Byla e2-2078-330/2017

1Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Gintaras Pečiulis, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs ieškovės A. M., trečiųjų asmenų uždarosios akcinės bendrovės „Unifina“, K. S. ir J. S. atskiruosius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-5221-781/2017 pagal ieškovės A. M. ieškinį dėl bankroto bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“ iškėlimo ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Asnita“ direktoriaus K. Z. pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Asnita“ iškėlimo, tretieji asmenys – K. S., J. S., Kredito unija „Centro taupomoji kasa“, uždaroji akcinė bendrovė „Seivita“, uždaroji akcinė bendrovė „Epola“, uždaroji akcinė bendrovė „Unifina“,

Nustatė

2

  1. Klausimo esmė
  1. Ieškovė A. M. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė iškelti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei (toliau – UAB) „Asnita“ bankroto bylą. Nurodė, kad atsakovė ieškovei yra skolinga 89 800 Eur. Ieškovės teigimu, atsakovės pradelsti įsipareigojimai, remiantis paskutiniu viešai teiktu balansu, viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl įmonė laikytina nemokia. Be to, pažymėjo, kad atsakovės visas turtas yra areštuotas už skolas, jos atžvilgiu nagrinėjama nemažai bylų teismuose.
  2. Ieškovas UAB „Asnita“ direktorius K. Z. kreipėsi į teismą su pareiškimu, kuriuo prašė: iškelti UAB „Asnita“ restruktūrizavimo bylą; įmonės restruktūrizavimo administratore paskirti D. U.; patvirtinti ne didesnę nei 750 Eur administravimo išlaidų sąmatą laikotarpiui nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; leisti UAB „Asnita“ mokėti ūkinei komercinei veiklai reikalingus mokėjimus ir įmokas, įskaitant ir privalomąsias įmokas, iš AB SEB banke esančios atsiskaitomosios sąskaitos Nr. ( - ), nurodant didžiausią lėšų sumą, reikalingą mėnesiui – 80 000 Eur. Ieškovas nurodė, kad UAB „Asnita“ atitinka Lietuvos Respublikos įmonių restruktūrizavimo įstatymo (toliau – ir ĮRĮ) keliamus reikalavimus įmonių restruktūrizavimui, įvykdė visas ĮRĮ nustatytas pareigas. Paaiškino, kad įmonė turi laikinų finansinių sunkumų, tačiau nėra nutraukusi veiklos bei nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi. Bendrovė šiuo metu įgyvendina projektą „Ramunės“, pagal kurį šiuo metu stato daugiabučio namo B korpusą (A korpusas jau pastatytas ir realizuotas). Taip pat nurodė, kad UAB „Asnita“ šiuo metu dirba du darbuotojai, taip pat individualios veiklos pagrindu įmonei įvairias numatytas paslaugas teikia kiti įvairių sričių specialistai. Pažymėjo, kad 2017 m. rugsėjo 15 d. įmonė turėjo 2 128 333 Eur vertės turto, tuo tarpu pradelstų finansinių skolų neturi, todėl įmonė yra moki.
  3. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 25 d. nutartimi civilinė byla dėl restruktūrizavimo bylos atsakovei iškėlimo sujungta su civiline byla pagal ieškovės A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atsakovei UAB „Asnita“.
  4. Kredito unija „Centro taupomoji kasa“, UAB „Seivita“ ir UAB „Epola“ pateikė teismui prašymus įtraukti juos į bylą trečiaisiais asmenimis (jie buvo patenkinti). Tretieji asmenys, be kita ko, nurodė, kad Vilniaus apygardos teisme šiuo metu nagrinėjamos civilinės bylos dėl atitinkamai 526 623,27 Eur, 93 651,53 Eur ir 50 000 Eur dydžio skolų priteisimo iš atsakovės UAB „Asnita“. Tretieji asmenys pažymėjo, kad UAB „Asnita“ ilgą laiką negrąžina daugeliui kreditorių skolų, kurių sumos yra pakankamai didelės, UAB „Asnita“ abejotinais sandoriais bando perleisti likusį turtą, be to, pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės, todėl tretieji asmenys palaikė ieškovės A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos atsakovei iškėlimo ir prašė jį tenkinti.
  5. Ieškovė A. M. atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašė UAB „Asnita“ direktoriaus pareiškimo netenkinti ir iškelti UAB „Asnita“ bankroto bylą. Nurodė, kad pateiktame restruktūrizavimo plane nurodyti neteisingi duomenys – įrašyti ne visi kreditoriniai reikalavimai (nenurodyti A. M. ir Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ reikalavimai – atitinkamai 89 800 Eur ir 526 623,27 Eur sumoms); už paskolas įkeisto atsakovės turto vertė sudaro 219 400 Eur, o ne 341 323,83 Eur (kaip nurodyta plane); UAB „Asnita“ neturi 905 389 Eur reikalavimo teisės Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ ir A. M., nes „Starbow Investments OU“ niekada neperleido jokio reikalavimo atsakovei UAB „Asnita“; N. B. nėra skolingas UAB „Asnita“; UAB „Asnita“ skubiai perleido paskutinį savo turimą nekilnojamąjį turtą (dėl tokio perleidimo fiktyvumo UAB „Asnita“ yra inicijuotos civilinės bylos).
  6. Tretieji asmenys K. S. ir J. S. atsiliepimu į pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo prašė UAB „Asnita“ direktoriaus pareiškimo netenkinti ir iškelti UAB „Asnita“ bankroto bylą. Nurodė, kad jie pagal 2014 m. lapkričio 19 d. pirkimo-pardavimo sutartį perleido atsakovei UAB „Asnita“ žemės sklypą, tačiau atsakovė iki šiol nėra už jį visiškai atsiskaičiusi. Pažymėjo, kad atsakovė įsipareigojo savo įsiskolinimą dengti iš gaunamų už parduotus butus lėšų, tačiau ir pardavus keletą butų sutartų sumų nesumokėjo bei šiai dienai yra skolinga 237 483,86 Eur. Paaiškino, kad atsakovei pažeidus skolos grąžinimo sąlygas, buvo kreiptasi dėl vykdomojo įrašo išdavimo, todėl, pasak trečiųjų asmenų, vien šios aplinkybės paneigia restruktūrizavimo plane nurodytą teiginį, jog įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų. Trečiųjų asmenų teigimu, atsakovė pirmenybę teikia tik vienam kreditoriui (UAB „AEC Baltic“). Dėl šių priežasčių atsakovei nėra pagrindo kelti restruktūrizavimo bylą.
  1. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
  1. Vilniaus apygardos teismas 2017 m. spalio 23 d. nutartimi Nutarė ieškovės A. M. pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo atmesti; iškelti UAB „Asnita“ restruktūrizavimo bylą, UAB „Asnita“ restruktūrizavimo administratore paskirti D. U..
  2. Teismas, atsižvelgęs į Lietuvos apeliacinio teismo suformuotą praktiką, kad kai atsakovas ginčija pareiškime dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, sprendė, kad į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę neturi būti įskaičiuojamos skolos ieškovei A. M., tretiesiems asmenims Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“, UAB „Seivita“, UAB „Epola“, nes su šiomis skolomis atsakovė nesutinka ir dėl šių skolų priteisimo yra nagrinėjamos bylos Vilniaus apygardos teisme.
  3. Teismas, įvertinęs aplinkybę, kad dėl 905 389 Eur dydžio sumos, kuri, pasak UAB „Asnita“, gautina iš Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“, priteisimo yra ginčas, kad UAB „Asnita“ su

    3N. B. susitarė dėl nupirkto buto kainos mažinimo ne mažesne nei 5 300 Eur suma dėl nustatytų buto defektų, nusprendė atitinkamai 905 389 Eur ir 4 699,92 Eur sumų neįtraukti į atsakovės turimo turto sudėtį. Taipogi atsižvelgęs į tai, kad atsakovė nuosavybės teisėmis registruotą 21 nekilnojamojo turto objektą priskyrė prie nebaigtos gamybos ir vykdomų darbų, o ginčo dėl kito atsakovei priklausančio turto byloje iš esmės nekilo, teismas padarė išvadą, jog atsakovės turimo turto faktinė vertė sudaro 1 218 244,08 Eur (2 128 333 Eur - 905 389 Eur - 4 699,92 Eur).

  4. Nors UAB „Asnita“ vadovas nurodė, kad įmonė neturi pradelstų įsipareigojimų, teismas, nustatęs, jog atsakovės UAB „Asnita“ atžvilgiu vykdomos dvi vykdomosios bylos dėl bendros 304 690,37 Eur sumos (158 722,12 Eur ir 145 968,25 Eur) išieškojimo, šią sumą laikė pradelsta. Nurodė, kad kitų duomenų apie atsakovės pradelstas skolas byloje nėra, atsakovės pateikti įrodymai iš esmės patvirtina, jog terminai įsipareigojimams įvykdyti arba dar nesuėję, arba iš viso nenustatyti.
  5. Teismas pažymėjo, kad tretieji asmenys K. S. ir J. S. nepateikė teismui duomenų apie vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos (237 483,86 Eur dydžio) išieškojimo (atsakovei netinkamai vykdant tarp šalių pasirašytą novacijos sutartį, kurios įvykdymo terminas numatytas 2018 m. kovo 6 d.) išdavimą, tačiau sprendė, kad net ir pripažįstant šią skolą pradelsta, atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma vis tiek neviršytų pusės į įmonės turto balansą įrašyto faktinio turto vertės.
  6. Įvertinęs atsakovės pradelstus įsipareigojimus ir duomenis apie atsakovei priklausantį turtą, taip pat tai, kad atsakovė vykdo veiklą ir planuoja ją vykdyti toliau (statyti kitą namų korpusą, pabaigti ir realizuoti šiuo metu statomus objektus), kad skolų valstybės biudžetui (Valstybinei mokesčių inspekcijai), taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondui atsakovė neturi, teismas sprendė, jog nagrinėjamu atveju nėra teisinio pagrindo konstatuoti atsakovės nemokumo Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 2 straipsnio 8 dalies prasme. Teismas taip pat pažymėjo, kad nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti vienareikšmišką išvadą, jog įmonė veikia nuosekliai nuostolingai, jog jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, dėl ko būtų mažai tikėtina, kad ši tendencija artimiausiu metu galėtų pasikeisti. Aptarti finansiniai rodikliai, teismo vertinimu, leidžia daryti tikėtiną prielaidą, jog atsakovės finansinė padėtis nėra kritinė, todėl laikantis nuostatos, kad bankroto bylos kėlimas yra ultima ratio priemonė, nėra pagrindo kelti atsakovei UAB „Asnita“ bankroto bylą.
  7. Teismas sprendė, kad šiuo atveju dėl atsakovės egzistuoja ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies punkte išdėstytos sąlygos, kad ĮBĮ prasme atsakovė yra moki įmonė, todėl nėra pagrindo taikyti ĮRĮ 4 straipsnio 3 punkto bei 7 straipsnio 5 dalies 3 punkto nuostatų. Įvertinęs byloje esančius duomenis (apie atsakovės vykdomas statybas, darbuotojų skaičių ir kt.), teismas konstatavo, kad atsakovė nėra nutraukusi veiklos, ją toliau vykdo, todėl atitinka ĮRĮ 4 straipsnio 1 dalies 2 punkto sąlygą. Teismas nenustatė, jog būtų pažeisti ĮRĮ 5 straipsnio, 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtinti reikalavimai bei egzistuotų ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalyje įtvirtintos aplinkybės, dėl kurių teismas turėtų priimti nutartį atsisakyti kelti atsakovės restruktūrizavimo bylą.
  8. Teismo vertinimu, iš pateiktų UAB „Asnita“ restruktūrizavimo plano metmenų matyti, kad jame yra visos privalomosios ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 1-8 punktuose išvardintos plano metmenų dalys. Įvertinęs pateiktus restruktūrizavimo plano metmenis ir kitą bylos medžiagą, teismas sprendė, kad restruktūrizavimo plano metmenyse išdėstyti duomenys leidžia teigti, jog parengus restruktūrizavimo planą, jame numačius efektyvias priemones įmonės mokumui atkurti bei efektyvų įmonės verslo planą restruktūrizavimo laikotarpiui, įmonės restruktūrizavimo tikslai – išsaugoti ir plėtoti įmonės, kuri turi laikinų finansinių sunkumų, veiklą, sumokėti skolas, atkurti mokumą ir išvengti bankroto, gali būti realiai pasiekti. Remdamasis tokiais motyvais, teismas padarė išvadą, kad UAB „Asnita“ keltina restruktūrizavimo byla (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis, 4 straipsnis, 5 straipsnis, 7 straipsnio 4 ir 5 dalys).
  9. Teismas nusprendė restruktūrizavimo administratore paskirti D. U., nes jai yra suteikta teisė teikti įmonių restruktūrizavimo administravimo paslaugas ir ji sutiko teikti tokias paslaugas restruktūrizuojant atsakovę. Be to, byloje nėra duomenų, kad administratorės kandidatūra prieštarautų ĮRĮ 21 straipsnio 2 dalies imperatyvioms normoms.
  1. Atskirųjų skundų ir atsiliepimų į juos argumentai
  1. Ieškovė A. M. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir priimti naują sprendimą – iškelti atsakovei UAB „Asnita“ bankroto bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. UAB „Asnita“ turi rimtų problemų su likvidumu.
    2. Pareiškėjas K. Z. pateikė UAB „Asnita“ restruktūrizavimo plano metmenis, kuriuose nurodyta netiksli informacija apie įmonės kreditorius.
    3. Paaiškėjo, kad UAB „Asnita“ skubiai perleido (manytina, fiktyviai) paskutinį turimą bendrovės nekilnojamąjį turtą UAB „AEC Baltic“, todėl šiuo metu Vilniaus apygardos teismui yra pateiktas ieškinys dėl šio sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Be to, Vilniaus apygardos teismui civilinėje byloje Nr. e2-4274-656/2017 sumažinus UAB „Asnita“ turto arešto mastą, UAB „Asnita“ perleido UAB „AEC Baltic“ dar penkis butus, taip pat 46 arų žemės sklypą, kurių bendra vertė žymiai viršija turėtą įsiskolinimą.
    4. 2017 m. rugsėjo 13 d. UAB „Epola“ kreipėsi į Valstybinę mokesčių inspekciją, prašydama atlikti UAB „Asnita“ veiklos mokestinį patikrinimą. Yra pagrįstų įtarimų, kad

      4UAB „Asnita“, dirbtinai sumažindama už skolą perleidžiamo turto vertę, nesumokėjo pridėtinės vertės mokesčio už parduotą (perleistą) turtą.

    5. Pagal Creditinfo duomenis UAB „Asnita“ turtas yra tik 1 107 000 Eur vertės.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Unifina“ atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir atsisakyti iškelti UAB „Asnita“ restruktūrizavimo bylą. Atskirasis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
    1. Atsakovė UAB „Asnita“ yra skolinga trečiajam asmeniui UAB „Unifina“ 110 000 Eur pagal 2015 m. liepos 9 d. teisių perleidimo sutartį Nr. 2015/07/09.
    2. UAB „Unifina“ nebuvo informuota apie ketinimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo UAB „Asnita“ ir ji negavo restruktūrizavimo plano metmenų kopijos. Be to, atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse UAB „Unifina“ nėra įtraukta į atsakovės kreditorių sąrašą, todėl atsakovė neįvykdė visų ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte įtvirtintų reikalavimų.
    3. Teismas turėjo pratęsti terminą pasirengimui nagrinėti klausimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei ir atidėti teismo posėdį, tokiu būdu užtikrinant vieno iš didžiausių įmonės kreditorių UAB „Unifina“ teises – susipažinti su bylos medžiaga ir pateikti atsiliepimą į pareiškimą. Įtraukus trečiąjį asmenį į civilinę bylą jau po skundžiamos nutarties priėmimo, buvo neišnagrinėtos ir nenustatytos reikšmingos bylos aplinkybės.
    4. Atsakovei UAB „Asnita“ keltina bankroto byla, nes: atsakovė nevykdo savo įsipareigojimų trečiajam asmeniui UAB „Unifina“ ir šis įsiskolinimas laikytinas pradelstu; bendra atsakovės pradelstų įsipareigojimų suma (įtraukus ir įsiskolinimą trečiajam asmeniui UAB „Unifina“) viršija pusę įmonės turto vertės.
    5. UAB „Asnita“, sąmoningai neįtraukdama (nuslėpdama) įsiskolinimo trečiajam asmeniui UAB „Unifina“, siekė išvengti bankroto bylos iškėlimo, todėl tokie veiksmai vertintini kaip nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 222 arba 223 straipsniuose, o Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 300 straipsnio 1 dalis numato teismui pareigą pranešti prokurorui apie galimus nusikalstamų veikų požymius.
  3. Tretieji asmenys K. S. ir J. S. atskirajame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
    1. Restruktūrizavimo plano metmenyse yra pateikta tikrovės neatitinkanti informacija. Visų pirma, nepaisant to, kad atsakovė pagal 2017 m. kovo 6 d. novacijos sutartį įsipareigojo apeliantams įsiskolinimą, susidariusį už pirktą žemės sklypą, padengti iki 2018 m. kovo 6 d. iš lėšų, gaunamų parduodant statomus butus, po butų perleidimo nėra atlikusi nei vieno mokėjimo. Atsakovė per paskutinius keturis mėnesius 9 butus perleido tam pačiam subjektui – UAB „AEC Baltic“. Tokiu būdu atsakovė akivaizdžiai teikė pirmenybę tik vienam kreditoriui, nors turėjo įsipareigojimų apeliantams. Dėl šių priežasčių buvo kreiptasi į Vilniaus miesto 30-ąjį notaro biurą dėl vykdomojo įrašo išdavimo. Taip pat kyla abejonių dėl butų perleidimo UAB „AEC Baltic“ sandorių tikrumo. Antra, restruktūrizavimo plano metmenyse nenurodyta realios turto vertės nustatymo data, todėl neaišku, ar atsakovės turto vertė nurodyta iki butų perleidimo UAB „AEC Baltic“, ar po butų perleidimo. Neaišku, kokią sumą atsakovė buvo skolinga UAB „AEC Baltic“ iki butų perleidimo.
    2. Teismas, turėdamas pareigą būti aktyvus, turėjo išreikalauti paminėtų atsakovės butų pirkimo-pardavimo sutartis, nes to nepadarius, nebuvo galima spręsti apie tikrąją įmonės turtinę padėtį. Restruktūrizavimo plano metmenyse detaliai nenurodyta turto struktūra ir vertė.
    3. A. M. nėra įtraukta į restruktūrizavimo plano metmenis kaip kreditorė. Į metmenis nėra įtraukti ir kiti kreditoriai. Be to, priešingai nei nurodė atsakovė, ji neturi 905 389 Eur reikalavimo teisės Kredito unijai „Centro taupamoji kasa“ ir A. M., tačiau teismas į šią aplinkybę neatsižvelgė.
    4. Atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse nepakankamai detalizavo mokumo atkūrimo priemones ir nekonkretizavo veiksmų, kurių bus imtasi atsakovės mokumui atkurti. Visi teiginiai grindžiami abstrakčiomis tikimybėmis. Atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu nukeliamas butų pardavimo terminas į 2018 metus, nedetalizavo, kurį 2018 m. mėnesį bus pradėti vykdyti įsipareigojimai.
    5. Teismo paskirtas restruktūrizavimo administratorius negalės objektyviai atstovauti kreditorių interesus, nes jo kandidatūrą pasiūlė atsakovė.
  1. Atsakovė UAB „Asnita“ atsiliepime į atskiruosius skundus prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepimas į atskiruosius skundus grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:
    1. UAB „Asnita“ kreditorinis reikalavimas Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ yra teisėtas ir realus, todėl turi būti įtrauktas į atsakovės trumpalaikio turto masę. Be to, atsakovė yra pareiškusi ieškinį Vilniaus apygardos teisme dėl skolos priteisimo iš kredito unijos (civilinė byla Nr. e2-5772-781/2017).
    2. UAB „Asnita“ atžvilgiu yra užvestos dvi vykdomosios bylos ne dėl neįvykdytų finansinių įsipareigojimų, o dėl to, kad UAB „Asnita“ yra hipoteka užtikrinusi trečiųjų asmenų (UAB „Jėgos rezervas“ ir UAB „SKS Auditas“) prievoles. Kadangi

      5UAB „Asnita“ areštuotas nekilnojamasis turtas dar nėra realizuotas, atsakovė nepatyrė žalos, taigi neturi pagrindo reikšti reikalavimų dėl žalos atlyginimo iš UAB „Jėgos rezervas“ ir UAB „SKS Auditas“.

    3. Atsakovės turtas sudaro 2 128 333 Eur, o pareiškimo dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo metu pradelstų įsipareigojimų nebuvo, todėl bendrovė nelaikytina nemokia.
    4. Ieškovės A. M. 89 800 Eur dydžio reikalavimas neįtrauktas į restruktūrizavimo plano metmenis, nes dėl jo vyksta teisminis ginčas civilinėje byloje Nr. e2-5357-640/2017.
    5. Restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytas Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“ 526 623,27 Eur reikalavimas, nes netiesioginės reikalavimo teisės neturi būti įtraukiamos į bendrą bendrovės pradelstų mokėjimų masę.
    6. Creditinfo pateikiami duomenys neatitinka įstatymo keliamų reikalavimų, nes nėra nurodytas jų sudarytojas. Be to, sprendžiant apie bendrovės finansinius įsipareigojimus ir turto vertę, išvados turi būti daromos remiantis pirminiais duomenų šaltiniais – bendrovės finansinės atskaitomybės dokumentais.
    7. Apeliantai K. S. ir J. S. nepagrįstai nurodo, kad atsakovė neatsiskaitė už įsigytą žemės sklypą. Sudarius su apeliantais novacijos sutartį, pasikeitė teisiniai santykiai, todėl atsakovė šių apeliantų atžvilgiu turi piniginę prievolę – grąžinti paskolą, o ne atsiskaityti už parduotą žemės sklypą. Be to, pagal novacijos sutartį atsakovė turėjo pareigą mokėti apeliantams po 110 Eur tik nuo kiekvieno parduoto buto kvadratinio metro, tuo tarpu atsakovė su UAB „AEC Baltic“ sudarė skolos dengimo nekilnojamaisiais daiktais sutartis, o ne pirkimo-pardavimo sutartį, todėl atsakovei neatsirado novacijos sutartyje numatyta pareiga mokėti tam tikro dydžio pinigų sumą. Pažymėtina, kad šių apeliantų naudai yra įkeisti 6 butai.
    8. Atsakovė nėra sudariusi su UAB „Unifina“ sutarties, todėl jos reikalavimo nepripažįsta.
    9. Atskiruosiuose skunduose išdėstyti teiginiai, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse nėra nurodytas aiškus tolimesnis bendrovės veiklos vykdymas, yra deklaratyvaus pobūdžio.
  2. Trečiasis asmuo UAB „Unifina“ atsiliepimuose į trečiųjų asmenų K. S., J. S., ieškovės A. M. atskiruosius skundus nurodo, jog iš esmės sutinka su atskirųjų skundų motyvais, todėl prašo: trečiųjų asmenų K. S. ir J. S. atskirąjį skundą tenkinti; ieškovės atskirąjį skundą tenkinti iš dalies – panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį ir perduoti klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
  1. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
  1. Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta atsakovei UAB „Asnita“ iškelti bankroto bylą ir nutarta jai iškelti restruktūrizavimo bylą, restruktūrizavimo administratore paskiriant D. U., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą teismas sprendžia vadovaudamasis atskirųjų skundų faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 straipsniai). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

6Dėl naujų įrodymų priėmimo

  1. Ieškovė A. M. bei tretieji asmenys K. S. ir J. S. kartu su atskiraisiais skundais pateikė naują rašytinį įrodymą – 2017 m. spalio 24 d. vykdomojo įrašo nuorašą, ieškovė taip pat pateikė Creditinfo informacinio išrašo nuorašą. UAB „Asnita“ kartu su atsiliepimu į atskiruosius skundus pateikė įrodymą – Vilniaus apygardos teismo 2017 m. rugsėjo 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e2-4274-656/2017. Prieš bylos nagrinėjimą iš esmės atsakovė UAB „Asnita“ Lietuvos apeliaciniam teismui pateikė ieškinio dėl vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu nuorašą. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė juos priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į nagrinėjamoje byloje vyraujantį viešąjį interesą, byloje pateiktus naujus dokumentus priima ir vertina bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme (CPK 314 straipsnis).

7Dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo sąlygų, restruktūrizavimo ir bankroto procesų santykio

  1. CPK 1 straipsnyje nustatyta, kad restruktūrizavimo bylos yra nagrinėjamos pagal šio kodekso taisykles, išskyrus išimtis, kurias nustato kiti įstatymai. Restruktūrizavimo proceso tikslas – sudaryti sąlygas juridiniams asmenims, turintiems finansinių sunkumų ir nenutraukusiems ūkinės komercinės veiklos, išsaugoti ir plėtoti šią veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto (ĮRĮ 1 straipsnio 2 dalis). Įmonė, turinti finansinių sunkumų, – tai įmonė, negalinti vykdyti prievolių ir sumažinti nuostolių, kurie, kreditoriams nesuteikus pagalbos, priverstų ją nutraukti veiklą ir bankrutuoti (ĮRĮ 2 straipsnio 1 dalis). Įmonės restruktūrizavimo procesas reiškia visumą ĮRĮ nustatytų procedūrų, kuriomis siekiama išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis).
  2. Įmonės restruktūrizavimo tikslų pasiekimą, be kita ko, lemia laiku pradėtas restruktūrizavimo procesas. Tokiu būdu padedama išvengti įmonės bankroto bei su juo susijusių nepageidaujamų socialinių ir ekonominių padarinių (mokesčių mokėtojo, darbo vietų netekimo, įmonės vertės praradimo). Įmonė ir jos kreditoriai, siekdami savo interesų apsaugos, turi veikti sąžiningai ir bendradarbiauti tiek sprendžiant dėl įmonės restruktūrizavimo proceso inicijavimo, tiek vykstant šiam procesui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-197/2010). Tuomet, kai įmonė siekia būti restruktūrizuota ir atitinka reikalavimus, reikalingus restruktūrizavimo procesui pradėti, bei nėra akivaizdžių kliūčių restruktūrizavimo bylai iškelti, teismas turėtų iškelti įmonei restruktūrizavimo bylą (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugpjūčio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2082/2011).
  3. Konkuruojant kelioms vertybėms, šiuo atveju susijusioms su įmonės reabilitavimu bei likvidavimu, prioritetiškai turi būti ginama ta vertybė, kurios neapgynus bus padaryta didesnė žala. Poreikis išsaugoti rinkoje veikiančią ir toliau pajėgią iš esmės savarankiškai funkcionuoti įmonę, kai jos finansiniai sunkumai nėra akivaizdžiai pastovaus pobūdžio, yra socialiai reikšmingesnis už siekį likviduoti tokią įmonę, nes įmonės gaivinimo atveju tiek įmonė, tiek jos darbuotojai bei kiti kreditoriai patirs didesnę naudą (įmonė funkcionuos kaip verslo subjektas toliau, bus išsaugotos darbo vietos, valstybė gaus pajamų mokesčių pavidalu, kreditoriai, ypač paskutiniosios eilės, restruktūrizavimo proceso metu turės didesnes galimybes gauti reikalavimų patenkinimą), nei likvidavimo atveju, kuomet įmonės turtas parduodamas už likvidacines vertes ir paskutinės eilės kreditorių galimybės atgauti skolas neretai yra labai minimalios. Be to, įmonės restruktūrizavimo proceso metu įmonės veiklą prižiūri administratorius ir teismas (ĮRĮ 9 straipsnio 2-3 dalys), todėl grėsmės, kad finansiniai rodikliai staiga iš esmės pablogės, ji taps nemoki ir iš esmės pasunkės kreditorių galimybės gauti reikalavimų patenkinimą, beveik nėra.
  4. ĮBĮ 5 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad tuo atveju, kai teismas gauna pareiškimą dėl bankroto bylos ir (arba) pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo tai pačiai įmonei, jie privalo būti nagrinėjami kartu. Nagrinėjamu atveju UAB „Asnita“ vadovas pateikė pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, o ieškovė A. M. – pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo. Kadangi įmonės nemokumas yra pagrindas atsisakyti iškelti jos restruktūrizavimo bylą (ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalies 3 punktas) ir pagrindas iškelti bankroto bylą (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalies 1 punktas), pirmiausia vertintina, ar pirmosios instancijos teismas teisingai sprendė, kad atsakovei negali būti konstatuota nemokumo būsena ĮBĮ prasme.

8Dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo

  1. Pagal ĮBĮ bankroto byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad yra bent viena iš šių sąlygų: 1) įmonė yra nemoki arba įmonė vėluoja išmokėti darbuotojui (darbuotojams) atlyginimą; 2) įmonė viešai paskelbė arba kitaip pranešė kreditoriui (kreditoriams), kad negali atsiskaityti su kreditoriumi (kreditoriais) arba neketina vykdyti savo įsipareigojimų (ĮBĮ 9 straipsnio 7 dalis).
  2. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo įsipareigojimų (nemoka skolų, neatlieka iš anksto apmokėtų darbų ir kt.) ir pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės (ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalis). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus įmonės finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte bei įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams bei toliau išlikti aktyviu rinkos dalyviu. Tam, kad būtų išsiaiškinta įmonės tikroji turtinė padėtis, teismas įmonės nemokumo klausimą pirmiausia turi spręsti pagal aktualius finansinės atskaitomybės duomenis ir remtis kitais byloje esančiais įrodymais, kurie pagrįstų pradelstų įsipareigojimų kreditoriams dydį bei realią įmonės turimo turto vertę, jeigu ji aiškiai neatitinka balanse įrašytos vertės.
  3. Nepaisant to, jog bankroto bylos turi viešąjį interesą, sprendžiant dėl pagrindo įmonei iškelti bankroto bylą, yra taikomas ir civiliniame procese vyraujantis rungimosi principas, pagal kurį kiekviena šalis privalo įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ir atsikirtimų pagrindu (CPK 178 straipsnis). Sprendžiant bankroto bylos iškėlimo įmonei klausimą, mokumo pagrindimo našta perkeliama įmonei, kuriai prašoma iškelti bankroto bylą (CPK 12, 178 straipsniai, ĮBĮ 9 straipsnio 1 dalis). Atitinkamų duomenų, įrodančių, kad įmonė vykdo veiklą bei jos finansinė padėtis neatitinka nemokios įmonės būsenos, nepateikimas pirmosios instancijos ar apeliacinės instancijos teismui, leidžia tokią įmonę pripažinti nemokia paties teismo iniciatyva surinktų duomenų pagrindu (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. rugpjūčio 13 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-1526-943/2015; 2013 m. lapkričio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-2635/2013).
  4. Iš apskųstos nutarties matyti, kad pirmosios instancijos teismas realią įmonės (atsakovės) turimo turto vertę bei pradelstų įsipareigojimų dydį nustatė įvertinęs ne vien įmonės 2017 m. rugsėjo 15 d. balanse nurodytus duomenis, bet ir kitus byloje surinktus rašytinius įrodymus bei Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenis, bei konstatavo, jog atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršija pusės į įmonės turto balansą įrašyto turto vertės.
  5. Pirmosios instancijos teismas sprendė, jog reali atsakovės turto vertė sudaro 1 218 244,08 Eur, o ne 2 128 333 Eur, kaip nurodyta 2017 m. rugsėjo 15 d. balanse. Teismas laikėsi nuostatos, jog į įmonės turtą neturi būti įtraukta 905 389 Eur dydžio suma, kuri, anot UAB „Asnita“, gautina iš Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“, ir 4 699,92 Eur suma, kurią, atsakovės aiškinimu, yra skolingas N. B. už įsigytą butą.
  6. Teismo išvados dėl atsakovės turto vertės apeliantai iš esmės neginčija, tačiau atsiliepime į atskiruosius skundus atsakovė išdėstė poziciją, jog jos turto vertė vis tik yra 2 128 333 Eur dydžio. Dėl šios priežasties, siekiant užtikrinti teisingą bylos išnagrinėjimą, apeliacinio teismo vertinimu, yra tikslinga apeliacine tvarka patikrinti pirmosios instancijos teismo išvados dėl atsakovės turto vertės pagrįstumą.
  7. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 11 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. e2-4321-553/2017 pagal UAB „Asnita“ netiesioginį ieškinį atsakovams Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ ir A. S. dėl piniginių lėšų priteisimo (trečiasis asmuo „Starbow Investments OU“), UAB „Asnita“ ieškinys buvo paliktas nenagrinėtas. Ši nutartis įsiteisėjo. Byloje yra duomenų, patvirtinančių, jog „Starbow Investments Ou“ neigia pasirašiusi su UAB „Asnita“ 2017 m. rugsėjo 6 d. reikalavimo teisės perleidimo (cesijos) sutartį Nr. 060917-1, ir tvirtina, kad „Starbow Investments Ou“ neturi Kredito unijai „Centro taupomoji kasa“ pretenzijų dėl kredito, kad kredito unija nėra skolinga ir neturi jokių kitų įsipareigojimų šiai bendrovei (žr. „Starbow Investments Ou“ 2017 m. rugsėjo 22 d. informacinį raštą dėl prašymo). Taigi, nors civilinė byla Nr. e2-4321-553/2017 pasibaigė be procesinio sprendimo dėl ginčo esmės (ieškinys nebuvo išnagrinėtas), tačiau byloje esant minėtiems duomenims, 905 389 Eur suma neturėtų būti įtraukta į atsakovės turto masę, kaip gautina suma, nes yra abejonių dėl jos realumo, todėl teismas pagrįstai šią sumą atėmė iš bendros UAB „Asnita“ turto vertės.
  8. Nėra pagrindo nesutikti ir su teismo nuostata į bendrą atsakovės turto masę neįtraukti 4 699,92 Eur sumos, kurią, anot atsakovės, yra skolingas N. B. už įsigytą butą. Byloje yra duomenų, įrodančių, kad UAB „Asnita“ su N. B. susitarė dėl buto kainos mažinimo ne mažesne nei 5 300 Eur suma dėl nustatytų buto defektų (žr. 2015 m. liepos 1 d. defektinį aktą).
  9. Byloje esant duomenų (Nekilnojamojo turto registro duomenys), kad atsakovei nuosavybės teise priklauso ir nekilnojamasis turtas, teismas pagrįstai patikslino, kad šis turtas atsakovės buvo priskirtas prie nebaigtos gamybos ir vykdomų darbų, kurių vertė nurodyta už 1 065 388 Eur.
  10. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta (žr. nutarties 33-35 punktus), darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė atsakovės realiai turimo turto vertę. Šiuo atveju apelianto UAB „Unifina“ pateiktais Creditinfo informaciniais duomenimis nėra pagrindo remtis, nes jie nelaikytini oficialiais, be to, nėra aišku, kokiais laikotarpiais informacija yra atnaujinama ir kas ją parengė. Kita vertus, priešingai nei nurodo apeliantas UAB „Unifina“, šie duomenys galėtų atspindėti tik atsakovės turimą nekilnojamąjį turtą, todėl nepagrįstai atskirajame skunde teigiama, kad iš šių duomenų galima nustatyti visą turtą ir jo vertę. Tuo tarpu teismas nustatė, kad atsakovė turi ne tik nekilnojamojo turto. Teismas atsakovės turto sudėtį ir vertę aiškinosi įvertindamas byloje surinktus rašytinius įrodymus, patvirtinančius arba paneigiančius konkretaus turto egzistavimą. Apeliacinėje instancijoje nepateikus kitų duomenų, kuriais remiantis galima būtų daryti kitokias išvadas, nėra pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų teisingumu.
  11. Prieš nustatant, kokio dydžio yra atsakovės pradelsti įsipareigojimai, reikia atkreipti dėmesį, kad pradelstais pripažįstami tie įsipareigojimai, kuriems įvykdyti yra suėjęs terminas. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, jog tuomet, kai atsakovas ginčija ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą skolą, ši skola neįskaičiuojama į bendrą pradelstų įsipareigojimų masę, o apie įmonės (ne) mokumą sprendžiama pagal kitus byloje esančius duomenis. Tai reiškia, kad atsakovui ginčijant ieškovo ieškinyje dėl bankroto bylos iškėlimo nurodytą atsakovo skolą ieškovui, reikia nustatyti, ar įmonės skolos, neįskaitant ginčijamos skolos dydžio, viršija pusę į įmonės balansą įrašyto turto vertės (žr. pvz., Lietuvos apeliacinio teismo 2009 m. liepos 9 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 2-859/2009; 2015 m. lapkričio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. e2-2102-330/2015).
  12. Pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į apeliacinio teismo suformuotą praktiką, todėl pagrįstai nusprendė ieškovės A. M., trečiųjų asmenų Kredito unijos „Centro taupomoji kasa“, UAB „Seivita“, UAB „Epola“ nurodytų skolų neįskaičiuoti į bendrą atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę, nes su šiomis skolomis atsakovė nesutinka ir dėl jų priteisimo vis dar nėra priimti galutiniai teismo procesiniai sprendimai. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nors civilinėje byloje Nr. e2-4515-258/2017 Vilniaus apygardos teismas 2017 m. lapkričio 28 d. sprendimu ieškovės UAB „Seivita“ ieškinį dėl 93 651,53 Eur priteisimo iš UAB „Asnita“ patenkino, tačiau šis sprendimas nėra įsiteisėjęs, jis gali būti apskųstas apeliacine tvarka. Vadinasi, atsakovės ginčijamas UAB „Seivita“ kreditorinis reikalavimas dar neturėtų būti įtraukiamas į pradelstų atsakovės įsipareigojimų sudėtį.
  13. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad apeliacinės instancijos teismui atsakovė pateikė duomenis, jog ji teismine tvarka inicijuoja ginčą dėl trečiųjų asmenų K. S. ir J. S. procesiniuose dokumentuose minimo vykdomojo įrašo dėl priverstinio skolos (237 483,86 Eur dydžio) išieškojimo – t. y. pateikė 2017 m. gruodžio 4 d. ieškinį dėl 2017 m. spalio 24 d. atlikto vykdomojo įrašo pripažinimo negaliojančiu, reiškiamą atsakovams K. S., J. S. ir notarui M. S.. Kaip matyti iš Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenų, tas UAB „Asnita“ ieškinys Vilniaus apygardos teisme gautas 2017 m. gruodžio 5 d. (žr. civilinę bylą Nr. e2-50844-912/2017). Dėl šios priežasties nurodytų trečiųjų asmenų paminėta skola – 237 483,86 Eur taip pat neturi būti įskaičiuojama į atsakovės pradelstų įsipareigojimų masę.
  14. Pirmosios instancijos teismas pradelstus atsakovės įsipareigojimus pripažino už 304 690,37 Eur sumą, dėl kurios vykdomas priverstinis išieškojimas. Apeliacinis teismas neturi pagrindo nesutikti su tokia pirmosios instancijos teismo išvada. Ta aplinkybė, kad vykdymo veiksmai atliekami dėl to, jog UAB „Asnita“ hipoteka yra užtikrinusi trečiųjų asmenų UAB „Jėgos rezervas“ ir UAB „SKS Auditas“ prievoles, nepaneigia fakto, kad atsakovė jau turi pareigą padengti susidariusį įsiskolinimą (nors ir trečiųjų asmenų) savo turtu, o tokia prievolė priskirtina prie pradelstų turtinių prievolių. Šiuo atveju neturi reikšmės tai, kad susidariusį įsiskolinimas padengus UAB „Asnita“ turtu, atsakovė įgytų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš minėtų trečiųjų asmenų (šiuo metu toks reikalavimas nėra pareikštas, taigi negali būti ir įvertintas).
  15. Iš bylos medžiagos taip pat matyti, kad Vilniaus apygardos teisme 2017 m. spalio 23 d. buvo gautas UAB „Unifina“ pareiškimas, kuriuo ši prašė įtraukti ją į bylą trečiuoju asmeniu, nepareiškiančiu savarankiškų reikalavimų, ir atidėti 2017 m. spalio 23 d. 9:00 val. paskirtą teismo posėdį bei nustatyti kitą teismo posėdžio datą ir laiką. Teismas neatidėjo bylos nagrinėjimo ir, išnagrinėjęs ieškovės pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo bei UAB „Asnita“ vadovo pareiškimą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo, priėmė apskųstą nutartį.
  16. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su UAB „Unifina“ atskirajame skunde išdėstyta pozicija, kad neatidėjus civilinės bylos nagrinėjimo ir neįvertinus aplinkybės, jog atsakovė turi šiai bendrovei 110 000 Eur pradelstą skolą, klausimas dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo esą buvo išspręstas neteisingai.
  17. Atsakovė atsiliepime į atskiruosius skundus teigia, jog ji su UAB „Unifina“ jokios sutarties nesudarė. Taigi atsakovė neigia savo skolos egzistavimą šiai bendrovei, tačiau Lietuvos teismų informacinėje sistemoje Liteko nėra duomenų apie tai, kad atsakovė teismine tvarka ginčytų

    9UAB „Unifina“ pateikto susitarimo, t. y. 2015 m. liepos 9 d. teisių perleidimo sutarties Nr. 2015/07/09, galiojimą. Įvertinus tai, kad UAB „Unifina“ pateikė teisių perleidimo sutarties nuorašą, iš kurio matyti, kad ji buvo pasirašyta atsakovės, yra pagrindas labiau tikėti tuo, jog 110 000 Eur skola kreditorei UAB „Unifina“ turi būti priskirta prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų. Tačiau netgi tuo atveju, jei į pradelstų įsipareigojimų sudėtį būtų įtraukta ir skola kreditorei UAB „Unifina“, atsakovės pradelsti įsipareigojimai neviršytų pusės į jos balansą įrašyto turto vertės (pusė turto vertės = 609 122,04 Eur (1 218 244,08 Eur ÷ 2), pradelsti įsipareigojimai = 444 690,37 Eur (110 000 Eur + 304 690,37 Eur).

  18. Nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvados apie UAB „Asnita“ mokumą apeliantų išreikštos abejonės dėl atsakovei nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto (butų) perleidimo UAB „AEC Baltic“ teisėtumo, kadangi šių sandorių teisėtumas įstatymo nustatyta tvarka nėra nuginčytas (tokių duomenų byloje nėra). Kita vertus, net ir pripažinus tokius sandorius negaliojančiais, bendrovei būtų grąžinta dalis turto, taigi jo vertė padidėtų, tačiau atitinkamai būtų sprendžiamas klausimas dėl skolos UAB „AEC Baltic“ (ne)priskyrimo prie atsakovės pradelstų įsipareigojimų. Tačiau analizuojamu atveju yra aktuali dabartinė atsakovės finansinė padėtis, kuri buvo nustatyta vertinant, be kita ko, ir 2017 m. rugsėjo 15 d. balanso duomenis (pažymėtina, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse turtas taip pat buvo fiksuotas 2017 m. rugsėjo 15 d.). Paskutinieji atsakovės butų perleidimai, kaip nurodė apeliantai K. S. ir I. S., įvyko 2017 m. rugsėjo 14 d., todėl nesant duomenų, patvirtinančių, jog minėtas nekilnojamasis turtas vis tiek buvo įtrauktas į įmonės balansą, nėra pagrindo abejoti teismo padarytų išvadų dėl atsakovės turto vertės ir įsipareigojimų dydžio teisingumu.
  19. Kaip ne kartą buvo išaiškinta teismų praktikoje, pagal ĮBĮ normas bankrotas yra vienas iš rinkos ekonomikos įrankių, kurių pagalba siekiama užtikrinti ekonomikos gyvybingumą ir pašalinti iš rinkos nemokius subjektus, kurie nesugeba organizuoti rentabilios veiklos. Tačiau greitas verslo subjekto pašalinimas iš rinkos neužtikrina teisinio stabilumo kitiems rinkos dalyviams, savaime nepagerina jų finansinės padėties, o greitas ir koncentruotas likvidacinio tikslo vyravimas bankroto procese sudaro prielaidas teisiniam netikrumui atsirasti, todėl bankroto procedūros turėtų būti pradedamos tik įmonėms, kurios akivaizdžiai negali vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, o ne formaliai taikant ĮBĮ įtvirtintus nemokumo nustatymo kriterijus. Tai reiškia, kad bankroto procese, sprendžiant klausimą dėl įmonės nemokumo, prioritetas turi būti taikomas reabilitaciniam tikslui ir bankroto byla įmonei turi būti keliama tik tuomet, kai teismui, išanalizavus visus įrodymus, nelieka abejonių, kad įmonė yra nemoki (Lietuvos apeliacinio teismo 2011 m. rugsėjo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2377/2011; 2011 m. spalio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2561/2011; 2014 m. kovo 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-611/2014 ir kt.).
  20. Nagrinėjamu atveju ne tik negalima konstatuoti UAB „Asnita“ nemokumo fakto, tačiau nėra sąlygų kelti bankroto bylos ir dėl to, kad yra duomenų, patvirtinančių, jog ši bendrovė ir toliau ketina vykdyti veiklą (statyti kitą namų korpusą, pabaigti ir realizuoti šiuo metu statomis objektus). Be to, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, negalima daryti vienareikšmiškos išvados, kad įmonė veikia nuostolingai, kad jos finansinė padėtis nuolatos blogėja, todėl būtų netikslinga funkcionuojančią, tikėtina, su laikinais finansiniais sunkumais susidūrusią bendrovę šalinti iš rinkos, kadangi prioritetas turi būti teikiamas reabilitaciniam tikslui.

