Byla 1A-26-495/2018
Dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Daivos Pranytės - Zalieckienės, teisėjų Lino Žukausko, Algimanto Valantino, sekretoriaujant Daliai Lukoševičienei, Ingai Jurgaitienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorui Arvydui Kuzminskui, nuteistiesiems G. G., D. G., A. G., gynėjams advokatams Elenai Žilėnienei, Irinai Beleškienei, Eugenijui Karažinui, nukentėjusiesiems J. P., M. R., nukentėjusiojo M. R. atstovui advokatui Edgarui Gaučiui,

2teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Liutauro Rudzevičiaus, nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo advokato Edgaro Gaučio apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio, kuriuo:

3G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

4Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G. G. paskirta 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

5D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 2 metams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

6Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D. G. 20 MGL (753,20 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

7A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį neišeiti iš namų nuo 21 val. iki 6 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų ilgiau nei 7 paras be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

8Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A. G. 10 MGL (376,60 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.

9G. G., D. G., A. G. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

10Iš G. G., D. G. ir A. G. solidariai nukentėjusiajam M. R. priteista 1400 Euruž advokato suteiktas teisines paslaugas.

11Nukentėjusiojo M. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestas.

12Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.

13Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys atmestas. Civilinio ieškovo AB „( - )“ civilinis ieškinys atmestas.

14Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

151. G. G., D. G., A. G. nuteisti už tai, kad jie 2014-12-21 apie 1.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), būdami apsvaigęs nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais sukėlė muštynes: G. G., sutrikdydamas visuomeninę rimtį ir tvarką, tyčia golfo lazda sudavė smūgius į kojas A. K., o pastarajam parkritus sudavė nukentėjusiajam nenustatytą skaičių kartų į nugarą, rankas, kojas, taip sukeldamas A. K. fizinį skausmą. Tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje D. G. golfo lazda, rankomis ir kojomis sudavė smūgius J. P., taip sukeldamas pastarajam fizinį skausmą, o A. G. sudavė kumščiais ir alkūne nenustatytam asmeniui smūgius į įvairias kūno vietas, sukeldamas fizinį skausmą.

162. Tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalintos aplinkybės - „G. G., D. G. ir A. G. metu tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį Volvo XC90, v/n ( - ), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galines dureles, dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydami 474, 13 Eurų turtinę žalą ir J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, v/n ( - ), įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, tuo padarydami 70 eurų turtinę žalą, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką“.

173. Be to, G. G., D. G., A. G. buvo kaltinami tuo, kad jie, 2014-12-21 apie 1.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio, įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų bendrais veiksmais sukėlė muštynes: G. G., D. G. ir A. G. tyčia golfo lazdomis sudavė nukentėjusiajam M. R. daugybinius smūgius į galvą, kūną, rankas, kojas, tuo padarydami muštinę žaizdą galvos dešinėje pusėje su dešinio momenkaulio atviru bei įspaustiniu lūžimu, muštinę žaizdą dešiniame žaste prie alkūnės sąnario su žastikaulio išorinio krumplio lūžimu, t. y. sunkų sveikatos sutrikdymą dėl chuliganiškų paskatų.

184. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroras L. Rudzevičius apeliaciniame skunde prašo Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti:

194.1. Į nuosprendžio aprašomąją dalį įtraukti dalį kaltinimo pagal BK 284 straipsnio1 dalį „G. G., D. G. ir A. G. tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. ( - ), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, dešinės pusės galinį sparną, tuo padarant 474,13 eurų turtinę žalą. Taip pat J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. ( - ), įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, tuo padarant 70 eurų turtinę žalą“.

204.2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G., D. G. ir A. G. išteisinti pagal BK 135 straipsnio2 dalies 8 punktą, pripažinti kaltais pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir paskirti jiems 3 metus laisvės atėmimo.

214.3. G. G., D. G., A. G. pripažintiem kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį paskirti 45 paras arešto. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, bausmes apėmimo būdu subendrinti ir paskirti jiems galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą 3 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

224.4. Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G. G., D. G., A. G. solidariai M. R. 10000 eurų neturinei žalai atlyginti.

234.5. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. G., D. G., A. G. solidariai priteisti Vilniaus teritorinės ligonių kasai 212,23 eurų turtinei žalai atlyginti.

244.6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. G., D. G. ir A. G. solidariai priteisti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui 179,54 eurų turtinei žalai atlyginti.

254.7. AB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. G., D. G. ir A. G. solidariai priteisti AB „( - )“ 474,13 eurų turtinei žalai atlyginti.

264.8. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.

275. Apeliantas nurodo, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog įvykio vakarą G. G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas. Tai patvirtina iš dalies pačių nuteistųjų, liudytojų parodymai, specialistų išvados, apžiūrų protokolai.

285.1. Vertinant liudytojų R. V., R. Š., K. G., E. K., A. G., nukentėjusiųjų M. R., I. Š., A. K., J. P. parodymus, akivaizdžiai matyti, kad nei liudytojai, nei nukentėjusieji nėra suinteresuoti bylos baigtimi. Kiekvienas iš jų aiškina įvykio aplinkybes taip, kaip tuo metu jas matė, kaip suprato, patyrė. Nors jų parodymai, kai kuriose detalėse skiriasi, tačiau tai nėra esminės aplinkybės, be to, tai natūralu, nes buvo tamsus metas, veikė išgąstis, susijaudinimas, skausmas, todėl dėl kai kurių detalių gali sąžiningai klysti. Kita vertus, pagrindinės aplinkybės, kad buvo vaikinai (nustatyta viso 5), kad vaikinai turėjo lazdas (nustatyta, kad trys vaikinai turėjo golfo lazdas), kad buvo suduoti smūgiai golfo lazdomis ir padaryti sveikatos sužalojimai (specialisto išvados, apžiūros protokolai), viena ar kita forma yra nurodytos visų paminėtų asmenų parodymuose, jos nekelia jokių abejonių. Nukentėjusysis M. R., be kita ko, nurodė, kad buvo du smūgiai, po kurių net sulūžo dvi golfo lazdos, po to nukentėjusysis dar gavo smūgius golfo lazda, kuri jau buvo trečia. Šie nukentėjusiojo parodymai sutampa su kitais byloje esančiais duomenimis.

295.2. Byloje taip pat nustatyta, kad vykstant į įvykio vietą, tarp nuteistųjų buvo išankstinis susitarimas vartoti fizinį smurtą, jie važiavo pasiėmę golfo lazdas, nuvykę ėjo tiesiai prie stovinčių asmenų ir iš karto pradėjo muštynes. G. G., D. G. ir A. G. suvokė bendrai dalyvaujantys konflikte su kitais asmenimis – I. Š., A. K., J. P. ir M. R., matė vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, kas neabejotinai patvirtina, kad jie veikė bendrininkų grupe. Kadangi keli asmenys veikė kartu, tiesiogiai dalyvavo smurtaujant prieš nukentėjusįjį, jie visi yra vykdytojai ir atsako už kilusius padarinius. Teisiamajame posėdyje specialistas V. K. parodė, kad M. R. kaukolės skliauto sužalojimas galėjo būti padarytas golfo lazda. Galvos lūžis įspaustinis, padarytas nuo smūgio, o ne nuo atsitrenkimo į plokščią paviršių. Taigi, neabejotina, kad būtent smūgis į galvos sritį M. R. sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą. Sunkaus sveikatos sutrikdymo priežastis buvo patirta galvos trauma, kuri įvyko dėl nuteistųjų smūgių sudavimo į galvą. Tarp nuteistųjų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių yra tiesioginis priežastinis ryšys. Tokie padariniai buvo tyčinių, stiprių smūgių rezultatas ir šie padariniai buvo dėsningi.

305.3. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp nuteistųjų veiksmų ir atsiradusių žalingų padarinių būtų įsiterpęs koks nors kitas veiksnys, kuris būtų turėjęs įtakos sveikatos sutrikdymui. G. G., A. G. ir D. G., būdami pilnamečiai, suvokdami savo smūgio jėgą ir smūgiuodami į pavojingą kūno dalį - galvą, suvokė, jog kelia pavojų M. R. sveikatai. Pirmos instancijos teismas neįvertino, jog paminėtos aplinkybės patvirtina, kad nuteistieji, padarydami nukentėjusiajam sunkų sveikatos sutrikdymą, veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, t. y. smogdami nukentėjusiajam suvokė, jog kelia pavojų jo sveikatai, numatė, kad jį gali sužaloti, ir vienodai norėjo bet kokių padarinių atsiradimo. Byloje nustatyta, kad smurtinio pobūdžio veiksmai buvo atliekami vienas po kito, akivaizdu, jog nuteistieji vienas kito veiksmams pritarė ir juos papildė. Nustatyta, kad tik trys asmenys - G. G., A. G. ir D. G., turėjo golfo lazdas ir jomis sudavinėjo smūgius nukentėjusiesiems. Nukentėjusiojo M. R. nurodyta aplinkybė, kad jam smūgius sudavė ne vienas asmuo, buvo suduota ne vienas smūgis, o daugiau, tik patvirtina aplinkybes, kad tik nuteistieji - G. G., A. G. ir D. G., turėdami golfo lazdas, veikdami bendrai, sudavė smūgius M. R., todėl jie visi kartu ir turi atsakyti pagal atsiradusius padarinius.

315.4. Vertinant pačių nuteistųjų parodymus - D. G. nurodė, kad jis turėjo lazdą ir ta lazda sudavė J. P.. G. G. iš pradžių neigė, kad turėjo lazdas, tačiau vėliau nurodė, kad turėjo pas save namuose lazdas. Iš bylos medžiagos matyti, kad D. G. golfo lazda, kuria sudavė, sulinko ir jis ją numetė, bet buvo surasta kita lazda, buvo nustatyta, kad ši lazda tikrai ta lazda, kuri buvo naudojama muštynėse automobilių stovėjimo aikštelėje. Specialisto išvada nustatyta, kad M. R. padaryti sužalojimai būtent su golfo lazda. Specialistas teisme, apžiūrėjęs pateiktą golfo lazdą, patvirtino, kad tokia lazda galėjo būti padaryti nukentėjusiajam nustatyti sužalojimai. Specialistas taip pat parodė, kad pagal ūgį - didesnis ar mažesnis asmuo, gali padaryti tokius sužalojimus. Kadangi lazda yra ilgesnė, suduoti smūgį į viršugalvį galėjo bet kokio ūgio žmogus. Be to, specialistas atmetė galimybę, kad nukentėjusysis galėjo būti anksčiau susižalojęs.

325.5. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, visos paminėtos aplinkybės įrodo, kad G. G., A. G. ir D. G. dėl chuliganiškų paskatų tyčia sunkiai sužalojo nukentėjusįjį M. R.. Jų veika kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą.

335.6. Prokuroras skunde nurodo, jog priešingai nei deklaratyviai (nenurodant konkrečių BPK normų pažeidimų) teigiama skundžiamame nuosprendyje, ikiteisminio tyrimo pareigūnai atlikdami procesinius veiksmus su E. K. ir A. G., nepažeidė jokių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) normų. Teismo posėdžio metu liudytojai K. M. nei vienas proceso dalyvis neturėjo jokių priekaištų. Visi ikiteisminio tyrimo veiksmų protokolai surašyti laikantis BPK normų reikalavimų.

345.7. Be kita ko, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo aplinkybę, kad G. G., D. G. ir A. G. tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. ( - ), taip pat J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. ( - ). Teismas neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisminio nagrinėjimo metu buvo nustatyta, kad 2014-12-21 apie 1.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), G. G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas, veikdami kaip bendrininkai jas panaudojo ir jomis apgadino automobilius Volvo XC 90 ir Volvo S80. Šią aplinkybę patvirtina apžiūros protokolai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai.

355.8. Skiriant bausmes, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad BK 135 straipsnio 2 dalies8 punkte numatyta nusikalstama veika priskiriama prie labai sunkių nusikaltimų, šio straipsnio sankcijoje numatyta vienintelė bausmės rūšis - terminuotas laisvės atėmimas nuo dvejų iki dvylikos metų. Buvo padarytas baigtas tyčinis nusikaltimas, sunkiai sutrikdyta jauno asmens sveikata, kuris negalėjo tam tikrą laiką dirbti. Nusikaltimas padarytas iš anksto susitarus, su pavojingu įrankiu - golfo lazda. Nenustatyta kaltininkų atsakomybę lengvinančių aplinkybių, tuo tarpu pastarųjų atsakomybę sunkinančios aplinkybės yra tai, kad jie nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe bei apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šiai veikai padaryti. Nuteistieji nurodė, kad jie vartojo alkoholį picerijoje, po to pas G. G. namuose. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti skiriant sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, jos dydį parenkant artimą minimumui. Kaltininkams taikyti BK 75 straipsnio, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pagrindų nėra.

365.9. Apelianto manymu, nepagrįstai pirmos instancijos teismas G. G., D. G. ir A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 2 dalyje, skyrė laisvės apribojimą. Atsižvelgiant į visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nuteistųjų asmenybes, apelianto nuomone, tikslinga už šią padarytą veiką jiems skirti arešto bausmę. Teismų praktikoje pabrėžiama, kad bausmė laikoma teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-68-788/2015).

375.10. Nukentėjusysis M. R. pateikė byloje 30000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti. Specialisto išvada Nr. ( - ) M. R. konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis, dešinės momeninės srities muštinė žaizda. Sužalojimai kvalifikuoti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto atviro bei įspaustinio lūžio. Pirmiau išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam sužalojimai buvo padaryti bendrais G. G., D. G. ir A. G. veiksmais. Akivaizdu, kad kaltininkų neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam M. R. buvo padaryta neturtinė žala. Atsižvelgiant į teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, M. R. civilinis ieškinys turėtų būti tenkinamas iš dalies ir iš G. G., D. G., A. G. solidariai nukentėjusiajam priteista 10000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

385.11. Baudžiamojoje byloje 212,23 eurų civilinį ieškinį pateikė Vilniaus teritorinė ligonių kasa. Ieškinys pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam M. R. gydymo paslaugas. Žalos dydis pagrįstas pateiktais dokumentais apie gydymo išlaidas, todėl ieškinys turėtų būti tenkintas pilnai ir prašoma suma priteisiama solidariai iš G. G., D. G. ir A. G..

395.12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė 179,54 eurų civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti. Pateiktą ieškinį grindė pažyma apie M. R. išmokėtas pinigines lėšas, kuomet M. R. buvo nedarbingas. Pateiktas ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti tenkintas pilnai ir prašoma suma solidariai priteista iš G. G., D. G. ir A. G..

405. 13. AB „( - )“ pateikė 474,13 eurų civilinį ieškinį dėl patirtų išlaidų, susijusių su automobilio Volvo XC, valst. Nr. ( - ), apgadinimu. Žalos dydis buvo pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais automobilio remonto išlaidas. Pateiktas ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti tenkinamas pilnai ir prašoma suma solidariai priteista iš G. G., D. G. ir A. G..

416. Nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas advokatas E. Gaučias apeliaciniame skunde prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio dalį, kuria G. G., D. G. ir A. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį - pripažinti G. G., D. G. ir A. G. kaltais pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir juos nuteisti. Tenkinti nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį pilnai - solidariai iš G. G., D. G. ir A. G. 30 000,00 Eur neturtinei žalai atlyginti. Priteisti nukentėjusiajam iš G. G., D. G. ir A. G. patirtas bylinėjimosi išlaidas.

426.1. Apeliantai nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nurodė, jog nėra surinkta jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji D. G., G. G., A. G. sunkiai sutrikdė M. R. sveikatą. Liudytojų - R. V., R. Š. (J.), K. G., E. K., A. G., nukentėjusiųjų - M. R., I. Š., A. K., J. P., kurie betarpiškai ir tiesiogiai dalyvavo nusikalstamos veikos padarymo metu, duoti parodymai laikytini tiesioginiais įrodymais šioje baudžiamojoje byloje, patvirtinančiais kaltinamųjų padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam. Tai, kad liudytojai ar nukentėjusieji dėl nusikalstamos veikos padarymo metu susiklosčiusių faktinių aplinkybių - tamsaus paros meto ir blogo aikštelės apšvietimo (prasto matomumo), žaibiškai įvykdytos nusikalstamos veikos, neįsidėmėjo konkrečių kaltinamųjų golfo lazdomis suduotų smūgių nukentėjusiajam M. R., negali būti pagrindas teismui pripažinti, jog byloje nėra jokių tiesioginių įrodymų, patvirtinančių padarytą nusikalstamą veiką, bei priimti išteisinamąjį nuosprendį. Be to, apeliantai pažymi, jog nuosprendis gali būti grindžiamas ir netiesioginiais įrodymais (Lietuvos apeliacinio teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-359/2013).

436.2. Liudytojų R. V., R. Š. (J.), K. G., nukentėjusiųjų –M. R., I. Š., A. K., J. P. duoti parodymai teismo posėdžiu metu buvo nuoseklūs, atsižvelgiant į nusikalstamos veikos padarymo vietą, apšvietimą, nusikalstamos veikos trukmę bei kitas aplinkybes, jie tiksliai ir ta pačia seka (vienodai) nurodė visas faktines aplinkybes, susijusias su kaltinamųjų padarytu sunkiu sveikatos sutrikdymu nukentėjusiajam M. R.. Patys kaltinamieji pripažino, jog 2014 m. gruodžio 21 d. muštynių metu visi aktyviai, būdami neblaivūs, smurtavo prieš nukentėjusiuosius. Dėl nurodytų aplinkybių pirmosios instancijos teismo priimtas sprendimas nuteisti kaltinamuosius tik pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, t. y. už viešoje vietoje, golfo lazdomis, rankomis ir kojomis, panaudotą fizinį smurtą prieš nukentėjusiuosius A. K. ir J. P., o tuo pačiu metu, toje pačioje vietoje už padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą prieš M. R. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą - priimti išteisinamąjį nuosprendį, todėl vertintinas kaip alogiškas.

446.3. Teismas tik fragmentiškai vertino byloje esančius įrodymus. Vertinant visų liudytojų bei nukentėjusiųjų parodymus, specialisto išvadą, kaltinamųjų parodymus ir kitus įrodymus visumoje, nekyla jokių abejonių, jog kaltinamieji G. G., D. G. ir A. G. viešojoje vietoje dėl menkavertės priežasties, veikdami bendrininkų grupe, panaudojo prieš automobilių aikštelėje buvusius asmenis fizinį smurtą. Nors kaltinamųjų daroma nusikalstama veika truko trumpą laiką, tiek liudytojai, tiek nukentėjusieji savo parodymuose nurodė, kad konfliktą dėl menkavertės priežasties pradėjo būtent G. G., D. G. ir A. G.. Visi kaltinamieji buvo aktyvūs nusikalstamos veikos bendravykdytojai ir dėl to visi turi atsakyti už kilusias pasekmes.

456.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino specialisto išvados Nr. ( - ) bei teismo medicinos eksperto V. K. paaiškinimų, kad kaukolės skliauto sužalojimas galėjo taip pat būti padarytas golfo lazda.

466.5. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, jog D. G. byloje davė išsamius parodymus, jų nekeitė, kadangi ji neatitinka faktinių bylos aplinkybių. D. G. apklausų metu iš esmės keitė savo parodymus bei teikė skirtingas įvykio versijas.

476.6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo liudytojų, nukentėjusiųjų bei pačių kaltinamųjų duotų parodymų, jų tarpusavio ryšio, esamų prieštaravimų bei sutapimų, ko pasėkoje buvo netinkamai nustatytos nusikalstamos veikos padarymo faktinės aplinkybės bei netinkamai pritaikytas įstatymas.

486.7. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo liudytojų E. K., A. G. pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kurie atitinka kitus byloje esančius įrodymus, ir savo išvadas grindė šių liudytojų teisme duotais pakeistais parodymais.

496.8. Teismas, vertindamas liudytojų E. K. ir A. G. parodymus kaip prieštaringus, padarė dvi absoliučiai viena kitai prieštaraujančias išvadas, t.y. kad šių asmenų parodymai yra netinkami dėl jų prieštaringumo, grindžiant kaltinamųjų padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. R., tačiau jie pripažįstami tinkamais, nustatinėjant faktines aplinkybes, susijusias su kaltinamojo A. G. išteisinimu. Teismas, vertindamas E. K. ir A. G. parodymų pakeitimą, visiškai neatsižvelgė į tai, kad kaltinamieji, vengdami baudžiamosios atsakomybės, nuo ikiteisminio tyrimo pradžios siekė suklaidinti teismą, padaryti poveikį liudytojams, pateikti savo išgalvotą versiją apie padarytą nusikalstamą veiką. Neįvertino, kad kaltinamieji G. G., D. G. ir A. G. darė poveikį liudytojai Ž. Z. dėl melagingų parodymų davimo.

506.9. Visiškai nepagrįstai teismas kaip prieštaringus įvertino liudytojos R. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus ir jais nesivadovavo, priimdamas nuosprendį.

516.10. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nenustatinėjo bendrininkavimo požymio, padarant sunkų sveikatos sutrikdymą nukentėjusiajam M. R., nors pripažinus G. G., D. G. ir A. G. kaltais dėl padaryto viešosios tvarkos pažeidimo bendrininkavimo požymis buvo inkriminuotas.

526.11. Apeliantų manymu, nepagrįstai atmestas ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo M. R. civilinis ieškinys dėl 30 000,00 Eur neturinės žalos atlyginimo.

537. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas advokatas Edgaras Gaučius prašė apeliacinius skundus tenkinti. Nuteistieji ir jų gynėjai prašė prokuroro ir nukentėjusiojo apeliacinius skundus atmesti.

548. Prokuroro ir nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

559. Dėl nukentėjusiojo M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų.

569.1. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria G. G., D. G. ir A. G. išteisinti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį. Apeliantų vertinimu, pirmosios instancijos teismas, neišsamiai ir nenuosekliai vertindamas byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visumą, padarė prieštaringas, bylos aplinkybių neatitinkančias išvadas, pažeisdamas BPK 20 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatas.

579.2. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad skundžiamame nuosprendyje iš esmės buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės, nulėmusios išvadų, neatitinkančių faktinių bylos aplinkybių, konstatavimą ir neteisingo procesinio sprendimo priėmimą. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai išteisino G. G., D. G. ir A. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką, todėl šioje dalyje nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 326 straipsnio 4 dalis, 329 straipsnio 2 punktas).

589.3. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, teisėjų kolegijos vertinimu, byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma patvirtina G. G., D. G. ir A. G. kaltę dėl nukentėjusiojo M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų. Byloje yra surinkta pakankamai tiek tiesioginių (priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje), tiek ir netiesioginių įrodymų, leidžiančių daryti išvadą, jog nuteistieji įvykdė nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte.

5910. G. G., D. G. ir A. G. viso proceso metu neigė įvykdę BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytą ir jiems inkriminuotą nusikaltimą, tačiau jų kaltę patvirtina iš dalies jų pačių parodymai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai bei byloje surinkti ir ištirti rašytiniai įrodymai.

6010.1. Apklausiamas kaltinamuoju D. G. parodė, kad 2014 12 20 jis skambino merginai vardu R., po šio skambučio, į G. G. telefoną 4-5 kartus skambino nepažįstamas vaikinas (kaip dabar žino J. P.), grasindamas jam. Vieno iš tų pokalbių metu, jie nutarė susitikti ir išsiaiškinti santykius. Tuo metu jis kartu su A. G. buvo pas G. G. namuose. Išeidamas iš G. G. buto, jis pamatė dėžėje sudėtas golfo lazdas ir vieną iš jų pasiėmė. Į susitikimą jie važiavo penkiese „Opel“ markės automobiliu, kurį vairavo G. pažįstama mergina. Pakeliui jiems telefonu tas pats skambinėjęs asmuo pranešė, kad jie jau atvykę į sutartą vietą. ( - ), netoli bibliotekos, jie visi išlipo iš automobilio ir nuėjo ( - ) link, kur jų jau laukė 5-10 jaunuolių kompanija. Jiems susitikus, jis (D. G.) iš karto nuėjo link J. P., kadangi jį vienintelį iš matymo pažinojo ir suprato, kad, būtent, jis, jam grasindamas, skambinėjo. Tik priėjęs prie J. P., gavo smūgį lazda per kojas, kurią jis sugriebė ir išmetė. Tuomet J. P. bandė nuo jo pabėgti, tačiau jis turėta golfo lazda trenkė pastarajam per nugarą, kuri nuo smūgio sulinko ar sulūžo, todėl ją numetė. Po to bandė vytis J. P., tačiau jis pabėgo. Muštynės truko apie pusę minutės, kitų muštynių veiksmų jis nematė.

6110.1.2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti D. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2015 01 14 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, D. G. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2014 12 20 vakare, kažkuriam iš jų kompanijos penkių vaikinų, keletą kartu skambino, kaip vėliau sužinojo, J. P., kurį pažįsta iš matymo, keikdamasis necenzūriniais žodžiais, grasino, provokavo susitikti. Jiems atsisakius susitikti, J. P. vėl paskambinęs pareiškė, kad už penkiolikos minučių bus ( - ), restorano aikštelėje, ( - ) gatvėje, kuri jie turi susitikti. Po 10-15 minučių, J. P. pakartotinai paskambino ir pasakė, kad jau laukia jų nurodytoje vietoje. Tuomet jų kompanija nutarė vykti į sutartą vietą, į kurią juos penkis nuvežė jam nepažįstama mergina, paprašyta jo draugų. Susitiko jie aikštelėje, šalia restorano, esančio adresu ( - ). Eidami link automobilių stovėjimo aikštelės, pamatė du automobilius, prie kurių stovėjo penkių-septynių vaikinų kompanija. Jie patys (D. G. kompanija) jokių lazdų ar įrankių neturėjo, tačiau jų laukę vaikinai turėjo rankose lazdas. Į jų klausimą „kas skambino?“, ten buvęs iš matymo pažįstamas J. P. patvirtino skambinęs ir iš karto ten buvę vaikinai pradėjo muštynes, puolė juos su lazdomis. Muštynių metu jis (D. G.) vienam nepažįstamam vaikinui iš rankų išmušė golfo lazdą. Jis pats J. P. jokių smūgių nesudavė. Muštynių metu buvo sunku pamatyti kas, kiek ir kuo sudavė smūgius. Be to, įtariamasis parodė, kad muštynių metu, vienas iš dviejų netoliese stovėjusių Volvo markės automobilių išvažiavo. Muštynės truko apie dvi minutes, po ko J. P. su savo draugais pabėgo. Įvykio metu jam (D. G.) buvo suduotas smūgis golfo lazda į koją, tačiau sudavusio jam smūgį vaikino neatpažintų. Po įvykio jam skambino J. P. ir grasino atkeršyti (t. 2, b.l. 156). Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis šių parodymų nepatvirtino, paaiškindamas, kad pirmosios apklausos metu buvo sutrikęs, todėl davė netikslius parodymus.

6210.1.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 09 29 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, D. G. kaltu taip pat neprisipažino, paaiškino, kad įvykio vakarą kartu su A. G., A. G., G. G. bei pastarojo draugu gėrė alkoholinius gėrimus. Išgertuvių metu jis nutarė paskambinti merginai, vardu R., su kuria buvo susipažinęs darbovietės vakarėlyje prieš mėnesį. Skambino iš G. G. telefono, pakvietė ją į svečius. Kiek kartų skambino, neprisimena. Vėliau į G. G. telefoną keletą kartų skambino nepažįstamas vaikinas, grasino jam, kvietė susitikti, nurodė vietą – ( - ) aikštelę. Jie penkiese važiavo į sutartą vietą Ž. vairuojamu „Opel“ automobiliu. Išeidami iš buto jie visi pasiėmė golfo lazdas. Į automobilį įsėdo rankose laikydami lazdas, paimtas savigynai, kadangi skambinęs asmuo jiems grasino. Aikštelėje, kurioje jie susitiko, buvo tamsu, tačiau matė prie dviejų automobilių stovinčius apie penkis vaikinus, iš kurių pažinojo J. P.. Būtent prie jo priėjęs, iš karto jis ir gavo smūgį lazda į koją; lazdą jis sugriebęs, ištraukė iš Justo rankų ir numetė ant žemės. J. bandė pabėgti, tačiau jis (D. G.) spėjo jam suduoti turėta golfo lazda per nugarą, nuo smūgio lazda sulūžo, todėl jis ją numetė ant žemės. Po to, jis J. vijosi, matė, kad jo draugai vaikosi J. draugus. Kadangi viskas įvyko labai greitai, tai negali pasakyti, kas iš jo (D. G.) draugų kam ir kiek sudavė smūgių. Nematė, kuris iš jų sudavė M. R. smūgį į galvą. Tos pačios apklausos metu, D. G. teigė, kad muštynių vietoje kartu su juo ir A. G. galėjo būti ir trečias asmuo, tačiau kas jis neatsimena. Muštynių metu galėjo būti apgadinti ir ten stovėję automobiliai (t. 2, b.l. 169-171). D. G. duotus parodymus 2016 01 27 patvirtino vietoje (t. 2, b.l. 172-177). Teisminio bylos nagrinėjimo metu D. G. iš esmės patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, papildomai paaiškindamas, kad nematė kuo jam sudavė J. P. į koją, jo rankose jokių daiktų nematė, buvo tamsu. J. P. jis vijosi link „( - )“ mokyklos. Nežino, ar kiti kartu buvę jo draugai sudavė M. R. smūgius.

6310.1.4. 2016 03 25 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, 284 straipsnio1 dalį, D. G. kaltę pripažino tik dėl lazda suduoto vieno smūgio J. P. į nugarą, kitus kaltinimus neigė bei patvirtino anksčiau duotus parodymus (t. 2, b.l.180-181).

6410.2. Apklausiamas kaltinamuoju A. G. parodė, kad 2014 12 20 kartu su D. G. vakarojo pas G. G. ir girdėjo kaip telefonu D. konfliktuoja su jam nepažįstamu vaikinu, kuris pastarajam skambino ne vieną kartą, kvietė susitikti. Į susitikimo vietą juos vežė jam nepažįstama mergina. Išeidamas iš buto jokių lazdų nematė, taip pat neprisimena, kad kuris iš jo draugų būtų su savimi paėmę kokias nors lazdas. Jam nepažįstamos merginos vairuojamu automobiliu nuvažiavo iki bibliotekos aikštelės, ( - ), iš ten iki ( - ) nuėjo pėsčiomis. Buvo tamsu, kiek konkrečiai asmenų jų laukė neįsidėmėjo, galėjo būti 5-10 asmenų. Jiems priėjus prie laukusių vaikinų, iš karto prasidėjo muštynės. Jis susikibo su vienu iš ten buvusių, kumščiavosi, abu buvo nukritę ant žemės. Kitų muštynių veiksmų nematė. Jokių lazdų ar kitų įrankių taip pat nematė. Po muštynių grįžo tuo pačiu automobiliu.

6510.3. Apklausiamas kaltinamuoju G. G. parodė, kad 2014 žiemą, datos neprisimena, pas jį namuose, vakarojo kartu su A. G., D. G., A. G., E. K., kai D. G. paskambino jam (G. G.) nepažįstamai merginai. Po šio skambučio, pradėjo skambinti nepažįstami vaikinai, aiškinosi santykius dėl merginos. Paskui jie susitarė susitikti ( - ) aikštelėje. Įvykio vietoje jis prisimena, kad buvo A. K. (jį pažinojo iš mokyklos), kuriam jis (G. G.) ir trenkė. Po to jis nuėjo prie šalia stovėjusių Volvo markės automobilių, kur viename iš jų sėdėjo merginos ir jų paklausė, ar su šiais vaikinais jos atvažiavo kartu. Merginos tai paneigė ir iš karto išvažiavo iš aikštelės. Jis pats lazdos neturėjo, tačiau jam kažkas sudavė smūgį į koją kažkokiu daiktu. Jis vėliau sužinojo, kad D. G. į įvykio vietą buvo pasiėmęs lazdą, tačiau tą naktį važiuojant automobiliu nei pas vieną iš jo draugų lazdų nematė.

6610.3.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti G. G. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). 2015 09 28 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, G. G. kaltu neprisipažino ir parodė, kad 2014 02 20 vakarėlio, vykusio jo namuose, metu kartu su D., iš jo (G. G.) telefono skambino D. pažįstamai merginai. Vėliau į jo telefoną pradėjo skambinėti tos merginos vaikinas, provokavo konfliktą, kvietė susitikti ( - ) aikštelėje, ( - ). Po ko, jie nutarė nuvažiuoti į nurodytą vietą, kur automobiliu juos vežė jo draugė Ž. Ž.. Nuvykę į vietą, pamatė stovinčius du automobilius, prie kurių stovėjo, kaip jam pasirodė, septyni vaikinai, iš kurių pažinojo tik A.. Aikštelėje buvo tamsu, kitų asmenų nepažinojo. Susitikus jiems, iš karto kilo muštynės. Jis pats vieną kartą kumščiu sudavė, tačiau nežino nei kuriam iš ten buvusių, nei į kurią kūno vietą. Jis taip pat gavo vieną smūgį į koją. Jis su draugais jokių lazdų neturėjo, jų laukusių vaikinų rankose taip pat nematė jokių daiktų. Muštynės truko labai trumpai. Be to, G. G. parodė, kad su D. G. ir A. G. tarpusavyje parodymų nederino (t. 3, b.l. 45-47).

6710.3.2. 2015 09 29 apklausiamas įtariamuoju G. G., papildydamas 2015 09 28 duotus parodymus, paaiškino, jog jo nuomojamame bute, kuriame jis gyveno įvykio metu, iki jam apsigyvenant, buvo paliktos golfo lazdos, konkretaus jų skaičiaus neatsimena. Įvykio naktį, išeidamas iš buto nematė, kad kuris nors iš jo draugų būtų paėmę tas lazdas. ( - ) aikštelėje nei vienas iš vaikinų rankose lazdų neturėjo. Vėliau po įvykio pamatė, kad jo bute nėra golfo lazdų (t. 3, b.l. 48-49). 2016 02 03 parodymų patikrinimo vietoje metu G. G. tvirtino nematęs kas, kiek ir kam smūgių sudavė. Jis pats kumščiu sudavė kažkuriam iš vaikinų, tačiau konkrečiai kam nežino. Taip pat nežino, kas M. R. sudavė golfo lazda į galvą (t. 3, b.l. 53-58). Teisiamojo posėdžio metu G. G. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad jis pats kumščiu sudavė vieną smūgį A. K..

6811. Nukentėjusysis M. R. parodė, kad įvykio vakarą, J. P. prašymu, vyko į ( - ) aikštelę, ( - ), kur J. ir jo draugus kvietė pasikalbėti nepažįstami vaikinai, išsiaiškinti santykius dėl panelės. Į nurodytą vietą jie (J. P., R. P., A. K., K. G.) atvyko pirmi, kitu automobiliu atvažiavo I. ir R.. Vėliau jis, kalbėdamas telefonu, pamatė link jų artėjančią vaikinų grupę, kurie rankose laikė lazdas, o tik priėję, puolė lazdomis mušti jo draugus. Paskui jie pasisuko link jo (M. R.), stovėjusio automobilio priekyje ir sudavė eilę smūgių lazdomis. Jis bandė gintis, bet jam buvo suduoti smūgiai į alkūnę, kojas, po to – keli smūgiai į galvą. Pirmas smūgis buvo golfo lazda, po kurio lūžo lazdos galas. Į vieną ranką jam buvo suduota apie tris smūgius, keletas smūgių į kojas, į dešinę galvos pusę – vienas ar du smūgiai, nuo kurių susvirduliavo, tačiau pavyko išsilaikyti ant kojų. Visi smūgiai buvo suduoti lazdomis. Jis bandė pabėgti, bėgo link vidurinės mokyklos, pasiekęs degalinę kvietėsi pagalbą, veidas buvo kruvinas. Jį sumušusių asmenų neįsidėmėjo, buvo tamsu, be to, muštynių metu buvo labai išsigandęs. Teisme buvo perskaityti ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusiojo M. R. duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis). Apklaustas iš karto po įvykio, 2014 12 22, M. R. parodė, kad buvo mušamas lazdomis ne mažiau kaip penkių asmenų, galėtų atpažinti tik vieną jų (t. 1, b.l. 46). 2015 02 12 M. R. papildė savo parodymus, paaiškindamas, jog juos užpuolę vaikinai mušė ir J., A., o paskui tie patys asmenys pribėgo prie jo ir sudavė smūgius į įvairias kūno vietas, taip pat ir į galvą, tačiau jų neįsidėmėjo, kadangi rankomis dengėsi galvą, veidą, buvo tamsu (t. 1, b.l. 47). Papildomai apklaustas 2015 09 14, M. R. analogiškai aiškino įvykio aplinkybes, patikslino, jog jų kompaniją užpuolę visi vaikinai rankose turėjo lazdas. Nei vieno iš jų neatpažino. Jis matė, kad iš pradžių buvo suduoti smūgiai jo draugams, kurie nuo smūgių išsilakstė. Tada užpuolikai prisiartino prie jo ir jam sudavė smūgius. Pirmas smūgis, prieš jį stovinčių asmenų, jam buvo suduotas golfo lazda į dešinę alkūnę, nuo šio smūgio lūžo lazda, tuoj pat gavo antrą smūgį į dešinę ranką, tada lūžo antra lazda. Šie smūgiai sekė vienas po kito. Trečias smūgis – taip pat į dešinę koją. Bandė išsisukti nuo smūgių ir tada gavo smūgį lazda į galvą, suprato, kad tai buvo smūgis iš nugaros. Po suduotų smūgių pavyko išsilaikyti ant kojų ir pabėgti, iš galvos stipriai bėgo kraujas, matėsi atviros žaizdos rankoje. ( - ) ligoninėje iš karto buvo nustatytas kaukolės lūžis (t.1, b.l. 57-59). Šiuos parodymus nukentėjusysis patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l. 60-66). Teisme nukentėjusysis patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.

6912. Nukentėjusysis I. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad juos užpuolę vaikinai rankose turėjo lazdas, jis pats gavo vieną smūgį į kairę ranką, tačiau kas sudavė neįsidėmėjo, po šio smūgio jis pabėgo. Kaip buvo mušami jo draugai nematė. M. R. suduotų smūgių taip pat nematė. Aikštelėje buvo tamsu, labai prastas apšvietimas. Teisme I. Š. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 95-97, 100-109).

7013. Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad įvykio vakarą J. P. merginai R. V. nekartą skambino nepažįstamas vaikinas, su kuriuo vėliau telefonu kalbėjo ir J. P.. Po šių pokalbių J. susitarė su juo susitikti ( - ), kur nutarė nuvažiuoti visa jų kompanija. Automobilį vairavo R. V., pakeliui jie paėmė M. R.. Sutartoje vietoje, aikštelėje, pamatė link jų ateinančią grupę vaikinų, kurie rankose nešėsi blizgančias lazdas. Priėję prie jų, pastarieji pradėjo mosikuotis lazdomis, juos mušti. Jis pats gavo smūgius lazda į kojas, nukrito ant žemės, tada sekė smūgiai lazda į šonus, smūgių buvo daugiau nei du, galiausiai jam pavyko atsistoti ir pabėgti, jį vijosi vienas iš užpuolusių vaikinų. Po įvykio su draugais muštynių vietoje rado vieną golfo lazdą, kurią perdavė policijai. Iki įvykio iš juos mušusių vaikinų pažinojo tik G. G.. Tą pačią naktį matė M. R. sužalota galva ligoninėje. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. K. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 1, b.l. 114-115) ir be kita ko parodė, jog prieš muštynes pamatė link jų besiartinančių jaunuolių grupę su blizgančiomis lazdomis rankose, o muštynių metu jam buvo suduoti daugybiniai smūgiai lazdomis. Papildomai apklaustas liudytoju jis davė analogiškus parodymus, paaiškindamas, jog dauguma juos užpuolusių vaikinų rankose turėjo lazdas. Jis supratęs, kad prasideda muštynės, bandė pabėgti, tačiau gavo smūgį lazda į dešinę koją, nukrito, po to sekė eilė smūgių į nugarą, sprandą, nuo kurių jis dengėsi rankomis, todėl nematė kas ir kiek smūgių jam sudavė, tačiau suprato, kad buvo mušamas ne vieno asmens, kadangi kai kurie smūgiai buvo suduoti tuo pačiu metu. Vėliau su R., I. ir K. aikštelėje, kur vyko muštynės, rado ir paėmė vieną golfo lazdą. Ligoninėje tą naktį jis buvo apžiūrėtas medikų, ten sužinojo, kad sužalotas M. R. išvežtas į ( - ). Kas konkrečiai sudavė smūgius M. jis nematė (t. 1, b.l. 118-120). Ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus A. K. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1, b.l.122-131).

7114. Nukentėjusysis J. P. parodė, kad įvykio vakarą R. V., šiuo metu jo sutuoktinei P., skambino nepažįstamas vyriškis, todėl jis pats nutarė su juo pasikalbėti ir išsiaiškinti kokiu tikslu jis skambina. Susitarė susitikti ( - ), ( - ) aikštelėje, į kurią R. vairuojamu automobiliu nuvažiavo jis kartu su A. K., K. G., pakeliui pasiėmė M. R.. Pastarąjį paprašė važiuoti kartu todėl, kad jis buvo blaivus ir manė, kad galės padėti išsiaiškinti su nepažįstamaisiais. Kartu su jais kitu automobiliu atvažiavo I. Š. ir R.. Nuvažiavus į sutartą vietą, merginos liko automobilyje, o jie visi išlipę iš automobilių, laukė atvažiuojančiųjų. Iki jiems atvažiuojant, jis (J. P.) skambino ir teiravosi kada jie atvažiuos. Netrukus jie pamatė šiek tiek toliau nuo jų sustojusį automobilį, iš kurio išlipo vaikinų kompanija, tarp kurių buvo jo pažįstamas D. G., ateinančiųjų rankose matė blizgančius daiktus. Priėję jie (D. G. su draugais) pradėjo muštynes, D. G. jam sudavė lazda per nugarą, taip pat gavo smūgius per ranką. Kas ir kiek smūgių sudavė jo draugams nematė, kadangi pabėgo iš tos vietos. Muštynių metu buvo apgadintas jo automobilis. Teisme buvo perskaityti J. P. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, kuriuose jis be kita ko parodė, kad link jų ateinančių vaikinų rankose matė metalines lazdas, blizgančiais kotais. Jam sudavė lazda smūgius D., kurį gali atpažinti bei kitas, jam nepažįstamas, vaikinas, kurio neįsidėmėjo. Kas konkrečiai ir kiek smūgių sudavė kitiems, kartu su juo buvusiems draugams, nematė, kadangi pats stengėsi apsiginti nuo užpuolusiųjų (t. 1, b.l. 132). J. P. pagal nuotrauką atpažino D. G., kaip asmenį įvykio naktį lazda sudavusį jam ne mažiau penkių smūgių į nugarą ir rankas (t. 1, b.l.133-136). Papildomai apklaustas J. P. davė analogiškus parodymus, patikslindamas, kad jį mušė lazda tik D. G.. Įvykio naktį, po muštynių, jis matė stipriai sužalotą M. R., kurį jis lydėjo į ligoninę ( - ) (t. 1, b.l.139-141). Parodymų patikrinimo vietoje metu J. P. patvirtino savo parodymus (t. 1, b.l. 145-149). Apklaustas apeliacinės instancijos teismo posėdyje nukentėjusysis J. P. patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei papildomai paaiškino, kad po muštynių tą pačią naktį, M. R. jam sakė, kad jį lazdomis mušė ne vienas žmogus, tarp jų buvo ir vaikinas, apsirengęs žydra striuke. Taip pat tvirtino, kad jį patį mušė du asmenys, kaip buvo parodęs ir pirminiuose savo parodymuose.

7215. Liudytoja R. V. (P.) teisme parodė, kad iki įvykio iš kaltinamųjų pažinojo D. G., su kuriuo susipažino darbovietės vakarėlyje. Įvykio vakarą, jai esant su draugais A. K. sodyboje, skambino keletą kartų nepažįstamas vyriškis, su kuriuo ji kalbėjo labai trumpai. Jos draugas J. P. tai pamatęs, pats nutarė su tuo nepažįstamuoju pasikalbėti, išsiaiškinti kodėl tas vyriškis jai skambina. Ji matė, kad J. kalbėjo telefonu, po to pasakė, kad reikia važiuoti su jais susitikti. Visa jų draugų kompanija – K. G., A. K., R. J., I. Š. – nutarė kartu važiuoti su J.. R. vairavo „Volvo XC90“, o ji – „Volvo“ automobilius. Pakeliui jie pasiėmė M. R. ir nuvažiavo į ( - ) aikštelę, ( - ). Jos su R. sėdėjo automobilyje Volvo XC90, o vaikinai, išlipę iš abiejų automobilių, laukė ateinančiųjų lauke. Ji matė ateinančią grupę vaikinų, kai kurie iš jų rankose turėjo metalines lazdas. G. G. buvo apsivilkęs žydos spalvos striukę, D. G. – rudos spalvos striukę. Priėję vaikinai iš karto pradėjo muštynes, kurios vyko viduryje tarp automobilių. Ji matė kaip D. sudavė keletą smūgių lazda J. P.. Matė tą momentą, kai M. R., susiėmęs už galvos, pritūpė, buvo kruvinas, tačiau, kuris iš ten buvusių nepastebėjo. Po to G. atidarė automobilio, kuriame jos sėdėjo dureles ir mosikuodamas rankoje lazda, paklausė, ar čia yra jų draugai. Ji išsigandusi tai paneigė, ir jos su R. išvažiavo iš aikštelės. Šiek tiek nuo muštynių vietos, jos į automobilį paėmė, iš įvykio pabėgusius I. Š., K. G., J. P.. Po to, ieškojo M. R., kurį rado degalinėje. Jis buvo kruvinas, su juo liko J.. O jie visi išvažiavo ieškoti A. K., kurį rado ( - ) aikštelėje, kur ieškodami per muštynes pamesto I. Š. laikrodžio, rado vieną nesulūžusią lazdą ir keletą sulūžusių lazdų, kurias paėmė kaip įkalčius ir nuvežė jas į policiją. Tą pačią naktį buvo apklausti policijoje. Be to, liudytoja patvirtino, kad be D. G., lazdą matė A. G. rankose, taip pat ir G. G. rankose, kai šis buvo atidaręs automobilio, kuriame jos sėdėjo, dureles. Ji taip pat girdėjo į automobilius suduodamų smūgių garsus. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje apklausta liudytoja R. V. (P.) iš esmės patvirtino teismo posėdyje (BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu perskaityti parodymai) ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (t. 2, b.l. 46-48), kuriuose, be kita ko, ji parodė, kad atbėgančių vaikinų rankose matė blizgančias lazdas; pribėgę pradėjo mušti lazdomis J. ir jo draugus; ji atpažino D. G. ir A. G. (t. 2, b.l. 33-36; 41-44); matė kaip golfo lazda D. sudavė 5-6 smūgius į nugarą J. P.; automobilio dureles, rankose laikydamas lazdą, atidarė G. G. (iki įvykio jo nepažinojo), o ne D. R., kaip klaidingai buvo nurodžiusi pavardę ikiteisminio tyrimo metu. Būtent G. G. ji atpažino ir pagal nuotrauką (t. 2, b.l. 55-58) ir teisme. Ji matė A. G. ir G. G. rankose lazdas, kurie mojavo jomis, tačiau kam konkrečiai jie sudavė smūgius nematė. Girdėjo garsus suduodamų smūgių į automobilio galinę dalį. Ji nematė, kuris iš D. G. draugų lazda sudavė M. R. į galvą, tačiau matė jį po įvykio sužalota kraujuojančia galva.

7316. Liudytoja R. Š. (J.) teisme davė iš esmės analogiškus parodymus liudytojai R. V. (P.), be kita ko paaiškindama, kad užpuolusių vaikinų neįsidėmėjo, nei vieno iš jų neatpažino, matė jų rankose metalines lazdas, tačiau jų konkrečių smūgių nematė. Po muštynių matė M. R. sužalota galva. Muštynių metu, būdama automobilyje, girdėjo suduodamo į automobilio galą smūgio garsą. Iš karto po įvykio policijoje tyrėjams parodė ženklų įlenkimą ant automobilio keleivio durelių; viena lazda, įvykio vietoje rasta tą pačią naktį, buvo perduota policijai.

7417. Liudytojas K. G. teisme parodė, kad įvykio naktį jis su savo draugais, šioje byloje nukentėjusiaisiais, buvo kartu, su jais važiavo į ( - ) esančią ( - ) aikštelę, kur susitiko su nepažįstamų vaikinų kompanija. Tuo metu, kai pamatė nuo kultūros namų atbėgančius vaikinus, išsigando, bėgo į labiau apšviestą vietą. Vienas iš juos užpuolusių buvo G.. Pabėgęs iš muštynių vietos, vėliau susitiko su J. P., kartu buvo ligoninėje, kur buvo muštynėse sužalota galva M. R.; matė, kad po įvykio automobilio „Volvo XC90“, kuriuo atvažiavo jo draugai, šonas buvo įlenktas. Teisiamajame posėdyje buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuos jis patvirtino. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2015 01 08 liudytojas K. G. be kita ko parodė, kad įvykio naktį, stovėdamas kartu su draugais (J. P., A. K., I. Š., M. R.) automobilių stovėjimo aikštelėje, ( - ) (tuo metu R. ir R. sėdėjo automobilyje) pamatė link jų besiartinančių vaikinų grupę, kurie rankose nešėsi metalines lazdas, kažkurie iš jų turėjo golfo lazdas. Jis supratęs, kad kils muštynės ir jie bus užpulti, pabėgo. Nubėgdamas matė, kad jo draugai šių vaikinų buvo užpulti, tačiau kiek ir kuris iš užpuolusių sudavė smūgių neįsidėmėjo, buvo tamsu, jų neatpažintų. Po įvykio matė M. R. sužalota galva; apžiūrėję automobilius Volvo markės, su kuriais atvažiavo, pastebėjo, kad apdaužyti jų kėbulai. Be to, matė ir jiems įtarimą sukėlusį Opel markės automobilį, stovėjusį netoli muštynių vietos, jo valstybinius numerius užfiksavo J. P. ir perdavė policijai (t. 2, b.l. 68). 2015 09 09 papildomai apklausiamas K. G. parodė, kad juos užpuolusių vaikinų galėjo būti apie penkis. Patvirtino, kad juos užpuolusieji rankose turėjo lazdas, vieną iš jų rado muštynių vietoje. Atrodo, kad tarp užpuolusiųjų buvo jam iš matymo pažįstamas asmuo, vadinamas ( - ) „G“, kuris yra nedidelio ūgio (t. 2, b.l. 71-72). Liudytojas atpažino pagal nuotrauką A. G., kaip vieną iš asmenų, įvykio naktį sumušusių jo draugus (t. 2, b.l.73-75).

7518. Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad įvykio naktį automobiliu „Opel Astra“ vežė G. G., A. G. ir D. G., K. ir A. iki kultūros namų, ( - ). Jai buvo pasakyta, kad pastariesiems reikia pasikalbėti su kažkokiais vaikinais. Ji juos nuvežė iki kultūros namų, kur vaikinai išlipę nuėjo link ( - ) aikštelės, o ji liko laukti automobilyje. Nematė, ar jie ką nors turėjo rankose. Jai besėdint automobilyje, prie jos Volvo visureigiu privažiavo J. P. ir paklausė, ar ji į aikštelę atvežė D.. Tačiau ji tai paneigė, pasakė, kad jo nepažįsta. Tada J. P. nufotografavo jos automobilį ir išvažiavo. Kiek automobilyje buvo asmenų nematė. Girdėjo triukšmą, sklindantį iš ( - ) aikštelės, tačiau nevažiavo pažiūrėti kas ten vyksta. Po to ( - ), važinėdama naktį automobiliu, rado G. G. ir A., kuriuos parvežė namo. Po įvykio gavusi šaukimą į policiją, klausė G. G. dėl kokios priežasties ji yra kviečiama, tačiau jis pasakė, kad vėliau jai pasakys ką reikia sakyti, kaip ten buvo įvykio naktį. Be to, A. G. ir D. G. jai sakė, kad jei rodys policijoje nuotraukas, juos atpažinti. Policijoje jos klausė ar minėti asmenys dalyvavo. Teisme liudytoja patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindama, kad įtakos jos parodymams niekas nedarė. 2015 01 27 apklausta liudytoja Ž. Ž. parodė, jog pažįstamo vaikino, vardu D., prašymu 2014 12 21 naktį ji nuvažiavo ( - ) prie ( - ) namo, kur sutiko savo pažįstamą D. su draugais, kurie paprašė juos nuvežti iki ( - ) bibliotekos. Jai sutikus, į jos automobilį įsėdo D., kitas nedidelio ūgio vaikinas ir trys jai iš matymo matyti vaikinai, kuriuos galėtų atpažinti ir nuvežė iki bibliotekos. Apie tą naktį įvykusias muštynes ji sužinojo tik iš spaudos (t. 2, b.l. 76). Liudytoja atpažino D. G., A. G. (t. 2, b.l. 77-87), kaip asmenis, kuriuos įvykio naktį vežė iki ( - ) bibliotekos. 2015 09 23 apklausiama liudytoja Ž. Ž. teigė, kad įvykio naktį nurodytu adresu važiavo G. G. prašymu, kur buvo užėjusi į G. butą. Šiuo metu G. gyvena kartu su ja. Bute be G., buvo ir D. G., A. G. ir jo brolis bei A., kurio pavardės nežino. D. pasakė, kad juos reikės pavežti iki kultūros namų, kur nori pasikalbėti su kažkokiais vaikinais dėl merginos. Juos visus nuvežė iki aikštelės, esančios prie Kultūros namų, ( - ). Jie visi išlipo iš automobilio ir nuėjo link ( - ) aikštelės, o ji liko sėdėti automobilyje, girdėjo iš aikštelės riksmus, tačiau kas ten vyko nematė. Vėliau privažiavęs J. P. (kuris nufotografavo jos automobilio valstybinius numerius) su kitu jai nepažįstamu vaikinu, klausė, ar ji atvežė D. ir su juo buvusius kitus vaikinus. Ji tai paneigė ir iš tos vietos išvažiavo. Tą pačią naktį jai G. ir A. sakė, kad jie susimušė, tačiau nepaaiškino su kuo. Vėliau G. sakė, kad jai pasakys, ką reikia kalbėti policijoje. D. ir A. jai liepė policijoje atpažinti tik juos du, sakyti, kad kitų ji, neva, nepažįsta, buvo tamsu, todėl nieko nematė. Būtent taip policijoje apklausos metu ji ir pasakė. Maždaug po mėnesio D. jai sakė, kad viskas baigėsi, patikino, kad ji gali būti rami (t. 2, b.l. 88-90). Liudytoja atpažino A. G., kaip asmenį, kartu su G. G. ir kitais jos nurodytais asmenimis, įvykio naktį važiavusį jos automobiliu (t. 2, b.l.95-98).

7619. Liudytojas E. K. teisme parodė, kad įvykio vakarą buvo pas G. G. namuose, girdėjo kaip kartu su jais buvęs D. G. su kažkuo konfliktavo telefonu. Po konflikto G. G. mergina juos nuvežė iki ( - ) aikštelės ( - ), kur įvyko muštynės. Nuėjus į aikštelę jis pamatė, jog D. rankose turi lazdą, sakė, jog lazda reikalinga savigynai. Aikštelėje susitikus su nepažįstamu asmenų kompanija, prasidėjo konfliktas, muštynės. Jis matė kaip D. vienam iš ten buvusiųjų trenkė lazda per kojas, taip pat G. trenkė į nugarą. Ką rankose turėjo G., jis nematė, kadangi buvo tamsu. Teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti liudytojo E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalis), kuriuos jis teisme tvirtino iš dalies. Apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, 2015 11 25, E. K. apie 2014 12 21 įvykius parodė, kad pas G. G. namuose taip pat buvo A. G., A. G. ir D. G.. Visi gėrė alkoholinius gėrimus. Girdėjo D. konfliktą telefonu dėl kažkokios panelės. Po to, buvo nutarta važiuoti pasiaiškinti. Į susitikimą juos automobiliu vežė Ž.. Sėsdamas į automobilį, D. rankose matė golfo lazdą. Nuvykus į ( - ) aikštelę, jis pamatė, kad ir A. G. bei G. G. rankose laiko lazdas. Pastarieji sakė, kad lazdos reikalingos pagąsdinti jų laukusius vaikinus. Lazdas jie greičiausiai paėmė iš G. buto. Susitikimo pradžioje D. G. pradėjo konfliktuoti su tuo vaikinu, kaip suprato, su kuriuo ginčijosi telefonu. Prasidėjo muštynės, tačiau jis konkrečių suduotų smūgių nematė, buvo tamsu. Be to, įvykiai seni, todėl visko neprisimena. Muštynės buvo abipusės, vyko labai trumpai. Jis matė, kai vienas iš jų laukusių vaikinų bėgo iš aikštelės į kitą gavės pusę, kur nukrito ant šaligatvio, o prie jo pribėgę D., G. ir A. puolė jį mušti, sudavė keletą smūgių kumščiais į koją, nugarą. Matė tam pačiam vaikinui ir lazda suduotus smūgius per kojas, tačiau, kuris sudavė smūgius neįsidėmėjo. Jis (E. K.) priėjęs atitraukė G. G. nuo ant žemės gulinčio vaikino, liepė jiems liautis mušti, tada jie pasišalino, o sumuštas vaikinas liko gulėti. Po to jis išėjo namo. Jis nematė aikštelėje sumušto vaikino, kuriam lazda būtų sužalota galva (t.2, b.l. 103-105). Teisme iš dalies keisdamas ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas E. K. tvirtino, jog matė tik D. rankose lazdą, kitų – nematė. Vėliau aikštelėje ir G. G. rankose matė lazdą ar pagalį, tačiau ką šis su juo darė, nematė. A. G. rankose jokio daikto nematė. Parodymų patikrinimo vietoje metu E. K. patvirtino matęs D., A. ir G. rankose golfo lazdas (t. 2, b.l. 109-115), tačiau teisme teigė, kad tik D. turėjo lazdą. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant pašalinti prieštaravimus liudytojo parodymuose, buvo apklaustas E. K., kur taip pat tik iš dalies tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, jog apklausos protokoluose neteisingai yra užfiksuoti jo parodymai apie lazdų skaičių, matė tik D. rankose golfo lazdą, kuria vienam iš nukentėjusiųjų trenkė per kojas. Matė G. G. rankose kažkokį daiktą, bet kas tai buvo nesuprato. Nugriuvusiam vaikinui G. G. kumščiu trenkė vieną kartą į nugarą. Vaikino sužalota galva nematė. Ikiteisminio tyrimo metu, įtakotas tyrėjos, davė neteisingus parodymus. Be to, apeliacinės instancijos teismo posėdyje, liudytojas E. K. patvirtino, jog parodymų patikrinimo vietoje metu laisva valia davė parodymus apie tai, jog visi trys (G. G., D. G., A. G.) turėjo golfo lazdas.

7720. Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio vakarą, po D. G. konflikto telefonu su nepažįstamu vyriškiu, jis su draugais (G. G., A. G., D. G., E. K.), Ž. vairuojamu automobiliu važiavo susitikti su nepapažįstamais asmenimis į ( - ), prie kultūros namų esančią aikštelę. Susitikimo vietoje iš karto prasidėjo susitumdymas, muštynės. Jis matė, kad golfo lazdas rankose laikė D. G., G. G., tačiau ar A. G. turėjo rankoje lazdą nematė. D. sudavė smūgį į koją lazda kažkuriam iš ten buvusių vaikinų; G. trenkė kažkuriam į šoną, buvo tamsu, todėl kas konkrečiai ir į kurias kūno vietas sudavė nematė. Teismo posėdyje buvo perskaityti liudytojo ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai (BPK 276 straipsnio 4 dalies pagrindu). Apklausiamas 2015 11 27 įtariamuoju, A. G., be kita ko, parodė, kad važiuojant į susitikimą, iš G. G. namų D., G. ir A. pasiėmė golfo lazdas. Jis su E. K. lazdų neėmė. Nei vieno iš aikštelėje jų laukusių vaikinų nepažinojo. Priėjus prie jų, po trumpo pokalbio tarp D. ir kito vaikino, kaip suprato, su pastaruoju konfliktavusio telefonu, prasidėjo muštynės, kas, kiek ir į kurias kūno vietas sudavė smūgius, buvo sunku įžiūrėti. Kas trenkė M. R. lazda į galvą taip pat nematė. Golfo lazdomis mojavo D., G. ir A.. Matė, kad kažkuriam iš nepažįstamųjų D. golfo lazda sudavė per kojas, po to matė, kaip G. G. vienam iš vaikinų, pabėgusiam link gatvės, sudavė lazda į šoną; jie tarpusavyje susikibo, o jis (A. G.) kartu su E. K. G. nuo to nepažįstamo vaikino atitraukė (t. 2, b.l. 128-129). 2016 01 27 A. G. duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 132-139). Pirmosios instancijos teismo posėdyje liudytojas A. G. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, paaiškindamas, kad G. G. namuose iki įvykio yra matęs golfo lazdas. To momento kaip D. ir G. iš buto paėmė golfo lazdas jis nematė, tačiau jų rankose lazdas pamatė, nuvažiavus į ( - ) aikštelę. A. G. rankose tikrai nematė golfo lazdos, ikiteisminio tyrimo metu teigė priešingai dėl tyrėjos jam daromo psichologinio spaudimo. Apeliacinės instancijos teismo posėdyje, siekiant pašalinti prieštaravimus liudytojo parodymuose, buvo apklaustas A. G., kur taip pat tik iš dalies tvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, teigdamas, kad matė tik D. ir G. rankose lazdas, kuriomis jie sudavė keletą smūgių aikštelėje jų laukusiems nepažįstamiems vaikinams, tuo pačiu neigė ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus apie tai, kad visų trijų kaltinamųjų rankose įvykio naktį matė lazdas, kadangi A. G. lazdos tikrai neturėjo.

7821. Teisme liudytoja apklausta tyrėja K. M., atlikusi byloje ikiteisminio tyrimo veiksmus, parodė, kad liudytojų E. K. ir A. G. parodymus surašė pagal jų žodinį pasakojimą, apklausos protokole užfiksuota tai, ką jie pasakojo apklausų metu. Jie perskaitė, pasirašė apklausos protokolus, jokio psichologinio spaudimo nebuvo daroma. Duotus parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu.

7922. Teisme liudytojas A. K., ( - ) PK tyrėjas, atlikęs pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus parodė, kad po įvykio apklausė liudytojus, nukentėjusįjį, buvo apžiūrėta įvykio vieta. Įvykio vietos apžiūros metu buvo rasta viena nesulūžusi golfo lazda, kuri buvo paimta ir pridėta prie apžiūros protokolo. Viena iš apklausiamų tą naktį merginų parodė, kad įvykio vietoje matė golfo lazdą, kurią jis ir paėmė iš įvykio vietos. Neprisimena, kad po įvykio apklausiami asmenys į policiją būtų atnešę lazdą. Tiriamo įvykio metu nustatyta, kad lazdomis buvo sužaloti žmonės, apgadinti du Volvo markės automobiliai.

8023. Įvykio naktį – 2014 12 21 – buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti ( - ) gatvėje, ( - ), kurioje, kaip matyti iš įvykio vietos apžiūros protokolo, dalyvavo ir vienas iš nukentėjusiųjų I. Š.. Įvykio vieta apžiūrėta tamsiu paros metu, lyjant, esant dirbtiniam apšvietimui. Šalia apžiūrimos automobilių stovėjimo aikštelės, ant žolės rasta ir paimta sidabrinės spalvos, juoda rankena metalinė golfo lazda „Wilson“. Apžiūrėtas automobilis „Volvo CX90“, v/n ( - ), ant kurio dešinės pusės galinio sparno nustatyti įlenkimai. Apžiūrint automobilį „VolvoS80“, v/n ( - ) ant jo priekinio kairės pusės sparno taip pat nustatyti įlenkimai (t. 1, b.l. 15-20).

8124. 2015 11 19 atlikus biologinį tyrimą, ant golfo lazdos, paimtos 2014 12 21 įvykio vietoje, nerasta žmogaus kraujo; atlikus DNR tyrimą, DNR profilių, tinkamų tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (Specialisto išvada Nr. ( - ), t. 1, b.l. 27-28).

8225. Iš 2015 03 18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvados Nr. ( - ) matyti, kad M. R., tiriamo 2014 12 21 įvykio metu, buvo padaryta muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje su dešinio momenkaulio atviru bei įspaustiniu lūžimi, muštinė žaizda dešiniame žaste su žastikaulio išorinio krumplio lūžimu, paveikus kietu buku, ribotu ar bukabriauniu daiktu. Sužalojimai kvalifikuojami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto atviro bei įspaustinio lūžio (t. 1, b.l. 91).

8326. 2015 09 18 atlikus papildomą tyrimą, Specialisto išvada Nr. ( - ) nustatyta ir tai, kad nurodyti sužalojimai M. R. galėjo būti padaryti vienu metu, dviem trauminiais poveikiais, vienos rūšies daiktais (galimai vienu daiktu); sužalojimai galėjo būti padaryti golfo lazda (t. 1, b.l. 94).

8427. Teismo posėdyje buvo apžiūrėta golfo lazda, pridėta prie baudžiamosios bylos kaip daiktas, turintis reikšmės bylai.

8528. Apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas V. K., atlikęs medicininį tyrimą iš M. R. medicininių dokumentų, paaiškino, kad nukentėjusiajam M. R. kaukolės skliauto sužalojimas galėjo būti padarytas byloje pateikta golfo lazda. Nustatytas galvos įspaustinis lūžis padarytas nuo suduoto smūgio, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas nukritus ir atsitrenkus į žemę (plokščią paviršių). Patyręs tokius sužalojimus asmuo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, judėti; tokio pobūdžio galvoje žaizda turėjo stipriai kraujuoti. Kitas sužalojimas – alkūnės lūžimas taip pat padarytas tos pačios rūšies daiktu.

8629. Įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė išvadas, neatitinkančias faktinių bylos aplinkybių, išteisindamas D. G., A. G. ir G. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

8729.1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais argumentais, jog apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje padarė prieštaringas išvadas, nevertino byloje surinktų įrodymų visumos, priešingai, įrodymus vertino selektyviai, teikė vieniems įrodymams pirmumą prieš kitus. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas to paties įvykio faktines aplinkybes, tų pačių asmenų parodymus vertino skirtingai, prieštaraudamas nuosprendyje savo padarytoms išvadoms. Vertindamas įrodymus dėl kaltinamiesiems inkriminuotos veikos pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymus vertino kaip prieštaringus, neatitinkančius faktinių bylos aplinkybių, tuo tarpu dėl nusikalstamos veikos pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kaltinamieji nuteisti pagal šį BK straipsnį) tų pačių asmenų – nukentėjusiųjų A. K., I. Š., J. P., liudytojų E. K., A. G. parodymus vertino kaip patikimus, kaltinančius įrodymus.

8829.1.2. Be to, skundžiamame nuosprendyje padarytos dvi viena kitai prieštaraujančios išvados - pirmiausia, apygardos teismas nuosprendyje konstatavo, jog byloje neįrodytas kaltinamųjų dalyvavimas nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryme (nuosprendžio 11 lapas); po to – nėra surinkta tiesioginių įrodymų, patvirtinančių, kad kaltinamieji padarė šį jiems inkriminuotą nusikaltimą (nuosprendžio 12 lapas) ir išteisino juos, neįrodžius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 straipsnio 5 dalies 2 punktu).Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju buvo padaryti esminiai BPK 20 straipsnyje numatytų įrodymų vertinimo taisyklių pažeidimai, sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą ir priimti teisingą nuosprendį.

8929.1.3. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali būti pripažįstami atvejai, kai nuosprendyje teismo išvados padarytos nesiėmus įmanomų priemonių nustatyti visas teisingam bylos išsprendimui reikšmingas aplinkybes; nebuvo įvertinti visi proceso metu surinkti bylos išsprendimui reikšmingi įrodymai; vertinant įrodymus padaryta klaidų dėl jų turinio, remtasi duomenimis, kurie dėl neatitikties BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse nustatytiems reikalavimams negalėjo būti pripažinti įrodymais; įrodymais nepagrįstai nepripažinti duomenys, kurie atitinka BPK 20 straipsnio 1–4 dalyse reikalavimus; neišdėstyti teisiniai argumentai dėl ištirtų įrodymų vertinimo ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-587/2014, 2K-253-303/2015). Esminis įstatymo reikalavimas yra tas, kad teismo sprendimas būtų argumentuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr.2K-P-89/2014, 2K-63-697/2017, 2K-76-1073/2018 ir kt.).

9030. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kaltinamųjų parodymus vertino kaip patikimus ir juos teisinančius įrodymus, konstatuodamas, jog jų parodymai yra išsamūs, nuoseklūs viso proceso metu. Priešingai, analizuojant kaltinamųjų parodymų turinį, akivaizdūs esminiai prieštaravimai.

9130.1. Kaltinamasis D. G. teisme teigė, kad išvažiuodamas į susitikimą su J. P. ir jo draugais, iš G. G. buto pasiėmė vieną golfo lazdą, kuria sudavė J. P. vieną smūgį, prieš tai nuo J. P. pats gavo smūgį lazda. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu, apklausiamas pirmą kartą po įvykio 2015 01 14, D. G. tvirtino, kad jis su draugais iš viso jokių lazdų neturėjo, o priešingai J. P. su draugais jų laukė su lazdomis ir iš karto juos užpuolė (t. 2, b.l. 156). 2015 09 29 papildomai apklausiamas D. G. parodė, kad išeidami iš buto, jie visi pasiėmė golfo lazdas savigynai, muštynių metu jis sudavė vieną smūgį J. P. į nugarą, lazda sulūžo (t. 2, b.l. 169-171). Šiuos parodymus patvirtino parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2, b.l. 172-177). Teisme D. G. iš dalies patvirtino ikiteisminio tyrimo parodymus, paneigdamas, kad jie trise turėjo lazdas. Tuo tarpu kaltinamasis G. G. teisme parodė, jog apie įvykio naktį D. G. turėtą lazdą jis sužinojo tik po įvykio, tačiau tą naktį nei pas vieną iš draugų jokių lazdų nematė ir pats jos neturėjo. Muštynių metu jis vieną kartą kumščiu sudavė A. K. (jį pažinojo iš mokyklos). Ikiteisminio tyrimo metu G. G. pirmoje apklausoje taip pat teigė, kad jis su draugais jokių lazdų neturėjo, sudavė vienam iš nepažįstamų asmenų kumščiu, tačiau konkretaus asmens nenurodė (t. 3, b.l. 45-47). Papildomai apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu G. G. pripažino faktą, kad jo bute buvo golfo lazdos, tačiau nematė, kad kuris nors iš jo draugų prieš muštynes jas būtų paėmę, tačiau, po muštynių matė, kad tų golfo lazdų namuose nėra (t. 3, b.l. 48-49). Pirmosios instancijos teismo posėdyje apžiūrint įvykio vietoje rastą ir paimtą golfo lazdą, kaltinamasis G. G. pripažino, kad „tai – lazda iš namų“, tuo pačiu neigė, kad tokios lazdos jis muštynių metu neturėjo (t. 5, b.l. 85). Kaltinamasis A. G. teisme teigė neprisimenantis, ar kuris iš jo draugų, išeidami iš buto pasiėmė lazdą, įvykio vietoje jis pats jokių lazdų nematė ir jos neturėjo. Muštynių metu buvo susikibęs su vienu iš nukentėjusiųjų, tačiau jo neįsidėmėjo.

9230.1.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš kaltinamojo D. G. parodymų nustatytas tik vienas objektyvus faktas, kurį pripažino ikiteisminio tyrimo metu (2015 09 29) ir pats D. G., jog jis pats, G. G. ir A. G. metu turėjo golfo lazdas. Kitos visų kaltinamųjų parodymuose nurodytos aplinkybės neatitinka objektyvių bylos duomenų. Kaltinamųjų A. G. ir G. G. parodymai apie tai, kad įvykio vietoje jie jokių lazdų nematė, patys jų neturėjo, tuo labiau jomis ir jokių smūgių nesudavė, vertinami kaip jų pasirinkta gynybos pozicija, siekiant išvengti gresiančios atsakomybės. Be kita ko, visiškai nelogiškas ir prieštaringas paties G. G. pripažinimas teisme, kad įvykio vietoje paimta golfo lazda yra iš jo namų bei tuo pačiu neigimas, kad muštynių metu jos neturėjo, nežino kaip ji nusikaltimo vietoje atsirado, nors po įvykio namuose golfo lazdų nebuvo. Kita vertus, teisėjų kolegijos vertinimu, ir kaltinamasis D. G., teisme nors ir pripažindamas turėjęs su savimi golfo lazdą, ir pripažindamas ja sudavęs smūgius tik J. P. į koją, taip pat akivaizdžiai siekia išvengti atsakomybės už M. R. padarytą sunkų sveikatos sutrikdymą.

9330.1.3. Byloje objektyviai nustatytas faktas, kad kaltinamieji D. G., A. G. ir G. G., 2014 12 21 naktį muštynių metu turėjo golfo lazdas. Tai patvirtina ir liudytojų E. K. ir A. G. (jo atžvilgiu ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas - t. 2, b.l. 142-144) ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai.

9430.1.4. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo ar liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, šiais duomenimis galima tik patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253-2013, 2K-79-489/2017 ir kt.). Tokie parodymai gali būti nurodomi ir analizuojami bei vertinami apkaltinamajame nuosprendyje, tačiau jais nuosprendis gali būti grindžiamas tik tais atvejais, kai jie atitinka kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus, o įrodymų visumos pakanka padaryti išvadai apie nusikalstamos veikos buvimą ar nebuvimą, šią veiką padariusio asmens kaltumą ar nekaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti teisingai. Tokiais atvejais šie parodymai išlieka svarbus teismo vidinį įsitikinimą formuojantis veiksnys (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-55/2009, 2K–113/2011, 2K–9/2013). 2K-26-696/2016).

9530.1.5. Taigi, teisėjų kolegija liudytojų E. K., A. G. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus vertina kaip patikimus, atitinkančius kitus byloje surinktus ir teismo patikrintus įrodymus. Svarbu pažymėti, kad minėti liudytojai patys betarpiškai dalyvavo muštynėse, kartu su kaltinamaisiais vyko į nusikaltimo vietą. Ikiteisminio tyrimo metu liudytojas E. K. patvirtino, kad, būtent, G. G., D. G., A. G. muštynių metu turėjo lazdas, jomis mosikavosi, buvo tamsu, todėl konkrečių jų suduotų smūgių nematė (t. 2, b.l. 103-105, 109-115). Tačiau apklausiamas tiek pirmosios instancijos, tiek ir apeliacinės instancijos teisme, liudytojas E. K. iš dalies pakeitė parodymus, tvirtindamas, jog tik D. G. muštynių metu turėjo golfo lazdą, kuria vienam iš nukentėjusiųjų sudavė vieną smūgį per kojas. Liudytojas A. G. ikiteisminio tyrimo metu taip pat patvirtino, kad važiuojant į susitikimą su nukentėjusiaisiais visi trys kaltinamieji iš G. G. buto pasiėmė golfo lazdas, tačiau muštynių vietoje nematė kas, kiek ir į kurias kūno vietas sudavė smūgius. Teisme A. G. (apklaustas pirmosios ir apeliacinės instancijos) iš dalies pakeitė ikiteisminio tyrimo parodymus, teigdamas, kad muštynių metu matė D. G. ir G. G. rankose lazdas, tačiau A. G. lazdos neturėjo. Matė tik D. vienam iš nukentėjusiųjų lazda suduotą smūgį į kojas. Teisme liudytojai teigė, kad tokio turinio parodymus ikiteisminio tyrimo metu davė dėl jiems tyrėjos daryto psichologinio spaudimo. Byloje liudytoja apklausta tyrėja K. M. kategoriškai paneigė šias aplinkybes, tvirtindama, jog šių asmenų parodymai buvo apklausų protokoluose užrašyti iš jų žodžių. Objektyviai tai paneigiančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas tyrėjos liudytojos K. M. parodymus įvertino kaip nepatikimus, prieštaringus dėl gynėjo dalyvavimo. Iš liudytojo E. K. parodymų patikrinimo vietoje protokolo matyti, kad atliekant šį procesinį veiksmą dalyvavo advokatas (t. 2, b.l. 106, 109-115), ką teisme ir patvirtino liudytoja apklausta tyrėja. Tikrinant liudytojo parodymus vietoje, E. K. patvirtino, jog matė D., A. ir G. rankose golfo lazdas, todėl abejoti liudytojos parodymais, kurie patvirtinti kitais objektyviais bylos duomenimis, nėra jokio pagrindo. Be kita ko, liudytojo A. G. atžvilgiu taip pat buvo atliekamas ikiteisminis tyrimas, jam buvo pateiktas įtarimas dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurį jo atžvilgiu nutraukus, A. G. analogiškai parodė, kad, būtent, D. G., G. G. ir A. G. įvykio naktį iš G. namų pasiėmė golfo lazdas (t. 2, b.l. 149). Tačiau teisminio bylos nagrinėjimo metu šie liudytojai iš dalies pakeitė parodymus, siekdami padėti sušvelninti kaltinamųjų teisinę padėtį. Tokią teismo išvadą suponuoja ir liudytojos Ž. Ž. (G. G. tuometinės draugės, šiuo metu žmonos t. 6, b.l. 58), vežusios automobiliu į įvykio vietą kaltinamuosius bei liudytojus E. K. ir A. G., parodymai, iš kurių turinio akivaizdžiai matyti, jog tarp įtariamųjų buvo derinami parodymai, be to, buvo jai pačiai nurodoma kokius asmenis policijoje atpažinti, kokias aplinkybes nurodyti („buvo tamsu, nieko nematė“), ką, ji ir darė. Pirmoje apklausoje ji nurodė visiškai kitą asmenį, vardu D. (ne G. G.), neva kurio prašymu buvo nuvykusi prie gyvenamojo namo, ( - ), iš kurio buvo vykstama į nusikaltimo vietą. Vėliau, nurodė ir kitą asmenį, kaltinamojo A. G. brolį, kaip neva kartu su kaltinamaisiais vykusį į nusikaltimo vietą, nutylėdama apie E. K.. Įvertinant tai, teismas neturi pagrindo netikėti liudytojo E. K., A. G. ikiteisminio tyrimo parodymais, kur jie nurodė matę, kad visi trys kaltinamieji į įvykio vietą atsivežė iš G. G. buto paimtas golfo lazdas. Šių liudytojų parodymai, kaip minėta, iš dalies atitinka pačių kaltinamųjų parodymus (D. G. – teisme pripažino paėmęs iš G. G. buto golfo lazdą; G. G. – teisme atpažino golfo lazdą, rastą įvykio vietoje, kaip paimtą iš jo buto).

9630.1.6. Nukentėjusiojo M. R. parodymai taip pat patvirtina faktą, kad kaltinamieji į susitikimą atėjo nešini lazdomis, kuriomis jam ir jo draugams (J. P., A. K.) sudavė smūgius. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, jo parodymai buvo nuoseklūs, vieni kitus papildantys viso proceso metu. Nors M. R. juos užpuolusių asmenų neatpažino, paaiškindamas, kad buvo tamsu, jis buvo išsigandęs, tačiau byloje objektyviai nustatyta, kad, būtent, kaltinamieji, o ne kiti asmenys atvažiavo į iš anksto sutartą vietą susitikti su J. P. ir jo draugais, tarp kurių buvo ir M. R.. Jis gi nuosekliai viso proceso metu tvirtino ir apie jam suduotus smūgius – pirmi smūgiai lazda į alkūnę, kojas, po to – į galvos dešinę pusę. Tai, kad kaltinamieji turėjo ne vieną lazdą, patvirtina ir nukentėjusiojo M. R. nuoseklūs parodymai apie jam suduotų smūgių seką - nuo pirmo smūgio jam į dešinę alkūnę, lūžo lazda, tuoj pat sekė antras smūgis į dešinę ranką lazda, kuri taip pat lūžo; trečias smūgis lazda - į dešinę koją; po to – smūgis lazda iš nugaros į dešinę galvos pusę. Tai, kad buvo naudojama ne viena lazda patvirtina ir liudytojų R. V., R. J., K. G. parodymai, kad po įvykio, muštynių vietoje jie rado vieną nesulūžusią ir keletą sulūžusių lazdų, kurias paėmė kaip įkalčius ir nuvežė į policiją. Šiame kontekste svarbu pažymėti, kad pagal bylos medžiagą, įvykio vietoje buvo rasta ir paimta viena golfo lazda (t.1, b.l. 15-18). Teisme apklaustas liudytoju ( - ) PK tyrėjas A. K., atlikęs pirminius ikiteisminio tyrimo veiksmus, patvirtino vietoje radęs vieną nesulūžusią golfo lazdą, tačiau, tuo pačiu teigė neprisimenantis, ar įvykio naktį apklausiami liudytojai iš įvykio vietos atnešė daugiau lazdų, tai yra nepaneigė aplinkybės, kad į policijos įstaigą liudytojų buvo pristatytos ir kitos lazdos, kuriomis buvo mušamas M. R.. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, aplinkybė, kad tyrimo metu prie bylos pridėta tik viena golfo lazda, savaime nepaneigia liudytojų R. V., R. J., K. G. parodymų apie įvykio vietoje rastas lazdas ir tuo pačiu patvirtina, jog M. R. buvo suduoti smūgiai ne viena lazda. Tai, kad šioje baudžiamojoje byloje buvo nekvalifikuotai pradėtas ikiteisminis tyrimas, vienareikšmiai liudija ir 2015 05 12 ikiteisminio tyrimo perdavimas iš ( - ) PK Vilniaus apygardos prokuratūrai, prokuroro rašte konstatuojant, kad nebuvo atlikti visi būtini ikiteisminio tyrimo veiksmai, neišspręsti klausimai dėl proceso prievartos priemonių ir kt., taip pat buvo siūloma spręsti klausimą dėl tyrimą atlikusių pareigūnų atsakomybės (t. 1, b.l. 12). Kita vertus, netinkama pirminių ikiteisminio tyrimo veiksmų kokybė, savaime nepaneigia byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir apeliacinės instancijos teisme patikrintų įrodymų visumos, patvirtinančios kaltinamųjų kaltę dėl nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarymo.

9730.1.7. Kaip minėta, nukentėjusiojo M. R. parodymus patvirtina ir kitų asmenų šioje byloje pripažintų nukentėjusiaisiais parodymai -I. Š. matė, kad juos užpuolę vaikinai rankose turėjo lazdas, pats gavo vieną smūgį į kairę ranką ir pabėgo; A. K., - grupė vaikinų, artėdami link jų, rankose nešėsi blizgančias lazdas, kuriomis ir sudavė jiems smūgius; jis gavo lazda smūgį į kojas, į nugarą, šonus, iš užpuolusiųjų pažinojo G. G.; J. P. taip pat patvirtino, kad automobilių stovėjimo aikštelėje ateinančiųjų rankose matė metalines lazdas blizgančiais kotais; iš jų atpažino D. G., kuris jam sudavė lazda per nugarą, ranką. Kas ir kiek smūgių sudavė M. R. ir kitiems draugams nematė.

9830.1.8. Liudytojos R. V. (P.), R. J. (Š.), kartu su nukentėjusiaisiais atvažiavusios į įvykio vietą ir betarpiškai mačiusios muštynes iš automobilio salono, taip pat patvirtino, jog prie jų draugų priėjusi vaikinų grupė rankose turėjo metalines lazdas. R. V. matė kaip jos pažįstamas D. G. sudavė lazda smūgius J. P.; matė kaip M. R., po gauto smūgio, susiėmęs rankomis už galvos, pritūpė, iš galvos stipriai kraujavo; G. G. muštynių metu buvo atidaręs jų automobilio dureles ir rankoje mosikuodamas lazdą, jų klausė, ar tai yra jų draugai (liudytoja teisme objektyviai paaiškino dėl klaidos nurodant kito asmens pavardę atpažinimo pagal nuotrauką metu), liudytoja ikiteisminio tyrimo metu atpažino ir A. G., kuris taip pat rankose turėjo lazdą, ja mosikavo, tačiau jo suduotų konkrečių smūgių nematė. Po muštynių liudytoja R. J. matė M. R. sužalota kraujuojančia galva. Šių liudytojų parodymus patvirtina ir betarpiškai įvykyje dalyvavusio liudytojo K. G. parodymai, jog jis atpažino vieną iš jų kompaniją užpuolusių, jam iš matymo pažįstamų asmenų A. G., pravarde „G.“, nurodė jo išskirtinį požymį – nedidelį ūgį. Jis patvirtino, jog juos užpuolę vaikinai rankose nešėsi metalines lazdas, būtent, tai pamatęs, jis ir pabėgo iš įvykio vietos.

9930.1.9. Aukščiau aptarti asmenų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu, yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, esminėse aplinkybėse sutampantys, todėl jais netikėti nėra pagrindo. Juos patvirtina ir specialisto išvada nukentėjusiajam M. R. nustatyti įvykio metu padaryti sužalojimai - muštinė žaizda galvos dešinėje pusėje su dešinio momenkaulio atviru bei įspaustiniu lūžimu, muštinė žaizda dešiniame žaste su žastikaulio išorinio krumplio lūžimu, paveikus kietu buku, ribotu ar bukabriauniu daiktu, kurie galėjo būti padaryti vienu metu, dviem trauminiais poveikiais golfo lazda. Teismo medicinos ekspertas V. K. patvirtino, kad nukentėjusiajam M. R. kaukolės skliauto sužalojimas galėjo būti padarytas byloje pateikta golfo lazda. Nustatytas galvos įspaustinis lūžis padarytas nuo suduoto smūgio, mažai tikėtina, kad jis galėjo būti padarytas nukritus ir atsitrenkus į žemę (plokščią paviršių). Patyręs tokius sužalojimus asmuo galėjo atlikti savarankiškus veiksmus, judėti; tokio pobūdžio galvoje žaizda turėjo stipriai kraujuoti. Kitas sužalojimas – alkūnės lūžimas taip pat padarytas tos pačios rūšies daiktu.

10030.2. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nenustačius konkrečiai kuris iš kaltinamųjų sudavė smūgius lazda nukentėjusiajam M. R. į galvą, negalima konstatuoti, jog jie dalyvavo nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padaryme. Tokios teismo išvados yra nepagrįstos, neatitinkančios baudžiamojo įstatymo nuostatų bei formuojamos teismų praktikos. Sutiktina su apeliacinių skundų argumentais, jog pirmosios instancijos teismas neanalizavo ir nevertino įrodymų visumos bendrininkavimo aspektu dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo nukentėjusiajam M. R., nors tuo pačiu pripažino, kad G. G., D. G., A. G. bendrais veiksmais dėl chuliganiškų paskatų sukėlė muštynes ir padarė nusikaltimą, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.

10130.2.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką (BK 24 straipsnio 1 dalis). Tai iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis) (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-9/2009). Pagal BK 24 straipsnio 1-3 dalių nuostatas, apibūdinančias bendrininkavimą ir bendrininkų rūšis, nusikaltimo bendravykdytojas yra asmuo, tiesiogiai dalyvavęs darant nusikalstamą veiką, o tai reiškia savo veika įgyvendinęs nusikaltimo objektyviuosius požymius arba bent dalį jų (numatytų BK specialiosios dalies straipsnio dispozicijoje). BK 25 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Teismų praktika taip pat patvirtina, kad tais atvejais, kai nukentėjusiajam smūgius suduoda ar kitokius smurtinius veiksmus atlieka keli asmenys ir padariniai nukentėjusiajam atsiranda nuo smūgių ar kitų smurtinių veiksmų visumos, visi bendrininkai baudžiamojon atsakomybėn turi būti traukiami pagal tą patį BK straipsnį, dalį ar punktą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-424/2012). Teismų praktikoje nurodoma, kad bendrininkų susitarimas gali būti išreikštas bet kokia forma – žodžiu, raštu ar konkliudentiniais veiksmais (gestu, mimika ir t. t.), todėl įrodinėjant susitarimo buvimą nėra būtina nustatyti, kad visi bendrininkai buvo išsamiai aptarę nusikalstamos veikos detales (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-245/2006, 2K-275/2007, 2K-229/2008, 2K-485/2008, 2K-400/2011 ir kt.). Bendrininkų susitarimas gali įvykti bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas.

10230.2.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykstant į įvykio vietą, tarp G. G., D. G. ir A. G. buvo išankstinis sutarimas naudoti fizinį smurtą, jie važiavo tam pasirengę – iš G. namų pasiėmę golfo lazdas, nuvykę, iš karto ėjo link nukentėjusiųjų, rankose laikydami lazdas, iš karto po D. G. ir J. P. trumpo pokalbio, D. G., kartu su kitais dviem kaltinamaisiais, pradėjo muštynes, lazdomis puolė nukentėjusiuosius, sudavė jiems smūgius, jie matė vienas kito smurtinius veiksmus, jiems pritarė, kas akivaizdžiai patvirtina, kad jie veikė bendrininkų grupe, todėl bendrai ir atsako už kilusius padarinius. Tarp jų atliktų veiksmų ir kilusių padarinių (M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo) yra priežastinis ryšys. Byloje nenustatyta, kad tarp kaltinamųjų veiksmų ir nukentėjusiajam M. R. padaryto galvos sužalojimo, būtų įsiterpę kitų asmenų veiksmai ar kokie kiti veiksniai, nulėmę pastarojo sunkų sveikatos sutrikdymą. Šiame kontekste svarbu pažymėti ir tai, kad ne tik nukentėjusieji ir jų liudytojai, bet ir patys kaltinamieji bei kartu su jais buvę liudytojai patvirtino aplinkybę, kad kilus muštynėms, prasidėjo sumaištis, buvo tamsu, todėl, kolegija sprendžia, kad dėl susidariusios situacijos, tamsaus paros meto, neapšviestos įvykio vietos (patvirtina ir įvykio vietos apžiūros protokolas) buvo sunku pamatyti konkrečių asmenų suduodamus smūgius.

10330.2.3.

104Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio išvados, kad nenustačius kiekvieno iš konflikte dalyvavusio asmens lazda suduotų smūgių M. R. į galvą, kiekvieno jų tyčios, nebuvo galimybės baudžiamojon atsakomybėn patraukti nuteistųjų pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, kolegijos vertinamu, yra nepagrįstos. Nepriklausomai nuo to, kuris iš kaltinamųjų ir kiek smūgių sudavė M. R., byloje nustatyta, kad jie veikė bendrai, suvokė, kad veikia visi kartu, numatė atsirasiančius (bet kokio pavojingumo) padarinius ir jų siekė, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Svarbiausias aspektas yra tas, kad sunkus sveikatos sutrikdymas nukentėjusiajam buvo padarytas dėl bendrai jam suduotų smūgių lazda į galvos sritį, todėl kiekvieno smurtavusio asmens smūgių nukentėjusiajam sudavimo nustatymas, nagrinėjamu atveju, nėra reikšmingas kvalifikuojant kaltinamųjų nusikalstamus veiksmus. Be to, pažymėtina, kad kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia, tai yra buvo veikiama nesiekiant konkrečių padarinių. Neapibrėžtos tyčios atveju kaltininkai galimybę atsirasti įvairiems jų pavojingos veikos padariniams (šiuo atveju nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymui) numato bendrai, tų padarinių savo sąmonėje nedetalizuoja ir vienodai nori bet kurio iš jų atsiradimo. Esant tiesioginei neapibrėžtai tyčiai, veika kvalifikuojama pagal atsiradusius padarinius.

10530.2.4. Ištirtų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą ir apie kaltinamųjų chuliganiškas paskatas. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai tai daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-75/2005, 2K-716/2007, 2K-144/2008, 2K-58/2009, 2K-241/2009, 2K-266/2009, 2K-7/2013). Byloje nustatyta, kad įvykio vakarą kaltinamasis D. G. iš G. G. telefono, ne kartą skambino liudytojai R. V. (t. 4, b.l. 72-74), apie ką sužinojęs jos draugas J. P., supyko ir nutarė išsiaiškinti skambučių priežastį. Tarp jų vyko žodiniai konfliktai telefonu, po to, buvo susitarta susitikti ir pasiaiškinti vietoje, į kurią D. G. ir kiti kaltinamieji nuvyko, kaip jau minėta, turėdami išankstinį susitarimą naudoti fizinį smurtą (ką liudija kartu atsivežtos golfo lazdos) ir viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, dėl menkavertės dingsties sukėlė muštynes, kurių metu sudavė ne mažiau kaip du smūgius lazdomis nukentėjusiajam M. R. ir į galvos sritį, tokiais veiksmais padarydami galvos sužalojimus, dėl kurių buvo sunkiai sutrikdyta sveikata. Taigi, kaltinamųjų nusikalstami veiksmai visiškai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, jų kaltė įrodyta aukščiau aptartų įrodymų visuma, todėl naikinamas išteisinamasis nuosprendis ir jų atžvilgiu priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 straipsnio 2 punktas).

10631. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo.

10731.1. G. G., D. G. ir A. G. šioje byloje buvo pateiktas kaltinimas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį ir dėl to, kad jie, viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), būdami apsvaigę nuo alkoholio, veikdami bendrai, įžūliais veiksmais demonstruodami aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, dėl chuliganiškų paskatų bendras veiksmais sukėlė muštynes, kurių metu tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį Volvo XC90, v/n ( - ), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galines dureles, dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydami 474, 13 Eurų turtinę žalą ir J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, v/n ( - ), įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, tuo padarydami 70 eurų turtinę žalą, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką.

10831.2. Skundžiamu nuosprendžiu šios aplinkybės iš kaltinimo pagal BK 284 straipsnio 1 dalį pašalintos, nes, kaip nurodyta nuosprendyje, „neįrodyta kaltinamiesiems inkriminuota veika, nenustatyta kas konkrečiai apgadino automobilius“.

10931.3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo skundžiamą apygardos teismo nuosprendį šioje dalyje pakeisti ir nustatyti, kaip ir buvo nurodyta kaltinime, kad nuteistieji pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, be tų nusikalstamų veiksmų, už kuriuos buvo nuteisti, taip pat tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. ir J. P. priklausančius automobilius.

11031.4. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog pirmos instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš kaltinimo inkriminuotas aplinkybes, kad G. G., D. G. ir A. G., bendrais veiksmais, tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. ( - ), taip pat J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. ( - ).

11131.5. Sutiktina su prokuroru, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje neteisingai nustatė faktines bylos aplinkybes. Šioje dalyje teismo nuosprendis keičiamas dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitinkančių bylos aplinkybių (BPK 328 straipsnio 3 punktas). Priešingai, nei nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje, šioje baudžiamojoje byloje nustatyta, kad 2014 12 21 apie 1.00 val. viešoje vietoje, automobilių stovėjimo aikštelėje, esančioje ( - ), G. G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas, veikdami bendrai, jas panaudojo ir jomis apgadino automobilius Volvo XC 90 ir Volvo S80. Šią aplinkybę patvirtina apžiūros protokolai, nukentėjusiųjų, liudytojų parodymai.

11231.6. Byloje nustatytas faktas, kad nusikaltimo vietoje G. G., D. G. ir A. G. turėjo golfo lazdas (išvados išdėstytos šio nuosprendžio 30 punkte, todėl jos nekartojamos).

11331.7. Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų seka, jog įvykio naktį, į iš anksto sutartą vietą – kaltinime nurodytą automobilių stovėjimo aikštelę, nukentėjusieji ir kartu su jais buvę liudytojai atvyko dviem Volvo markės automobiliais. Būtent, I. Š. priklausančiu automobiliu Volvo XC90, v/n ( - ), vairuojamu R. J. (Š.), atvažiavo jie dviese. J. P. priklausančiu automobiliu Volvo S80, v/n ( - ), vairuojamu R. V. (P.), be jų, kartu atvyko ir M. R., A. K., K. G.. Abu automobiliai buvo pastatyti automobilių stovėjimo aikštelėje, vienas šalia kito (nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų patikrinimo vietoje protokolai t. 1, b.l. 63-66; 107-108; 125-126; 148-149). Atvykę vaikinai (nukentėjusieji M. R., I. Š., J. P., A. K.) išlipo iš automobilių ir stovėdami šalia, laukė atvykstančių šioje byloje nuteistųjų, tuo tarpu liudytoja R. V. (P.) išlipo iš automobilio Volvo S80, v/n ( - ), ir atsisėdo į automobilio Volvo XC90, v/n ( - ) priekinę keleivio sėdynę, kur už vairo sėdėjo R. J. (Š.). Liudytojos viso bylos tyrimo ir nagrinėjimo metu nuosekliai tvirtino mačiusios kaip jų draugus užpuolę vaikinai mosikavosi metalinėmis blizgančiomis lazdomis, būdamos automobilio salone, girdėjo suduodamų į automobilio kėbulą smūgių garsus, tarp jų ir smūgių į automobilio galinę dalį garsus. Iš karto po įvykio R. J. (Š.) policijos pareigūnams parodė ženklų įlenkimą ant automobilio keleivio durelių. Be kita ko, liudytojos parodė ir tai, kad po to, kai nuteistasis G. G., mosuodamas rankoje lazda, atidaręs priekines keleivio dureles, paklausė, ar tai yra jų draugai, jos išsigandusios grėsmingos situacijos, iš automobilių stovėjimo aikštelės išvažiavo. Šie liudytojų parodymai yra nuoseklūs, vieni kitus papildantys, juos gi patvirtina ir kiti byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojų parodymus apie tai, kad jos girdėjo į automobilio galinę dalį suduodamų smūgių garsus, patvirtina ir apžiūros protokole užfiksuotas Volvo XC 90, v/n ( - ), dešinės pusės galinio sparno įlenkimas. Be to, apžiūros metu nustatytas ir automobilio Volvo S80, v/n ( - ) kairės pusės priekinio sparno įlenkimas(t. 1, b.l. 15-20). Beje, aplinkybę, kad muštynių metu nuteistieji apgadino automobilius lazdomis, iš dalies patvirtina ir pačių nuteistųjų parodymai, vertinant juos kitų ištirtų įrodymų kontekste. Tai yra, nuteistieji pripažino automobilių aikštelėje matę du stovinčius automobilius, šalia kurių jų ir laukė asmenys, byloje pripažinti nukentėjusiaisiais. Viename iš automobilių sėdėjo dvi merginos, kurių G. G., ar tai jų vaikinai (ką beje pripažino ir pats G. G.). Byloje nustatyta, kad G. G. atidarė, būtent, automobilio Volvo XC90, v/n ( - ), dešinės pusės priekines dureles. Liudytojų parodymai patvirtina, kad tuo metu vyko muštynės šalia abiejų automobilių (nuteistieji mosikavosi lazdomis, suduodami smūgius, nukentėjusieji gynėsi, bandė nuo suduodamų smūgių apsiginti). Įvertinusi nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, kad muštynių eigoje, nuteistieji bendrais veiksmais ir padarė kaltinime nurodytus automobilių apgadinimus. Be to, tokią išvadą patvirtina ir apgadinimų pobūdis (automobilio Volvo XC90, v/n ( - ), kuriame sėdėjo liudytojos ir girdėjo smūgių garsus į galinę automobilio dalį, - įlenktas bagažinės dangtis, apibraižytas dešinės pusės galinis sparnas, galinės durelės ir kt.). Kita vertus, pažymėtina, kad apžiūros protokole nėra užfiksuoti visi automobilio Volvo XC90, v/n ( - ) apgadinimai, tačiau kaip matyti iš bylos dokumentų, automobilio savininkas I. Š. apie įvykį policijai pranešė tą pačią naktį - 2014 12 21, netrukus, 2014 12 30, prašyme dėl žalos atlyginimo pateiktame draudimo įmonei, nurodė automobilio kėbulo apgadinimus; transporto priemonės techninės apžiūros akte nustatyti ir užfiksuoti automobilio apgadinimai atitinka kaltinime nurodytus apgadinimus(t. 1, b.l. 158-160). Todėl kolegijos vertinimu, byloje pilnai įrodyta, kad nuteistųjų bendrais, chuliganiškais veiksmais, kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, jie apgadino nukentėjusiesiems I. Š. ir J. P. priklausančius automobilius.

11431.8. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nukentėjusiųjų Volvo markės automobiliai galėjo būti apgadinti kitų asmenų, kitoje vietoje ar kitomis aplinkybėmis. Nors nuteistieji neigė įvykio naktį apgadinę lazdomis nukentėjusiųjų automobilius, tačiau šie jų parodymai paneigti aukščiau aptartų įrodymų visuma. Priešingai nei teigia nuteistieji, byloje nustatyta, kad visi trys nuteistieji įvykio naktį turėdami rankose lazdas, iš chuliganiškų paskatų sukėlė muštynes ir ne tik sudavė smūgius lazdomis nukentėjusiesiems, bet ir apgadino I. Š. ir J. P. priklausančius automobilius.

11531.9. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su skundžiamo nuosprendžio išvada, jog nenustačius, kuris iš kaltinamųjų galėjo atlikti šiuos kaltinime nurodytus veiksmus, tuo pačiu nenustačius konkretaus asmens tyčios apgadinti automobilius, nėra pagrindo jų ir pripažinti kaltais dėl šių jiems inkriminuotų veiksmų.

11631.10. Kaip nustatyta šio nuosprendžio dalyje dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo, nuteistieji veikė bendrai, viešoje vietoje, įžūliais veiksmais demonstravo aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės ir elgesio normų niekinimą, muštynes sukėlė dėl menkavertės dingsties, panaudodami su savimi turėtas lazdas sudavė smūgius ne tik nukentėjusiesiems, bet ir apgadino šalia stovėjusius jų automobilius. Nustatytos faktinės bylos aplinkybės patvirtina, jog nuteistųjų tyčia buvo nukreipta į viešosios tvarkos pažeidimą (tai, beje apygardos teismas nustatė vertindamas kitus jiems inkriminuotus veiksmus pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, (šioje dalyje nuosprendis neskundžiamas)), o ne į asmens turtą (tyčią apgadinti automobilius, kaip nurodyta pirmosios instancijos teismo nuosprendyje). Nuteistieji veikė kaip bendravykdytojai, todėl ir atsako bendrai pagal kilusius padarinius. Byloje nustatytomis aplinkybėmis nuteistųjų padaryta veika atitinka viešosios tvarkos pažeidimo požymius (BK 284 straipsnio 1 dalis) ir dėl automobilių apgadinimo. Todėl teisėjų kolegija nustato, kad 2014 12 21 vykusių muštynių metu, be nusikalstamų veiksmų, už kuriuos jie yra nuteisti pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, G. G., D. G. ir A. G. muštynių metu tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį VOLVO XC 90, valst. Nr. ( - ), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydami 474,13 eurų turtinę žalą. Taip pat apgadino J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, valst. Nr. ( - ), įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, tuo padarydami 70 eurų turtinę žalą.

11732. Dėl bausmės.

11832.1. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo kaltinamiesiems pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą skirti šio įstatymo sankcijoje numatytą bausmę - laisvės atėmimą, artimą minimumui. Nurodo, kad kaltininkams taikyti BK 75 straipsnio, 62 straipsnio, 54 straipsnio 3 dalies nuostatas pagrindų nėra.

11932.1.1. BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų ir užtikrinti teisingumo principo įgyvenimą (BK 41 straipsnio 2 dalis). Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. Vadovaujantis BK 54 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kitokią bausmę teismas gali paskirti tik esant BK 62 straipsnyje ar 54 straipsnio 3 dalyje nustatytiems pagrindams. BK 54 straipsnio 2 dalis reglamentuoja, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-118/2011, 2K-148/2014, 2K-432-2014, 2K-69-942/2016, 2K-239-303/2016 ir kt.). Skiriant bausmę turi būti užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas, paskirta bausmė turi būti proporcinga padarytos nusikalstamos veikos pavojingumui. Teismų praktikoje pripažįstama, kad bausmės taikymas atitinka proporcingumo reikalavimus, kai tarp padarytos nusikalstamos veikos ir už šią veiką nustatytos bausmės, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga yra tokia bausmė, kurią paskyrus gali būti pasiekti bausmės tikslai ir kuri, vertinant nusikalstamos veikos pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-6/2013, 2K-391/2013 ir kt.). Konkretus teisingos bausmės parinkimas priklauso nuo objektyviai egzistuojančių aplinkybių, vertinant jas ne vien iš, pavyzdžiui, kaltininko pozicijų, bet ir atsižvelgiant į nubaudimo adekvatumą padarytai veikai, ja pažeistoms ir įstatymų saugomoms vertybėms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-625/2010, 2K-351-222/2015).

12032.1.2. G. G., D. G., A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, priskiriamą labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis), už kurį įstatymas numato griežtą bausmę – laisvės atėmimą nuo dvejų iki dvylikos metų. Nusikalstamais veiksmais buvo sukelti sunkūs padariniai – sužalota nukentėjusiojo galva, panaudojant metalines lazdas. Byloje nenustatyta kaltininkų atsakomybę lengvinančių aplinkybių. Nustatytos dvi jų atsakomybę sunkinančios aplinkybės - nusikalstamas veikas padarė veikdami bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei apsvaigę nuo alkoholio, kas turėjo įtakos šiai veikai padaryti (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ši sunkinanti atsakomybę aplinkybė nustatyta iš pačių kaltinamųjų, liudytojų E. K., A. G., Ž. Ž. parodymų (prieš nusikaltimą jie vartojo alkoholinius gėrimus, Ž. Ž. buvo pakviesta nuvežti juos į susitikimo su nukentėjusiaisiais vietą, kadangi jie patys negalėjo vairuoti automobilio dėl girtumo). Sutiktina su prokuroru, kad byloje nėra nustatyta aplinkybių, leidžiančių taikyti BK 62 straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę. Kaltinamieji neprisipažino padarę nusikaltimą, neatlygino žalos, nėra ir kitų minėtame įstatyme numatytų privalomų sąlygų bausmės švelninimui. Kita vertus, nesant nustatytų sąlygų BK 62 straipsnio taikymui, spręstina dėl BK 54 straipsnio 3 dalies taikymo.

12132.1.3. Pagal teismų praktiką, teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3 dalį gali būti priimtas pirmiausia atsižvelgus į BK 54 straipsnio 1, 2 dalis bei 55–61 straipsniuose įtvirtintas bendrąsias bausmės skyrimo taisykles. Ir tik tada, kai konkrečioje byloje nustatoma aplinkybių visuma, susijusi su daug mažesniu asmenybės ir veikos pavojingumo vertinimu, ar kokia nors unikali teisinė ar kitokia socialinė situacija, rodanti, kad minėtos bendrosios bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti, galima pritaikyti BK 54 straipsnio 3 dalį. Iš esmės turi būti nustatyta tokia aplinkybių visuma, kurioje bausmė, nors formaliai ir atitinka visas bausmės skyrimo nuostatas (tai gali būti ir sankcijos minimumas), tačiau yra betikslė, t. y. nepasiekia visų savo tikslų, nurodytų BK 41 straipsnio 2 dalyje, arba, atvirkščiai, pasiekia iš esmės tik vieną – nubaudimą, kuris tokioje situacijoje yra per griežtas, nelogiškas ir nereikalingas. Taigi ši nuostata nėra pagrindinė ir vienintelė taisyklė, kuria pirmiausia turi vadovautis teismas, skirdamas bausmę. Priešingai, pagrindinės taisyklės yra aiškiai suformuluotos baudžiamajame įstatyme, o bausmės skyrimo norma, mininti teisingumo principą, yra labai abstrakti ir taikytina tik retais ir ypatingais atvejais. Todėl ši norma teismų praktikoje ir įgijo išimtinių aplinkybių statusą, taip bausmės skyrimą pabrėžiant ne kaip statišką, o labai dinamišką procesą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-432/2014, 2K-186-942/2015, 2K-204-942/2015, 2K-334-699/2017).

12232.1.4. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad baudžiamosios atsakomybės individualizavimas reikalauja nustatyti baudžiamajame įstatyme optimalias kaltininko resocializacijai būtinas bausmių rūšis ir jų dydžius bei sudaryti teisines prielaidas teismui parinkti ir paskirti proporcingą ir teisingą bausmę arba kitą baudžiamosios teisės poveikio priemonę (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017). Kiekvienoje konkrečioje baudžiamojoje byloje būtina į bausmę pažiūrėti ne vien per kaltininko ir nusikalstamos veikos, bet ir per visuomenės intereso, kurį baudžiamieji įstatymai ne visada gali atspindėti, prizmę. Atkreipiamas dėmesys ir į nuteistojo šeimos prigimtinius bei kitus svarbius socialinius interesus, kurie nėra baudžiamajame įstatyme įtvirtinti kaip lengvinančios aplinkybės. Tai daugiau gyvenimiškos aplinkybės, kurias teismas kiekvienoje baudžiamojoje byloje nustato ir ieško tinkamų konkrečių asmens elgesio formų įvertinimo, konkrečių veiksmų balansavimo ties viena (nustatytomis gyvenimiškomis aplinkybėmis) ar kita (padaryta nusikalstama veika) puse. Taip išreiškiamas šiuolaikinės baudžiamosios teisės ir teisėjų neformalumas įgyvendinant pusiausvyrą BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymo kontekste. Taigi vienoda ir teisinga bausmė už tą patį nusikaltimą ar nusižengimą skirtingoms asmenybėms gali būti visiškai skirtingo dydžio ir (ar) rūšies (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-204-942/2015, 2K-449-942/2016, 2K-268-942/2017, 2K-334-699/2017).

12332.1.5. Nagrinėjamu atveju, be šio nuosprendžio 32.1.2 punkte įvertintų aplinkybių, būtina atsižvelgti ir į tai, kad G. G., D. G., A. G. anksčiau neteisti (t. 2, b.l. 182; t. 3, b.l. 27; 64), bausti administracinėmis nuobaudomis už KET pažeidimus (t. 3, b.l. 65-73; 28-31; t. 2, b.l. 183-186), dirba (t. 3, b.l. 194; 161; t. 5, b.l. 1-2), G. G. vedęs, augina mažametį vaiką (t. 6, b.l. 58), į narkologinę ar kitų priklausomybių ligų bei psichiatrinę įskaitas neįrašyti. Byloje nėra duomenų, kad jie po šio jiems inkriminuoto nusikaltimo padarymo (2014 12 21), būtų padarę naujus nusikaltimus, ar kitus teisės pažeidimus. Nenustatyta ir kitų objektyvių duomenų, leidžiančių juos charakterizuoti neigiamai.

12432.1.6. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, daro išvadą, kad šios nusikalstamos veikos pavojingumas yra mažesnis negu galimas rūšinis tokios veikos pavojingumas (prieš nukentėjusįjį panaudotas smurtas nebuvo intensyvus – M. R. sunkiai sužalotas, nuteistiesiems suduodant ne daugiau kaip du smūgius į galvą, patirtas sužalojimas nors ir sukėlė ilgalaikius padarinius, tačiau jie nėra nepataisomi), todėl sprendžia, kad kaltinamieji nėra tokie pavojingi, kad juos reikėtų izoliuoti nuo visuomenės. Teisėjų kolegijos vertinimu, esminį teigiamą poveikį G. G., D. G., A. G. elgesiui gali padaryti ne izoliavimas nuo visuomenės, o teismo skiriami apribojimai, darbas visuomenės labui, įpareigojimas per teismo nustatytą laiką atlyginti nusikaltimu padarytą žalą. Bausmės tikslai bus pasiekti, nukentėjusiojo bei civilinių ieškovų interesai apginti, o teisingumas įgyvendintas, pritaikius šioje byloje BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir kaltinamiesiems paskyrus švelnesnę, negu numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, bausmės rūšį – laisvės apribojimą su nusikalstamą veiką atitinkančiais įpareigojimais. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama ir į formuojamą teismų praktiką, jog bet kokia valstybės intervencija (ne tik pačia ryškiausia forma – įkalinimu, bet ir tikra ar tariama socialine pagalba) gali turėti ilgalaikį stigmatizuojantį poveikį, kuris per labai trumpą laiką nusikaltusį jauną žmogų gali stumtelėti dar toliau už visuomenės ribų. Siekiant daryti teigiamą įtaką jauno žmogaus elgesiui, pasiteisina atitinkamos (t.y. jauno žmogaus brandai tinkamos) priemonės, taigi jos turi pasižymėti jaunimui pritaikytais ypatumais, o netinkamos ir (ar) per griežtos priemonės skatina nusikaltimų recidyvą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-268-942/2017).

12532.1.7. Be kita ko, prokuroras apeliaciniame skunde prašo G. G., D. G. ir A. G. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje paskirti arešto bausmę, motyvuodamas tuo, kad apygardos teismas už šios veikos padarymą jiems nepagrįstai paskyrė laisvės apribojimo bausmę. Apelianto nuomone, atsižvelgiant į visas šios nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, į nuteistųjų asmenybes, tikslinga už šią padarytą veiką jiems skirti arešto bausmę.

12632.1.8. Nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip nustatyta, nuteistieji teisiami pirmą kartą. Nusikaltimas, numatytas BK 284 straipsnio 1 dalyje, priskiriamas nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). BK 55 straipsnyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą teisiamam už nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nagrinėjamu atveju, nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, leidžiančių pirmą kartą teisiamiems asmenims skirti bausmę, susijusią su laisvės atėmimu. Todėl, teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, skirdamas bausmę pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, bausmės skyrimo taisyklių nepažeidė ir paskyrė teisingą bausmę, kurios nėra pagrindo pripažinti per švelnia.

12733. Dėl civilinių ieškinių.

12833.1. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo iš dalies patenkinti nukentėjusiojo M. R. pareikštą 30 000 eurų civilinį ieškinį neturtinei žalai atlyginti ir solidariai priteisti iš nuteistųjų 10 000 eurų nukentėjusiojo naudai.

12933.2. Nukentėjusysis M. R. apeliaciniame skunde prašo jo pareikštą byloje ieškinį patenkinti pilnai ir iš nuteistųjų solidariai priteisti 30 000 eurų jo patirtai neturtinei žalai atlyginti.

13033.2.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais; neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais; teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK 6.282 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad teismas gali sumažinti atlygintinos žalos dydį, atsižvelgdamas į žalą padariusio asmens sunkią turtinę padėtį, išskyrus atvejus, kai žala padaryta tyčia. Priklausomai nuo pažeistų vertybių, jų svarbos nukentėjusiajam – o tai yra esminės aplinkybės nustatant žalos dydį – kompensacija, išreikšta pinigais, yra diferencijuojama. Teisingas neturtinės žalos dydžio nustatymas sveikatos sužalojimo atvejais, ginant vieną iš svarbiausių žmogaus vertybių sveikatą, yra itin svarbus, nes žmogaus sveikata yra unikali vertybė, kurią turėdamas žmogus kaupia socialines, materialines ir kultūrines vertybes, kuria savo gerovę, o išgyvenimai, sukelti dėl sveikatos sutrikdymo, paprastai yra ypač dideli. Kasacinės instancijos teismo praktikoje, susijusioje su neturtinės žalos nustatymu tais atvejais, kai padaromas nusikaltimas žmogaus sveikatai, yra laikomasi nuostatos, kad jeigu neturtinė žala padaryta dėl asmens sveikatos, kaip vienos iš labiausiai teisės ginamos vertybės, sužalojimo, o kaltė dėl sveikatos sužalojimo išreikšta tyčiniais smurtiniais brutaliais veiksmais, tai šie neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra prioritetiniai ir nelaikytini lygiaverčiais su kitais, tokiais kaip kartu padarytos turtinės žalos dydis ir jos atlyginimo aplinkybės, žalą padariusio asmens turtinė padėtis ar kiti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-509-489/2015).

13133.2.2. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą, esminis ir lemiamas kriterijus - dėl nusikaltimo atsiradę padariniai (pasekmės). Sveikatos sužalojimu padarytos neturtinės žalos dydis priklauso ne tik nuo sveikatos sutrikdymo masto, jo sunkumo (sunkus, apysunkis ar kt.), bet ir jo pobūdžio, kitų aplinkybių, apibūdinančių žalos ypatumus. Didesnė žala (ir atitinkamai jos piniginis įvertinimas) yra tais atvejais, kai neigiami sveikatos padariniai yra ilgalaikiai ar išliekantys visam laikui (visam sužalotojo gyvenimui), kai dėl sveikatos sutrikdymo atsiranda negatyvūs pasikeitimai įvairiose nukentėjusio asmens gyvenimo srityse, pvz., būdamas jauno darbingo amžiaus jis praranda darbingumą, suprastėja gyvenimo kokybė, ribojama įprasta veikla, patiria fizinį skausmą, kitokius sveikatos sutrikimus, atsiradusius po patirto sveikatos sužalojimo ir t. t. Reikšmingas kriterijus – žalą padariusio asmens kaltė, nusikaltimo sunkumas; nors šios aplinkybės tiesiogiai nelemia žalos dydžio, tačiau jos yra pakankamai svarbios. Kai kaltininkas tyčia padaro sunkų nusikaltimą, kai jo veiksmai rodo didesnį pavojingumą, tokiais atvejais taikytina atsakomybė už žalą (t. y. žalos dydis) yra didesnė nei neatsargios, mažiau pavojingos nusikalstamos veikos atveju. Nusikaltimą padariusio asmens turtinė padėtis, kitos aplinkybės, susijusios su jo interesų gynimu, nėra lygiareikšmės nusikaltimo pasekmėms, todėl negali turėti esminės įtakos žalos dydžiui. Nors nustatant priteistinos neturtinės žalos dydį į tokias aplinkybes turi būti atsižvelgiama, kaltininko interesai neturi būti ignoruojami, tačiau, kaip minėta, visų pirma būtina įvertinti nusikaltimo pasekmes, nepažeisti nukentėjusio asmens teisių bei interesų. Taigi, pusiausvyra tarp nukentėjusiojo teisės į neturtinės žalos atlyginimo įgyvendinimą ir žalą padariusio asmens interesų turi būti protinga (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K-300-222/2017).

13233.2.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji bendrais veiksmais tyčia dėl chuliganiškų paskatų M. R. sunkiai sutrikdė sveikatą, suduodami smūgius metalinėmis lazdomis į gyvybiškai svarbią žmogaus kūno vietą – galvą. Nukentėjusiajam konstatuotas galvos smegenų sukrėtimas, dešinio momenkaulio įspaustinis lūžis, dešinės momeninės srities muštinė žaizda. Sužalojimai kvalifikuoti, kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl kaukolės skliauto atviro bei įspaustinio lūžio. Dėl patirtų sužalojimų nukentėjusysis gydytas ligoninėje, buvo laikinai nedarbingas beveik du mėnesius (t. 2, b.l. 23), neteko galimybės rūpintis ir teikti finansinę paramą šeimai, dviem mažamečiams vaikams (t. 1, b.l. 75-76). Jis neabejotinai patyrė didelį fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus – sukrėtimą ir pažeminimą viešoje vietoje, baimę, jog gali netekti gyvybės dėl metalinėmis lazdomis suduotų smūgių į galvą. Net ir praėjus ilgam laiko tarpui po patirtų sužalojimų, jaučia liekamuosius reiškinius, - vargina galvos skausmas, sutrikęs miegas, pablogėjęs regėjimas (t.5, b.l. 51), gydymas yra tęsiamas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies ir M. R. priteistinas neturtinės žalos dydis 15 000 Eur. Be kita ko, atsižvelgiama ir į nuteistųjų jauną, darbingą amžių bei iš nuteistųjų priteistinus ligonių kasos ir socialinio draudimo fondo valdybos pareikštus ieškinius. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustatytas atlygintinas 15 000 eurų neturtinės žalos dydis, priteisiant solidariai jį iš trijų nuteistųjų, atitinka teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principus, nepažeidžia ir materialiosios teisės normų (CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.282 straipsnio 1 dalis).

13333.3. Baudžiamojoje byloje 212,23 eurų civilinis ieškinys, pateiktas Vilniaus teritorinės ligonių kasos (t. 1, b.l. 176-177), tenkintinas. Ieškinys pagrįstai pareikštas dėl patirtos turtinės žalos, teikiant nukentėjusiajam M. R. gydymo paslaugas. Byloje pateikti dokumentai patvirtina, kad M. R. buvo gydomos ( - ) ligoninėje bei ( - ) ligoninėje, o gydymo išlaidas sudaro 212,23 eurų (t. 1, b.l. 178), todėl ši suma solidariai priteistina iš G. G., D. G. ir A. G. (CK 6.283 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnis).

13433.4. Tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus pateiktas 179,54 eurų civilinis ieškinys (t. 2, b.l. 6-7). Kaip matyti iš pateiktų dokumentų dėl 2014 12 21 patirtų sužalojimų M. R. buvo laikinai nedarbingas nuo 2014 12 21 iki 2015 02 13 (t. 2, b.l. 8-23), jam buvo mokamos ligos pašalpos, todėl patirta turtinė žala solidariai išieškotina iš kaltų asmenų (CK 6.290 straipsnis, 6.263 straipsnio 2 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis).

13533.5. Byloje iš dalies tenkinamas ir AB „( - )“ pateiktas 474,13 eurų civilinis ieškinys dėl patirtų išlaidų, susijusių su automobilio Volvo XC, valst. Nr. ( - ), apgadinimu (t. 1, b.l. 154). Nustatyta, kad 2014 12 21 nusikalstamais chuliganiškais veiksmais nuteistieji apgadino nukentėjusiajam I. Š. priklausantį automobilį Volvo XC, valst. Nr. ( - ). Padarytos žalos dydis pagrįstas dokumentais, patvirtinančiais patirtas automobilio remonto išlaidas, kurias nukentėjusiajam atlyginimo draudimo bendrovė (t. 156-167), todėl patirta turtinė žala solidariai išieškotina iš kaltų asmenų (CK 6.280 straipsnio 1 dalis). Atmetama pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl 5 proc. metinių palūkanų priteisimo nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo iš atsakingų už žalą asmenų. BPK 109 straipsnis nustato, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Tuo tarpu reikalaujamos priteisti palūkanos CK 6.210 straipsnio pagrindu, nėra tiesiogiai nusikaltimu padaryta žala, todėl ir nėra pagrindo jų priteisti iš nuteistųjų.

13634. Dėl advokato darbo apmokėjimo.

13734.1. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė prašymą iš nuteistųjų priteisti 1 000 eurų nukentėjusiojo M. R. patirtų išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu. Prašymas pagrįstas sąskaitomis už suteiktas paslaugas, kurias sudaro 800 eurų už apeliacinio skundo surašymą (t. 6, b.l. 105-107) bei 200 eurų už atstovavimą apeliacinės instancijos teisme, todėl prašymas tenkintinas ir nukentėjusiojo turėtos išlaidos priteistinos iš nuteistųjų (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

13834.2. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą išnagrinėjus pirmosios instancijos teisme, skundžiamu nuosprendžiu buvo priteista iš nuteistųjų 1400 eurų nukentėjusiajam M. R. advokato išlaidoms apmokėti. Tačiau tai buvo padaryta pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymo nuostatas, todėl šioje dalyje nuosprendis keičiamas (BPK 328 straipsnio 4 dalis). BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju, skundžiamu apygardos teismo nuosprendžiu D. G., G. G. ir A. G. buvo išteisinti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą dėl M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų paskatų, todėl apygardos teismas neturėjo pagrindo priteisti nukentėjusiajam ir jo patirtų išlaidų, susijusių su advokato darbo apmokėjimu. Tačiau, atsižvelgiant į tai, kad apeliacinės instancijos teismas panaikina išteisinamąjį nuosprendį ir minėtų asmenų atžvilgiu priima naują apkaltinamąjį nuosprendį bei įvertinant byloje pateiktus nukentėjusiojo atstovavimą pagrindžiančius dokumentus (t. 3, b.l. 69-73; t. 4, b.l.173, 193-197; t. 5, b.l. 78-81), teisėjų kolegija sprendžia, kad yra pagrindas priteisti iš nuteistųjų nukentėjusiojo M. R. naudai ir 1400 eurų jo turėtų advokato išlaidų už jo atstovavimo ikiteisminiame tyrime ir pirmosios instancijos teisme (BPK 106 straipsnio 2 dalis).

139Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 4 dalimi, 328 straipsnio 3, 4 punktu, 329 straipsnio 2 punktu,

Nutarė

140Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.

141Nustatyti pagal BK 284 straipsnio 1 dalies kaltinimą, kad „nuteistieji G. G., D. G. ir A. G. metu tyčia golfo lazdomis apgadino I. Š. priklausantį automobilį Volvo XC90, v/n ( - ), įlenkdami bagažinės dangtį, apibraižydami variklio dangtį, dešinės pusės priekines ir galines dureles, kairės pusės galines dureles, kairės pusės galines dureles, dešinės pusės galinį sparną, tuo padarydami 474, 13 eurų turtinę žalą ir J. P. priklausantį automobilį Volvo S80, v/n ( - ), įlenkdami kairės pusės priekinį sparną, tuo padarydami 70 eurų turtinę žalą, tokiu būdu pažeidė viešąją tvarką bei sutrikdė visuomeninę rimtį ir tvarką“.

142Panaikinti nuosprendžio dalį, G. G., D. G. ir A. G. išteisinti pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, nenustačius, kad jie dalyvavo padarant nusikalstamą veiką.

143G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

144Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 03 20 dienos nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir G. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

145D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

146Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 03 20 dienos nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir D. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

147A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, ir pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirti jam dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

148Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę, paskirtą pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, apėmimo būdu subendrinti su bausme, paskirta Vilniaus apygardos teismo 2017 03 20 dienos nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę dvejus metus laisvės apribojimo, įpareigojant per visą bausmės atlikimo laiką be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; per pirmuosius bausmės vykdymo metus atlyginti padarytą turtinę žalą ir neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais asmenimis.

149Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 15 000 (penkiolika tūkstančių) eurų M. R. neturtinei žalai atlyginti.

150Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 212, 23 (du šimtus dvylika eurų 23 cnt.) Vilniaus teritorinei ligonių kasai turtinei žalai atlyginti.

151Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 179,54 (vieną šimtą septyniasdešimt devynis eurus 54 cnt.) Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui turtinei žalai atlyginti.

152AB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 474, 13 (keturis šimtus septyniasdešimt keturis eurus 13 cnt.) AB „( - )“ turtinei žalai atlyginti.

153Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. G., D. G., A. G. solidariai priteista 1400 eurų M. R. turėtų advokato išlaidų.

154Išieškoti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 2 400 (du tūkstančius keturis šimtus) M. R. naudai, advokato paslaugoms apmokėti.

155Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal... 3. G. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo... 4. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, G.... 5. D. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės... 6. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, D.... 7. A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 284 straipsnio 1 dalį laisvės... 8. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 6 punktu, 71 straipsniu, A.... 9. G. G., D. G., A. G. BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą išteisinti,... 10. Iš G. G., D. G. ir A. G. solidariai nukentėjusiajam M. R. priteista 1400... 11. Nukentėjusiojo M. R. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo... 12. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys atmestas.... 13. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis... 14. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 15. 1. G. G., D. G., A. G. nuteisti už tai, kad jie 2014-12-21 apie 1.00 val.... 16. 2. Tuo pačiu nuosprendžiu iš kaltinimo pašalintos aplinkybės - „G. G.,... 17. 3. Be to, G. G., D. G., A. G. buvo kaltinami tuo, kad jie, 2014-12-21 apie 1.00... 18. 4. Vilniaus apygardos prokuratūros Pirmojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus... 19. 4.1. Į nuosprendžio aprašomąją dalį įtraukti dalį kaltinimo pagal BK... 20. 4.2. Panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendžio... 21. 4.3. G. G., D. G., A. G. pripažintiem kaltais pagal BK 284 straipsnio 1 dalį... 22. 4.4. Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir iš G.... 23. 4.5. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš... 24. 4.6. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį... 25. 4.7. AB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti ir iš G. G., D. G. ir A. G.... 26. 4.8. Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.... 27. 5. Apeliantas nurodo, jog byloje neginčijamai nustatyta, jog įvykio vakarą... 28. 5.1. Vertinant liudytojų R. V., R. Š., K. G., E. K., A. G., nukentėjusiųjų... 29. 5.2. Byloje taip pat nustatyta, kad vykstant į įvykio vietą, tarp... 30. 5.3. Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad tarp nuteistųjų... 31. 5.4. Vertinant pačių nuteistųjų parodymus - D. G. nurodė, kad jis turėjo... 32. 5.5. Taigi, priešingai nei konstatavo pirmos instancijos teismas, visos... 33. 5.6. Prokuroras skunde nurodo, jog priešingai nei deklaratyviai (nenurodant... 34. 5.7. Be kita ko, pirmos instancijos teismas nepagrįstai pašalino iš... 35. 5.8. Skiriant bausmes, apeliantas prašo atsižvelgti į tai, kad BK 135... 36. 5.9. Apelianto manymu, nepagrįstai pirmos instancijos teismas G. G., D. G. ir... 37. 5.10. Nukentėjusysis M. R. pateikė byloje 30000 eurų civilinį ieškinį... 38. 5.11. Baudžiamojoje byloje 212,23 eurų civilinį ieškinį pateikė Vilniaus... 39. 5.12. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pateikė... 40. 5. 13. AB „( - )“ pateikė 474,13 eurų civilinį ieškinį dėl patirtų... 41. 6. Nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas advokatas E. Gaučias apeliaciniame... 42. 6.1. Apeliantai nurodo, jog skundžiamame nuosprendyje nepagrįstai pirmosios... 43. 6.2. Liudytojų R. V., R. Š. (J.), K. G., nukentėjusiųjų –M. R., I. Š.,... 44. 6.3. Teismas tik fragmentiškai vertino byloje esančius įrodymus. Vertinant... 45. 6.4. Pirmosios instancijos teismas visiškai nevertino specialisto išvados Nr.... 46. 6.5. Apeliantai nesutinka ir su teismo išvada, jog D. G. byloje davė... 47. 6.6. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje neanalizavo liudytojų,... 48. 6.7. Anot apeliantų, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nesivadovavo... 49. 6.8. Teismas, vertindamas liudytojų E. K. ir A. G. parodymus kaip... 50. 6.9. Visiškai nepagrįstai teismas kaip prieštaringus įvertino liudytojos R.... 51. 6.10. Pirmosios instancijos teismas visiškai neanalizavo ir nenustatinėjo... 52. 6.11. Apeliantų manymu, nepagrįstai atmestas ir nukentėjusiojo ir civilinio... 53. 7. Teismo posėdyje prokuroras, nukentėjusysis M. R. ir jo atstovas advokatas... 54. 8. Prokuroro ir nukentėjusiojo M. R. ir jo atstovo apeliaciniai skundai... 55. 9. Dėl nukentėjusiojo M. R. sunkaus sveikatos sutrikdymo dėl chuliganiškų... 56. 9.1. Apeliantai prašo panaikinti skundžiamo nuosprendžio dalį, kuria G. G.,... 57. 9.2. Teisėjų kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad... 58. 9.3. Priešingai nei konstatuota skundžiamame nuosprendyje, teisėjų... 59. 10. G. G., D. G. ir A. G. viso proceso metu neigė įvykdę BK 135 straipsnio 2... 60. 10.1. Apklausiamas kaltinamuoju D. G. parodė, kad 2014 12 20 jis skambino... 61. 10.1.2. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti D. G.... 62. 10.1.3. Ikiteisminio tyrimo metu 2015 09 29 apklausiamas įtariamuoju pagal BK... 63. 10.1.4. 2016 03 25 apklausiamas įtariamuoju pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8... 64. 10.2. Apklausiamas kaltinamuoju A. G. parodė, kad 2014 12 20 kartu su D. G.... 65. 10.3. Apklausiamas kaltinamuoju G. G. parodė, kad 2014 žiemą, datos... 66. 10.3.1. Pirmosios instancijos teismo posėdyje buvo perskaityti G. G.... 67. 10.3.2. 2015 09 29 apklausiamas įtariamuoju G. G., papildydamas 2015 09 28... 68. 11. Nukentėjusysis M. R. parodė, kad įvykio vakarą, J. P. prašymu, vyko į... 69. 12. Nukentėjusysis I. Š. teisiamojo posėdžio metu taip pat patvirtino, kad... 70. 13. Nukentėjusysis A. K. teisme parodė, kad įvykio vakarą J. P. merginai R.... 71. 14. Nukentėjusysis J. P. parodė, kad įvykio vakarą R. V., šiuo metu jo... 72. 15. Liudytoja R. V. (P.) teisme parodė, kad iki įvykio iš kaltinamųjų... 73. 16. Liudytoja R. Š. (J.) teisme davė iš esmės analogiškus parodymus... 74. 17. Liudytojas K. G. teisme parodė, kad įvykio naktį jis su savo draugais,... 75. 18. Liudytoja Ž. Ž. parodė, kad įvykio naktį automobiliu „Opel Astra“... 76. 19. Liudytojas E. K. teisme parodė, kad įvykio vakarą buvo pas G. G.... 77. 20. Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio vakarą, po D. G. konflikto telefonu... 78. 21. Teisme liudytoja apklausta tyrėja K. M., atlikusi byloje ikiteisminio... 79. 22. Teisme liudytojas A. K., ( - ) PK tyrėjas, atlikęs pirminius ikiteisminio... 80. 23. Įvykio naktį – 2014 12 21 – buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti (... 81. 24. 2015 11 19 atlikus biologinį tyrimą, ant golfo lazdos, paimtos 2014 12 21... 82. 25. Iš 2015 03 18 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvados... 83. 26. 2015 09 18 atlikus papildomą tyrimą, Specialisto išvada Nr. ( - )... 84. 27. Teismo posėdyje buvo apžiūrėta golfo lazda, pridėta prie... 85. 28. Apklausiamas teisme teismo medicinos ekspertas V. K., atlikęs medicininį... 86. 29. Įvertinusi byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visetą, teisėjų... 87. 29.1. Teisėjų kolegija sutinka su apeliaciniuose skunduose išdėstytais... 88. 29.1.2. Be to, skundžiamame nuosprendyje padarytos dvi viena kitai... 89. 29.1.3. Pagal BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatas esminiu pažeidimu gali... 90. 30. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai kaltinamųjų... 91. 30.1. Kaltinamasis D. G. teisme teigė, kad išvažiuodamas į susitikimą su... 92. 30.1.2. Teisėjų kolegijos vertinimu, iš kaltinamojo D. G. parodymų... 93. 30.1.3. Byloje objektyviai nustatytas faktas, kad kaltinamieji D. G., A. G. ir... 94. 30.1.4. Pažymėtina, kad pagal teismų praktiką, kaltinamojo, nukentėjusiojo... 95. 30.1.5. Taigi, teisėjų kolegija liudytojų E. K., A. G. ikiteisminio tyrimo... 96. 30.1.6. Nukentėjusiojo M. R. parodymai taip pat patvirtina faktą, kad... 97. 30.1.7. Kaip minėta, nukentėjusiojo M. R. parodymus patvirtina ir kitų... 98. 30.1.8. Liudytojos R. V. (P.), R. J. (Š.), kartu su nukentėjusiaisiais... 99. 30.1.9. Aukščiau aptarti asmenų parodymai, teisėjų kolegijos vertinimu,... 100. 30.2. Nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, kad... 101. 30.2.1. Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkavimas – tai tyčinis... 102. 30.2.2. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad vykstant į įvykio vietą, tarp... 103. 30.2.3.... 104. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, skundžiamo nuosprendžio išvados,... 105. 30.2.4. Ištirtų įrodymų visuma, leidžia daryti išvadą ir apie... 106. 31. Dėl viešosios tvarkos pažeidimo.... 107. 31.1. G. G., D. G. ir A. G. šioje byloje buvo pateiktas kaltinimas pagal BK... 108. 31.2. Skundžiamu nuosprendžiu šios aplinkybės iš kaltinimo pagal BK 284... 109. 31.3. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo skundžiamą apygardos teismo... 110. 31.4. Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, jog... 111. 31.5. Sutiktina su prokuroru, kad apygardos teismas skundžiamame nuosprendyje... 112. 31.6. Byloje nustatytas faktas, kad nusikaltimo vietoje G. G., D. G. ir A. G.... 113. 31.7. Iš nukentėjusiųjų, liudytojų parodymų seka, jog įvykio naktį, į... 114. 31.8. Byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad... 115. 31.9. Įvertinusi išdėstytą, teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su... 116. 31.10. Kaip nustatyta šio nuosprendžio dalyje dėl M. R. sunkaus sveikatos... 117. 32. Dėl bausmės.... 118. 32.1. Prokuroras apeliaciniame skunde prašo kaltinamiesiems pagal BK 135... 119. 32.1.1. BK 41 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad bausmė yra valstybės... 120. 32.1.2. G. G., D. G., A. G. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 135... 121. 32.1.3. Pagal teismų praktiką, teismo sprendimas taikyti BK 54 straipsnio 3... 122. 32.1.4. Kasacinės instancijos teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad... 123. 32.1.5. Nagrinėjamu atveju, be šio nuosprendžio 32.1.2 punkte įvertintų... 124. 32.1.6. Taigi, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į visas bylos... 125. 32.1.7. Be kita ko, prokuroras apeliaciniame skunde prašo G. G., D. G. ir A.... 126. 32.1.8. Nėra pagrindo sutikti su šiuo apeliacinio skundo argumentu. Kaip... 127. 33. Dėl civilinių ieškinių.... 128. 33.1. Prokuroras apeliaciniame skunde taip pat prašo iš dalies patenkinti... 129. 33.2. Nukentėjusysis M. R. apeliaciniame skunde prašo jo pareikštą byloje... 130. 33.2.1. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama... 131. 33.2.2. Pažymėtina, kad, sprendžiant neturtinės žalos dydžio klausimą,... 132. 33.2.3. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad nuteistieji bendrais veiksmais... 133. 33.3. Baudžiamojoje byloje 212,23 eurų civilinis ieškinys, pateiktas... 134. 33.4. Tenkintinas ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus... 135. 33.5. Byloje iš dalies tenkinamas ir AB „( - )“ pateiktas 474,13 eurų... 136. 34. Dėl advokato darbo apmokėjimo.... 137. 34.1. Nukentėjusiojo atstovas apeliacinės instancijos teisme pateikė... 138. 34.2. Kita vertus, iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad bylą... 139. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1... 140. Vilniaus apygardos teismo 2017 m. kovo 20 d. nuosprendį pakeisti.... 141. Nustatyti pagal BK 284 straipsnio 1 dalies kaltinimą, kad „nuteistieji G.... 142. Panaikinti nuosprendžio dalį, G. G., D. G. ir A. G. išteisinti pagal BK 135... 143. G. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2... 144. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 145. D. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2... 146. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 147. A. G. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 135 straipsnio 2... 148. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, bausmę,... 149. Nukentėjusiojo M. R. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti... 150. Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai.... 151. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį... 152. AB „( - )“ civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti solidariai... 153. Panaikinti nuosprendžio dalį, kuria iš G. G., D. G., A. G. solidariai... 154. Išieškoti solidariai iš G. G., D. G., A. G. 2 400 (du tūkstančius keturis... 155. Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....