Byla 1A-421-396/2016
Dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Rūtos Mickevičienės, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui R. S., gynėjams advokatams A. S., V. P., R. B., R. M., nuteistiesiems A. M., R. G., M. S., A. B.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. G., A. M., A. B., nuteistojo M. S. gynėjo advokato R. M. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

3A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

4- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. gamybinės įmonės turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

5- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

6- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

7- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

8- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. ir J. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

9- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Ž. A., V. A., UAB „( - )“ turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

10- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. A. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

11- pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. A. šaunamųjų ginklų pagrobimo) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

12- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. R., D. P. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

13- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

14- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

15- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl B. D. turto vagystės) – laisvės atėmimu ketveriems metams šešiems mėnesiams;

16- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl B. D. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

17Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir A. B. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas septyneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

18Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2013 m. lapkričio 6 d. iki 2015 m. sausio 6 d.

19A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:

20- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu trejiems metams;

21- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl B. D. turto vagystės) – laisvės atėmimu trejiems metams;

22- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl B. D. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams.

23Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir A. M. paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

24Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir A. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas ketveriems metams.

25Pritaikius BK 75 straipsnį, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas dvejiems metams, įpareigojant A. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, tęsti darbą arba pradėti dirbti, dalyvauti elgesio pataisos programoje.

26M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:

27- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti S. B. turtą) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

28- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

29- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. M. turto vagystės) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

30- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ turto vagystės) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

31- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

32- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. gamybinės įmonės turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

33- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

34- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

35- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

36- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl P. B., M. B., R. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

37- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. ir J. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

38- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Ž. A., V. A., UAB „( - )“ turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

39- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. A. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

40- pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. A. šaunamųjų ginklų pagrobimo) – laisvės atėmimu šešeriems metams;

41- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. R., D. P. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

42- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

43- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams.

44Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas aštuoneriems metams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

45Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d.

46R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

47- pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti S. B. turtą) – laisvės atėmimu trejiems metams šešiems mėnesiams;

48- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

49- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ turto vagystės) – laisvės atėmimu ketveriems metams;

50- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

51- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. gamybinės įmonės turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

52- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu šešiems mėnesiams;

53- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

54- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo) – laisvės atėmimu aštuoniems mėnesiams;

55- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. ir J. B. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams;

56- pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės atėmimu penkeriems metams.

57Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas šešeriems metams šešiems mėnesiams. Bausmę paskirta atlikti pataisos namuose.

58Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo terminas nuo 2013 m. lapkričio 13 d. iki 2016 m. vasario 26 d.

59Iš nuteistųjų M. S. ir R. G. solidariai priteista AB „Lietuvos draudimas“ naudai 304,10 Eur (dėl S. B.) turtinei žalai atlyginti.

60Iš nuteistojo M. S. priteista nukentėjusiajam D. M. 5 951,70 Eur turtinei ir 300 Eur neturtinei žalai atlyginti.

61Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista bankrutuojančiai V. G. gamybinei įmonei 86 017,15 Eur turtinei žalai atlyginti.

62Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista nukentėjusiajam D. A. 14 481 Eur turtinei ir 1 448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti.

63Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. priteista po 19,31 Eur (iš viso 57,92 Eur) nukentėjusiajam D. A. proceso išlaidoms atlyginti.

64Iš nuteistojo M. S. priteista nukentėjusiajam P. B. 29 324,03 Eur turtinei žalai atlyginti.

65Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista nukentėjusiajam H. B. 6 276,07 Eur turtinei ir 2 896,20 Eur neturtinei žalai atlyginti.

66Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista 161,59 E. V. ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos dėl nukentėjusiojo H. B. gydymo.

67Iš nuteistųjų M. S. ir A. B. solidariai priteista AB „Lietuvos draudimas“ 10 926,84 Eur (dėl Ž. A.) turtinei žalai atlyginti.

68Iš nuteistųjų M. S. ir A. B. solidariai priteista nukentėjusiesiems Ž. A. ir V. A. 19 987,20 Eur turtinei ir 20 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

69Iš nuteistųjų M. S. ir A. B. priteista po 200 Eur (iš viso 400 Eur) nukentėjusiajam Ž. A. proceso išlaidoms atlyginti.

70Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B., A. M. solidariai priteista nukentėjusiajam J. A. 39 785,36 Eur turtinei ir 1 448,10 Eur neturtinei žalai atlyginti.

71Iš nuteistųjų A. B., A. M. solidariai priteista nukentėjusiajam B. D. 390,99 Eur turtinei žalai atlyginti.

72Iš nuteistojo R. G. priteista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriui 440,04 Eur išlaidos dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo.

73Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Subaru Legacy“ valst. Nr. ( - ), kaip nusikaltimų padarymo priemonė.

74Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

75M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą nuolat vykdyti turtinio pobūdžio nusikaltimus, t. y. savo ir kitų bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą, 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, surado asmenis, siekiančius ir sutinkančius vykdyti šias nusikalstamas veikas: R. G., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, asmenį, pasislėpusį nuo ikiteisminio tyrimo, A. B., o nuo 2013 m. rudens – A. M., parengė nusikalstamos veikos planą, pagal kurį R. G., M. Š., A. B., asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, o nuo 2013 m. rugsėjo mėn. – A. M., bei kiti epizodiniai tyrimo metu nenustatyti asmenys, nepriklausantys organizuotai grupei, rinktų ir suteiktų informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, sektų ir kitokiu būdu rinktų informaciją apie asmenų buvimą namuose ar išvykimą iš jų, savo ir kitų bendrininkų naudai pagrobtų ir realizuotų pagrobtus daiktus, o pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalintų lygiomis dalimis, ir realizuodamas šį planą 2011 m. vasarą, tikslesnis laikas tyrimo metu nenustatytas, surastiems nusikalstamų veikų vykdymui asmenims pavedė atlikti konkrečius nusikalstamai veikai įgyvendinti reikalingus veiksmus: epizodiniams tyrimo metu nenustatytiems asmenims, nepriklausantiems organizuotai grupei – suteikti informaciją apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu, turto laikymo vietą, R. G., M. Š., A. B., A. M., asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo – sekti asmenis ir jų gyvenamąsias vietas, kad surinktų informaciją, ir kada namuose nieko nebus, M. Š. – įsibrauti į patalpas, o kitiems asmenims stebėti aplinką ir dalyje nusikalstamų veikų kartu su M. Š. įsibrauti į patalpas, pagrobtus daiktus realizuoti M. Š. ir R. G., pagrobtus pinigus ir pinigus, gautus realizavus pagrobtus daiktus, pasidalinti lygiomis dalimis, išskyrus A. M., kuris pusę gautų pinigų atiduos jam (M. S.). Visiems šiems bendrininkams sutikus veikti pagal šį planą bei bendromis pastangomis jį įgyvendinus darant konkrečius nusikaltimus, taip M. S. subūrė organizuotą grupę vagystėms vykdyti, o R. G., A. B., A. M. dalyvavo šios suburtos organizuotos grupės vagysčių veikloje, kurios nariai, veikdami įvairiomis sudėtimis, taip pat ir su kitais nenustatytais asmenimis, nepriklausančiais organizuotai grupei, laikotarpiu nuo 2011 m. spalio mėnesio iki 2013 m. lapkričio 6 d. padarė nusikaltimus šiomis aplinkybėmis:

76M. S. ir R. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2011 m. spalio mėnesį, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, tyrimo metu nenustatytam asmeniui suteikus informaciją apie S. B., gyvenančio adresu (duonenys neskelbtini), namuose galimai laikomą didelį pinigų kiekį, M. S., R. G., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, stebėjo S. B., jo gyvenamąjį namą, esantį (duonenys neskelbtini), rinko informaciją, kada namuose nieko nebus, o 2011 m. spalio 7 d. 7 val. 50 min., pastebėję, kad iš namų išvažiavo S. B. su šeima, pagal iš anksto aptartą planą M. S. iš paskos automobiliu nusekė S. B., o R. G. ir M. Š. tyčia atsuktuvu laužė gyvenamojo namo langą, jį išdaužė, pro kurį įsibrovė į gyvenamąjį namą, siekiant pagrobti svetimą turtą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jų valios, nes M. S. radijo stotele pranešė, jog į namus grįžta S. B., todėl neradę pinigų, pasišalino iš gyvenamojo namo.

77Tokiu būdu M. S., R. G., M. Š., veikdami organizuota grupe, savo naudai pasikėsino įgyti S. B. priklausantį turtą, t. y. pinigus, dėl ko sugadino S. B. gyvenamojo namo langą, ir padarė 1 050 Lt (304,10 Eur) turtinę žalą.

78M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 21 d. M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, turint informacijos apie D. M. vykdomą veiklą – prekybą automobiliais, stebėdami D. M. namus, esančius (duonenys neskelbtini), M. S. ir M. Š. rinko informaciją, kada namuose nieko nebus arba šeimininkai miegos, ir susitarę naktį susitikti sutartoje vietoje, 2011 m. spalio 22 d. 2 val. nakties pagal iš anksto aptartą planą, M. S. stebint aplinką prie kotedžo tvoros, M. Š. tyčia atsuktuvu sugadino gyvenamojo namo pagalbinių patalpų, t. y. katilinės durų spynos šerdelę ir ją išlaužęs, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė piniginę, kurios vertė 200 Lt (57,92 Eur), su joje buvusiais 5 000 Eur ir 3 000 Lt (868,86 Eur), kuriuos po to pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis.

79Tokiu būdu M. S., veikdamas organizuota grupe su M. Š., savo naudai įgijo svetimą, D. M. priklausantį turtą, t. y. piniginę už 200 Lt (57,92 Eur) bei 5 868,86 Eur, ir pagrobdamas šį turtą, D. M. padarė 5 926,78 Eur turtinę žalą.

80M. S. ir R. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesį kartu su M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, surinkę informaciją apie parduotuvės „(duonenys neskelbtini)“, esančios (duonenys neskelbtini), apsaugos sistemą ir pinigų laikymo vietą, 2011 m. lapkričio 19 d. apie 20 val. pagal susitarimą susitiko prie Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto, esančio P. Armino g. 92, Marijampolėje, ir pagal iš anksto aptartą planą M. S. stebint P. Armino gatvę nuo pietinio atvažiavimo, asmeniui, pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo, stebint P. Armino gatvę nuo šiaurinio atvažiavimo, R. G. ir M. Š. perlipo parduotuvės „(duonenys neskelbtini)“ pietinėje teritorijos pusėje esančią tvorą bei prie administracinio pastato padarius tvoroje skylę, pateko į parduotuvės „(duonenys neskelbtini)“ saugomą teritoriją, kur išlaužė administracinės patalpos lango rėmą, jį sudaužę, kurio vertė 300 Lt (86,89 Eur), įsibrovę į parduotuvės administracines patalpas, tyčia sugadino apsaugos signalizacijos įrangą už 811 Lt (234,88 Eur), pagrobė seifą, kurį nunešė į Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto parkelį, kur laužtuvu ir atsuktuvu išlaužė seifo užraktą ir jame neradę pinigų, pagrobtą seifą nunešė ir paslėpė prie netoliese esančio kanalo. Po to grįžo į parduotuvės „(duonenys neskelbtini)“ tas pačias administracines patalpas, laužtuvu išlupo prie sienos pritvirtintą pastatomoje spintelėje už 250 Lt (72,40 Eur), buvusį antrąjį seifą už 252,98 Lt (73,27 Eur) su jame buvusiais 4 400 Lt (1 274,33 Eur) bei nunešę į Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto aikštelėje stovintį R. G. vairuojamą automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), nuvyko į R. G. garažą, esantį (duonenys neskelbtini), kuriame kampiniu šlifuokliu jį atidarė ir pagrobė seife buvusius 4 400 Lt (1 274,33 Eur), kuriuos pagal susitarimą M. S., R. G., asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, M. Š. pasidalino lygiomis dalimis, o pagrobtą seifą išmetė į Šešupės upę prie Vingio g. namo Nr. 2D, Kumelionių kaime, Marijampolės savivaldybėje.

81Tokiu būdu M. S., R. G., M. Š., asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą – UAB „( - )“ priklausantį turtą už 4 400 Lt (1 274,33 Eur), ir pagrobdami šį turtą padarė bendrovei 4 400 Lt (1 274,33 Eur) turtinę žalą bei sugadino jos turto už 1 613,98 Lt (467,44 Eur).

82M. S., R. G., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio mėnesio pradžioje, M. S. ir R. G. turint informacijos apie tai, jog V. G. pirmadieniais iš banko parsiveža dideles pinigų sumas į namus, esančius (duonenys neskelbtini), bei jų laikymo seife vietą, M. S., R. G., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, A. B., stebėjo V. G. gyvenamąjį namą, rinko informaciją, kuriuo laiku parvežami pinigai, pro kur įsibrauti į gyvenamąjį namą, kada namuose nieko nebus. 2011 m. lapkričio 28 d. nuo 18 val. 30 min. iki 20 val. 30 min., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, pastebėję, kad namuose nieko nėra, pagal iš anksto aptartą planą, M. S. ir A. B. stebint privažiavimus prie V. G. gyvenamojo namo, R. G. ir M. Š. išlaužė V. G. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duonenys neskelbtini), langą, kurio vertė 250 Lt (72,40 Eur), ir įsibrovę į gyvenamojo namo miegamąjį kambarį, sugadino sienos ir grindų lentas, kurių vertė 100 Lt (28,96 Eur), bei laužtuvu ir atsuktuvu išlaužę seifo užraktą, kurio vertė 250 Lt (72,40 Eur), iš seifo pagrobė V. G. gamybinei įmonei priklausančius 297 000 Lt (86 017,14 Eur). Po to pagrobtus 297 000 Lt (86 017,14 Eur) M. S., R. G., A. B., M. Š. pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis.

83Tokiu būdu M. S., R. G., A. B., M. Š., veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą – V. G. gamybinei įmonei priklausantį turtą už 297 000 Lt (86 017,14 Eur), sugadino V. G. priklausančio turto už 600 Lt (173,77 Eur), ir pagrobdami šį turtą padarė V. G. gamybinei įmonei 297 000 Lt (86 017,14 Eur) turtinę žalą, o sugadindami V. G. turtą padarė 600 Lt (173,77 Eur) turtinę žalą.

84M. S., R. G., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. vasario mėnesį, veikdami kartu su asmeniu, kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, bei M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, turėdami informacijos apie garaže Nr. 66, esančiame garažų bendrijoje „Gija“, (duonenys neskelbtini), laikomus didelės vertės katalizatorius, priklausančius D. A., atvykę į automobilių stovėjimo aikštelę, esančią prie UAB „(duonenys neskelbtini)“, adresu (duonenys neskelbtini), slapta sekė D. A. priklausantį garažą bei rinko informaciją dėl garaže laikomų katalizatorių kiekio, gabenimo laiko, įrengtos apsaugos sistemos. 2012 m. kovo 1 d. nuo 21 val. iki 23 val., įsitikinę, kad garaže tuo metu yra laikomas didelis kiekis katalizatorių, automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), atvykę prie garažų masyvo „Gija“, automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), paliko atokiau prie (duonenys neskelbtini), ir pagal iš anksto aptartą planą, M. S., R. G. ir asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, stebėjo privažiavimus prie garažo, o M. Š. ir A. B. laužtuvu išlaužė J. G. priklausančio garažo Nr. 65, esančio garažų bendrijoje „Gija“, (duonenys neskelbtini), duris, kurių vertė 300 Lt (86,89 Eur), ir įsibrovę į garažo vidų, rūsio patalpose kūju ir laužtuvu išmušė sienoje angą, taip padarydami 200 Lt (57,92 Eur) žalą, pro kurią pateko į garažą Nr. 66, priklausantį D. A., ir pagrobė D. A. priklausančius 10 000 Lt (2 896,20 Eur) bei 160 kg katalizatorių už 40 000 Lt (11 584,80 Eur), t. y. katalizatorius pernešė pro išgriautą sienoje angą į garažą Nr. 65, o iš šio garažo M. S., M. Š., A. B. katalizatorius sukrovė į automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), ir išvežė iš įvykio vietos, kuriuos vėliau, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S. ir R. G. realizavo tyrimo metu nenustatytoje vietoje, o pagrobtus 10 000 Lt (28 96,20 Eur) ir pinigus, gautus už parduotus katalizatorius, pagal susitarimą M. S., R. G., A. B., M. Š. ir asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, pasidalino lygiomis dalimis.

85Tokiu būdu M. S., R. G., A. B., M. Š. bei asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą – D. A. priklausantį turtą, t. y. 10 000 Lt (2 896,20 Eur) ir 160 kg katalizatorių už 40 000 Lt (11 584,80 Eur), ir pagrobdami šį D. A. priklausantį turtą padarė 50 000 Lt (14 481 Eur) turtinę žalą, o dėl sugadinto turto J. G. padarė 500 Lt (144,81 Eur) turtinę žalą.

86M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 9 d. veikdamas su M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ir asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, sužinoję apie vykstančias S. M. laidotuves ir įsitikinę, kad P. B. namuose nieko nėra, nes P. B. išvykęs į laidotuves, 2012 m. gegužės 9 d. 21 val. pagal iš anksto aptartą planą M. S. stebėjo nuo Saulės g. esantį įvažiavimą, asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, stebėjo Žuvinto g., o M. Š. išlaužė P. B. priklausančio gyvenamojo namo langą, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė P. B. ir M. B. priklausančius 5 000 Eur, 38 000 Lt, 100 g auksinę apyrankę už 6 000 Lt, 100 g auksinę koljė už 9 000 Lt, po 100 g auksinės apyrankės ir koljė komplektą už 15 000 Lt, auksinį laikrodį „Rolex“ už 5 000 Lt, auksinį žiedą už 3 000 Lt, auksinį žiedą už 1 500 Lt, auksinį žiedą už 1 000 Lt, auksinį žiedą už 1 000 Lt, auksinį žiedą už 1 500 Lt, R. B. priklausantį laikrodį „Tyssot“ už 3 000 Lt. Po to tiksliai nenustatytu laiku šiuos pagrobtus juvelyrinius dirbinius M. Š. realizavo, t. y. per keletą kartų pardavė Rygoje, Latvijos Respublikoje, o pagrobtus pinigus ir gautus pinigus už parduotus juvelyrinius dirbinius pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis su M. S. ir asmeniu, kuris pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo.

87Tokiu būdu M. S., M. Š. ir asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą, t. y. P. B. ir M. B. priklausantį turtą už 98 264 Lt bei R. B. priklausantį turtą už 3 000 Lt, taip padarydami P. B. ir M. B. bendrą 98 264 Lt (28 459,22 eurų) turtinę žalą, R. B. – 3 000 Lt (868,86 Eur) turtinę žalą.

88M. S., R. G., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. pradžioje, tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S. ir R. G., turėdami informacijos apie H. B. laikomą didelę pinigų sumą namuose, esančiuose (duonenys neskelbtini), ir turėdami pultelį nuo H. B. gyvenamojo namo garažo pakėlimo vartų, turėjo tikslą įvykdyti pinigų vagystę, M. S., R. G., A. B. ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, bei asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, slapta sekė H. B. gyvenamąjį namą, H. B. autopaslaugų įmonę, esančią (duonenys neskelbtini), šeimos narius, rinkdami informaciją, kada namuose nieko nebus, R. G. nuo 2012 m. balandžio 19 d. būnant suimtam ikiteisminiame tyrime (Nr. 38-1-00107-11), M. S. gavo informaciją, kad namuose, tikėtina, nieko nebus, 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. 30 min. M. S., M. Š., A. B. ir asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, susirinkę netoli H. B. namų esančioje Marijampolės vaikų lopšelio darželio „Šaltinėlis“ teritorijoje, esančioje K. Griniaus g. 12A, Marijampolėje, aptarė nusikalstamos veikos – vagystės įsibraunant į gyvenamąjį namą planą ir pasiskirstę užduotimis, t. y. A. B. stebėjo Maironio ir Liepynų g. sankryžą, esančią Marijampolėje, M. S. stebėjo P. Armino ir K. Griniaus g. sankryžą, esančią Marijampolėje, tokiu būdu stebėjo privažiavimus prie H. B. gyvenamojo namo, o M. Š., asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo) bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo iš R. G. paimtu anksčiau turėtu pulteliu nuo garažo pakėlimo vartų atidarė gyvenamojo namo garažo vartus, pro kur patekus į namo vidų, ir asmeniui (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytam asmeniui pamačius, kad namuose yra H. B., panaudojo fizinį smurtą prieš H. B., t. y. užmetė jam ant galvos antklodę, ne mažiau kaip septynis kartus sudavė kietais bukais daiktais į veidą, galvą ir šonus, taip padarė lengvo laipsnio galvos smegenų sukrėtimą, bendrą sumušimo sindromą, nosies kaulų lūžimą, dešinio skruostikaulio lanko lūžimą, muštines žaizdas nosies nugarėlės ir dešinės akies išorinio kampo srityse, kraujosruvas dešinio žando – kaklo, viršutinės lūpos, pasmakrės kairėje pusėje, kaklo kairėje pusėje, dešiniojo peties priekiniame paviršiuje, dešiniame šone, tokiu būdu padarė nežymų sveikatos sutrikdymą, o dėl muštinės žaizdos nosies nugarėlės srityje, nosies kaulų lūžimo, muštinės žaizdos ties dešinės akies vokų kampu bei dešiniojo skruostikaulio lanko lūžimo – nesunkų sveikatos sutrikdymą. Po to rankomis suėmė ir spaudė kaklą, H. B. nustūmė nuo lovos ir prispaudę laikė ant žemės, tokiu būdu atėmė galimybę nukentėjusiajam priešintis, o M. Š. tuo metu išlaužė stale įmontuotą seifą, jį atrakino H. B. nurodytu raktu ir iš seifo pagrobė H. B. priklausančius 20 000 Lt, auksinį žiedą už 1 000 Lt, piniginę už 50 Lt, pinigus 220 Lt bei sutuoktinei J. B. priklausančią sidabrinę apyrankę už 400 Lt. Po to pagal susitarimą M. S., M. Š., A. B., asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo) ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo pasidalino pagrobtą turtą lygiomis dalimis, o R. G. kiekvienas iš šių asmenų iš savo dalies davė po 100 Lt, ir taip veikdami organizuota grupe M. S., R. G., asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo), M. Š. ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo savo naudai įgijo svetimą – H. B. priklausantį turtą už 21 270 Lt (6 160,22 Eur) bei J. B. priklausantį turtą už 400 Lt (115,85 Eur).

89Tokiu būdu H. B. padarė 21 270 Lt (6 160,22 Eur), o J. B. – 400 Lt (115,85 Eur) turtinę žalą.

90M. S. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. spalio mėnesį, turėdami informacijos apie Ž. A. 2012 m. spalio 6 d. vakare planuojamą išvykimą iš namų, šią informaciją perdavė M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ir asmeniui (pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo) bei parodę jiems Ž. A. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duonenys neskelbtini), ir turėdami tikslą įvykdyti vagystę, pagal iš anksto aptartą planą, nuo 2012 m. spalio 6 d. 21 val. 30 min. iki 2012 m. spalio 7 d. 2 val. 30 min., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. Š. ir asmeniui (pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo) atvykus į (duonenys neskelbtini), paliko automobilį (duonenys neskelbtini) g. prie pastatų Nr. 4 ir 6 esančios aikštelės, ir nuėję prie Ž. A. namų, asmeniui (pasislėpusiam nuo ikiteisminio tyrimo) prie Ž. A. gyvenamojo namo tvoros stebint (duonenys neskelbtini) gatvę, M. Š. atsuktuvu išlaužė Ž. A. gyvenamojo namo langą, kurio vertė 15 66,67 Lt, ir įsibrovęs į gyvenamąjį namą, rastu raktu atrakino ir iš seifo pagrobė graižtvinį šautuvą ( - ) Nr. 247266308 su priedais, kurio vertė 13 100 Lt, graižtvinį šautuvą TOZ 8M, Nr. 126123, kurio vertė 1 680 Lt, lygiavamzdį šautuvą IŽH 27EM Nr. 9831244, kurio vertė 1 650 Lt, su kalimatoriumi, kurio vertė 1 800 Lt, diržą, kurio vertė 200 Lt, dėklą šoviniams, kurio vertė 50 Lt, kombinuotą šautuvą BRNO Nr. 100076, kurio vertė 3 500 Lt, optiką, kurios vertė 6 500 Lt, prožektorių, kurio vertė 900 Lt, diržą, kurio vertė 200 Lt, dėklą šoviniams, kurio vertė 50 Lt, dėklą optikai, kurio vertė 50 Lt, pistoletą savigynai IŽH Nr. POM8342, kurio vertė 1 600 Lt, su dėklu, kurio vertė 200 Lt, pneumatinį šautuvą „Gamo“ Nr. 04-1C-550152-10, kurio vertė 950 Lt, su optika, kurios vertė 500 Lt, 4 vnt. medžioklinių peilių su odiniais dėklais, kurių bendra vertė 800 Lt, naktinio matymo žiūronus „ATN“, kurių vertė 8 000 Lt, laikrodį „Šturmanskie“, kurio vertė 1 800 Lt, laikrodį „Romanson“, kurio vertė 1 000 Lt, laikrodį „Casio“, kurio vertė 400 Lt, kišeninį laikrodį su grandinėle, kurio vertė 450 Lt, laikrodį „Paliot“, kurio vertė 200 Lt, laikrodį „Orient“, kurio vertė 500 Lt, laikrodį „Gucci“, kurio vertė 4 000 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 1 500 Lt, vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė

913 200 Lt, tuo tarpu, išlaužus ūkinio pastato langą, kurio vertė 2 193,33 Lt, įsibrovė į ūkinį pastatą, iš kur pagrobė Ž. A. ir V. A. priklausančius 6 200 Lt, UAB „( - )“ priklausančius 8 000 Eur ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur), auksines monetas „Nikolaškės“, kurių bendra vertė 3 200 Lt, prožektorių, kurio vertė 400 Lt, lagaminėlį su stalo įrankiais, kurių vertė 4 000 Lt, antklodę, kurios vertė 800 Lt. Po to pagrobtus šaunamuosius ginklus, įvyniotus į antklodę, nugabeno ir paslėpė krūmuose Baltrakio kaime, Gižų seniūnijoje, Vilkaviškio rajone, o pagrobtus pinigus pagal susitarimą M. S., M. Š., A. B., asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo) pasidalino lygiomis dalimis.

92Tokiu būdu M. S., M. Š., A. B., asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo), veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą – Ž. A. ir V. A. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 69 380 Lt (20 093,84 Eur), UAB „( - )“ priklausantį turtą – 8 000 Eur ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur), t. y. iš viso už 97 37,72 Eur, taip padarydami Ž. A. ir V. A. 69 380 Lt (20 093,84 Eur) turtinę žalą, UAB „( - )“ – 8 000 Eur ir 6 000 Lt (1 737,72 Eur), t. y. iš viso 9 737,72 Eur turtinę žalą, bei pagrobė daugiau kaip du šaunamuosius ginklus ir sugadinto Ž. A. priklausantį turtą už 3 760 Lt, padarydami 3 760 Lt (1 088,97 Eur) turtinę žalą.

93M. S. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. gruodžio mėnesį, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, M. S., A. B., asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo) ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavę informacijos apie J. R. ir jos mamos D. P. gyvenamajame name, esančiame (duonenys neskelbtini), laikomą didelį kiekį auksinių juvelyrinių dirbinių, 2012 m. gruodžio mėnesį stebėdami J. R. ir D. P. gyvenamąjį namą, rinko informaciją, kada nieko nebus namuose, ir 2012 m. gruodžio 25 d. 18 val. pastebėję, kad iš namų išėjo D. P. ir namuose nieko nėra, pagal iš anksto aptartą planą, asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo) ją sekė, M. S. stebėjo Šaulių g., A. B. stebėjo Kalvių g. prie gyvenamojo namo kiemo vartų, o M. Š., išlaužęs gyvenamojo namo langą, kurio vertė 800 Lt, įsibrovė į gyvenamąjį namą, iš kur pagrobė J. R. priklausančius auksinius juvelyrinius dirbinius, t. y. 4 vyriškus auksinius žiedus, kurių bendra vertė 6 000 Lt, vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 2 000 Lt, auksinę apyrankę, kurios vertė 3 000 Lt, 1 porą vyriškų sąsagų, kurių vertė 3 000 Lt, auskarus, kurių vertė 1 500 Lt, auskarus, kurių vertė 600 Lt, žiedą, kurio vertė 1 500 Lt, žiedą, kurio vertė 1 000 Lt, žiedą, kurio vertė 1 800 Lt, 6 vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 4 200 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 800 Lt, auksinę grandinėlę, kurios vertė 500 Lt, auksinį pakabuką, kurio vertė 120 Lt, auksinį pakabuką, kurio vertė 300 Lt, auksinį pakabuką, kurio vertė 300 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 150 Lt, vyrišką auksinį žiedą, kurio vertė 150 Lt, auskarus, kurių vertė 100 Lt, bei D. P. priklausantį auksinį pakabuką, kurio vertė 1 000 Lt, auksinį žiedą, kurio vertė 1 600 Lt. Po to pagrobtus juvelyrinius dirbinius M. Š. realizavo, t. y. pardavė (duonenys neskelbtini) esančioje juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, o pinigus, gautus už parduotus juvelyrinius dirbinius, pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis.

94Tokiu būdu M. S., A. B., M. Š. ir asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo), veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą – J. R. priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 27 020 Lt, ir D. P. priklausantį turtą – juvelyrinius dirbinius, kurių vertė 2 600 Lt, taip padarydami J. R. 27 020 Lt (7 825,53 Eur), D. P. 2 600 Lt (753,01 Eur) turtinę žalą bei sugadino J. R. priklausantį turtą už 800 Lt, padarydami jai 800 Lt (231,69 Eur) turtinę žalą.

95M. S., R. G., A. B. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį M. S., R. G., A. B., M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, A. M., turint informacijos apie J. A. vykdomą veiklą – katalizatorių supirkinėjimą, ir sužinojus šio asmens gyvenamąją vietą bei galimai ten laikomus katalizatorius, M. S., R. G., M. Š., A. B., A. M. stebėjo J. A. gyvenamąjį namą su ūkiniu pastatu, esančius (duonenys neskelbtini), siekiant patikrinti informaciją dėl galimai laikomų katalizatorių, ir 2013 m. rugsėjo 5 d. vakare A. M. ir M. Š., pasišviesdami prožektoriais, apžiūrėjo J. A. gyvenamojo namo ūkinio pastato vidų ir įsitikino, kad jame laikomi katalizatoriai. Po to atvyko pas R. G., adresu Gando g. 4, Kumelionių kaime, Marijampolės savivaldybėje, ir apie tai informavo R. G..

96Po to A. M. ir M. Š. grįžo prie J. A. gyvenamojo namo ir pagal iš anksto aptartą planą nuo 2013 m. rugsėjo 5 d. 21 val. 30 min. iki 2013 m. rugsėjo 6 d. 7 val. 30 min., tiksliai tyrimo metu nenustatytu laiku, R. G. automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), atvyko prie J. A. namų, esančių (duonenys neskelbtini), ir nenustatytu įrankiu atidarė J. A. priklausančio ūkinio pastato duris, o M. Š. ir A. M. įsibrovė į ūkinio pastato patalpas, iš kur pagrobė J. A. priklausančius 678,65 kg katalizatorių, kurių vertė 137 370,89 Lt, kuriuos M. Š. ir A. M. per kelis kartus sunešė prie tvoros, o R. G. pernešė juos prie kelio. Po to visi kartu juos sudėjo į R. G. vairuojamą automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), kuriuos R. G. nuvežė ir paslėpė į tyrimo metu nenustatytą vietą ir vėliau juos realizavus, M. S., R. G., A. B., M. Š. ir A. M. pinigus, gautus už parduotus katalizatorius, pagal susitarimą pasidalino lygiomis dalimis.

97Tokiu būdu M. S., R. G., A. B., M. Š. ir A. M., veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą – J. A. priklausantį turtą, t. y. 678,65 kg katalizatorių, kurių vertė 137 370,89 Lt, taip padarydami J. A. 137 370,89 Lt (39 785,36 Eur) turtinę žalą.

98A. B. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad A. M. ir M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, turint informacijos apie 2013 m. lapkričio 6 d. vykstančias B. D. motinos L. D. laidotuves, ir žinodami, jog namuose, esančiuose (duonenys neskelbtini), nieko nebus, vykdydami iš anksto aptartą planą, tą pačią dieną 20 val. 00 min. A. B. stebėjo Šakių ir Panevėžio gatves, A. M. stebėjo aplinką prie B. D. priklausančio gyvenamojo namo, esančio (duonenys neskelbtini), lango, o M. Š. tyčia išlaužė B. D. gyvenamojo namo langą, kurio vertė 800 Lt, ir įsibrovęs į gyvenamąjį namą, pagrobė B. D. priklausančias 5 vnt. pilkos spalvos metalo grandinėlių, kurių bendra vertė 150 Lt, baltos ir geltonos spalvos metalo grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 1 000 Lt, pilkos spalvos metalo grandinėlę su pakabuku, kurių bendra vertė 100 Lt, grandinėlę su pakabuku ir auskarais, kurių bendra vertė 100 Lt, geltonos spalvos metalo segę, kurios vertė 30 Lt, dvi auskarų poras, kurių vertė po 20 Lt, vieną auskarą, kurio vertė 20 Lt, pilkos spalvos metalo auskarą, kurio vertė 30 Lt, du vestuvinius žiedus, kurių bendra vertė 1 200 Lt, geltonos spalvos metalo žiedą, kurio vertė 30 Lt, geltonos spalvos metalo žiedą, kurio vertė 300 Lt, geltonos spalvos metalo žiedą, kurio vertė 400 Lt, geltonos spalvos metalo žiedą, kurio vertė 500 Lt, geltonos spalvos metalo auskarų porą, kurios vertė 500 Lt, geltonos ir pilkos spalvos metalo žiedą, kurio vertė 2 000 Lt, geltonos spalvos metalo žiedą su rožine akimi, kurio vertė 700 Lt, geltonos spalvos metalo žiedą, kurio vertė 800 Lt, geltonos ir baltos spalvos metalo grandinėlę, kurios vertė 2 000 Lt, geltonos ir baltos spalvos metalo grandinėlę ant rankos, kurios vertė 2 000 Lt, geltonos ir baltos spalvos metalo grandinėlę, kurios vertė 1 000 Lt.

99Tokiu būdu A. B., A. M. ir M. Š., veikdami organizuota grupe, savo naudai įgijo svetimą – B. D. priklausantį turtą, kurio bendra vertė 12 900 Lt (3 736,10 Eur), bei sugadino turto už 800 Lt (231,69 Eur).

100Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

101Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagristas. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, rungimosi bei nekaltumo prezumpcijos principus, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

102Nuteistojo vertinimu, pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012; Nr. 2K-269/2013 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

103Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nurodo, kad jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) nepadarė, organizuotos grupės veikloje nedalyvavo ir piniginių lėšų iš nusikalstamos veikos negavo. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo (A. M.) kaltę dėl J. A. turto vagystės konstatavo tik remdamasis liudytojo M. Š. parodymais, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas. Tačiau kitų faktinių duomenų, kurie leistų manyti, kad jis (apeliantas) dalyvavo šioje nusikalstamojoje veikoje, nėra.

104Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo M. Š. parodymai yra nenuoseklūs ir iš esmės prieštaringi. Liudytojas pirminių apklausų metu jį (A. M.) įvardijo kaip asmenį, vardu Aurimas, o tik vėlesnėse apklausose nurodė jo (apelianto) teisingą vardą ir pavardę. Tačiau liudytojas M. Š., 2015 m. vasario 2 d. duodamas parodymus ikiteisminio tyrimo teisėjui, parodė, kad katalizatorių vagystėje Mokolų kaime, dalyvavo tik R. G. ir A. B.. Be to, liudytojo parodymai yra nenuoseklūs ir dėl pagrobtų katalizatorių kiekio.

105Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje konstatavo, jog M. Š., M. S., R. G., A. B. ir jis (A. M.) iki nusikaltimo padarymo nesipyko, buvo pažįstami, bendravo ir yra dalyvavę kitų nusikaltimų padaryme. Tačiau nurodo, kad jam (apeliantui) 2013 m. rugsėjo 5 d. inkriminuota nusikalstama veika yra pirmoji, todėl ši aplinkybė akivaizdžiai paneigia aukščiau nurodytą skundžiamojo nuosprendžio išvadą ir patvirtina, kad jis (A. M.) nebuvo organizuotos grupės narys.

106Skunde A. M. tvirtina, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl B. D. turto vagystės) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl B. D. turto sugadinimo) nepadarė, nes tuo laikotarpiu buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos.

107Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo (A. M.) kaltę dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų grindė tik liudytojo M. Š. parodymais, dėl kurio ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnio nuostatas, bei policijos pareigūnų tarnybiniais pranešimais, kurie negali būti įrodymais. Apelianto teigimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai suteikė prioritetą liudytojo M. Š. parodymams bei neskyrė pakankamai dėmesio šių parodymų vertinimui, t. y. patikimumui nustatyti.

108Nurodo, kad M. Š. parodymų metu tvirtino, jog nusikalstamas veikas organizavo ir tam reikalingus įrankius paruošdavo M. S.. Tačiau remiantis 2013 m. lapkričio 7 d. kratos protokolu matyti, kad M. Š. namuose atlikus kratą buvo rastos tuščios popierinės dėžutės, skirtos radijo ryšio priemonėms. Nuteistojo nuomone, šios aplinkybės leidžia pagrįstai abejoti liudytojo M. Š. parodymų teisingumu bei objektyvumu.

109Skunde prašoma atsižvelgti ir į nuteistojo A. B. parodymus, kurių metu nuosekliai tvirtino, kad jis (A. M.) nedalyvavo nusikalstamų veikų padaryme. Tai, kad A. B. naudojosi jo (apelianto) vardu registruotu automobiliu „Audi A6“, apelianto nuomone, tikrai nepatvirtina jo kaltės.

110Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kritiškai vertino ir liudytojo A. K. parodymus, kuris buvo apklaustas teisiamajame posėdyje jo (apelianto) ir gynėjo prašymu.

111Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje šios inkriminuotos nusikalstamos veikos buvo kvalifikuotos kaip baigtas nusikaltimas, tačiau net pagrindinis šių nusikalstamų veikų vykdytojas neturėjo galimybės disponuoti šiuo pagrobtu turtu, nes buvo sulaikytas policijos pareigūnų.

112A. M. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kvalifikuojantį nusikalstamų veikų požymį, t. y. veikimą organizuota grupe.

113Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, privalu atsižvelgti ne tik į tikslus, bet ir į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011; Nr. 2K-27/2014 ir kt.). Be to, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei, tačiau šiuo atveju įrodymų, jog jis (apeliantas) suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės narys, nagrinėjamojoje byloje nėra.

114Apeliantas skunde pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tačiau pirmosios instancijos teismas akivaizdžiai jam (apeliantui) paskyrė neproporcingai didelę laisvės atėmimo bausmę, lyginant su kitais nuteistaisiais šioje byloje, ir tokiu būdu pažeidė teisingumo principą.

115Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamas veikas.

116Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė BPK 20 straipsnio, BPK 305 straipsnio 1 dalies nuostatas, rungimosi bei nekaltumo prezumpcijos principus, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

117Nuteistojo vertinimu, pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo, kurio veika atitinka BK specialiosios dalies straipsnyje numatytai nusikalstamos veikos sudėčiai. Nusikaltimo sudėtis yra esminis pagrindas sprendžiant dėl asmens patraukimo baudžiamojon atsakomybėn. Be to, kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, nes bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-205/2012; Nr. 2K-269/2013 ir kt.). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

118Apelianto nuomone, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakartotinai apklausti liudytoją M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį.

119Skunde R. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo pagrobti S. B. turtą), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. turto sugadinimo).

120Pasak apelianto, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus liudytojo M. Š. parodymus (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį), kurie patvirtintų jo (apelianto) kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų. Be to, liudytojo M. Š. parodymų patikimumas kelia abejones, nes liudytojas teisiamajame posėdyje teigė, kad pirma nusikalstama veika, kurią padarė bendrai su kitais nuteistaisiais, yra vagystė iš nukentėjusiojo V. G. gyvenamojo namo.

121Taip pat, apelianto vertinimu, Kauno apygardos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ turto vagystės) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ turto sugadinimo). Pasak R. G., nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus liudytojo M. Š. parodymus (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį), kurie patvirtintų jo (apelianto) kaltę dėl šių jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

122Nuteistojo nuomone, tai, kad poėmio metu buvo rastas ir paimtas kampinis šlifuoklis, tikrai nepatvirtino jo kaltės. Kampinis šlifuoklis nėra riboto leidimo prekė. Be to, ir specialisto išvadoje Nr. 64-8-ISI-192 nurodyta, kad pagrobtas seifas buvo pjautas ne disku. R. G. atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, jog 2013 m. lapkričio 13 d. automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), rasta avalynė priskirtina tai pačiai avalynei, kuri buvo užfiksuota 2011 metų įvykio vietos apžiūros metu. Tačiau iš specialisto išvados Nr. 64-8-ISI-25 matyti, kad nėra galimybės nustatyti, ar pėdsakai buvo palikti pateikta avalyne.

123Nuteistojo R. G. vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame nuosprendyje pripažindamas jį kaltu pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės), pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo), pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) nepateikė jokių argumentų ir motyvų. Be to, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių jo kaltę.

124Apelianto nuomone, apeliacinio proceso metu būtina apklausti liudytoją M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nes pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje nebuvo suteikta galimybė išsamiai apklausti šį liudytoją ir išsiaiškinti aplinkybes, susijusias su pagrobtų piniginių lėšų dydžiu. Nuteistojo tvirtinimu, šis liudytojas apklausų metu davė skirtingus parodymus, t. y. vienų apklausų metu nurodė, kad iš nukentėjusiojo V. G. namų buvo pavogta apie 100 000 Lt, kitų apklausų metų nurodė, jog buvo pavogta apie 300 000 Lt.

125Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės apylinkės prokuratūros prokuroras 2013 m. balandžio 18 d. buvo nutraukęs jo (apelianto) atžvilgiu ikiteisminį tyrimą šioje bylos dalyje.

126Skunde R. G. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. turto vagystės), nes šios nusikalstamos veikos metu buvo suimtas. Nuteistojo tvirtinimu, pirmosios instancijos teismas, net neįvardindamas konkrečių jo nusikalstamų veiksmų, pripažino jį kaltu. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nurodė, jog jis (apeliantas) veikė kaip vykdytojas. Tačiau vadovaujantis bendrosiomis baudžiamojo įstatymo nuostatomis matyti, kad vykdytojas atsako tik už tiesiogiai atliktus veiksmus.

127R. G. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo kvalifikuojantį nusikalstamų veikų požymį, t. y. veikimą organizuota grupe.

128Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, privalu atsižvelgti ne tik į tikslus, bet ir į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą siekiant bendro tikslo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011; Nr. 2K-27/2014 ir kt.). Be to, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad asmuo suprastų priklausąs tokiai grupei, tačiau šiuo atveju įrodymų, jog jis (apeliantas) suvokė, kad veikia kaip organizuotos grupės narys, nagrinėjamojoje byloje nėra.

129Apeliantas skunde pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę. Tai viena iš principinių baudžiamojo kodekso nuostatų, kuria siekiama subalansuoti, suderinti įstatyminius apribojimus ir teismo diskreciją, vertinant konkrečias bylos aplinkybes. Todėl teismas, įvertinęs veikos pavojingumą bei visas kitas bylos aplinkybes, nepažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principo, privalo paskirti teisingą bausmę.

130Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas R. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendį panaikinti ir dėl M. S. baudžiamąją bylą nutraukti arba paskirti švelnesnę bausmę. Civilinius ieškinius atmesti.

131Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis ir spėjimais, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes.

132Pažymi, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, neatsižvelgė į nacionalinę teismų praktiką ir pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

133Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme nebuvo surinkta įrodymų, kurie patvirtintų nuteistojo M. S. kaltę. Todėl, apelianto vertinimu, M. S. nepadarė jam inkriminuotų nusikalstamų veikų.

134Skunde pažymima, kad nuteistasis M. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik pagal prieštaringus, nenuoseklius ir melagingus liudytojo M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, kurių nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad liudytojas M. Š. buvo tas asmuo, kuris pats dalyvavo nusikalstamose veikose ir jas vykdė. Todėl akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis tik šio liudytojo parodymais, kuris siekė tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, gynėjo nuomone, asmenų parodymai gali būti vertinami patikimais, jeigu jie yra nuoseklūs, išsamūs, detalūs, duoti gera valia ir be pašalinės įtakos. Tačiau aplinkybės, rodančios, kad asmuo yra suinteresuotas bylos baigtimi, gali sudaryti pagrindą teismui vertinti jo parodymus kaip nepatikimus (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-399/2011).

135Gynėjo vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek liudytojas M. Š., kuris vykdė nusikaltimus, siekė su nuteistuoju M. S. susidoroti, t. y. ikiteisminio tyrimo pareigūnų pagalba buvo suformuluoti tinkami M. Š. parodymai, siekiant dirbtinai sukurti organizuotą grupę, kurios organizatoriumi įvardijo M. S., o šios grupės nariais pripažino nuteistojo draugus ir giminaičius. Be to, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniai pranešimai taip pat turi būti vertinami kritiškai, nes tai tik subjektyvi pareigūnų nuomonė, kuri nėra paremta jokiais įrodymais.

136Apelianto vertinimu, liudytojas M. Š. davė melagingus parodymus apie įvykdytas nusikalstamas veikas, jas organizavusius, įrankius bei priemones parūpinusius asmenis, nes kratos metu būtent šio liudytojo namuose buvo surasti įrodymai apie ryšio priemonių įgijimą, kurias pats ir įsigijo.

137Be to, liudytojas, parodymų metu nurodydamas aplinkybes apie 2013 m. rugsėjo 5 d. vykdytą katalizatorių vagystę, tvirtino, kad tą pačią dieną buvo susitikęs su M. S., kurio metu sutarė įvykdyti vagystę. Tačiau iš byloje esančių duomenų, t. y. M. S. sutuoktinės parodymų, elektroninio pašto susirašinėjimo laiškų, matyti, kad nuo 2009 m. rugsėjo 2 d. iki 2009 m. rugsėjo 7 d. M. S. su šeima buvo išvykęs į Nidą, todėl susitikime nedalyvavo ir jokios vagystės neorganizavo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje šių duomenų nevertino ir dėl to nenurodė jokių motyvų.

138Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad liudytojas M. Š. parodymų metu tvirtino, jog nuteistasis M. S. vadovavo organizuotai grupei, visi nusikaltimai buvo suplanuoti ir organizuoti iš anksto. Tačiau, gynėjo nuomone, šias nurodytas aplinkybes paneigia paties liudytojo parodymai, kurių metu tvirtino ir tai, kad kai kurie nusikaltimai buvo įvykdyti spontaniškai.

139Be to, liudytojo M. Š. parodymų prieštaringumą įrodo ir liudytojo K. B. parodymai dėl pagrobto turto realizavimo lombarde.

140Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas negalėjo nuteistojo M. S. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 187 straipsnio nuostatas, nes nuteistasis jokio svetimo turto nesugadino ir nesunaikino. Be to, remiantis liudytojo M. Š. parodymais matyti, kad jis (liudytojas) įsibraudavo į svetimą patalpą, sugadindavo turtą bei pavogdavo daiktus, o M. S. buvo tik stebėtojas, kuris įspėdavo apie artėjantį pavojų.

141Taip pat, gynėjo nuomone, M. S. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, nes nuteistasis nedalyvavo organizuotos grupės veikloje, o visas vagystes vykdė būtent liudytojas M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį. Be to, M. S. nebuvo ir nusikalstamų veikų organizatoriumi.

142Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame nuosprendyje nenurodydamas jokių motyvų, konstatavo, jog M. S. yra recidyvistas. Gynėjo vertinimu, tai, kad asmuo nusikalto neišnykus teistumui, nesudaro pagrindo jį pripažinti recidyvistu. Be to, teismas privalo pirmiausia įvertinti asmenybę, bylos medžiagą ir tik tada priimti motyvuotą sprendimą dėl asmens pripažinimo recidyvistu.

143Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m. vasario 26 d. nuosprendžio dalį, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. turto vagystės), BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Ž. A., V. A., UAB „Autolinija“ turto vagystės), pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. A. turto sugadinimo), BK 254 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. A. šaunamųjų ginklų pagrobimo), BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. R., D. P. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) panaikinti ir šioje dalyje priimti išteisinamąjį nuosprendį.

144Taip pat apeliantas prašo nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl B. D. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl B. D. turto sugadinimo), pakeisti, pašalinant organizuotos grupės kvalifikuojantį požymį, ir paskirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

145Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas, nepagrįstas ir priimtas neišsamiai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą, pažeidė Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio, Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalies, BPK 1 straipsnio 1 dalies, BPK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto, BPK 20 straipsnio, BPK 44 straipsnio 5, 6 dalių, BPK 305 straipsnio nuostatas, nekaltumo, lygiateisiškumo rungimosi principus, nes netinkamai, šališkai įvertino baudžiamojoje byloje esančius įrodymus, jų tiesiogiai neištyrė, taip pat nepašalino prieštaravimų, abejonių tarp esminių bylos aplinkybių, neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

146Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką ir tik jeigu veikos padarymo metu iš jo buvo galima reikalauti įstatymus atitinkančio elgesio. Be to, kaltinamasis savo kaltumo įrodinėti neprivalo, o bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai.

147Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir nurodo, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymai vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Be to, įrodymais galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami ir kita bylos medžiaga.

148Taip pat, A. B. vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje nepateikė jokių objektyvių ir neabejotinų įrodymų, kurie patvirtintų, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos organizuota grupe. Pagal teismų praktiką, inkriminuojant bendrininkui organizuotos grupės požymį, būtina, kad asmuo suprastų, jog priklauso tokiai grupei (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-962012). Tačiau šioje nagrinėjamojoje byloje įrodymų, kad nuteistieji suvokė, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai, nėra.

149Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. turto vagystės) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo) neįrodyta.

150Apeliantas skunde cituoja liudytojo J. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme, ir tvirtina, kad šie liudytojo parodymai yra nenuoseklūs bei prieštaringi. Pažymi, kad liudytojas ikiteisminio tyrimo metu jį (A. B.) atpažino pagal fotonuotrauką, tačiau pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje tvirtino, jog tai ne tas pats asmuo, kurį ikiteisminio tyrimo metu atpažino iš fotonuotraukos.

151Nuteistojo vertinimu, liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu galimai suklydo, nurodydamas jį (apeliantą) kaip asmenį, kurį matė įvykio dieną netoli nukentėjusiojo V. G. namų. Be to, apelianto nuomone, ikiteisminio tyrimo metu buvo pažeistos BPK 192 straipsnio nuostatos, nes liudytojo apklausos protokole nėra nurodyta, kad jis (liudytojas) prašė dėl saugumo ar kitų priežasčių atlikti atpažinimo veiksmą iš nuotraukų.

152Taip pat skunde A. B. prašo atsižvelgti į liudytojo M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, prieštaringus ir nenuoseklius parodymus. Pasak apelianto, liudytojas parodymų metu nurodė skirtingas užvaldytų pinigų sumas, t. y. vienų apklausų metu tvirtino, kad iš nukentėjusiojo V. G. namų buvo pavogta apie 100 000 Lt, o kitų apklausų metu tvirtino, kad apie 300 000 Lt.

153Be to, liudytojas M. Š. parodymų metu tvirtino, kad šiame nusikaltime E. L. nedalyvavo. Tačiau liudytojas J. P. parodymų metu tvirtino, kad 2011 m. lapkričio 28 d. apie 11 val. atpažino E. L., važiuojantį su R. G., netoli įvykio vietos, o 2011 m. gruodžio 18 d. specialisto išvada patvirtina, jog batų pėdsakai įvykio vietoje buvo palikti būtent E. L..

154Skunde nuteistasis nurodo, kad tai, jog jis (apeliantas) mobilaus ryšio telefonu bei SMS žinutėmis dažnai bendravo su kitais nuteistaisiais, nepatvirtino jo kaltės, nes juos siejo tiek giminystės, tiek draugiški tarpusavio ryšiai. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad iš byloje esančios mobilaus ryšio telefonų skambučių išklotinės matyti, jog tiek jis (A. B.), tiek nuteistieji M. S., R. G. įvykio dieną buvo skirtingose vietose, nes turimi mobilaus ryšio telefonai jungėsi ne prie įvykio vietoje esančių ryšio bokštų.

155Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės).

156Skunde pažymima, kad jis (apeliantas) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik pagal liudytojo M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, parodymus, kurių iš esmės nepatvirtina kiti byloje esantys duomenys. Nagrinėjamojoje byloje pateikti duomenys, t. y. įvykio vietos apžiūros protokolas, nukentėjusiojo D. A. parodymai, liudytojų J. G., G. P. parodymai, patvirtina tik tai, kad šis nusikaltimas buvo padarytas, tačiau nepatvirtina jo (apelianto) kaltės.

157Apelianto vertinimu, M. Š. parodymai yra subjektyvūs, nes šis liudytojas buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas nusikalstamas. Be to, asmuo, siekdamas išvengti jam gresiančios atsakomybės, gali duoti ir melagingus parodymus.

158Nuteistasis A. B. skunde taip pat nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. turto vagystės) neįrodyta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas jo (apelianto) kaltę grindė tik liudytojo M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, prieštaringais parodymais. Skunde prašo atkreipti dėmesį į tai, kad liudytojas M. Š. ikiteisminio tyrimo pareigūnams nurodė vienas aplinkybes, o ikiteisminio tyrimo teisėjui – kitas, t. y. paneigė savo pirminius parodymus, nurodydamas, jog nežinojo, kad namuose bus nukentėjusysis H. B. (senelis).

159Tačiau kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiojo H. B. parodymai, liudytojų R. B., M. K., L. B., D. L., L. B., R. Č. parodymai, įvykio vietos apžiūros protokolas ir kt., neįrodo jo (apelianto) kaltės. Pažymima ir tai, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų negalėjo atpažinti ar įvardinti konkretaus asmens, kuris vykdė šią nusikalstamą veiką.

160Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Ž. A. ir kt. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. A. turto sugadinimo) neįrodyta.

161Apelianto nuomone, nagrinėjamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie įrodytų jo (apelianto) dalyvavimą šiose nusikalstamose veikose, o besąlygiškai remtis tik liudytojo M. Š. parodymais, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nėra jokio pagrindo.

162Skunde nuteistasis tvirtina, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. R., D. P. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. turto sugadinimo) neįrodyta. Pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje jo kaltę grindė liudytojo M. Š. parodymais, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, nukentėjusiųjų J. R., D. P. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu. Tačiau, A. B. vertinimu, šie duomenys, išskyrus M. Š. parodymus, visiškai neįrodo jo kaltės, o tik patvirtina aplinkybę, kad nusikaltimas buvo įvykdytas liudytojo M. Š. nurodytu būdu.

163Pasak nuteistojo, vien liudytojo M. Š. parodymų, nesant kitų duomenų, jo (apelianto) kaltei įrodyti nepakanka, nes šio liudytojo parodymai gauti tik siekiant jam pačiam išvengti gręsiančios atsakomybės už padarytus nusikaltimus.

164A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) neįrodyta, todėl turi būti išteisintas. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje jo kaltę grindė nukentėjusiojo J. A. parodymais, liudytojo M. Š. parodymais, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, ikiteisminio tyrimo pareigūnų tarnybiniais pranešimais, 2013 m. kovo 17 d. slapto sekimo protokolu, 2014 m. sausio 9 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, 2014 m. vasario 6 d. specialisto išvada Nr. 11-193 (14). Tačiau, nuteistojo nuomone, šie skundžiamajame nuosprendyje išdėstyti duomenys savaime neįrodo jo (apelianto) dalyvavimo nusikalstamoje veikoje. Nuteistojo vertinimu, liudytojas M. Š. parodymų metu neparodė, kokius veiksmus jis (apeliantas) atliko šioje nusikalstamojoje veikoje, t. y. kokiais veiksmais prisidėjo prie šios nusikalstamos veikos įvykdymo, ar gavo kokią nors naudą iš pagrobto turto realizavimo ir pan.

165A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl B. D. turto vagystės) ir BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl B. D. turto sugadinimo) pripažįsta.

166Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į nuteistojo M. S. parodymus, 2013 m. lapkričio 7 d. kratos protokolą, kurie patvirtina, kad būtent M. Š. darė nusikalstamas veikas, pasinaudodamas radijo ryšio priemonėmis, kuriomis pats ir pasirūpindavo. Nuteistojo vertinimu, šie duomenys paneigia M. Š. parodymus, kad visas nusikalstamas veikas organizavo ir tam reikalingus įrankius paruošdavo nuteistasis M. S..

167Nuteistojo A. B. nuomone, jis atliko visiškai nereikšmingą padėjėjo vaidmenį, t. y. iš esmės vykdė M. Š. nurodymus, todėl šios jam inkriminuotos nusikalstamos veikos kvalifikuotinos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 178 straipsnio 2 dalį, BK 24 straipsnio 6 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį, paskiriant bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

168Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius skundus tenkinti. Prokuroras prašo apeliacinius skundus atmesti.

169Nuteistųjų R. G., A. M., A. B. ir nuteistojo M. S. gynėjo advokato R. M. apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

170Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

171Nuteistieji R. G., A. M., A. B. ir nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniuose skunduose nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepašalino prieštaravimų tarp esminių bylos aplinkybių bei neįvertino reikšmingų bylos duomenų visumos, todėl neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.

172Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios atsakomybės nuostatos, reiškiančios, jog pagal BK atsako asmuo, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką, atitinkančią baudžiamojo įstatymo numatyto nusikaltimo ir baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Šių nuostatų įgyvendinimas ir atsakomybė už padarytą nusikalstamą veiką reglamentuojami BPK normomis, kurių laikymasis lemia teisingų sprendimų priėmimą, kaltinamojo asmens teisių užtikrinimą. Teisingumo vykdymas – išimtinė teismo kompetencija. Todėl teismo procesas ir teismų sprendimų priėmimas yra reglamentuojamas taisyklėmis, nurodytomis BPK normomis. Taip pat pagal susiformavusią teismų praktiką apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, o teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-177/2009, Nr. 2K-205/2012; Nr. 2K-532/2012; Nr. 2K-619/2012; Nr. 2K-232/2014).

173Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies nuostatos įtvirtina nekaltumo prezumpciją. BK 2 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas padaręs nusikalstamą veiką. Tai reiškia, jog kaltininko kaltė Baudžiamojoje teisėje nėra preziumuojama, o turi būti nustatoma dėl kiekvienos nusikalstamos veikos. Baudžiamojo proceso įstatymo normos draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį ar veiką kvalifikuoti pagal kaltinimą, kurio požymiai nėra nustatyta tvarka ir neginčytinai įrodyti. Sprendžiant baudžiamosios atsakomybės klausimą, būtina vadovautis in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės ir neaiškumai, kurių negali būti, t. y. nėra galimybės jų pašalinti, turi būti aiškinami baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-173/2014). Duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, kad nusikalstama veika galėjo būti padaryta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-24/2014). Europos Žmogaus Teisių Teismas taip pat ne kartą yra konstatavęs, kad kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo ir įrodymų naštos jam perkelti negalima, abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms (Barber, Messegué and Jabardo v. Spain, judgment of 6 December 1988, Series A no. 146; Telfner v. Austria, no. 33501/96, judgment of 20 March 2001).

174Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 2 dalyje, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismų praktikoje nustatyta, kad teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirma, teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antra, teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-414/2010).

175Apeliantai pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su įrodymų vertinimu. Tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, jog teismas bylą išnagrinėjo šališkai. Nesant konkrečių teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas ir su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatais ar teismo sprendimo surašymo trūkumais (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-425/2012; Nr. 2K-122/2010; Nr. 2K-243/2009). Be to, nešališkumo principo įgyvendinimas negali būti siejamas vien su tuo, kad teismo padarytos išvados (vertinant įrodymus, nustatant bei teisiškai vertinant faktines aplinkybes ir pan.) yra ne tokios, kokių norėtų proceso dalyvis. Todėl skundžiamojo nuosprendžio turinys neleidžia daryti išvados, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė nešališkumo principą.

176BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punktą teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kuriuos įvertina, vadovaudamasis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis taisyklėmis. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas, kuris turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Pagal baudžiamojo proceso įstatymą duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva. Kiti proceso dalyviai, taip pat ir nuteistieji, gali teismui tik teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus. Apeliantų išsakomos nuomonės dėl įrodymų vertinimo atmetimas pirmosios instancijos teisme savaime nėra baudžiamojo įstatymo pažeidimas, jeigu nuosprendis pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų.

177Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savo išvadas dėl nuteistųjų R. G., A. M., M. S. ir A. B. kaltės grindė įrodymais, kurie įvertinti, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatomis. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, įvertino įrodymus ir teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, todėl remdamasis BPK 303 straipsnio 2 dalies nuostatomis, pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. Nuosprendyje išdėstytos motyvuotos teismo išvados leidžia teigti, kad nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimas pagal BK 178 straipsnio 3 dalį ir BK 187 straipsnio 1 dalį (nors ir be nuorodos į BK 25 straipsnio 3 dalį) yra teisingas.

178Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. B. ir M. S. padarytas nusikalstamas veikas pagal BK 254 straipsnio 2 dalį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nuteistasis A. B. pripažįsta padaręs BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl B. D. turto pagrobimo bei turto sugadinimo) numatytas nusikalstamas veikas, tačiau ginčija aplinkybę, kad šiuos nusikaltimus padarė, veikdamas organizuota grupe. Nuteistieji R. G., A. M., nuteistojo M. S. gynėjas taip pat nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybe dėl organizuotos grupės. Tačiau šie apeliacinių skundų argumentai nepagrįsti ir atmestini. Tai, kad pirmosios instancijos teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį sprendimą, nei tikėjosi nuteistieji, savaime nereiškia, jog bylos aplinkybės buvo išnagrinėtos neišsamiai ir šališkai, o teismo sprendimas nepagrįstas ir neteisėtas.

179Dėl liudytojo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymų vertinimo

180Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokurorės 2015 m. sausio 30 d. nutarimu, kurį 2015 m. vasario 2 d. patvirtino Marijampolės rajono apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjas, ikiteisminis tyrimas dėl M. Š. nusikalstamų veikų, numatytų BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl pasikėsinimo pagrobti S. B. turtą ir turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl D. M. turto vagystės), BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl UAB „( - )“ turto vagystės ir turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl V. G. gamybinės įmonės turto vagystės ir V. G. turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl D. A. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. G. turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl P. B., M. B. ir R. B. turto vagystės), BK 180 straipsnio 3 dalyje (dėl H. B. turto plėšimo), BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl Ž. A., V. A., UAB „( - )“ turto vagystės), BK 254 straipsnio 2 dalyje (dėl Ž. A. šaunamųjų ginklų pagrobimo), BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl Ž. A. turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl J. R., D. P. turto vagystės), BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. R. turto sugadinimo), BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl J. A. turto vagystės), BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl B. D. turto vagystės ir sugadinimo), nutrauktas, atleidžiant M. Š. nuo baudžiamosios atsakomybės kaip asmenį, aktyviai padėjusį atskleisti organizuotos grupės padarytas nusikalstamas veikas (BK 391 straipsnis). Šiame nutarime nustatyta, kad jis (M. Š.) visiškai pripažino savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo, suteikė teisėsaugos pareigūnams reikšmingos informacijos ir aktyviai padėjo atskleisti organizuotos grupės narių padarytas nusikalstamas veikas (15 t., 126-133 b. l.).

181Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, nesilaikė įrodymų vertinimo reikalavimų ir nuteistųjų kaltumą pagrindė išskirtinai asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, nenuosekliais ir nepatikimais parodymais.

182Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso įstatymą įrodymai yra įstatymų nustatyta tvarka teisėtai gauti duomenys, kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės baudžiamajai bylai teisingai išspręsti, ir kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ar gauti duomenys laikytini įrodymais, kiekvienu atveju sprendžia teisėjas ar teismas, kurio žinioje yra byla. Teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu (BPK 20 straipsnio 1 – 5 dalys). Pažymėtina ir tai, kad baudžiamojo proceso įstatyme nėra nustatyta papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-107/2013).

183Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo 2013 m. lapkričio 7 d. pirmosios apklausos metu M. Š. neigė savo kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo (14 t., 125-126 b. l.). Tačiau vėliau sutiko bendradarbiauti su ikiteisminio tyrimo pareigūnais ir davė išsamius parodymus (14 t., 130-133, 134-142 b. l.; 15 t., 57-59, 65-69, 71-75, 79-81, 90-95, 149-155 b. l.). Šis liudytojas savo parodymus patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (14 t., 143-193 b. l.; 15 t., 96-103 b. l.). M. Š. parodė, kada, su kuo ir kokiomis aplinkybėmis padarė skundžiamajame nuosprendyje nustatytas nusikalstamas veikas, įvardijo kiekvieno bendrininko vaidmenį bei nurodė kitas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymėtina, kad priešingai nei skunduose nurodo apeliantai, M. Š. parodymai dėl esminių aplinkybių buvo nuoseklūs viso proceso metu, t. y. tiek iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, tiek ir po to, apklausus M. Š. kaip liudytoją. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. buvo apklaustas, dalyvaujant gynėjai, tačiau jokių pastabų dėl apklausų nebuvo pareikšta. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. patvirtino, kad parodymus davė laisva valia, nežinodamas apie galimybę būti atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės (15 t., 149-155 b. l.). Apeliaciniuose skunduose deklaratyviai teigiama, kad ikiteisminio tyrimo pareigūnai darė psichologinį spaudimą M. Š., todėl jis davė tokius parodymus, kokių reikalavo pareigūnai. Nei apeliaciniuose skunduose, nei byloje nėra jokių duomenų, patvirtinančių šiuos teiginius.

184Pažymėtina, kad M. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo patikrinti BPK numatyta tvarka, jį apklausiant pirmosios instancijos teisme. Liudytojas patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir nurodė, kad yra teisingi (27 t., 34-38 b. l.). Priešingai nei nurodo apeliantas R. G., vien liudytojo M. Š. prašymas pirmosios instancijos teisme perskaityti jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nepatvirtina šių parodymų nepatikimumo. Svarbu pažymėti ir tai, kad po nusikalstamų veikų padarymo buvo praėjęs pakankamai ilgas laikas, t. y. nusikalstamos veikos padarytos nuo 2011 m. spalio 7 d. iki 2013 m. lapkričio 6 d., o pirmosios instancijos teisme liudytojas buvo apklaustas 2015 m. gruodžio 14 d.

185Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir nešališkai išnagrinėti bylą bei pašalinti abejones dėl M. Š. parodymų, atliko papildomą įrodymų tyrimą ir šį liudytoją apklausė (29 t., 131-136 b. l.). Tiek pirmosios instancijos teisme, tiek apeliacinės instancijos teisme proceso dalyviai liudytojui M. Š. uždavė klausimus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, todėl akivaizdu, kad nuteistųjų teisės į teisingą procesą nebuvo pažeistos.

186Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas M. Š. parodymus vertino tiek atskirai, tiek lyginant juos su kitais byloje esančiais įrodymais, t. y. liudytojų, nukentėjusiųjų parodymais, rašytiniais įrodymais (įvykio vietos apžiūros protokolais, specialisto išvadomis, tarnybiniais pranešimais ir kt.), ir jais rėmėsi tiek, kiek juos patvirtino ar paneigė kiti byloje esantys duomenys, t. y. BPK 20 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos. Todėl apeliacinių skundų argumentai, kad nuteistųjų kaltė buvo grindžiama vieninteliu įrodymų šaltiniu, t. y. M. Š. parodymais, yra nepagrįsti bei neatitinka bylos medžiagos. Atkreiptinas apeliantų dėmesys ir į tai, kad M. Š. apsisprendimas bendradarbiauti su teisėsaugos institucijomis, nesant nagrinėjamojoje byloje duomenų apie norą apkalbėti nuteistuosius, neleidžia jo parodymų vertinti kaip nepatikimų.

187Dėl organizuotos grupės

188Apeliaciniuose skunduose ginčijama nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismo nustatyta aplinkybė, kad nuteistieji nusikalstamas veikas padarė veikdami organizuota grupe. Be to, apeliantai neigia aplinkybes dėl suvokimo apie priklausymą organizuotai grupei.

189Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių BK 13 straipsnyje nustatyto amžiaus asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę už bendrininkavimą darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir tos veikos darymo formos – bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma (bendrininkavimo sudėtis), numatyta BK 24, BK 25 straipsniuose. Objektyvieji bendrininkavimo požymiai yra kelių asmenų dalyvavimas padarant nusikalstamą veiką ir jų veikos bendrumas, subjektyvieji – tyčia (savo veiksmų bendrumo suvokimas) ir susitarimas daryti nusikalstamą veiką. Svarbu pažymėti, kad įstatymas nenurodo, kaip bendrininkai turi susitarti dėl bendros nusikalstamos veikos, kad būtų konstatuotas bendrininkų susitarimas. Kiekvieno bendrininkavimo atveju teismas privalo konstatuoti šį būtiną bendrininkavimo požymį, atsižvelgęs į konkrečios bylos aplinkybes. Be to, teismų praktikoje įsitvirtino nuostata, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-275/2007; Nr. 2K-229/2008). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, t. y. iki bus pasiektas norimas rezultatas. Visi bendrininkai atsako pagal tą patį BK straipsnį, numatantį bendrai padarytą nusikalstamą veiką, išskyrus atvejus, kai nustatomas vykdytojo ekscesas (bendrininkų susitarimo ribų peržengimas).

190Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius, veiksmų bendrumą, suderinamumo lygį, organizuotumo laipsnį, BK 25 straipsnio 1 dalyje išskiriamos bendrininkavimo formos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje ne kartą pažymėta, kad sprendžiant organizuotos grupės buvimo klausimą, atsižvelgiama į apgalvotos nusikalstamos veikos mechanizmo sudėtingumą, veikų padarymo intensyvumą, narių pasiskirstymą vaidmenimis, kiekvieno iš bendrininkų konkrečios užduoties atlikimą, siekiant bendro tikslo (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-403/2011; Nr. 2K-257/2011; Nr. 2K-275/2012; Nr. 2K-453/2012; Nr. 2K-35/2013). Be to, organizuotą grupę, be susitarimo ir tyčios požymių, išskiria būtent vaidmenų ar užduočių pasiskirstymas (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-96/2012; Nr. 2K-403/2012; Nr. 2K-303-699/2015; Nr. 2K-545-489/2015), tačiau tokie organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

191Pažymėtina ir tai, kad vienas iš organizuotai grupei būdingų požymių yra jos lyderio (organizatoriaus) buvimas. Organizatorių, kaip vieną iš bendrininkų rūšių, apibūdina BK 24 straipsnio 4 dalis, kurioje nustatyta, kad organizatorius – tai asmuo, subūręs organizuotą grupę ar nusikalstamą susivienijimą, jiems vadovavęs ar koordinavęs jų narių veiklą arba parengęs nusikalstamą veiką ar jai vadovavęs. Svarbu pažymėti, kad įstatymų leidėjas, pateikdamas nusikaltimo organizatoriaus sampratą, nurodo baigtinį alternatyvių veiksmų sąrašą, kurių bent vieną atlikęs asmuo laikomas organizatoriumi. Be to, asmuo laikomas organizatoriumi ne tik tada, kai suburia organizuotą grupę, ar jai vadovauja, ar koordinuoja jos narių veiklą, bet ir tada, kai parengia nusikalstamą veiką ar jai vadovauja (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-102/2009).

192Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad nagrinėjamu atveju nebuvo nustatyti būtini organizuotos grupės požymiai. Priešingai, iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas, įvertinęs įrodymų visumą, nustatė tiek objektyviuosius, tiek subjektyviuosius bendrininkavimo organizuota grupe požymius: susitarimą, jų veiklos organizuotumo lygį, vaidmenų pasiskirstymą.

193Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji M. S., R. G., A. B., A. M. ir kiti asmenys, vadovaujami M. S., susitarė daryti ir bendrais veiksmais padarė sunkius bei nesunkius nusikaltimus. Skundžiamajame nuosprendyje motyvuotai išdėstyta, kuo pasireiškė nustatytos bendrininkavimo formos – organizuotos grupės – požymiai, nurodant kiekvieno grupės nario vaidmenį bei atliktas užduotis, pagrindžiant susitarimo daryti sunkius nusikaltimus tarp šios grupės narių buvimą. Iš M. Š. parodymų matyti, kad 2011 m. vasarą M. S. pasiūlė jam kartu daryti nusikaltimus, t. y. grobti svetimą turtą, nes žinojo apie jo (M. Š.) patirtį, darant šiuos nusikaltimus. Taip pat parodė, kad šios organizuotos grupės veikloje dalyvavo ir R. G., A. B. bei asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, o nuo 2013 m. rudens prie organizuotos grupės prisijungė ir A. M.. Byloje esantys duomenys leidžia daryti išvadą, kad organizuotos grupės nariai pažinojo vienas kitą. M. S. ir R. G. parodymų metu patvirtino, kad jie tarpusavyje bei su A. B. bendravo (17 t., 48, 55, 64, 74 b. l.; 18 t., 181-182,187-188 b. l.). Be to, jie turėjo vienas kito mobiliojo telefono numerius (A. M. telefone buvo išsaugoti M. S. ir R. G. telefono numeriai) bei bendravo su asmeniu, kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, t. y. H. Ž. (12 t., 62 b. l.). Nors M. S. ikiteisminio tyrimo metu neigė, kad pažįsta M. Š., tačiau pirmosios instancijos teismo teisiamajame posėdyje šią aplinkybę patvirtino.

194Tai, kad M. S. ir R. G. bendravo su M. Š. (t. y. lankėsi jo gyvenamojoje vietoje, jo ieškojo, liepė perduoti M. Š. informaciją apie susitikimą), patvirtina ir liudytojo G. M. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir pirmosios instancijos teisme, bei asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokoluose užfiksuoti duomenys (11 t., 47-49, 50-53, 54-57 b. l.; 26 t., 191-192 b. l.).

195Liudytojo M. Š. parodymai taip pat patvirtina, kad nuteistieji veikė akivaizdžiai pasiskirstę vaidmenimis ir nusikalstamų veikų padarymo metu atliko jiems paskirtas užduotis, t. y. M. S. subūrė organizuotą grupę, parengė nusikalstamų veikų planą, paskirstė vaidmenis bendrininkams ir pats dalyvavo padarant nusikalstamas veikas (rinko informaciją apie nukentėjusiuosius, stebėjo aplinką nusikalstamų veikų padarymo metu prie patalpų, į kurias įsibrovė kiti bendrininkai, realizavo pagrobtą turtą); R. G. rinko informaciją apie nukentėjusiuosius, pats vykdė vagystes, įsibraudamas į patalpas bei realizavo pagrobtą turtą; A. B. ir A. M. rinko informaciją apie nukentėjusiuosius, stebėjo aplinką nusikalstamų veikų padarymo metu ir patys vykdė vagystes, įsibraudami į patalpas. Akivaizdu, kad vaidmenų bei užduočių pasiskirstymas palengvino nusikalstamų veikų padarymą bei sustiprino organizuotos grupės narių ketinimą elgtis nusikalstamai.

196Pažymėtina ir tai, kad organizuotos grupės narių daromiems nusikaltimams buvo kruopščiai rengiamasi. Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad nusikalstamų veikų darymo aplinkybes organizuotos grupės nariai aptardavo susitikimų metu sutartose vietose (dažniausiai prie žirgyno, esančio Marijampolėje). Nors jie turėjo vienas kito mobiliųjų telefonų numerius, tačiau mobiliaisiais telefonais vengė bendrauti. Šią aplinkybę patvirtina ir aukščiau paminėti liudytojo G. M. parodymai, iš kurių matyti, kad M. S. ir R. G., norėdami pranešti M. Š. apie susitikimą, patys atvykdavo į M. Š. namus. Be to, nusikaltimų padarymo metu buvo naudojami įrankiai ir priemonės, t. y. radijo stotelės, atsuktuvai, laužtuvai, dujų balionėliai, prožektoriai. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad po kiekvieno įvykdyto nusikaltimo jis sunaikindavo drabužius, kaukes, pirštines, kuriuos dėvėjo ir mūvėjo. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad šios organizuotos grupės nariai nusikaltimams daryti už bendrus pinigus buvo įsigiję automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ). Aplinkybę, kad organizuotos grupės nariai realizavo pagrobtą turtą, patvirtina liudytojų M. Š. ir K. B. parodymai (11 t., 73-75 b. l.; 26 t., 159-160 b. l.). Pažymėtina, kad liudytojas K. B. iš nuotraukos atpažino M. Š., kuris 2012 m. vasarą lankėsi juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, esančioje Kaune, ir siūlė pirkti juvelyrinius dirbinius (11 t., 76-79 b. l.). Gautus pinigus, taip pat pagrobtus grynuosius pinigus, organizuotos grupės nariai, dalyvavę konkrečioje nusikalstamoje veikoje, pasidalindavo lygiomis dalimis, tačiau dalį mokėjo asmenims, nepriklausantiems organizuotai grupei, t. y. kurie suteikdavo svarbios informacijos apie asmenis, disponuojančius didelės vertės turtu. Visi šios organizuotos grupės nariai, siekdami vieningo nusikalstamo rezultato, t. y. pagrobti svetimą turtą, veikė tiesiogine tyčia: suprato, kokias nusikalstamas veikas daro, numatė, kokių padarinių siekia, ir jų norėjo. Nusikalstamų veikų pobūdis, planavimas, darymo mechanizmas, vaidmenų pasiskirstymas, veikimas skirtingomis sudėtimis, rengimasis veikų padarymui, taip pat jų susietumas (ryšys), patvirtina jų susitarimą bendrai daryti sunkius nusikaltimus ir šių nusikaltimų darymą. Nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji suprato, jog veikia kaip organizuotos grupės nariai. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, byloje nustatyta nuteistųjų grupė atitinka baudžiamajame įstatyme įtvirtintus objektyviuosius ir subjektyviuosius organizuotos grupės požymius.

197Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ne visi organizuotos grupės nariai dalyvavo kiekvienoje vagystėje, neturi reikšmės nustatant organizuotos grupės požymius. Iš bylos duomenų matyti, kad A. M. nuteistas tik už dviejų vagysčių padarymą, t. y. J. A. ir B. D. turto pagrobimą. Tačiau liudytojas M. Š. nuosekliai patvirtino, kad A. M. prie organizuotos grupės prisijungė tik 2013 metais.

198Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad M. S. nedalyvavo 2013 m. lapkričio 6 d. vagystėje, įsibraunant į B. D. gyvenamąjį namą. Pasak apelianto, tai prieštarauja liudytojo M. Š. parodymams, kad M. S. buvo organizuotos grupės organizatorius ir vadovas, be kurio žinios nebuvo daromos nusikalstamos veikos.

199Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojo M. Š. parodymai dėl M. S. vaidmens organizuotoje grupėje nebuvo visiškai nuoseklūs. Pirmų apklausų metu M. Š. parodė, kad ryškaus organizuotos grupės lyderio tarp jų nebuvo, nes nusikaltimus planavo visi organizuotos grupės nariai (14 t., 130-133 b. l.). Tačiau vėlesnių apklausų metu liudytojas nurodė, kad organizuotos grupės vadovas ir organizatorius buvo būtent M. S. (15 t., 65-69, 90-95, 149-155 b. l.). Šią aplinkybę M. Š. patvirtino tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismuose (27 t., 34-38 b. l.; 29 t., 131-136 b. l.). Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie liudytojo parodymai laikytini ne prieštaringais, o papildančiais vieni kitus, todėl jais netikėti nėra pagrindo.

200Be to, pirmosios instancijos teisme M. Š. patikslino, kad organizuotos grupės nariai nusikalstamas veikas darė pagal M. S., kaip organizatoriaus, parengtą planą (t. y. jeigu M. S. nedalyvaudavo susitikime, kiti organizuotos grupės nariai nusikaltimą vykdydavo pagal sudarytą ankstesnį planą ir paskirstytas užduotis bei vaidmenis). Nors atskiro M. S. leidimo daryti nusikalstamas veikas nereikėjo, tačiau M. S. sprendimas visuomet buvo galutinis ir lemiamas (27 t., 36 b. l.). Todėl aplinkybė, kad M. S. nežinojo apie vagystę iš B. D. gyvenamojo namo ir šio nusikaltimo nepadarė, nepaneigia išvados dėl M. S. kaip organizatoriaus vaidmens. Analogiškai vertinamas ir apeliacinio skundo argumentas, kad M. S. nusikaltimų padarymo metu tik stebėjo aplinką.

201Pažymėtina, kad nustatant veikimą organizuota grupe, nebūtina, jog kiekvienas organizuotos grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius. Organizuotos grupės nariai gali atlikti ir kitas funkcijas nusikaltimo darymo metu, tačiau esant organizuotai grupei, visi bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais.

202Taip pat nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma, kad M. Š. parodymai apie M. S. kaip organizatoriaus vaidmenį, nusikalstamų veikų planavimą ir organizavimą yra prieštaringi. Teisėjų kolegijos nuomone, nors liudytojas M. Š. teigė, kad kai kurie nusikaltimai buvo padaryti spontaniškai, tačiau tai nepaneigia išvados, jog nusikaltimai nebuvo planuojami ir jiems nebuvo rengiamasi. Apklaustas apeliacinės instancijos teisme M. Š. paaiškino, kad priklausomai nuo gautos informacijos, spontaniškai buvo parenkama tik nusikaltimo data. Taip pat liudytojas M. Š. pažymėjo, kad apžiūrėdami J. A. gyvenamojo namo ūkinį pastatą, jie nesitikėjo rasti katalizatorių, tačiau juos radę spontaniškai nusprendė šį turtą pagrobti. Dėl vagystės iš B. D. namų liudytojas nurodė, kad šį nusikaltimą padarė, kai iš socialinio tinklo „Facebook“ sužinojo, jog B. D. namuose nieko nėra (29 t., 135-136 b. l.).

203Tai, kad radijo stotelių dėžutės buvo rastos pas M. Š., o ne pas M. S., nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados dėl M. S. organizatoriaus vaidmens (11 t., 87-88 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teisme liudytojas M. Š. nurodė, jog radijo stotelės buvo naudojamos nusikaltimų padarymo metu, todėl dėžutės galėjo būti laikomos ir pas jį (27 t., 35 b. l.).

204Tai, kad R. G. buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamame susivienijime, neturi įtakos, sprendžiant klausimą dėl organizuotos grupės nustatymo. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad R. G. ir M. S. priklausė „Jakštinių grupuotei“, tačiau teigė, kad šią aplinkybę sužinojo ne iš ikiteisminio tyrimo pareigūnų.

205Taip pat apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad 2015 m. sausio 30 d. prokurorės nutarime konstatuota, jog M. Š., kuris šiuo nutarimu buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, nusikalstamas veikas padarė veikdamas organizuota grupe kartu su nuteistaisiais. Tačiau teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose be pagrindo ši aplinkybė siejama su išankstiniu bylos duomenų pripažinimu įrodymais ir faktinių aplinkybių nustatymu, nes šiame nutarime nurodoma, kad M. Š. tik įtariamas padaręs nusikalstamas veikas, veikdamas organizuota grupe, kartu su kitais nuteistaisiais. Be to, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl bendrininkavimo formos nustatymo, vertino byloje esančių įrodymų visumą, o ne prokurorės 2015 m. sausio 30 d. nutarime nustatytas aplinkybes.

206Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 187 straipsnis ir BK 254 straipsnis nenumato kvalifikuojamo požymio – turto sunaikinimo ar sugadinimo, arba šaunamojo ginklo ar šaudmenų pagrobimo padarymo organizuota grupe, todėl konstatavus šį požymį, atitinkamai kvalifikuojant M. S., R. G., A. B., A. M. padarytas nusikalstamas veikas turėjo būti nurodyta BK 25 straipsnio 3 dalis (t. y. nusikaltimo padarymas organizuota grupe). Remiantis bylos medžiaga matyti, kad Kauno apygardos teismas skundžiamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, jog nusikalstamas veikas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį bei pagal BK 254 straipsnio 2 dalį M. S., R. G., A. B., A. M. padarė, veikdami organizuota grupe, tačiau nuosprendžio rezoliucinėje dalyje kvalifikuojant nuteistųjų veikas pagal BK 187 straipsnio 1 dalį ir BK 254 straipsnio 2 dalį, BK 25 straipsnio 3 dalies nenurodė. Akivaizdu, kad toks nusikalstamų veikų kvalifikavimas iš dalies neatitinka byloje nustatytų aplinkybių ir iš dalies prieštarauja pirmosios instancijos teismo sprendimo aprašomajai daliai. Tačiau teisėjų kolegija šios pirmosios instancijos teismo sprendimo dalies nekeičia, nes apeliaciniai skundai paduoti siekiant palengvinti nuteistųjų teisinę padėtį, o apeliacinių skundų sunkinančiais pagrindais šioje byloje negauta. Teisėjų kolegija tai nelaiko esminiu BPK normų pažeidimu, nes nuteistiesiems pareikšti kaltinimai aiškūs ir suprantami, todėl nesuvaržė jų teisės į gynybą.

207Dėl pasikėsinimo pagrobti S. B. priklausantį turtą ir turto sugadinimo

208Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė nuteistiesiems R. G. ir M. S. inkriminuotų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes. Skundžiamajame nuosprendyje padarytos išvados dėl jų kaltės padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje, BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, pagrįstos išsamiai, nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais.

209Liudytojo M. Š., R. B., V. K., nukentėjusiojo S. B. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokoluose užfiksuotais duomenimis nustatyta, kad 2011 m. spalio 7 d. M. S. ir R. G., veikdami organizuota grupe kartu su M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, pasikėsino pagrobti S. B. priklausantį turtą ir sugadino S. B. priklausantį turtą – gyvenamojo namo langą.

210Liudytojas M. Š. parodė, kad M. S. ir R. G. žinojo apie galimai S. B. namuose, esančiuose Kudirkos g. 111, Marijampolėje, laikomas dideles pinigų sumas, todėl jie kartu su M. Š. stebėjo S. B. namus ir rinko informaciją. Tiek liudytojų M. Š., R. B., V. K., tiek nukentėjusiojo S. B. parodymais patvirtinta, kad nusikalstamos veikos buvo padarytos 2011 m. spalio 7 d. 7 val. 50 min., S. B. trumpam išvykus iš namų (1 t., 66-68, 73, 122-125 b. l.; 26 t., 155-156 b. l.). Iš M. Š. parodymų matyti, kad M. S. nukentėjusįjį sekė automobiliu, o R. G. kartu su M. Š. atsuktuvu laužė pirmojo aukšto gyvenamojo namo langą, kuris sudužo. Atsidarę langą iš vidaus, jie pateko į šio gyvenamojo namo vidų ir ieškojo pinigų. Tačiau netrukus M. S. per radijo stotelę pranešė, kad S. B. grįžta namo. Todėl R. G. ir M. Š. iš namo pasišalino, nespėję surasti bei pagrobti S. B. pinigus (15 t., 57-59, 90-95, 149-155 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.). Šias aplinkybes taip pat patvirtina įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuoti duomenys apie išdaužtą S. B. gyvenamojo namo lango stiklą, tarp lango staktos ir rėmo rastos nulaužtos atsuktuvo galvutės dalies bei miegamajame kambaryje išmėtytų daiktų ir drabužių (1 t., 43-57 b. l.). Todėl apeliaciniuose skunduose nepagrįstai tvirtinama, kad nuteistųjų R. G. ir M. S. kaltė buvo grindžiama tik liudytojo M. Š. parodymais.

211Tai, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, iš kur M. S. žinojo apie dideles pinigų sumas, esančias nukentėjusiojo namuose, taip pat nepaneigia M. S. dalyvavimo padarant šią nusikalstamą veiką.

212Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo, jog jis kartu su M. Š. vienu atsuktuvu laužė langą. Tačiau remiantis M. Š. parodymais matyti, kad į S. B. gyvenamąjį namą jis brovėsi kartu su R. G.. Todėl pirmosios instancijos teismo pateikta išvada dėl bendrų veiksmų laužiant langą atitinka bylos medžiagą bei faktines įvykio aplinkybes.

213Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų įrodymų visumą bei į tai, kad kvalifikuodamas nuteistųjų R. G. ir M. S. veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje greta nenurodė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatų, teisėjų kolegijos vertinimu, akivaizdu, jog M. S. ir R. G., veikdami organizuota grupe, pasikėsino pagrobti S. B. priklausantį turtą (BK 22 straipsnio 1 dalis ir BK 178 straipsnio 3 dalis) ir sugadino S. B. priklausantį turtą – gyvenamojo namo langą (BK 187 straipsnio 1 dalis).

214Dėl turto vagystės iš D. M.

215Pažymėtina, kad nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nepateikiama konkrečių argumentų, kurie paneigtų M. S. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo.

216Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2011 m. spalio 22 d. M. S., veikdamas organizuota grupe kartu su M. Š., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, pagrobė nukentėjusiajam D. M. priklausantį turtą – piniginę už 200 Lt (57,92 Eur) ir grynuosius pinigus (5 868,86 Eur), t. y. M. S. stebėjo aplinką prie D. M. namų tvoros, o M. Š., įsibrovęs į namą, atsuktuvu išlaužė namo katilinės durų spynos šerdelę ir pagrobė aukščiau paminėtą turtą, kurį pasidalino lygiomis dalimis.

217Remiantis bylos medžiaga matyti, kad M. S. kaltę dėl šio nusikaltimo padarymo patvirtina liudytojo M. Š. parodymai, duoti tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamuosiuose posėdžiuose, nukentėjusiojo D. M. parodymai, taip pat parodymų patikrinimo vietoje bei įvykio vietos apžiūros protokolai (1 t., 133-144, 158-159, 166-167 b. l.; 14 t., 138, 143-193 b. l.; 15 t., 73, 151 b. l.; 23 t., 135-136 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.).

218Priešingai nei nurodoma M. S. gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojo M. Š. parodymai dėl šio nusikaltimo padarymo buvo nuoseklūs viso proceso metu. Liudytojas M. Š. patvirtino, kad šią jam inkriminuotą nusikalstamą veiką skundžiamajame nuosprendyje nurodytomis aplinkybėmis jis padarė kartu su M. S., o pagrobtą turtą pasidalino. Nors šio nusikaltimo padarymo metu M. S. tiesiogiai nerealizavo BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų sudėties požymių, tačiau liudytojas M. Š. patvirtino, kad jie buvo susitarę daryti šią nusikalstamą veiką, t. y. rinko informaciją, stebėjo D. M. namus, o nusikaltimą padarė pasiskirstę vaidmenimis. Be to, M. S. gavo turtinę naudą, todėl jo veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

219Įvertinus nustatytas aplinkybes, nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinio skundo argumentas, kad byloje nėra pakankamai objektyvių įrodymų, patvirtinančių M. S. kaltę, atmetamas kaip nepagrįstas.

220Dėl turto vagystės iš UAB „( - )“ ir turto sugadinimo

221Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistieji M. S. ir R. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pagal BK 178 straipsnio 3 dalį bei BK 187 straipsnio 1 dalį dėl UAB „( - )“ turto vagystės ir turto sugadinimo.

222Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje esantys įrodymai nepatvirtina nuteistųjų kaltės, tačiau remiantis liudytojų M. Š., R. M. ir V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, materialinių nuostolių aktu ir kitais rašytiniais įrodymais, byloje nustatyta, jog 2011 m. lapkričio 19 d. apie 20 val. buvo įsibrauta į parduotuvės „(duonenys neskelbtini)“, esančios (duonenys neskelbtini), saugomą teritoriją, kur buvo sudaužytas lango rėmas už 86,89 Eur, sugadinta apsaugos signalizacijos įranga už 234,88 Eur, prie sienos pritvirtinta spintelė už 72,40 Eur bei pagrobtas seifas už 73,27 Eur su jame buvusiais grynaisiais pinigais, t. y. 4 400 Lt (1 274,33 Eur) (2 t., 3, 12-19, 20-21, 30, 55-56 b. l.; 24 t., 83-85 b. l.).

223Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė, veikdamas kartu su M. S., R. G. ir asmeniu, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė (t. y. H. Ž.). Liudytojas taip pat paaiškino, kad apie dvi savaites iki įvykio dienos jie rinko informaciją apie parduotuvės „(duonenys neskelbtini)“ apsaugos sistemą ir pinigų laikymo vietą, o 2011 m. lapkričio 19 d. visi organizuotos grupės nariai susitiko sutartoje vietoje netoli šios parduotuvės ir pagrobė UAB „( - )“ priklausantį turtą, pasiskirstę vaidmenimis, t. y. M. S. ir asmuo, dėl kurio baudžiamoji byla išskirta, stebėjo P. Armino gatvę, o M. Š. ir R. G. įsibrovė į saugomą parduotuvės teritoriją (14 t., 134-142, 143-193 b. l.; 15 t., 71-75, 90-95, 149-155 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.). Pažymėtina, kad liudytojo M. Š. parodymai apie nusikaltimo padarymo aplinkybes (t. y. kad jis ir R. G. į parduotuvės saugomą teritoriją pateko padarę tvoroje skylę, o į administracines patalpas įlipo per sudaužytą langą, iš kur pagrobė du seifus) sutampa su kitais aukščiau paminėtais bylos duomenimis, t. y. liudytojų R. M. ir V. K. parodymais, įvykio vietos apžiūros protokolu, materialinių nuostolių aktu ir kt.

224Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Š. parodymus apie įsibrovusių žmonių skaičių, jų atliktus veiksmus ir naudotus įrankius patvirtina 2011 m. lapkričio 19 d. vaizdo įrašo medžiaga (2 t., 32, 33-38 b. l.). Šiame vaizdo įraše užfiksuota, kad patalpoje buvo du asmenys, kurie buvo su kaukėmis, turėjo prožektorius, laužtuvus, su kuriais sudaužė signalizacijos siūstuvą, kamerą bei išlaužė seifus. Iš liudytojo M. Š. parodymų taip pat matyti, kad jie su R. G. pagrobė seifą ir jį nunešė į Marijampolės kolegijos Verslo ir technologijų fakulteto parką, kur jį atidarė, tačiau jame pinigų nerado. Todėl jie dar kartą grįžo į parduotuvės administracines patalpas ir pagrobė jose buvusį antrąjį seifą, kurį nunešė į R. G. automobilį „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), ir nuvykę į R. G. garažą, kampiniu šlifuokliu atidarė seifą, kuriame rado 4 400 Lt grynųjų pinigų. Šiuos pinigus visi pasidalino lygiomis dalimis, o seifą išmetė į Šešupės upę prie namo, esančio Vingio g. 2D, Kumelionių kaime.

225Šias liudytojo M. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga, t. y. M. Š. parodymų patikrinimo vietoje, apžiūrų, poėmio protokoluose bei specialisto išvadose užfiksuoti duomenys (2 t., 12-19, 48-50 b. l.; 11 t., 128, 187 b. l.; 14 t., 143-193 b. l.; 15 t., 28-32, 41-44 b. l.). Pažymėtina, kad specialisto išvadoje Nr. 64-8IS1-25 konstatuota, jog automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), kuriuo naudojosi R. G., buvo rasti vyriški juodos spalvos sportiniai bateliai „Nike“, kurių pado rašto elementai sutampa su įvykio vietoje paliktu avalynės pėdsaku, o šios avalynės dešinės kojos batas yra tokio pat dydžio ir tokios pačios rūšies, kaip įvykio vietoje paliktas avalynės pėdsakas. Nors apeliantas R. G. skunde atkreipia dėmesį į tai, kad specialisto išvadoje nurodoma, jog tiksliai nustatyti, ar aukščiau aptarti pėdsakai sutampa su automobilyje „VW Golf“, valst. Nr. ( - ), rasta avalyne, nėra galimybės (2 t., 48-50 b. l.). Tačiau pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas specialisto išvadą vertino visų įrodymų kontekste, t. y. atsižvelgė į liudytojo M. Š. parodymus, bei padarė pagrįstą išvadą, jog R. G. dalyvavo šios nusikalstamos veikos padaryme. Tai, kad avalynė aukščiau nurodytame automobilyje buvo rasta praėjus dviem metams po nusikaltimo padarymo, šios išvados nepaneigia.

226Liudytojo M. Š. parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad į Šešupės upę išmestas seifas buvo rastas toje vietoje, kurią liudytojas ir nurodė. Be to, nustatyta, kad šis seifas buvo atidarytas naudojant kampinį šlifuoklį.

227Skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. G. gyvenamojoje ir pagalbinėse patalpose, esančiose Gando g. 4, Kumelionių kaime, t. y. būtent ten, kur pagal M. Š. parodymus buvo atidarytas pagrobtas seifas, buvo rastas ir paimtas kampinis šlifuoklis. Nors specialisto išvadoje konstatuota, kad upėje rastas seifas buvo įpjautas ne tuo disku, kuris buvo uždėtas ant kampinio šlifuoklio, tačiau ši aplinkybė R. G. kaltės nepaneigia. Be to, atsižvelgtina ir į tai, kad šis įrankis buvo rastas praėjus dviem metams po nusikaltimų padarymo, todėl neatmetama galimybė, kad kampinio šlifuoklio diskas galėjo būti pakeistas.

228Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais, darytina išvada, jog R. G. ir M. S. pagrįstai pripažinti kaltais ne tik pagal BK 178 straipsnio 3 dalį, bet ir pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, nors ir greta nenurodžius BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatų.

229Dėl turto vagystės iš V. G. įmonės ir turto sugadinimo

230Dėl V. G. priklausančio turto vagystės bei tyčinio turto sugadinimo nuteistieji M. S., R. G. ir A. B. kaltais neprisipažino. Apeliaciniuose skunduose taip pat neigia padarę šiuos nusikaltimus ir tvirtina, kad byloje nėra jokių neginčijamų įrodymų, patvirtinančių jų dalyvavimą šių nusikaltimų padaryme. Be to, apeliantų vertinimu, jų kaltei pagrįsti neužtenka vien tik liudytojo M. Š. parodymų.

231Tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus kaip nepagrįstus, nes byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad V. G. gamybinės įmonės turto pagrobimą, įsibrovimą į nukentėjusiojo namą, esantį (duonenys neskelbtini), bei V. G. turto sugadinimą padarė būtent nuteistieji M. S., R. G. ir A. B..

232Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę grindė ne tik liudytojo M. Š. parodymais, bet byloje surinktų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo V. G., liudytojų L. G., R. G., K. P., A. V., J. P. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros, asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokoluose, specialisto išvadose, tarnybiniuose pranešimuose ir rašytiniuose dokumentuose užfiksuotais duomenimis. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šių įrodymų vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas.

233Iš liudytojo M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad šiuos nusikaltimus padarė M. Š., M. S., R. G. ir A. B., kurie jiems ruošėsi, t. y. apie tris savaites stebėjo V. G. namus ir rinko reikšmingą informaciją. Liudytojo teigimu, M. S. ir R. G. žinojo apie V. G. namuose laikomas dideles pinigų sumas, nes pirmadieniais nukentėjusiojo sūnus važiuodavo į banką jų pasiimti. M. S. ir R. G. 2011 m. lapkričio 28 d. sekė R. G. automobilį ir išsiaiškino, kad jis buvo banke. Todėl tą pačią dieną laukė, kol namuose nieko nebus, ir įsibrovę į nukentėjusiojo namą, pagrobė svetimą turtą. Taip pat M. Š. parodė, kad M. S. ir A. B. stebėjo aplinką prie nukentėjusiojo namų, o R. G. ir jis (M. Š.), išlaužę langą, įsibrovė į V. G. namus, iš kur pagrobė seife buvusius pinigus. Iš namo jie pabėgo per tą patį išlaužtą langą ir įsėdę į R. G. automobilį „VW Golf“, išvažiavo. Pagrobtus pinigus pasidalino visi lygiomis dalimis (14 t., 134-142 b. l.; 15 t., 71-75, 90-95, 149-155 b. l.). Be to, šias aplinkybes liudytojas M. Š. patvirtino ikiteisminiame tyrime parodymų patikrinimo vietoje metu (14 t., 143-193 b. l.) bei pirmosios instancijos teisme ir apeliacinio proceso metu (27 t., 34-38 b. l.; 29 t., 131-136 b. l.).

234Nuteistųjų R. G. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad liudytojo M. Š. parodymai dėl iš V. G. namų pagrobtos pinigų sumos buvo nenuoseklūs. Teisėjų kolegija tai vertina kaip apeliantų siekimą sumenkinti savo vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad M. Š. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog iš seifo buvo pagrobti 100 000 Lt (14 t., 134-142 b. l.; 15 t., 71-75, 149-155 b. l.; 27 t., 36 b. l.; 29 t., 133 b. l.). Be to, M. Š. taip pat parodė, kad pinigus iš seifo paėmė R. G., kuriame galėjo būti ir didesnė pinigų suma (15 t., 90-95 b. l.; 15 t., 149-155 b. l.). Nepaisant šių liudytojo M. Š. parodymų, byloje esantys įrodymai, t. y. protokolas – pareiškimas, nukentėjusiojo V. G., liudytojų R. G., L. G. parodymai, V. G. gamybinės įmonės sąskaitos išrašas (2 t., 58, 148-149, 150-151, 154-155, 158-165, 170-171 b. l.; 23 t., 136-138 b. l.; 24 t., 85-87 b. l.) patvirtina, kad nuteistieji pagrobė būtent 297 000 Lt, kurie priklausė V. G. gamybinei įmonei. Todėl teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė pagrobto turto vertę.

235Be to, pagal mobiliųjų operatorių ryšio bokštų jungimus nustatyta, kad R. S. ir A. B. 2011 m. lapkričio 28 d. buvo nusikaltimų padarymo vietoje, o duomenys apie 2011 m. lapkričio 24 d., 2011 m. lapkričio 26 d. M. S. mobiliojo telefono jungimąsi prie ryšio bokštų, esančių netoli V. G. namų, patvirtina M. Š. parodymus, kad nukentėjusysis buvo sekamas (3 t., 36-49, 69-97 b. l.; 4 t., 5, 55 b. l.). Iš liudytojo J. P. parodymų matyti, kad nusikaltimo padarymo dieną, 2011 m. lapkričio 28 d. apie 11 val., sodų bendrijoje „Papartis“, netoli V. G. namų, jis matė automobilį „VW Golf“, tamsios spalvos, kurį vairavo R. G., šalia jo sėdėjo dar vienas asmuo. Liudytojas taip pat matė du asmenis, kurie ėjo pieva nuo Šešupės upės ir įsėdo į aukščiau paminėtą automobilį. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šie parodymai sutampa su M. Š. teiginiais, jog nusikaltimus jie padarė, naudodamiesi R. G. automobiliu „VW Golf“, tamsios spalvos. Be to, parodymų patikrinimo vietoje metu liudytojas M. Š. patvirtino, kad jie ėjo per pievą iki upės stebėti V. G. namo, esančio kitoje upės pusėje (14 t., 143-193 b. l.). Aukščiau paminėtą automobilį liudytojas J. P. dar kartą matė tą pačią dieną apie 16 val., kuris važiavo iš sodų pusės į pagrindinį kelią, kuriame sėdėjo keturi ar penki asmenys (3 t., 129-130, 131 b. l.; 26 t., 40-44 b. l.). Pažymėtina, kad šias aplinkybes liudytojas J. P. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (3 t., 146-150 b. l.). Liudytojas A. V. taip pat patvirtino, kad nusikalstamų veikų padarymo metu, t. y. 2011 m. lapkričio 28 d. nuo 20 val. 20 min. iki 20 val. 45 min., matė nuo kalno, esančio netoli V. G. namų, greitai važiuojantį automobilį „VW Golf“, tamsios spalvos (2 t., 174 b. l.; 24 t., 88-89 b. l.).

236Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas J. P. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką metu atpažino A. B., kaip asmenį, kurį matė einantį nuo Šešupės upės, kurios kitoje pusėje yra V. G. gyvenamasis namas, ir kuris įsėdo į R. G. vairuojamą automobilį „VW Golf“ (3 t., 132-134 b. l.). Tai atitinka liudytojo M. Š. parodymus apie nusikalstamose veikose dalyvavusius asmenis. Nors A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad liudytojas J. P. pirmosios instancijos teisme neigė, jog ikiteisminio tyrimo metu atpažino jį (t. y. apeliantą), tačiau iš liudytojų parodymų matyti, kad pirmosios instancijos teisme negalėjo tiksliai atsiminti ikiteisminio tyrimo metu nurodytų aplinkybių dėl vėliau patirtų traumų. Be to, teisiamajame posėdyje perskaičius jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir parodymo atpažinti pagal nuotraukas protokoluose užfiksuotus duomenis, liudytojas J. P. juos patvirtino kaip teisingus (26 t., 40-44 b. l.).

237Nuteistasis A. B. skunde taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos BPK 192 straipsnio nuostatos, nes liudytojas J. P. atpažino jį ne parodžius asmenį, o pagal nuotraukas.

238Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams apie tam tikrą asmenį, daiktą ar kitokį materialų objektą patikrinti gali būti daromas parodymas atpažinti. Atpažįstantis asmuo pirmiau turi būti apklaustas apie aplinkybes, kuriomis jis matė ar kitaip įsidėmėjo atpažintiną asmenį, daiktą ar kitokį objektą, taip pat apie žymes ir ypatybes, pagal kurias jis gali atpažinti tą asmenį, daiktą ar kitokį objektą (BPK 191 straipsnis). Baudžiamojo proceso įstatyme taip pat nustatyta, kad jeigu parodyti asmens negalima, atpažinimas gali būti daromas pagal jo nuotrauką. Pagal nuotraukas asmuo gali būti parodomas atpažinti ir tais atvejais, kai to reikia liudytojo ar nukentėjusiojo asmens saugumui užtikrinti (BPK 192 straipsnio 5 dalis). Iš šių nuostatų matyti, kad asmuo atpažįstamas pagal nuotraukas tik baudžiamojo proceso įstatymo nurodytais atvejais.

239Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam naktimis skambina nepažįstami asmenys bei rašo grasinančio turinio trumpąsias žinutes („<...> Vyrai už tave babkių siūlė. Nežinau, ką čia daryt su tavim <...>“). Šią aplinkybę patvirtina ir apžiūros protokolas (3 t., 142-144 b. l.). Liudytojo J. P. nuomone, jam grasino tie patys asmenys, kuriuos jis matė nusikaltimo padarymo dieną, netoli nukentėjusiojo namų. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, darytina išvada, kad siekiant užtikrinti liudytojo saugumą, asmens parodymas atpažinti pagrįstai buvo atliktas pagal BPK 192 straipsnio 5 dalį, parodant nuotraukas. Todėl teisėjų kolegija konstatuoja, kad atliekant atpažinimą pagal nuotraukas, BPK 192 straipsnio nuostatos nebuvo pažeistos.

240Nors liudytojas J. P. atpažino E. L., kaip asmenį, sėdėjusį automobilyje „VW Golf“, bei A. B., kaip asmenį, panašų į paminėtą automobilį įsėdusį vyrą, tačiau byloje esantys duomenys nepatvirtina, kad E. L. ir A. B. dalyvavo vagystėje, įsibraunant į V. G. namą (3 t., 135-137, 138-140 b. l.). Nuteistųjų kaltės nepaneigia ir tai, kad V. G. namuose buvo rasta E. L. batų pėdsakų (2 t., 116-126 b. l.). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „LITEKO“ duomenų matyti, kad Marijampolės rajono apylinkės teisme buvo gauta baudžiamoji byla Nr. 1-55-416/2014, kurioje kaltinimai dėl V. G. gamybinės įmonės turto vagystės ir V. G. turto sugadinimo buvo pareikšti tik E. L. ir M. Š.. Tačiau Marijampolės rajono apylinkės teismo 2014 m. sausio 29 d. nutartimi ši baudžiamoji byla buvo perduota prokurorui ikiteisminiam tyrimui papildyti. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismui byla buvo perduota dėl V. G. gamybinės įmonės turto vagystės ir V. G. turto sugadinimo, kaltinant M. S., R. G. ir A. B.. BPK 255 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Todėl aplinkybė, kad kaltinimai dėl nagrinėjamų nusikaltimų padarymo buvo pareikšti kitam asmeniui, nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą nuosprendį ir apeliantus išteisinti.

241Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tarnybinis pranešimas, kuriame konstatuota, jog nuteistieji apie V. G. turimas dideles pinigines sumas galėjo sužinoti iš A. B. ir E. B., su kuriais V. G. bendravo, neturi įrodomosios reikšmės, kadangi ši aplinkybė nėra ištirta ir patvirtinta byloje esančiais įrodymais (3 t., 1 b. l.).

242Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai ginčija šių duomenų vertinimą. Tai, kad tarnybiniame pranešime nebuvo nurodytas laikas, kada nuteistieji gavo informaciją apie nukentėjusiojo turtą bei jo laikymo vietą, nesudaro pagrindo abejoti jo patikimumu. Pažymėtina ir tai, kad tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys neprieštarauja kitiems byloje esantiems duomenims, t. y. liudytojo M. Š. parodymams, iš kurių matyti, kad R. G. ir M. S. žinojo apie V. G. namuose laikomą turtą, todėl suplanavo vagystę. Be to, šiame tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys iš esmės patvirtina liudytojo M. Š. parodymų patikimumą.

243Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad jokie teismui pateikti duomenys neturi iš anksto nustatytos galios, lemiančios vienokio ar kitokio sprendimo priėmimą, nė viena rūšis neturi pranašumo prieš kitas (BPK 20 straipsnis), nes tyčios turinys sprendžiamas atsižvelgiant į visas proceso metu nustatytas bylos aplinkybes, faktinių duomenų visumą bei jų tarpusavio ryšį. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje esančius įrodymus vertino visumoje.

244Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų įrodymų visumą bei į tai, kad kvalifikuojant nuteistųjų veiką pagal BK 187 straipsnio 1 dalį, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje, greta nenurodė BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatų, pagrįstai nustatyta, jog nuteistieji, veikdami organizuota grupe, ne tik pagrobė V. G. gamybinei įmonei priklausantį turtą už 86 017,14 Eur, bet ir sugadino V. G. turtą už 173,77 Eur.

245Dėl turto vagystės iš D. A. ir J. G. turto sugadinimo

246Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų M. S. R. G. ir A. B. kaltę dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje (dėl D. A. turto vagystės) ir BK 187 straipsnio 1 dalyje (dėl J. G. turto sugadinimo) numatytų nusikaltimų padarymo patvirtina byloje esančių įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiojo D. A., liudytojų J. G., G. P., M. Š. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje ir įvykio vietos apžiūros protokolai (6 t., 118-136, 146-147, 149-150, 152, 167-168 b. l.; 14 t., 134-142, 143-193 b. l.; 15 t., 90-95, 149-155 b. l.; 23 t., 138-140 b. l.; 24 t., 89-90 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.).

247Remiantis aukščiau paminėtais įrodymais, byloje nustatyta, kad M. S., R. G., A. B., veikdami organizuota grupe kartu su H. Ž., kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo, ir M. Š., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 39¹ straipsnį, 2012 m. vasario mėnesį slapta sekė D. A. priklausantį garažą Nr. 66, esantį garažų bendrijoje „Gija“, (duonenys neskelbtini), bei rinko informaciją apie šiame garaže laikomą turtą – katalizatorius. 2012 m. kovo 1 d. nuo 21 val. iki 23 val. organizuotos grupės nariai, įsitikinę, kad garaže yra laikomas didelis kiekis katalizatorių, automobiliu „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), atvyko prie aukščiau paminėtos garažų bendrijos ir pagal iš anksto aptartą planą, padarė kaltinime nurodytas nusikalstamas veikas. Byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, kad organizuotos grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis bei vykdė skirtingas užduotis, t. y. M. S., R. G. ir H. Ž. stebėjo privažiavimus prie garažo, o M. Š. ir A. B. įsibrovė į garažą Nr. 66, priklausantį D. A.. Be to, į šį garažą M. Š. ir A. B. pateko per J. G. priklausantį garažą Nr. 65, t. y. laužtuvu išlaužė J. G. priklausančio garažo Nr. 65 duris, įsibrovė į garažo vidų, rūsio patalpose kūju ir laužtuvu išmušė sienoje angą, pro kurią pateko į D. A. garažą, iš kurio pagrobė 10 000 Lt (2 896,20 Eur) bei 160 kg katalizatorių, kurių vertė – 40 000 Lt (11 584,80 Eur). M. Š. ir A. B. katalizatorius pernešė pro išgriautą sienoje angą į garažą Nr. 65, o iš šio garažo M. S., M. Š., A. B. katalizatorius sukrovė į automobilį „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), ir išvežė iš įvykio vietos. Pagrobtus katalizatorius realizavo M. S. ir R. G., o gautus pinigus bei iš garažo pagrobtus grynuosius pinigus, lygiomis dalimis pasidalino visi nusikaltimuose dalyvavę organizuotos grupės nariai.

248Iš skundžiamojo nuosprendžio motyvų matyti, kad liudytojo M. Š., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymai nebuvo vertinami kaip prioritetiniai, t. y. jie buvo lyginami bei vertinami su kitais bylos duomenimis.

249Be to, siekiant patikrinti šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (apklaustas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūno, bet ir ikiteisminio tyrimo teisėjo), M. Š. buvo apklaustas pirmosios instancijos teismo teisiamojo posėdžio metu. Todėl laikyti liudytojo M. Š. parodymus nepatikimais vien dėl to, kad šis buvo suinteresuotas, jog būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nėra pagrindo. Vien tokia abejonė nepaneigia asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų patikimumo. Be to, byloje nenustatyta aplinkybių, kurios leistų teigti, kad M. Š. turėjo pagrindą nuteistuosius apkalbėti.

250Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatuota, kad M. S., R. G. ir A. B., veikdami su kitais skundžiamajame nuosprendyje nurodytais asmenimis, pagrobė D. A. priklausantį turtą už 14 481 Eur bei sugadino J. G. turtą už 144,81 Eur. Nors byloje nustatyta, kad M. S. ir R. G. užduotis nusikalstamų veikų padarymo metu buvo stebėti aplinką, tačiau atsižvelgiant į tai, jog nusikalstamos veikos buvo padarytos, veikiant organizuota grupe, ši aplinkybė nepanaikina nuteistųjų kaltės dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo.

251Dėl turto vagystės iš P. B., M. B. ir R. B.

252Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bei įvertino visus įrodymus, patvirtinančius ir paneigiančius aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 3 dalis). Liudytojo M. Š. parodymų patikimumas ginčijamas remiantis vien subjektyviu įsitikimu, kad šis liudytojas nuteistąjį M. S. apkalbėjo, siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo M. Š., kuris buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymai šioje byloje turi svarbią reikšmę, tačiau pirmosios instancijos teismas pagrįstai juos vertino įrodymų visumoje. Pažymėtina, kad šių įrodymų visuma leidžia daryti išvadą, kad M. S. padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą, t. y. pagrobė P. B., M. B. ir R. B. turtą.

253Remiantis nukentėjusiųjų P. B., M. B., R. B., liudytojo M. Š., jo parodymų patikrinimo vietoje protokolu, įvykio vietos apžiūros protokolu, daiktų, dokumentų pateikimo ir jų apžiūros protokolais, byloje nustatyta, kad ši nusikalstama veika buvo padaryta, veikiant pagal tokį patį planą kaip ir kitų vagysčių metu, t. y. organizuotos grupės nariai, sužinoję, kad nukentėjusiųjų namuose, esančiuose (duonenys neskelbtini), nėra, nusprendė į jį įsibrauti (7 t., 3-13, 22, 23, 24, 27, 33-34, 44, 45-51 b. l.; 14 t., 134-142, 143-193 b. l.; 15 t., 65-69, 71-75, 90-95, 149-155 b. l.; 23 t., 140-141 b. l.; 24 t., 13 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.). Pagal liudytojo M. Š. parodymus šią nusikalstamą veiką jie padarė trise – M. S., asmuo, kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (t. y. H. Ž.) ir M. Š.. Šio nusikaltimo padarymo metu jie naudojo radijo stoteles, prožektorių, atsuktuvą, pirštines. Be to, visi bendrininkai veikė pasiskirstę užduotimis, t. y. asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo (t. y. H. Ž.) ir M. S. stebėjo aplinką, o M. Š. įsibrovė į nukentėjusiojo namą ir pagrobė kaltinime nurodytą turtą. Šią aplinkybę patvirtina ne tik M. Š. parodymai, bet ir vaizdo įrašo medžiaga, iš kurios matyti, kad į namą įsibrovė vienas asmuo

254(7 t., 45-51 b. l.). Liudytojo M. Š. nurodytos įsibrovimo į namą aplinkybės taip pat atitinka įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis bei nukentėjusiųjų parodymus.

255Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo M. Š. parodymai buvo nuoseklūs viso proceso metu. Be to, kaip paminėta aukščiau, juos patvirtina ir kita bylos medžiaga. Todėl, priešingai nei teigia nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniame skunde, abejoti šiais liudytojo parodymais nėra jokio pagrindo.

256Dėl turto vagystės iš H. B. ir J. B. gyvenamojo namo

257Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. S., R. G. ir A. B., veikdami organizuota grupe kartu su M. Š., asmeniu, pasislėpusiu nuo ikiteisminio tyrimo, ir ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, 2012 m. rugpjūčio 25 d. apie 23 val. 30 min. pagrobė H. B. ir J. B. priklausantį turtą. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad organizuotos grupės nariai šią nusikalstamą veiką padarė pasiskirstę vaidmenimis ir atlikdami skirtingas užduotis, t. y. A. B. ir M. S. stebėjo aplinką prie nukentėjusiųjų gyvenamojo namo, o M. Š., asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, bei ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas asmuo, patekę per garažą į gyvenamąjį namą, kur panaudojo fizinį smurtą prieš H. B., pagrobė skundžiamajame nuosprendyje nurodytą turtą.

258Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šias faktines bylos aplinkybes nustatė remdamasis nukentėjusiųjų H. B., J. B., liudytojų R. B., H. B., R. Č., M. K., L. B., D. L., L. B., M. Š. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolais ir specialisto išvada (7 t., 140-155, 168-170, 184-185 b. l.; 8 t., 1-2, 5-6, 8-10, 12, 14-15, 17-19, 21-22, 25-26, 27-28, 92-93, 126-127 b. l.; 15 t., 79-81, 90-95, 96-103, 149-155 b. l.; 23 t., 141-143 b. l.; 24 t., 13 b. l.; 25-62-63 b. l.; 25 t., 64-65 b. l.; 26 t., 44-46 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.).

259Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai keliamas įrodymų pakankamumo klausimas, nurodant, kad byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. S., R. G. ir A. B. padarė šią nusikalstamą veiką. Pažymėtina, kad apeliaciniuose skunduose nenurodyti argumentai, galintys paneigti nuteistųjų kaltę dėl šios nusikalstamos veikos padarymo.

260Nors nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad nei vienas iš apklaustų liudytojų neatpažino bei neįvardino konkretaus asmens, kuris padarė šią nusikalstamą veiką, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, jog nusikalstama veika buvo padaryta tamsiu paros metu, o nuteistieji elgėsi ypač atsargiai, slėpė savo veidus, uždengė nukentėjusiajam H. B. galvą.

261Liudytojo M. Š. parodymai dėl nusikaltime dalyvavusių asmenų ir jų veiksmų buvo nuoseklūs viso proceso metu. Todėl nuteistojo A. B. apeliacinio skundo argumentai dėl liudytojo M. Š. parodymų prieštaringumo atmetami kaip nepagrįsti. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad M. Š. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog organizuotos grupės nariai žinojo apie namuose buvusį nukentėjusįjį H. B., tačiau vėliau parodymus dėl šios aplinkybės pakeitė. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, vien tai nesudaro pagrindo nesiremti liudytojo M. Š. parodymais, kurie dėl esminių įvykio aplinkybių buvo nuoseklūs. Be to, ši aplinkybė (ar organizuotos grupės nariai žinojo, kad nukentėjusiųjų namuose kažkas yra) neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui.

262Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. šios nusikalstamos veikos padarymo metu buvo laikinai sulaikytas 2012 m. balandžio 18 d., o Vilniaus miesto pirmojo apylinkės teismo 2012 m. balandžio 19 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas, kurios terminas buvo tęsiamas iki 2013 m. sausio 19 d. (29 t., 64-65, 65-75 b. l.). Nors R. G. tiesiogiai nedalyvavo nukentėjusiesiems priklausančio turto pagrobime, tačiau byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad būtent R. G. planavo padaryti šią nusikalstamą veiką ir tam ruošėsi. Bylos duomenys patvirtina, kad R. G. turėjo informacijos apie nukentėjusiųjų namuose laikomą turtą bei su kitais organizuotos grupės nariais tokio pobūdžio informaciją rinko, t. y. sekė nukentėjusiuosius. Be to, R. G. turėjo pultą nuo nukentėjusiųjų namo garažo vartų, kuriuo pasinaudodami organizuotos grupės nariai pateko į H. B. namą. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad R. G., veikdamas su kitais organizuotos grupės nariais, anksčiau nei buvo įvykdyta ši vagystė bandė patekti į H. B. namus, tačiau nusikalstama veika nebuvo padaryta, nes tuo metu garaže buvo liudytojas R. B. su draugais. Atsižvelgtina ir į tai, kad 2012 m. rugpjūčio 25 d. įvykdę vagystę asmenys pagrobtą turtą pasidalino ir su R. G.. Tai parodo, kad R. G. buvo susitaręs padaryti šią nusikalstamą veiką, jai ruošėsi, padėjo ją padaryti ir gavo iš to naudos.

263Pažymėtina, kad organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo jų vaidmens, laikomi nusikaltimo vykdytojais. Todėl pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai R. G. veiksmus kvalifikavo pagal BK 178 straipsnio 3 dalį.

264Dėl turto vagystės iš Ž. A., V. A. ir turto sugadinimo

265Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas šioje skundžiamojo nuosprendžio dalyje taip pat išsamiai ir nešališkai ištyrė bei tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, padarė bylos aplinkybes atitinkančias išvadas ir priėmė teisingą, bylos duomenimis pagrįstą sprendimą, pripažindamas M. S. ir A. B. kaltais, padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 straipsnio 3 dalyje, BK 254 straipsnio 2 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje, veikiant organizuota grupe.

266Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį dėl šių nusikalstamų veikų, BPK 20 straipsnio nuostatų, reglamentuojančių įrodymų vertinimą, nepažeidė, t. y. nurodė įrodymus, kuriais grindė savo išvadas dėl M. S. ir A. B. kaltės padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas, bei motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė tam tikrus duomenis. Nenustačius, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus, vien apeliantams nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų vertinimo ir bylos faktinių aplinkybių nustatymo, savaime negali būti laikomos prieštaraujančiomis įstatymui.

267Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas M. Š. parodymų metu tvirtino, jog 2012 m. spalio mėnesį jis susitiko su M. S., asmeniu, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė (t. y. H. Ž.) ir A. B. bei susitarė padaryti nusikalstamą veiką. A. B. perdavė informaciją, kad Ž. A. namuose gali būti laikomas didelės vertės turtas ir nurodė datą, kada nukentėjusysis ir jo šeima bus išvykę. M. S. ir A. B. parodė liudytojui M. Š. nukentėjusiojo namą bei susitarė, kad siekiant išvengti nusikalstamos veikos išaiškinimo, vagystės metu M. S. ir A. B. bus namuose, nes Ž. A. bendrovėje, dirbo nuteistųjų pažįstamas asmuo (14 t., 134-142 b. l.; 15 t., 65-69, 71-75, 90-95, 149-155 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.).

268Liudytojo M. Š. parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių patvirtina ir byloje esantys duomenys, t. y. nukentėjusiųjų Ž. A., V. A. parodymai ir įvykio vietos apžiūros protokolas (8 t., 146-173, 182 b. l.; 9 t., 20-21 b. l.; 23 t., 143-146 b. l.). Todėl teisėjų kolegija liudytojo M. Š. parodymus vertina kaip nuoseklius ir patikimus.

269Pažymėtina ir tai, kad nors M. Š. bei asmuo, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė (t. y. H. Ž.), pagrobė bei sugadino skundžiamajame nuosprendyje išvardintą turtą, tačiau tai nepanaikina M. S. bei A. B. kaltės. Pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad M. S., A. B., M. Š. ir asmuo, kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (t. y. H. Ž.), veikė organizuota grupe, žinojo ir suprato, kad nusikaltimo darymo metu taip pat gali būti sugadintas svetimas turtas. Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad M. S., A. B. ne tik planavo šių nusikalstamų veikų padarymą (suteikė reikšmingos informacijos), bet ir gavo iš to finansinės naudos, t. y. iš Ž. A. namų pagrobtus grynuosius pinigus jie keturiese pasidalino lygiomis dalimis. Be to, liudytojas M. Š. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vietą, kur asmuo, kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (t. y. H. Ž.), paslėpė iš Ž. A. pagrobtus ginklus (14 t., 143-193 b. l.). Nors M. Š. teigė nežinantis, kas paėmė paslėptus ginklus, tačiau patvirtino, kad buvo girdėjęs organizuotos grupės narius, kalbančius apie vieno iš ginklų optikos dalies pardavimą. Tai, kad A. B. žinojo, jog nusikalstamų veikų padarymo dieną Ž. A. bus išvykęs iš namų, patvirtino ne tik liudytojas M. Š., nukentėjusysis Ž. A., bet ir pats A. B. pirmosios instancijos teisme (27 t., 53 b. l.). Tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys taip pat atitinka aukščiau paminėtų asmenų paaiškinimus (9 t., 11 b. l.). Nors nuteistasis A. B. teigė, kad šios informacijos niekam neperdavė, tačiau šiuos parodymus paneigia liudytojo M. Š. parodymai. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad nukentėjusysis apkalba apeliantą A. B., atmetami kaip nepagrįsti.

270Dėl turto vagystės iš J. R., D. P. ir turto sugadinimo

271M. S. ir A. B. savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo nepripažįsta ir teigia, kad jų kaltė grindžiama tik liudytojo M. Š. parodymais, kurių nepakanka.

272Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus kaip nepagrįstus, nes nagrinėjamojoje byloje yra pakankamai duomenų, leidžiančių konstatuoti, kad J. R. ir D. P. turto pagrobimą bei J. R. turto sugadinimą padarė būtent M. S. ir A. B..

273Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų kaltę pagrindė ne tik liudytojo M. Š. parodymais, bet byloje išnagrinėtų įrodymų visuma, t. y. nukentėjusiųjų J. R., D. P., liudytojų V. B., A. B. parodymais bei įvykio vietos apžiūros protokolu (9 t., 106-114, 120-121, 126, 130, 146-148 b. l.; 14 t., 143-193 b. l.; 15 t., 57-59, 71-75, 90-95, 149-155 b. l.; 23 t., 145-146 b. l.; 24 t., 13, 87-88 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.). Šių įrodymų vertinti kitaip nei juos įvertino pirmosios instancijos teismas nėra pagrindo.

274Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad jis, asmuo, kuris nuo ikiteisminio tyrimo pasislėpė (t. y. H. Ž.), M. S. ir A. B., iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens gavę informaciją apie D. P. namuose laikomą turtą, stebėjo jos namus. 2012 m. gruodžio 25 d. pamatė, kad D. P. išvyko iš namų, todėl jie pagal iš anksto aptartą planą įsibrovė į namą ir pagrobė jame buvusį turtą. Organizuotos grupės nariai buvo pasiskirstę vaidmenimis ir atliko skirtingas užduotis, t. y. asmuo, kuris pasislėpė nuo ikiteisminio tyrimo (t. y. H. Ž.), sekė iš namų išvykusią nukentėjusiąją, M. S. ir A. B. stebėjo aplinką prie nukentėjusiosios namų, o M. Š. įsibrovė į namą ir pagrobė skundžiamajame nuosprendyje nurodytą turtą.

275Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad pagrobtus juvelyrinius dirbinius jis pardavė Kaune, o gautus pinigus pasidalino lygiomis dalimis bei sumokėjo asmeniui, kuris perdavė informaciją apie nukentėjusiųjų turtus. Liudytojo K. B., kuris dirbo juvelyrinių dirbinių parduotuvėje, Kaune, parodymai patvirtina apie pagrobto turto realizavimą (11 t., 73-75 b. l.; 26 t., 159-160 b. l.). Be to, liudytojas K. B. atpažino M. Š., kaip asmenį, kuris lankėsi parduotuvėje ir siūlė pirkti juvelyrinius dirbinius (11 t., 76-79 b. l.).

276Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje pagrįstai nustatyta, kad nuteistieji, veikdami organizuota grupe, ne tik pagrobė J. R. ir D. P. turtą, bet ir sugadino J. R. turtą už 231,69 Eur.

277Dėl turto vagystės iš J. A.

278Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką, veikdami organizuota grupe, padarė M. Š., R. G., M. S., A. B. ir A. M.. Iš skundžiamojo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas įvertino nukentėjusiojo J. A., liudytojų A. K., G. K., Ž. J., T. R., E. S., M. Š. parodymus, parodymų patikrinimo vietoje, įvykio vietos apžiūros protokolus, tarnybinius pranešimus, specialisto išvadą bei kitus bylos duomenis (10 t., 4-13, 31-32 b. l.; 12 t., 159, 170-171, 174-188, 190 b. l.; 13 t., 6-7, 37-38, 49-50, 61-62 b. l.; 14 t., 134-142, 143-193 b. l.; 15 t., 90-95, 149-155 b. l.; 23 t., 146-147 b. l.; 26 t., 156-158, 160-161, 192-193 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.). Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad šių įrodymų byloje pakanka M. S., R. G., A. B. ir A. M. kaltei dėl BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo pagrįsti.

279Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad M. S., R. G., A. B. ir A. M. nepadarė jiems inkriminuotos nusikalstamos veikos. Tačiau pažymėtina, kad šiuos apeliacinių skundų teiginius paneigia liudytojo M. Š. parodymai. Iš šių parodymų matyti, kad 2013 m. rugsėjo mėnesį M. S., R. G., A. B., A. M. ir jis (M. Š.) susitikimo metu susitarė pagrobti J. A. turtą – katalizatorius. Priešingai nei skunduose tvirtina apeliantai, remiantis liudytojo M. Š. parodymais, nustatyta, kokią konkrečią užduotį bei vaidmenį atliko kiekvienas bendrininkas atskirai. R. G. ir A. M. kartu su M. Š., įsibrovę į J. A. ūkinį pastatą, pagrobė skundžiamajame nuosprendyje nurodytą kiekį katalizatorių. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad šios aplinkybės sutampa su liudytojo M. Š. parodymais, kad A. M. prie organizuotos grupės prisijungė tik 2013 m. rudenį. Nors šio nusikaltimo padarymo metu M. S. ir A. B. tiesiogiai nerealizavo BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo objektyviųjų sudėties požymių, tačiau liudytojas M. Š. patvirtino, kad nuteistieji buvo susitarę daryti šią nusikalstamą veiką, ją planavo, rinko informaciją, stebėjo J. A. namus ir gavo turtinės naudos. Todėl jų veiksmai atitinka BK 178 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

280Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad liudytojo M. Š. parodymai yra nepatikimi bei prieštaringi. Teisėjų kolegija nustatė, kad nėra pagrindo nesiremti šio liudytojo parodymais, kadangi byloje nėra duomenų, patvirtinančių, jog M. Š. apkalba nuteistuosius. Aplinkybės, kad liudytojas negalėjo nurodyti tikslaus pagrobtų katalizatorių kiekio ar kad galėjo suklysti, nurodydamas nuteistojo A. M. vardą, nepatvirtina jo parodymų nepatikimumo. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagrobto turto kiekis bei vertė byloje nustatyta remiantis kitais byloje esančiais įrodymais – nukentėjusiojo parodymais ir rašytine bylos medžiaga. Nuteistojo A. M. apeliaciniame skunde pažymima tai, kad 2015 m. vasario 2 d. atliktos apklausos metu liudytojas M. Š. parodė, jog katalizatorių vagystėje (Mokolų kaime) dalyvavo tik R. G. ir A. B. (15 t., 149-155 b. l.). Tačiau šie liudytojo teiginiai neatitinka byloje esančių duomenų visumos. Be to, tos pačios apklausos metu liudytojas patikslino, kad aptariamą nusikaltimą padarė ne A. B., o M. S., R. G., A. B., A. M. ir jis (M. Š.). Todėl teisėjų kolegija remiasi tais M. Š. parodymais, kuriuos jis patvirtino kitų apklausų metu.

281Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltimo padarymo metu M. S. buvo išvykęs į Nidą. Tačiau atkreiptinas apelianto dėmesys į tai, kad pirmosios instancijos teismas šią aplinkybę vertino ir nustatė, jog nusikaltimą objektyviai padarė, t. y. įsibrovė į ūkinį pastatą ir pagrobė nukentėjusiojo turtą tik R. G., A. M. ir M. Š.. Liudytojas M. Š. parodė, kad 2013 m. rugsėjo 5 d. M. S. neatvyko į nusikaltimo padarymo vietą. Be to, iš šio liudytojo parodymų matyti, kad organizuotos grupės nariai buvo susitikę ne vieną kartą ir ankščiau bei aptarė nusikalstamos veikos padarymo planą. Todėl apeliacinio skundo argumentas, kad M. S. šio nusikaltimo nepadarė, yra nepagrįstas. Pažymėtina, kad nuteistasis M. S. ne tik planavo šią nusikalstamą veiką bei gavo iš jos turtinės naudos, bet ir padalino turtą, gautą realizavus pagrobtus katalizatorius, t. y. praėjus dviem dienoms nuo nusikaltimo padarymo, kartu su R. G. atvežė dalį pinigų M. Š..

282Dėl A. B. apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad priešingai nei skunde nurodo apeliantas, M. Š. nurodė, koks buvo A. B. vaidmuo, darant šį nusikaltimą, t. y. kad jis susitarė kartu su kitais organizuotos grupės nariais padaryti nusikalstamą veiką, ją planavo (stebėjo nukentėjusiojo namus, rinko informaciją) bei realizavus pagrobtą turtą gavo dalį pinigų.

283Apeliantas A. B. skunde nepagrįstai teigia, kad liudytojas M. Š. nenurodė, jog būtent automobilis „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), buvo naudojamas šio nusikaltimo padarymo metu. Tačiau iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas ne tik nurodė šią aplinkybę, bet ir patvirtino, jog organizuotos grupės nariai kartu įsigijo šį automobilį, kuris buvo skirtas tik naudojimui nusikaltimų padarymo metu. Nors nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje nenustatyti liudytojai, kurie būtų matę, kas naudojosi šiuo automobiliu, tačiau vien ši aplinkybė nepaneigia liudytojo M. Š. nuoseklių parodymų. Priešingai, šio liudytojo parodymus patvirtina kita bylos medžiaga, t. y. specialisto išvada, kurioje nustatyta, kad automobilyje buvo rasti automobilių katalizatorių keramikos gabaliukai ir smulkios detalės, bei liudytojo T. R. parodymai apie tai, kad jis automobilį „Subaru Legacy“ pardavė dviem asmenims, kurie kalbėjo suvalkietiškai. Iš bylos duomenų matyti, kad automobilyje „Subaru Legacy“, valst. Nr. ( - ), buvo rastas H. Ž. rankos piršto pėdsakas (12 t., 190 b. l.). Byloje nustatyta, kad šiuo automobiliu taip pat buvo padaryta D. A. turto vagystė, kurioje dalyvavo ir H. Ž.. Be to, A. B. apeliacinio skundo teiginiai, kad automobilis buvo rastas ne prie nuteistųjų gyvenamųjų vietų, yra nepagrįsti bei nepaneigia nuteistųjų kaltės. Liudytojų A. K., Ž. J. parodymai bei rašytinė bylos medžiaga patvirtina, kad aptariamas automobilis buvo laikomas (duonenys neskelbtini), t. y. netoli R. G. gyvenamosios vietos. Liudytojas M. Š. taip pat nurodė ir kitą automobilio stovėjimo vietą, t. y. prie Ambrazevičiaus ir Brazaičio gatvių, greta degalinės, netoli A. M. namų.

284Dėl turto vagystės iš B. D. ir turto sugadinimo

285Skundžiamajame nuosprendyje nustatyta, kad A. B., A. M. ir M. Š., žinodami apie 2013 m. lapkričio 6 d. vykstančias L. D. laidotuves ir kad namuose, esančiuose (duonenys neskelbtini), B. D. bei kitų asmenų nebus, tą pačią dieną apie 20 val. pagrobė nukentėjusiajam priklausantį turtą, t. y. A. B. stebėjo Šakių ir Panevėžio gatves, A. M. stebėjo aplinką prie B. D. namo lango, o M. Š. išlaužė B. D. namo langą, per kurį įsibrovė į namą ir pagrobė B. D. priklausančius juvelyrinius dirbinius, kurių bendra vertė – 3 736,10 Eur. Šiais veiksmais taip pat buvo sugadintas nukentėjusiojo turtas už 231,69 Eur.

286Aplinkybę, kad A. B. bei A. M. dalyvavo šių nusikaltimų padaryme, patvirtina ne tik M. Š. parodymai, bet ir kita bylos medžiaga. Apeliaciniuose skunduose nepagrįstai ginčijama nuteistųjų kaltė.

287Pažymėtina, kad A. B. neneigia buvęs įvykio vietoje nusikaltimų padarymo metu, tačiau teigia, jog buvo tik padėjėjas, vykdė M. Š. nurodymus, ir nežinojo apie jo tikslą pagrobti svetimą turtą. Nuteistasis A. M. tvirtina, kad nusikaltimų padarymo metu jis buvo išvykęs iš Lietuvos Respublikos. Tačiau teisėjų kolegija, įvertinusi liudytojo M. Š. parodymų turinį, šiuos teiginius vertina kaip nuteistųjų gynybos versijas, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytojas M. Š. nuosekliai tvirtino, kad jis susitarė su A. B. ir A. M. pagrobti B. D. turtą ir šį nusikaltimą padarė, taip pat nurodė, kokias užduotis kiekvienas iš jų atliko (14 t., 130-133 b. l.; 15 t., 65-69, 71-75, 90-95, 149-155 b. l.; 27 t., 34-38 b. l.). Iš liudytojo M. Š. parodymų taip pat matyti, kad organizuotos grupės nariai šios nusikalstamos veikos padarymo metu bendravo, naudodamiesi radijo stotelėmis, o A. B. ir A. M. į nusikaltimo padarymo vietą atvyko automobiliu „Audi A6“. Šias aplinkybes patvirtina apžiūros protokole ir specialisto išvadose užfiksuoti duomenys, iš kurių matyti, kad aptariamame automobilyje buvo rasta tiek A. B., tiek A. M. drabužių pluoštų bei radijo stotelė, ant kurios yra A. B. biologinių pėdsakų (10 t., 139-148, 171-178 b. l.; 11 t., 4-5 b. l.). Be to, tarnybiniame pranešime užfiksuoti duomenys, kad A. B. vengė sulaikymo ir bandė pabėgti nuo policijos pareigūno, patvirtina, jog nuteistasis žinojo apie daromą nusikaltimą ir jame dalyvavo (10 t., 71 b. l.). Nors liudytojai V. M. ir A. K. tvirtino, kad A. M. buvo išvykęs į Čekiją, tačiau šių aplinkybių nepatvirtina kita bylos medžiaga (11 t., 30-32 b. l.; 26 t., 46-47 b. l.). Be to, atkreiptinas dėmesys į tai, kad V. M. yra A. M. motina, todėl tokiais parodymais ji galėjo siekti padėti savo sūnui išvengti baudžiamosios atsakomybės. Liudytoja parodė ir tai, kad apie sūnaus kelionę į užsienį ji sužinojo tik jam grįžus į namus, t. y. po nusikalstamų veikų padarymo. Tačiau A. K. parodymai akivaizdžiai prieštarauja kitiems bylos duomenims, t. y. ne tik liudytojo M. Š., bet ir liudytojos V. M. parodymams. Iš jų matyti, kad laikotarpiu, kada buvo padarytos aptariamos nusikalstamos veikos, A. M. neturėjo teisės vairuoti automobilį. Tačiau A. K. tvirtino, kad A. M. su juo į Čekiją važiavo dėl to, jog liudytojas prašė parvairuoti automobilį. Teisėjų kolegija pažymi, kad kitų duomenų, kurie objektyviai patvirtintų apelianto teiginius apie kelionę į Čekiją ir paneigtų nuoseklius liudytojo M. Š. parodymus, byloje nėra. Be to, A. M. dalyvavimą organizuotos grupės veikloje netiesiogiai patvirtina ir tai, kad kratos metu pas jį namuose buvo rasta kaukė (11 t., 122-123 b. l.).

288A. M. apeliaciniame skunde ginčijamas tarnybinių pranešimų, kaip įrodymų, teisėtumas, tačiau nenurodomi konkretūs tarnybiniai pranešimai, su kurių turiniu apeliantas nesutinka.

289Pažymėtina, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro svarbiausią ir pagrindinę baudžiamojo proceso teisės dalį. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusių asmenų kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Be to, įrodymais gali būti duomenys, padedantys atskleisti tarpinius faktus, patikrinti kitus įrodymus, išsiaiškinti byloje keliamų versijų tikrumą (Kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-44/2014).

290Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto A. M. teiginiai, kad tarnybiniuose pranešimuose užfiksuoti duomenys yra subjektyvi ikiteisminio tyrimo pareigūnų nuomonė, yra nepagrįsti. Tarnybiniai pranešimai atitinka BPK 20 straipsnio reikalavimus ir gali būti laikomi įrodymu byloje. Be to, iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tarnybiniais pranešimais rėmėsi tik ta apimtimi, kurią patvirtina kiti bylos duomenys, t. y. nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai ir kita rašytinė bylos medžiaga. Be to, svarbu pažymėti ir tai, kad tarnybiniai pranešimai nebuvo vieninteliai įrodymai, reikšmingi sprendimo priėmimui, nes pirmosios instancijos teismas nagrinėjamojoje byloje esančius įrodymus vertino visumoje. Iš 2013 m. lapkričio 26 d. daiktų apžiūros protokolo turinio matyti, kad M. S. vairuojamame automobilyje „VW Golf“ valst. Nr. ( - ), buvo rastas mobilaus ryšio telefonas, iš kurio galimai buvo rašoma A. M. ir kurio 2013 m. lapkričio 5 d. (t. y. po nusikalstamos veikos padarymo) ieškojo policijos pareigūnai (12 t., 27-43 b. l.). Nors nagrinėjamojoje byloje nėra kitų duomenų, kurie patvirtintų ar paneigtų aplinkybes dėl M. S. ir A. M. bendravimo SMS žinutėmis, kurios aprašytos aukščiau paminėtame apžiūros protokole. Tačiau ši aplinkybė A. M. kaltės nepaneigia. Pažymėtina, kad byloje esančių duomenų visuma, t. y. nukentėjusiojo B. D., liudytojų D. D., S. P., M. Š. parodymai, parodymų patikrinimo vietoje protokolas, įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvados, kratos protokolai, patvirtina, kad A. M. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas.

291Byloje nustatyta, kad M. Š. ir A. B. buvo sulaikyti jiems nespėjus realizuoti pagrobtus juvelyrinius dirbinius bei pasidalinti iš to gautus pinigus. Tačiau ši aplinkybė nesudaro pagrindo teigti, kad nusikaltimas nebuvo baigtas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 178 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas užvaldo svetimą turtą ir taip įgyja galimybę neteisėtai valdyti, naudotis ir disponuoti turtu pagal savo valią. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistieji tokią galimybę turėjo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai inkriminuotas nusikalstamas veikas kvalifikavo kaip baigtus nusikaltimus.

292Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad A. B. ir A. M., veikdami organizuota grupe kartu su M. Š., padarė BK 178 straipsnio 3 dalyje ir BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas.

293Dėl bausmių paskyrimo

294Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs šias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

295Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Vadinasi, vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltininko asmenybei.

296Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra per griežtos. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, R. G., M. S., A. M. ir A. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmės yra individualizuotos, nustatytos atsižvelgiant į kiekvieno iš jų vaidmenį nusikalstamos veikos padarymo metu, todėl neprieštarauja teisingumo principui.

297Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad skirdamas R. G. bausmes, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog nenustatyta jo (R. G.) atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. R. G. praeityje teistas, teistumas neišnykęs, dėl to laikytinas recidyvistu. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į padarytų nusikaltimų pobūdį, pavojingumą ir aktyvų apelianto kaip vykdytojo vaidmenį, paskyrė R. G. laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytam vidurkiui bei didesnes už šį vidurkį. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantui paskirtas bausmes subendrino apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Todėl sušvelninti apeliantui paskirtą galutinę bausmę nėra jokio pagrindo.

298Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmes, atsižvelgė į tai, kad jis padarė nusikalstamas veikas, priskiriamas sunkių ir nesunkių nusikaltimų kategorijoms. Šiuos nusikaltimus nuteistasis padarė, veikdamas organizuota grupe, kurią pats subūrė. Apygardos teismas nenustatė M. S. atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių. Iš nuteistąjį M. S. charakterizuojančios medžiagos matyti, kad yra baustas administracine tvarka, anksčiau ne kartą teistas.

299BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai asmuo, jau teistas už tyčinį nusikaltimą, kurį padarė būdamas pilnametis, ir jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų, toks asmuo yra recidyvistas.

300Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas recidyvistu) yra siejamas su naujo tyčinio nusikaltimo padarymu, jei naujas tyčinis nusikaltimas yra padaromas neišnykus teistumui ar nepanaikinus teistumo už anksčiau padarytą tyčinį nusikaltimą. Recidyvo atveju nusikaltimą padaręs asmuo savaime laikomas recidyvistu ir teismas atskiro sprendimo tuo klausimu nepriima. Todėl asmuo recidyvistu laikomas nuo to momento, kai teismas pripažįsta jį padarius paskutinį nusikaltimą, sudarantį nusikaltimų recidyvą. Šios nuostatos atitinka ir teismų praktiką (Kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-405/2014; Nr. 2K-202-693/2015; Nr. 2K-59/2015 ir kt.).

301Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. buvo teistas Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 30 d. ir 2009 m. birželio 17 d. nuosprendžiais. Pagal šiuos nuosprendžius paskirtos bausmės buvo subendrintos ir M. S. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas vieneriems metams ir šešiems mėnesiams, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio nuostatomis, buvo atidėtas dvejiems metams keturiems mėnesiams. Pažymėtina, kad šios bausmės vykdymo atidėjimo metu M. S. padarė naujus tyčinius nusikaltimus, už kuriuos nuteistas skundžiamuoju pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu. Todėl atsižvelgęs į šias aplinkybes, pirmosios instancijos teismas pagrįstai M. S. pripažino recidyvistu pagal BK 27 straipsnio 1 dalies nuostatas.

302Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam M. S. paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kurių dydžiai artimi ir didesni už sankcijose numatytus bausmės vidurkius, nėra aiškiai per griežtos ar neteisingos. Be to, pirmosios instancijos teismas, subendrindamas paskirtas bausmes už kiekvieną nusikalstamą veiką dalinio sudėjimo ir apėmimo būdais pagal BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalis bei 5 dalies 1 punktą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų nepažeidė.

303Apygardos teismas, skirdamas bausmes A. M., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad nuteistasis praeityje neteistas, dirbo, yra jauno amžiaus, o prie organizuotos grupės prisijungė tik 2013 m. rudenį. Atsakomybę lengvinančių ar sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

304Teisėjų kolegos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į aukščiau nurodytas aplinkybes bei taikydamas BK 75 straipsnio nuostatas, t. y. atidedant bausmės vykdymą, nepadarė esminių baudžiamojo įstatymo pažeidimų. Todėl apeliacinio skundo argumentai, kad A. M. paskirta per griežta bausmė, atmetami kaip nepagrįsti ir nesudarantys pagrindo sušvelninti jam paskirtą galutinę laisvės atėmimo bausmę.

305Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nenustatė nuteistojo A. B. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. A. B. praeityje teistas tris kartus, baustas administracine tvarka. Todėl pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į šias aplinkybes bei į A. B. vaidmenį organizuotoje grupėje, pagrįstai nuteistajam paskyrė laisvės atėmimo bausmes, artimas sankcijoje numatytam vidurkiui bei didesnes už šį vidurkį. Taip pat pirmosios instancijos teismas pagrįstai subendrino paskirtas bausmes apėmimo ir dalinio sudėjimo būdais. Todėl A. B. paskirta bausmė atitinka įstatymo reikalavimus, nėra aiškiai neteisinga ir užtikrina teisingumo principo įgyvendinimą.

306Dėl civilinių ieškinių

307Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios instancijos teismo sprendimu patenkinti civilinius ieškinius ir juos priteisti. Pažymėtina, kad apeliantas neginčija priteistų turtinės ir neturtinės žalos dydžių, tačiau teigia, jog jam inkriminuotų nusikalstamų veikų nepadarė, todėl ir civiliniai ieškiniai priteisti nepagrįstai.

308Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, kurie patvirtintų civilinių ieškinių priteisimo neteisėtumą. Todėl atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas ir apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos konstatuotas aplinkybes, kad baudžiamojoje byloje ištirtų įrodymų visuma neginčytinai nustatyta, jog M. S. padarė jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, apeliacinio skundo prašymas atmesti byloje pareikštus civilinius ieškinius netenkinamas.

309Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

310Nuteistųjų A. B., R. G., A. M., nuteistojo M. S. gynėjo advokato R. M. apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. A. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 4. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178... 5. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo) – laisvės... 6. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės) – laisvės... 7. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo) – laisvės... 8. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. ir J. B. turto vagystės) –... 9. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Ž. A., V. A., UAB „( - )“ turto... 10. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. A. turto sugadinimo) – laisvės... 11. - pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. A. šaunamųjų ginklų pagrobimo)... 12. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. R., D. P. turto vagystės) –... 13. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. turto sugadinimo) – laisvės... 14. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės... 15. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl B. D. turto vagystės) – laisvės... 16. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl B. D. turto sugadinimo) – laisvės... 17. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 18. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo... 19. A. M. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 20. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės... 21. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl B. D. turto vagystės) – laisvės... 22. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl B. D. turto sugadinimo) – laisvės... 23. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 24. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 9 dalimis, 5 dalies 2 punktu, šiuo... 25. Pritaikius BK 75 straipsnį, A. M. paskirtos laisvės atėmimo bausmės... 26. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 27. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo... 28. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. turto sugadinimo) – laisvės... 29. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. M. turto vagystės) – laisvės... 30. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ turto vagystės) –... 31. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ turto sugadinimo) –... 32. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. gamybinės įmonės turto... 33. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo) – laisvės... 34. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės) – laisvės... 35. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo) – laisvės... 36. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl P. B., M. B., R. B. turto vagystės)... 37. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. ir J. B. turto vagystės) –... 38. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl Ž. A., V. A., UAB „( - )“ turto... 39. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl Ž. A. turto sugadinimo) – laisvės... 40. - pagal BK 254 straipsnio 2 dalį (dėl Ž. A. šaunamųjų ginklų pagrobimo)... 41. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. R., D. P. turto vagystės) –... 42. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. R. turto sugadinimo) – laisvės... 43. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės... 44. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 45. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo... 46. R. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 47. - pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl pasikėsinimo... 48. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl S. B. turto sugadinimo) – laisvės... 49. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl UAB „( - )“ turto vagystės) –... 50. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl UAB „( - )“ turto sugadinimo) –... 51. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl V. G. gamybinės įmonės turto... 52. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl V. G. turto sugadinimo) – laisvės... 53. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl D. A. turto vagystės) – laisvės... 54. - pagal BK 187 straipsnio 1 dalį (dėl J. G. turto sugadinimo) – laisvės... 55. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl H. B. ir J. B. turto vagystės) –... 56. - pagal BK 178 straipsnio 3 dalį (dėl J. A. turto vagystės) – laisvės... 57. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 58. Į bausmės laiką įskaitytas sulaikymo ir kardomosios priemonės – suėmimo... 59. Iš nuteistųjų M. S. ir R. G. solidariai priteista AB „Lietuvos... 60. Iš nuteistojo M. S. priteista nukentėjusiajam D. M. 5 951,70 Eur turtinei ir... 61. Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista bankrutuojančiai V.... 62. Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista nukentėjusiajam D.... 63. Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. priteista po 19,31 Eur (iš viso 57,92... 64. Iš nuteistojo M. S. priteista nukentėjusiajam P. B. 29 324,03 Eur turtinei... 65. Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista nukentėjusiajam H.... 66. Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B. solidariai priteista 161,59 E. V. ligonių... 67. Iš nuteistųjų M. S. ir A. B. solidariai priteista AB „Lietuvos... 68. Iš nuteistųjų M. S. ir A. B. solidariai priteista nukentėjusiesiems Ž. A.... 69. Iš nuteistųjų M. S. ir A. B. priteista po 200 Eur (iš viso 400 Eur)... 70. Iš nuteistųjų M. S., R. G., A. B., A. M. solidariai priteista... 71. Iš nuteistųjų A. B., A. M. solidariai priteista nukentėjusiajam B. D.... 72. Iš nuteistojo R. G. priteista Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos... 73. Vadovaujantis BK 72 straipsniu, konfiskuotas automobilis „Subaru Legacy“... 74. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 75. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad turėdamas tikslą nuolat... 76. M. S. ir R. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2011 m. spalio... 77. Tokiu būdu M. S., R. G., M. Š., veikdami organizuota grupe, savo naudai... 78. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2011 m. spalio 21 d. M. Š.,... 79. Tokiu būdu M. S., veikdamas organizuota grupe su M. Š., savo naudai įgijo... 80. M. S. ir R. G. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2011 m. lapkričio... 81. Tokiu būdu M. S., R. G., M. Š., asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo,... 82. M. S., R. G., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2011 m.... 83. Tokiu būdu M. S., R. G., A. B., M. Š., veikdami organizuota grupe, savo... 84. M. S., R. G., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m.... 85. Tokiu būdu M. S., R. G., A. B., M. Š. bei asmuo, pasislėpęs nuo... 86. M. S. pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad 2012 m. gegužės 9 d.... 87. Tokiu būdu M. S., M. Š. ir asmuo, pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo,... 88. M. S., R. G., A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m.... 89. Tokiu būdu H. B. padarė 21 270 Lt (6 160,22 Eur), o J. B. – 400 Lt (115,85... 90. M. S. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. spalio... 91. 3 200 Lt, tuo tarpu, išlaužus ūkinio pastato langą, kurio vertė 2 193,33... 92. Tokiu būdu M. S., M. Š., A. B., asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo),... 93. M. S. ir A. B. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2012 m. gruodžio... 94. Tokiu būdu M. S., A. B., M. Š. ir asmuo (pasislėpęs nuo ikiteisminio... 95. M. S., R. G., A. B. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad 2013... 96. Po to A. M. ir M. Š. grįžo prie J. A. gyvenamojo namo ir pagal iš anksto... 97. Tokiu būdu M. S., R. G., A. B., M. Š. ir A. M., veikdami organizuota grupe,... 98. A. B. ir A. M. pripažinti kaltais ir nuteisti už tai, kad A. M. ir M. Š.,... 99. Tokiu būdu A. B., A. M. ir M. Š., veikdami organizuota grupe, savo naudai... 100. Nuteistasis A. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m.... 101. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 102. Nuteistojo vertinimu, pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo,... 103. Apeliaciniame skunde nuteistasis A. M. nurodo, kad jam inkriminuotos... 104. Skunde atkreiptinas dėmesys į tai, kad liudytojo M. Š. parodymai yra... 105. Taip pat apeliantas skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas... 106. Skunde A. M. tvirtina, kad jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 178... 107. Nuteistojo vertinimu, pirmosios instancijos teismas jo (A. M.) kaltę dėl... 108. Nurodo, kad M. Š. parodymų metu tvirtino, jog nusikalstamas veikas organizavo... 109. Skunde prašoma atsižvelgti ir į nuteistojo A. B. parodymus, kurių metu... 110. Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 111. Skunde apeliantas nurodo, kad skundžiamajame nuosprendyje šios inkriminuotos... 112. A. M. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo... 113. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad sprendžiant organizuotos... 114. Apeliantas skunde pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į... 115. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m.... 116. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 117. Nuteistojo vertinimu, pagal baudžiamuosius įstatymus atsako tik tas asmuo,... 118. Apelianto nuomone, būtina atnaujinti įrodymų tyrimą ir pakartotinai... 119. Skunde R. G. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį... 120. Pasak apelianto, nagrinėjamojoje byloje nėra jokių įrodymų, išskyrus... 121. Taip pat, apelianto vertinimu, Kauno apygardos teismas nepagrįstai jį... 122. Nuteistojo nuomone, tai, kad poėmio metu buvo rastas ir paimtas kampinis... 123. Nuteistojo R. G. vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skundžiamajame... 124. Apelianto nuomone, apeliacinio proceso metu būtina apklausti liudytoją M.... 125. Atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kauno apygardos prokuratūros Marijampolės... 126. Skunde R. G. tvirtina, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jį... 127. R. G. vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konstatavo... 128. Skunde remiamasi teismų praktika ir nurodoma, kad sprendžiant organizuotos... 129. Apeliantas skunde pažymi, kad kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į... 130. Nuteistojo M. S. gynėjas advokatas R. M. apeliaciniame skunde prašo Kauno... 131. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 132. Pažymi, kad Kauno apygardos teismas, nagrinėdamas baudžiamąją bylą,... 133. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios... 134. Skunde pažymima, kad nuteistasis M. S. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas... 135. Gynėjo vertinimu, tiek ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tiek liudytojas M.... 136. Apelianto vertinimu, liudytojas M. Š. davė melagingus parodymus apie... 137. Be to, liudytojas, parodymų metu nurodydamas aplinkybes apie 2013 m. rugsėjo... 138. Taip pat gynėjas skunde nurodo, kad liudytojas M. Š. parodymų metu tvirtino,... 139. Be to, liudytojo M. Š. parodymų prieštaringumą įrodo ir liudytojo K. B.... 140. Apeliaciniame skunde gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas... 141. Taip pat, gynėjo nuomone, M. S. veiksmai negalėjo būti kvalifikuojami pagal... 142. Apeliaciniame skunde prašoma atsižvelgti ir į tai, kad pirmosios instancijos... 143. Nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde prašo Kauno apygardos teismo 2016 m.... 144. Taip pat apeliantas prašo nuosprendžio dalį, kurioje pripažintas kaltu ir... 145. Skunde apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 146. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad asmuo atsako pagal baudžiamąjį įstatymą... 147. Apeliantas skunde remiasi teismų praktika ir nurodo, kad asmens, atleisto nuo... 148. Taip pat, A. B. vertinimu, pirmosios instancijos teismas skundžiamajame... 149. Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį... 150. Apeliantas skunde cituoja liudytojo J. P. parodymus, duotus tiek ikiteisminio... 151. Nuteistojo vertinimu, liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu galimai... 152. Taip pat skunde A. B. prašo atsižvelgti į liudytojo M. Š., dėl kurio... 153. Be to, liudytojas M. Š. parodymų metu tvirtino, kad šiame nusikaltime E. L.... 154. Skunde nuteistasis nurodo, kad tai, jog jis (apeliantas) mobilaus ryšio... 155. Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai... 156. Skunde pažymima, kad jis (apeliantas) buvo pripažintas kaltu ir nuteistas tik... 157. Apelianto vertinimu, M. Š. parodymai yra subjektyvūs, nes šis liudytojas... 158. Nuteistasis A. B. skunde taip pat nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio... 159. Tačiau kiti byloje esantys įrodymai, t. y. nukentėjusiojo H. B. parodymai,... 160. Nuteistasis A. B. skunde nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį... 161. Apelianto nuomone, nagrinėjamojoje byloje nėra objektyvių duomenų, kurie... 162. Skunde nuteistasis tvirtina, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3 dalį... 163. Pasak nuteistojo, vien liudytojo M. Š. parodymų, nesant kitų duomenų, jo... 164. A. B. apeliaciniame skunde nurodo, kad jo kaltė pagal BK 178 straipsnio 3... 165. A. B. kaltę dėl jam inkriminuotų nusikalstamų veikų pagal BK 178... 166. Skunde apeliantas prašo atsižvelgti į nuteistojo M. S. parodymus, 2013 m.... 167. Nuteistojo A. B. nuomone, jis atliko visiškai nereikšmingą padėjėjo... 168. Apeliacinio proceso metu nuteistieji ir jų gynėjai prašo apeliacinius... 169. Nuteistųjų R. G., A. M., A. B. ir nuteistojo M. S. gynėjo advokato R. M.... 170. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų,... 171. Nuteistieji R. G., A. M., A. B. ir nuteistojo M. S. gynėjas apeliaciniuose... 172. Pažymėtina, kad BK 2 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės baudžiamosios... 173. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio ir BPK 44 straipsnio 6 dalies... 174. Teismo nešališkumo principas įtvirtintas Lietuvos Respublikos Konstitucijos... 175. Apeliantai pirmosios instancijos teismo šališkumą sieja su įrodymų... 176. BPK 20 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal... 177. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas savo... 178. Be to, pirmosios instancijos teismas teisingai kvalifikavo nuteistųjų A. B.... 179. Dėl liudytojo, dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, atleidžiant jį... 180. Iš bylos duomenų matyti, kad Kauno apygardos prokuratūros Organizuotų... 181. Apeliaciniuose skunduose teigiama, kad pirmosios instancijos teismas,... 182. Atkreiptinas apeliantų dėmesys į tai, kad pagal baudžiamojo proceso... 183. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad ikiteisminio tyrimo 2013 m. lapkričio 7... 184. Pažymėtina, kad M. Š. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, buvo... 185. Be to, apeliacinės instancijos teismas, siekdamas visapusiškai ir... 186. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas M. Š. parodymus... 187. Dėl organizuotos grupės... 188. Apeliaciniuose skunduose ginčijama nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos... 189. Pagal BK 24 straipsnio 1 dalį bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar... 190. Atsižvelgiant į bendrininkų tarpusavio susitarimo pobūdį, jų ryšius,... 191. Pažymėtina ir tai, kad vienas iš organizuotai grupei būdingų požymių yra... 192. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma,... 193. Pagal byloje nustatytas aplinkybes nuteistieji M. S., R. G., A. B., A. M. ir... 194. Tai, kad M. S. ir R. G. bendravo su M. Š. (t. y. lankėsi jo gyvenamojoje... 195. Liudytojo M. Š. parodymai taip pat patvirtina, kad nuteistieji veikė... 196. Pažymėtina ir tai, kad organizuotos grupės narių daromiems nusikaltimams... 197. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad aplinkybė, jog ne visi... 198. Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde pabrėžiama, kad M. S.... 199. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentu, kad liudytojo M.... 200. Be to, pirmosios instancijos teisme M. Š. patikslino, kad organizuotos grupės... 201. Pažymėtina, kad nustatant veikimą organizuota grupe, nebūtina, jog... 202. Taip pat nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nepagrįstai nurodoma,... 203. Tai, kad radijo stotelių dėžutės buvo rastos pas M. Š., o ne pas M. S.,... 204. Tai, kad R. G. buvo pareikšti kaltinimai dėl dalyvavimo nusikalstamame... 205. Taip pat apeliaciniuose skunduose akcentuojama, kad 2015 m. sausio 30 d.... 206. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad BK 187... 207. Dėl pasikėsinimo pagrobti S. B. priklausantį turtą ir turto sugadinimo... 208. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad apygardos... 209. Liudytojo M. Š., R. B., V. K., nukentėjusiojo S. B. parodymais, parodymų... 210. Liudytojas M. Š. parodė, kad M. S. ir R. G. žinojo apie galimai S. B.... 211. Tai, kad nagrinėjamojoje byloje nenustatyta, iš kur M. S. žinojo apie... 212. Nuteistasis R. G. apeliaciniame skunde tvirtina, kad pirmosios instancijos... 213. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų įrodymų visumą bei į tai, kad... 214. Dėl turto vagystės iš D. M.... 215. Pažymėtina, kad nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nepateikiama... 216. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai... 217. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad M. S. kaltę dėl šio nusikaltimo... 218. Priešingai nei nurodoma M. S. gynėjo apeliaciniame skunde, liudytojo M. Š.... 219. Įvertinus nustatytas aplinkybes, nuteistojo M. S. gynėjo apeliacinio skundo... 220. Dėl turto vagystės iš UAB „( - )“ ir turto sugadinimo... 221. Remiantis bylos medžiaga matyti, kad nuteistieji M. S. ir R. G. pripažinti... 222. Nors apeliaciniuose skunduose teigiama, kad byloje esantys įrodymai... 223. Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad šią nusikalstamą veiką jis... 224. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad M. Š. parodymus apie įsibrovusių... 225. Šias liudytojo M. Š. nurodytas aplinkybes patvirtina ir kita bylos medžiaga,... 226. Liudytojo M. Š. parodymų patikimumą patvirtina ir tai, kad į Šešupės... 227. Skundžiamajame nuosprendyje pagrįstai atkreipiamas dėmesys į tai, kad R. G.... 228. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes bei į tai, kad organizuota grupe... 229. Dėl turto vagystės iš V. G. įmonės ir turto sugadinimo... 230. Dėl V. G. priklausančio turto vagystės bei tyčinio turto sugadinimo... 231. Tačiau teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus kaip... 232. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų... 233. Iš liudytojo M. Š. parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad... 234. Nuteistųjų R. G. ir A. B. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nurodoma, kad... 235. Be to, pagal mobiliųjų operatorių ryšio bokštų jungimus nustatyta, kad R.... 236. Iš bylos duomenų matyti, kad liudytojas J. P. asmens parodymo atpažinti... 237. Nuteistasis A. B. skunde taip pat tvirtina, kad buvo pažeistos BPK 192... 238. Tačiau pagal baudžiamojo proceso įstatymą apklaustojo asmens parodymams... 239. Liudytojas J. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jam naktimis skambina... 240. Nors liudytojas J. P. atpažino E. L., kaip asmenį, sėdėjusį automobilyje... 241. Nuteistojo A. B. apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė, kad tarnybinis... 242. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, apeliantas nepagrįstai ginčija šių... 243. Atkreipiamas apelianto dėmesys ir į tai, kad jokie teismui pateikti duomenys... 244. Atsižvelgiant į aukščiau paminėtų įrodymų visumą bei į tai, kad... 245. Dėl turto vagystės iš D. A. ir J. G. turto sugadinimo... 246. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, nuteistųjų M. S. R. G. ir... 247. Remiantis aukščiau paminėtais įrodymais, byloje nustatyta, kad M. S., R.... 248. Iš skundžiamojo nuosprendžio motyvų matyti, kad liudytojo M. Š., kuris... 249. Be to, siekiant patikrinti šio liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo... 250. Teisėjų kolegijos vertinimu, pagrįstai konstatuota, kad M. S., R. G. ir A.... 251. Dėl turto vagystės iš P. B., M. B. ir R. B. ... 252. Apeliacinio teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo bei... 253. Remiantis nukentėjusiųjų P. B., M. B., R. B., liudytojo M. Š., jo parodymų... 254. (7 t., 45-51 b. l.). Liudytojo M. Š. nurodytos įsibrovimo į namą... 255. Teisėjų kolegija pažymi, kad liudytojo M. Š. parodymai buvo nuoseklūs viso... 256. Dėl turto vagystės iš H. B. ir J. B. gyvenamojo namo... 257. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad M. S., R. G. ir A. B., veikdami... 258. Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas šias faktines bylos aplinkybes... 259. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai keliamas... 260. Nors nuteistasis A. B. apeliaciniame skunde pažymi, kad nei vienas iš... 261. Liudytojo M. Š. parodymai dėl nusikaltime dalyvavusių asmenų ir jų... 262. Iš bylos duomenų matyti, kad R. G. šios nusikalstamos veikos padarymo metu... 263. Pažymėtina, kad organizuota grupe veikiantys bendrininkai, nepriklausomai nuo... 264. Dėl turto vagystės iš Ž. A., V. A. ir turto sugadinimo... 265. Apeliacinio teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos... 266. Priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos... 267. Iš bylos medžiagos matyti, kad liudytojas M. Š. parodymų metu tvirtino, jog... 268. Liudytojo M. Š. parodymus dėl nusikalstamų veikų padarymo aplinkybių... 269. Pažymėtina ir tai, kad nors M. Š. bei asmuo, kuris nuo ikiteisminio tyrimo... 270. Dėl turto vagystės iš J. R., D. P. ir turto sugadinimo... 271. M. S. ir A. B. savo kaltės dėl šių nusikalstamų veikų padarymo... 272. Teisėjų kolegija atmeta šiuos apeliacinių skundų argumentus kaip... 273. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas nuteistųjų... 274. Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad jis, asmuo, kuris nuo ikiteisminio... 275. Iš liudytojo M. Š. parodymų matyti, kad pagrobtus juvelyrinius dirbinius jis... 276. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamojoje byloje pagrįstai nustatyta,... 277. Dėl turto vagystės iš J. A.... 278. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad šią nusikalstamą veiką,... 279. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad M. S., R. G., A. B. ir A. M. nepadarė... 280. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama,... 281. Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nurodoma, kad nusikaltimo... 282. Dėl A. B. apeliacinio skundo argumentų pažymėtina, kad priešingai nei... 283. Apeliantas A. B. skunde nepagrįstai teigia, kad liudytojas M. Š. nenurodė,... 284. Dėl turto vagystės iš B. D. ir turto sugadinimo... 285. Skundžiamajame nuosprendyje nustatyta, kad A. B., A. M. ir M. Š., žinodami... 286. Aplinkybę, kad A. B. bei A. M. dalyvavo šių nusikaltimų padaryme,... 287. Pažymėtina, kad A. B. neneigia buvęs įvykio vietoje nusikaltimų padarymo... 288. A. M. apeliaciniame skunde ginčijamas tarnybinių pranešimų, kaip įrodymų,... 289. Pažymėtina, kad BPK normos, reglamentuojančios įrodinėjimą, sudaro... 290. Teisėjų kolegijos vertinimu, apelianto A. M. teiginiai, kad tarnybiniuose... 291. Byloje nustatyta, kad M. Š. ir A. B. buvo sulaikyti jiems nespėjus realizuoti... 292. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą,... 293. Dėl bausmių paskyrimo... 294. Teisėjų kolegija pažymi, kad remiantis baudžiamuoju įstatymu teismas... 295. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime... 296. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad nuteistiesiems paskirtos bausmės yra... 297. Iš skundžiamojo nuosprendžio matyti, kad skirdamas R. G. bausmes, pirmosios... 298. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam M. S. bausmes,... 299. BK 27 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nusikaltimų recidyvas yra tada, kai... 300. Pagal baudžiamąjį įstatymą nusikaltimų recidyvas (asmens laikymas... 301. Iš bylos duomenų matyti, kad M. S. buvo teistas Marijampolės rajono... 302. Teisėjų kolegija pažymi, kad nuteistajam M. S. paskirtos laisvės atėmimo... 303. Apygardos teismas, skirdamas bausmes A. M., pagrįstai atsižvelgė į tai, kad... 304. Teisėjų kolegos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į... 305. Iš bylos duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas taip pat... 306. Dėl civilinių ieškinių... 307. Nuteistojo M. S. gynėjo apeliaciniame skunde nesutinkama su pirmosios... 308. Pažymėtina, kad apeliaciniame skunde nenurodomi jokie argumentai, kurie... 309. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,... 310. Nuteistųjų A. B., R. G., A. M., nuteistojo M. S. gynėjo advokato R. M....