10Dėl restruktūrizavimo bylos

  1. ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytos materialaus pobūdžio sąlygos, kurioms esant gali būti pradėtas įmonės restruktūrizavimo procesas: 1) įmonė turi finansinių sunkumų arba yra reali tikimybė, kad jų turės per artimiausius 3 mėnesius; 2) įmonė nėra nutraukusi veiklos; 3) įmonė nėra bankrutuojanti ar bankrutavusi; 4) įmonė įsteigta ne mažiau kaip prieš 3 metus iki pareiškimo teismui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo pateikimo dienos; 5) nuo teismo sprendimo baigti įmonės restruktūrizavimo bylą arba nutarties nutraukti bylą ĮRĮ 28 straipsnio 1 dalies 2 ir 3 punktuose nurodytais pagrindais įsiteisėjimo dienos praėjo ne mažiau kaip penkeri metai. Be paminėtų ĮRĮ 4 straipsnyje nustatytų materialaus pobūdžio sąlygų, teismas taip pat turi patikrinti, ar egzistuoja procesinio pobūdžio sąlygos įmonės restruktūrizavimo bylai iškelti, ar pateikti visi ĮRĮ 6 straipsnio 4 dalyje nurodyti dokumentai, ar egzistuoja kitos procesinės sąlygos restruktūrizavimo bylai iškelti. Įmonės, atitinkančios ĮRĮ 4 straipsnio nuostatas ir siekiančios, kad būtų pradėtas jos restruktūrizavimas, vienasmenis ar kolegialus valdymo organas turi parengti įmonės restruktūrizavimo plano metmenis (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalis).
  2. ĮRĮ taip pat reglamentuoja atvejus, kada restruktūrizavimo byla negali būti iškelta. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 5 dalį teismas priima nutartį atsisakyti kelti įmonės restruktūrizavimo bylą, jeigu: 1) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė neatitinka bent vienos ĮRĮ 4 straipsnyje išdėstytų sąlygų; 2) buvo pažeisti ĮRĮ 5 straipsnyje ir 6 straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodyti reikalavimai; 3) nagrinėdamas pareiškimą teismas padaro pagrįstą išvadą, kad įmonė yra nemoki. Kadangi tiek restruktūrizavimas, tiek bankrotas yra įmonės mokumo problemų sprendimo priemonės, teismas, spręsdamas restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimą, turi vertinti ne tik įmonės pateiktus finansinius dokumentus, tačiau ir jos veiksmus rinkoje, kitus su vykdoma veikla susijusius duomenis. Turi būti įvertintos realios galimybės, taikant ĮRĮ nustatytas procedūras išsaugoti ir plėtoti įmonės veiklą, sumokėti skolas ir išvengti bankroto, gaunant įmonės kreditorių pagalbą, taikant ekonomines, technines, organizacines ir kitas priemones (ĮRĮ 2 straipsnio 3 dalis). Šios priemonės preliminariai numatomos įmonės restruktūrizavimo plano metmenyse (ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalies 7 punktas).
  3. ĮRĮ 5 straipsnio 1 dalyje detalizuojama, kokia informacija turi būti pateikta restruktūrizavimo plano metmenyse: esamos įmonės būklės trumpas apibūdinimas; priežastys, dėl kurių įmonė turi finansinių sunkumų; kreditorių sąrašas, reikalavimų sumos, jų įvykdymo terminai ir užtikrinimo priemonės; laidavimai, garantijos ir kitos prievolių įvykdymo užtikrinimo priemonės, kurias įmonė yra suteikusi tretiesiems asmenims; informacija apie bylas, kuriose įmonei pareikšti turtiniai reikalavimai; savanoriški įmonės įsipareigojimai kreditoriams mokėti palūkanas už laikotarpį nuo teismo nutarties iškelti įmonės restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos iki teismo nutarties patvirtinti įmonės restruktūrizavimo planą įsiteisėjimo dienos; preliminarus įmonės verslo planas, kuriame turi būti numatytos šio įstatymo 12 straipsnio 2 dalyje nurodytos priemonės; administravimo išlaidų sąmata.
  4. Pagal ĮRĮ 7 straipsnio 4 dalį įmonės restruktūrizavimo byla iškeliama, jeigu teismas nustato, kad egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą, taip pat, jei įmonės finansiniai rodikliai leidžia manyti, kad restruktūrizavimo metmenyse išsikelti tikslai sugrąžinti skolas kreditoriams gali būti realiai įgyvendinti (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. kovo 15 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-407/2012).
  5. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog egzistuoja visos restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Asnita“ materialaus ir procesinio pobūdžio sąlygos ir nėra nei vieno pagrindo atsisakyti iškelti restruktūrizavimo bylą.
  6. Apeliantai atskiruosiuose skunduose įrodinėja, kad atsakovės restruktūrizavimo plano metmenyse pateikta neteisinga informacija apie įmonės kreditorius. Apeliantų K. S. ir J. S. vertinimu, atsakovė restruktūrizavimo plano metmenyse pakankamai konkrečiai neįvardijo mokumo atkūrimo priemonių ir nepakankamai konkretizavo veiksmus, kurių bus imtasi mokumui atkurti. Apeliantų nuomone, visi teiginiai metmenyse grindžiami abstrakčiomis tikimybėmis. Jie pažymi, kad atsakovė nenurodė, kokiu pagrindu nukeliamas butų pardavimo terminas į 2018 metus, nedetalizavo, kurį 2018 m. mėnesį bus pradėti vykdyti įsipareigojimai.
  7. ĮRĮ 5 straipsnio analizė leidžia spręsti, kad įmonės restruktūrizavimo plano metmenys nėra tik deklaratyvaus pobūdžio dokumentas. Tačiau kartu tai nėra ir išsamus esamos bei būsimos įmonės būklės pristatymas. Restruktūrizavimo plano metmenyse įmonės esamos būklės trumpas apibūdinimas turi padėti atskleisti įmonės finansinių sunkumų priežastis bei sunkumų pobūdį, o būsimos būklės aprašymas susijęs su galimybe preliminariai įvertinti restruktūrizavimo proceso realumą bei sėkmę. Tai reiškia, kad plano metmenis galima apibūdinti kaip tam tikras restruktūrizavimo plano gaires, kuriomis remiantis vėliau restruktūrizavimo plane detalizuojami atskiri rodikliai. Restruktūrizavimo plano metmenims nėra pagrindo kelti reikalavimus, kurie keliami pačiam restruktūrizavimo planui (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. rugsėjo 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 2-1418/2012). Metmenyse nurodomos tik preliminarios priemonės, o konkrečios ir išsamios priemonės restruktūrizavimo laikotarpiui nustatomos restruktūrizavimo plane (ĮRĮ 12 straipsnis).
  8. Apeliacinio teismo vertinimu, trečiųjų asmenų K. S. ir J. S. pastabos dėl atsakovės restruktūrizavimo plano metmenų nesudaro pakankamo pagrindo išvadai, jog šie metmenys neatitinka įstatymo reikalavimų. Vien tai, kad rengiant ir teikiant restruktūrizavimo metmenis nebuvo pateikti įrodomieji duomenys, detaliai pagrindžiantys metmenyse nurodytų priemonių, kurias įgyvendinant bus siekiama atsiskaityti su kreditoriais, realumą, neleidžia vertinti metmenų turinio kaip pernelyg abstraktaus ar apskritai neatitinkančio ĮRĮ nuostatų. Tokių duomenų detalaus pagrindimo galima reikalauti kreditoriams sprendžiant restruktūrizavimo plano tvirtinimo klausimą. Taigi kreditoriai dar galės reikalauti atitinkamų paaiškinimų, įskaitant ir dėl atsakovės butų pardavimo termino nukėlimo į 2018 metus.
  9. Šiame kontekste pažymėtina ir tai, kad visi restruktūrizavimo plano metmenyse atsiradę netikslumai, kuriuos ginčija apeliantai ir kuriuos nustatė pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas klausimą dėl bankroto bylos (ne)iškėlimo UAB „Asnita“, jeigu bus reikalinga, taipogi galės būti ištaisyti restruktūrizavimo plane.
  10. Pažymėtina, jog restruktūrizavimo plano parengimui yra nustatytas 6 mėnesių terminas nuo nutarties iškelti restruktūrizavimo bylą įsiteisėjimo dienos. Šis terminas yra pakankamas, kad būtų galima konkretizuoti restruktūrizavimo plano metmenyse trumpai apibūdintus atskirus rodiklius, ištaisyti įsivėlusias klaidas, o kreditoriai restruktūrizavimo plano tvirtinime užims esminį vaidmenį, nes tam, kad būtų patvirtintas restruktūrizavimo plano projektas, už jį turi balsuoti kreditoriai, kurių reikalavimų suma vertine išraiška sudaro ne mažiau kaip 2/3 visų teismo patvirtintų kreditorių reikalavimų sumos (ĮRĮ 14 straipsnio 3 dalis). Tai reiškia, kad kreditoriai dar galės išreikšti savo nuomonę svarstant konkrečius su restruktūrizavimo plano įgyvendinimu bei tvirtinimu susijusius dalykus ir tik jie lems, ar galės būti toliau tęsiamas įmonės restruktūrizavimo procesas. Esant tokiai situacijai, nėra pagrindo manyti, kad atsakovės kreditorių teisės ir teisėti interesai per tokį gana trumpą laikotarpį iki restruktūrizavimo plano tvirtinimo stadijos būtų iš esmės pažeisti.
  11. Nėra pagrindo atsisakyti kelti UAB „Asnita“ restruktūrizavimo bylą ir dėl to, kad apeliantė UAB „Unifina“ nebuvo informuota apie atsakovės valdymo organo sprendimą kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo ir negavo restruktūrizavimo plano metmenų kopijos. Byloje teikdama atskirąjį skundą, kuriame išsakė ir savo pastabas dėl restruktūrizavimo plano metmenų, apeliantė iš esmės patvirtino, jog ji yra susipažinusi su šiuo dokumentu (metmenimis). Be to, ji, kaip ir kiti kreditoriai, galės dalyvauti restruktūrizavimo plano tvirtinimo procese, vadinasi, galės reikalauti iš UAB „Asnita“ paaiškinimų dėl restruktūrizavimo perspektyvų, dėl restruktūrizavimo plano metmenyse įsivėlusių netikslumų bei papildomai išreikšti savo nuomonę dėl restruktūrizavimo (ne)tikslingumo.
  12. Nustatytų faktinių bylos aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino aplinkybes, reikšmingas svarstant klausimus dėl bankroto bylos ir restruktūrizavimo bylos iškėlimo atsakovei UAB „Asnita“, tinkamai taikė ĮBĮ ir ĮRĮ normas bei šiuo atveju pagrįstai įžvelgė reabilitacinio tikslo bei priemonių taikymo prielaidas, todėl priėmė iš esmės teisingą sprendimą iškelti UAB „Asnita“ restruktūrizavimo bylą. Atskirųjų skundų motyvai apskųstos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo nepaneigia.

11Dėl restruktūrizavimo administratoriaus

  1. Tretieji asmenys K. S. ir J. S. atskirajame skunde nesutinka su teismo paskirta restruktūrizavimo administratore. Jų nuomone, ši administratorė negalės objektyviai atstovauti kreditorių interesams, nes jos kandidatūrą pasiūlė atsakovė.
  2. Tokie apeliantų teiginiai nėra pagrįsti bei prieštarauja įmonių restruktūrizavimo teisiniam reguliavimui.
  3. ĮRĮ 6 straipsnio, nustatančio reikalavimus teismui teikiamam pareiškimui dėl įmonės restruktūrizavimo bylos iškėlimo, 4 dalies 4 punkte numatyta, kad prie šio pareiškimo, be kita ko, turi būti pridedamas restruktūrizavimo administratoriaus sutikimas atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras, kuriame turi būti nurodyta, kad jis atitinka ĮRĮ 2 dalies reikalavimus ir nėra kitų teisės aktų nustatytų kliūčių jam atlikti įmonės restruktūrizavimo procedūras. Taigi, iš šio teisinio reglamentavimo darytina išvada, kad visais atvejais restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūrą privalo pasiūlyti įmonės, kuriai norima iškelti restruktūrizavimo bylą, valdymo organas, todėl vien tai, kad pati tokia įmonė (jos valdymo organo asmenyje) pasiūlo administratoriaus kandidatūrą, neleidžia a priori (iš anksto) spręsti apie šio administratoriaus šališkumą ar galimą netinkamą administravimo paslaugų teikimą kreditorių atžvilgiu.
  4. ĮRĮ 21 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kas negali būti paskirtas įmonės restruktūrizavimo administratoriumi. Šio straipsnio 3 ir 4 dalyse taip pat išvardinti atvejai, kada teismas gali atstatydinti iš pareigų restruktūrizavimo administratorių. Apeliacinės instancijos teismui nėra pateikta duomenų, kurie įrodytų, jog šioje proceso stadijoje egzistuoja minėti pagrindai nesutikti su teismo paskirto restruktūrizavimo administratoriaus kandidatūra.
  5. Dėl aptartų priežasčių (žr. nutarties 60-63 punktus) nėra pagrindo naikinti ir tą apskųstos teismo nutarties dalį, kuria atsakovės UAB „Asnita“ restruktūrizavimo administratoriumi paskirta D. U..

12Dėl pranešimo prokurorui

  1. Pagal CPK 300 straipsnio 1 dalį, paaiškėjus, kad byloje dalyvaujančio asmens arba kito asmens veiksmai ar neveikimas turi nusikalstamos veikos požymių, teismas apie tai praneša prokurorui. Nagrinėjamoje byloje tokių aplinkybių nenustatyta, apeliacinės instancijos teismas vien iš apelianto UAB „Unifina“ nurodytų aplinkybių neturi pagrindo spręsti apie tikėtinai padarytą nusikalstamą veiką. Apeliantas, manydamas, jog atsakovės veiksmuose yra nusikalstamos veikos požymių, dėl kurių reikėtų atlikti ikiteisminį tyrimą, turi teisę pats kreiptis į ikiteisminį tyrimą atliekančias institucijas.

13Dėl apibendrinančios išvados ir bylinėjimosi išlaidų

  1. Remdamasis šioje nutartyje išdėstytais motyvais, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, jog nėra pagrindo apskųstą teismo nutartį naikinti pagal atskiruosiuose skunduose pateiktus argumentus , todėl ji paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
  2. Kiti atskirųjų skundų argumentai nedaro įtakos apskųstos nutarties teisėtumo bei pagrįstumo įvertinimui, todėl apeliacinis teismas dėl jų išsamiau nepasisako.
  3. Atmetus apeliantų K. S. ir J. S. atskirąjį skundą, jų prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo netenkinamas (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

14Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutarė

15Vilniaus apygardos teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai