Byla 1A-230-518/2020
Dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Ernestos Montvidienės, Reginos Pocienės, Lino Žukausko (kolegijos pirmininko ir pranešėjo), sekretoriaujant Agatai Minkel, Ingai Jurgaitienei, dalyvaujant prokurorei Jolitai Urbelienei, gynėjai advokatei Jolantai Teresei Litvinskienei,

2viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. S. M. ir jo gynėjos bei nukentėjusiosios M. M. apeliacinius skundus dėl Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendžio, kuriuo D. S. M. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte, ir nuteistas laisvės atėmimu dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

3Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta bausmė apėmimo būdu subendrinta su Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2019 m. gruodžio 17 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir D. S. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas dvejiems metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

4Iš D. S. M. priteista:

5- Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 4675,04 Eur išlaidų nukentėjusiosios M. Š. sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti;

6- Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 684,50 Eur žalos atlyginimo.

7Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Nustatė

8I.

9Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė

101.

11D. S. M. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o būtent: jis 2019 m. rugsėjo 19 d., apie 13:47 val., bendrabutyje, esančiame ( - ), penkto aukšto bendro naudojimo virtuvėje konflikto metu tyčia vieną kartą spyrė savo sugyventinei M. Š. (M.) į pilvą, padarydamas blužnies plyšimą, tai sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą.

12II.

13Apeliacinių skundų argumentai

142.

15Nuteistojo D. S. M. ir jo gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos apeliaciniame skunde prašoma Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti D. S. M. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu, arba taikyti BK 38 straipsnio nuostatas. Apeliantai nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė įstatymą ir neteisingai paskyrė bausmę.

163.

17Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nurodė, jog D. S. M. savo kaltę pripažino tik iš dalies. Apeliantai atkreipia dėmesį, kad nuteistasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek pirmosios instancijos teisme visiškai pripažino, jog sužalojo savo tuometinę sužadėtinę M. Š. (dabar jau sutuoktinę), tačiau nesutiko su veikos kvalifikavimu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Apeliantai nurodo, kad D. S. M. parodymai yra teisingi, atitinka faktines bylos aplinkybes, juos patvirtino ir pati nukentėjusioji. Nuteistasis pripažįsta, kad padarė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nesiekė šių padarinių, nes tokio stiprumo smūgį koja sudavė visiškai netyčia. Skunde pažymima, kad nukentėjusioji tuo momentu, kai nuteistasis pradėjo spirti koja, pati pajudėjo į jo pusę ir tikriausiai dėl šios netikėtos aplinkybės D. S. M. pataikė jai į gyvybiškai svarbią kūno sritį (pilvą) ir sunkiai sužalojo. Nuteistasis nesiekė nukentėjusiosios sužeisti, o tik norėjo ją nustumti. Veiksmas buvo spontaniškas ir impulsyvus, nes nuo nukentėjusiosios įžeidinėjimų nuteistasis buvo labai susijaudinęs ir negalėjo tinkamai mąstyti. Nuteistasis būdamas streso būsenos negalėjo numatyti savo spyrio stiprumo ir pasirinkti vietos, į kurią galėtų suduoti nukentėjusiajai. Apeliantų nuomone, tokios sunkios pasekmės tikrai nebuvo neišvengiamos, o D. S. M. negalėjo numatyti, kad dėl vienintelio spyrio gali atsirasti tokie padariniai. Apeliantų teigimu, nuteistasis jam inkriminuotus veiksmus padarė dėl neatsargumo, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo veikos neperkvalifikavo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį. Apygardos teismas taip pat neįvertino nukentėjusiosios parodymų ir jos 2020 m. sausio 27 d. prašymo perkvalifikuoti D. S. M. veiksmus pagal BK 137 straipsnio 1 dalį.

184.

19Apeliantai taipogi pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino visų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 2, 3, 6 ir 10 punktuose. D. S. M. suteikė nukentėjusiajai visapusišką pagalbą, bandė išvengti sunkesnių padarinių, pripažino kaltę, gailėjosi, pašalino padarytą žalą, nusikaltimą padarė dėl didelio susijaudinimo, nes nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas. Nukentėjusioji savo neetišku elgesiu ir pasisakymais sukėlė nuteistajam stresą: ji dvi dienas kėlė pavydo scenas, psichologiškai kankino, įžeidinėjo, tyčiojosi iš D. S. M. vyriškumo. Nuteistojo reakcija į pastaruosius nukentėjusiosios žodžius buvo žaibiška ir neprognozuojama, tuo metu jis dėl didelio emocinio susijaudinimo negalėjo valdyti savo veiksmų. Be to, pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino, kad po įvykio D. S. M. su nukentėjusiąja sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką ir yra vienintelis dirbantis šeimoje. Todėl laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Toks nuosprendis dar labiau apsunkins nukentėjusiajai gyvenimą, todėl pastaroji taip pat su juo nesutinka. Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nukentėjusiosios provokuojančius veiksmus bei visas aplinkybes, susiklosčiusias po įvykio, yra pagrindas D. S. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas.

205.

21Nukentėjusioji M. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti: perkvalifikuoti D. S. M. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ir bylą nutraukti atleidžiant D. S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajai susitaikius. Nurodo, kad su skundžiamu nuosprendžiu nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė teisingumo principą.

226.

23Apeliantė mano, kad nuteistasis nesiekė jos sužaloti. Jie gyveno kaip pora daugiau negu metus, ruošėsi susituokti, santykiai buvo geri. Porą dienų prieš įvykį nukentėjusioji D. S. M. reguliariai priekaištaudavo dėl kitos moters. Apeliantė supranta, kad dėl įvykio iš dalies yra pati kalta, nes jos pastovūs priekaištai taip sunervino nuteistąjį, kad jis spyrė nukentėjusiajai, visai nesuvokdamas, ką daro. Apeliantė pažymi, kad nuteistasis niekada nebūdavo agresyvus, nukentėjusioji jo nebijojo. Apeliantės vertinimu, D. S. M. nenumatė ir negalėjo numatyti, kad dėl jo spyrio atsiras tokios sunkios pasekmės. Tai parodo ir jo elgesys po įvykio - tuoj pat išvežė nukentėjusiąją į ligoninę, nuolat ją lankė, visaip padėjo. Visi nuteistojo veiksmai tiek įvykio metu, tiek po jo patvirtina, kad jis nukentėjusiąją sužalojo dėl neatsargumo.

247.

25Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas D. S. M. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir paskirdamas jam laisvės atėmimo bausmę, neatsižvelgė į tai, kad nuteistasis su nukentėjusiąja susitaikė, 2019 m. spalio 26 d. sudarė santuoką, gyvena kartu, augina nepilnametį vaiką. Apeliantė yra bedarbė ir būtent nuteistasis išlaiko jų šeimą. Apeliantės vertinimu, paskyrus D. S. M. dvejų metų laisvės atėmimo bausmę nebuvo įgyvendintas teisingumo principas, kadangi neproporcingai dideles neigiamas tokios bausmės pasekmes patirs ne tik pats nuteistasis, bet ir jo šeimos nariai, t. y. žmona, kuri šioje byloje yra nukentėjusioji, ir šeimoje augantis vaikas.

268.

27Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. S. M. gynėja prašė apeliacinius skundus tenkinti pilnai, prokurorė prašė nuteistojo, jo gynėjos ir nukentėjusiosios apeliacinius skundus atmesti kaip nepagrįstus.

28III.

29Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

309. Nuteistojo D. S. M. ir jo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies, nukentėjusiosios M. M. apeliacinis skundas atmetamas. Dėl bylos įrodymų vertinimo ir D. S. M. veikos kvalifikavimo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą.

3110. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą, skundžiamą teismo nuosprendį ir apeliacinių skundų argumentus, konstatuoja, kad Klaipėdos apygardos teismas išsamiai ir nešališkai išnagrinėjo visas bylos aplinkybes, nepažeisdamas BPK 20 straipsnio reikalavimų, įvertino byloje surinktus įrodymus ir pagrįstai D. S. M. pripažino kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkte. Skundžiamas nuosprendis savo forma bei turiniu iš esmės atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) jam keliamus reikalavimus, pirmosios instancijos teismo išvados yra motyvuotos, pagrįstos išsamiu ir nešališku įrodymų įvertinimu, su kuriuo teisėjų kolegija neturi pagrindo nesutikti, taip pat nagrinėjamoje byloje nenustatyta esminių BPK pažeidimų.

3211. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašo skundžiamą nuosprendį pakeisti bei nuteistojo D. S. M. veiksmus iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto perkvalifikuoti į BK 137 straipsnio 1 dalį. Apeliaciniuose skunduose neneigiama, kad nuteistasis D. S. M., vieną kartą spirdamas savo tuometinei sugyventinei M. Š. (M.) į pilvą sukėlė nukentėjusiajai sunkų sveikatos sutrikdymą, tačiau nurodoma, jog nuteistasis jam inkriminuotus veiksmus padarė dėl neatsargumo. Apeliantų nuomone, nuteistasis būdamas streso būsenos negalėjo numatyti savo spyrio stiprumo ir pasirinkti vietos, į kurią galėtų suduoti nukentėjusiajai. Šie ir kiti apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti.

3311.1. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas dėl neatsargumo sunkiai sužalojo ar susargdino žmogų. BK 135 straipsnyje numatytos veikos padaromos tik tyčia: tiesiogine arba netiesiogine (BK 15 straipsnis). Apie kaltininko tyčios turinį teismas sprendžia atsižvelgdamas į visas padaryto nusikaltimo aplinkybes: nusikaltimo padarymo įrankius, būdą, sužalojimų kiekį, jų pobūdį, vietą (į tai, į kokias žmogaus kūno dalis (organus) yra smūgiuojama – ar smūgiuojama į gyvybiškai svarbius ar ne tokius svarbius žmogaus organus), nusikalstamų veiksmų intensyvumą ir jų nutraukimo priežastis, smūgių stiprumą, kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykius, elgesį įvykio metu, taip pat prieš nusikaltimą ir po jo padarymo bei kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-46-895/2015).

3411.2. Nuteistasis D. S. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė, kad smūgis koja nukentėjusiajai buvo suduotas netyčia. Vakare prieš įvykį jie su sugyventine buvo bare, kai pastaroji pradėjo nuteistąjį provokuoti, įžeidinėti ir sakyti, kad jis turi kitą draugę, su kuria ją išduoda. Tuo metu nuteistasis nukentėjusiąją nuramino. Kitą dieną jie su nukentėjusiąja nuėjo į svečius, kur apie 13:47 val. bendro naudojimo virtuvėje tarp jų vėl kilo konfliktas. Sugyventinė priekaištavo dėl tariamos merginos, pradėjo jį įžeidinėti, ėjo artyn, nuteistajam atrodė, kad nori jį pulti, todėl jis iš inercijos, norėdamas ją nustumti, spyrė koja ir neapskaičiavęs smūgio pataikė nukentėjusiajai į pilvą, jai plyšo blužnis. Po smūgio nukentėjusioji pradėjo labai šaukti, pasakė, kad jai skauda pilvą. Nuteistasis nenorėjo sukelti nukentėjusiajai tokių padarinių. Taip pasielgė, nes buvo įžeistas, negalėjo savęs suvaldyti ir nevisiškai suvokė savo veiksmus. Be to, buvo išsigandęs, nes nukentėjusioji mosavo rankomis, nuteistasis galvojo, kad ji jam trenks (t. 3, b. l. 76). Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nuteistasis D. S. M. parodė ir apklaustas ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 166-167, 172-173).

3511.3. Nukentėjusioji M. Š. (M.), apklausta pirmosios instancijos teisme parodė, kad 2019 m. rugsėjo 18 d. su nuteistuoju buvo bare, kur pykosi, nes ji D. S. M. įžeidinėjo dėl merginos, kuri norėjo prie jo prisikabinti. Kitą dieną jie nuėjo į svečius, kur bendrabučio bendro naudojimo patalpose nukentėjusioji būdama išgėrusi vėl pradėjo nuteistąjį erzinti, provokuoti, įžeidinėti. Nuteistasis yra jautrus, todėl nesusilaikė. Jie stovėjo vienas priešais kitą, kai nukentėjusioji paėjo į priekį, galimai mosavo rankomis, tačiau to neprisimena. Nukentėjusioji yra įsitikinusi, kad nuteistasis nenorėjo jai padaryti žalos ar nuskriausti. Nuteistasis atvažiuodavo į ligoninę, rūpinosi nukentėjusiąja, jos atsiprašė, pastaroji jam atleido (t. 3, b. l. 76-77). Iš esmės tokias pačias įvykio aplinkybes nukentėjusioji M. Š. (M.) parodė ir apklausta ikiteisminio tyrimo metu (t. 1, b. l. 40-41).

3611.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo ir nukentėjusiosios parodymai nepaneigia pirmosios instancijos teismo išvadų dėl D. S. M. kaltės sunkiai sutrikdžius nukentėjusiosios M. Š. (M.) sveikatą. Byloje iš tiesų nėra duomenų, kad nuteistasis siekė sunkiai sužaloti savo tuometinę sugyventinę, tačiau ši aplinkybė pati savaime nesuteikia pagrindo nuteistojo nusikalstamą veiką kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kaip sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo. Ši aplinkybė rodo tik tai, jog sunkus sveikatos sutrikdymas padarytas veikiant netiesiogine tyčia. Tuo tarpu, baudžiamoji atsakomybė už sunkų sveikatos sutrikdymą dėl neatsargumo pagal BK 137 straipsnio 1 dalį kyla esant nusikalstamam pasitikėjimui ar nusikalstamam nerūpestingumui. Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistojo D. S. M. veiką vertinti kaip neatsargią nėra teisinio pagrindo.

3711.5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. M. tarpusavio konflikto metu vieną kartą spyrė savo tuometinei sugyventinei M. Š. (M.) į pilvą. Po smūgio nukentėjusioji pradėjo labai šaukti, pasakė, kad jai skauda pilvą. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Klaipėdos skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 1803/2019 (03) konstatuota, kad M. Š. (M.) padarytas blužnies plyšimas. Blužnis plyšo sumušus pilvą, galbūt spiriant. Blužnis plyšo nuo vieno smūgio. Padarytas blužnies plyšimas sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių 6.6.11 punktas) (t. 2, b. l. 17-18). Aptarti įrodymai paneigia nuteistojo ir jo gynėjos keliamą versiją, kad smūgis į pilvą buvo atliktas dėl neatsargumo. Kaip pagrįstai nurodyta skundžiamame nuosprendyje, šie įrodymai leidžia daryti išvadą, kad D. S. M. spyris M. Š. (M.) į pilvą buvo ne tik valingas ir sąmoningas, tačiau akcentuotas ir stiprus. Smūgio sudavimo vieta – pilvas – gyvybiškai svarbi. Šie D. S. M. veikos objektyvieji požymiai rodo, kad jis, būdamas suaugęs, suvokdamas savo veiksmų esmę ir prasmę, turintis pakankamai gyvenimiškos patirties, suprato, jog suduodamas koja stiprų smūgį į gyvybiškai svarbią kūno vietą (pilvą), kur yra išsidėstę svarbūs žmogaus gyvybiniai organai, gali sukelti nukentėjusiosios sveikatai sunkias pasekmes, ir nors jų nenorėjo, bet leido joms atsirasti. Taigi, D. S. M. sunkiai sužalojo M. Š. (M.), veikdamas netiesiogine tyčia. Todėl nėra teisinio pagrindo nuteistojo D. S. M. veiksmus kvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį, kaip to prašoma apeliaciniuose skunduose.

3812. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad nukentėjusioji savo neetišku elgesiu ir pasisakymais sukėlė nuteistajam stresą: ji dvi dienas kėlė pavydo scenas, psichologiškai kankino, įžeidinėjo, tyčiojosi iš D. S. M. vyriškumo. Nuteistojo reakcija į pastaruosius nukentėjusiosios žodžius buvo žaibiška ir neprognozuojama, tuo metu jis dėl didelio emocinio susijaudinimo negalėjo valdyti savo veiksmų.

3912.1. Pažymėtina, kad pagal BK 136 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė atsiranda tam, kas sunkiai sužalojo žmogų staiga labai susijaudinęs dėl neteisėto ar itin įžeidžiančio jį ar jo artimą asmenį nukentėjusiojo asmens poelgio. Kvalifikuojant veiką pagal BK 136 straipsnį būtina nustatyti aplinkybių visumą: 1) neteisėtą ar itin įžeidžiantį nukentėjusiojo poelgį; 2) kaltininko buvimą afekto būsenos (kaltininkui iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti); 3) priežastinį ryšį tarp nukentėjusiojo poelgio, staigaus kaltininko didelio susijaudinimo ir sunkaus sveikatos sutrikdymo. Teismų praktikoje baudžiamosiose bylose, susijusiose su kaltininko labai didelio susijaudinimo būsenos nustatymu, šios sąlygos nustatomos ne vien iš kaltininko paaiškinimų, jo subjektyvaus situacijos suvokimo, bet tiriant bei vertinant ir kitas bylos aplinkybes, patvirtinančias ar paneigiančias nukentėjusiojo poelgio itin įžeidžiantį ar neteisėtą pobūdį ir tokio poelgio sukeltą didelį kaltininko susijaudinimą. Taip pat turi būti vertinami kaltininko ir nukentėjusiojo tarpusavio santykiai, konflikto prielaidos, jo eiga, kiek nukentėjusiojo tyčiniai veiksmai prieštarauja moralės bei dorovės principams, pažeidžia žmogaus garbę bei orumą ir kokią įtaką tai turi kaltininkui, paisant ir jo individualių savybių, atsižvelgiama į kaltininko santykius su nukentėjusiuoju, į tai, ar susijaudinimui ir smurto protrūkiui turėjo įtakos suvartotas alkoholis, į ankstesnius nukentėjusiojo smurtavimo prieš kaltininką ir jo įžeidinėjimo faktus, į šių asmenų elgesį iki įvykio, jo metu ir iš karto po jo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-604/2005, Nr. 2K-288/2006, Nr. 2K-155/2007, Nr. 2K-723/2007, Nr. 2K-271/2008, Nr. 2K-130/2009, Nr. 2K-155/2009, Nr. 2K-297/2010, Nr. 2K-226/2011, Nr. 2K-189/2013 ir kt.).

4012.2. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal BK 136 straipsnį. Byloje nėra duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusioji M. Š. (M.) įvykio metu su D. S. M. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai, taip sukeldama pastarojo staigų didelį susijaudinimą. Aptariamo straipsnio prasme, neteisėtas poelgis yra tada, kada padaromas teisės pažeidimas, kėsinantis į kaltininko ar jam artimo žmogaus sveikatą, kitas teises ar teisėtus interesus. Itin įžeidžiantis nukentėjusiojo poelgis yra tyčiniai veiksmai, prieštaraujantys moralės bei dorovės principams, pažeidžiantys žmogaus garbę ir orumą ir galintys taip paveikti kaltininką, kad sukeltų jam labai didelį susijaudinimą, fiziologinio afekto būseną. Didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsena nustatoma pagal faktines bylos aplinkybes, prireikus gaunama specialisto išvada arba skiriama teismo psichologinė, teismo psichologinė - psichiatrinė ar kitokia ekspertizė, tačiau tokia ekspertizė skiriama tik turint duomenų, duodančių pagrindą manyti buvus fiziologinio afekto būseną. Nagrinėjamu atveju iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos Klaipėdos teismo psichiatrijos skyriaus (toliau VTPT prie SAM Klaipėdos TP skyriaus) 2019 m. lapkričio 4 d. specialisto išvados Nr. 95TPK-335 matyti, kad D. S. M. 2019 m. vasario 14 d. VTPT prie SAM Klaipėdos TP skyriuje atliktos ekspertizės metu nenustatyti kokie nors lėtiniai ar laikini psichikos sutrikimai ar silpnaprotystė, galintys turėti įtakos jo gebėjimui suvokti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, suprasti reikšmingas bylai aplinkybes ar duoti apie tai parodymus, todėl jam netikslinga skirti teismo psichiatrijos ekspertizę (t. 2, b. l. 132). Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų įrodymų pakanka daryti išvadai, kad nuteistasis, darydamas nusikaltimą, nebuvo fiziologinio afekto būsenoje, todėl skirti ekspertizę nebuvo pagrindo.

4112.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad nukentėjusiosios M. Š. (M.) elgesys įvykio metu sukėlė ypatingą poveikį nuteistojo psichikai, kuris galėtų būti prilygintas afekto būsenai. Byloje nenustatyta, jog konflikto metu nuteistajam buvo padarytas sveikatos sutrikdymas. Tiriamo įvykio metu nukentėjusioji ginklo ar kitokio grėsmę galinčio kelti daikto neturėjo, nuteistojo nepuolė, tarp šių asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas dėl tariamos neištikimybės. Analizuojant byloje surinktus įrodymus matyti, jog M. Š. (M.) su D. S. M. ir iki įvykio dienos konfliktuodavo, todėl pastarajam nukentėjusiosios elgesys nebuvo netikėtas. Taigi, konfliktas tarp nuteistojo ir nukentėjusiosios nebuvo kažkuo išskirtinis. Teisėjų kolegijos vertinimu, D. S. M. reakcija į kilusį žodinį konfliktą, t. y. stiprus spyris į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno dalį, buvo neadekvati situacijai ir nukentėjusiosios veiksmų pobūdžiui. Be to, pažymėtina, kad nuteistasis gerai prisiminė įvykio aplinkybes, pakankamai detaliai nurodė jo eigą, taip pat savo veiksmus po nusikaltimo padarymo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. S. M. numatė savo tolesnius veiksmus konflikto su nukentėjusiąja M. Š. (M.) metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, bet veikė sąmoningai. Taigi, nenustačius, kad nukentėjusiosios elgesys nusikaltimo padarymo metu buvo neteisėtas ar itin įžeidžiantis ir kad nuteistasis buvo didelio susijaudinimo būsenos, nėra pagrindo nuteistojo D. S. M. nusikalstamą veiką perkvalifikuoti pagal BK 136 straipsnį.

4213. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai D. S. M. veiksmus įvertino kaip šeimos nario sunkų sveikatos sutrikdymą ir tinkamai nusikalstamą veiką kvalifikavo pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą. Dėl D. S. M. paskirtos bausmės.

4314. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja prašo D. S. M. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nurodo, kad laisvės atėmimo bausmės nuteistajam paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Apeliantų nuomone, atsižvelgiant į byloje nustatytas įvykio aplinkybes, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nukentėjusiosios provokuojančius veiksmus bei visas aplinkybes, susiklosčiusias po įvykio, yra pagrindas D. S. M. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas. Šis apeliantų prašymas taip pat atmetamas.

4415. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės instancijos teismas bausmę sugriežtinti ar sušvelninti gali tik tuo atveju, jeigu žemesnės instancijos teismas neįvertino visų bausmei individualizuoti reikšmingų aplinkybių ar jas įvertino netinkamai ir paskyrė aiškiai per švelnią ar per griežtą ir neteisingą bausmę. Teismas, skirdamas bausmę, privalo užtikrinti, kad ji būtų teisinga bei proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui, tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti nustatyta teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, nusikaltusio asmenybę, nėra per griežta. Teisėjų kolegijos vertinimu, apygardos teismas, skirdamas bausmę nuteistajam D. S. M. baudžiamojo įstatymo reikalavimų iš esmės nepažeidė, motyvavo jam skiriamos bausmės dydį, atsižvelgė į bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, bei paskyrė jam teisingą, baudžiamojo įstatymo, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta. Tačiau skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir nepagrįstai nenustatė jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte.

4516. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis) ir numato tik laisvės atėmimo bausmę nuo dvejų iki dvylikos metų. Nusikaltimą, sukėlusį sunkius padarinius, t. y. šeimos nario sunkų sveikatos sutrikdymą, nuteistasis padarė veikdamas netiesiogine tyčia. Pažymėtina, kad D. S. M. padarytas nusikaltimas nebuvo atsitiktinis, apeliantas iki skundžiamo nuosprendžio priėmimo buvo teistas 13 kartų, tarp jų ir 2 kartus už tyčinius nusikaltimus, susijusius su fizinio smurto panaudojimu prieš kitus asmenis (t. 2, b. l. 39-98), skundžiamu nuosprendžiu inkriminuotą nusikalstamą veiką nuteistasis padarė neišnykus teistumui. Iš byloje esančiame 2019 m. spalio 22 d. Elektroninių ryšių tinklais perduodamos informacijos kontrolės, jos fiksavimo ir kaupimo protokole užfiksuotų duomenų galima spręsti, kad nuteistasis prieš nukentėjusiąją smurtavo jau ne pirmą kartą (t. 1, b. l. 189-198). Be to, iš byloje pateikto Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, kad per šį laikotarpį nuteistasis buvo daug kartų baustas už įvairius pažeidimus, nuobaudos galioja (t. 2, b. l. 24-38). Taigi, konstatuotina, kad D. S. M. tinkamų išvadų nepadarė, įvykdė labai sunkų nusikaltimą žmogaus sveikatai. Nurodytos aplinkybės neigiamai charakterizuoja apeliantą, rodo didesnį jo pavojingumo visuomenei laipsnį, nenorą pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio taisyklių. Skirdamas nuteistajam bausmę pirmosios instancijos teismas taipogi atsižvelgė į tai, kad D. S. M. verčiasi individualia veikla, darbdavio charakterizuojamas teigiamai (t. 2, b. l. 22-23; t. 3, b. l. 59-62) ir kad nukentėjusioji M. Š. (M.) atleido nuteistajam, su juo susitaikė ir nereiškia civilinio ieškinio (t. 3, b. l. 69-70). Pirmosios instancijos teismas nuteistojo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad jis veiką padarė būdamas recidyvistu (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). Taigi pirmosios instancijos teismas atsižvelgė į BK 54 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija, nenustačiusi pagrindų nuteistojo veiką, kvalifikuotą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punktą, perkvalifikuoti pagal BK 137 straipsnio 1 dalį ar BK 136 straipsnį, neturi teisinio pagrindo ir dėl šios aplinkybės peržiūrėti pirmosios instancijos teismo nuteistajam paskirtos bausmės.

4617. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nenustatė ir neįvertino visų nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių, numatytų BK 59 straipsnio 1 dalies 1, 3, 6 ir 10 punktuose. Su šiais apeliacinio skundo argumentais galima sutikti tik iš dalies.

4717.1. Apeliantai nurodo, kad D. S. M. suteikė nukentėjusiajai visapusišką pagalbą, bandė išvengti sunkesnių padarinių. BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra, kai kaltininkas suteikė nukentėjusiam asmeniui pagalbą arba kitais aktyviais veiksmais išvengė ar bandė išvengti sunkesnių padarinių. Teismų praktikoje išaiškinta, kad ši atsakomybę lengvinanti aplinkybė nustatoma tada, kai kaltininkas aktyviais veiksmais siekė įsiterpti į įvykių eigą taip, kad padarinių visai neatsirastų arba, jeigu jie iš dalies jau buvo atsiradę, jų nepadaugėtų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-299/2012, 2K-370/2013). Nagrinėjamu atveju nuteistasis D. S. M. po smurtinių veiksmų atlikimo pasirūpino nukentėjusiąja, iškvietė taksi automobilį ir kartu nuvyko į greitosios medicinos pagalbos punktą. Taigi, nuteistasis aktyviais veiksmais suteikė nukentėjusiajai pagalbą, todėl ši aplinkybė pripažintina jo atsakomybę lengvinančia, numatyta BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte. Dėl nurodytos priežasties Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendis šioje dalyje keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo (BPK 328 straipsnio 1 punktas), pripažįstant D. S. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą.

4817.2. Apeliantai taipogi nurodo, kad D. S. M. pašalino padarytą žalą. Pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkto prasmę žalos atlyginimas pripažįstamas atsakomybę lengvinančia aplinkybe tada, kai kaltininkas pats savo noru ar jo valia kiti asmenys nukentėjusiajam atlygino ar pašalino visą žalą iki teismo nuosprendžio priėmimo, o jį apskundus – iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme. Priklausomai nuo bylos aplinkybių teismas gali pripažinti šią aplinkybę atsakomybę lengvinančia ir tais atvejais, kai kaltininkas atlygina tik dalį nuostolių ar pašalina dalį žalos. Teismas, atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, atsakomybę lengvinančia aplinkybe gali pripažinti ir dalinį žalos atlyginimą, tačiau tokiais atvejais atlygintos žalos dydis turi būti pakankamai didelis, sudaryti pagrįstas prielaidas nukentėjusiesiems tikėtis neuždelsto likusios žalos dalies atlyginimo, o kaltininko pastangos atlyginti likusią padarytos žalos dalį – nuoširdžios (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-94/2010, 2K-579/2010, 2K-345/2013, 2K-21-942/2016). Nagrinėjamu atveju Klaipėdos teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 4675,04 Eur turtinės žalos, susijusios su M. Š. (M.) gydymo išlaidomis, atlyginimo (t. 1, b. l. 91-92). Iš 2020 m. sausio 23 d. Žalos privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui atlyginimo sutarties Nr. 2817 matyti, jog D. S. M. įsipareigoja žalą PSDF biudžetui atlyginti per 60 mėnesių, pirma įmoka turi būti sumokėta iki 2020 m. vasario 29 d. (t. 3, b. l. 67). VSDFV Klaipėdos skyrius pareiškė civilinį ieškinį dėl 734,50 Eur žalos atlyginimo atgręžtinio reikalavimo teise priteisimo (t. 1, b. l. 123-124). Iš 2020 m. sausio 28 d. mokėjimo nurodymo matyti, D. S. M. pervedė SODRAI 50 Eur sumą (t. 3, b. l. 66). Taigi nuteistasis atlygino SODRAI tik nedidelę dalį padarytos turtinės žalos, o duomenų, kad buvo atlyginta likusi padaryta turtinė žala iki bylos išnagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme, byloje nėra. Nors šiuo atveju žalos atlyginimo procesas yra realizuojamas, tačiau aplinkybė, jog kaltininkas po nuosprendžio priėmimo moka žalos atlyginimą, savaime nėra lengvinanti atsakomybę, nes, visų pirma, tai yra nuteistojo prievolė pagal jam priimtą nuosprendį, už kurios nevykdymą gresia kita atsakomybė. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra pagrindo teigti, kad D. S. M. savo noru atlygino visą byloje padarytą žalą, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nepripažino jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės, nustatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punkte.

4917.3. Apeliantai skunde pažymi, kad nukentėjusiosios elgesys buvo provokuojantis ir rizikingas, tačiau, atsižvelgus į nustatytas šios bylos faktines aplinkybes, nėra pagrindo sutikti su tokiu apeliantų argumentu. BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkte numatyta atsakomybę lengvinanti aplinkybė (veikos padarymui įtakos turėjo provokuojantis ar rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys) nustatoma tada, kai kaltininko nusikalstama veika yra atsakomoji reakcija į provokuojančius arba rizikingus nukentėjusiojo veiksmus. Provokuojančiu iš esmės laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis sąmoningai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Paprastai pripažįstama, kad tokie nukentėjusiojo veiksmai gali būti įžeidimas, smurtas arba kitokie tyčiniai veiksmai, nukreipti tiek į patį kaltininką, tiek į jam artimus asmenis ir pan. Rizikingu laikomas toks elgesys, kai nukentėjusysis neatsargiai skatina kaltininką pradėti nusikalstamą veiką prieš jį. Tokiu atveju nukentėjusysis lengvabūdiškai tiki, kad jo elgesys neišprovokuos nusikalstamos kaltininko veikos prieš jį, arba iš viso nevertina savo elgesio kaip rizikingo, nors gali ir turi numatyti, jog toks elgesys paskatins nusikalstamą kaltininko veiką prieš jį. Nagrinėjamu atveju iš nuteistojo D. S. M. ir nukentėjusiosios M. Š. (M.) parodymų matyti, kad tarp šių asmenų buvo kilęs tik žodinis konfliktas dėl tariamos nuteistojo neištikimybės. Teisėjų kolegijos vertinimu, tarpusavio konflikto metu išsakyti tokio pobūdžio teiginiai negali būti pripažįstami įžeidžiančiais, žeminančiais, provokuojančiais ar rizikingais. Šioje byloje nustatytos aplinkybės teikia pagrindą manyti, kad nuteistojo D. S. M. veiksmai, atlikti M. Š. (M.) atžvilgiu, iš esmės buvo sąlygoti asmeninių nesutarimų ir pykčio. Teisėjų kolegijos nuomone, šio įvykio metu kilusi situacija negali būti vertinama kaip išskirtinė, o atsiradusios aplinkybės nebuvo tokio lygio ir pobūdžio, kad leistų pripažinti nukentėjusiosios elgesį provokuojančiu ar rizikingu BK 59 straipsnio 1 dalies 6 punkto prasme. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai nenustatė ir šios atsakomybę lengvinančios aplinkybės.

5017.4. Apeliantai skunde nurodo, kad D. S. M. nusikaltimą padarė dėl didelio susijaudinimo. Iš to galima spręsti, kad nuteistasis prašo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, kad nusikalstamą veiką jis padarė dėl didelio susijaudinimo, kurį nulėmė neteisėti nukentėjusio asmens veiksmai (BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punktas). Šie apeliacinio skundo argumentai atmetami kaip nepagrįsti. Teismų praktikoje dideliu susijaudinimu laikomas ne bet koks susijaudinimas, o tokia emocinė žmogaus būsena, kai iš dalies aptemsta sąmonė, susilpnėja savitvarda, tačiau neprarandamas gebėjimas suprasti savo veiksmus ir juos valdyti, t. y. fiziologinis afektas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-87/2007). Kaip jau buvo konstatuota šiame apeliacinės instancijos teismo nuosprendyje, šiuo atveju byloje nėra objektyvių duomenų, kurie leistų daryti išvadą, kad nukentėjusioji M. Š. (M.) įvykio metu su D. S. M. elgėsi neteisėtai ar itin įžeidžiančiai, taip sukeldama pastarojo staigų didelį susijaudinimą. Be to, nuteistasis gerai prisiminė įvykio aplinkybes, pakankamai detaliai nurodė jo eigą, taip pat savo veiksmus po nusikaltimo padarymo. Aptartos aplinkybės patvirtina, kad nuteistasis D. S. M. numatė savo tolesnius veiksmus konflikto su nukentėjusiąja M. Š. (M.) metu ir kad jis nebuvo didelio susijaudinimo (fiziologinio afekto) būsenoje, bet veikė sąmoningai. Taigi, šiuo atveju nėra pagrindo nustatyti D. S. M. atsakomybę lengvinančiosios aplinkybės, numatytos BK 59 straipsnio 1 dalies 10 punkte.

5118. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir D. S. M. skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę. Teismų praktikoje suformuluota nuostata, kad pagal BK 54 straipsnio 3 dalį kitokia bausmė, nei numatyta straipsnio, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje, paprastai gali būti paskiriama, kai yra išimtinių aplinkybių, o įstatymo numatytos bausmės paskyrimas būtų aiškiai neproporcingas (neadekvatus) konkrečiam baudžiamojo įstatymo pažeidimui, kaltininko asmenybei bei kitoms bylos aplinkybėms. Taigi šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-311/2011, 2K-365/2011, 2K-432/2014, 2K-186-942/2015). Teisėjų kolegijos vertinimu, priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, šiuo atveju nėra pagrindo, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatomis, nuteistajam skirti švelnesnę bausmę nei numatyta sankcijoje. Nagrinėjamoje byloje nenustatyta nei išimtinių aplinkybių, mažinančių nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, nei išimtinių aplinkybių, susijusių su jo asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad aptariamo straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas D. S. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

5218.1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas nuteistajam bausmės dydį, visapusiškai įvertino faktines bylos aplinkybes bei tinkamai pritaikė baudžiamojo įstatymo nuostatas. Teismas nuosprendyje išdėstė bei įvertino nuteistojo bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes. Įvertinus pirmiau paminėtas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo D. S. M. parinkta minimali BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, yra teisinga, adekvati (proporcinga) padarytai nusikalstamai veikai, tinkamai individualizuota, atitinka padarytos nusikalstamos veikos bei nuteistojo asmenybės pavojingumą. Net ir pripažinus BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punkte atsakomybę lengvinančią aplinkybę, švelninti apeliantui pagal BK 135 straipsnio 2 dalį paskirtą bausmę nėra pagrindo, nes minėtos normos sankcijoje nustatyta tik laisvės atėmimo bausmė, o nuteistajam paskirta minimali sankcijoje numatyta bausmė. Teisėjų kolegijos vertinimu, nuteistojo ir jo gynėjos bei nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose nurodomos aplinkybės, kad po įvykio D. S. M. su nukentėjusiąja sukūrė šeimą, augina mažametį vaiką ir yra vienintelis dirbantis šeimoje, nesudaro pakankamo pagrindo švelninti nuteistajam paskirtos bausmės. Dėl BK 38 straipsnio nuostatų taikymo.

5319. Nuteistojo ir jo gynėjos bei nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose taipogi prašoma atleisti D. S. M. nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiąja. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančias aplinkybes, BK 38 straipsnyje numatytas sąlygas, kurioms esant, asmuo gali būti atleidžiamas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiuoju, sprendžia, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo D. S. M. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, nesant BK 38 straipsnio 1 dalyje numatytų sąlygų visumos.

5419.1. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, atleidžiant asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, turi būti nustatyta BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytų sąlygų visuma. Nagrinėjamu atveju atmetus apeliacinių skundų prašymus perkvalifikuoti nuteistojo D. S. M. nusikalstamą veiką iš BK 135 straipsnio 2 dalies 3 punkto į BK 137 straipsnio 1 dalį ar BK 136 straipsnį, nėra formalių Baudžiamajame įstatyme nustatytų sąlygų, kurių pagrindu nuteistajam būtų galima taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės. Šį straipsnį taikyti galima tik asmenims, padariusiems baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą. Tuo tarpu nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą, kurį baudžiamasis įstatymas priskiria labai sunkių nusikaltimų kategorijai.

55Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

56Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti.

57Pripažinti nuteistojo D. S. M. (D. S. M.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe tai, kad jis suteikė nukentėjusiajai pagalbą (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

58Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą... 3. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirta... 4. Iš D. S. M. priteista:... 5. - Klaipėdos teritorinei ligonių kasai 4675,04 Eur išlaidų nukentėjusiosios... 6. - Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Klaipėdos skyriui 684,50 Eur... 7. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,... 8. I.... 9. Pirmosios instancijos teismo nuosprendžio esmė... 10. 1.... 11. D. S. M. nuteistas už tai, kad sunkiai sutrikdė šeimos nario sveikatą, o... 12. II.... 13. Apeliacinių skundų argumentai... 14. 2.... 15. Nuteistojo D. S. M. ir jo gynėjos advokatės Natalijos Fočenkovos... 16. 3.... 17. Apeliantai pažymi, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame... 18. 4.... 19. Apeliantai taipogi pažymi, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai... 20. 5.... 21. Nukentėjusioji M. M. apeliaciniame skunde prašo Klaipėdos apygardos teismo... 22. 6.... 23. Apeliantė mano, kad nuteistasis nesiekė jos sužaloti. Jie gyveno kaip pora... 24. 7.... 25. Apeliantė atkreipia dėmesį, kad pirmosios instancijos teismas, nuteisdamas... 26. 8.... 27. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo D. S. M. gynėja prašė... 28. III.... 29. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados... 30. 9. Nuteistojo D. S. M. ir jo gynėjos apeliacinis skundas tenkinamas iš... 31. 10. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamosios bylos medžiagą,... 32. 11. Apeliaciniuose skunduose nuteistasis, jo gynėja ir nukentėjusioji prašo... 33. 11.1. BK 137 straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas... 34. 11.2. Nuteistasis D. S. M., apklaustas pirmosios instancijos teisme parodė,... 35. 11.3. Nukentėjusioji M. Š. (M.), apklausta pirmosios instancijos teisme... 36. 11.4. Teisėjų kolegijos vertinimu, tokie nuteistojo ir nukentėjusiosios... 37. 11.5. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad D. S. M. tarpusavio konflikto metu... 38. 12. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde taipogi nurodo, kad... 39. 12.1. Pažymėtina, kad pagal BK 136 straipsnį, baudžiamoji atsakomybė... 40. 12.2. Šioje byloje nenustatytos sąlygos, būtinos nusikalstamos veikos... 41. 12.3. Teisėjų kolegijos vertinimu, byloje nėra objektyvių duomenų, kad... 42. 13. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teisėjų kolegija daro išvadą,... 43. 14. Apeliaciniame skunde nuteistasis ir jo gynėja prašo D. S. M. skirti... 44. 15. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija. Apeliacinės... 45. 16. Nuteistasis padarė tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, kurį... 46. 17. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde pažymi, kad pirmosios... 47. 17.1. Apeliantai nurodo, kad D. S. M. suteikė nukentėjusiajai visapusišką... 48. 17.2. Apeliantai taipogi nurodo, kad D. S. M. pašalino padarytą žalą. Pagal... 49. 17.3. Apeliantai skunde pažymi, kad nukentėjusiosios elgesys buvo... 50. 17.4. Apeliantai skunde nurodo, kad D. S. M. nusikaltimą padarė dėl didelio... 51. 18. Nuteistasis ir jo gynėja apeliaciniame skunde prašo taikyti BK 54... 52. 18.1. Teisėjų kolegija sprendžia, kad apygardos teismas, nustatydamas... 53. 19. Nuteistojo ir jo gynėjos bei nukentėjusiosios apeliaciniuose skunduose... 54. 19.1. Pagal BK 38 straipsnio 1 dalies nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį... 55. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 56. Klaipėdos apygardos teismo 2020 m. vasario 21 d. nuosprendį pakeisti.... 57. Pripažinti nuteistojo D. S. M. (D. S. M.) atsakomybę lengvinančia aplinkybe... 58. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....