Byla 1-992-1033/2019

1Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas Bužinskas, sekretoriaujant Akvilei Nemanienei, Sandrai Biziulevičienei, dalyvaujant prokurorei Jekaterinai Abbakumovai, kaltinamajam S. U., kaltinamojo gynėjui advokatui Aivarui Alimui, nukentėjusiems ir civiliniams ieškovams E. M., E. Č., J. F., M. F., L. V.,

2viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. U., a. k. ( - ), gimęs ( - ), Lietuvos Respublikos pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, gyvenantis ( - ), neteistas,

3kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178 straipsnio 1 dalį (1 veika), 182 straipsnio 1 dalį (4 veikos), 202 straipsnio 1 dalį (1 veika), 300 straipsnio 1 dalį (2 veikos).

4Teismas

Nustatė

5S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2014-12-13, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. M. į namus, esančius ( - ), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name visiškai įrengti du vonios kambarius, pasirašė su E. M. 2014-12-13 būsto remonto sutartį ir šios sutarties 2015-01-03 pakeitimą, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės - visiškai įrengti du vonios kambarius neįvykdys, iš E. M. už pažadėtus darbus grynaisiais paėmė: 2014-12-13 - 500 Lt (144,81 eurų) avansą, 2014-12-15 - 1000 Lt (289,62 eurų), 2014-12-19 - 150 Lt (43,44 eurų), iš kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurą, 2014-12-24 - 652 Lt (188,83 eurų) ir 162 Lt (46,92 eurų), iš kurių – 100 Lt (28,96 eurų) už kurą ir 62 Lt (17,96 eurų) medžiagoms pirkti, 2014-12-31 - 550 Lt (159,29 eurų), 2015-01-03 - 172 Lt (49,81 eurų), iš kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurą, 2015-01-08 – 777,60 Lt (225,21 eurų), iš kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurą, 2015-01-13 – 863,85 Lt (250,19 eurų), iš kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurą ir 113,85 Lt (32,97 eurų) medžiagoms pirkti, 2015-01-21 – 690,27 Lt (199,92 eurų), iš kurių 100 Lt (28,96 eurų) už kurą, 2015-01-29 - 50 eurų, 2015-01-30 bankiniu pervedimu gavo 40 eurų, tačiau savo įsipareigojimų įrengti du vonios kambarius neįvykdė, gavęs iš užsakovės E. M. iš viso 1688,04 eurų, nuo jos pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - E. M. priklausantį 1688,04 Eur turtą (pinigines lėšas), t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

6Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2015-09-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas E. Č. į namus, esačius ( - ), Vilniaus rajone, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai šiame name suremontuoti du kambarius, pasirašė su E. Č. 2015-09-14 ir 2015-09-18 būsto remonto sutartis, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyse numatytos prievolės neįvykdys, iš E. Č. už pažadėtus darbus paėmė: 2015-09-18 - 550 eurų ir 600 eurų, 2015-09-25 - 550 eurų, tačiau savo įsipareigojimų suremontuoti kambarius neįvykdė, gavęs iš užsakovo E. Č. iš viso 1700 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau nei už 600 Eur sumą, pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – E. Č. priklausantį 1100 eurų vertės turtą (pinigines lėšas), t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

7Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip 2016-03-10, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas M. F. į butą, esantį ( - ) Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name suremontuoti vieną kambarį, pasirašė su J. F. 2016-03-10 būsto remonto sutartį, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – suremontuoti kambarį neįvykdys, iš J. F. už pažadėtus darbus paėmė: 2016-03-10 - 100 eurų avansą, 2016-03-20 - 400 eurų, 2016-03-25 - 500 eurų, 2016-04-01 iš M. F. paėmė 500 eurų, tačiau savo įsipareigojimų įrengti vieną kambarį neįvykdė, gavęs iš užsakovės J. F. iš viso 1000 eurų, o iš M. F. - 500 eurų, nuo jų pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - J. F. ir M. F. priklausantį 1500 Eur turtą (pinigines lėšas), t. y., šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

8Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, žinodamas, kad neturi leidimo verstis būsto remonto darbais ir neturi teisės teikti tokio pobūdžio paslaugas, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017-04-14, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku atvykęs pas L. V. į namus, esančius ( - ), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name atlikti būsto apdailos darbus, pasirašė su L. V. 2017-04-14 būsto remonto sutartį, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – atlikti būsto apdailos darbus neįvykdys, iš L. V. už pažadėtus darbus paėmė 4000 eurų, tačiau savo įsipareigojimų atlikti būsto apdailos darbus neįvykdė, gavęs iš užsakovo L. V. 4000 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau, kaip už 1330 Eur sumą, nuo L. V. pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – L. V. priklausantį 2670 eurų vertės turtą (pinigines lėšas), t. y. šiais veiksmais padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje.

9Taip pat S. U. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: jis, 2017-04-14 name, esančiame ( - ), Vilniuje, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas apgaule įgyti L. V. priklausantį turtą, suklastojo tikrą dokumentą – 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį, kurioje nurodė savo vardą, tačiau nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo pavardę ir asmens kodą, o būtent, melagingai nurodė, kad jo pavardė yra „V.“, asmens kodas yra ( - ) ir pasirašydamas sutartį, melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, t. y. suklastojo tikrą dokumentą – darbų atlikimo sutartį bei šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

10Taip pat S. U. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip iki 2017-07-18, atlikdamas būsto, esančio Vilniuje, ( - ), apdailos darbus, iš šio būsto pavogė L. V. priklausančius įrankius: perforatorių „Makita“, 124,89 eurų vertės, akumuliatorinį gręžtuvą „Bosh“, 131,11 eurų vertės, ir kampinį šlifuoklį „Makita“, 64,99 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą - L. V. priklausantį 320,99 eurų vertės turtą, t. y. šiais veiksmais padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje.

11Taip pat S. U. kaltinamas tuo, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla, t. y. nuo 2014-01-01 iki 2017-07-31, pažeisdamas Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio 2002-07-02 įstatymo Nr. IX-1007 35 straipsnio „Mokesčio mokėtojo pareigos“ 2 dalies nuostatas „Nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka“, 2005-04-04 VMI prie LR FM viršininko įsakymu Nr. VA-29 „Dėl nuolatinių Lietuvos gyventojų, vykdančių individualią veiklą, įregistravimo į Mokesčių mokėtojų registrą/ išregistravimo iš Mokesčių mokėtojų registro“, nustatyta tvarka neįregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, neteisėtai vertėsi ūkine, komercine veikla – būsto remonto darbais, t. y. versliškai vykdydamas būsto remonto darbus, įstatymo nustatyta tvarka neįregistravęs savo individualios veiklos, sudarydamas būsto remonto sutartis ir žadėdamas atlikti sutartyje numatytus darbus: 2014 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2014-12-13 su E. M. pasirašė namo, adresu ( - ), Vilniuje, 2014-12-13 remonto sutartį; 2015 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2015-09-18 su E. Č. pasirašė namo, adresu ( - ), Vilniuje, 2015-09-14 ir 2015-09-18 remonto sutartis; 2016 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2016-03-10 su J. F. pasirašė buto, adresu ( - ), Vilniuje, 2016-03-10 remonto sutartį; 2017 m., ikiteisminio tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, tačiau ne vėliau, kaip 2017-04-14 su L. V. pasirašė namo, adresu ( - ), Vilniuje, 2017-04-14 remonto sutartį ir vykdė pastovią, tęstinę veiklą, kuria versdamasis 2014 metais gavo 1506,60 eurų pajamų, 2015 metais gavo 1700 eurų pajamų, 2016 metais gavo 1500 eurų pajamų, 2017 metais gavo 2220 eurų pajamų, - tokiu būdu versliškai versdamasis neteisėta ūkine, komercine veikla iš viso per 2014-2017 metų laikotarpį, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, gavo 6926,60 eurų pajamų, t. y. šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 202 straipsnio 1 dalyje.

12Taip pat S. U. kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: jis 2015-09-18 name, esančiame ( - ), Vilniuje, dėl savanaudiškų paskatų, siekdamas apgaule įgyti E. Č. priklausantį turtą, suklastojo tikrą dokumentą – 2015-09-18 būsto remonto sutartį, kurioje nurodė savo vardą, pavardę, tačiau nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą, o būtent melagingai nurodė, kad gyvena adresu ( - ), ir pasirašydamas sutartį melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, taip suklastojo būsto remonto sutartį, t. y. šiais veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

131. Dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu pagal 2014 m. gruodžio 13 d. būsto remonto sutartį.

14Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad pagal specialybę jis yra smuikų meistras, baigė mokslus Maskvoje, lankė (duom,ennys neskelbtini) studiją, taip pat mokėsi ( - ) institute. Pažymėjimo dėl apdailos ir elektros darbų neturi, nes mokėsi savarankiškai, su tėvu du namus pastatė, ( - ) 4 kambarių butą pats įsirengė, kartais jam padėjo sūnus. Butų remontai buvo tik pavieniai darbai, nebuvo jo verslas, verslo liudijimo neturėjo, ūkinės veiklos nevykdė. Jis smuikus, arfas, violenčeles restauruodavo, komercinės veiklos nevykdė, dirbo pats sau. Už styginių instrumentų remontą gaudavo centus. Nuo 2012-07-09 dirbo taksi. Jis ėmėsi būsto remonto darbų apie kuriuos išmano. Nukentėjusieji jo neklausė ar tai pagrindinis jo darbas. Kai negalėdavo atvykti dirbti, užsakovams telefonu pranešdavo, perspėdavo juos. Nesakė, kad dirbs su pagalbininku, nes jo neturėjo. Visais atvejais buvo sudaromos sutartys, pagal kurias jis dirbdavo, neturėjo planų nebaigti darbų. Nebuvo darbų, kurių pagal sutartį negalėtų atlikti. Nukentėjusiems nesakė apie savo finansinius sunkumus, taip pat nesakė dėl UAB įkūrimo, nes tam reikia pradinio kapitalo, žmonių. Nežino motyvų, kodėl nukentėjusieji apie jį taip kalba. Visus jo kontaktus nukentėjusieji turėjo ir jeigu reikėjo, galėjo susirasti, jis niekur nesislapstė. Kiek nukentėjusieji jam sumokėjo, už tiek jis darbų padarė. Jeigu nesutiko dėl darbų kokybės, galėjo kreiptis civiline tvarka. Visos sutartys buvo nutrauktos abipusiu sutarimu. Su E. M. jis pasirašė sutartį ( - ), Vilniuje dėl vonios kambario įrengimo, viską aptarė. Taip pat buvo taręsis su E. M. dėl apmokėjimo už kurą dėl važinėjimų. Remontuojamame name nebuvo vieno lango 3x2 m dydžio, buvo plėvelė. E. M. sakė, kad langas bus užkaltas ir jis galės normaliai dirbti, todėl laukė, kol bus įstatytas langas. Taip pat reikėjo laukti, kol bus atvežtos grindys į vonios kambarį. Pirmame aukšte jis statė sienelę, durų spyną keitė, taip pat halogenų lemputes keitė aplink namą. Jis perspėjo užsakovę, kad dirbs lėtai ir kruopščiai, taip ir dirbo. E. M. pradėjo šnekėti, kad jis lėtai dirba, todėl jie gražiuoju išsiskyrė. Ji žinojo jo kontaktus, kur gyvena, galėjo susirasti, jeigu reikėjo.

15Nukentėjusioji E. M. teismo posėdyje parodė, kad ji pasamdė S. U. pabaigti būsto, esančio ( - ), Vilniuje, įrengimą, sudarė su juo sutartį, patikrino dokumentus, pasas buvo geras. Pagal sutartį ji sumokėjo avansą. S. U. pradėjo darbus, tačiau darbai vyko sunkiai, kas savaitę jai liepė mokėti pinigus, sakydavo, kad čia atlyginimas, bet nieko nepadarydavo. Kilus įtarimui, ji pasakė, kad jeigu toliau taip bus, ji nemokės pinigų, nes nemato kas padaryta. Tuomet S. U. pasinaudojo psichologiniu smurtu ir pasakė, kad jeigu ji nemokės, jis viską mes ir išeis. Pusę sumos ji buvo sumokėjusi, buvo gaila prarasti pinigus, todėl mokėjo toliau. S. U. sakydavo, kad turi UAB, pasikvies darbuotojus ir per savaitę viską padarys, todėl ji vėl davė pinigų. S. U. šnekėdavo, kaip rūpinasi sūnumi, tuo sudarydamas sąžiningo žmogaus įspūdį, naudojo psichinę jėgą. Mano, kad ji buvo paveikta ir dėl to atidavė visus pinigus. Paskui S. U. pasakė, kad susirgo, susirinko daiktus ir daugiau nepasirodė. Ji sumokėjo visus pinigus, o darbai liko neatlikti. Iš visų darbų S. U. įdėjo dušo kabiną, bet nauji darbuotojai perdarė ją, nes buvo kreivai įdėta, papildomai už kabinos išlupimą reikėjo mokėti. Sienos nebuvo liestos. Ji nori atgauti pinigus iš S. U., kad būtų teisybė. Ji sumokėjo litais grynaisiais, kuriuos pavertus gaunasi eurais. S. U. pasirašinėdavo, kad pinigus gavo. Jis žadėjo atiduoti pinigus, tačiau paskui pasakė, kad nėra skolingas, nes viską padarė. S. U. paaiškinimai, kodėl nevyksta darbai būdavo tokie, kad jis turi kitų reikalų, kad kurs UAB, reikia lizingą mokėti, kad ateis ir viską padarys, bet labai daug neaiškindavo. Po S. U. pasišalinimo ji pati padarė nuotraukas jo tariamai atliktų darbų. Į ekspertus dėl darbų įvertinimo nesikreipė, nes ir taip daug pinigų prarado. S. U. savo sąskaita nesinaudojo dėl suprantamų priežasčių, todėl 40 Eur sumą ji pervedė į S. U. sūnaus sąskaitą. S. U. dirbo bute pora mėnesių. Sutartis buvo sudaryta 2014-12-13. Sutartį pateikė pats S. U., o įrašus rašė ji S. U. akivaizdoje, jis pasirašydavo, kad pinigus gavo, su sumomis sutikdavo. Sutartyje yra 12 įrašų. Pinigus mokėjo S. U. kas savaitę, nes psichologiniu teroru ją paveikė, mokėjo išvilioti pinigus. 2015-01-03 sutartis buvo pratęsta, nes ji davė laiko, kad padarytų darbus, dar juo tikėjo, kad atliks darbus. Kliūčių daryti remonto darbus nebuvo, tačiau S. U. nedirbdavo, atvažiuodavo ir sėdėdavo, kaimynai taip sakė. Langai name buvo. Vietoje vieno lango buvo įstatyta plokštė, ji buvo aplipdyta ir nesudarė problemų dirbti, veikė šildytuvai, patalpoje buvo šilta. S. U. buvo sudarytos geros sąlygos dirbti. Jis nesiskundė, kad jam šalta, kad pučia vėjas ir pan. Prieš pasirašant sutartį S. U. apžiūrėjo patalpas, įvertino darbų vertę ir pasiūlė kainą, tuomet pasirašė sutartį. Ji nesiteiravo S. U. dėl kvalifikacijos, nes meistrai dažnai būna savamoksliai ir neturi pažymėjimų. Medžiagas ji pirko, su S. U. važiavo į „Senukus“, taip pat už kurą jam mokėjo. Internete pagal skelbimą S. U. susirado. Jis dirbo vienas. Kai kilo įtarimas, internete perskaitė atsiliepimus apie S. U., kad jis yra sukčius. Civilinį ieškinį (1688 Eur) ji tiksliai suskaičiavo ir prašo jį tenkinti.

16Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. davė parodymus iš esmės analogiškus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė datas, sumokėtas sumas, kitas aplinkybes. Po S. U. pasišalinimo neatlikus sutartyje numatytų darbų ji pradėjo domėtis, skaitydama atsiliepimus internete apie šį asmenį ir surado, kad jis tokiu būdu yra apgavęs daug žmonių, kad ir kitiems jis pusiau atlikdavo darbus arba imituodavo, kad atlieka, o paėmęs pinigus, nepasirodydavo. Prašo imtis priemonių S. U. nubausti, šiuo metu jo kontaktų neturi, nes per tą laiką jis seniai pakeitęs telefoną, kur gyvena - nežino (1 t., b. l. 18, 29).

17E. M. 2016-04-13 prašymas patvirtina, kad ji kreipėsi į prokuratūrą prašydama pradėti ikiteisminį tyrimą S. U. dėl sukčiavimo, paimant iš užsakovų pinigus ir neatliekant statybos darbų. Ji nukentėjo nuo tokių S. U. veiksmų. Taip pat žino ir yra bendravusi su kitais asmenimis, kurie nukentėjo nuo panašios S. U. veiklos (1 t., b. l. 4-5).

18Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji E. M. pateikė 2014-12-13 būsto remonto sutartį, kurioje po sutarties tekstu yra rankraštiniai įrašai apie sumokėtus pinigus ir S. U. parašas, kad pinigus gavo. Iš įrašų matyti, kad laikotarpiu nuo 2014-12-13 iki 2015-01-30 įskaitytinai E. M. sumokėjo S. U. už darbą (perskaičiavus litus į eurus) 1463,34 Eur, už kurą - 173,77 Eur, už medžiagas – 50,93 Eur, iš viso 1688,04 Eur. 2014-12-13 sutartimi S. U. įsipareigojo už 4700 Lt (kas atitinka 1361,21 Eur) sumą atlikti būsto remonto darbus objekte ( - ) terminu nuo 2014-12-13 iki 2015-01-18 bei perduoti atliktus darbus užsakovei, taip pat susitarė, kad jis atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus. Sutartyje nėra nurodyti S. U. kontaktai (gyvenamosios vietos adresas, telefono numeris, elektroninio pašto adresas), nurodyta tik vardas, pavardė ir asmens kodas (1 t., b. l. 32-34).

192015-01-03 sutartimi buvo pakeista 2014-12-13 būsto remonto sutartis ir šalių susitarta, kad S. U. darbas yra 1 ir 2-o sanitarinių mazgų pilnas įrengimas – sienų, lubų pabaigimas, paruošimas, klijavimas plytelėmis, santechnikos prijungimas (dušo kabinų, praustuvių ir klozetų po vieną kiekviename aukšte), durų įdėjimas. Nustatomas naujas darbų pabaigos terminas – 2015-02-04. Šioje sutartyje taip pat nenurodyti S. U. kontaktai (1 t., b. l. 35).

20E. M. pateiktos 2015-02-28 fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal pasirašytas sutartis (1 t., b. l. 6-13).

21Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apgaule savo ar kitų naudai įgijo svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengė turtinės prievolės arba ją panaikino. Už šią nusikalstamą veiką asmuo gali būti baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki trejų metų.

22Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas arba teisės į turtą įgijimas apgaule. Teismų praktikoje nustatyti šie apgaulės kriterijai: objektyvios tiesos iškraipymas; tikslas – suklaidinti nukentėjusįjį (lemti nukentėjusiojo klaidą); tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Svetimas turtas gali būti įgyjamas ir civilinių sutarčių pagrindu, tačiau civilinių sutarčių pagrindu teisė įgyjama teisėtai, kai sutarties sudarymo momentu šalys išreiškia savo tikrąją valią. Tuo tarpu sukčiavimo, kaip nusikaltimo atveju, turtas ar teisė į jį įgyjama neteisėtai panaudojus apgaulę prieš turto savininkus, teisėtus jų valdytojus ar asmenis, kurių žinioje yra turtas, ir šių asmenų suklaidinimas turi lemiamą įtaką jų apsisprendimui dėl turto perleidimo kitam asmeniui. Viena iš apgaulės formų yra piktnaudžiavimas pasitikėjimu, t. y. kai kaltininkas BK 182 straipsnyje numatytas veikas (pvz., paimamas avansas už darbus, kurių kaltininkas neketina atlikti) padaro piktnaudžiaudamas tarp jo ir turto savininko susiklosčiusiais pasitikėjimo santykiais (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-159/2005, 2K-335/2010, 2K-389/2013, Nr. 2K-7-47-895/2016, 2K-215-303/2017).

23Sukčiavimas gali pasireikšti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam nenaudingą sandorį ir tokiu būdu užvaldant svetimą turtą ar įgyjant svetimą turtinę teisę. Esminiai sukčiavimo, kaip nusikalstamos veikos, požymiai, skiriantys jį nuo civilinio delikto, yra šie: 1) kaltinamo asmens naudota apgaulė turėjo esminę reikšmę turto savininkų, teisėtų valdytojų ar asmenų, kurių žinioje yra turtas, apsisprendimui dalyvauti žalingame sandoryje, 2) kreditoriaus galimybių atkurti savo pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis apsunkinimas arba panaikinimas (pvz., be teisėsaugos institucijų pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens, sandoris sąmoningai sudarytas taip, kad vėliau būtų neįmanoma įrodyti jo tikrojo turinio, padaryti problematišką pažeistos teisės atkūrimą, asmuo skolinosi nuslėpdamas esminę informaciją apie didelę skolų naštą bei nemokumą, slapstosi ir pan.) (kasacinės nutartys Nr. 2K-224/2008, 2K-133/2010, 2K-309/2013, 2K-314/2014). Sukčiavimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kai kaltininkas suvokia, kad jis esmingai klaidina kitą asmenį (turto savininką), pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, pateikdamas suklastotus dokumentus ir pan., numato, kad dėl jo veiksmų kitas asmuo patirs turtinę žalą, o jis sau ar kitam asmeniui gaus turtinės naudos, ir to nori. Asmuo gali būti suklaidinamas dėl bet kokių aplinkybių ar faktų, susijusių su turto, turtinės teisės perleidimu kaltininkui arba jo turtinės prievolės panaikinimu. Subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas ne vien remiantis kaltininko parodymais, bet ir objektyviais (išoriniais) bylos duomenimis: pagal asmens atliktus veiksmus, jų pobūdį, intensyvumą, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuriai esant šie veiksmai buvo padaryti, ir kt. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-255/2012, 2K-7-322/2013, 2K-P-1/2014, 2K-7-27-746/2015, 2K-7-176-303/2015, 2K-303-507/2016).

24Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei juos įvertinęs BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai name, esančiame ( - ), Vilniuje, įrengti patalpas, 2014-12-13 pasirašė su E. M. sutartį ir 2015-01-03 sutarties pakeitimą dėl darbų atlikimo, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės neįvykdys, iš E. M. paėmė 1463,34 Eur už darbą, 173,77 Eur už kurą ir 50,93 Eur už medžiagas, iš viso 1688,04 Eur (litus perskaičiavus į eurus), tačiau savo įsipareigojimų atlikti darbus iki sutartyje nurodyto termino (2015-02-04) neįvykdė, gavęs iš užsakovės E. M. 1688,04 eurų iš darbo objekto pasišalino ir pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - E. M. priklausantį 1688,04 eurų vertės turtą (pinigines lėšas). Nors S. U. savo kaltės nepripažino, nurodė, kad jis atliko darbus pagal sumokėtus pinigus, dirbo lėtai, kruopščiai, bet kokybiškai, reikėjo laukti, kol bus įstatytas langas ir atvežtos grindys, dirbo kitus darbus, niekur nesislapstė, užsakovė žinojo, kur jis gyvena, jie išsiskyrė gražiuoju, tačiau tokius jo parodymus paneigia byloje esantys duomenys: nukentėjusios E. M. parodymai, jos pareiškimas prokuratūrai dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo S. U., 2014-12-13 pasirašyta sutartis ir 2015-01-03 jos pakeitimas, fotonuotraukos iš S. U. remontuotų patalpų, kita bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo netikėti nuoseklias nukentėjusios E. M. parodymais bei juos pagrindžiančiais rašytiniais įrodymais. Tuo tarpu kaltinamojo S. U. parodymai yra prieštaringi ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių. S. U. paaiškinimus, kodėl jis negalėjo dirbti ir, kad atliko darbus kiek jam buvo sumokėta, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę versiją, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

25Byloje nustatyta, kad E. M. susirado S. U. pagal skelbimą internete dėl atliekamų būsto remonto darbų. E. M. susisiekus su S. U. telefonu, jie susitiko ir S. U., apžiūrėjęs darbo objektą ( - ), Vilniuje, įvertinęs darbų apimtį bei vertę, pasiūlė E. M. palankią darbų atlikimo kainą ir terminą, dėl ko ji sutiko su pasiūlymu ir pasirašė 2014-12-13 būsto remonto sutartį. Tačiau, kaip matyti iš nukentėjusios E. M. parodymų, darbai praktiškai nevyko, rezultato nesimatė, buvo tik prašoma mokėti atlyginimą kas savaitę, nors niekas nebuvo padaryta. S. U. ją ramindavo, kad viską padarys, jeigu reikės pasitelks į pagalbą UAB ir kitus asmenis, tačiau jokia pagalba nesinaudojo, sugalvodavo įvairių priežasčių nedirbti. Pažymėtina, kad byloje nėra įrodymų, jog S. U. turėtų įmonę, kad su juo dirbų pagalbiniai darbininkai ir pan., todėl akivaizdu, kad E. M. jis klaidino nurodydamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir taip ją įtikinėdamas, kad darbai tiek apimties, tiek terminų atžvilgiu bus padaryti. Nukentėjusioji patvirtino, kad visos salygos dirbti S. U. buvo sudarytos, patalpoje buvo veikiantys šildytuvai, langai buvo įdėti, o vienas langas kitoje patalpoje, ne ten kur S. U. dirbo, buvo užkaltas plokšte ir vėjas nepūtė. Tuo metu S. U. darbo sąlygomis neisiskundė. Nukentėjusios kaimynai matė, kad S. U. tik atvažiuodavo ir nieko nedarydavo. Nuo darbų pradžios 2014-12-13 iki 2015-02-04, t. y. per beveik per du mėnesius S. U. neatliko sutartų darbų, net nepadarė nieko ženklaus, ką patvirtina E. M. parodymai ir į bylą pateiktos fotonuotraukos. Kaip nurodė nukentėjusioji, S. U. padarė vieną darbą – pastatė dušo kabiną, bet ir šį darbą reikėjo perdaryti iš naujo, nes buvo nekokybiškai atlikta, todėl ji patyrė papildomus nuostolius. Taigi akivaizdu, kad S. U. būsto remonto sutartį sudarė su E. M. ne tam, kad sukurtų civilinius santykius ir vykdytų savo prievoles, o panaudojo, kaip apgaulės priemonę, įtraukiant E. M. į jai nenaudingą sandorį ir taip ją susaistant įsipareigojimu mokėti jam pinigus už tariamai atliekamą darbą. Be to iš bylos aplinkybių galima daryti išvadą, kad S. U. pateikė pasirašyti sutartį ne vien siekdamas įtraukti užsakovę į jai žalingą sandorį, bet ir siekdamas įgauti E. M. pasitikėjimą, sudaryti gero ir patikimo specialisto įvaizdį, ko pasekoje, piknaudžiaudamas pasitikėjimu, reikalavo mokėti atlyginimą už darbus, kurių realiai nedirbo. Tai, kad S. U. įsipareigojimų pagal sutartį nevykdė, o tik vilkino laiką ir imitavo darbą iš dalies patvirtina ir jo paties parodymai, kad jis negalėjo dirbti, nes nebuvo vieno lango, taip pat laukė, kol bus atvežtos grindys į vonios kambarį, kad jis užsiėmė kitais darbais - keitė durų spyną ir lemputes aplink namą, kad dirbo lėtai ir kruopščiai ir pan. Iš 2014-12-13 sutarties įrašų matyti, kad už darbą S. U. gavo 1463,34 Eur sumą, kuri yra beveik 30 kartų didesnė nei suma medžiagoms pirkti (50,93 Eur), o tai irgi parodo, kad darbai realiai nevyko. Kaip nurodė nukentėjusioji E. M., ji tikėjosi, kad darbų vykdytojo pareigas pagal sutartį S. U. įvykdys ir juo pasitikėjo, todėl avansu mokėjo pinigus, bijojo nutraukti sutartį. Aplinkybę, kad S. U. žinojo ir suprato, jog nevykdys sutarties parodo ir tai, kad jis nenurodė savo kontaktų (adreso, telefono, el. pašto), tuo apsunkindamas jo suradimą, dokumentų įteikimą, galimą patraukimą atsakovu civilinėje byloje, kadangi nenurodžius adreso, neaišku, kur reikia siųsti procesinius dokumentus. Be to atsakovo gyvenamoji vieta turi įtakos bylos teismingumui, nes pagal bendrą taisyklę ieškinys pareiškiamas pagal atsakovo gyvenamąją vietą. Nors S. U. nurodė, kad E. M. žinojo, kur jis gyvena, tačiau tokių duomenų byloje nėra, ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji nurodė, jog nežino, kur S. U. gyvena. Tai buvo viena iš priežasčių dėl ko ji kreipėsi į prokuratūrą dėl S. U. suradimo ir ikiteisminio tyrimo pradėjimo. Taip pat nurodė, kad jos turimomis žiniomis yra daugiau asmenų, nukentėjusių nuo S. U. panašios veiklos. Tai, kad E. M. tuo metu žinojo jo telefono numerį, dar nereiškia, kad galėtų lengvai S. U. surasti, nes telefonu jis gali neatsiliepti, išjungti ar pasikeisti numerį. Pagal telefono numerį nustatyti asmens buvimo vietą gali tik teisėsaugos institucijos, o ne privatus asmuo.

26Sprendžiant dėl S. U. gebėjimo atlikti būsto remonto darbus pažymėtina, kad byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad S. U. yra kvalifikuotas būsto remonto darbų specialistas. Pats kaltinamasis nurodė, kad jis yra smuikų meistras, o remontuoti būstus išmoko savarankiškai, tačiau kokio lygio yra jo kvalifikacija ir gebėjimai atlikti būsto remonto darbus neaišku. S. U. neginčija, kad gavo pinigus iš E. M., savo parašu patvirtino, jog pinigus paėmė, tačiau teigia, kad visus darbus atliko. Jei tikėti tokiais S. U. paaiškinimais, tuomet pagal 2014-12-13 sutarties 3.2.5 punktą jis turėjo organizuoti darbų priėmimą ir perdavimą užsakovui, tačiau to nepadarė. Nuotraukos patvirtina, kad darbų jis neatliko. Paėmęs iš E. M. pinigus pasakė, kad susirgo ir, vienašališkai nusprendęs, jog sutartį įvykdė, pasišalino iš darbo objekto ir daugiau nepasirodė.

27Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniai teisiniai santykiai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu bei iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Todėl apgaulė įtraukiant asmenį į sandorį ir jau šio sandorio metu turint tyčią nevykdyti prievolės, nevykdyti pasirašytos sutarties ir pasipelnyti yra baudžiamosios atsakomybės taikymo kriterijus. Dėl to, tais atvejais, kai padaryta veika susijusi su tam tikros turtinės prievolės nevykdymu, svarbiomis aplinkybėmis, rodančiomis nusikalstamą padarytos veikos pobūdį, laikoma tai, kad kaltininko naudota apgaulė buvo esminė nukentėjusiojo apsisprendimui dalyvauti jam žalingame sandoryje (kasacinės nutartys Nr. 2K-133/2010, 2K-23/2004, 2K-113/2004, 2K-161-696/2017, 2K-215-303/2017).

28Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad S. U. sutartį su E. M. sudarė iš anksto suvokdamas, kad įsipareigojimų pagal sutartį nevykdys ir darbų neatliks, t. y. nesiekė sukurti civilinius santykius, o sutartį panaudojo, kaip apgaulės priemonę E. M. suklaidinti. Kaip bus matyti iš kitų epizodų, S. U. sudarinėjo sutartis ir su kitais nukentėjusiais, taigi veikė pagal tam tikrą pasirinktą sukčiavimo modelį. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad S. U. apgaulės būdu iš nukentėjusios E. M. gavo 1688,04 Eur sumą iš anksto žinodamas, kad savo įsipareigojimų pagal sutartį nevykdys, todėl jo veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto sukčiavimo sudėtį ir yra kvalifikuoti teisingai.

292. Dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu pagal 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytas būsto remonto sutartis.

30Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. rugsėjį sudarė sutartį su E. Č., dėl patalpų ( - ) remonto, tarėsi dėl vieno kambario, paskui dėl kito. Tvarkė du kambarius. Problema iškilo dėl šuns, nes užsakovas paleisdavo kieme šunį ir tai jam trukdė dirbti, todėl su užsakovu išsiskyrė. Paskui E. atvažiavo pas jį į namus ir paprašė, kad sugrįžtų. Jis sugrįžo ir toliau dirbo, bet E. pasakė, kad šuns daugiau nekankins uždarinėdamas rūsyje ir, kad reikia baigti darbus. Ant sutarties adresą ne jis užrašė. Sutartyje nėra numatytas adresas, yra asmens kodas, vardas, pavardė. Nežino, iš kur E. Č. paėmė adresą ( - ). Jis tokio adreso nesakė, nežino kas adresą įrašė, tik apklausoje įrašą pamatė. Adreso nenurodydavo sutartyse, nes užsakovas neprašydavo. Jo sutarties egzempioriuje adresas nėra nurodytas. E. Č. jam sumokėjo 1700 Eur ir jis sutartyje pasirašė, kad gavo pinigus. Jis atliko darbus už sumokėtus pinigus. Dėl verslo liudijimo neatsimena, kad E. Č. būtų sakęs. Elektroniniame laiške, kur nurodyta pavardė U., yra rašybos klaida. Sutartyje teisingai nurodyta jo pavardė U.. Paštas yra teisingas jis ir dabar veikiantis. Jis gerai atliko elektros darbus, niekas nenustatė, kad yra brokas. Pagal nuotraukas (1 t., b. l. 45-46) nepanašu, kad tai jo darbas dėl laidų sujungimo. Jie su E. išsiskyrė abipusiu sutarimu, baigė darbus ir išvažiavo. E. žinojo, kur jis gyvena, galėjo skambinti jeigu reikėjo. Kai pasirašinėjo sutartį, norėjo pabaigti darbus, jam pačiam yra įdomus galutinis rezultatas, bet E. pasakė, kad reikia užbaigti darbus. Jis buvo padaręs atliktų darbų fotonuotraukas, tačiau nuotraukų neišsaugojo.

31Nukentėjusysis E. Č. teismo posėdyje parodė, kad jis norėjo suremontuoti namus ( - ). Internete per skelbiu.lt rado skelbimą ir susisiekė su S. U., kuris apžiūrėjęs patalpas pasakė kainą. Pradžioje susitarė dėl vieno kambario remonto, pasirašė sutartį. Po pirmos savaitės susitarė dėl antro kambario ir vonios remonto. S. U. iš karto paprašė 330 Eur, o atidirbęs savaitę paprašė dar pinigų. S. U. dirbo, davė jam užstatą, bet antro kambario nepradėjo. Pirmame kambaryje išrinko sienas, nupirko jam medžiagas, bet paskui paaiškėjo, kad jos netinkamos darbams. S. U. išrinko kambarį, pradėjo darbus daryti ir paprašė 600 Eur, paskui pradėjo slapstytis, teisindamasis, kad reikia kažką pastatyti dėl papildomų pinigų, nes jis (E. Č.) jam mažai moka. Jis paprašė S. U. parodyti verslo liudijimą ir šis pažadėjo atvežti, tačiau neatvežė. Jis turi šunį, kurį uždarydavo rūsyje, kai S. U. turėjo dirbti, nes buvo sakęs, kad bijo šuns, tačiau S. U. neatvažiuodavo dirbti. Kai S. U. pradėjo slapstytis, paprašė pasakyti savo gyvenamąją vietą, kad įrašytų į sutartį, tačiau S. U. nenorėjo sakyti, apie 10 minučių aiškinosi, kam reikalingas adresas, paskui S. U. pasakė, kad gyvena ( - ). Jis (E. Č.) šį adresą įrašė į sutartį savo ranka, bet kai nuvažiavo S. U. ieškoti, ten jis negyveno. Tuomet pradėjo jo ieškoti. S. U. visą laiką sakė, kad jam reikia pinigų, nes nuomojasi įrankius, kad vaikui reikia duoti ir pan. Jis nuėjo į įmonę ( - ) ir sužinojo, kad S. U. įmonei yra skolingas. Ten jam pasakė S. U. adresą ( - ). Pamatė, kad tokios gatvės Vilniuje nėra, o artimiausia ( - ). Vieną vakarą ( - ) palaukęs pamatė S. U. ir paklausė, kodėl jis slapstosi, ilgai kalbėjosi, kol S. U. sutiko tęsti darbus. Po dviejų dienų jis atėjo, išrinko antrą kambarį, pasakė, kad visus darbus baigė, kad nieko neskolingas ir išvažiavo. Pagal sutartį reikėjo apšildyti du kambarius, vieną kambarį reikėjo perskirti siena ir padaryti du kambarius. S. U. pirmame kambaryje išrinko sienas, pritvirtino profilius, apšildė sienas iš vidaus, sudėjo elektros instaliaciją, bet trūko palangės, radiatoriaus nebuvo. Kai S. U. dingo, jis pradėjo žiūrėti kas S. U. buvo padaryta. Išrinko gipso kartono lakštus ir pamatė, kad laidai sujungti bet kaip. Visą jo remontą turėjo išardyti ir iš naujo perdaryti. Teko samdyti kitą įmonę, kuri iš naujo viską perdarinėjo. Jis parašė S. U. laišką su nuotraukomis, kad gražintų pinigus, taip pat surado informacijos apie jį internete. S. U. savo laiške, kai siuntė sutartį, buvo pasirašęs S. U., tačiau pagal šią pavardę internete nieko nerado. Kai pasirašinėjo sutartį, jis buvo paėmęs S. U. pasą, patikrino asmens kodą, tačiau pavardės nepatikrino. Jeigu būtų teisingai pavardė parašyta, būtų jo nesamdęs. S. U. jam atsiuntė sutartį ir jis, atrodo, ją atspausdino, gerai neprisimena. Paskui sutartį kartu surašė ranka. Jam (E. Č.) buvo padaryta žala, turėjo daug išlaidų, didelę dalį medžiagų reikėjo išmesti, nebuvo galima daugiau jų panaudoti, todėl savo civilinį ieškinį palaiko. Pradžioje jis kreipėsi į policiją, ten pasakė kreiptis civilinio proceso tvarka, bet perskaitė internete, kad žmonės bandė kreiptis ir pinigų neatgauna. Akivaizdu, kad žmogus sukčiauja, visiems yra skolingas, negauna jokių legalių pajamų, todėl, kad negaištų laiko nesikreipė civiline tvarka, o inicijavo tyrimą policijoje. Pažymi, kad S. U. dirbo vangiai, nekokybiškai, reikėjo jį raginti dirbti greičiau, rodyti, kur taisyti darbus. Mokėjo jam tol, kol dar matėsi kažkoks progresas, o paskui mokėjo, nes S. U. įtikindavo, kad viską padarys, kad jam reikia pinigų vaikui važiuoti sportuoti, lizinguojamai mašinai, už pasiskolintus įrankius sumokėti ir pan. Be to, mama jį įkalbėdavo sumokėti S. U., nes juo pasitikėjo. Paskutinis mokėjimas buvo 2015-09-25. S. U. pasiteisindavo, kodėl nedirba, sakydavo, kad serga, kad turi papildomai kitur dirbti, nes jam mažai moka, paskui sakydavo, kad už sumokėtus pinigus jau atidirbo arba nekeldavo ragelio. Jis klausė S. U. dėl pagalbininkų, ir šis sakė, kad turi, tačiau tik vieną kartą buvo atvykę. Visus S. U. darbus vertina nuliui, nes buvo išmestos statybinės medžiagos, viskas buvo perdaroma, sumokėti pinigai už perdarymą, buvo išlaidų dėl spynų keitimo, nes bijojo, kad S. U. gali turėti pasidaręs rakto kopiją, todėl turėjo daug nuostolių. S. U. per tris savaites realiai padarė darbų gal už 100 Eur – išgriovė kambarius. S. U. pretenzijų, kodėl nevyksta darbai nereiškė, sakė, kad trūksta pinigų, todėl papildomai uždarbiauja. Vėliau sakė, kad negali dirbti, nes bijo šuns. Kai taip pasakė, jie visą dieną laikė šunį rūsyje. S. U. eiti į rūsį nereikėjo. S. U. iš viso jis sumokėjo 1700 Eur grynais, o nuostolis siekė 2500 Eur. Už 1700 Eur turėjo būti padarytas remontas pirmame kambaryje, viskas apšildyta, nudažytos sienos ir antro kambario pusę, o S. U. už tuos pinigus padarė pusę darbų pirmame kambaryje, 5 procentus darbų antrame kambaryje, bet visi darbai buvo nekokybiškai padaryti. Nuotraukose matyti toks butas, kokį nesuremontavęs paliko S. U.. Net šiukšlių neišnešė. Nuotraukos puikiai parodo, kiek darbų jis atliko. S. U. pagal kažkokią schemą vykdė savo veiklą, kad kuo daugiau ištraukti pinigų ir pasišalinti, todėl norėtų, kad jis būtų nubaustas maksimaliai pagal įstatymus, kad daugiau to nedarytų. Iš tikrųjų yra daugiau nukentėjusiųjų dėl S. U. darbo.

32Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Č. davė parodymus iš esmės tokius pačius, kaip teisme, tik detaliau nurodė datas, pinigų sumas ir kitas aplinkybes (1 t., b. l. 57, 59).

33E. Č. 2017-01-31 pareiškimas patvirtina, kad jis kreipėsi į prokuratūrą, nes nukentėjo nuo S. U. veiksmų. Pareiškime nurodė, kad iš internete paskelbto skelbimo sužinojo, jog S. U. atlieka remonto darbus. Susisiekė skelbime nurodytu telefono numeriu su S. U., susitiko, aptarė darbo sąlygas ir susitarė, kad pasirašius sutartį jis pradės darbus. Sutartį S. U. atsiuntė el. paštu, pasivadinęs S. U.. Patikrinęs šią pavardę nieko blogo nerado. Pasirašant sutartį jis paparašė S. U. pateikti verslo liudijimą ar kitą dokumentą, tačiau S. U. su savimi jo neturėjo ir vėliau nepateikė. Sutarė remonto darbų kainą už 2500 Eur, reikėjo suremontuoti tris kambarius. Po sutarties pasirašymo S. U. įnirtingai reikalavo apmokėti kuo daugiau į priekį, o patys darbai vyko labai lėtai ir nekokybiškai. Vėliau S. U. nebekėlė ragelio, patikrinus jo nurodytą adresą, jis ten negyveno. S. U. sąmoningai nurodė neteisingą adresą, reikalavo pinigų apgaule, nes darbai buvo neatlikti iki galo, o atlikti darbai buvo nekokybiški. S. U. sumokėjo 1700 Eur. Pradėjęs ieškoti S. U. sužinojo, kad tokiu pačiu būdu nuo jo yra nukentėję ir daugiau žmonių ir jis turi piniginių įsiskolinimų. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą dėl sukčiavimo (1 t., b. l. 36).

34E. Č. pateikti elektroniniai laiškai susirašinėjant su S. U. patvirtina, kad S. U. 2015-09-12 iš savo el. pašto ( - ) atsiuntė sutartį ir save pristatė U. pavarde (1 t., b.l. 39-42).

35Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad nukentėjusysis E. Č. pateikė 2015-09-14 ir 2015-09-18 sudarytas būsto remonto sutartis, pagal kurias S. U. įsipareigojo už 2500 eurų atlikti būsto remonto darbus (1 t., b.l. 49-53).

36Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos 2015-09-14 ir 2015-09-18 būsto remonto sutartys. Iš 2015-09-18 būsto remonto sutarties matyti, kad antrame lape, teksto gale, po eilute „Vykdytojas“ yra parašyta „S. U.“, žemiau yra parašas, o po parašu yra parašytas adresas „( - )“ (1 t., b.l. 50-51, 54-55).

37Taip pat iš 2015-09-18 būsto remonto sutarties matyti, kad darbų kaina yra 1500 Eur, darbų pradžia 2015-09-18, pabaiga - 2015-10-01. Sutartyje vykdytoju nurodytas S. U., įrašytas jo asmens kodas. Sutarties paskutinio lapo kitoje pusėje yra rankraštiniai įrašai, patvirtinantys, kad S. U. 2015-09-18 gavo 550 Eur ir 600 Eur, 2015-09-25 gavo 550 Eur, iš viso 1700 Eur. 2015-09-14 sudarytoje būsto remonto sutartyje įrašų apie gautas pinigų sumas nėra. Šios sutarties darbų kaina nurodyta 1000 Eur, darbų pradžia 2015-09-14, darbų pabaiga 2015-10-01. Abiejų sutarčių darbo objekto adresas nurodytas ( - ). Sutarčių 3.2 punkte numatyti vykdytojo įsipareigojimai: laiku atlikti sutartimi numatytą darbą, informuoti užsakovą apie darbo pabaigą ir galimybę perduoti darbą, organizuoti darbo priėmimą ir perdavimą užsakovui, taip pat vykdytojas atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus (1 t., b. l. 50-51, 52-53).

38E. Č. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal pasirašytas sutartis. Taip pat iš nuotraukų matyti darbų kokybės fragmentai (elektros laidų sujungimai, apšiltinimo medžiagos sudėjimas ir kt.) ir, kad yra neatlikta didelė darbų dalis (1 t., b. l. 43-48).

39S. U. pateikta UAB laikmena su fotonuotraukomis iš pas E. Č. remontuotų patalpų patvirtina, jog būsto remonto darbai nebuvo baigti, neatlikta didelė darbų dalis (2 t., b. l. 110).

40Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai name, esančiame ( - ), Vilniaus r. sav., suremontuoti du kambarius, 2015-09-14 ir 2015-09-18 pasirašė su E. Č. būsto remonto sutartis dėl darbų atlikimo iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyse numatytos prievolės neįvykdys, iš E. Č. paėmęs 1700 Eur už darbą, savo įsipareigojimų atlikti darbus iki nurodyto termino (2015-10-01) neįvykdė, gavęs iš užsakovo E. Č. 1700 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau nei už 600 Eur sumą, iš darbo objekto pasišalino, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – E. Č. priklausantį 1100 eurų vertės turtą (pinigines lėšas). Nors kaltinamasis S. U. savo kaltės nepripažino šiame epizode, tačiau jo kaltę patvirtina, nukentėjusiojo E. Č. pareiškimas ir parodymai, pateiktos sutartys ir fotonuotraukos iš S. U. remontuotų patalpų, elektroninis susirašinėjimas su S. U., prisistačiusu U. pavarde, savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas, objektų apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo E. Č. parodymais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad kaltinamasis S. U. savo kaltę neigia, teigdamas, kad visus darbus, už kuriuos jam buvo sumokėta atliko, niekur nesislapstė teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Jau pirminis savęs pristatymas kita panašia pavarde (U.), savo kontaktų nenurodymas sutartyse, vėliau klaidingas adreso pasakymas, įrodo, kad jis klaidino užsakovą E. Č., slėpė nuo jo svarbią informaciją apie save bei nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl būsto remonto darbų atlikimo, o jo tikslas buvo apgaule, imituojant remonto darbus bei pasakojant įvairias istorijas dėl negalėjimo dirbti ir reikalaujant avanso, gauti iš E. Č. kuo didesnę pinigų sumą ir pasišalinti iš darbo objekto. Neteisingos pavardės (U.) ir adreso nurodymas įrodo, kad S. U. turėjo tikslą neatskleisti teisingos informacijos apie save, dėl ko E. Č. buvo įtrauktas į jam nenaudingą sandorį, buvo apsunkinta patikrinti vykdytojo patikimumą pagal atsiliepimus internete. Sutarčių 3.1.4 punkte buvo numatyta, kad turi būti apmokama vykdytojui už atliktus darbus, tačiau S. U. reikalavo sumokėti pinigus į priekį už neatliktus darbus. Praėjus 4 dienoms po 2015-09-14 sutarties pasirašymo jis išsireikalavo 1150 Eur, o 2015-09-25 – dar 550 Eur, iš viso 1700 Eur, nors už šią sumą darbų neatliko ir neperdavė užsakovui, kaip numatyta sutarties 3.2.5 punkte. E. Č. pareiškime nurodyta, kad po sutarties pasirašymo S. U. įnirtingai reikalavo apmokėti kuo daugiau į priekį, o patys darbai vyko labai lėtai ir nekokybiškai. Iš aptartų aplinkybių akivaizdu, kad sutarties sudarymo metu S. U. turėjo išankstinį ketinimą apgaulės būdu paimti iš E. Č. pinigus žinant, kad tokių darbų jis nepadarys, tai yra turėjo tikslą užsakovą E. Č. suklaidinti ir apgauti, todėl jo veiksmai peržengė civilinių santykių ribas ir jam turi būti taikoma baudžiamoji atsakomybė.

41Vertinant pas E. Č. atliktų S. U. darbų apimtį, vertę, yra sudėtinga tiksliai nustatyti kokia darbų dalis buvo atlikta, tikslūs skaičiavimai nebuvo padaryti, nėra kvalifikuoto specialisto, eksperto išvados dėl darbų kokybės, nuo būsto remonto praėjo 4 metai ir remontai yra užbaigti kitų vykdytojų, nėra galimybės patikrinti S. U. darbų kokybės, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo E. Č. parodymais, kad už 1700 Eur turėjo būti padarytas remontas pirmame kambaryje, viskas apšildyta, nudažytos sienos ir antro kambario pusė, o S. U. už tuos pinigus per tris savaites padarė pusę darbų pirmame kambaryje, 5 procentus darbų antrame kambaryje, bet visi darbai buvo nekokybiškai padaryti, buvo sugadintos medžiagos, todėl S. U. darbus vertina nuliui, realiai S. U. padarė darbų gal už 100 Eur – išgriovė kambarius. S. U. pirmame kambaryje išrinko sienas, pritvirtino profilius, apšildė sienas iš vidaus, sudėjo elektros instaliaciją, bet trūko palangės, radiatoriaus nebuvo. Kai S. U. dingo, pradėjo žiūrėti kas jo padaryta. Išrinkus gipso kartono lakštus pamatė, kad laidai sujungti bet kaip, visą remontą turėjo išardyti ir iš naujo perdaryti, teko samdyti kitą įmonę, kuri iš naujo viską perdarinėjo. Pateiktos į bylą fotonuotraukos atitinka E. Č. parodymus ir paneigia S. U. parodymus, kad jis atliko darbų už 1700 Eur. Akivaizdu, kad už šią sumą darbai nebuvo atlikti.

42Pagal 2015-09-14 sutartį S. U. įsipareigojo suremontuoti vieną kambarį už 1000 Eur, o pagal 2015-09-18 sutartį - suremontuoti kitą kambarį už 1500 Eur, bendra darbų vertė 2500 Eur. E. Č. sumokėjo S. U. 1700 Eur, todėl už šią sumą turėjo būti visiškai suremontuotas pirmasis kambarys ir pusė kito kambario. Bylos duomenys patvirtina, kad S. U. nė vieno kambario pilnai nesuremontavo. Pirmame kambaryje pagal 2015-09-14 sutartį jis atliko darbų ne daugiau nei už pusę sumos, o kitą kambarį tik išgriovė. Kadangi byloje nėra tikslių paskaičiavimų dėl S. U. atliktų darbų apimties ir kokybės, šių duomenų surinkti praėjus 4 metams nuo remonto nėra galimybės, taip pat nėra E. Č. nurodytų nuostolių paskaičiavimų, todėl, remiantis nukentėjusiojo E. Č. parodymais, fotonuotraukomis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad S. U. per tris savaites atliko darbų ne daugiau nei už gautą 600 Eur sumą (500 Eur už pirmo kambario remontą ir 100 Eur už antro kambario išgriovimą), todėl realiai E. Č. padaryta žala sudaro 1100 Eur (1700 – 600), nes ši suma buvo pasisavinta neatlikus sutartyje numatytų darbų. Dėl to teismas kaltinimą patikslina.

43Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. U. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes sukčiavimo būdu jis užvaldė svetimą – E. Č. priklausantį turtą – pinigines lėšas 1100 Eur sumai.

443. Dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytos būsto remonto sutarties su E. Č. suklastojimo.

45S. U. taip pat kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule įgyti E. Č. priklausantį turtą, suklastojo 2015-09-18 būsto remonto sutartį, kurioje nurodė tikrovės neatitinkančius duomenis apie savo gyvenamąją vietą, o būtent melagingai nurodė, kad gyvena adresu ( - ), ir pasirašydamas sutartį melagingai patvirtino, kad visi jo pateikti duomenys yra teisingi, tokiu būdu suklastojo tikrą dokumentą – būsto remonto sutartį, todėl šiais savo veiksmais kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje.

46Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar žinomai suklastotą tikrą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo ar realizavo.

47Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o objektyvieji sudėties požymiai suformuluoti kaip alternatyvūs, todėl baudžiamajai atsakomybei kilti pakanka, kad asmuo atliktų bent vieną iš BK 300 straipsnio 1dalies dispozicijoje išvardytų pavojingų veikų. Teismų praktikoje išaiškinta, kad tikro dokumento klastojimas apima veiksmus, kurie pakeičia dokumente užfiksuotos informacijos teisingumą. Tikras dokumentas gali būti suklastotas materialiai, t. y. kai kaltininkas savo veiksmais pakeičia dokumente užfiksuotą informaciją (pavyzdžiui, teksto dalies pakeitimas, nuotraukos, parašo ir kitų rekvizitų pakeitimas ir pan.) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-500/2005, 2K-805/2005), ir intelektualiai (pavyzdžiui, melagingos informacijos įrašymas į dokumentą) (kasacinės nutartys Nr. 2K-132/2008, 2K-607/2007, 2K-342/2011). Tikro dokumento suklastojimas yra ne tik tada, kai kaltininkas neteisėtai pakeičia autentiško dokumento formą ir (ar) turinį, tokiais neteisėtais veiksmais įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją ir siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą, bet ir tada, kai kaltininkas, objektyviai turėdamas teisę savo vardu surašyti, atspausdinti ar kitaip pagaminti tam tikrus dokumentus, neteisėtai savo vardu surašo, atspausdina ar kitaip pagamina tokį dokumentą, jame įtvirtindamas tikrovės neatitinkančią informaciją, arba kito asmens į dokumentą įtrauktus objektyvios tikrovės neatitinkančius duomenis patvirtina parašu, antspaudu arba kitokiu būdu, siekdamas paleisti tokį dokumentą į teisinę apyvartą kaip tikrą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-35/2011, 2K-7-2-895/2017, 2K-215-303/2017).

48Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. U. pasirašytoje 2015-09-18 būsto remonto sutartyje nebuvo nurodyta jo gyvenamoji vieta. Šis įrašas atsirado vėliau E. Č. iniciatyva. Sužinojęs iš S. U. jo nurodytą gyvenamosios vietos adresą ( - ), E. Č. savo ranka įrašė adresą sutartyje po S. U. parašu. Tačiau minėto įrašo dėl gyvenamosios vietos duomenų teisingumo S. U. savo parašu nepatvirtino ir teigia, kad nieko nežino kas ir kada šį įrašą padarė, tik apklausos metu įrašą pamatė. Pažymėtina, kad sutartį šalys sudaro abipusiu sutarimu ir savo valią patvirtina parašu, todėl vienašališkas sutarties taisymas, papildomų įrašų darymas be kitos sutarties šalies pritarimo negali sukelti kitai šaliai teisinių pasekmių. Atsižvelgiant į tai, įrašyto adreso teisingumo S. U. savo parašu nepatvirtino, šis įrašas buvo padarytas E. Č. vienašališkai, todėl negalima pripažinti, kad S. U. savo veiksmais suklastojo sutartį. Dėl to jis turi būti išteisintas, nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

494. Dėl sukčiavimo J. F. ir M. F. atžvilgiu pagal 2016 m. kovo 10 d. būsto remonto sutartį.

50Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad jis pasirašė sutartį su M. F. mama, aptarė visus darbus. Jis pasakė, kad dirba lėtai ir kruopščiai, bet prasidėjo priekaištai, kad lėtai dirba, todėl jie išsiskyrė. M. atvažiuodavo pasižiūrėti, kas ir kiek padaryta, kalbėdavosi normaliai. Nuėmus kambaryje tapetus išlindo pelėsis, kas irgi užėmė laiko. Po sutarties pasirašymo, paaiškėjo, kad yra daug papildomų darbų ir pageidavimų. Negalėdavavo iš karto visų darbų aptarti. Pamena, kad jam davė pinigus už medžiagas, jis pirko, paskui čekius jis pateikė. Tik vienas atvejis toks buvo. Jis nepabėgo iš objekto, nes viską buvo suderinęs su M. F., kuris jam pasakė palikti raktą pašto dėžutėje, kadangi pats negalėjo atvykti. Su visais užsakovais sudarydavo būsto remonto sutartis ir pagal jas dirbdavo.

51Nukentėjusysis M. F. teismo posėdyje parodė, kad reikėjo suremontuoti vieno kambario butą ( - ), Vilniuje. Vienas žmogus pasiūlė S. U. ir davė telefono numerį. Jis su mama (J. F.) susisiekė su S. U. ir sudarė rašytinę sutartį, kurią pasirašė mama. S. U. prisistatė meistru, sakė, kad sugebės atlikti buto remonto darbus ir įsipareigojo juos padaryti per 3 savaites, nieko nesakė, kad negalės atlikti darbų. Surašytą sutartį pateikė S. U., reikėjo tik pasirašyti. Jie S. U. rekvizitų netikrino, asmens dokumento neprašė. Prieš pasirašant sutartį S. U. apžiūrėjo butą, pats įvertino ir pasiūlė remonto kainą 1500 Eur, ši suma buvo tik už darbą. Remonto darbus S. U. pradėjo, tačiau iš anksto matėsi, kad darbai neina sklandžiai, problemos prasidėjo jau nuo pirmos savaitės, nesimatė ryškaus proveržio dėl remonto darbų, o trečią savaitę S. U. dingo, buto raktą paliko pašto dėžutėje. Paskambinus S. U. pasakė, kad darbų nevykdys, tačiau konkrečiai nepaaiškino kodėl. Matėsi, kad žmogus norėjo pasisavinti pinigus ir neturėjo ką pasakyti, pretenzijų jiems nereiškė. Vėliau dar bandė su S. U. susisiekti, tačiau šis nekėlė ragelio. Tą dieną, kai S. dingo, jis internete įvedė S. U. telefono numerį ir tinklapyje skundai.lt pamatė, kad buvo gal 10 skundų dėl S. U. veiklos, susijusios su būsto remontu, nukentėjusiųjų buvo labai daug. Tuomet suprato, kad S. U. dingo pasisavinęs pinigus, todėl kreipėsi į policiją. Kai S. U. pranešė, kad daugiau nedirbs, bute nebuvo sąlygų gyventi, nebuvo darbai užbaigti - plytelės nuplėštos, sienos neparuoštos, pradėta tinkuoti, bet nebaigta, grindinys nešvarios, lubos nepadarytos, tualetas, vonia irgi neužbaigti. S. U. turėjo nutinkuoti, nudažyti sienas, pakeisti lubas, grindis, išklijuoti vonioje plyteles, tačiau niekas nebuvo atlikta. Kad užbaigtų remontą jie samdė kitą meistrą, apie 90 procentų S. U. darbų reikėjo perdaryti nuo pradžių, nes jo darbai buvo nekokybiški. S. U. dirbo vienas, pašalinių asmenų nematė, mama daugiau dalyvavo, ji žiūrėjo, kaip S. U. dirba. Buvo sutarta mokėti avansu 500 Eur kiekvieną savaitę, pradžioje buvo 400 Eur avansas, paskui po 500 Eur į priekį mokėjo, 4 mokėjimai buvo daromi. Nors jis nėra remonto darbų specialistas, bet matėsi, kad darbai nevyksta, kaip norėtųsi, o pinigų S. U. reikalavo ir jie mokėjo, juo pasitikėjo. Taip pat mokėjo ir už kurą bei duodavo S. U. pinigų medžiagoms, kurių jis nuvažiuodavo ir nusipirkdavo, ko jam reikia, nes jie neturėjo automobilio. Kadangi S. U. darbų neatliko, sumokėtų pinigų negrąžino, jis kreipėsi į draudimo bendrovę „Seesam“, nes manė, kad po tokio remonto butas yra sugadintas, tačiau draudimo bendrovė nepripažino buto remonto draudžiamuoju įvykiui, draudimo išmokos nemokėjo, pasiūlė kreiptis į policiją. Minėtas butas nuosavybės teise priklauso jam su žmona, bet pažiūrėti, kaip vyksta darbai dažniau nueidavo mama J. F.. Civilinį ieškinį palaiko, nes žalos jam niekas neatlygino.

52Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. F. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė datas, sumokėtas pinigų sumas. Buto remontu buvo suinteresuota ir remontą planavo jo mama J. F., nes ketino bute apsigyventi. Sutartis dėl būsto remonto su S. U. buvo pasirašyta 2016-03-10. Sutartį pasirašė J. F. ir tą pačią dieną sumokėjo pirmąjį avansą -100 eurų, o darbus S. U. pradėjo tik 2016-03-21. Jis sumokėjo S. U. 500 Eur avansą 2016-04-01, kitus avansus (iš viso 1000 Eur) sumokėjo jo mama J. F.. Visi mokėjimai buvo grynaisiais pinigais, pavedimų per bankus nedarė. Kiekvieną kartą gavęs pinigus S. U. pasirašydavo sutartyje po žodžiu „vykdytojas“. Po paskutinės 500 Eur išmokos S. U. remonto darbų netęsė, motyvuodamas tuo, kad jam trukdoma. Iki sutartyje numatytos datos 2016-04-11 buto remontas nebuvo atliktas, S. U. sutarties sąlygų neįvykdė, gyvenamosios vietos nei sutartyje nebuvo nurodęs, nei žodžiu pasakęs (1 t., b. l. 87, 94).

53Nukentėjusioji J. F. teisme parodė, kad pirmą dieną su S. U. susitiko bute ( - ), Vilniuje, atėjo jis su sutartimi, pasakė, kad taip bus visiems ramiau. Ji pasirašė sutartį, tik neatsimena vienas ar du sutarties egzemplioriai buvo. Sutartis buvo padėta kambaryje, kur vyko remontas, ir joje S. U. pasirašydavo, kai gaudavo pinigus. Ji norėjo, kad remontas greičiau prasidėtų, davė 500 Eur medžiagoms pirkti, kartu su S. nuvažiavo į „Senukus“, bet ji parduotuvėje nebuvo, negali tiksliai pasakyti, kiek medžiagų jis nupirko. Pirmą dieną remonto nepradėjo, sakė, kad yra nedarbingas, bet pažadėjo per tris savaites suremontuoti butą. Dar sakė, kad turės padėjėją ir viską sutvarkys. Tačiau per tris savaites buto nesuremontavo, dirbo vangiai, daug rūkydavo ir vis klausinėdavao, kada ji vėl ateis į butą pasižiūrėti. Ji atėjusi matydavo, kad darbai praktiškai nevyksta, instrumentų mažai turėjo, jokio padėjėjo ji nematė. S. U. sugalvodavo įvairių priežasčių, kodėl negali dirbti, tai pirštus susižeidė pjaustydamas kopūstus, tai serga, tai pateko į avariją ir sudaužė mašiną, prašė paskolinti pinigų, bet ji atsisakė skolinti. Tuomet jis supyko, pasakė, kad nenori su ja turėti reikalų, tik su M. F. toliau tvarkys reikalus, pradėjo neatsiliepinėti į jos skambučius. Darbų kainą – 1500 Eur pasiūlė pats S. U., prieš tai apžiūrėjęs butą. Butas yra vieno kambario, 30 kv.m. ploto. Jai kaina tiko, pasirodė, kad nebrangu, be to pažadėjo greitai atlikti remontą, todėl sutiko. Dėl santechnikos darbų, vamzdynų keitimo nesitarė, S. U. asmens dokumento neprašė. Sutartį pasirašė ji, manė, jog tai rimta, kad paskui jai gali reikšti pretenzijas, todėl S. U. reikalavimu mokėjo pinigus, bijojo nutraukti sutartį ir negalėjo pagalvoti, kad ją apgauti. Gavęs pinigus S. U. pasirašydavo ant sutarties, kad gavo. Pirmą kartą ji davė 500 Eur (100 Eur ir 400 Eur) medžiagoms pirkti, jokios grąžos S. U. neatidavė, medžiagų pirko nedaug – glaisto, cemento, galėjo išleisti iki 100-120 eurų, ne daugiau. Per kelis kartus ji sumokėjo S. U. grynais 1000 eurų, tačiau S. U. buto remonto nepadarė, pinigų negrąžino. Draudimo išmoka už butą nebuvo išmokėta, nes pasakė, kad nepriklauso. Ji nori atgauti bent dalį pinigų, nes yra pensininkė ir jai sunku. Civilinį ieškinį palaiko.

54Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. F. davė iš esmės analogiškus parodymus, kaip ir teisme, tik, detaliau nurodė įvykių aplinkybes, kada ir kokias pinigines sumas sumokėjo S. U., taip pat nurodė, kad S. U. po paskutinio 500 Eur avanso sumokėjimo buto remonto darbų netęsė, o visą laikotarpį nuo 2016-03-20 iki 2016-04-01 dirbo atsainiai, nekokybiškai, nuolat jį reikėjo raginti dirbti savo darbą. S. U. savo įsipareigojimų pagal sutartį neįvykdė, buto nesuremontavo, pasišalino iš buto nebaigęs darbų, palikdamas raktą pašto dėžutėje. Jos sūnui telefonu nurodė, kad negali dirbti dėl asmeninių priežasčių. Dėl tokių S. U. veiksmų jie turėjo samdyti naujus meistrus, kurie turėjo iš naujo atlikti remonto darbus. S. U. nebuvo nurodęs sutartyje savo gyvenamosios vietos, taip pat nebuvo žodžiu pasakęs (1 t., b. l. 98).

55Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad M. F. 2016-04-06 21.36 val. pranešė, kad jis su J. F. nukentėjo nuo S. U., kuris pagal pasirašytą būsto remonto sutartį įsipareigojo suremontuoti butą ( - ), Vilniuje, tačiau paėmęs pinigus – 1500 Eur darbų neatliko ir pasišalino iš objekto raktą palikęs pašto dėžutėje. Būsto remontas liko neužbaigtas, todėl gyvenamoji vieta yra sugadinta ir netinkama gyventi. Taip pat yra žinoma, kad nuo šio asmens yra nukentėję ir daugiau žmonių (1 t., b.l. 66, 67).

56Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta 2016-03-10 sudaryta būsto remonto sutartis, kurioje po sutarties teksto yra rankraštiniai įrašai apie sumokėtus pinigus, t.y. S. U. už darbą 2016-03-20 buvo sumokėta 400 Eur, 2016-03-25 – 500 Eur, 2016-04-01 – 500 Eur. Sutarties 4.3 punkte nurodyta, kad užsakovas darbų pradžioje sumoka 100 Eur avansą nuo sutartos sumos, todėl iš viso buvo sumokėta vykdytojui S. U. 1500 Eur (1 t., b. l. 88-91).

57Taip pat iš minėtos 2016-03-10 būsto remonto sutarties matyti, kad sutartis sudaryta tarp S. U. ir J. F. dėl objekto ( - ), Vilniuje remonto. Darbų kaina - 1500 Eur, darbų pradžia 2016-03-21, darbų pabaiga 2016-04-11. Pagal 3.2 punktą vykdytojas įsipareigoja laiku atlikti sutartimi numatytą darbą, informuoti užsakovą apie darbo pabaigą ir galimybę perduoti darbą, organizuoti darbo priėmimą ir perdavimą užsakovui, taip pat atsako už atliktų darbų kokybę ir terminus (1 t., b.l. 88-89).

58M. F. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal 2016-03-10 sudarytą būsto remonto sutartį (1 t., b.l. 74).

59Draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pateikti duomenys patvirtina, kad dėl netinkamai suremontuoto buto, esančio ( - ), Vilniuje, draudimo išmoka M. F. nebuvo išmokėta, nes įvykis nepripažintas draudžiamuoju (2 t., b.l. 86-88).

60Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, atvykęs pas M. F. į butą, esantį ( - ) Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name suremontuoti vieną kambarį, pasirašė su J. F. 2016-03-10 būsto remonto sutartį, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – suremontuoti patalpas neįvykdys, iš J. F. už pažadėtus darbus paėmė: 2016-03-10 - 100 eurų avansą, 2016-03-20 - 400 eurų, 2016-03-25 - 500 eurų, 2016-04-01 iš M. F. paėmė 500 eurų, tačiau savo įsipareigojimų įrengti vieną kambarį neįvykdė, gavęs iš užsakovės J. F. iš viso 1000 eurų, o iš M. F. - 500 eurų, nuo jų pasislėpė, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą - J. F. ir M. F. priklausantį 1500 eurų turtą (pinigines lėšas). S. U. kaltę patvirtina aukščiau nurodyti įrodymai – nukentėjusiųjų J. F. ir M. F. parodymai, būsto remonto sutartis ir jos apžiūros protokolas, fotonuotraukos iš remontuoto buto, kita bylos medžiaga. Analogiškai, kaip ir pirmame epizode dėl sukčiavimo prieš E. M., kaltinamasis pasiūlydamas palankias būsto remonto salygas pasiūlė pasirašyti J. F. būsto remonto sutartį, taip įtraukdamas užsakovę į jai nenaudingą sandorį, nors pats neketino vykdyti sutarties ir šia sutartimi prisidengdamas, apgaulės būdu, klaidindamas užsakovę dėl darbų atlikimo išviliojo iš J. F. ir M. F. bendrai 1500 eurų, tačiau darbų neatliko ir pasišalino iš darbo vietos. Tai, kad S. U. neketino vykdyti sutarties patvirtina aplinkybė, kad jis nuo pat pradžios nenurodė savo adreso, pradėjęs darbus dirbo vangiai, daugiau imituodamas, kad dirba, nurodydavo įvairias priežastis, kodėl negali dirbti ir, kad jam reikia daugiau pinigų, reikalavo juos mokėti avansu, domėjosi, kada užsakovė ateis pasižiūrėti atliktų darbų, žadėjo, kad laiku padarys darbus, jeigu reikės pasikvies pagalbininką ir pan., tačiau darbų neatliko, bute nebuvo galima gyventi, gavęs avansu visą sumą 1500 Eur, daugiau objekte nepasirodė, buto raktelį paliko pašto dėžutėje. Tokie nukentėjusiojo veiksmai akivaizdžiai patvirtina, kad jis veikė apgaule prieš nukentėjusius ir juos klaidino, turėdamas tikslą – užvaldyti svetimą turtą – pinigines lėšas. Kadangi nukentėjusieji nežinojo, kur S. U. gyvena, nebuvo nurodytas jo adresas sutartyje, todėl negalėjo tinkamai įgyvendinti savo teisių civilinio proceso tvarka, todėl aukščiau nurodytų aplinkybių visuma patvirtina, kad S. U. veikoje yra visi sukčiavimo sudėties požymiai, jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 182 straipsnio 1 dalį, nes apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą.

615. Dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu pagal 2017 m. balandžio 14 d. būsto remonto sutartį.

62Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad L. V. jį susirado, kaip elektriką, reikėjo automato skydelį sumontuoti, sudėti dėžutes. Jis baigė surinkti automato dėžutę ir L. V. pasiūlė dekoratyvinį akmenį išklijuoti, todėl darbai vyko toliau. Birželio mėnesį L. atsinešė sutartį, nes dirbo be sutarties. Jie pasirašė sutartį, įkainius aptarė, užfiksavo kiek sumokėta už darbus iki to laiko. Sutartį su L. V. pasirašė atgaline data, nes 1,5 mėnesio buvo dirbęs apdailos darbus, o buvo gavęs avansą už elektros darbus. Liepos pabaigoje L. pasakė, kad nori įsikelti, samdosi brigadą ir jie išsiskyrė. Jis pagal sumokėtas sumas įvykdė savo įsipareigojimus pagal sutartį. Su L. V. išsiskyrė gražiuoju, atidavė jam raktus. L. žinojo kur jis gyvena, savo adreso neslėpė, L. V. anksčiau buvo atvažiavęs pas jį į namus. Pas L. V. jis dirbo 4 mėnesius. Jam teko taisyti prieš tai dirbusio J. darbą, nes buvo padaręs daug broko ir L. V. J. išvijo. Medžiagos buvo perkamos pagal susitarimą.

63Nukentėjusysis L. V. teismo posėdyje parodė, kad jis su žmona ( - ) nusipirko kotedžą ir ieškojo žmogaus, kuris galėtų padaryti apdailą ir elektrą sutvarkyti. Pagal skelbimą surado S. U., kuris sutiko atlikti darbus. 2017 m. kovo mėnesį S. pradėjo elektrą tvarkyti, sutartį pasirašė, paskui sienas pradėjo daryti. Darbų apimtys buvo didelės, etapais reikėjo daryti. Kas savaitę mokėjo S. U. pinigus, jis prašė pinigų ir už kurą, tačiau tuo metu per daug to nesureikšmino, sumokėjo ko prašė. Po poros mėnesių pastebėjo, kad per lėtai vyksta darbai. S. nepabaigė darbų, medžiagų daug sunaudojo, paskui dingo. Kaimynai pastebėjo, kad S. U. atvažiuodavo vėliau, anksti išvažiuodavo. Kaimynė sakydavo, kad pasižiūrėtų. S. neva dirbo, avanso reikalavo, o jis mokėjo pinigus, nes kai kurie darbai ne iš karto pasimato. Pavyzdžiui, sienos glaistymui reikia daug sluoksnių. Pastebėjo, kad S. kur reikia ar nereikia griovė, neteisingų dalykų pridarė, o apie liepos mėnesį dingo. Jis dar bandė skambinti, susitarę buvo dėl naujos plytelių pjaustymo mašinos, nes S. seną turėjo. Skambino S. U. kelias savaites, bet jis neatsiliepė, vėliau atsiliepęs pasakė, kad turi reikalų, negali kalbėti, sakė, kad į Rusiją turi išvažiuoti, paskui neatsiliepdavo. Pradėjo jo ieškoti, nes iki galo nepabaigti darbai buvo, nuostolis padarytas. S. U. dingo su raktais (buvo davęs rakto kopiją), todėl paskui teko keisti spynas. Pagal telefono numerį surado S. internete „skundai.lt“. Paaiškėjo, kad S. pavardė kitokia, todėl kreipėsi į policiją. S. neprisistatė savo pavarde, padarė daug broko, todėl samdė brigadą, kuri ištaisė S. broką, padarė darbus, užbaigimas daug kainavo. Buvo plytelės nebaigtos klijuoti, vonioje nebaigta, sienas meistrai turėjo perdaryti, turėjo klijuoti plyteles, sienas reikėjo perdaryti, reikėjo nuglaistyti, nudažyti, reikėjo paruošti sienas, galvojo plyteles lupti, nes buvo labai tragiška, meistrai turėjo gaišti laiką, kad perdarytų darbus, reikėjo jiems papildomai mokėti, jau tai yra nuostolis. Su S. U. buvo pasirašę dvi sutartis po du egzempliorius. Sutartis paruošė jis pats (L. V.), nes žinojo, ko reikia. S. į sutartį savo dalį pats įrašinėjo. Jis matė, kad S. įrašė savo pavardę, asmens kodą, jam nekilo mintis patikrinti, nes nebuvo tam priežasčių. Pats padėjo parašą, kad duomenys teisingi. S. U. sakė, kur gyvena. S. U. pats pasisiūlė atlikti darbus, taip pat ir elektros darbus, sakė, kad moka tai daryti. Neatsimena, kad S. U. būtų reiškęs pretenzijas, tik sakydavo, kad jam sunku, skųsdavosi dėl darbo, daug rūkydavo, o darbų rezultato nebuvo. Kai pradėjo raginti S. U. greičiau dirbti, jis pasakė, kad padarys darbus, šnekėjo, kad turės pagalbininką, vieną dieną dirbo su sūnumi. Papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje neatsirado. Visi darbai ir jų kaina buvo aptarti pasirašant sutartį. Kalbėjo su S. U. ir apie sutarties nutraukimą, tačiau jis pažadėjo darbus padaryti, todėl kito meistro neieškojo. Be to buvo psichologinis momentas, nes pinigai jau sumokėti, nesinori ieškoti kitų žmonių. S. U. prieš tai dirbusių meistrų darbų netaisė. Savo civilinį ieškinį palaiko, žalos buvo padaryta daugiau nei naudos.

64Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. davė iš esmės tokius pačius parodymus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė įvykių datas, pinigų mokėjimo sumas, įrankių kainas ir kitas aplinkybes. S. U. objekte ( - ), Vilniuje, realiai dirbo nuo 2017 m. kovo pradžios iki 2017-07-18. Iš viso jis S. U. sumokėjo 4000 Eur už darbus, mokėjo grynaisiais, pavedimų per banką nedarė. Kada ir kokiomis sumomis mokėjo S. U. nepamena, niekur nepasižymėjo. Iš pradžių S. U. dirbo gana kruopščiai, dėl to jokių įtarimų nesukėlė. S. U. iš anksto buvo pasakęs, kad kiekvieną savaitę jam turi būti išmokėtas avansas. Jis S. U. pasakė, kad avansą mokės, jeigu matys darbo rezultatus. S. U. vis surasdavo priežastį jam mokėti avansą, kartais visiškai nesusijusią su remonto darbais ir jis sumokėdavo. Birželio, liepos mėnesį S. U. vis vangiau atlikinėjo darbus ir rečiau pasirodydavo darbe. Paskutinį kartą su juo bendravo telefonu 2017-07-31. Po to S. U. daugiau jokių SMS žinučių nerašė, ragelio nekėlė. Pinigus S. U. mokėjo tik jis ir visą laiką grynaisiais pinigais. Dėl vagystės ir sukčiavimo jam iš viso padaryta 4576,19 eurų turtinė žala ir reiškia šiai sumai civilinį ieškinį (1 t., b. l. 127).

65Liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, kad ji su L. V. kovo mėnesį pasamdė žmogų, kuris įrengtų pirmą ir antrą aukštą. Jis turėjo sutvarkyti sienas, lubas, grindis, bet niekas nebuvo padaryta. Patalpos, kurios turėjo būti įrengtos yra ( - ), Vilniaus rajone. Ji sutartį perskaitė, bet pasirašymo metu nedalyvavo. Kai buvo duodami pinigai, L. V. sakė jai, kad duoda pinigus iš anksto. Sumokėta suma buvo iki 4000 Eur. Paskui buvo surašyta tarpinė sutartis, tačiau žmogus dingo, neatlikęs darbų už tą sumą. Jie turėjo samdytis kitus asmenis. Tas žmogus dirbo vienas, matė, kad vieną kartą buvo su sūnumi. Sutartis buvo sudaryta balandžio 14 d., pinigai išmokėti keliais etapais. S. U. sugalvodavo priežastis, kodėl jam reikia pinigų, iš anksto prašydavo daugiau duoti. Atrodo, kad minėjo sūnaus operaciją. S. U. darbus pradėjo kovo pradžioje, kiek jis padarė per 1,5 mėnesio negali tiksliai pasakyti. L. V. pasakydavo, kodėl S. U. moka į priekį ir ji sutikdavo. S. U. kažką minimaliai padarydavo, už sumokėtą sumą nebuvo padaromi darbai. S. U. darbų tempas buvo labai lėtas. Būdavo atvažiuoja per pietus, porą valandų padirba ir dingsta. Taip sakė kaimynai. Atrodė, jog niekas nejuda į priekį. Jis pats aiškino, kad dirba lėtai ir kruopščiai, bet ji neišmano ar kruopščiai padaryta. S. U. klijavo plyteles antrame aukšte vonioje, klijavo dekoratyvinį akmenį svetainėje ir koridoriuje. L. prižiūrėdavo statybos darbus.

66Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V. davė parodymus iš esmės analogiškaus, kaip ir teisme, tik detaliau nurodė aplinkybes, datas ir sumokėtas S. U. pinigines sumas (1 t., b.l. 132).

67L. V. 2017-08-30 pareiškimas patvirtina, kad jis nukentėjo nuo S. U. veiksmų, nes sumokėjo 4000 Eur už būsto įrengimo darbus, tačiau S. U. pasišalino neatlikęs darbų. Taip pat S. U. pagrobė įrankius: plytelių pjovimo stakles 255,20 Eur vertės, perforatorių “Makita”, 124,89 Eur vertės, akumuliatorinį gręžtuvą “Bosch”, 131,11 Eur vertės, kampinį šlifuoklį “Makita”, 64,99 Eur vertės. Taip pat pasisavino būsto raktus. Yra įsitikinęs, kad vagystę įvykdė būtent S. U., nes jis vienas atlikinėjo būsto apdailos darbus (1 t., b. l. 116-117).

682017-04-14 darbų atlikimo sutartis patvirtina, kad tarp L. V. ir S. U. (sutartyje pasirašiusio S. V.) buvo sudaryta sutartis dėl dvibučio namo, esančio ( - ), Vilniuje įrengimo. Visa priskaičiuota suma už darbus yra 3747 Eur, 2017-04-14 dienai vykdytojui jau buvo sumokėta 2220 Eur suma avansu. Likusi 1527 Eur suma už laiku ir kokybiškai atliktus darbus bus sumokėta per 7 kalendorines dienas nuo atliktų darbų akto pasirašymo dienos, arba atskiru susitarimu suma gali būti dalimis išmokama iki darbų vykdymo pabaigos. Vykdytojas įsipareigojo visus darbus pabaigti iki 2017-06-01 (1 t., b. l. 122-123).

69Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta S. U. pateikta USB laikmena su remonto darbų nuotraukomis ir vaizdo įrašais iš L. V. būsto patalpų. Nuotraukos patvirtina, kad būsto įrengimo darbai nėra baigti, nepadaryta didesnė darbų dalis (1 t., b.l. 151, 152).

70Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad jų pakanka konstatuoti, jog S. U. padarė BK 182 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, t. y. turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytu laiku, bet ne vėliau, kaip 2017-04-14, atvykęs pas L. V. į butą, esantį ( - ), Vilniuje, melagingai žadėdamas greitai ir kokybiškai nurodytame name atlikti būsto apdailos darbus, pasirašė su L. V. 2017-04-14 būsto remonto sutartį, iš anksto žinodamas ir suprasdamas, kad sutartyje numatytos prievolės – atlikti būsto apdailos darbus neįvykdys, iš L. V. už pažadėtus darbus paėmė 4000 eurų, tačiau savo įsipareigojimų atlikti būsto apdailos darbus neįvykdė, gavęs iš užsakovo L. V. 4000 eurų, o atlikęs darbų ne daugiau nei trečdalį - už 1330 Eur sumą, pasišalino iš darbo objekto, taip apgaule savo naudai įgijo svetimą – L. V. priklausantį 2670 eurų vertės turtą (pinigines lėšas).

71Kaltinamasis S. U. savo kaltės nepripažino šiame epizode, tačiau jo kaltę patvirtina, nukentėjusiojo L. V. pareiškimas ir parodymai, liudytojos M. V. parodymai, pateikta darbų atlikimo sutartis, kurioje jis prisistatė melaginga pavarde „V.“ ir fotonuotraukos iš S. U. remontuotų patalpų, objektų apžiūros protokolas bei kita bylos medžiaga. Teismas neturi pagrindo abejoti nuosekliais nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymais, kuriuos patvirtina rašytinė bylos medžiaga. Tai, kad kaltinamasis S. U. savo kaltę neigia ir nurodo, kad jis visus darbus pagal sutartį atliko, teismas vertina kritiškai, kaip gynybinę poziciją. Jau pasirašydamas 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį su L. V. S. U. nurodė ne savo pavardę (nurodė, kad jo pavardė – V.) ir asmens kodą, nenurodė gyvenamosios vietos adreso, kas įrodo, kad jis klaidino užsakovą L. V., slėpė nuo jo svarbią informaciją apie save ir nesiekė sukurti tikrų civilinių santykių dėl būsto remonto darbų atlikimo, o jo tikslas buvo apgaule, imituojant ar minimaliai atliekant remonto darbus reikalauti jam mokėti pinigus už darbus avasu ir gauti iš užsakovo kuo didesnę pinigų sumą, o po to pasišalinti iš darbo objekto. Neteisingos pavardės (V.) nurodymas patvirtina, kad S. U. turėjo tikslą neatskleisti tikrosios informacijos apie save, dėl ko L. V. buvo įtrauktas į jam nenaudingą sandorį ir patyrė žalą.

72Vertinant pas L. V. atliktų S. U. darbų apimtį ir vertę, yra sudėtinga objektyviai nustatyti kokia darbų dalis buvo atlikta, tikslūs skaičiavimai nebuvo pateikti, nėra kvalifikuoto specialisto, eksperto išvados dėl darbų kokybės, nuo būsto įrengimo darbų praėjo daugiau nei dveji metai ir darbai yra užbaigti kitų vykdytojų, nėra galimybės patikrinti S. U. darbų kokybės, todėl teismas remiasi nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymais, kad S. U. pas juos dirbo nuo 2017 m. kovo mėn. iki liepos mėnesio (apie 4 mėnesius, šią aplinkybę patvirtino ir S. U., kad dirbo pas L. V. 4 mėnesius), S. U. kažką minimaliai padarydavo, už sumokėtą sumą nebuvo padaromi darbai, jo darbų tempas buvo labai lėtas, per dieną padirbdavo pora valandų ir dingdavo, ką matydavo kaimynai, atrodė, kad niekas nejuda į priekį. S. U. tvarkė elektrą, klijavo plyteles antrame aukšte vonioje, klijavo dekoratyvinį akmenį svetainėje ir koridoriuje, kur reikia ar nereikia griovė, neteisingų dalykų padarė. Buvo plytelės nebaigtos klijuoti, vonioje nebaigta, sienas meistrai turėjo perdaryti, turėjo klijuoti plyteles, sienas reikėjo perdaryti, reikėjo nuglaistyti, nudažyti, reikėjo paruošti sienas, galvojo plyteles lupti, nes buvo labai tragiška, meistrai turėjo gaišti laiką, kad perdarytų darbus, reikėjo jiems papildomai mokėti, dėl to turėjo nuostolių. Papildomų darbų, kurie nebuvo numatyti sutartyje neatsirado, visi darbai ir jų kaina buvo aptarti pasirašant sutartį.

73Pagal 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį S. U. (sutartyje pasirašęs S. V.) buvo įsipareigojęs įrengti būstą ( - ), Vilniuje, už 3747 Eur sumą iki 2017-06-01. Sutarties 2 punkte buvo nurodyta kokius darbus ir už kokią sumą vykdytojas S. U. įsipareigojo atlikti. Pavyzdžiui, vonios kambario grindų ir sienų išklojimo plytelėmis kaina buvo 360 Eur, sienos prie laiptų ir svetainės išklojavimas dekoratyvinėmis akmens masės plytelėmis kaina 390 Eurų, taip pat sutartyje buvo aptarti kiti darbai, jų įkainiai, apimtys. L. V. už darbus buvo avansu sumokėjo S. U. 4000 Eur, t. y. 253 eurais daugiau, nei buvo numatyta sutartyje. Šios aplinkybės S. U. neginčijo, tačiau sutartų darbų jis neatliko. Tai patvirtina į bylą pateiktos fotonuotraukos iš USB laikmenos. Nuotraukos atitinka L. V. parodymus ir paneigia S. U. parodymus, kad jis atliko darbų už 4000 Eur. Kadangi, byloje nėra tikslių paskaičiavimų dėl S. U. atliktų darbų apimties ir kokybės, šių duomenų surinkti praėjus 2 metams nuo būsto remonto nėra galimybės, taip pat nėra L. V. nurodytų nuostolių paskaičiavimų, todėl, remiantis nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymais, fotonuotraukomis bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas daro išvadą, kad S. U. per 4 mėnesius atliko darbų ne daugiau nei trečdalį (už 1330 eurų), todėl realiai L. V. padaryta žala sudaro 2670 Eur (4000 – 1330), nes ši suma buvo pasisavinta neatlikus sutartyje numatytų darbų. Dėl to kaltinimą šiame epizode teismas patikslina.

74Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. U. veiksmai atitinka BK 182 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį ir kvalifikuoti teisingai, nes apgaulės būdu jis užvaldė svetimą – L. V. priklausantį turtą – pinigines lėšas 2670 Eur sumai.

756. Dėl 2017 m. balandžio 14 d. darbų atlikimo sutarties, sudarytos su L. V., suklastojimo.

76Kaltinamasis S. U. teisme parodė, kad šią nusikalstamą veiką pripažįsta. L. V. nurodė neteisingą savo pavardę ir asmens kodą, nes interneto portaluose buvo daug neteisingos informacijos apie jį, todėl nenorėjo, kad šią informaciją užsakovai sužinotų, atsisakytų jo paslaugų. Neteisingus duomenis sutartyje įrašė ne todėl, kad siektų apgaulės būdu užvaldyti L. V. turtą, o todėl, kad internete buvo melagingi komentarai ir šmeižikiški gandai apie jį.

77Nukentėjusysis L. V. parodė, kad jis su S. U. buvo pasirašę dvi sutartis po du egzempliorius. Sutartis paruošė jis pats (L. V.), nes žinojo, ko reikia. S. į sutartį savo dalį pats įrašinėjo. Jis matė, kad S. įrašė savo pavardę, asmens kodą, jam nekilo mintis patikrinti, nes nebuvo tam priežasčių. S. U. padėjo parašą, kad duomenys yra teisingi.

78Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. parodė, kad darbų atlikimo sutartyje S. U. nurodė savo netikrus duomenis, t. y. pats ranka įrašė „S. V. a/k ( - ). Sutarties antrame lape, paskutinėje eilutėje S. U. ranka įrašė "S. V." ir pasirašė. Jis mano, kad S. U. sąmoningai įrašė savo netikrus duomenis, kad jį sunkiau būtų surasti, kad nebūtų sužinota apie ankstesnius, panašaus pobūdžio įvykius, kuriuose S. U. apgavo žmones. Po to, kai suprato, kad jį apgavo, interneto paieškos sistemoje įvedus "S. V.", paieškos sistema nieko nerodė. Jis nustatė, kad S. V. yra S. U., paieškos sistemoje įvedęs S. U. telefono numerį ( - ), ir tokiu būdu sužinojo, kad S. U. yra apgavęs daugiau žmonių (1 t., b. l. 127).

79Liudytoja M. V. nurodė, kad ji matė sutartį su S. U., sutartyje nurodyta kitokia jo pavardė, paskui tik sužinojo, kad S. tikroji pavardė U.. Dėl asmens kodo negali atsakyti, nežino. Prieš pasirašant sutartį ji netikrino asmens dokumento, taip pat nemano, kad L. tikrino, nes būtų pastebėjęs.

80Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta 2017-04-14 Darbų atlikimo sutartis ir apžiūros metu užfiksuota, kad pirmame lape, teksto pradžioje, eilutėje „Vykdytojas“ mėlynu rašikliu parašyta „S. V.“, po šio įrašo parašyta „a/k ( - ) antrame lape, teksto gale, eilutėje „Vykdytojas“ mėlynu rašikliu parašyta „S. V.“, šalia yra parašas. Vykdytojo kontaktai nenurodyti (1 t., b.l. 122-123, 124-125).

81Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstama veika, numatyta BK 300 straipsnio 1 dalyje, padaroma tiesiogine tyčia. Tai reiškia, kad kaltininkas supranta, jog, siekdamas teisinėje apyvartoje įtvirtinti apgaulę, neteisėtai pagamino netikrą dokumentą, suklastojo tikrą dokumentą arba žinomai netikrą ar suklastotą dokumentą laikė, gabeno, siuntė, panaudojo arba realizavo, ir norėjo taip veikti (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-82-699/2018). Šio nusikaltimo sudėtis yra formali ir padarinių nereikalauja, todėl veikai kvalifikuoti neturi reikšmės, ar kaltininkas pasiekė užsibrėžtą tikslą – įgijo tam tikrų teisių – ar buvo laiku demaskuotas. Pakanka to, kad, panaudojus suklastotą dokumentą apyvartoje, gali atsirasti žalingų padarinių. Baudžiamosios atsakomybės taikymui reikalingą pavojingumo laipsnį dokumento suklastojimas ar disponavimas suklastotu dokumentu gali pasiekti tais atvejais, kai šiomis veikomis daroma įtaka teisiniams santykiams, tuose teisiniuose santykiuose dalyvaujančių asmenų teisėms ir pareigoms, yra patvirtinami neteisingi juridiniai faktai. Ši veika pavojinga tuo, kad toks dokumentas gali įtvirtinti teisinėje apyvartoje tikrovės neatitinkančią informaciją, lemti neteisingų sprendimų priėmimą, suinteresuotų asmenų teisių pažeidimą ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-175-303/2015, 2K-515-976/2015, 2K-7-19-942/2017, 2K-251-1073/2018 ir kt.).

82Ištyręs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymus, 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį, bei paties kaltinamojo S. U. parodymus, jo prisipažinimą, kad neteisingai įrašė sutartyje savo pavardę ir asmens kodą, teismas konstatuoja, jog S. U. padarė jam inkriminuotą nusikalstamą veiką – suklastojo 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį įrašydamas joje melagingą informaciją apie save ir savo parašu patvirtino tokios informacijos teisingumą. Kaltinamojo gynėjas mano, kad sutarties suklastojimas nebuvo labai pavojinga veika ir nesukėlė reikšmingų padarinių L. V., jis žinojo S. U. duomenis ir galėjo savo teises galėjo civilinio proceso tvarka, neteisingų duomenų įrašymas nebuvo nukreiptas į turto užvaldymą apgaule, S. U. dirbo pas L. V. ir padarė ženklius darbus, niekur nesislapstė, todėl prašo atleisti S. U. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 37 straipsnį dėl mažareikšmiškumo.

83BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu dėl padarytos žalos dydžio, nusikaltimo dalyko ar kitų nusikaltimo požymių ypatumų veika pripažįstama mažareikšme. Pagal kasacinio teismo praktiką, sprendžiant klausimą dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo, atsižvelgiama tiek į veikos objektyviuosius (kokios baudžiamojo įstatymo saugomos vertybės pažeistos ir jų pažeidimo laipsnį, veikos ypatumus, nusikaltimo dalyką ir jo ypatumus, kilusius padarinius, nusikaltimo padarymo būdą, laiką, vietą), tiek subjektyviuosius požymius (tyčios apibrėžtumą, kryptingumą, tikslus, motyvus). Teismų praktikoje pripažįstama, kad nusikaltimą galima pripažinti mažareikšmiu tada, kai padaryta veika atitinka visus baudžiamajame įstatyme nurodytus nusikaltimo sudėties požymius, tačiau dėl kažkurių iš jų ypatumo teismas padaro išvadą, kad veikos pavojingumas nėra didelis ir nėra tokio laipsnio, dėl kurio būtų tikslinga kaltininką už padarytą nusikaltimą traukti baudžiamojon atsakomybėn ir bausti įstatymo sankcijoje nustatyta bausme (kasacinės nutartys Nr. 2K-409/2011, 2K-416/2012, 2K-364/2013, 2K-413-895/2016, 2K-93-788/2017). Pabrėžtina, kad atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl nusikaltimo mažareikšmiškumo yra teismo teisė, bet ne pareiga, todėl teismas, įvertinęs visus objektyviuosius ir subjektyviuosius požymius, atspindinčius padaryto nusikaltimo pavojingumą, žalos dydį, dalyką, kaltininko atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės tikslingumą ir pan., sprendžia, ar atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės nurodytu pagrindu, ar ne (kasacinė nutartis Nr. 2K-364/2013).

84Įvertinęs S. U. veiksmus dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1 dalį padarymą, teismas mano, kad nėra pagrindo atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės dėl mažareikšmiškumo. Pažymėtina, kad suklastotos sutarties pagrindu L. V. priėmė sprendimą sukurti civilinius santykius su S. U., sumokėjo jam 4000 Eur už atliekamus darbus, tačiau norimo rezultato negavo, patyrė nuostolius, todėl buvo pažeistos jo, kaip užsakovo teisės. L. V. patvirtino, kad supratęs, jog yra apgautas jis ieškojo informacijos apie S. V., tačiau tokia pavarde informacijos nerado. Tiesa apie vykdytoją paaiškėjo, kai įvedė paieškos sistemoje S. U. telefono numerį. Šios aplinkybės suponuoja išvadą, kad S. U. tyčia nuslėpė savo duomenis ne tik dėl to, kad internete buvo daug jam nepatinkančios informacijos, bet ir dėl to, kad galėtų vykdyti apgavystes siekiant sau naudos ir sunku būtų jį identifikuoti, surasti ir pareikalauti atsakomybės, todėl jo veika buvo pavojinga ir turėjo esminės reikšmės L. V. sudarant sutartį. Pavojingumas pasireiškė ir tuo, kad neteisingai nurodžius duomenis buvo apsunkinta galimybė užsakovui patikrinti informaciją dėl vykdytojo patikimumo, o suklydimo įtakoje įstojus į sutartinius santykius buvo apsunkinta galimybė ginti savo pažeistas teises civilinės teisės priemonėmis, tuo labiau, kad sutartyje S. U. nenurodė savo gyvenamosios vietos adreso. Kaip matyti iš bylos medžiagos ir iš kitų epizodų, S. U. vykdydamas apgavystes, sutartis naudojo, kaip apgaulės priemonę įtraukdamas užsakovus į jiems nenaudingus sandorius ir užsakovai, tame tarpe ir L. V., dėl to patyrė reikšmingą žalą. S. U. veikė pagal savo sukčiavimo modelį, jo veiksmai buvo pavojingi ir suklėlė L. V. reikšmingus padarinius, todėl nėra pagrindo pripažinti S. U. veikos mažareikšme.

857. Dėl įrankių vagystės iš L. V. būsto.

86Kaltinamasis S. U. teisme parodė, kad plytelių pjovimo stakles jis pirko Kaune, nes Vilniuje tokių staklių prekyboje nebuvo. Jis L. V. nupirkti plytelių pjaustymo staklių neprašė, nes turėjo savo stakles. Paskui šias stakles grąžino pagal garantinį, kadangi buvo su defektu. Paliko pas L. V. savo seną neveikiantį perforatrorių. L. V. įrankių neišsivežė, net nematė, kur jie buvo, gal jų name net nebuvo. Jis turėjo raktus ir signalizacijos kodą, tačiau be jo dar dirbo kiti darbininkai – J., laiptininkai, jie irgi turėjo raktus. Jam teko taisyti prieš tai dirbusio J. darbą, nes buvo padaręs daug broko ir L. V. J. išvijo.

87Nukentėjusysis L. V. teisme parodė, kad jo įrankiai buvo padėti antrame aukšte ir buvo leidęs S. U. jais naudotis. Jie buvo tvarkingai sudėti, bet nematė, kad S. U. jais naudotųsi. S. U. prašymu Savanorių prospekte buvo nupirkęs plytelių pjaustymo stakles, yra pateikęs prekių čekį, tačiau šios staklės ir kiti įrankiai po dviejų dienų dingo su S. U.. Kai atvežė plytelių pjaustymo stakles, tarėsi su S. U., kad į bendrą sąmatą įtrauks, kad už darbus nemokėti stakles jam nupirko. Staklės buvo ilgos, bet kaip jos atrodė tiksliai neatsimena. Signalizacija yra pas jį namuose, kodą buvo pasakęs S. U.. Vėliau įrankiai neatsirado. S. U. savo senus įrankius paliko, t. y. seną perforatorių „Bosch“, senas plytelių pjaustymo stakles, šviestuvą. Buvo paliktos staklės, tačiau ne tos, kurias jis nupirko. Už stakles mokėjo grynaisiais. Pateikė į bylą prekių čekį, kurį išdavė pardavėjas, kitų įrodymų apie staklių pirkimą neturi. S. U. buvo suorganizavęs nupirkti toje įmonėje stakles. S. U. buvo padaręs užsakymą, o jis tik nuvažiavo ir nupirko. S. pirko stakles, ne sau. Nežino, kaip įrodyti, kad nemeluoja, tikrai buvo nupirkęs S. stakles, pats jas atvežė. Įrankių kaina įeina į jo paskaičiuotą civilinį ieškinį. Tokie nauji įrankiai kainuoja apie 500 Eur, kaina pagal čekius buvo surašyta. Įrankiai buvo naudoti, tačiau apynauji. Niekas kitas daugiau įrankių negalėjo paimti, tik S. U.. Laiptų meistrai dirbo gegužės mėnesį, jiems buvo davę raktus, tačiau dėl signalizacijos kodo neaiškino, nes tuo metu name dirbo S. U.. Yra įsitikinęs, kad tik S. galėjo įrankius paimti. Namo langas nebuvo išmuštas, signalizacija veikė, kaimynė visą dieną būna, todėl jeigu suveiktų signalizacija, ji iš karto pažiūrėtų. Kiti meistrai darbus pradėjo tik rugpjūčio mėnesį. Mėnesį laiko ieškojo naujų meistrų po S. U. dingimo. S. U. išsinešė jo įrankius, dingo su namo raktais.

88Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. parodė, kad už darbus S. U. jis buvo nupirkęs stakles plytelėms pjauti, kurių vertė 255,20 eurų. Neatlikęs visų numatytų darbų, S. U. pasisavino šias stakles. Taip pat S. U. pasisavino jam priklausančius daiktus: perforatorių „Makita“, kurio vertė 124,89 eurai, akumuliatorinį gręžtuvą „Bosch“, kurio vertė yra 131,11 eurų, kampinį šlifuoklį „Makita“, kurio vertė yra 64,99 eurai. Su šiais daiktais S. U. pavogė ir būsto raktus, kuriuos turėjo. Dėl pavogtų raktų pretenzijų neturi, jų nevertina. S. U. objekte ( - ), realiai dirbo nuo 2017 m. kovo pradžios iki 2017-07-18. Jis yra įsitikinęs, kad minėtus daiktus pavogė būtent S. U., kadangi jis vienas atlikinėjo būsto apdailos darbus. Perforatorius, akumuliatorinis grąžtuvas ir kampinis šlifuoklis buvo laikomi antrame namo aukšte, sandėlyje. S. U. naudojosi tik staklėmis plytelėms pjauti, o jo perforatoriumi, akumuliatoriniu grąžtu ir kampiniu šlifuokliu nesinaudojo. Dėl šių daiktų vagystės jam padarytas 576,19 eurų nuostolis (1 t., b. l. 127).

89Liudytoja M. V. teismo posėdyje dėl įrankių dingimo paiškino, kad juos pirko kartu su L., įrankiai buvo nuvežti į tuos namus, bet kai jų ieškojo, įrankių nebuvo. Raktus galėjo paimti tik vienas žmogus, todėl nekilo klausimų kas paėmė. Pamena, kad kovo pradžioje buvo dar vienas žmogus, jisai kažką darė, negali pasakyti ką konkrečiai, nes ji nekoordinavo tų dalykų. Tas asmuo dirbo trumpai, jam sumokėjo ir jis išėjo. Visą kitą turėjo atlikti S. U.. Įrankiai dingo vasarą, daugiau žmonių tada nebuvo. Įsilaužta į namą nebuvo. Laiptus įrenginėjo įmonė gal gegužės, balandžio mėnesį, jie labai greitai, gal per savaitę, įrengė, išpylė betoną ir viskas. Daugiau darbuotojų nebuvo. Pareiškimą dėl daiktų dingimo pateikė vėliau, nes galvojo, kad S. U. grįš, nežinojo, kas jam atsitiko, todėl laukė, bet kai suprato, kad negrįš, tada kreipėsi su pareiškimu. S. U. turėjo savo įrankius, tik nežino kokius. L. V. minėjo, kad specialiai stakles nupirko, grąžtą pirko gerokai anksčiau. Staklių ji pati nematė. Įrankius pirko darbui namie, nes kai įsirenginėjo pats L. V., jam reikėjo įrankių. Ji nežino, kiek jų buvo, bet juos matė. Kai pasamdė S. U., L. V. pats neatliko darbų. S. U. turėjo raktą, žinojo signalizacijos kodą. Jie davė jam raktą, kurių paskui neatgavo, reikėjo keisti spynas.

90Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad ji yra įsitikinusi, kad L. V. įrankius pavogė S. U., nes jis vienas tuo metu, kai daiktai dingo, atlikinėjo būsto apdailos darbus (1 t., b.l. 132).

91UAB ( - ) parduotuvės čekiai patvirtina, kad gręžtuvas “Bosch” buvo įsigytas už 131,11 Eur, perforatorius įsigytas už 124,89 Eur, o kampinis šlifuoklis už 64,99 Eur. Prekės įsigytos 2016 m. rugsėjo-spalio mėnesį (1 t., b.l. 119-121).

92Individualios įmonės ( - ) prekių čekyje nurodyta, kad staklių plytelėms pjauti vertė yra 255,20 Eur (1 t., b.l. 118).

93Individuali įmonė ( - ), atsakydama į teismo užklausimą, 2019-06-18 raštu informavo, kad prekės (plytelių pjaustymo staklės ir kt.) L. V. pagal prekių čekį (1 t., b.l. 118), nebuvo parduotos, nes pateiktame prekių čekyje nurodytos prekės nebuvo apmokėtos nei per kasą, nei banko pavedimu (2 t., b.l. 90-93).

94S. U. pateiktuose pirkimo dokumentuose ir fotonuotraukose užfiksuota, plytelių pjaustymo staklės „FS 3600 Scheppach“, kurias jis 2017-04-10 įsigijo už 345 Eur iš UAB ( - ), esančios Kaune, ( - ), ir kurias 2017-07-10 grąžino pagal garantiją (2 t., b.l. 30-31, 64-68).

95Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.

96Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. parodymus, įrankių pirkimo kvitus, daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka konstatuoti, kad S. U. tiksliai ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, bet ne vėliau kaip iki 2017-07-18, atlikdamas būsto, esančio Vilniuje, ( - ), apdailos darbus, iš šio būsto pavogė L. V. priklausančius įrankius: perforatorių „Makita“, 124,89 eurų vertės, akumuliatorinį gręžtuvą „Bosh“, 131,11 eurų vertės, kampinį šlifuoklį „Makita“, 64,99 eurų vertės, tokiu būdu pagrobė svetimą - L. V. priklausantį 320,99 eurų vertės turtą. Priimdamas tokią išvadą teismas remiasi nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M. V. nuosekliais parodymais, kad tik vienas S. U. šiuos įrankius galėjo paiimti, nes turėjo raktus nuo būsto, žinojo signalizacijos kodą, į namą įsilaužta nebuvo, įrankiai dingo vasarą, kai kiti meistrai nedirbo (J. dirbo iki S. U. atėjimo kovo mėnesį, o laiptininkai dirbo gegužės mėnesį). L. V. parodė, kad staklės ir kiti įrankiai dingo liepos mėnesį, kai iš darbo vietos pasišalino S. U.. Kadangi liepos mėnesį daugiau dirbančiųjų be S. U. name nebuvo, įrankius galėjo paimti tik S. U.. Teismui nėra pagrindo abejoti nukentėjusiojo ir liudytojos parodymais, nes jie atitinka faktines bylos aplinkybes. Tuo tarpu kaltinamasis pats sau prieštarauja, nes nurodo, kad be jo dar dirbo kiti darbininkai – J., laiptininkai, kurie irgi turėjo raktus, tačiau taip pat nurodė, kad jis dirbo po J., kurį L. V. buvo išvijęs. Taigi akivaizdu, kad liepos mėnesį jokie kiti asmenys pas L. V. nedirbo, anksčiau (gegužės mėnesį) dirbusiems laiptininkams signalizacijos kodo L. V. nebuvo davęs, nes tuo metu dirbo S. U., todėl įrankius galėjo paimti tik S. U.. Žinant, kad S. U. nuolat trūko pinigų, turėjo skolų, o įrankius nuomodavosi, S. U. turėjo tikslą ir motyvą įrankius pagrobti.

97Nagrinėjamu atveju yra kilusi abejonė tik dėl plytelių pjaustymo staklių pagrobimo, nes įmonė ( - ) iš kurios S. U. užsakymu L. V. pirko stakles nurodė, kad staklės nebuvo parduotos, kadangi pateiktame prekių čekyje nurodytos prekės nebuvo apmokėtos nei per kasą, nei banko pavedimu. Kadangi visos abejonės ir neaiškumai, kurių negalima pašalinti, pagal BPK 44 straipsnio 6 dalį turi būti vertinami nusikalstamos veikos padarymu kaltinamo asmens naudai, teismas negali pripažinti, jog S. U. pagrobė plytelių pjaustymo stakles, todėl šią aplinkybę pašalina iš kaltinimo, tačiau tai kaltinamojo atsakomybei įtakos neturi, nes pavogė kitus įrankius. S. U. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, nes jis pagrobė svetimą – L. V. priklausantį turtą (įrankius).

988. Dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla ir baudžiamosios atsakomybės pagal BK 202 straipsnio 1 dalį.

99Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad butų remontai buvo tik pavieniai jo darbai, nebuvo verslas, verslo liudijimo neturėjo, ūkinės veiklos nevykdė. Jis smuikus ir kitus styginius instrumentus restauruodavo, komercinės veiklos nevykdė, dirbo pats ant savęs. Nuo 2012-07-09 dirbo taksi. Jis ėmėsi būsto remonto darbų apie kuriuos išmano.

100Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pateiktų duomenų matyti, kad S. U. nėra nustatyta tvarka įregistravęs individualios veiklos ir neinformavęs centrinio mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, susijusią su būsto remonto darbais. VMI pateikė nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą Nr. ( - ), kuri patvirtina, kad S. U. nuo 2012-07-09 vykdo individualią taksi veiklą (1 t., b.l. 135-142).

101Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė tam, kas versliškai ar stambiu mastu ėmėsi ūkinės, komercinės, finansinės ar profesinės veiklos neturėdamas licencijos (leidimo) veiklai, kuriai ji (jis) reikalinga, ar kitokiu neteisėtu būdu.

102S. U. inkriminuojamos nusikalstamos veiklos laikotarpiu už neteisėtu būdu vykdomą ūkinę, komercinę veiklą buvo numatyta administracinė atsakomybė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau - ATPK) 173 straipsnyje (galiojusiame iki 2017-01-01) ir Administracinių nusižengimų kodekso (toliau - ANK) 127 straipsnyje (galiojančiame nuo 2017-01-01).

103Teismų praktikoje versliškumas, kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties objektyvusis požymis turi būti suvokiamas kaip kriterijus, rodantis didesnį šios veikos pavojingumą nei analogiško administracinės teisės pažeidimo (ATPK 173 straipsnis, ANK 127 straipsnis), todėl negali būti identifikuojamas vien pagal padarytų pažeidimų skaičių, veikos pastovumą ar sistemingumą. Sistemiškumo ir pastovumo požymis paprastai būdingas bet kuriai ekonominei veiklai, todėl tai nėra vienintelis požymis, atribojantis baudžiamąją ir administracinę atsakomybę už neteisėtą ekonominę veiklą. ATPK 173 straipsnio 1 dalyje, ANK 127 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „vertimasis veikla“ ir BK 202 straipsnio 1 dalyje vartojamas terminas „ėmimasis veiklos versliškai“ reiškia ne ką kita, kaip veiklos pastovumą, nuolatinį jos pobūdį. Todėl versliškumo sąvoka turi apimti ne tik veiklos pastovumą ir nuolatinį jos pobūdį, bet ir kitus požymius, skiriančius ją nuo paprasto vertimosi komercine ar kitokia veikla sąvokos. Tokie požymiai – tai parengiamųjų darbų neteisėtai komercinei ar kitokiai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimas, šios veiklos valdymas ir kitokie veiksmai, rodantys didesnį veikos pavojingumo laipsnį. Kiekvienu atveju šis klausimas sprendžiamas individualiai, priklausomai nuo faktinių bylos aplinkybių (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-335/2012, 2K-574/2011, 2K-428/2014, 2K-303-507/2016). Didesnį veiklos mastą (ir pavojingumą) taip pat galėtų rodyti išplėtota neteisėto verslo infrastruktūra, platūs ryšiai su tiekėjais, aktyvi teikiamų paslaugų vartotojų paieška, samdomų darbuotojų buvimas, didelių organizacinių pastangų poreikis verslui vykdyti ir pan. (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-58/2013, 2K-515/2014, 2K-262-697/2016).

104Byloje nėra duomenų apie reikšmingų parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti ir vykdyti atlikimą, didelių organizacinių pastangų poreikį tai veiklai, išplėtotą infrastruktūrą ir samdomus darbuotojus. Nors S. U. internete buvo patalpinęs skelbimą apie teikiamas būsto remonto paslaugas ir laikotarpiu nuo 2014-01-01 iki 2017-07-31, t. y. per nepilnus 4 metus teikė šias paslaugas 4 užsakovams 4 objektuose (realiai vienas objektas per metus), tačiau tai nerodo nei didesnio veiklos masto, nei reikšmingų parengiamųjų darbų neteisėtai veiklai organizuoti, vykdyti ir valdyti, todėl teismas sprendžia, kad S. U. veiksmuose nėra BK 202 straipsnio 1 dalyje numatyto versliškumo požymio.

105Pagal kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-58/2013) stambus mastas – vertinamasis požymis, kuris nustatomas kiekvienu individualiu atveju atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Tačiau sisteminis įstatymų aiškinimas leidžia spręsti, kad baudžiamajai atsakomybei kilti būtina nustatyti tokį per metus iš veiklos gaunamų pajamų dydį ar nustatyta tvarka neįtrauktų į apskaitą prekių vertę, kurie viršija ATPK 173 straipsnyje numatytą 500 MGL (minimalių gyvenimo lygių), o ANK 127 straipsnyje numatytų bazinio bausmių ir nuobaudų dydžio sumą. 500 minimalių gyvenimo lygių (bazinio bausmių ir nuobaudų) dydžio suma nuo 2009-01-01 iki 2015-01-01 buvo 65000 Lt, o nuo 2015-01-01 iki 2017-12-31 – 18830 Eur.

106Bylos duomenimis S. U. inkriminuojamos nusikalstamos veiklos laikotarpiu jo pajamos pagal sudarytas būsto remonto ir darbų atlikimo sutartis per metus neviršijo 500 minimalių gyvenimo lygių (bazinio bausmių ir nuobaudų) dydžio sumos ir sudarė: 2014 m. – 3014 Lt (872,91 Eur, sumokėtų E. M.), 2015 m. – 2515,13 Eur (sumokėtų E. M. (815,13 Eur) ir E. Č. (1700 Eur)), 2016 m. – 1500 Eur (sumokėtų J. F. ir M. F.), 2017 m. – 4000 Eur (sumokėtų L. V.), iš viso 8888,04 Eur, todėl akivaizdu, kad jo veikla neturi stambaus masto požymio. Atsižvelgiant į tai, S. U. neteisėtoje ūkinėje komercinėje veikloje nėra versliškumo ir stambaus masto požymių, dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį jis turi būti išteisintas, nes nepadarė veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (BPK 303 straipsnio 5 dalies 1 punktas).

107Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė ir daiktiniai įrodymai.

108Kaltinamojo S. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę lengvinančia aplinkybes teismas pripažįsta tai, kad nusikalstamų veikų padarymui pagal BK 182 straipsnio 1 dalį įtakos turėjo rizikingas pačių nukentėjusių asmenų elgesys, nes jie avansu mokėjo S. U. dideles pinigų sumas už neatliktus darbus, nors pagal sudarytas sutartis buvo įsipareigoję atsiskaityti su vykdytoju tik už atliktus darbus, t. y. elgėsi lengvabūdiškai, todėl savo rizika prisiėmė tokio elgesio pasekmes (BK 59 str. 1 d. 6 p.).

109Skirdamas bausmę S. U., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė 6 tyčinius nesunkius nusikaltimus, visos veikos yra baigtos, buvo užvaldytas nukentėjusiųjų turtas ir padaryta turtinė žala, kuri nėra atlyginta. S. U. nedirba, anksčiau neteistas, nebaustas administracine tvarka, nusikalto pirmą kartą, savo kaltę pripažino tik dėl vienos nusikalstamos veikos, tačiau savo elgesio nevertino kritiškai, nerodė nuoširdaus gailesčio, nenustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių ir nustatyta viena atsakomybę lengvinanti aplinkybė, todėl, sutinkamai su BK 55 straipsniu, numatančiu, kad pirmą kartą teisiamam asmeniui už nesunkų tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes, teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus S. U. BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 178 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą bausmę – laisvės apribojimą, jos terminą nustatant mažesnį už tokios bausmės vidurkį (BK 48 str. 2 d.), o už BK 300 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą kaltinamajam skiriama bauda, kurios dydis artimesnis minimaliam tokios bausmės dydžiui (BK 47 str. 3 dalies 2 punktas; straipsnio redakcija, galiojusi veikos padarymo metu).

110Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. U. paskirtos laisvės apribojimo bausmės bendrintinos dalinio sudėjimo būdu prie griežčiausios bausmės pridedant švelnesnių bausmių dalis ir nustatant galutinę subendrintą laisvės apribojimo ir baudos bausmę. Bauda, vadovaujantis BK 65 straipsnio 2 dalimi, nebendrinama ir skiriama kartu su kita bausme.

111Ikiteisminio tyrimo metu S. U. kardomoji priemonė nepaskirta, tačiau siekiant užtikrinti nuosprendžio įvykdymą, iki nuosprendžio įsiteisėjimo jam skirtina kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (BPK 136 str.).

112Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD laikmena su draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pateiktais duomenimis (2 t., b.l. 75-76) ir USB laikmenos, 2 vnt., (1 t., b.l. 152; 2 t., b. l. 110) – paliktinos saugoti šioje baudžiamojoje byloje.

113Civiliniai ieškiniai

114Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Šio kodekso 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.

115Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai (nukentėjusieji) pareiškė civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo:

116E. M. pareiškė 1688 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 30),

117E. Č. pareiškė 1700 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 60),

118M. F. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 95),

119J. F. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 100),

120L. V. pareiškė 4576,19 eurų civilinį ieškinį (b. l. 129).

121Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. CK 6.251 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas visiško nuostolių atlyginimo principas, kuris reiškia, kad padaryti nuostoliai turi būti atlyginti visiškai, išskyrus atvejus, kai įstatymai ar sutartis nustato ribotą atsakomybę.

122Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. U. nusikalstamų veiksmų buvo padaryta žala nukentėjusiems, kuri nėra atlyginta, kaltinamasis neneigė, kad gavo iš nukentėjusių pinigus, todėl civiliniai ieškiniai turi būti tenkinami.

123Civilinių ieškovų E. M., J. F. ir M. F. civilinius ieškinius teismas tenkina visiškai, o E. Č. ir L. V. civilinius ieškinius tenkina iš dalies, nes analizuodamas S. U. nusikalstamas veikas E. Č. ir L. V. epizoduose, nustatė, kad šiems nukentėjusiems buvo padaryta mažesnė žala, nei nurodyta ieškiniuose, kadangi tam tikrą darbų dalį S. U. atliko. Taip pat teismas nepriteisia L. V. 255,20 Eur už dingusias plytelių pjaustymo stakles, kadangi bylos nagrinėjimo metu kilo abejonių dėl šių staklių įsigijimo ir jų pagrobimo.

124Atsižvelgiant į tai, civiliniams ieškovams iš S. U. priteistinas žalos atlyginimas: E. M. – 1688 Eur, J. F. – 1000 Eur, M. F. – 500 Eur, E. Č. – 1100 Eur ir L. V. – 2670 Eur už neatliktus darbus ir 320,99 Eur už pagrobtus įrankius, viso 2990,99 eurų (BPK 115 str. 1 d., CK 6.249 str. 1 d., 6.263 str.).

125Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298, 302-307 straipsniais, teismas

Nutarė

126S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

127S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 7 mėnesiams.

128S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo J. F. ir M. F. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 8 mėnesiams.

129S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje (dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 9 mėnesiams.

130S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1 dalyje (dėl įrankių vagystės iš L. V.), ir paskirti bausmę – laisvės apribojimą 6 mėnesiams.

131S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje (dėl 2017-04-14 darbų atlikimo sutarties su L. V. suklastojimo), ir paskirti bausmę – 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą.

132Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo nuosprendžiu paskirtas laisvės apribojimo bausmes subendrinti dalinio sudėjimo būdu, o baudos bausmės nebendrinant, paskirti galutinę bausmę - laisvės apribojimą 2 (dvejiems) metams ir 20 MGL (753,20 eurų) dydžio baudą, įpareigojant S. U. laisvės apribojimo bausmės atlikimo metu būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje bei atlyginti civiliniams ieškovams priteistą turtinę žalą.

133Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo nuosprendžio nuorašo gavimo bausmę vykdančioje institucijoje dienos.

134Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti S. U. kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

135Išaiškinti S. U., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos, vykdyti teismo nustatytus įpareigojimus ir laikytis nustatytų draudimų, nustatyta tvarka atsiskaityti, kaip vykdo draudimus ir įpareigojimus. Nuteistajam vengiant atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė gali būti pakeista areštu.

136Nustatyti, kad 20 MGL bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB „Swedbank“, įmokos kodas 6801. Įmokos kvitą (kvitus, jeigu mokama keliais mokėjimais) būtina pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismo (Laisvės pr. 79A, Vilnius) Dokumentų priėmimo skyrių. Per nustatytą terminą nesumokėjus baudos, ji bus išieškoma priverstine tvarka.

137S. U. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl 2015-09-18 būsto remonto sutarties, sudarytos su E. Č., suklastojimo), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

138S. U. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (dėl neteisėto vertimosi ūkine, komercine veikla), nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

139Civilinių ieškovų E. M., J. F. ir M. F. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti visiškai ir priteisti iš S. U. civiliniams ieškovams: E. M. – 1688 eurų, J. F. – 1000 eurų, M. F. – 500 eurų.

140Civilinių ieškovų E. Č. ir L. V. civilinius ieškinius dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš S. U. civiliniams ieškovams: E. Č. – 1100 eurų, L. V. – 2990,99 eurų. Kitoje dalyje E. Č. ir L. V. civilinius ieškinius atmesti.

141Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD ir USB laikmenas - palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

142Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Proceso dalyviai
Ryšiai
1. Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Rolandas... 2. viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo... 3. kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - BK) 178... 4. Teismas... 5. S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą,... 6. Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą,... 7. Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą,... 8. Taip pat S. U., turėdamas tikslą apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą,... 9. Taip pat S. U. suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: jis, 2017-04-14 name,... 10. Taip pat S. U. turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, tiksliai... 11. Taip pat S. U. kaltinamas tuo, kad neteisėtai vertėsi ūkine, komercine... 12. Taip pat S. U. kaltinamas tuo, kad suklastojo tikrą dokumentą, o būtent: jis... 13. 1. Dėl sukčiavimo E. M. atžvilgiu pagal 2014 m. gruodžio 13 d. būsto... 14. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje savo kaltės nepripažino ir parodė, kad... 15. Nukentėjusioji E. M. teismo posėdyje parodė, kad ji pasamdė S. U. pabaigti... 16. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji E. M. davė parodymus iš esmės... 17. E. M. 2016-04-13 prašymas patvirtina, kad ji kreipėsi į prokuratūrą... 18. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu nukentėjusioji E. M.... 19. 2015-01-03 sutartimi buvo pakeista 2014-12-13 būsto remonto sutartis ir... 20. E. M. pateiktos 2015-02-28 fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų... 21. Lietuvos Respublikos BK 182 straipsnio 1 dalyje nustatyta baudžiamoji... 22. Pagal BK 182 straipsnio dispoziciją sukčiavimas yra svetimo turto užvaldymas... 23. Sukčiavimas gali pasireikšti nukentėjusįjį apgaule įtraukiant į jam... 24. Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus bei juos... 25. Byloje nustatyta, kad E. M. susirado S. U. pagal skelbimą internete dėl... 26. Sprendžiant dėl S. U. gebėjimo atlikti būsto remonto darbus pažymėtina,... 27. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra pažymėjęs, kad civiliniai teisiniai... 28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad S. U.... 29. 2. Dėl sukčiavimo E. Č. atžvilgiu pagal 2015 m. rugsėjo 14 d. ir 2015 m.... 30. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad 2015 m. rugsėjį sudarė... 31. Nukentėjusysis E. Č. teismo posėdyje parodė, kad jis norėjo suremontuoti... 32. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. Č. davė parodymus iš esmės... 33. E. Č. 2017-01-31 pareiškimas patvirtina, kad jis kreipėsi į prokuratūrą,... 34. E. Č. pateikti elektroniniai laiškai susirašinėjant su S. U. patvirtina,... 35. Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolas patvirtina, kad... 36. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėtos 2015-09-14 ir 2015-09-18... 37. Taip pat iš 2015-09-18 būsto remonto sutarties matyti, kad darbų kaina yra... 38. E. Č. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal... 39. S. U. pateikta UAB laikmena su fotonuotraukomis iš pas E. Č. remontuotų... 40. Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus konstatuoja, kad... 41. Vertinant pas E. Č. atliktų S. U. darbų apimtį, vertę, yra sudėtinga... 42. Pagal 2015-09-14 sutartį S. U. įsipareigojo suremontuoti vieną kambarį už... 43. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. U. veiksmai atitinka BK 182... 44. 3. Dėl 2015 m. rugsėjo 18 d. sudarytos būsto remonto sutarties su E. Č.... 45. S. U. taip pat kaltinamas tuo, kad siekdamas apgaule įgyti E. Č.... 46. Pagal BK 300 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagamino netikrą dokumentą,... 47. Šioje BK 300 straipsnio dalyje numatyto nusikaltimo sudėtis yra formali, o... 48. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad S. U. pasirašytoje 2015-09-18 būsto... 49. 4. Dėl sukčiavimo J. F. ir M. F. atžvilgiu pagal 2016 m. kovo 10 d. būsto... 50. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad jis pasirašė sutartį su M.... 51. Nukentėjusysis M. F. teismo posėdyje parodė, kad reikėjo suremontuoti vieno... 52. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis M. F. davė iš esmės analogiškus... 53. Nukentėjusioji J. F. teisme parodė, kad pirmą dieną su S. U. susitiko bute... 54. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusioji J. F. davė iš esmės analogiškus... 55. Įvykio registracijos kortelės duomenys patvirtina, kad M. F. 2016-04-06 21.36... 56. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta 2016-03-10 sudaryta... 57. Taip pat iš minėtos 2016-03-10 būsto remonto sutarties matyti, kad sutartis... 58. M. F. pateiktos fotonuotraukos patvirtina, kad S. U. neatliko darbų pagal... 59. Draudimo bendrovės „Seesam Insurance AS“ Lietuvos filialo pateikti... 60. Teismas, ištyręs ir įvertinęs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus... 61. 5. Dėl sukčiavimo L. V. atžvilgiu pagal 2017 m. balandžio 14 d. būsto... 62. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad L. V. jį susirado, kaip... 63. Nukentėjusysis L. V. teismo posėdyje parodė, kad jis su žmona ( - )... 64. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. davė iš esmės tokius pačius... 65. Liudytoja M. V. teismo posėdyje parodė, kad ji su L. V. kovo mėnesį... 66. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja M. V. davė parodymus iš esmės... 67. L. V. 2017-08-30 pareiškimas patvirtina, kad jis nukentėjo nuo S. U.... 68. 2017-04-14 darbų atlikimo sutartis patvirtina, kad tarp L. V. ir S. U.... 69. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta S. U. pateikta USB... 70. Ištyręs ir įvertinęs byloje esančius įrodymus teismas daro išvadą, kad... 71. Kaltinamasis S. U. savo kaltės nepripažino šiame epizode, tačiau jo kaltę... 72. Vertinant pas L. V. atliktų S. U. darbų apimtį ir vertę, yra sudėtinga... 73. Pagal 2017-04-14 darbų atlikimo sutartį S. U. (sutartyje pasirašęs S. V.)... 74. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, S. U. veiksmai atitinka BK 182... 75. 6. Dėl 2017 m. balandžio 14 d. darbų atlikimo sutarties, sudarytos su L. V.,... 76. Kaltinamasis S. U. teisme parodė, kad šią nusikalstamą veiką pripažįsta.... 77. Nukentėjusysis L. V. parodė, kad jis su S. U. buvo pasirašę dvi sutartis po... 78. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. parodė, kad darbų atlikimo... 79. Liudytoja M. V. nurodė, kad ji matė sutartį su S. U., sutartyje nurodyta... 80. Kitų objektų apžiūros protokolu buvo apžiūrėta 2017-04-14 Darbų... 81. Lietuvos Aukščiausias Teismas yra išaiškinęs, kad nusikalstama veika,... 82. Ištyręs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir liudytojos M.... 83. BK 37 straipsnis nustato, kad padaręs nusikaltimą asmuo gali būti teismo... 84. Įvertinęs S. U. veiksmus dėl nusikalstamos veikos pagal BK 300 straipsnio 1... 85. 7. Dėl įrankių vagystės iš L. V. būsto.... 86. Kaltinamasis S. U. teisme parodė, kad plytelių pjovimo stakles jis pirko... 87. Nukentėjusysis L. V. teisme parodė, kad jo įrankiai buvo padėti antrame... 88. Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis L. V. parodė, kad už darbus S. U.... 89. Liudytoja M. V. teismo posėdyje dėl įrankių dingimo paiškino, kad juos... 90. Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja nurodė, kad ji yra įsitikinusi, kad L. V.... 91. UAB ( - ) parduotuvės čekiai patvirtina, kad gręžtuvas “Bosch” buvo... 92. Individualios įmonės ( - ) prekių čekyje nurodyta, kad staklių plytelėms... 93. Individuali įmonė ( - ), atsakydama į teismo užklausimą, 2019-06-18 raštu... 94. S. U. pateiktuose pirkimo dokumentuose ir fotonuotraukose užfiksuota,... 95. Pagal BK 178 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pagrobė svetimą turtą.... 96. Teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus – nukentėjusiojo L. V. ir... 97. Nagrinėjamu atveju yra kilusi abejonė tik dėl plytelių pjaustymo staklių... 98. 8. Dėl neteisėto vertimosi ūkine komercine veikla ir baudžiamosios... 99. Kaltinamasis S. U. teismo posėdyje parodė, kad butų remontai buvo tik... 100. Iš Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų... 101. Pagal BK 202 straipsnio 1 dalį numatyta atsakomybė tam, kas versliškai ar... 102. S. U. inkriminuojamos nusikalstamos veiklos laikotarpiu už neteisėtu būdu... 103. Teismų praktikoje versliškumas, kaip BK 202 straipsnio 1 dalyje numatytos... 104. Byloje nėra duomenų apie reikšmingų parengiamųjų darbų neteisėtai... 105. Pagal kasacinio teismo praktiką (kasacinė nutartis Nr. 2K-7-58/2013) stambus... 106. Bylos duomenimis S. U. inkriminuojamos nusikalstamos veiklos laikotarpiu jo... 107. Bausmės skyrimas, kardomoji priemonė ir daiktiniai įrodymai.... 108. Kaltinamojo S. U. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Jo atsakomybę... 109. Skirdamas bausmę S. U., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė 6... 110. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, S. U. paskirtos laisvės... 111. Ikiteisminio tyrimo metu S. U. kardomoji priemonė nepaskirta, tačiau siekiant... 112. Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti - CD... 113. Civiliniai ieškiniai... 114. Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar... 115. Baudžiamojoje byloje civiliniai ieškovai (nukentėjusieji) pareiškė... 116. E. M. pareiškė 1688 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 30),... 117. E. Č. pareiškė 1700 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 60),... 118. M. F. pareiškė 500 eurų civilinį ieškinį (1 t., b. l. 95),... 119. J. F. pareiškė 1000 eurų civilinį ieškinį (1 t., b.l. 100),... 120. L. V. pareiškė 4576,19 eurų civilinį ieškinį (b. l. 129).... 121. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 ir 2... 122. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad dėl kaltinamojo S. U. nusikalstamų... 123. Civilinių ieškovų E. M., J. F. ir M. F. civilinius ieškinius teismas... 124. Atsižvelgiant į tai, civiliniams ieškovams iš S. U. priteistinas žalos... 125. Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115, 297-298,... 126. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1... 127. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1... 128. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1... 129. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 182 straipsnio 1... 130. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 1... 131. S. U. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 300 straipsnio 1... 132. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 4 dalimis, 65 straipsnio 2 dalimi, šiuo... 133. Laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio teismo... 134. Iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirti S. U. kardomąją priemonę –... 135. Išaiškinti S. U., kad pagal BK 48 straipsnio 3 dalį jis privalo be bausmę... 136. Nustatyti, kad 20 MGL bauda turi būti sumokėta per 6 (šešis) mėnesius nuo... 137. S. U. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 300 straipsnio 1 dalį (dėl... 138. S. U. išteisinti dėl kaltinimo pagal BK 202 straipsnio 1 dalį (dėl... 139. Civilinių ieškovų E. M., J. F. ir M. F. civilinius ieškinius dėl turtinės... 140. Civilinių ieškovų E. Č. ir L. V. civilinius ieškinius dėl turtinės... 141. Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD... 142. Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti...