Byla 2S-322-265/2015
Dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, tretieji asmenys K. J., AB DNB bankas

1Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas Alvydas Žerlauskas, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs trečiojo asmens AB DNB banko atskirąjį skundą dėl Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutarties civilinėje byloje pagal ieškovų A. J. ir A. J. ieškinį dėl bankroto bylos jiems iškėlimo, tretieji asmenys K. J., AB DNB bankas,

Nustatė

2ieškovai kreipėsi į teismą, prašydami iškelti jiems bankroto bylą. Nurodė, kad kartu su sūnumi K. J. 2007-12-20 su AB DNB banku sudarė paskolos sutartį (su vėlesniais pakeitimais), pagal kurią suteikta 246908,77 Eur paskola buto, esančio X, įsigijimui ir įrengimui. Pasikeitus ekonominei situacijai Lietuvoje, solidariam skolininkui sūnui K. J. nemokant įmokų pagal paskolos sutartį, ieškovams sunku buvo vykdyti įsipareigojimus, todėl paskolos sutartis nutraukta ir padėtas išieškojimas, turto nepavyko parduoti iš varžytinių.

3Klaipėdos rajono apylinkės teismas 2014-11-27 nutartimi iškėlė ieškovams bankroto bylą ir jų bankroto administratoriumi paskyrė uždarąją akcinę bendrovę „Bankroteka“. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog atsisakymas iškelti ieškovams bankroto bylą nagrinėjamu atveju neatitiktų nei pačių skolininkų, nei kreditoriaus interesų. Teismas, skirdamas bankroto administratorių, įvertino siūlomų kandidatų paslaugų kainą, jų lokalizacijos vietą (arčiau ar toliau nuo bankrutuojančių asmenų gyvenamosios vietos), galimybę teikti kokybiškas paslaugas. Teismas nagrinėjamu atveju konstatavo, jog siūlomų bankroto administratorių diclokacija bei galimybė teikti kokybiškas paslaugas vienodi. Taip pat teismas konstatavo, kad ieškovų siūlomo administratoriaus didesnis užimtumas bankroto administravimo procedūrose nėra kliūtis kokybiškai atlikti savo darbą. Skirdamas administratorių teismas įvertino ir administruojamų paslaugų kainų skirtumą. Teismo vertinimu, jeigu būtų paskirta trečiojo asmens siūloma bankroto administratoriaus kandidatūra, 500 Lt kainos skirtumas padidintų ieškovų išlaidas ir tuo pačiu sumažintų kreditorių galimybę atgauti savo lėšas.

4Trečiasis asmuo AB DNB bankas su Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutarties dalimi, kuria paskirtas bankroto administratorius, nesutiko, prašė šią nutarties dalį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovų bankroto administratoriumi skirti UAB „Pajūrio administratoriai“. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nevisapusiškai įvertino aplinkybes, būtinas nustatyti ir įvertinti siūlomo bankroto administratoriaus tinkamumą vykdyti įmonės bankroto procedūras, neįvertino daugelio aplinkybių, svarbių parenkant nešališką ir pajėgų tinkamai administruoti bankroto procesą administratorių. Pasak apelianto, skirdamas administratorių pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į svarbiausią aplinkybę – A. J. ir A. J. kartu su K. J. nuosavybės teise priklauso Bankui įkeistas žemės sklypas, unikalus Nr. X, esantis X. Visi šie trys asmenys yra solidarūs Banko bendraskoliai - skola priteista 2011-09-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-6274-144/2011. K. J. įsiteisėjusia Plungės rajono apylinkės teismo 2014-11-10 nutartimi yra iškelta bankroto byla ir bankroto administratoriumi paskirta UAB „Pajūrio administratoriai". Bankroto bylos eigoje turės būti parduodamas tiek A. J. ir A. J., tiek K. J. priklausantis nekilnojamas turtas. Šiuo atveju A. J. ir A. J. bankroto administratoriumi paskyrus UAB „Bankroteka" iškils problema dėl turto pardavimo, nes neaišku, kuris administratorius turės pardavinėti žemės sklypą, o taip pat iškiltų problemų dėl administravimo išlaidų padengimo, nes nėra aišku, kaip turėtų būti paskirstomos administravimo išlaidos iš lėšų, gautų pardavus įkeistą turtą (FABĮ 22 str. 5 d.). Be to, apeliantas skunde atkreipia dėmesį į tai, kad A. J. ir A. J. turi du kreditorius - AB DNB banką ir „Swedbank", AB, o K. J. turi tik vieną kreditorių - AB DNB banką. Apeliantas nurodo, kad iš A. J. ir A. J. bei K. J. skola bankui priteista 2011-09-20 Klaipėdos m. apylinkės teismo nutartimi Nr. 2-6274-144/2011. Atsižvelgdamas į tai apeliantas nurodo, kad bankroto administravimo procedūra būtų paprastesnė (kas sąlygotų mažesnes administravimo išlaidas) ir būtų iki minimumo sumažinta ginčų kilimo tikimybė, jeigu bankroto administratoriumi būtų paskirta UAB „Pajūrio administratoriai". Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas neįvertino aplinkybių, susijusių su siūlomų administratorių darbo krūviu ir patirtimi. Taip pat, pasak apelianto, nebuvo atsižvelgta į aplinkybę, jog jis yra didžiausias pareiškėjų kreditorius.

5Atskirasis skundas atmestinas.

6Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių teismo nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis, 338straipsnis).

7Nagrinėjamu atveju byloje kilo ginčas dėl administratoriaus paskyrimo fizinio asmens bankroto byloje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, sprendžiant šį klausimą turėtų būti vadovaujamasi teismų praktika, kuri suformuota skiriant juridinio asmens bankroto administratorių, kadangi teisinių santykių prigimtis analogiška šiam nagrinėjamam atvejui. Faktą, jog šis ginčas turi būti nagrinėjamas remiantis teismų praktika, formuojama skiriant bankroto administratorių juridiniam asmeniui, patvirtina ir apelianto atskirajame skunde cituojama teismų praktika, susijusi su administratoriaus skyrimu juridiniam asmeniui.

8Taigi, Lietuvos apeliacinio teismo praktikoje laikomasi pozicijos, kad parenkant asmenį, kuris vykdys bankroto procedūras, svarbiausia yra jo nešališkumas ir nesuinteresuotumas bylos baigtimi (Lietuvos apeliacinio teismo 2010 m. rugsėjo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1255/2010; 2011 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1822/2011; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1727/2013; kt.). Teismas turi išsiaiškinti, ar bankroto administratoriai sutinka administruoti įmonę, ar Įmonių bankroto valdymo departamentas prie Ūkio ministerijos pritarė šių bankroto administratorių skyrimui. Kiti kriterijai, kaip bankroto administratoriaus patirtis, užimtumas, buveinės vieta, kreditorių, ypač reiškiančių didžiausius kreditorinius reikalavimus, nuomonė dėl pasiūlytos bankroto administratoriaus kandidatūros ir pan., yra fakultatyvieji (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-235/2014; 2013 m. balandžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1300/2013; 2013 m. birželio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1664/2013; 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1893/2013; 2013 m. rugpjūčio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2- 1974/2013; 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2174/2013; kt.). Tuo atveju, kai keli asmenys gali administruoti bankrutuojančią įmonę, teismas parenka tokį administratorių, dėl kurio nešališkumo byloje kyla mažiausiai abejonių, o jeigu nėra abejonių dėl jų nešališkumo, parenka bet kurį iš šių asmenų (Lietuvos apeliacinio teismo 2012 m. vasario 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-571/2012; 2012 m. kovo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-847/2012; 2013 m. liepos 4 d. nutartis civilinėje bylojeNr. 2-1727/2013).

9Nagrinėjamo ginčo atveju svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad apeliantas bei kiti byloje dalyvaujantys asmenys pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo bei pagrįstumo nekvestionuoja paskirtojo administratoriaus galimo šališkumo ar suinteresuotumo aspektu. Apeliantas nepateikė jokių argumentų, duomenų bei įrodymų, pagrindžiančių paskirto administratoriaus suinteresuotumą bylos baigtimi, šališkumą ar neatitikimą FABĮ nustatytiems reikalavimams. Minėtų aplinkybių nenustatė ir apeliacinės instancijos teismas. Tuo tarpu kiti apelianto argumentai, kurie susiję su bankroto proceso metu parduotinu turtu, neturi teisinės reikšmės. Pažymėtina, jog atskirajame skunde keliama problematika gali būti išsprendžiama taikant teisės normas ir priešingai, nei nurodo apeliantas, jokių neaiškumų nesukelia. Lietuvos apeliacinio teismo nuosekliai formuojamoje praktikoje taip pat laikomasi pozicijos, jog konkrečiam bankroto administratoriui jau esant paskirtam ir apeliacine tvarka vertinant jo parinkimo teisėtumą, pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria paskirtas bankrutuojančios įmonės administratorius, gali būti naikinama tik tuo atveju, jei paskirtas administratorius neatitinka įstatyme nustatytų reikalavimų arba yra kitos svarbios aplinkybės, dėl kurių paskirtasis administratorius negali tinkamai atlikti savo pareigų (Lietuvos apeliacinio teismo 2014 m. lapkričio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-2006/2014; 2014 m. liepos 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1163/2014; 2013 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1011/2013; 2013 m. vasario 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. Nr. 2-762/2013; 2012 m. spalio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-1742/2012; 2012 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-939/2012; 2012 m. balandžio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-896/2012; kt.). Taigi vien tik tokios aplinkybės, kad paskirto administratoriaus užimtumas didesnis nei apelianto siūlomo administratoriaus, ir kad šį administratorių pasiūlė pats ieškovas arba tik vienas iš kreditorių, kurio reikalavimas nėra arba yra didžiausias, nesant jokių objektyvių duomenų, jog teismo paskirtas administratorius negalės vykdyti jam pavestų funkcijų, negali būti laikomos pakankamu pagrindu pirmosios instancijos teismo nutarčiai naikinti, taip paneigiant įstatymo teismui suteiktą administratoriaus skyrimo diskrecijos teisę.

10Atsakydamas į apelianto argumentą, jog teismas neatsižvelgė į apelianto, kaip vieno didžiausių bankrutuojančios įmonės kreditorių, išreikštą nuomonę dėl administratoriaus, apeliacinės instancijos teismas nurodo, kad konkretaus kreditoriaus potencialaus reikalavimo įmonei dydis (bankroto bylos iškėlimo stadijoje visų kreditorių reikalavimų dydžiai nėra nustatyti) negali būti kriterijumi parenkant administratoriaus kandidatūrą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2-350-516/2015).

11Esant šių aplinkybių visetui apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad paskirdamas ieškovų bankroto administratorių pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė Fizinių asmenų bankroto nuostatas. Dėl to naikinti skundžiamos nutarties atskirojo skundo motyvais nėra teisinio pagrindo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

12Vadovaudamasis CPK 334–339 straipsniais, teismas

Nutarė

13Klaipėdos rajono apylinkės teismo 2014-11-27 nutartį palikti nepakeistą.

Proceso dalyviai
Ryšiai