Byla 1A-62-449/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Kęstučio Jucio, Reginos Pocienės ir Lino Šiukštos (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Rasai Maldanytei, Agatai Minkel, dalyvaujant prokurorui Rolandui Jurkevičiui, nuteistiesiems R. P., D. B., Ž. N., D. P., R. T., gynėjams advokatams Ingridai Botyrienei, Sigitui Židoniui, Sauliui Zakarevičiui, Vladislavui Latušinskiui, Rasai Aurelijai Kučinskaitei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroro Rolando Jurkevičiaus, nuteistojo R. P., nuteistojo D. B., nuteistojo D. P., nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus ir nuteistojo R. T. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio, kuriuo:

3R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 13 (trylikai) metų;
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) – laisvės atėmimu 8 (aštuoneriems) metams.

4Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam R. P. paskirta laisvės atėmimas 13 (trylikai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

5D. B. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų,
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam D. B. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

7Ž. N. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų,
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

8Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam Ž. N. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

9D. P. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų,
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams,
  • pagal BK 189 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 3 (trejiems) metams,
  • pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

10Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 ir 2 punktais, bausmes subendrinus apėmimo būdu, galutinė subendrinta bausmė nuteistajam D. P. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

11R. T. pripažintas kaltu ir nuteistas:

  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimu 12 (dvylikai) metų,
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) – laisvės atėmimu 7 (septyneriems) metams.

12Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, bausmes subendrinus apėmimo būdu, subendrinta bausmė nuteistajam R. T. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų.

13Vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, prie šios subendrintos bausmės pridėjus dalį neatliktos bausmės, paskirtos Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2010 m. balandžio 15 d. nuosprendžiu, galutinė subendrinta bausmė R. T. paskirta laisvės atėmimas 12 (dvylikai) metų ir 4 (keturiems) mėnesiams, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

14Vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi, nuspręsta konfiskuoti vilkiką „Scania R164LA“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. ( - ), registruotus UAB ( - )vardu; vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ), , su puspriekabe, valst. Nr. ( - ), bei šios transporto priemonės registracijos liudijimą.

15Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas S. J. (S. J.), dėl jo nuosprendis apeliacine tvarka neapskųstas.

16Teisėjų kolegija

Nustatė

171. R. P., D. B., Ž. N., D. P., R. T. nuteisti už tai, kad veikdami bendrai organizuota grupe ir kartu su R. V., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, bei I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda. D. P. nuteistas ir už tai, kad įgijo ir naudojosi didelės vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu bei už tai, kad jis (D. P.) ir S. J. (S. J.) bendrininkaudami suklastojo transporto priemonių identifikavimo numerius.

18Teismas nustatė, kad šias nusikalstamas veikas jie padarė tokiomis aplinkybėmis:

191.1. R. P. neteisėtam laikymui, gabenimui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2012 m. gegužės mėnesį, subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo D. B., Ž. N. ir R. V., bei parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:

20R. P. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą bei jų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas;

21D. B. palaikė ryšį su Ž. N., kuris surado vairuotoją ir paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui, o taip pat informavo R. P. apie narkotinių medžiagų pasikrovimo ir gabenimo kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas detales;

22Ž. N. paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, koordinavo vairuotojo – R. V., gabenančio narkotines medžiagas, veiksmus, parūpino telekomunikacinius įrenginius ryšio palaikymui su minėtu vairuotoju bei informavo D. B. apie narkotinių medžiagų pakrovimą Ispanijos Karalystėje į transporto priemonės slėptuvę;

23R. V. vykdė Ž. N. nurodymus dėl gabenamų krovinių pasikrovimo ir pristatymo laiko bei vietos, t.y. nurodytu vilkiku nuvykti į Ispanijos Karalystę, pasikrauti į vilkiko slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias nugabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas:

24vykdant nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, R. P., D. B., Ž. N. veikiant organizuotoje grupėje kartu ir su R. V., R. P. 2012 m. rugsėjo mėnesį, Ispanijos Karalystėje tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku laikė pas teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 391,593 kg kanapių dervos. Po to Ž. N. D. B. nurodymu 2012 m. rugsėjo mėnesį, bet ne vėliau kaip iki rugsėjo 17 d. narkotinių medžiagų gabenimui paruošė vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ) ir puspriekabę „Koegel“, valst. Nr. ( - ), su įrengta slėptuve ir pasiūlė R. V. už piniginį 2000 eurų atlygį nugabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas; R. V. sutikus, Ž. N. R. V. nurodė vietą Barselonos miesto apylinkėse Ispanijos Karalystėje, kur turi būti pakrautas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų, bei R. V. perdavė mobiliojo ryšio telefoną gauti ir vykdyti jo (Ž. N.) nurodymus. R. V., nuvykęs į Ispanijos Karalystę, ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 18 d. į mobiliojo ryšio telefoną gavęs Ž. N. trumpąją žinutę, nuvyko prie sandėlių, esančių Barselonos miesto apylinkėse, kur ne vėliau kaip 2012 m. rugsėjo 21 d. į R. V. vairuojamos transporto priemonės – vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ) puspriekabėje „Koegel“, valst. Nr. ( - ), įrengtą slėptuvę teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyti asmenys sudėjo R. P. laikomą narkotinę medžiagą – 391,593 kg kanapių dervos. Po to R. V., vairuodamas vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. ( - ), pravažiavęs Lenkijos Respublikos teritoriją, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2012 m. spalio 1 d. apie 09.14 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 391,593 kg kanapių dervos, po ko, R. V. gabenant minėtas narkotines medžiagas, 2012 m. spalio 2 d. apie 12.50 val., Vilniaus r., Medininkų sen., kelio „Vilnius- Minskas“ 33-ame km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Medininkų“ kelio poste sulaikė muitinės pareigūnai.

25R. P., tęsdamas nusikalstamą veiką, neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymui, gabenimui ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda, 2013 m., ne vėliau kaip balandžio mėnesį, tiksliai teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku subūrė organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo D. P., R. T. ir I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, bei parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis:

26R. P. organizavo neteisėtą labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymą bei jų gabenimą kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas bei pasirūpino telekomunikacinius įrenginius ryšio palaikymui su vairuotoju I. N. dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš transporto priemonės slėptuvės Rusijos Federacijoje;

27D. P. parūpino transporto priemonę su įrengta slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas;

28R. T. R. P. nurodymu nurodytu vilkiku nuvyko į Ispanijos Karalystę, pasikrovė į vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias nugabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką tranzitu per Lenkijos Respublikos teritoriją;

29I. N. R. P. ir D. P. duotais nurodymais nurodytu vilkiku nugabeno iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją slėptuvėje paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų:

30vykdant nusikalstamos veikos planą dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos, R. P., D. P., R. T. veikiant organizuotoje grupėje kartu ir su I. N., R. P. 2013 m. balandžio – gegužės mėnesiais, Ispanijos Karalystėje, tiksliau teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytu laiku, laikė pas teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatytą asmenį labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725, 815 kg kanapių dervos. Po ko D. P. 2013 m. balandžio mėnesį, bet ne vėliau kaip iki balandžio 22 d. narkotinių medžiagų gabenimui paruošė vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe, valst. Nr. ( - ), kurioje 2013 m. kovo mėn. pabaigoje – balandžio mėn. pradžioje buvo įrengta slėptuvė, R. P. pasiūlė R. T. ir I. N. už 5000 eurų piniginį atlygį pergabenti narkotines medžiagas iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lenkijos Respubliką ir Lietuvos Respubliką ir, šiems sutikus, laikotarpiu tarp 2013-04-29 ir 2013-05-03, Ispanijos Karalystėje į R. T. vairuojamą transporto priemonę- vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), puspriekabėje, valst. Nr. ( - ), įrengtą slėptuvę nenustatyti asmenys sudėjo R. P. neteisėtam gabenimui iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją paruoštą narkotinę medžiagą – 725, 815 kg kanapių dervos. Po ko R. T., vairuodamas, pravažiavęs Lenkijos Respublikos teritoriją, neteisėtai, neturėdamas leidimo, 2013 m. gegužės mėn. 8 d. apie 08.22 val. Kalvarijos sav. Salaperaugio kaimo apylinkėse atgabeno per Lietuvos Respublikos valstybės sieną iš Lenkijos Respublikos teritorijos į Lietuvos Respublikos teritoriją labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – 725, 815 kg kanapių dervos. Vėliau, 2013-05-12 apie 14.00 val. nuo UAB ( - ) aikštelės, esančios ( - ), I. N., vykdant R. P. ir D. P. nurodymus, gavęs iš R. P. mobiliojo ryšio telefoną ryšio palaikymui dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš puspriekabės slėptuvės Rusijos Federacijoje, gabeno vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), puspriekabėje, valst. Nr. ( - ), įrengtoje slėptuvėje minėtas narkotines medžiagas, kol 2013 m. gegužės 12 d., apie 20.50 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio „Vilnius-Polockas“ 33-ame km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste sulaikė muitinės pareigūnai.

311.2. D. P., veikdamas tiesiogine tyčia, 2013 m. kovo – balandžio mėn., teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis, iš teisminio įrodymų tyrimo metu nenustatyto asmens įgijo didelės (didesnės nei 250 MGL) 145370 litų (42102 Eur) vertės puspriekabę „Chereau CD 382“ VIN Nr. ( - ), žinodamas, kad minėta transporto priemonė gauta nusikalstamu būdu, t.y. 2010-12-18 pavogta Prancūzijoje, ją laikė aikštelėje, esančioje ( - ) bei naudojosi iki 2013-05-12, kol ji buvo sulaikyta Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio „Vilnius- Polockas“ 33-ame km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste.

321.3. 2013 m. kovo – balandžio mėn., teisminio įrodymų tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku aikštelės, esančios ( - ), garaže, D. P. nurodė S. J. (S. J.) suklastoti, perkalant puspriekabės „Chereau CD 382“ identifikavimo numerį VM4CD382HAA028960 į identifikavimo numerį SFRWPDDA38X523405, bei toje pačioje aikštelėje nenustatytomis aplinkybėmis suklastoti, perkalant vilkiko „Scania“ identifikavimo numerį YS2R4X20002000954 į identifikavimo numerį VLUR4X20009102337, o S. J. D. P. nurodymą įvykdė ir suklastojo, perkaldamas puspriekabės „Chereau CD 382“ identifikavimo numerį VM4CD382HAA028960 į identifikavimo numerį SFRWPDDA38X523405 bei toje pačioje aikštelėje nenustatytomis aplinkybėmis suklastojo, perkaldamas vilkiko „Scania“ identifikavimo numerį YS2R4X20002000954 į identifikavimo numerį VLUR4X20009102337.

332. Vilniaus apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus prokuroras Rolandas Jurkevičius apeliaciniame skunde prašo pakeisti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį dėl R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimo tęstine nusikalstama veika ir jam paskirtos bausmės, t. y. R. P. pripažinti kaltu dėl dviejų nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje padarymo; dėl 2012 m. gegužės m. padarytų nusikaltimų R. P. paskirti 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, už 2013 m. balandžio m. padarytas nusikalstamas veikas paskirti 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimi, bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti 17 metų laisvės atėmimą, bausmę paskiriant atlikti pataisos namuose.

342.1. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, priešingai kaltinamajame akte išdėstytai R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikacijai, jo nusikalstamus veiksmus pripažino tęstine nusikalstama veika, numatyta BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei 199 straipsnio 2 dalyje. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalyje, skirtoje apibrėžti nuteistajam inkriminuojamų nusikalstamų veikų kvalifikaciją, teismas nepateikė jokios argumentacijos dėl R. P. veiksmų vertinimo kaip vienos, keliomis vienarūšėmis veikomis pasižyminčios nusikalstamos veikos. Tęstinės nusikalstamos veikos kategorija yra minima tik apkaltinamojo nuosprendžio dalyje, kuria išspręstas bausmių skyrimo klausimas. Prokuroro nuomone, toks kaltinamajam inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimas, bausmių skyrimas ir apkaltinamojo nuosprendžio dalies, skirtos šių aplinkybių išdėstymui, surašymas yra neteisingas. Prokuroras nesutinka su apygardos teismo išvada, kad R. P. veiksmai buvo ne atskiros veikos, o pasižymėjo tęstinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymiais.

352.2. Nuosprendis turi būti teisėtas ir pagrįstas – priimtas ir surašytas laikantis baudžiamojo ir baudžiamojo proceso įstatymų, jame padarytos išvados dėl nusikalstamo įvykio, nusikalstamos veikos sudėties požymių buvimo ir kitų nuosprendyje sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai bei nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-48/2010). Pagal Lietuvos Resublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų nuostatas, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomos nusikalstamos veikos, pripažintos įrodyta, aplinkybės (nusikalstamos veikos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės), įrodymai, kuriais pagrindžiamos teismo išvados, ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas atmetė kitus įrodymus. Nuosprendis privalo būti įtikinamas ir nekelti abejonių dėl jame padarytų išvadų pagrįstumo.

362.3. Prokuroras nurodo, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas klausimą dėl R. P. inkriminuotų nusikalstamų veikų įrodytumo, klausimo, susijusio su šių veikų pripažinimu pavienėmis nusikalstamomis veikomis ar jų pasižymėjimo tęstinumo požymiais, neaptarė. Nėra pakankamai aišku kokie konkretūs įrodymų šaltiniai – R. P., kitų kaltinamųjų ar liudytojų parodymai, rašytinė bylos medžiaga ar operatyvinė informacija turėjo įtakos minėtos išvados priėmimui. Apkaltinamajame nuosprendyje nėra nurodyta kaip du, skirtingais laiko tarpais – 2012 m. gegužės mėnesį ir 2013 m. balandžio mėnesį, skirtingų asmenų, esant vienam ir tam pačiam organizatoriui R. P., padaryti nusikaltimai, atitinka tęstinės nusikalstamos veikos kategoriją. Neaptarta ar šie veiksmai buvo padaryti tapačiais veiksmais, kurie vienas nuo kito laiko požiūriu nėra nutolę, galiausiai ar pats nuteistasis šiuos veiksmus suvokė kaip vientisą nusikalstamą veiką.

372.3.1. Teismų praktikoje tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veikų, iš kurių kiekviena, vertinant atskirai, atitinka to paties BK straipsnio nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jos visos yra jungiamos vieningos tyčios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-677/2016). Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko. Tęstinė veika yra tada, kai kaltininkas veikia turėdamas konkretų sumanymą tačiau dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių tai įgyvendina ne iš karto, o per kelis etapus, tai reiškia, kad asmuo veikia esant vieningai tyčiai – savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243942/2016).

382.3.2. Vilniaus apygardos teismas įrodytu pripažino, kad R. P. ne vėliau kaip 2012 m. gegužės mėnesį subūrė organizuotą grupę, kurioje dalyvavo D. B., Z. N. ir R. V., taip pat jis ne vėliau kaip 2013 m. balandžio mėnesį subūrė kitą organizuotą grupę, kurioje dalyvavo D. P., R. T., I. N.. Pirmuoju atveju R. P. suburta organizuota grupė iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją siekė pergabenti 391,593 kg kanapių dervos, antruoju atveju organizuotos grupės veiksmai buvo nukreipti į 725,815 kg kanapių dervos gabenimą tapačiu maršrutu. Apkaltinamajame nuosprendyje neginčijamai nustatyta, kad abi nuteistojo suburtos organizuotos grupės buvo skirtos neteisėtam labai didelio kiekio narkotinių medžiagų laikymui, gabenimui ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda. Pasak prokuroro, tai reiškia, kad tokie R. P. neteisėti veiksmai atitinka vieno BK straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tai yra – BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymius. Paminėta aplinkybė negali būti pripažinta esmine ir sąlygojančia nuteistojo R. P. veiksmų vertinimą tęstinės nusikalstamos veikos kontekste. Nors nuteistasis padarė tapačius nusikaltimus, bet laiko atžvilgiu jie buvo nutolę, pirmąjį nusikaltimą R. P. padarė 2012 m. gegužės mėnesį, kitą nusikaltimą – 2013 m. balandžio mėnesį. Be to, svarbus tęstinio nusikaltimo požymis yra vieningos tyčios buvimas kaltininko veikose. Būtina nustatyti vieningos tyčios buvimą dėl padarytų veikų. Vieningo sumanymo versija turi kilti iš paties kaltinamojo. Teismas klausimą dėl tęstinio nusikaltimo svarsto tik esant duomenų dėl galimos vieningos kaltininko tyčios. Nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio bylos nagrinėjimo metu R. P. neprisipažino dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo. Prokuroras nurodo, kad tokių parodymų pagrindu negalima teigti, kad prieš pradedant realizuoti jam inkriminuotus nusikaltimus, nuteistajam atsirado vieninga tyčia nusikaltimus įgyvendinti ne iš karto, o per kelis etapus. Pasak prokuroro, baudžiamojo proceso metu nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad R. P. inkriminuoti nusikaltimai buvo padaryti esant skirtingiems pastarojo tyčių susiformavimo laikotarpiams. Vilniaus apygardos teismo neginčijamai nustatyta, kad R. V. veikiant pagal Ž. N. nurodymą, kuris vykdė jam R. P. paskirtą užduotį paruošti transporto priemonę su įrengta slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu bei koordinuoti vairuotojo R. V. veiksmus, bei iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją gabenant 44 pakuotes su narkotine medžiaga – hašišu, kurios masė 391,593 kg, pastarasis 2012 m. spalio 1 d. buvo sulaikytas Salaperaugio kaime, Kalvarijų savivaldybėje. Baudžiamojo proceso metu surinkti ir vėliau teismo posėdyje įrodymais pripažinti duomenys (nuteistųjų, liudytojų parodymai) nepatvirtina, kad R. P. minėtu laikotarpiu organizuojant neteisėtą draudžiamų medžiagų gabenimą kontrabandos būdu iš anksto suvokė ir numatė visą galutinį rezultatą, bei dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nusprendė, kad norit pasiekti atitinkamą rezultatą, būtina visą veiką išskaidyti etapais. Tyčia analogišku maršrutu gabenti draudžiamas medžiagas per kelis kartus, susiformavo savarankiškai, ne prieš pirmąjį organizuotos grupės subūrimą, bet jau po pirmojo draudžiamo krovinio sulaikymo, tai yra tada, kai pirmojo krovinio gabenimas buvo nutrauktas dėl nuo nuteistojo valios nepriklausančių aplinkybių. Šį faktą patvirtina ir ta aplinkybė, kad 2013 m. balandžio mėnesį, naujam nusikaltimui daryti nuteistasis subūrė naują organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo asmenys, prieš tai nedalyvavę jo organizuojamose nusikalstamose veikose, o būtent – I. N., D. P., R. T.. Nuteistasis R. P. ėmėsi aktyvių veiksmų šių asmenų suradimui, vaidmenų ir užduočių jiems paskirstymui, įrankių ir priemonių, būtinų nusikalstamų tikslų realizavimui, aprūpinimui. Tai reiškia, kad kelių nusikalstamų veikų padarymas nebuvo siejamas iš anksto susiformavusia nuteistojo tyčia draudžiamas medžiagas gabenti per kelis kartus. Kelių veikų buvimas buvo įtakotas objektyvios aplinkybės – pirmojo krovinio sulaikymo. Duomenų, leidžiančių pripažinti, kad tokie nuteistojo veiksmai buvo 2012 m. gegužės mėnesį pradėto realizuoti nusikaltimo tąsa, byloje nėra. Prokuroras atkreipa dėmesį į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką, kad tais atvejais, kai tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kyla jau po pirmosios veikos, šios veikos paprastai kvalifikuojamos kaip pakartotinės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 148/2010, 2K-7-109/2013).

392.4. Skunde prokuroras nurodo ir tai, kad Vilniaus apygardos teismas nuteistajam R. P. inkriminuotus nusikaltimus pripažinęs tęstine nusikalstama veika, jam paskyrė neteisingą bausmę. Nustačius, kad R. P. padarė dvi, BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei 199 straipsnio 2 dalyje numatytas savarankiškas nusikalstamas veikas, bausmės turi būti paskirtos už kiekvieną atskirai, po to paskiriant galutinę subendrintą bausmę (BK 63 straipsnio 1 dalis). Prokuroras skunde nurodo BK nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys, BK 61 straipsnio 1, 2, 3 dalys).

402.4.1. Įvertinus, kad R. P. padarė du sunkius ir du labai sunkius nusikaltimus, šiuos nusikaltimus jis padarė veikdamas organizuota grupe, vadovaujantis BK 61 straipsnio 2 ir 3 dalies nuostatomis, už BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo redakcija) numatyto nusikaltimo padarymą 2012 m. gegužės mėnesį R. P. skirtina bausmė artima sankcijoje numatytam laisvės atėmimo bausmės vidurkiui – 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, o už 260 straipsnio 3 dalyje numatytą nusikaltimą – 12 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Šias bausmes subendrinus apėmimo būdu R. P. skirtina subendrinta bausmė – 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Už R. P. 2013 m. gegužės mėnesį padarytus BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje bei 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus skirtina subendrinta bausmė - 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo. Šioje veikoje būtina atsižvelgti į R. P. nusikaltimo pavojingumo laipsnį, tai yra į tai, kad minėto draudžiamų medžiagų gabenimo atveju kontrabanda į Lietuvos Respublikos teritoriją buvo atgabentas du kartus didesnis nei pirmojo nusikaltimo atveju narkotinės medžiagos – kanapių dervos kiekis, o būtent – 725,815 kg. Svarbi aplinkybė, patvirtinanti nuteistojo kartotinų veiksmų pavojingumą yra jo nusikalstamų veiksmų kartotinumas. Tai reiškia, kad R. P., nepaisant pirmojo draudžiamų medžiagų krovinio sulaikymo, subūrė naują organizuotą grupę, skirtą kontrabandos būdu gabenti narkotines medžiagas, ir šiuos veiksmus tęsė iki kol nebuvo sulaikytas teisėsaugos pareigūnų. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės, paskirtos už vieną iš padarytų nusikalstamų veikų, pridedant švelnesnę bausmę, t. y. prie 14 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant dalį 13 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, R. P. skirtina galutinė subendrinta bausmė – 17 metų laisvės atėmimo.

413. Nuteistasis R. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti išteisinamąjį nuosprendį, nes jis nepadarė veikų, turinčių BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikaltimų požymių.

423.1. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, visapusiškai ir objektyviai neištyrė visų esminių šios bylos aplinkybių, todėl nepagrįstai pripažino nustatytomis kaltinamajame akte nurodytas aplinkybes, kurios yra grindžiamos vieninteliu įrodymų šaltiniu – atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės asmenų parodymais – ir kurių objektyviai nepatvirtina jokie kiti byloje esantys duomenys. Be to, bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai neištyrė liudytojais šioje byloje apklaustų atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį asmenų parodymų, neįvertino šių duomenų šaltinio patikimumo tuo aspektu, kad abu šie asmenys yra buvę įtariamieji, sulaikyti darant labai sunkius nusikaltimus, todėl ir buvo, ir yra suinteresuoti sumenkinti savo vaidmenį inkriminuojamų nusikaltimų padaryme bei duoti kitus kaltinamuosius (ikiteisminio tyrimo metu – kitus įtariamuosius) kaltinančius parodymus, nes antraip jie nebūtų atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, o tokią jų pasirinktą poziciją teismas privalėjo vertinti kaip jų gynybinę poziciją, kurią privalu kruopščiai patikrinti bei įvertinti ne atsietai ir ne iš anksto preziumuojant absoliutų jų teisingumą, kas šiuo atveju ir buvo padaryta, bet – visumoje su kitais bylos duomenimis, juos įvertinant ir tuo aspektu, ar šių asmenų nurodomas aplinkybes patvirtina kiti šios baudžiamosios bylos duomenys, ar jie neprieštarauja kitiems šios bylos duomenims bei elementariai logikai. Pasak nuteistojo, pirmosios instancijos teismas to nepadarė, kas sąlygojo neteisingas išvadas, kad šių asmenų parodymai yra patikimas ir pakankamas duomenų šaltinis, kuriuo neabejotinai galima remtis sprendžiant jo kaltės klausimą. Nuteistojo manymu, Vilniaus apygardos teismas, taip pat pažeisdamas įrodymų vertinimo taisykles, nevertino kaltinimo šalies į bylą surinktų duomenų jų leistinumo ir liestinumo aspektais, todėl nepagrįstai juos pripažino nuteistojo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų patvirtinančiais įrodymais ir jais grindė apkaltinamąjį nuosprendį. Be to, teismas nepagrįstai ikiteisminio tyrimo trūkumus ir reikšmingas spragas, sąlygojusias tokią procesinę situaciją, kad atitinkamų esminių aplinkybių, galinčių objektyviai patvirtinti ar paneigti apelianto bei kitų asmenų nurodytas esmines bylos aplinkybes, betarpiškai susijusias su apeliantui pareikštu kaltinimu, vertino jo nenaudai – tiesai byloje nustatyti reikšmingas aplinkybes, kurios ir turėjo, ir galėjo būti nustatytos įstatyme numatytais kriminalinės žvalgybos ir/ar ikiteisminio tyrimo veiksmais, tiesiog preziumavo galimai buvus apeliantą kaltinančiomis. Tokiu būdu baudžiamąją bylą nagrinėjęs pirmosios instancijos teismas iš esmės pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą baudžiamajame procese, o padaryti akivaizdūs esminiai pažeidimai sukliudė teismui šią bylą išnagrinėti išsamiai ir nešališkai bei priimti dėl apelianto teisingą ir pagrįstą nuosprendį. Nuteistojo R. P. nuomone, nagrinėjant baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, buvo iš esmės pažeista ir Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 6 straipsnyje įtvirtinta teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.

433.2. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo BPK normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalgoje („Teismų praktika“ Nr. 27) suformuluota bendroji įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisyklė, kad, vertindamas įrodymus, teismas ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nesuklastoti, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais. Šioje apžvalgoje suformuluota liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymų vertinimo taisyklė, teismų praktikoje įtvirtinant principinę nuostatą, kad asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jo parodymams nesuteikia jokios išankstinės ar didesnės galios ir kad tokio asmens parodymai turi būti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

443.3. Apelianto nuomone, kaltinimas jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymu yra grindžiamas iš esmės vien tik liudytojų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio tvarka, parodymais. Atsižvelgiant į tokią byloje esančių įrodomųjų duomenų visumos struktūrą, Vilniaus apygardos teismas privalėjo atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojų parodymams skirti ypatingą dėmesį, tiek išanalizuojant jų gavimo tvarką, tiek juos patikrinant BPK numatytais proceso veiksmais bei palyginant su kitais byloje esančiais duomenimis. Tačiau bylą nagrinėjęs teismas, pasak apelianto, šių bylos duomenų pagal aukščiau aptartą įrodymų vertinimo taisyklę netyrė ir nevertino, bet nepagrįstai ir neteisingai suteikė jiems išankstinę bei didesnę įrodomąją galią.

453.3.1. Teismas, nuosprendyje aptardamas atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį liudytojo R. V. parodymus bei fragmentiškai gretindamas juos su apelianto paaiškinimais apie jam inkriminuojamo 2012-10-02 veikos aplinkybes, pažymėjo, kad apelianto paaiškinimai yra paneigti išsamiais liudytojo R. V. parodymais apie tai, kad jis vieną kartą su R. P. neva buvo susitikęs, kai su puspriekabėje įrengta slėptuve jis vyko į Turkiją, o R. P. jam neva perdavė SIM kortelę, o kitą kartą – Ispanijoje, kur apeliantas neva prie jo privažiavo ir pasakė jam vykti į Barseloną po to, kai jis buvo išsikrovęs legalų durpių krovinį Almerijoje ir gavęs SMS žinutę, kad prie jo privažiuos žmogus. Apelianto nuomone, tokių jį kaltinančių R. V. parodymų teismas nelygino su kitais bylos duomenimis ir nevertino, ar tokius jo paaiškinimus patvirtina kokie nors objektyvūs bylos duomenys. Teismas neanalizavo ir šio asmens parodymų gavimo tvarkos. Apelianto manymu, liudytojo R. V. parodymai negali būti pripažinti jo kaltės įrodymais, nes jų nepatvirtina jokie kiti šios baudžiamosios bylos duomenys ir jų negalima patikrinti atliekant kitus BPK numatytus proceso veiksmus: byloje nėra jokių objektyvių duomenų, kad R. V. buvo susitikęs su apeliantu Kaune ir/ar Ispanijoje; nėra apelianto susitikimų su šiuo asmeniu liudytojų; nenustatytas apelianto tariamo naudojimosi R. V. nurodytu automobiliu Audi A6 faktas inkriminuojamu laikotarpiu; nerastas ir nepaimtas MRT aparatas, kuris R. V. neva buvo perduotas ir kurio jis tariamai atsikratė muitinės pareigūnų akivaizdoje. R. V. parodymus apie jo tariamai nekontroliuojamą judėjimą po muitinės teritoriją po to, kai apžiūrai buvo sustabdyta jo vairuojama transporto priemonė, paneigia bylos duomenys apie tai, kad jo paties bei jo vairuojamos transporto priemonės sulaikymas įvyko būtent pagal turimą išankstinę informaciją, todėl R. V. negalėjo nekontroliuojamai judėti po muitinės teritoriją; taip pat – liudytojo E. D. parodymai teismo posėdyje, kuriame šis Vilniaus teritorinės muitinės Mobilios tyrimo grupės pareigūnas parodė, jog vairuotojas R. V. visą laiką buvo pareigūnų priežiūroje nuo to momento, kai automobilis buvo sustabdytas apžiūrai. R. V. nurodytas aplinkybes apie tariamus jo susitikimus su apeliantu Lietuvoje ir Ispanijoje, paneigia ikiteisminio tyrimo metu atlikto apelianto atpažinimo iš nuotraukų gavimo tvarka, kurios teismas netyrė, nevertino ir negretino su R. V. paaiškinimais, kaip ir nevertino, kad šis proceso veiksmas buvo atliktas pažeidžiant BPK 192 straipsnyje nustatytą asmens parodymo atpažinti tvarką (apeliantas nebuvo parodytas atpažinti gyvai). Prieš parodymą atpažinti iš nuotraukų R. V. nurodė vyro, su kuriuo jis buvo susitikęs Kaune ir Ispanijoje, išskirtinį požymį – apgamas ant veido, pagal kurį jis jį įsidėmėjo, tačiau tokiais požymiais apeliantas nepasižymi: ant veido jis neturi nei apgamo, nei kitos žymės. R. V., ikiteisminio tyrimo metu apibūdindamas apeliantą nenurodė svarbaus požymio, kad apeliantas yra praplikęs. Teisme liudytojas R. V. neigė, kad su juo atliktų procesinių veiksmų rezultatus kaip nors galėjo įtakoti ikiteisminio tyrimo pareigūnai, tačiau byloje esantys duomenys – 2013-07-05 prokuroro prašymas apklausti įtariamąjį R. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją, kai R. V. dar nebuvo prisipažinęs dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo, pasak apelianto, leidžia abejoti atlikto atpažinimo savarankiškumu. Teismas ne tik neįsitikino liudytojo R. V. parodymų patikimumu, bet ir jo parodymų vidinius prieštaravimus dėl tokių esminių aplinkybių, kaip esą apelianto jam perduotų daiktų kiekio ir laiko vertino kaip natūralius, sąlygotus praėjusio laiko „netikslumus“, bet ir nevertino, ar tokie jo parodymai neprieštarauja logikai. Teisiamojo posėdžio metu R. V. patvirtinto, kad kelionės į Ispaniją metu jis turėjo „slaptą“ mobiliojo ryšio telefoną, kuriuo gaudavo visus nurodymus, be to, dar Lietuvoje jam buvo nurodyta ta pačia tvarka vykti į tą pačią narkotinių medžiagų pasikrovimo vietą, kurioje jis, jo paties teigimu, ne kartą yra buvęs, todėl kam nors dar prie jo važiuoti ir papildomai perduoti bendro pobūdžio informaciją, kad jis važiuotų į Barseloną, nebuvo ir objektyviai negalėjo būti tikslo, nes tokią jis jau žinojo, be to, ją jam buvo galima perduoti „slaptu“ telefonu. Pirmosios instancijos teismas šios aplinkybės neįvertino, kaip ir neįvertino R. V. parodymų apie tariamą susitikimą su apeliantu Ispanijoje, kas užkerta kelią įsitikinti šio liudytojo duodamų parodymų teisingumu bei nustatyti, kur apeliantas buvo konkrečiu R. V. nurodomu susitikimo laiku. Šių aplinkybių visuma, kurių teismas nevertino, pasak apelianto, rodo, kad R. V. parodymai dalyje dėl jo nurodomų susitikimų yra nepatikimi, jų negalima patikrinti atliekant kitus proceso veiksmus, duomenų, kurie patvirtintų šias jo nurodomas faktines aplinkybes byloje nėra, todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo jais grįsti apelianto kaltės dėl 2012-10-02 veikos. Taip pat teismas R. V. parodymų pagrindu konstatavęs, kad liudytojo nurodomas susitikimas buvo, neįvertino, kad tokia teismo išvada prieštarauja teismo išvadoms apie tariamą apelianto ir nuteistoje D. B. susirašinėjimą apie R. V. judėjimą Ispanijoje, nes jeigu tuo metu, kai R. V. atvežė durpių krovinį į Ispaniją, apeliantas būtų Ispanijoje ir su juo susitiktų, tai jam nebūtų reikalo susirašinėti su Lietuvoje esančiais asmenimis ir teirautis apie tai, kas vyksta Ispanijoje, ir atvirkščiai, jeigu apeliantas iš Lietuvoje esančių asmenų, koordinuojančių R. V. veiksmus Ispanijoje, gautų visą informaciją apie tai, kas vyksta Ispanijoje, tai jam nebūtų reikalo ten vykti, nes visa informacija apie R. V. veiksmus Ispanijoje būtų gaunama bendraujant mobiliojo ryšio telefonais. Šie bylos duomenys, pasak apelianto, rodo, kad jis, liudytojo R. V. nurodytomis aplinkybėmis nebuvo Ispanijoje, taip pat nebuvo jam priskirto mobiliojo ryšio telefono abonento naudotoju. Pasak apelianto, nors teismas nuosprendyje fragmentiškai pažymėjo, jog jį kaltinantys liudytojo R. V. parodymai yra patvirtinti rašytine bylos medžiaga, tačiau ji patvirtina tik tas aplinkybes, kurios yra susijusios su paties R. V. atliktais veiksmais ir kurios dėl jų viešo pobūdžio (narkotinių medžiagų sulaikymo aplinkybės, R. V. vairuojamos transporto priemonės patikrinimų Lenkijoje ir Lietuvoje) nuo buvo žinomos tiek pačiam R. V., tiek ir ikiteisminį tyrimą šioje byloje atlikusiems pareigūnams. Teismas nevertino, kad byloje nėra GPS įrenginio, kuriuo liudytojas R. V. naudojosi visų savo kelionių į Ispaniją metu, nėra tachografo, kuris veikė kelionės į Ispaniją metu, duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti, ar R. V. vyko jo nurodytais maršrutais; ir jei taip, tai kokiomis konkrečiomis Ispanijos vietovėmis ir kokiu konkrečiu laiku.

463.3.2. Apelianto nuomone, teismas jo kaltę dėl 2013-05-12 veikos taip pat grindė iš esmės vien tik atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį liudytojo I. N. parodymais, kurie teismo nepagrįstai pripažinti patikimais ir pakankamais apelianto kaltės įrodymais. Taip pat apelianto manymu, teismas šio liudytojo parodymų netyrė jų patikimumo aspektu, jų negretino su kitais bylos duomenimis bei nevertino, ar šio asmens nurodytas aplinkybes patvirtina kiti kaltinimo šalies byloje surinkti duomenys, ar juos galima patikrinti kitais BPK numatytais proceso veiksmais. O tai, pasak apelianto, sąlygojo nepagrįstą ir neteisingą jo nuteisimą ir dėl 2013-05-12 veikos. Nuosprendyje teismas pripažino nustatytomis atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės liudytojo I. N. teisme nurodytas aplinkybes, kad vasario pabaigoje (ikiteisminio tyrimo metu šis asmuo teigė, kad kovo pradžioje vyko pokalbis prie „Norfos“, Vilkaviškyje, kuriame, jo teigimu, dalyvavo, apeliantas ir nuteistasis R. T.. Šio susitikimo metu apeliantas jam neva pasiūlė vežti kontrabandą, įvardintą „saldainiais“ bei užsiregistruoti savo vardu puspriekabę-šaldytuvą. Tačiau, pasak apelianto, teismas nevertino tos aplinkybės, kad nei vienas šio tariamai vykusio susitikimo dalyvis nepatvirtino tokio susitikimo fakto, o į bylą kaltinimo šalis nepateikė jokių objektyvių duomenų, kad toks susitikimas liudytojo I. N. nurodytu ar kokiu nors kitu laiku kada nors vyko (pagal bylos duomenis, tuo metu buvo sankcionuotas apelianto sekimas, tačiau sekimo metu nebuvo nustatytos bylai reikšmingos aplinkybės). Teismas nevertino ir tos aplinkybės, kad objektyvūs bylos duomenys paneigia buvusio įtariamojo I. N. parodymus apie tariamo susitikimo turinį – byloje esantys rašytiniai įrodymai apie tai, kad vėliausiai 2013-02-01 (šia data išrašyta PVM sąskaita faktūra), taigi mažiausiai prieš mėnesį iki I. N. nurodomo susitikimo su apeliantu ir R. T., liudytojas I. N. Jungtinėje Karalystėje pats nusipirko puspriekabę, kurią ir įregistravo Lietuvoje 2013-02-18. Tai leidžia daryti priešingą teismo padarytai išvadą, kad I. N. susitikimo su apeliantu nebuvo, kaip ir nebuvo tokio turinio pokalbio. Teismo išvados, kad I. N. parodymus patvirtina aplinkybė, kad duomenys buvo keisti ne I. N. vardu registruotai puspriekabei, o pasinaudota šios oficialiai registruotos puspriekabės duomenimis, juos suteikiant vogtai puspriekabei, objektyvių aplinkybių apie puspriekabės pirkimo faktą ir laiką nepaneigia, kaip ir nepaneigia tos aplinkybės, kad I. N. galimai įsigijo ir užregistravo vogtą puspriekabę, kurios identifikavimo duomenis tyrimo bei teisminio nagrinėjimo nenustatytu laiku pakeitė savo iniciatyva. Pasak apelianto, teismas neįvertino ir aplinkybės, kad apklausos teisme metu liudytojas I. N. patvirtinto, kad inkriminuojamu laikotarpiu jis naudojosi jam jau eilę metų priklausančiu mobiliojo ryšio abonentiniu numeriu, kuriuo jis neva bendravo su kitais nuteistaisiais, tačiau byloje nėra duomenų apie tokius telekomunikacijų įvykius, nors visų nuteistųjų nuolat naudojami, o taip pat ir jiems priskirti, mobiliojo ryšio telefono numeriai buvo nepertraukiamai teisėsaugos organų kontroliuojami visą tiriamąjį laikotarpį. Ikiteisminio tyrimo metu nebuvo surinkta duomenų apie I. N. bendravimą inkriminuojamu laikotarpiu nei su apeliantu, nei su D. P., nei Lietuvoje, nei kitose šalyse, nei tarnybiniais, nei kitais mobiliojo ryšio telefonais. Nebuvo nustatyti ir jokie apelianto fiziniai kontaktai su I. N.. Apelianto nuomone, teismas liudytojo I. N. parodymams suteikdamas išankstinę bei didesnę įrodomąją galią, nevertino aplinkybės, kad byloje nėra duomenų, kur 2013-05-12 I. N. buvo nuo 14 val. iki 20 val. Pats I. N. teigė, kad stovėjo eilėje prie muitinės kelio posto, tačiau ši aplinkybė nėra nustatyta jokiais ikiteisminio tyrimo veiksmais, o tokius I. N. paaiškinimus objektyviai paneigia ta faktinė aplinkybė, kad jis vyko su greitai gendančiais produktais, kurie yra praleidžiami be eilės. Toks laiko tarpas, pasak apelianto, daugiau negu pakankamas, kad I. N. galėtų pasikrauti narkotines medžiagas į būtent jam priklausančioje puspriekabėje esančią slėptuvę, apie kurią, kaip jis pats parodė, jam buvo žinoma ir kurioje būtent buvo rastos narkotinės medžiagos. Byloje nėra pateikti tachografo bei GPS įrenginio duomenys, kurie būtų leidę objektyviai nustatyti bent jau tai, ar I. N. vairuojama transporto priemonė jo nurodomu metu iš tiesų stovėjo eilėje prie muitinės posto. Teismas be svarių argumentų ir motyvų atmetė teismo posėdžio metu nuteistojo S. J. nurodytą itin svarbią aplinkybę, kad būtent I. N. jam nurodė skaičius, kuriuos jis turėjęs perkalti I. N. priklausančioje puspriekabėje, kuri buvo sulaikyta 2013-05-12. Tai, apelianto manymu, papildomai patvirtina objektyviai iš bylos duomenų visumos nuosekliai išplaukiančią išvadą, kad būtent liudytojas I. N., o ne kiti šios bylos kaltinamieji, yra betarpiškai susijęs su inkriminuojamu disponavimu narkotinėmis medžiagomis bei jų kontrabanda. Tokias išvadas leidžia daryti ir liudytojo R. S. parodymai, kad vaisiais ir daržovėmis I. N. pasikrovė Kaune dar 2013-05-11 ir iš karto turėjo vykti į Minską, tačiau išvyko tik 2013-05-12, dėl nežinomų priežasčių „neužsimuitino“ krovinio vidiniame poste; kad I. N. nelegalia veikla, dėl kurios jis buvo sulaikytas ir suimtas, vertėsi be bendrovėje dirbančių asmenų žinios, t. y. savo iniciatyva. Nuosprendžio išvadų, kad UAB ( - ) teritorijoje buvo gaminama slėptuvė, kurioje 2013-05-12 buvo rastos narkotinės medžiagos, ir kad apeliantas yra susijęs su slėptuvės gaminimu, apelianto manymu, nepatvirtina nei nuteistojo S. J., nei liudytojo A. J. parodymai. Nei vienas šių asmenų neparodė, kad slėptuvė buvo gaminama būtent puspriekabėje, kuri buvo sulaikyta 2013-05-12; nei vienas šių asmenų neparodė, kad slėptuvė buvo gaminama tokioje puspriekabės vietoje ir kad ji buvo gaminama tokio pobūdžio, kokio buvo 2013-05-12 sulaikytoje transporto priemonėje padaryta slėptuvė; nei vienas šių asmenų neparodė, kad apeliantas buvo atvežęs kokį nors asmenį, kuris gamino slėptuvę, su tuo asmeniu apeliantas būtų bendravęs ir pan.; nei vienas šių asmenų neparodė, kad apeliantas būtų kokiais nors veiksmais prisidėjęs prie slėptuvės gaminimo. Aplinkybė, kad apeliantas ne kartą lankėsi UAB ( - ) ir UAB ( - ) patalpose yra patvirtinta apelianto teismui pateikta visuma rašytinių duomenų (2010-12-06 savivarčio „Volvo“ ir ekskavatoriaus krautuvo nuomos sutartis; prekių (paslaugų) pirkimo-pardavimo kvitai už 2007 m., 2008 m. bei kt.), kurie patvirtina konkretų apelianto lankymosi šių bendrovių teritorijoje tikslą. Pasak apelianto, su šiomis bendrovėmis bei joms vadovaujančiais asmenimis jį siejo išimtinai komerciniai - ūkiniai santykiai. Teismo prielaidas apie slėptuvės gaminimo faktą ir galimas apelianto sąsajas su šiuo faktu paneigia ir liudytojo A. J. bei nuteistojo S. J. parodymai. Šie asmenys nenurodė jokių aplinkybių, kurios patvirtintų apeliantui pareikštą kaltinimą. Nors teismas šių asmenų teisme duotus parodymus atmetė motyvuodamas tuo, kad nė vienam šių asmenų nebuvo pareikšti įtarimai dėl slėptuvės gaminimo, o kardomoji priemonė suėmimas buvo skiriama teismo sprendimu, todėl, teismo nuomone, jiems negalėjo būti daromas joks spaudimas dėl kitus asmenis, tame tarpe ir apeliantą, kaltinančių parodymų davimo. Tačiau, pasak apelianto, tokią teismo argumentaciją objektyviai paneigia šiems asmenims pareikštų įtarimų turinys, iš kurio matyti, kad būtent jiems ir buvo inkriminuojamas slėptuvės gaminimas, be to, jiems abiems buvo įteikti pranešimai apie įtarimą įvykdžius BK 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje numatytus nusikaltimus, ir ta aplinkybė, kad griežčiausios kardomosios priemonės suėmimo skyrimas visada yra inicijuojamas būtent ikiteisminio tyrimo institucijų. Apelianto nuomone, teismo išvadų dėl slėptuvės gaminimo fakto bei galimų apelianto sąsajų su šiuo faktu nepatvirtina slaptų tyrimo veiksmų pagalba nustatytas faktas, kad 2013 m. balandžio mėnesį apeliantas pirko švino lakštus UAB( - ). Slapto sekimo metu nebuvo nustatyta, kad apeliantas šiuos švino lakštus būtų išsikrovęs ( - ) esančiame angare; byloje nėra duomenų, kad jo įsigyti švino lakštai ar kokie nors švino lakštai būtų panaudoti 2013-05-12 sulaikytoje puspriekabėje, kurioje buvo įrengta apeliantui bei kitiems nuteistiesiems inkriminuojama narkotinių medžiagų slėptuvė; apžiūrint minėtas patalpas prieš apeliantą vykdyto slapto sekimo bei kratų metu nebuvo rastos ir paimtos jokios priemonės, kurios specialiai būtų skirtos tokio tipo slėptuvių (su sudėtinga hidrauline jų atidarymo sistema) gaminimui. Šių aplinkybių teismas nevertino ir tai sąlygojo neteisingas ir bylos duomenimis nepatvirtintas teismo išvadas apie tariamas apelianto sąsajas su nei tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu neidentifikuotos slėptuvės gaminimu. Be to, teismas nevertino ir aplinkybių, kad nė viena apelianto atžvilgiu sankcionuota ir taikyta procesinė prievartos priemonė, nedavė apeliantą kaltinančių rezultatų – nebuvo nustatyti jokie apelianto nusikalstami veiksmai, kurie leistų jį susieti su 2013-05-12 veika.

473.4. Apeliantas skunde nurodo ir tai, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra pabrėžęs, jog kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, nes teismo išvados dėl asmens kaltės gali būti grindžiamos tik tokiais įrodymais, kurie neginčijamai patvirtina kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką bei kitas svarbias bylos aplinkybes (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr.2K-619/2012, Nr.2K-232/2014). Taip pat Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad duomenų, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr.2K-24/2014).

483.4.1. Nuteistojo nuomone, Vilniaus apygardos teismas, nesant byloje jokių duomenų, vadovaudamasis išimtinai kaltinamojo akto formuluotėmis, nuosprendyje padarė išvadas, kad baudžiamojoje byloje surinktais įrodymais „neabejotinai nustatyta“, jog apeliantas R. P., neteisėtam laikymui, gabenimui labai didelio narkotinių medžiagų kiekio bei narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda subūrė dvi organizuotas grupes, parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis; kad apeliantas užsienio valstybėje laikė labai didelį narkotinės medžiagos – hašišo, kurio pergabenimui suradau man inkriminuojamų organizuotų grupių narius, koordinavo hašišo pakrovimą užsienio valstybėje. Apelianto manymu, tokios teismo išvados sąlygotos ne byloje surinktų duomenų visumos, bet vien tik apeliantui pareikšto kaltinimo formuluočių sąlygoto teismo manymo, kad jis įvykdė inkriminuotus nusikaltimus kaltinamajame akte nurodyta apimtimi ir aplinkybėmis. Toks pirmosios instancijos teismo padarytas esminis įrodymų vertinimo baudžiamajame procese taisyklių pažeidimas sąlygojo iš esmės nepagrįstą ir neteisingą apelianto nuteisimą kaip inkriminuotų nusikaltimų organizatorių.

493.4.2. Teismas apelianto kaltę dėl 2012-10-02 veikos padarymo grindė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolais, kuriuose, teismo nuomone, yra užfiksuoti apelianto telefoniniai kontaktai su nuteistuoju D. B., su kuriuo apeliantas neva bendravo dėl nelegalaus krovinio gabenimo liudytojo R. V. vairuojama transporto priemone. Apelianto manymu, tokia teismo nuomonė nėra pagrįsta bylos duomenimis, kurie sudarytų objektyvų pagrindą teismo išvadai, jog vienas ar kitas mobiliojo ryšio telefono numeris konkrečiam asmeniui, tame tarpe ir apeliantui, kriminalinės žvalgybos subjektų yra priskirtas teisingai ir pagrįstai, kad būtent apeliantas su kitais nuteistaisiais bendrauja dėl narkotinių medžiagų gabenimo. Apelianto nuomone, priešingai nei nurodoma nuosprendyje, nebuvo atlikti jokie ikiteisminio tyrimo veiksmai, kuriais būtų nustatytas atskirų mobiliojo ryšio telefonų abonentų priklausymas nuteistiesiems, o kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoti duomenys nėra patvirtinti nei kitais operatyvinės veiklos veiksmais, nei ikiteisminio tyrimo veiksmais. Nuosprendžio nuorodos į tai, kad OVĮ nustatyta tvarka gauti duomenys buvo patikrinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka, surašant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, kurie ištirti teisme, taip pat apklausiant kaltinamuosius, kurių atžvilgiu tie veiksmai buvo atlikti, bei pareigūnus, kurie surašė kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, teismo išvadų dėl konkrečių numerių priskyrimo apeliantui, nedaro pagrįstomis, nes nei protokolų nuorodose išdėstytos kriminalinės žvalgybos subjektų prielaidos apie konkrečių numerių galimą priklausomumą konkretiems asmenims, nei teisme liudytoju apklausto kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusio pareigūno D. Ž. paaiškinimai, kad protokoluose yra išdėstytos jo asmeninės prielaidos apie šias aplinkybes, nei kaltinamųjų paaiškinimai teisme, kad jiems inkriminuojamu laiko tarpu jie naudojosi tik savo turimais nuolat naudojamais mobiliojo ryšio telefono numeriais, tokių teismo išvadų nepatvirtina. Apygardos teismas neįvertino, kad objektyviais bylos duomenimis nėra patvirtintos kriminalinės žvalgybos veiksmų protokoluose išdėstytos nuorodos į atskirų mobiliojo ryšio telefono numerių priklausymą konkretiems kaltinamiesiems, tame tarpe ir apeliantui, bet ir šių prielaidų nesugretino su kitais bylos duomenimis, be to, teismas operatyvinio bei ikiteisminio tyrimų trūkumus ir spragas, susijusias su šios esminės aplinkybės nustatymu, vertino apelianto nenaudai, o ne kaip esminius tyrimo trūkumus, sutrukdžiusius nustatyti šioje byloje objektyvią tiesą. Pasak apelianto, sugretinus šiuos byloje esančius duomenis su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotais nuteistajam D. B. priskirtais telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos įvykiais, taip pat – su liudytoju apklausto pareigūno D. Ž., šioje byloje atlikusio kriminalinės žvalgybos veiksmus, parodymais, galima daryti tiesai šioje byloje nustatyti svarbias išvadas: nei atliekant operatyvinio tyrimo (kriminalinės žvalgybos) veiksmus, nei vykdant ikiteisminį tyrimą specialių techninių priemonių pagalba nebuvo gauta konkrečių objektyvių duomenų apie kokius nors apelianto susitikimus su nuteistuoju D. B. tiriamu laikotarpiu, apie tokių susitikimų tikslą ir jų turinį, kurie, kaip parodė liudytoju apklaustas pareigūnas D. Ž., yra grįsti tik jo subjektyviais spėjimais ir prielaidomis; byloje nėra konkrečių faktinių duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti ir patikrinti faktinį pagrindą, kuriuo remiantis 2012-10-22 tarnybiniame pranešime Nr. TA/13-295 nurodytas mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) (4 t., b.l. 66), kuriuo apeliantas esą kontaktavo su nuteistuoju D. B.; 2012-10-22 tarnybiniame pranešime Nr. TA/13-294 nurodyti mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) (4 t., b.l. 67); 2012-10-31 tarnybiniame pranešime Nr. TA/13-310 nurodyti mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) (4 t., b.l. 75); 2012-11-20 tarnybiniame pranešime Nr. TA/13-351 nurodyti mobiliojo ryšio telefono ( - ) (4 t., b.l. 122); 2012-12-04 tarnybiniame pranešime Nr. TA373 nurodyti mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) (4 t., b.l. 130); 2012-12-13 tarnybiniame pranešime Nr. TA/13-388 nurodyti mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) (4 t., b.l. 167); 2012-02- 11 tarnybiniame pranešime Nr. 7T-115 nurodyti mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) (5 t., b.l. 11) buvo priskirti apeliantui. Teisiamajame posėdyje apklaustas liudytojas D. Ž. negalėjo paaiškinti, kokių faktinių duomenų pagrindu minėti mobiliojo ryšio telefono numeriai buvo priskirti apeliantui. Nei kriminalinės žvalgybos, nei ikiteisminio tyrimo metu apeliantui priskirtų telefonų numerių konkreti buvimo vieta nakties metu nebuvo nustatinėjama ir fiksuojama taikant specialias priemones, t. y. siunčiant nematomas SMS tikslu nustatyti, kokiu konkrečiu adresu randasi apeliantui priskirti konkretūs mobiliojo ryšio telefono numeriai, taip pat nebuvo mėginama nustatyti, ar apeliantui priskirtas judriojo ryšio abonentas, kuriuo jis esą bendravo su nuteistuoju D. B., rišasi prie jo gyvenamosios vietos ne per bazinę stotį, bet per konkretų adresą; nebuvo imtasi veiksmų, kad būtų gautos visų tiriamuoju laikotarpiu apelianto naudotų abonentinių numerių įeinančių ir išeinančių skambučių bei SMS išklotinės su duomenimis apie skambučių laiką, kontaktus, jų trukmę ir bazines stotis, tikslu juos sulyginti su apeliantui priskirtais mobiliojo ryšio telefono duomenimis ir nustatyti apelianto buvimo vietą konkrečią laiku; nebuvo padarytos apeliantui priskirtų mobiliojo ryšio telefono numerių suvestinės; nebuvo nustatinėjama, su kokiais IMEI buvo naudojami apeliantui priskirti mobiliojo ryšio telefono numeriai, kaip ir nebuvo atlikta apeliantui priskirtų mobiliojo ryšio telefono numerių IMSI kontrolė; pagal IMEI nebuvo bandoma aiškintis telefono ar telefonų gamintojus ir modelį, tikslu užfiksuoti, ar tokio tipo mobiliojo ryšio telefono modeliais naudojosi apeliantas, nors jo gyvenamosios ir darbo vietos kratų metu buvo paimti visi rasti mobiliojo ryšio telefonai, nebuvo surašytas apeliantui priskirtais mobiliojo ryšio telefono numeriais perduodamos informacijos protokolas pagal telekomunikacijų tinklais perduodamos informacijos perėmimo sistemos „Telepikas“ duomenis, o visų šių veiksmų jau nėra galimybės atlikti, tai pripažino ir bylą nagrinėjęs teismas, todėl, apelianto nuomone, teismas neturėjo objektyvaus pagrindo tyrimo metu iškeltas prielaidas apie konkrečių mobiliojo ryšio telefono numerių priklausomybę apeliantui pripažinti objektyviai nustatytais faktais ir jais grįsti savo išvadas dėl apelianto kaltės padarius inkriminuojamus nusikaltimus. Kadangi nėra galimybės šiuos bylos duomenis patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais, todėl šių bylos duomenų teismas negalėjo pripažinti apeliantą kaltinančiais įrodymais. Be to, apelianto manymu, teismas neįvertino, kad duomenys, susiję su judriuoju ryšiu, į bylą pateikti selektyviai, o tai užkerta kelią atlikti išsamų ir objektyvų tokių duomenų palyginimą. Teismas neįvertino ir to, kad tokio selektyvaus duomenų pateikimo negalėjo paaiškinti ir šiuos duomenis rinkęs pareigūnas. Nuteistojo nuomone, liudytojo D. Ž. spėjimus ir prielaidas, išdėstytas tarnybiniuose pranešimuose, kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose bei jo apklausose, apie apelianto kaip organizatoriaus vaidmenį bei konkrečius jo atliktus veiksmus laikant Ispanijos Karalystėje narkotines medžiagas, kurios buvo rastos ir paimtos 2012- 10-02, šio nusikaltimo vykdymo tikslu tariamai susitinkant bei kontaktuojant telefonu su D. B., pasak nuteistojo, paneigia jo paties atliktų kriminalinės žvalgybos veiksmų bei ikiteisminio tyrimo veiksmų rezultatai: apžiūros protokole užfiksuota apeliantui priskirto mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) įeinančių ir išeinančių SMS ir skambučių išklotinės apžiūra, kurioje yra užfiksuoti SMS, siųsti 2012-09-17 10:01, 12:05, 12:54; 2010-09-18 - 12:25, užfiksuoti pokalbiai 2012-09-22, 12:03 bei 2012-09- 25, 11:23; užfiksuotos SMS - 2012-09-28, 11:48, 11:49, 11:54, 11:55, užfiksuotos SMS 2012-10-02, 16:58 (5 t., b.l. 130-131), tačiau pagal „Telepikas“ sistemą, kontroliuojant D. B. priskirtą mobiliojo ryšio telefono numerį, tokie SMS bei pokalbiai neužfiksuoti, o tai, pasak apelianto, rodo, kad arba šie mobiliojo ryšio telefono numeriai tarpusavyje nekontaktavo, arba dalis duomenų buvo ištrinta iš sistemos „Telepikas“; byloje nėra D. B. priskirto mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) išeinančių ir įeinančių skambučių su celėmis išklotinės, nėra šių duomenų sugretinimo nei su apelianto, nei su D. B. nuolat naudojamais mobiliojo ryšio telefono numeriais, nei su apeliantui priskirto mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) analogiškais duomenimis, tai, nuteistojo manymu, rodo, kad liudytojo D. Ž. spėjimai ir prielaidos, kad apeliantas ir D. B. buvo susitikę Kaune 2012-09-17 tarp 9 val. ir 14 val. bei 2012-10-02 ir šie susitikimai buvo nustatyti pagal mobiliojo ryšio telefonų judėjimą, yra nepagrįsti. Be to, liudytojas D. Ž. prielaidas apie apelianto ir D. B. susitikimus grindžia išimtinai mobiliojo ryšio telefonų, kurių jis negalėjo konkretizuoti nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, judėjimu pagal bazines stotis. Be to, judriojo ryšio bazinės stotys gali persidengti, todėl galima net kilometro ar dviejų paklaida dėl galimo kelių abonentų buvimo vienas šalia kito. Duomenys apie apelianto tuo metu nuolatos naudotą abonentinį mobiliojo ryšio telefono numerį ( - ) nebuvo surinkti ir sugretinti su kitu apelianto nuolatos naudotu abonentiniu mobiliojo ryšio telefono numeriu bei tyrimo apeliantui priskirtais mobiliojo ryšio telefono numeriais. Nuteistojo nuomone, byloje esantys duomenys apie apelianto ir D. B. abonentinių mobiliojo ryšio telefono numerių bei jiems priskirtų mobiliojo ryšio telefono numerių buvimo vietas tiriamu laiku - 2012- 09-17 nuo 9 val. iki 14 val., paneigia liudytojo D. Ž. spėjimus ir prielaidas apie galimą apelianto vaidmenį bei jo atliktus veiksmus. Iš byloje pateiktų duomenų matyti, jog tiek abu apeliantui, tiek ir D. B. priskirti mobiliojo ryšio telefono numeriai vienu metu yra skirtingose Kauno miesto ar net Lietuvos vietose, o tai paneigia liudytojo D. Ž. spėjimus ir prielaidas apie tariamą jų susitikimą 2012-09-17 nuo 9 val. iki 14 val. Apelianto nuolat naudojamas abonentinis mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) 2012-09-17 Domeikavoje atsiranda tik 10:54 val. ir ten yra iki 11:43 val., o Kauno m. jis atsiranda tik 12:01 val. Apeliantui priskiriamas mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) Domeikavoje registruojasi 10:01 val., o 12:05 val. jis registruojasi Noreikiškių k., kai apelianto abonentinis numeris 12.01 val., registruojasi Kauno mieste. Be to, apelianto nuolat naudojamo abonentinio mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) paskutinis kontaktas Kaune registruojamas 14:22 val., kelyje Kaunas – Vilnius – 14:52 val., Vilniuje - 15:16 val., Kaune – 17:09 val. Byloje nėra duomenų apie nors vieną apelianto nuolat naudojamo abonentinio mobiliojo ryšio telefono numerio ir jam priskirto mobiliojo ryšio telefono numerio prisijungimą prie tos pačios bazinės stoties tuo pačiu metu, kas leistų bent jau hipotetiškai šiuos abu mobiliojo ryšio telefono numerius susieti ir daryti bent jau hipotetines išvadas, kad jie abu priklausė būtent apeliantui. O šiuos bylos duomenis, gretinant su D. B. priklausiusio abonentinio mobiliojo ryšio telefono numerio ir jam priskirto mobiliojo ryšio telefono numerio prisijungimo prie atitinkamų bazinių stočių 2012-09-17, laikotarpiu nuo 9 val. iki 14 val., duomenimis, matyti, kad šie du D. B. priskirti numeriai nėra fiksuoti nei abu kartu, nei su apeliantui priskirtais mobiliojo ryšio telefono numeriais. Byloje nėra šių mobiliojo ryšio telefono numerių prisijungimo prie tos pačios bazinės stoties tuo pačiu metu duomenų, o tai neleidžia daryti išvados D. B. susitiko su apeliantu Kaune 2012-09-17 tarp 9 val. ir 14 val. D. B. abonentinis mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) iki 10:18 val. fiksuojamas Vilniuje, vėliau Ukmergėje, Panevėžyje, Kėdainiuose, Jonavoje, o Kaune jis fiksuojamas tik nuo 14:37 val. Šios aplinkybės, pasak apelianto, rodo, kad D. B. atvyksta į Kauną, kai apeliantas jau išvykęs iš Kauno, o D. B. priskirtas mobiliojo ryšio telefono Nr. ( - ) dar 12:55 val. fiksuojamas Vilniuje, Beržų g. 25, kai jo abonentinis numeris jau yra išvykęs iš Vilniaus beveik prieš 3 val. ir juda po visą Lietuvą. Apelianto nuomone, teismas šių duomenų, kuriais grindė jo kaltę dėl dalyvavimo 2012-10-02 veikoje, visapusiškai neištyrė ir jų tarpusavyje nesugretino, todėl nuosprendžio išvadas neleistinai grindė duomenimis, kuriais remiantis galima tik manyti, jog nusikalstama veika galėjo būti įvykdyta, tačiau kurių objektyviai nepakanka išvadoms apie apelianto kaltumą padaryti ir apkaltinamajam nuosprendžiui priimti.

504. Nuteistasis D. B. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendį panaikinti, priimti naują nuosprendį ir jį išteisinti.

514.1. Skunde nurodo, kad pagal kaltinamąjį aktą jis buvo kaltinamas veikęs organizuota grupe kartu su R. P., Z. N. ir R. V., tačiau nuosprendyje konstatuojama, jog apeliantas organizuotoje grupėje veikė ne tik su šiais asmenimis, bet ir su D. P., R. T. bei I. N.. Tai reiškia, kad buvo išplėstos kaltinimo ribos, nors kaltinimas įstatymo nustatyta tvarka nebuvo pakeistas.

524.2. Apeliantas skunde nurodo, kad visi byloje apklausti asmenys (liudytojai, išskyrus D. Ž., kaltinamieji) tvirtino, kad jis nusikalstamos veikos nepadarė, apie narkotikų kontrabandą nieko nežinojo, juos siejo tik darbiniai arba bičiuliški santykiai. Tačiau teismas padarė kategorišką išvadą, kad R. P., ne vėliau kaip 2012 m. gegužės mėn. neteisėtam laikymui, gabenimui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų ir narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda subūrė organizuotą grupę, kurią be apelianto sudarė Ž. N. ir R. V., parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis, apeliantui pavesdamas palaikyti ryšį su Ž. N., kuris surado vairuotoją ir paruošė transporto priemonę su įrengta slėptuve narkotinių medžiagų gabenimui ir informuoti R. P. apie narkotinių medžiagų pasikrovimo ir gabenimo kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas detales. Tokiai išvadai padaryti byloje privalomai turi būti nustatytos aplinkybės, objektyviai patvirtinančios, kad grupės dalyviai susitarė siekti bendro nusikalstamo tikslo, pasidalino vaidmenimis, atliko konkrečius veiksmus. Vietoje to, teismas nuosprendyje pacituoja BK 25 straipsnio 3 dalies dispoziciją, nurodo kasacinio teismo baudžiamąsias bylas, tačiau kokiais bylos įrodymais grindžiamos atitinkamos teismo išvados, nenurodoma. Tuo iš esmės yra pažeidžiama ir apelianto teisė į gynybą. Tokiu atveju, kuomet nuosprendyje tik deklaratyviai teigiama – „byloje ištirtais įrodymais nustatyta“ – aktyviai gintis nuo pareikštų kaltinimų praktiškai yra neįmanoma.

534.2.1. Teismas objektyviais pripažino liudytojo D. Ž. parodymus. D. Ž. buvęs Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūnas, ikiteisminio tyrimo metu dirbęs vyriausiuoju tyrėju, atlikęs kriminalinės žvalgybos veiksmus ir dalyvavęs ikiteisminio tyrimo procese. Jis liudytoju buvo apklaustas ikiteisminio tyrimo pabaigoje, praėjus 18 mėn. nuo ikiteisminio tyrimo pradžios. Be to, šis liudytojas ir teisme buvo apklaustas (nepaisant gynybos prieštaravimų) ne tik apie jo vykdytus procesinių prievartos priemonių veiksmus, bet ir apie tai, kaip jis įsivaizduoja visą įvykių eigą, kokias jis daro išvadas ir pan. Būtent šio liudytojo samprotavimų pagrindu kitas pareigūnas vyr. tyrėjas O. O., jį apklausęs liudytoju ikiteisminio tyrimo metu ir vadovavęs ikiteisminiam tyrimui ir „sukonstravo“ kaltinamąjį aktą, paskirstė vaidmenis ir pan. Apelianto nuomone, iš esmės tik pagal šio liudytojo parodymus buvo surašyta ir jį liečianti skundžiamo nuosprendžio dalis. Šio liudytojo parodymai iš esmės yra vienintelis įrodymų šaltinis, kuriuo teismas rėmėsi darydamas kategoriškas išvadas apie apelianto dalyvavimą organizuotoje grupėje ir narkotikų kontrabandoje. Apeliantas atkreipia dėmesį, kad teismas rėmėsi tik dalimi D. Ž. parodymų, selektyviai pasirinkdamas tik tuos iš jų, kurie buvo naudingi priimant apkaltinamąjį nuosprendį. Liudytojas D. Ž. teisme atsakydamas į klausimą kas ir kokiu būdu nustatė, kad apeliantas naudojosi slaptu telefonu, parodė, kad tai galimai nustatė Muitinės kriminalinė tarnyba, tačiau nieko konkrečiau jis negali pasakyti. Į klausimą, kuo remdamasis jis parengė Tarnybinį pranešimą savo vadovybei, parodė, kad jo tarnybinis pranešimas, esantis byloje, buvo parengtas vadovaujantis prielaidomis, kad būtent taip ir galėjo būti, kaip jame parašyta, nes pasienyje narkotikai buvo sulaikyti. Į klausimą, ar atliekant teismo sankcionuotus operatyvinius veiksmus ir taikant procesines prievartos priemones pavyko nustatyti kokius nors D. B. kontaktus ar ryšius su kitais kaltinamaisiais, liudytojas atsakė, kad nieko dėl D. B. nepavyko nustatyti. Liudytojas patvirtino, kad buvo vykdomas slaptas apelianto sekimas, o, jo manymu, nereikšmingi bylai D. B. sekimo protokolai nebuvo pateikti. Skunde nuteistasis nurodo, kad įstatymai nenumato teisės ikiteisminio tyrimo pareigūnams savo nuožiūra „rūšiuoti“ įrodymus į reikšmingus ir nereikšmingus, kadangi jeigu jie yra nereikšmingi siekiant asmenį apkaltinti, tai nereiškia, jog jie yra nereikšmingi siekiant bylą išnagrinėti visapusiškai ir objektyviai. Šiuo atveju, pasak apelianto, slapto sekimo protokolai turėjo patvirtinti jo parodymus, jog jis nesinaudojo jokiu „slaptu“ telefonu, nes juose turėjo būti fiksuoti faktai, kuomet apeliantui priskiriamas „slaptas“ telefonas buvo naudojamas vienoje vietoje, o jis tuo pačiu metu buvo kitoje vietoje. Tokia selektyvi įrodymų rinkimo ir pateikimo į bylą tvarka, nuteistojo nuomone, taip pat apribojo jo teises į gynybą.

544.2.2. Nuteistojo manymu, situacija, kuomet du ikiteisminiame tyrime dalyvaujantys ikiteisminio tyrimo įstaigos vyriausieji tyrėjai, abu žinantys ikiteisminio tyrimo medžiagą, baigiantis ikiteisminiam tyrimui apklausia vienas kitą liudytoju apie visas tiriamos nusikalstamos veikos detales, negali būti pripažįstama teisėtu įrodymų gavimo būdu. Tokio „liudytojo“ parodymai negali būti pripažįstami įrodymais BPK 20 straipsnio prasme. Pagal bylos duomenis apeliantas nebuvo slapta sekamas, todėl pareigūnas D. Ž. negalėjo būti apklausiamas ir vadovaujantis BPK 160 straipsnio 4 dalimi. Šis pareigūnas ikiteisminio tyrimo metu nebuvo atlikęs ir apelianto apklausos, todėl teisme nebuvo pagrindo jį apklausti liudytoju ir vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalimi. Dėl šių aplinkybių liudytojo D. Ž. parodymai negali būti vertinami kaip gauti įstatymų nustatyta tvarka (BPK 20 straipsnio 1 dalis), jais nebuvo patvirtinta bent viena aplinkybė, turinti reikšmės bylai (BPK 20 straipsnio 3 dalis).

554.2.3. Teismas padarė išvadą, kad kaltinamųjų veikimo organizuotoje grupėje faktas nustatytas neginčytinai, nes kaltinamieji ėmėsi priemonių apsunkinti jų naudojamų slaptų telefonų identifikavimą, bendravo tik SMS žinutėmis, taip siekdami paneigti kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose nurodytas aplinkybes apie jų bendravimą. Tačiau teismų praktika iš esmės analogiškose situacijose yra visiškai priešinga (pvz. Lietuvos apeliacinio teismo nutartis byloje Nr. 1A-20-483/2016) Šioje nutartyje nurodoma, kad pirmos instancijos teismas, remdamasis susirašinėjimu elektroninio pašto dėžutėse bei pasirašinėjimu numeriais, pripažino, kad nuteistieji dalyvavo organizuotoje grupėje, buvo pasiskirstę vaidmenimis. Tačiau Apeliacinis teismas konstatavo, jog tai nėra objektyvūs, neginčytini, patikimi duomenys, kuriais remiantis galima būtų kategoriškai konstatuoti, kad nuteistieji taip būtų veikę konspiracijos tikslais. Tai yra prielaidinio pobūdžio loginė išvada, o ne neabejotinai nustatytas faktas. Nutartyje taip pat nurodoma, kad elektroniniai susirašinėjimai, po kuriais pasirašoma numeriais, nelaikytini patikimais įrodymais, kurių pagrindu būtų galima daryti nuteistuosius kaltinančias išvadas. Todėl nuosprendyje išdėstyti motyvai, kuriais vadovaudamasis teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra nepakankami ir keliantys abejonių, be to, yra grindžiami tik prielaidomis ir spėjimais, t. y. duomenimis, kuriais remiantis galima buvo tik manyti, kad asmuo galėjo dalyvauti padarant nusikalstamą veiką, nors tai daryti įstatyme draudžiama (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Apelianto manymu, ir šioje baudžiamojoje byloje teismas privalėjo vadovautis būtent tokiomis nuostatomis, o ne besąlygiškai priimti ikiteisminio tyrimo pareigūnų pateiktas prielaidas ir jas prilyginti įrodymams.

564.3. Nuteistojo nuomone, pirmos instancijos teismas byloje esančius įrodymus vertino nenuosekliai, pats sau prieštaraudamas, darydamas prielaidas, o ne objektyvias išvadas. Apkaltinamasis nuosprendis turi būti grindžiamas tik patikimais įrodymais, kurie turi būti neprieštaringi, nuoseklūs, tarpusavyje susiję, turi būti paneigti kaltinimui prieštaraujantys duomenys. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas – nusikalstamos veikos buvimas kaltinamo asmens veiksmuose ( BK 2 straipsnio 4 dalis). Teisėtas gali būti tik toks nuosprendis, kuriuo yra tiksliai pritaikytas baudžiamasis įstatymas ir kuris priimtas laikantis visų baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų. Konkrečių nusikalstamos veikos požymių buvimą asmens veikoje teismas gali konstatuoti tik juos pagrindęs abejonių nekeliančių, patikimų, tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų ir teisingai įvertintų įrodymų visuma. Draudimas grįsti nuosprendį abejonėmis kyla iš Konstitucijos 31 straipsnio l dalyje įtvirtinto nekaltumo prezumpcijos principo. Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą yra konstatavęs, jog abejonės aiškinamos kaltinamojo naudai (pvz. Tefner v. Austria, no.33501/9620,20 March 2001 ir kt), nacionalinėje teismų praktikoje šios nuostatos irgi nuosekliai laikomasi (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-251/2010, 2K-363/2013, 2K- 446/2013 ir kt.) In dubio pro reo principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, abejones vertinti baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens naudai ir draudžia esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių priimti apkaltinamąjį nuosprendį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-429/2013 ir kt.). Apelianto nuomone, priimant skundžiamą nuosprendį buvo netinkamai pritaikytas baudžiamojo proceso įstatymas (BPK 3 straipsnio l dalies l punktas), taip pat netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas (BPK 20 straipsnio 5 dalis).

575. Nuteistojo Ž. N. gynėjas advokatas S. Zakarevičius apeliaciniame skunde prašo nuteistąjį Ž. N. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje, 199 straipsnio 2 dalyje, padarymo.

585.1. Skunde gynėjas nurodo, kad teismas vienu iš Ž. N. kaltės įrodymų laikė, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, liudytojo R. V. parodymus. Kasacinės instancijos teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, nei vertinant kitų liudytojų parodymus. Vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui. Tai ypač svarbu, kai asmuo savo poziciją pasirenka ne iš karto, nuo pirmos apklausos, o po kurio laiko. Gynėjo nuomone, procesinių veiksmų atlikimo su R. V. datos ir bylos dokumentai leidžia suabejoti R. V. geranoriška pagalba ikiteisminiam tyrimui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnų įtakos nebuvimu. 2013-07-05 prokuroras surašė prašymą apklausti įtariamąjį R. V. pas ikiteisminio tyrimo teisėją (12 t., b. 1. 42-43), kai pagal byloje esančius apklausos protokolus R. V. dar nebuvo pripažinęs jam inkriminuojamo nusikaltimo. Tik 2013-07-08 R. V. atsisakė gynėjo (12 t., b. 1. 34), tą pačią dieną jis buvo apklaustas įtariamuoju ir prisipažino bei davė parodymus apie galimus nusikalstamos veikos bendrininkus (12 t., b. l. 40-41). Gynėjo nuomone, nėra pagrindo teigti, jog visi R. V. parodymai neteisingi, tačiau įvertinus tai, jog Ž. N. pripažino daugelį reikšmingų faktinių aplinkybių, visgi Ž. N. dalyvavimas organizuotoje grupėje, tikslus žinojimas apie nelegalų krovinį, galėjo būti teismo klaidingai įvertintas. Būtina atkreipti dėmesį ir į aplinkybes, kad bylos medžiagoje nėra nei GPS įrenginio, kuriuo, kaip teisme parodė R. V., jis naudojosi visų savo kelionių į Ispaniją metu, nei tachografo, kuris, kaip teisme parodė R. V., kelionės į Ispaniją metu veikė, duomenų, kurie leistų objektyviai nustatyti, ar R. V. judėjo jo nurodytais maršrutais, taip pat leistų identifikuoti vietoves Ispanijoje, kurių jis, dirbantis vairuotoju per 30 metų, negalėjo konkrečiai nurodyti. Teismas liudytojo R. V. parodymus vertino kaip reikšmingus nuteistojo Z. N. kaltei pagrįsti. Vertindamas Ž. N. parodymus, pirmos instancijos teismas konstatavo, jog kaltinamojo Ž. N. nurodytos aplinkybės, kad slėptuvės atidarymo mechanizmas, kiek jam nurodė A. N., buvo pagrįstas gamykline įranga, jis (Ž. N.) nurodė slėptuvę uždaryti, kad nekiltų problemų pasienyje, R. V. perdavėjo (Ž. N.) neįvardinto asmens pasiūlymą pervežti nelegalų krovinį ir tuo daugiau nesidomėjo, nežinojo, koks krovinys bus gabenamas, atmestinos kaip pasirinktas gynybos būdas, nes paneigtos byloje surinktų įrodymų visuma. Gynėjas nesutinka su tokiu įrodymų vertinimu, nes jis, pasak gynėjo, pagrįstas ne išsamiu, nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, o prielaidomis.

595.1.1. Gynėjo nuomone, liudytojo R. V. ir nuteistojo Ž. N. parodymai neturi esminių prieštaravimų. Nuteistasis Ž. N. nepripažino tik aplinkybės, jog žinojo kokio pobūdžio nelegalus krovinys bus gabenamas. Gynėjas nesutinka su teismo išvada, jog Ž. N. pasiūlė R. V. už 2000 eurų atlygį nugabenti būtent narkotines medžiagas iš Ispanijos į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvą ir Lenkiją, o R. V. sutiko. Gynėjas nurodo, kad Ž. N. iš tikrųjų pasiūlė R. V. vežti kontrabandą, tokią aplinkybę Ž. N. teisme pripažino: po to, kai aplinkybių verčiamas jis pats buvo priverstas rasti vairuotoją pervežti kažką iš Ispanijos į Rusiją, net neaišku ką konkrečiai, o R. V., kaip vairuotojas, gavo iš Ž. N. pasiūlymą nelegaliam pervežimui už papildomą atlygį ir pats vairuotojas su tuo sutiko. Taigi, pasak gynėjo, Ž. N. vaidmuo šiame veiksme yra tik toks, kad jis gautą nekonkretų pasiūlymą duoti vairuotoją nelegaliam kroviniui gabenti, perdavė tą pasiūlymą pačiam vairuotojui kaip pasiūlymą papildomai užsidirbti. Tačiau Ž. N. nedavė niekam privalomai vykdyti nurodymų, neskirstė pats vaidmenų ir nieko neorganizavo, nepavedė vykdyti kažkokios užduoties. R. V. galėjo atsisakyti Ž. N. duoto pasiūlymo. Gynėjas nurodo, kad Ž. N. parodymai apie tai, kad jis tikrai nežinojo ką konkrečiai veš R. V., yra teisingi ir nepaneigti nei liudytojo R. V. parodymais, nei kita bylos medžiaga. Be to, jei Ž. N. visgi būtų žinojęs apie krovinio nelegalumo mąstą, akivaizdu, kad jis suvoktų tokio krovinio vertę ir akivaizdu, kad jis būtų arba atsisakęs, arba bent jau bandęs gauti iš to asmeninės naudos. Byloje nėra duomenų, jog Ž. N. būtų gavęs kažkokios naudos ar jos siekė. Gynėjo nuomone, nepaneigta versija, kad realiai Ž. N. nežinojo ką R. V. turi pervežti nelegaliame krovinyje. Byloje neįrodyta aplinkybė, kad Ž. N. nurodė V. vietą Ispanijos Karalystėje, Barselonos miesto apylinkėse, kur turi būti pakrautas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos. Ž. N. nė karto nebuvęs Ispanijos Karalystėje negalėtų nurodinėti, kur, kokiose apylinkėse turi vykti toks svarbus tiriamo nusikaltimo plano veiksmas. Svarbus veiksmas, kuriuo yra kaltinamas Ž. N. - kad jis perdavė V. mobiliojo ryšio telefoną gauti ir vykdyti nurodymus. Gynėjo nuomone, byloje nepaneigta Ž. N. pozicija, kad jis nieko neperdavė, o nurodė V. vykti į Kauną, kur jis turėjo gauti kontaktinę priemonę. Tokių Ž. N. parodymų nepaneigė ir R. V., nes tiek ikiteisminio tyrimo metu jis parodė, kad neprisimena kada, tačiau jam buvo duotas nurodymas nuvykti į Kauną, kažkur paimti kontaktinę priemonę. Apklaustas teisme jis patvirtino aplinkybę, kad buvo toks atvejis, kai jis važiavo į Kauną paimti kontaktinės priemonės. Ž. N. parodė teismui, kad jis nieko vairuotojui R. V. nenurodinėjo, o perdavė informaciją, kad su juo susisieks žmonės ir viską praneš, bet ir R. V. parodė teismui, kad jam nurodymus davė „Lietuva arba telefonas“, o ne Ž. N..

605.1.2. Gynėjo nuomone, teismo išvada, jog D. B. susitikinėjo su Ž. N. vienoje vietoje Panevėžyje, nes tai nustatyta kontroliuojant vadinamus „slaptus“ jų mobilaus ryšio abonentus, laikytina prielaida. Teismas neaptarė aplinkybės – ką reiškia „vienoje vietoje Panevėžyje“. Pasak gynėjo, tai gali būti 1-2 km atstumu vienas nuo kito esantys judriojo ryšio abonentai. Byloje nustatyta, kad Ž. N. gyveno ir dirbo Panevėžio mieste, o kada D. B. lankėsi Panevėžio mieste, byloje duomenų nėra. Gynėjas nurodo, kad byloje nėra objektyvių duomenų, leidžiančių susieti „slaptą“ telefono abonento numerį ( - ) su nuteistuoju Ž. N.. Kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyti ryšio metu suveikusių bazinių telefonų ryšio stočių numeriai (6 t., b. 1. 30). Iš šio dokumento matyti, kad aktualiu laiku susirašinėjantys judriojo ryšio abonentai ( - ) ir ( - ) yra Vilniuje. Šiame kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole nurodyta, jog tai nuteistųjų D. B. ir Ž. N. kontaktas. Fiksuota, jog būtent šie abu judriojo ryšio numeriai yra Vilniaus mieste, Didlaukio ir S. S. gatvėse ir susirašinėja tarpusavyje. Veiksmas vyksta 2012 m. rugsėjo 21 d. SMS yra siuntinėjamos tarp „slaptų“ abonentų numerių Vilniuje, kai tuo pačiu metu Ž. N. asmeninio telefono numeriui skirti skambučiai priimami Panevėžio mieste. 2012 m. rugsėjo 21 d. susirašinėjimai Vilniuje Stanevičiaus, Didlaukio gatvėse 18.29 val., Ž. N. pokalbis Panevėžyje fiksuotas 18.08 val., t. y. 21 minutės skirtumu. Analogiška situacija užfiksuota ir 2012 m. rugsėjo 24 d. (6 t., b. 1. 31-35, b. l. 45). Pagal užfiksuotus duomenis, nuo 10 val. iki 15 val. Ž. N. su D. B. susirašinėja ir abu telefonų abonentiniai numeriai yra fiksuojami Vilniuje. Tuo tarpu iš legalaus Ž. N. telefono numerio 9.50 val., 10.05 val., 18.56 val. fiksuoti skambučiai Panevėžyje. 2012 m. spalio 2 d. galimas susirašinėjimas tarp Ž. N. su D. B. vyksta 15.12 val., 15.13 val., 15.14 val., telefonų abonentai fiksuojami Vilniuje. Tačiau 14.55 val. Ž. N. yra Panevėžio mieste. (6 t., b. 1. 56- 57, 34-35). Gynėjo nuomone, šie duomenys leidžia abejoti liudytojo D. Ž. parodymų patikimumu. Bylos nagrinėjimo pirmos instancijos teisme metu, atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas D. Ž. nurodė, kad sakydamas slapti telefonai, jis turėjo omenyje telefonus, kurie, skirti paslėpti komunikuojančio asmens tapatybę, šiuo atveju buvo naudojami tik susirašinėjimui, apie telefono priklausomybę konkrečiam asmeniui sprendžiama iš bendravimo turinio ir esmės, telefono, o taip pat jį naudojančio asmens judėjimo analizę. Gynėjo nuomone, atsižvelgiant į telefoną galimai naudojančio asmens judėjimo analizę, nėra pagrindo tvirtinti, jog telefonais, kurių abonentiniai numeriai (( - ) Ž. N. ir ( - ) D. B.) gali būti priskiriami šiems nuteistiesiems. Siekiant pagrįsti telefono abonento Nr. ( - ) priklausomybę Ž. N. būtų teisinga, jei kitomis priemonėmis būtų nustatytas Ž. N. buvimas Vilniuje, „slapto“ mobilaus ryšio telefono veikimo vietose. Siekiant mobilaus ryšio telefoną Nr. ( - ), susieti su nuteistuoju Ž. N., įvertinti, ar Ž. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis bendravo su D. B. buvo būtina nustatyti konkrečią abonento buvimo vietą SMS žinučių siuntimo metu, taip pat ar abonentas Nr. ( - )kada nors buvo fiksuotas Ž. N. gyvenamoje vietoje, be to, nebuvo atlikti kompleksiniai kriminalinės žvalgybos veiksmai nustatant abonento Nr. ( - ) judėjimą, palyginant su faktine Ž. N. buvimo/judėjimo vieta. Pasak gynėjo, duomenų, gautų vykdant telefono ryšio kontrolę, negalima tiesiogiai sieti su byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis. Nepašalinus abejonių, prieštaringos aplinkybės turi būti vertinamos nuteistojo naudai. Skunde nurodoma ir tai, kad dėl kai kurių aplinkybių (OVĮ veiksmų teisėtumo) byloje ginčo nėra, tačiau esminis klausimas, pasak advokato, šių duomenų pakankamumas kaltinimo aplinkybėms pagrįsti.

615.1.3. Kaltinimas Ž. N. byloje buvo grindžiamas liudytojo D. Ž. parodymais. Gynėjo nuomone, teismas ne tik kritiškai nevertino akivaizdaus baudžiamojo proceso pažeidimo, bet ir apklausė liudytoju asmenį, kuris pagal BPK 78 straipsnio nuostatą negalėtų būti šaukiamas liudytoju. Pareigūno D. Ž. veiksmų rezultatai turėjo būti fiksuojami protokoluose, o ne liudytojo apklausos protokole. Teisiamajame posėdyje atsakydamas į proceso dalyvių klausimus, liudytojas D. Ž. nurodė, kad jis su ikiteisminį tyrimą atliekančiu tyrėju aptarė kriterijus, dėl kurių vienų mobilaus ryšio telefonų numerių išklotinės, jų apžiūros protokolai pateikti į bylos medžiagą, kiti – ne. Tai rodo, kad liudytojas D. Ž. aptardavo savo veiksmus su jį apklaususiu tyrėju. Be to, liudytojas D. Ž. apklaustas ikiteisminio tyrimo metu, daugelį aplinkybių žinojo iš bylos duomenų ir galėjo naudotis ikiteisminio tyrimo duomenimis. Todėl, pasak gynėjo, jo, kaip liudytojo, parodymai yra abejotinos vertės. Kaltės įrodymas gali būti objektyvūs duomenys, o ne bylą tiriančio tyrėjo komentarai ir nuomonė. Gynėjo nuomone, šio liudytojo apklausa leidžia įžvelgti šališką bylos tyrimo ikiteisminiame tyrime ir pirmos instancijos teisme procesą. Teismo proceso metu kaltinamiesiems iškėlus abejones dėl proceso veiksmų, aiškinantis telefonų abonentų priklausomybę konkretiems asmenims, teismas pateikė išvadą, jog „...Kaltinamųjų minimų proceso veiksmų dėl praėjusio laiko tarpo nebėra galimybės padaryti, o teismui nekelia abejonių ikiteisminio tyrimo veiksmų, kuriais, kaip minėta, buvo nustatytas atskirų mobiliojo ryšio telefonų abonentų priklausymas kaltinamiesiems, teisėtumas. Kaip nurodoma suformuotoje teismų praktikoje, ikiteisminio tyrimo metu nėra būtina atlikti visus įmanomus procesinius veiksmus, o reikia jų atlikti tiek, kad būtų nustatytos svarbios nusikalstamų veikų kvalifikavimui aplinkybės...“. Pasak gynėjo, teismas iš esmės pažeidė BPK 20 straipsnio reikalavimus. Ikiteisminio tyrimo trūkumą išsiaiškinant svarbias aplinkybes vertino kaltinamųjų nenaudai ir tuo pačiu rėmėsi liudytojo D. Ž. nurodytomis aplinkybėmis, kurio parodymai ir veiksmai buvo suderinti su tyrėju. Teismas nevisapusiškai išanalizavo byloje surinktus įrodymus, netinkamai vertino kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymus, padarė išvadas, kurios nepatvirtintos faktiniais bylos duomenimis.

625.2. Gynėjas skunde prašo atlikti įrodymų tyrimą, patikslinant faktines aplinkybes apie nuteistojo Ž. N. buvimo vietą reikšmingais laikotarpiais, jo patirtą kitų asmenų įtaką dėl nelegalios veiklos, jo poziciją dėl kaltės.

636. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą jam nutraukti, nesant jo veiksmuose nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, arba pakeisti nuosprendį dalyje, išteisinant jį pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį, 199 straipsnio 2 dalį, 189 straipsnio 2 dalį ir 3061 straipsnio 1 dalį (dėl vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo numerio klastojimo), pripažįstant kaltu, pagal BK 3061 straipsnio 1 dalį (dėl puspriekabės „Chereau CD 382“, priklausančios I. N., identifikavimo numerio klastojimo) ir skiriant jam bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Taip pat nuteistasis prašo panaikinti nuosprendį dalyje dėl vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), konfiskavimo, gražinant jį teisėtam savininkui – UAB( - ).

646.1. Nuteistojo nuomone, pirmosios instancijos teismas padarė neteisingas išvadas dėl jo kaltės padarius inkriminuotus nusikaltimus. Liudytojų parodymai buvo vertinami tik tiek, kiek to reikėjo pagrįsti apelianto dalyvavimą padarant nusikalstamas veikas, tuo tarpu parodymų dalis ir kai kuriuos faktus, kurie rodo apelianto nekaltumą, teismas ignoravo ir nuosprendyje neaptarė.

656.1.1. Vienas iš, teismo nuomone, nusikaltimo padarymo faktų yra tas, kad R. P. „pradėjo“ bendrauti su apeliantu telefonu 2013 metų pavasarį. Apeliantas nurodo, kad jis su R. P. pažįstamas apie 10 metų. Su juo susipažino per savo tėvą K. P., kuris turi autotransporto įmonę ( - ). Apeliantas nuo 2000 m. šioje įmonėje dirbo vadybininku. 2010 m. pradėjo dirbti savarankiškai. Įregistravo įmonę UAB ( - ) ir tapo jos direktoriumi. Bendrovių ( - ) pagrindinė veikla buvo krovinių gabenimas ir pervežimas po Europą, Baltarusiją ir Rusiją. Analogiška įmonę UAB ( - ) turėjo ir R. P., su kuriuo apeliantas bendravo tik darbo reikalais. R. P. niekada nesikreipė į apeliantą su pasiūlymais dėl narkotinių medžiagų gabenimo. Apeliantas nurodo, kad vidutiniškas metinis pokalbių skaičius tarp jų 2011 - 2013 metais buvo maždaug vienodas, tačiau byloje tokios informacijos nėra, nes R. P. telekomunikacinių bendravimų sekimas buvo pradėtas tik 2012 m. pabaigoje.

666.1.2. Apeliantas nurodo ir tai, kad tiek pirmoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme duodamas parodymus dėl susipažinimo su I. N. aplinkybių 2013 m. pradžioje, jis paaiškino, kad I. N. pirmiau susisiekė su apeliantu ir pasakė, jog turi puspriekabę-šaldytuvą, bet neturi vilkiko, kad yra patyręs vairuotojas krovinių pervežimo srityje, tačiau neturi leidimo užsiimti tarptautiniais krovinių pervežimais. Apeliantas nurodo, kad įmonėje buvo laisvų vilkikų, todėl su I. N. susitarė, kad jam suteiks vilkiką ir I. N., su savo puspriekabe, pradės dirbti apelianto įmonėje UAB( - ). Buvo sutarta, jog uždirbti pinigai, minusavus išlaidas būtiniems mokesčiams, draudimui, kurui, dienpinigius ir t. t., bus dalinami per pusę. I. N. nuo vasario pabaigos - kovo pradžios pradėjo dirbti apelianto įmonėje. Iki jo sulaikymo Lietuvos – Baltarusijos pasienyje, I. N. buvo atlikęs keletą reisų į Europą, Baltarusiją ir Rusiją. Kroviniai visada buvo legalūs. Apie narkotikus arba kontrabandą su I. N. apeliantas niekada nebendravo. Apelianto nuomone, I. N. parodymai apie tai, kad jis, R. P. nurodymu, kartu su R. T. atvyko pas apeliantą, nagrinėjant bylą teisme nepasitvirtino. Tiek R. P., tiek R. T. paneigė tokius I. N. parodymus. Be nuteistųjų parodymų, byloje yra kitų objektyvių duomenų, kurių teismas nepaminėjo ir neaptarė nuosprendyje. Ikiteisminio tyrimo metu iš UAB ( - ) buvo paimti dokumentai, tarp jų ir įsakymai dėl priėmimo į darbą. Iš šių dokumentų matyti, kad I. N. į darbą UAB ( - ) priimtas 2013 m. vasario 19 d., o R. T. 2013 m. vasario 28 d. Šie duomenys paneigia I. N. parodymus dalyje apie jo ir R. T. įdarbinimo aplinkybes. I. N. nurodė, kad atvykus į UAB ( - ) teritoriją jam buvo parodyta puspriekabė, su kuria jis dirbs įmonėje, taip pat buvo paaiškinta, jog jis puspriekabę turės įforminti savo vardu. Taip I. N. parodė, kad jis puspriekabės neregistravo, tai už jį padarė D. P.. Apeliantas tvirtina, kad puspriekabę I. N. nupirko ir įregistravo savo vardu pats. Teismui buvo pateikti dokumentai, susiję su puspriekabės registravimu: I. N. UAB ( - ) įdarbintas 2013-02-19, o puspriekabę jis įsigijo 2013-02-01, tai, pasak apelianto rodo, kad I. N. duodamas parodymus meluoja. 2013-02-01 sąskaitoje (invoice) Nr. CW3K009 nurodyta, kad I. N. perka puspriekabę Freuhauf LTD VIN( - ). 2013-02-18 prašyme VĮ „Regitra“ dėl transporto priemonės registracijos nurodytas transporto priemonės valdytojas – I. N., prašymas pasirašytas paties I. N.. Iš UAB „Tuvlita“ 2013-02-18 techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 001-0616101 matyti, kad transporto priemonės valdytojas I. N. pateikė puspriekabę Fruehauf techninei apžiūrai. Iš UAB „Tuvlita“ 2013-02-20 techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. 001-0617122 matyti, kad transporto priemonės valdytojas I. N. pateikė puspriekabę Fruehauf pakartotinei techninei apžiūrai. 2013- 02-18 įprastinė TPVCAPD sutartis Nr. 12 4413355 sudaryta tarp I. N. ir „BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje dėl puspriekabės Freuhauf VIN ( - ) draudimo. Sutartis pasirašyta I. N.. 2013-02-18 „BTA I. C.“ SE filialo Lietuvoje draudimo liudijimas Nr. AJA 4814408 pasirašytas I. N.. Šie duomenys, pasak apelianto, paneigia I. N. parodymus dalyje dėl transporto priemonės įregistravimo Lietuvoje. Šių duomenų teismas nuosprendyje neanalizavo ir jais nesivadovavo priimant sprendimą. Apeliantas nurodo ir tai, kad pagal 2005 m. lapkričio 28 d. Vyriausybės nutarimo Nr. 1286 „Dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto priemonių registro įsteigimo ir jo nuostatų patvirtinimo" (redakcija galiojusi nuo 2010-10-03 iki 2013-06-30) 24 punkte nurodoma, kad Registro duomenų teikėjai rašytinį prašymą įregistruoti kelių transporto priemonę ir (ar) kitus dokumentus, nurodytus Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėse, pateikia teritoriniams registratoriams asmeniškai arba per įgaliotus asmenis. Rašytinį prašymą (pranešimą-deklaraciją) išregistruoti kelių transporto priemonę, rašytinį prašymą (pranešimą-deklaraciją) pakeisti registro duomenis ir jį pagrindžiančius dokumentus, nurodytus Kelių transporto priemonių registravimo taisyklėse, registro duomenų teikėjas asmeniškai ar per įgaliotus asmenis pateikia teritoriniam ar centriniam registratoriui. Šiuo atveju iš VĮ „Regitra“ nebuvo gautas I. N. įgaliojimas kitam asmeniui registruoti transporto priemonę, todėl transporto priemonę – puspriekabę Fruehauf registravo asmeniškai I. N.. Apeliantas nurodo ir tai, kad I. N. teigė, kad atlikus kelis reisus, UAB ( - ) teritorijoje jam buvo parodyta kita puspriekabė, ant kurios buvo pakabintas jo puspriekabės valstybės registracijos numeris( - ). Jo teigimu, tuo metu R. P. pademonstravo jam, kaip veikia įrengta puspriekabėje slėptuvė. 2013-05-12 I. N. važiuojant su šia puspriekabe jis buvo sulaikytas Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste ir puspriekabės grindyse įrengtoje slėptuvėje buvo rasti narkotikai. Apeliantas Jeigu I. N. buvo perduota kita puspriekabė su pakeistais numeriais, neaišku, kur yra jo puspriekabė, kurią jis registravo savo vardu. UAB ( - ) teritorijoje ir sandėliuose tokios priekabos nebuvo aptikta. Apelianto manymu, įrodymų, patvirtinančių, kad I. N. gavo kitą puspriekabę, byloje nėra.

676.1.3. Pirmosios instancijos teismas nustatė, kad apeliantas UAB ( - ) teritorijoje įrengė minėtą slėptuvę. Tokią išvadą teismas grindė tuo, kad elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole nurodyta, jog 2013-04-18 11.26 val. R. P. paskambino į UAB ( - ) pasiteirauti, ar dar yra švino. Slapto sekimo protokole nurodyta, kad 13.22 val. R. P. pasiėmęs šviną, atvažiavo į teritoriją ir sustojo prie angaro vartų adresu ( - ), kur yra įsikūrusios bendrovės ( - ). 2013-04-24 slapto patekimo į patalpas protokole nurodyta, kad patekus į patalpas, esančias( - ), patalpose rasta puspriekabė – šaldytuvas, valst. ( - ), jos viduje grindys yra šviežiai išlietos, priekinėje dalyje dar neišdžiūvusios. Apeliantas nurodo, kad minimas švinas niekaip nesusijęs su nagrinėjama byla, nes R. P. paaiškino, kad šviną pirko savo reikmėms, nes tuo metu remontavo namą. Iš slapto sekimo protokolo matyti, kad R. P. sustojo prie angaro, bet nėra užfiksuota, kad švinas būtu iškrautas angare. Sekimas vyko 2013-04-18 nuo 12.11 val. iki 14.09 val. Taip pat byloje nėra duomenų, kokio tipo švinas bei koks jo kiekis pirktas R. P.. 2013-05-12 I. N. vairuojamoje puspriekabėje buvo aptikta slėptuvė, kurios įrengimui švinas nebuvo panaudotas. Jeigu byloje yra kitų duomenų, nuteistojo nuomone, tikslinga skirti ekspertizę, siekiant nustatyti, ar puspriekabės Freuhauf slėptuvės įrengimo metu buvo panaudotas švinas. Nuteistasis nurodo ir tai, kad puspriekabėje – šaldytuve, valst. Nr. ( - ) buvo atliekamas grindų remontas ir tvarkymas. Ši puspriekabė buvo paimta policijos pareigūnų ir išsamiai ištirta. Jokių slėptuvių joje nebuvo surasta. Jokių kitų klastojimo požymių (valst. numerio, VIN kodo ir t.t.) taip pat nebuvo nustatyta. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad tuo metu, kai buvo atliekami operatyviniai veiksmai, I. N. su savo puspriekabe važinėjo po Europą, Baltarusiją ir Rusiją. 2013-05-17 apklaustas R. S. parodė, kad I. N. su puspriekabe Freuhauf į reisą išvyko 2013-04-06, 2013-04-15 pasikrovė kaliu ir su kroviniu atvyko į Lietuvą. Toliau reisą tęsė kiti vairuotojai, kurie krovinį išsikrovė Lenkijoje 2013-04-25. Po šio reiso puspriekabė grižo į Lietuvą tik 2015-05-08. Tai, pasak apelianto, rodo, kad slėptuvė I. N. priklausančioje puspriekabėje buvo įrengta dar iki minėto laiko ir ne UAB ( - ) teritorijoje. Be to, tokios slėptuvės įrengimui reikalinga speciali technika, kurios nei UAB ( - ) niekada nebuvo.

686.1.4. I. N. nurodė pirmojo reiso maršrutu Lietuva-Ispanija-Rusija aplinkybes. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad I. N. nurodė, jog kreipdavosi į apeliantą tik tais atvejais, kai neturėdavo legalaus krovinio ir tas krovinys visais atvejais jam buvo surandamas. I. N. nurodo SMS žinutę kuri skamba „mini tuščias, nes nėra laiko“. Nuteistasis nurodo, kad I. N. šios žinutės tekstą cituoja 2013-07-04 apklausoje, t. y. praėjus dviem mėnesiams. Apeliantas tvirtina, kad tokio turinio SMS žinutės I. N. nerašė. Be to, jei apeliantas yra parašęs tokio turinio žinutę, prie bylos turėjo būti pridėtas atitinkamas protokolas dėl elektroninių ryšių fiksavimo. Taip pat I. N. parodė, kad įrengtą slėptuvę jam demonstravo R. P., D. P. nedalyvaujant. Mobiliojo ryšio telefoną prieš reisą jam davė R. P.. Kur nuvykti Ispanijoje, jam nurodė R. P.. Kad reikės iš Lietuvos važiuoti į Sankt-Peterburgą jam pasakė R. P.. Aikštelę, kurioje reikia sustoti nurodė R. P.. Grižus iš reiso 10 000 eurų jis padalino su R. P. , po 5 000 eurų kiekvienam, D. P. nedalyvaujant. Apklaustas 2013-07-05 pas ikiteisminio tyrimo teisėją I. N. apie apeliantą davė tokius parodymus: <...( - ) ir aš, visi 3 kartu vienu metu niekada nebendravome...>, <...( - ) manęs neįkalbinėjo važiuoti...>, <...R. P. rodė slėptuvę ir jos veikimą, ( - ) nerodė..>, <...nežinau, ar ( - ) žinojo, kad vežu narkotikus...>, <...negaliu pasakyti, ar ( - ) žinojo apie vežamus narkotikus. Jis manęs neklausinėjo, kur važinėjau, su kuo susitikau... >.

696.1.5. Teismas konstatavo, antras reisas buvo iš anksto suplanuotas ir apeliantui buvo žinoma apie didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimą. Apklaustas teisme liudytojas V. K. parodė, jog dirbdamas UAB ( - ) vairuotoju ekspeditoriumi, jis vieną kartą su kroviniu vyko iš Lietuvos į Lenkiją. Tai buvo jo pirmas reisas į užsienį. Reiso metu pastebėjo, kad mašina „leidžia orą“. Važiuodamas padarė klaidą, automobilis užstrigo ir jam teko kviesti pagalbą. Ištraukus vilkiką su puspriekabe į kelią jis toliau tęsė kelionę. Lenkijoje jį pakeitė R. T., kuris, kiek jam žinoma, reiso metu tvarkė automobilį. Tokie liudytojo V. K. parodymai neprieštarauja jo parodymams, duotiems ikiteisminio tyrimo metu. Teisme apklaustas liudytojas R. S. parodė, kad D. P. įmonėje buvo atsakingas už visos įmonės darbo organizavimą, darbuotojų paiešką ir jų priėmimą į darbą, bendravimą su užsakovais ir sutarčių pasirašymą, dokumentų tvarkymą iki išvykimo į reisą, vadovavimą vairuotojams kelionės metu. Kodėl minimo reiso metu buvo pakeistas vairuotojas V. K. ir toliau važiavo R. T., jam nėra žinoma, nes vairuotojai bendravo su D. P.. Iš D. P. žinojo, kad R. T. remontavo transporto priemonę Prancūzijoje. Dėl kokių priežasčių, nežino. Remonto dokumentų nematė. Iš šių liudytojo parodymų matyti, kad reiso metu su vairuotojais V. K. ir R. T. Lenkijoje bendravo apeliantas. Apeliantui buvo žinomos problemos, kilusios reiso metu. Buvo aišku, kad dėl mažos patirties V. K. tęsti reiso negali, todėl jis buvo pakeistas R. T.. Tai pat, apeliantui buvo žinomos ir problemos su oro slėgio sistema transporto priemonėje. Apeliantui žinant transporto priemonė buvo remontuota Prancūzijoje. Teismui buvo pateikti remonto dokumentai, tačiau teismas jais nesivadovavo.

706.1.6. Ikiteisminio tyrimo metu A. J. parodė, kad dirbo šaltkalviu UAB ( - ) kartu su savo tėvu( - ). Jam dirbant įmonėje, vieną kartą D. P. jam rodė slėptuvę, kuri buvo įrengta puspriekabės lubose. Apklaustas teisme patikslino savo parodymus ir paaiškino dėl slėptuvės, kad D. P. jam demonstravo gamykliniu būdu atidaromą, pakeliamą stogą, ko jis iki tol nematė. Kad tai buvo slėptuvė jam liepė pasakyti pareigūnai. Apeliantas nesutinka su teismo išvada, kad iš A. J. parodymų seka, kad slėptuvę angare įrenginėjo žmogus iš Kauno ir tas žmogus - R. P.. Apeliantas nurodo, kad R. P. niekada nedirbo nei šaltkalviu, nei mechaniku, t. y. jis nemoka remontuoti transporto priemonių. S. J. parodė, kad jam nieko nėra žinoma apie slėptuvių įrengimą UAB ( - ) teritorijoje. Pirmose apklausose, buvo paveiktas pareigūnų, kurie grasino pasodinti sūnų Aleksandrą, todėl parodė, kad matė, jog kažkokioje puspriekabėje daroma slėptuvė. Taip pat kelis kartus matė, šiame angare remontuojamose puspriekabėse įrengtas slėptuvės su nuo ašies rėmo pakeliama puspriekabe. Jos buvo keliamos viduje įrengtų hidraulinių domkratų pagalba, kurie veikė per išorėje pajungtą aukšto slėgio oro padavimą. Taip pat iš toje teritorijoje esančių asmenų girdėjo, kad slėptuvės daromos narkotikų gabenimui. Pasak apelianto, tokie S. J. parodymai rodo, kad juos surašė asmenys nieko nesuprantantys automobiliuose. Byloje pateiktos nuotraukos, iš kurių matyti, kad puspriekabė nuo rėmo gali būti pakelta vienu būdu, t. y įrengtos gamyklinės hidraulinės sistemos pagalba. Be to, jeigu S. J. ir matė nuo rėmo pakeltą puspriekabę, tai nereiškia, kad ten buvo įrenginėjama slėptuvė. Apklausos metu S. J. teigė, kad žinojo apie gabenamus narkotikus, tačiau jis tai žinojo iš žiniasklaidos, be to, jis apklaustas, kai visi UAB ( - ) darbuotojai žinojo, kad yra sulaikytas I. N., kuris vežė narkotines medžiagas. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad tiek A. J., tiek S. J. apklausos metu kalba ėjo tik apie puspriekabes, nė karto jiems nebuvo užduotas konkretus klausimas – ar buvo daroma slėptuve puspriekabėje šaldytuve, ar jie galimai matė įrenginėjamas slėptuves. Pareigūnai klausdavo tik bendrine fraze - puspriekabė, tuo tarpu žodis „puspriekabė“ apima daug transporto priemonių variantų, pvz.: puspriekabė šaldytuvas, tentinė puspriekabė, bortinė puspriekabė, puspriekabė cisterna, izoterminė puspriekabė, savivartė puspriekabė, kietašonė puspriekabė, puspriekabė sujudančiomis grindimis ir t. t. Pasak apelianto, šių liudytojų parodymai neleidžia daryti išvados, kad 2013-04-24 – 2013-05-08 R. T. iš Europos atgabeno nelegalų krovinį – narkotinę medžiagą. Aplinkybė, kad I. N. priklausančioje puspriekabėje 2013-05-12 buvo aptikti narkotikai, savaime nereiškia, kad narkotikai buvo atvežti minėto reiso metu. I. N. su legaliu kroviniu iš UAB ( - ) teritorijos išvažiavo 2013-05-12 ryte, o sulaikytas su nelegaliu kroviniu 20.00 val., tai, pasak apelianto, reiškia, kad nelegalus krovinis galėjo būti pakrautas ir Lietuvoje, nes nuo Lentvario iki Lavoriškių I. N. reikėjo pavažiuoti tik 50 km atstumą.

716.1.7. Apeliantas nurodo ir tai, kad liudytojas D. Ž., kaip ir kiti pareigūnai – prokurorai ar teisėjai, sankcionavę procesinių veiksmų atlikimą, kurie atliko tiesiogini darbą, šioje byloje negalėjo būti apklausiami liudytojais. Tik tokiu atveju, jei jų surašytas dokumentas ar jo turinys kelia abejonių ar neaiškumų teisme, byloje dalyvavęs pareigūnas gali būti apklaustas dėl šių aplinkybių. Teisminio bylos nagrinėjimo metu gynyba prieštaravo liudytojo D. Ž. apklausai. Apeliantas nurodo, kad liudytojo D. Ž. nurodytos aplinkybės nepasitvirtino. Nė vienas telefoninis pokalbis ar SMS tarp R. P. ir D. P. nebuvo susijęs su narkotikais. Vykdant kriminalinės žvalgybos veiksmus, patekus į angarą, slėptuvės įrengimo faktas nepasitvirtino. Angare nebuvo rasti ir švino lakštai. Pareigūnas pasakodamas apie jam žinomas aplinkybes paminėjo, jog automobilis su švino lakštais įvažiavo į teritoriją Lentvaryje, bet nenurodė, kad automobilis iš šios teritorijos išvažiavo be švino lakštų. Be to, pareigūnai nepatikrino R. P. parodymų, jog švino lakštai panaudoti statant ar remontuojant privatų namą. I. N. priklausančioje puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje švino lakšto nebuvo. Švino lakšto buvimo šioje slėptuvėje nepatvirtino nei muitinės pareigūnai, kurie aptiko narkotikus, nei transporto priemonės apžiūros protokolas. Nuteistojo nuomone, D. Ž. procesiniai veiksmai davė tik vieną rezultatą, nesusijusį su šia byla – buvo aptikti įrankiai VIN numeriams perkalinėti. Be to, kad slapto patekimo į angarą metu nebuvo nieko rasta rodo ir tai, kad prie šios bylos neprijungtas šio veiksmo vaizdo įrašas.

726.1.7.1. Nuteistasis nurodo ir tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnas D. Ž. lankėsi pas suimtuosius be advokatų ir nedalyvaujant asmeniui, atliekančiam ikiteisminį tyrimą. Teisme buvo aiškinama, kad šių vizitų metu suimtiesiems buvo daromas psichologinis spaudimas, jie buvo verčiami pripažinti savo kaltę. Apklausiami teisme pareigūnai O. O. ir D. Ž. neigė, kad tokie vizitai buvo. O. O. tvirtino, jog jis nebuvo išdavęs leidimo susitikti su sulaikytais, o D. Ž. nurodė, kad jis be O. O. ir suimtųjų advokatų Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime nebuvo. Tačiau teismui pateikta Lukiškių tardymo izoliatoriaus – kalėjimo (2016-03-21 Nr. 29-4966) informacija, kad O. O. leidimu D. Ž. ne kartą lankėsi pas įtariamuosius. Papildomos apklausos metu D. Ž. pripažino apsilankymo faktus, tačiau tvirtino, jog pas D. P. buvo jo paties prašymu ir šio susitikimo metu D. P. siūlė jam kyšį. Tačiau kaip matyti, iš Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo 2016-11-29 pažymos Nr. 9-16464, prašymus suimtieji teikia kalėjimo administracijai raštu, o D. P. asmens byloje tokio prašymo nėra. Byloje nėra duomenų ir apie tai, kad apeliantas siūlė pinigus. Po šio vizito D. Ž. nesurašė tarnybinio pranešimo apie bandymą jį papirkti. Apeliantas nurodo, kad šių susitikimų metu D. Ž. vertė jį prisipažinti padarius nusikaltimus, pokalbių metu darė psichologinį spaudimą, grasindamas nepaleisti iš Lukiškių tardymo-izoliatoriaus kalėjimo jo tėvo K. P.. Šios aplinkybės, apelianto nuomone, rodo, kad D. Ž. savo veiksmais parodė neobjektyvumą ir suinteresuotumą bylos baigtimi.

736.1.8. Skunde nuteistasis nurodo ir tai, kad jis puspriekabės „Chereau CD 382“, neįsigijo. VĮ „Regitra“ 2017-02-15 d. pažymoje Nr. (1.5)-S4-l58 apie UAB ( - ) transporto priemonių registraciją nuo 2010-03-20 iki 2013-07-02 nurodoma, kad įmonė buvo įgijusi dvi puspriekabes „Chereau“: 1) „Chereau CD 381 H“, valst. Nr. ( - ), pirmos registracijos Lietuvoje data 2007-02-01, VIN kodas( - ); 2) „Chereau“, modelis CD S3393H, valst. Nr. ( - ), registracijos Lietuvoje data 2011-08-20, VIN kodas( - ), pagaminta 2005 metais. Taigi UAB ( - ) įgytos puspriekabės Chereau nei pagal modelį, nei pagal registracijos Lietuvoje datą, nei pagal pagaminimo metu neatitinka pavogtai Prancūzijoje puspriekabei (specialisto išvadoje Nr. 140 – (2391)-ISl-3273 nurodoma, kad puspriekabė buvo pagaminta 2010 m.). Nuteistojo nuomone, nuosprendžio teiginys, kad „<...Iš transporto priemonės registracijos liudijimo (t. l, b. l. 112) matyti, kad puspriekabė „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), laikotarpiu nuo 2005-10-14 iki 2013-02-18 registruota UAB ( - ) vardu, 2013-02-18 registruota I. N. vardu...>, neatitinka tikrovės, tai yra dviejų skirtingų transporto priemonių registracijos liudijimų kopijos: 1) puspriekabės „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), kuri 2013-02-18 pirmą kartą registruota Lietuvoje I. N. vardu; 2) vilkikas „Scania“, valst. Nr. ( - ), pirmą kartą registruota 2005-10-14, Lietuvoje pirmą kartą registruota 2006-07-26, registracijos liudijimas išduotas po techninės apžiūros 2013-05-08. Tai, pasak nuteistojo, rodo, jog teiginiai apie tai, kad apeliantas ar UAB ( - ) įgijo puspriekabę Chereau yra neįrodyti. Apeliantas kaltinamas ir tuo, kad laikė nusikalstamu būdu įgytą turtą UAB ( - ) teritorijoje. Tačiau neįgijus turto, neįmanoma nustatyti, ar šis turtas legalus, be to, baudžiamasis įstatymas nenumato atsakomybės už tokio turto laikymą. Apeliantas kaltinamas tuo, kad naudojosi nusikalstamu būdu gautu turtu. Skunde nurodoma, kad apeliantas nežinojo ir negalėjo žinoti iš kur buvo atgabenta I. N. priklausanti puspriekabė ir jis ja nesinaudojo. I. N. UAB ( - ) dirbo su savo puspriekabe, apeliantas suteikė jam galimybę naudotis tik vilkiku „Scania“, valst. Nr. ( - ).

746.1.9. Apeliantas nurodo, jog apie VIN kodo pakeitimą puspriekabėje „Chereau CD 382“ jam nėra žinoma. Ikiteisminio tyrimo metu UAB ( - ) teritorijoje buvo rasti įrankiai. Apeliantas paaiškino, kad kitų asmenų (Rusijos, Kazachstano ir kitų NVS šalių piliečių) prašymu perkalinėjo VIN kodus, pagal jam pateikiamus dokumentus. Šioje dalyje byla buvo išskirta ir perduota Autotransporto vagysčių tyrimo skyriui. Tačiau, kai byla buvo išskirta, apeliantui inkriminuotas ir puspriekabės „Chereau CD 382“ VIN numerio suklastojimas. Apeliantas nurodo, kad I. N. nusipirko lengvąjį automobilį ir kreipėsi į jį prašydamas leisti S. J. perkalti VIN kodą šiame automobilyje. Apeliantas leido. Daugiau į apeliantą su analogišku prašymu I. N. nesikreipė. Galimai, apeliantui nežinant, I. N. pats kreipėsi į S. J. ir paprašė perkalti VIN kodą ir jo puspriekabėje. Teisme apklaustas S. J. paaiškino, kad I. N. paprašė jo perkalti numerius jo lengvajame automobilyje. D. P. leido tai padaryti. Kiek vėliau I. N. paprašė perkalti VIN kodą puspriekabėje, ką jis ir padarė nesitardamas su D. P..

756.1.10. Apelianto nuomone, nuosprendis neteisėtas bei nepagrįstas ir dalyje dėl vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo numerio klastojimo. Specialisto išvadoje Nr. 140-(6243)-IS 1-1252 nurodyta, kad vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), VIN yra suklastotas perkalant visus identifikavimo numerio simbolius. Specialisto išvadoje Nr. 140-(632)-ISl-1925 nurodyta, kad <... nustatyti, ar vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ) VIN simboliai <...> buvo padaryti kaltukais, kurių matricos turi simbolius <...> paimtais iš pakuočių Nr. 5, 6 ir 11, negalima, nes lyginant tarp VIN simbolių <...> ir atitinkamų eksperimentinių pėdsakų nebuvo nustatyta nežymių skirtumų pagal bendruosius požymius ir sutampančių individualiųjų požymių. Tiriamojo VIN simboliai <...> buvo padaryti ne kaltukais, paimtais iš pakuočių Nr. 6 ir 11 <...>, o kitais kaltukais...>. Ši specialisto išvada, pasak apelianto, rodo, kad transporto priemonės VIN kodas buvo padarytas ne kratos metu UAB ( - ) paimtais kaltukais. Be to, vilkikas „Scania“, valst. Nr. ( - ), pirmą kartą Lietuvoje registruotas 2006-07-26. Registracijos liudijime jau 2006 m. buvo nurodytas suklastotas vilkiko VIN kodas( - ).

766.2. Nuteistasis nesutinka ir nuosprendžio dalimi, kuria nuspręsta konfiskuoti vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ). Apeliantas nurodo, kad šis vilkikas buvo įregistruotas 2006-07-26, nupirktas 2013-05-08. Specialistų išvadomis nustatyta, kad VIN kodą šiame vilkike suklastojo ne apeliantas su S. J.. Šios aplinkybės rodo, kad UAB ( - ) yra teisėtas vilkiko savininkas.

776.3. Apeliantas skunde nurodo, kad dėl identifikavimo numerio klastojimo I. N. priklausančioje puspriekabėje iš dalies pripažįsta savo kaltę. Kaip įmonės vadovas jis turėjo ir privalėjo kontroliuoti pavaldinių veiksmus. Pripažinus jį kaltu dėl šio nusikaltimo, apeliantas prašo skirti bausmę nesusijusią su laisvės atėmimu. Atkreipia dėmesį, kad nuosprendžiu ir apeliantas, ir S. J. buvo pripažinti kaltais pagal BK 3061 straipsnį, tačiau S. J. teismas paskyrė bausmę – 50 MGL dydžio baudą, o apeliantui – 1 metų laisvės atėmimą.

787. Nuteistojo R. T. gynėja advokatė R. A. Kučinskaitė apeliaciniame skunde prašo panaikinti dėl nuteistojo R. T. priimtą Vilniaus apygardos teismo apkaltinamąjį 2017-07-07 nuosprendį ir priimti dėl R. T. naują išteisinamąjį nuosprendį.

797.1. Skunde nurodo, kad Vilniaus apygardos teismas, išnagrinėjęs baudžiamąją bylą nepagrįstai ir neteisingai nustatė, kad R. T., veikdamas organizuota grupe kartu su R. P., D. P. ir I. N., kuriam ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 391 straipsniu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda. Gynėjos nuomone, pirmosios instancijos teismo išvados dėl R. T. kaltės padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas bei jomis pagrįstas apkaltinamasis nuosprendis yra padarytos iš esmės pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatyme įtvirtintas ir teismų praktikoje suformuluotas įrodymų vertinimo taisykles, o padaryti esminiai Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą baudžiamajame procese, pažeidimai sukliudė teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti šią baudžiamąją bylą ir dėl R. T. priimti teisingą procesinį sprendimą.

807.2. BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai vertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad bylos aplinkybių ištyrimas turi pasiekti tokį laipsnį, kad dėl jų įrodytumo neliktų jokių abejonių, be to, neturi būti bet kokiomis priemonėmis siekiama, kad asmuo, dėl kurio yra pradėtas baudžiamasis persekiojimas, būtų pripažintas kaltu ir nuteistas. Taigi įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, tačiau įrodymus vertinantis ir savo baigiamajame akte atitinkamas išvadas formuluojantis teismas privalo laikytis BPK nustatytų reikalavimų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo jurisprudencijoje yra suformuluotos šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisyklės. Tiek baudžiamojo proceso įstatymas, tiek šio įstatymo nuostatų pagrindu suformuota Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, reikalauja, kad teismai, priimdami baigiamuosius aktus, savo vidinį įsitikinimą vertinant įrodymus grįstu išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, o savo išvadas dėl aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, darytų tik tada, kai išvadai pagrįsti pakanka įrodymų. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs teismams, kad teismas, vertindamas įrodymus, ne tik turi laikytis BPK nustatytų taisyklių, bet ir įsitikinti, ar įrodymai yra patikimi, ar nėra suklastoti, ir nuspręsti, ar jais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Teismo baigiamasis aktas gali būti grindžiamas tik patikimais įrodymais. Ar įrodymai yra patikimi, nustatoma išanalizavus jų gavimo tvarką, patikrinus BPK nustatytais veiksmais ir palyginus su kitais byloje esančiais įrodymais (Baudžiamojo proceso kodekso normų, reglamentuojančių įrodinėjimą, taikymo teismų praktikoje apžvalga. „ Teismų praktika“ Nr. 27, P. 339). Įrodymų vertinimo jų patikimumo aspektu taisyklė yra konkretizuojama ir daugelyje Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarčių. Šio teismo nutartyje byloje Nr. 2K-190/2006 yra nurodoma, kad tik įvertinus bylos duomenis jų patikimumo aspektu, galima pereiti prie įrodymų vertinimo. Tuo tarpu bylos duomenų patikimumas turi būti tikrinamas lyginant neatitikimus paaiškinimuose, atskleidžiant apklaustų asmenų motyvaciją duoti vienokius ar kitokius parodymus, ir pan. 2006-01-17 nutartyje byloje Nr. 2K-49/2006 yra nurodyta, jog abejotini duomenys (pvz., trūkumai įforminant įvykio vietos apžiūros duomenis, keliantys pagrįstų abejonių ir gautų duomenų patikimumu) negali būti patikimas įrodymas, pagrindžiantis nuteistojo kaltę.

817.3. Pasak advokatės, nuteistojo R. T. kaltė jam inkriminuotų nusikaltimų padarymu kaip pagrindiniu ir iš esmės vieninteliu įrodymu yra grindžiama atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu I. N. parodymais, kurie, gynėjos nuomone, yra akivaizdžiai prieštaringi dėl esminių šios baudžiamosios bylos aplinkybių ir kurių nepatvirtina kiti objektyvūs šios bylos duomenys. Pirmosios instancijos teismas privalėjo šio asmens parodymus pirmiausia įvertinti jų patikimumo aspektu, atskleisti šio asmens motyvaciją duoti R. T. kaltinančius parodymus, taip pat išanalizuoti ir įvertinti jo parodymų prieštaravimą kitiems byloje surinktiems duomenims, galimybes šiuos prieštaravimus pašalinti, tiriant ir vertinant kitus šioje baudžiamojoje byloje esančius duomenis. Teismų praktikoje yra įtvirtintos pakankamai griežtos tokių duomenų vertinimo taisyklės – asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnyje numatytu pagrindu, parodymai, kaip yra išaiškinęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas nutartyje byloje Nr. 2K-340/2009, turi būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau tokio asmens parodymų savarankiškumo bei objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys, o įrodymais tokiu atveju galima pripažinti tik tokius parodymus, kurie tiesiogiai ar netiesiogiai yra patvirtinami kita bylos medžiaga. Asmens atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės jo parodymams nesuteikia jokios išankstinės ar didesnės galios, parodymai turi būti patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais.

827.3.1. Gynėjos nuomone, Vilniaus apygardos teismas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų reikalavimus bei šios teisės normos aiškinimo ir taikymo taisykles, netyrė R. T. kaltinančių I. N. parodymų, kuriais rėmėsi kaip pagrindiniu jo kaltės įrodymu, jų patikimumo aspektu, nelygino jų su kitais šios baudžiamosios bylos duomenimis, nevertino, ar jo parodymus patvirtina kita bylos medžiaga, o tai sąlygojo iš esmės neteisingą R. T. pripažinimą kaltu dėl jam inkriminuotų nusikaltimų padarymo.

837.3.2. Skunde gynėja nurodo, kad liudytojo I. N. parodymų patikimumu leido abejoti ta aplinkybė, kad jo parodymai prieštaravo kitiems šioje baudžiamojoje byloje surinktiems įrodymams.

847.3.2.1. 2015-04-20 teisiamojo posėdžio metu liudytoju apklaustas I. N. parodė, kad 2013 metų vasario mėnesio pabaigoje jam paskambino R. T. ir paprašė susitikti pasikalbėti, o susitikus Vilkaviškyje prie „Norfa“ parduotuvės, R. T. paprašė palaukti dar vieno žmogaus, tada atvyko R. P., kuris I. N. pasiūlė vežti kontrabandą, įvardintą „saldainiais“, bei užsiregistruoti savo vardu priekabą refrižeratorių. Gynėjos nuomone, byloje nėra objektyvių duomenų, kad I. N. minimas susitikimas apskritai būtų įvykęs. Nė vienas iš šiame tariamai vykusiame susitikime dalyvavusių I. N. nurodomų asmenų – nei R. P., nei R. T. nepatvirtino tokio susitikimo fakto. Be to, pasak gynėjos, nelogiška ir neįtikinama, kad toks pasiūlymas būtų pateiktas nepažįstamam asmeniui. Teismas šių svarbių aplinkybių nevertino, taip pat nevertino ir tokios reikšmingos aplinkybės, kad I. N. parodymus apie susitikimą ir jo metu vykusio pokalbio turinį paneigia objektyvūs šios bylos duomenys – 2013-02-01 PVM sąskaita-faktūra, patvirtinanti, kad I. N. pats asmeniškai pirko puspriekabę refrižeratorių Jungtinėje Karalystėje, bei transporto priemonės registracijos liudijimas, kad vėliau - 2013-02-18 jis šią puspriekabę įregistravo Lietuvos Respublikoje. Šie duomenys rodo, kad I. N. puspriekabę įsigijo ir ją įregistravo Lietuvoje žymiai anksčiau nei įvyko jo minimas susitikimas ir pokalbis Vilkaviškyje prie „Norfa“ parduotuvės.

857.3.2.2. Kitas I. N. nurodomas susitikimas bei pokalbis UAB ( - ) aikštelėje, į kurį jis, prieš tai D. P. prašymu susiskambinęs su R. T., kartu su pastaruoju atvyko, ir kurio metu, kaip nurodo I. N., R. P. jam ir R. T. esą aprodė puspriekabę ir paaiškino mechanizmą kaip puspriekabė turi kilti nuo rėmo, iš ko I. N. suprato, kad puspriekabėje yra įrengta slėptuvė. Gynėjos nuomone, teismas ir šiuo atveju nevertino aplinkybės, kad nė vienas iš šio susitikimo dalyvių nepatvirtino, kad toks susitikimas kada nors vyko. Kitų asmenų, kurie būtų dalyvavę šiame susitikime ar būtų matę susitikimą, I. N. nenurodo. Byloje nėra objektyvių duomenų, patvirtinančių tokio susitikimo faktą. Priešingai, byloje esantys duomenys apie vieno iš I. N. minimų susitikimų dalyvių kaltinamojo R. P. atžvilgiu sankcionuotų procesinės prievartos priemonių – sekimo rezultatai paneigia I. N. parodymus, kad tokie jo minimi susitikimai Vilkaviškyje ir UAB ( - ) aikštelėje vyko - sekimo metu neužfiksuoti I. N. minimi esą vykę susitikimai su sekamu asmeniu ir su R. T..

867.3.2.3. Teismas R. T. kaltę grindė ir liudytojo I. N. nurodomomis aplinkybėmis, kad jis, grįžęs iš Rusijos, sakęs R. T., kokį krovinį puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje veža, tačiau, pasak advokatės, ir šių I. N. parodymų apie tokio turinio pokalbį nepatvirtina kiti objektyvūs bylos duomenys.

877.3.2.4. Gynėjos nuomone, objektyvūs bylos duomenys nepatvirtina ir I. N. minimo bendravimo su R. T. bei kitais kaltinamaisiais asmeniniu mobilaus ryšio telefono numeriu, kuriuo šis liudytojas naudojosi jau eilę metų, tame tarpe ir kaltinime nurodomu laikotarpiu. Byloje nėra duomenų apie I. N. nurodomus telekomunikacijų įvykius, nors ikiteisminio tyrimo metu kaltinamųjų naudojami mobilaus ryšio telefonų numeriai buvo kontroliuojami teisėsaugos pareigūnų.

887.3.3. Gynėja nurodo, kad teismas netyrė reikšmingų tiesos nustatymui šioje byloje bei I. N. parodymų patikimumui įvertinti liudytojo R. S. parodymų, kad R. T. 2013-05-08 grįžus iš reiso, 2013-05-11 Kaune I. N. pasikrovė daržovėmis ir vaisiais, t. y. greitai gendančiais produktais ir tą pačią dieną turėjo vykti į Baltarusiją, bet išvyko 2013- 05-12, kad dėl liudytojui nežinomų priežasčių I. N. neužsimuitino krovinio vidiniame poste, kad jei vairuotojas I. N. užsiėmė nelegalia veika, tai tą darė be bendrovėje dirbančių asmenų žinios. Taip pat, pasak advokatės, teismas netyrė ir nevertino aplinkybės, kur I. N. vairuojama transporto priemonė buvo 2013-05-12 nuo 14 val. iki 20 val. Nors pats I. N. teigia, kad jis esą stovėjo eilėje, tačiau objektyvių duomenų, patvirtinančių tokius jo teiginius, nėra. Priešingai - kroviniai su greit gendančiais produktais, kokį ir gabeno I. N., kaip matyti iš į bylą pateiktų teisės aktų, yra praleidžiami be eilės, tad ši aplinkybė paneigia I. N. parodymus apie stovėjimą eilėje. Gynėjos manymu, per 6 val. laikotarpį – 2013-05-12 nuo 14 iki 20 val., I. N. galėjo pasikrauti narkotines medžiagas, kurios ir buvo rastos jam priklausančios puspriekabės slėptuvėje.

897.3.4. Skunde gynėja taip pat nurodo, kad teismas netyrė bei nevertino ir aplinkybių, nurodytų kaltinamojo S. J. apklausos teisiamajame posėdyje metu, kad būtent pats I. N. jo prašė perdaryti jam priklausančios priekabos, sulaikytos 2013-05-12, VIN kodą ir davęs tam arba techninį pasą arba S. J. persirašė numerį ant popieriaus.

907.3.5. Gynėjos nuomone I. N. parodymų teisingumu ir patikimumu leidžia abejoti ir tai, kad byloje nėra duomenų, jog transporto bendrovių UAB ( - ), UAB ( - ) ar UAB ( - ) vairuotojams kuris nors iš kaltinamųjų kada nors būtų siūlęs kontrabanda vežti narkotines medžiagas ar kitokį draudžiamą krovinį.

917.3.6. Bylos duomenų visuma, pasak advokatės, leidžia daryti išvadą, kad būtent I. N., kuris ir buvo sulaikytas su narkotinėmis medžiagomis, o ne R. T. ar kiti kaltinamieji, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, o I. N., siekdamas išvengti baudžiamosios atsakomybės, kurios ir išvengė, davė nenuoširdžius, neteisingus parodymus. Gynėjos nuomone, teismas, pripažindamas I. N. parodymus R. T. kaltės įrodymu, neskyrė dėmesio šio asmens parodymų savarankiškumui ir objektyvumui įvertinti, šiais aspektais I. N. parodymų nevertino, o skundžiamame nuosprendyje tik formaliai pažymėjo, kad vien tai, jog I. N. neneigė padaręs nusikalstamas veikas ir davė parodymus apie nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, o kartu ir kaltinamųjų dalyvavimą, darant nusikalstamas veikas, nesudaro pagrindo manyti, kad duodamas parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas, tuo pačiu būtų suinteresuotas apkalbėti kaltinamuosius. Šios aplinkybės, gynėjos manymu, rodo, kad teismas nepagrįstai ir neteisingai I. N. parodymams suteikė išankstinę ir didesnę įrodomąją galią ir jais besąlygiškai vadovavosi, priimdamas dėl R. T. apkaltinamąjį nuosprendį.

927.3.7. Skunde gynėja nesutinka ir su teismo pateiktu liudytojo V. K. parodymų vertinimu. Kaltinamojo R. T. poziciją, kad jis į reisą važiavo prireikus pakeisti nepatyrusį vairuotoją V. K., sumaišiusį kelius ir įvažiavusį į griovį, kad puspriekabei buvo reikalingas remontas, dėl kurio jis užtruko užsienyje, remonto dokumentai dėl jam nežinomų priežasčių neišliko UAB( - ), tačiau jie buvo pateikti teismui, joks nelegalus krovinys jam nebuvo kraunamas, teismo nuomone, paneigia liudytojo V. K. parodymai, kad jam dar prieš reisą D. P. sakė, jog Lenkijoje jis bus pakeistas, reisas vyko be nukrypimų, vilkikas ar puspriekabė nebuvo sugedę ir remontas nebuvo reikalingas, taip pat liudytojo R. S. parodymai, kad iš bendrovei R. T. pateiktų dokumentų matyti, jog minėto reiso metu R. T. mokėjo tik kelių mokestį ir už kurą, dokumentai apmokėjimui už remonto paslaugas UAB ( - ) nebuvo pateikti ir bendrovė už remontą nemokėjo. Teismas nuosprendyje pažymėjo, jog ir pats R. T. ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas sakė, kad šio reiso metu niekas nebuvo sugedę. Gynėja nurodo, kad teismas, nuosprendyje konstatuodamas, kad R. T. parodymus paneigia liudytojo V. K. parodymai, nenurodė, kokiais liudytojo V. K. parodymais vadovaujasi, duotais ikiteisminio tyrimo metu ar teisme. Gynėja nurodo, kad ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. parodė, kad su vilkiku ir puspriekabe jokie remonto darbai nebuvo daromi, o ne kaip, pasak gynėjos, neteisingai nurodoma skundžiamame nuosprendyje - kad vilkikas ar puspriekabė nebuvo sugedę ir remontas nebuvo reikalingas. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas V. K. apie reiso aplinkybes buvo apklaustas labai paviršutiniškai, nekonkrečiai. 2014-11-27 apklausiamas teisiamajame posėdyje jis detaliau paaiškino, kad į užsienį – į Lenkiją važiavo pirmą kartą, Lenkijoje su vilkiku buvo užklimpęs, skambino Lenkijos policijai, kuri iškvietė traktorių, traktorius vilkiką ištraukė, kad vilkikas leido orą, sunkiai stabdė, sustojus prie sankryžos, reikėjo palaukti, kol vilkikas pajudės, pats gedimo netvarkė, nes tai toks gedimas, kad reikia remontuoti, gedimą pastebėjo Lenkijoje, žino, kad gedimą kažkur sutvarkė. Liudytojas V. K. parodė, kad Lenkijoje prie jo prisijungė R. T., abu vilkiku su kavos kroviniu vyko į Vokietiją pagal krovinio adresą, Bremengartene išsikrovė, pasikrovė durpėmis, vyko toliau ir pakeliui jis persėdo į vilkiką, grįžtantį į Lietuvą; bendrovės telefoną, kuriuo naudojosi reiso metu, paliko vilkiko kabinoje; kartu su R. T. važiavo dvi dienas. Gynėjos nuomone, liudytojo V. K. parodymai ne paneigia, o patvirtina R. T. parodymus dėl vilkiko gedimo, dėl jų kelionės keletą dienų kartu, dėl V. K. palikto telefono su estiška SIM kortele, kuriuo R. T. naudojosi tolimesnio reiso metu. Vilkiko remonto darbai buvo atliekami reiso metu Prancūzijoje jau po to, kai V. K. persėdo į vilkiką vykstantį į Lietuvą. Šių parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, teismas nevertino ir jais nesivadovavo. Pasak gynėjos, nuosprendyje neteisingai nurodoma ir tai, jog R. T. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu sakė, kad šio reiso metu niekas nebuvo sugedę. 2013-08-28 apklausiamas įtariamuoju R. T. parodė, kad reiso metu vilkiko niekam neperdavinėjo, tik būnant Prancūzijoje važiavo jį remontuoti dėl oro slėgio sistemos (t. 19, b. l. 51-52). Apklausiamas teisiamajame posėdyje R. T. detalizavo, kad jam pasiūlė važiuoti į šį reisą, nes daugiau nebuvo kam pakeisti to išvažiavusio nepatyrusio vairuotojo, o R. T. buvo laisvas ir turėjo vairuotojo darbo patirties; apie vilkiko gedimą telefonu informavo D. P. ir dar kažkokį meistrą, kuris buvo susisiekęs su R. T., kai pastarasis bandė savarankiškai pašalinti gedimą, bet to padaryti nepavyko; kai buvo remontuojamas vilkikas, buvo šeštadienis; V. K. vilkike paliko telefoną ir banko kortelę, serviso Prancūzijoje darbuotojai nuvežė R. T. iki bankomato, kur jis nuėmė pinigus ir už vilkiko remontą sumokėjo grynaisiais pinigais; grįžęs išlaidų ataskaitą paliko ofise, buvo pridėti dokumentai dėl vilkiko remonto išlaidų, važtaraščiai, CMR, čekiai, viskas buvo palikta, kaip priklauso, jam nežinoma, kur visa tai prapuolė, jei jų nėra, vadinasi, jie pasimetė. V. K. ir R. T. parodymus dėl vilkiko gedimo, V. K. vykimo keletą dienų kartu su R. T. iki jis persėdo į Lietuvon grįžtantį vilkiką, dėl naudojimosi bendrovės telefonu su estiška kortele, taip pat R. T. parodymus dėl vilkiko remonto Prancūzijoje patvirtino kaltinamasis D. P.. Vilkiko remonto Prancūzijoje faktą bei R. T. nurodytas remonto aplinkybes patvirtina ir byloje pateikti duomenys – Prancūzijos įmonės, remontavusios vilkiką „Scania“, v/n ( - ) sąskaita-faktūra, kurioje nurodomi atlikti remonto darbai bei darbų atlikimo data – 2013-04-27, o taip pat apmokėjimas grynaisiais pinigais – 217,21 EUR. Gynėjos nuomone, teismas šių duomenų, kurie patvirtina R. T. parodymų teisingumą, nevertino ir nuosprendyje tik lakoniškai pastebėjo, kad jie yra pateikti teismui. Teismas nevertino aplinkybės, kad liudytojas V. K. neliko Lenkijoje, o važiavo kartu su R. T. toliau iki reiso metu sutiks į Lietuvą grįžtantį vilkiką, t. y. tokį laikotarpį, kurio iš anksto nebuvo įmanoma numatyti, ši aplinkybė, pasak advokatės, rodo, kad jokios nusikalstamos veikos nebuvo ketinama daryti ir jokia nusikalstama veika nebuvo daroma.

937.3.8. Gynėja skunde nurodo, kad teisiamojo posėdžio metu liudytojas R. S. paaiškino, jog jam buvo žinoma, kad reiso metu buvo remontuojamas vilkikas, tai sužinojo iš D. P., R. T. išlaidų ataskaitą su visais išlaidas pagrindžiančiais dokumentais įteikė ne jam asmeniškai, o paliko kontoroje ar pas budėtoją, turėjo būti ir remonto išlaidos, dokumentai taip paliekami, nes vairuotojai atvyksta iš reisų įvairiu laiku, taip pat parodė, kad neretai pasitaikydavo, kad vairuotojai pamesdavo išlaidų dokumentus, ar visą tašę prarasdavo, pritrūkdavo kvitų ar juos sumaišydavo ir pan.

947.3.9. Teismas nesiaiškino liudytojo V. K. nurodomos aplinkybės apie tai, kad jam dar prieš reisą D. P. sakė, kad Lenkijoje jis bus pakeistas kitu vairuotoju, t. y., nei kada konkrečiai, nei kokioje vietoje Lenkijoje jį neva turėjo pakeisti kitas vairuotojas, nesiaiškino ir to, ar apskritai D. P. jam taip sakė, šios aplinkybės apklausiant kaltinamąjį D. P. nesitikslino. Gynėja nurodo, kad D. P. teisiamajame posėdyje paaiškino, jog V. K. vyko į užsienį pirmą kartą, tačiau jau Lenkijoje jam kilo problemų, vilkikas buvo užklimpęs, D. P. suprato, jog šis vairuotojas dar nepasirengęs vykti į užsienio reisus, dėl patirties stokos kelionė jam bus per sunki, kad bendrovei nekiltų daugiau problemų, teko jį pakeisti, o kadangi tuo metu nebuvo laisvų vairuotojų, teko siųsti vadybininką R. T., turintį nemenką vairuotojo darbo patirtį. R. T. tuo metu buvo laisvas ir galėjo vykti į reisą iš Lietuvos į Lenkiją, taigi, nebuvo visiškai jokios būtinybės siųsti į reisą iš pradžių V. K., kad jį Lenkijoje pakeistų R. T.. Šios aplinkybės, pasak gynėjos, patvirtina, kad visą reisą turėjo vykdyti V. K., o ne R. T., ir kad šis V. K. keitė tik dėlto, jog šiam jau reiso pradžioje kilo problemų ir nesklandumų.

958. Teismo posėdyje prokuroras prašo jo apeliacinį skundą patenkinti, o nuteistųjų ir gynėjų apeliacinius skundus atmesti. Nuteistasis R. P. ir jo gynėja prašo nuteistojo R. P. apeliacinį skundą patenkinti, o prokuroro apeliacinį skundą atmesti. Nuteistieji D. B., D. P. ir jų gynėjai prašo patenkinti nuteistųjų D. B. ir D. P. apeliacinius skundus. Nuteistojo Ž. N. gynėjas prašo patenkinti jo apeliacinį skundą, to paties prašo ir pats nuteistasis Ž. N.. Nuteistojo R. T. gynėja prašo patenkinti jos apeliacinį skundą. Po pertraukos į teismo posėdį neatvykęs nuteistasis R. T. baigiamosios kalbos nepasakė.

969. Nuteistųjų R. P., D. B., D. P. ir nuteistųjų Ž. N. bei R. T. gynėjų apeliaciniai skundai atmetami (BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Prokuroro apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies. Skundžiamo pirmosios instancijos teismo nuosprendžio dalis, kuria pripažintas kaltu ir nuteistas R. P., keičiama dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas).

979.1. Kaltinamajame akte buvo nurodyta, kad R. P., veikdamas organizuota grupe, idealią nusikalstamų veikų sutaptį sudarančias veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje, 260 straipsnio 3 dalyje ir 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), padarė du kartus. Jis buvo kaltinamas, kad pirmą kartą, veikdamas organizuota grupe su D. B., Ž. N. ir R. V., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė šių narkotinių medžiagų kontrabandą laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn. O po to, veikdamas organizuota grupe jau su kitais asmenimis, t. y. su D. P., R. T. ir I. N., neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir padarė šių narkotinių medžiagų kontrabandą laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. Tikslesnės šių nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės išdėstytos kaltinamajame akte ir skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Tačiau pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad R. P. nusikalstamos veikos buvo ne pavienės, o tęstinės, todėl kvalifikavo jas ne atskirai ir pripažino R. P. kaltu pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį už veikas, padarytas veikiant skirtingų asmenų organizuotose grupėse. Teisėjų kolegija, iš dalies tenkindama prokuroro apeliacinį skundą, daro išvadą, kad pakeisdamas kaltinimą R. P., teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. Kolegija daro išvadą, kad teismo išvada dėl tęstinių veikų yra nepagrįsta, todėl nuosprendis keičiamas ir R. P. veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), perkvalifikuojamos pagal tuos pačius baudžiamuosius įstatymus kaip pavienės nusikalstamos veikos, padarytos skirtingais laikotarpiais, t. y. laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn. ir laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn. Perkvalifikuojant R. P. nusikalstamas veikas iš tęstinių į pavienes, keičiama ir nuosprendžio dalis dėl R. P. paskirtų bausmių, jam skiriamos bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, o po to skiriama galutinė subendrinta bausmė (BPK 63 straipsnio 1 dalis).

989.2. R. P. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo ir naujų bausmių paskyrimo motyvai šiame nuosprendyje bus išdėstyti vėliau. Tačiau teisėjų kolegija taip pat daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas visas šios bylos aplinkybes išnagrinėjo nešališkai ir išsamiai, išnagrinėtus įrodymus įvertino nepažeidžiant BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų ir pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį. R. P., D. B., Ž. N., D. P. ir R. T. pagrįstai pripažinti kaltais, o kvalifikuojant jų nusikalstamas veikas (išskyrus R. P. veikų kvalifikavimą ne pavienėmis, o tęstinėmis) teismas baudžiamuosius įstatymus taikė tinkamai. Išnagrinėjusi bylą apeliacine tvarka, teisėjų kolegija esminių baudžiamojo proceso įstatymų pažeidimų (BPK 369 straipsnio 3 dalis) nenustatė.

99Dėl išnagrinėtų įrodymų įvertinimo laikantis BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų

10010. Nuteistieji neigia savo kaltę organizuota grupe neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jas gabenus kontrabanda. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir padarytomis išvadomis. Nuteistųjų ir jų gynėjų teigimu, pirmosios instancijos teismas, vertindamas duomenis ir darydamas išvadas dėl kaltės, pažeidė Baudžiamojo proceso kodekso normas ir suformuotą teisminę praktiką apie įrodymų vertinimo taisykles, savo išvadas grindė iš esmės vieninteliu įrodymu – atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu asmenų parodymais, kurių nepatvirtina kiti abejonių nekeliantys ir patikimi įrodymai. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie nuteistųjų ir jų gynėjų apeliacinių skundų argumentai yra nepagrįsti, todėl atmetami.

10111. Šioje byloje nustatyta, kad 2012 m. spalio 2 d., apie 12.50 val., Vilniaus r., Medininkų sen., kelio „Vilnius-Minskas“ 33-ame km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Medininkų“ kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė R. V. vairuotą vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. ( - ), su įrengta slėptuve, kurioje patikrinimo metu rastas labai didelis kiekį narkotinės medžiagos – 391,593 kg kanapių dervos. Taip pat šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad 2013 m. gegužės 12 d., apie 20.50 val., Vilniaus r., Lavoriškių sen., kelio „Vilnius-Polockas“ 33- ame km esančiame Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste muitinės pareigūnai sulaikė I. N. vairuotą vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabe, valst. Nr. ( - ), kurioje įrengtoje slėptuvėje patikrinimo metu rastas labai didelis kiekis narkotinės medžiagos – 725, 815 kg kanapių dervos. Nurodytos aplinkybės nustatytos faktiniais duomenimis, esančiais šiuose įrodymų šaltiniuose: teisiamajame posėdyje liudytojais apklaustų muitinės pareigūnų parodymuose, transporto priemonių apžiūros protokoluose, specialistų išvadose.

10212. Nustatytų aplinkybių neneigia sulaikytų transporto priemonių vairuotojai R. V. bei I. N., kurie pirminių apklausų metu neigė ką nors žinoję apie gabenamas narkotines medžiagas, tačiau ikiteisminio tyrimo metu prisipažino pilnai, davė parodymus apie visas jiems žinomas nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes ir susijusius asmenis, ir buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu.

10313. Šių aplinkybių neneigia ir transporto priemonės vairuotojo R. V. darbdavys Ž. N., tačiau jis teisiamajame posėdyje parodė, kad nors žinojo apie puspriekabėje esančią nišą ir sutiko pažįstamam asmeniui, kurį atsisako įvardinti, už skolą suteikti savo įmonės transportą ir vairuotoją vežti kažką nelegalaus, tačiau neigė žinojęs, jog joje bus neteisėtai vežamos narkotinės medžiagos, pats vairuotojui kontrabandos vežti nesiūlė, jam nurodymų nedavė, reiso metu telefonu su juo ryšio nepalaikė.

10414. Nuteistasis D. B. teisiamajame posėdyje parodė, kad jis jokioje nusikalstamoje grupuotėje nedalyvavo, neieškojo slėptuvių, nevežė narkotinių medžiagų, neturėjo laikinų telefonų, jokių įsakymų nėra gavęs iš pažįstamo R. P., nei pats nėra davęs jokių įsakymų sutuoktinės broliui Ž. N., su iš matymo pažįstamu vairuotoju R. V. telefonais nebendravo, nurodymų jam nėra davęs.

10515. Nuteistasis R. T. teisiamajame posėdyje neneigė, kad darbdavio D. P. nurodymu sulaikytu I. N. vairuotu vilkiku su puspriekabe vyko į Ispanijos Karalystę, o grįžus į Lietuvos Respubliką buvo pakeistas vairuotoju I. N., kadangi neturėjo Rusijos Federacijos vizos. Tačiau parodė, kad niekas jam nenurodė gabenti nelegalų krovinį, I. N. nieko jam nesakė apie kontrabandą, slėptuvė puspriekabėje jam rodyta nebuvo, įsidarbinti D. P. bendrovėje jo ankstesnis darbdavys R. P. nerekomendavo.

10616. Nuteistasis D. P. teisiamajame posėdyje neigė ką nors žinojęs apie jo įmonėje dirbusioje puspriekabėje įrengtą slėptuvę, taip pat neigė žinojęs, jog puspriekabė vogta ar davęs nurodymus suklastoti vilkiko ir puspriekabės identifikavimo numerius. Nuteistasis parodė, kad vairuotojas I. N. niekam netarpininkaujant įsidarbino su nuosava priekaba, apie joje esančią slėptuvę nieko nežinojo, su narkotinių medžiagų gabenimu nėra susijęs, I. N. telefonu duodavo nurodymus tik dėl krovinio.

10717. Nuteistasis R. P. teisiamajame posėdyje parodė, kad nieko nežino apie sulaikytose transporto priemonėse įrengtas slėptuves ir jose rastas narkotines medžiagas, su jų vairuotojais R. V. ir I. N. susitikęs nebuvo ir jiems jokių nurodymų ar telefonų nedavė, su D. B. ir D. P. siejo tik darbiniai santykiai tarptautinių pervežimų srity, kitų asmenų byloje nepažįsta, be pastovių darbinio ir asmeninio abonentinių numerių kitų abonentinių numerių neturėjo, su narkotinėmis medžiagomis susijusių asmenų Ispanijos Karalystėje ar Rusijos Federacijoje nepažinojom jo įmonės transporto priemonėse slėptuvės nebuvo daromos, jam nėra tekę kitiems asmenims rodyti slėptuvių atsidarymo mechanizmo.

10818. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika gali būti padaroma tik esant kaltininko tiesioginei tyčiai, t. y. jį darydamas asmuo suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį ir nori taip veikti. Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra psichotropinės ar narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan. Pagal teismų praktiką tai reiškia, kad kaltininkas bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės, taip pat jų kiekį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-33/2009, 2K-587/2012, 2K-7-107/2013, 2K-604/2014). Asmuo už BK 260 straipsnio 3 dalyje nurodytų alternatyvių veiksmų padarymą (taip pat ir už narkotinių ar psichotropinių medžiagų gabenimą) atsako, jeigu jis bent bendrais bruožais suvokė, kad medžiagos, su kuriomis susiję jo veiksmai, yra narkotinės, taip pat jų kiekį ir pan., nebūtina įrodyti, jog kaltininkas tiksliai žinojo narkotinės medžiagos kiekį, koncentraciją. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje asmens, kuris pats tiesiogiai narkotinių medžiagų negabeno, bet, veikdamas bendrai su kitais daug prisidėjo prie to, kad vyktų toks gabenimas, suvokimą, kad sąmoningai ir valingai veikiant grupe asmenų gabenamos narkotinės medžiagos, patvirtinančiais įrodymais gali būti šio asmens atliktų veiksmų pobūdis, jų intensyvumas, šiuos veiksmus atliekant įdėtos pastangos, veiksmų kryptingumas ir jų koordinavimas su kitais grupės nariais bei aukščiau minėtos konkrečios narkotinių medžiagų įgijimo, laikymo bei suradimo aplinkybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-426-507/2016, 2K-436-489/2016).

10919. Baudžiamajame procese kaltės įrodinėjimo našta tenka kaltinimą palaikančiai institucijai, tačiau įrodinėjimas nėra begalinis procesas. Kiekvienoje byloje paneigiant ar patvirtinant keliamas įvykio versijas svarbu tai, kokius konkrečius faktus gali patvirtinti ar paneigti gaunami duomenys, ar tų faktų nustatymas turi reikšmę teisingo sprendimo priėmimui. Įrodinėjimas baudžiamajame procese turi ribas – jis turi vykti tol, kol nustatomos visos svarbios, o ne visos įmanomos bylos aplinkybės ir nelieka protingos tikimybės, kad naujų duomenų tyrimas galėtų pakeisti daromas išvadas dėl tam tikrų svarbių aplinkybių pripažinimo nustatytomis ar nenustatytomis. Teismo proceso dalyvių pateiktų versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas, neprieštaringas, padarytos išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma, patikrinus įrodymų patikimumą ir pateikus argumentus dėl jų pakankamumo. Kaltininko keliamos versijos turi būti pagrįstos konkrečiais, bent jau minimaliais, duomenimis, o ne deklaratyvaus pobūdžio teiginiais, kurių neįmanoma patikrinti procesinėmis priemonėmis. Tokia nuostata nereiškia, kad įrodinėjimo pareiga perkeliama kaltininkui ir pažeidžiama nekaltumo prezumpcija.

11020. Pagal BPK 20 straipsnį įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo arba nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Bylos įrodymų vertinimas, kaip sudėtinė įrodinėjimo teisme proceso dalis, yra neišvengiamai susijęs su bylos duomenų ištyrimu ir patikrinimu. Duomenys iki juos pripažįstant įrodymais yra tikrinami BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka atliekant numatytus proceso veiksmus, ir būtent tokiais teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais gali būti grindžiamas teismo nuosprendis (BPK 301 straipsnio 1 dalis). Pagal BPK 20 straipsnio 3 dalį įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai. BPK 20 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Ši įstatymo nuostata reiškia, kad įrodymais gali būti pripažįstami tik tokie duomenys, kurių patikimumas gali būti patikrintas teismo proceso metu BPK numatytomis priemonėmis.

11121. Pagrindines įrodymų vertinimo taisykles nustato BPK 20 straipsnio 5 dalis, kurioje numatyta, jog teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pagal teismų praktiką, teisėjų vidinis įsitikinimas vertinant įrodymus turi remtis visų byloje esančių duomenų patikimumo patikrinimu, palyginimu, prieštaravimų pašalinimu ir savo sprendimų argumentavimu. Teismo proceso dalyviai gali teismui teikti pasiūlymus dėl duomenų pripažinimo ar nepripažinimo įrodymais ir dėl išvadų, darytinų vertinant įrodymus, tačiau jie teismui nėra privalomi, proceso dalyvių pasiūlymų atmetimas bylą nagrinėjant teisme savaime nėra baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimas, jeigu teismo sprendimas pakankamai motyvuotas ir jame nėra prieštaravimų, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-89/2014, 2K-85-976/2018).

11222. Pagal teismų praktiką esminiu BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai apskųstame nuosprendyje teismo išvados darytos nesiėmus visų įmanomų priemonių visoms teisingam bylos išsprendimui reikšmingoms aplinkybėms nustatyti; nebuvo vertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus darytos klaidos dėl įrodymų turinio; remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytus reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-176-303/2015, 2K-28-489/2016, 2K-251-507/2016, 2K-65-976/2017 ir kt.).

11323. Apeliaciniuose skunduose kvestionuojamas 2002-06-20 Operatyvinės veiklos įstatymo Nr. IX-965, pakeisto 2012-10-02 Kriminalinės žvalgybos įstatymu Nr. XI-2234 (įsigaliojusiu nuo 2013-01-01) nustatyta tvarka gautų duomenų panaudojamas susiejant juos su konkrečiais asmenimis nagrinėjamoje byloje. Nusikalstamos veikos ir ją padariusių asmenų išaiškinimas šiuo konkrečiu atveju susideda iš dviejų stadijų: Kriminalinės žvalgybos (iki 2013-01-01 – Operatyvinės veiklos) ir ikiteisminio tyrimo. Vienas iš kriminalinės žvalgybos (operatyvinio tyrimo) pagrindų yra tai, kai nusikalstamos veikos požymiai nėra nustatyti, bet turima informacijos apie rengiamą, daromą ar padarytą labai sunkų ar sunkų nusikaltimą, arba apie tokį nusikaltimą rengiantį, darantį ar padariusį asmenį (KŽĮ 8 straipsnio 1 dalies 1 punktas/OVĮ 9 straipsnio 1 punktas). Bylą nagrinėjant teisme kriminalinės žvalgybos (operatyvinė) informacija, kurios pagrindu ir pradėtas ikiteisminis tyrimas, pasitvirtino: apie nuteistųjų nusikalstamą veiką, į kurią buvo įtraukti, parodė liudytojai R. V. ir I. N., iš kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuoto nuteistųjų kontaktavimo trumposiomis žinutėmis akivaizdu, kad kalbama apie neteisėto krovinio gabenimo aplinkybes, be to, liudytojas D. Ž. (tuo metu ėjęs Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus pareigūno pareigas) pirmosios instancijos teisme patvirtino, kad turėjo operatyvinės informacijos, jog nuteistieji užsiima neteisėta veikla (manyta, jog cigarečių gabenimu kontrabandos būdu). Taigi teisėsaugos pareigūnai turėjo kriminalinės žvalgybos (operatyvinės) informacijos, kad daromi galimai sunkūs nusikaltimai, todėl kriminalinė žvalgyba (operatyvinis tyrimas) pradėtas ir jo metu duomenys gauti pagrįstai ir teisėtai. Be to, Kriminalinės žvalgybos (Operatyvinės veiklos) įstatymo nustatyta tvarka gautų duomenų rinkimas buvo sankcionuotas įstatymo nustatyta tvarka, šie duomenys buvo patikrinti juos išnagrinėjus teisiamajame posėdyje.

11424. Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose teigiama, kad nuteistųjų kaltė apkaltinamajame nuosprendyje grindžiama tik atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 39¹ straipsnio pagrindu asmenų parodymais. Kolegijos nuomone nėra pagrindo sutikti su tokiais apeliacinių skundų argumentais. Pagal baudžiamojo proceso kodekso nuostatas nė viena įrodymų rūšis neturi pranašumo prieš kitas, visi įrodymai turi būti įvertinami bendra tvarka. Tačiau nors BPK nenumato papildomų ar specialių reikalavimų asmenų, kurie atleidžiami nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymams ir jų vertinimui, tačiau atkreiptinas dėmesys į tai, kad kasacinio teismo praktikoje, remiantis Europos Žmogaus Teisių Teismo (toliau – EŽTT) jurisprudencija, formuojami tam tikri kriterijai, taikytini vertinant bendrakaltinamųjų, taip pat asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 391 straipsnį, parodymus.

11525. Siekiant užtikrinti baudžiamojo proceso, kuriame naudojami tokie parodymai, teisingumą, iš esmės atsižvelgiama į šiuos parodymus patvirtinančių įrodymų buvimą. Svarbu tai, kad tiek bylą nagrinėjantys teismai, tiek gynyba turėtų tinkamas galimybes juos tirti ir vertinti jų patikimumą, atsižvelgiant į tai, ar jie neduodami tik siekiant gauti mainais pasiūlytus privalumus arba dėl asmeninio keršto, ir kad gynyba turėtų veiksmingą galimybę tokius parodymus ginčyti. EŽTT praktikoje pagal Konvencijos 6 straipsnį nuosekliai pripažįstama, kad parodymų, kuriuos liudytojai duoda mainais už imunitetą nuo baudžiamojo persekiojimo ar kitas privilegijas, panaudojimas yra svarbi priemonė valstybėms kovojant su itin pavojingais organizuotais, nusikaltimais. Tokio pobūdžio parodymų panaudojimo savaime nepakanka, kad procesas taptų neteisingas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-2-699/2016, 2K-85-976/2018). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pasisakęs, kad asmens, atleisto nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymai turėtų būti vertinami pagal bendrąsias įrodymų vertinimo taisykles, tačiau vis dėlto tokio asmens parodymų savarankiškumo ir objektyvumo vertinimui turi būti skiriamas didesnis dėmesys nei vertinant kitų liudytojų parodymus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-340/2006, 2K-177/2008). Vertinant parodymus liudytojų, kurie toje pačioje byloje yra buvę įtariamieji, taip pat turi būti skiriamas didesnis dėmesys jų parodymų patikimumo aspektu vertinimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-276-976/2015, Nr. 2K-85-976/2018).

11626. Pirmosios instancijos teismo nuosprendyje liudytojų R. V. ir I. N. parodymai buvo gretinami, lyginami su kitais bylos duomenimis – kitų liudytojų parodymais, elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokoluose bei jų prieduose – pokalbių suvestinėse užfiksuotais duomenimis, kitais rašytiniais bylos įrodymais. Darytina išvada, kad byloje surinktų įrodymų loginė grandinė patvirtina nuteistųjų R. P., D. B. ir Ž. N. kaltę organizuota grupe (kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu R. V.) neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, 2012-10-02 rastų puspriekabėje „Koegel“, valst. Nr. ( - ), ir jas gabenus kontrabanda, bei R. P., D. P. ir R. T. kaltę organizuota grupe (kartu su atleistu nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu I. N.) neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, 2013-05-12 rastų puspriekabėje „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), ir jas gabenus kontrabanda, o taip pat D. P. kaltę disponavus didelės vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu ir transporto priemonių identifikavimo numerių klastojimo.

117Dėl R. P., D. B. ir Ž. N. kaltės organizuota grupe neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, 2012-10-02 rastų puspriekabėje „Koegel“, valst. Nr. ( - ), ir jas gabenus kontrabanda

11827. Kad nuteistieji R. P., D. B. ir Ž. N. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jas gabeno kontrabanda, kol krovinys buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai: liudytojų parodymai, taip pat juos patvirtinantys išnagrinėti rašytiniai bylos įrodymai.

11928. Byloje nustatyta, kad 2012-10-02 Vilniaus teritorinės muitinės „Medininkų“ kelio poste buvo sulaikytas R. V. vairuotas vilkikas su puspriekabe „Koegel“, valst. Nr. ( - ), kurioje rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – 391,593 kg kanapių dervos (hašišo). Ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu apklaustas BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas vilkiką su puspriekabe vairavęs R. V., kuris prisipažino ir parodė visas jam žinomas pagrindines nusikalstamos veikos aplinkybes. Pirmosios instancijos teisme jis davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir ikiteisminio tyrimo metu po prisipažinimo (12 t. b. l. 40-41, 44-49). Iš liudytojo R. V. matyti, kad pažįstamo rekomenduotas 2010 m. susitiko su Ž. N., kuris jam pasiūlė vairuotojo darbą savo pervežimų bendrovėje, vadovaujamoje G. N., bendradarbiai jį vadino( - ). Dažniausiai važiavo su kroviniais į Europos šalis bei Rusiją – krovinius ir maršrutą parinkdavo direktorius G. N., su kuriuo palaikydavo ryšį kelionės metu. Maždaug po metų darbo įmonėje kitas vairuotojas – A. N. dirbtuvėse parodė jam, kur puspriekabėje – šaldytuve po grindimis yra slėptuvė ir kaip ji atsidaro, o po kurio laiko Ž. N. nurodė pasidaryti Turkijos vizą ir ten vykti su kroviniu – vieną kartą ten nuvykus, sekantį kartą Ž. N. už papildomą mokestį pasiūlė puspriekabe su slėptuve parvežti kažkokias prekes, kurias į slėptuvę sudės asmenys, kurių kontaktinį telefono numerį jis gaus. Ž. N. R. V. davė minėtą kontaktinį numerį bei mobiliojo ryšio telefoną su kortele ir numeriu, kuriuo turėjo palaikyti ryšį žinutėmis su Ž. N.. Tą kartą asmenys, su kuriais turėjo susisiekti neprivažiavo ir prekės į slėptuvę pakrautos nebuvo, tačiau po kiek laiko Ž. N. vėl pasakė, kad reikės vykti į Turkiją, viskas vyko ta pačia tvarka, tačiau vėl nesulaukęs ryšio sus asmenimis, kurie turėjo pakrauti prekes į slėptuvę, pasikrovė legalų krovinį ir grįžo. Po kiek laiko Ž. N. vėl jam pasiūlė su ta pačia puspriekabe – šaldytuvu vykti į Ispaniją, davė kontaktinį telefoną su kortele, nurodė vietą, kur važiuoti bei kontaktus asmenų, kurie turėjo pakrauti slėptuvę. Šį kartą su šiais asmenimis susitiko, jie jį nusivežė į angarą, kur į slėptuvę sukrovė supakuotus paketus. Po to pasikrovė direktoriaus (G. N.) surastą legalų krovinį ir grįžo, Ž. N. sumokėjo jam papildomus 2000 eurų. Analogiškai jis vyko dar kartą į Ispaniją su Ž. N. duotu telefonu bei kontaktais, tik šįkart grįžus į Lietuvą su slėptuvėje pakrautomis prekėmis tęsė kelionę į Rusiją, kur jos Sankt Peterburge buvo iškrautos, o Ž. N. duotu telefonu pagal susitarimą jam parašė, kad „servisas atliktas“, už šį reisą gavo dvigubai didesnį papildomą užmokestį. R. V. teigimu po kiek laiko vėl vyko į Ispaniją analogiškomis aplinkybėmis ir Medininkų muitinės poste buvo sulaikytas. Pasak R. V., iki tol, gabenant paketus slėptuvėje, puspriekabė buvo tikrinta rentgenu tačiau nieko nepastebėta dėl papildomai įdėtų kažkokio metalo plokščių. Kiekvienai kelionei buvo duodamas vis kitas „slaptas“ telefonas su kortele, kurį grįžus reikėdavo išmesti. Prieš sulaikymą muitinėje, kol dar buvo iškraunamas legalus krovinys ir dar nerastas slėptuvės turinys ir jis galėjo laisvai vaikščiot, spėjo už tvoros išmesti „slaptą“ telefoną ir apie sulaikymą informavo G. N. įprastu kelionės telefonu. Šiais telefonais pagal susitarimą jie dažniausiai vartojo žodį „servisas“, kas reiškė prekių į slėptuvę pakrovimą, o slaptą krovinį Ž. N. vadino „šūdas“, kas tai buvo R. V. tiksliai nežinojo, bet suprato, kad neteisėta. Prieš vieną iš kelionių su tikslu pasikrauti krovinį ir į slėptuvę, buvo gavęs Ž. N. nurodymą Kaune susitikti su asmeniu, kuris, dabar žino, buvo R. P., iš jo gavo priemones ryšiui kelionės metu palaikyti, žinutėmis gaudavo nurodymus, susijusius su slėptuvės pasikrovimu. R. V. teigimu, R. P. antrą kartą yrą matęs Ispanijoje, kuomet išsikrovus legalų krovinį prie jo juodu automobiliu „Audi A6“ privažiavęs R. P. pasakė, kad bus krovinys ir kur reikia važiuoti. Taip pat R. V. parodė, kad prieš vieną iš kelionių į Ispaniją Ž. N. jam pasakė, kad jeigu jis tuo metu bus išvykęs į užsienį ir negalės palaikyti ryšio, reikės palaikyti ryšį su „( - )“, kaip suprato – su D. B., kurį žinojo kaip kitos pervežimų bendrovės direktorių, užsukdavusį į jų įmonę.

12029. Kaip teisingai konstatuota pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo R. V. parodymai, jam prisipažinus, buvo nuoseklūs tiek ikiteisminio tyrimo, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu, jis išsamiai nurodė jam žinomas nusikalstamos veikos, kurioje dalyvavo, aplinkybes. Priešingai negu teigiama R. P. apeliaciniame skunde, tai, kad atsakydamas į proceso dalyvių klausimus teisiamajame posėdyje R. V. plačiau nurodė su jo sulaikymu ir „slapto“ telefono išmetimu susijusias aplinkybes ar dėl praėjusio laiko tarpo tiksliai negalėjo nurodyti visų su R. P. susijusių detalių (prieš kurią kelionę su pastaruoju susitiko, ar šis jam padavė telefoną, ar tik SIM kortelę ryšiui palaikyti), nesuteikia pagrindo vertinti jo duotų parodymų kaip prieštaringų ar neobjektyvių. Liudytojo R. V. parodymus, susijusius su slėptuve puspriekabėje, patvirtina ir liudytojo A. N. parodymai apie puspriekabėje rastą slėptuvę, o būtent, kad tvarkydamas Ž. N. įgytą puspriekabę, pastebėjo negamyklinę ertmę grindyse, apie ją pasakė Ž. N., kuris liepė sutvarkyti taip, kad nieko neliktų, jis viską sutvarkė, techniškai paruošė priemonę reisams. Vėliau šią puspriekabę reisui paėmė R. V., vairuotojai transporto priemones imdavo direktoriaus nurodymu, R. V. klausiant apie slėptuvę, jis parodė, kaip ji atsidaro. Be to, liudytojo R. V. parodymai sutampa ir su teisiamajame posėdyje duotais liudytojo G. N. parodymais dalyje dėl aplinkybių, susijusių su tuo, kad jis (G. N.) buvo atsakingas už krovinių suradimą, tačiau galėjo būti keli atvejai, kai krovinį surasdavo Ž. N., jam apie tai pasakydavo, o jis toliau vadovaudavo gabenimui. Apkaltinamajame nuosprendyje teisingai pažymėta, šias aplinkybes patvirtino ir pats Ž. N., pripažinęs faktą, kad R. V. dirbo minimoje bendrovėje, kurios savininkai buvo jis (Ž. N.) ir G. N., kuris užsiėmė krovinių paieška ir vairuotojų koordinavimu kelionėse, o jam (Ž. N.) buvo žinoma iš A. N. apie slėptuvę puspriekabėje, kurią jis liepė ją likviduoti. Liudytojo R. V. parodymai teisiamajame posėdyje apie įvykių eigą muitinės poste iki jo sulaikymo ir turėtą galimybę išmesti turėta „slaptą“ ryšio priemonę sutampa su liudytoju byloje apklausto muitinės vyr. inspektoriaus E. D. parodymais apie tai, jog 2012-10-02, gavus informaciją apie galimai vežamas draudžiamas prekes, buvo tikrinama per postą važiavusi R. V. vairuota transporto priemonė – vilkikas su puspriekabe. Iš šio liudytojo parodymų matyti, kad kol slėptuvėje buvo aptiktos vežtos medžiagos ir nustatyta jų kilmė, buvo atlikta eilė kitų veiksmų – tikrinama rentgenu, nuimama plomba, iškraunamas iš puspriekabės vežtas krovinys (vaisiai). Tai, kad nebuvo rastas R. V. išmestas mobiliojo ryšio telefonas, o taip pat ir tai, kad muitinės pareigūnai iš anksto turėjo informaciją apie galimą neteisėtą krovinį savaime nepaneigia liudytojo R. V. parodymų ir nesuteikia pagrindo abejoti jų patikimumu. Taip pat R. P. apeliacinio skundo argumentai nesuteikia pagrindo abejoti liudytojo R. V. parodymais apie jo susitikimą su R. P. Ispanijoje, šią aplinkybę jis nuosekliai nurodė tiek apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tiek bylą nagrinėjant teisme. Nepagrįsti R. P. apeliacinio skundo teiginiai, kad R. V. parodymai abejotini dėl pastarojo neteisingai nurodyto jo vairuoto automobilio. Tiek iš paties R. P. parodymų teisiamajame posėdyje, tiek iš byloje esančio 2014-06-09 tarnybinio pranešimo (3 t., b. l. 11) seka, kad aptariamų įvykių metu R. P. vairavo juodą „Audi A8“. Pažymėtina, kad R. V. teisingai nurodė R. P. vairuoto automobilio markę, spalvą, o nedidelis netikslumas atsirado tik nurodant patį modelį – „Audi A6“, o ne „Audi A8“. Ši aplinkybė nesuteikia pagrindo abejoti liudytojo parodymų patikimumu, juo labiau, kad aptariami „Audi“ automobilio modeliai itin panašūs.

12130. Nuteistojo Ž. N. gynėjas apeliaciniame skunde nepagrįstai abejoja liudytojo R. V. prisipažinimo ir duotų parodymų savanoriškumu. Nors R. V. pirminių įtariamojo apklausų metu išties neprisipažino žinojęs apie puspriekabės slėptuvėje vežtą didelį narkotinių medžiagų kiekį (12 t., b. l. 27-31), tačiau vėliau savo poziciją pakeitė, prisipažino dalyvavęs nusikalstamoje veikoje ir parodė visas susijusias jam žinomas aplinkybes (12 t., b. l. 40-41, 44-49). Kaip matyti iš įtariamojo R. V. apklausos pas ikiteisminio tyrimo teisėją metu duotų jo parodymų – jo pirminę gynybinę poziciją nulėmė gynėjo pasiūlyta taktika, tačiau vėliau jis suvokė, kad negerai daro ir nusprendė sakyti tiesą (12 t., b. l. 47). Byloje esantys duomenys patvirtina, jog įtariamojo R. V. gynybinė pozicija pasikeitė po to, kai jis pareiškė prašymą paskirti jam kitą gynėją, raštiškai atsisakius jį prieš tai gynusio advokato ir paskyrus jam naują gynėją (12 t., 32-37). Pats R. V. nei karto nėra nurodęs apie kokio nors pobūdžio jam darytą spaudimą ikiteisminio tyrimo metu, o byloje nėra jokių Ž. N. gynėjo abejones patvirtinančių duomenų. Tuo pačiu pažymėtina, kad R. V. buvo apklausiamas ne tik ikiteisminio tyrimo pareigūnų, bet ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, dalyvaujant gynėjui, apklausos tvarka pas ikiteisminio tyrimo teisėją nebuvo pažeista, parodymai fiksuoti BPK numatyta tvarka, todėl jo išsamių ir nuoseklių parodymų savanoriškumu ir savarankiškumu abejoti teismas neturėjo jokio pagrindo.

12231. Liudytojo R. V. parodymų patikimumą patvirtina ir byloje esantys ikiteisminio tyrimo metu surinkti rašytiniai įrodymai. Iš byloje esančių 2013-07-10 ir 2013-09-13 parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad R. V. parodymų patikrinimo vietoje metu patvirtino savo parodymus apie susitikimą su nepažįstamu asmeniu (kaip vėliau paaiškėjo – R. P.), iš kurio gavo ryšio priemones prieš kelionę į Ispaniją ir kuris davė nurodymus kelionės metu dėl paketų pakrovimo puspriekabėje įrengtoje slėptuvėje, taip pat parodė, kaip atidaroma jam A. N. anksčiau parodyta puspriekabėje įrengta slėptuvė (12 t., b. l. 56-61, 62-68). Iš byloje esančio 2013-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad R. V. iš pateiktų nuotraukų neabejodamas pagal bendrus veido bruožus atpažino kaltinamąjį R. P., kaip asmenį, su kuriuo prieš vieną kelionę susitiko Kaune ir gavo ryšio priemones, o kitu atveju – kuris privažiavo prie jo Ispanijoje (12 t., b. l. 69-72). Nuteistojo R. P. apeliacinio skundo teiginiai, kad ikiteisminio tyrimo metu R. V. teigė, jog asmuo, su kuriuo susitiko Kaune ir kuris prie jo privažiavo Ispanijoje (t. y. R. P.), buvo su apgamu ant veido, nors ant R. P. veido jokios išskirtinės žymės nėra, taip pat tai, kad nesakė, jog R. P. praplikęs, nesuteikia pagrindo abejoti tuo, kad R. V. nedvejodamas atpažino R. P. iš jam parodytų asmenų nuotraukų pagal bendrus bruožus ir tai užfiksuota protokole. Nuteistojo R. P. skunde pagrįstai teigiama, kad nesilaikant BPK 192 straipsnyje numatytos asmens parodymo atpažinti tvarkos parodymas atpažinti atliktas iš nuotraukų, o ne gyvai. Išties, iš bylos duomenų matyti, kad R. P. buvo sulaikytas 2013-07-02, todėl buvo galimybė jį su kitais asmenimis 2013-07-08 parodyti atpažinti gyvai, tačiau šis pažeidimas nėra esminis ir nesuteikia pagrindo asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolą vertinti kaip netinkamą įrodymą byloje bei juo teismui nesivadovauti. Tuo tarpu, priešingai negu teigiama R. P. apeliaciniame skunde, tai, kad byloje nėra R. V. kelionių metu transporto priemonėje buvusio GPS įrenginio ar tachografo duomenų apie konkrečius jo judėjimo maršrutus, nepaneigia byloje nustatytų faktinių aplinkybių apie neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą. Be to, pagal teismų praktiką įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, o teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.).

12332. Pirmosios instancijos teismas, tinkamai laikydamasis BPK 20, 271-292 straipsniuose nustatytos bylos duomenų pripažinimo įrodymais nustatytos tvarkos, nuosprendyje liudytojų parodymus lygino su duomenimis, kurie užfiksuoti kituose byloje surinktų įrodymų šaltiniuose – daiktų apžiūros, patalpų kratos, asmens kratos protokoluose, slaptų kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokoluose, specialisto išvadoje ir kt. Šių įrodymų esmė taip pat aptarta apygardos teismo nuosprendyje bei jie išsamiai išanalizuoti, teisingai konstatuojant, kad kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose esančių įrašų analizė leidžia daryti išvadą, kad būtent iš R. V. 2012-10-02 asmens kratos metu paimtame laikiklyje nuo SIM kortelės užfiksuotu abonento Nr. 860804921 R. V. SMS pranešimais, naudojant sutartus išsireiškimus „servisas“, „remontas“ bei „Plikio“ pravardę informavo apie R. V. kelionės eigą Ž. N., šis – D. B., o pastarasis – R. P. (6 t., b. l. 17-35, 49). Pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, kad iš šių protokolų įrašų matyti, kad visi trys nuteistieji aktyviai operuoja R. V. teikiama bei tarpusavy keičiamasi informacija apie R. V. kontaktavimą dėl nelegalaus krovinio, jo pasikrovimą, legalaus krovinio suradimą ir pristatymą, o R. V. kelioniniu telefonu įmonės direktoriui G. N. pranešus, kad muitinės poste yra nuodugniai tikrinama vilkiko puspriekabė, šis informuoja apie tai Ž. N., pastarasis, D. B. ir R. P. susitaria skubiai susitikti.

12433. Abejoti atliktų kriminalinės žvalgybos (operatyvinės veiklos) veiksmų pagrįstumu ir teisėtumu bei juos atliekant gautų duomenų patikimumu bei pripažinimu tinkamais įrodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Kaip teisingai pažymėta skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje, įrodymais gali būti pripažįstami ne tik BPK, bet ir kitų įstatymų – nagrinėjamoje byloje tuo metu galiojusio Operatyvinės veiklos įstatymo (šiuos metu – Kriminalinės žvalgybos įstatymo) – nustatyta tvarka gauti duomenys (BPK 20 straipsnio 1 dalis). Teismų praktikoje pripažįstant šio įstatymo pagrindu atliktais veiksmais gautus duomenis įrodymais, turi būti vertinamas tokių veiksmų atlikimo teisėtumas, nustatytas tokių veiksmų metu gautų duomenų ryšys su baudžiamojoje byloje įrodinėjamomis aplinkybėmis, taip pat šie duomenys turi būti patikrinti BPK numatytais būdais. Nagrinėjamoje byloje Operatyvinės veiklos įstatymo (Kriminalinės žvalgybos įstatymo) nustatyta tvarka gautų duomenų rinkimas buvo sankcionuotas įstatymo nustatyta tvarka, jie buvo tinkamai patikrinti baudžiamojo proceso įstatymų nustatyta tvarka surašant kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolus, kurie pirmosios instancijos teisme nustatyta tvarka ištirti, apklausti asmenys, dėl kurių veiksmai buvo atliekami, bei kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikę teisėsaugos pareigūnai.

12534. Nuteistieji R. P., D. B. ir Ž. N. tiek teisiamajame posėdyje, tiek ir apeliaciniuose skunduose ginčija kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotų mobiliojo ryšio priklausymą būtent jiems. Teigia, kad neatitinka jų oficialiai naudotų telefonų ir jiems priskirtų neva jų naudotų slaptų telefonų buvimo vietos. Kaip matyti iš kaltinamojo nuosprendžio, pirmosios instancijos teismas motyvuotai pasisakė ir atmeta tokią poziciją, kaip paneigtą byloje surinktų įrodymų visuma. Iš byloje esančio 2013-07-02 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. tyrėjo D. Ž. tarnybinio pranešimo matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus ir analizuojant informaciją apie organizuojamą narkotinių medžiagų kontrabandą užfiksuoti pokalbiai, kuriuose nurodytos informacijos analizės pagrindu 2012-10-02 muitinės poste ir buvo patikrintas R. V. vairuotas vilkikas su puspriekabe, patikrinimo metu buvo sulaikytas neteisėtai transporto priemonėje įrengtoje slėptuvėje gabentas labai didelio narkotinių medžiagų kiekis (5 t., b.l. 86-88). Iš byloje esančių iš dalies išslaptintų dokumentų matyti, kad šie slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai buvo atlikti ir informacija apie organizuojamą narkotinių medžiagų kontrabandą gauta Vilniaus apygardos teismo 2012-08-28 nutarties dėl techninių priemonių naudojimo specialia tvarka pagrindu. Šia nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Operatyvinės veiklos įstatymu, remiantis pateikta operatyvinės bylos medžiaga nustačius tam pagrindą, sankcionuota D. B., <...>, Ž. N., G. N. ir O. S. (O. S.) elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos turinio, pokalbių, kitokio susižinojimo ir veiksmų kontrolė ir fiksavimas naudojant technines priemones specialia tvarka (5 t., b. l. 173-179). Kaip matyti iš nutarties turinio, ji buvo išslaptinta iš dalies, o būtent paliekant slaptus vieno asmens, dėl kurio atliekami slapti kriminalinės žvalgybos veiksmai, duomenis. Tokiu būdu išties negalima vienareikšmiškai tvirtinti, kad šis asmuo, kurio pokalbiai ir kitoks susižinojimas buvo fiksuojamas ir analizuojamas, yra būtent R. P.. Tačiau kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo (minėtos nutarties pagrindu) protokole fiksuotos trumposios žinutės 2012-09-17 – 2012-10-02 būtent tarp D. B. ir R. P., kas patvirtina, jog pastarojo asmens tapatybė ir jo naudojamas abonentinis numeris tyrimui žinomas, o jo susižinojimo sekimas – sankcionuotas. Be to, aukščiau minėtame 2013-07-02 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad atliekamas kriminalinės žvalgybos tyrimas dėl R. P. ir nustatyto asmenų rato organizuojamos narkotinių medžiagų kontrabandos (5 t., b.l. 86-88). Apie R. P., kaip asmens, galimai dalyvaujančio organizuotoje nusikalstamoje veikoje, tapatybės atskleidimo aplinkybes bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat parodė ir liudytoju apklaustas vyr. tyrėjas D. Ž..

12635. Taigi, iš bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje apklausto kriminalinės žvalgybos veiksmus atlikusio tuo metu Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus vyr. tyrėjo pareigas ėjusio D. Ž. parodymų seka, kad 2012 m. buvo gauta kriminalinės žvalgybos informacija apie tai, kad D. B. užsiima kontrabandos gabenimu, atlikus kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo nustatyta, kad jis pastoviai papildomais mobiliojo ryšio telefonais kontaktuoja SMS žinutėmis, su kažkuo nuolat tariasi susitikti arba mini žodį „servisas“, asmenį, kurį vadina „Plikiu“. Sekimo metu, kai D. B. telefonais prašydavo su kažkuo susitikti, buvo nustatyti asmenys, su kuriais šis kontaktuoja telefonu. Tai buvo R. P. ir Ž. N., todėl tyrimo metu buvo nuspręsta atlikti jų oficialių bei slaptų telefonų kontrolę. Nustatyta, kad jie kontaktuoja tik slaptais telefonais, buvo manoma, kad D. B. su Ž. N. užsiima cigarečių gabenimu kontrabanda į Europos šalis. Analizuojant ir tikrinant iš susirašinėjimų slaptais telefonais gautą informaciją, buvo nustatytas su D. B. bendravusių asmenų ratas, matėsi, kas kam skambina ir vadovauja, buvo aišku, kad kažkas Ispanijoje bus pakrauta į mašiną. Buvo nutarta vykdyti R. V. vairuojamos transporto priemonės sekimą, o Lietuvos Respublikos pasienyje suorganizuotas tos mašinos sulaikymas ir surastas didžiulis narkotinių medžiagų kiekis. Kaip matyti iš liudytojo D. Ž. parodymų teisiamajame posėdyje, jo vadinami „slapti“ telefonai buvo sekamų asmenų naudojami tik susirašinėjimui, siekiant paslėpti komunikuojančio asmens tapatybę. Apie telefono priklausomybę konkrečiam asmeniui buvo sprendžiama kriminalinės žvalgybos veiksmų pagalba pagal bendravimo turinį ir esmę, taip pat pagal telefono ir jį naudojančio asmens judėjimo analizę. Visi tyrime atlikti veiksmai ir gauti duomenys yra užfiksuoti, surašant atitinkamus protokolus.

12736. Liudytoju byloje apklausto pareigūno – D. Ž. parodymai apie nuteistųjų naudotus „slaptus“ – t. y. nuolat keičiamus telefonų aparatus ir SIM korteles su abonentiniais numeriais sutampa su liudytojo R. V. parodymais apie papildomo telefono su SIM kortele gavimą prieš kiekvieną neteisėto krovinio gabenimo atvejį bei nurodymus po reiso įrenginius sunaikinti. Juos patvirtina ir šio pareigūno surašytų kriminalinės žvalgybos veiksmų protokolų turinys, o taip pat ir byloje esančių kratų protokolų duomenys apie pas D. B. ir Ž. N. rastų telefonų aparatų ir SIM kortelių kiekį (3 t., b. l. 36-38, 101-107). Byloje taip pat yra pareigūno D. Ž. tarnybinis pranešimas apie R. P. papildomai naudojamus išankstinio apmokėjimo abonentinius numerius bei 2014-05-12 protokolo įrašai apie R. P. duodamus nurodymus sunaikinti jo namuose esančią SIM kortelę (4 t., b. l. 67, 6 t., b. l.69-72). Atsižvelgiant į šias aplinkybes pagrįsta yra apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad papildomus telefonus ir niekaip su konkrečiais naudotojais nesiejamas išankstinio apmokėjimo SIM korteles su abonentiniais numeriais apeliantai naudojo konspiracijos tikslais, trumpą laiko tarpą, o po to jas sunaikindavo. Taigi nuteistųjų apeliacinių skundų teiginiai dėl ikiteisminio tyrimo metu neatliktų visų galimų procesinių veiksmų, aiškinantis mobiliojo ryšio telefonų abonentų priklausomybę konkretiems asmenims, vertinti kaip deklaratyvūs. Be to, kaip jau minėta anksčiau šiame nuosprendyje pagal teismų praktiką įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės, o teisingą teismo baigiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-509/2010, 2K-P-89/2014 ir kt.). Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvertinus bylos įrodymų visumą, nekyla abejonių dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų, priskiriant atskirus mobiliojo ryšio telefonų abonentus konkretiems asmenims, teisėtumo.

12837. Teisiamajame posėdyje ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje pareigūnas D. Ž. liudytoju buvo apklaustas siekiant patikslinti su kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimu susijusias aplinkybes, jo paties užfiksuotas byloje esančiuose rašytuose protokoluose bei tarnybiniuose pranešimuose, taip pat dėl nuteistojo D. P. nurodytų aplinkybių dėl jam galimai daryto spaudimo ikiteisminio tyrimo metu. Tokiu būdu, priešingai negu teigiama nuteistųjų D. B., D. P. ir nuteistojo Ž. N. gynėjo apeliaciniuose skunduose ši aplinkybė nerodo teismo šališkumo ar baudžiamojo proceso įstatymo nuostatų dėl liudytojų apklausos pažeidimo. Iš bylos medžiagos matyti, kad ikiteisminį tyrimą byloje atlikęs pareigūnas D. Ž. išties buvo liudytoju apklaustas kito ikiteisminio tyrimo pareigūno O. O. (1 t., b. l. 113-117). Baudžiamojo proceso įstatymo normos to išties nenumato ir toks liudytojo apklausos protokolas būtų neleistinas įrodymas byloje. Tačiau priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį pirmosios instancijos teismas šiuo 2014-03-20 liudytojo apklausos protokolu nesirėmė kaip įrodymu, buvo vertinami tik D. Ž. teisiamajame posėdyje duoti parodymai apie jam žinomas aplinkybes, taip pat kaip bylos rašytiniai bylos įrodymai tirti ir vertinti šio pareigūno surašytuose protokoluose esantys duomenys. Nepagrįsti apeliacinių skundų teiginiai, jog kaltinimas D. B. ir Ž. N. dalyvavus R. P. nusikalstamai veikai vykdyti suburtoje organizuotoje grupėje grindžiamas tik liudytoju apklausto D. Ž. parodymais. Šio liudytojo parodymai apie jų dalyvavimą organizuotos grupės nusikalstamoje veikoje sutampa su Operatyvinės veiklos įstatymo (Kriminalinės žvalgybos įstatymo) pagrindu gautais duomenimis, kurių pakako priimti Vilniaus apygardos teismo nutartį dėl kriminalinių žvalgybos veiksmų D. B. ir Ž. N. sankcionavimo, kuriuos atlikus protokoluose užfiksuoti jų dalyvavimą organizuotos grupės vykdomoje veikloje atskleidžiantys ir liudytojo R. V. parodymus patvirtinantys duomenys. Šių bylos įrodymų visuma buvo įtvirtinta kaltinamajame akte, tiriama teisiamajame posėdyje, todėl D. B. apeliacinio skundo argumentai apie pažeistą teisę į gynybą, nežinant, kokių įrodymų pagrindu jis kaltinamas, nepagrįsti.

12938. Kolegija, įvertinusi skundžiamame nuosprendyje nurodytus pirmosios instancijos teismo motyvus bei išanalizavusi baudžiamosios bylos medžiagą konstatuoja, kad nuteistojo R. P. bei nuteistojo Ž. N. gynėjo apeliacinių skundų argumentai, jog jų kaltė apkaltinamajame nuosprendyje grindžiama tik BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo R. V. parodymais, yra nepagrįsti. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje liudytojo R. V. parodymus tinkamai išanalizavo bei įvertino byloje surinktų duomenų kontekste, pagrįstai pripažino juos tinkamais įrodymais ir jais rėmėsi nuosprendyje darydamas išvadas dėl apeliantų kaltės. Taigi nuteistųjų R. P., D. B. ir Ž. N. kaltė dėl neteisėto disponavimo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir jų kontrabandos įrodyta byloje surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma: liudytojo R. V. parodymais, liudytojo D. Ž. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką, daiktų apžiūros, patalpų kratos, asmens kratos protokoluose bei kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmų protokoluose esančiais duomenimis. Priešingai negu teigiama nuteistųjų R. P., D. B. ir Ž. N. gynėjo apeliaciniuose skunduose, BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo R. V. parodymai su kitais baudžiamosios bylos įrodymais sudaro loginę įrodymų grandinę, leidžiančią daryti pagrįstą išvadą dėl R. P., D. B. ir Ž. N. organizuotoje grupėje įvykdytų nusikalstamų veikų.

13039. Nors nuteistasis R. P. savo kaltę neigė ir tvirtino, kad niekaip nėra susijęs su 2012-10-02 sulaikyta labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda, kolegija konstatuoja, kad pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje ištirtais įrodymais: liudytojų R. V., D. Ž. parodymais, kriminalinės žvalgybos protokolais, tarnybiniais pranešimais, asmens atpažinimo pagal jo nuotrauką, kratų protokolais ir kitais rašytiniais bylos įrodymais nustatyta, jog R. P. labai didelio kiekio narkotinės medžiagos disponavimo ir jos gabenimo kontrabanda tikslu subūrė organizuotą grupę iš D. B., Ž. N. ir R. V., parengė nusikaltimo planą ir organizuotos grupės nariais paskirstė vaidmenis, kurių atlikimas betarpiškai buvo būtinas nusikalstamų ketinimų realizavimui. Apkaltinamojo nuosprendžio išvada, kad R. P. užsienio valstybėje laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, jos pergabenimui į kitą valstybę surado tarptautinių pervežimų krovininėmis transporto priemonėmis bendrovių vadovus D. B. ir Ž. N., koordinavo narkotinių medžiagų pakrovimą užsienio valstybėje, palaikė ryšį su D. B., o pastarasis – su Ž. N., kuris surado vairuotoją, paruošė transporto priemonę su slėptuve ir tiesiogiai koordinavo krovinį gabenusio R. V. veiksmus per duotas ryšio priemones.

13140. Byloje surinktų, teisiamajame posėdyje patikrintų ir visapusiškai ištirtų, apkaltinamajame nuosprendyje tarpusavyje sugretintų ir nešališkai įvertintų, o taip pat ir bylą nagrinėjant apeliacine tvarka patikrintų įrodymų ir šiame nuosprendyje aptartų įrodymų visuma: liudytojų R. V., D. Ž. parodymai, Vilniaus apygardos teismo nutartimi D. B. sankcionuoti kriminalinės žvalgybos veiksmai ir kriminalinės žvalgybos protokolai, tarnybiniai pranešimai patvirtina ir nuteistojo D. B. kaltę organizuota grupe su R. P., Ž. N. ir R. V. neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos gabenant ją kontrabandos būdu, D. B. išankstinio apmokėjimo abonentiniais mobiliojo ryšio numeriais aktyviai tarpininkaujant tarp R. P. ir Ž. N., tiesiogiai koordinavusio krovinį gabenusio R. V. veiksmus.

13241. Nuteistojo Ž. N. kaltė dalyvavus R. P. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai suburtoje organizuotoje grupėje ir R. P. nurodymu paruošus transporto priemonę su joje įrengta slėptuve, tiesiogiai koordinavus vairuotojo veiksmus per parūpintus telekomunikacinius įrenginius taip pat įrodyta bylos įrodymų visuma: liudytojų R. V., D. Ž. parodymais, Vilniaus apygardos teismo nutartimi Ž. N. sankcionuotais kriminalinės žvalgybos veiksmais ir kriminalinės žvalgybos protokolais, tarnybiniais pranešimais, kitais bylos įrodymais.

13342. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka nuteistasis Ž. N. iškėlė versiją apie tai, kad prisidėti prie narkotinių medžiagų gabenimo buvo spaudžiamas asmens, kurio neminėjo nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme – R. L.. Nurodė, kad būtent šio asmens prašymu surado vairuotoją – R. V., kuriam R. L. perdavė telefoną bei nurodymus, kur vykti, domėjosi kelionės eiga. Šio asmens tapatybės teisiamajame posėdyje nenurodė, nes bijojo, jam buvo grasinama, todėl tik sužinojęs apie R. L. mirtį nusprendė duoti apie tai parodymus. Tokią Ž. N. versiją kolegija vertina kaip gynybinę, sukurtą siekiant palengvinti savo teisinę padėtį jau po jam nepalankaus pirmosios instancijos teismo apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, todėl ją atmeta. Nuteistasis parodė, kad apie R. L. mirtį sužinojo 2016 m., o pirmosios instancijos teisme apie jį nenurodė, nes jau nevyko teisiamieji posėdžiai. Tokius jo tvirtinimus paneigia tai, kad ir 2017 m., iki apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo, vyko teisiamieji posėdžiai, kuriuose dalyvavo ir Ž. N., turėjo galimybę pasisakyti, tačiau apie R. L. nieko neužsiminė (27 t., b. l. 63-78, 81-84). Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka Ž. N. gynėjas pateikė nuasmenintas Panevėžio apygardos teismo ir Lietuvos apeliacinio teismo nutartis, iš kurių matyti, kad asmuo, kurio inicialai „R. L.“, buvo nuteistas už neteisėtą disponavimą labai dideliu kiekiu narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų prekursorių, o 2016 m. mirė (28 t. 134-138). Patikslinus šių nenuasmenintų nutarčių turinį Lietuvos teismų informacinėje sistemoje („Liteko“) matyti, kad Ž. N. gynėjo teismui pateiktos ir prie bylos pridėtos nutartys iš tiesų yra priimtos dėl R. L.. Kolegijos nuomone, nei papildomai pateikta informacija apie Ž. N. nurodyto asmens – R. L. teistumus už neteisėtą disponavimą narkotinėmis medžiagomis, nei jo mirties faktas savaime nepatvirtina Ž. N. versijos ir nepaneigia jo kaltės dėl padarytos nusikalstamos veikos. Baudžiamojoje byloje nėra jokių Ž. N. teiginius apie R. L. dalyvavimą nagrinėjamoje nusikalstamoje veikoje patvirtinančių įrodymų.

13443. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius R. P., D. B. ir Ž. N. nusikalstamos veikos organizuota grupe neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinės medžiagos kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandos sudėties požymius. BK 260 straipsnyje nurodyta nusikalstama veika padaromos tik tiesiogine tyčia. Ž. N. gynėjo apeliaciniame skunde tvirtinama, kad nuteistasis nežinojo, kas konkrečiai bus vežama slėptuvėje ir to nepaneigia nei R. V. parodymai, nei kita bylos medžiaga. Tačiau tokie jo aiškinimai yra paneigti ir teismas išdėstė tokių aiškinimų atmetimo motyvus, kurie yra pagrįsti konkrečiais bylos duomenimis. Pagal teismų praktiką sprendžiant klausimą dėl asmens kaltės, būtina atskleisti kaltininko tyčios turinį, t. y. konstatuoti, kad kaltininkas suvokė, jog medžiagos, su kuriomis yra susiję jo veiksmai, yra narkotinės ar psichotropinės medžiagos, bent bendrais bruožais suvokė jų kiekį, suprato daromų veiksmų pavojingumo pobūdį ir to siekė. Kolegijos nuomone, tokios aplinkybės šioje byloje neabejotinai įrodytos. Bylos įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės apie Ž. N., R. P., D. B. dėtas pastangas veikti itin užmaskuotai naudojant papildomus telefonus ir abonentinius numerius, itin aktyvų Ž. N. kontaktavimą su krovinį gabenančiu R. V. ir visos informacijos perdavimą kartu veikiantiems asmenims – R. P. ir D. B., taip pat pastarųjų didelį suinteresuotumą ir naudotas atsargumo priemones, bendrus visų veiksmus sulaikius kontrabanda vežtas narkotines medžiagas, pagrįstai leidžia daryti išvadą, jog visi suprato, jog neteisėtai disponuoja narkotinėmis medžiagomis kontrabandos būdu, suvokė savo veikos pavojingumą, bet vis tiek taip siekė veikti. Nekyla abejonių, kad ir Ž. N. bent bendrais bruožais tikrai suprato, kad gabenamas labai didelis narkotinės medžiagos kiekis, suvokė savo veikų pavojingumo pobūdį ir siekė taip veikti. Teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad R. P., D. B. ir Ž. N. kartu su R. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizuota grupe, veikdami tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu, padarė šių narkotinių medžiagų kontrabandą ir šias jų nusikalstamas veikas teisingai kvalifikavo pagal BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies bei BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sutaptį.

135Dėl R. P., D. P. ir R. T. kaltės organizuota grupe neteisėtai disponavus labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų, 2013-05-12 rastų puspriekabėje „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), ir jas gabenus kontrabanda bei dėl D. P. disponavimo didelės vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu ir transporto priemonių identifikavimo numerių klastojimo

13644. Kad nuteistieji R. P., D. P. ir R. T. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis neteisėtai disponavo labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jas gabeno kontrabanda, kol krovinys buvo sulaikytas muitinės pareigūnų, patvirtina teisiamajame posėdyje išnagrinėti įrodymai: liudytojų parodymai, taip pat juos patvirtinantys ištirti rašytiniai bylos įrodymai.

13745. Bylos įrodymais nustatyta, kad 2013-05-12 Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio poste buvo sulaikytas I. N. vairuotas vilkikas „Scania“, valst. Nr. ( - ) su puspriekabe „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), kurioje rastas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų – 725,815 kg kanapių dervos (hašišo). BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleistas sulaikytą vilkiką su puspriekabe vairavęs I. N. prisipažino ir parodė visas jam žinomas pagrindines nusikalstamos veikos aplinkybes. Pirmosios instancijos teismas, grįsdamas apkaltinamąjį nuosprendį šioje dalyje asmens, kuriam baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 391 straipsnį, nepažeidė teismų praktikoje suformuotų tokių parodymų vertinimo ypatumų bei BPK 20 straipsnio 5 dalies reikalavimų. Iš liudytojo I. N. parodymų teisiamajame posėdyje seka, kad 2013 m. kovo mėn. jis įsidarbino D. P. vadovaujamoje pervežimų bendrovėje UAB ( - ) vairuotoju ekspeditoriumi važinėti į Europą ir Rusiją. 2013 m. vasario mėnesio pabaigoje pažįstamo R. T. siūlymu jie susitiko pasikalbėti Vilkaviškyje prie parduotuvės „Norfa“, atvyko dar vienas asmuo – R. P., kuris pasiūlė vežti kontrabandą, pavadinęs ją „saldainiais“ bei užsiregistruoti savo vardu vilkiko priekabą. Jam buvo pasiūlyta už vieną reisą 5000 eurų, pasakyta, kad reikės važiuoti į Ispanijos Karalystę, taip pat iš klausimų apie turimą vizą suprato, kad reikės važiuoti į Rusiją. Po kelių dienų su R. T. nuvyko į įmonę UAB ( - ), kur jau laukė R. P., atvažiavo D. P., kuris parodė vilkiką bei neregistruotą priekabą ir aptarė įdarbinimo reikalus, vėliau D. P. jam padėjo užregistruoti priekabą „Regitroje“, jis tik pasirašė dokumentus, tiksliai negali pasakyti kokius, tačiau ne įgaliojimą, jokių panaudos dokumentų taip pat nebuvo. Po priekabos užregistravimo su ja jis vyko į kelis reisus į Baltarusiją, Prancūziją, o po kurio laiko jį išsikvietė D. P. su R. P. ir pasakė, kad reikės dirbti su kita panašia priekaba ant kurios buvo perkelti jo vardu registruotos priekabos numeriai „( - )“, o R. P., dalyvaujant ir R. T., jam paaiškino priekabos veikimo principą, iš kurio jis suprato apie priekaboje esančią slėptuvę, ir nurodė, kad jam reikės vykti į Ispaniją, paaiškino tiksliai kur, davė telefoną be numerių ir pasakė, jog susisieks. Pakeliui į Ispaniją išsikrovęs krovinį Olandijoje parašė D. P. trumpąją žinutę klausdamas, ką krauti toliau, o šis jam parašė „mink tuščias, kur tau nurodyta, nes nėra laiko“. Su R. P. šio reiso metu jis ryšio nepalaikė, ryšį dėl legalaus krovinio jis palaikė su D. P. tarnybiniu telefonu. Atvažiavęs į R. P. nurodytą aikštelę Ispanijoje, prie jo priėjo rusiškai su kalbantis asmuo, kuris jam padavė savo automobilio raktelius, o pats sėdo į jo (I. N.) vilkiką ir išvažiavo, o grįžęs pasakė, kad viskas tvarkoje, jie vėl apsikeitė mašinomis. D. P. suradus jam krovinį į Lietuvą, grįžęs išsikrovė Vilniuje, o vairuotą sąstatą pastatė teritorijoje. Už dviejų dienų jam paskambinęs D. P. pasakė, kad reikia važiuoti su kroviniu į Baltarusiją, kur išsikrovęs tuščias važiavo į Rusiją. Anksčiau R. P. buvo minėjęs, kad su kontrabanda reikės važiuoti į Rusiją, ties Sankt Peterburgu sustoti ir jam bus parašyta į slaptą telefoną. Nuvykus jam paskambino D. P. ir klausė fakso – kaip jis suprato, jam duoto slapto telefono numerio kadangi šio numerio nežinojo ir jis pats, D. P. liepė jam iš telefono paskambinti. Neužilgo jis gavo žinutę rusų kalba, o jam parašius savo stovėjimo vietos duomenis, automobiliu privažiavęs asmuo nulydėjo jį į iškrovimo angaras, dirbtuves. Angare buvo atidaryta slėptuvė, kurioje jis pamatė sudėtas A4 lapo dydžio pakuotes, lydėjusiam asmeniui prapjovus pakuotę, jis (I. N.) pamatė viduje augalinę medžiagą, o asmuo pasakė, kad tai narkotinė medžiaga – hašišas ir padavė 10 000 eurų. Taip pat iš liudytojo I. N. parodymų seka, kad hidrauliniai įrenginiai kelionės metu negedo, D. P., kaip jis (I. N.) suprato, ta sistema nesidomėjo. Iš D. P. gavęs duomenis apie atgalinį krovinį, jį pasikrovė ir vežė į Vilnių, kur jo laukė D. P. ir R. P.. Su pastaruoju jis (I. N.) kabinoje pasidalino pinigus – po 5 000 eurų kiekvienam. Jam (I. N.) dėl asmeninių priežasčių atsisakius vykti į kitą reisą R. P. pasakė, kad į Europą nuvažiuos kitas žmogus, minėjo, kad gal reikės paprašyti R. (T.), tačiau kas vėl važiavo į Europą parvežti kontrabandos jis tiksliai nežino. Grįžęs iš Rusijos, jis buvo susitikę su R. T., kuris klausė, ką jis (I. N.) vežė, o jam atsakius, R. T. nusikeikė ir daugiau jie nesimatė. Vėliau jam paskambino D. P. ir pranešė, kad priekaba grįžo, krovinys pakrautas ir reikia važiuoti į Baltarusiją ir jis (I. N.) gegužės 12 d., apie 14 val. pajudėjo iš UAB ( - ) kiemo, „Lavoriškių“ muitinės poste reikėjo stovėti eilėje, o apie 20 val. priekabos patikrinimo metu nustačius, kad neatitinka krovinio svoris, buvo išgręžta puspriekabės apačia ir radus kontrabandą jis sulaikytas. Liudytojas I. N. taip pat parodė, kad prieš reisus su kontrabanda telefoną jis gaudavo iš R. P., po reiso reikėdavo telefonu atsikratyti. Iš jo parodymų matyti, kad legalių reisų metu D. P. jo nekontroliavo, bendraudavo tik dėl krovinio, taip pat D. P. buvo išsireiškė, kad jie dirba savo darbą, o jis – savo. Abejoti BK 391 straipsnio pagrindu nuo baudžiamosios atsakomybės atleisto liudytojo I. N. parodymų patikimumu teismas neturėjo jokio pagrindo, kaip teisingai pažymėta apkaltinamajame nuosprendyje, jie buvo nuoseklūs ir išsamūs ikiteisminio tyrimo metu ir bylą nagrinėjant teisiamajame posėdyje.

13846.Bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, siekiant patikslinti liudytojo I. N. nurodomas aplinkybes, susijusias su puspriekabės registravimu, buvo pagarsinti jo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, iš esmės identiški teisiamajame posėdyje duotiems parodymams (1 t., b. l. 158-162). Iš byloje esančių 2013-07-08 parodymų patikrinimo vietoje protokolų matyti, kad I. N. parodymai apie susitikimų su R. P. ir telefonų gavimo iš pastarojo, puspriekabės gavimo ir slėptuvės parodymo bei jos atidarymo aplinkybes buvo patikrinti parodymų patikrinimo vietoje metu (13 t., b.l. 36-40, 43-46). Iš 2013-07-08 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad I. N. iš pateiktų nuotraukų pagal bendrus veido bruožus tvirtai atpažino R. P., kaip asmenį, apie kurį davė parodymus, kaip apie vyriškį vardu „R.“ (13 t., b. l. 49-51). Nors ir šiuo atveju, analogiškai kaip ir asmens parodymo atpažinti atlikimo su liudytoju R. V. metu, nesilaikyta BPK 192 straipsnyje numatytos asmens parodymo atpažinti tvarkos, atliekant R. P. atpažinimą iš nuotraukų, o ne gyvai, šis pažeidimas nėra esminis ir nesuteikia pagrindo šį protokolą vertinti kaip iš esmės netinkamą įrodymą byloje. Taip pat, priešingai negu teigiama apeliaciniuose skunduose, liudytojo I. N. parodymuose esantys netikslumai nėra esminiai ir nesuteikia pagrindo vertinti jo duotų parodymų kaip prieštaringų ar nepatikimų.

13947. Liudytojo I. N. parodymų patikimumą patvirtina ir kitų liudytojų parodymai bei byloje esantys rašytiniai įrodymai. Liudytojo I. N. parodymai apie eilę muitinės poste išvykstant į Rusijos Federaciją sutampa su liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto muitinės pareigūno Š. B. parodymais apie tai, kad net ir jau įvažiavęs į patį muitinės postą I. N. vairuotas vilkikas buvo pradėtas tikrinti tik po maždaug dvejų valandų. Priešingai negu tvirtinama apeliaciniuose skunduose, tai, kad liudytojo I. N. nurodytų aplinkybių apie susitikimą su R. P. ir R. T. pastarieji nepatvirtino tik rodo šių nuteistųjų gynybinę poziciją ir nepaneigia I. N. nurodytų aplinkybių. Kad jo susitikimai ar pokalbiai su nuteistaisiais oficialiai naudotais mobiliojo ryšio abonentais nebuvo užfiksuoti kaip turintys reikšmės atliekant sankcionuotus tyrimo veiksmų protokoluose taip pat savaime nesuteikia pagrindo abejoti liudyto parodymų patikimumu.

14048. I. N. nurodytos aplinkybės apie tai, kad jam atsisakius vykti į reisą Europoje (kuriame bylos įrodymais buvo pakrauta narkotinių medžiagų kontrabanda) R. P. ketino siųsti kitą vairuotoją – R. T. – sutampa su liudytojo V. K. parodymais. Iš šio liudytojo parodymų seka, kad 2013 m. gegužės mėnesį, dirbdamas vairuotoju D. P. tėvo vadovaujamoje pervežimų bendrovėje D. P. prašymu vežė vieną krovinį iš Lietuvos iki Lenkijos bendrovės – UAB ( - ) transporto priemone, kadangi ją turėjęs vairuoti asmuo į reisą nevyko dėl asmeninių priežasčių. Prieš išvažiuojant iš Lietuvos, D. P. pasakė, kad po išsikrovimo Lenkijoje jį pakeis kitas vairuotojas, priežasčių nesakė. Lenkijoje buvo pakrautas kitas krovinys, kurį vežė jau kitas vairuotojas, kurį iš asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolo matyti, atpažino kaip R. T. (1 t., b. l. 169-172). R. T. jo pakeitimo priežasčių nenurodė, kažkurį laiką jis dar su juo važiavo, iš jo girdėjo, kad pastarasis turės po krovinio išsikrovimo Vokietijoje turės vykti į Ispaniją. V. K. taip pat parodė, kad Lenkijos į Lietuvą jis grįžo kitu UAB ( - ) vilkiku, kuris tuomet važiavo iš reiso į Lietuvą. Jo vairuoto reiso metu buvo užstrigęs kelyje, teko kviesti pagalbą, kad ištrauktų vilkiką su puspriekabe, taip pat pastebėjo oro padavimo trikdžius, tačiau kelionę tęsė, nuo maršruto niekur nukrypęs ar nukreiptas nebuvo, vilkikui bei puspriekabei jokie remonto darbai nebuvo daromi. Nuteistieji D. P. ir R. T. tvirtina, kad V. K. buvo pakeistas dėl techninių priežasčių šiam nukrypus nuo kelio ir patyrus gedimų, o kalba apie pakeitimą kitu prieš reisą galėjo būti tik dėl V. K. patirties stokos. Iš liudytojo V. K. parodymų išties matyti, kad buvo įvykęs vilkiko užbuksavimas, o oro padavimo sistema veikė su trikdžiais, tačiau dėl šių priežasčių jis nebuvo priverstas nutraukti reiso, skubaus remonto nereikėjo, būtinybės būti pakeistu kitu vairuotoju – nebuvo, kelionę tęsė tol, kol pagal išankstinį susitarimą buvo pakeistas R. T..

14149. Iš liudytoju teisiamajame posėdyje apklausto UAB ( - ) vadybininko R. S. parodymų apie vairuotojų kelionių metu patirtų išlaidų apskaitą ir avanso apyskaitų duomenis matyti, kad R. T. minėto reiso iš Lenkijos į Lietuvą metu išlaidų turėjo tik už kurą bei kelių mokesčiams, jokių kitų išlaidų čekių pateikta nebuvo, iš įmonės sąskaitos pinigai į jokius servisus nebuvo pervesti bei R. T. jokių dokumentų dėl remonto nepateikė. Taip pat iš liudytojo R. S. parodymų matyti, kad vairuotojo V. K. pakeitimo R. T. klausimą sprendė D. P., kodėl tai buvo padaryta – jam nežinoma. Liudytojo R. S. parodymus apie R. T. 2013-04-30 – 2013-05-10 laikotarpiu išmokėtas sumas už kurą ir kelių mokestį patvirtina byloje esantis 2014-02-06 daiktų, dokumentų pateikimo protokolas (2 t., b. l. 169-174). Tenkinant nuteistojo R. T. gynėjos R. A. Kučinskaitės prašymą, apeliacinės instancijos teismo posėdyje jai buvo suteikta galimybė užduoti klausimus nuteistajam D. P., siekiant išsiaiškinti visas liudytojo V. K. vykimo į Lenkiją bei jo pakeitimo kitu vairuotoju aplinkybes. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, atsakydamas į nuteistojo R. T. gynėjos klausimus nuteistasis D. P. parodė, kad V. K. ne pirmą kartą vyko į užsienį, tačiau tai buvo jo pirma savarankiška kelionė, todėl nors jis (D. P.) konkrečiai prieš reisą nesakė V. K., kad Lenkijoje jis bus pakeistas kitu vairuotoju, tačiau sakė, kad žiūrės, kaip V. K. seksis, o jeigu nesiseks – pakeis jį kitu vairuotoju. V. K. ne ten nuvažiavus ir užbuksavus, buvo išsiųstas kitas vairuotojas, su kuriuo pasikeitė Vokietijoje, o ne Lenkijoje. Atsakydamas į klausimus dėl R. T. vykimo pakeisti V. K., D. P. parodė, kad nors R. T. įmonėje dirbo vadybininku, o ne vairuotoju, tačiau buvo sudarytas susitarimas, kad išskirtiniu atveju jis galėtų vykti pakeisti kitą vairuotoją, nes turėjo teisę vairuoti vilkiką. D. P. teigimu, po užbuksavimo V. K. dar išsikrovė ir pasikrovė Lenkijoje ir nuvažiavo iki Vokietijos, kur jau įsėdo ir R. T., kartu pavažiavo iki Belgijos ar Olandijos, iš kur V. K. automobiliu grįžo į Lietuvą. Pasak D. P., atvykęs R. T. remontavo šį vilkiką Prancūzijoje, nes tęsti kelionės nebuvo galima, buvo pateikta tai patvirtinanti remonto sąskaitos kopija (28 t., b. l. 80). Kolegijos vertinimu nei nuteistojo D. P. parodymai, duoti bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme, nei teismui pateikta sąskaita apie Prancūzijos Respublikoje atliktus serviso darbus R. T. vairuotai transporto priemonei nepaneigia bylos įrodymais nustatytų faktinių aplinkybių, kad pagal išankstinį susitarimą D. P. ir R. P. nurodymu R. T. pakeitė vairuotoją V. K. ir vyko į Ispanijos Karalystę, kur į vilkiko puspriekabėje esančią slėptuvę buvo pakrautos ir į Lietuvos Respubliką atgabentos narkotinės medžiagos.

14250. Liudytojo I. N. parodymus apie jo vardu registruotos puspriekabės pakeitimą kita panašia puspriekabe su slėptuve ir numerių pakeitimą patvirtina byloje esantys įrodymai: įvykio vietos apžiūros, daiktų apžiūros protokolai, specialistų išvados. Iš byloje esančio 2013-05-12 įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta Vilniaus teritorinės muitinės „Lavoriškių“ kelio posto detalaus tikrinimo angare stovinti krovininė transporto priemonė – „Scania“, valst. Nr. ( - ), su puspriekabė „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), apžiūros metu puspriekabės grindyse įrengtoje slėptuvėje rasta ir paimta 110 pakuočių su augalinės kilmės medžiaga, kurią ištyrus paaiškėjo, kad tai narkotinė medžiaga – kanapių derva (1 t., b. l. 95-112, t. 7, b. l. 112-113). Byloje esančiame transporto priemonės registracijos liudijime nurodyta, kad puspriekabė „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), buvo 2013-02-18 užregistruota I. N. vardu, o vilkikas „Scania“, valst. Nr. ( - ), registruotas UAB ( - ) vardu (1 t., b. l. 112). Siekiant išsiaiškinti, ar nėra pakeisti sulaikyto vilkiko ir puspriekabės identifikavimo duomenys, buvo atlikti šių objektų tyrimai. Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2014-03-06 specialisto išvada patvirtino, kad vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), VIN yra suklastotas, perkalant visus identifikavimo numerio simbolius – originalus vilkiko VIN yra ( - ) (7 t., b. l. 154-155). Tuo tarpu Lietuvos policijos kriminalistinių tyrimų centro 2013-06-19 specialisto išvadoje konstatuota, kad tyrimui pateiktos puspriekabės „Fruehauf“ tikrasis gamintojas ir tipas vis tik yra „Chereau CD 382“, be to tiek valstybinis numeris( - ), tiek VIN yra suklastotas, perkalant atskirus identifikavimo simbolius. Originalus puspriekabės VIN yra( - ); dalis gamintojo žymėjimų yra suklastota arba pašalinta (7 t., b. l. 134-135). Iš byloje esančio Lietuvos Kriminalinės policijos biuro Tarptautinių ryšių valdybos 2013-10-14 rašto Nr. TR/7041/26/LT/13 matyti, kad priekaba „Chereau CD 382“ VIN Nr. ( - ), yra paieškoma kaip vogta Prancūzijoje (7 t., b. l. 137). Byloje esanti 2013-07-12 specialisto išvada Nr. 140-(3116)-IS1-3648 patvirtina, kad puspriekabės „Fruehauf“, valst. Nr. ( - ), VIN kodo Nr. ( - ) simboliai (išskyrus „4“) buvo padaryti kaltukų matricomis, kurių įspaudai buvo padaryti 2013-06-11 slapto patekimo į UAB ( - ) patalpas metu (7 t., b. l. 145-149).

14351. Nuteistojo D. P. ir nuteistojo R. T. gynėjos apeliacinių skundų teiginiai, kad I. N. melagingai nurodė puspriekabės įgijimo bei jos identifikavimo numerių perkalimo aplinkybes atmestini kaip neatitinkantys bylos įrodymų visumos. Iš apkaltinamojo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino su ir šiomis aplinkybėmis susijusius nuteistųjų parodymus bei kitus bylos duomenis ir motyvuotai dėl to pasisakė. Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, jog neįtikima, kad perkalti savo vardu registruotos puspriekabės numerius kitai transporto priemonei galėjęs prašyti pats I. N.. Bylos įrodymų visuma patvirtina, kad puspriekabė „Fruehauf“ tik formaliai buvo registruota I. N. vardu, D. P. vadovavo tiek jos registravimo metu, tiek vėlesnio naudojimo metu, puspriekabė buvo naudojama reisui į Ispanijos Karalystę, nors pats I. N. į reisą nevyko. Be to, kaip teisingai pažymėta skundžiamame nuosprendyje, duomenys buvo keisti ne I. N. vardu registruotai puspriekabei „Fruehauf“, o būtent šios oficialiai registruotos puspriekabės duomenimis buvo pasinaudota, juos suteikiant vogtai puspriekabei „Chereau“ su įrengta slėptuve. Apeliaciniuose skunduose nurodomi teismui pateikti duomenys apie tai, kad I. N. puspriekabę „Fruehauf“ įgijo anksčiau, nei jo paties nurodoma įdarbinimo UAB ( - ) ir puspriekabės registravimo jo vardu data, nesuteikia pagrindo abejoti liudytojo I. N. parodymų patikimumu, o tik patvirtina, kolegijos manymu, iš anksto D. P. R. P. nurodymu vykdytą kruopščiai apgalvotą planą dėl transporto priemonės narkotinėms medžiagoms gabenti kontrabanda suradimo.

14452. Nors nuteistasis D. P. neigia ką nors žinojęs apie sulaikyto vilkiko ir puspriekabės su slėptuve identifikavimo numerių klastojimą ir slėptuvės įrengimą bei puspriekabės vagystę, byloje esantys slapto sekimo, slapto pateikimo į patalpas, kratų, daiktų apžiūros protokolai pagrįstai leido teismui daryti priešingą išvadą. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-09 nutartimi nuo 2013-04-13 iki 2013-07-13 sankcionuoti R. P. ir kitų (D. B., G. N., Ž. N.) slapto sekimo veiksmai, darant garso ir vaizdo įrašus, esant duomenų apie šių asmenų galimai daromas nusikalstamas veikas, susijusias su narkotinių medžiagų platinimu (5 t., b. l. 31-32). Iš 2014-05-12 elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokolo matyti, kad atliekant R. P. elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolę nustatyta, jog 2013-04-11 R. P. telefonu domėjosi galimybe įsigyti švino lakštų, o 2013-04-18 pokalbio metu tariasi dėl jų paėmimo (6 t., b. l. 69-72, 80). Kilus įtarimui dėl švino galimo panaudojimo slėptuvės puspriekabėje įrengimui buvo atliktas slaptas R. P. sekimas ir iš byloje esančio 2013-04-22 slapto sekimo protokolo matyti, kad 2013-04-18 R. P., pasiėmęs šviną, atvažiavo į bendrovių UAB ( - ) ir UAB ( - ) (5 t., b. l. 49). Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 nutartimi, esant duomenų, kad D. P. naudojamose dirbtuvėse R. P. nurodymu D. P. galimai organizuoja slėptuvių įrengimą puspriekabėse narkotinių medžiagų kontrabandai, siekiant surinkti ir užfiksuoti tyrimui reikšmingus duomenis, buvo leista ikiteisminio tyrimo pareigūnams D. Ž. ir M. N., neatskleidžiant savo tapatybės, nuo 2013-04-22 iki 2013-06-22 atlikti veiksmus prieš R. P. ir D. P. – slapta patekti į naudojamas dirbtuves, įmontuoti vaizdo ir garso įrašymo technines priemones, atlikti apžiūrą, paimti pėdsakus, daryti vaizdo, garso įrašus panaudojant technines priemones (5 t., b. l. 53-55).

14553. Kaip matyti iš byloje surinktų rašytinių įrodymų, tyrimo duomenys apie D. P. galimai organizuojamą slėptuvių įrengimą puspriekabėse narkotinių medžiagų kontrabandai jo naudojamose dirbtuvėse – pasitvirtino. Ikiteisminio tyrimo pareigūno D. Ž. 2013-04-24 surašytame slapto patekimo į patalpas protokole su fotolentelėmis užfiksuota, kad patekus į D. P. naudotas patalpas (Trakų r., ( - ) ) rasta puspriekabė – šaldytuvas, valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ) baltos spalvos, jos viduje grindys yra šviežiai išlietos, priekinėje dalyje dar neišdžiūvę; taip pat viduje rasti du juodos spalvos maišai su putplasčių gabalais, naudos pirštinės, plastmasinių juostų gabaliukai, šalia puspriekabės guli rulonas švino bei metaliniai kampukai; taip pat patalpoje ant stalo rasti specialūs įrankiai, skirti VIN numeriams perkalti, lipdukas su puspriekabės „Fruehauf“ duomenimis bei VIN kodu Nr. ( - ), pusė Lietuvos Respublikos transporto priemonės registracijos liudijimo kopijos Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), VIN kodas ( - ) (5 t., b. l. 56-62).

14654. Iš byloje esančio teismo nutartimis sankcionuotus slaptus kriminalinės žvalgybos tyrimo veiksmus atlikusio pareigūno D. Ž. 2013-07-02 tarnybinio pranešimo matyti, kad atlikus slapto patekimo į D. P. naudotas patalpas metu ant lipduko bei kopijos bei registracijos liudijimo rastų duomenų analizę, nustatyta, kad puspriekabė „Fruehauf“ VIN kodas Nr. ( - ), valst. Nr. ( - ), priklauso I. N.. Atsižvelgiant į tai, kad lipdukas galimai yra puspriekabės identifikavimo lentelės klastotė, skirta užklijuoti ant vogtos puspriekabės, kilo įtarimas, kad rasta puspriekabė yra su galimai suklastotu VIN numeriu bei joje galimai įrengta slėptuve. Atlikus minėtos puspriekabės gabenamų krovinių analizę nustatyta, kad puspriekabė išvykusi į Lenkijos Respubliką, o 2013-05-08 grįžo į Lietuvos Respubliką ir stovėjo UAB ( - ) teritorijoje, kurioje prieš I. N. išvykimą į reisą jis buvo susitikęs su R. P.. 2013-05-12 iniciavus minėtos puspriekabės, išvykstančios iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką patikrinimą, jos grindyse įrengtoje slėptuvėje rasta augalinė medžiaga (5 t., b. l. 86-88). Bylos duomenys apie tai, kad iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką 2013-05-08 grįžusi puspriekabė iki I. N. išvykimo su ja ir sulaikymo 2013-05-12 stovėjo UAB ( - ) teritorijoje paneigia nuteistojo D. P. apeliacinio skundo teiginius, kad narkotinės medžiagos galėjo būti (paties vairuotojo I. N.) pakrautos ir Lietuvoje. Byloje nėra jokių tokias apelianto skundo prielaidas patvirtinančių duomenų.

14755. Pirmosios instancijos teismas įvykdė pareigą imtis pakankamų priemonių surinkti ir iširti byloje reikšmingus įrodymus ir liudytoju byloje apklausė ikiteisminio tyrimo veiksmus nagrinėjamoje byloje atlikusį Muitinės kriminalinės tarnybos pareigūną vyr. tyrėją D. Ž., kurio parodymai patvirtino aptartuose jo surašytuose protokoluose bei tarnybiniame pranešime esančius duomenis. Liudytojas D. Ž. pirmosios instancijos teisme parodė, kad pasiklausius R. P. pokalbio su metalais prekiaujančios bendrovės atstove dėl švino įsigijimo ir žinant, kad švinas yra naudojamas slėptuvių darymu vilkikuose, kad rentgenu jų nebūtų galima nustatyti, buvo padaryta prielaida, kad galimai D. P. dirbtuvėse yra įrenginėjamos slėptuvės vilkikuose. Sekimo metu buvo užfiksuota, kaip R. P., įsigijęs švino, atvyko į D. P. bendrovei priklausančioje teritorijoje esantį angarą. Sankcionuoto patekimo metu patekus į angarą, jame buvo rastos vogtos transporto priemonės, t. y. vilkikai ir puspriekabės, aptikta vienos iš puspriekabės – šaldytuvo neoriginali lentelė (lipdukas) su užrašytais kodais. Pagal tą lipduką atlikus transporto priemonės judėjimo analizę, buvo nustatytas ekonomiškai nepagrįstas reisas, kai transporto priemonė iš vienos šalies į kitą važiavo be krovinio. Sukėlusi įtarimą transporto priemonė, važiuojanti per sieną, buvo sulaikyta ir rentgeno pagalba vilkiko puspriekabės grindyse įrengtoje slėptuvėje vėl rastas didelis kiekis narkotinių medžiagų.

14856. Be to, pareigūnas D. Ž. liudytoju buvo apklaustas dar kartą nuteistojo D. P. ir jo gynėjo prašymu atliekant įrodymų tyrimą apeliacinės instancijos teismo posėdyje. Atsakydamas į D. P. gynėjo klausimus liudytojas D. Ž. parodė, kad R. P. slapto sekimo metu užfiksavus, jog pastarasis užsisakė švino, kilo įtarimas, kad švinas galimai bus panaudotas slėptuvės vilkiko priekaboje įrengimui, apie ką jis žino iš darbinės patirties. Gavus teismo leidimą patekti į patalpą – D. P. naudojamą angarą, atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo aptiktas rulonas švino, taip pat aptikta puspriekabė su šviežiai išlietomis džiūstančiomis grindimis. Ši protokole užfiksuota puspriekabė vėliau buvo surasta ir patikrinta, tačiau duomenų, kad joje buvo įrengta slėptuve – nenustatyta. D. Ž. papildomai paaiškino, kad žino, jog norint įrengti slėptuvę, reikia išardyti puspriekabės dugną, padaryti ertmę ir vėl iš naujo dugną išlieti. D. Ž. taip pat parodė, kad patekimo į puspriekabę metu buvo aptikta dalis dokumentų, kuriuose buvo nurodyti sulaikytos puspriekabės valstybiniai numeriai. Analizuojant šios puspriekabės judėjimą buvo nustatyta, kad ši transporto priemonė judėjo tarp Europos ir trečiųjų šalių ir buvo nustatyta, kad galimai joje gali būti gabenamos narkotinės medžiagos. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka buvo pagarsinti ir liudytojo D. Ž. parodymai pirmosios instancijos teisme bei jau minėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-04-22 nutartis, kuria buvo sankcionuoti ikiteisminio tyrimo pareigūnų D. Ž. ir M. N. slapto sekimo panaudojant technines priemones veiksmai. Kolegijos vertinimu, tai, kad liudytojo D. Ž. parodymuose minima ir jo surašytame protokole užfiksuota D. P. naudotame angare aptikta puspriekabė su šviežiai išlietomis džiūstančiomis grindimis vėliau buvo surasta ir ją patikrinus nenustatyta duomenų apie joje įrengtą slėptuvę, kaip ir ta aplinkybė, kad sulaikytoje puspriekabėje švinas nebuvo panaudotas, nepaneigia bylos įrodymų visuma pagrįstų apkaltinamojo nuosprendžio išvadų, jog slėptuvė sulaikytoje su narkotinėmis medžiagomis puspriekabėje buvo įrengta R. P. nurodymu D. P. pastangomis jo naudojamose UAB ( - ) dirbtuvėse.

14957. Tai, kad D. P. įmonės UAB ( - ) naudojamose dirbtuvėse buvo perkalami krovininių transporto priemonių identifikavimo duomenys patvirtina ir kiti bylos įrodymai. Iš to paties ikiteisminio tyrimo pareigūno – D. Ž. surašyto 2013-06-11 slapto patekimo į patalpas protokolo su fotolentelėmis matyti, kad slapto pateikimo į tas pačias D. P. naudojamas patalpas metu buvo rasta puspriekabė be jokių identifikavimo ženklų, vieta ant rėmo tarp ašių, kur galimai buvo iškaltas VIN numeris, užšifruota, taip pat aptikti specialūs įrankiai, galimai skirti VIN numerius perkalti, ant įrankių atžymėtos įvairių formų raidės lotynų kalba ir įvairių formų skaičiai nuo 0 iki 9 (5 t., b. l. 75-80). 2013-07-02 kratos protokole užfiksuota, kad matyti, kad kratos UAB ( - ) patalpose rasta ir paimta vilkikų identifikavimo lentelės, metaliniai simboliai, skirti VIN kodui iškalti, puspriekabės su VIN kodų identifikavimo lentelėse klastojimo požymiais (3 t., b. l. 191-192). Be to, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prie bylos pridėtas prokuroro papildomai pateiktas paraleliai vykusio ikiteisminio tyrimo metu pareigūno R. G. surašytas 2015-04-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokolas (28 t., b. l. 72-75, 78). 2015-04-21 kriminalinės žvalgybos veiksmų atlikimo protokole su vaizdo įrašais (kompaktiniais diskais) ir fotolentelėse užfiksuota, kad D. P. naudojamame angare 2013-06-10 S. J. klastoja vogtos puspriekabės (VIN( - )) identifikavimo numerius, o 2013-06-11 D. P. apžiūrinėjo puspriekabės VIN numerius, prie kurių dirbo S. J. (28 t., b. l. 72-75, 78, 86-104). Kolegijos nuomone, prokuroro pateiktas ir prie bylos pridėtas protokolas iš kitos baudžiamosios bylos vertintinas kartu su kitais rašytiniais bylos įrodymais jų visumoje. Jame užfiksuoti duomenys sutampa su šioje byloje surinktais įrodymais, patvirtinančiais, kad S. J. D. P. nurodymu klastojo transporto priemonių identifikavimo numerius.

15058. Nuteistojo D. P. bei jo gynėjo prašymu prie bylos pridėti ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje perskaityti paraleliai vykusio ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys iš šiuo metu Vilniaus miesto apylinkės teisme nagrinėjamos baudžiamosios bylos Nr. 1-765-1017/2018. Iš jų matyti, kad atliekant kriminalinės žvalgybos veiksmus buvo pateikta į tą patį angarą, tą pačią dieną kaip ir nagrinėjamoje byloje, protokolai surašyti kito tyrėjo. Tenkinus D. P. gynėjo prašymą, atliekant įrodymų tyrimą posėdyje peržiūrėtos 2013-06-11 vaizdo įrašo dalys, susijusios su protokole užfiksuota įvykių eiga. Nustatyta, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas patvirtina protokolo duomenis, jame nurodyti faktai užfiksuoti vaizdo įraše, taip pat ir D. P. užėjimas į patalpas, apie slėptuvių įrenginėjimą šiame vaizdo įraše duomenų nėra (28 t., b. l. 143-144). Kolegijos nuomone, ta aplinkybė, kad peržiūrėtame protokolo 2013-06-11 vaizdo įraše nėra užfiksuotas slėptuvių transporto priemonėse įrenginėjimo procesas, nepaneigia nagrinėjamoje byloje nustatyto fakto, kad R. P. nurodymu, D. P. prižiūrint, UAB ( - ) dirbtuvėse vilkiko puspriekabėje buvo įrengta slėptuvė, kurioje buvo gabentos sulaikytos narkotinės medžiagos. Kolegijos vertinimu, tai patvirtina ir bylai pateiktos išslaptintos 2013-06-11 pažyma dėl medžiagos tyrimo eigos bei 2013-06-12 ir 2013-06-13 pažymos dėl slapto patekimo į patalpas (D. P. naudotą angarą) ir jų apžiūros su fotolentelėmis, kuriose nustatytos aplinkybės sutampa su nagrinėjamoje byloje nustatytomis aplinkybėmis apie minėtame angare rastus įrankius ir priemones transporto priemonių identifikavimo numeriams klastoti, ant lapelių ranka surašytus identifikavimo numerius bei datas, atitinkančias vogtų transporto priemonių vagysčių datomis (28 t., b. l. 115-133). Kaip matyti iš bylą apeliacine tvarka nagrinėjant pridėtų išslaptintų Vilniaus apygardos teismo nutarčių, kriminalinės žvalgybos veiksmai ir techninių priemonių panaudojimas, kuriuos atlikus buvo gauti bylai reikšmingi duomenys, buvo atlikti teisėtai, esant įstatymuose nustatytam pagrindui, laikantis numatytos tvarkos (28 t., b. l. 106, 109-110).

15159. Liudytoju byloje apklausto ikiteisminio tyrimo pareigūno D. Ž. parodymai bei jo surašytų protokolų bei tarnybinio pranešimo duomenys apie tai, kad D. P. dirbtuvėse su paties D. P. žinia R. P. nurodymu buvo įrenginėjamos slėptuvės transporto priemonėse ir perkalami krovininių transporto priemonių identifikavimo numeriai, sutampa ir su nuteistojo S. J. parodymais teisiamajame posėdyje ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Pastarasis patvirtino, kad dirbo D. P. vadovaujamoje įmonėje, nurodymus perkalti numerius gaudavo iš D. P., kuris numerius parašydavo ant lapelių, pripažino, kad galėjo perkalti ir puspriekabės „Chereau“ bei vilkiko „Scania“ numerius, 2013 pavasarį matė atliekamus kažkokius transporto priemonių remonto darbus, taip pat matydavo įmonės teritorijoje besilankantį R. P., I. N. yra prašęs perkalti jo puspriekabės numerius. Teisiamajame posėdyje nuteistasis S. J. neigė matęs, kad dirbtuvėse būtų įrenginėjamos slėptuves, tačiau iš nuteistojo apklausos ikiteisminio tyrimo metu pas ikiteisminio tyrimo teisėją protokolo matyti, kad S. J. parodė 2013 m. balandžio pabaigoje matęs dirbtuvėse vykusius slėptuvės įrengimo transporto priemonėje darbus, identifikavimo transporto priemonių numerius perkaldavo D. P. nurodymu, matydavo pas D. P. atvykstantį asmenį iš Kauno. Taip pat šiuose S. J. parodymuose (o taip pat ir kituose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose) nėra jokių pastarojo teiginių apie tai, kad I. N. jo būtų prašęs perkalti puspriekabės duomenis (20 t., b. l. 26-30). Iš byloje esančio 2013-07-11 asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokolo matyti, kad S. J. atpažino R. P., kaip D. P. pažįstamą iš Kauno, kuris dažnai lankydavosi UAB ( - ) teritorijoje ir kurį matė prie remontuojamos puspriekabės (20 t., b. l. 40-44). 2013-07-11 parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuota, kad S. J. savo parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu. (20 t., b. l. 35-39). Teisiamojo posėdžio metu buvo apklaustas ir parodymus ikiteisminio tyrimo metu davęs liudytojas A. J., kuris bylą nagrinėjant teisme tvirtino nieko nežinantis apie D. P. įmonėje darytas slėptuves transporto priemonėse. Iš teisiamajame posėdyje pagarsintų liudytojo A. J. parodymų matyti, kad dirbdamas UAB ( - ), kuri dalinosi teritorija su UAB ( - ), iš šioje įmonėje dirbusio savo tėvo – S. J. buvo girdėjęs, kad UAB ( - ) naudojamame angare puspriekabėje buvo įrenginėjama slėptuvė, o D. P. jam yra rodęs slėptuvę vienos puspriekabės lubose, angare dažnai lankydavosi D. P. bei asmuo, kurį atpažino parodymų iš nuotraukų metu (1 t., b. l. 177-178). Kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014 ir kt.). Asmens parodymo atpažinti pagal nuotrauką protokole užfiksuota, kad liudytojas A. J. iš jam pateiktų asmenų nuotraukų atpažino R. P., kaip D. P. pažįstamą asmenį, kurį, jo manymu, matė angare tada, kai puspriekabėje buvo daroma slėptuvė (13 t., b. l. 163-164). Savo ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų neatitikimą teisiamajame posėdyje duotiems parodymams nuteistasis S. J. ir liudytojas A. J. motyvavo jiems darytu ikiteisminio tyrimo pareigūnų spaudimu dėl galimo jų suėmimo. Dėl tokių jų nurodomų aplinkybių teisiamajame posėdyje apklausti ikiteisminio tyrimo veiksmus su jais atlikę pareigūnai D. Ž. ir O. O. ir apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta apie tokios nuteistojo S. J. ir liudytojo A. J. pozicijos vertinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai vadovavosi nuteistojo S. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duotais parodymais, kaip atitinkančiais bylos įrodymų visumą.

15260. Nuteistasis D. P. savo apeliaciniame skunde taip pat teigia apie jam ir kitiems suimtiesiems byloje šių pareigūnų darytą neteisėtą poveikį, tačiau tokie apeliacinio skundo argumentai atmetami. Pirmosios instancijos teisme apklausti ikiteisminio tyrimo pareigūnai D. Ž. ir O. O. paneigė bet kokį darytą poveikį suimtiesiems ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino apie D. P. skunde nurodomas jų lankymosi tardymo izoliatoriuje aplinkybes. Abejoti šių liudytojais apklaustų pareigūnų parodymais teismas neturėjo jokio pagrindo, nėra jokių kitų duomenų byloje apie tai, kad ikiteisminio tyrimo metu pareigūnai D. Ž. ir O. O. grasino ar darė spaudimą, tam tikrus laikotarpius kardomoji priemonė – suėmimas byloje atskiriems asmenims buvo taikoma ne ikiteisminio tyrimo pareigūnų, o teismo sprendimais, apie patiriamą prievartą pastabų nepateikė nė vienas iš jų.

15361. Pagrįsta skundžiamo teismo nuosprendžio išvada, jog aptartų įrodymų visuma patvirtina, kad R. P., D. P. ir R. T., veikdami organizuota grupe, pasinaudojo jų pastangomis ir iniciatyva I. N. vardu užregistruotos puspriekabės duomenimis, perkaldami juos vogtai puspriekabei su įrengta slėptuve. Tai neabejotinai patvirtina ir tai, kad D. P., kuris rūpinosi transporto priemonės paruošimu ir davė nurodymus S. J. perkalti identifikavimo duomenis, buvo žinoma, kad disponuoja vogta puspriekabe neteisėtai ir nėra galimybių jos oficialiai registruoti Lietuvos Respublikoje. Taigi nuteistojo D. P., pripažinusio, kad dėl įvairių priežasčių būdavo perkalami transporto priemonių duomenys, parodymai, kad nėra davęs nurodymų S. J. perkalti sulaikytos puspriekabės duomenis, pagrįstai pirmosios instancijos teismo įvertinti kaip gynybinė pozicija. Skundžiamo nuosprendžio išvada, jog neįtikima situacija, kad techninį darbą įmonėje atlikdavęs S. J. būtų pats sprendęs, kokius duomenis kokiai transporto priemonei perkalti. Taigi tiek nuteistojo S. J., tiek liudytojų D. Ž. ir teisiamajame posėdyje pagarsinti A. J. parodymai ikiteisminio tyrimo metu, tiek aptarti rašytiniai bylos įrodymai leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad R. P. nurodymu D. P. vadovaujamos įmonės dirbtuvėse nelegalių krovinių gabenimui buvo įrengta slėptuvė transporto priemonėje ir suklastoti jos identifikavimo numeriai.

15462. Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka prie baudžiamosios bylos buvo pridėti ir kiti D. P. gynėjo pateikti dokumentai (28 t., b. l. 148 – 172, 178-179). Iš 2017-11-21 Muitinės kriminalinės tarnybos Vilniaus skyriaus rašto matyti, kad D. P. (kaip ir R. P. bei D. B.) buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas dėl neteisėto praturtėjimo, nenustačius aplinkybių, sąlygojančių būtinybę vertinti jų turtą kaip įgytą neteisėtai praturtėjus. Iš 2017-09-27 Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2 – ojo skyriaus nutarimo nutraukti ikiteisminį tyrimą matyti, kad ikiteisminis tyrimas D. P. dėl didelės vertės turto – transporto priemonių (vilkikų ir puspriekabių) įgijimo, žinant, kad jos gautos nusikalstamu būdu bei jų identifikavimo numerių suklastojimo nutrauktas nesurinkus pakankamai duomenų, pagrindžiančių jo kaltę padarius šias nusikalstamas veikas. Kolegijos vertinimu šie gynybos pateikti duomenys apie kitų D. P. pradėtų ikiteisminių tyrimų nutraukimą nepaneigia bylos įrodymų visumos, leidžiančios daryti išvadą dėl jo pagrįsto nuteisimo nagrinėjamoje byloje už neteisėtą disponavimą labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir jos gabenimą kontrabanda organizuota grupe bei už didelės vertės nusikalstamu būdu įgyto turto įgijimą ir naudojimą, o taip pat už transporto priemonių identifikavimo numerių suklastojimą.

15563. Apkaltinamajame nuosprendyje bei aukštesnės instancijos teismo nuosprendyje aptartų baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka byloje surinktų, visapusiškai ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma: nuteistojo S. J. ikiteisminio tyrimo teisėjui duoti parodymai, liudytojų I. N., A. J., D. Ž. parodymai, rašytiniai bylos įrodymai: slapto sekimo, asmens parodymo atpažinti protokolai ir kt. patvirtina, kad R. P., siekdamas nusikalstamo tikslo – neteisėtai pervežti labai didelį kiekį narkotinių medžiagų iš Ispanijos Karalystės į Rusijos Federaciją tranzitu per Lietuvos Respublikos ir Lenkijos Respublikos teritorijas, organizavo organizuotą bendrininkų grupę, į kurios sudėtį įėjo D. P., R. T. ir I. N., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 39¹ straipsnio pagrindu, bei parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis, parūpino telekomunikacinius įrenginius ryšio palaikymui su vairuotoju I. N. dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš transporto priemonės slėptuvės Rusijos Federacijoje, o D. P. parūpino žinomai vogtą transporto priemonę su perkaltais identifikavimo numeriais ir įrengta slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda, o R. T. R. P. nurodymu nurodyta transporto priemone nuvyko į Ispanijos Karalystę, pasikrovė į vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias nugabeno kontrabanda iš Ispanijos Karalystės tranzitu per Lenkijos Respublikos teritoriją į Lietuvos Respubliką, o I. N. R. P. ir D. P. duotais nurodymais nurodyta transporto priemone gabeno iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją slėptuvėje paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų, kol buvo sulaikytas muitinės pareigūnų.

15664. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje pagrįstai ir motyvuotai atmetė D. P. poziciją, kad jis nieko nežinojo apie puspriekabėje įrengtą slėptuvę, kaip paneigtą bylos įrodymų visuma. Byloje surinktais, teisiamajame posėdyje visapusiškai ištirtų ir įvertintų vienas kitą papildančių įrodymų visuma teisingai nustatyta ir tai, kad D. P., parūpindamas transporto priemonę su slėptuve ir suklastotais identifikavimo numeriais nelegalaus krovinio gabenimui, veikė ne savo iniciatyva, o vykdydamas R. P. nurodymus. Šio nuteistojo aktyvus dalyvavimas ruošiant tam reikalingą transporto priemonę, tariantis su vairuotojais, patvirtintas aptartais bylos įrodymais. Nuteistojo R. P. teiginiai, kad UAB ( - ) teritorijoje ne kartą lankėsi darbiniais reikalais ir šiuos teiginius patvirtinantys įvairūs rašytiniai duomenys nesuteikia pagrindo abejoti aptartų bylos įrodymų visuma nustatytų aplinkybių, kad R. P. lankymasis šios įmonės teritorijoje buvo susijęs su transporto priemonės su slėptuve ruošimu narkotinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu bei nurodymų vairuotojams davimu. Apkaltinamajame nuosprendyje motyvuotai pasisakyta dėl R. P. gynybinės pozicijos, esą jis negalėjo neteisėtai disponuoti dideliais kiekiais narkotinių medžiagų, nes neturėjo tam reikalingų lėšų.

15765. Pirmosios instancijos teismas, išsamiai išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad R. P., D. P. ir R. T. kartu su I. N. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas BK 391 straipsnio pagrindu), organizuota grupe, veikdami tiesiogine tyčia, neteisėtai disponavo narkotinėmis medžiagomis gabendami jas kontrabandos būdu, suvokė savo veikos pavojingumą ir siekė veikti. Taigi apkaltinamajame nuosprendyje tinkamai nustatyti objektyvieji ir subjektyvieji R. P., D. P. ir R. T. nusikalstamų veikų organizuota grupe neteisėtai disponavus labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabandos sudėties požymiai, jų nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies bei BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija) sutaptį.

15866. Bylos įrodymais nustatytos aplinkybės, jog narkotinių medžiagų gabenimui kontrabandos būdu organizuotos grupės buvo panaudotas ne tik UAB ( - ) vilkikas „Scania“ su suklastotais identifikavimo duomenimis, bet ir Prancūzijos Respublikoje vogta puspriekabė „Chereau CD 382“ su suklastotais identifikavimo numeriais. Nurodymus suklastoti vilkiko ir puspriekabės su joje įrengta slėptuve duomenis techniniui darbuotojui S. J. kaip įmonės (UAB ( - )) vadovas davė D. P.. Šios aplinkybės leido pirmosios instancijos teismui daryti pagrįstą išvadą, kad D. P. buvo žinoma, jog disponuoja minėta puspriekabe neteisėtai ir jos negalima oficialiai registruoti Lietuvos Respublikoje. Taip pat šios aplinkybės rodo, kad buvo bandoma užmaskuoti narkotinių medžiagų gabenimui naudojamo transporto priemonių junginio sąsajas su konkrečia įmone ir asmenimis. Tai, kad puspriekabės identifikavimo duomenys buvo suklastoti D. P. nurodymu jo įmonės teritorijoje patvirtina ne tik kito nuteistojo S. J. parodymai, 2013-06-11 slapto patekimo į patalpas protokolas, specialisto išvada Nr. 140-(3116)-IS1-3648. Kolegijai nekyla abejonių ir dėl vilkiko „Scania“ identifikavimo duomenų suklastojimo D. P. nurodymu UAB ( - ) dirbtuvėse. Iš jau aptartų kito nuteistojo S. J. parodymų teisiamajame posėdyje ir jo metu pagarsintų ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų seka, jog būtent jis UAB ( - ) dirbtuvėse D. P. nurodymu klastojo priekabų ir vilkikų identifikavimo duomenis, tam naudojo specialias D. P. parūpintas priemones, nors konkrečių numerių neįsidėmėjo, tačiau neneigia, kad D. P. nurodymu suklastojo puspriekabės „Chereau CD 382“ ir vilkiko „Scania“ identifikavimo duomenis. Taigi bylos įrodymų visuma nustatytos aplinkybės apie D. P. vaidmenį organizuotoje grupėje parūpinant transporto priemonę su slėptuve labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui, jo pastangos užmaskuoti transporto priemonės sąsajas su jo įmone, kriminalinės žvalgybos veiksmų pagrindu gauti duomenys apie įmonės dirbtuvėse klastojamus transporto priemonių identifikavimo duomenis, nuteistojo S. J. parodymai leido pirmosios instancijos teismui padaryti pagrįstą išvadą, kad ir UAB ( - ) priklausančio vilkiko „Scania“ identifikavimo duomenys buvo suklastoti ne kitur, kaip tik UAB( - )“ dirbtuvėse. Nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde nurodoma byloje esanti specialisto išvada tokios teismo išvados nepaneigia, iš jos tik matyti, kad vilkiko „Scania“ identifikavimo duomenys buvo suklastoti ne 2013-07-02 kratos UAB ( - ) patalpose metu rastais kaltukais (7 t., b. l. 159-161). Atsižvelgiant į prieš tai aptartus įrodymus, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino įrodytu, kad D. P. disponavo didelės vertės nusikalstamu būdu įgytu turtu – puspriekabe „Chereau CD 382“ ir veikdamas bendrai su S. J. suklastojo transporto priemonių – puspriekabės „Chereau CD 382“ ir vilkiko „Scania“ identifikavimo duomenis. Šios D. P. įvykdytos nusikalstamos veikos teisingai kvalifikuotos pagal atitinkamus baudžiamojo įstatymo straipsnius – BK 189 straipsnio 2 dalį ir BK 3061 straipsnio 1 dalį.

15967. Nuteistųjų ir jų gynėjų apeliaciniuose skunduose nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje nepagrįstai rėmėsi liudytojų R. V. ir I. N., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, parodymais. Skunduose detalizuojami argumentai, kodėl šiais parodymais nebuvo galima remtis: minėti liudytojai turėjo asmeninį interesą apkalbėti kitus asmenis, siekdami patys išvengti atsakomybės, taip pat nurodoma, kad jų parodymai nėra nuoseklūs, jie paneigti kitais įrodymų šaltiniais, todėl jų negalima vertinti kaip patikimo įrodymų šaltinio. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi prieš tai aptartomis asmenų, atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės, parodymų vertinimo taisyklėmis, formuojamomis EŽTT ir kasacinės instancijos teismo praktikoje. Tiek R. V., tiek I. N., kuriems pritaikius BK 39¹ straipsnį buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas, dalyvavo bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, kur visi proceso dalyviai galėjo užduoti jiems klausimus ir ginčyti jų parodymus. Taigi apeliantai bei jų gynėjai pasinaudojo savo teise užduoti klausimus, į kuriuos liudytojai davė išsamius atsakymus. Esminių prieštaravimų šių liudytojų parodymuose nenustatyta, jie buvo tinkamai ištirti, gretinami ir lyginami su kitais byloje esančiais duomenimis. Tai, kad liudytojai R. V. ir I. N. buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu, savaime nedaro jų parodymų mažiau vertingais ar abejotinais, palyginti su kitais.

16068. Atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės BK 391 straipsnio pagrindu liudytojų parodymai, nors ir labai svarbūs byloje, yra ne vieninteliai, patvirtinantys bylos aplinkybes ar lemiami sprendžiant nuteistųjų kaltės klausimą, todėl kai kurie apeliaciniuose skunduose nurodomi parodymų prieštaravimai nepaneigia jų parodymų, kuriuos patvirtina kiti bylos įrodymai, patikimumo, nuteistųjų kaltė buvo grindžiama įrodymų visuma. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad tiriant, tikrinant, vertinant ir grindžiant asmenų, kuriems baudžiamoji byla nutraukta pagal BK 391 straipsnį, parodymais apkaltinamąjį nuosprendį, nepažeisti praktikoje suformuoti tokių parodymų vertinimo ypatumai bei BPK 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinti reikalavimai. Tai, kad teismas įrodymus vertino ne taip, kaip to norėtų nuteistieji ir (ar) jų gynėjai, savaime negali būti laikoma baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimu. Byloje nenustatytas šių liudytojų asmeninis suinteresuotumas – liudytojus su nuteistaisiais siejo darbiniai santykiai, tarp jų nebuvo jokių įsiskolinimų ar asmeninių konfliktų, kurie būtų galėję suteikti pagrindą liudytojams apkalbėti nuteistuosius. Byloje taip pat nenustatyta, kad R. V. ir I. N., atleistų nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 391 straipsnį, parodymai būtų duoti nesavanoriškai.

16169. Pirmosios instancijos teismas, vertindamas visus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus bei nustatydamas faktines bylos aplinkybes, BPK 20 straipsnyje išdėstytų įrodymų vertinimo taisyklių nepažeidė. Apkaltinamajame nuosprendyje atlikta išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, laikydamasis BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatų, apkaltinamajame nuosprendyje, be įrodymų, kuriais grindžiamos teismo išvados, nurodė ir motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kaltinamųjų parodymus. Pirmosios instancijos teismas išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, išsamiai išanalizavo bylos duomenis ir skundžiamame nuosprendyje išdėstė motyvuotas išvadas, su kuriomis nesutikti nėra pagrindo. Nuteistųjų R. P., D. B., Ž. N., D. P. ir R. T. kaltė padarius jiems inkriminuotas nusikalstamas veikas įrodyta ne tik asmenų, kurie buvo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pritaikius BK 391 straipsnį, parodymais, o byloje surinktų ir teisiamojo posėdžio metu ištirtų įrodymų visuma. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, juos vertinant atsietai nuo įrodymų visumos, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neišsamų, neobjektyvų, šališką nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą.

162Dėl organizuotos grupės

16370. Skundžiamame apkaltinamajame nuosprendyje konstatuota, kad nuteistųjų R. P. kartu su D. B. ir Ž. N. bei R. V. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas), o taip pat R. P. kartu su D. P., R. T. bei I. N. (dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas) įvykdytų nusikalstamų veikų įrodytomis pripažintos faktinės aplinkybės atitinka BK 25 straipsnio 3 dalyje nurodytą bendrininkavimo formą – organizuotą grupę. Minėtame BK straipsnyje nurodyta, kad organizuota grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria daryti kelis nusikaltimus arba vieną apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą ir kiekvienas grupės narys, darydamas nusikaltimą, atlieka tam tikrą užduotį ar turi skirtingą vaidmenį. Teismų praktikoje vienas iš svarbių aspektų, sprendžiant, ar yra organizuotos grupės požymis, yra grupės narių, darančių nusikaltimą, pasiskirstymas tam tikromis užduotimis ar atlikimu tam tikro vaidmens. Tai parodo didesnio, nei paprastos bendrininkų grupės, organizuotumo lygį. Taip pat nebūtina, kad kiekvienas grupės narys tiesiogiai realizuotų BK specialiosios dalies straipsnyje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, tačiau organizuotoje grupės nariai atsako ir kaip vykdytojai nepriklausomai nuo vaidmens ar konkrečios užduoties (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-153-693/2017). Organizuotos grupės narys gali atlikti tokias funkcijas kaip aplinkos stebėjimas, kitų grupės narių nuvežimas į numatytą nusikaltimo vietą ir parvežimas ar kitus veiksmus, kurie galėtų atitikti padėjėjo požymius (BK 24 straipsnio 6 dalis), tačiau, nustačius organizuotos grupės buvimą, ir tokius veiksmus atlikęs asmuo prilygsta nusikaltimo vykdytojui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-258-222/2017). Pagal teismų praktiką organizuota grupė gali susiformuoti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje (t. y. tiek rengiantis daryti nusikaltimą, tiek ir pradėjus jį daryti), tačiau visais atvejais inkriminuojant organizuotą grupę būtina nustatyti išankstinį susitarimą, vaidmenų ar užduočių pasiskirstymą, kaltininko tyčią dalyvauti tokios grupės daromuose nusikaltimuose ir prisidedant (atliekant tam tikrą užduotį, turint konkretų vaidmenį) prie to, kad būtų pasiektas atitinkamas nusikalstamas rezultatas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K- 545-489/2015, 2K-159-746/2015, 2K-70/2014). Nors paprastai organizuotos grupės narius sieja pakankamai pastovūs, netrumpalaikiai ryšiai, tačiau sprendžiant apie organizuotos grupės buvimą šios aplinkybės nėra esminės ir (ar) lemiamos. Pagal BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas organizuota grupė yra (gali būti) ir tada, kai asmenys susitaria daryti vieną apysunkį, sunkų arba labai sunkų nusikaltimą. Be to, pagal teismų praktiką nebūtina, kad visi bendrą sumanymą įgyvendinantys asmenys pažinotų vienas kitą, palaikytų tarpusavio ryšius ir pan., pakanka abipusio supratimo, kad iš anksto parengtą nusikalstamos veikos padarymo planą jie realizuoja bendrai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-75-648/2017). Darant išvadas dėl organizuotos grupės požymio, būtina įvertinti visas aplinkybes, padedančias atskleisti bendrininkų organizuotumo laipsnį, nusikaltimų planavimą, bendrininkų pasiskirstymą užduotimis ar vaidmenimis siekiant to paties tikslo.

16471. Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nuteistųjų veikas kaip padarytas jiems veikiant organizuota grupe, padarė teisingas, BK 25 straipsnio 3 dalies nuostatas atitinkančias išvadas. Bylos įrodymais nustatyta, kad R. P. užsienio valstybėje laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios pergabenimui į kitą valstybę pasitelkė tarptautinių pervežimų krovininėmis transporto priemonėmis bendrovių atstovus D. B. ir Ž. N., D. B. palaikė ryšį su R. P., kuris koordinavo hašišo pakrovimą užsienio valstybėje, ir Ž. N., kuris surado vairuotoją ir paruošė transporto priemonę su slėptuve labai didelio narkotinių medžiagų kiekio gabenimui, davė ryšio priemones vairuotojui ryšio palaikymui ir koordinavo vairuotojo – R. V. veiksmus pastarajam gabenant krovinį. Taigi, R. P., turėdamas tikslą neteisėtai disponuoti labai dideliu kiekiu narkotinės medžiagos ir ją gabenti kontrabandos būdu, ne vėliau kaip 2012 m. gegužės mėn. subūrė organizuotą grupę iš D. B., Ž. N. ir R. V., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, parengė nusikaltimo planą ir paskirstė vaidmenis organizuotos grupės nariams, kurių atlikimas betarpiškai buvo būtinas nusikalstamų ketinimų realizavimui. Aplinkybių, susijusių su papildomų telefonų aparatų su išankstinio naudojimo kortelėmis, nepriskiriamomis konkrečiam abonentui, naudojimo konspiratyvumu, paties R. P. tiesioginio ryšio su krovinį vežančiu vairuotoju nebuvimu ir jo kontroliavimu per kitus grupės narius – D. B. ir Ž. N., narkotinių medžiagų slėpimu specialiai tam įrengtoje slėptuvėje vilkiko priekabos grindyse, tarpusavio intensyvaus kontaktavimo trumposiomis žinutėmis, visuma, be to ir vežtos narkotinės medžiagos labai didelis kiekis pagrįstai leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistieji suvokė, jog vykdo bendrą susitarimą, suvokė pavojingą savo nusikalstamų veiksmų pobūdį ir to siekė.

16572. Taip pat bylos įrodymais nustatyta, kad R. P. neteisėtam laikymui, gabenimui labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabanda ne vėliau kaip 2013 m. balandžio mėn. subūrė kitą organizuotą grupę, į kurios sudėtį įėjo D. P., R. T. ir I. N., dėl kurio ikiteisminis tyrimas nutrauktas, vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, bei parengė nusikalstamų veikų planą ir tarp grupės narių paskirstė vaidmenis, kurių atlikimas betarpiškai buvo būtinas nusikalstamų ketinimų realizavimui. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. P. užsienio valstybėje laikė labai didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių dervos, kurios pergabenimui į kitą valstybę R. P. labai didelio kiekio narkotinių medžiagų gabenimui kontrabanda surado tarptautinių pervežimų krovininėmis transporto priemonėmis bendrovės atstovą D. P., kuris parūpino transporto priemonę su įrengta slėptuve, vairuotojui I. N. parūpino telekomunikacinius įrenginius ryšio palaikymui dėl narkotinių medžiagų išsikrovimo iš transporto priemonės slėptuvės Rusijos Federacijoje, taip pat R. P. vairuotojui R. T. nurodė vilkiku vykti į Ispanijos Karalystę, pasikrauti į vilkiko puspriekabėje įrengtą slėptuvę labai didelį kiekį narkotinių medžiagų ir šias gabenti kontrabanda iš Ispanijos Karalystės į Lietuvos Respubliką, o vairuotojas I. N. R. P. ir D. P. duotais nurodymais nurodytu vilkiku gabeno iš Lietuvos Respublikos į Rusijos Federaciją slėptuvėje paslėptą labai didelį kiekį narkotinių medžiagų. Bylos įrodymais nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, jog R. P., D. P. ir R. T. bendri veiksmai buvo kruopščiai suplanuoti ir suderinti, dėtos pastangos kiek įmanoma užmaskuoti nelegalaus krovinio gabenimą tam panaudojant ne tik slėptuvę transporto priemonėje, bet ir identifikavimo duomenų klastojimą perkalant juos nuo oficialiai užregistruotosios ant vogtos, taip pat iš anksto suplanuotas vairuotojo V. K. pakeitimas R. T. nelegaliam kroviniui gabenti iš Ispanijos Karalystės, naudoti papildomi telefonai ryšiui palaikyti. Pagrįsta pirmosios instancijos teismo išvada, kad bylos įrodymų visuma patvirtina R. P., D. P., R. T. ir I. N. veikus organizuota grupe, kurioje kiekvienas žinojo, kad per Lietuvos Respublikos sieną kontrabanda pervežamas labai didelis narkotinių medžiagų kiekis ir kiekvienas turėjo savo vaidmenį, betarpiškai būtiną nusikalstamam rezultatui pasiekti.

16673. Abejais atvejais nusikalstamose veikose kiekvieno iš šių asmenų veiksmai buvo svarbūs ir tarpusavyje susiję, siekiant bendro nusikalstamo tikslo – narkotines medžiagas (kanapių dervą) slapta įvežti į Lietuvos Respubliką ir gabenti į užsienio valstybes. Įrodytomis pripažintų nusikalstamų veikų padarymo aplinkybės – jų padarymo laikotarpis, būdas, mechanizmas, kiekvieno kaltininko konkretūs veiksmai vykdant savo užduotį, šių veikų išankstinis suplanavimas ir kitos svarbios aplinkybės patvirtina nuteistųjų veikimą pavojingesne bendrininkavimo forma – organizuota grupe (BK 25 straipsnio 3 dalis).

16774. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 3 dalyje, sudėties požymiai nuteistųjų R. P., D. B., Ž. N., D. P. ir R. T. įvykdytose nusikalstamose veikose yra nustatyti ir argumentuotai atskleisti, nurodant, kaip reiškėsi kiekvieno iš jų veiksmai R. P. dvejose suburtose organizuotose grupėse abiem atvejais neteisėtai disponuojant labai dideliu narkotinių medžiagų kiekiu ir šių narkotinių medžiagų kontrabanda. Tai, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje pirmiausiai nurodoma, jog nustatyta, kad R. P., D. B., Ž. N., D. P. ir R. T., veikdami organizuota grupe kartu su asmenimis, dėl kurių ikiteisminis tyrimas nutrauktas vadovaujantis BK 39¹ straipsniu, neteisėtai disponavo labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų ir gabeno jas kontrabanda, rodo tik bylos įrodymais pagrįstą nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių bendrą išdėstymą. Priešingai negu teigiama nuteistojo D. B. apeliaciniame skunde, tai nerodo, jog nustatoma vienos organizuotos grupės veikimas darant atskiras nusikalstamas veikas ir tokiu būdu išplečiant kaltinimo ribas. Skundžiamame nuosprendyje, bendrai išdėsčius faktines aplinkybes, toliau atskleidžiamas kiekvieno nuteistojo vaidmuo, dalyvaujant R. P. suburtose dvejose atskirose organizuotose grupėse, skirtingu laikotarpiu ir aplinkybėmis neteisėtai disponuojant labai dideliais kiekiais narkotinių medžiagų ir gabenant jas kontrabanda.

168Dėl nuteistojo R. P. nusikalstamų veikų nepripažinimo tęstinėmis veikomis

16975. Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu R. P. pripažinus kaltu dėl neteisėto disponavimo labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais ir tų narkotinių medžiagų kontrabandos, jo nusikalstami veiksmai kvalifikuoti kaip tęstinės nusikalstamos veikos, padarytos idealiosios sutapties sąlygomis. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas apkaltinamajame nuosprendyje R. P. nusikalstamas veikas įvertino kaip tęstines, tačiau nepateikė jokios argumentacijos dėl jo veikų vertinimo kaip tęstinių, keliais vienarūšiais epizodais pasižyminčių nusikalstamų veikų.

17076. Pagal formuojamą teismų praktiką tęstine pripažįstama tokia nusikalstama veika, kuri susideda iš dviejų ar daugiau tapačių ar vienarūšių veiksmų, iš kurių kiekvienas, vertinamas atskirai, atitinka to paties BK specialiosios dalies straipsnyje nurodyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo objektyviuosius požymius, tačiau jie visi yra jungiami vieningos tyčios. Tęstiniu nusikaltimu pripažįstami keli tapatūs laiko požiūriu vienas nuo kito nenutolę veiksmai, padaryti analogišku būdu, analogiškomis aplinkybėmis, įgyvendinant vieną sumanymą dėl to paties dalyko (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-412/2007, 2K-650/2010, 2K-93-139/2016 ir kt.). Tęstinės nusikalstamos veikos epizodus jungiančiai vieningai tyčiai būdingai tai, kad kaltininkas savo veiksmus suvokia kaip vientisą nusikalstamą veiką ir, darydamas pirmą veiką, jau turi susiformavusį (pradinį) sumanymą ir dėl kitos nusikalstamos veikos. Nustačius, kad tyčia padaryti kitą nusikalstamą veiką kilo jau po pirmosios padarymo, šios veikos, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, nelaikomos tęstine nusikalstama veika (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr., 2K-605/2007, 2K-148/2010, Nr. 2K-7-109/2013, Nr. 2K-7-6/2013). Nustatant vieningą tyčią vertinamas ne tik kaltininko prisipažinimas padarius nusikalstamą veiką, bet ir kaip jis suvokė ir vertino savo daromų veikų pobūdį, kokios paskatos lėmė nusikalstamos veikos padarymą ir kokių padarinių šia veika buvo siekiama. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai, be nurodytų aplinkybių, nustatomi atsižvelgiant ir į išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-406/2011, 2K-501/2012, 2K-202/2014, 2K-497/2014).

17177. Iš skundžiamo teismo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad pasisakydamas dėl įrodytomis pripažintų kaltinamųjų padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo, teismas tik konstatavo, jog R. P. nusikalstami veiksmai laikytini tęstine veika, siekiant vieningo rezultato. Teismo nuosprendžio aprašomojoje dalyje privalo būti aiškiai nurodytos nustatytos bylos aplinkybės, kurių pagrindu galima padaryti vienareikšmę išvadą dėl kaltininkų nusikalstamų veiksmų kvalifikavimo. Siekiant tinkamai pritaikyti baudžiamąjį įstatymą labai svarbu tiksliai nustatyti ne tik objektyviuosius, bet ir subjektyviuosius nusikalstamos veikos požymius. Vertinant R. P. nusikalstamos veikos subjektyviuosius požymius turi būti išanalizuota byloje surinktų įrodymų visuma. Byloje surinkti ir pirmosios bei apeliacinės instancijos teismo posėdyje ištirti įrodymai patvirtina, kad darydamas abi nusikalstamas veikas R. P. savo tikslą realizavo iš esmės analogiškais veiksmais: neteisėtai veiklai vykdyti suburdavo organizuotą grupę, jos nariams duodavo nurodymus dėl narkotinių medžiagų gabenimo, naudojo tarptautinių krovinių gabenimo įmonių transporto priemonių su vežamu legaliu kroviniu priedangą, tam tikslui buvo įrengtos slėptuvės priekabose, ryšį su kitais vykdytojais palaikė kaskart vis kitu telefono aparatu su naujomis išankstino apmokėjimo kortelėmis. Kita vertus, taip pat nustatyta, kad darant abi nusikalstamas veikas neteisėtai disponuojant narkotinėmis medžiagomis ir darant tų narkotinių medžiagų kontrabandą buvo tariamasi atskirai, organizuojamos atskiros organizuotos grupės, realizuojant atskirus sumanymus. Bylos įrodymų pagrindu, juo labiau nesant paties R. P. parodymų apie jo suvokimą dėl darytų nusikalstamų veikų, nėra pagrindo daryti išvados, kad R. P. sistemingai veikė vieninga tyčia įgyvendindamas vieningą sumanymą iš anksto numatytais atskirais etapais dėl to paties dalyko – kontrabandos būdu pervežti narkotines medžiagas iš vienos valstybės į kitą ir taip pelnytis. Prokuroro apeliaciniame skunde pagrįstai nurodoma, kad byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai (nuteistųjų, liudytojų parodymai) nepatvirtina, kad organizuodamas pirmąjį neteisėtą narkotinių medžiagų gabenimą kontrabandos būdu R. P. iš anksto suvokė ir numatė visą galutinį rezultatą, bei dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nusprendė, kad norint pasiekti atitinkamą rezultatą, būtina visą veiką išskaidyti etapais. Kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentais, kad R. P. tyčia analogišku maršrutu gabenti labai didelį narkotinių medžiagų kiekį per kelis kartus susiformavo kiekvienu atveju savarankiškai, o ne dar prieš pirmos organizuotos grupės subūrimą. Pagal teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, jei tyčia padaryti kitą neteisėto disponavimo narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis veiką susiformuoja po pirmos veikos padarymo, šios veikos paprastai laikomos savarankiškomis nusikalstamomis veikomis ir kvalifikuojamos atskirai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-109/2013).

17278. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms, konstatuoti, kad R. P. nusikalstamas veikas padarė vieninga tyčia, teisėjų kolegija neturi pagrindo. R. P. įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos organizuota grupe neteisėtai disponuojant labai dideliu kiekiu narkotinių medžiagų gabenant jas kontrabandos būdu laikomos baigtomis nuo kiekvieno atskiro kontrabandos būdu gabento labai didelio narkotinių medžiagų kiekio sulaikymo momento, todėl kvalifikuojamos kaip atskiri nusikaltimai, o ne viena tęstinė nusikalstama veika, kaip nuteistojo R. P. nusikalstamus veiksmus kvalifikavo pirmosios instancijos teismas. Iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą, skundžiamas nuosprendis keičiamas dėl nuteistojo R. P. padarytų nusikalstamų veikų kvalifikavimo tęstinėmis veikomis.

17379. Apeliacinės instancijos teismo išvados dėl skundžiamame nuosprendyje tęstinėmis kvalifikuotų R. P. nusikalstamų veikų perkvalifikavimo į pavienes nusikalstamas veikas pagal tuos pačius baudžiamuosius įstatymus šio nuosprendžio aprašomojoje dalyje jau buvo išdėstytos. Tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į dar vieną aplinkybę. R. P. šioje byloje buvo kaltinamas ir skundžiamu nuosprendžiu nuteistas už tai, kad veikdamas organizuotose grupėse padarė ir neteisėtus disponavimus labai dideliais narkotinių medžiagų kiekiais, ir tų narkotinių medžiagų kontrabandas. Kad R. P. narkotinių medžiagų kontrabandas irgi padarė veikdamas organizuotose grupėse, akivaizdžiai matosi iš jo nusikalstamų veikų aprašymo skundžiamo nuosprendžio nustatomojoje dalyje. Tačiau iš rezoliucinės nuosprendžio dalies matosi, kad teismas R. P. pripažino kaltu ir nuteisė pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį ir pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją). Taigi jo nusikalstama veika dėl narkotinių medžiagų kontrabandos papildomai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį nebuvo kvalifikuota. Pagal galiojančią teisminę praktiką, tais atvejais, kai nusikalstamos veikos padaromos bendrininkaujant, kaltininko veikos kvalifikuojamos ne tik pagal BK specialiosios dalies straipsnius, tačiau ir pagal BK 25 straipsnio atitinkamą dalį, ypač tais atvejais, kai nustatomos pavojingesnės bendrininkavimo formos, t. y. organizuota grupė arba nusikalstamas susivienijimas (BK 25 straipsnio 3 ir 4 dalys). Tai, kad pirmosios instancijos teismas ne tik R. P., bet ir kitų nuteistųjų nusikalstamų veikų, numatytų BK 199 straipsnio 2 dalyje, papildomai nekvalifikavo ir pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, teisėjų kolegijos nuomone, vertintina keliais požiūriais. Pirmiausia, toks nusikalstamų veikų kvalifikavimas, nors jis ir ydingas, tačiau nepaneigia nustatytų šios bylos aplinkybių ir pačiame skundžiamame nuosprendyje padarytos išvados apie tai, kad nuteistieji narkotinių medžiagų kontrabandas padarė veikdami organizuota grupe. Kita vertus, ištaisyti šią klaidą nesant dėl to paduoto apeliacinio skundo (prokuroro apeliaciniame skunde to neprašoma) teisėjų kolegija neturi galimybės, nes tai pablogintų nuteistųjų teisinę padėtį (BPK 320 straipsnio 4 dalis). Šiame nuosprendyje jau buvo nurodyta, kad R. P. tęstinėmis nusikalstamomis veikomis pripažintos veikos, kvalifikuotos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį ir 199 straipsnio 2 dalį, perkvalifikuojamos į pavienes nusikalstamas veikas, padarytas dviem atskirais laikotarpiais. Dėl jau aptartų aplinkybių ir perkvalifikuojant R. P. nusikalstamas veikas, jo abi pavienės nusikalstamos kvalifikuojamos pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir BK 260 straipsnio 3 dalį, tačiau jo pavienės veikos dėl narkotinių medžiagų kontrabandos, kaip ir skundžiamame nuosprendyje kvalifikuojamos tik pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) ir papildomai pagal BK 25 straipsnio 3 dalį šios veikos nekvalifikuojamos.

174Dėl bausmių

17580. Pagal BK 54 straipsnio 1 dalį teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Teismas bausmę paskiria tik tiems asmenims, kurie pripažinti kaltais dėl nusikalstamos veikos padarymo, ir tik tokią bausmę, kuri yra numatyta baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje. Teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia ir į tai, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecinė teisė, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta bausmė savo rūšimi arba dydžiu yra aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni.

17681. Nusikalstama veika, numatyta BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcija), priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo trejų iki dešimties metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika, priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai, šio straipsnio sankcijoje numatyta tik laisvės atėmimo bausmė nuo dešimties iki penkiolikos metų, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Pagal BK 58 straipsnio nuostatas bausmė nusikaltimo bendrininkams skiriama bendra tvarka, atsižvelgiant į asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką rūšį, formą, vaidmenį ir pobūdį. Organizuotos grupės nariams už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama griežtesnė bausmė negu bendrininkų grupės nariams.

17782. Kaip matyti iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio, skirdamas bausmes kaltais pripažintiems R. P., D. B., D. P., Ž. N. ir R. T., teismas tinkamai vadovavosi BK 41 straipsnyje numatytais bausmės tikslais ir BK 54 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, nepažeidė proporcingumo ir teisingumo principų. Skiriant bausmes R. P., D. B., D. P., Ž. N. ir R. T. buvo įvertintos jų asmenybės: tai, kad visi psichikos sveikatos sutrikimų, alkoholio ir priklausomybės ligų nesigydė ir įskaitoje neįrašyti, visi bausti administracine tvarka, o R. P. ir R. T. po vieną kartą teisti, teistumai neišnykę, R. T. naują nusikalstamą veiką padarė bausmės vykdymo atidėjimo metu. Teismas įvertino ir padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų padarymo motyvą ir tikslą – t. y. tai, kad R. P., D. B., D. P., Ž. N. ir R. T. padaryti nusikaltimai priskiriami prie baigtų, tyčinių sunkių ir labai sunkių savanaudiškų nusikaltimų, padarytų idealiosios sutapties sąlygomis, o D. P. dar pripažintas kaltu padaręs apysunkį ir nesunkų nusikaltimus. Skiriant bausmes buvo įvertinta ir tai, kad bendrais veiksmais kontrabandos būdu neteisėtai gabenti labai dideli kiekai narkotinių medžiagų – kanapių dervos, kurios kiekiai žymiai viršijo labai didelio kiekio ribą. Teismas R. P., D. B., D. P., Ž. N. ir R. T. atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikalstamas veikas jie padarė veikdami organizuota grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Skiriant bausmes atsižvelgta ir į tai, kad nenustatyta jų atsakomybę lengvinančių aplinkybių.

17883. Įvertinus šių bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių visumą darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nuteistiesiems D. B., D. P., Ž. N. ir R. T. už sunkius ir labai sunkius nusikaltimus paskyrė laisvės atėmimo bausmes, kurių dydis artimas straipsnių sankcijose numatytiems laisvės atėmimo bausmių vidurkiams, jas tinkamai subendrino tarpusavyje bausmių apėmimo būdu. Nuteistiesiems D. B., D. P., Ž. N. ir R. T. paskirtos bausmės nėra aiškiai per griežtos, priešingai, yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms bei nuteistųjų asmenybių pavojingumui ir atitinka bendrąsias bausmės skyrimo taisykles, jų švelninti nėra teisinio pagrindo.

17984. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu jam už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą paskirti laisvės atėmimo vieneriems metams bausmę, tuo tarpu kai kitam nuteistajam S. J. už tą patį nusikaltimą buvo paskirta tik bauda. BK 3061 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad už transporto priemonės identifikavimo numerių suklastojimą asmuo baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Atsižvelgiant į aptartas pirmosios instancijos teismo nuosprendyje įvertintas bausmės skyrimui D. P. už jo įvykdytą sunkų ir labai sunkų nusikaltimą reikšmingas aplinkybes bei D. P. pagrindinį vaidmenį bendrininkų grupėje klastojant identifikavimo duomenis, kolegija daro išvadą, kad ir už nesunkų nusikaltimą pirmosios instancijos teismas jam teisingai parinko sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą. Tas pats pasakytina ir dėl D. P. paskirtos už dar vieną, apysunkiams nusikaltimams priskiriamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, paskirtos terminuoto laisvės atėmimo bausmės. Teisėjų kolegija šioje dalyje dar pažymi, kad pagal BK 189 straipsnio 2 dalį ir BK 3061 straipsnio 1 dalį D. P. paskirtos bausmės, skiriant jam galutinę subendrintą bausmę buvo subendrintos bausmių apėmimo būdu, t. y. griežčiausia paskirta bausme apimant švelnesnes bausmes.

18085. Skundžiamu nuosprendžiu teismas R. P. pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį paskyrė 13 metų, o pagal BK 199 straipsnio 2 dalį – 8 metų terminuoto laisvės atėmimo bausmes. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 1 punktu, jam paskirta galutinė subendrinta 13 metų laisvės atėmimo bausmė.

18185.1. Skundžiamame nuosprendyje yra išdėstyti išsamūs bausmių, taip pat ir R. P., skyrimo motyvai. Su jais būtų galima sutikti, tačiau iš dalies tenkinant prokuroro apeliacinį skundą ir R. P. nusikalstamas veikas perkvalifikuojant iš tęstinių į pavienes nusikalstamas veikas, už jas atskirai skiriamos ir bausmės, taip pat iš naujo skiriama galutinė subendrinta bausmė.

18285.2. Skiriant R. P. bausmes už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 25 straipsnio 3 dalyje ir 260 straipsnio 3 dalyje, ir už dvi nusikalstamas veikas, numatytas BK 199 straipsnio 2 dalyje (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją), o po to skiriant galutinę subendrintą bausmę, kolegija atsižvelgia į skundžiamame ir šiame nuosprendyje jau aptartus bausmių skyrimo motyvus, tačiau atsižvelgia ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas bausmes nuteistajam skyrė už tęstines nusikalstamas veikas, kurios šiuo nuosprendžiu perkvalifikuojamos į pavienes. Atsižvelgiama ir į prokuroro apeliacinio skundo argumentus ir šiame skunde išdėstytus prašymus dėl konkrečių bausmių paskyrimo.

18385.3. Teisėjų kolegija pažymi, kad prokuroro apeliaciniame skunde dėstomi argumentai ir prašymai dėl bausmių R. P. paskyrimo yra prieštaringi. Pavyzdžiui, už nusikalstamas veikas, padarytas veikiant organizuota grupe su D. B. ir Ž. N., prokuroras prašo paskirti R. P. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimą 6 metams ir 6 mėnesiams, pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – laisvės atėmimą 12 metų ir 6 mėnesiams, tačiau po to prašo šias bausmės subendrinti apėmimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę paskirti kažkodėl 13 metų ir 6 mėnesius laisvės atėmimo. Už nusikaltimus, padarytus organizuotoje grupėje su kitais nuteistaisiais D. P. ir R. T., prokuroras siūlo tik subendrintą 14 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, o galutinę subendrintą bausmę R. P. prašo paskirti laisvės atėmimą 17 metų.

18485.4. Šioje dalyje kolegija prokuroro apeliacinį skundą tenkina tik iš dalies. Skiriant bausmes R. P. kolegija atsižvelgia į tai, kad nenustatyta jokių R. P. atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta BK 60 straipsnio 1 dalies 2 punkte. Atsižvelgiama į R. P. vaidmenį nusikalstamų veikų padaryme, kuris buvo pagrindinis. Tačiau taip pat atsižvelgiama ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas jam skyrė bausmes už tęstinėmis pripažintas veikas, todėl skiriant bausmes už pavienes nusikalstamas veikas, tos bausmės negali būti ženkliai griežtesnės. Tai, kad kaltininkas padarė kelias pavienes nusikalstamas veikas, nėra nusikaltimų recidyvas. Kita vertus, prokuroro prašymas skirti R. P. už pirmąją nusikalstamą veiką, numatytą BK 199 straipsnio 2 dalyje, bausmę, švelnesnę už bausmes, paskirtas jo bendrininkams, pagrindo taip pat nėra. Įvertinusi visas bausmės skyrimui reikšmės turinčias aplinkybes, teisėjų kolegija R. P. pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) skiria tokias pačias bausmes, kokios paskirtos jo bendrininkams, o pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį – bausmes, atitinkančias sankcijos vidurkį.

18585.5. Skiriant R. P. galutinę subendrintą bausmę, dalį už atskiras nusikalstamas veikas paskirtų bausmių, kurios sudaro idealią nusikalstamų veikų sutaptį arba labai skiraisi pagal pavojingumą, kolegija bendrina apėmimo būdu (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas, 2 punktas), tačiau kitas bausmes taip pat bendrina dalinio sudėjimo būdu (BK 63 straipsnio 4 dalis). Skirdama švelnesnę, negu prašoma prokuroro apeliaciniame skunde, galutinę subendrintą bausmę, teisėjų kolegija mano, kad ši bausmė atitiks bausmės paskirtį ir užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 5 punktas).

186Dėl turto konfiskavimo

18786. BK 67 straipsnio 7 punkte turto konfiskavimas numatytas kaip baudžiamojo poveikio priemonė, kuri gali būti skiriama kartu su bausme. Pagal BK 72 straipsnio 1 dalį turto konfiskavimas yra priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn. Pagal šio straipsnio 2 dalį konfiskuotinu turtu laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas.

18887. Teismų praktikoje pripažįstama, kad BK 72 straipsnio 2 dalyje nurodytais nusikalstamos veikos įrankiais ir priemonėmis pripažįstami turintys ekonominę vertę daiktai ar kitas turtas, kuris buvo panaudotas darant nusikalstamą veiką. Nusikalstamos veikos priemonėmis pripažįstami įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ar kitas turtas, kurį kaltininkas naudota tam, kad sudarytų sąlygas ar palengvintų nusikalstamos veikos padarymą. Visų pirma, tokia priemone pripažįstamas specialiai nusikalstamai veikai daryti pritaikytas turtas, t. y. kai pakeista jo paskirtis ar savybės. Pagal teismų praktiką, suformuotą kontrabandos bylose, kelių ar kitokio transporto priemonė laikoma panaudota kontrabandos nusikaltimui daryti, jeigu ji specialiai tam buvo pritaikyta (pvz., įrengta slėptuvė kontrabandos dalykui paslėpti) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-50-2007 ir kt.). Tačiau pagal galiojančią teisminę praktiką turtas gali būti pripažįstamas nusikalstamos veikos priemone ir tada, kai jis nėra tiesiogiai pritaikytas nusikalstamai veikai daryti, tačiau nustatoma, kad nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Transporto priemonė laikoma panaudota draudžiamų medžiagų kontrabandai daryti ir tada, kai ji tiesiogiai panaudota nusikalstamos veikos dalykui gabenti, jei gabenimas be tokios priemonės būtų negalimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-124/2007, 2K-50/2007 ir kt.).

18988. Skundžiamu nuosprendžiu pirmosios instancijos teismas nusprendė BK 72 straipsnio 2 dalies pagrindu konfiskuoti vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), su puspriekabe, valst. Nr. ( - ). Byloje nustatyta, kad transporto priemonė – vilkikas „Scania“, valst. Nr. ( - ), kėbulo Nr. ( - ), su suklastotais identifikavimo numeriais buvo nusikaltimo padarymo priemonė – šiuo vilkiku buvo tempiama vogta puspriekabė „Chereau CD 382“ su suklastotais identifikavimo numeriais, o joje įrengtoje slėptuvėje kontrabandos būdu gabentas labai didelis kiekis narkotinių medžiagų. Šioje baudžiamojoje byloje transporto priemonių – vilkiko ir puspriekabės su slėptuve junginys buvo panaudotas labai didelio kiekio narkotinių medžiagų kontrabandai. Be vilkiko, savarankiškai puspriekabe negalėjo būti gabenamos draudžiamos medžiagos, todėl nusikalstamos veikos padarymas nenaudojant šio turto būtų labai apsunkintas. Be to, vilkiko identifikavimo numeriai D. P. nurodymu S. J. buvo suklastoti siekiant visapusiškai parengti transporto priemonių junginį narkotinių medžiagų kontrabandai. Teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą, t. y. BK 72 straipsnį, baudžiamojoje byloje taikė tinkamai ir pagrįstai nusprendė konfiskuoti vilkiką „Scania“, valst. Nr. ( - ), kuriuo buvo tempiama nusikalstamu būdu įgyta puspriekabė su joje esančioje slėptuvėje pakrautomis narkotinėmis medžiagomis, kaip nusikaltimo padarymo priemonę.

19089. Nuteistasis D. P. apeliaciniame skunde neginčija puspriekabės, kurioje buvo gabentos draudžiamos medžiagos, konfiskavimo, tačiau nesutinka su jo bendrovei UAB ( - ) priklausančio vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), konfiskavimu tuo pagrindu, kad šio vilkiko identifikavimo duomenys buvo suklastoti ne jo ir S. J., todėl vilkikas teisėtai priklauso UAB ( - ). Pirmiausia, dėl įrodytomis pripažintų aplinkybių D. P. bendrininkų grupe klastojus ne tik puspriekabės, bet ir konfiskuotino vilkiko „Scania“, valst. Nr. ( - ), identifikavimo duomenis pasisakyta prieš tai šiame nuosprendyje. Antra, apeliantas nepagrįstai sieja vilkiko konfiskavimą su identifikavimo numerių klastojimu, kadangi net ir nustačius, kad vilkiko identifikavimo numeriai nebuvo suklastoti, tačiau jis buvo panaudotas tempti priekabą su joje esančioje slėptuvėje neteisėtai gabenamomis draudžiamomis medžiagomis, toks vilkikas pagrįstai būtų pripažintas nusikaltimo padarymo priemone, be kurios nusikaltimo padarymas šiuo atveju būtų neįmanomas, t. y. konfiskuotinu turtu. Priešingai negu teigiama nuteistojo D. P. apeliaciniame skunde, BK 72 straipsnio 2 dalies nuostatos byloje taikytos pagrįstai ir tinkamai, apelianto skundo argumentai ir dėl šios nuosprendžio dalies yra nepagrįsti ir jie atmetami.

191Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 ir 2 punktais,

Nutarė

192Vilniaus apygardos teismo 2017 m. liepos 7 d. nuosprendžio dalį dėl nuteistojo R. P. nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir jam paskirtų bausmių pakeisti:

193Nuteistojo R. P. nusikalstamą veiką iš BK 25 straipsnio 3 dalies ir 260 straipsnio 3 dalies perkvalifikuoti į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl veikos laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn.) ir į BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl veikos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn.) ir paskirti jam bausmes:

  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl veikos laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn.) – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams;
  • pagal BK 25 straipsnio 3 dalį ir 260 straipsnio 3 dalį (dėl veikos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn.) – laisvės atėmimą 12 (dvylikai) metų ir 6 (šešiems) mėnesiams.
Nuteistojo R. P. nusikalstamą veiką iš BK 199 straipsnio 2 dalies (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakcijos) perkvalifikuoti į BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) (dėl veikos laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn.) ir į BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) (dėl veikos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn.) ir paskirti jam bausmes:
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) (dėl veikos laikotarpiu nuo 2012 m. gegužės mėn. iki 2012 m. spalio mėn.) – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams;
  • pagal BK 199 straipsnio 2 dalį (2003 m. balandžio 10 d. įstatymo Nr. IX-1495 redakciją) (dėl veikos laikotarpiu nuo 2013 m. balandžio mėn. iki 2013 m. gegužės mėn.) – laisvės atėmimą 7 (septyneriems) metams.

194Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, 6 dalimi, paskirtąsias bausmes subendrinti apėmimo ir dalinio sudėjimo būdu ir galutinę subendrintą bausmę nuteistajam R. P. paskirti laisvės atėmimą 14 (keturiolikai) metų, paskiriant bausmę atlikti pataisos namuose.

195Bausmės atlikimo pradžią pradėti skaičiuoti nuo R. P. sulaikymo vykdant nuosprendį dienos.

196Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaityti R. P. laikino sulaikymo ir kardomojo kalinimo (suėmimo) laiką nuo 2013 m. liepos 2 d. iki 2014 m. spalio 21 d.

197Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

198Nuteistųjų R. P., D. B., D. P., nuteistojo Ž. N. gynėjo advokato Sauliaus Zakarevičiaus ir nuteistojo R. T. gynėjos advokatės Rasos Aurelijos Kučinskaitės apeliacinius skundus atmesti.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. R. P. pripažintas kaltu ir nuteistas: