Byla 1A-230-954/2020
Dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė

1Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Giedraičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Dariaus Kantaravičiaus ir Nerijaus Meilučio, sekretoriaujant Linai Kopštalytei, dalyvaujant prokurorei Jūratei Plauskienei, nuteistajam R. B., jo gynėjui advokatui Romualdui Lincevičui, nukentėjusiajai I. B., jos atstovui advokatui Dainiui Gudui, nukentėjusiajam J. B., jo atstovei advokatei V. K.,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus dėl Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendžio, kuriuo R. B. pripažintas kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 5 dalyje ir nuteistas 3 metų laisvės atėmimo bausme. Vadovaujantis BK 641 straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė.

3Vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, įpareigojant neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždrausta naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

4Iš civilinės atsakovės ADB „( - )“ nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. priteista 3130,55 Eur turtinės žalos.

5Iš nuteistojo R. B. priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B. 25000 Eur neturtinės žalos, 600 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui J. B. 25000 Eur neturtinės žalos, 500 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai.

6Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atmestas, bet iš nuteistojo R. B. priteista 200 Eur turėtų išlaidų advokato pagalbai.

7Teisėjų kolegija

Nustatė

81.

9R. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis vairuodamas automobilį pažeidė Kelių eismo saugumo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio žuvo žmogus, o būtent – 2018 m. lapkričio 8 d. apie 22.31 val., kelyje ( - ) 12,700 kilometre, neatsargiai vairuodamas automobilį „VW Passat“ valstybiniai numeriai ( - ) pažeidė Kelių eismo taisyklių 99 punkto, 119 punkto ir 127 punkto, reikalavimus – privalėdamas važiuoti neviršydamas leistino važiavimo greičio, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukeldamas pavojų kitų asmenų gyvybei, jų turtui, nepasirinko saugaus ir leistino važiavimo greičio, kad galėtų saugiai valdyti automobilį, sulėtinti greitį ir prireikus sustoti iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties, nesilaikydamas reikalavimo, jog eismas Lietuvos Respublikoje vyksta dešine kelio puse, privalėdamas važiuoti kuo arčiau dešinio važiuojamosios dalies krašto, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, esant blogam matomumui (rūkas) žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 102 km/h greičiu, tuo apsunkindamas savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu motoroleriu „Yamaha sa14“ valstybinis numeris 43 ATR vairuojamu P. B., dėl ko įvyko eismo įvykis, kurio metu žuvo motorolerio vairuotojas P. B..

102.

11Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuosprendyje nurodė, kad visuma aplinkybių, apibūdinančių R. B. padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, rodo, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, kurios dydį nustatė atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumo laipsnį, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Teismas, atsižvelgęs į tai, kad padarytas neatsargus nusikaltimas, taip pat įvertinęs duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį kaip iš esmės teigiamai charakterizuojamą asmenybę, jo parodymus duotus teisiamojo posėdžio metu, iš kurių teismui nekilo abejonių, jog jis skaudžiai išgyvena dėl savo veiksmais sukeltų pasekmių ir nuoširdžiai gailisi, jis anksčiau neteistas, sprendė, kad šiuo atveju yra galimybė taikant BK 75 straipsnio nuostatas ir R. B. atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą.

122.1.

13Apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžius atsižvelgė į tai, kad R. B. žalą padarė dėl neatsargumo, jo gaunamos pajamos nėra didelės, dėl amžiaus ir turimo išsilavinimo galimybės gauti didesnes pajamas yra labai ribotos. Nekilnojamojo turto neturi. Taip pat apylinkės teismas pažymėjo, kad dėl artimo žmogaus netekties patirtos kančios ir dvasiniai sukrėtimai šiuo atveju nėra progresuojantys, nukentėjusieji I. B. ir J. B. pačias skaudžiausias pasekmes patyrė ir jautė nelaimės metu. Byloje taip pat nėra duomenų, kurie patvirtintų, jog nukentėjusiųjų dėl artimo žmogaus žūties patirti dvasiniai išgyvenimai būtų sukėlę jiems kokias nors ilgalaikes ypač neigiamas pasekmes, kad nukentėjusieji ateityje dėl to nebegalės gyventi pilnaverčio gyvenimo. Ieškovams padaryta pakankamai didelė turtinė žala, todėl šiuo pagrindu priteistinos neturtinės žalos dydis turi būti mažinamas. Sprendžiant klausimą dėl žalos dydžio, teismo vertinimu, turi būti atsižvelgta ir į bendrą ekonominę situaciją šalyje, į tai, kad nukentėjusieji ir civiliniai atsakovai I. B. ir J. B. buvo išsituokę ir gyveno atskirai, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atsižvelgiant į visumą nustatytų aplinkybių, vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendė, kad nukentėjusiajai bei civilinei ieškovei I. B. buvo padaryta 30000 Eur neturtinė žala, o J. B. buvo padaryta 25000 Eur neturtinė žala. Draudimui atlyginus nukentėjusiajai I. B. 5000 Eur, iš R. B. priteista 25000 Eur.

142.2.

15Marijampolės apylinkės teismas spręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo, nurodė, kad nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams iš kaltinamojo priteistina tam tikra neturtinės žalos dalis, taip pat ieškovų reikalavimai dėl neturtinės žalos priteisimo teismo buvo sumažinti, o nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys atmestas, todėl nukentėjusiesiems bei civiliniams ieškovams privalo būti kompensuota 50 procentų jų patirtų proceso išlaidų – J. B. – 500 Eur, I. B. – 600 Eur, o D. K. 200 Eur.

163.

17Nukentėjusioji I. B. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės apylinkės teismo 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti: jos pareikštą civilinį ieškinį tenkinti visiškai; iš R. B. priteisti visas jos turėtas bylinėjimo išlaidas; pripažinus R. B. kaltu pagal BK 281 straipsnio 5 dalį paskirti griežtesnę bausmę.

183.1.

19Skunde nurodo, kad sužinojusi, kad P. B. nebėra gyvųjų tarpe, ji patyrė didžiulius dvasinius išgyvenimus, emocinę depresiją, dvasinį sukrėtimą dėl jai pačio artimiausio žmogaus netekties. Ji ir P. B. buvo labai artimi. Po sūnaus mirties ją iki šiol lydi ir visą likusį gyvenimą lydės liūdesys. Apeliantės nuomone, teismas, sumažindamas jos prašomą priteisti neturtinės žalos dydį iki 25000 Eur pasielgė neteisingai. R. B. nuo nusikaltimo padarymo iki bylos nagrinėjimo teisme neatlygino net dalies padarytos žalos, tai taip pat rodo jo nenuoširdumą.

203.2.

21Nukentėjusioji skunde pažymi, kad ji nebegali normaliai dirbti, susikaupti darbe, ji dėl patirto nežmoniško streso ir išgyvenimų nuolat pradėjo lankytis Vilkaviškio pirminės sveikatos priežiūros centre pas gydytoją psichiatrą, geria jai skiriamus vaistus. Taip pat teismas skundžiamu nuosprendžiu nepagrįstai sumažino jos patirtas išlaidas advokato pagalbai apmokėti. Pagal pateiktus kvitus, ji turėjo 1200 Eur išlaidų, nepaisant to, teismas jai priteisė tik 600 Eur.

223.3.

23Apeliantės nuomone, R. B. teismas paskyrė per švelnią bausmę. Nors R. B. jos niekada neatsiprašė, teismui melavo, nepaisant to, teismas paskyrė 2 metų laisvės atėmimo bausmę ir ją atidėjo minimaliam terminui - vieneriems metams. Specialią teisę vairuoti transporto priemonę iš kaltinamojo teismas atėmė taip pat tik dvejiems metams, todėl mano, kad kaltinamasis nėra teisingai nubaustas, jam turėtų būti paskirta griežtesnė bausmė, ilgesniam terminui atimta speciali teisė vairuoti transporto priemonę.

244.

25Nukentėjusysis J. B. apeliaciniame skunde prašo 2019 m. gruodžio 12 d. Marijampolės apylinkės teismo nuosprendį pakeisti: R. B. paskirti griežtesnę laisvės atėmimo bausmę; paskirti ilgesnį baudžiamojo poveikio priemonės terminą, jam priteisti didesnę neturtinę žalą ir visas turėtas išlaidas procese, susijusias su advokato pagalba baudžiamojoje byloje; motorolerį sunaikinti arba perduoti jį gauti pageidaujantiems asmenims.

264.1.

27Skunde nurodo, kad vadovaujantis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu, 61 straipsniu nuteistajam R. B. teismas turėjo skirti bausmės vidurkį, t. y. mažiausia 4 (keturis) metus laisvės atėmimo, nes kaltininkas blogai elgėsi iki nusikaltimo padarymo momento, neiškvietė pagalbos įvykio metu, po įvykio neatliko jokių veiksmų, kurie leistų manyti, kad jis nuoširdžiai gailisi dėl padaryto nusikaltimo ar kitaip apgailestauja dėl įvykio. Apelianto nuomone, R. B. asmenybę vertinti teigiama, taip pat nėra jokio pagrindo, nes iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad jis linkęs prasižengti, iki įvykio nedirbo ir nesimokė, visiškai neatsakingai vertino jam oficialiai suteiktą teisę vairuoti motorines transporto priemones. Vadovaujantis BK 68 straipsniu teismas turėjo taikyti maksimalų specialiosios teisės naudotis transporto priemonėmis terminą, atsižvelgiant į tai, kad per labai trumpą laiką R. B. padarė du Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

284.2.

29Nukentėjusysis skunde nesutinka, ir su teismo nuosprendžio dalimi dėl jam perduotino motorolerio „YAMAHA“ valstybinis Nr. ( - ), kadangi teismas sprendimą šiuo klausimu priėmė nepasitaręs su juo, o jis nesutinka daiktą priimti, nes tai sukeltų papildomas dvasines kančias.

304.3.

31Apeliantas pažymi, kad teismas priteisdamas tokį mažą neturtinės žalos atlyginimą yra aiškiai neteisus, nes kitoje to pačio to pačio teismo byloje, neturtinės žalos atlyginimą (18000 Eur dydžio) priteisė už vienos akies praradimą muštynių metu. Apelianto įsitikinimu toks apylinkės teismo sprendimas yra neadekvatus.

324.4.

33Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo pasirinkta pozicija dėl proceso išlaidų dydžių nustatymo yra neteisinga ir neteisėta. Nuteistojo turtinė padėtis negali būti traktuojama kaip sunki, nes jis dirba, gauna pajamas, yra jauno amžiaus ir turi galimybes realizuoti save darbo rinkoje bei gauti geras pajamas iš darbo, nes jis nėra vedęs ir jo neriboja šeima ar vaikai dirbti bei uždirbti viename gerai apmokamame darbe ar keliuose darbuose.

345.

35Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji civilinė ieškovė I. B. ir jos atstovas advokatas Dainius Gudas prašė apeliacinį skundą tenkinti. Nukentėjusysis J. B. ir jo atstovė advokatė V. K. prašė apeliacinį skundą tenkinti. Prokurorė prašė nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies, tai yra bausmės atidėjimo terminą nustatyti dvejus metus bei nukentėjusiesiems civiliniams ieškovams pritiesti po 40 000 Eur neturtinės žalos ir visas jų turėtas proceso išlaidas.

36Nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies.

376.

38Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nukentėjusiųjų apeliaciniais skundais nėra ginčijama R. B. kaltė, o teisėjų kolegijai patikrinus baudžiamąją bylą teisės taikymo ir įrodymų vertinimo aspektais, abejoti R. B. veiksmų teisiniu vertinimu, jokio teisinio pagrindo neturi, todėl jo kaltės klausimas šiuo nuosprendžiu išsamiau neanalizuotinas.

39Dėl bausmės dydžio, bausmės vykdymo atidėjimo trukmės bei baudžiamojo poveikio priemonės termino

407.

41Apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji civiliniai ieškovai I. B. ir J. B. nurodo, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu R. B. paskyrė per švelnią laisvės atėmimo bausmę, taip pat nesutinka ir bausmės vykdymo atidėjimo terminu bei BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamosios poveikio priemonės trukme.

427.1.

43Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją ir laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). Baudžiamajame įstatyme taip pat nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių buvimą, įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

447.2.

45Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta ar per švelni. Teisėjų kolegijos vertinimu, apylinkės teismas, nuteistajam R. B. skirdamas bausmę už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytą nusikaltimą nepakankamai atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, todėl paskyrė per švelnią bausmę.

467.3.

47Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį (BK 1 straipsnis) svarbu ne tik tinkamai kvalifikuoti nusikalstamas veikas, bet ir nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui paskirti individualizuotas ir teisingas bausmes. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, numatyti BK 54 straipsnyje, reikalauja, kad teismas bausmę skirtų pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Visos paminėtos aplinkybės turi vienodą reikšmę skiriant bausmę. Be to, skiriant bausmę turi būti atsižvelgiama į visus BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatytus bausmės tikslus. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl, vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę. Teisėjų kolegija pažymi, kad paskirdamas nuteistajam R. B. bausmę už jo padarytą nusikaltimą, pirmosios instancijos teismas pažeidė BK 54 straipsnio reikalavimus.

487.4.

49Paskirdamas nuteistajam R. B. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281 straipsnio 5 dalyje, pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į tai, jog R. B. padaryta nusikalstama veika priskiriama neatsargių nusikaltimų kategorijai, į nuteistojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, į tai, kad nuteistojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat įvertino ir tai, jog R. B. anksčiau nėra teistas, nevedęs, dirba. Tačiau teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nepakankamai įvertino visas reikšmingas bausmės skyrimui aplinkybes ir padarė neteisingą išvadą, jog bausmės tikslai R. B. atžvilgiu bus pasiekti paskyrus jam už nusikalstamą veiką BK 281 straipsnio 5 dalyje sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę mažesnę nei sankcijos vidurkis. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam laisvės atėmimo bausmės dydį, tinkamai neįvertino R. B. asmenybės, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnio ir padarinių, reikšmingų nustatant bausmės dydį, todėl jam paskyrė neteisingą bausmę.

507.5.

51Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo gali būti nuteistas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų. Pažymėtina, kad pagal galiojančią teisminę praktiką, skiriant bausmes pagal BK 281 straipsnį turi būti atsižvelgta į šio nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kilusius padarinius, nukentėjusiųjų skaičių, taip pat į tai ar kelių transporto eismo saugos taisyklių pažeidimai buvo šiurkštūs, ar jie padaryti sąmoningai. Atvejai, kai kaltininkas BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padaro šiurkščiai, sąmoningai pažeisdamas Kelių eismo taisykles ir dėl to žūsta žmonių, tai suponuoja būtinybę skirti griežtesnes bausmes. Be to, šių labai sunkių padarinių reikšmės skiriamai bausmei negali sumenkinti ir byloje nustatytos kaltininko atsakomybę lengvinančios aplinkybės ar teigiamai apibūdinama kaltininko asmenybė.

527.6.

53R. B. jam inkriminuojamą neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisykles, būdamas pradedančiuoju vairuotoju, esant blogam matomumui (rūkas) žymiai viršijo leistiną 70 km/h važiavimo greitį, važiavo ne mažesniu nei 102 km/h greičiu, tuo apsunkindamas savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu motoroleriu. Bylos duomenys patvirtina, kad R. B. teisę vairuoti transporto priemones yra įgijęs tik 2018 m. gegužės 3 d. (2 t., b. l. 12). Be to, Kelių eismo taisyklės pažeidė ne pirmą kartą, 2018 m. spalio 12 d. jam buvo paskirta pastaba už Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 417 straipsnio 8 dalyje numatytą nusižengimą (2 t., b. l. 179). Teisėjų kolegijos vertinimu, R. B. elgesys rodo padidintą jo neatsakingumą ir abejingumą įstatymų reikalavimams bei kitiems eismo dalyviams, žymiai viršijęs didžiausią leidžiamą važiavimo greitį, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, kurioje susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu motoroleriu ir taip sukėlė eismo įvykį su itin sunkiais padariniais – dėl R. B. padarytų grubių Kelių eismo taisyklių reikalavimų pažeidimų kilo BK 281 straipsnio 5 dalies dispozicijoje numatyti neatstatomi padariniai – žuvo motorolerio vairuotojas P. B.. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo R. B. paskirta trejų metų, BK 281 straipsnio 5 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė yra aiškiai per švelni, neatitinka bausmės paskirties, teisingumo ir protingumo principų, todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) ir R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 281 straipsnio 5 dalyje, padarymą paskirta laisvės atėmimo bausmė didintina iki ketverių metų. Šiuo atveju taip pat taikytinos ir BK 641 straipsnio nuostatos.

548.

55BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi, BK 75 straipsnio nuostatų taikymas galimas tik tuomet, kai, be nustatytų BK 75 straipsnio 1 dalyje nurodytų formalių pagrindų (nusikalstamos veikos kategorijos ir paskirtos bausmės dydžio), teismas pripažįsta, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pagal teismų praktiką, teismui sprendžiant bausmės vykdymo atidėjimo klausimą, vertinamos visos bylos aplinkybės, susijusios ir su padaryta nusikalstama veika, ir su nuteistojo asmenybe, t. y. nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdis, laipsnis, nuteistojo asmenybės teigiamos ir neigiamos savybės, jo elgesys šeimoje ir visuomenėje, polinkiai, nusikalstamos veikos padarymo priežastys, elgesys po nusikalstamos veikos padarymo (ar jis supranta padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą ir kritiškai vertina savo elgesį, pripažįsta kaltę, neneigė jos ir ikiteisminio tyrimo metu, nesistengė išvengti atsakomybės, savo elgesiu po nusikalstamos veikos padarymo siekė įrodyti, jog ateityje nedarys kitų veikų) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-132-942/2016 ir kt.).

569.

57Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, R. B. atžvilgiu pagrįstai taikė BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėjo paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, tačiau be jokio pagrindo nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimo terminą nustatė minimaliam vienerių metų laikotarpiui.

589.1.

59Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas BK 75 straipsnio nuostatų taikymą, pirmosios instancijos teismas nenurodė jokių motyvų dėl minimalaus bausmės vykdymo atidėjimo termino. Pagrįstai nuosprendyje įvertinta tai, jog R. B. padarė neatsargų nusikaltimą, anksčiau neteistas, dirba, kaltu prisipažino ir nuoširdžiai gailisi. Pažymima, kad teismas, priimdamas sprendimą dėl BK 75 straipsnio taikymo, turi įvertinti nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltininko asmenybę (jį apibūdinančius duomenis iki nusikaltimo padarymo, nusikaltimo darymo metu ir po nusikaltimo), taip pat įvertinti kaltininko atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Tokiais atvejais svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, kad būtų pasiekti bausmės tikslai, numatyti BK 41 straipsnio 2 dalyje. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikaltusius asmenis, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

609.2.

61Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visumą aplinkybių, bausmės vykdymo atidėjimo terminas R. B. turi siekti bent jau įstatyme numatyto bausmės vykdymo termino atidėjimo vidurkį – 2 metus. Tokia išvada daroma, nes tik paskyrus tokį bausmės vykdymo atidėjimo terminą bus pasiekti BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir užkirstas kelias naujų nusikalstamų veikų darymui. Esant šios aplinkybėms pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo nustatant bausmės vykdymo atidėjimo terminą (BPK 328 straipsnio 1 punktas).

6210.

63Nukentėjusieji civiliniai ieškovai I. B. ir J. B. apeliaciniuose skunduose nurodo ir tai, jog nuteistajam R. B. skundžiamu nuosprendžiu paskirtas per trumpas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

6410.1.

65BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį. BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – pagal BK 67 straipsnio 3 dalį gali būti skiriama kartu su bausme, o BK 68 straipsnio 1 dalis nustato esminę šios baudžiamojo poveikio priemonės taikymo sąlygą – teismas gali uždrausti asmeniui naudotis teise vairuoti transporto priemonę tais atvejais, kai naudodamasis šia teise asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą tiek skiriant bausmę, tiek atleidžiant kaltininką nuo baudžiamosios atsakomybės ar atidedant paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, taip pat pritarta teismų praktikai, kai ši baudžiamojo poveikio priemonė skiriama nustačius, kad kaltininkas nuolat pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnio atitinkamoje dalyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo ar transporto priemonių eksploatavimo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Nagrinėjamu atveju baudžiamoji poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – privalo būti taikoma, kadangi eismo įvykį R. B. sukėlė būtent naudodamasis šia teise.

6610.2.

67BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis, tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones, tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalį (įstatymo redakcija galiojusi iki 2019 m. balandžio 1 d.), numatyta, kad teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki trejų metų. Pirmosios instancijos teismas nuteistajam R. B. uždraudė naudotis specialia teise 2 metų laikotarpiui. Nukentėjusysis J. B. apeliuoja į tai, kad nuteistajam R. B. paskirtas per trumpas teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas.

6810.3.

69Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. padarė nusikaltimą šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus – būdamas pradedančiuoju vairuotoju, esant blogam matomumui, esant rūkui, žymiai viršijo leistiną 70 km/h greitį, važiavo ne mažesniu nei 102 km/h greičiu, tuo apsunkindamas savalaikį reagavimą bei efektyvų vairuojamos transporto priemonės valdymą, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą ir susidūrė su iš priekio atvažiuojančiu motoroleriu. Iš bylos medžiagos matyti, kad R. B. Kelių eismo taisykles pažeidė ne pirmą kartą. Teisę vairuoti transporto priemones buvo įgijęs tik prieš pusę metų, todėl naudodamasis specialia teise ir valdydamas padidintą pavojaus šaltinį privalėjo elgtis atsakingai. Tačiau R. B. itin atmestinai vykdė teisės aktų, reglamentuojančių eismo dalyvių elgesį, reikalavimus, nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus, ir tokiais savo nusikalstamais veiksmais sukėlė itin sunkias pasekmes – avarijos metu žuvo jaunas žmogus. Atsižvelgdama į tai, teisėjų kolegija sprendžia, kad bausmės paskirčiai įgyvendinti nuteistajam kartu su bausme paskirtas baudžiamojo poveikio priemonės terminas yra per trumpas. Dėl to, atitinkamai R. B. keistinas baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones – terminas, uždraudžiant R. B. naudotis teise vairuoti transporto priemones dviem metams šešiems mėnesiams.

70Dėl neturtinės žalos

7111.

72Taip pat nukentėjusieji civiliniai ieškovai I. B. ir J. B. apeliaciniuose skunduose nesutinka su pirmosios instancijos teismo nustatytais ir jiems priteistais neturtinės žalos dydžiais. Apeliantai įsitikinę, kad jiems turi būti priteista po 100 000 Eur neturtinės žalos.

7312.

74BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti civilinį ieškinį kaltinamajam bei už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims. BPK 113 straipsnio 2 dalis numato, kad tokiu atveju, kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių sprendimo šis kodeksas nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Teismų praktikoje pripažįstama, kad pagal šią normą taikomos ne tik civilinio proceso, bet ir civilinės teisės nuostatos.

7512.1.

76Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje numatyta, jog neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra pažymėjęs, neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma kompensuoti. Teismo funkcija – kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo asmens patirtą fizinį ir dvasinį skausmą ir kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Priteistinos neturtinės žalos dydį bylose lemia konkrečios aplinkybės, kurios įvairiose bylose būna skirtingos, todėl ir teismų praktika nustatant neturtinės žalos dydį yra įvairi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-397/2012).

7712.2.

78Be to, pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnis); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Pažymėtina, kad, nustatydamas neturtinės žalos atlyginimo dydį, teismas negali suabsoliutinti vieno pasirinkto kriterijaus, o kitus ignoruoti. Kad ir kokie skaudūs būtų įvykio padariniai, teismas privalo vertinti visumą ir taip nustatyti maksimaliai teisingą, situaciją atitinkantį neturtinės žalos atlyginimo dydį. Nepaisant asmens padaryto pažeidimo ir prievolės atlyginti padarytą neturtinę žalą, svarbu užtikrinti, kad žalą padaręs asmuo realiai galėtų sumokėti nukentėjusiajam priteistą neturtinės žalos dydį ir būtų suinteresuotas tai padaryti kiek įmanoma greičiau, o nukentėjęs asmuo realiai gautų jam priteistą sumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis Nr. 2K-272/2011). Vertybiniai teisingumo, protingumo, sąžiningumo kriterijai yra bendrieji teisės principai, konkrečioje situacijoje užtikrinantys priešingų interesų pusiausvyrą, atsižvelgiant į situacijos ypatumus. Todėl teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ne tik į nukentėjusiojo, bet ir į pagrįstus kaltininko interesus, t. y. į kaltininko turtinę padėtį, žalos padarymo aplinkybes ir kt. Tai sudaro prielaidas siekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinės nutartys Nr. 2K-383/2010, 2K-4/2011).

7912.3.

80Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į pirmiau nurodytų kriterijų visumą, taip pat didelį dėmesį skyręs Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai tokio pobūdžio bylose, išsamiai įvertinęs bylos aplinkybes, taip pat atsižvelgęs į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus, nukentėjusiesiems nustatė teisingus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Pirmosios instancijos teismas nenukrypo nuo įstatymo nuostatų ir teismų praktikos šios kategorijos bylose, todėl pripažinti, jog netinkamai taikė CK 6.250 straipsnio nuostatas, neteisingai įvertino visus žalos atlyginimo kriterijus, nėra objektyvaus pagrindo.

8112.4.

82Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, jog teismų praktikoje susiformavusi nuostata, kad Kelių eismo taisyklių pažeidimo baudžiamosiose bylose dėl asmens žūties eismo įvykio metu jo artimiesiems priteistinų neturtinių žalų dydžiai paprastai svyruoja nuo 2896,20 Eur iki 30 000 Eur (žuvusiojo vaikui), nuo 4344,30 Eur iki 31 298 Eur (žuvusiojo sutuoktiniui) ir nuo 2896,20 Eur iki 26 065 Eur (tėvui / motinai) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-196/2009, 2K-539/2010, 2K-150/2011, 2K-90/2012, 2K-344/2012, 2K-397/2012, 2K-135/2013, 2K-204/2013, 2K-243-648/2015, 2K-541-511/2015, 2K-387-511/2016, 2K-346-511/2016, 2K-86-699/2017, 2K-143-696/2017, 2K-188-648/2017). Taigi remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, apylinkės teismo nurodyta pozicija dėl nurodytų priteisiamų žalos dydžių ir konkrečiai nagrinėjamoje byloje nustatytų nukentėjusiajai I. B. 30 000 Eur, nukentėjusiajam J. B. 25 000 Eur neturtinės žalos dydžių, negali būti laikoma kaip neteisinga ir neatitinkanti teismų praktikos.

8312.5.

84Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų apeliaciniuose skunduose, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl nukentėjusiesiems priteistinų neturtinės žalos atlyginimo dydžių, įvertino žuvusiojo ir nukentėjusiųjų tarpusavio santykius, ryšį, taip pat atsižvelgė į nukentėjusiųjų patirtus išgyvenimus dėl vienintelio sūnaus netekties, dvasinį sukrėtimą. Nustatydamas nukentėjusiesiems neturtinės žalos atlyginimo dydžius, apylinkės teismas atsižvelgė ir į R. B. kaltės formą – jo padaryta veika priskiriamas prie neatsargių nusikaltimų. Pažymėtina, kad pagal formuojamą teismų praktiką, neatsargiais nesmurtiniais veiksmais pasireiškusi kaltė sudaro prielaidas neturtinės žalos dydį nustatyti mažesnį nei tyčiniais kaltininko veiksmais padaryta žala. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydžius, taip pat atsižvelgė į kaltininko jauną amžių, kad yra dirbantis, taip pat į finansinę padėtį (neturi nekilnojamojo turto), į bendrą šalies pragyvenimo lygį bei vidutines gyventojų pajamas, į padarytos nusikalstamos veikos objekto – žmogaus gyvybės ir sveikatos – svarbą, įvertino tai, kad R. B. padarė šiurkščius Kelių eismo taisyklių pažeidimus.

8512.6.

86Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmiau paminėtų aplinkybių matyti, kad apylinkės teismas, diferencijuodamas neturtinės žalos dydžius kiekvienam nukentėjusiajam, tinkamai įvertino visas neturtinei žalai atlyginti reikšmingas aplinkybes, motyvuotai pasisakė, kodėl mažina jų prašomas priteisti sumas ir kodėl kiekvienam nukentėjusiajam priteisia būtent tokius neturtinės žalos atlyginimo dydžius bei savo išvadas pagrindė išsamiais argumentais ir suformuota teismų praktika tokio pobūdžio bylose, todėl konstatuoti, kad apylinkės teismas, spręsdamas neturtinės žalos priteisimo klausimą, netinkamai taikė BPK ir CK normų, reglamentuojančių neturtinės žalos turinį ir jos dydžio nustatymo reikalavimus, ir dėl to nukentėjusiesiems nustatė aiškiai per mažus neturtinės žalos atlyginimo dydžius, nėra jokio objektyvaus pagrindo, todėl keisti nuosprendį šiuo klausimu nėra teisinio pagrindo. Neturtinės žalos atlyginimo priteisimas iš kaltininko negali būti siejamas su kaltininko nubaudimu, kadangi neturtinė žala atlieka kitokią funkciją, t. y. kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiųjų patirtą fizinį ir dvasinį skausmą bei kitus neigiamus neturtinio pobūdžio išgyvenimus. Be to, itin didelis neturtinės žalos priteisimas iš kaltininko neleidžia pasiekti protingos nukentėjusiojo ir kaltininko skirtingų interesų pusiausvyros.

87Dėl proceso išlaidų

8813.

89Apeliantai taip pat prašo priteisti iš nuteistojo R. B. visas jų turėtas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sumažino priteistinas išlaidas advokatų pagalbai apmokėti.

9013.1.

91BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo nuožiūra pakvietė dalyvauti procese ekspertą, specialistą, gynėją ar atstovą arba turėjo kitų išlaidų, jas apmoka pats iš savo lėšų; jis gali prašyti teismo, kad šios išlaidos būtų pripažintos proceso išlaidomis ir išieškotos iš nuteistojo. Pagal BPK 105 straipsnio 1 dalį, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Advokato pagalbai apmokėti turėtų išlaidų atlyginimui taip pat skirta ir BPK 106 straipsnio 2 dalies norma, kurioje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

9213.2.

93Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį bei civilinį ieškovą J. B. atstovavusi advokatė V. K. pateikė pinigų priėmimo kvitą 1000 Eur sumai (t. 3, b. l. 71), o nukentėjusiąją bei civilinę ieškovę I. B. atstovavęs advokato padėjėjas Kęstutis Pužaitis pateikė pinigų priėmimo kvitą 1200 Eur sumai (t. 3, b. l. 117). Pirmosios instancijos teismas priimdamas nuosprendį, aprašomojoje dalyje nurodė, kad proceso išlaidos mažintinos atsižvelgiant į civilinių ieškinių reikalavimų tenkinimo dalį. Taip pat teismas atsižvelgė ir į nukentėjusiųjų atstovų atliktų darbų apimtį.

9413.3.

95Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad advokatams už jų atliktą darbą sumokėtos pinigų sumos nėra aiškiai per didelės. Iš bylos medžiagos matyti, kad nukentėjusiąją I. B. atstovavęs advokato padėjėjas parengė civilinį ieškinį tiek dėl turtinės žalos, tiek ir dėl neturtinės žalos atliginimo. Be to, ją atstovavo ir pirmosios instancijos teisme. Nukentėjusįjį J. B. atstovavusi advokatė V. K. parengė civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos, vėliau pateikė patikslintą civilinį ieškinį. Taip pat nukentėjusįjį J. B. atstovavo pirmosios instancijos teisme. Nors BPK 106 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas atsižvelgęs į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti, tačiau nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. yra jauno amžiaus, dirbantis, todėl nėra pagrindo spręsti, jog nuteistojo R. B. turtinė padėtis yra itin bloga. Kolegijos vertinimu, prašomos priteisti sumos atitinka advokatų darbo sąnaudas, yra proporcingos atliktiems advokatų veiksmams, atitinka protingumo kriterijus, todėl iš nuteistojo R. B. priteistinos visos nukentėjusiųjų I. B. ir J. B. turėtos proceso išlaidos pirmosios instancijos teisme (BPK 106 straipsnis). Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų klausimo (BPK 328 straipsnio 4 dalis).

9613.4.

97Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacine tvarka. Apeliacinės instancijos teisme priteisiant išlaidas advokato paslaugoms apmokėti, būtina atsižvelgti į tai, pagal kieno skundą buvo nagrinėta byla ir koks yra šio skundo nagrinėjimo rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-351/2009, 2K-410/2008). Šioje baudžiamojoje byloje apeliacinis procesas vyko pagal nukentėjusiųjų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu buvo pateiktas 2020 m. kovo 9 d. pinigų priėmimo kvitas, kad I. B. sumokėjo 400 Eur advokatui už apeliacinio skundo surašymą ir atstovavimą apeliacinės instancijos teisme (3 t., b. l. 207). Nagrinėjant bylą apeliacine žodinio proceso tvarka teismo posėdyje nukentėjusiąją I. B. atstovavo advokatas D. Gudas. Atsižvelgiant į apeliacinių skundų nagrinėjimo rezultatą, t. y., kad apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies, į tai, kad advokatas paruošė apeliacinį skundą bei dalyvavo jo nagrinėjime, teisėjų kolegija sprendžia, kad nukentėjusiosios I. B. prašoma priteisti 400 Eur suma yra pagrįsta ir atitinka protingumo kriterijų, todėl turi būti priteista iš nuteistojo R. B..

9814.

99Apylinkės teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atmetė, tačiau iš nuteistojo priteisė 200 Eur jos turėtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas galimai netinkamai išsprendė proceso išlaidų paskirstymo klausimą, tačiau pagal bylų apeliacinio nagrinėjimo bendrąsias nuostatas nuosprendžių (nutarčių) teisėtumas ir pagrįstumas patikrinamas neviršijant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Apeliacinio skundo ribas apibrėžia nuosprendžio (nutarties) apskundimo pagrindai ir motyvai bei apelianto prašymai. Ši baudžiamoji byla nagrinėjama pagal nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus, kuriuose nėra ginčijama nuosprendžio dalis dėl proceso išlaidų priteisimo D. K., apeliacinių skundų nuteistasis ar prokuroras nėra pateikę, todėl, neperžengiant apeliacinių skundų ribų, procesų išlaidų priteisimo D. K. klausimas nesvarstomas.

100Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

10115.

102Nukentėjusysis J. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta nuosprendžiui įsiteisėjus jam perduoti motorolerį „Yamaha“, kurio valstybinis numeris ( - ). Nurodo, kad nesutinka, jog motoroleris būtų grąžintas jam, nes tai jam sukeltų papildomas dvasines kančias. Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pirmosios instancijos teismas dėl tokio savo sprendimo jokių motyvų neišdėstė. Teisėjų kolegija pažymi, kad BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punkte numatyta, kad daiktai, kurie yra menkaverčiai ir negali būti sunaudoti, sunaikinami arba gali būti atiduodami suinteresuotoms įmonėms, įstaigoms, organizacijoms ar fiziniams asmenims, jeigu jie to prašo. Iš byloje esančių foto nuotraukų matyti, kad eismo įvykio metu motoroleris buvo stipriai apgadintas, neatliktus remonto nėra tinkamas naudoti (1 t., b. l. 39–41). Teisėjų kolegija, atsižvelgusi į tai, jog motoroleris nėra tinkamas naudoti bei į tai, jog nukentėjusysis J. B. nesutinka su tuo, kad jam būtų gražintas motoroleris „Yamaha“, sprendžia, jog jis turi būti sunaikintas kaip menkavertis ir netinkamas naudoti (BPK 94 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Dėl to, kas paminėta, skundžiamas pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl netinkamai išspręsto daikto – motorolerio „Yamaha“, turėjusio reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimo (BPK 328 straipsnio 4 punktas).

103Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, 4 punktu,

Nutarė

104nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies.

105Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d. nuosprendį pakeisti:

106R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 5 dalį, padarymą paskirti laisvės atėmimą 4 (ketveriems) metams.

107Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo nuosprendžiu, paskirtą laisvės atėmimo bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 2 (dvejiems) metams 8 (aštuoniems) mėnesiams.

108Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos laisvės atėmimo bausmė vykdymą atidėti 2 (dviem) metams.

109Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, R. B. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise ir uždrausti naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dviem) metams 6 (šešiems) mėnesiams.

110Iš nuteistojo R. B. priteisti: nukentėjusiajai civiliniai ieškovei I. B. 1 600 (vieną tūkstantį šešis šimtus) Eur turėtų išlaidų, atstovo paslaugoms pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, apmokėti, nukentėjusiajam J. B. 1 000 (vieną tūkstantį) Eur turėtų išlaidų, atstovo paslaugoms pirmosios instancijos teisme, apmokėti.

111Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – motorolerį „Yamaha“, valstybinis Nr. ( - ), saugomą UAB „( - )“ saugojimo aikštelėje, sunaikinti (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalis 4 punktas).

112Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

113Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. Vadovaujantis 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams,... 4. Iš civilinės atsakovės ADB „( - )“ nukentėjusiajai ir civilinei... 5. Iš nuteistojo R. B. priteista: nukentėjusiajai ir civilinei ieškovei I. B.... 6. Nukentėjusiosios bei civilinės ieškovės D. K. civilinis ieškinys dėl... 7. Teisėjų kolegija... 8. 1.... 9. R. B. pagal BK 281 straipsnio 5 dalį nuteistas už tai, kad jis vairuodamas... 10. 2.... 11. Marijampolės apylinkės teismas, skirdamas bausmę nuosprendyje nurodė, kad... 12. 2.1.... 13. Apylinkės teismas nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydžius... 14. 2.2.... 15. Marijampolės apylinkės teismas spręsdamas dėl proceso išlaidų priteisimo,... 16. 3.... 17. Nukentėjusioji I. B. apeliaciniame skunde prašo Marijampolės apylinkės... 18. 3.1.... 19. Skunde nurodo, kad sužinojusi, kad P. B. nebėra gyvųjų tarpe, ji patyrė... 20. 3.2.... 21. Nukentėjusioji skunde pažymi, kad ji nebegali normaliai dirbti, susikaupti... 22. 3.3.... 23. Apeliantės nuomone, R. B. teismas paskyrė per švelnią bausmę. Nors R. B.... 24. 4.... 25. Nukentėjusysis J. B. apeliaciniame skunde prašo 2019 m. gruodžio 12 d.... 26. 4.1.... 27. Skunde nurodo, kad vadovaujantis BK 54 straipsniu, 55 straipsniu, 61 straipsniu... 28. 4.2.... 29. Nukentėjusysis skunde nesutinka, ir su teismo nuosprendžio dalimi dėl jam... 30. 4.3.... 31. Apeliantas pažymi, kad teismas priteisdamas tokį mažą neturtinės žalos... 32. 4.4.... 33. Apeliantas taip pat nurodo, kad teismo pasirinkta pozicija dėl proceso... 34. 5.... 35. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nukentėjusioji civilinė... 36. Nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliaciniai skundai... 37. 6.... 38. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos... 39. Dėl bausmės dydžio, bausmės vykdymo atidėjimo trukmės bei baudžiamojo... 40. 7.... 41. Apeliaciniuose skunduose nukentėjusieji civiliniai ieškovai I. B. ir J. B.... 42. 7.1.... 43. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio... 44. 7.2.... 45. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės... 46. 7.3.... 47. Teisėjų kolegija pažymi, kad įgyvendinant baudžiamojo įstatymo paskirtį... 48. 7.4.... 49. Paskirdamas nuteistajam R. B. bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK... 50. 7.5.... 51. Už BK 281 straipsnio 5 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą asmuo... 52. 7.6.... 53. R. B. jam inkriminuojamą neatsargų nusikaltimą padarė šiurkščiai... 54. 8.... 55. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu... 56. 9.... 57. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, R. B. atžvilgiu... 58. 9.1.... 59. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad spręsdamas BK 75 straipsnio... 60. 9.2.... 61. Teisėjų kolegijos manymu, įvertinus visumą aplinkybių, bausmės vykdymo... 62. 10.... 63. Nukentėjusieji civiliniai ieškovai I. B. ir J. B. apeliaciniuose skunduose... 64. 10.1.... 65. BK 67 straipsnio 1 dalis nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonės turi... 66. 10.2.... 67. BK 68 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui... 68. 10.3.... 69. Nagrinėjamu atveju nuteistasis R. B. padarė nusikaltimą šiurkščiai... 70. Dėl neturtinės žalos ... 71. 11.... 72. Taip pat nukentėjusieji civiliniai ieškovai I. B. ir J. B. apeliaciniuose... 73. 12.... 74. BPK 109 straipsnyje ir 111 straipsnio 1 dalyje nustatyta, jog asmuo, dėl... 75. 12.1.... 76. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1... 77. 12.2.... 78. Be to, pažymima, kad neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra... 79. 12.3.... 80. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, atsižvelgęs į... 81. 12.4.... 82. Atkreipiamas apeliantų dėmesys į tai, jog teismų praktikoje susiformavusi... 83. 12.5.... 84. Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei teigiama nukentėjusiųjų... 85. 12.6.... 86. Taigi teisėjų kolegija konstatuoja, kad iš pirmiau paminėtų aplinkybių... 87. Dėl proceso išlaidų... 88. 13.... 89. Apeliantai taip pat prašo priteisti iš nuteistojo R. B. visas jų turėtas... 90. 13.1.... 91. BPK 104 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad proceso dalyvis, kuris savo... 92. 13.2.... 93. Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme nukentėjusįjį bei civilinį... 94. 13.3.... 95. Teisėjų kolegijos vertinimu, pateikti duomenys rodo, kad advokatams už jų... 96. 13.4.... 97. Taip pat teisėjų kolegija pažymi, kad teismų praktikoje laikomasi... 98. 14.... 99. Apylinkės teismas nukentėjusiosios ir civilinės ieškovės D. K. civilinį... 100. Dėl daiktų, turėjusių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti... 101. 15.... 102. Nukentėjusysis J. B. apeliaciniame skunde nesutinka ir su pirmosios... 103. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 104. nukentėjusiųjų civilinių ieškovų I. B. ir J. B. apeliacinius skundus... 105. Marijampolės apylinkės teismo Vilkaviškio rūmų 2019 m. gruodžio 12 d.... 106. R. B. už nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 107. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 641 straipsniu, šiuo... 108. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, R. B. paskirtos laisvės atėmimo... 109. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies... 110. Iš nuteistojo R. B. priteisti: nukentėjusiajai civiliniai ieškovei I. B. 1... 111. Daiktą, turėjusį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti –... 112. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.... 113. Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos....