Byla 1-102-870/2018
Dėl ko komplikavusis ūminiu nukraujavimu B. A. mirė ir taip pastarąjį itin žiauriai nužudė

1Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš pirmininkaujančios teisėjos Virginijos Liudvinavičienės bei teisėjų Vladislavo Lenčiko ir Aleno Piesliako, sekretoriaujant Editai Bekerytei, dalyvaujant prokurorui Tomui Čepelioniui, kaltinamajam G. K., jo gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei, nukentėjusiesiems, civiliniams ieškovams V. A., V. Ž., vertėjai Ingridai Petrulienei,

2viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. K. asmens kodas ( - ) gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis ( - ), nevedęs, nedirbantis (kaltinamasis nurodė, kad dirba atsitiktinius darbus), administracine tvarka baustas, teistas:

31) 2008-05-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 9 mėnesiams; vadovaujantis BK 75 str., bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

42) 2009-06-16 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 3 metams; vadovaujantis BK 64 str. 1, 3 d., bausmė subendrinta su 2008-05-20 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta ir neatlikta bausme ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 3 metams 4 mėnesiams;

53) 2009-06-22 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės atėmimu 1 metams 5 mėnesiams; 2010-01-22 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 3, 9 d., subendrintos 2009-06-16 ir 2009-06-22 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtos ir neatliktos bausmės ir galutinė bausmė paskirta - laisvės atėmimas 4 metams;

64) 2015-05-05 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06-00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje; vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 8 mėnesiams, įpareigojant nuo 22.00 val. iki 06-00 val. būti savo gyvenamojoje vietoje;

75) 2015-05-12 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 str. 2 d. laisvės apribojimu 9 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu; vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 6 mėnesiams, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu; 2015-09-17 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi, vadovaujantis BK 63 str. 1, 4 d., 2015-05-05 Trakų rajono apylinkės teismo nuosprendžiu ir 2015-05-12 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė bausmė paskirta - laisvės apribojimas 11 mėnesių, įpareigojant būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su mokymusi ar darbu;

86) 2016-02-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės apribojimu 2 (dvejiems) metams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 641 str., bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir galutinė bausmė paskirta laisvės apribojimas 1 (vieneriems) metams 4 (keturiems) mėnesiams, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu. Vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 9 d., bausmė subendrinta su 2015-09-17 Trakų rajono apylinkės teismo nutartimi nustatyta bausme jas iš dalies sudedant, prie paskirtos bausmės pridedant 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo ir paskiriant galutinę subendrintą bausmę - laisvės apribojimą 1 (vieneriems) metams 10 (dešimčiai) mėnesių, įpareigojant jį laisvės apribojimo laikotarpiu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi, 2017-08-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmens duomenų registro;

9kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte;

10Teismas, išnagrinėjęs bylą,

Nustatė

11G. K. itin žiauriai nužudė žmogų, o būtent:

12jis 2017 m. spalio 8 d. laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 01.30 val. kieme prie namo, esančio ( - ), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su B. A., gim. ( - ), metu, veikdamas itin žiauriai, sukeldamas dideles fizines kančias, tyčia rankomis, kojomis ir metaliniu vamzdžiu sudavė A. A. ne mažiau kaip 35 smūgius į galvą, petį, nugarą, krūtinę, pilvą, sėdmenis, kojas, rankas, tuo padarydamas nukentėjusiajam poodines kraujosruvas kaktoje, nosyje, daugines dešiniajame petyje, nugaroje, krūtinėje, pilve, dešiniajame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, muštines žaizdas veide ir pakaušyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kojose, minkštųjų audinių kraujosruvas galvoje ir nugaroje, dešinės pusės VIII-X-o šonkaulių lūžius su krūtinplėvės plyšimais, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimą, kepenų plyšimą, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio, dešinės priekinės bei vidurinės pamato duobių ir abiejų užpakalinių pamato duobių lūžius, viršutinio žandikaulio dešinės skruostinės ataugos lūžį, kraujo išsiliejimą po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus, dėl ko komplikavusis ūminiu nukraujavimu B. A. mirė ir taip pastarąjį itin žiauriai nužudė.

13Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. K. paaiškino, kad nužudė žmogų, bet tai padarė gindamasis, buvo šoko būsenoje, bijojo dėl savo gyvybės. Nužudytasis puolė jį pirmas. Įvykio dieną važiavo pas M. A. pasiskolinti pinigų. M. A. buvo jo pažįstamas, susipažino važiuodami autobusu, atsigėrė alaus. Jis (M.) jam davė 5 Eur, pasakė kur gyvena. Vežė kaimynas (A. R.), kuris jį atvežęs pasiliko automobilyje. Nuėjus prie namo lange degė šviesa, M. A. buvo virtuvėje. Su pastaruoju jis kalbėjosi stovėdamas prieangyje. M. nurodė, kad neturi pinigų, negali paskolinti. Tuo metu pajuto lyg smūgį iš nugaros, sąmonę atgavo jau lauke. Jam buvo užsimota dar kartą smogti metaliniu strypu. Atrodo, jog buvo suduotas ne vienas smūgis. Jam įvykio metu buvo praskelta akis, suduota į galvą, veidą, gal buvo atskilęs dantis. Vienu metu jis ranka apsigynė, stvėrė puolančiajam už maikės, kartu krito ant žemės. Vyko kažkas panašaus į imtynes. Ištrūko suduodamas du kartus į veidą, ištraukė iš puolančiojo rankų vamzdį, juo sudavė, negali pasakyti kiek kartų. Galėjo suduoti ir 35 smūgius, nes tuo metu nesuvokė ką daro. Kaltinamasis nurodė, jog suprato, kad jį užpuolė M. brolis B.. Užpuolimo priežastis jam nežinoma, gal kažko ant jo buvo piktas. Jis su juo nekalbėjo. Po smūgių sudavimo jis (kaltinamasis) pasišalino iš tos vietos. Kažkas rėkė, kad užmuš. Bėgo per mišką su tuo vamzdžiu, nes bijojo, kad jį gali vytis. Išbėgo ant kelio, paskambino broliui, kad parvežtų, bet pastarasis nesutiko, todėl grįžo namo pats apie 5.30 val., ar 6 val. Tą dieną buvo vartojęs alkoholį, nes buvo mamos gimtadienis. Nuvažiavęs pas M. į namus save vadino A. (detalesni kaltinamojo parodymai išdėstyti teismo posėdžio protokole t. 2, b. l. 118-124).

14Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A., gim. ( - ) paaiškino, kad B. A. jo sūnus, kuris konflikto vakarą buvo išėjęs pas kaimynę. Apie 23 val. atvažiavo vyras (G. K.) prisistatęs A.. Užėjęs į kambarį pastarasis pasakė, kad atvežė M. skolą, bet atvežė per daug ir paklausė ar turi 30 eurų grąžos. Jam atvažiavus iš lovos nesikėlė. Kai kalbėjo su kaltinamuoju, jis liepė atiduoti pinigus, po to nuėjo pas M.. Pokalbis apie skolos grąžinimą vyko naktį, jis gulėjo lovoje. Lova yra miegamajame. Miegamojo durys buvo atidarytos. Iš miegamojo matė kaip kaltinamasis pašoko. Gali būti, kad atbėgo B. ir kibo A. į atlapus. Jis pasakė, kad eitų į lauką, nes viską namie sudaužys, jie išėjo į lauką. Jis girdėjo smūgius, bet nieko nematė. Viskas truko apie 10 min, gal daugiau. Girdėjo, kai A. liepė atiduoti pinigus. Byloje pareiškė 5000 Eur ieškinį, nes laidojo sūnų, tai brangiai kainavo. Ieškinį palaiko, tai tragedija. B. jam padėjo finansiškai, nes dirbo. Kaltinamasis gal ir grasino M., bet jis to nematė. B. buvo darbštus, nekonfliktiškas. Apie vamzdį jam nežinoma. Gal kaltinamasis jį atsivežė su savimi. Prie namo buvo vamzdis, bet jis yra iki šiol.

15Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinis ieškovas V. Ž. paaiškino, kad B. A. buvo jo žmonos pusbrolis. Jo uošviui paskambino jų kaimynas V., pasakė, kad žuvo B.. Atvažiavo su uošviais apie 9-10 val. ryto, jau buvo policija, rado jį (B. A.) gulintį, sudaužytą, šalia buvo antklodė, pagalvė. Su B. bendraudavo, blaivus jis būdavo draugiškas, išgėręs būdavo agresyvus. Jis pasirūpino laidotuvėmis, nes B. tėvas, broliai neturėjo pinigų. Visus čekius atidavė tyrėjai. Civilinį ieškinį 1469,54 Eur sumai palaiko (t. 1, b. l. 71). Šios išlaidos patirtos laidojant B. A., gavo apie 307 Eur laidojimo išmoką, ją pervedė žmonai. Negali pasakyti, ar ji minusuota iš ieškinio sumos. B. tėvas jam pasakojo taip, kaip buvo pagarsinta jo ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose. Dabar jis painiojasi, nes žmogus išgeriantis, gal ką primiršęs. Po 2 savaičių nuo įvykio mirė ir M. A.. Jis buvo rastas sušalęs prie namų.

16Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. paaiškino, kad pusę dviejų nakties kaimynas G. K. paprašė jį pavežti pas pažįstamą ar draugą. Važiavo į Trakų pusę, kelią rodė G.. Sakė, kad važiuoja pas pažįstamą, kad turi reikalą dėl perlaidos. Jis jį nuvežė, bet iš gretimo kiemo išėjo jam nepažįstamas žmogus, pasakė, kad įvažiavo ne į savo teritoriją, jis apsisuko ir išvažiavo, nes tas žmogus buvo labai supykęs. G. jau buvo nuėjęs į kitą namą. G. nuėjo į namą, esantį viršuje, žmogus išėjo iš namo esančio apačioje. Tas žmogus atėjo praėjus 3-5 min. nuo jų atvažiavimo. Jis atrodė kaip pakilęs iš lovos, matyt jam užšvietė į langą, jis atrodė blaivus, kvapo nebuvo. G. K. jam parodė kažkokį popieriuką, neva kažkokią perlaidą. Jam pasirodė, kad G. yra blaivus. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 77-79), juos patvirtino kaip teisingus.

17Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. paaiškino, kad jis remontavo pečiuką namuose pas A.. Išgėrė ir jis liko nakvoti. Naktį ėjo iš tualeto ir rado gulinti B. A.. Grįžęs pasakė M., tėvui. Neturėjo telefono, todėl nuėjo pas kaimyną, paskambino, atvažiavo greitoji, policija. Jis matė žmogų, prisistačiusį A. (atpažįsta, kad tai kaltinamasis). Kai jį matė, buvo trečiadienis ar ketvirtadienis, jis suremontavo pečiuką, B. pasakė, kad reikia ateiti dar kartą, atėjo šeštadienį. Kaltinamąjį matė prieš įvykį, jis atnešė 4 butelius vyno, kažką šnekėjo su M.. Kai įvyko tas įvykis, nieko negirdėjo ir nematė, nes buvo atsigulęs. Po įvykio tėvas ir M. sakė, kad iš vakaro buvo atvažiavęs G. K., kad B. juos išvarė iš namų, nes jie barėsi.

18Teisiamajame posėdyje liudytojas J. A. nurodė, kad yra nužudytojo brolis. Jis miegojo, apie įvykį sužinojo tik ryte. Tik ryte tėvas pasakė, kad nužudytas brolis. Tą dieną nuo ryto D. ir B. remontavo pečių, jis buvo užėjęs. Namuose taip pat buvo tėvas, brolis M.. Nematė, ar buvo vartojamas alkoholis, gal jie gėrė vakare. Kai buvo remontuojamas pečius, alkoholio nevartojo. Nužudytas brolis gyveno atskirai. Su tėvu gyveno M.. Su nužudytu broliu kai kada bendravo, jis kartais išgerdavo, išgėręs kai kada mėgdavo pasimušti.

19Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. paaiškino, kad jis su A. kaimynai. Tą dieną, apie 9 val., atėjo M. A. ir A. D., pasakė, kad B. guli užmuštas. Jis paskambino 112. Apie tai kokiomis aplinkybėmis tai įvyko, kalbos nebuvo. B. pažinojo labai gerai. Su šia šeima jie kaimynai nuo 1991 m. Šeima buvo labai gera, tvarkinga, padėdavo vieni kitiems. Problemos prasidėjo po to, kai mirė mama. Tuomet per daug dėmesio buvo skiriama alkoholiui. B. buvo labai tvarkingas vaikinas, šiek tiek karštokas, bet adekvatus. Jis išgerdavo, bet visą laiką dirbo. Žuvusiojo tėvą pažįsta, dėl jo atminties spręsti negali. Kaltinamojo G. K. nėra matęs.

20Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada Nr. M1156/2017 nustatyta, kad B. A. mirė nuo kūno sumušimo, pasireiškusio poodinėmis kraujosruvomis kaktoje, nosyje, dauginėmis dešiniame petyje, nugaroje, krūtinėje, pilve, dešiniame sėdmenyje, dešinėje šlaunyje, muštinėmis žaizdomis veide ir pakaušyje, dešiniame žaste, dešinėje alkūnėje, kojose, minkštųjų audinių kraujosruvomis galvoje ir nugaroje, dešinės pusės VIII-X-o šonkaulių lūžiais su krūtinplėvės plyšimais, dešinio plaučio apatinės skilties sumušimu, kepenų plyšimu, dešinio momenkaulio, dešinio smilkinkaulio, dešinės priekinės bei vidurinės pamato duobių ir abiejų užpakalinių pamato duobių lūžiais, viršutinio žandikaulio dešinės skruostinės ataugos lūžiu, kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais virš kairės kaktinės skilties sferinio paviršiaus. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu. Sužalojimai, konstatuoti B. A., padaryti mažiausiai 35 trauminiais poveikiais (t. 1, b. l. 36-47).

21Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada Nr. G 3301/ 2017 nustatyta, kad kad G. K. nustatyti šie sužalojimai: kaktos, nosies, kairio žando, apatinės lūpos odos nubrozdinimai, kairės akies vokų, kairio dilbio poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais, padaryti kietu, ribotą paviršių turinčiu daiktu (daiktais), galimai įvykio aplinkybėse nurodytu laiku. Nustatyti sužalojimai yra panašaus makromorfologinio vaizdo ir galėjo būti padaryti neilgai trukus vienas po kito. Nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Nustatyti sužalojimai padaryti mažiausiai šešiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti ir metaliniu vamzdžiu ( t. 2, b. l. 29-30).

22Iš 2017-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta yra adresu ( - ). Įvykio vieta yra dviejų namų kiemas, kuris tvora neaptvertas, yra vienkiemio tipo. Kieme matomas dviejų aukštų naujos statybos medinis namas, už jo apie 16 metrų atstumu, stovi kitas senas vieno aukšto su mansarda medinis namas. Tarp šių namų kieme yra šulinys, kuris yra 9 metrų atstumu nuo naujo namo. Nuo šio šulinio už 2 metrų atstumu ant nugaros guli vyro lavonas, kurio rankos ištiestos, kairė koja sulenkta per kelį, dešinė koja ištiesta. Šalia vyro lavono ties kairiuoju keliu guli pagalvė su raudonu užvalkalu ir po lavono kojomis guli melsva marga antklodė, viskas permirkę lietuje, taip matomas raudonos spalvos skystis panašus į kraują. Apie 20 cm atstumu nuo lavono pėdų guli žalios spalvos šlepetės. Lavonas vilki mėlynas apatines kelnaites ir raudonus marškinėlius, kurie yra suplėšyti apnuoginant krūtinės/pilvo sritis. Apžiūrėjus lavoną matyti, kad veide, galvos plaukuotoje dalyje ir visame kūne matomi daugybiniai sumušimai, kraujosruvos, muštinės žaizdos (t. 1, b. l. 9-16);

232017-10-12 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, kad 2017-10-08 04.03 val. G. K. (tel. Nr. ( - )) skambina nenustatytam asmeniui, vyrui į tel. Nr. ( - ). Pokalbio metu G. K. pašnekovą vadina V. ir broliu. G. K. prašo pašnekovo, kad jį parvežtų namo, kadangi jam sužalota akis, jis negali sau kviestis medicininės pagalbos ir bijo, kad jį pagaus policija, nes jis galbūt „padarė makruchą“ (įvykdė nužudymą). Pašnekovas G. K. pavežėti atsisako.

242017-10-08 15.59 val. G. K. (tel. Nr. ( - )) skambina nenustatytam asmeniui, moteriai į tel. Nr. ( - ). Pokalbio metu G. K. pašnekovę vadina J.. Pašnekovė klausinėja G. K., kur jis buvo praeitą naktį ir kodėl jis kruvinas, nes įtaria, kad jis dalyvavo konflikte ( - ) kaime, kurio metu buvo nužudytas vyras. G. K. padrikai aiškina praeitos nakties įvykius, nustemba, kad rastas negyvas nužudytas vyras, neigia kažką nužudęs, tačiau prisipažįsta, kad su kažkuo susimušė.

252017-10-08 15.59 val. G. K. (tel. Nr. ( - )) skambina nenustatytam asmeniui, moteriai į tel. Nr. ( - ). Pokalbio metu G. K. pašnekovę vadina J.. Pašnekovė toliau klausinėja G. K. apie nakties metu vykusio konflikto aplinkybes, G. K. paaiškina, kad kažkoks vyras jį puolė su geležiu, tada jis iš to vyro atėmė geležį ir juo daužė vyrui per nugarą, o po to pamatęs, kad vyras kvėpuoja, išėjo namo ( t. 2, b. l. 65-69).

26Iš surinktų, aukščiau išdėstytų, teismo posėdžio metu ištirtų duomenų, kuriuos teismas pripažįsta tinkamais įrodymais daroma išvada, kad G. K. padarė nusikalstamą veiką teismo nustatytomis aplinkybėmis. Tai, kad ne kas kitas, o būtent G. K. nužudė B. A. suduodamas jam metaliniu vamzdžiu, rankomis ir kojomis ne mažiau kaip 35 smūgius į įvairias kūno vietas neneigia ir pats kaltinamasis G. K.. Pastebėtina, kad grumtynių tarp G. K. ir B. A. vykusių kieme niekas iš liudytojų nematė. Konfliktas remiantis V. A. paaiškinimu tiek ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 55-57), tiek teisiamajame posėdyje prasidėjo namo viduje, atbėgo B., priekaištavo G. K., kad šis „neleidžia tėvui miegoti“ ir „tada kibo vienas kitam į atlapus“. V. A. pastariesiems liepė eiti į lauką, nes viską namuose sulaužys ir B. su A. (G. K.) išėjo į lauką. Kaltinamasis G. K. konflikto pradžią pateikia kiek kitaip, o būtent, kad kai prašė M. paskolinti pinigų, jis net nespėjo nieko pasakyti, kai kažkoks vyras trenkė jam į veidą metaliniu daiktu, panašiu į vamzdį, ištempė trenkdamas dar kartą (t. 1, b. l. 153-154). Įteikus pranešimą G. K. apie įtarimą pastarasis paaiškino dar kitaip: jam bekalbant su M. ir prašant pinigų „kažkas (B. A.) sugriebė už dešinio peties ir ištraukė į lauką“. Lauke pajuto du smūgius į kairę veido pusę po akimi, geležiniu vamzdžiu (t. 1, b. l. 160-161). Teisiamajame posėdyje paaiškino, jog jis stovėjo prieangyje, kalbėjosi su M., pajuto lyg smūgį iš nugaros, sąmonę atgavo jau lauke, užpuolikas užsimojo dar kartą trenkti metaliniu strypu, ranka apsigynė, stvėrė už maikės (B. A.), kartu krito ant žemės (teisiamojo posėdžio protokolas, t. 2, b. l. 118-124). Net ir esant prieštaringiems kaltinamojo G. K. parodymams, o niekam nenurodant kitokių aplinkybių, teismas neturi pagrindo netikėti kaltinamojo parodymais, todėl darytina išvada, kad konflikto iniciatorius buvo būtent B. A.. Teismui abejonių nekyla, kad nukentėjusiojo mirtį lėmė būtent kaltinamojo veika, jo suduoti smūgiai rankomis, kojomis bei metaliniu vamzdžiu. Remiantis specialisto išvada Nr. M1156/2017 nustatyta, kad B. A. mirė nuo kūno sumušimo (detaliau išdėstyta specialisto išvadoje, t. 1, b. l. 36-47). Sužalojimai, konstatuoti B. A., padaryti mažiausiai 35 trauminiais poveikiais. Tai komplikavosi ūminiu nukraujavimu. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta jokių aplinkybių, kurios galėjo lemti nukentėjusiojo mirtį, išskyrus kaltinamojo G. K. prieš nukentėjusįjį panaudotą smurtą, kuris ir yra pagrindinis veiksnys, nulėmęs nukentėjusiojo mirtį.

27Dėl būtinosios ginties

28Kaltinamasis G. K., neneigdamas smurtavęs prieš B. A., nurodė, jog jis tai padarė gindamasis.

29Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir neatsako pagal baudžiamąjį įstatymą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi. Šią teisę asmuo gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas (BK 28 straipsnio 1, 2 dalys). Norint taikyti BK 28 straipsnio nuostatas ir pripažinti veikoje buvus būtinosios ginties požymius, baudžiamojoje byloje turi būti nustatytos aplinkybės, atitinkančios BK 28 straipsnyje keliamas sąlygas, susijusias su kėsinimusi ir gynyba nuo pavojingo kėsinimosi. Toks reguliavimas leidžia išskirti šias būtinosios ginties teisėtumo sąlygas: 1) būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi; 2) kėsinimasis turi būti realus; 3) kėsinimasis turi būti akivaizdus; 4) žala padaroma besikėsinančiam asmeniui; 5) neperžengtos būtinosios ginties ribos.

30Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios ginties situacijai, itin didelę reikšmę turi tikslus faktinių aplinkybių nustatymas, nuo kurių priklauso atitinkamos išvados dėl teisės į būtinąją gintį padarymas. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad faktų ir teisės sandūroje kartais susidaro situacijos, kuriose sprendimas varijuoja nuo būtinosios ginties pripažinimo iki jos paneigimo. Tokių situacijų teisinio vertinimo skirtumai pripažįstant jas būtinąja gintimi, jos ribų peržengimu arba paneigiant būtinosios ginties buvimą priklauso nuo daugelio faktinių aplinkybių ir norminių nuostatų, kiekvienu atveju siejamų su dviem esminiais konkrečios situacijos komponentais – pavojingu kėsinimusi ir gynyba (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 137/2010, 2K-7-313/2012, 2K-141/2015, 2K-78-489/2016, 2K-P-135-648/2016).

31Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijos nėra tada, kai asmuo, kilus abipusiam konfliktui, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais. Tokia veika, esant visiems atitinkamos nusikalstamos veikos sudėties požymiams, kvalifikuojama kaip tyčinis nusikaltimas ar baudžiamasis nusižengimas (kasacinės bylos Nr. 2K-558/2006, 2K-30/2007, 2K-394/2007, 2K-277/2009, 2K-299/2009, 2K-404/2010, 2K-172/2011). Akivaizdu, kad nagrinėjamu atveju smurtas buvo vartojamas ne gynybos, bet puolimo ir keršto tikslais dėl pavartoto smurto kaltinamojo atžvilgiu.

32Šioje byloje nustatyta, kad G. K. naktį (0 val. 30 min.) atvyko prie M. A. namų, neva tai pasiskolinti iš pastarojo pinigų. Liudytojai V. A., A. R. nurodo, kad atvykus G. K. į M. namus, atėjo iš greta esančio namo B. A. (tik su maikute ir trumpikėmis). Pastarasis priekaištavo atvykusiam G. K. sakydamas „ko neduodi tėvui pailsėti“. Po to B. A. ir G. K. kibo vienas kitam į atlapus ir išėjo į lauką. Akivaizdu, kad tarp kaltinamojo G. K. ir nužudytojo B. A. kilo konfliktas peraugęs į tarpusavio muštynes. Kaip jau buvo nurodyta specialisto išvada nustatyta kiek ir kokie sužalojimai buvo padaryti B. A., kurių pasėkoje jis ir mirė, o taip pat specialisto išvada Nr. G 3301/2017 nustatyta, jog buvo sužalotas ir G. K., kuriam nustatyti šie sužalojimai: kaktos, nosies, kairio žando, apatinės lūpos odos nubrozdinimai, kairės akies vokų, kairio dilbio poodinės kraujosruvos su odos nubrozdinimais. Pastarajam nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek ir kiekvienas iš jų atskirai vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu (t. 2, b. l. 29-30). Apygardos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, B. A. suduotų smūgių kiekis, skaičius, jų lokalizaciją, panaudotas įrankis (metalinis vamzdis), o pačiam kaltinamajam nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas akivaizdžiai rodo buvus konfliktinę situaciją tarp kaltinamojo ir nužudytojo, kuri peraugo į tarpusavio muštynes.

33Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama, jog muštynėms, kilusioms tarpusavio konflikto metu, skirtingai nuo pavojingo kėsinimosi, būdinga tai, kad abi pusės vadovaujasi agresyviais, puolamaisiais interesais, smurtą vartoja ne gynybos, o puolimo tikslais, tai yra vienas iš konflikto sprendimo būdų – situacija, kurioje nėra besiginančių. Tuo tarpu būtinoji gintis galima tik nuo pavojingo kėsinimosi, kai viena pusė nesiruošia vartoti smurtą, o smurtas pavartojamas netikėtai esant užpultam. Šiuo atveju netikėto užpuolimo situaciją nurodo tik pats kaltinamasis kai tuo tarpu aukščiau nurodyti liudytojai kalba apie prasidėjusi konfliktą, triukšmą, imtynes, kurios tik išėjus į lauką peraugo į muštynes.

34Pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus, yra viena iš būtinųjų būtinosios ginties teisėtumo sąlygų, todėl nesant pavojingo kėsinimosi, nėra pagrindo kalbėti ir apie būtinąją gintį. Kaltinamojo aiškinimą apie būtinąją gintį paneigia ir nužudytajam suduotų smūgių skaičius. Kaltinamasis G. K. smurtaudamas prieš B. A. naudojo metalinį vamzdį, smūgiavo nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas (galvą, krūtinę, pilvo sritį) kas akivaizdžiai rodo, jog jis ne gynėsi, o aktyviai smurtavo nužudytojo atžvilgiu. Tai darė vedinas pykčio ir keršto, nes ir jam buvo suduota, o ne veikdamas būtinosios ginties sąlygomis. Dėl veikimo itin žiauriai nužudant nukentėjusįjį

35Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktikoje nuosekliai laikomasi nuostatos, jog nužudymas kvalifikuojamas pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, kai kaltininko veika dėl gyvybės atėmimo būdo ar kitų aplinkybių pasireiškia ypatingu žiaurumu. Nužudymas pripažįstamas padarytas itin žiauriai, kai gyvybė atimama itin skausmingu būdu arba padarant nukentėjusiajam daug kūno sužalojimų. Itin žiaurus nužudymas nustatomas įvertinus panaudoto smurto pobūdį, jo laiką, intensyvumą, padarytų sužalojimų kiekį, lokalizaciją, įrankius bei kitas aplinkybes. Kvalifikuojant veiką pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą, būtina nustatyti kaltininko psichinį santykį su nužudymo būdu, t. y. ar jis suvokė, kad nužudo itin žiauriai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-376/2010, 2K-252/2011, 2K-253/2011, 2K-146/2014, 2K-72-746/2015 ir kt.). Minėtas nužudymo pavojingumą didinantis požymis kaltinamajam inkriminuojamas tais atvejais, kai pastarasis atimdamas gyvybę nukentėjusiajam pademonstruoja išskirtinį brutalumą ir ypatingą žiaurumą.

36Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie B. A. patirto smurto intensyvumą, suduotų smūgių skaičių, jų lokalizaciją, panaudotą įrankį, fizinį skausmą ir kančias bei kitas nustatytas aplinkybes, konstatuoja, jog G. K. aiškiai suvokė, jog nukentėjusiojo atžvilgiu panaudotas fizinis smurtas buvo itin žiaurus. Specialistė K. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad galėjo būti suduota ir daugiau nei 35 smūgiai. Esant tokiems sužalojimams, net vidutinio girtumo metu, kol neteko sąmonės, žmogus tikrai jautė fizinį skausmą. Masyvūs sužalojimai galvoje rodo, kad žmogus galėjo netekti sąmonės greičiau nei buvo suduotas paskutinis smūgis.

37Kaip jau minėta, specialisto išvadoje konstatuoti mažiausiai 35 smūgiai. Bylos medžiagoje vizualiai užfiksuoti ypatingą kaltinamojo veiksmų brutalumą rodantys nukentėjusiojo daugybiniai sužalojimai padaryti įvairiose kūno srityse: galvos, krūtinės, rankų ir kitose srityse (t. 1, b. l. 11-14). Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, o ypatingai iš specialisto išvados bei kaltinamojo parodymų, ant B. A. kūno esančios kirstinės žaizdos buvo padarytos greičiausiai metaliniu strypu, todėl objektyviai turėjo sukelti ir sukėlė nukentėjusiajam didelį fizinį skausmą. Atsižvelgiant į minėtas aplinkybes, darytina išvada, jog nukentėjusysis patyrė didelį fizinį skausmą ir kančias. Šios aplinkybės neabejotinai paneigia G. K. gynėjos baigiamosios kalbos metu išsakytą argumentą, kad jos ginamojo veiksmai turėtų būti perkvalifikuoti į BK 129 straipsnio 1 dalį, nes anot gynėjos, nukentėjusysis fizinį skausmą galėjo jausti tik iki smūgių sudavimo į galvą, kadangi sudavus smūgius į galvą velionis neteko sąmonės.

38Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos teismai ypatingo žiaurumo požymį kaltinamųjų veikose inkriminuoja net ir esant mažesniam nukentėjusiojo atžvilgiu suduotų smūgių skaičiui nei šioje byloje, be to, prieš nukentėjusįjį nepanaudojus metalinių strypų bei smūgius atlikus ne į tokią didelę dalį kūno sričių: pavyzdžiui, itin didelis žiaurumas nustatytas sudavus nukentėjusiajam rankomis ne mažiau kaip 29 smūgius į krūtinės sritį (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-613/2011); toks požymis konstatuotas rankomis ir kojomis sudavus 22 smūgius gulinčiam ant grindų nukentėjusiajam į galvą, dubenį, krūtinę bei kitas kūno sritis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-252/2011). Remiantis aukščiau išdėstytais argumentais, teisėjų kolegijai nekyla jokių abejonių, kad G. K. veiksmai vertintini kaip itin žiaurūs.

39Atsižvelgusi į visa tai, kas minėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G. K. itin žiauriai nužudė B. A., todėl o padaryta veika kvalifikuotina pagal BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punktą.

40Dėl bausmės skyrimo

41Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

42Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014; Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. sausio 26 d. nutarimas). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.

43G. K. anksčiau yra teistas 6 kartus (t. 2, b. l. 1-6). Tik 2017-08-14 išregistruotas iš probuojamųjų asmenų sąrašo ir nepraėjus nei 2 mėnesiams įvykdė nužudymą.

44Prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo veiką lengvinančia aplinkybe nukentėjusiojo provokuojantį ir rizikingą elgesį (BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Kolegija pritaria prokuroro siūlymui, kadangi ši lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius ar rizikingus neteisėtus nukentėjusiojo veiksmus. Teismų praktikoje provokuojančiu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Rizikingu laikytinas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-418/2009, 2K-446/2010, 2K-450/2011, 2K-386/2012, 2K-115-648/2016). Šioje byloje tiek iš kaltinamojo G. K., tiek iš velionio tėvo V. A. parodymų nustatyta, kad konfliktas, kuris peraugo į tarpusavio grumtynes prasidėjo B. A. iniciatyva. Paminėtina, kad liudytojas V. Ž. teisiamajame posėdyje nurodė, kad išgėręs B. A. būdavo agresyvus. Liudytojas V. S. charakterizavo kaip šiek tiek karštoką, bet adekvatų, brolis J. A. paaiškino, kad išgėręs (alkoholio) mėgdavo pasimušti. Esant šioms aplinkybėms B. A. elgesys pripažįstamas provokuojančiu.

45Kaltinamasis pripažįsta nužudęs B. A., tačiau teismas nelaiko jo prisipažinimo nuoširdžiu ir nepripažįsta jo veiką lengvinančia aplinkybe. Teismas vertina kaltinamojo poziciją dėl dalies svarbių bylos aplinkybių pripažinimo, kita vertus, neįžvelgia pagrindo byloje konstatuoti BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kaltininko atsakomybę lengvinančia aplinkybe laikytina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi arba padėjo išaiškinti šią veiką ar joje dalyvavusius asmenis. Kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką nustatomas tada, kai kaltininkas pripažįsta visas esmines kvalifikacijai reikšmingas objektyvias padarytos nusikalstamos veikos aplinkybes ir tai daro neverčiamas surinktų byloje įrodymų (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-201/2007, 2K-550/2008, 2K-638/2010, 2K-106/2011 ir kt.). Nuoširdus gailėjimasis dėl padaryto nusikaltimo nustatomas tada, kai kaltininkas ne tik laisva valia prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką, bet kritiškai vertina savo elgesį, išgyvena dėl padarytų veiksmų ir stengiasi sušvelninti padarytos veikos padarinius (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276/2006, 2K-259/2009, 2K-327/2010, 2K-123/2011 ir kt.). G. K. įvykius pasakoja taip, tarsi nelabai būtų kaltas, nes neturėjo kitos išeities, gynėsi, prarado sąmonę.

46Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje nurodyta, kad atsakomybę sunkinančia aplinkybe gali būti pripažinta aplinkybė, kai asmuo veiką padaro apsvaigęs nuo alkoholio. Ši atsakomybę sunkinanti aplinkybė konstatuojama nepriklausomai nuo kaltininko neblaivumo laipsnio, šiai aplinkybei nustatyti yra svarbu tai, kad kaltininkas padarė veiką apsvaigęs nuo alkoholio ir, kad šis apsvaigimas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. G. K. teisiamajame posėdyje neneigė, kad tą vakarą šventė mamos gimtadienį, neva tai išgėrė 4-5 stikliukus degtinės, tačiau nurodo, kad jo atliktiems veiksmams jokios įtakos girtumas neturėjo. Ikiteisminio tyrimo metu jis taip pat nurodė, kad buvo išgėręs „gal pora butelių alaus“. Kolegijos vertinimu, bylos aplinkybės (kaltinamojo žiaurus elgesys, vykimo naktį pas beveik nepažįstamą žmogų skolintis pinigų) rodo jo neadekvatų, nepriimtiną elgesį, o tai be abejo įtakojo pavartotas alkoholis. Esant šioms aplinkybėms teismas pripažįsta G. K. atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, kad jis veiką padarė apsvaigęs nuo alkoholio.

47Taigi šioje byloje yra pagrindas konstatuoti vieną kaltinamojo atsakomybę lengvinančią ir vieną sunkinančią aplinkybę.

48Kaltinamasis savo veiksmais padarė 1 (vieną) baigtą, tyčinį ir labai sunkų nusikaltimą, už kurį įstatymų leidėjas numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo aštuonių iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. G. K. padarytu nusikaltimu sukelti neatkuriami padariniai – atimta žmogaus gyvybė. Šioje byloje nustatyti itin brutalūs nusikalstami veiksmai.

49Spręsdama kaltinamajam G. K. skirtinos bausmės klausimą, teisėjų kolegija pažymi, kad ankstesni teistumai neišnykę ir nepanaikinti, taip pat jis teistas ir Didžiojoje Britanijoje, daug kartų baustas ir administracine tvarka (t. 2, b. l. 1-8, 13-17). Šios aplinkybės rodo ne tik jo pavojingumą bet ir sąmoningą teise bei morale grįstų santykių ignoravimą. Ankstesnės asmeniui taikytos teisinio poveikio priemonės (taikytas laisvės atėmimas) nepasiekė savo tikslų, nepakeitė jo elgesio teigiama linkme, asmuo nepadarė reikiamų išvadų ir nenustojo elgtis nusikalstamai, savo poreikius ir konfliktus spręsdamas smurtiniu būdu. Iš bylos medžiagos matyti, kad siekiant ne tik nubausti, bet ir apriboti kaltinamojo galimybes toliau daryti nusikalstamas veikas, būtinas ilgalaikis kaltinamojo G. K. izoliavimas nuo visuomenės. Kaltinamajam skirtina BK 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte numatyta bausmė - laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis, nes teismas atsižvelgia į nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes, tai jog jis su sugyventine augina nei dvejų metukų neturinčią dukrą, sutinka atlyginti padarytą žalą.

50Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai

51Šioje byloje V. A. pateikė civilinį ieškinį 5000 Eur. sumai moralinei žalai atlyginti (t. 1, b. l. 63). Nežiūrint į tai, kad dėl savo amžiaus ir išsilavinimo (nėra teisininkas) jis paaiškino, kad ieškinį reiškia dėl to, kad brangiai kainavo laidotuvės, teisėjų kolegijai abejonių nekelia, kad jis netekęs sūnaus tokiomis aplinkybėmis labai išgyvena, patyrė ir patiria didelį dvasinį skausmą kaip tėvas. Jie buvo artimi, sūnus gyveno gretimame name, dirbo, padėdavo. Ir tos nakties įvykio aplinkybės liudija apie tai, kad B. A. rūpėjo tėvas. Jis pakilęs naktį iš lovos nuogas ėjo išsiaiškinti žmogaus atvykimo tikslą, kaip paiškino V. A., klausė G. K., kodėl pastarasis tėvui neleidžia miegoti. Suma, kurios prašo nukentėjusysis V. A. yra nedidelė lyginant su analogiškomis aplinkybėmis netekus sūnaus, kaltinamasis G. K. sutinka su reiškiamu civilinio ieškinio dydžiu, todėl teismas tenkina jį pilna apimtimi ir priteisia iš kaltinamojo G. K..

52Šioje byloje 1469, 54 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti pareiškė V. Ž., kuris rūpinosi nužudytojo laidotuvėmis. V. Ž. pateikė dokumentus, kurie nors ir nepilnai, bet pagrindžia ieškinyje nurodomą sumą (1150 Eur sumokėjo įmonei už laidojimo paslaugų suteikimą - UAB „( - )“, 160 Eur kainavo gėlės, 19,54 Eur kainavo kuras). Teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis patyrė žalą, nes rūpinosi nužudytojo laidojimu, kadangi pastarojo tėvas ir broliai (J. A. ir dar tuo metu buvęs gyvas M. A. pinigų neturėjo). Nukentėjusiojo V. Ž. žmonai buvo pervesta laidojimo pašalpa, kuri sudarė 304 Eur, ši suma atimama iš bendro ieškinio sumos tuo pačiu sumažinant tenkinamo ieškinio dydį.

53Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. Teismo nuosprendžiu kaltinamajam skirtina griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl siekiant užtikrinti nuosprendžio vykdymą ir užkirsti kelią naujoms nusikalstamoms veikoms (BPK 119 straipsnis, 122 straipsnio 1 dalies 3 punktas), paskirta kardomoji priemonė nekeistina.

54Įvykio vietos apžiūros metu paimtus: antklodę, pagalvės užvalkalą, metalinį vamzdį (t. 1, b. l. 29), paskelbus nuosprendį grąžinti nukentėjusiajam V. A., o šiam atsisakius šiuos daiktus paimti – juos sunaikinti. Kratos metu pas G. K. paimtus daiktus: baltos spalvos sportinį megztinį, su užrašu „Nike Air“, baltos spalvos sportinį megztinį su užrašu „Crosshitch“, sportinius batelius su užrašu „Air“ (t. 1, b. l. 29) paskelbus nuosprendį grąžinti G. K. artimiesiems, o jiems atsisakius juos paimti - sunaikinti kaip menkaverčius.

55G. K. sulaikytas 2017-10-10 15.45 val. (t. 1, b. l. 151-152). Vilniaus miesto apylinkės teismas 2017-10-12 nutartimi paskyrė G. K. kardomąją priemonę suėmimą 3 mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo 2017-10-10 (t. 1, b. l. 184-186). Vilniaus apygardos teismas 2018-01-10 nutartimi pratęsė kardomąją priemonę suėmimą 3 mėnesiams (t. 2, b. l. 128-130). Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti laikino sulaikymo ir suėmimo laiką nuo faktinio G. K. sulaikymo iki nuosprendžio paskelbimo.

56Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 303 straipsnio 2 dalimi ir 307 straipsnio 1 dalies 6 punktu,

Nutarė

57G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 129 straipsnio 2 dalies 6 punkte ir paskirti jam 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

58Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. nuo 2018 m. vasario 9 d.

59Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti G. K. laikinojo sulaikymo ir suėmimo laiką nuo faktinio sulaikymo 2017 m. spalio 10 d., 15 val. 45 min. iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos;

60V. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. K. 5000 Eur (penkis tūkstančius eurų) neturtinei žalai atlyginti.

61V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. K. 1165,54 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešiasdešimt penkis eurus 54 eurocentus) turtinei žalai atlyginti

62Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. byloje saugomus antklodę, pagalvės užvalkalą, metalinį vamzdį paskelbus nuosprendį grąžinti nukentėjusiajam V. A., o šiam atsisakius juos paimti - sunaikinti. Iš G. K. paimtus daiktus: baltos spalvos sportinį megztinį, su užrašu „Nike Air“, baltos spalvos sportinį megztinį su užrašu „Crosshitch“, sportinius batelius su užrašu „Air“ paskelbus nuosprendį grąžinti G. K. artimiesiems, o jiems atsisakius juos paimti - sunaikinti kaip menkaverčius.

63Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui, skundą paduodant per Vilniaus apygardos teismą.

1. Vilniaus apygardos teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G.... 3. 1) 2008-05-20 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės... 4. 2) 2009-06-16 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 180 str. 1 d. laisvės... 5. 3) 2009-06-22 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės... 6. 4) 2015-05-05 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d. laisvės... 7. 5) 2015-05-12 Trakų rajono apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK... 8. 6) 2016-02-11 Trakų rajono apylinkės teismo pagal BK 178 str. 2 d., laisvės... 9. kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos... 10. Teismas, išnagrinėjęs bylą,... 11. G. K. itin žiauriai nužudė žmogų, o būtent:... 12. jis 2017 m. spalio 8 d. laikotarpyje nuo 00.30 val. iki 01.30 val. kieme prie... 13. Teisiamajame posėdyje apklaustas kaltinamasis G. K. paaiškino, kad nužudė... 14. Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas V. A., gim. ( - ) paaiškino, kad B. A.... 15. Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis civilinis ieškovas V. Ž. paaiškino,... 16. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. R. paaiškino, kad pusę dviejų nakties... 17. Teisiamajame posėdyje liudytojas A. D. paaiškino, kad jis remontavo pečiuką... 18. Teisiamajame posėdyje liudytojas J. A. nurodė, kad yra nužudytojo brolis.... 19. Teisiamajame posėdyje liudytojas V. S. paaiškino, kad jis su A. kaimynai. Tą... 20. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvada... 21. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus Specialisto išvada... 22. Iš 2017-10-08 įvykio vietos apžiūros protokolo nustatyta, kad įvykio vieta... 23. 2017-10-12 Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės,... 24. 2017-10-08 15.59 val. G. K. (tel. Nr. ( - )) skambina nenustatytam asmeniui,... 25. 2017-10-08 15.59 val. G. K. (tel. Nr. ( - )) skambina nenustatytam asmeniui,... 26. Iš surinktų, aukščiau išdėstytų, teismo posėdžio metu ištirtų... 27. Dėl būtinosios ginties ... 28. Kaltinamasis G. K., neneigdamas smurtavęs prieš B. A., nurodė, jog jis tai... 29. Pagal baudžiamąjį įstatymą asmuo turi teisę į būtinąją gintį ir... 30. Sprendžiant, ar asmens veiksmai gali būti laikomi padaryti esant būtinosios... 31. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką būtinosios ginties situacijos nėra... 32. Šioje byloje nustatyta, kad G. K. naktį (0 val. 30 min.) atvyko prie M. A.... 33. Teisėjų kolegijos jau buvo minėta, kad teismų praktikoje pripažįstama,... 34. Pavojingas kėsinimasis, kuris savo ruožtu turi būti realus ir akivaizdus,... 35. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo ir kitų teismų praktikoje nuosekliai... 36. Teisėjų kolegija, įvertinusi baudžiamojoje byloje esančius duomenis apie... 37. Kaip jau minėta, specialisto išvadoje konstatuoti mažiausiai 35 smūgiai.... 38. Apygardos teismo teisėjų kolegija pažymi, jog Lietuvos teismai ypatingo... 39. Atsižvelgusi į visa tai, kas minėta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad G.... 40. Dėl bausmės skyrimo... 41. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 42. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji... 43. G. K. anksčiau yra teistas 6 kartus (t. 2, b. l. 1-6). Tik 2017-08-14... 44. Prokuroras prašė pripažinti kaltinamojo veiką lengvinančia aplinkybe... 45. Kaltinamasis pripažįsta nužudęs B. A., tačiau teismas nelaiko jo... 46. Baudžiamojo kodekso 60 straipsnio 1 dalies 9 punkte įtvirtintoje normoje... 47. Taigi šioje byloje yra pagrindas konstatuoti vieną kaltinamojo atsakomybę... 48. Kaltinamasis savo veiksmais padarė 1 (vieną) baigtą, tyčinį ir labai... 49. Spręsdama kaltinamajam G. K. skirtinos bausmės klausimą, teisėjų kolegija... 50. Kiti nuosprendžiu išspręstini klausimai... 51. Šioje byloje V. A. pateikė civilinį ieškinį 5000 Eur. sumai moralinei... 52. Šioje byloje 1469, 54 Eur civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti... 53. Šioje byloje kaltinamajam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas.... 54. Įvykio vietos apžiūros metu paimtus: antklodę, pagalvės užvalkalą,... 55. G. K. sulaikytas 2017-10-10 15.45 val. (t. 1, b. l. 151-152). Vilniaus miesto... 56. Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 122... 57. G. K. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos... 58. Bausmės atlikimo pradžią skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo... 59. Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės atlikimo laiką įskaityti G. K.... 60. V. A. civilinį ieškinį tenkinti pilnai ir priteisti iš G. K. 5000 Eur... 61. V. Ž. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš G. K. 1165,54... 62. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y.... 63. Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Lietuvos...