Byla 3K-3-285/2007

1Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Prano Žeimio (kolegijos pirmininkas), Janinos Januškienės ir Algio Norkūno (pranešėjas), rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos D. K. kasacinį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutarties peržiūrėjimo civilinėje byloje pagal pareiškėjos D. K. skundą dėl antstolio Aleksandro Christenok veiksmų, suinteresuotieji asmenys – Alytaus apskrities valstybinė mokesčių inspekcija, LAB bankas „Litimpeks“.

2Teisėjų kolegija

Nustatė

3I. Ginčo esmė

4Pareiškėja D. K. 2005 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo prašė pripažinti antstolio A. Christenok veiksmus vykdomojoje byloje – atsisakymą grąžinti pareiškėjai pinigų sumas 2005 m. spalio 3 d. raštu – nepagrįstais ir įpareigoti antstolį grąžinti jai 3071,05 Lt.

5Ji nurodė, kad antstolis dėl jos vykdė vykdomąją bylą dviejų išieškotojų– Alytaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos ir LAB banko „Litimpeks“ – naudai. Antstolis be atskiro patvarkymo, įspėjimo ar raginimo areštavo jos sąskaitą banke ir nurašė savo nuožiūra apskaičiuotą pinigų sumą, taip pažeidė jos teises ir 1964 m. CPK 395, 397, 398 straipsnius. Antstolis, įvykdęs vykdomąjį dokumentą LAB banko „Litimpeks“ naudai, apskaičiavo 2425,05 Lt vykdymo išlaidų, o įvykdęs vykdomąjį dokumentą VMI naudai, apskaičiavo 1969 Lt vykdymo išlaidų, iš kurių 646 Lt nusirašė savavališkai, o 1323 Lt pareikalavo sumokėti. Druskininkų miesto apylinkės teismas 2005 m. sausio 27 d. nutartimi pripažino antstolio pretenzijas dėl 1969 Lt vykdymo išlaidų nepagrįstomis ir neteisėtomis. Antstolis, nurašydamas nuo pareiškėjos sąskaitos vykdymo išlaidas, pažeidė CPK 610 ir 611 straipsniuose nustatytą procedūrą, pagal kurią antstolis turi pasiūlyti skolininkui apmokėti vykdymo išlaidas geruoju, o šiam atsisakius tai padaryti, jis turi kreiptis į teismą dėl vykdymo išlaidų priteisimo. Antstolis nepagrįstai ir neteisėtai nusirašė 3071,05 Lt vykdymo išlaidų nuo pareiškėjos sąskaitos. Pareiškėja 2005 m. rugsėjo 26 d. raštu prašė antstolio grąžinti jai nepagrįstai nurašytas pinigų sumas, tačiau antstolis 2005 m. spalio 3 d. raštu atsisakė tai padaryti. Jis turėjo šį klausimą išspręsti procesiniu dokumentu, bet ne raštu. CPK 510 straipsnyje nustatyta, kad gali būti skundžiami antstolio procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Antstolio raštas traktuotinas kaip atsisakymas atlikti procesinį veiksmą.

6Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi pareiškėjos skundą patenkino. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2006 m. kovo 20 d. nutartimi pakeitė pirmosios instancijos teismo nutartį: panaikino nutarties dalį, kuria pripažintas nepagrįstu antstolio atsisakymas grąžinti pareiškėjai 2425,05 Lt vykdymo išlaidų ir jis įpareigotas šią sumą grąžinti pareiškėjai, ir šią bylos dalį perdavė teismui nagrinėti iš naujo; kitą nutarties dalį paliko nepakeistą.

7II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė

8Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 31 d. nutartimi pripažino antstolio atsisakymą grąžinti pareiškėjai 2425,05 Lt be teisėto pagrindo išieškotų vykdymo išlaidų neteisėtu ir įpareigojo jį grąžinti pareiškėjai šią pinigų sumą.

9Teismas nurodė, kad pagal CPK 611 straipsnyje nustatytą tvarką antstolis, vykdydamas vykdymo išlaidų išieškojimą iš skolininko, turi nusiųsti skolininkui raštišką siūlymą, kuriame nurodyti išlaidų dydį ir pasiūlyti per nustatytą terminą tą sumą pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą; jeigu skolininkas šių sumų neperveda, tai antstolis pareiškimu, nurodydamas apskaičiuotas išieškotinas sumas, turi kreiptis į apylinkės teismą prašydamas tas sumas priteisti. Iš bylos medžiagos matyti, kad antstolis 2004 m. lapkričio 10 d. reikalavimu ragino pareiškėją sumokėti vykdymo išlaidas pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą Alytaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai. Tačiau antstolis pareiškėjai nepateikė tokio raginimo dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo pagal vykdomąjį dokumentą, išduotą LAB bankui „Litimpeks“, taip pat nepateikė įrodymų, kad šios vykdymo išlaidos būtų buvusios priteistos teismo nutartimi. Antstolis nusirašė 2425,05 Lt vykdymo išlaidų šiurkščiai pažeisdamas CPK 611 straipsnyje nustatytą tvarką, dėl to jo veiksmai pripažinti neteisėtais ir nepagrįstais.

10Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, išnagrinėjusi antstolio atskirąjį skundą, 2006 m. lapkričio 29 d. nutartimi apylinkės teismo nutartį panaikino, išsprendė klausimą iš esmės ir atmetė pareiškėjos skundo dalį dėl antstolio atsisakymo grąžinti jai 2425,05 Lt.

11Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino antstolio veiksmus neteisėtais dėl to, kad jis nepateikė skolininkei raginimo dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, įvykdžius išieškojimą LAB bankui „Litimpeks“, ir taip pažeidė CPK 611 straipsnyje nustatytą tvarką. Tačiau iš vykdomosios bylos Nr. 0046/02/01662 duomenų matyti, kad skolininkei 2004 m. gegužės 3 d. buvo išsiųstas raginimas įvykdyti sprendimą geruoju. CPK 655 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vykdant tą patį vykdomąjį dokumentą raginimas skolininkui pateikiamas tik vieną kartą. Minėtame raginime antstolis išaiškino skolininkei, kad, neįvykdžius sprendimo, sprendimas bus vykdomas priverstinai ir iš jos bus išieškotos vykdymo išlaidos. Dėl to atskiras raginimas skolininkei dėl vykdymo išlaidų sumokėjimo pagal išduotą vykdomąjį dokumentą, įvykdžius išieškojimą LAB bankui „Litimpeks“, nebuvo reikalingas. CPK 611 straipsnyje taip pat nenustatytas raginimo skolininkui siuntimas, jame nurodoma tik apie antstolio raštišką siūlymą dėl vykdymo išlaidų išieškojimo. CPK 689 straipsnyje nustatyta, kad antstolis bankams, kitoms kredito įstaigoms ar asmeniui pasiunčia nustatytos formos patvarkymą patikrinti, ar skolininko vardu yra piniginių lėšų, bei sustabdyti tokios sumos piniginių lėšų išmokėjimą, kokia reikalinga išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti. Antstolio patvarkymo pagrindu šie asmenys privalo pervesti nurodytą pinigų sumą į antstolio depozitinę sąskaitą. Toks patvarkymas areštuoti lėšas ir pervesti į antstolio depozitinę sąskaitą yra turto arešto aktas (CPK 689 straipsnio 4 dalis, 675 straipsnio 2 dalis), todėl vykdymo išlaidų pervedimas iš skolininko sąskaitos į antstolio depozitinę sąskaitą yra leidžiamas be atskiro raštiško siūlymo skolininkui. Nagrinėjamu atveju antstolis, gaudamas lėšas į savo depozitinę sąskaitą, nurodytų įstatymo nuostatų nepažeidė.

12Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje esantys antstolio patvarkymai dėl piniginių lėšų, jų pervedimo į antstolio depozitinę sąskaitą bei apskaičiavimai dėl jų paskirstymo yra antstolio procesiniai dokumentai. Jais remdamasis antstolis 2005 m. spalio 3 d. surašė raštą skolininkei. Pagal CPK 510 straipsnio 1 dalį gali būti skundžiami antstolių procesiniai veiksmai ar atsisakymas procesinius veiksmus atlikti. Minėti antstolio procesiniai dokumentai galėjo būti skundžiami CPK nustatyta tvarka, o ne antstolio raštas skolininkei, kuris nėra antstolio procesinis veiksmas. Pareiškėja neginčijo antstolio veiksmų, kurių pagrindu kredito įstaigos į antstolio depozitinę sąskaitą pervedė antstolio areštuotas skolininkės lėšas, įskaitant ir lėšas vykdymo išlaidoms padengti, taip pat antstolio atliktų apskaičiavimų dėl piniginių lėšų paskirstymo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, nesant skundo dėl antstolio procesinių veiksmų, pripažino šiuos veiksmus neteisėtais. Nesant skundo dėl antstolio procesinių veiksmų, antstolis nurodytas išlaidas pervedė iš antstolio depozitinės sąskaitos į antstolio atsiskaitomąją sąskaitą, laikydamas, jog šiuo atveju netaikytinas CPK 611 straipsnis, ir iš esmės užbaigė vykdomąją bylą. Ginčijama pinigų suma perėjo antstolio nuosavybėn ir yra jo užmokestis už darbą. Teisėjų kolegija konstatavo, kad tokiu atveju, kada antstolio procesiniai veiksmai įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pripažinti neteisėtais ar nepagrįstais, klausimas dėl 2425,05 Lt antstoliui perėjusių lėšų, nors ir nesilaikant CPK 611 straipsnyje nustatytos tvarkos, grąžinimo galėtų būti sprendžiamas tik bendra ieškinio teisenos tvarka, o ne paduodant skundą dėl antstolio veiksmų.

13III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai

14Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo nutartį ir palikti galioti pirmosios instancijos teismo nutartį. Kasatorė nurodė šiuos argumentus:

151. Atskirąjį skundą antstolis padavė praleidęs įstatyme nustatytą terminą ir neprašė šio termino atnaujinti. Teismai, pažeisdami CPK normas, priėmė atskirąjį skundą ir nepasisakė dėl praleisto termino.

162. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 5, 335, 443, 510, 611, 685, 689, 758 straipsnius, nukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo teisės aiškinimo ir taikymo praktikos, suformuotos civilinėse bylose Nr. 3K-3-1/2005, Nr. 3K-3-377/2005.

17Aplinkybė, kad antstolis procesinio veiksmo neįformino ar atsisakė įforminti patvarkymu, nėra pagrindas konstatuoti, kad dėl atlikto veiksmo (neveikimo) negalima paduoti skundo. Antstolio veiksmai, nors ir neįforminti patvarkymu, gali būti skundžiami teismui pagal CPK 510 straipsnį.

18Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsisakė vertinti antstolio veiksmus (atsisakymą grąžinti lėšas), nes, jo nuomone, toks ginčas nagrinėtinas ieškinio teisenos tvarka. Teismas ieškinio teisenos tvarka negali vertinti antstolio veiksmų teisėtumo, kurie galėjo ar turėjo būti įvertinti, nagrinėjant bylą pagal ypatingosios teisenos normas. CPK 443 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas dėl teisės, tai prioritetas atiduodamas ypatingajai teisenai ir visi reikalavimai nagrinėjami pagal jos taisykles. Apeliacinės instancijos teismas ginčą išnagrinėjo iš esmės, todėl ieškinio pareiškimas ginčo teisena negalimas (CPK 293, 279 straipsniai). Be to, jeigu teismas negali nagrinėti skundo, tai jį palieka nenagrinėtą, o ne atmeta kaip nepagrįstą.

19Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl antstolio veiksmų neskundimo neturi jokios įtakos sprendžiant pareiškėjos skundo pagrįstumą. Vykdymo išlaidos priverstine tvarka iš skolininko išieškomos tik pagal teismo nutartį (CPK 611 straipsnis). Kai vykdymo metu lėšos nurašomos nuo skolininko sąskaitos, antstolis nežino vykdymo išlaidų sumos ir jų nepateikia skolininkui, todėl skųsti antstolio veiksmus dėl vykdymo išlaidų, kai tik areštuojamos lėšos, nėra nei faktinio, nei teisinio pagrindo. Apeliacinės instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad antstolio patvarkymo areštuoti lėšas ir pervesti į depozitinę sąskaitą pagrindu skolininkas netenka nuosavybės į areštuotas lėšas ir jos tampa antstolio ar išieškotojų nuosavybe.

20Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino patvarkymo pasiūlyti sumokėti vykdymo išlaidas teisines pasekmes. Antstolio patvarkymas dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo skolininkui nėra privalomas. Tai yra tik pasiūlymas ir įspėjimas apie galimą teisminį nagrinėjimą, jei vykdymo išlaidos nebus padengtos. Jeigu per įstatyme nustatytą terminą skolininkas nepadengia vykdymo išlaidų, laikoma, kad jis su jomis nesutinka, ir tokiu atveju antstolis turi kreiptis su pareiškimu į teismą dėl jų priteisimo (CPK 611 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje antstolis tokio pareiškimo teismui nepadavė. Taigi, dėl to, kad pareiškėja neskundė antstolio patvarkymo dėl vykdymo išlaidų apskaičiavimo, antstolio pasiūlymas susimokėti šias išlaidas netapo pareiškėjai privalomas ir antstolis to pasiūlymo (patvarkymo dėl pasiūlymo) pagrindu areštuotų lėšų negalėjo perimti savo nuosavybėn.

21Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo nustatyta tvarka nepateikė.

22Teisėjų kolegija

konstatuoja:

23IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai

24Kasacinio skundo argumentai dėl atskirojo skundo padavimo terminų pažeidimo atmetami.

25Pirma, argumentai yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, todėl neatitinka CPK 347 straipsnio 1 dalies 3 punkto. Abstraktus nurodymas, kad pažeidus CPK normas buvo priimtas atskirasis skundas, šios įstatymo normos neatitinka. Antra, be pagrindo teigiama, kad antstolis neprašė praleisto termino atnaujinti ir teismas dėl to nepasisakė. Antstolis pateikė teismui prašymą (102 b. l.) ir 2006 m. rugpjūčio 30 d. teismo nutartimi jo prašymas buvo patenkintas, terminas atnaujintas.

26Kasacinio skundo argumentai dėl antstolio veiksmų kvalifikavimo iš dalies pagrįsti.

27Lėšos, numatytos išieškoti ir vykdymo išlaidoms padengti, vykdymo veiksmų atlikimo metu pervedamos į antstolio depozito sąskaitą, kurioje yra saugomos. Po pervedimo į šią sąskaitą jos netampa antstolio nuosavybe. Skolininkas gali reikalauti šias lėšas grąžinti jam tuo pagrindu, kad buvo atlikti neteisėti veiksmai, todėl turi būti panaikintas lėšų areštas. Jeigu taip būtų pripažinta, tai rodytų, kad lėšos į antstolio sąskaitą pakliuvo be pagrindo ar pažeidžiant nustatytą tvarką. Jeigu areštas lėšoms nepanaikinamas, tai yra pagrindas jas laikyti antstolio sąskaitoje ir jos negali būti grąžinamos skolininkui. Vykdyti reikalingų išlaidų suma iš anksto tiksliai nežinoma, ji būna tik apytikrė, todėl yra nustatyta speciali jų išieškojimo tvarka pagal CPK 611 straipsnį. Ji užtikrina, kad skolininkas bus informuotas apie detalias vykdymo išlaidas ir tik tokios išlaidos, skolininkui sutikus ir jas sumokėjus geruoju ar ginčo keliu išieškojus teismo nutartimi, galės būti laikomos antstoliui tenkančiu atlyginimu ir jo nuosavybe. Skolininko teisių žinoti išieškomų iš jo vykdymo išlaidų dydį užtikrina tokia procedūra – antstolis nusiunčia skolininkui raštišką pasiūlymą, kuriame yra nurodytas išlaidų dydis, ir per nustatytą terminą skolininkas gali šią sumą pervesti į depozito sąskaitą. Jeigu skolininkas šių sumų neperveda, tai antstolis dėl apskaičiuotų sumų išieškojimo kreipiasi į teismą. Procedūros metu antstolis privalo informuoti skolininką dėl vykdymo išlaidų dydžio, o pareiga kreiptis į teismą atsiranda, jeigu skolininkas su šia suma nesutinka, t. y. pinigų nesumoka, pareiškia prieštaravimus ar skundžia jų apskaičiavimą.

