-7-262/2013, 2A-7-9/2013 pateiktais išaiškinimais dėl kriterijų, atribojančių civilinius teisinius santykius nuo baudžiamųjų, teigia, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl, esant Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimui, nesant turtinės žalos, būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę.

7613.5. Kasatorius dar teigia, kad 2010 m. lapkričio 8 d. užduotis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti specialisto išvadą dėl viešųjų pirkimų teisėtumo liko neįvykdyta, taip pažeisti BPK 89, 90 ir 205 straipsnių reikalavimai, o vietoje jos gautas VPT 2011 m. sausio 24 d. pranešimas, pasirašytas Ž. P. ir parengtas A. P.. Nors apeliacinės instancijos teismo nurodė, kad ši įrodinėjimo spraga ištaisyta apklausiant VPT darbuotojas teisininkes A. P. ir R. R., tačiau jos nevertino sutarčių dėl papildomų darbų ir TV įrangos montavimo vykdymo, faktinio papildomų darbų ir TV įrangos montavimo baigtumo (apie tariamai baigtus darbus sprendė iš STT pareigūno surašytos užduoties turinio). Taigi apeliacinės instancijos teismas nepašalino esminių BPK pažeidimų. Skundžiamuose nuosprendžiuose remiamasi nepagrįstai specialistais pripažintų VPT darbuotojų paaiškinimais, tai suvaržė S. S. galimybes gintis ir suprasti kaltinimo esmę.

7714. Nuteistoji J. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

7814.1. Kasatorė nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Teismai neišdėstė visų ištirtų įrodymų, nevertino jų visumos, nepateikė motyvų, kodėl atmetė ją teisinančius įrodymus, pareigą įrodinėti nekaltumą perkėlė kaltinamajam, taip iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių nuostatas, teismų praktiką. Pasak kasatorės, teismai kvalifikavo veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį remdamiesi išskirtinai elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais (su priedais), nevertindami pokalbių visumos.

7914.2. Kasatorė, remdamasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011 pateiktais išaiškinimais dėl BK 300 straipsnio 1 dalies nuostatų taikymo, taip pat kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-585/2012 pateiktais išaiškinimais dėl bendrininkavimo, teigia, jog teismai padarė visapusišku bylos įrodymų ištyrimu nepagrįstą išvadą, kad ji, veikdama bendrininkų grupe, padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje. Byloje nėra tiesioginių įrodymų, kad ji vykdė Č. D. žinomai neteisėtus nurodymus. Teismai nenustatė duomenų, patvirtinančių, kad ji iš anksto tarėsi su kitais kaltininkais dėl ilgalaikės bendros nusikalstamos veikos, bendrai planavo jos mechanizmą, pasiskirstė užduotimis ir pan.

8014.3. Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. redakcija) 2 straipsnio 5 dalį dokumentas – Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje įsteigto juridinio asmens, kitos organizacijos ar jų padalinio ar fizinio asmens veiklos procese užfiksuota informacija, nepaisant jos pateikimo būdo, formos ir laikmenos. Dokumentų rengimo ir įforminimo taisykles savarankiškai nusistato valstybės ir savivaldybių institucijos, įstaigos, įmonės, organizacijos ir kiti subjektai, įgalioti atlikti viešojo administravimo funkcijas, laikydamiesi Dokumentų rengimo taisyklių, patvirtintų Lietuvos archyvų departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus 2006 m. gegužės 25 d. įsakymu, reikalavimų. ( - ) miesto savivaldybės tarybos 2008 m. spalio 30 d. sprendimu Nr. T-189 patvirtintas ( - ) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarkos aprašas. Pasak kasatorės, jos parengti dokumentų ruošiniai (ir jų projektai) neatitinka dokumento sąvokos ir turinio. 2010 m. birželio 10-11 d. ji, pavaduodama atostogaujančią kolegę M. A. ir vykdydama teisėtus bei privalomus ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojo L. P. nurodymus, parengė paraiškos dėl TV video ekrano pirkimo projektą ir sutarčių Nr. SR-1127 bei SR 1128 su derinimo lapais projektus, kurie perduoti Statybos skyriaus vedėjui S. S. suderinti ir pasirašyti. Šie projektai buvo parengti pagal tipines statybos rangos sutartis, kuriose nebuvo nurodytas konkretus rangovas, atitinkamų darbų ar prekių specifikacijos ir kainos. Tokie sutarčių projektai (ir jų derinimo lapai) nelaikytini oficialiais dokumentais, kol nustatyta tvarka jie nėra suderinti ir pasirašyti pagal ( - ) miesto savivaldybės vardu sudaromų sutarčių rengimo ir pasirašymo tvarkos aprašą. Galutinai pasirašyti sutartį galima tik nustatyta tvarka ją visiškai suderinus, o tokias sutartis pasirašo savivaldybės administracijos direktorius. Faktiškai ji atliko formalų techninį darbą, nes jos parengti dokumentų projektai be atitinkamų savivaldybės darbuotojų suderinimų ir parašų neegzistavo kaip tikri dokumentai, o kartu – ir kaip BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos dalykas. Juo labiau kad jos rengtas sutarties Nr. SR-1128 projektas dėl papildomų darbų pirkimo nebuvo patvirtintas (pasirašytas visai kitas projektas).

8114.4. Kasatorė taip pat remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011, 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-161/2012, Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimuose pateiktais išaiškinimais dėl veikų, užtraukiančių baudžiamąją atsakomybę, pavojingumo vertinimo. Pasak kasatorės, nagrinėjamu atveju požymių, darančių jos veiką pavojinga, nebuvo. Byloje nesurinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių kasatorės psichinį santykį su daroma veika, tyčią veikiant bendrininkų grupe. Taigi jos veikoje nėra BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

8214.5. Kasatorė teigia, kad, nesant jos veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties, negali būti ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-98/2014). Ji tyčios piktnaudžiauti tarnyba neturėjo, o vykdė savo tiesiogines pareigas. Kasatorė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nemotyvavo, kaip reiškėsi jos piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi. Ji nežinojo apie duotų nurodymų neteisėtumą, nesuvokė galimų padarinių ir jų nesiekė, dėl jos veiksmų neatsirado jokių žalingų padarinių.

8314.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas. Kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, nukentėjusiųjų skaičių, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-63 8/2005, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013). Pasak kasatorės, nėra pagrindo daryti išvadą, kad dėl nagrinėjamo įvykio buvo padaryta didelė žala: nepadarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; nėra nukentėjusiųjų; jos veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje; nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; veiksmai netruko ilgą laiką, nebuvo sistemingi, nenustatyti jokie savanaudiški tikslai. Kasatorės manymu, ji galbūt formaliai ir pažeidė tarnybos principus, tačiau dėl to nebuvo padaryta didelės žalos valstybės interesams. Kasatorės elgesys, sukėlęs teismų nustatytus padarinius, galėtų būti vertinamas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka. Taigi teismai, nuteisdami kasatorę pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, nesilaikė BK 2 straipsnio 4 dalies reikalavimų, nepašalino visų byloje esančių prieštaravimų, liečiančių jos kaltės klausimą.

8415. Nuteistasis D. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalis dėl jo nuteisimo ir bylą jam nutraukti.

8515.1. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, savo sprendimą nepagrindė tinkamais įrodymais, išvadas padarė pažeisdami įrodymų vertinimo taisykles (BPK 20 straipsnio 5 dalis), nesiėmė visų įstatymais numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos bylos aplinkybės (BPK 1 straipsnio 1 dalis, 241 straipsnio 2 dalis), neištyrė bylos įrodymų (BPK 242 straipsnio 1 dalis), taip pažeidė ir BPK 1 straipsnio 1 dalį, 3 straipsnio 1 dalies 1 punktą, BK 2 straipsnio 4 dalį.

8615.2. Pasak kasatoriaus, teismai padarė klaidingą išvadą, kad jis sąmoningai norėjo padaryti nusikaltimą, iš anksto žinodamas ir planuodamas konkretų viešųjų pirkimų laimėtoją ir rezultatą. Būdamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos narys jis pasirašė Viešųjų pirkimų komisijos protokolus siekdamas, kad Viešųjų pirkimų įstatymu reglamentuotu supaprastintų neskelbiamų derybų būdu būtų teisėtai nupirkti ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos papildomi darbai bei TV video įranga ir neturėjo jokio tikslo ir tyčios klastoti dokumentų. Teismai neįrodė, kad jis suvokė pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, suprato, kad klastoja žinomai tikrą dokumentą, kuris gali sukelti neigiamus padarinius, ir norėjo taip veikti.

8715.3. D. K. teigia, kad jis taip pat nepagrįstai nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį. Teismai neišanalizavo, ar pakankamas šios veikos pavojingumas, formaliai konstatavo didelės neturtinės žalos padarymą. Teismai konstatavo, kad nuteistųjų veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio, nėra duomenų, kad D. K. veikė savanaudiškais tikslais. Jis 2010 m. birželio 30 d. vykusių Viešųjų pirkimų komisijos ir UAB „K.“ derybų metu kartu su kitais komisijos nariais siekė nupirkti papildomus darbus rinkos kaina (susitarta dėl 9771 Lt (be PVM) nuolaidos). Apeliacinės instancijos teismas rėmėsi VPT 2011 m. sausio 24 d. rašte Nr. 4S-272 išdėstyta išvada, kad savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos sprendimas į neskelbiamas supaprastintas derybas pakviesti vienintelę UAB „K.“ yra neteisėtas ir pažeidžia Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – ir VPĮ) 92 straipsnio 3 dalies 6 punkto nuostatas. Tačiau pagal teismų praktiką pirkimų organizatorius, vadovaudamasis supaprastintus viešuosius pirkimus reglamentuojančiomis normomis, turi teisę neskelbiamų derybų būdu pirkti darbus, kai dėl aplinkybių, kurių nebuvo galima numatyti, paaiškėja, kad reikia papildomų darbų, neįrašytų į sudarytą pirkimo sutartį, be kurių negalima užbaigti sutarties vykdymo, o pirkimo sutartis gali būti sudaryta tik su tuo tiekėju, su kuriuo buvo sudaryta pradinė pirkimo sutartis, o jos ir visų kitų papildomai sudarytų sutarčių kaina neturi viršyti 30 procentų pradinės pirkimo sutarties kainos. Teismai nesiėmė visų įstatymais numatytų priemonių, kad būtų išsamiai ir nešališkai ištirtos visos bylos aplinkybės, o apeliacinės instancijos teismas nepateikė motyvuotų išvadų dėl esminių D. K. apeliacinio skundo argumentų (atliktų statybos darbų aktų teisinės reikšmės, būtinybės papildomus darbus pirkti pagal VPĮ nuostatas).

8815.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų veiksmų organizuojant fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus tikslas – tinkamai ir laiku užbaigti ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus, kad nenustatyta duomenų, jog nuteistieji siekė kokios nors turtinės ar asmeninės naudos, o rangovas (UAB „K.“) gavo papildomos neteisėtos turtinės naudos, konstatavo, kad rangovas realiai atliko visus darbus, gavo realų darbo apmokėjimą, o dokumentai buvo klastojami atgaline data įteisinant atliktus darbus siekiant išvengti galimų ginčų dėl finansavimo. Pagal Civilinio kodekso 1.86 straipsnio 1 dalį ir teismų praktiką (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-47/2004) negalioja sandoris, sudaromas neketinant sukurti teisinių padarinių, o toks sandoris vadinamas fiktyviu, nes jis neturi jokių realių padarinių. Pasak kasatoriaus, nagrinėjamu atveju papildomų darbų pirkimas negali būti vertinamas kaip fiktyvus (tariamas), nes ( - ) miesto savivaldybė sumokėjo UAB „K.“ už realiai atliktus statybos rangos darbus realiomis kainomis. Teismai neįrodė, kad viešųjų pirkimų dokumentai suklastoti tyčia, kaltininkams suprantant veiksmų neteisėtumą ir siekiant žalingų padarinių, kad atliktos viešųjų pirkimų procedūros sukėlė pavojingus padarinius.

8915.5. Pasak kasatoriaus, teismai pripažino jį kaltu suklastojus dokumentus, tinkamai neatsižvelgę į aplinkybių visumą: pirkimų organizatorius ir Viešųjų pirkimų komisija galėjo pasirinkti ir pasirinko neskelbiamų derybų būdą, o perkami papildomi darbai atitiko VPĮ; pirkimų organizatorius ir rangovas susitarė dėl tokių darbų poreikio ir reikšmės; perkančioji šalis negali tiekėjui grąžinti atliktų darbų, nes jai kyla pareiga atsiskaityti už atliktus papildomus darbus; savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijos protokolų patvirtinimas parašu negali būti vertinamas kaip klastojimas. Be to, teismai konstatavo, kad D. K. veiksmai nebuvo korupcinio pobūdžio, nėra duomenų, kad jis veikė savanaudiškais tikslais. Pasak kasatoriaus, teismai nenustatė jo veikoje subjektyviojo požymio – tyčios, kad jis siekė nusikalstamų tikslų, todėl jo veikimą pasirašant protokolus galbūt ir galima pripažinti tam tikrų VPĮ procedūrų pažeidimu, tačiau ne nusikalstama veika, nes jie nesiekia tokio pavojingumo, kurio reikalauja baudžiamasis įstatymas.

9015.6. Kasatorius taip pat teigia, kad viešųjų pirkimų organizatorius papildomų stadiono darbų pirkimą vykdė supaprastintų neskelbiamų derybų būdu pagal VPĮ 92 straipsnio 3 dalies 6 punktą, t. y. viešųjų pirkimų procedūras vykdė įvertinęs tai, kad dėl objektyvių aplinkybių tik konkretus tiekėjas gali pateikti reikalingas prekes, paslaugas ar atlikti darbus. Pirmosios instancijos teismas iš esmės nenagrinėjo viešųjų pirkimų būdo parinkimo. Apeliacinis teismas rėmėsi VPT 2011 m. sausio 24 d. raštu (dėl procedūrinių viešųjų pirkimų pažeidimų), kuris neatitinka BPK 89 ir 90 straipsniuose nustatytų specialisto išvadai keliamų turinio ir formos reikalavimų. Kita vertus, Apeliacinis teismas pripažino, kad stadiono papildomiems darbams nupirkti turėjo būti taikomas derybų būdas. Pasak kasatoriaus, vertinant perkančiosios organizacijos veiksmų teisėtumą VPĮ 92 straipsnio nuostatų laikymosi aspektu, būtina atsižvelgti į tai, kad tik preciziškas sąlygų, taikomų viešajam pirkimui neskelbiamų derybų būdu, vykdymas atitiks viešųjų pirkimų principus. Teisingumo Teismo ne kartą akcentuota, kad neskelbiamas derybas reglamentuojančiomis nuostatomis leidžiama nukrypti nuo įprastinių viešojo pirkimo sutarčių sudarymo taisyklių, todėl nuostatos turi būti aiškinamos siaurai, o įrodinėjimo pareiga tenka tai šaliai, kuri pageidauja tuo įrodymu remtis (Europos Sąjungos Teisingumo Teismo 2009 m. birželio 4 d. sprendimas Komisija prieš Graikiją, C-250/07, Rink. 2009,1-4369). Kita vertus, remiantis teismų praktika, nors visais atvejais VPĮ nuostatos dėl neskelbiamų derybų laikytinos imperatyviomis ir aiškinamos siaurai, tačiau kai nukrypimas nuo jų iš esmės nelemia tiekėjų konkurencijos iškraipymo, tokie perkančiosios organizacijos veiksmai iš principo gali būti vertinami kaip formalūs pažeidimai, nesuteikiantys konkurencinio pranašumo. Svarbu, kad atlikti papildomi darbai atitinka VPĮ įtvirtintą tokių darbų sampratą, šalys dėl jų vykdymo tarėsi, sutarė dėl jų poreikio ir reikšmės (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2011).

9115.7. Pasak kasatoriaus, savivaldybė, kaip pirkimų organizatorius, turėjo teisę ir pareigą spręsti, kad ( - ) miesto stadiono papildomų darbų įsigijimas būtų vykdomas pagal supaprastintų viešųjų pirkimų neskelbiamų derybų būdu procedūras. Viešųjų pirkimų komisijai nepriėmus minėtų sprendimų, pareiga apmokėti už papildomus darbus savivaldybės administracijai vis tiek būtų kilusi. Pirkimų organizatoriaus priimtais sprendimais buvo siekiama apginti viešąjį interesą – racionaliai naudojant lėšas kuo greičiau užbaigti visuomenei svarbų objektą. Pasyvi savivaldybės pozicija būtų privertusi tiekėją inicijuoti žalos atlyginimo procesą. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas nepasisakė dėl VPĮ nuostatų apie neskelbiamų derybų būdo taikymą, o Apeliacinis teismas apsiribojo VPT 2011 m. sausio 24 d. išvadoje išdėstytais argumentais. Teismai neįrodė, kaip nuteistieji, vykdydami stadiono papildomų darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, pažeidė VPĮ nuostatas ir viešųjų pirkimų principus.

9215.8. Kasatorius, cituodamas VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto (2010 m. vasario 11 d. redakcija) nuostatas, nurodo, kad perkančioji organizacija, norėdama įsigyti papildomų statybos darbų, tai turi daryti nepažeisdama VPĮ nustatyto reguliavimo, pagal kurį papildomiems atlygintiniems darbams įsigyti reikia vykdyti viešųjų pirkimų procedūras. Perkančioji organizacija gali pasirinkti papildomus darbus įsigyti vienu iš kelių įstatyme leistinų būdų: vykdyti įprastines viešojo pirkimo procedūras arba pasinaudoti įstatyme nustatyta išimtimi ir šiuos darbus pirkti iš konkretaus teikėjo, nepaisant aplinkybės, kad ir kiti tiekėjai yra pajėgūs tinkamai juos įvykdyti (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-320/2011, 3K-3-41/2013). Viešųjų pirkimų teisinis reglamentavimas susijęs su viešojo intereso apsauga, todėl VPĮ viešiesiems pirkimams nustatyti specialieji reikalavimai, o šio įstatymo nuostatos aiškintinos ir taikytinos taip, kad būtų apgintas viešasis interesas (kasacinės nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-583/2008, 3K-7-304/2011, 3K-3-41/2013).

9315.9. Kasatorius pastebi, kad ( - ) miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų komisija 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. birželio 30 d. posėdžiuose vykdydama miesto stadiono papildomų darbų pirkimą neskelbiamų derybų būdu, atliko formalias procedūras, kuriomis įgyvendino viešųjų pirkimų tikslus – sudaryti sutartį, kuri leistų įsigyti perkančiajai organizacijai reikalingų darbų, racionaliai panaudojant lėšas. Taigi, jeigu viešųjų pirkimų organizatorius būtų neinicijavęs neskelbiamų supaprastintų derybų procedūros ir nepravedęs derybų su UAB „K.“, būtų nukrypęs nuo VPĮ nuostatuose įtvirtintos viešųjų pirkimų atlikimo tvarkos ir pažeidęs viešųjų pirkimų skaidrumo principą. Pasak kasatoriaus, teismai neįvertino aplinkybių, kad viešųjų pirkimų komisijos sprendimai įsigyti papildomus miesto stadiono darbus buvo akivaizdžiai naudingi, jie sudarė sąlygas užbaigti itin svarbų objektą, darbai buvo nupirkti už rinkos kainą. Be to, bylos duomenys liudija, kad visi papildomi darbai nebuvo perduoti užsakovui iki 2010 m. birželio 23 d. ir 2010 m. birželio 30 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžių. Dėl to pagal VPĮ pirkimų organizatorius turėjo teisę vykdyti ( - ) miesto stadiono papildomų darbų (net jei dalis jų jau buvo dalinai padaryti) pirkimą. Pasak kasatoriaus, teismai nesirėmė teismų praktika ir neįvertino VPĮ nuostatų, reglamentuojančių viešųjų pirkimų organizavimą neskelbiamų derybų būdu, ir be tinkamo teisinio pagrindo nusprendė, kad papildomų darbų pirkimas traktuojamas kaip nusikalstama veika.

9415.10. Kasatorius, pasisakydamas dėl statybos darbų visiško ir tinkamo atlikimo, nurodo, kad pagal teismų praktiką nuo darbų perdavimo akto pasirašymo momento užsakovui pereina darbų rezultatas, su darbų priėmimo faktu susijęs apmokėjimas rangovui už atliktus darbus, kad toks aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-19/2009). Statybų įstatymo 24 straipsnyje numatyta, kad statyba ar rekonstrukcija laikoma baigta tik kai surašomas statybos užbaigimo aktas. Kasatorius pastebi, kad teismai neįvertino aplinkybės, jog atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo aktai dėl papildomų stadiono darbų užsakovo ir rangovo buvo pasirašyti 2010 m. rugpjūčio mėn., t. y. iki 2010 m. birželio 28 d. vykusių viešųjų pirkimų procedūrų papildomų darbų aktai nebuvo pasirašyti.

9515.11. Kasatorius, cituodamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2 dalies, 15 straipsnio 1 dalies nuostatas, nurodo, kad teismų konstatuoti nuteistųjų padaryti bendro pobūdžio visuomenės ir valdymo principų pažeidimai nurodyti formaliai, jie hiperbolizuoja didelės neturtinės žalos faktą, tačiau nenurodo konkretaus pažeidimo, leidžiančio pagrįstai pripažinti, kad buvo padaryta baudžiamojo įstatymo uždrausta veika, o ne teisės pažeidimas, kuris gali būti ištaisytas drausmine tvarka. D. K. neinkriminuoti konkretūs tarnybinę veiklą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai. Pasak kasatoriaus, nėra pagrindo ir išvadai, kad dėl šių veikų padaryta didelė neturtinė žala, nes: dėl nagrinėjamo įvykio nebuvo padarytas Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas; nėra nukentėjusiųjų; nuteistojo veiksmai nesukėlė ypatingo rezonanso visuomenėje; nebuvo pakenkta valstybės tarnybos autoritetui; veiksmai netruko ilgą laiką, nebuvo sistemingi; nekilo kiti esmingai žalingi padariniai. Baudžiamoji atsakomybė turi būti taikoma kaip kraštutinė, paskutinė priemonė, naudojama saugomų teisinių gėrių, vertybių apsaugai tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų negalima pasiekti (Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai; kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-396/2009, 2K-526/2009, 2K-267/2011, 2K-573/2012). Pasak kasatoriaus, jo veiksmai galėjo būti vertinami nebent pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1713 straipsnį (viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimas).

