Byla 1A-35/2014
Dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Laimos Garnelienės (pranešėjos), teisėjų Albino Bielskio ir Svajūno Knizlerio, sekretoriaujant Audronei Rasiulienei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, gynėjams advokatams Auksanui Čiupailai, Georgijui Zavtrakovui, Valdui Burneikiui, Kristinai Sandaraitei-Butvilienei, nuteistiesiems M. A., A. P., A. G., nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui S. G., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui R. Š., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą:

  • pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo S. G. bei nuteistojo

2M. A., apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio, kuriuo:

3M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį 1 (vieneriems) metams laisvės atėmimo, pagal BK 129 straipsnio 1 dalį 11 (vienuolikai) metų laisvės atėmimo. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1, 2 punktais, paskirtos bausmės subendrintos, griežtesne bausme apimant švelnesnę ir M. A. paskirta galutinė subendrinta 11 (vienuolikos) metų laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose.

4Iš M. A. nukentėjusiajam S. G. priteista 11 000 Lt (vienuolika tūkstančių litų) turtinės žalos atlyginimui bei 200 000 Lt (du šimtai tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti.

5Be to, iš M. A. priteista šeši tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt du litai 24 centai Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei vienas tūkstantis šešiasdešimt penki litai 40 centų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

6A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1dalį 1 (vienerių) metų ir 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ją atliekant pataisos namuose.

7A. P. išteisintas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

8- pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo S. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžio, kuriuo:

9G. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

10G. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

  • pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo S. G. ir nuteistojo A. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio, kuriuo:

11A. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei nubaustas laisvės atėmimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

12A. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

13Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo civilinio ieškovo S. G. civilinis ieškinys dėl turtinės 11 000 Lt (vienuolikos tūkstančių litų) ir neturtinės 1 000 000 Lt (milijono litų) žalų atlyginimo paliktas nenagrinėtas.

14Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi iš A. G. neišieškotos Policijos departamento prie LR VRM ekstradicijos išlaidos 7 244,53 Lt (septyni tūkstančiai du šimtai keturiasdešimt keturi litai ir 53 ct).

15Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2014 m. sausio 30 d. nutartimi šios trys baudžiamosios bylos sujungtos į vieną.

16Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

17M. A., A. P. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nuteisti už tai, kad veikdami su dar trimis asmenimis, dėl kurių išduoti Europos arešto orderiai ir paskelbta jų paieška, veikdami bendrininkų grupe, 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdydami visuomenės rimtį bei tvarką, viešoje vietoje – ( - ) esančio klubo „Metelica“ kieme, tyčia elgėsi įžūliai, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., sudavė jam kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą, o V. G. nukritus, tyčia spyrė mažiausiai 24 kartus nukentėjusiajam į galvą ir kitas kūno vietas, o M. A. tyčia dar mažiausiai penkiolika kartų peiliu dūrė V. G. į sėdmenis ir kitas kūno vietas.

18M. A. nuteistas ir už tai, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje, t. y. 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., ( - ) esančio klubo „Metelica“ kieme, tyčia suduodamas rankomis bei kojomis V. G. į galvą ir kitas kūno vietas bei įdurdamas peiliu mažiausiai penkiolika kartų V. G. į kairį antakį, šlaunis, sėdmenis ir taip padarydamas jam odos nubrozdinimą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, durtinę – pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, vienuolika aklų durtinių-pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, tris durtines-pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, padarė V. G. sužalojimus, nuo kurių 2009 m. spalio 31 d., apie 18.40 val., V. G. ligoninėje mirė. Šiais veiksmais M. A. tyčia nužudė V. G..

19A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, M. A. bei dar trys asmenys, kurių atžvilgiu tyrimas išskirtas, 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., klubo „Metelica“ kieme ( - ), tyčia suduodamas rankomis bei kojomis V. G. į galvą ir kitas kūno vietas bei įdurdamas peiliu mažiausiai penkiolika kartų V. G. į kairį antakį, šlaunis, sėdmenis bei padarydamas odos nubrozdinimą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, durtinę-pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, vienuolika aklų durtinių-pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, tris durtines-pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, padarė V. G. sužalojimus, nuo kurių 2009 m. spalio 31 d., apie 18.40 val., V. G. ligoninėje mirė. A. P. buvo kaltintas šiais veiksmais nužudęs V. G., tačiau dėl šio kaltinimo A. P. išteisintas, jam nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

20G. A. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val. klubo „Metelica“, esančio ( - ), kieme, viešoje vietoje, tyčia elgėsi įžūliai, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., bendrais veiksmais kartu su A. P., M. A., dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat su dviem asmenimis, kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, bei dėl kurių išduoti Europos arešto orderiai ir paskelbta jų paieška, tyčia sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą ir kitas kūno vietas, taip demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

21G. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val. klubo „Metelica“, esančio ( - ), kieme, veikdamas bendrininkų grupe kartu su M. A., A. P., dėl kurių priimtas apkaltinamasis nuosprendis (nuosprendis neįsiteisėjęs), taip pat dviem asmenimis, dėl kurių tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, tyčia A. P. sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą, po ko jam nukritus, tyčia kartu su A. P. ir dviem asmenimis, dėl kurių tyrimas išskirtas į atskirą, įspyrė mažiausiai 24 kartus nukentėjusiam V. G. į galvą ir kitas kūno vietas, o M. A. tyčia peiliu dūrė mažiausiai 15 kartų nukentėjusiajam į šlaunis, sėdmenis ir kairį antakį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, durtinę-pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kuri susidarė nubėgus kraujui iš kairio antakio srityje esančios žaizdos, vienuolika aklų durtinių-pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, tris durtines-pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje, su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, dėl to nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų 2009 m. spalio 31 d., 18.40 val. ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė V. G..

22G. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos, turinčios šio nusikaltimo požymių.

23A. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas už tai, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., klubo „Metelica“ kieme, esančio ( - ), viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, veikdamas bendrininkų grupėje su A. P., M. A., G. A., dėl kurių priimti apkaltinamieji nuosprendžiai neįsiteisėję, ir galimai su asmeniu, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis bei paskelbta paieška, po bendrininko suduoto smūgio į veidą V. G., šiam nugriuvus, tyčia koja spyrė nukentėjusiajam V. G. į įvairias kūno vietas, bendrais veiksmais rankomis ir kojomis suduodant tiksliau nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam, demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

24A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., klubo „Metelica“, esančio ( - ), kieme, veikdamas bendrininkų grupėje kartu su M. A., A. P., G. A. ir G. K., kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, A. P. tyčia sudavė nukentėjusiajam V. G. kumščiu mažiausiai vieną kartą į veidą, po ko jam nukritus, tyčia kartu su G. K., A. P. ir G. A. įspyrė mažiausiai dvidešimt keturis kartus nukentėjusiam V. G. į galvą ir kitas kūno vietas, o M. A. tyčia peiliu dūrė mažiausiai penkiolika kartų nukentėjusiajam į šlaunis, sėdmenis ir kairį antakį, tuo bendrais veiksmais padarė nukentėjusiajam odos nubrozdinimą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, durtinę-pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, kuri susidarė nubėgus kraujui iš kairio antakio srityje esančios žaizdos, vienuolika aklų durtinių-pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, tris durtines-pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje, su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, dėl to nukentėjusysis nuo patirtų sužalojimų 2009 m. spalio 31 d., 18.40 val., ligoninėje mirė, tokiu būdu nužudė V. G..

25A. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

26Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu išteisinęs A. P. dėl nukentėjusiojo V. G. nužudymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nuosprendžio dalis, dėl A. P. išteisinimo naikintina ir jis pripažintinas kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

27Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. P. padarytą viešosios tvarkos pažeidimą vertino atsižvelgdamas ir į M. A. atliktus smurtinius veiksmus, vertindamas juos kaip bendrus. Teismas teisingai nurodė, jog prieš V. G. kaltinime aptartas fizinis smurtas buvo panaudotas visų kaltinime nurodytų asmenų, turint vieningą tikslą nukentėjusįjį sužaloti. Tačiau apygardos teismas padarė neteisingas išvadas, kad byloje nėra duomenų, jog A. P. nepritarė M. A. veiksmams panaudojant peilį prieš V. G. ar neprieštaravo tam, kad M. A. mirtinai sužalotų V. G. peiliu, kad nėra duomenų apie A. P. dalyvavimą peiliu sužalojant nukentėjusįjį, ar kokius nors jo veiksmus, padėjusius M. A. padaryti nužudymą.

28Byloje nustatyta, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu, V. G. buvo mušamas, spardomas ir žalojamas peiliu ilgą laiką, bendrais veiksmais buvo suduota mažiausiai dvidešimt keturis kartus kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į gyvybei pavojingas kūno vietas – galvą ir kitas kūno vietas, mažiausiai penkiolika kartų durta peiliu V. G. į sėdmenis ir kitas kūno vietas. V. G. po pirmų suduotų smūgių kojomis ir rankomis visiškai nesipriešino, o dūrių peiliu metu A. P. ir toliau spardė V. G.. A. P. ir kiti asmenys matė vienas kito intensyvius ir pavojingus gyvybei smurtinius veiksmus ir jiems pritarė. Tai patvirtina liudytojų R. Z. (R. Z.) ir S. Z. parodymai. R. Z. parodė, kad A. P. už parankės išsivedė V. G. iš klubo, pirmas kumščiu smogė V. G. į veidą, šis nukrito ir gulėjo ant pilvo, o A. P. ir kiti asmenys jį spardė. Kiekvienas iš jų spyrė ne mažiau kaip penkis – šešis kartus. M. A. tuo metu stovėjo šalia ir dairėsi į šalis. Kitiems baigus spardyti, M. A. pritūpė prie gulinčio nukentėjusiojo ir atliko duriamuosius judesius į gulinčiojo kojas. Tuo metu, kai buvo badomas nukentėjusysis, kiti vaikinai ir A. P. stovėjo ratu aplink gulintį V. G. ir toliau jį spardė. S. Z. taip pat patvirtino, kad matė kaip ant grindinio gulintį vaikiną spardė keturi vaikinai. Dar vienas vaikinas buvo pasilenkęs prie nukentėjusio ir jam kažką darė, o tuo metu kiti keturi vaikinai nukentėjusį tik spardė. Prokuroro teigimu, iš byloje nustatytų A. P. ir kitų asmenų veiksmų matyti, kad būtent jų nusikalstami veiksmai sudarė sąlygas M. A. suduoti daug smūgių peiliu gulinčiam V. G., kadangi po suduotų smūgių pastarasis jau nesigynė. Matydami peiliu žalojamą nukentėjusįjį, A. P. ir kiti asmenys, kurių atžvilgiu tyrimas atskirtas, stovėdami ratu toliau nukentėjusįjį spardė. Apeliantas mano, kad būtent šių aplinkybių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad A. P. suvokė, jog bendrais veiksmais dalyvauja gyvybės atėmimo procese, buvo abejingas pasekmėms, savo veiksmus suplanavo iš anksto, veikė kartu ir vieni kitų veiksmams pritarė. Iš byloje esančios 2009 m. lapkričio 3 d. specialisto išvados matyti, kad V. G. buvo peiliu suduota mažiausiai penkiolika kartų. Prokuroras mano, kad tokie byloje esantys įrodymai atskleidžia A. P. psichinį santykį su jo daryta veika, parodo, kad jis suvokė savo ir M. A. nusikalstamų veiksmų pavojingumą, smurto intensyvumą, vienas kito veiksmams pritarė suvokdami, kad V. G. nuo patirtų sužalojimų gali mirti, tačiau buvo abejingi galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

29Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio dalį, kuria A. P. išteisintas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį - A. P. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir skirti jam dvylikos metų laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su vienerių metų ir septynių mėnesių laisvės atėmimo bausme, skirta pagal BK 284 straipsnio l dalį ir A. P. skirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvylikai metų.

30Taip pat prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniai ieškiniai priteisti iš M. A. ir priteisti solidariai iš A. P. ir M. A. nukentėjusiajam S. G. vienuolika tūkstančių litų turtinės žalos atlyginimui bei du šimtus tūkstančių litų neturtinei žalai atlyginti, šešis tūkstančius keturis šimtus dvidešimt du litus 24 centus Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos bei vieną tūkstantį šešiasdešimt penkis litus 40 centų Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui.

31Nukentėjusysis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas nepagrįstai A. P. išteisino pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teismas, nenustatęs visų asmenų išankstinio susitarimo nužudyti ar peiliu sužaloti V. G., nustatė šių asmenų vieningą tyčią sumušti V. G., tačiau iš ko teismas daro tokią išvadą, nukentėjusiajam neaišku. A. P. neigia bet kokį susitarimą, t. y. tiek sumušti, tiek sužaloti peiliu. M. A. taip pat neigia bet kokius išankstinius susitarimus dėl bendrų veiksmų V. G. atžvilgiu. Todėl tiesioginių įrodymų byloje dėl konkrečių išankstinių susitarimų tarp bendrininkų nėra. Tačiau nukentėjusysis mano, kad apie jų tikruosius ketinimus galima spręsti iš bendrininkų elgesio iki nusikaltimo padarymo, po jo bei konkrečių veiksmų ir jų sukurtos situacijos. Vertinant visų bendrininkų veiksmus visumoje, galima daryti išvadą, kad jų tiesioginė tyčia apėmė ne tik viešosios tvarkos pažeidimą. Liudytojas E. M. parodė, kad jis telefonu informavo M. A. apie tai, kad V. G. yra klube „Metelica“. E. M. teigimu, M. A. jau anksčiau prašė jo pranešti apie V. G. buvimo vietą, jeigu pastarąjį kur nors pastebėtų. Tai rodo, kad V. G. egzekucijai buvo ruošiamasi jau iš anksto ir planingai. Iš to, kad E. M. tą naktį ne kartą telefonu bendravo su M. A. prieš įvykį, galima daryti išvadą, kad ir jis buvo suinteresuotas asmuo nusikalstamoje veikoje prieš V. G.. Operatyvumas organizuojant visą grupę asmenų V. G. egzekucijai, t. y. A. P. paėmimas iš kito klubo, taip pat leidžia daryti išvadą, kad kaltininkai į klubą „Metelica“ vyko ne viešosios tvarkos pažeidinėti. Atvirkščiai, viešąją tvarką pažeidinėti ir išsiaiškinti santykius neva dėl skolos buvo galima buvo ir klube. Tačiau V. G. iš viešumos, t. y. iš klubo, kuriame yra daug žmonių, buvo pakviestas naktį į lauką, kur žmonių ir liudytojų jau neturi būti. Vienas bendrininkas V. G. suseka ir informuoja kitus apie jo buvimo vietą, kitiems atvykus prie klubo, antras bendrininkas nusiunčiamas jį išsivesti iš klubo, kiti laukia pasiruošę kieme. Iš klubo stebėjimo vaizdo kamerų matyti, kad A. P. grubiai, už rankos stumia V. G. iš klubo. Tai paneigia A. P. parodymus apie mandagų ir malonų jų su V. G. išėjimą ir klubo. A. P. parodymai paneigiami ir liudytojų parodymais, o ypač liudytojo R. Z. parodymais, kuris parodė, kad A. P. išsiveda V. G. iš klubo ir pirmas kumščiu V. G. suduoda į veidą, po to V. G. nukrinta ant žemės ir visi kiti bendrininkai bei pats A. P. nedelsdami ima V. G. spardyti kojomis. V. G. praradus galimybę priešintis, M. A. pradeda V. G. žaloti peiliu, tuo metu kiti toliau V. G. spardo. Nukentėjusiojo manymu, iš tokių bendrininkų veiksmų matyti, kad buvo išankstinis susitarimas. Aplinkybė, kad M. A. gana ilgai badant V. G. peiliu (15 smūgių), kiti bendrininkai ir toliau nenutraukia savo veiksmų, netrukdo M. A. badyti peiliu, o spardo gulintį ir badomą V. G., leidžia spręsti, kad bendrininkai, tarp jų ir M. A. su A. P. buvo iš anksto sutarę ne tik sumušti V. G., bet ir sužaloti jį peiliu ir nužudyti. Todėl visų bendrininkų, tame tarpe ir M. A. bei A. P. veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas V. G. nužudyme, nes jų visų bendri veiksmai sukėlė V. G. mirtį. A. P. veiksmai sudarė M. A. galimybę netrukdomai peiliu badyti V. G. ir jį nužudyti.

32Nukentėjusysis mano, kad A. P. parodymus apie tai, kad jis nieko nežinojo apie V. G. žalojimą peiliu, nes pirmas pasišalino iš įvykio vietos dar M. A. nepanaudojus peilio, paneigti liudytojo R. Z. parodymais, kad A. P., M. A. bei dar trys vaikinai kartu po įvykio nubėgo į skersgatvį. Apelianto teigimu, iš viso to matyti, kad A. P. aiškiai suprato, ką įvykio metu darė bei kokį vaidmenį suvaidino ir kad savo parodymais siekia išvengti atsakomybės dėl nužudymo. A. P. kaltę patvirtina ir jo elgesys po įvykio, t. y. slapstymasis, nes nėra tikslo slapstytis, jeigu buvo tik pažeista viešoji tvarka.

33Be to, apelianto manymu, atsižvelgus į M. A. padaryto nusikaltimo žiaurumą, nepataisomas pasekmes, jam skirtina griežtesnė bausmė, t. y. mažiausiai valstybės kaltintojo siūlyta dvylikos metų laisvės atėmimo bausmė.

34Taip pat nukentėjusysis mano, kad teismas nepagrįstai per daug sumažino jam priteistino civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos dydį, todėl prašo civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti tiek turtinės, tiek neturtinės žalos atlyginimą solidariai iš abiejų kaltininkų, t. y. M. A. ir A. P..

35Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir priimti naują nuosprendį, kuriuo pripažinti A. P. kaltu padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam atitinkamą bausmę. Taip pat nukentėjusysis prašo sugriežtinti M. A. bausmę, nustatant ilgesnį laisvės atėmimo terminą, bei visiškai patenkinti nukentėjusiojo civilinį ieškinį, priteisiant jį iš abiejų nuteistųjų solidariai.

36Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas, nes priimtas pažeidžiant BPK 328, 329 straipsnių nuostatas, t. y. jam neteisingai paskirta bausmė, nuosprendis priimtas šališko teismo, jo veika neteisingai kvalifikuota, be to, jo atžvilgiu nėra atliktas įrodymų tyrimas.

37Apelianto teigimu, nuosprendis priimtas neįsigilinus į visas bylos aplinkybes, kadangi teismas nepagrįstai konstatavo, kad jis prisipažino įvykdęs inkriminuotus nusikaltimus. Nuteistasis tvirtina, kad nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu nenurodė, jog V. G. jis sudavė smūgius kojomis ar rankomis, taip pat niekada nepripažino, kad sudavė jam smūgius peiliu į kairį antakį. Pripažįsta, kad sudavė peiliu nukentėjusiajam smūgius į kojų sritį, tačiau suduodamas peiliu nukentėjusiajam į kojas nesiekė jo nužudyti.

38Nuteistasis A. P. bei liudytojai R. Z., S. Z. taip pat patvirtino, kad nukentėjusiojo jis nespardė, jokių smūgių rankomis nesudavė. Nuteistasis visiškai sutinka su teismo išvada, kad jo veika padaryta netiesiogine tyčia, tačiau mano, kad teismas šiuos motyvus aptarė tik toje dalyje, kiek tai buvo reikšminga A. P. atžvilgiu priimti išteisinamąjį nuosprendį pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Teismas neanalizavo apelianto veiksmų surinktų įrodymų aspektu, taip pažeisdamas asmenų lygybės prieš įstatymą principą, nors aptarti įrodymai leidžia daryti objektyvią išvadą, kad nuteistajam iš kaltinimo turi būti pašalinti smūgių sudavimai rankomis ir kojomis nukentėjusiajam bei dūrimas peiliu į kairį antakį. Dėl šių aplinkybių nuteistasis mano, kad nuosprendis yra priimtas neištyrus visų bylos aplinkybių, nes teismas privalėjo iškviesti specialistą ir papildomai užduoti klausimus apie sužalojimus, konstatuotus nukentėjusiajam.

39Nuteistasis abejoja, ar laiku ir tinkamai buvo suteikta medicininė pagalba nukentėjusiajam. Nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisiamojo posėdžio metu netirta aplinkybė, kad laiku suteikus medicininę pagalbą, nukentėjusysis būtų likęs gyvas. Todėl apeliantas mano, kad nėra nustatyta tiksli nukentėjusiojo V. G. mirties priežastis.

40Apelianto teigimu, nuosprendyje neaptarta galimybė jo veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis nuteistojo atžvilgiu pasielgė neteisėtai, atsisakydamas gražinti skolą ir agresyviai eidamas link jo. Nuteistasis teigia labai susijaudinęs dėl tokio nukentėjusiojo elgesio, pasijautė įžeistas ir įskaudintas, todėl tuoj pat ir sudavė pastarajam smūgius peiliu į kojas, visiškai nenorėdamas jam atimti gyvybę. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad neseniai jis yra patyręs sunkią galvos traumą, ilgą laiką buvo be sąmonės, buvo gydytas psichiatro. Ikiteisminio tyrimo metu jam taip pat buvo paskirta psichiatrinė ekspertizė, tačiau teisme taip ir liko neatsakyta į klausimą, ar dėl savo psichinės sveikatos būklės dėl tokio nukentėjusiojo elgesio jis galėju būti staiga labai susijaudinęs. Dėl šios aplinkybės apeliantas mano, kad bylą nagrinėjant apeliacine tvarka būtina į teismo posėdį iškviesti ekspertą psichiatrą, kuris galėtų atsakyti į šį klausimą, o jo padaryta nusikalstama veika turėtų būti perkvalifikuota iš BK 129 straipsnio l dalies į BK 130 straipsnį.

41Nuteistasis taip pat mano, kad iš jo nepagrįstai priteistas toks didelis civilinis ieškinys. Jis neturi jokio turto, yra silpnos sveikatos, todėl sutinka sumokėti nukentėjusiajam 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusysis nepagrindė rašytiniais įrodymais 11 000 Lt (vienuolika tūkstančių litų) turtinės žalos, kuri jo atžvilgiu priteista neteisėtai.

42Apelianto teigimu, apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, nesivadovavo BK 54 straipsnio nuostatomis, neatsižvelgė į nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, neįvertino, kad jis yra labai silpnos sveikatos, sunkiai vaikšto, yra jauno amžiaus. Skiriant bausmę nebuvo atsižvelgta ir į kaltės formą, t. y. kad nusikalstama veika buvo padaryta neturint tiesioginės tyčios, jis teigiamai charakterizuojamas, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, jo stiprūs šeiminiai ryšiai. Bausmės skyrimo motyvai nuteistajam nesuprantami. Nuosprendyje konstatuota, kad nusikaltimą, numatytą BK 129 straipsnio 1 dalyje, jis padarė ne bendrininkų grupe, tačiau už šį nusikaltimą skyrė bausmę pažeisdamas BK 61 straipsnio nuostatas, nes jo veikoje yra tik atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Todėl nuteistasis mano, kad jam turėjo būti skirta bausmė, artima sankcijoje numatytam minimaliam bausmės dydžiui. Teismas tik skirdamas bausmę už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą galėjo skirti bausmę didesnę nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

43Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad jis turi neįgalumą, jam sunku vaikščioti, į teismą atvyksta tik su ramentais, jam reikalingas specializuotas gydymas, neteistas, būdamas suimtas įregistravo santuoką, nukentėjusiajam pervedė dalį pinigų civiliniam ieškiniui padengti. Taip pat nuteistasis teigia, kad mirus seneliui, be priežiūros liko nedarbinga jo močiutė, todėl mano, kad jam skirtina kuo trumpesnė, t. y. minimali laisvės atėmimo bausmė, kuri bus pakankama įgyvendinant BK 41 straipsnyje numatytus bausmės skyrimo tikslus. Ilgas laisvės atėmimo bausmės atlikimas prieštarauja dabartiniam jo gyvenimo būdui, šeimos interesams, nes jis neturi polinkio daryti nusikalstamas veikas, šis nusikaltimas padarytas atsitiktinai, tą lėmė nukentėjusiojo provokuojantis elgesys. Iš byloje esančių įrodymų matyti, kad nuteistajam nėra būdingos antivisuomeninės, nihilistinės nuotaikos, o dėl paskirtos bausmės jis bei jam artimi žmonės yra atsidūrę sunkioje padėtyje.

44Taip pat apygardos teismas tinkamai neįvertino jo asmenybę, t. y. buvo privalu atsižvelgti į nuteistąjį apibūdinančius požymius iki nusikalstamos veikos padarymo, bei jo elgesį po nusikalstamos veikos. Apeliantas tvirtina, kad gyvena padoriai, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, rūpinasi savo nedarbinga močiute, yra įregistravęs santuoką, gydosi pats.

45Nuosprendyje teismas neaptarė galimybės jo atžvilgiu taikyti kitos rūšies bausmę, nes BK 284 straipsnio 1 dalyje yra numatytos ir kitos bausmės rūšys. Nesuprantama, dėl kokių priežasčių negalima bausmės tikslus pasiekti jam skyrus kitą bausmės rūšį už BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos veikos padarymą.

46Nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendį ir jo atžvilgiu priimti teisėtą ir pagrįstą procesinį sprendimą.

47Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, priimdamas 2013 m. kovo 19 d. nuosprendį G. A. išteisinimo dalyje, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes. Prokuroro manymu, teismui nustačius, kad smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys, turėjo būti nustatytas G. A. tyčios turinys ir ribos, nes bendrininkų smurto pobūdis ir intensyvumas rodo, jog jie veikė neapibrėžta tyčia, todėl už nužudymą atsako ne tik tas asmuo, kurio padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese.

48Bylos duomenimis nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo G. A., M. A., A. P. ir du asmenys, dėl kurių tyrimas atskirtas. V. G. buvo mušamas, spardomas ir žalojamas peiliu ilgą laiką, bendrais veiksmais buvo suduoti mažiausiai 24 smūgiai kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į gyvybei pavojingas kūno vietas – galvą ir kitas kūno vietas, mažiausiai 15 kartų durta peiliu V. G. į sėdmenis ir kitas kūno vietas. V. G. po pirmų suduotų smūgių kojomis ir rankomis dėl patirtų sužalojimų visiškai nesipriešino smurtui, o dūrių peiliu metu G. A. ir kiti asmenys toliau spardė V. G.. G. A. ir kiti asmenys matė vienas kito intensyvius ir pavojingus gyvybei smurtinius veiksmus ir jiems pritarė. Nukentėjusiojo negalėjimas priešintis sudarė sąlygas M. A. suduoti smūgius peiliu gulinčiam V. G. į sėdmenis ir kitas kūno vietas, nes, priešingu atveju, įvertinus tai, kad M. A. buvo patyręs kelio sąnarių traumą, tokių veiksmų nebūtų galėjęs atlikti. Liudytojų R. Z. ir A. S. parodymais nustatyta, kad V. G. iš salės išvedė A. P., kuris sudavė smūgį nukentėjusiajam į veidą. Nuo suduoto smūgio V. G. nukrito ant žemės. Tuo metu G. A. ir kiti asmenys, išskyrus M. A., apstoję ratu spardė nukentėjusįjį, kiekvienas sudavė ne mažiau 5-6 smūgius, o M. A., pritūpęs prie gulinčio V. G. ties išžergtomis jo kojomis, po to priėjęs iš šono, daug kartų smogė peiliu pastarajam į kojas ir kitas kūno vietas. Prokuroro nuomone, nustatytos aplinkybės ir specialisto išvada, kurioje nustatyta, jog V. G. smogta peiliu mažiausiai penkiolika kartų, leidžia daryti išvadą, kad G. A. suvokė savo ir M. A. nusikalstamų veiksmų pavojingumą, smurto intensyvumą ir pritarė vienas kito veiksmams, taip pat suvokė, kad V. G. nuo patirtų sužalojimų gali mirti, tačiau buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

49Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G. A. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio l dalį ir priimti naują nuosprendį – G. A. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio l dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

50Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su bausme, paskirta pagal BK 284 straipsnio l dalį, ir galutinę subendrintą bausmę paskirti laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

51Nukentėjusysis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė neteisingą ir nepagrįstą išvadą, kad tarp visų nusikaltime dalyvavusių asmenų nebuvo tyčios nužudyti V. G., kad G. A. peilio neturėjo ir mirtį sukėlusio sužalojimo nepadarė. Apeliantas teigia, jog teismas G. A. veiksmus vertino atskirai ir visiškai nesigilino į bendrininkavimo formą šiame nusikaltime. Nors nagrinėjamoje byloje nėra tiesioginių įrodymų dėl bendrininkų išankstinio susitarimo, tačiau apie tikruosius ketinimus galima daryti išvadą iš jų elgesio iki nusikaltimo padarymo ir po jo, iš konkrečių veiksmų ir sukurtos situacijos. Apelianto nuomone, įvertinus visų bendrininkų veiksmus, galima daryti neabejotiną išvadą, kad jų tiesioginė tyčia nebuvo vien tik viešosios tvarkos pažeidimas. Byloje kaip liudytojas apklaustas E. M. parodė, kad tai jis telefonu informavo M. A. apie tai, kad V. G. yra „Metelicos“ klube. Pastarojo M. A. yra prašęs pranešti apie V. G. buvimo vietą, jeigu E. M. jį kur nors pastebėtų. Vadinasi, V. G. egzekucijai buvo ruošiamasi iš anksto ir planuojant. Tai, kad E. M. tą naktį ne kartą telefonu bendravo su M. A., leidžia daryti išvadą, jog ir jis buvo suinteresuotas asmuo V. G. medžioklėje, galimai atliko žvalgo vaidmenį. Tai, kaip operatyviai buvo suorganizuota grupė V. G. egzekucijai, taip pat leidžia daryti išvadą, jog bendrininkai vyko ne viešąją tvarką pažeisti. Priešingai, viešąją tvarką pažeisti ir išsiaiškinti santykius neva dėl skolos buvo galima ir klube, tačiau V. G. iš klubo, kuriame yra daug žmonių, buvo pakviestas naktį į lauką, kur žmonių ir liudytojų jau neturėjo būti. Iš vaizdo įrašo matyti, kad A. P. grubiai už rankos stumia V. G. iš klubo fojė link durų. Liudytojas R. Z. parodė, kad A. P. išsivedus nukentėjusįjį iš klubo į kiemą, jų jau laukė kiti gaujos nariai, tame tarpe ir G. A., A. P. pirmas kumščiu smogė V. G. į veidą, po ko V. G. nukrito ant žemės, o kiti bendrininkai pradėjo jį spardyti. V. G. praradus galimybę priešintis, M. A. išsitraukė peilį ir pradėjo V. G. badyti – badė iš vienos pusės, po to priėjo iš kito šono ir badė toliau, kiti tuo metu nukentėjusįjį spardė. Apelianto nuomone, aplinkybė, kad M. A. ilgai badant nukentėjusįjį peiliu (smogta ne mažiau 15 kartų), kiti bendrininkai jam nesutrukdė, nenutraukė ir savo veiksmų, neabejotinai rodo, kad bendrininkai, tarp jų ir G. A., buvo iš anksto sutarę ne tik sumušti V. G., bet ir subadyti jį peiliu ir nužudyti. Todėl ir visų bendrininkų, tame tarpe ir G. A., veiksmai turi būti kvalifikuojami kaip bendrininkavimas V. G. nužudyme, nes būtent bendri ir iš anksto suplanuoti bendrininkų veiksmai, jų veiksmų pasiskirstymas ir nulėmė V. G. mirtį, jo nužudymą. Be to, G. A. suprato, kokį vaidmenį atliko įvykio metu, savo parodymais siekia išvengti atsakomybės dėl nužudymo. G. A., iš dalies pripažindamas kaltę, stengėsi prisiimti atsakomybę dėl lengvesnio nusikaltimo padarymo (viešosios tvarkos pažeidimo) ir išvengti griežtesnės bausmės už labai sunkų nusikaltimą.

52Nukentėjusysis S. G. prašo pripažinti G. A. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti sankcijoje numatytą bausmę.

53Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio

54284 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas nustatęs, jog prieš nukentėjusįjį smurtavo keli asmenys, turėjo nustatyti ne tik objektyvius A. G. veiksmus, bet ir jo veikos subjektyviuosius požymius, t. y. ne tik faktą, kas sukėlė nukentėjusiojo mirtį, bet ir kaltinamojo tyčios turinį ir ribas, kadangi šiuo atveju bendrininkams veikiant neapibrėžta tyčia, tai rodo smurto pobūdis ir intensyvumas, už nužudymą atsako ne tik tas asmuo, kurio padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastimi, bet ir kiti asmenys, tiesiogiai dalyvavę gyvybės atėmimo procese.

55Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį be kaltinamojo naudojo ir M. A., A. P., G. A. ir kitas asmuo, kurio tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą. V. G. buvo mušamas, spardomas ir žalojamas peiliu ilgą laiką, bendrais veiksmais buvo suduota daugybe smūgių kojomis ir rankomis nukentėjusiajam į gyvybei pavojingas kūno vietas – galvą ir kitas kūno vietas, mažiausiai 15 kartų durta peiliu V. G. į sėdmenis ir kitas kūno vietas. V. G. po pirminių suduotų smūgių kojomis ir rankomis, dėl patirtų sužalojimų, visiškai nesipriešino smurtui, o dūrių peiliu metu kaltinamasis A. G. ir kiti asmenys toliau spardė V. G.. A. G. ir kiti asmenys matė vienas kito intensyvius ir pavojingus gyvybei smurtinius veiksmus ir jiems pritarė. Būtent po pirminių suduotų smūgių nukentėjęs nesipriešino smurtautojams, ir tai sudarė sąlygas M. A. suduoti smūgius peiliu gulinčiam V. G. į sėdmenis ir kitas kūno vietas, kadangi priešingu atveju M. A., įvertinant tai, kad jis buvo patyręs kelio sąnarių traumas, nebūtų galėjęs atlikti tokių veiksmų. Tai matyti iš liudytojų R. Z. (R. Z.) ir A. S. parodymų. Iš R. Z. parodymų matyti, kad aukštas vaikinas už parankės išsivedė V. G. iš klubo, pirmas kumščiu smogė V. G. į veidą, šis nukrito ir gulėjo ant pilvo, o po to kartu su kitais asmenimis jį spardė. Kiekvienas iš jų spyrė ne mažiau kaip 5-6 kartus. M. A. tuo metu stovėjo šalia savo draugų ir dairėsi į šalis. Kai kiti baigė spardyti, M. A. pritūpė prie gulinčio sumuštojo ir atliko duriamuosius judesius į gulinčiojo kojas. Tuo metu, kai buvo badomas nukentėjęs, kiti vaikinai stovėjo ratu aplink gulintį V. G. ir toliau jį spardė. R. Z. pradėjus šaukti ir eiti link jų, M. A., A. G. ir kiti vaikinai nubėgo į skersgatvį. Priėjus prie nukentėjusio matėsi, kad jis visas kruvinas, atrodė, kad be sąmonės. Iš liudytojos A. S. parodymų matyti, kad ant grindinio gulintį vaikiną mušė keturi ar penki jaunuoliai rankomis ir kojomis, o vienas atsitūpė ir pradėjo badyti. Žmogus, kurį nužudė, nesistengė priešintis. Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad 2009 m. lapkričio 10 d. liudytoja S. Z. atpažino M. A., kuris buvo pasilenkęs prie mušamo V. G.. Liudytojas V. Č. patvirtino, jog matė, kaip gulintį ant grindinio vaikiną spardė ratu jį apstoję vaikinai. Kiekvienas sudavė apie 5-6 smūgius kojomis. Po to kiemais į tamsą nubėgo 4 ar 5 vaikinai, kurie prieš tai spardė nukentėjusįjį.

56Iš liudytojų parodymų matyti, kad V. G. iš salės išvedė A. P.. Jis sudavė smūgį V. G. į veidą. Nuo suduoto smūgių V. G. nukrito ant žemės. Tuo metu A. G. ir kiti asmenys, išskyrus M. A., apstoję ratu nukentėjusį spardė. Kiekvienas sudavė ne mažiau kaip 5-6 smūgius. Būtent A. G. ir kitų asmenų nusikalstami veiksmai sudarė sąlygas M. A. suduoti smūgius peiliu gulinčiam V. G., kadangi po suduotų smūgių nukentėjusysis jau nesigynė. Todėl M. A., pritūpęs prie gulinčio sumuštojo V. G., smogė peiliu daugybe smūgių į kojas ir kitas kūno vietas. Tai matydami A. G. ir kiti asmenys, stovėdami ratu, toliau nukentėjusį spardė, o liudytojams pradėjus šaukti ir eiti link jų, M. A., A. G. ir kiti vaikinai nubėgo į skersgatvį, tuo metu nukentėjęs jau buvo be sąmonės. Šių aplinkybių nustatymas leidžia daryti išvadą, kad A. G. suvokė, jog bendrais veiksmais dalyvauja gyvybės atėmimo procese, buvo abejingas pasekmėms, savo veiksmus suplanavo iš anksto, veikė kartu ir vienas kito veiksmams pritarė. Iš M. Riomerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto 2009 m. lapkričio 3 d. išvados matyti, kad V. G. buvo smogta peiliu mažiausiai 15 kartų. Tokie byloje esantys įrodymai neabejotinai atskleidžia kaltinamojo A. G. psichinį santykį su daroma veika, parodo, kad A. G. suvokė savo ir M. A. nusikalstamų veiksmų pavojingumą, smurto intensyvumą, vienas kito veiksmams pritarė suvokdamas, kad V. G. nuo patirtų sužalojimų gali mirti. Jis buvo abejingas galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui.

57Teismas, išteisinęs A. G. dėl V. G. nužudymo, netinkamai įvertino faktines bylos aplinkybes, todėl nuosprendžio dalis dėl A. G. išteisinimo naikintina ir jis pripažintinas kaltu pagal BK 129 straipsnio l dalį.

58Prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti panaikinant nuosprendžio dalį dėl A. G. išteisinimo pagal BK 129 straipsnio l dalį ir šioje dalyje priimti apkaltinamąjį nuosprendį, kuriuo A. G. pripažinti kaltu pagal BK 129 straipsnio l dalį ir nuteisti laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų.

59Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtą bausmę subendrinti apėmimo būdu su A. G., pagal BK 284 straipsnio l dalį, paskirta 1 (vienerių) metų ir 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų.

60Nukentėjusysis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas, teisdamas tik vieną asmenį iš penkių dalyvavusių nusikaltime, ir vertindamas išimtinai tik A. G. veiksmus, neaprėpė viso nusikaltimo, nepamatė visų nusikaltime dalyvavusių asmenų funkcijų ir tikrųjų tikslų. Teigia, kad šioje byloje apklausti A. P., M. A. ir G. A. nieko neprisimena arba neigia bet kokius išankstinius susitarimus atlikti bendrus veiksmus prieš V. G., todėl nėra tiesioginių įrodymų dėl konkrečių išankstinių susitarimų tarp bendrininkų. Tačiau apie tikruosius ketinimus galima daryti pagrįstą išvadą iš bendrininkų elgesio tiek iki nusikaltimo padarymo, tiek po jo, konkrečių veiksmų ir pačios jų sukurtos situacijos. Iš liudytojo E. M. parodymų ir jo telefoninių išrašų matyti, kad V. G. egzekucijai buvo ruošiamasi iš anksto ir planingai, t. y. E. M. telefonu informavo M. A. apie tai, jog V. G. yra klube „Metelica“, operatyviai buvo suorganizuota grupė V. G. egzekucijai. Mano, kad tie asmenys, tarp jų ir A. G., vyko ne pažeidinėti viešosios tvarkos, t. y. ne tik sumušti V. G., bet subadyti peiliu bei nužudyti. Tai matyti iš video medžiagos ir liudytojo R. Z. parodymų. Dėl šių priežasčių Kauno apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę, t. y. A. G. turi būti nuteistas ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bet ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį bei paskirta bausmė pagal šį straipsnį.

61Nukentėjusysis prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį pakeisti ir priimti naują nuosprendį, kuriuo A. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir paskirti jam bausmę pagal šį BK straipsnį.

62Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priimta nuosprendžio dalis dėl jo pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį yra nepagrįsta, neteisėta ir turi būti pakeista, nes nebuvo įsigilinta į bylos aplinkybes, netinkamai įvertinti jo paties parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu ir teisme, liudytojų parodymai.

63Nuteistasis A. G. teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme neprisipažino padaręs jam inkriminuotas nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje ir 284 straipsnio 1 dalyje, nes jų nepadarė. Nukentėjusiojo V. G. nemušė, nenužudė, kilusiame konflikte nedalyvavo ir fizinio smurto prieš jį nenaudojo. Nei vieno iš kitų teisiamųjų nepažinojo, todėl su jais neatliko jokių bendrų veiksmų ir nebuvo bendrininkas. Teismas neatsižvelgė į liudytojo G. A. parodymus, kad A. G. stovėjo šalia, į konfliktą nesikišo. Liudytojas M. A. taip pat teisme neparodė, kad A. G. būtų sudavęs smūgius ar kitaip smurtavęs prieš nukentėjusįjį, o ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog nuteistasis spyrė vien tik todėl, kad kažkuriuo momentu stovėjo šalia jo (M. A.). Visi kiti bylos liudytojai patvirtino A. G. parodymus, o nukentėjusysis S. G. įvykio nematė, todėl irgi nenurodė jo (A. G.) kaip inkriminuotos veikos vykdytojo.

64Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog spardė visi buvę grupėje jaunuoliai, nėra pagrįsta, nes teismo įvardyti liudytojai nenurodė konkrečiai jo (A. G.), neįsidėmėjo ir negalėjo pasakyti, kad jis taip pat buvo tų jaunuolių tarpe ir spardė nukentėjusįjį. Todėl teismas neturėjo pagrindo pripažinti A. G. kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį vadovaudamasis prielaidomis. Teismas taip pat neatsižvelgė į specialisto išvadą Nr. 1156/09(02), kurioje be durtinių pjautinių žaizdų padarytų nukentėjusiajam, konstatuota tik poodinė kraujosruva kairės akies viršutiniame voke ir odos nubrozdinimas kairiame skruoste. Jeigu nukentėjusįjį būtų mušę tokia grupė jaunuolių, kokia išvardyta teismo nuosprendyje, tai turėtų būti nustatyta žymiai daugiau sužalojimų.

65Apeliantas sutinka su kita nuosprendžio dalimi, kuria buvo išteisintas dėl BK 129 straipsnio 1 dalies, tačiau dėl aukščiau išvardintų priežasčių teismas turėjo priimti išteisinamąjį nuosprendį dalyje ir dėl BK 284 straipsnio 1 dalies. Jeigu teismas vis dėlto pagrįstai laikė, jog nuteistojo veiksmai ar neveikimas – buvimas šalia įvykio vietos, turimos transporto priemonės panaudojimas nuvežti kaltininkus į įvykio vietą, vertintini kaip prisidėjimas prie jų vykdyto nusikaltimo, turėjo būti skirta daug švelnesnė bausmė. Teismas neatsižvelgė į šias aplinkybes, į bausmės skyrimo pagrindus, į tai, kad nusikaltimas yra nesunkus ir nepagrįstai skyrė didesnę nei vidurkis bausmę.

66Nuteistasis A. G. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio dalį dėl pripažinimo kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pakeisti – skirti mažesnę bausmę negu bausmės vidurkis. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

67Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis S. G. prašė tenkinti jų skundus, o nuteistųjų skundus atmesti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė nuteistųjų apeliacinius skundus tenkinti, o prokuroro ir nukentėjusiojo S. G. apeliacinius skundus atmesti.

68Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo S. G. bei nuteistojo A. G. apeliacinius skundus atmesti. Nuteistojo M. A. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

69Pirmosios instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, priimdami tris nuosprendžius, ištyrė įrodymus, juos išsamiai išanalizavo ir teisingai nustatė nuteistųjų kaltę, jų tyčią, nusikalstamos veikos kvalifikaciją M. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį ir 284 straipsnio 1 dalį, A. P., G. A. ir A. G. pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

70Nuteistasis M. A. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog sprendimą priėmė šališkas teismas. Lietuvos Respublikos Konstitucijos (toliau – Konstitucija) 31 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog asmuo, kaltinamas padaręs nusikaltimą, turi teisę, kad jo bylą viešai ir teisingai išnagrinėtų nepriklausomas ir nešališkas teismas. Ši teisė numatyta ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – EŽTK) 6 straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 5 dalyje. Teismo nešališkumo reikalavimas turi du aspektus. Pirmas aspektas yra tai, jog teismas turi būti subjektyviai nešališkas, t. y. nė vienas teisėjas negali turėti asmeninio išankstinio nusistatymo ar būti tendencingas. Antras aspektas – teismas turi būti nešališkas objektyviąja prasme, t. y. turi pateikti pakankamas garantijas, pašalinančias bet kokią abejonę dėl galimo teismo šališkumo. Iš nuteistojo apeliacinio skundo matyti, kad M. A. teismo šališkumą sieja su antruoju aspektu, t. y. objektyviąja prasme. Tačiau pažymėtina, kad nešališkumo principas negali būti suprantamas pernelyg plačiai – vien tik teismo padarytos teisės aiškinimo ir taikymo klaidos, padaryti baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai, net jei jie ir esminiai, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad teismas nagrinėjo bylą šališkai. Nesant konkrečių bylą nagrinėjančio teismo šališkumo požymių, jo konstatavimas neturėtų būti siejamas su priimto nuosprendžio motyvacijos stoka, įrodymų tyrimo rezultatų neįvertinimu, kitokiais teismo sprendimo surašymo trūkumais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) nutartys Nr. 2K-243/2009, 2K-195/2010, 2K-550/2010, 2K-401/2012). Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencijoje taip pat laikomasi nuomonės, kad procesiniai trūkumai, susiję tik su pareigos tinkamai motyvuoti teismo sprendimą neįvykdymu, įrodymų neišsamiu išnagrinėjimu ir panašiai, paprastai nevertinami kaip teismo šališkumo požymiai (Boldea c. Roumanie, no 19997/02, arr?t du 15 février 2007; Rupa c. Roumanie (no1), no 58478/00, arr?t du 16 décembre 2008).Iš apeliaciniame skunde išdėstytų argumentų matyti, kad apeliantas teismo šališkumą sieja su suformuotos praktikos nesilaikymų tokios kategorijos bylose ir neteisingai paskirta bausme, todėl šioje dalyje jo apeliacinio skundo argumentai atmetami.

71Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., ( - ) esančio klubo „Metelica“ kieme, tyčia suduodamas rankomis bei kojomis V. G. į galvą ir kitas kūno vietas bei įdurdamas peiliu mažiausiai penkiolika kartų V. G. į kairį antakį, šlaunis, sėdmenis ir taip padarydamas jam odos nubrozdinimą kairiame skruoste, odos nubrozdinimą dešiniame dilbyje, durtinę-pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, vienuolika aklų durtinių-pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, tris durtines-pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, padarė V. G. sužalojimus, nuo kurių 2009 m. spalio 31 d., apie 18.40 val., V. G. ligoninėje mirė. Šiais veiksmais M. A. tyčia nužudė V. G..

72Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp kaltininko veiksmų ir padarinių yra būtinasis priežastinis ryšys, kai iš jo kylantys padariniai yra dėsningi ir iš anksto numatomi. Esant netiesioginei tyčiai kaltininko veika kvalifikuojama pagal faktiškai atsiradusius galutinius padarinius. Taigi, nustatant priežastinį ryšį, turi būti atsižvelgta į tai, ar kaltininko veika buvo būtina sąlyga mirčiai kilti (be jos ji nekiltų), ar mirtis buvo dėsninga ir numatoma veikos pasekmė.

73Iš specialisto išvados Nr. 1156/09 (02) matyti, kad atlikus V. G. lavono teismo medicinos tyrimą buvo nustatyta, jog V. G. mirė nuo trijų durtinių-pjautinių aklų žaizdų kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu, kuris komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 1 t., b. l. 37-50). Pats nuteistasis viso ikiteisminio tyrimo metu ir teisme parodė, kad nukentėjusiajam V. G. dūrė į kojas prie sėdmenų (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 4 t., b. l. 104-105, 6 t., b. l. 85-87). Tai, kad būtent M. A. dūrė nukentėjusiajam į kojas patvirtino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose ir liudytojas R. Z. (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 5 t., b. l. 148-149). Liudytoja S. Z. teisme teigė, kad prisimena, jog prie nukentėjusiojo buvo pasilenkęs vienas vaikinas, t. y. M. A., kurį atpažino policijoje pagal jai pateiktas nuotraukas (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 3 t., b. l. 110-111, 5 t., b. l. 149-150). Iš to seka, kad nukentėjusiajam smūgius peiliu sudavė būtent M. A., o suduoti smūgiai peiliu yra priežastiniame ryšyje su V. G. mirtimi.

74Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios instancijos teismas netyrė aplinkybių, jog laiku suteikus nukentėjusiajam pagalbą, jis būtų likęs gyvas, atmetami. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad tais atvejais, kai nukentėjusiojo mirties priežastis buvo kaltininko padarytas sveikatos sutrikdymas, atsakomybė už žmogaus gyvybės atėmimą atsiranda nepriklausomai nuo to, ar nukentėjusysis mirė tuoj po padarytos veikos ar praėjus kuriam laikui, taip pat nepriklausomai nuo to, ar jis buvo netinkamai gydomas, ar netinkamai diagnozuoti jo sužalojimai, ir kad, nesant šių aplinkybių, mirties galbūt buvo galima išvengti (LAT nutartys Nr. 2K-597/2007, 2K-755/2007, 2K-342/2009, 2K-112/2014).

75Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatomojoje dalyje konstatavo, kad M. A. tyčia sudavė rankomis bei kojomis V. G. į galvą ir kitas kūno vietas bei įdurdamas peilių V. G. į kairį antakį, ir prašoma šias aplinkybes pašalinti iš nuosprendžio. Iš byloje esančių liudytojo R. Z. parodymų matyti, kad šis matė iš klubo išeinančius du vaikinus, vienas iš jų buvo aukštas, o kitas žemesnis. Aukštesnis vaikinas, kuri policijoje atpažino kaip A. P., už parankės vedėsi mažesnįjį į kiemelio kairę pusę. Ten jau stovėjo 4-5 vaikinai. Pirmas smūgį trenkė aukštesnis vaikinas žemesniam ir šis nuo smūgio nukrito ant grindinio, tada kiti pradėjo spardyti. Vienas vaikinas, kurį atpažino policijoje kaip M. A., nespardė, bet atliko duriamuosius judesius nukentėjusiajam į kojas (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 3 t., b. l. 114-117, 119-122). Tokius savo parodymus minėtas liudytojas patvirtino ir teisiamojo posėdžio metu (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 5 t., b. l. 148-149). Liudytoja S. Z. teisme patvirtino, jog nukentėjusįjį spardė 4 vaikinai, o vienas vaikinas, t. y. M. A., buvo pasilenkęs prie nukentėjusiojo (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 5 t., b. l. 149-150). Liudytoja A. S. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jai su draugais stovint prie klubo „Metelica“, matė, kaip laiptų apačioje aukštesnis vaikinas pastūmė kitą žemesnį vaikiną, kuris nukrito ant grindinio, netoli betoninės sienos, klubo kairėje pusėje ir prie jo prišoko 4 vaikinai. Matė kaip trys vaikinai ir tas, kuris pastūmė, apstojo ratu nukritusį vaikiną ir pradėjo jį spardyti. Tuo pačiu metu vienas iš tos kompanijos vaikinų stovėjo šalia ir staiga minėtas vaikinas atsitūpė prie spardomo vaikino, kažką darė prie nukentėjusiojo kojų (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 3 t., b. l. 126-127). Tokius savo parodymus minėta liudytoja patvirtino Kauno apygardos teismo 2013 m. sausio 28 d. teisiamojo posėdžio metu (baudžiamoji byla Nr. 1A-111/2014 (proceso Nr. 1-20-9-00039-2010-7), 4 t., b. l. 31). Nuteistasis A. P. teisme parodė, kad išeinant iš klubo buvo įsikibęs V. G. į ranką iš draugiškumo, ten susitiko su M. A., kur jie pradėjo aiškintis. Nukritus nukentėjusiajam vaikinai pradėjo jį spardyti. A. P. taip pat įspyrė gulinčiam V. G. 5-6 kartus. M. A. V. G. nespardė (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 6 t., b. l. 87-89). Nuteistasis G. A. Kauno apygardos teismo 2012 m. gruodžio 18 d. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad nukritus V. G., jis pats spyrė į kojas gal du kartus, o M. A. kažką darė atsitūpęs prie nukritusio žmogaus. Matė, kad M. A. rankose kažkas sublizgėjo. G. A. teigia peilio neturėjęs (baudžiamoji byla Nr. 1A-111/2014 (proceso Nr. 1-20-9-00039-2010-7), 4 t., b. l. 9-10). Pats nuteistasis M. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme parodė, kad atėjus V. G. prie jų ir atsakius į jo klausimą „kur pinigai“, jog jų nebus, G. K. dešinės rankos kumščiu smogė vieną smūgį į veidą V. G., po kurio nukentėjusysis nukrito ant pilvo. Tada visi, A. P., G. A., A. G. ir G. K. pradėjo spardyti V. G. į įvairias kūno vietas, suduodami ne mažiau kaip 10 smūgių. Tuo metu jis stovėjo šalia V. G. ir jo nespardė, tačiau iš kišenės išsiėmė lenktinį peilį ir dūrė nukentėjusiajam prie sėdmenų į kojas. Be to, teisiamojo posėdžio metu M. A. parodė, kad pirmas smūgį sudavė G. K., kuris galėjo prakirsti ir nukentėjusiajam antakį, nes buvo su žiedu (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 4 t., b. l. 104-105, 6 t., b. l. 85-87). Taigi, iš aukščiau aptartų įrodymų matyti, kad M. A. nukentėjusiajam V. G. nesudavė smūgių nei rankomis nei kojomis, o tik dūrė peilių. Todėl tenkinamas nuteistojo M. A. prašymas pašalinti iš nuosprendžio nustatomosios dalies, kad jis tyčia sudavė rankomis bei kojomis V. G. į galvą ir kitas kūno vietas, tačiau nepagrįstai prašoma iš nustatomosios dalies pašalinti aplinkybę, kad įdūrė nukentėjusiajam į kairės pusės antakį. Iš aukščiau paminėtų liudytojų ir nuteistųjų parodymų matyti, kad įvykio metu peilį turėjo tik nuteistasis M. A. ir tik jis atliko duriamuosius judesius prie nukentėjusiojo. Be to, iš specialisto išvados Nr. M 1156/09 (02) matyti, kad V. G. buvo padaryta durtinė-pjautinė akla žaizda kairiame antakyje aštriu duriančiu-pjaunančiu įrankiu, kuo galėjo būti peilio geležtė (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 1 t., b. l. 37-50). Iš tą vakarą mačiusių nukentėjusįjį liudytojų G. B., E. M., R. K., K. S. ir pačių nuteistųjų parodymų matyti, kad niekas neužsiminė, jog tą dieną matė V. G. sužalotą iki įvykio. Visi anksčiau paminėti įrodymai tik patvirtina, kad durtines-pjautines žaizdas įvykio metu galėjo padaryti tik M. A.. Nuteistojo versija, kad žaizdą prie antakio galėjo padaryti G. K., atmetama.

76Tokiu būdu nuosprendžio nustatomojoje dalyje turi būti nurodyta, kad M. A. 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., ( - ) esančio klubo „Metelica“ kieme, tyčia įdurdamas peiliu mažiausiai penkiolika kartų V. G. į kairį antakį, šlaunis, sėdmenis ir taip padarydamas jam durtinę-pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje, poodinę kraujosruvą kairės akies viršutiniame voke, vienuolika aklų durtinių-pjautinių žaizdų šlaunyse ir sėdmenyse, tris durtines-pjautines aklas žaizdas kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu, kas komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku, padarė V. G. sužalojimus, nuo kurių 2009 m. spalio 31 d., apie 18.40 val., V. G. ligoninėje mirė.

77Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad M. A. nužudymą padarė netiesiogine tyčia, nes iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad M. A. tyčia dūrė peiliu mažiausiai penkiolika kartų nukentėjusiajam, taigi durdamas suprato, jog tokiais savo veiksmais kelia pavojų nukentėjusiojo gyvybei ir numatė, kad gali atimti jam gyvybę (panaudodamas peilį, kuriuo padarytos durtinės-pjautinės aklos žaizdos kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimais, durtinę-pjautinę aklą žaizdą kairiame antakyje), ir nors nenorėjo atimti gyvybės, sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (BK 15 straipsnio 3 dalis). Teismų praktikoje išaiškinta, kad nužudymas yra padarytas netiesiogine tyčia, jei kaltininkas suprato, kad savo veika kėsinosi į kito žmogaus gyvybę, numatė, kad gali atimti gyvybę kitam žmogui, ir nors nenorėjo atimti gyvybės, bet sąmoningai leido tokiems padariniams atsirasti (LAT bylos Nr. 2K-481/2006, 2K-675/2006, 2K-469/2007 ir kt.). Sąmoningas leidimas padariniams atsirasti reiškia kaltininko abejingumą galimam kito žmogaus gyvybės atėmimui. Nors iš nagrinėjamose bylose esančių įrodymų matyti, jog nuteistasis M. A. nenorėjo atimti gyvybės nukentėjusiajam, tačiau pasirinko tokį įrankį – peilį – bei tokį veikimo būdą – 15 smūgių peiliu į nukentėjusįjį, kas, savaime suprantama, sudaro akivaizdžią tikimybę, jog gali kilti sunkūs padariniai. Iš to seka, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistojo M. A. nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį.

78Nuteistasis M. A. nepagrįstai prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 130 straipsnį, nes pagal šį baudžiamojo kodekso straipsnį asmuo pripažįstamas kaltu tik tada, kai nužudoma labai susijaudinus. Be to, kvalifikuojant veiką pagal šį straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir nužudymo. Kaltininko atsakas į neteisėtą ar įžeidžiantį poelgį turi sekti iš karto po tokių nukentėjusiojo veiksmų, nes fiziologinio afekto būsena, kai asmuo jaučia didelį susijaudinimą, tęsiasi labai trumpą laiką (LAT nutartis Nr. 2K-271/2008, 2K-189/2013). Atkreipiamas dėmesys dar ir į kaltininko bei nukentėjusiojo tarpusavio santykius, konflikto prielaidas, jo eigą, vertinama, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės ir dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių (LAT nutartys Nr. 2K-155/2009, 2K-271/2008, 2K-155/2007), atsižvelgia į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju (LAT nutartys Nr. 2K-723/2007, 2K-288/2006), į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis (LAT nutartys Nr. 2K-297/2010, 2K-130/2009, 2K-604/2005). Iš baudžiamosiose bylose esančių liudytojų parodymų matyti, kad ne nukentėjusysis pradėjo konfliktą ar sudavė kokius nors smūgius ten buvusiems vaikinams, o būtent M. A. ant grindinio gulintį V. G. badė peiliu, kai šį jau buvo pradėję spardyti kiti nuteistieji. Teisėjų kolegija įvertina, kad lauke nukentėjusiojo laukė 4 asmenys, tarp jų ir M. A.. Be to, įvertinus liudytojų ir nuteistųjų parodymus konstatuotina, kad byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog nukentėjusysis V. G. įvykio metu būtų atlikęs kokius nors išskirtinius neteisėtus ar įžeidžiančius veiksmus prieš nors vieną ten buvusį vaikiną. Nukentėjusiojo pasakymas, jog „pinigų nebus“ ir žengtelėjimas prie M. A., tokioje situacijoje negali būti vertinami kaip neteisėti ar įžeidžiantys veiksmai. Atkreipiamas dėmesys į tai, kad pats nuteistasis pripažino, jog dėl staiga kilusio pykčio pradėjo badyti nukentėjusįjį. Be to, nagrinėjamoje byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą apie tai, kad M. A. dėl V. G. veiksmų buvo fiziologinio afekto būsenoje. Dėl visų aukščiau paminėtų aplinkybių nebuvo pagrindo nuteistajam skirti ekspertizę, kurios metu būtų nustatinėjama, ar M. A. buvo fiziologinio afekto būsenoje. Ikiteisminio tyrimo metu įvertinus M. A. anksčiau patirtas traumas pagrįstai buvo atlikta teismo psichiatrijos, teismo psichologijos ekspertizė (2010 m. vasario 11 d. ekspertizės aktas Nr. 83TPK-36), kurioje nurodyta, kad nusikaltimo padarymo metu M. A. nebuvo patologinio afekto būsenoje, dėl kurio negalėtų suprasti savo veiksmų ir jų valdyti (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 4 t., b. l. 128-130). Taigi nuteistasis nebuvo nei fiziologinio, nei patologinio afekto būsenoje.

79Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir nukentėjusysis S. G. apeliaciniuose skunduose prašo nuteistųjų A. P., G. A. bei A. G. nusikalstamus veiksmus V. G. atžvilgiu kvalifikuoti ne tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, kaip kad padarė pirmosios instancijos teismai, tačiau ir pagal BK 129 straipsnio 1 dalį. Visose trijose baudžiamosiose bylose pagrįstai konstatuota, jog bylose nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima daryti išvadą, kad M. A. iš anksto buvo sumanęs nužudyti V. G., o apie tą jo sumanymą žinojo kiti nuteistieji – A. P., G. A. bei A. G..

80Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti kiekvieno iš jų dalyvavimo darant šį nusikaltimą laipsnį ir pobūdį, kurie nulemia bendrininkavimo formą ir bendrininkų rūšis. Jei nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

81Kaip jau buvo minėta pirmiau iš 2009 m. lapkričio 3 d. M. Romerio universiteto teismo medicinos instituto Kauno skyriaus specialisto išvados Nr.1156/09(02) matyti, kad V. G. mirė nuo trijų durtinių-pjautinių aklų žaizdų kairėje šlaunyje su arterijų ir venų pažeidimu. Tai komplikavosi ūmiu išoriniu nukraujavimu ir trauminiu šoku. Taigi nukentėjusiojo V. G. mirties priežastis buvo ne suduotų koja ar ranka smūgių skaičius, lokalizacija ir pan., o tyčiniai veiksmai, t. y. dūriai peiliu, kurių nustatytomis bylos aplinkybėmis ir ištirtais įrodymais nuteistieji A. P., A. G. ir G. A. neatliko. Iš nuteistojo M. A. parodymų matyti, jog jis prisipažino dūręs nukentėjusiajam. Visi liudytojai apklausti tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio nagrinėjimo metu ir kurių parodymai aptarti aukščiau, patvirtino, kad būtent M. A. turėjo peilį ir atliko duriamuosius veiksmus. Iš bylose surinktų ir ištirtų įrodymų, vertintų visuose trijuose nuosprendžiuose matyti, jog nuteistieji A. P., A. G. ir G. A. peilio neturėjo, jo prieš nukentėjusįjį nepanaudojo ir mirtį sukėlusių sužalojimų nepadarė. Taigi, ištyrus įrodymus teisme, nenustatytas tiesioginis priežastinis ryšis tarp pastarųjų nuteistųjų atliktų veiksmų ir atsiradusių padarinių, t. y. nukentėjusiojo V. G. mirties.

82Tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis S. G. apeliaciniuose skunduose sutinka su tuo, kad V. G. mirė nuo padarytų sužalojimų peiliu, tačiau teigia, jog M. A. ilgai badant nukentėjusįjį peiliu, kiti bendrininkai jam nesutrukdė, nenutraukė savo veiksmų, ir tai neabejotinai rodo, kad jie buvo iš anksto sutarę ne tik sumušti V. G., bet ir subadyti jį peiliu ir nužudyti.

83Teismų praktikoje laikoma, jog dalyvavimo nusikaltime pobūdį charakterizuoja asmens funkcinis vaidmuo vykdant nusikalstamą veiką (vykdytojas, kurstytojas, organizatorius ar padėjėjas), o dalyvavimo laipsnį parodo bendrininko aktyvumo lygis atliekant jam pavestas funkcijas. Bendrininkų veiksmai kvalifikuojami kaip nužudymas, jei jie visi yra vykdytojai. Tyčinio nužudymo vykdytojais pripažįstami asmenys, kurie veikė kartu turėdami tyčią nužudyti ir patys tiesiogiai dalyvavo atimant gyvybę nukentėjusiajam. Be to, nėra būtina, kad kiekvienas iš tokių vykdytojų padarytų mirtinus sužalojimus, pakanka, kad tai padarytų bent vienas iš jų. Kitų vykdytojų dalyvavimas gali pasireikšti ne tik kūno sužalojimų padarymu, bet ir atėmimu nukentėjusiajam galimybės priešintis (surišant jį, laikant už rankų ar pan.) kėsinimosi į gyvybę metu. Nužudymas yra padarytas bendrininkaujant ir tada, kai prie vieno asmens, darančio tyčinius veiksmus, nukreiptus atimti gyvybę kitam žmogui, tuo pačiu tikslu savo veiksmais prisideda kitas arba kiti asmenys ir kėsinimąsi į kito žmogaus gyvybę pradėjęs asmuo tai suvokia. Jei smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo keli asmenys ir nukentėjusiojo mirtį sukėlė vienas ar keli padaryti sužalojimai ir nustatyta, kad ne visi asmenys smurtą naudojo turėdami tyčią nužudyti, tai už nužudymą atsako tik tie asmenys, kurių padaryti kūno sužalojimai buvo nukentėjusiojo mirties priežastis.

84Trijose baudžiamosiose bylose ištirti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina tai, kad kiti nuteistieji nežinojo, kad M. A. turi peilį, nežinojo apie jo ketinimus sužaloti nukentėjusįjį V. G. peiliu, kad pritarė tokiems jo veiksmams, t. y. pritarė ar neprieštaravo tam, kad M. A. mirtinai sužalotų V. G. peiliu. Nuteistasis M. A., viršydamas bendrininkų vykdomą susitarimą išsiaiškinti dėl skolos, sumušti nukentėjusįjį, ėmė badyti V. G. peiliu į šlaunis bei sėdmenis, padarydamas jam specialistų išvadoje nurodytus V. G. mirtį sukėlusius sužalojimus. Taigi, pagrįsta yra pirmosios instancijos teismų išvada, jog M. A. viršijo ribas tarpusavio susitarimo su kitais V. G. sužalojime dalyvavusiais asmenimis ir vienas, o ne iš anksto susitarusioje grupėje asmenų, tyčia nužudė V. G.. Bylose esantys įrodymai patvirtina tik kaltininkų bendrą veikimą pažeidžiant viešąją tvarką ir sužalojant V. G., tačiau ne gyvybės atėmimą. Bylose nėra jokių duomenų, kad kiti nuteistieji žinojo, jog M. A. rengiasi panaudoti peilį prieš V. G., kad pritarė tokiems jo veiksmams, t. y. pritarė ar neprieštaravo tam, kad M. A. mirtinai sužalotų V. G. peiliu. Pats M. A. pripažino, kad kitiems vaikinams nieko nesakęs, tik dėl staiga kilusio pykčio, jis badė peiliu kojas ir sėdmenis nukentėjusiajam, tai atliko greitai. Iš bylos medžiagos matyti, kad važiuojant po įvykio, A. P. priekaištavo M. A. dėl šio tokio veiksmo – badymo peiliu, kas leido apygardos teismui padaryti pagrįstą išvadą, jog net artimas bičiulis iš anksto ar mušimo metu nežinojęs bei nepritaręs tokiam M. A. vykdytojo ekscesui. Taigi, teismų išvada, kad tarp nuteistųjų nebuvo apibrėžto ir išankstinio susitarimo sužaloti V. G. peiliu ar jį nužudyti, yra pagrįsta. Nuosprendžiuose aptarti įrodymai tik patvirtina, kad jie visi turėjo vieningą tyčią sumušti V. G. ir konkliudentiniais veiksmais tai padarė, o M. A. šį susitarimą viršijo, pradėjęs peiliu badyti V. G. į šlaunis bei sėdmenis ir padarydamas jam mirtį sukėlusius sužalojimus. Be to, prokuroro ir nukentėjusiojo apeliaciniuose skunduose nepagrįstai teigiama, kad viskas vyko ilgą laiko tarpą. Tai paneigia liudytojų ir nuteistųjų parodymai, iš kurių matyti, kad viskas vyko labai greitai. Kai kurie nurodė, kad viskas vyko apie 20-30 sekundžių, o kiti – ne daugiau kaip minutę. Toks laiko tarpas nesudarė sąlygų kitiems nuteistiesiems suvokti, kad jie prisideda prie M. A. veiksmų nužudant V. G.. Todėl atmetamas prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinių skundų argumentas, kad kitų nuteistųjų nusikalstami veiksmai sudarė sąlygas M. A. suduoti daug smūgių peiliu gulinčiam V. G..

85Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį. Nuteistasis A. G. savo apeliaciniame skunde teigia, jog nuteistas nepagrįstai, nes nepadarė nusikalstamų veikų, numatytų BK 129 straipsnio 1 dalyje ir BK 284 straipsnio 1 dalyje, kadangi kilusiame konflikte nedalyvavo ir fizinio smurto prieš nukentėjusįjį nenaudojo.

86Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas žmonėms skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. (LAT nutartys Nr. 2K-135/2011, 2K-563/2009 ir kt.).

87Iš baudžiamosios bylose esančių duomenų matyti, kad 2009 m. spalio 30 d. vakare buvo susitikę M. A., A. G., G. A. ir G. K.. M. A. sužinojus, kad V. G. yra klube „Metelica“, visi vyko ten ir pakeliui paėmė A. P.. To fakto, kad buvo prie klubo „Metelica“, neginčija ir pats nuteistasis A. G., bet kaip jau buvo minėta anksčiau neigia dalyvavęs konflikte ir smurtavęs prieš nukentėjusįjį. Tokia nuteistojo A. G. versija paneigiama liudytojų S. Z., R. Z., A. S., V. Č. parodymais, iš kurių matyti, kad nukentėjusiajam išėjus iš klubo ir priėjus prie kairėje pusėje stovėjusiųjų vaikinų, jam pirmam buvo suduotas smūgis ir nukritus ant grindinio pradėjo spardyti visi ten buvę vaikinai, išskyrus vieną, kuris buvo pasilenkęs prie V. G.. Kaip jau buvo nustatyta aukščiau tai buvo M. A.. Nuteistieji M. A. ir A. P. taip pat patvirtino, kad nukentėjusįjį spardė visi, kurie buvo kartu atvykę prie klubo „Metelica“. Nuteistasis G. A. teisme taip pat pripažino, jog ir jis spyrė nukentėjusiajam. Ar spardė brolis (A. G.) nematė (baudžiamoji byla Nr. 1A-111/2014 (proceso Nr. 1-20-9-00039-2010-7), 4 t., b. l. 9-10). Taigi prieš nukentėjusįjį fizinį smurtą panaudojo visi su M. A. buvę vaikinai, t. y. A. P., A. G., G. A., o tai, kad ekspertizės akte Nr. 1156/09 (02) ant nukentėjusiojo kūno nebuvo nustatyti sužalojimai, nėra pagrindas netikėti liudytojų ir nuteistųjų parodymais apie nukentėjusiajam suduotus smūgius. Iš 2009 m. lapkričio 23 d. specialisto apklausos protokole užfiksuotų specialisto L. G. paaiškinimų matyti, kad V. G. ūmiai nukraujavo, todėl nuo suduotų smūgių rankomis bei kojomis, poodinės kraujosruvos, galėjo nesusidaryti (baudžiamoji byla Nr. 1A-237/2014 (proceso Nr.1-20-9-00175-2012-0), 1 t., b. l. 32). Esant tokiai situacijai, kai nukentėjusiajam rankomis ir kojomis buvo suduota nemažai smūgių į įvairias kūno vietas konstatuotina, jog jam buvo sukeltas fizinis skausmas. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą ar nežymaus sveikatos sutrikdymo padarymą yra numatyta BK 140 straipsnio 1 dalyje. Tačiau nuteistųjų neteisėti veiksmai buvo padaryti pažeidžiant viešąją tvarką, o pagal viešosios tvarkos pažeidimo normą apimamas ir fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl nuteistųjų nusikalstama veika kvalifikuojama tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

88Nuteistųjų, tame tarpe ir A. G., vartojamas fizinis smurtas prieš nukentėjusįjį buvo viešoje vietoje. BK 284 straipsnio prasme viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Kaip matyti iš liudytojų parodymų, nukentėjusysis buvo mušamas netoli klubo „Metelica“. Tai patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokole ir foto lentelėje užfiksuota įvykio vieta. Konfliktą pamatę naktinio klubo lankytojai buvo šokiruoti nuteistųjų atliktais veiksmais, kurie pasižymėjo įžūlumu bei nepagarba aplinkiniams. Liudytojas R. Z. parodė, kad, kai vyko muštynės, buvo apsikabinęs savo merginą, kad jai kas nenutiktų ir su kitais iš klubo išėjusiais su juo buvusiais asmenimis pasitraukė toliau. Liudytojas K. S., kuris tą dieną dirbo klubo „Metelica“ apsaugoje, parodė, kad kai viskas įvyko, klubą įbėgo žmogus, kuris buvo ištiktas šoko. Po to, pradėjo eiti iš lauko ir kiti klientai, kurie teigė, kad vyksta muštynės ir reikia kviesti policiją (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 6 t., b. l. 41-42). Visa tai rodo, kad aplinkiniai dėl nuteistųjų neteisėtų veiksmų patyrė šoką, išgąstį bei stresą. Be to, sutriko ir naktinio klubo „Metelica“ darbas, nes teko kviesti policiją specialiu klube esančiu pulteliu bei greitąją medicinos pagalbą.

89Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant šią normą būtina nustatyti, kad asmuo suvokė, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėjo. Teismų praktikoje pripažįstama, kad viešosios tvarkos pažeidėjas gali veikti nesukonkretindamas, kokį poveikį visuomenei turės jo atliekami veiksmai, bet bendrais bruožais numatyti, kad visuomenės rimtis ar tvarka bus sutrikdyta (LAT nutartys Nr. 2K-136/2010, 2K-447/2012 ir kt.). Iš aukščiau aptartų įrodymų visumos matyti, kad A. G. suvokė, jog spardydamas nukentėjusįjį demonstruoja nepagarbą aplinkiniams, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta rimtis ir tvarka prie klubo ir to norėjo. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Kauno apygardos teismas 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu pagrįstai nuteistąjį A. G. pripažino kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį.

90Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio nustatomojoje dalyje nurodyta, kad M. A. ir A. P. BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką padarė veikdami su trimis asmenimis, dėl kurių tyrimas išskirtas. Kituose nuosprendžiuose, priimtuose vėliau, jau nurodoma, kad šią nusikalstamą veiką padarė M. A., A. P., G. A., A. G. ir galimai su asmeniu, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis. Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 30 d. nutartimi baudžiamosios bylos Nr. 1A-237/2014 (proceso Nr.1-20-9-00175-2012-0), Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), Nr. 1A-111/2014 (proceso Nr. 1-20-9-00039-2010-7) sujungtos ir jos apeliacine tvarka teismo posėdyje nagrinėjamos kartu. Tuo būdu laikytina, kad pagal visus tris nuosprendžius pirmosios instancijos teismai nustatė, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val. klubo „Metelica“, esančio ( - ), kieme, viešoje vietoje, įžūliu elgesiu, panaudojo fizinį smurtą prieš V. G., veikdami bendrininkų grupe A. P., M. A., G. A. ir A. G., bei galimai su asmeniu, dėl kurio išduotas Europos arešto orderis ir paskelbta jo paieška, po bendrininko suduoto smūgio į veidą V. G., šiam nugriuvus ant grindinio, tyčia bendrais veiksmais kojomis suduodant tiksliai nenustatytą smūgių skaičių nukentėjusiajam V. G. į įvairias kūno vietas, taip demonstruodami nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

91Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismai skirdami nuteistiesiems M. A. ir A. G. bausmes, BK 41, 54, 61 straipsnių nuostatų nepažeidė ir paskyrė jiems tinkamas bausmes. Skirdami bausmes nuteistiesiems, apygardos teismo teisėjai vadovavosi bausmės paskirtimi, bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgė į padarytų nusikaltimų sunkumą, jų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į nusikalstamų veikų padarymo motyvus, tikslus, nusikalstamų veikų padarymo stadiją ir pasekmes, į kaltininkų asmenybes ir kitas aplinkybes.

92Nuteistieji M. A. ir A. G. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nesutinka su pirmosios instancijos teismo teisėjų paskirtomis bausmėmis ir prašo jiems taikyti švelnesnes bausmes, o nukentėjusysis S. G. ir prokuroras – griežtinti M. A. bausmę.

93Nuosprendyje buvo įvertinta, kad nuteistasis M. A. padarė dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 129 straipsnio 1 dalyje bei 284 straipsnio 1 dalyje. Viena nusikalstama veika labai sunki ir pavojinga, sukėlusi itin sunkias ir negrįžtamas pasekmes, padaryta be jokios reikšmingos dingsties. Atsižvelgta į tai, kad M. A. turi II-os grupės neįgalumą, neteistas, nustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte, t. y. pripažino savo kaltę ir nuoširdžiai gailisi, ir atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Nuteistajam M. A. už BK 129 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė vienuolikai metų, kuri atitinka sankcijoje numatytą vidurkį, už BK 284 straipsnio 1 dalį – vieneriems metams, kuri nežymiai didesnė nei sankcijoje numatytas vidurkis. Nuteistasis M. A. nepagrįstai teigia, kad nebuvo atsižvelgta į BK 54 straipsnį bei skiriant bausmę buvo pažeistas BK 61 straipsnis, dėl pirmiau aptartų įrodymų visumos. Tai, kad apeliacinės instancijos teisme buvo pateiktas 2012 m. lapkričio 29 d. pašto kvitas Nr. 14306, kuriuo buvo pateikta perlaida S. G. 2 000 Lt sumai, ir pažyma, kuri patvirtino šios pašto perlaidos išsiuntimą, jau minėtam kvitui, nėra pakankamas pagrindas taikyti BK 62 straipsnio 2 dalį, nes be šios dalies dar turi būti ir bent viena 1-6 punktuose numatyta aplinkybė. Iš nuteistojo M. A. apeliacinio skundo matyti, kad jis nurodo, jog reikia prižiūrėti nedarbingą močiutę, ir tai atitiktų BK 62 straipsnio 2 dalies 1 punktą, tačiau teismui nepateikė jokių tą faktą patvirtinančių duomenų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad M. A. vedė ir I. A. yra laisvėje, todėl galėtų pasirūpinti M. A. močiute. Iš nuteistojo močiutės I. K. apklausos pirmosios instancijos teisme matyti, kad minėta liudytoja nenurodė apie tai, jog M. A. ją išlaiko, ar ji sirgtų sunkia liga ar yra neįgali, ir jai reikia priežiūros bei kad realiai nėra kam jos prižiūrėti.

94Iš nuteistojo M. A. apeliacinio skundo matyti, jog skiriant jam bausmę nebuvo atsižvelgta į jo sveikatos būklę ir ar jis galės atlikti bausmę, todėl nagrinėjant baudžiamąją bylą apeliacinės instancijos teisme buvo paskirta ir atlikta teismo medicinos ekspertizė. Iš šios ekspertizės akto matyti, kad ekspertai pateikė išvadą, kad M. A. neserga sunkia nepagydoma liga, kadangi jo sveikatos būklės (ligos) nėra „Nepagydomų ligų ir sveikatos būklių, dėl kurių nuteistieji gali būti atleisti nuo tolesnio laisvės atėmimo bausmės atlikimo dėl ligos“ sąraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ir sveikatos apsaugos ministerijų 1995 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 969/578. Be to, M. A. vykdomas būtinas ir reikalingas gydymas įkalinimo įstaigoje (baudžiamoji byla Nr. 1A-35/2014 (proceso Nr. 1-22-1-01235-2009-8), 7 t., b. l. 63-71). Taigi nuteistajam M. A. nėra pagrindo taikyti BK 76 straipsnio.

95Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendyje įvertinta, kad nuteistasis A. G. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje. Įvykdytu nusikaltimu sumuštas žmogus bei pažeista viešoji tvarka, nebuvo šio nusikaltimo iniciatorius, veikė tyčia, laikomas neteistu, nes teistumas išnykęs, tačiau darė nusikaltimus užsienyje, ne kartą baustas administracine tvarka dėl KET pažeidimų, SODRA neturi duomenų apie A. G. draudėjus, nenustatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nustatyta atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punkte, jog nusikaltimą padarė bendrininkų grupe. Nuteistajam A. G. už BK 284 straipsnio 1 dalį paskirta laisvės atėmimo bausmė vieneri metai ir šeši mėnesiai, kuri savo dydžiu artima sankcijoje numatytai maksimaliai bausmei. Pirmosios instancijos teismas motyvuotai nurodė aplinkybes, dėl kurių už BK 284 straipsnio 1 dalį nuteistajam M. A. skiriama laisvės atėmimo bausmė, o ne kita sankcijoje numatytą bausmės rūšis.

96Taigi nuosprendžiuose įvertinta visos įstatyme numatytos aplinkybės ir nuteistiesiems paskirtos bausmės yra adekvačios padarytų nusikaltimų pobūdžiui bei atitinka pusiausvyrą tarp padarytų veikų ir jų asmenybių, todėl mažinti ar didinti bausmes nėra jokio pagrindo.

97Nukentėjusysis S. G. nesutinka su sumažintu neturtinės žalos dydžiu ir mano, kad neturtinę žalą turi atlyginti solidariai visi nuteistieji. Prokuroras taip pat prašo žalą priteisti iš visų nuteistųjų solidariai. Nuteistasis M. A. mano, kad iš jo nepagrįstai priteistas toks didelis civilinis ieškinys. Jis neturi jokio turto, yra silpnos sveikatos, todėl sutinka sumokėti nukentėjusiajam 30 000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų) neturtinei žalai atlyginti. Be to, nukentėjusysis nepagrindė rašytiniais įrodymais 11 000 Lt (vienuolika tūkstančių litų) turtinės žalos, kuri jo atžvilgiu priteista neteisėtai. Tačiau šis apelianto prašymai dėl nukentėjusiojo civilinio ieškinio atmetami. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nukentėjusiojo S. G. civilinio ieškinio dalį dėl neturtinės žalos atlyginimo, tenkino jį iš dalies ir iš pastarojo prašomos 1 000 000 Lt (milijono Lt) sumos priteisė 200 000 Lt (du šimtus tūkstančių litų). Toks teismo sprendimas priimtas laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 2 dalyje numatytų reikalavimų, priteistos neturtinės žalos atlyginimo dydis atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei neprieštarauja galiojančiai teisminei praktikai. Be to, apygardos teismas motyvuotai ir pagrįstai atsižvelgdamas tiek į nukentėjusiojo patirtą emocinę būklę, tiek į nuteistojo M. A. galimybes (neturi nekilnojamojo turto, piniginių indėlių, turtinė padėtis nėra gera). Be to, nuteistasis nusikalstamą veiką padarė netiesiogine tyčia, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, atlygino dalį žalos. Teisėjų kolegija neturi pagrindo šią neturtinę žalą didinti ar mažinti dar labiau, tokiam sprendimui nėra jokių objektyvių priežasčių.

98Nukentėjusysis ir prokuroras nepagrįstai prašo neturtinę žalą priteisti solidariai iš visų nuteistųjų, nes solidariosios atsakomybės taisyklės taikymas pagrįstas nuostata, kad bendrais veiksmais sukėlę žalą asmenys ją privalo atlyginti visi kartu (solidariai). Iš byloje esančių įrodymų visumos matyti, kad būtent dėl M. A. padarytų neteisėtų veiksmų mirė V. G., o ne dėl A. P., A. G. ar G. A. veiksmų, todėl šioje situacijoje negali būti solidariosios atsakomybės kitų nuteistųjų atžvilgiu.

99Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktais, 328 straipsnio 3 punktu

Nutarė

100Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo S. G. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d., 2013 m. kovo 19 d., 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžių atmesti.

101Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžio atmesti.

102Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendį M. A. atžvilgiu pakeisti:

103iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti, jog M. A. 2009 m. spalio 31 d. apie 2.45 val. ( - ) esančio klubo „Metelica“ kieme, tyčia sudavė smūgius rankomis bei kojomis V. G. į galvą ir kitas kūno vietas.

104Kitos šio nuosprendžio dalies nekeisti.

Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. M. A., apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d.... 3. M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 4. Iš M. A. nukentėjusiajam S. G. priteista 11 000 Lt (vienuolika tūkstančių... 5. Be to, iš M. A. priteista šeši tūkstančiai keturi šimtai dvidešimt du... 6. A. P. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1dalį 1... 7. A. P. išteisintas pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, jam nepadarius veikos,... 8. - pagal Kauno apygardos prokuratūros prokuroro ir nukentėjusiojo S. G.... 9. G. A. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei nubaustas laisvės... 10. G. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos,... 11. A. G. pripažintas kaltu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį bei nubaustas laisvės... 12. A. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi... 13. Vadovaujantis BPK 115 straipsnio 3 dalies 2 punktu, nukentėjusiojo civilinio... 14. Vadovaujantis BPK 105 straipsnio 5 dalimi iš A. G. neišieškotos Policijos... 15. Lietuvos apeliacinio teismo baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų 2014 m.... 16. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 17. M. A., A. P. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu... 18. M. A. nuteistas ir už tai, kad tuo pat metu ir toje pat vietoje, t. y. 2009 m.... 19. A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, M. A. bei dar trys asmenys, kurių... 20. G. A. Kauno apygardos teismo 2013 m. kovo 19 d. nuosprendžiu nuteistas už... 21. G. A. buvo kaltinamas tuo, kad 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val. klubo... 22. G. A. pagal BK 129 straipsnio 1 dalį išteisintas, nepadarius veikos,... 23. A. G. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu nuteistas už... 24. A. G. buvo kaltinamas tuo, kad jis 2009 m. spalio 31 d., apie 2.45 val., klubo... 25. A. G. išteisintas dėl kaltinimo pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, kadangi... 26. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno... 27. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas A. P. padarytą viešosios... 28. Byloje nustatyta, kad kaltinamieji naudojo smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu,... 29. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011... 30. Taip pat prokuroras prašo panaikinti nuosprendžio dalį, kuria civiliniai... 31. Nukentėjusysis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad apygardos teismas... 32. Nukentėjusysis mano, kad A. P. parodymus apie tai, kad jis nieko nežinojo... 33. Be to, apelianto manymu, atsižvelgus į M. A. padaryto nusikaltimo žiaurumą,... 34. Taip pat nukentėjusysis mano, kad teismas nepagrįstai per daug sumažino jam... 35. Nukentėjusysis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kauno apygardos teismo... 36. Nuteistasis M. A. apeliaciniame skunde nurodo, kad nuosprendis nepagrįstas,... 37. Apelianto teigimu, nuosprendis priimtas neįsigilinus į visas bylos... 38. Nuteistasis A. P. bei liudytojai R. Z., S. Z. taip pat patvirtino, kad... 39. Nuteistasis abejoja, ar laiku ir tinkamai buvo suteikta medicininė pagalba... 40. Apelianto teigimu, nuosprendyje neaptarta galimybė jo veiką kvalifikuoti... 41. Nuteistasis taip pat mano, kad iš jo nepagrįstai priteistas toks didelis... 42. Apelianto teigimu, apygardos teismas, skirdamas jam bausmę, nesivadovavo BK 54... 43. Be to, teismas neatkreipė dėmesio, kad jis turi neįgalumą, jam sunku... 44. Taip pat apygardos teismas tinkamai neįvertino jo asmenybę, t. y. buvo... 45. Nuosprendyje teismas neaptarė galimybės jo atžvilgiu taikyti kitos rūšies... 46. Nuteistasis prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d.... 47. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno... 48. Bylos duomenimis nustatyta, kad fizinį smurtą prieš nukentėjusįjį naudojo... 49. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo panaikinti nuosprendžio dalį dėl G.... 50. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtą... 51. Nukentėjusysis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, jog teismas padarė... 52. Nukentėjusysis S. G. prašo pripažinti G. A. kaltu pagal BK 129 straipsnio 1... 53. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno... 54. 284 straipsnio 1 dalį, tačiau teismas nustatęs, jog prieš nukentėjusįjį... 55. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad fizinį smurtą prieš... 56. Iš liudytojų parodymų matyti, kad V. G. iš salės išvedė A. P.. Jis... 57. Teismas, išteisinęs A. G. dėl V. G. nužudymo, netinkamai įvertino faktines... 58. Prokuroras prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį... 59. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtą... 60. Nukentėjusysis S. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad Kauno apygardos teismas,... 61. Nukentėjusysis prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendį... 62. Nuteistasis A. G. apeliaciniame skunde nurodo, kad teismo priimta nuosprendžio... 63. Nuteistasis A. G. teigia, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme... 64. Mano, kad pirmosios instancijos teismo išvada, jog spardė visi buvę grupėje... 65. Apeliantas sutinka su kita nuosprendžio dalimi, kuria buvo išteisintas dėl... 66. Nuteistasis A. G. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d.... 67. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras ir nukentėjusysis S. G.... 68. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo S. G. bei nuteistojo... 69. Pirmosios instancijos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjai, priimdami... 70. Nuteistasis M. A. savo apeliaciniame skunde nurodo, jog sprendimą priėmė... 71. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu nustatyta, kad 2009... 72. Baudžiamoji atsakomybė pagal BK 129 straipsnį kyla tuo atveju, kai tarp... 73. Iš specialisto išvados Nr. 1156/09 (02) matyti, kad atlikus V. G. lavono... 74. Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodyti argumentai, kad pirmosios... 75. Nuteistojo M. A. apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos... 76. Tokiu būdu nuosprendžio nustatomojoje dalyje turi būti nurodyta, kad M. A.... 77. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai ir motyvuotai nustatė, kad M. A.... 78. Nuteistasis M. A. nepagrįstai prašo jo nusikalstamą veiką kvalifikuoti... 79. Kauno apygardos prokuratūros prokuroras ir nukentėjusysis S. G.... 80. Bylose dėl nužudymų, kuriose kaltinamas ne vienas asmuo, būtina nustatyti... 81. Kaip jau buvo minėta pirmiau iš 2009 m. lapkričio 3 d. M. Romerio... 82. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis S. G. apeliaciniuose skunduose sutinka su... 83. Teismų praktikoje laikoma, jog dalyvavimo nusikaltime pobūdį charakterizuoja... 84. Trijose baudžiamosiose bylose ištirti ir pirmiau aptarti įrodymai patvirtina... 85. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendžiu A. G. nuteistas pagal... 86. Pagal BK 284 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas viešoje... 87. Iš baudžiamosios bylose esančių duomenų matyti, kad 2009 m. spalio 30 d.... 88. Nuteistųjų, tame tarpe ir A. G., vartojamas fizinis smurtas prieš... 89. Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl taikant... 90. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendžio nustatomojoje... 91. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismai skirdami... 92. Nuteistieji M. A. ir A. G. apeliaciniuose skunduose nepagrįstai nesutinka su... 93. Nuosprendyje buvo įvertinta, kad nuteistasis M. A. padarė dvi nusikalstamas... 94. Iš nuteistojo M. A. apeliacinio skundo matyti, jog skiriant jam bausmę nebuvo... 95. Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio 31 d. nuosprendyje įvertinta, kad... 96. Taigi nuosprendžiuose įvertinta visos įstatyme numatytos aplinkybės ir... 97. Nukentėjusysis S. G. nesutinka su sumažintu neturtinės žalos dydžiu ir... 98. Nukentėjusysis ir prokuroras nepagrįstai prašo neturtinę žalą priteisti... 99. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 100. Kauno apygardos prokuratūros prokuroro, nukentėjusiojo S. G. apeliacinius... 101. Nuteistojo A. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. spalio... 102. Kauno apygardos teismo 2011 m. gegužės 9 d. nuosprendį M. A. atžvilgiu... 103. iš nuosprendžio nustatomosios dalies pašalinti, jog M. A. 2009 m. spalio 31... 104. Kitos šio nuosprendžio dalies nekeisti....