28Byloje įrodyta, kad antstolis atliko išieškomų ir vykdyti skirtų lėšų apskaičiavimus, kuriuose nurodė iš skolininko išieškomas detalias vykdymo išlaidas. Skolininkė buvo informuota, kokio dydžio ir iš ko susideda 1090,20 Lt ir 1091 Lt vykdymo išlaidos. Po paskutinio 2004 m. lapkričio 12 d. apskaičiavimo buvo paliktas skolininkės sąskaitų areštas, o nesumokėta su įvykdymo išlaidomis suma iš viso sudarė 12 257,80 Lt. Skolininkė per 10 dienų apskaičiavimo neginčijo, bet sumokėjo į antstolio sąskaitą 13 000 Lt ir paprašė nuimti areštą. Taigi skolininkas buvo informuotas dėl įvykdymo išlaidų dydžio ir iš esmės antstolio siūlymu įmokėjo jas į sąskaitą, įstatymo nustatyta tvarka apskaičiavimo neginčijo. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad CPK 611 straipsnio pažeidimas dėl antstolio nesikreipimo per teismą išieškoti lėšas į sąskaitą nekonstatuojamas.

29Kasaciniame skunde pagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m. sausio 5 d. nutartimi, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-1/2005, ir nurodomas CPK 443 straipsnio 7 dalies pažeidimas. Minėtoje civilinėje byloje kasacinis teismas darė išvadą, kad antstolio veiksmai, nors ir neįforminti patvarkymu, gali būti skundžiami. Nagrinėjamoje byloje antstolio atsisakymas grąžinti lėšas neįformintas, bet skolininko pareiškimas dėl antstolio veiksmų yra priimtas ir nagrinėjamas. Apeliacinės instancijos teismas, atsisakydamas vertinti skolininko geruoju įmokėtų sumų dydį ir pagrįstumą, rėmėsi argumentais, kad skolininkė buvo informuota apie vykdymo išlaidų dydį, apskaičiavimo neginčijo, o geruoju jas įmokėjo. Tokia pozicija pagrįsta tik iš dalies, nes antstoliui nereikalinga į depozito sąskaitą išreikalauti vykdymo lėšų teismo nutartimi. Išreikalaujant vykdymo išlaidas teismo nutartimi tuo pat metu būtų patikrintas vykdymo išlaidų dydžio pagrįstumas. Kai skolininkas sumoka lėšas geruoju, nors ir žinodamas įvykdymo išlaidų dydį, bet siekdamas panaikinti areštą, tai ne visada gali įsitikinti vykdymo lėšų pagrįstumu ir nepraranda teisės ginčyti jų dydžio.

30Jeigu kilo ginčas dėl antstoliui mokėtino atlyginimo dydžio, tai jis turi būti sprendžiamas teismo. Kai ypatingosios teisenos tvarka nagrinėjamas klausimas dėl lėšų grąžinimo antstoliui, nesilaikius jų priteisimo tvarkos pagal CPK 611 straipsnį, ir toje pat byloje iškeliamas klausimas dėl antstoliui priklausančio atlyginimo dydžio, tai teismas, tuo atveju, jei nepripažįsta pažeidimo pagal CPK 611 straipsnį, negali atsisakyti nagrinėti ginčą dėl antstolio atlyginimo dydžio. Tai prieštarautų CPK 443 straipsnio 7 dalyje esančiai nuostatai, kad teismas bylas išnagrinėja ypatingąja teisena neatsižvelgdamas į tai, ar nagrinėjimo metu kilo ginčas dėl teisės. Apeliacinės instancijos teismas šią nuostatą pažeidė, dėl to klausimas dėl vykdymo išlaidų dydžio liko neišnagrinėtas. Teismo nutarties negalima laikyti pagrįsta ir teisėta, todėl procesinės teisės normos pažeidimas turėjo įtakos neteisėtos nutarties priėmimui (CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

31Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos teismo nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka (CPK 359 straipsnio 3 dalis).

32Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi CPK 359 straipsnio 1 dalies 5 punktu, 362 straipsniu,

Nutarė

33Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. lapkričio 29 d. nutartį panaikinti ir bylą perduoti nagrinėti iš naujo Vilniaus apygardos teismui apeliacine tvarka.

34Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir įsiteisėja nuo priėmimo dienos.

1. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. Teisėjų kolegija... 3. I. Ginčo esmė... 4. Pareiškėja D. K. 2005 m. spalio 17 d. kreipėsi į teismą su skundu, kuriuo... 5. Ji nurodė, kad antstolis dėl jos vykdė vykdomąją bylą dviejų... 6. Varėnos rajono apylinkės teismas 2005 m. gruodžio 16 d. nutartimi... 7. II. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų nutarčių esmė... 8. Varėnos rajono apylinkės teismas 2006 m. liepos 31 d. nutartimi pripažino... 9. Teismas nurodė, kad pagal CPK 611 straipsnyje nustatytą tvarką antstolis,... 10. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 11. Teisėjų kolegija nurodė, kad pirmosios instancijos teismas pripažino... 12. Teisėjų kolegija taip pat pažymėjo, kad byloje esantys antstolio... 13. III. Kasacinio skundo teisiniai argumentai... 14. Kasaciniu skundu pareiškėja prašo panaikinti apeliacinės instancijos teismo... 15. 1. Atskirąjį skundą antstolis padavė praleidęs įstatyme nustatytą... 16. 2. Apeliacinės instancijos teismas netinkamai taikė CPK 5, 335, 443, 510,... 17. Aplinkybė, kad antstolis procesinio veiksmo neįformino ar atsisakė... 18. Apeliacinės instancijos teismas iš esmės atsisakė vertinti antstolio... 19. Apeliacinės instancijos teismo nurodytos aplinkybės dėl antstolio veiksmų... 20. Apeliacinės instancijos teismas neteisingai išaiškino patvarkymo pasiūlyti... 21. Byloje dalyvaujantys asmenys atsiliepimų į kasacinį skundą įstatymo... 22. Teisėjų kolegija... 23. IV. Kasacinio teismo argumentai ir išaiškinimai... 24. Kasacinio skundo argumentai dėl atskirojo skundo padavimo terminų pažeidimo... 25. Pirma, argumentai yra faktinio, o ne teisinio pobūdžio, todėl neatitinka CPK... 26. Kasacinio skundo argumentai dėl antstolio veiksmų kvalifikavimo iš dalies... 27. Lėšos, numatytos išieškoti ir vykdymo išlaidoms padengti, vykdymo veiksmų... 28. Byloje įrodyta, kad antstolis atliko išieškomų ir vykdyti skirtų lėšų... 29. Kasaciniame skunde pagrįstai remiamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2005 m.... 30. Jeigu kilo ginčas dėl antstoliui mokėtino atlyginimo dydžio, tai jis turi... 31. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad yra pagrindas apeliacinės instancijos... 32. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 33. Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m.... 34. Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė, neskundžiama ir...