9616. Nuteistoji D. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį ir bylą jai nutraukti.

9716.1. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą, nes operatyviniais veiksmais surinktiems duomenims suteikė viršenybę, iškreipė įrodymų vertinimo, nekaltumo prezumpcijos ir in dubio pro reo principus. Teismai neatsižvelgė į ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2008 m. kovo 14 d. įsakymu Nr. DV-219 patvirtinto Viešojo pirkimo komisijos reglamento (7.1 papunktis) ir ( - ) miesto savivaldybės administracijos viešųjų pirkimų organizavimo tvarkos aprašo IV skyriaus nuostatas, įtvirtinančias atitinkamų viešųjų pirkimų procedūras vykdančių asmenų pareigas. Viešųjų pirkimų komisija nagrinėja ir vertina administracijos skyrių specialistų parengtus pirkimo dokumentus. D. Ž., kaip Viešųjų pirkimų komisijos narės, pareigos apėmė tik šios komisijos posėdžio protokolavimą. Dokumentai, kurie buvo pateikti tokio posėdžio metu ir buvo išimtinai priskirti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus specialistės M. A. kompetencijai (kuri buvo atsakinga už statybos rangos darbų ir techninę priežiūrą įgyvendinant ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus) ir būtent ji rengė tokių dokumentų dalį, pagrįstų faktiškai netikslia informacija, apie kurią komisijos nariai nebuvo informuoti. Ji (D. Ž.) neturi techninio išsilavinimo, jos funkcijos – užtikrinti tinkamą komisijos posėdžių protokolavimą. Objekto apžiūra vietoje nepriskirta komisijos kompetencijai. Todėl Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjai V. Š. parinkus papildomų darbų pirkimo būdą (supaprastintas neskelbiamas derybas), jį raštiškai realizavus, o M. A. neinformavus apie dokumentų neatitikimą faktinei padėčiai, komisijos nariai neturėjo pagrindo abejoti pateiktų dokumentų teisingumu ir teisėtumu. V. Š., pripažinusiai, kad ji nusprendė vykdyti supaprastintas neskelbiamas derybas, net nebuvo pateikti kaltinimai, o Viešųjų pirkimų komisijos narių, posėdyje atitinkamas procedūras vykdžiusių pagal tarnybines nuostatas, vadovaujantis pateiktais dokumentais, atsakomybė pagal BK 300 straipsnį buvo preziumuota. Tai patvirtina aplinkybę, kad D. Ž. protokoluoti posėdžio dokumentai, kurie buvo rengti atsižvelgiant į Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos pateiktus svarstymui pirkimo dokumentus ir nurodymus, teismų neteisėtai buvo prilyginti D. Ž. atsakomybę pagal BK 300 straipsnį lėmusiems įrodymams. Teismai D. Ž. tariamą žinojimą apie formaliai perkamus darbus grindė operatyvine informacija, neįvertinę įrašytų pokalbių esmės ir tikrojo turinio, nes nė vienoje iš balso įrašų stenogramų neužfiksuota, kad ji būtų žinojusi, jog numatomi pirkti darbai jau yra atlikti. Kasatorė pažymi, kad visi ( - ) stadiono rekonstrukcijos darbai buvo vykdomi įsisavinant ES struktūrinės paramos lėšas, prižiūrimas Viešųjų pirkimų tarnybos, patikrintas CPVA, kurios nepareiškė pastabų dėl galimai netinkamai vykdomų viešųjų pirkimų procedūrų. Pagal teismų praktiką kvalifikuojant veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį būtina nustatyti tiesioginę kaltininko tyčią; kai dokumentas yra panaudojamas viešoje apyvartoje, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Taigi teismai neteisingai išaiškino ir pritaikė BK 300 straipsnio 1 dalį, nes D. Ž. veiksmuose nebuvo nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių (tiesioginės tyčios).

9816.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad nesant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties negali būti ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties. Teismai neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, nes analogiški D. Ž. veiksmai laikomi tiek piktnaudžiavimu, tiek tikrų dokumentų klastojimu (ir jų panaudojimu), nors iš esmės tai yra skirtingos nusikalstamos veikos, reikalaujančios skirtingų faktų įrodinėjimą. Pagal teismų praktiką pagrindinis kriterijus, atribojantis piktnaudžiavimą, kaip nusikalstamą veiką, nuo tarnybinio nusižengimo, yra didelės žalos požymis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-342/2008). Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo arba piktnaudžiaujant tarnyba dar ir kitos nusikalstamos veikos padarymo. Be to, reikia įvertinti ne tik objektyvius veikos padarinius, bet ir kaltininko galimybę juos suvokti. Kasatorė teigia, kad ji, vykdydama savo tarnybines pareigas bei teisėtus ir jai privalomus Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos nurodymus, buvo įsitikinusi, kad jos veiksmai yra teisėti, kad ji vykdo tiesiogines pareigines funkcijas, neturėdama tyčios atlikti kokių nors neteisėtų veiksmų. Dėl kasatorės veiksmų jokių žalingų padarinių neatsirado, nebuvo pažeistos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės. Nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012). Pasak kasatorės, teismai nevertino įrodymų, paneigiančių atskiras nusikalstamos veikos sudėties dalis ir didelės žalos padarymą, tai lėmė, kad ji nuteista, neįrodžius jos veiksmuose nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties (pažeisti BPK 20 straipsnio 5 dalis, 1, 22, 44 ir 45 straipsniai).

9916.3. Kasatorė, remdamasi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad teismai neanalizavo jos veiksmų pavojingumo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo aspektu. Pagal teismų praktiką vien netinkamas viešojo pirkimo organizavimas nelaikomas didelės žalos padarymo vertinimo kriterijumi, o nustatant pagrindą baudžiamajai atsakomybei kilti, be kita ko, reikia vertinti: ar buvo padaryta turtinė žala perkančiajai organizacijai; duomenis, kad kaltininkas, netinkamai vykdęs viešąjį pirkimą, veikė savanaudiškais tikslais; įsigyti darbai buvo atlikti netinkamai; ar vykdytas pirkimas mažos vertės ir pan. Be to, sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Pasak kasatorės, jos veiksmai dėl į Viešųjų pirkimų komisijos protokolus įrašytos tikrovės neatitinkančios informacijos ir neteisingai pasirinkto papildomų darbų pirkimo būdo, negali sukelti griežčiausius padarinius, nes jais perkančiajai organizacijai nepadaryta jokia turtinė žala. Iš UAB „K.“ įsigyti darbai buvo atlikti tinkamai, nėra įrodymų, kad jie nebuvo būtini perkančiajai organizacijai ir kad dėl jų pirkimo būtų neracionaliai naudotos savivaldybės biudžeto ar Europos Sąjungos paramos lėšos. Priešingai, už Europos Sąjungos paramos administravimą atsakingos institucijos neturėjo jokių pastabų perkančiajai organizacijai. D. Ž. neturėjo jokių savanaudiškų paskatų elgtis neteisėtai, vykdė jai priskirtas komisijos sekretorės pareigas pagal komisijos pirmininko ir kitų asmenų pateiktas instrukcijas ir pavedimus, pati neturėjo lemiančiojo balso teisės, pasikliaudavo kitų komisijos narių ir savivaldybės administracijos darbuotojų išvadomis dėl atliktų statybos darbų apimties ir tinkamumo, papildomo darbų pirkimo reikalingumo ir neturėjo pagrindo abejoti šiomis išvadomis. Be to, papildomo organizuoto pirkimo vertė (apie 300 000 Lt) atitinka mažos vertės pirkimo vertę tiek pagal tuo metu galiojusią Viešųjų pirkimų įstatymo 2 straipsnio 15 punkto redakciją (500 000 Lt), tiek ir pagal esamą redakciją (154 000 Eur be PVM). Nuteistoji negalėjo suprasti neteisėto savo veiksmų pobūdžio, nes ji neturi specialių žinių pirkimų srityje, todėl negalėjo tinkamai suprasti ir vertinti faktų dėl atliktų statybos darbų apimties, papildomų darbų tikrojo poreikio ir jų kainos, atliko techninį darbą komisijos protokoluose užfiksuodama komisijos narių nuomones dėl pirkimo vykdymo reikalingumo.

10017. Nuteistosios R. R. gynėjas advokatas Rimas Andrikis kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalis dėl R. R. nuteisimo ir baudžiamąją bylą jai nutraukti.

10117.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir padarė esminį BPK 20 straipsnio 5 dalies pažeidimą, tai suvaržė įstatymų garantuotas nuteistosios R. R. teises ir sukliudė teisingai, išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį. Kasatorius remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-209-489/2015 pateiktais išaiškinimais ir teigia, kad R. R. nuosekliai tvirtino, jog jai buvo žinomos ne visos įvykio aplinkybės, kad konkreti informacija apie baigiamuosius stadiono statybos darbus pasitarimų pas ( - ) merą metu nebuvo teikiama, o pagal savo tarnybines funkcijas ji neprivalėjo domėtis šiais klausimais. Ji sutarčių projektų derinimo lapuose pasirašė būdama įsitikinusi, kad juose nėra tikrovės neatitinkančių duomenų, nes juose jau buvo pasirašę kompetentingi savivaldybės Teisės, Buhalterinės apskaitos ir kt. skyrių darbuotojai ir tokia jos pozicija atitinka pasitikėjimo valstybės tarnautojais kriterijus. Teismai R. R. parodymų tinkamai neįvertino ir konkrečiais įrodymais nepaneigė. Apeliaciniame skunde R. R. teigė, kad operatyvinių veiksmų atlikimo 2010 m. liepos 2 d. protokoluose Nr. S6-07-79 ir S6-07-81, kuriais rėmėsi teismas, užfiksuoti duomenys būtent patvirtina jos parodymus, kad jai nebuvo žinomos 2009 m. kovo 3 d. rangos sutarties Nr. SR-224 surašymo aplinkybės, sąlygos ir turinys, konkreti jos vykdymo eiga. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismo išvada, kad R. R. šių faktų žinojimą patvirtina operatyvinių veiksmų atlikimo protokolai, yra deklaratyvi, padaryta neišdėstant juose užfiksuotos informacijos turinio, jos neanalizuojant ir nevertinant. Tai neatitinka teisingo proceso, teisės į gynybą užtikrinimo principų. Toks pokalbio tarp asmenų, turėjusių skirtingą informaciją apie pokalbio tematiką, turinio vertinimas negali būti pripažintas išsamiu ir visapusišku, atitinkančiu BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas nepatikrino bylos tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde (BPK 320 straipsnio 3 dalis, 331 straipsnio 2 dalis).

10217.2. Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 10 d. buvo pasirašytas ( - ) miesto stadiono Birutės g. 5 futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos darbų užbaigimo aktas, kuriame konstatuota, kad pagal statybos rangos sutartį Nr. SR-224 atlikti darbai atitinka projekto ir statybos norminių dokumentų reikalavimus. 2010 m. liepos 16 d. buvo pasirašytas Rekonstruoto objekto „( - ) miesto stadionas su futbolo aikšte ir lengvosios atletikos sektoriais, antras etapas“ pripažinimo tinkamu naudoti aktas. R. R. tarnybinė veikla neturėjo įtakos šių svarbių dokumentų pasirašymui, ji neturėjo pagrindo abejoti jų teisingumu, stadiono rekonstrukcijos darbų proceso teisėtumu. Todėl teismų išvados, kad šios aplinkybės neturi įtakos R. R. padarytosios veikos teisingam įvertinimui, nepagrįstos išsamiu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu ir neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

10317.3. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde R. R. teigė, jog teismas nevertino sutarčių projektų derinimo lapų teisinės paskirties ir reikšmės, nenurodė, pagal kokius konkrečius vertinimo kriterijus jie priskirtini dokumentams, apibrėžtiems BK 300 straipsniu, bei teisės akto, įpareigojančio ją įrašyti į sutarčių skiltį „Pastabos apie sutarties projektą“ pastabas apie darbų atlikimą, be to, baudžiamojon atsakomybėn nebuvo patraukti visi asmenys, pasirašę sutarties projekto derinimo lapus, taip pat aktyviai dalyvavę pokalbiuose, užfiksuotuose operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose. Šios aplinkybės patvirtina nuteistosios R. R. teiginius ne tik apie jos, bet ir kitų asmenų nepakankamą informuotumą apie stadiono rekonstrukcijos darbų eigą. Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas netinkamai įvertino minėtus apeliacinio skundo argumentus, o dėl R. R. pareigos įrašyti į sutarties projekto derinimo lapus pastabas pagrindimo teisės aktų reikalavimais išvis nepasisakė, nors ši aplinkybė reikšminga padarytos veikos nustatymui ir vertinimui. Apeliacinės instancijos teismas, deklaratyviai konstatuodamas, kad pirmosios instancijos teismo išvada apie R. R. žinojimą ir dalyvavimą aptartoje veikoje grindžiama byloje surinktų ir ištirtų įrodymų kontekste, konkrečiai nenurodė šių įrodymų, nes identifikuojančiais R. R. veiką įrodymais negali būti pripažinti visi įrodymai, liečiantys kitų devynių nuteistųjų nusikalstamų veikų įrodinėjimą. Šis teismas R. R. informuotumą apie stadiono darbų eigą tiesiogiai siejo su tuo, kad ji užėmė atsakingas ir aukštas pareigas, būdama atsakinga už jai priskirtų funkcijų vykdymą, nors konkrečių įrodymų, patvirtinančių tokią išvadą, neišdėstė, jos darbinių funkcijų apimties, pobūdžio nevertino, todėl toks vertinimas taip pat neatitinka BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų.

10417.4. Kasatorius dar nurodo, kad R. R. apeliaciniame skunde buvo teigiama, jog byloje nėra įrodymų apie tai, kad ji organizavo, parengė ir įvykdė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus, toks kaltinimas jai nebuvo pateiktas, tokie jos veiksmai nenurodyti pirmosios instancijos teismo nuosprendyje; ji nebuvo kaltinama ir tuo, kad klastojo „dokumentus fiktyviems viešųjų pirkimų konkursams paruošti, pranešti ir realizuoti“, kad pažeidžiant nekaltumo prezumpcijos, teisės į gynybą principus, tokios kaltinančios aplinkybės vertintos kvalifikuojant jos nusikalstamą veiką, nurodant, kad „šie asmenys organizavo, paruošė ir pravedė du fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus“. Šių apeliacinio skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas taip pat iš esmės nevertino. Apibendrintas grupės asmenų padarytų veiksmų, kaip nusikalstamų, įvertinimas neįvertinus konkretaus asmens padarytos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, sudėties požymių požiūriu nėra teisėtas ir pagrįstas. Akivaizdu, kad kiekvieno kaltinamojo padarytos veikos vertinimo kriterijus turi būti taikomas ir apibrėžiant valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų pažeidimo pobūdį ir apimtį, taip pat nustatant didelės žalos, kurią patyrė valstybė, statusą, mastą ir turinį. Pasak kasatoriaus, abiejų instancijų teismų nuosprendžiuose didelės žalos valstybei konstatavimas grindžiamas deklaratyviais teiginiais, iš esmės nevertinant byloje nustatytų konkrečių aplinkybių, kad Alytuje po rekonstrukcijos veikia geriausias ir bene vienintelis Lietuvoje stadionas. Ši aplinkybė, apibrėžianti didelės naudos visuomenei mąstą, neabejotinai turi reikšmės sprendžiant didelės žalos valstybei padarymo klausimą.

10518. Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį ir jam priimti išteisinamąjį nuosprendį.

10618.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai neišanalizavo teisinančių duomenų ir jų nevertino, taip buvo šališkas, neišsamiai išnagrinėjo reikšmingas bylos aplinkybes, įrodymus vertino nepakankamai atsižvelgdamas į jų tarpusavio santykį, nepašalino prieštaravimų, o apeliacinės instancijos teismas jo apeliacinį skundą išnagrinėjo šališkai ir neišsamiai, išvadas dėl pirmosios instancijos teismo nuosprendžio teisėtumo ir pagrįstumo padarė neišanalizavęs ir neaptaręs visų teisiškai reikšmingų aplinkybių, taip padarė BPK 20 straipsnio 5 dalies, 44 straipsnio 5, 6 dalių, 305 straipsnio 2 dalies, 331 straipsnio 2 dalies nuostatų pažeidimų, kurie sukliudė išsamiai bei nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingus sprendimus. Pasak kasatoriaus, pirmosios instancijos teismas, deklaratyviai vertindamas operatyvinių veiksmų atlikimo metu surinktus duomenis, padarė išvadą, kad jis (ir kiti kaltinamieji) tiksliai žinojo faktą, jog papildomi darbai ir kitokio video ekrano įrengimas ( - ) miesto stadione buvo atlikti iki viešųjų pirkimų procedūros 2010 m. birželio 28 d., o apeliacinės instancijos teismas tik patvirtino tokias pirmosios instancijos teismo išvadas. Teismai savo išvadas dėl jo nuteisimo iš esmės grindė išskirtinai elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolais (su pridėtais priedais), juose užfiksuotų pokalbių turinį vertino paviršutiniškai.

10718.2. Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-559/2011, 2K-585/2012 pateiktais išaiškinimais, teigia, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas jo veiką kvalifikuojant pagal BK 300 straipsnio 1 dalį. Teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai nepatvirtina, kad jis veikė bendrininkų grupe, buvo iš anksto susitaręs dėl ilgalaikės bendros veikos, bendrai su kitais planavo veikos įgyvendinimo mechanizmą, aiškiai pasiskirstė užduotimis, numatė priemones, padedančias išvengti atsakomybės, ar pan. Priešingai, byloje nustatyta, kad jis nedalyvavo bendruose savivaldybėje vykusiuose susirinkimuose ar pasitarimuose, darbų eigos aptarimuose. Abiejų instancijų teismai jo padarytos veikos atitikimą BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto nusikaltimo sudėties požymiams grindė prielaidomis, neįvertinę objektyviųjų veikos požymių – tikslo, motyvo, priežastinio ryšio tarp veikos bei padarinių – ir tyčios turinio. Teismai konstatavo, kad jis suklastojo ir panaudojo du tikrus dokumentus: 2010 m. birželio 30 d. UAB „K.“ pasiūlymus dėl ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų ir TV video ekrano bei jo sumontavimo pirkimo. Kasatorius nesutinka su teismų išvada, kad šie dokumentai įtvirtino skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinčią informaciją, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas teisėtai vyksiančių viešųjų pirkimų procedūrų ir jų padarinių realizavimas. 2009 m. kovo 3 d. tarp ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir bendrovės „K.“ sudaryta rangos sutartis Nr. SR-224 buvo tipinė statybos rangos sutartis, kurioje nebuvo nurodyta, iš kokių lėšų ( - ) miesto savivaldybė atsiskaitys už atliktus darbus. UAB „K.“ nedarė jokių savavališkų darbų, kurie nebūtų sutarti šia sutartimi (ar gamybiniuose pasitarimuose) ir pakeistoje techninėje dokumentacijoje, šiuos darbus atliko laiku ir kokybiškai. Kadangi tiek papildomi darbai, tiek TV video ekranas buvo absoliučiai teisėti darbai, įeinantys į rangos sutarties sampratą, kuriuos užsakė ( - ) miesto savivaldybė, nei UAB „K.“, nei jis neslėpė šių atliktų darbų bei noro gauti apmokėjimą už atliktų darbų dalį. UAB „K.“ atstovai, vadovaudamiesi rangos sutarties 4 punktu dėl nenumatytų darbų apimčių įforminimo, paruošę nenumatytų darbų aktą, aiškinamąjį raštą, kiekių palyginimo lenteles, techninius pagrindimus, juos pateikė M. A., tačiau iš jos nebuvo jokio atsako. Nenumatytų darbų aktas Nr. 1 su priedais 2009 m. spalio 13 d. oficialiai buvo pateiktas savivaldybei, tačiau ir po to iš savivaldybės nebuvo jokios reakcijos. Tada 2009 m. lapkričio 19 d. UAB „K.“ raštu vėl kreipėsi į savivaldybę, pateikdama nenumatytų darbų aktą Nr. 2, tačiau ir dėl šio akto nebuvo jokios oficialios reakcijos. Pasak kasatoriaus, jis tinkamai vykdė savo, kaip rangovo UAB „K.“ generalinio direktoriaus pavaduotojo, pareigas, atliko visus būtinus darbus ir veiksmus pagal rangos sutartį, pateikė visus reikiamus dokumentus, tačiau savivaldybės atstovai vengė galutinai įforminti atliktus darbus ir už juos apmokėti. Nors UAB „K.“ pateikti nenumatytų darbų aktai Nr. 1 ir Nr. 2 buvo apsvarstyti 2009 m. gruodžio 23 d. Objektų papildomų darbų poreikio nustatymo komisijoje ir nuspręsta „darbus įforminti sutartyje numatyta tvarka ir rekomenduoti, vadovaujantis projektavimo sutartimi, kreiptis į projektuotojus, kad būtų išaiškinta, dėl kieno kaltės atsirado papildomi darbai (išskyrus tuos darbus, kurie atsirado dėl užsakovo norų) ir kas papildomus darbus turi apmokėti (užsakovas ar projektuotojas)“, apie šį komisijos sprendimą UAB „K.“ atstovai (taip pat ir kasatorius) nebuvo informuoti. Iš slaptų operatyvinės veiklos ir ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolų matyti, kad ( - ) miesto savivaldybės tarnautojai delsė tvarkyti dokumentus ir apmokėti už padarytus darbus, nes tuo metu intensyviai ieškojo būdų, kaip pasiekti, kad už papildomus darbus ir TV video ekrano įrengimą būtų apmokėta ne tik iš savivaldybės, bet ir iš Europos Sąjungos lėšų (tai patvirtina Č. D. ir G. Č. parodymai). Pasak kasatoriaus, nėra duomenų, kad jis žinojo apie savivaldybės tarnautojų ketinimus, suvokė jų neteisėtumą ir savo veiksmais prie to prisidėjo.

10818.3. Kasatorius nurodo, kad UAB „K.“ gavo ( - ) miesto savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų skyriaus vedėjos V. Š. 2010 m. birželio 28 d. raštą Nr. SD-4885-(6.25) „Dėl derybų“ ir tos pačios dienos raštą Nr. SD-4886 (6.25) „Dėl derybų“, kuriuo bendrovė buvo kviečiama „atvykti į supaprastintas neskelbiamas derybas vykdant ( - ) miesto stadiono papildomų darbų ir TV video ekrano bei jo sumontavimo darbų pirkimą“. Pasak kasatoriaus, jis nebuvo informuotas apie neteisėtą būdą apmokėti už UAB „K.“ atliktus papildomus darbus ir TV video ekraną, buvo įsitikinęs, kad atsakingi ( - ) miesto savivaldybės Statybų skyriaus darbuotojai žino, jog papildomi darbai yra padaryti, o TV video ekranas baigiamas įrengti, ir tokį kvietimą vertino kaip savivaldybės norą nusiderėti. Kasatorius atkreipia dėmesį, kad jis nedalyvavo pasiūlymų rengimo procese, o juos pasirašė pagal savo užimamas pareigas, nes tuo metu nebuvo UAB „K.“ generalinio direktoriaus G. K.. Esant šioms aplinkybėms jo veiksmuose nėra intelektinio suvokimo ir valinio noro veikti, kurio reikalauja tiesioginė tyčia, jis tik buvo nepakankamai apdairus ir rūpestingas, todėl jo veikoje nėra nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties.

10918.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai tinkamai nemotyvavo padarytos didelės žalos (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-251/2013). Skundžiamuose nuosprendžiuose neaptarti neigiami padariniai, kuriuos tariamai sukėlė kasatoriaus veiksmai suklastojant dokumentus ir juos panaudojant, be to, akivaizdu, kad jokių neigiamų padarinių nebuvo sukelta – UAB „K.“ tinkamai atliko visus užsakovo nurodytus darbus ir ( - ) miesto savivaldybė privalėjo už juos sumokėti. Baudžiamąją atsakomybę užtraukiančių veikų pavojingumas turi būti pakankamai didelis, t. y. veika turi daryti esminę žalą baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms. Jei dokumente įrašyti tikrovės ne visai atitinkantys faktai neturi teisinės reikšmės, t. y. negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu.

11018.5. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, pažymi, kad teismai jo padėjimą piktnaudžiauti sieja su tikrų dokumentų suklastojimu ir panaudojimu, tačiau nesant jo veiksmuose nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, sudėties negali būti ir piktnaudžiavimo nusikaltimo sudėties. Bylos įrodymai leidžia manyti, kad kasatoriaus elgesyje nėra nei bendrininkavimui būdingo susitarimo (bent su vienu ( - ) miesto savivaldybės tarnautoju) veikti bendrai, nei bendrų tikslų ir kitų bendrininkavimui būtinų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių. Kasatorius nežinojo apie savivaldybės tarnautojų tarpusavio pokalbius ar derybas dėl papildomų darbų ir TV video ekrano pirkimo formos parinkimo. Jis žinojo, kad visus ( - ) miesto savivaldybės pirkimus vertina savivaldybės teisininkai, o bendrovė „K.“ statybos rangos darbus atliko pagal rangos sutartį ir užsakovo nurodymus. Savivaldybės kvietimą dalyvauti supaprastintose neskelbiamose derybose jis suvokė kaip derybas dėl papildomų darbų ir TV video ekrano kainos ir nesuvokė, kad pasirašydamas pasiūlymą dėl papildomų darbų ir TV video ekrano jis padeda savivaldybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba, nenumatė, kad jo veiksmais galėtų kilti BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyti neigiami padariniai. Didelės žalos valstybei padarymas turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-262/2011, 2K-98/2014). Teismų nuosprendžiuose nemotyvuota, kaip pasireiškė ši didelė neturtinė žala.

11118.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimuose pažymėta, kad kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, labai svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su kriminalinių bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ir pan.). Be to, Konstitucinis Teismas, aiškindamas konstitucinį teisinės valstybės principą, ne kartą yra konstatavęs, kad nustatant teisinius apribojimus bei atsakomybę už teisės pažeidimus privalu paisyti protingumo reikalavimo, taip pat proporcingumo principo, pagal kurį nustatytos teisinės priemonės turi būti būtinos demokratinėje visuomenėje ir tinkamos siekiamiems teisėtiems bei visuotinai svarbiems tikslams (tarp tikslų ir priemonių turi būti pusiausvyra), jos neturi varžyti asmens teisių labiau, negu reikia šiems tikslams pasiekti (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 13 d., 2004 m gruodžio 29 d., 2005 m. rugsėjo 29 d., 2006 m. sausio 16 d. nutarimai). Pasak kasatoriaus, nagrinėjamoje byloje nustatyta žala negali būti vertinami kaip didelė. Kasatoriaus elgesys, sukėlęs teismų nustatytus padarinius, galėtų būti vertinamas kaip drausmės pažeidimas, o tokiu elgesiu pažeisti interesai galėtų būti ginami civilinio proceso tvarka.

11219. Nuteistasis V. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendį bei Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį.

11319.1. Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į aplinkybes, kurios patvirtina byloje civilinius teisinius santykius, atsiradusius įgyvendinant statybų rangos sutartį. Stadiono rekonstrukcijos projekto vadovas R. S. patvirtino, kad gamybiniuose pasitarimuose buvo aptariami užsakovo atstovų siūlomi projekto pakeitimai, darbai, kuriuos buvo būtina objektyviai koreguoti (asfalto dangos ardymas, medžių kirtimas dėl to, kad reikėjo perkelti apšvietimo bokštelius ar saugiau įrengti metimo sektorius, padidinti apsauginius tinklus, papildomai įrengti šuolių sektorių ir pan.). Šie pasitarimai buvo protokoluojami, suderinti su užsakovu – ( - ) sporto ir rekreacijos centro atstovu. Užsakovo liudytojas E. M. patvirtino, kad dėl tablo pakeitimo buvo tariamasi su Lietuvos futbolo ir lengvosios atletikos federacijomis ir tai patvirtino būtinumą įrengti priešlėktuvinius bokštelius su žibintais. Taigi teismų išvados apie darbų savavališkumą yra nepagrįstos.

11419.2. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog darbų perdavimo akto data 2010 m. rugpjūčio mėn. yra suklastota. Kasatorius atkreipia dėmesį į tai, kad teismas išteisino TV tablo įrengusius UAB „D.“ (vadovas D. O.) ir UAB „E.“ (vadovas V. R.). D. O. teisme nurodė, kad sutartis tarp UAB „D.“ ir UAB „K.“ dėl TV ekrano pastatymo, montavimo buvo pasirašyta 2010 m. sausio mėn.; ekranas į stadioną buvo atvežtas kovo mėn. ir pavasarį sumontuotas. Po to, atsiradus trūkumams, buvo vykdomi papildomi darbai: pradėjus derinti ekraną paaiškėjo, kad nepavyksta jo paleisti, dėl to teko pirkti bevielio ryšio sistemą; vykdant derinimą pastebėta, kad dirbant ekranui įšyla jo techninis blokas, vėl teko papildomai pirkti šaldymo kondicionierius, jie įsigyti 2010 m. gegužės 10 d. ir sumontuoti apie gegužės vidurį. V. R. patvirtino, kad UAB „E.“ atliko futbolo aikštės ir teritorijos apšvietimo montavimą, siurblinės maitinimą, starto, finišo ir TV rozečių įrengimą, priešlėktuvinių žibintų montavimą, o jų prijungimas atliktas 2010 m. liepos mėn.; šį mėnesį montavo ir futbolo aikštės TV ir starto bei finišo rozetes, fotoreles, automatus, apsaugas nuo perkrovimo ir pan.; „upsus“ (nepriklausomus maitinimo šaltinius) montavo tik prieš objektą priimant valstybinei komisijai. Pasak kasatoriaus, šios faktinės aplinkybės prieštarauja teismo išvadoms, kad iš esmės visi darbai buvo atlikti 2009 m. rudenį. Be to, teismai neteisingai nurodė, kad kasatorius paruošė minėtą darbų atlikimo aktą, nes tai padarė UAB „K.“ gamybos skyriaus darbuotoja R. V., taip pat nepagrįstai rėmėsi operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais, nes stadionas buvo stebėtas labai trumpą laiką, dalis stebėjimų – pietų pertraukų metu. CK 6.662 straipsnyje, 6.694 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti jų priėmimą, o šio straipsnio 4 dalis nurodo, kad darbų perdavimas–priėmimas įforminamas aktu, kurį pasirašo dvi šalys. Pagal Statybos įstatymo 24 straipsnio 1 dalį užbaigus naujo statinio statybą, statinio rekonstravimą, aplinkos ministerijos nustatyta tvarka surašomas statybos užbaigimo aktas. Pasak kasatoriaus, darbų užbaigimas ir jų priėmimas nėra tas pats. Vadovaujantis protingumo ir teisingumo principais, 2010 m. rugpjūčio mėn. darbų aktą ir reikia laikyti darbų priėmimu iš užsakovo pusės. Todėl jokių dokumentų kasatorius neklastojo ir jo kaltė dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 1 dalyje, neįrodyta.

11519.3. Kasatorius taip pat teigia, kad neįrodyta, jog jis žinojo, kad po darbų atlikimo vykdomi viešųjų pirkimų konkursai yra fiktyvūs. Byloje neužfiksuota, kad jis kalbėjosi dėl konkursų organizavimo ir vykdymo su nuteistais valstybės tarnautojais. Operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti aštuoni jo pokalbiai su savivaldybės tarnautojais yra tik dėl papildomų darbų: 2010 m. balandžio 29 d. savivaldybėje jis kalbėjosi su darbuotojais apie papildomus darbus ir tik M. A. užsiminė apie viešųjų pirkimų sutarties surašymą iš savivaldybės pusės; 2010 m. birželio 4 d. telefoninio pokalbio metu jis informavo Č. D. apie TV ekrano „aktavimą“; 2010 m. birželio 10 d. kalbėjosi su M. A. dėl ekrano kainos, o 2010 m. birželio 11 d. – su J. S. dėl ekrano montavimo; tik pokalbiuose 2010 m. birželio 28 d. (taip pat ir 2010 m. rugpjūčio 17 d.) minima apie viešuosius pirkimus – jis turėjo pranešti E. B., jog šis vyktų į savivaldybę dėl sutarčių pasirašymo; pokalbiai 2010 m. rugsėjo 8 d. susiję su tuo, kad jis turėjo paimti iš savivaldybės stadiono pripažinimo tinkamu naudoti aktą ir jį parvežti UAB „K.“. Pagal pareiginių instrukcijų 54 punktą jis privalėjo vykdyti savo darbdavių (G. K. ir E. B.) nurodymus, nežinojo apie jų ir ( - ) miesto savivaldybės administracijos darbuotojų susitarimus, ir nors apie papildomus darbus žinojo, tačiau nebuvo informuotas apie jų apmokėjimą. Įrodymais nepagrįstas, deklaratyvus ir nemotyvuotas teismų teiginys, jog nuteistasis V. M. suvokė, kad viešųjų pirkimų konkursams realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeisdami valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktų reikalavimus ir kad jų veiksmais bus padaryta didelės neturtinės žalos valstybei ir savivaldybei. Pasak kasatoriaus, jis nėra valstybės tarnautojas ar teisininkas, nieko nežinojo nei apie valstybės tarnybą reglamentuojančius teisės aktus, principus ir negalėjo suvokti apie žalą valstybės interesams, juolab neturtinę žalą ir jos dydį, todėl jis nepagrįstai pripažintas kaltu padėjęs valstybės tarnautojams piktnaudžiauti tarnyba.

11619.4. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į savo itin sunkią sveikatos būklę, kurią patvirtina apygardos teismui pateikti medicinos dokumentai.

11720. Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžio dalį, kuria jis pripažintas kaltu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, ir baudžiamąją bylą jam nutraukti nesant jo veikoje šių nusikaltimų sudėties.

11820.1. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas įrodymų vertinimo taisykles, nepagrįstai suteikė jo kaltę pagrindžiančią įrodomąją vertę duomenims, kurie to objektyviai nepatvirtina, dėl to netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BK 15, 24, 228, 300 straipsnius); apeliacinės instancijos teismas skundą atmetė neatsakydamas į esminius jo argumentus, deklaratyviai pritardamas skundžiamiems pirmosios instancijos teismo motyvams. Iš skundžiamų nuosprendžių matyti, kad BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties objektyvioji pusė yra išimtinai susijusi su ( - ) miesto savivaldybės administracijos 2010 m. rugpjūčio mėn. organizuotais stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų viešaisiais pirkimais. Dokumentų klastojimas inkriminuotas kaip padėjimo savivaldybės darbuotojams piktnaudžiauti būdas. Abi šios nusikalstamos veikos gali būti padaromos tik veikiant tiesiogine tyčia. Pasak kasatoriaus, teismai deklaratyviai interpretavo jo, kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo, pareigas, spręsdami jo kaltės klausimą nesivadovavo jas apibrėžiančiu Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu. Jis apeliaciniame skunde teigė, kad: pasirašydamas atliktų darbų aktuose ir pažymose apie atliktų darbų vertes jose esančią eilutę „už 2010 m. 08 mėn.“ vertino kaip dokumentų surašymo datą; atliktų darbų aktai ir pažymos apie atliktų darbų vertę nėra skirti darbų atlikimo laikui fiksuoti, o yra tik atliktų statybos darbų priėmimo–perdavimo dokumentai; pasirašydamas šiuos dokumentus jis vadovavosi Statybos techninio reglamento STR 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ 33.24. punktu (pagal kurį statinio statybos techninis prižiūrėtojas pasirašo pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus). Pasak kasatoriaus, apeliacinės instancijos teismas visiškai nevertino apeliacinio skundo argumentų, kad darbų atlikimo laiką fiksuoja ne darbų atlikimo žiniaraščiai, o statybos darbų žurnalai, taip pat ignoravo argumentus apie teisės aktuose reglamentuotų statinio statybos techninio prižiūrėtojo pareigas iš rangovo gavus darbų atlikimo dokumentus.

11920.2. CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad atliktų darbų priėmimas įforminamas aktu, kuriuo užsakovas be išlygų ar su išlygomis patvirtina priėmęs, o rangovas – perdavęs atliktus darbus. Taigi atliktų darbų aktai fiksuoja tik atliktų darbų priėmimo–perdavimo faktą. Pasak kasatoriaus, minėti darbai buvo perduoti būtent 2010 m. rugpjūčio mėn., todėl darbų priėmimo–perdavimo dokumente esanti eilutė „už 2010 m. 08 mėn.“ nepagrįstai teismų buvo pripažinta kaip suklastota. Kasatorius teigia, kad atliktų darbų aktas jam reikšmingas tuo, kad jis, kaip statybos techninis prižiūrėtojas, juos pasirašęs tampa solidariai su rangovu materialiai atsakingas statytojui, jeigu dokumentuose nurodyti darbai būtų atlikti nekokybiškai arba juose būtų neteisingai nurodyti atliktų darbų kiekiai. Kasatorius pažymi, kad kai kurie atliktų darbų aktuose nurodyti darbai buvo atlikti dar 2009 m., tad teismų padaryta išvada, jog dokumentuose turėjo būti nurodyta eilutė „už 2010 m. 03 mėn.“, yra prieštaringa, nes ji netiktų visiems atliktų darbų aktuose išvardytiems darbams. Jis periodiškai tikrindavo statybos darbų žurnalus, kuriuose buvo nurodytas tikslus atliktų darbų laikas. Pasirašydamas atliktų darbų aktus jis prisiima atsakomybę tik dėl juose nurodytų darbų kokybės ir kiekių teisingumo. Jis neturi pareigos juose detalizuoti darbų atlikimo laiko, taip pat įgaliojimų ir kompetencijos vertinti statytojo ir rangovo sandorių, kurių pagrindu darbai buvo atlikti, teisėtumo. Apeliacinės instancijos teismas, neatsakydamas į nuteistojo apeliacinio skundo argumentus, iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalį, 332 straipsnio 5 dalį.

12020.3. Kasatorius taip pat nurodo, kad jis, pasirašydamas atliktų darbų dokumentus, nežinojo apie ( - ) miesto savivaldybės administracijos organizuotus viešuosius pirkimus papildomiems darbams įsigyti, nes jis nėra nei rangovo UAB „K.“, nei ( - ) miesto savivaldybės darbuotojas. Apeliacinės instancijos teisme apklausti VPT kontrolės skyriaus specialistė A. K. ir ( - ) miesto savivaldybės administracijos Teisės skyriaus vedėjas M. J. patvirtino, kad statybos techninis prižiūrėtojas nedalyvauja viešųjų pirkimų procese. Pasak kasatoriaus, jis nedisponavo informacija apie fiktyvius viešuosius pirkimus ir kad jiems realizuoti naudojami atliktų darbų dokumentai, kuriuos pasirašydamas žinojo, jog darbus rangovas ir statytojas suderino 2009 m. vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose, o jis vadovavosi gautu pakoreguotu techniniu projektu.

12120.4. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai nepagrįstai jo dalyvavimą 2009 m. vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose vertino kaip jo kaltę pagrindžiantį įrodymą, nes juose nebuvo sprendžiamas atsiskaitymo už papildomus darbus būdas. Operatyvinių sekimų duomenys rodo, kad savivaldybės darbuotojai pradėjo svarstyti atsiskaitymo su UAB „K.“ už papildomus darbus klausimą tik nuo 2010 m. gegužės mėn., o jis apie priimtus sprendimus informuojamas nebuvo. Teismai, vertindami šiuos duomenis kaip kaltinančius, pažeidė BPK 20 straipsnio 1, 3, 5 dalis, nes padarė išvadas, nepagrįstas objektyviais bylos duomenimis, nepagrįstai preziumavo, kad kasatorius, kaip statinio statybos techninis prižiūrėtojas, turėjo ir galėjo žinoti apie 2010 m. rugpjūtį vykusių viešųjų pirkimų pažeidimus. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo nustatyta, kad nuteistieji savivaldybės darbuotojai kreiptųsi į kasatorių su neteisėtais prašymais padėti piktnaudžiauti ar klastoti dokumentus, tačiau jis deklaratyviai apkaltintas bendrininkavęs su šiais nuteistaisiais, taip jam buvo perkelta pareiga įrodinėti tokių aplinkybių nebuvimą. Vertindami byloje esančius duomenis teismai pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimus, nekaltumo prezumpcijos principą.

12220.5. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BK 15 straipsnio 2 dalies reikalavimus ir jo veikoje nepagrįstai nustatė tiesioginę tyčią. Nenustačius asmens psichinio santykio su veikos neteisėtumu ir padariniais, tyčinė kaltės forma negali būti konstatuojama. Pasak kasatoriaus, jis, būdamas statinio statybos techninis prižiūrėtojas, nežinojo ir negalėjo žinoti apie viešųjų pirkimų papildomiems darbams pirkti faktą ir galimą jų neteisėtumą, sąžiningai neįvertino jam pateiktų atliktų darbų dokumentų kaip galimai suklastotų ir negalėjo numatyti inkriminuoto šių dokumentų panaudojimo tikslo (neva siekiant padėti piktnaudžiauti savivaldybės darbuotojams). Kadangi jo veikoje tyčios nebuvo ir negalėjo būti, jis buvo neteisėtai ir nepagrįstai nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnį. Be to, teismai pažeidė BK 24 straipsnio 1 ir 6 dalių reikalavimus, nepagrįstai pripažino jį nusikalstamų veikų bendrininku, nes nenustatytas jo susitarimas dalyvauti kartu su kitais nuteistaisiais darant nusikalstamas veikas. Kasatoriaus veiksmai buvo tapatūs išteisintųjų V. R. ir D. O. veiksmams.

12321. Nuteistųjų Č. D., D. K., J. S., D. Ž., V. M., E. B., nuteistojo G. Č. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistosios R. R. gynėjo advokato Rimo Andrikio, nuteistojo S. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasaciniai skundai atmestini, nuteistojo A. G. kasacinis skundas tenkintinas.

124Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų

12522. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas priimtus nuosprendžius ir nutartis, dėl kurių paduotas skundas, tikrina tik teisės taikymo aspektu (BPK 376 straipsnio 1 dalis), jeigu kasaciniame skunde nurodyta, kad teismai, nagrinėdami bylą, padarė esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) arba netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą (BPK 369 straipsnio 2 dalis). Vadinasi, kasacinėje instancijoje tikrinama, ar, vertinant byloje surinktus įrodymus, nustatant bylos aplinkybes, nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų, ar pagal byloje nustatytas aplinkybes pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai tinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Ar teisingai įvertinti įrodymai ir nustatytos faktinės bylos aplinkybės, sprendžia apeliacinės instancijos teismas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-181/2008). Kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-221/2008, 2K-P-9/2012 ir kt.). Kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio nagrinėjimo dalykas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-402/2010).

12622.1. Taigi kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių įrodymų vertinimas, pvz. duomenų, gautų atlikus operatyvinius veiksmus, įrodomoji reikšmė, jų interpretavimas, ir kasatorių prašymai, atsižvelgiant į kai kurias ikiteisminio tyrimo aplinkybes, atskirus įrodymus vertinti kitaip, jų pagrindu daryti kitokias išvadas ir priimti kitokius sprendimus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, nėra kasacinės bylos nagrinėjimo dalykas. Teisėjų kolegija tokius kasacinių skundų teiginius nagrinės tik tiek, kiek jie susiję su BPK 369 straipsnio 1 dalyje numatytais bylos nagrinėjimo kasacine tvarka pagrindais.

12722.2. Nagrinėjamoje byloje bus nagrinėjami kasacinių skundų argumentai dėl to: 1) ar pagal teismų nustatytas aplinkybes tinkamai yra pritaikyti BK 228 ir 300 straipsniai; 2) ar nustatant bylos aplinkybes nebuvo padaryta esminių baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimų.

128Dėl Č. D. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

12923. Č. D. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, jį nuteisdami pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

13023.1. Teismai pripažindami Č. D. kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo nustatė, kad jis, žinodamas, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal 2009 m. kovo 3 d. rangos sutartį, yra atlikusi ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti, nuo 2010 m. balandžio 14 d. iki 2010 m. birželio 30 d., ( - ) miesto savivaldybės patalpose vykusių tiesioginių pokalbių bei telefoninių pokalbių metu nurodė G. Č., S. S., M. A., J. S. klastojant dokumentus, įrašant juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai ir TV video įranga dar tik bus perkami, organizuoti fiktyvius viešuosius pirkimus supaprastintų neskelbiamų derybų būdu, siekiant, kad ( - ) miesto savivaldybė apmokėtų UAB „K.“ už savavališkai atliktus papildomus darbus bei TV video įrangos įgijimą ir sumontavimą iš ( - ) miesto savivaldybės biudžeto bendrojo finansavimo lėšų. Taip pat jis 2010 m. rugpjūčio 9 d. ( - ) miesto savivaldybės patalpose, sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, jame pasirašė. Taip pat Č. D. tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašė pastabos apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti, jame pasirašė. Tokius dokumentus 2010 m. rugpjūčio 9–10 d. pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai, taip juos panaudojo.

13123.2. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro dokumento pagaminimą, tikro dokumento suklastojimą arba žinomai netikro ar žinomai suklastoto tikro dokumento laikymą, gabenimą, siuntimą, panaudojimą ar realizavimą. Kadangi šie BK 300 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nurodyti požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei pakanka, kad būtų padaryta bent viena iš šiame BK straipsnyje nurodytų veikų. Tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pvz., teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005) ir intelektualiai (pvz., melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-35/2011).

13223.3. Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

13323.4. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300 straipsnio 1 dalis) padaromas tiesiogine tyčia: kaltininkas supranta, kad gamina netikrą dokumentą, klastoja tikrą dokumentą, laiko, gabena, siunčia, panaudoja arba realizuoja suklastotą ar netikrą dokumentą, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-608/2010, 2K-426/2010, 2K-210/2014). Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir t. t.

13423.5. Taigi Č. D. sutarties Nr. SR-1127 projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašydamas pastabos apie tai, kad sutarties projekte numatyta TV video įranga jau yra sumontuota stadione, taip pat sutarties Nr. SR-1128 projekto derinimo lapo skiltyje „Pastabos apie sutarties projektą“ tyčia neįrašydamas pastabos apie tai, kad sutarties projekte numatyti futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomi darbai jau yra atlikti ir juose pasirašydamas, suklastojo tikrus dokumentus. Tokius žinomai suklastotus dokumentus 2010 m. rugpjūčio 9–10 d. pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijai, taip juos panaudojo. Šiuo atveju vertinant Č. D. veiksmų atitiktį BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėčiai pažymėtina, kad šie suklastoti dokumentai įtvirtino juridinę reikšmę turinčią informaciją, kurios pagrindu buvo neteisėtai ir nepagrįstai sukurtas tariamai vyksiančių viešųjų pirkimų procedūrų ir šių procedūrų padarinių realizavimas. Vadinasi, tokių dokumentų suklastojimas ir panaudojimas buvo viena iš prielaidų teisiškai reikšmingiems padariniams atsirasti.

13523.6. Tai, kad minėtų sutarčių derinimo lapuose atsakingi pareigūnai pasirašė 2010 m. birželio 11 d. – rugpjūčio 9 d., o Č. D. pasirašė paskutinis – 2010 m. rugpjūčio 9 d., nepaneigia Č. D. tiesioginės tyčios klastoti dokumentus ir juos panaudoti. Teismai nustatė, kad jis minėtus dokumentus pasirašė žinodamas, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal 2009 m. kovo 3 d. rangos sutartį yra atlikusi ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, taip pat žinodamas, kad visi šie darbai 2010 m. kovo mėnesį buvo baigti. Tai reiškia, kad Č. D., net ir jau esant atsakingų pareigūnų parašams, pasirašydamas sutarčių projektų derinimo lapuose ir kartu neįrašydamas pastabų dėl papildomų darbų atlikimo suvokė, jog jis taip patvirtina dokumentuose esančią melagingą informaciją, reikalingą tariamai vyksiančių viešųjų pirkimų procedūrų realizavimui.

13623.7. Kasatorius, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tokią savo poziciją argumentuoja teismų padarytais BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 1 dalies, 331 straipsnio 2 dalies pažeidimais. Šie, kasatoriaus manymu, padaryti teismų pažeidimai iš esmės yra grindžiami tuo, kad jis nesutinka su teismų atliktu įrodymų vertinimu, teismų nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismas byloje surinktų įrodymų iš naujo nevertina, naujų įrodymų nerenka ir faktinių bylos aplinkybių nenustatinėja, todėl šie kasacinio skundo argumentai paliekami nenagrinėtais. Be to, tam tikri šio kasacinio skundo argumentai yra deklaratyvūs, neparemti bylos medžiaga, pvz., dėl to, kad teismai nepasisakė dėl didelės žalos padarymo. Priešingai, teismai, aptardami didelės žalos požymio buvimą Č. D. veikoje, pažymėjo, kad nors nuteistasis ne kartą savo skunde akcentuoja, jog veiksmai, organizuojant papildomus viešuosius pirkimus, buvo daromi siekiant išvengti nuostolių savivaldybei, tačiau svarbus tokių veiksmų įvertinimas platesne, būtent viešosios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme. Akivaizdu, kad tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta fiktyvūs viešieji pirkimai, kurių metu laimėtoju pripažįstama įmonė, o jos akcininkas yra savivaldybės meras ir jo šeimos nariai, visuomenės, fizinių asmenų, juridinių asmenų, kurie jau dalyvavo ar ateityje ruošiasi dalyvauti viešųjų pirkimų konkursuose, vienareikšmiškai vertinami neigiamai ir tai ypač žlugdo pasitikėjimą savivaldos institucijomis bei pačia valstybe. Pritartina išsamiems teismų motyvams, kad nagrinėjamoje byloje teismų nustatytais veiksmais Č. D. padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės – funkcijos bei veiklos principai ir diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Taigi Č. D. veiksmuose yra visi baudžiamojo įstatymo numatyti piktnaudžiavimo tarnyba sudėties požymiai.

13723.8. Apskritai reikėtų pažymėti, kad teismai, pripažindami Č. D. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 1 dalyje, padarymo, išsamiai aptarė visus įrodymus, pasisakė dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstė motyvuotas išvadas dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių.

13823.9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad teismai Č. D. veiką kvalifikuodami pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 300 straipsnio 1 dalį baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, esminių BPK pažeidimų nepadarė.

139Dėl G. Č. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

14024. G. Č. ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad netinkamai pritaikytos BK bendrosios dalies normos ir kvalifikuota veika, padaryta esminių BPK pažeidimų.

14124.1. Teismai, nuteisdami G. Č. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį nustatė, kad jis, žinodamas, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, suklastojo dokumentus: 2010 m. balandžio 23 d. paraišką papildomiems darbams pirkti, 2010 m. birželio 11 d. paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, 2010 m. birželio 28 d. supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygas, Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP-156, 2010 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP-160 ir VP-162, 2010 m. birželio 11 d. sutarčių Nr. SR-1127 ir SR-1128 projektų derinimo lapus ir 2010 m. rugpjūčio 10 d. sutartis Nr. SR-1127 ir SR-1128, ir juos panaudojo.

14224.2. Kartu G. Č. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kad suklastodamas minėtus dokumentus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

14324.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismams nustačius, jog veikos padarytos esant idealiai nusikaltimų sutapčiai, atsiradę padariniai turi būti vertinami vienodai, nes nusikaltimo objektyvioji pusė yra vienoda, kilusi iš tų pačių veiksmų, sukelianti vienodus padarinius, esant tam pačiam suvokimui (tyčiai). Pasak kasatorių, teismams nenustačius didelės žalos pagal BK 300 straipsnio 3 dalį, negali būti pripažintas tokios žalos buvimas ir pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, todėl G. Č. dėl šios veikos turėtų būti išteisintas.

14424.4. Su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutiktina. Nusikaltimai, numatyti BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, yra skirtingo pobūdžio, savarankiškos nusikalstamos veikos, ir didelės žalos požymis, esantis BK 300 straipsnio 3 dalyje, ir šis požymis, esantis BK 228 straipsnio 1 dalyje, negali būti tapatinami. Didelė žala dokumento suklastojimo (BK 300 straipsnio 3 dalis) atveju ir didelė žala padarius piktnaudžiavimą (BK 228 straipsnio 1 dalis) pagal savo turinį nėra tapačios sąvokos. Pažymėtina, kad tokį šių sąvokų turinio skirtumą lemia ir skirtingi šių nusikalstamų veikų objektai – dokumentų suklastojimu kėsinamasi į normalią dokumentų apyvartą, o piktnaudžiavimu yra kėsinamasi į valstybės tarnybos autoritetą, viešuosius interesus. Tai, kad suklastojus dokumentą ar juo disponuojant nėra padaroma didelė žala, savaime nereiškia, kad didelės žalos nėra ir piktnaudžiavimo atveju. Valstybės tarnautojui pasinaudojus tarnybine padėtimi bei suklastojus dokumentą ir šiam suklastojimui nepadarius didelės žalos, tai kartu gali reikšti piktnaudžiavimą, dėl kurio valstybė, Europos Sąjunga, tarptautinė viešoji organizacija, juridinis ar fizinis asmuo patyrė didelės žalos.

14524.5. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad G. Č. veiksmai nepadarė didelės neturtinės žalos valstybei, todėl jie neteisingai kvalifikuoti pagal BK 228 straipsnio 1 dalį.

14624.6. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo.

14724.7. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m. birželio 28 d. redakcija), objektyviai reiškiasi: 1) pavojinga veika – piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi arba įgaliojimų viršijimu; 2) pavojingais padariniais – didelės žalos valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui kilimu; 3) priežastinio ryšio tarp padarytos veikos ir kilusių padarinių buvimu. Teismų praktikoje piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi suprantamas kaip tyčinis įstatymais ir kitais teisės aktais suteiktų teisių, pareigų ir įgaliojimų panaudojimas arba nepanaudojimas priešingai tarnybos interesams, jos veiklos principams, esmei bei turiniui (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Kita alternatyvi piktnaudžiavimą apibūdinanti veika – tarnybos įgaliojimų viršijimas gali pasireikšti labai įvairiais neteisėtais veiksmais, taip pat ir tuo, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padaro tokius veiksmus, kurių atlikti jis apskritai neturi įgaliojimų. Šiuo atveju, sprendžiant, ar kaltininkas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, ar viršijo tarnybos įgaliojimus, turi būti įvertinti valstybės tarnautojo (jam prilyginto asmens) veiksmai jo teisių ir pareigų, kylančių iš jo tarnybinę (darbinę) veiklą reguliuojančių teisės aktų, kontekste.

14824.8. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimo savaime nepakanka, kad valstybės tarnautojo (ar jam prilyginto asmens) veika būtų kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnį kaip piktnaudžiavimas. Būtinasis piktnaudžiavimo kaip nusikaltimo požymis yra padariniai – didelės žalos dėl minėtų veikų atsiradimas valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, juridiniam ar fiziniam asmeniui. Nesant minėtų padarinių, piktnaudžiavimas tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos įgaliojimų viršijimas paprastai pripažįstami tarnybiniu (drausminiu) nusižengimu.

14924.9. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek turtinio, tiek neturtinio pobūdžio. Teismų praktikoje yra išaiškinta, kad paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai, tačiau šis dydis nėra privalomas visose bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Neturtinio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais pažeidžiami ginami interesai, veiksmų, kuriais buvo piktnaudžiaujama, pobūdį (ar padaryti formaliai teisėti ar aiškiai neteisėti veiksmai), nukentėjusiųjų skaičių, kaip jie vertina pareigūno padarytą veiką, nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą ir padarytos veikos įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijų autoritetui ir kt. Neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu dėl to pažeidžiamos Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintos teisės ir laisvės, sumenkinamas valstybės institucijų autoritetas, sutrikdomas darbas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-16/2010, 2K-232/2012, 2K-7-335/2013).

15024.10. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba netinkamai atlikdamas savo pareigas, visada diskredituoja savo vardą, tačiau ne bet koks valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardo diskreditavimas gali būti vertinamas kaip didelė žala valstybei. Didelės žalos valstybei požymis turi būti konstatuojamas nurodant argumentus, iš kurių būtų aišku, kodėl padaryta žala valstybei vertinama kaip didelė (pvz.: dėl valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens poelgio sutriko normali valstybės veikla, buvo sudarytos sąlygos kitiems asmenims atlikti neteisėtus veiksmus, pažeisti daugelio žmonių interesai, pakirstas pasitikėjimas valdymo tvarka ir pan.). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad neturtinio pobūdžio žala paprastai yra pripažįstama didele, jeigu valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens piktnaudžiavimas yra susijęs su nusikalstamos veikos, ypač tyčinės, padarymu. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad didelės žalos požymis valstybei paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640-507/2015).

15124.11. Būtent nagrinėjamoje byloje teismai, pripažindami, kad nuteistasis padarė didelę neturtinę žalą Lietuvos valstybei, tai pagrindė, nurodydami tokios išvados argumentus. Antai buvo konstatuota, kad G. Č., veikdamas kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, piktnaudžiavo tarnybine padėtimi, padarytais nesuderinamais su tarnybos interesais veiksmais diskreditavo valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardą, sumenkino ( - ) miesto savivaldybės autoritetą, padarė didelės žalos valstybės interesams, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos funkcijos ir veiklos principai. Akivaizdžiai neteisėti, tarnybos esmei ir turiniui prieštaraujantys G. Č. veiksmai, iš esmės įvertinti kaip pažeidžiantys Konstitucijoje ir kituose teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Sutiktina su apeliacinės instancijos teismo nuomone, kad nors teismo procesiniame sprendime nurodyti pažeidimai yra daugiau bendro pobūdžio, tačiau tai nereiškia, kad jie deklaratyvūs. Įstatymuose ir kituose teisės aktuose įtvirtintų reikalavimų nesilaikymas, tiksliau – jų pažeidimas, suponuoja valstybės institucijų veiklos tam tikrose srityse neteisėtumą, ypač kai neteisėtus veiksmus padaro pakankamai svarbias pareigas einantys asmenys, o tai negali nediskredituoti institucijos prestižo ir yra nesuderinama su valstybės interesais. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas dėl BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir pagal šioje baudžiamojoje byloje nustatytas faktines aplinkybes, akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju G. Č. padaryta su kitais asmenimis bendrais suderintais veiksmais veika padarė didelės neturtinės žalos BK 228 straipsnio 1 dalies prasme, tai pagrįstai konstatavo pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai. G. Č., eidamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos direktoriaus ir Viešųjų pirkimų komisijos pirmininko pareigas, veikdamas kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, pasirašydamas pirmiau aptartus dokumentus, patvirtindamas juose įrašytą žinomai melagingą informaciją, juos suklastojo ir panaudojo, taip sudarydamas sąlygas paruošti, pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir realizuoti šių konkursų rezultatus. Iš bylos medžiagos matyti, kad G. Č. veiksmai nebuvo atsitiktiniai, truko pakankamai ilgą laiko tarpą, jis ėjo pakankamai svarbias pareigas, pati veika atlikta esant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui, į juos įtraukiant ir kitus nedirbančius ( - ) miesto savivaldybėje asmenis. Didelė žala valstybei gali būti padaroma ir veiksmais, kurie trunka labai trumpai, kuriais nepažeidžiamos fizinių asmenų teisės ir laisvės, kurie nėra plačiai nušviečiami žiniasklaidos priemonėse (nesukelia rezonanso visuomenėje), tačiau kurie lemia valdžios įstaigoms priskirtų funkcijų neatlikimą, kenkiantį valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, kurie pažeidžia verslo tvarką, viešuosius interesus ir pan. Taip pat sutiktina su teismų argumentais, kad tokiais G. Č. ir kitų bendrininkų veiksmais buvo užkirsta galimybė viešųjų pirkimų procedūrų vykdyme dalyvauti kitoms bendrovėms, tai leido visuomenėje suformuoti nuomonę apie galimai valstybės institucijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus. Pažymėtina ir tai, kad G. Č. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė dalyvavimu darant nusikalstamą veiką ir kartu sudarant sąlygas kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas. Kaip minėta, kasacinės instancijos teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad didelės žalos požymis valstybei paprastai turi būti konstatuojamas tais atvejais, kai piktnaudžiaujant tarnyba kitiems asmenims yra sudaromos sąlygos daryti teisės pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-640-507/2015).

15224.12. Didelės neturtinės žalos požymio nepaneigia ir tai, kad, pasak kasatoriaus, tai buvo daryta siekiant išvengti nuostolių savivaldybei. Pritartina apeliacinės instancijos teismo nuostatai, kad šiuo atveju yra svarbus ir tokių veiksmų įvertinimas platesne, būtent viešosios, visuomeninės opinijos, pasitikėjimo savivaldos institucijomis prasme.

15324.13. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad G. Č. veiksmai piktnaudžiaujant tarnybine padėtimi pagal savo pavojingumą yra pasiekę nusikalstamoms veikoms būdingą pavojingumo laipsnį bei pobūdį ir negali būti pripažinti tarnybiniu nusižengimu ar administraciniu nusižengimu. Taigi darytina išvada, kad teismai, pripažindami G. Č. kaltu dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo, baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai.

15424.14. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakydamas dėl didelės neturtinės žalos buvimo G. Č. veikoje ir kartu dėl BK 228 straipsnio 1 dalies jam taikymo faktiškai atsakė ir į nuteistojo G. Č. apeliacinio skundo argumentus, kad pagal savo pavojingumo laipsnį jo veikai taikytina ne baudžiamoji, o administracinė atsakomybė pagal ATPK 1713 straipsnį (2015 m. birželio 9 d. redakcija, įsigaliojusi nuo 2015 m. birželio 17 d.), numačiusį administracinę atsakomybę už įvairius viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimus. Kasacinės instancijos teismas yra konstatavęs, kad nepritartina praktikai, kai viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/2012). Būtent nagrinėjamoje byloje teismai, spręsdami dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, tokią savo poziciją, kaip minėta, grindė tokių veiksmų pavojingumu valstybės valdymo tvarkai, jos ekonomikai ir finansų sistemai, verslo tvarkai, viešiesiems interesams. Taip pat tuo, kad viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimai buvo susiję ir su kitų (ne tik piktnaudžiavimo) nusikalstamų veikų darymu. Taigi ir šiuo aspektu nėra pagrindo teigti, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminį BPK 320 straipsnio 3 dalies pažeidimą.

15524.15. Kasaciniame skunde ginčijama ir teismų nustatyta faktinė aplinkybė – statybos darbų pabaigos momentas. Kaip minėta kasacinio skundo argumentai savaip interpretuojant įrodymus ir ginčijant teismo nustatytas faktines aplinkybes nėra kasacinio skundo nagrinėjimo dalykas. Kasacinio skundo argumentai dėl to, kad nėra nustatytas G. Č. bendrininkavimas su Č. D., kad G. Č. veiksmuose nėra tyčios yra nekonkretūs, bendro pobūdžio, nepagrįsti bylos medžiaga. Šiame kontekste pažymėtina, kad teismai argumentuotai, išanalizavę įrodymų visetą, pagrindė G. Č. bendrininkavimą su Č. D. darant nusikalstamas veikas, motyvuotai pasisakė dėl jo tyčios suklastojant dokumentus ir piktnaudžiaujant.

156Dėl S. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

15725. Nuteistojo S. S. gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad S. S. pripažinus kaltu dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje numatytų nusikalstamų veikų padarymo buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas.

15825.1. Teismai, nuteisdami S. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad jis, žinodamas, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, suklastojo dokumentus: 2010 m. balandžio 23 d. paraišką papildomiems darbams pirkti, 2010 m. birželio 11 d. paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, sutarčių Nr. SR-1127 ir SR-1128 projektų derinimo lapus, 2010 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP-156, dviejų supaprastintų neskelbiamų derybų papildomiems darbams atlikti ir TV video įrangai įgyti bei sumontuoti sąlygas, Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP- 160 ir VP-162, pažymą apie atliktų darbų vertę už 90 753,33 Lt, pažymą apie atliktų darbų vertę už 338 800 Lt, PVM sąskaitą faktūrą serija KOR Nr. 501378, PVM sąskaitą faktūrą serija KOR Nr. 501377, ir juos panaudojo.

15925.2. Kartu S. S. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, kad suklastodamas minėtus dokumentus piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.

16025.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad S. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis, todėl jam turėjo būti taikomas BK 31 straipsnis, šalinantis baudžiamąją atsakomybę.

16125.4. BK 31 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už veiką, kurią jis padarė siekdamas pašalinti jam pačiam, kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, jeigu šis pavojus negalėjo būti pašalintas kitomis priemonėmis ir padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti. Iš šios įstatymo formuluotės matyti, kad baudžiamoji atsakomybė už padarytą veiką pašalinama tik tada, kai nustatomos būtinojo reikalingumo teisėtumo sąlygos: a) pavojus baudžiamojo įstatymo saugomoms vertybėms turi būti realus ir akivaizdus, b) šis pavojus negali būti pašalintas kitomis priemonėmis ir c) padaryta žala yra mažesnė už tą, kurios siekta išvengti.

16225.5. Būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę asmeniui įvertinti daromą žalą ir žalą, kurios siekiama išvengti, ir sąmoningai pasirinkti elgesio variantą, leisiantį padaryti mažesnę žalą. Tai reiškia, kad, siekiant pašalinti pavojų, mažesnė žala turi būti padaroma tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-177/2009). Nagrinėjamos bylos kontekste pažymėtina, kad paprastai nėra būtinojo reikalingumo situacijos, kai asmuo pats savo neteisėtais veiksmais sukelia kitiems asmenims ar jų teisėms, visuomenės ar valstybės interesams gresiantį pavojų, kurį po to siekia pašalinti. Sprendžiant dėl būtinojo reikalingumo sąlygų buvimo reikia atsižvelgti ir asmens tyčios kryptingumą.

16325.6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atitinkamų ( - ) savivaldybės administracijos tarnautojų veiksmai (neveikimas) tam tikru aspektu nulėmė ir tai, kad UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal 2009 m. kovo 3 d. rangos sutartį, atliko ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus už 338 800 Lt bei įgijo ir sumontavo kitokią nei šioje sutartyje numatyta įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės. Taip pat iš bylos medžiagos matyti, kad S. S., patekęs į situaciją, primenančią būtinąjį reikalingumą, galėjo rinktis savo elgesio būdą, dėl kurio žala nebūtų padaryta valstybei, jos saugomiems teisiniams gėriams, todėl būtinojo reikalingumo jo veiksmuose nėra. Be to, kaip nustatė teismai, S. S. tyčia buvo nukreipta į neteisėtų viešųjų pirkimų rezultatus, t. y. buvo siekiama UAB „K.“ pripažinimo šių viešųjų pirkimų laimėtoju. Esant tokioms aplinkybėms negalima pripažinti, kad S. S. veikė būtinojo reikalingumo sąlygomis.

16425.7. Nesutiktina ir su kasatoriaus argumentais, kad S. S. savo veiksmais nepadarė didelės neturtinės žalos, kad apeliacinės instancijos teismas nepasisakė, kodėl, esant Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimui ir nesant turtinės žalos, būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę.

16525.8. Nustatytas šioje byloje didelės žalos požymis BK 228 straipsnio taikymo aspektu leidžia aiškiai nustatyti takoskyrą tarp baudžiamosios ir drausminės bei civilinės atsakomybės. Kaip jau minėta pirmiau, aptariant kitų kasatorių argumentus, atkreiptinas dėmesys į viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų šiurkštumą, šių pažeidimų sukeltus padarinius bei kitas aplinkybes, patvirtinančias šių veiksmų pakankamą pavojingumą juos pripažįstant nusikalstamais. Antai S. S., eidamas ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vedėjo, taip pat Viešųjų pirkimų komisijos nario pareigas, veikdamas kartu su kitais šioje byloje nuteistais asmenimis, pasirašydamas pirmiau aptartus dokumentus, patvirtindamas juose įrašytą žinomai melagingą informaciją, juos suklastojo ir panaudojo, tuo sudarydamas sąlygas paruošti, pravesti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir taip realizuoti šių konkursų rezultatus. Tokiais S. S. ir kitų bendrininkų veiksmais buvo užkirsta galimybė viešųjų pirkimų procedūrų vykdyme dalyvauti kitoms bendrovėms, o tai leido visuomenėje suformuoti nuomonę apie galimai valstybės institucijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų vykdymo rezultatus. Pažymėtina ir tai, kad S. S. piktnaudžiavimas tarnyba pasireiškė dalyvavimu darant nusikalstamą veiką ir kartu sudarant sąlygas kitiems asmenims daryti nusikalstamas veikas. Savo veiksmais jis šiurkščiai pažeidė Valstybės tarnybos įstatymo nuostatas, Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtintus principus.

16625.9. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos teismas pasisakė, kodėl esant tokiems Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimams būtina taikyti baudžiamąją atsakomybę. Antai apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išsakytiems argumentams dėl didelės žalos buvimo S. S. veikoje. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad vertinant padarytos neturtinės žalos pobūdį ir dydį svarbu tai, kad nusikalstamomis veikomis, už kurių padarymą šioje byloje kaltais pripažinti savivaldybės tarnautojai, buvo sudarytos sąlygos vykdyti savivaldos institucijoje fiktyvius viešuosius pirkimus; kad net ir nekilus dideliam rezonansui, tokie savivaldybės tarnautojų veiksmai, kai klastojami dokumentai, vyksta tariami viešieji pirkimai, gali būti vertinami tik neigiamai, tai ypač kenkia pasitikėjimui savivaldos institucijomis.

16725.10. Kasatorius taip pat teigia, kad 2010 m. lapkričio 8 d. užduotis Viešųjų pirkimų tarnybai pateikti specialisto išvadą dėl viešųjų pirkimų teisėtumo liko neįvykdyta, taip pažeisti BPK 89, 90 ir 205 straipsnių reikalavimai, o vietoje jos gautas VPT 2011 m. sausio 24 d. pranešimas, pasirašytas Ž. P. ir parengtas A. P.. Šiuo atveju pažymėtina, kad apeliacinės instancijos teismas nurodė, jog ši įrodinėjimo spraga ištaisyta apklausiant VPT darbuotojas teisininkes A. P. ir R. R. (tai kasaciniame skunde nurodo ir kasatorius), tačiau, pasak kasatoriaus, jos nevertino sutarčių dėl papildomų darbų ir TV įrangos montavimo vykdymo, faktinio papildomų darbų ir TV įrangos montavimo baigtumo (apie tariamai baigtus darbus sprendė iš STT pareigūno surašytos užduoties turinio). Taigi šiuo atveju faktiškai yra ginčijamos teismų nustatytos bylos faktinės aplinkybės, kurios nėra kasacijos dalykas.

16825.11. Taigi darytina išvada, kad teismai, pripažindami S. S. kaltu dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo baudžiamąjį įstatymą pritaikė tinkamai, paisė iš BPK kylančių reikalavimų.

169Dėl J. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

17026. Nuteistoji J. S. kasaciniame skunde teigia, kad teismai, ją nuteisdami pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, padarė esminių BPK pažeidimų ir netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

17126.1. Teismai, nuteisdami J. S. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad ji, žinodama, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, suklastojo dokumentus ir juos panaudojo: 2010 m. birželio 11 d. paraišką TV video įrangai ir jos montavimo darbams pirkti, 2010 m. birželio 11 d. sutarčių Nr. SR-1127 ir SR-1128 projektų derinimo lapus.

17226.2. Kasatorė, ginčydama jos nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nurodo, kad jos parengti ir pasirašyti dokumentai (paraiška ir sutarčių projektų derinimo lapai) nėra laikytini dokumentais BK 300 straipsnio prasme.

17326.3. Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų praktikoje dokumentu laikomas kiekvienas rašytinis aktas, įtvirtinantis juridinę reikšmę turinčią informaciją, kuri pagal savo pobūdį ir reikšmę yra teisės, pareigos, teisinio santykio atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodymas, taip pat juridinių faktų ar juridinę reikšmę turinčių aplinkybių įrodymas. Dokumentu gali būti pripažįstamas bet kokia forma ant popieriaus, elektroninėje erdvėje ar kompiuterinėje laikmenoje padarytas įrašas. Dokumentas turi turėti tam tikrus privalomus jo turinio elementus (pavadinimą, datą, sudarytojo vardą, pavardę, parašą, anspaudą ir pan.), be kurių jis negalioja, ir suteikti informacijos apie įvykį, veiksmą ar asmenį. Taigi dokumentas – tai tam tikra forma padarytas įrašas, kuris nustato, pakeičia ar panaikina teisiškai reikšmingą faktą (juridinį faktą) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175-303/2015).

17426.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju J. S. parengti ir pasirašyti dokumentai (paraiška ir sutarčių projektų derinimo lapai) laikytini dokumentais BK 300 straipsnio prasme. Pritartina apeliacinės instancijos teismo pozicijai, kad tiek 2010 m. birželio 10 d. parengta paraiška, tiek 2010 m. birželio 11 d. sutarčių projekto derinimo lapai Nr. SR-1127 ir SR-1128, juos pasirašius ir perdavus ( - ) miesto savivaldybės administracijai tolimesniems veiksmams vykdyti, įgavo dokumentų statusą. Teismai teisingai nurodė, kad šiuose dokumentuose įrašyti žinomai melagingi duomenys apie papildomų darbų ir TV video ekrano įrangos ir sumontavimo pirkimą turėjo įtakos teisių, pareigų, teisinių santykių atsiradimo, pasikeitimo ar pasibaigimo įrodomumui. Tokių dokumentų parengimu, jų pateikimu savivaldybės administracijai tolesniems veiksmams vykdyti (be kitų dokumentų) buvo bandoma sudaryti vaizdą dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. jog papildomi darbai ir TV video ekrano įranga, jos sumontavimas dar tik bus perkami, nors pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes visi šie darbai jau buvo UAB „K.“ atlikti iki dėl jų atitinkamų procedūrų parengimo ir vykdymo bei jų padarinių realizavimo. Taigi šiais dokumentais buvo įtvirtinta skirtingo pobūdžio juridinę reikšmę turinti informacija, kuri, be kita ko, taip pat turėjo įtakos organizuojant viešųjų pirkimų procedūras dėl jau minėtų darbų bei realizuojant šių procedūrų rezultatus. Kaip teisingai konstatavo teismai, šiuose dokumentuose nurodytos informacijos pagrindu buvo atliktos tam tikros procedūros, susijusios su ( - ) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, šių dokumentų pagrindu sukurtos sąlygos, reikalingų tokiems darbams įforminti procedūrų pradėjimui ir vykdymui.

17526.5. Nesutiktina ir su kasatorės argumentais, kad jos veiksmai yra formalūs pažeidimai nesiekiantys nusikalstamoms veikoms būdingo pavojingumo. Iš tiesų kasacinės instancijos teismo sprendimuose, taip pat ir dėl BK 300 straipsnio taikymo, ne kartą yra pažymėta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-161/20012). Būtent BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą. Nors BK 300 straipsnyje numatyta nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už dokumentų klastojimą nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje. Sąmoningas melagingų duomenų įrašymas į tikrą dokumentą neabejotinai gali būti pripažintas dokumento suklastojimu, tačiau tai negali būti daroma formaliai, neatsižvelgiant į padarytos veikos pavojingumą. Taigi, ne bet kokie duomenų iškraipymai daro veiką pavojingą ir nusikalstamą. Jei dokumente įrašyti tikrovę neatitinkantys faktai negali pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisių arba sukelti minėtiems asmenims ar valstybei teisiškai reikšmingų padarinių, toks dokumento suklastojimas nėra pavojinga veika baudžiamųjų įstatymų požiūriu, nes negali padaryti žalos reikšmingoms asmeninėms ar visuomeninėms vertybėms, taigi neužtraukia baudžiamosios atsakomybės (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-559/2011). Ir priešingai, jei dėl dokumente įrašytų melagingų faktų gali kilti grėsmė fizinių ar juridinių asmenų interesams ar jie gali sukelti asmenims, institucijoms, valstybei teisiškai reikšmingus padarinius, net ir neatsiradus šiems padariniams, toks dokumento suklastojimas laikytinas pavojinga ir paprastai baudžiamąją atsakomybę pagal BK 300 straipsnį užtraukiančia veika.

17626.6. Jau minėti kasatorės veiksmai (paraiškos ir sutarčių projektų derinimo lapų suklastojimas ir panaudojimas), atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytini tokiais, kurie negalėjo pažeisti fizinių ar juridinių asmenų teisėtų interesų. Priešingai, minėti veiksmai sudarė prielaidas fizinių ar juridinių asmenų žalai atsirasti ir apskritai jie galėjo asmenims, institucijoms, valstybei sukelti teisiškai reikšmingus padarinius. Antai šių žinomai tikrų suklastotų dokumentų panaudojimas (be kitų dokumentų) sukėlė reikšmingus padarinius siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Todėl tokie kasatorės veiksmai laikomi pavojingi baudžiamųjų įstatymų požiūriu, o ne formaliais pažeidimais.

17726.7. Taigi, J. S. veiksmai parengiant minėtus dokumentus, juose įrašant žinomai melagingą informaciją, jos patvirtinimas savo parašu (be kita ko, asmeniniu spaudu), pateikiant savivaldybės administracijai tolesniems veiksmams atlikti, taip juos panaudojant, laikytini atitinkančiais BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

17826.8. Kasatorė J. S. taip pat ginčija teismų sprendimus dėl jos patraukimo atsakomybėn pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, motyvuodama tuo, kad jos veiksmuose nesant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikaltimo sudėties nėra ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos sudėties, kad nebuvo tyčios piktnaudžiauti tarnyba, vykdydama savo tiesiogines pareigas to nesiekė, nenumatė ir nesuprato.

17926.9. Į šiuos jos argumentus argumentuotai atsakė teismai, kurie, įvertinę J. S. veiksmus, jos pačios paaiškinimus vertino ir analizavo byloje esančių visų bylos įrodymų kontekste ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti bylos duomenys. Abejonių, kad J. S., dirbdama ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiąja specialiste, ne tik suprato tokių savo atliekamų veiksmų esmę, bet ir norėjo taip veikti, kasacinės instancijos teisėjų kolegijai nekyla. Tai iš esmės patvirtina byloje surinktų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų sprendimuose išdėstytų duomenų visuma. Iš byloje teismų nustatytų ir įvertintų duomenų matyti, kad tiesiogine tyčia parengdama dokumentus įrašant juose žinomai melagingą informaciją, patvirtindama ją savo parašu, ir šiuos dokumentus panaudodama, padarė ne tik BK 300 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikaltimą, bet taip pat ir BK 228 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, ir šios veikos glaudžiai susijusios. Teismai taip pat konstatavo didelės neturtinės žalos požymį jos veiksmuose, be to, teismai motyvuotai nurodė ne tik kokiais konkrečiais veiksmais, bet ir kaip pasireiškė piktnaudžiavimas tarnyba bei kam buvo padaryta tokio pobūdžio žala. Kasacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes konstatuoti, kad J. S. baudžiamasis įstatymas pritaikytas netinkamai, kad ji pripažinta kalta ir nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį nenustačius jos veikoje šio nusikaltimo sudėties požymių, nėra pagrindo.

18026.10. J. S. kasacinio skundo argumentai dėl bendrininkavimo nebuvimo iš esmės yra susiję su įrodymų vertinimu bei faktinių aplinkybių nustatymu, todėl paliekami nenagrinėti.

181Dėl D. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

18227. Kasatorius teigia, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį.

18327.1. Teismai, nuteisdami D. K. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad jis, žinodamas, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, suklastojo dokumentus: 2010 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP- 156, 2010 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP-160 ir VP- 162.

18427.2. Kasatorius teigdamas, kad jį nuteisus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, tokią savo poziciją iš esmės grindžia savaip interpretuodamas įrodymus ir ginčydamas teismo nustatytas faktines aplinkybes. Tokie kasacinio skundo argumentai nėra kasacijos nagrinėjimo dalyku.

18527.3. Taip pat kasacinio skundo argumentai, kad teismai neįvertino Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatų, irgi iš esmės reiškia kasatoriaus nesutikimą su teismų atliktu šio įstatymo nuostatų vertinimu. Kasatoriaus nesutikimas su teismo ir Viešųjų pirkimų tarnybos išvadomis yra pagrįstas jo asmeniniu šio įstatymo nuostatų aiškinimu bei traktavimu. Teismai, priimdami sprendimus dėl viešųjų pirkimų tvarkos pažeidimų, rėmėsi Viešųjų pirkimų tarnybos nustatytais Viešųjų pirkimų įstatymo pažeidimais, kurie šioje byloje akivaizdūs ir juos išsamiai nuosprendyje aptarė. Kasacinės instancijos teismas pritaria teismų išsakytai pozicijai, kad bylos esmė yra ta, jog buvo atliktos iš esmės fiktyvios ir neteisėtos viešųjų pirkimų procedūros jau atliktiems darbams pirkti. Sutiktina su kasaciniame skunde išdėstytu teiginiu, kad Viešųjų pirkimų komisija (atskiri jos nariai, įskaitant D. K.) turėjo teisę spręsti dėl papildomų darbų įsigijimo, tačiau tai kasatorius ir kiti komisijos nariai turėjo daryti laikantis visų viešiesiems pirkimams šiuo konkrečiu atveju nustatytų reikalavimų ir procedūrų, t. y. viešieji pirkimai turėjo būti vykdomi ne po, o iki papildomų darbų atlikimo. Atliekant iš esmės fiktyvias ir neteisėtas viešųjų pirkimų procedūras buvo pažeisti kitų visuomenės narių interesai, teisės, t. y. įmonių ar fizinių asmenų, galėjusių dalyvauti ir laimėti viešųjų pirkimų konkursą darbams atlikti interesai. Taip buvo pažeisti Viešųjų pirkimų įstatyme įtvirtinti lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principai. Šios bylos aspektu analizuojant konkrečius padarytos nusikalstamos veikos – piktnaudžiavimo tarnyba požymius, svarbu, kad tai darė, t. y. nusikalstamos veikos subjektu buvo valstybės tarnautojas, savivaldybės tarybos sekretorius (į tai atkreipė dėmesį ir apeliacinės instancijos teismas). Būdamas savivaldybės tarybos sekretoriumi, taip pat savivaldybės administracijos Viešųjų pirkimų komisijos nariu, D. K. nesilaikė jam įstatymų nustatytų pareigų. Buvo pažeisti tokie svarbūs įstatymai, kaip Valstybės tarnybos įstatymas, Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymas, Valstybės politikų elgesio kodekso reikalavimai, Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, tai ir yra inkriminuojama kasatoriui. Nesutiktina su kasaciniame skunde išsakytais teiginiais, kad teismai, pripažindami jį kaltu pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, neišanalizavo, ar pakankamas šios veikos pavojingumas, formaliai konstatavo didelės neturtinės žalos padarymą. Kasacinės instancijos teisėjų kolegija konstatuoja, kad teismų sprendimuose didelės neturtinės žalos požymis, esantis kasatoriaus veikoje, atskleistas tinkamai. Teismai tai darė analizuodami šį požymį ne tik D. K., bet ir kitų nuteistųjų veikose. Nuosprendyje pakankamai motyvuotai nurodoma, kad nuosprendžiu nustatytais veiksmais D. K. (ir kiti nuteistieji) padarė didelės neturtinės žalos, kurią patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – savivaldybės funkcijos ir veiklos principai bei diskredituotas valstybės, savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Kaip teisingai įvertino bylą išnagrinėję teismai, byloje nuteistų asmenų bendrai padarytais veiksmais buvo ypatingai pakenkta valstybės ir savivaldos autoritetui, išvardyti asmenys užėmė visuomenei svarbias pareigas, jų veiksmai buvo suplanuoti, sistemingi, kryptingi, truko ilgą laiko tarpą ir buvo atliekami dideliam valstybės tarnautojų skaičiui, juos atliekant buvo įtraukti kiti asmenys, nedirbantys savivaldybėje.

18627.4. Taigi teismai, konstatuodami didelės neturtinės žalos požymio buvimą kasatoriaus veikoje, kartu tokią jo veiką įvertino kaip pakankamai pavojingą ir užtraukiančią baudžiamąją, o ne drausminę ar administracinę atsakomybę.

18727.5. Taip pat nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad BK 228 straipsnio 1 dalis negalėjo būti taikoma D. K., nes jis neveikė savanaudiškais tikslais. Šiame kontekste pažymėtina, kad nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnio 1 dalyje, būtinasis požymis nėra savanaudiški tikslai. Jeigu asmuo piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės ar kitokios asmeninės naudos, tokia jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 228 straipsnio 2 dalį.

188Dėl D. Ž. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

18928. Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pripažindami ją kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė baudžiamojo proceso įstatymą.

19028.1. Teismai, nuteisdami D. Ž. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad ji, žinodama, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, suklastojo dokumentus: 2010 m. birželio 28 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolą Nr. VP- 156, 2010 m. liepos 1 d. Viešųjų pirkimų komisijos posėdžio protokolus Nr. VP-160 ir VP-162, ir juos panaudojo.

19128.2. Nesutiktina su kasatorės argumentais, kad ji nepadarė BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Iš byloje esančių 2010 m. birželio 28 d. Nr. VP-156 ir 2010 m. liepos 1 d. Nr. VP-160 ir VP-162 protokolų matyti, kad juose buvo įrašyta tikrovės neatitinkantys duomenys apie ( - ) miesto stadione papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimą, kurie, be kitų asmenų, buvo patvirtinti ir D. Ž. parašu. Taigi, tokiu būdu buvo pakeistas šių dokumentų tikrumas ir jų turinio teisingumas, t. y. suklastoti tikri dokumentai. Pritartina teismų pozicijai, kad šiuo atveju tokių protokolų surašymas, juose esančios įrašytos žinomai neteisingos informacijos patvirtinimas parašu, jų pagrindu tolesnių veiksmų, susijusių su viešųjų pirkimų procedūra, vykdymas laikytina veika, atitinkančia BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą, įvertinus ir aplinkybę, kad nusikaltimo, kurio buvimas nagrinėjamas šioje byloje, pasireiškė atliktų darbų laiko ir pagrindo aspektais, bet ne jų realumu. Be kita ko, tokių dokumentų surašymas ir jų pasirašymas, sukėlė reikšmingus padarinius, turint tikslą realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, įforminant ir įteisinant stadione jau atliktus darbus. Dėl to D. Ž. veiksmai negali būti laikomi nepavojingi ar nedarantys žalos baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei.

19228.3. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų duomenų visuma, rodo, kad D. Ž., surašydama minėtus komisijos protokolus, juose įrašydama tikrovės neatitinkančią informaciją apie stadiono darbų pirkimą, juos pasirašydama ir pateikdama kitiems komisijos nariams pasirašyti, veikė tiesiogine tyčia.

19328.4. Taip pat nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismai, kvalifikuodami jos veiką pagal BK 228 straipsnį, neanalizavo jos veiksmų pavojingumo baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo aspektu. Antai kaip matyti iš teismų sprendimų, byloje buvo nustatytas didelės neturtinės žalos požymis, kurį teismai pakankamai aptarė skundžiamuosiuose nuosprendžiuose, nurodydami ne tik kokiais veiksmas, bet ir kuo pasireiškė piktnaudžiavimas tarnyba, kam buvo padaryta tokio pobūdžio žala. Todėl neturtinės didelės žalos požymis šioje byloje iš esmės buvo atskleistas tinkamai ir pakankamai aiškiai. Taip iš esmės buvo pasisakyta ir dėl baudžiamosios ir administracinės atsakomybės atribojimo. Nagrinėjamoje byloje buvo nustatyta, kad D. Ž. neteisėtais veiksmais prisidėjo prie fiktyvių viešųjų pirkimų procedūrų vykdymo, jomis sukurtų rezultatų realizavimo. Savo bendrais nusikalstamais veiksmais įgyvendino rezultatą, kuris nebūtų įgyvendintas be šių veiksmų atlikimo. Be kita ko, kaip nustatyta, pati veika buvo padaryta joje dalyvaujant dideliam valstybės tarnautojų kiekiui, taip pat į ją įtraukiant kitus nedirbančius valstybinėje institucijoje (( - ) miesto savivaldybėje) asmenis ir tai leido susidaryti nuomonei apie valstybės institucijoje neteisėtais būdais organizuojamus konkursus, jų rezultatų įteisinimą. Šiuo konkrečiu atveju akivaizdu, kad D. Ž. padaryta bendrai su kitais asmenimis veika padarė didelės neturtinės žalos BK 228 straipsnio 1 dalies prasme.

19428.5. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai, pripažindami D. Ž. kalta dėl minėtų nusikalstamų veikų padarymo, tokias savo išvadas grindė įrodymų viseto analize. Teismų pripažintos įrodytomis nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus bylos įrodymų visetą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai. Įrodymai buvo išsamiai tiriami ir vertinami, D. Ž. ir kitų nuteistųjų byloje duoti parodymai buvo tikrinami atliekant BPK numatytus procesinius veiksmus. Jokių duomenų apie tai, kad atliekant proceso veiksmus būtų pažeistos BPK nustatytos taisyklės, byloje nėra, todėl nėra pagrindo abejoti jų rezultatų, kaip įrodymų nagrinėjamoje byloje, patikimumu ir teisėtumu. Teismų sprendimuose visi įrodymai išsamiai aptarti, pasisakyta dėl jų patikimumo, teisėtumo, taip pat dėl bylos aplinkybių, kurias jie patvirtina arba paneigia, išdėstytos motyvuotos išvados dėl įrodymų vertinimo ir nustatytų faktinių bylos aplinkybių

195Dėl R. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

19629. Nuteistosios R. R. gynėjas kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pripažindami jo ginamąją kalta dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, pažeidė BPK 20 straipsnio 5 dalį.

19729.1. Teismai, nuteisdami R. R. pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nustatė, kad ji, žinodama, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir savavališkus, sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią nei šioje sutartyje numatyta TV video įrangą 90 753,33 Lt didesnės vertės, kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, suklastojo dokumentus: 2010 m. birželio 11 d. sutarčių Nr. SR-1127 ir SR-1128 projektų derinimo lapus, ir juos panaudojo.

19829.2. Priešingai nei yra teigiama kasaciniame skunde, teismai motyvuotai pasisakė dėl to, ar R. R. pasirašyti dokumentai yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas. Pasak teismų, šių dokumentų juridinę reikšmę nagrinėjamos bylos kontekste nulėmė tai, kad šiuose dokumentuose nurodytos informacijos pagrindu buvo atliktos tam tikros procedūros, susijusios su ( - ) miesto stadione atliktų darbų įforminimu ir įteisinimu, t. y. sukurtos sąlygos, reikalingos aptartiems darbams įforminti procedūrų pradėjimui, vykdymui ir realizavimui, be kurių jos nebūtų galimos. Be kita ko, tokiu būdu, t. y. tiek šiais aptariamais dokumentais, tiek kitais šioje byloje pripažintais suklastotais dokumentais, buvo sudaromas vaizdas dėl stadione darbų atlikimo laiko, t. y. jog papildomi darbai ir TV video ekrano įranga, jos sumontavimas dar tik bus perkami, nors pagal šioje byloje nustatytas aplinkybes visi šie darbai jau buvo UAB „K.“ atlikti iki dėl jų atitinkamų procedūrų parengimo bei vykdymo ir jų padarinių realizavimo. Todėl pritartina teismų pozicijai, kad R. R. pasirašyti dokumentai atitinka visus dokumento požymius, kurie leidžia padaryti išvadą, jog jie yra nusikaltimo, numatyto BK 300 straipsnio 1 dalyje, dalykas, juolab kad sutarčių derinimo projektų lapai yra sutarčių neatskiriamoji dalis, būtina tam, kad sutartys būtų pasirašytos ir įgytų teisinę reikšmę.

19929.3. Kasacinio skundo argumentai, kad R. R. pasirašė sutarčių projektų derinimo lapuose būdama įsitikinusi, kad juose nėra tikrovės neatitinkančių duomenų, iš esmės reiškia prašymą kitaip įvertinti įrodymus, nei tai padarė pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai, o tai nėra kasacijos nagrinėjimo dalykas. Juolab, kad teismai tokius nuteistosios argumentus motyvuotai, remdamiesi byloje esančiais duomenimis atmetė. Teismai, įvertinę šioje byloje duomenų visumą, padarė pagrįstą išvadą dėl nuteistosios R. R. žinojimo ir jos dalyvavimo jai inkriminuotų nusikalstamų veikų padaryme. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, R. R. buvo žinoma ne tik apie atliktus darbus, bet kartu ji dalyvavo pasitarimuose, kurių metu iš esmės buvo aptariamas tokių darbų atlikimas ir ieškomi kilusių padarinių sprendimo būdai. Teismai padarė išvadą, kad R. R., eidama atsakingas ir aukštas pareigas (( - ) miesto savivaldybės mero pavaduotoja), turėdama pakankamai darbinės patirties, būdama atsakinga už jai priskirtų funkcijų vykdymą, kuruojamas sritis, atliekamus veiksmus, ne tik kad privalėjo žinoti, bet ir žinojo aplinkybes dėl stadiono darbų eigos, jų įteisinimo aplinkybių.

200Dėl E. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

20130. Nuteistasis E. B. teigia, kad teismai neišsamiai išnagrinėjo bylai reikšmingas aplinkybes, neįvertino įrodymų visumos, nemotyvavo, kodėl atmetė teisinančius įrodymus, taip padarė esminių BPK 20 straipsnio 5 dalies, 305 straipsnio 2 dalies pažeidimų.

20230.1. Šie nuteistojo E. B. kasacinio skundo argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal bylos medžiagą, skundžiamų teismų sprendimų turinį ir kasatoriaus argumentus nėra pagrindo pripažinti, kad byla dėl nuteistojo E. B. išnagrinėta, iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, taip pat ir minėtas kasatoriaus. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į esminius nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentus, kurie iš esmės pakartoti ir kasaciniame skunde, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė byloje įstatymų nustatyta tvarka surinktus įrodymus (nuteistųjų, liudytojų parodymus, operatyvinių veiksmų atlikimo, kitų procesinių prievartos priemonių taikymo metu surinktus duomenis, kitus rašytinius duomenis), įvertino jų visetą, išanalizavo visas bylai reikšmingas aplinkybes ir padarė pagrįstas bei teisingas išvadas dėl jų vertinimo. Nesutikti su tokia apeliacinės instancijos teismo išvada ir pripažinti, kad šis teismas iš esmės pažeidė BPK 320 straipsnio 3 dalies reikalavimus, t. y. bylos nepatikrino tiek, kiek to buvo prašoma apeliaciniame skunde, nėra pagrindo.

20330.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. B., būdamas UAB „K.“ generalinio direktoriaus pavaduotojas, 2010 m. birželio 30 d. parengė du pasiūlymus: „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“ ir „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo darbų pirkimo“, įrašydamas juose tikrovės neatitinkančius duomenis, kad papildomi darbai ir TV video ekranas bei jo montavimo darbai dar tik bus perkami, pasiūlymus patvirtino savo parašu, taip suklastojo tikrus dokumentus. Šiuos žinomai suklastotus tikrus dokumentus gabeno į ( - ) miesto savivaldybės patalpas, kur panaudojo, pateikdamas Viešųjų pirkimų komisijai. Teismų nuosprendžių turinys patvirtina, kad minėtos faktinės aplinkybės nustatytos įvertinus įrodymų visetą: nuteistųjų E. B., V. M., M. A., išteisintųjų V. R., D. O. ir kitų parodymais, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolais (jais nustatyta, kad: slapta telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos kontrolės ir fiksavimo, taip pat techninių priemonių panaudojimo specialia tvarka – patalpų vaizdo ir garso kontrolės metu buvo užfiksuoti nuteistojo E. B. pokalbiai (su byloje nuteistas valstybės tarnautojais); vykdant operatyvinę apžiūrą panaudojant technines priemones bendra tvarka metu nuo 2010 m. balandžio 16 d. buvo stebimas ( - ) miesto stadionas), ( - ) miesto savivaldybės administracijos patalpose 2010 m. spalio 6 d. kratos metu paimtais dokumentais ir kt. Taigi minėtais įrodymais, o ne deklaratyviai, kaip teigia kasatorius, teismai pagrindė savo išvadas dėl bylai reikšmingų aplinkybių nustatymo.

20430.3. Nesutiktina su kasatoriaus argumentais, kad jo veiksmuose nėra tiesioginės tyčios, nes jis nedalyvavo pasiūlymų rengimo procese, o pasirašė dokumentus pagal pareigas, nes tuo metu nebuvo UAB „K.“ generalinio direktoriaus G. K., kad savivaldybės 2010 m. birželio 28 d. raštą dėl derybų sąlygų suvokė kaip kvietimą derėtis dėl jau atliktų papildomų darbų kainų, kad nėra duomenų, patvirtinančių, jog jis suvokė neteisėtus savivaldybės tarnautojų ketinimus. Dėl iš esmės analogiškų nuteistojo E. B. gynėjo apeliacinio skundo argumentų išsamiai pasisakė apeliacinės instancijos teismas, pažymėdamas, kad tai, jog E. B. buvo žinoma, kad viešųjų pirkimų konkursai stadiono rekonstrukcijos papildomiems darbams ir TV video ekranui, jo montavimo darbams pirkti bus vykdomi esant atliktiems šiems darbams, patvirtina Operatyvinių veiksmų atlikimo metu užfiksuoti E. B. pokalbiai su nuteistais valstybės tarnautojais. Antai 2010 m. birželio 10 d. užfiksuoti ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiosios specialistės J. S. telefoniniai pokalbiai su E. B., iš kurių matyti, kad E. B. buvo informuotas apie viešuosius pirkimus, jis pats nurodė, kad visi darbai jau padaryti, nors J. S. teigė apie tai sužinojusi tik vakar iš mero. E. B., duodamas parodymus, iš esmės patvirtino, kad jis realizavo papildomų darbų ir kitokio ekrano įrengimo projektą, kad jis ne vieną kartą dar 2009 m. rudenį kreipėsi į savivaldybę dėl galutinio atliktų darbų įforminimo ir apmokėjimo už juos. Taigi bylos įrodymų visetu nustatyta, kad E. B. buvo žinoma apie stadione atliktus papildomus darbus ir TV video ekrano pirkimą bei sumontavimą iki viešųjų pirkimų procedūros 2010 m. birželio 28 d.

20530.4. Žinodamas apie atliktus papildomus statybos darbus bei sumontuotą video ekraną E. B. 2010 m. birželio 30 d. parengė du pasiūlymus „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos papildomų darbų pirkimo“ ir „Dėl ( - ) miesto stadiono ( - ) futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais TV video ekrano ir jo sumontavimo darbų pirkimo“, juos pasirašė ir panaudojo, pateikdamas ( - ) miesto savivaldybės Viešųjų pirkimų komisijai. Šiuo aspektu pažymėtina, kad kartu su 2010 m. birželio 30 d. pasiūlymais buvo pateikti ir kiti dokumentai: E. B. pasirašyti 2010 m. birželio 29 d. patvirtinimas, kuriame nurodyta, kad UAB „K.“ sutinka su supaprastintų neskelbiamų derybų sąlygomis ir patvirtina, kad pasiūlyme pateikta informacija yra teisinga ir apima viską, ko reikia tinkamam pirkimo sutarties įvykdymui, tiekėjo sąžiningumo deklaracija, kurioje nurodoma, kad E. B. atstovauja UAB „K.“, kuri dalyvauja perkančiosios organizacijos atliekamame viešajame pirkime (t. 4, b. l. 62, 63). Taigi kasatorius suprato, kad pasiūlymai teikiami UAB „K.“ dalyvaujant perkančiosios organizacijos atliekamame viešajame pirkime. Inkriminuoti pasiūlymai buvo panaudoti tikslingai ir sąmoningai, siekiant realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatus, suvokiant, kad viešojo pirkimo procedūrai pateikiami dokumentai yra su juose įrašytais tikrovės neatitinkančiais duomenimis, suprantant tiek savo veiksmų neteisėtumą, tiek teisinius padarinius, kuriuos šie dokumentai gali sukelti. Apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu atkreipė dėmesį į E. B. išsilavinimą, jo einamas bendrovėje generalinio direktoriaus pavaduotojo pareigas, dalyvavimo viešuosiuose pirkimuose patirtį, o tai taip pat leido spręsti apie E. B. suvokimą, jog viešųjų pirkimų procedūros negali būti rengiamos atliktiems darbams pirkti, o nagrinėjamu atveju taip ir buvo daroma. Be to, kaip pažymėjo apeliacinės instancijos teismas, E. B. ne kartą telefoninių pokalbių metu teigė, kad nenori dalyvauti ( - ) miesto savivaldybės „žaidimuose“ forminant atliktus darbus ir už juos apmokant, ir tai įrodo jo suvokimą, ko atliekamais veiksmais buvo siekiama. Pagrįstai nustatyta, kad E. B. žinojo, jog viešųjų pirkimų konkursai ( - ) stadiono rekonstrukcijos papildomiems darbams ir kitam video ekranui bei jo montavimo darbams pirkti bus vykdomi esant jau atliktiems papildomiems darbams ir sumontuotam video ekranui, o šių konkursų rezultatai – UAB „K.“ pripažinimas jų laimėtoju – yra iš anksto aptarti, ir to siekė. Taigi E. B. kaltė reiškėsi tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

20630.5. Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad teismai nemotyvavo neigiamų padarinių, atsiradusių dėl BK 300 straipsnio 1 dalies pažeidimo.

20730.6. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento teisinės apyvartos funkcionalumas ir patikimumas. BK 300 straipsnis saugo tokią vertybę kaip dokumentų ir juose esančių įrašų tikrumas, informacijos dokumente patikimumas, ir taip užtikrina normalią, teisingą dokumentų apyvartą, jų pagrindu sudaromų teisiškai reikšmingų sandorių ar rengiamų kitų dokumentų tikrumą. Pagal teismų praktiką nors BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, tačiau įstatymų leidėjas baudžiamąją atsakomybę už disponavimą netikru ar suklastotu dokumentu nustatė ne tiek dėl pačios veikos pavojingumo, kiek dėl veikos padarymo galinčių atsirasti žalingų padarinių tokį dokumentą panaudojus apyvartoje (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-263/2010, 2K-426/2010, 2K-560/2010, 2K-409/2011, 2K-205/2012). Apie žalą baudžiamojo įstatymo saugomai vertybei, taigi ir apie padarytos veikos pavojingumą, turi būti sprendžiama atsižvelgiant į kiekvieno konkretaus atvejo aplinkybes, baudžiamosios atsakomybės taikymo negali lemti vien tik suklastoto dokumento buvimas, o veikos pavojingumas negali būti preziumuojamas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-508/2013, 2K-180/2015). Sprendžiant apie nusikalstama veika padarytą žalą, visų pirma atsižvelgtina į tai, kokį objektą atitinkama BK teisės norma siekiama apsaugoti. BK 300 straipsnyje numatyta veika kėsinamasi į valstybėje nustatytą dokumentų tvarkymo ir jų naudojimo tvarką; tiesioginiu dokumentų suklastojimo objektu pagal kasacinio teismo praktiką laikytina normali valstybės ir savivaldybės institucijų veikla, kuri sutrikdoma dėl netikrų dokumentų pagaminimo, tikrų dokumentų suklastojimo, tikrų ar netikrų dokumentų panaudojimo ar realizavimo, ir teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-175/2015). Todėl BK 300 straipsnyje numatyta veika padaroma žala visų pirma vertintina pagal tai, ar dėl dokumentų suklastojimo buvo pasunkinta normali institucijos veikla arba tam iškilo reali grėsmė, ar buvo pažeisti teisėti fizinių ar juridinių asmenų interesai.

20830.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrašant į dokumentus, susijusius su viešaisiais pirkimais, neteisingus duomenis apie juridinę reikšmę turinčius faktus buvo pažeistos Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatos, įtvirtinančios lygiateisiškumo, nediskriminavimo, skaidrumo principus. Apeliacinės instancijos teismas konstatavo, kad dokumentuose įtvirtinta informacija buvo skirta neteisėtai ir nepagrįstai sukurti teisėtai vykstančių viešųjų pirkimų procedūrų ir šių procedūrų pasekmių realizavimui, t. y. jog kiltų atitinkami teisiškai reikšmingi padariniai, suklastoti dokumentai buvo panaudoti – pateikti valstybės institucijai – ( - ) miesto savivaldybei, kurios atstovai, atlikdami viešųjų pirkimų procedūras, turi įgaliojimus, remdamiesi pateiktais dokumentais, priimti teisiškai reikšmingus sprendimus. Nagrinėjamu atveju pasiūlymų dėl papildomų darbų ir TV video ekrano, jo sumontavimo pirkimo pateikimas Viešųjų pirkimų komisijai dėl jau realiai stadione atliktų darbų, imituojant dar tik būsimą jų pirkimą teisine reikšme viešųjų pirkimų komisijai buvo vienas iš pagrindų siekiant realizuoti šių fiktyvių konkursų rezultatus ir įforminti dokumentus, patvirtinančius kitokį darbų atlikimo būdą ir laiką. Taip žala buvo padaryta baudžiamojo įstatymo saugomiems visuomeniniams santykiams bei kitiems teisiniams gėriams ir sukėlė realų pavojų tokiai žalai atsirasti.

20930.8. Kasatorius E. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, argumentuodamas tuo, kad nesant jo veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalies sudėties nėra ir BK 228 straipsnyje numatyto nusikaltimo sudėties. Be to, pasak kasatoriaus, nenumatė, kad dėl jo veiksmų galėtų kilti BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatyti padariniai.

21030.9. Kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal teismų nustatytas faktines aplinkybes E. B., veikdamas bendrininkų grupe su Č. D., G. Č., S. S. ir kitais nuteistais valstybės tarnautojais, padedant G. K., V. M., A. G., žinodamas, kad UAB „K.“ yra atlikusi ir sutartyje Nr. SR-224 nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią TV video įrangą ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d. – rugsėjo 2 d. buvo nupirkti UAB „K.“ atlikti, sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai bei įgyta ir sumontuota video įranga ( - ) miesto stadione, taip jis, teikdamas priemones, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams organizuojant fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus. Teismai rėmėsi operatyvinių bei procesinių prievartos priemonių taikymo metu gautais duomenimis, kurie patvirtino, kad E. B. dėl perkamų darbų bendravo su savivaldybės atstovais: Operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-144 užfiksuotas ( - ) savivaldybės administracijos patalpose 2010 m. gegužės 4 d. tarp M. A., J. S. ir E. B. vykęs pokalbis, kurio metu buvo aptariamos ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos papildomų darbų sąmatos ir aktai, kalbama apie pirkimų vykdymui atiduotus dokumentus; operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose Nr. S6-07-99, S6-07-102 ir S6-07-104 užfiksuoti J. S. ir E. B. pokalbiai, vykę 2010 m. birželio 10–11 d. atitinkamai apie stadione esantį TV ekraną, jo užaktavimą ir naujojo ekrano pirkimą, pirminės sutarties pateikimą, jos pasibaigimą, papildomų darbų atlikimo laiką ir jų užaktavimą, organizuojamus viešuosius pirkimus ir tam reikalingų parašų surinkimą, taip pat persiųstas sutartis, E. B. pataisytą papildomos sutarties tekstą, negautą sutartį, darbų atlikimo grafiką ir jų įvykdymo aplinkybes, sužinojimą dėl šių darbų įvykdymo. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo 2010 m. rugpjūčio 16 d. ir 2010 m. rugpjūčio 17 d. protokoluose atitinkamai fiksuoti E. B. ir M. A. pokalbiai apie sutarties pasirašymą, darbų atlikimo grafiko laiko pakeitimą, nurodant, jog darbų atlikimo laikas turi būti nuo rugpjūčio dešimtos iki rugsėjo dešimtos. Apeliacinės instancijos teismas pažymėjo, kad E. B. ne tik bendravo su ( - ) miesto savivaldybės atstovais dėl minėtų pirkimų, bet ir suvokė tokio atliekamo pirkimo teisinę formą. Konstatuota, kad E. B. veikė tiesiogine tyčia: suvokė savo ir byloje nuteistų valstybės tarnautojų veiksmų pobūdį, kad jie elgiasi pažeisdami valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus ir kad jų veiksmais bus padaryta didelės neturtinės žalos valstybei bei savivaldai, ir tokių padarinių norėjo (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas).

21130.10. Teismų sprendimų turiniui prieštarauja kasatoriaus argumentas, kad teismai nemotyvavo dėl piktnaudžiavimo atsiradusių padarinių – didelės neturtinės žalos. Paneigdamas analogišką nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumentą apeliacinės instancijos teismas nurodė, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendyje motyvuota, kuo pasireiškė bei kam buvo padaryta žala: nuteistųjų (valstybės tarnautojų, padedant valstybės tarnautojams nepriskirtiems asmenims) bendrais veiksmais didelės neturtinės žalos patyrė valstybė, nes buvo pažeisti valstybės deklaruojami teisėtumo, teisingumo, skaidrumo ir lojalumo principai, pažeistos valstybės institucijos – ( - ) miesto savivaldybės – funkcijos ir veiklos principai, diskredituotas valstybės, ( - ) miesto savivaldybės ir valstybės tarnautojo vardai. Taigi neturtinės žalos požymis nustatytas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, nurodyta, kaip pasireiškė ir kam buvo padaryta didelė neturtinio pobūdžio žala.

21230.11. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad įrodymai ir įvykių eiga, jo atlikti konkretūs veiksmai nepatvirtina, jog jis veikė bendrininkų grupe, buvo iš anksto susitaręs dėl ilgalaikės bendros veikos, bendrai su kitais planavęs jos įgyvendinimo mechanizmą, aiškiai pasiskirstė užduotimis, numatė priemones, padedančias išvengti atsakomybės, ir pan.

21330.12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Būtinas bendrininkavimo požymis yra bendrininkų tarpusavio susitarimas (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tačiau įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Vadinasi, kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį atsižvelgęs į konkrečias bylos aplinkybes. Teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir pan.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-P-218/2009). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Pagal BK 25 straipsnio 2 dalį bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Pagal BK 24 straipsnio 6 dalį padėjėjas yra asmuo, padėjęs daryti nusikalstamą veiką duodamas patarimus, nurodymus, teikdamas priemones arba šalindamas kliūtis, saugodamas ar pridengdamas kitus bendrininkus, iš anksto pažadėjęs paslėpti nusikaltėlį, nusikalstamos veikos darymo įrankius ar priemones, šios veikos pėdsakus ar nusikalstamu būdu įgytus daiktus, taip pat asmuo, iš anksto pažadėjęs realizuoti iš nusikalstamos veikos įgytus ar pagamintus daiktus. Padėjimas yra aktyvūs veiksmai, kuriais padėjėjas palengvina vykdytojui padaryti nusikaltimą.

21430.13. Teismai nustatė, kad E. B., klastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, su savivaldybės tarnautojais bei kitais asmenimis veikė bendrai, vieninga tyčia, turėdami bendrus tikslus, padarydami žalą tam pačiam baudžiamojo įstatymo saugomam gėriui, kiekvienas iš jų atliko dalį veiksmų realizuojant bendrą nusikalstamą ketinimą. Tokiam vertinimui pritarė ir apeliacinės instancijos teismas. Pagal bylos aplinkybes daryti kitokias išvadas teisėjų kolegija neturi pagrindo, nes įrodymais nustatyta, kad E. B. tarėsi su nuteistais valstybės tarnautojais (J. S., M. A.) bei kitais nuteistais asmenimis, priklausiusiais bendrininkų grupei (G. K., V. M.), dėl nusikalstamos veikos darymo. Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, glaudžių ryšių tarp bendrininkų nustatymas, vaidmenų pasiskirstymas, priemonių, padedančių išvengti atsakomybės, numatymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Klastodamas dokumentus ir juos panaudodamas E. B. teikė priemones bendrininkams – valstybės tarnautojams, taip padėjo jiems piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (BK 24 straipsnio 6 dalis, 228 straipsnio 1 dalis).

21530.14. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad E. B. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už veikiant bendrininkų grupe padarytas nusikalstamas veikas, numatytas BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

216Dėl V. M. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

21731. Nuteistasis V. M. teigia, kad jis nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį nepagrįstai, neįrodžius jo kaltės.

21831.1. V. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas UAB „K.“ inžinerinių tinklų aikštelės viršininku, žinodamas, jog UAB „K.“, atlikdama ( - ) miesto stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus, sumontavusi kitokią TV video įrangą ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. rugpjūčio mėn. iš UAB „D.“ direktoriaus D. O., UAB „E.“ darbų vadovo V. R. priėmė žinomai suklastotus dokumentus – pažymas apie atliktų darbų vertę „už 2010 m. 08 mėnesį“, PVM sąskaitas faktūras, atliktų darbų aktus – šiuose dokumentuose pasirašė, uždėjo savo asmeninį spaudą ir pateikė UAB „K.“ buhalterijos skyriui. Taip pat jis parengė atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, tyčia juose įrašė žinomai melagingus duomenis, kad juose nurodyti darbai ( - ) miesto stadione atlikti 2010 m. 08 mėnesį, juos atspausdino, pasirašė, uždėjo savo asmeninį spaudą, pateikė pasirašyti UAB P. statinio techninės priežiūros vadovui A. G. ir pateikė ( - ) miesto savivaldybės administracijos Statybos skyriaus vyriausiajai specialistei M. A., taip jis suklastojo tikrus dokumentus ir panaudojo žinomai suklastotus tikrus dokumentus.

21931.2. Kasatorius nesutinka su teismų padaryta išvada, kad jam inkriminuotuose dokumentuose (pažymose apie atliktų darbų vertę, atliktų darbų aktuose, PVM sąskaitose faktūrose) nurodyta papildomų darbų perdavimo data – 2010 m. rugpjūčio mėn. – yra suklastota. Iš apeliacinės instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, kad teismas išsamiai analizavo ir vertino bylos duomenis, kuriais buvo įrodinėjamos bylai reikšmingos aplinkybės dėl papildomų darbų, TV video ekrano įrengimo laiko (V. M., D. O., V. R., M. A. parodymus, operatyvinių veiksmų atlikimo protokolus). Antai apeliacinės instancijos teismas nuosprendžio dalyje dėl Č. D. apeliacinio skundo nurodė, kad iš paties V. M. parodymų matyti, jog dalis darbų, kuriems ir buvo organizuojami fiktyvūs viešieji pirkimai, buvo atlikti dar 2009 m. (pagrindai po bėgimo takų danga, priešlėktuviniai žibintai, 2 vnt. medžių iškirtimas, rutulio stūmimo sektoriaus įrengimas, bortelių ir latakų išardymas), kad TV ekranas buvo pradėtas montuoti 2010 m. sausio, vasario mėn., taigi V. M. parodymai įrodo papildomų darbų atlikimą iki 2010 m. kovo mėn., kaip ir suformuluota įrodytos nusikalstamos veikos aprašyme, t. y. iki viešųjų pirkimų 2010 m. birželio 28 d. V. M. parodymų dalį, kad darbai buvo atliekami ir 2010 m. vasarą, paneigia operatyvinio stadiono stebėjimo duomenys. V. R. ir D. O. parodymų analizė parodo, kad iš esmės pirmiau nurodyti papildomi darbai ir TV ekrano įgijimas bei pastatymas vyko iki viešųjų pirkimų. Pagal M. A. parodymus, tiek nuteisti ( - ) miesto savivaldybės, tiek UAB „K.“ darbuotojai žinojo nenumatytų papildomų darbų ir kito ekrano įrengimo faktus dar iki viešojo pirkimo konkurso, aptarinėjo susiklosčiusią situaciją ir sprendė, kokiu būdu ją išspręsti. Teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad aplinkybės dėl papildomų darbų, video ekrano įrengimo laiko nustatytos netinkamai. Be kita ko, ir pats kasatorius atkreipia dėmesį į aplinkybę, kad visas ( - ) miesto stadionas valstybinės komisijos buvo pripažintas tinkamu naudoti 2010 m. liepos 16 d. aktu ir po to jokie darbai negalėjo būti vykdomi.

22031.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. M. inkriminuojamas tikrų dokumentų klastojimas įrašant į juos neteisingus duomenis apie atliktų darbų laikotarpius. Kasatorius gi, remdamasis CK 6.662, 6.694 straipsnių nuostatomis, teigia, kad nagrinėjamu atveju atliktų darbų aktuose nurodyta data – 2010 m. rugpjūčio mėn. – yra būtent darbų priėmimo iš užsakovo pusės data.

22131.4. Pagal CK 6.694 straipsnio, kuriame įtvirtintas statybos darbų perdavimas ir priėmimas, 1 dalį užsakovas, gavęs rangovo pranešimą apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą arba, jeigu tai numatyta sutartyje, apie įvykdytą darbų etapą, privalo nedelsdamas pradėti darbų priėmimą. Darbų perdavimo ir priėmimo sąlygas nustato įstatymai ir šalių sudaryta rangos sutartis. Pagal tarp ( - ) miesto savivaldybės administracijos ir UAB „K.“ 2009 m. kovo 3 d. sudarytos rangos sutarties Nr. SR-224 10.3 punktą užsakovas įsipareigoja priimti iš rangovo atliktus darbus kiekvieną mėnesį, pasirašant atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras per penkias dienas nuo atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų pateikimo dienos; pagal 11.3 punktą rangovas įsipareigoja ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 30 d. pateikti užsakovui atliktų darbų aktus, sąskaitą faktūrą, prie aktų pateikti brėžinius ar schemas su apskaičiuotais darbų faktiniais kiekiais ir suderinti su techniniu prižiūrėtoju.

22231.5. Pagal teismų praktiką atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės apie faktinius darbų kiekius, jų apimtis, vertę, atliktų darbų trūkumai. Jame gali būti pastabų dėl darbų atlikimo laiko ar netinkamai įrašyto šių darbų priėmimo laiko. Pagal CK 6.694 straipsnio 1 dalį rangovas gali pranešti apie pasirengimą perduoti atliktų darbų rezultatą ir tada privaloma nedelsiant pradėti jų priėmimą. Darbų atlikimo aktas yra įstatyme įtvirtintas dokumentas, kuriame surašomi faktinio pobūdžio duomenys apie svarbias bylai aplinkybes. Ta prasme darbų priėmimo perdavimo aktas yra įrodymų šaltinis apie tai, ar pagal rangos sutartį nurodyti darbai buvo atlikti, kada jie buvo atlikti ir ar jų atlikimas atitinka sutarties sąlygas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-361/2007, 3K-3-19/2009). Įstatyme nenustatyta specialios privalomos priėmimo-perdavimo akto formos, todėl tokiu aktu gali būti laikomas dokumentas, atitinkantis įstatyme nurodytus priėmimo-perdavimo akto požymius. Esminę reikšmę sandorio kvalifikavimui turi ne dokumento pavadinimas, bet jo turinys, jį sudariusių šalių valia, tikslai, kurių jos siekė surašydamos konkretų vertinamą dokumentą (CK 6.193 straipsnio 1 dalis). Iš CK 6.694 straipsnio 4 dalies nuostatų akivaizdu, kad priėmimo–perdavimo aktas turi būti rašytinės formos, jo turinys – nuorodos apie atliktų darbų priėmimą be išlygų arba pažymint darbų trūkumus, nustatant jų pašalinimo tvarką ir sąlygas (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2007). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija kasacinėje nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-413/2005 nurodė: kasacinio skundo argumentas, kad rangovo atliktų darbų perdavimo–priėmimo dokumentas buvo įvardytas ne aktu, o pažyma, nekeičia šio dokumento esmės, todėl negali būti pagrindas laikyti, kad toks dokumentas neatitinka rangos sutarties ir įstatymo nuostatų, nes teismų nustatyta (tai patvirtina ir byloje esančios pažymos), kad nuo pat sutarties vykdymo pradžios už tam tikrus laikotarpius atliktų darbų perdavimas ir atsiskaitymas už atliktus darbus buvo įforminami tokios pačios formos ir turinio pažymomis.

22331.6. Taigi pagal rangos sutarties Nr. SR-224 10.3, 11.3 punktų nuostatas šalys susitarė, kad rangovas UAB „K.“ ne vėliau kaip iki einamo mėnesio 30 d. pateiks užsakovui (( - ) miesto savivaldybės administracijai) atliktų darbų aktus, sąskaitą faktūrą su apskaičiuotais darbų faktiniais kiekiais, o užsakovas įsipareigojo priimti iš rangovo atliktus darbus kiekvieną mėnesį, pasirašant atliktų darbų aktus ir sąskaitas faktūras per penkias dienas nuo atliktų darbų aktų ir sąskaitų faktūrų pateikimo dienos. Atliktų darbų aktai būtent patvirtino, kad tam tikru laikotarpiu rangovas atliko aktuose nurodytus darbus, o užsakovas juos priėmė. Bylos duomenys patvirtina, kad šalys laikėsi šių įsipareigojimų. Antai byloje yra Atliktų darbų aktai už 2010 m. vasario mėn., kuriuose nurodyti darbai: stadiono informacinio tablo atrama, švieslentė stadionams, lauko lietaus nuotekų tinklai (pasirašyti V. M., M. A. ir A. G.) (t. 1, b. l. 26-27, 28, 29); 2010 m. kovo 2 d. Atliktų darbų aktas statinys: papildomi darbai, naujos šuoliaduobės įrengimas ir senos prailginimas (t. 1, b. l. 86–88). Taigi pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, kad V. M. inkriminuotuose atliktų darbų aktuose nurodyti neteisingi duomenys apie atliktų darbų laikotarpį 2010 m. rugpjūčio mėn., yra pagrįsta, nes bylos duomenimis nenustatyta, kad tokie darbai stadione būtų buvę atliekami būtent tuo metu.

22431.7. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadai, kad, vertinant inkriminuotų dokumentų turinį, V. M. suprato, jog šiuose dokumentuose nurodytos datos „už 2010 m. 08 mėn.“ reikšmė yra būtent fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimas ir dokumentų įforminimas tokiu būdu, kad šie dokumentai rodytų darbų atlikimo laiką 2010 m. rugpjūčio mėn. Kasatorius teigia nežinojęs, kad po papildomų darbų atlikimo vykdomi viešųjų pirkimų konkursai yra fiktyvūs, argumentuodamas tuo, kad neužfiksuota, jog jis būtų kalbėjęsis dėl tokių konkursų organizavimo su nuteistais valstybės tarnautojais. Šie kasatoriaus argumentai atmestini. Kaip nurodo ir pats kasatorius, operatyvinių veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti aštuoni jo pokalbiai su savivaldybės tarnautojais, tačiau, kitaip nei teigia kasatorius, jie nėra vien apie papildomų darbų atlikimą. 2011 m. liepos 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-90 užfiksuotas 2010 m. birželio 4 d. Č. D. pokalbis su V. M., pastarasis pasako, kad dalis ekrano „užaktuota“, o kitą dalį nori gauti kaip papildomą įrangą (t. 1, b. l. 144); 2010 m. liepos 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-103 užfiksuotas 2010 m. birželio 11 d. J. S. pokalbis su V. M.: J. S. pasakius, kad V. M. paklaustų E. B., iki kurios dienos gali viską pastatyti, sumontuoti, šis atsako, kad pas juos jau viskas padaryta (t. 1, b. l. 175); 2010 m. liepos 2 d. operatyvinių veiksmų atlikimo protokole Nr. S6-07-124 užfiksuotas 2010 m. birželio 28 d. M. A. telefoninis pokalbis su V. M., kurio metu aptariama, kad UAB „K.“ direktorius atvažiuotų į viešuosius pirkimus pasirašyti (t. 2, b. l. 30); 2010 m. rugpjūčio 17 d. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotas 2010 m. rugpjūčio 9 d. M. A. pokalbis su V. M., kurio metu tariamasi dėl darbų pradžios datų nurodymo (t. 2, b. l. 41), kito tą pačią dieną vykusio pokalbio metu V. M. perdavė telefoną E. B., kalbėtasi, kokias reikia nurodyti darbų pradžios datas (t. 2, b. l. 42). Taigi šie pokalbiai patvirtina, kad V. M. buvo žinoma ir apie papildomų darbų atlikimą, ir apie viešųjų pirkimų konkursų organizavimą. Apeliacinės instancijos teismas teisingai pažymėjo, kad aplinkybė dėl papildomų darbų ir TV ekrano įrengimo rekonstruojamame stadione būtinumo, kurią nurodo kasatorius, jo atsakomybės nešalina, kad tokių darbų viešieji pirkimai turėjo būti organizuojami dar iki jų atlikimo, o nagrinėjamu atveju tai buvo padaryta priešingai.

22531.8. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad jo kaltė dėl BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo neįrodyta. Ši nusikalstama veika padaroma veikiant tiesiogine tyčia: kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, supranta, kad dokumente įtvirtina tikrovės neatitinkančius duomenis, kurie gali sukelti teisines pasekmes, ir tai atlieka sąmoningai, nori taip veikti. Kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt. Abiejų instancijų teismai, įvertinę tiek dokumentų turinį, tiek jų surašymo aplinkybes, motyvuotai konstatavo, kad V. M. suprato, jog jo pasirašytuose inkriminuotuose dokumentuose esančių datų reikšmė yra būtent fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimas ir dokumentų įforminimas tokiu būdu, kad šie dokumentai rodytų darbų atlikimo laiką 2010 m. rugpjūčio mėn.

22631.9. Teismai pagrįstai V. M. pripažino kaltu padėjus nuteistiems ( - ) savivaldybės darbuotojams piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (BK 24 straipsnio 6 dalis, 228 straipsnio 1 dalis). Bylos įrodymais nustatyta, kad V. M. bendravo su savivaldybės darbuotojais dėl atliktų papildomų darbų ir įrengto video ekrano viešųjų pirkimų konkursų ir pats suklastojęs tikrus dokumentus bei juos panaudojęs padėjo paruošti fiktyvius viešųjų pirkimų konkursus ir realizuoti jų rezultatus. Neabejotina, kad V. M. suvokė tokių savo veiksmų ir savivaldybės tarnautojų veiksmų pobūdį, kad šiems konkursams paruošti, pravesti ir realizuoti valstybės tarnautojai elgiasi pažeisdami valstybės tarnybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus, kad dėl tokių veiksmų atsiras didelės žala valstybei ir savivaldai, ir tokių padarinių norėjo.

227Dėl A. G. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį ir iš BPK kylančių reikalavimų laikymosi

22832. Nuteistasis A. G. teigia, kad neįrodyta jo kaltė dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų, numatytų BK 300 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, padarymo.

22932.1. A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už tai, kad, dirbdamas UAB P. statybos techninės priežiūros vadovu, veikdamas bendrininkų grupe su ( - ) miesto savivaldybės meru Č. D. ir kitais savivaldybės darbuotojais – valstybės tarnautojais – G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R., UAB „K.“ generaliniu direktoriumi G. K., generalinio direktoriaus pavaduotoju E. B., inžinerinių tinklų aikštelės viršininku V. M., suklastojo tikrus dokumentus ir juos panaudojo: būdamas atsakingas už ( - ) miesto stadiono futbolo aikštės su lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos techninę priežiūrą, žinodamas, kad UAB „K.“, atlikdama stadiono rekonstrukcijos darbus pagal sutartį Nr. SR-224, yra atlikusi ir sutartyje nenumatytus papildomus darbus ir įgijusi bei sumontavusi kitokią TV video įrangą ir kad šie darbai 2010 m. kovo mėn. buvo baigti, 2010 m. rugpjūčio mėn. iš V. M. priėmė žinomai suklastotus dokumentus (atliktų darbų aktus, pažymas apie atliktų darbų vertę, kuriuose nurodyta už 2010 m. 08 mėn.), juose pasirašė ir uždėjo savo asmeninį spaudą, taip suklastojo tikrus dokumentus, kuriuos grąžino V. M., t. y. juos panaudojo.

23032.2. Taip pat A. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį už tai, kad teikdamas priemones – suklastodamas tikrus dokumentus ir juos panaudodamas, kurių pagrindu 2010 m. rugpjūčio 10 d.–2010 m. rugsėjo 2 d. buvo nupirkti UAB „K.“ atlikti sutartyje Nr. SR-224 nenumatyti papildomi darbai ir įgyta bei sumontuota kitokia TV video įranga ( - ) miesto stadione, padėjo piktnaudžiauti tarnybine padėtimi valstybės tarnautojams Č. D., G. Č., S. S., J. S., M. A., D. K., D. Ž., R. R.; dėl tokių veiksmų didelės neturtinės žalos patyrė valstybė.

23132.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G. savo veiksmais nėra prisidėjęs prie tikrų dokumentų klastojimo pravedant viešųjų pirkimų konkursus, nes jam inkriminuota, kad jis klastojo tikrus dokumentus įrašydamas į juos neteisingus duomenis apie atliktų darbų (sutartyje Nr. SR-224 nenumatytų papildomų darbų ir kito video ekrano įrengimo) laikotarpius, taip jis prisidėjo prie fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimo pateikiant juos kaip tikrus. Teismas, nustatydamas A. G. veiksmus ir jo kaltę padarius BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, rėmėsi: jo paties parodymais, kad visus atliktų darbų aktus pasirašė 2010 m. rugpjūčio mėn., tačiau visi darbai buvo atlikti anksčiau; A. G. parengtomis 2010 m. vasario mėn. ( - ) miesto stadiono Birutės g. 5, Alytus, su futbolo aikšte ir lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiūros vykdymo ataskaita (kurioje nurodyta, kad vasario mėn. statybos darbai nebuvo vykdomi, išskyrus informacinio stendo pamato įrengimą stadiono gale, kad nuo statybos pradžios dar atlikta papildomų darbų už 596 923 Lt) (t. 3, b. l. 135-140) ir 2010 m. kovo mėn. ( - ) miesto stadiono ( - ), su futbolo aikšte ir lengvosios atletikos sektoriais rekonstrukcijos statybos darbų techninės priežiūros vykdymo ataskaita (kurioje nurodyta, kad kovo mėnesį vykdyti statybos darbai, buvo įrengta bėgimo takų danga, aptvertas rutulio stūmimo sektorius ir kiti darbai; nuo statybos pradžios atlikta papildomų darbų už 680 763,49 Lt; gamybinės problemos buvo sprendžiamos susitikimų metu bei darbų perdavimo priėmimo metu vykdant atliekamų darbų priežiūrą) (t. 3, b. l. 141-148); A. G. inkriminuotoje pažymoje apie atliktų darbų vertę nurodyta, kad statinys yra II etapo stadiono futbolo aikštė su lengvosios atletikos sektoriais (sutartis Nr. SR-1127 2010-08-10); M. A. parodymais, kad apie papildomų darbų ir kito video ekrano įrengimą iki viešųjų konkursų atlikimo žinojo visi (nuteistieji ( - ) miesto savivaldybės ir UAB „K.“ darbuotojai bei A. G.). Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą: kadangi V. M. po viešųjų pirkimų konkursų aptardavo dokumentų rengimą su ( - ) miesto savivaldybės darbuotojais, o A. G. buvo techninis prižiūrėtojas, turėsiantis fiksuoti darbų atlikimo eigą, tai patvirtina, jog inkriminuotus dokumentus A. G. pasirašė tiksliai suvokdamas jų pobūdį ir siekdamas, kad juose būtų nurodytos būtent neteisingos darbų atlikimo datos 2010 m. rugpjūčio mėn. ir kad šiais dokumentais realizuoti fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatai.

23232.4. Lietuvos apeliacinis teismas, atsakydamas į nuteistojo A. G. apeliacinio skundo argumentus, konstatavo, kad pirmosios instancijos teismo ištirti bylos duomenys įrodo A. G. kaltę dėl dokumentų klastojimo ir padėjimo piktnaudžiauti tarnyba. Šis teismas pritarė pirmosios instancijos teismo išvadoms, kad vertinant UAB „K.“ pateiktus dokumentus, kurių suklastojimas inkriminuotas A. G., matyti, kad jis suprato, jog juose esančių datų reikšmė yra būtent fiktyvių viešųjų pirkimų konkursų rezultatų realizavimas ir dokumentų įforminimas tokiu būdu, kad šie dokumentai rodytų darbų atlikimo laiką 2010 m. rugpjūčio mėn. Apeliacinės instancijos teismas, atsakydamas į A. G. argumentus, kad jis, būdamas statinio statybos techniniu prižiūrėtoju, neturėjo teisės dalyvauti savivaldybės viešųjų pirkimų procedūrose, o savivaldybė neturėjo pareigos apie tokius viešuosius pirkimus jo informuoti, nurodė, kad: „iš byloje asmenims inkriminuotų nusikalstamų veikų apimties matyti, kad visas fiktyvių viešųjų pirkimų organizavimo mechanizmas buvo įgyvendinamas ne tik pačių savivaldybės tarnautojų, bet tam reikėjo ir asmenų, tiesiogiai dirbusių su projektu, t. y. vykdžiusių statybinę projekto pusę, veiksmų, tarp jų tarpe ir A. G. veiksmų, kuris priėmė iš V. M. žinomai suklastotus dokumentus, kurie patvirtino suklastotas darbų atlikimo datas, o tai buvo reikalinga fiktyviems viešiesiems pirkimams organizuoti, ir dokumentuose esančius duomenis savo parašu bei spaudu patvirtino. Šiuo atveju be vieno iš bendrininkų A. G. veiksmų visoje grandinėje galutinis rezultatas nebūtų pasiektas“. Apeliacinės instancijos teismas kaip prieštaraujančius protingumo, logikos principams vertino A. G. teiginius, kad pasirašydamas atliktų darbų aktus ir pažymas apie atliktų darbų vertes, juose esančią eilutę „už 2010 m. 08 mėn.“ suprato kaip šių dokumentų surašymo datą, nes jis, būdamas techninis prižiūrėtojas, fiksavo darbų atlikimo eigą, žinojo realias darbų atlikimo datas. Pats A. G. yra parodęs, kad, vykdant papildomus darbus stadione, jis šiuos darbus tikrino, objekte lankydavosi kartą per savaitę ar dažniau; darbai buvo aptariami gamybiniuose pasitarimuose; iš savivaldybės specialistų dėl papildomų darbų ir kitų statybos darbų pasitarimuose dalyvavo J. S. ir M. A.. A. G. papildomų darbų atlikimo bei įforminimo procese bendravo su V. M., o pastarasis – su savivaldybės tarnautojais. Apeliacinės instancijos teismas sprendė, kad A. G. inkriminuotus dokumentus pasirašė tiksliai suvokdamas jų pobūdį ir tai, kad juose yra nurodyta neteisinga darbų atlikimo data.

23332.5. Kasatorius kategoriškai nesutinka su tokiomis teismų išvadomis nurodydamas, kad teismai deklaratyviai interpretavo jo, kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo, pareigas ir, spręsdami jo kaltės klausimą, nesivadovavo jas apibrėžiančiu Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu, kad jis, pasirašydamas jam inkriminuotus dokumentus, juose nurodytą eilutę „už 2010 m. 08 mėn.“ suprato kaip dokumentų surašymo datą, o ne juose nurodytų darbų atlikimo laiką, teigia, kad nepaneigtas jo tvirtinimas, jog apie fiktyvius viešuosius pirkimus nežinojo, kad teismai nepagrįstai jo dalyvavimą 2009 m. vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose nebuvo sprendžiama dėl atsiskaitymo už papildomus darbus būdo, vertino kaip jo kaltę pagrindžiantį įrodymą, kad jis deklaratyviai buvo apkaltintas bendrininkavęs su valstybės tarnautojais.

23432.6. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Apkaltinamojo nuosprendžio pagrįstumas užtikrinamas teismui vykdant BPK 305 straipsnio 1 dalyje nustatytus reikalavimus, t. y. apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės (jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės); įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus; nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados.

23532.7. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta veika atitinka baudžiamojo įstatymo numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Kiekvienas inkriminuotos nusikalstamos veikos sudėties požymis gali būti konstatuojamas tik tada, kai jo buvimą neginčijamai patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų visuma.

23632.8. Kaltė (jos forma, rūšis), kaip ir bet koks kitas nusikaltimo sudėties požymis, privalo būti ne preziumuojamas, o nustatytas ir įrodytas patikimais, abejonių nekeliančiais įrodymais. Kvalifikuojant nusikalstamą veiką pagal BK 300 straipsnio 1 dalį svarbu nustatyti kaltininko tiesioginę tyčią, t. y. kad jis suvokia, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir nori taip veikti (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-19/2014, 2K-210/2014). BK 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties būtinas subjektyvusis požymis yra kaltė, kuri turi pasireikšti tiesiogine ar netiesiogine tyčia (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-335/2013). Kaltininkas tyčia piktnaudžiauja tarnybine padėtimi tuo atveju, kai supranta, jog naudojasi savo tarnybine padėtimi priešingais tarnybai tikslais, numato, kad dėl to gali atsirasti didelė žala valstybei, juridiniam, fiziniam asmeniui ar kitam šiame straipsnyje numatytam subjektui, ir šios žalos nori (tiesioginė tyčia) arba nenori, bet sąmoningai leidžia jai atsirasti (netiesioginė tyčia). Šio nusikaltimo tyčinės kaltės turinį sudaro asmens psichinis santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, pavojingais padariniais (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-100/2014). Pagal įstatymo (BK 15 straipsnio) prasmę ir susiklosčiusią teismų praktiką, kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, bet ir atsižvelgiant į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą ir kt.

23732.9. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį (galiojusią veikos padarymo metu) statinio statybos techninis prižiūrėtojas privalo: 1) tikrinti, kad statyba būtų atliekama pagal statinio projektą, kontroliuoti statybos metu naudojamų statybos produktų bei įrenginių kokybę ir neleisti jų naudoti, jeigu jie neatitinka statinio projekto, normatyvinių statybos techninių dokumentų, normatyvinių statinio saugos dokumentų; 2) tikrinti atliktų statybos darbų kokybę ir mastą, informuoti statytoją apie atliktus statybos darbus, kurie neatitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimų; 3) tikrinti ir priimti paslėptus statybos darbus ir paslėptas statinio konstrukcijas, dalyvauti išbandant ir pripažįstant tinkamais naudoti inžinerinius tinklus, inžinerines sistemas; 4) kartu su rangovu rengti statinio pripažinimo tinkamu naudoti dokumentus ir dalyvauti statinį pripažįstant tinkamu naudoti; 5) atlikti bendrosios (bendrųjų statybos darbų) statinio statybos techninės priežiūros vadovo funkcijas, koordinuoti specialiąją statinio statybos techninę priežiūrą ir jos vadovų veiklą.

23832.10. Pagal Statybos techninio reglamento STB 1.09.05:2002 „Statinio statybos techninė priežiūra“ (patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2002 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 179, redakcija, galiojusi nuo 2003 m. birželio 29 d. iki 2010 m. rugsėjo 30 d.) 14 punktą statinio statybos techninis prižiūrėtojas savo veiklos rezultatus įformina, įrašydamas reikalavimus statybos darbų žurnale [4.15] arba pasirašydamas (vizuodamas) dokumentus (statinių statybos darbų priėmimo aktus, inžinerinių statinių, technologinių inžinerinių sistemų ir bendrųjų statinio inžinerinių sistemų, laikančiųjų konstrukcijų, paslėptų statinio konstrukcijų, paslėptų statybos darbų bei įrenginių bandymo aktus ir pan.); pagal 16 punktą statinio statybos techninio prižiūrėtojo parašas dokumentuose patvirtina jo reikalavimų vykdymą statinio statybos vadovui, o priimant atliktus darbus – tų darbų būtiną normatyvinę kokybę ir dokumentuose nurodytų statybos darbų kiekių sutikimą su faktiškaisiais darbų kiekiais; pagal 17 punktą statinio statybos techninio prižiūrėtojo veikla vykdoma pagal jo ir statytojo (užsakovo) sutartį. Ji prasideda sudarius Techninės priežiūros sutartį (arba paskyrus statinio statybos techninį prižiūrėtoją įsakymu ar kitu tvarkomuoju dokumentu, nustatytu įmonės įstatuose) šio reglamento VII skyriaus nustatyta tvarka ir tęsiasi iki statinio pripažinimo tinkamu naudoti; pagal 33.24 punktą pasirašo (vizuoja) pateiktus sumokėti darbų atlikimo dokumentus tik tada, kai juose nurodyti statybos darbų kiekiai atitinka faktiškuosius, atlikti statybos darbai atitinka statinio normatyvinės kokybės reikalavimus ir kai juos pasirašo specialiųjų techninių priežiūrų vadovai.

23932.11. Taigi teismų nustatytos aplinkybės nepatvirtina A. G. tiesioginės tyčios darant BK 300 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. kad jis suvokė, jog disponuoja suklastotu ar žinomai netikru dokumentu, ir norėjo taip veikti. Sutiktina su kasatoriaus argumentais, kad teismai deklaratyviai interpretavo jo, kaip statinio statybos techninio prižiūrėtojo, pareigas ir, spręsdami jo kaltės klausimą, nesivadovavo jas apibrėžiančiu Statybos įstatymu ir Statybos techniniu reglamentu. Teismai motyvuotai nepaneigė A. G. argumentų, kad, pasirašydamas jam inkriminuotus dokumentus, juose nurodytą eilutę „už 2010 m. 08 mėn.“ suprato kaip dokumentų surašymo datą, o ne juose nurodytų darbų atlikimo laiką. Teismai nenustatė, kad A. G. žinojo apie fiktyvius viešuosius pirkimus ir kartu bendrininkavo su valstybės tarnautojais, padėdamas jiems piktnaudžiauti tarnybine padėtimi (nenustatyta, kad jis bendravo su nuteistaisiais valstybės tarnautojais fiktyvių viešųjų pirkimų organizavimo klausimais). A. G. kaltė bendrininkaujant su valstybės tarnautojais jiems piktnaudžiaujant tarnyba apkaltinamajame nuosprendyje iš esmės grindžiama tik tuo, kad jis dalyvavo 2009 m. vykusiuose gamybiniuose pasitarimuose, kuriuose nebuvo sprendžiama dėl atsiskaitymo už sutartyje Nr. SR-224 nenumatytus papildomus darbus būdo. Vien tokie faktai niekaip neatspindi BK 24 straipsnio 6 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties.

24032.12. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, jog pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką; tai reiškia, kad kaltininko kaltė baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija pažymi, kad, sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse ne kartą yra pasisakęs, kad kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, 2K-205/2012, 2K-532/2012, 2K-619/2012, 2K-232/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (Barber?, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001 ir kt.).

24132.13. Taigi konstatuotina, kad teismai, nuteisdami A. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį, netinkamai pritaikė šias BK specialiosios dalies normas ir padarė esminius BPK 1 straipsnio 1 dalies, 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, 20 straipsnio 5 dalies pažeidimus. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kasacinės instancijos teismo išplėstinė septynių teisėjų kolegija daro išvadą, kad byla A. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 1 dalį nutrauktina. Dėl to pirmosios instancijos teismo nuosprendis šioje dalyje naikinamas, o apeliacinės instancijos teismo – keičiamas.

242Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 382 straipsnio 1, 2, 6 punktais,

Nutarė

243Atmesti nuteistųjų Č. D., D. K., J. S., D. Ž., V. M., E. B., nuteistojo G. Č. ir jo gynėjo advokato Juozo Gaudučio, nuteistosios R. R. gynėjo advokato Rimo Andrikio, nuteistojo S. S. gynėjo advokato Rolando Tilindžio kasacinius skundus.

244Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžius.

245Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį, kuria A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį ir 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį (2007 m. birželio 28 d. įstatymo, įsigaliojusio nuo 2007 m. liepos 21 d., redakcija) bei nuosprendžio dalį, kuria, vadovaujantis BK 63 straipsniu, A. G. paskirtos bausmės subendrintos, ir baudžiamąją bylą A. G. nutraukti.

246Kitas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 17 d. nuosprendžių dalis palikti nepakeistas.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus išplėstinė... 2. Č. D. pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 4. Č. D. pagal BK 24 straipsnio 5 dalį, 184 straipsnio 2... 5. G. Č. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 100 MGL... 6. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 7. G. Č. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintas,... 8. S. S. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio... 9. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 10. S. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 11. J. S. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio... 12. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 13. J. S. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 14. D. K. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio... 15. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 16. D. K. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 17. D. Ž. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 60 MGL dydžio... 18. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 19. D. Ž. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 20. R. R. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 50 MGL dydžio... 21. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 22. R. R. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 23. E. B. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio... 24. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 25. E. B. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 26. V. M. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio... 27. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 28. V. M. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 29. A. G. – pagal BK 300 straipsnio 1 dalį 80 MGL dydžio... 30. Remiantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, galutinė subendrinta... 31. A. G. pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 184 straipsnio 2... 32. Skundžiamas ir Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus... 33. Pakeistas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendis:... 34. pašalintas iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (3-ias lapas) nurodytos 35. pašalintas iš nuosprendžio aprašomosios dalies (4-as lapas) nurodytos 36. Č. D., vadovaujantis BK 66 straipsniu, 65 straipsnio 1... 37. pašalintas iš nuosprendžio aprašomojoje dalyje (12-as, 13-as lapai)... 38. Kita nuosprendžio dalis nepakeista.... 39. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu taip pat nuteisti 40. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo Armano... 41. 1. Č. D. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 42. 1.1. Č. D. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už... 43. 2. G. Č. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 44. 2.1. G. Č. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už... 45. 3. S. S. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 46. 3.1. S. S. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už... 47. 4. J. S. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 48. 4.1. J. S. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už... 49. 5. D. K. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 50. 5.1. D. K. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už... 51. 6. D. Ž. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 52. 6.1. D. Ž. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už... 53. 7. R. R. nuteista pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 54. 7.1. R. R. nuteista pagal BK 228 straipsnio 1 dalį už... 55. 8. E. B. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 56. 8.1. E. B. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228... 57. 9. V. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 58. 9.1. V. M. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228... 59. 10. A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 60. 10.1. A. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228... 61. 11. Nuteistasis Č. D. kasaciniu skundu prašo panaikinti... 62. 11.1. Kasatorius nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas padarė esminių... 63. 11.2. Kasatorius pažymi, kad teismai nemotyvavo jo, kaip ( - ) miesto mero,... 64. 11.3. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,... 65. 11.4. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad pagal ( - ) miesto... 66. 12. Nuteistasis G. Č. ir jo gynėjas advokatas 67. 12.1. Kasatoriai nurodo, kad netinkamai pritaikytos Baudžiamojo kodekso... 68. 12.2. Kasatoriai nurodo, kad apeliacinės instancijos teismas išvadą apie... 69. 12.3. Kasatoriai taip pat nurodo, kad byloje nustatyta, jog nuteistųjų... 70. 12.4. Apeliacinės instancijos teismas nepagrindė, kad tarp nuteistųjų buvo... 71. 13. Nuteistojo S. S. gynėjas advokatas Rolandas Tilindis... 72. 13.1. Kasatorius nurodo, kad netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas... 73. 13.2. Kasatorius taip pat nurodo, kad netinkamai pritaikyta BK 31 straipsnio 1... 74. 13.3. Kasatorius nurodo, kad teismai, pažeisdami BPK 20 straipsnio 4, 5 dalis,... 75. 13.4. Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr.... 76. 13.5. Kasatorius dar teigia, kad 2010 m. lapkričio 8 d. užduotis Viešųjų... 77. 14. Nuteistoji J. S. kasaciniu skundu prašo panaikinti... 78. 14.1. Kasatorė nurodo, kad teismai padarė esminių BPK pažeidimų ir... 79. 14.2. Kasatorė, remdamasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr.... 80. 14.3. Pagal Dokumentų ir archyvų įstatymo (2004 m. kovo 30 d. redakcija) 2... 81. 14.4. Kasatorė taip pat remiasi kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose... 82. 14.5. Kasatorė teigia, kad, nesant jos veiksmuose BK 300 straipsnio 1 dalyje... 83. 14.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005... 84. 15. Nuteistasis D. K. kasaciniu skundu prašo panaikinti... 85. 15.1. Kasatorius nurodo, kad teismai neteisingai jo veiką kvalifikavo pagal BK... 86. 15.2. Pasak kasatoriaus, teismai padarė klaidingą išvadą, kad jis... 87. 15.3. D. K. teigia, kad jis taip pat nepagrįstai... 88. 15.4. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistųjų veiksmų... 89. 15.5. Pasak kasatoriaus, teismai pripažino jį kaltu suklastojus dokumentus,... 90. 15.6. Kasatorius taip pat teigia, kad viešųjų pirkimų organizatorius... 91. 15.7. Pasak kasatoriaus, savivaldybė, kaip pirkimų organizatorius, turėjo... 92. 15.8. Kasatorius, cituodamas VPĮ 92 straipsnio 7 dalies 1 punkto (2010 m.... 93. 15.9. Kasatorius pastebi, kad ( - ) miesto savivaldybės administracijos... 94. 15.10. Kasatorius, pasisakydamas dėl statybos darbų visiško ir tinkamo... 95. 15.11. Kasatorius, cituodamas Valstybės tarnybos įstatymo 3 straipsnio 2... 96. 16. Nuteistoji D. Ž. kasaciniu skundu prašo panaikinti... 97. 16.1. Kasatorė nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 98. 16.2. Kasaciniame skunde teigiama, kad nesant BK 300 straipsnio 1 dalyje... 99. 16.3. Kasatorė, remdamasi kasacinėje nutartyje baudžiamojoje byloje Nr.... 100. 17. Nuteistosios R. R. gynėjas advokatas Rimas Andrikis... 101. 17.1. Kasatorius nurodo, kad teismai netinkamai pritaikė baudžiamąjį... 102. 17.2. Byloje nustatyta, kad 2010 m. liepos 10 d. buvo pasirašytas ( - ) miesto... 103. 17.3. Kasatorius taip pat nurodo, kad apeliaciniame skunde 104. 17.4. Kasatorius dar nurodo, kad R. R. apeliaciniame... 105. 18. Nuteistasis E. B. kasaciniu skundu prašo panaikinti... 106. 18.1. Kasatorius nurodo, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai... 107. 18.2. Kasatorius, remdamasis kasacinėse nutartyse baudžiamosiose bylose Nr.... 108. 18.3. Kasatorius nurodo, kad UAB „K.“ gavo ( - ) miesto savivaldybės... 109. 18.4. Kasatorius taip pat nurodo, kad teismai tinkamai nemotyvavo padarytos... 110. 18.5. Kasatorius, nesutikdamas su jo nuteisimu pagal BK 24 straipsnio 6 dalį,... 111. 18.6. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005... 112. 19. Nuteistasis V. M. kasaciniu skundu prašo panaikinti... 113. 19.1. Kasatorius nurodo, kad teismai neatsižvelgė į aplinkybes, kurios... 114. 19.2. Kasatorius taip pat teigia, kad teismai nepagrįstai nustatė, jog darbų... 115. 19.3. Kasatorius taip pat teigia, kad neįrodyta, jog jis žinojo, kad po... 116. 19.4. Be to, kasatorius atkreipia dėmesį į savo itin sunkią sveikatos... 117. 20. Nuteistasis A. G. kasaciniu skundu prašo panaikinti... 118. 20.1. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BPK 20 straipsnyje įtvirtintas... 119. 20.2. CK 6.662 straipsnio 1 dalis numato, kad atliktų darbų priėmimas... 120. 20.3. Kasatorius taip pat nurodo, kad jis, pasirašydamas atliktų darbų... 121. 20.4. Kasatorius nurodo ir tai, kad teismai nepagrįstai jo dalyvavimą 2009 m.... 122. 20.5. Kasatorius teigia, kad teismai pažeidė BK 15 straipsnio 2 dalies... 123. 21. Nuteistųjų Č. D., D. K., 124. Dėl nenagrinėtinų kasacinių skundų argumentų... 125. 22. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kasacinės instancijos teismas... 126. 22.1. Taigi kasacinių skundų teiginiai, kuriais ginčijamas byloje esančių... 127. 22.2. Nagrinėjamoje byloje bus nagrinėjami kasacinių skundų argumentai dėl... 128. Dėl Č. D. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio... 129. 23. Č. D. kasaciniame skunde teigiama, kad teismai, jį... 130. 23.1. Teismai pripažindami Č. D. kaltu dėl BK 300... 131. 23.2. BK 300 straipsnio 1 dalis nustato baudžiamąją atsakomybę už netikro... 132. 23.3. Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų... 133. 23.4. Dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu (BK 300... 134. 23.5. Taigi Č. D. sutarties Nr. SR-1127 projekto... 135. 23.6. Tai, kad minėtų sutarčių derinimo lapuose atsakingi pareigūnai... 136. 23.7. Kasatorius, ginčydamas jo nuteisimą pagal BK 228 straipsnio 1 dalį,... 137. 23.8. Apskritai reikėtų pažymėti, kad teismai, pripažindami 138. 23.9. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad teismai... 139. Dėl G. Č. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio... 140. 24. G. Č. ir jo gynėjo kasaciniame skunde teigiama, kad... 141. 24.1. Teismai, nuteisdami G. Č. pagal BK 300 straipsnio... 142. 24.2. Kartu G. Č. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio... 143. 24.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad teismams nustačius, jog veikos... 144. 24.4. Su tokiais kasacinio skundo argumentais nesutiktina. Nusikaltimai,... 145. 24.5. Kasaciniame skunde taip pat teigiama, kad G. Č.... 146. 24.6. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam... 147. 24.7. Piktnaudžiavimas, numatytas BK 228 straipsnio 1 dalyje (2007 m.... 148. 24.8. Tačiau vien tik piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi ar (ir) tarnybos... 149. 24.9. Didelė žala, atsiradusi dėl piktnaudžiavimo, gali būti tiek... 150. 24.10. Valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, neatlikdamas arba... 151. 24.11. Būtent nagrinėjamoje byloje teismai, pripažindami, kad nuteistasis... 152. 24.12. Didelės neturtinės žalos požymio nepaneigia ir tai, kad, pasak... 153. 24.13. Taigi, atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, kad 154. 24.14. Apeliacinės instancijos teismas motyvuotai pasisakydamas dėl didelės... 155. 24.15. Kasaciniame skunde ginčijama ir teismų nustatyta faktinė aplinkybė... 156. Dėl S. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1... 157. 25. Nuteistojo S. S. gynėjo kasaciniame skunde teigiama,... 158. 25.1. Teismai, nuteisdami S. S. pagal BK 300 straipsnio 1... 159. 25.2. Kartu S. S. buvo nuteistas pagal BK 228 straipsnio... 160. 25.3. Kasaciniame skunde teigiama, kad S. S. veikė... 161. 25.4. BK 31 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad asmuo neatsako pagal... 162. 25.5. Būtinojo reikalingumo instituto esmė ir paskirtis suponuoja būtinybę... 163. 25.6. Kaip matyti iš bylos medžiagos, atitinkamų ( - ) savivaldybės... 164. 25.7. Nesutiktina ir su kasatoriaus argumentais, kad S.... 165. 25.8. Nustatytas šioje byloje didelės žalos požymis BK 228 straipsnio... 166. 25.9. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, apeliacinės instancijos... 167. 25.10. Kasatorius taip pat teigia, kad 2010 m. lapkričio 8 d. užduotis... 168. 25.11. Taigi darytina išvada, kad teismai, pripažindami 169. Dėl J. S. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1... 170. 26. Nuteistoji J. S. kasaciniame skunde teigia, kad... 171. 26.1. Teismai, nuteisdami J. S. pagal BK 300 straipsnio 1... 172. 26.2. Kasatorė, ginčydama jos nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 1 dalį,... 173. 26.3. Baudžiamajame įstatyme dokumento sąvoka nepateikta, tačiau teismų... 174. 26.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju 175. 26.5. Nesutiktina ir su kasatorės argumentais, kad jos veiksmai yra formalūs... 176. 26.6. Jau minėti kasatorės veiksmai (paraiškos ir sutarčių projektų... 177. 26.7. Taigi, J. S. veiksmai parengiant minėtus... 178. 26.8. Kasatorė J. S. taip pat ginčija teismų... 179. 26.9. Į šiuos jos argumentus argumentuotai atsakė teismai, kurie, įvertinę... 180. 26.10. J. S. kasacinio skundo argumentai dėl... 181. Dėl D. K. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1... 182. 27. Kasatorius teigia, kad jo veika neteisingai kvalifikuota pagal BK 300... 183. 27.1. Teismai, nuteisdami D. K. pagal BK 300 straipsnio 1... 184. 27.2. Kasatorius teigdamas, kad jį nuteisus pagal BK 300 straipsnio 1 dalį... 185. 27.3. Taip pat kasacinio skundo argumentai, kad teismai neįvertino Viešųjų... 186. 27.4. Taigi teismai, konstatuodami didelės neturtinės žalos požymio buvimą... 187. 27.5. Taip pat nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad BK 228... 188. Dėl D. Ž. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio... 189. 28. Kasatorė kasaciniame skunde teigia, kad teismai, pripažindami ją kalta... 190. 28.1. Teismai, nuteisdami D. Ž. pagal BK 300 straipsnio... 191. 28.2. Nesutiktina su kasatorės argumentais, kad ji nepadarė BK 300 straipsnio... 192. 28.3. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, šioje byloje surinktų duomenų... 193. 28.4. Taip pat nesutiktina su kasacinio skundo argumentais, kad teismai,... 194. 28.5. Priešingai nei teigiama kasaciniame skunde, teismai, pripažindami 195. Dėl R. R. veikų kvalifikavimo pagal BK 228 straipsnio 1... 196. 29. Nuteistosios R. R. gynėjas kasaciniame skunde... 197. 29.1. Teismai, nuteisdami R. R. pagal BK 300 straipsnio 1... 198. 29.2. Priešingai nei yra teigiama kasaciniame skunde, teismai motyvuotai... 199. 29.3. Kasacinio skundo argumentai, kad R. R. pasirašė... 200. Dėl E. B. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6... 201. 30. Nuteistasis E. B. teigia, kad teismai neišsamiai... 202. 30.1. Šie nuteistojo E. B. kasacinio skundo argumentai... 203. 30.2. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad E. B.,... 204. 30.3. Nesutiktina su kasatoriaus argumentais, kad jo veiksmuose nėra... 205. 30.4. Žinodamas apie atliktus papildomus statybos darbus bei sumontuotą video... 206. 30.5. Atmestinas kasatoriaus teiginys, kad teismai nemotyvavo neigiamų... 207. 30.6. BK 300 straipsnyje numatyto nusikaltimo objektu laikytinas dokumento... 208. 30.7. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad įrašant į dokumentus,... 209. 30.8. Kasatorius E. B. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK... 210. 30.9. Kasatoriaus argumentai atmestini kaip nepagrįsti. Pagal teismų... 211. 30.10. Teismų sprendimų turiniui prieštarauja kasatoriaus argumentas, kad... 212. 30.11. Atmestini kasatoriaus argumentai, kad įrodymai ir įvykių eiga, jo... 213. 30.12. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas iš esmės yra ypatinga... 214. 30.13. Teismai nustatė, kad E. B., klastodamas tikrus... 215. 30.14. Atsižvelgiant į teismų nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad... 216. Dėl V. M. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6... 217. 31. Nuteistasis V. M. teigia, kad jis nuteistas pagal BK... 218. 31.1. V. M. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 219. 31.2. Kasatorius nesutinka su teismų padaryta išvada, kad jam inkriminuotuose... 220. 31.3. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad V. M.... 221. 31.4. Pagal CK 6.694 straipsnio, kuriame įtvirtintas statybos darbų... 222. 31.5. Pagal teismų praktiką atliktų darbų akte yra nurodomos aplinkybės... 223. 31.6. Taigi pagal rangos sutarties Nr. SR-224 10.3, 11.3 punktų nuostatas... 224. 31.7. Apeliacinės instancijos teismas pritarė pirmosios instancijos teismo... 225. 31.8. Atmestinas kasatoriaus argumentas, kad jo kaltė dėl BK 300 straipsnio 1... 226. 31.9. Teismai pagrįstai V. M. pripažino kaltu padėjus... 227. Dėl A. G. veikų kvalifikavimo pagal BK 24 straipsnio 6... 228. 32. Nuteistasis A. G. teigia, kad neįrodyta jo kaltė... 229. 32.1. A. G. nuteistas pagal BK 300 straipsnio 1 dalį už... 230. 32.2. Taip pat A. G. nuteistas pagal BK 24 straipsnio 6... 231. 32.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad A. G.... 232. 32.4. Lietuvos apeliacinis teismas, atsakydamas į nuteistojo 233. 32.5. Kasatorius kategoriškai nesutinka su tokiomis teismų išvadomis... 234. 32.6. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas.... 235. 32.7. Pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tik tas asmuo, kurio padaryta... 236. 32.8. Kaltė (jos forma, rūšis), kaip ir bet koks kitas nusikaltimo sudėties... 237. 32.9. Pagal Statybos įstatymo 16 straipsnio 2 dalį (galiojusią veikos... 238. 32.10. Pagal Statybos techninio reglamento STB 1.09.05:2002 „Statinio... 239. 32.11. Taigi teismų nustatytos aplinkybės nepatvirtina 240. 32.12. Šiame kontekste pažymėtina, kad BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta,... 241. 32.13. Taigi konstatuotina, kad teismai, nuteisdami A. G.... 242. Išplėstinė septynių teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos... 243. Atmesti nuteistųjų Č. D., D. K.,... 244. Pakeisti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. ir Lietuvos apeliacinio... 245. Panaikinti Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. nuosprendžio dalį,... 246. Kitas Kauno apygardos teismo 2015 m. liepos 10 d. ir Lietuvos apeliacinio...