Byla 1A-41-307/2015
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų Valdimaro Bavėjano ir Lino Šiukštos, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Živilei Vološinienei, dalyvaujant prokurorams Linui Kuprusevičiui, Tomui Uldukiui, Artūrui Stankevičiui, gynėjams advokatams Edgarui Dereškevičiui, Vaidotui Sviderskiui, Raimundui Jurkai, nuteistiesiems R. M., E. B. (A.), J. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų R. M., E. B. (A.) ir J. D. bei jos gynėjo advokato V. S. apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio, kuriuo:

2R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį ir nubaustas:

3- pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - 140 MGL (18 200 Lt) dydžio bauda;

4- pagal BK 228 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;

5- pagal BK 228 straipsnio 2 dalį - 75 MGL (9 750 Lt) dydžio bauda.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios bausmės subendrintos apėmimo bei dalinio sudėjimo būdais ir R. M. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 150 MGL (19 500 Lt) dydžio bauda.

7Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, R. M. atžvilgiu nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

8J. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, bei nubausta:

9- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3900 Lt) dydžio bauda;

10- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį - 40 MGL (5200 Lt) dydžio bauda.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir J. D. paskirta galutinė subendrinta bausmė - 50 MGL (6500 Lt) dydžio bauda.

12Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje, 183 straipsnio 1 dalyje ir 24 straipsnio 6 dalyje, 184 straipsnio 1 dalyje, J. D. atžvilgiu nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

13E. B. (A.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje, bei nubausta:

14- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį - 35 MGL (4550 Lt) dydžio bauda;

15- pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį - 45 MGL (5850 Lt) dydžio bauda.

16Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos dalinio sudėjimo būdu ir E. B. (A.) paskirta galutinė subendrinta bausmė - 55 MGL (7150 Lt) dydžio bauda.

17Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 183 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 184 straipsnio 1 dalyje, E. B. (A.) atžvilgiu nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

18Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

19R. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnyba ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą, o būtent:

20R. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - valstybės įmonės „T.“ (toliau - ir Centras) direktorius, pagal 2004-10-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Centro įstatų 37 straipsnį, kuris numato, kad Centrui valstybės perduotas ir Centro įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, šį valstybės perduotą turtą Centras valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, turėdamas savo žinioje jam patikėtą valstybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnyba, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-14, Centro patalpose, adresu ( - ), ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-10-29, Centro patalpose, adresu ( - ), neparengęs ir nepatvirtinęs Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, žodžiu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodydavo buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. B. (A.) mokėtinus Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. B. (A.) nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus jo nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o buhalterei J. D. ir laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. B. (A.) pagal šiuos „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 53 917,41 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, tuo iššvaistė jam patikėtą didelės vertės svetimą turtą.

21Tokiais savo veiksmais R. M., padedant J. D. ir E. B. (A.), pažeidė Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (2003-12-16 redakcija Nr. IX-1895) 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad įmonės vadovas, pritarus valdybai, parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 (nauja redakcija 2004-06-14 nutarimas Nr. 735) „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.5 punkto nuostatą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paveda įmonės vadovui šio nutarimo 1 punkte nurodyta tvarka tarnybinio atlyginimo dydžius ir tarnybinio atlyginimo priedus nustatyti įmonės vadovo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui; Centro direktoriaus 2002-02-28 ir 2006-01-31 patvirtintų pareiginių nuostatų 4 punkto reikalavimus saugoti ir tinkamai naudotis priskirtomis įmonės materialinėmis vertybėmis; tokiais savo veiksmais demonstruodamas Centro darbuotojams savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, tuo diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Centro autoritetą, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje.

22Be to, R. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - Centro direktorius, pagal 2004-10-20 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Centro įstatų 37 straipsnį, kuris numato, kad Centrui valstybės perduotas ir Centro įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, šį valstybės perduotą turtą Centras valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise, turėdamas savo žinioje jam patikėtą valstybės turtą, piktnaudžiaudamas tarnyba, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2007-06-14, Centro patalpose, adresu ( - ), ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-10-29, Centro patalpose, adresu ( - ), žinodamas, kad įsakymais jam nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba nurodydamas didesnį priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, nurodydavo buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. A. mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo. Buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. B. (A.) nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus jo nurodytą tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o buhalterei J. D. ir laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-08-25 ją pavadavusiai buhalterei E. (B.) A. pagal šiuos „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė 9922 Lt kaip tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo į savo sąskaitą.

23Tokiais savo veiksmais R. M., padedant J. D. ir E. B. (A.), siekdamas turtinės naudos, žinodamas Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 redakcija Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalies nuostatą, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais; Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002-08-23 nutarimo Nr. 1341 (nauja redakcija 2004-06-14 nutarimas Nr. 735) „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.5 punkto nuostatą, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija tvirtina konkretų įmonės vadovo tarnybinio atlyginimo dydį ir tarnybinio atlyginimo priedą; pažeidė 2002-02-28 ir 2006-01-31 Centro direktoriaus patvirtintų pareiginių nuostatų 4 punkto reikalavimus - saugoti ir tinkamai naudotis priskirtomis įmonės materialinėmis vertybėmis, taip demonstruodamas Centro darbuotojams nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, tuo diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Centro autoritetą, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiais savo veiksmais R. M. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 228 straipsnio 2 dalyje.

24J. D. nuteista už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - R. M. piktnaudžiauti tarnyba, o būtent:

25ji, dirbdama valstybės įmonės „T.“ vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01 Centro patalpose, adresu ( - ), ir laikotarpiu nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29, Centro patalpose, adresu ( - ), nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnyba, jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 22 139,78 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Tokiu būdu ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

26Be to, J. D. nuteista už tai, kad dirbdama Centro vyriausiąja finansininke, laikotarpiu nuo 2006-01-01 iki 2006-08-01 Centro patalpose, adresu ( - ), ir laikotarpiu nuo 2007-08-25 iki 2007-10-29 Centro patalpose, adresu ( - ), žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., piktnaudžiaujant tarnyba, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 3 564,48 Lt tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, J. D., pagal šiuos „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 3 564,48 Lt į savo sąskaitą. Tokiu būdu J. D. padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiais savo veiksmais J. D. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

27E. B. (A.) nuteista už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui - R. M. piktnaudžiauti tarnyba, o būtent:

28ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BH2006/14 tarp valstybės įmonės „T.“ ir UAB „V.“, tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu ( - ), ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25 Centro patalpose, adresu ( - ), nesant patvirtintų Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, Centro direktoriui R. M. piktnaudžiaujant tarnyba, jo žodiniu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodymu išmokėti Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė R. M. nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus. Pagal šiuos R. M. parašu patvirtintus registrus ji suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 31 777,63 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo. Tokiu būdu ji padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiais savo veiksmais E. B. (A.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje.

29Be to, E. B. (A.) nuteista už tai, kad pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BH2006/14 tarp valstybės įmonės „T.“ ir UAB „V.“, tvarkydama Centro buhalterinę apskaitą, laikotarpiu nuo 2006-08-01 iki 2007-06-14 Centro patalpose, adresu ( - ), ir laikotarpiu nuo 2007-06-14 iki 2007-08-25, Centro patalpose, adresu ( - ), žinodama, kad įsakymais R. M. nėra paskirtas priedas prie atlyginimo arba R. M. nurodant didesnį tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo negu jam buvo paskirta, R. M., piktnaudžiaujant tarnyba ir siekiant pasisavinti svetimą turtą, nurodžius mokėtiną jam tarnybinį atlyginimą ir priedą prie atlyginimo, nepagrįstai priskaičiavo ir įtraukė į „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus R. M. 6 357,52 Lt litus tarnybinio atlyginimo ir priedo prie atlyginimo. R. M. patvirtinus minėtus registrus savo parašu, ji, E. B. (A.), pagal šiuos „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavo pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, o R. M. neteisėtai pervedė 6 357,52 Lt į savo sąskaitą. Tokiu būdu E. B. (A.) padėjo R. M. piktnaudžiauti tarnyba, siekiant turtinės naudos, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. Šiais savo veiksmais E. B. (A.) padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

30Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

31Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl naikintinas. Nuosprendį priėmęs teismas netinkamai aiškino ir taikė Baudžiamojo įstatymo specialiosios dalies nuostatas. Apygardos teismas išvadą, jog apeliantas padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, iš esmės grindė tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu nebuvo rasti atitinkami Centro dokumentai (direktoriaus įsakymai, darbuotojų darbo apmokėjimo bei premijavimo taisyklės ir pan.), pagrindžiantys darbuotojams išmokėtas sumas. Nuteistasis nesutinka su šia apygardos teismo išvada dėl keleto priežasčių. Visų pirma, pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką turto iššvaistymo bylose, veikos kvalifikavimui pagal BK 184 straipsnį, būtina nustatyti dvi aplinkybes - neteisėtumą ir neatlygintinumą. Skundžiamame teismo nuosprendyje keltas vien tik neteisėtumo klausimas, neaptariant neatlygintinumo kriterijaus. Tuo tarpu byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje ištirtais duomenimis - liudytojų V. K., B. M., J. K., S. A. parodymais nustatyta, kad Centro darbuotojai visas pinigines išmokas gavo išimtinai vien tik už jų atliktą darbą. Tai reiškia, kad visos piniginės išmokos, nepriklausomai nuo to, kaip jos buvo įvardinamos, buvo mokamos esant teisėtam pagrindui. Bylos medžiagoje esantys duomenys patvirtina ir tą aplinkybę, kad visos piniginės išmokos, jų dydžiai, iš anksto būdavo aptariami Centro direktoriaus ir skyrių vadovų pasitarimuose. Pastarosios aplinkybės byloje neginčijo ir kaltinimą palaikęs prokuroras.

32Antra, pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-210/2012) būtinas turto iššvaistymo požymis yra turtinės žalos padarymas. Pirmosios instancijos teismas nenustatė, kad Centrui būtų padaryta kokia nors turtinė žala. Byloje taip pat nėra pareikšta civilinių ieškinių.

33Trečia, apkaltinamasis teismo nuosprendis R. M. atžvilgiu grindžiamas byloje esančia specialisto išvada. Tačiau apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad šią išvadą pateikusi ekspertė pirmosios instancijos teisme paaiškino, kad ji nėra įsitikinusi, jog tyrimo atlikimui jai buvo pateikti visi Centro dokumentai. Tuo atveju, jei atitinkami dokumentai būtų pateikti, tikėtina, kad kaltinimo apimtis R. M. galėtų sumažėti. Remdamasis tokiais ekspertės paaiškinimais nuteistasis pažymi, kad šioje byloje nebuvo nustatytos visos bylos teisingam išnagrinėjimui reikšmingos aplinkybes ir išlieka tikimybė, jog gali atsirasti Centro dokumentai, pateisinantys išmokėtas pinigines sumas Centro darbuotojams. Juolab, kad atitinkami dokumentai buvo teikiami tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos nagrinėjimo metu.

34Ketvirta, nuosprendį priėmęs teismas, konstatuodamas, jog apeliantas jam inkriminuotas nusikalstamas veikas padarė ir „nurodant didesnes sumas, nei įforminta įsakymais“, neteisingai formuluoja kaltinimą. Tuo atveju, jei šis teiginys būtų teisingas, išeitų, jog Centre buvo vedama netiksli, apgaulinga buhalterinė apskaita. Tuo tarpu 2012 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte padaryta kategoriška išvada, šių nusikalstamų veikų požymių R. M. veiksmuose nenustatyta.

35Penkta, anot apelianto, tai, kad jis, būdamas Centro direktorius, duodavo žodinius nurodymus dėl atlygio mokėjimo, savaime negali būti laikoma nusikalstama veika, kadangi visi jo įsakymai buvo teisėti, t. y. duoti laikantis teisės aktų reikalavimų.

36Šešta, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys patvirtina, kad visi Centro darbuotojams mokami atlyginimai ir priedai prie jų buvo skaičiuojami tinkamai, tačiau buvo padaryti formalūs pažeidimai - nesurašyti juos pagrindžiantys įsakymai ir (arba) taisyklės. Šios aplinkybės, nuteistojo nuomone, parodo, kad jo veiksmuose nebuvo tyčios ir tikslo nuslėpti ar supainioti mokamų priedų dydžius. Priešingai, mokesčiai nuo šių sumų valstybei buvo mokami ir įrašomi į buhalterinės apskaitos registrus.

37Septinta, skundžiamame teismo nuosprendyje nėra aiškiai įvardinta, kokie konkretūs teisės aktai buvo pažeisti, neįforminant išmokamų priedų rašytiniais įsakymais.

38Aštunta, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nuteistojo R. M. valios išraiškos formą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad apelianto valia, patvirtinta parašu, išreikšta „Atlyginimų priskaitymų suvestinėje“, kuri yra teisinis pagrindas ūkinės operacijos pripažinimui ir įtraukimui į buhalterinę apskaitą. Centro darbuotojai tokią R. M. valią ir jos rezultatą priėmė ir vertino kaip apmokėjimą už jų darbą.

39Devinta, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, pagal kurią, ne visos Centro ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai pagrįsti apskaitos dokumentais (nėra Teisingumo ministerijos įsakymo bei sutikimo, Centro vadovo įsakymo, įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių), todėl buvo pažeistos Buhalterinės apskaitos įstatymo (2001 m. lapkričio 6 d. įstatymo Nr. IX-574 redakcija) 12 straipsnio 1 dalies nuostatos, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais. Apelianto nuomone, buhalterinis dokumentas ar apskaitos dokumentas skiriasi nuo vykdomųjų tvarkomųjų dokumentų (įsakymų, nurodymų, sutarčių ir pan.). Pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 12 straipsnio 1 dalį, apskaitos dokumentas - tai popierinis arba elektroninis liudijimas, patvirtinantis ūkinę operaciją arba ūkinį įvykį ir turintis rekvizitus, pagal kuriuos galima nustatyti ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio tapatumą. Pagrindinis dokumentas, leidžiantis įmonės buhalteriui atlikti darbo užmokesčio mokėjimus, yra būtent įmonės vadovo patvirtintas dokumentas, šios bylos atveju - „Atlyginimų priskaitymų suvestinė“, kuriame nurodytos ne tik darbuotojams mokėtinos darbo užmokesčio sumos, bet ir priskaičiuotos darbo užmokesčio sumos bruto bei išskaičiuotos mokesčių sumos. Teismų praktikos atvejai patvirtina, kad įrašant duomenis į asmens darbo užmokesčio korteles ar į atlyginimo apskaičiavimo žiniaraštį, yra preziumuojama, kad asmuo tuos pinigus uždirbo ir tai yra jo atlygis už darbą (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-27/2013, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N-62-2757-10). Apeliaciniame skunde pabrėžiama tai, kad visi išmokėjimai darbuotojams įtraukti į apskaitos registrus, sumokėti atitinkami mokesčiai ir pateiktos atitinkamos deklaracijos. Todėl apygardos teismo išvada, kad trūkstant įsakymo, toks išmokėjimas per se tampa nusikalstamu, kelia didelių abejonių, turint omenyje tai, kad baudžiamoji atsakomybė turi būti suprantama ir taikoma kaip paskutinė priemonė (ultima ratio) visų kitų galimų teisinės atsakomybės formų kontekste.

40Dešimta, byloje surinktais duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad visi nuteistojo R. M. veiksmai, kurie apygardos teismo įvertinti kaip nusikalstami, buvo nukreipti tarnybos interesais, o ne priešingai jiems. Todėl, nesant apelianto veiksmuose turto iššvaistymo sudėties, nepagrįstas ir jo nuteisimas už piktnaudžiavimą tarnybine padėtimi.

41Vienuolikta, R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir dalyje dėl BK 183 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, dėl kurios baudžiamasis procesas nutrauktas suėjus apkaltinamojo teismo nuosprendžio priėmimo senačiai. Byloje esantys duomenys - liudytojo G. B. parodymai, įmonės balansuose ir veiklos ataskaitose bei audito išvadose užfiksuoti duomenys patvirtina, kad apeliantui išmokėtos išmokos buvo pagrįstos gerais Centro ekonominiais - finansiniais rodikliais bei tuo metu Teisingumo ministerijoje susiklosčiusia tokių išmokų mokėjimo praktika.

42Pirmiau nurodytos aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad jo veiksmuose nėra BK 184 straipsnio 2 dalyje, 228 straipsnio 1 dalyje, 228 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų sudėties požymių.

43Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo nuosprendis negali būti pripažįstamas teisėtu ir dėl padarytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) pažeidimų. Anot nuteistojo, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai atmetė jo byloje duotus parodymus, konstatuodamas, jog tokiu būdu R. M. siekia išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, teismo nuosprendyje liko nepašalintos abejonės dėl to, ar visi Centro dokumentai buvo pateikti specialisto tyrimą atlikusiai ekspertei. Taigi apygardos teismas byloje surinktus duomenis vertino neišsamiai, nepagrįstai atmesdamas apeliantą teisinančius įrodymus, o kitų byloje esančių duomenų nesusiedamas į visumą, tokiu būdu pažeisdamas BPK 20 straipsnio ir 369 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 3 dalies reikalavimus (T. 13, b. l. 45-55).

44Nuteistoji E. B. (A.) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir ją išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

45Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra nepagrįstas ir neteisėtas, todėl naikintinas. Nuteistoji nurodo, kad atliekant ikiteisminį tyrimą šioje byloje, buvo iš esmės suvaržyta jos teisė į gynybą, kadangi jai ir jos gynėjui nebuvo sudaryta galimybė apskųsti ikiteisminį tyrimą atlikusių pareigūnų ir prokuroro veiksmus, pareikšti prašymus dėl ikiteisminio tyrimo veiksmų bei apimties ar pareikšti nušalinimus.

46Apeliantės teigimu, abejonių kelia ir pirmosios instancijos teismo nuosprendyje pateiktas FNTT specialistų išvados vertinimas, kadangi valstybinį kaltinimą palaikęs prokuroras savo prašymą paskirti ekspertizę motyvavo tuo, jog ikiteisminio tyrimo metu atliktas specialisto tyrimas kelia abejonių. Tuo tarpu nuosprendį priėmęs teismas FNTT specialistų išvadą pripažino patikimu ir tinkamu įrodymu.

47Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. B. (A.) negalėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį, kadangi ji neatitiko specialaus subjekto požymių - ji niekada nebuvo įgaliota veikti Centro vardu. Priešingai, byloje esantys duomenys - UAB „V.“ direktoriaus patvirtinti finansininkės - konsultantės pareiginiai nuostatai, darbo sutarties su apeliante kopija, patvirtina, kad ji darbiniais santykiais buvo susijusi būtent su UAB „V.“. Iš 2006 m. rugpjūčio 1 d. buhalterinių paslaugų sutarties Nr. BH2006/14 matyti, kad ne E. B. (A.), o būtent UAB „V.“ su VĮ „T.“ pasirašė sutartį, pagal kurią UAB „V.“ įsipareigojo teikti Centrui buhalterines paslaugas. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad šiuo atveju atsakomybė turėjo būti taikoma juridiniam asmeniui UAB „V.“. Be to, E. B. (A.), kaip buhalterės, funkcijos buvo pavedimų suformavimas, o tai negali būti pripažįstama ūkiniu įvykiu. Tuo tarpu mokėjimų pavedimų vykdymas buvo išimtinė Centro direktoriaus R. M. funkcija. Pastarosios įmonės direktoriaus įsakyme „Dėl UAB „V.“ darbo grafiko“ esantys duomenys paneigia apygardos teismo išvadas dėl E. B. (A.) inkriminuotų nusikalstamų veikų vykdymo laikotarpio.

48Anot nuteistosios, pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo remdamasis apygardos teismas priėmė apkaltinamąjį nuosprendį, yra kompleksinė buhalterinė, finansų ir darbo ekonomikos ekspertizės išvada, kuri, kaip konstatuota skundžiamame teismo nuosprendyje, yra patikimas įrodymas. Tačiau apeliantė pažymi, kad ekspertizės aktams yra keliami tokie patys patikimumo ir teisėtumo vertinimo reikalavimai, kokie numatyti ir kitokiems įrodymų šaltiniams. Šiuo atveju minėtas ekspertizės aktas negali būti pripažįstamas patikimu įrodymu todėl, kad tyrimą atlikusiems ekspertams nebuvo pateikti visi būtini duomenys - Centro dokumentai, pagrindžiantys išmokų teisėtumą. Centro direktorius R. M., nurodydamas jai pervesti atitinkamas pinigų sumas darbuotojams, visuomet pasirūpindavo pinigų panaudojimą patvirtinančių buhalterinių dokumentų sutvarkymu - atlyginimų mokėjimų žiniaraščių surašymu ir jų įtraukimu į buhalterinę apskaitą. Todėl nei R. M., nei jos veiksmuose nėra inkriminuotų nusikalstamų veikų sudėties požymių. Juolab, nėra pagrindo išvadai, kad nuteistoji bendrininkavo su R. M.

49E. B. (A.) teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka šiam procesiniam dokumentui keliamų reikalavimų, kadangi jo aprašomojoje dalyje nėra tiksliai nurodytos aplinkybės, apibūdinančios inkriminuojamų nusikalstamų veikų sudėties subjektyviuosius požymius. Taip pat skundžiamas teismo nuosprendis yra grindžiamas prielaidomis ir spėjimais (T. 13, b. l. 56-64).

50Nuteistoji J. D. ir jos gynėjas advokatas V. S. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo nuosprendį panaikinti ir J. D. išteisinti dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 1 dalyje, 24 straipsnio 6 dalyje ir 228 straipsnio 2 dalyje.

51Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis turi būti panaikintas kaip nepagrįstas ir neteisėtas. Nesutikdami su nuteisimu pagal BK 228 straipsnį apeliantai nurodo, kad nuosprendį priėmęs teismas nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika dėl aplinkybių, kurias būtina įrodinėti konstatuojant, jog asmuo padarė BK 228 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką ir nenustatė visų, baudžiamajai atsakomybei pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį kilti, svarbių požymių. Apygardos teismas, konstatuodamas J. D. kaltę, rėmėsi vien tik 2012 m. lapkričio 14 d. ekspertizės akte padarytomis išvadomis, kurios kelia pagrįstų abejonių dėl išsamumo. Kita vertus, ekspertė A. S. teisiamajame posėdyje patvirtino, kad pažeidimai išmokant priedus Centro darbuotojams pasireiškė tik tuo, jog nebuvo tinkamai surašomi įsakymai. Jei šie būtų surašyti, jokie pažeidimai nebūtų nustatyti.

52Anot apeliantų, šioje byloje svarbu nustatyti, ar nuteistųjų veiksmai buvo priešingi Centro tikslams ir interesams. Byloje surinkti duomenys patvirtina, kad darbuotojams buvo mokamos išmokos už jų atliktą darbą, jie nebuvo ignoruojami ar diskriminuojami. Vadinasi, buvo veikiama Centro naudai. Šios aplinkybės pirmosios instancijos teismas tinkamai neįvertino ir dėl jos nepasisakė.

53Vienas iš svarbiausių aplinkybių, būtinų nustatyti kvalifikuojant nusikalstamus veiksmus pagal BK 228 straipsnį, yra žalos padarymas. Šiuo atveju apygardos teismas tik formaliai pažymėjo, kad R. M. veiksmais, padedant J. D. ir E. B. (A.), buvo padaryta didelė žala valstybei. Tačiau kuo konkrečiai pasireiškė ši žala, apygardos teismo nuosprendyje nenurodyta (T. 13, b. l. 66-72).

54Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras prašė apeliacinius skundus atmesti, nuteistieji ir jų gynėjai prašė apeliacinius skundus tenkinti.

55Nuteistųjų R. M., E. B. (A.), J. D. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami.

56Apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti R. M., J. D. ir E. B. (A.) atžvilgiu priimtą apkaltinamąjį nuosprendį ir visus tris nuteistuosius išteisinti. Apeliantai iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei teismo padarytomis išvadomis.

57Dėl turto iššvaistymo.

58BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako tas asmuo, kurio veika atitinka baudžiamajame įstatyme numatytą nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėtį. Nusikalstamos veikos sudėtis – tai baudžiamajame įstatyme numatytų objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, visuma. Nesant bent vieno iš nusikalstamos veikos sudėties požymių, veika negali būti pripažįstama nusikalstama. Nusikaltimo sudėties nebuvimas yra vienas iš pagrindų teismui priimti išteisinamąjį nuosprendį.

59Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar jo žinioje buvusį didelės vertės svetimą turtą arba turtinę teisę arba didelės mokslinės vertės, istorinės ar kultūrinės reikšmės vertybes. Turto iššvaistymas – tai tyčinis arba neatsargus kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo turto (turtinės teisės) neteisėtas, neatlygintinas perleidimas tretiesiems asmenims, padarant žalos turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui. Turto iššvaistymo neteisėtumas pasireiškia tuo, kad kaltininkui patikėtas ar jo žinioje esantis svetimas turtas (turtinė teisė) neteisėtai perleidžiamas tretiesiems asmenims, jei tai atliekant nebuvo laikomasi nustatytos turto (turtinės teisės) patikėjimo ar disponavimo tvarkos, buvo pažeistos esminės turto (turtinės teisės) patikėjimo ar buvimo žinioje sąlygos, turto (turtinės teisės) savininko ar teisėto valdytojo interesai ir taip jam padaryta žala. Turto (turtinės teisės) perleidimo tvarka paprastai nustatoma norminiais aktais, o esant sutartiniams santykiams – bendru susitarimu (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-168/2013). Turto perleidimas apima turto pardavimą, dovanojimą ar kitokį perleidimą tretiesiems asmenims. Turto iššvaistymo neatlygintinumas reiškia, jog kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje buvusį turtą (turtinę teisę) perleidžia neatlygindamas turto (turtinės teisės) savininkui ar teisėtam valdytojui jo vertės arba ją atlygindamas aiškiai neteisingai, dėl ko padaroma žalos turto savininkui (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2012, 2K-373/2013). Tačiau pažymėtina tai, kad vien tik neteisėtas įmonės vadovo disponavimas jam patikėtu ar buvusiu jo žinioje turtu dar nereiškia, jog padaryta BK 184 straipsnyje numatyta veika. Šio nusikaltimo sudėtis yra materiali, todėl kvalifikuojant turto iššvaistymą reikia konstatuoti, ar neteisėtai disponuojant įmonės turtu buvo padaryta turtinė žala. Turtinė žala turi būti reali, o ne tik konstatuojama pagal įmonės buhalterinės apskaitos dokumentuose esančius duomenis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 2K-210/2012, 2K-P-78/2012). Konstatuojant turtinės žalos kilimą ne mažiau svarbu įvertinti, kieno – įmonės ar asmeninėms – reikmėms turtas (turtinė teisė) buvo panaudoti. Jei iš įmonės neteisėtai paimtu turtu disponuojama šios įmonės naudai (interesais), turtinė žala, būdinga turto iššvaistymui, nėra padaroma, todėl tokia veika pagal BK 184 straipsnį paprastai nekvalifikuotina. Turto iššvaistymas gali būti padarytas ir tyčia, ir dėl neatsargumo (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2012, 2K-192/2011, 2K-202/2006, 2K-615/2006).

60Tačiau ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto išvaistymo, numatyto BK 184 straipsnyje, sudėties požymius, veika pripažįstama nusikalstama. Veika turi ne tik formaliai atitikti baudžiamajame įstatyme numatytos nusikaltimo sudėties požymius, bet ir būti pavojinga. Kiekvienu atveju turi būti įvertinama, ar veikos pavojingumas yra pakankamas veiką pripažinti nusikalstama, ar ji pagal savo pavojingumą laikytina mažiau pavojingu teisės pažeidimu (administraciniu, drausminiu nusižengimu, civiliniu deliktu). Toks aiškinimas atitinka Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo nuostatą, jog nusikalstamomis veikomis įstatyme gali būti pripažintos tik tokios veikos, kurios iš tikrųjų yra pavojingos ir kuriomis iš tikrųjų yra daroma žala arba dėl šių veikų kyla grėsmė, kad tokia žala bus padaryta (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. nutarimas). Siekiant užkirsti kelią neteisėtoms veikoms ne visada tokios veikos pripažintinos nusikalstamomis ir jas padariusiems asmenims taikytinos pačios griežčiausios priemonės – bausmės. Kiekvieną kartą, kai reikia spręsti, pripažinti veiką nusikaltimu ar kitokiu teisės pažeidimu, svarbu įvertinti, kokių rezultatų galima pasiekti kitomis, nesusijusiomis su bausmių taikymu, priemonėmis (administracinėmis, drausminėmis, civilinėmis sankcijomis ar visuomenės poveikio priemonėmis ar pan.) (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1997 m. lapkričio 13 d., 2005 m. lapkričio 10 d. nutarimai). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat laikosi nuomonės, kad tiek baudžiamosios teisės paskirtis, tiek ir bendrieji teisės principai, įtvirtinti demokratinių teisinių valstybių jurisprudencijoje, suponuoja tai, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus taikomos baudžiamosios teisės normos, ir asmens elgesys esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas. Atsižvelgiant į tai, kad baudžiamoji atsakomybė demokratinėse valstybėse yra suprantama kaip kraštutinė priemonė (ultima ratio), naudojama saugomų teisinių gėrių apsaugai, todėl ir taikoma ji turėtų būti tik tais atvejais, kai švelnesnėmis priemonėmis tų pačių tikslų pasiekti negalima (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-267/2011, 2K-P-183/2012, 2K-7-251/2013, 2K-451/2014, 2K-518/2014 ir kt.).

61Apygardos teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, piktnaudžiavo tarnyba ir iššvaistė jam patikėtą didelės vertės (53 917,41 Lt) svetimą turtą, nes būdamas Centro direktoriumi, laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 29 d. neparengęs ir nepatvirtinęs Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, žodžiu, neįforminus įsakymais arba nurodant didesnes sumas nei įforminta įsakymais, nurodydavo buhalterei J. D. bei laikotarpiu nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 25 d. ją pavadavusiai buhalterei E. B. (A.) mokėtinus Centro darbuotojams tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo, joms nepagrįstai priskaičiavus ir įtraukus nurodytus tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo į „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus, jis šiuos registrus patvirtino savo parašu, o buhalterėms pagal šiuos „Atlyginimų priskaitymų suvestinių“ registrus suformavus pavedimus vidiniame Centro kompiuteriniame tinkle, jis neteisėtai pervedė Centro darbuotojams 53 917,41 Lt kaip tarnybinius atlyginimus ir priedus prie atlyginimo.

62Nuteistasis R. M. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, nes, apelianto teigimu, apygardos teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes, neatkreipė dėmesio į tai, kad visos piniginės išmokos, nepriklausomai nuo to, kaip jos buvo įvardinamos, buvo mokamos esant teisėtam pagrindui (darbuotojams buvo mokama už atliktą darbą), aptarus jų išmokėjimo sąlygas bendruose Centro direktoriaus ir skyrių vadovų pasitarimuose.

63Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Centro įstatų 37 straipsnyje numatyta, kad Centrui valstybės perduotas ir Centro įgytas turtas nuosavybės teise priklauso valstybei, šį valstybės perduotą turtą Centras valdo, naudoja ir juo disponuoja patikėjimo teise (T. 4, b. l. 195-199). Iš bylos duomenų matyti, kad nesant rašytinių įsakymų laikotarpiu nuo 2006 m. sausio 1 d. iki 2007 m. spalio 29 d. Centro darbuotojams buvo apskaičiuota 79 208,03 Lt ir išmokėta 53 917,41 Lt daugiau darbo užmokesčio (tarnybinis atlyginimas, priedas), darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, nedarbingumo pašalpos iš darbdavio lėšų bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas. Tokią išvadą padarė Lietuvos teismo ekspertizės centro ekspertė, susipažinusi su baudžiamąja byla bei Centro pateiktais papildomais dokumentais.

64Remdamasis apeliantų minimu ekspertizės aktu Nr. 11-1533(12), apygardos teismas nustatė, kad: 1) 2006 m sausio mėnesį T. P. buvo apskaičiuotas 2 709 Lt priedas, tačiau Centro įsakymas dėl šio priedo skyrimo T. P. nepateiktas, nesant įsakymo dėl priedo skyrimo Centras 2006 m. laikotarpiu T. P. apskaičiavo 3 399,35 Lt ir išmokėjo 2 175,58 Lt daugiau darbo užmokesčio bei kompensacijos už nepanaudotas atostogas; 2) 2006 m. sausio mėnesį J. D. buvo apskaičiuotas 2 000 Lt, kovo mėnesį - 150 Lt, balandžio mėnesį - 4 000 Lt priedas, tačiau Centro įsakymai dėl šių priedų skyrimo J. D. nepateikti, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo Centras 2006 m. laikotarpiu J. D. apskaičiavo 6 843,60 Lt ir išmokėjo 4 379,91 Lt daugiau darbo užmokesčio; 3) 2006 m. sausio mėnesį Z. B. buvo apskaičiuotas 750 Lt, balandžio mėnesį - 750 Lt, rugsėjo mėnesį - 152,43 Lt, gruodžio mėnesį - 1 500 Lt priedas, tačiau Centro įsakymai dėl šių priedų skyrimo Z. B. nepateikti, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo Centras 2006 m. laikotarpiu Z. B. apskaičiavo 3 459,53 Lt ir išmokėjo 2 324,01 Lt daugiau darbo užmokesčio; 4) 2007 m. spalio 1 d. buvo pakeistas T. S. 2002 m. balandžio 2 d. darbo sutarties Nr. 23 4 punktas dėl darbo užmokesčio, t. y. nustatomas koeficientas 6 nuo minimalios mėnesinės algos (MMA), todėl 2007 m. spalio mėnesį jai turėjo būti apskaičiuotas 4 200 Lt darbo užmokestis (700,00 x 6), pagal 2007 m. metinės kortelės ir 2007 m. spalio mėnesio atlyginimų priskaitymo suvestinės duomenis T. S. buvo apskaičiuota 4 321,74 Lt darbo užmokesčio, tokiu būdu T. S. 2007 m. spalio mėnesį buvo apskaičiuota 121,74 Lt ir išmokėta 85,22 Lt daugiau darbo užmokesčio; 5) 2007 m. vasario mėnesį A. P. buvo apskaičiuotas 500 Lt priedas, tačiau Centro įsakymas dėl šio priedo skyrimo A. P. nepateiktas, nesant įsakymo dėl priedo skyrimo, 2007 m. vasario mėnesį A. P. buvo apskaičiuota 500 Lt ir išmokėta 350 Lt daugiau darbo užmokesčio; 6) 2007 m. sausio mėnesį A. Š. buvo apskaičiuotas 1 100 Lt priedas, tačiau Centro įsakymas dėl šio priedo skyrimo A. Š. nepateiktas, nesant įsakymo dėl priedo skyrimo, 2007 m. sausio mėnesį A. Š. buvo apskaičiuota 1 100 Lt ir išmokėta 770 Lt daugiau darbo užmokesčio; 7) per 2006 m. sausio - 2007 m. rugsėjo mėnesių laikotarpį M. K. buvo apskaičiuotas 22847,14 Lt priedas, tačiau yra pateikti tik trys Centro įsakymai dėl priedo skyrimo M. K. (2006 m. liepos 12 d. Nr. 31 - 0,5 mėnesinio darbo užmokesčio, 2007 m. liepos 3 d. Nr. 32 - 400 Lt, 2007 m. rugpjūčio 13 d. Nr. 48 - 400 Lt, viso 1 100 Lt), nesant kitų įsakymų dėl priedų skyrimo, M. K. 2006 m. sausio - 2007 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu buvo apskaičiuota 21 747,14 Lt daugiau priedų, 3 232,61 Lt daugiau darbo užmokesčio už atostogas ir 2007 m. vasario mėnesį buvo apskaičiuota 140,54 Lt daugiau nedarbingumo pašalpos, kuri mokama iš darbdavio lėšų; 2006 m. liepos, rugpjūčio, 2007 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo netiksliai apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas už dirbtas darbo dienas, t. y. tarnybinis atlyginimas buvo apskaičiuotas kaip už pilną darbo mėnesį, nors M. K. šiais mėnesiais dalinai atostogavo, todėl per šiuos mėnesius jai buvo apskaičiuota 676,80 Lt daugiau darbo užmokesčio, be to, 2007 m. sausio mėnesį jai buvo apskaičiuotas 1 230 Lt tarnybinis atlyginimas, nors pagal Centro 2004 m. lapkričio 8 d. etatų sąrašą jai turėjo būti apskaičiuojama pusė minimalios algos - 300,00 Lt, todėl 2007 m. sausio mėnesį jai buvo apskaičiuota 930 Lt daugiau darbo užmokesčio, vadinasi, Centras 2006 m. sausio - 2007 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu M. K. apskaičiavo 26 697,09 Lt ir išmokėjo 18 448,13 Lt daugiau darbo užmokesčio; 8) 2006 m. sausio mėnesį I. G. buvo apskaičiuota 700 Lt, balandžio mėnesį - 700 Lt, gruodžio mėnesį - 1 500 Lt, 2007 m. vasario mėnesį - 579 Lt, balandžio mėnesį - 1 250 Lt, liepos mėnesį - 1 025 Lt priedų, tačiau Centro įsakymai dėl šių priedų skyrimo I. G. nepateikti, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio, balandžio, gruodžio ir 2007 m. vasario, balandžio ir liepos mėnesiais I. G. buvo apskaičiuota 5 754 Lt daugiau darbo užmokesčio, o 2006 m. birželio ir 2007 m. birželio - rugpjūčio mėnesiais buvo apskaičiuota 742,24 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, vadinasi, Centras 2006-2007 m. laikotarpiu I. G. apskaičiavo 6 496,24 Lt ir išmokėjo 4 449,58 Lt daugiau darbo užmokesčio; 9) 2006 m. sausio mėnesį L. V. buvo apskaičiuota 391 Lt, balandžio mėnesį - 782 Lt, gruodžio mėnesį - 925 Lt, 2007 m. kovo mėnesį - 391 Lt, balandžio mėnesį - 395 Lt priedų, tačiau Centro įsakymai dėl šių priedų skyrimo L. V. nepateikti, išskyrus 2006 m. balandžio 26 d. įsakymą Nr. 11, kuriame nurodyta, kad jam yra skiriamas 0,5 mėnesinio darbo užmokesčio dydžio priedas (391,00 Lt), tačiau buvo apskaitytas 782 Lt priedas, t. y. ne pusė mėnesinio darbo užmokesčio, o viso mėnesinio darbo užmokesčio dydžio priedas, nesant kitų įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio, balandžio, gruodžio ir 2007 m. kovo, balandžio mėnesiais L. V. buvo apskaičiuota 2 493 Lt daugiau darbo užmokesčio (priedų), 134,28 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, vadinasi, Centras 2006-2007 m. laikotarpiu L. V. apskaičiavo 2 627,28 Lt ir išmokėjo 1 792,17 Lt daugiau darbo užmokesčio; 10) per 2006 m. sausio - 2007 m. L. B. apskaičiuota 23 262,14 Lt priedų, tačiau tyrimui yra pateikti tik trys Centro įsakymai dėl priedo skyrimo (2006 m. birželio 28 d. Nr. 21 - 0,5 mėnesinio darbo užmokesčio, 2007 m. birželio 21 d. Nr. 25 - 400 Lt, 2007 m. liepos 17 d. Nr. 42 - 400 Lt, viso 1 100 Lt), nesant kitų įsakymų dėl priedų skyrimo, L. B. 2006 m. sausio - 2007 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu buvo apskaičiuota 22 162,14 Lt daugiau priedų ir 3008,77 Lt daugiau darbo užmokesčio už atostogas, be to, 2006 m. liepos, rugpjūčio, 2007 m. liepos, rugpjūčio mėnesiais buvo netiksliai apskaičiuotas tarnybinis atlyginimas už dirbtas darbo dienas, t. y. tarnybinis atlyginimas buvo apskaičiuotas kaip už pilną darbo mėnesį, nors L. B. šiais mėnesiais dalinai atostogavo, todėl jai buvo apskaičiuota 580,29 Lt daugiau darbo užmokesčio, o 2007 m. sausio mėnesį jai buvo apskaičiuotas 1 230,00 Lt tarnybinis atlyginimas, nors pagal Centro 2004 m. lapkričio 8 d. etatų sąrašą jai turi būti apskaičiuojama pusė minimalios algos - 300 Lt, todėl 2007 m. sausio mėnesį jai buvo apskaičiuota 930,00 Lt daugiau darbo užmokesčio, vadinasi, Centras 2006 m. sausio - 2007 m. rugsėjo mėnesių laikotarpiu L. B. apskaičiavo 26 681,20 Lt ir išmokėjo 18 261,97 Lt daugiau darbo užmokesčio; 11) 2006 m. sausio mėnesį R. S. buvo apskaičiuota 138 Lt, balandžio mėnesį - 138 Lt, spalio mėnesį - 150 Lt, gruodžio mėnesį - 300 Lt, 2007 m. balandžio mėnesį - 510 Lt priedų, tačiau Centro įsakymai dėl šių priedų skyrimo R. S. nepateikti, nesant įsakymų dėl priedų skyrimo, 2006 m. sausio, balandžio, spalio, gruodžio ir 2007 m. balandžio mėnesiais R. S. buvo apskaičiuota 1 236 Lt daugiau darbo užmokesčio ir 46,00 Lt daugiau darbo užmokesčio už kasmetines atostogas, vadinasi, Centras 2006-2007 m. laikotarpiu R. S. apskaičiavo 1 282,00 Lt ir išmokėjo 880,84 Lt daugiau darbo užmokesčio (T. 12, b. l. 101-115).

65Pirmosios instancijos teisme ir papildomai apeliacinės instancijos teisme apklausta ekspertė A. S. patvirtino ekspertizės akte nurodytas išvadas dėl Centro darbuotojams išmokėto atlyginimo ir jų priedų bei paaiškino, kad kiekvienu atveju mokant priedus prie atlyginimo ar premijas įvairiomis progomis turi būti priimtas rašytinis įsakymas ar kitokio pavadinimo dokumentas (sprendimas, potvarkis, nutarimas ar pan.), kuris privalo būti užregistruotas įmonės dokumentų registre. Žodinis nurodymas apskaičiuoti tam tikras išmokas šiuo atveju nėra tinkamas valios išreiškimo būdas. Centre nebuvo tinkamai įforminti dokumentai, kurių pagrindu buvo mokamos išmokos. Jeigu dėl visų išmokėtų sumų būtų rašytiniai įsakymai, tai išvada pasikeistų, būtų laikoma, kad skaičiavimai pagrįsti ir teisingi. Buhalteris darbo sutarties ir įsakymo pagrindu apskaičiuoja mokėtiną atlyginimą ir priedus, vien tik žiniaraščio nepakanka. Įmonėje privalo būti patvirtintos darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės, kadangi jose aprašoma premijų ir priedų skyrimo tvarka, tačiau šių taisyklių nebuvimas netrukdo teisingai apskaičiuoti darbo užmokesčio (T. 12, b. l. 139-140, T. 13, b. l. 181-184).

66Pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai Centro darbuotojai V. K., V. A., J. K., G. V., T. S., R. P., S. S., R. S., A. Š., L. I., R. S., A. A., L. S., T. P., A. P., B. M., A. O., S. A., I. G. parodė, kad jų darbo užmokestį sudarė pagrindinis (pagal darbo sutartį) ir autorinis atlyginimas, kuris buvo mokamas už papildomą darbą, taip pat buvo mokamos vienkartinės išmokos, priedai išeinant atostogų, švenčių proga (Kalėdų, Velykų), už kitus atliktus darbus (T. 11, b. l. 73-89, 102-108, 121, 139-140, 178-179).

67Apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklausti Centre dirbę darbuotojai. Liudytojas A. Š. parodė, kad dirbo Centro Leidybos skyriaus vadovu, jo skyriaus darbuotojams buvo mokami priedai už papildomą darbą. Tokie priedai buvo mokami Centro spaudinius pardavinėjusioms knygynėlio darbuotojoms L. B. ir M. K. Ant paprasto lapo užrašydavo savo skyriaus darbuotojams siūlomų priedų dydį, o galutinį sprendimą dėl priedo dydžio priimdavo Centro direktorius (T. 13, b. l. 134-135). Liudytojas R. S. parodė, kad dirbo Centro Informacinių technologijų skyriuje sistemų administratoriumi, jam buvo mokami priedai už papildomą darbą, taip pat Kalėdų ir Velykų proga (T. 13, b. l. 143-144). Liudytojas T. P. parodė, kad Centre ėjo direktoriaus pavaduotojo pareigas, buvo mokama už papildomus darbus, taip pat atlyginimas buvo mokamas autorinių sutarčių pagrindu, gaudavo priedus (T. 13, b. l. 144-147). Liudytojas I. G. parodė, kad dirbo Centro Leidybos skyriaus vairuotoju, gaudavo atlyginimą pagal darbo sutartį, priemokas už papildomą darbą, kurios buvo įformintos autorinėmis sutartimis, taip pat priedus Kalėdų ir Velykų proga (T. 13, b. l. 147-148). Liudytojas L. V. parodė, kad Centre dirbo Informacinių technologijų skyriuje rinkodaros vadybininku, gaudavo priedus už gerus pardavimo rezultatus, Kalėdų ir Velykų proga, taip pat yra gavęs atlyginimą pagal autorinę sutartį už papildomą darbą (T. 13, b. l. 148). Liudytojas L. I. parodė, kad Centre dirbo Informacinių technologijų skyriaus vadovu, darbo užmokestį sudarė pagrindinis ir autorinis atlyginimas, taip pat buvo mokami priedai (T. 13, b. l. 149-150). Liudytoja L. B. parodė, kad dirbo Centro Leidybos skyriaus pardavėja, gaudavo priedus, kurie priklausė nuo pardavimo apyvartos (T. 13, b. l. 170-171). Liudytoja A. P. parodė, kad dirbo Centre maketuotoja, jai darbo užmokestis buvo mokamas pagal darbo sutartį ir autorines sutartis, taip pat gaudavo priedus (T. 13, b. l. 184-185). Liudytoja M. K. parodė, kad dirbo Centro Leidybos skyriaus pardavėja, buvo mokami priedai už papildomą darbą ir švenčių proga, procentai nuo pardavimo apyvartos (T. 13, b. l. 185). Liudytojas Z. B. parodė, kad dirbo Centro Leidybos skyriaus gamybos vadybininku, jam atlyginimas buvo mokamas pagal darbo sutartį ir autorines sutartis už papildomą darbą, taip pat gaudavo priedus (T. 13, b. l. 185-186).

68Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistoji J. D. parodė, kad Cente dirbo vyr. finansininke, atlyginimai darbuotojams buvo mokami pagal darbo ir autorines sutartis, taip pat buvo mokami Kalėdiniai priedai, kurie buvo išmokami gruodžio ir sausio mėnesiais, Velykų, atostogų, gimtadienio priedai. Centro Leidybos skyriaus kiosko pardavėjoms L. B. ir M. K. mokamų priedų dydis priklausė nuo pardavimo apyvartos (apie 20 proc.). Pripažino, kad ne visais atvejais dėl priedų mokėjimo buvo priimami rašytiniai įsakymai, gaudavo ir žodinius Centro direktoriaus nurodymus dėl priedų mokėjimų (T. 11, b. l. 180-184; T. 13, b. l. 131-134).

69Iš byloje apklaustų kaip liudytojų Centro darbuotojų ir nuteistosios J. D. parodymų matyti, kad visi priedai ir kitos išmokos darbuotojams buvo mokami darbo santykių pagrindu, už jų atliktą darbą, darbo rezultatus arba švenčių (Kalėdų, Velykų), atostogų ar gimtadienio proga. Byloje nustatyta, kad Centro direktorius R. M. darbuotojams priedus skirdavo prieš tai pasitaręs su Centro skyriaus vadovais, aptaręs atliktus darbus ir išklausęs skyrių vadovų pasiūlymus dėl priedų dydžio. Nuteistoji J. D., Centro vyr. finansininkė, parodė, kad susirinkimų metu Centro skyrių vadovai ir direktorius spręsdavo mokėtinų priedų darbuotojams dydžius, o ji ant lapelio prie kiekvieno darbuotojo surašydavo vieno mėnesio atlyginimo koeficientą ar procentus, o pritarus Centro direktoriui, įvesdavo sumas į žiniaraštį ir paduodavo Centro direktoriui R. M. pasirašyti (T. 13, b. l. 131-134). Šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai A. Š., Centro Leidybos skyriaus vadovas, ir T. S., Centro Teisės skyriaus vadovė, kad kiekvieną savaitę vykdavo skyrių vadovų pasitarimai, kurių metu su Centro direktoriumi aptardavo atliktus darbus ir teikdavo Centro direktoriui žodžiu arba užrašydavo ant paprasto lapo savo skyriaus darbuotojams už atliktus darbus ir rezultatus siūlomų priedų dydžius, o galutinį sprendimą dėl priedų dydžių priimdavo Centro direktorius (T. 12, b. l. 154-158; T. 13, b. l. 134-135). Tai patvirtina ir apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu nuteistosios J. D. pateiktas raštelis su siūlomais išmokėti darbuotojams priedų dydžiais ir R. M. parašu (T. 13, b. l. 124a, 132).

70Iš ekspertizės akto Nr. 11-1533(12) priedų matyti, kad Centre tiriamu laikotarpiu dirbo 37 darbuotojai (1 priedas), tačiau neatitikimai netiksliai apskaičiuojant darbo užmokestį (tyrimui nepateikti konkretūs įsakymai dėl priedų paskyrimo) rasti tik vienuolikai darbuotojų, tarp kurių yra ir nuteistoji vyr. finansininkė J. D. (2 priedas) (T. 12, b. l. 119-121). Iš minėtos ekspertizės akto pirmojo priedo matyti, kad kitiems darbuotojams taip pat buvo mokami įvairūs priedai, bet jie buvo mokami rašytinio direktoriaus įsakymo pagrindu. Tai leidžia spręsti, kad Centre direktoriaus įsakymai nebuvo surašyti tik pavieniais atvejais, o pagal bendrą tvarką (nusistovėjusią praktiką) buvo surašomi reikiami įsakymai ar kiti lygiaverčiai dokumentai. Iš teisiamajame posėdyje apklaustų liudytojų E. Č., A. A., atlikusių auditą, specialistės L. N. ir ekspertės A. S. parodymų nustatyta, kad skiriant ir išmokant priedus ar kitas išmokas vien žodinio Centro direktoriaus nurodymo nepakanka, būtini rašytiniai įsakymai kaip apskaitos dokumentai, kurių pagrindu buhalteris skaičiuoja darbo užmokestį ar priedus. Tačiau nagrinėjamu atveju rašytinių įsakymų nebuvimas, t. y. priedų ar kitų išmokų tinkamas neįforminimas, nėra pakankamas pagrindas konstatuoti, kad Ekspertizės akte paminėti Centro darbuotojai neturėjo teisės gauti priedų ar kitų išmokų, o Centro direktorius R. M. neturėjo pagrindo jų paskirti bei paskirdamas Centro darbuotojams priedus iššvaistė įmonės turtą – 53 917,41 Lt (15 615,56 eurus). Be to, ekspertė A. S. nurodė, kad jei dėl visų išmokėtų sumų būtų priimti rašytiniai įsakymai, tai išvada pasikeistų, būtų laikoma, kad skaičiavimai pagrįsti ir teisingi. Nors „Atlyginimų priskaitymo suvestinė“ (žiniaraštis) negali būti prilyginta įmonės direktoriaus įsakymui ir laikoma tinkama direktoriaus valios išreiškimo forma, tačiau iš jos galima nustatyti darbuotojams mokėtinas darbo užmokesčio sumas, priskaičiuotas darbo užmokesčio sumas bruto bei išskaičiuotas mokesčių sumas.

71VĮ „T.“ įstatuose numatyta, kad darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles parengia Centro vadovas (28.4 punktas), o joms pritaria valdyba (22.2 punktas) (T. 4, b. l. 195-199). Nagrinėjamu atveju Centre iki 2007-10-01 nebuvo patvirtintos Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės (toliau – Taisyklės). Nors šios Taisyklės buvo būtinos siekiant racionaliai naudoti Centro lėšas, nes jos turėjo nustatyti priedų, premijų skyrimo bei darbo užmokesčio apskaičiavimo ir išmokėjimo tvarką, tačiau kaip matyti iš liudytojos Teisingumo ministerijos Vidaus audito tarnybos vyr. specialistės L. J. ir ekspertės A. S. parodymų, kad nesant darbo užmokesčio ir premijavimo taisyklių darbo užmokestis ir premijos galėjo būti skaičiuojamos ir mokamos (T. 11, b. l. 127; T. 12, b. l. 139-140).

72Byloje nustatyta, kad tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo (2001-11-06 Nr. IX-574) 12 straipsnio 1 dalis, kad visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo (2003 m. gruodžio 16 d. redakcija Nr. IX-1895) 10 straipsnio 2 dalies 2 punkto ir 11 straipsnio 2 dalies reikalavimai, kad įmonės vadovas, pritarus valdybai, parengia įmonės darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisykles, taip pat Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. rugpjūčio 23 d. nutarimo Nr. 1341 (nauja redakcija 2004 m. birželio 14 d. nutarimas Nr. 735) „Dėl valstybės įmonių ir valstybės kontroliuojamų akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių vadovų, jų pavaduotojų ir vyriausiųjų buhalterių darbo apmokėjimo“ 1.5 punkto nuostata, kad įmonės savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija paveda įmonės vadovui šio nutarimo 1 punkte nurodyta tvarka tarnybinio atlyginimo dydžius ir tarnybinio atlyginimo priedus nustatyti įmonės vadovo pavaduotojams ir vyriausiajam buhalteriui. Kaip matyti iš Ekspertizės akto šių norminių aktų reikalavimų nesilaikymas apskaičiuojant Centro darbuotojų darbo užmokestį už laikotarpį nuo 2006 m. sausio mėn. iki 2007 m. spalio mėn. netrukdo nustatyti Centro turtą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą, kadangi iš pateiktų dokumentų galima visiškai apskaičiuoti darbuotojų darbo užmokestį ir nustatyti kiek jo buvo daugiau (mažiau) apskaičiuota ir išmokėta. Centro turtą ar įsipareigojimų dydį ir struktūrą už laikotarpį nuo 2006-01-01 iki 2007-10-29 galima visiškai nustatyti.

73Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali, ji nustato atsakomybę tik už pavojingas veikas, o ne formalius pažeidimus. Patikėto ar kaltininko žinioje perduoto turto tvarkymo sąlygų pažeidimas pats savaime nesuponuoja baudžiamosios atsakomybės, jei nėra padaroma žala arba nėra kliūčių padarytą žalą atlyginti civilinėmis teisinėmis priemonėmis. Šios nuostatos ignoravimas tokio pobūdžio bylose gali lemti nepakankamo pavojingumo veikų kriminalizavimą, taip iškreipti baudžiamųjų įstatymų principus bei paskirtį. Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo jurisprudencijoje taip pat nurodoma, kad nusikaltimai – tai pirmiausia tokie teisės pažeidimai, kuriais itin šiurkščiai pažeidžiamos žmogaus teisės ir laisvės, kitos Konstitucijos saugomos ir ginamos vertybės, daromas neigiamas poveikis gyvenimo sąlygoms, žmonių gyvenimo lygiui, kėsinamasi į valstybės ir visuomenės gyvenimo pagrindus (Konstitucinio Teismo 2004 m. gruodžio 29 d. ir 2006 m. sausio 16 d. nutarimai).

74Byloje nustatyta, kad priedai Ekspertizės akte nurodytiems Centro darbuotojams, tame tarpe vyr. finansininkei J. D. ir direktoriaus pavaduotojui T. P., buvo mokami veikiant įmonės interesais, darbo santykių pagrindu (už jų atliktą darbą, darbo rezultatus arba švenčių (Kalėdų, Velykų), atostogų, gimtadienio proga ir pan.), t. y. atlygintinai, civilinių ieškinių byloje nepareikšta, todėl konstatuotina, kad nagrinėjamu atveju nuteistojo R. M. veiksmais jam inkriminuota turtinė žala Centrui padaryta nebuvo. Nors nebuvo parengtos ir patvirtintos Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklės bei nebuvo priimti rašytiniai įsakymai, tačiau tokie pažeidimai laikytini formaliais. Įvertinusi visas jau aptartas bylos aplinkybes, teisėjų kolegija daro išvadą, kad R. M. padaryti pažeidimai pagal jų pobūdį ir pavojingumo laipsnį nebuvo tokie, kad jų pakaktų baudžiamajai atsakomybei pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, ir šiais pažeidimais Konstitucijos saugomos vertybės nebuvo pažeistos taip šiurkščiai, kad jie būtų pripažinti nusikalstama veika. Remiantis jau aptarta teismine praktika ir vadovaujantis protingumo bei proporcingumo principais, R. M. padaryti pažeidimai šiuo atveju neatitinka BK 184 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos. Todėl nenustačius visų būtinų nusikalstamos veikos požymių šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikintinas ir R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį išteisintinas, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

75Visi apeliantai savo skunduose reiškia abejonę specialistės išvados patikimumu, nurodydami, kad galbūt ne visi reikiami dokumentai jai buvo pateikti ir įvertinti. Ši abejonė, teisėjų kolegijos vertinimu, yra visiškai nepagrįsta. Atsižvelgiant į tai, kad Centro buvo prašoma pateikti visus tyrimui reikalingus dokumentus ir per du kartus 2012 m. liepos 18 d., 2012 m. spalio 12 d. dokumentai tyrimui buvo pateikti, nėra pagrindo manyti, kad šis įpareigojimas buvo vykdomas neatsakingai, specialiai nuslepiant tam tikrus dokumentus. Be to, kaip nurodė ekspertė A. S. tyrimo atlikimui buvo pateiktas ir VĮ „T.“ dokumentų registras, kuriame registruojami įsakymai.

76Atmestinas nuteistosios E. B. (A.) apeliacinio skundo argumentas, kad nuosprendį priėmęs teismas FNTT specialistų išvadą nepagrįstai pripažino tinkamu įrodymu. Apeliantės teigimu, teisminio nagrinėjimo metu net pats prokuroras pripažino, kad ši išvada šališka. Tačiau tokie apeliantės argumentai prieštarauja bylos duomenims. Iš jų matyti, kad prašymą skirti naują ekspertizę teisme sąlygojo ne ankstesnės išvados šališkumas ar nepagrįstumas, o tai, kad specialistė, davusi išvadą ikiteisminio tyrimo metu, kol byla buvo perduota į teismą, išėjo į pensiją ir teismui nepavyko jos iškviesti į posėdį.

77Dėl piktnaudžiavimo tarnyba.

78Apygardos teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį už tai, kad iššvaistydamas didelės vertės svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnyba, o, pasisavindamas svetimą turtą, piktnaudžiavo tarnyba siekdamas turtinės naudos, nes nuosprendyje nurodytais savo veiksmais demonstruodamas Centro darbuotojams savo nuostatą nesilaikyti galiojančių įstatymų ir kitų norminių aktų, reglamentuojančių darbo užmokesčio skaičiavimą, diskreditavo valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardą, sumenkino Centro autoritetą, dėl ko didelės turtinės ir neturtinės žalos patyrė valstybė. R. M. nuteistas už piktnaudžiavimą kaip nusikaltimo vykdytojas, o J. D. ir E. B. (A.) nuteistos pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 ir 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį kaip piktnaudžiavimo padėjėjos. J. D. ir E. B. (A.) veiksmų vertinimas priklauso nuo to, kaip iš baudžiamojo įstatymo pozicijų bus įvertinta R. M. veika.

79Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra nusikaltimo sudėties buvimas asmens veikoje. Asmenį pripažįstant kaltu, būtinai turi būti nustatyti ir įrodyti visi nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nusikaltimo sudėtis yra visuma objektyvių ir subjektyvių požymių, numatytų baudžiamajame įstatyme, pagal kurį kvalifikuojama asmens veika, ir būtinų padarytai veikai laikyti nusikaltimu. Pagal BK 228 straipsnio 1 dalį atsako valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi arba viršijęs įgaliojimus, jeigu dėl to didelės žalos patyrė valstybė, tarptautinė viešoji organizacija (o pagal nuo 2011 m. liepos 5 d. įsigaliojusią įstatymo redakciją – ir Europos Sąjunga), juridinis ar fizinis asmuo. Piktnaudžiavimas, sukėlęs BK 228 straipsnio 1 dalyje nustatytus padarinius, kvalifikuojamas pagal BK 228 straipsnio 2 dalį, jeigu veika padaryta siekiant turtinės ar kitokios asmeninės naudos, nesant kyšininkavimo požymių. Nusikaltimo, numatyto BK 228 straipsnyje, vykdytojas yra specialaus subjekto požymius turintis asmuo – valstybės tarnautojas arba jam prilygintas asmuo. Nusikaltimo sudėtis yra materiali, taigi baudžiamajai atsakomybei nepakanka veikų, priešingų tarnybos interesams, padarymo, būtini padariniai, t. y. didelė žala valstybei, tarptautinei viešajai organizacijai, kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims. Pažymėtina, kad BK 228 straipsnis numato atsakomybę tiek už turtinės, tiek ir neturtinės žalos padarymą. Tačiau įstatyme aiškiai apibrėžta, kad žala, nesvarbu, ar ji turtinė ar neturtinė, turi būti didelė. Visais atvejais žala turi būti įrodyta ir motyvuota teismų sprendimuose, nes žala yra vienas piktnaudžiavimo nusikaltimo požymių. Pagal didelės žalos požymį vyksta piktnaudžiavimo nusikaltimo atribojimas nuo tarnybinio (drausminio) nusižengimo.

80Pagal BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio žala, dėl kurios nukenčia valstybės, tarptautinės viešosios organizacijos, juridinio ar fizinio asmens turtinė padėtis arba (ir) padaromas neigiamas poveikis jų neturtiniams interesams. Kitokio pobūdžio žala yra fizinė, moralinė, organizacinė ar kito neturtinio pobūdžio žala, padaryta teisės ginamoms ir saugomoms nematerialioms vertybėms (asmens sveikatai, garbei, orumui, juridinio asmens reputacijai, valstybės tarnybos autoritetui ir pan.). Paprastai didele turtine žala pripažįstami 250 MGL dydį siekiantys turtiniai nuostoliai. Didelės žalos požymis yra vertinamasis. Kadangi įstatymas nepateikia universalių kriterijų žalos mastui nustatyti, kasacinėje praktikoje išaiškinta, kad kiekvienu konkrečiu atveju apie žalos dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes: kokio pobūdžio, kokiais teisės aktais ginami interesai yra pažeidžiami, nukentėjusiųjų skaičių, jų vertinimą, pareigūno padarytos nusikalstamos veikos trukmę, kaltininko einamų pareigų svarbą, rezonansą visuomenėje dėl padarytos veikos ir įtaką valstybės tarnautojo bei valstybės institucijos autoritetui, padarytos veikos neigiamą poveikį institucijos, kurioje dirba kaltininkas, reputacijai, valstybės autoritetui ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-16/2010, 2K-100/2014). Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką neturtinio pobūdžio žala paprastai pripažįstama didele, jeigu ji patiriama dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimo, valstybės institucijų autoriteto sumenkinimo, jų darbo sutrikdymo. Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintų teisių ir laisvių pažeidimas, valstybės tarnybos autoriteto sumenkinimas ar kiti esmingai žalingi padariniai paprastai pripažįstami didele žala ne tik tarnybai ar asmeniui, bet ir valstybei (pvz., kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-512/2004, 2K-7-638/2005, 2K-108/2009, Nr.2K-232/2012, Nr. 2K-573/2012, 2K-190/2013, 2K-7-335/2013).

81Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina praktikai, kai bet kokie teisės aktų, reglamentuojančių valstybės tarnautojų atliekamas funkcijas, pažeidimai kvalifikuojami kaip nusikalstamas piktnaudžiavimas neanalizuojant, ar pakankamas padarytų veiksmų pavojingumas, ar pakankamai yra duomenų išvadai apie didelės žalos padarymą, neįvertinant kitų teisės šakų normų veiksmingumo atkuriant pažeistas teises ir nubaudžiant teisės aktų reikalavimus pažeidusius asmenis. Tokia praktika neatitinka baudžiamųjų įstatymų paskirties (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-512/2004, 2K-263/2010, 2K-161/2012, 2K-205/2012, 2k-98/2014).

82Byloje nustatyta, kad R. M., pasinaudodamas savo einamomis pareigomis, neparengęs ir nepatvirtinęs Centro darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo taisyklių, žodžiu, neįforminęs įsakymais, išmokėdavo darbuotojams priedus prie atlyginimo, taip pat išmokėdavo sau priedus prie atlyginimo neesant įsakymų arba išmokėdavo sau didesnį priedą negu buvo paskirtas, tačiau vien šių aplinkybių nepakanka išvadai, kad R. M. veiksmais padarytos žalos valstybės interesams dydis pagrindžia būtinybę jam taikyti baudžiamąją atsakomybę; jo padarytos veikos gali būti traktuojamos tik kaip drausminiai ar finansiniai pažeidimai, už kuriuos gali būti taikoma drausminė ar materialinė atsakomybė. Ištyrus ir įvertinus byloje surinktus įrodymus nėra pagrindo teigti, jog R. M. veiksmais buvo sumenkintas Centro autoritetas bei diskredituotas valstybės tarnautojui prilyginto asmens vardas, tokia apimtimi, kad tai būtų galima traktuoti kaip didelę neturtinę žalą BK 228 straipsnio prasme. Kolegija pažymi, kad valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens vardas sumenkinamas ar pažeminamas padarant bet kokį piktnaudžiavimą tarnyba, taip pat ir drausminį nusižengimą. Tačiau ne visada pažeminat valstybės tarnautojo vardą padaroma didelė žala. Valstybės tarnautojo vardo pažeminimas automatiškai dar nereiškia didelės žalos, kaip nusikalstamo piktnaudžiavimo požymio. Nuosprendyje nurodytais R. M. veiksmais kaip nors ypatingai nebuvo pakenkta Centro autoritetui, sutrikdytas Centro darbas ar sukliudyta atlikti savo funkcijas, dėl šios veikos nekilo jokie kiti iš esmės žalingi padariniai, t. y. nebuvo padaryta didelė neturtinė žala. Pripažinus, kad byloje nėra pakankamai duomenų dėl turto iššvaistymo ir konstatavus, kad Centrui nebuvo padaryta 53 917,41 Lt turtinė žala, nebelieka R. M. inkriminuotoje nusikalstamoje veikoje, numatytoje BK 228 straipsnio 1 dalyje, didelės turtinės žalos požymio. Nustatyta turtinė žala dėl turto pasisavinimo – 9 922 Lt taip pat nėra tokia žymi (nesiekia 250 MGL dydžio), kad ją būtų galima laikyti didele BK 228 straipsnio 2 dalies prasme.

83Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. M., kaip Centro direktorius, vykdydamas savo pareigas ir realizuodamas jam suteiktus įgaliojimus nesilaikė privalomų darbo apmokėjimo ir darbuotojų premijavimo taisyklių, tačiau šie veiksmai neužtraukia baudžiamosios atsakomybės pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalį dėl nenustatyto būtino požymio – didelės žalos.

84Nuteistosios J. D. ir E. B. (A.) skundė teismo nuosprendį tuo aspektu, kad jų veiksmuose nėra nusikalstamų veikų, numatytų BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalyse, sudėties požymių, tame tarpe didelės žalos, ir padėjimo piktnaudžiauti. Kadangi jų veikų baudžiamasis teisinis vertinimas priklauso nuo R. M. veikos baudžiamojo teisinio vertinimo, konstatavus, kad R. M. piktnaudžiavimas nepadarė didelės žalos valstybei ir nelaikytinas nusikalstama veika, keičiasi ir J. D. ir E. B. (A.) padarytų veikų, t. y. J. D. ir E. B. (A.) padėjimo piktnaudžiauti, baudžiamasis teisinis vertinimas. Nuteistųjų veiksmuose nėra nusikaltimo sudėties.

85Todėl nenustačius visų būtinų nusikalstamų veikų požymių šioje dalyje skundžiamas nuosprendis naikinamas, R. M. pagal BK 228 straipsnio 1 ir 2 dalis, J. D. ir E. B. (A.) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinami, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalis 1 punktas).

86Nepagrįstu pripažįstamas apeliantės E. B. (A.) argumentas, kad ji negalėjo būti patraukta baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 228 straipsnį, kadangi neatitiko specialaus subjekto požymių, nes teismų praktikoje minėtos nusikalstamos veikos bendrininkais (organizatoriais, kurstytojais, padėjėjais) pripažįstami ir neturintys specialaus subjekto požymių asmenys. Nors VĮ „T.“ sutartį dėl buhalterinių paslaugų teikimo pasirašė su UAB „V.“, pagal kurią UAB „V.“ įsipareigojo teikti Centrui buhalterines paslaugas (T. 5, b. l. 8-10), tačiau tai nereiškia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamojon atsakomybėn turėjo būti patrauktas juridinis asmuo - UAB „V.“. Byloje nustatyta, kad E. B. (A.) dirbo UAB „V.“ ir tvarkė VĮ „T.“ buhalterinę apskaitą visą sutarties galiojimo laiką. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, kad E. B. (A.) buvo tinkamas padėjimo piktnaudžiauti tarnyba subjektas ir VĮ „T.“ tvarkė buhalterinę apskaitą nuo 2006 m. rugpjūčio 1 d. iki 2007 m. rugpjūčio 28 d. (T. 5, b. l. 7).

87Išteisinus nuteistuosius, kiti jų apeliacinių skundų argumentai neturi jokios teisinės reikšmės proceso baigčiai, todėl dėl jų nepasisakoma.

88Dėl turto pasisavinimo.

89Apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1 dalyje, R. M. atžvilgiu nutrauktas, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

90BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie nesunkių nusikaltimų, sankcijoje numatyta griežčiausia bausmė - laisvės atėmimas iki trejų metų, todėl apygardos teismas tinkamai pritaikė veikos padarymo metu galiojusio BK 95 straipsnio redakciją ir pagrįstai baudžiamąjį procesą R. M. atžvilgiu nutraukė suėjus senaties terminui.

91Apeliaciniame skunde R. M. nesutinka su jam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 183 straipsnio 1 dalį pagrįstumu, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Nurodo, jog jam priedai buvo mokami už darbą, esant pagrindui ir ta tvarka, kuri tuo metu egzistavo. Pateikia savo įrodymų vertinimą.

92Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3 straipsnyje. Viena iš jų nurodyta šio straipsnio 1 dalies 2 punkte – jeigu suėjo baudžiamosios atsakomybės senaties terminai. Suėjus patraukimo baudžiamojon atsakomybėn senačiai, asmens baudžiamasis persekiojimas negali būti vykdomas. Apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminas siejamas su asmens pripažinimu kaltu ir nuosprendžio priėmimu (BK 95 straipsnis). Taigi baudžiamojo proceso įstatymo formuluotė senaties terminą sieja su draudimu pradėti arba tęsti baudžiamąjį procesą ir reikalavimu jį nutraukti suėjus senaties terminui, o baudžiamasis įstatymas – su draudimu priimti apkaltinamąjį nuosprendį.

93Pagal BPK 327 straipsnio 1 punkto redakciją, galiojančią nuo 2007 m. rugsėjo 1 d., apeliacinės instancijos teismas panaikina pirmosios instancijos teismo nuosprendį ir nutraukia bylą, jeigu yra šio Kodekso 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytos aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas. Pirmesnėje šio punkto redakcijoje buvo nurodyta, kad, esant minėtoms aplinkybėms, panaikinamas apkaltinamasis nuosprendis. Taigi įstatymų leidėjas specialiai pabrėžė, kad esant BPK 3 straipsnio 1 dalies 2–9 punktuose numatytoms aplinkybėms, tarp jų ir suėjus baudžiamosios atsakomybės senaties terminams, nebegali būti priimamas ne tik apkaltinamasis, bet ir išteisinamasis nuosprendis bei nuosprendis nutraukti bylą. Tokiu atveju vienintelis sprendimas yra nutraukti bylą teismo nutartimi (BPK 254 straipsnio 4 dalis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-343/2013, 2K-10/2014, 2K-276/2014).

94Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo prezumpcija, įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31straipsnio 1 dalyje, BPK 44 straipsnio 6 dalyje, taip pat tarptautiniuose teisės aktuose: Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 2 dalyje, Tarptautinio pilietinių ir politinių teisių pakto 14 straipsnio 2 dalyje. Šiame kontekste pažymėtina, kad, nutraukiant baudžiamąjį procesą suėjus senaties terminui, asmens, kuriam baudžiamasis procesas nutraukiamas, kaltumo klausimas nesprendžiamas. Todėl apeliacinio skundo argumentai dėl netinkamo įrodymų vertinimo, R. M. tyčios nebuvimo ir kt. paliekami nenagrinėti.

95Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 4 dalimi, 329 straipsnio 1 punktu,

Nutarė

96Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio dalį dėl R. M. nuteisimo pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį, J. D. ir E. B. (A.) nuteisimo pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį bei priimti naują nuosprendį.

97R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

98J. D. ir E. B. (A.) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį, 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 2 dalį išteisinti, nes nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

99Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso... 3. - pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, - 140... 4. - pagal BK 228 straipsnio 1 dalį - 50 MGL (6 500 Lt) dydžio bauda;... 5. - pagal BK 228 straipsnio 2 dalį - 75 MGL (9 750 Lt) dydžio bauda.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtosios... 7. Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 1... 8. J. D. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24... 9. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį - 30 MGL (3900 Lt)... 10. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį - 40 MGL (5200 Lt)... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos... 12. Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6... 13. E. B. (A.) pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 24... 14. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 1 dalį - 35 MGL (4550 Lt)... 15. - pagal BK 24 straipsnio 6 dalį, 228 straipsnio 2 dalį - 45 MGL (5850 Lt)... 16. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirtosios bausmės subendrintos... 17. Baudžiamasis procesas dėl nusikalstamų veikų, numatytų BK 24 straipsnio 6... 18. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 19. R. M. nuteistas už tai, kad, būdamas valstybės tarnautojui prilygintas... 20. R. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - valstybės įmonės... 21. Tokiais savo veiksmais R. M., padedant J. D. ir E. B. (A.), pažeidė Lietuvos... 22. Be to, R. M., būdamas valstybės tarnautojui prilygintas asmuo - Centro... 23. Tokiais savo veiksmais R. M., padedant J. D. ir E. B. (A.), siekdamas turtinės... 24. J. D. nuteista už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam asmeniui... 25. ji, dirbdama valstybės įmonės „T.“ vyriausiąja finansininke,... 26. Be to, J. D. nuteista už tai, kad dirbdama Centro vyriausiąja finansininke,... 27. E. B. (A.) nuteista už tai, kad padėjo valstybės tarnautojui prilygintam... 28. ji, pagal 2006-08-01 buhalterinių paslaugų sutartį Nr. BH2006/14 tarp... 29. Be to, E. B. (A.) nuteista už tai, kad pagal 2006-08-01 buhalterinių... 30. Nuteistasis R. M. apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 31. Apeliantas teigia, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 32. Antra, pagal formuojamą teismų praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo... 33. Trečia, apkaltinamasis teismo nuosprendis R. M. atžvilgiu grindžiamas byloje... 34. Ketvirta, nuosprendį priėmęs teismas, konstatuodamas, jog apeliantas jam... 35. Penkta, anot apelianto, tai, kad jis, būdamas Centro direktorius, duodavo... 36. Šešta, byloje surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys... 37. Septinta, skundžiamame teismo nuosprendyje nėra aiškiai įvardinta, kokie... 38. Aštunta, pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino ir nuteistojo R.... 39. Devinta, nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, pagal... 40. Dešimta, byloje surinktais duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės... 41. Vienuolikta, R. M. nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu ir... 42. Pirmiau nurodytos aplinkybės, apelianto teigimu, leidžia daryti išvadą, kad... 43. Nuteistojo R. M. apeliaciniame skunde teigiama, kad apygardos teismo... 44. Nuteistoji E. B. (A.) apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo... 45. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 46. Apeliantės teigimu, abejonių kelia ir pirmosios instancijos teismo... 47. Apeliaciniame skunde teigiama, kad E. B. (A.) negalėjo būti patraukta... 48. Anot nuteistosios, pagrindinis įrodymų šaltinis, kuriuo remdamasis apygardos... 49. E. B. (A.) teigimu, pirmosios instancijos teismo nuosprendis neatitinka šiam... 50. Nuteistoji J. D. ir jos gynėjas advokatas V. S. apeliaciniame skunde prašo... 51. Apeliaciniame skunde teigiama, kad Vilniaus apygardos teismo nuosprendis turi... 52. Anot apeliantų, šioje byloje svarbu nustatyti, ar nuteistųjų veiksmai buvo... 53. Vienas iš svarbiausių aplinkybių, būtinų nustatyti kvalifikuojant... 54. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavęs prokuroras... 55. Nuteistųjų R. M., E. B. (A.), J. D. ir jos gynėjo apeliaciniai skundai... 56. Apeliaciniuose skunduose prašoma panaikinti R. M., J. D. ir E. B. (A.)... 57. Dėl turto iššvaistymo.... 58. BK 2 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad pagal baudžiamąjį įstatymą atsako... 59. Pagal BK 184 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas iššvaistė jam patikėtą ar... 60. Tačiau ne kiekvienu atveju, kai padaryta veika formaliai atitinka turto... 61. Apygardos teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 184 straipsnio 2 dalį... 62. Nuteistasis R. M. nesutinka su jo nuteisimu pagal BK 184 straipsnio 2 dalį,... 63. Lietuvos Respublikos teisingumo ministro patvirtintų Centro įstatų 37... 64. Remdamasis apeliantų minimu ekspertizės aktu Nr. 11-1533(12), apygardos... 65. Pirmosios instancijos teisme ir papildomai apeliacinės instancijos teisme... 66. Pirmosios instancijos teisme apklausti kaip liudytojai Centro darbuotojai V.... 67. Apeliacinės instancijos teisme papildomai buvo apklausti Centre dirbę... 68. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teisme apklausta nuteistoji J. D.... 69. Iš byloje apklaustų kaip liudytojų Centro darbuotojų ir nuteistosios J. D.... 70. Iš ekspertizės akto Nr. 11-1533(12) priedų matyti, kad Centre tiriamu... 71. VĮ „T.“ įstatuose numatyta, kad darbuotojų apmokėjimo ir premijavimo... 72. Byloje nustatyta, kad tokiu būdu buvo pažeisti Lietuvos Respublikos... 73. Teismų praktikoje ne kartą pabrėžta, kad baudžiamoji teisė nėra formali,... 74. Byloje nustatyta, kad priedai Ekspertizės akte nurodytiems Centro... 75. Visi apeliantai savo skunduose reiškia abejonę specialistės išvados... 76. Atmestinas nuteistosios E. B. (A.) apeliacinio skundo argumentas, kad... 77. Dėl piktnaudžiavimo tarnyba.... 78. Apygardos teismo nuosprendžiu R. M. nuteistas pagal BK 228 straipsnio 1 dalį... 79. Baudžiamosios atsakomybės pagrindas pagal Lietuvos baudžiamąją teisę yra... 80. Pagal BK 228 straipsnį žala suprantama kaip turtinio ar kitokio pobūdžio... 81. Kartu kasacinės instancijos teismas ne kartą pasisakė, kad nepritartina... 82. Byloje nustatyta, kad R. M., pasinaudodamas savo einamomis pareigomis,... 83. Atsižvelgiant į tai, darytina išvada, kad R. M., kaip Centro direktorius,... 84. Nuteistosios J. D. ir E. B. (A.) skundė teismo nuosprendį tuo aspektu, kad... 85. Todėl nenustačius visų būtinų nusikalstamų veikų požymių šioje dalyje... 86. Nepagrįstu pripažįstamas apeliantės E. B. (A.) argumentas, kad ji negalėjo... 87. Išteisinus nuteistuosius, kiti jų apeliacinių skundų argumentai neturi... 88. Dėl turto pasisavinimo.... 89. Apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamasis procesas dėl nusikalstamos... 90. BK 183 straipsnio 1 dalyje numatyta veika priskiriama prie nesunkių... 91. Apeliaciniame skunde R. M. nesutinka su jam inkriminuoto kaltinimo pagal BK 183... 92. Aplinkybės, dėl kurių baudžiamasis procesas negalimas, išvardytos BPK 3... 93. Pagal BPK 327 straipsnio 1 punkto redakciją, galiojančią nuo 2007 m.... 94. Baudžiamosios atsakomybės senaties institutas siejasi su nekaltumo... 95. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso... 96. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2013 m. balandžio 15 d. nuosprendžio... 97. R. M. pagal BK 184 straipsnio 2 dalį, 228 straipsnio 1 dalį, 228 straipsnio 2... 98. J. D. ir E. B. (A.) pagal BK 24 straipsnio 6 dalį ir 228 straipsnio 1 dalį,... 99. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....