Byla 1A-43-307/2015
Dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

1Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Bielskio, teisėjų: Viktoro Kažio ir Aloyzo Kruopio, sekretoriaujant Jūratei Česnulevičienei, Laurai Gruodienei, Rasai Maldanytei, dalyvaujant prokurorei Onai Rojutei, gynėjams advokatams Vytautui Sirvydžiui, Rimantui Bučmai, Renatai Vilčiauskienei, nuteistiesiems G. Š., T. G., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G., nuteistojo G. Š. ir jo gynėjo advokato Vytauto Sirvydžio apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendžio, kuriuo:

2G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:

3- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių;

4- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;

5- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

6Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta treji metai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

7T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

8- pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir šešiems mėnesiams;

9- pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir šešiems mėnesiams;

10- pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.

11Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos ir galutinė subendrinta bausmė paskirta dveji metai ir aštuoni mėnesiai laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose.

12G. Š. ir T. G. pagal BK 209 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių.

13Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Nustatė

14G. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 14 d., būdamas UAB „( - )“, registruotos ( - ), direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, UAB „( - )“ vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti jos veiklą, užimamų pareigų pagrindu savo žinioje turėdamas UAB „( - )“ turtą, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, suklastotos 2009 m. sausio 5 d. pirkimo– pardavimo sutarties Nr. 09/01/05 tarp UAB „( - )“ ir Rusijos Federacijoje registruotos OOO „( - )“ bei 2009 m. sausio 29 d. avanso apyskaitos Nr. 01-01 pagrindu, iš UAB „( - )“ kasos 225 345 Lt paėmimą pateisinęs šių pinigų išlaidavimą OOO „( - )“ vardu išrašytais fiktyviais grynųjų pinigų priėmimo kvitais, realiai 225 345 Lt OOO „( - )“ nesumokėjęs, savo žinioje turėtus 225 345 Lt pasisavino, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelę 225 345 Lt vertės turtinę žalą.

15G. Š. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, kaip UAB „( - )“ direktorius pasirašęs fiktyvioje 2009 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 09/01/05, kurioje 1(15)–11(15) sutarties lapuose OOO „( - )“ direktoriaus R. Ch. parašai buvo suklastoti ir, kuria tuose sutarties lapuose buvo nurodyta, kad neva OOO „( - )“ įsipareigojo UAB „( - )“ parduoti prekes, pateisindamas iš UAB „( - )“ kasos pagal 2009 m. sausio 29 d. avanso apyskaitą Nr. 01-01 paimtų 225 345 Lt išlaidavimą, pasirašęs fiktyviuose OOO „( - )“ vardu išrašytuose netikruose grynųjų pinigų priėmimo kvituose – 2009 m. sausio 5 d. Nr. 05/01, 2009 m. sausio 17 d. Nr. 17/01, 2009 m. sausio 19 d. Nr. 19/01, 2009 m. sausio 21 d. Nr. 21/01, 2009 m. sausio 23 d. Nr. 23/01 ir tuo patvirtinęs juose užfiksuotus tikrovės neatitinkančiais duomenis, neva jis OOO „( - )“ sumokėjo 225 345 Lt, šiuos dokumentus suklastojo, o perdavęs juos įtraukimui į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, šiuos suklastotus dokumentus ir panaudojo, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelę 225 345 Lt turtinę žalą.

16G. Š. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, kaip UAB ,,( - )“ direktorius, būdamas pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatą atsakingas už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, kad „....ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „....į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kad „....visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje įformino OOO „( - )“ vardu išrašytus žinomai suklastotus 225 345 Lt priėmimo kvitus – 2009 m. sausio 5 d. Nr. 05/01, 2009 m. sausio 17 d. Nr. 17/01, 2009 m. sausio 19 d. Nr. 19/01, 2009 m. sausio 21 d. Nr. 21/01, 2009 m. sausio 23 d. Nr. 23/01, 2009 m. vasario 5 d. Nr. 05/02, 2009 m. kovo 20 d. Nr. 20/03, pagrindė neįvykusias ūkines operacijas su ūkio subjektu OOO „( - )“, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m. balandžio 14 d.

17T. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. balandžio 14 d., būdamas UAB „( - )“, registruotos ( - ), direktoriaus pavaduotoju, o nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., būdamas UAB „( - )“ direktoriumi, turėdamas teisę jai atstovauti, UAB „( - )“ vardu priimti sprendimus bei kontroliuoti jos veiklą, suklastotos 2009 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 09/01/05 tarp UAB „( - )“ ir Rusijos Federacijoje registruotos OOO „( - )” bei 2009 m. vasario 27 d. avanso apyskaitos Nr. 02-03, 2009 m. kovo 31 d. avanso apyskaitos Nr. 03-02, 2009 m. liepos 31 d. avanso apyskaitos Nr. 07-01 pagrindu, iš UAB „( - )“ kasos 140000 Lt paėmimą pateisinęs jų išlaidavimą suklastotais OOO „( - )“ vardu išrašytais grynųjų pinigų priėmimo kvitais – 2009 m. vasario 5 d. Nr. 05/02, 2009 m. kovo 20 d. Nr. 20/03, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 01/07, 2009 m. liepos 13 d. Nr. 13/07, pasirašęs juose kaip UAB „( - )“ atstovas, tačiau realiai 140 000 Lt OOO „( - )“ nesumokėjęs, juos pasisavino, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelę 140000 Lt vertės turtinę žalą.

18T. G. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, nenustatytoje vietoje, kaip UAB „( - )“ atstovas iš UAB „( - )“ kasos pagal 2009 m. vasario 27 d. avanso apyskaitą Nr. 02-03, 2009 m. kovo 31 d. avanso apyskaitą Nr. 03-02, 2009 m. liepos 31 d. avanso apyskaitą Nr. 07-01 paimtų 140 000 Lt išlaidavimą pateisindamas pasirašymu OOO „( - )“ vardu išrašytuose netikruose grynųjų pinigų priėmimo kvituose – 2009 m. vasario 5 d. Nr. 05/02, 2009 m. kovo 20 d. Nr. 20/03, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 01/07, 2009 m. liepos 13 d. Nr. 13/07, neva jis OOO „( - )“ sumokėjo 140 000 Lt, tokiu būdu juos suklastojo bei, įtraukęs juos į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, suklastotus dokumentus ir panaudojo, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelę 140 000 Lt turtinę žalą.

19T. G. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d., būdamas UAB ,,( - )“ direktoriumi ir 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio 1 dalies nuostatos pagrindu būdamas atsakingu už įmonės buhalterinės apskaitos tvarkymą, apgaulingai tvarkė UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, pažeisdamas 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio reikalavimus, kad „....ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama; 2) pateikiama laiku; 3) išsami ir naudinga vidaus ir išorės informacijos vartotojams“, 6 straipsnio 2 dalies reikalavimus, kad „....į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“, 12 straipsnio 1 punkto reikalavimus, kad „....visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje įforminęs OOO „( - )“ vardu išrašytus žinomai suklastotus pinigų priėmimo kvitus – 2009 m. liepos 1 d. Nr. 01/07, 2009 m. liepos 13 d. Nr. 13/07, pagrindė jais su ūkio subjektu OOO „( - )“ neįvykusias ūkines operacijas, dėl ko nebuvo galima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d.

20Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Š. ir jo gynėjas prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį.

21Apeliantai teigia, jog apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas netinkamai įvertinus byloje surinktus duomenis ir neteisingai pritaikius baudžiamąjį įstatymą.

22Šioje byloje buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai - 2009 m. sausio 5 d. pirkimo - pardavimo sutarties sudarymas, jos nevykdymas ir nevykdymo pasekmės. Pažymima, kad lygiagrečiai baudžiamajam procesui G. Š. atžvilgiu vyko civilinis procesas, o kita sandorio šalis - Rusijos Federacijos įmonė OOO „( - )“, ragindama vykdyti sutartį ir atlikti mokėjimus pagal grafiką, pripažino, kad sutartis buvo sudaryta. Juolab, bankroto administratorius civilinėje byloje Nr. B2-2708-2301/2009, 2009 m. rugsėjo 30 d. pranešė apie sutarties nutraukimą ir pareikalavo iš OOO „( - )“ grąžinti avansą. Šios aplinkybės, pasak apeliantų, patvirtina, kad ginčo tarp dviejų įmonių - UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ susiklostė civilinio teisinio pobūdžio santykiai, kurie ir turi būti sprendžiami civilinio proceso tvarka. Tuo tarpu įmonės valdymo pažeidimai, jeigu tokių ir būta, visų pirma, turi būti vertinami atsakomybės prieš juridinio asmens dalyvius (akcininkus) aspektu, taip pat juridinio asmens atsakomybės prieš jo samdomus darbuotojus aspektu. Tik tuo atveju, jei šių santykių neįmanoma sureguliuoti kitomis teisinės atsakomybės rūšimis, turi būti taikoma pati griežčiausia, baudžiamoji atsakomybė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-85/2013, 2K-P-267/2011, 2K- 409/2011, 2K-448/2010).

23Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) normas, reglamentuojančias įrodinėjimą. Pasak apeliantų, pirmosios instancijos teismas negalėjo remtis liudytojo R. Ch. byloje duotais parodymais, kadangi šie duomenys gauti iš esmės suvaržant nuteistojo teisę į gynybą - nei ikiteisminio tyrimo, nei teisminio nagrinėjimo metu, nei G. Š., nei jo gynėjas neturėjo galimybės užduoti klausimų šiam liudytojui. Tiek tarptautiniai, tiek nacionaliniai teismai tokią situaciją vertina kaip kaltinamojo teisės į gynybą pažeidimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis kasacinėje byloje Nr. 2K-7-48/2009). Minėto liudytojo parodymais apkaltinamasis teismo nuosprendis negalėjo būti grindžiamas dar ir todėl, kad jie yra prieštaringi ir paneigiami kitais bylos duomenimis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis - priešingai nei tvirtino liudytojas R. Ch. sutartis tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ buvo pasirašyta bei realiai vykdoma. Nors teismo šaukimas Rusijos Federacijos piliečiui R. Ch. ir buvo įteiktas, tačiau garantijos, suteiktos tokiam liudytojui pagal 1959 m. balandžio 20 d. Europos Konvencijos dėl savitarpio pagalbos baudžiamosiose bylose 12 straipsnį, išaiškintos ir suteiktos nebuvo. Be to, teisinės pagalbos prašyme nebuvo nurodytos visos nusikalstamos veikos, kurių padarymų kaltinamas G. Š., ir tai, kad R. Ch. dėl šių nusikalstamų veikų taip pat galėjo įgyti įtariamojo statusą. Šios aplinkybės, anot apeliantų, galėjo įtakoti liudytojo R. Ch. parodymų turinį. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytas aplinkybes, pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti G. Š. ir jo gynėjo teisiamojo posėdžio metu pareikštą prašymą dar kartą apklausti liudytoją R. Ch. ir užduoti jam apeliantų suformuluotus klausimus bei paskirti byloje naują rašysenos ekspertizę, yra nepagrįstas ir nemotyvuotas.

24Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino objektyvių bylos duomenų, patvirtinančių, kad sutartis tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ realiai buvo sudaryta bei vykdoma. Šias aplinkybes patvirtina bylos duomenimis nustatyti abiejų sandorio šalių veiksmai (grynųjų pinigų sumokėjimas, reikalavimas laikytis mokėjimų grafiko ir pan.). Netiesioginis apeliantą teisinantis įrodymas yra ir 2008 m. vasario 10 d. sutartis tarp UAB „( - )“ ir L. B., pagal kurią UAB „( - )“ įsipareigojo sumontuoti mažo galingumo vėjo jėgainę ir pritaikyti ją buitiniams užsakovo poreikiams tenkinti.

25Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog liudytojas R. Ch. į Lietuvą paskutinį kartą buvo atvykęs 2003 m. spalio 1 d. ir tą pačią dieną jis iš Lietuvos išvyko, rėmėsi vien tik byloje esančia pažyma. Tačiau apygardos teismas neatsižvelgė į aplinkybes, jog R. Ch. pavardė lotyniškais rašmenimis gali būti rašoma įvairiai (tą patvirtina ir byloje esantys duomenys apie R. Ch. pasą), tačiau pagal skirtingus pavardės rašymo variantus atsakingos valstybės institucijos užklaustos nebuvo. Taigi abejonės, ar liudytojas R. Ch. nebuvo atvykęs į Lietuvą po apygardos teismo nurodytos datos, liko nepašalintos. Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad Lietuvos Respublika 2007 m. gruodžio 21 d. prisijungė prie Šengeno erdvės ir nuo 2008 m. kovo 31 d. buvo panaikinta sausumos vidaus, jūrų ir oro sienų kontrolė. Ši aplinkybė taip pat kelia pagrįstų abejonių minėtos apygardos teismo išvados patikimumu. Tą aplinkybę, jog G. Š. su R. Ch. buvo susitikę Lietuvos Respublikos teritorijoje, savo parodymuose patvirtino liudytojas V. B., tačiau apygardos teismas šio liudytojo parodymus nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetė.

26Apeliantai skunde abejoja specialisto išvados, kuria grindžiamas apkaltinamasis teismo nuosprendis, įrodomąja verte, motyvuodami tuo, kad šioje išvadoje nėra tiesiogiai nurodyta, kad parašą sutartyje suklastojo būtent G. Š. Priešingai, specialisto išvados 1 punkte nurodyta, kad būtent G. Š. pasirašė po savo vardu ir pavarde. Tuo tarpu kitose grafose pasirašė ne G. Š. ar T. G., o kitas asmuo. Be to, lyginamieji Rusijos federacijos piliečio R. Ch. rašysenos pavyzdžiai buvo paimti neteisėtai, jie neteisėtai buvo panaudoti ir ikiteisminio tyrimo metu atliekant minėtą specialisto tyrimą. Nei teisinės pagalbos prašyme, nei Generalinės prokuratūros rašte Rusijos Federacijos Generaliniam prokurorui, nebuvo nurodyta, kad bus imami sąlyginai laisvieji parašų pavyzdžiai. Vadinasi, valstybė, kurios buvo prašoma atlikti procesinius veiksmus, apie pavyzdžių ėmimą nebuvo informuota, lygiai kaip nebuvo informuotas ir R. Ch. Be to, teisinės pagalbos prašyme nebuvo nurodytos visos nusikalstamos veikos, kurių padarymų buvo įtariamas G. Š.

27Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje surinktus duomenis vertino neišsamiai ir šališkai, ignoruodamas G. Š. teisinančius įrodymus ir pernelyg sureikšmindamas jį kaltinančius įrodymus. Apygardos teismo šališkumą nuteistojo atžvilgiu parodo ir tai, kad visi gynėjo prašymai dėl įrodymų tyrimo apimties buvo nemotyvuotai ir nepagrįstai atmetami.

28Nesutikdami su G. Š. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį apeliantai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas nenustatė visų būtinų šios nusikalstamos veikos sudėties požymių G. Š. veikoje ir nesivadovavo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuota praktika tokio pobūdžio bylose, pagal kurią vien turto paėmimo faktas nėra pakankamas pagrindas asmens nuteisimui pagal BK 183 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. sausio 24 d. nutartis). Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino byloje esančių duomenų - Valstybinio socialinio draudimo fondo Kauno skyriaus 2013 m. sausio 28 d. rašto, kuriame nurodyta, jog laikotarpiu nuo 2009 m. kovo 6 d. iki 2009 m. balandžio 29 d. G. Š. sirgo ir nėjo UAB „( - )“ direktoriaus pareigų. Kaip patvirtina 2003 m. rugsėjo 29 d. sutartis dėl darbuotojo individualios visiškos materialinės atsakomybės, tuo metu įmonės direktoriaus pareigas ėjo kitas asmuo.

29Apeliaciniame skunde ginčijama ir teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių paskyrimo G. Š. Teigiama, kad pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad po G. Š. inkriminuojamų nusikalstamų veikų padarymo iki skundžiamo teismo nuosprendžio priėmimo praėjo ilgas laiko tarpas, per kurį nuteistasis jokių kitų teisei priešingų veikų neatliko. Todėl G. Š. atžvilgiu turėjo būti taikoma viena iš tinkamų ir pakankamų teisinės gynybos dėl pernelyg ilgo proceso trukmės priemonių - bausmės švelninimas kaltinamajam. Toks teisės aiškinimas ir taikymas atitinka Lietuvos Aukščiausiojo teismo formuojamą praktiką (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-45/2007).

30Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė bausmių bendrinimą reglamentuojančias BK nuostatas. Nuosprendį priėmęs teismas pripažino, kad G. Š. inkriminuotos nusikalstamos veikos sudaro idealiąją nusikalstamų veikų sutaptį, todėl bendrindamas jam paskirtąsias bausmes nepagrįstai nurodė dar ir BK 63 straipsnio 2 bei 4 dalis (T. 4, b. l. 1-16).

31Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują, išteisinamąjį nuosprendį dėl visų jam inkriminuotų nusikalstamų veikų arba Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti ir T. G. inkriminuotą nusikalstamą veiką, numatytą BK 183 straipsnio 2 dalyje, perkvalifikuoti į BK 184 straipsnio 2, 4 dalis bei paskirti bausmes, nesusijusias su realiu laisvės atėmimu, o pagal veikas, numatytas BK 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje, išteisinti.

32Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir nepagrįstas, priimtas nepilnai ir nevisapusiškai ištyrus bylos duomenis. Nesutikdamas su nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį apeliantas tvirtina, kad UAB „( - )“ piniginių lėšų - 140 000 Lt niekada savo nuosavybėn paėmęs nebuvo. Apygardos teismas, pripažindamas T. G. kaltu dėl šios nusikalstamos veikos, rėmėsi vien tik liudytojo R. Ch. parodymais, kurie paneigiami kitais objektyviais bylos duomenimis. Antai, liudytojo R. Ch. nurodytą aplinkybę, kad jo vadovaujama įmonė „( - )“ niekada nebuvo pasirašiusi jokių sutarčių su įmone „( - )“ paneigia liudytojo V. B. teisiamajame posėdyje duoti parodymai. Netikėti šio liudytojo parodymais apygardos teismas neturėjo jokio pagrindo. Minėtus liudytojo R. Ch. parodymus paneigia ir po ikiteisminio tyrimo veiksmus šioje byloje atlikusio liudytojo G. R. apklausos paaiškėjusios aplinkybės, jog prie baudžiamosios bylos nebuvo prijungti 2009 m. gegužės 12 d., 2009 m. birželio 18 d. ir 2009 m. liepos 9 d. OOO „( - )“ siųsti raštai UAB „( - )“, kuriuose raginama tinkamai vykdyti sutartį. Šie raštai buvo patvirtinti paties įmonės direktoriaus R. Ch. parašu ir įmonės spaudu. Apeliantas atkreipia dėmesį į tai, kad pirmosios instancijos teismas šių raštų visiškai nevertino ir dėl jų skundžiamame teismo nuosprendyje nepasisakė.

33Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino ir tos objektyviais bylos duomenimis nustatytos aplinkybės, kad tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ sudaryta sutartis buvo įtraukta į įmonės sutarčių registrą. Ši aplinkybė reikšminga vertinant nuteistojo tyčios turinį.

34Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esančios specialisto išvados Nr. 11-1695 ir Nr. 11-3058(11), 11-3127(11), 11-3141(11) negali būti pripažįstamos patikimu įrodymu, nes tyrimams atlikti buvo pateikta ne visa sutartis, o tik jos dalis - 1-12 lapai, tuo tarpu kita sutarties dalis - 13-15 lapai, nepaisant to, kad juose taip pat yra įmonių spaudai ir vadovų parašai, tyrimams pateikti nebuvo. Be to, tyrimą atlikusiems specialistams trūko R. Ch. lyginamųjų rašysenos pavyzdžių. Apeliantas atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas, pernelyg sureikšmindamas rašysenos ekspertizės akte esančią išvadą, jog 1-11 lapuose parašus R. Ch. vardu pasirašė ne R. Ch. o kitas asmuo, neatsižvelgė į tai, kad tos pačios išvados 2 punkte konstatuota, kad 12 lape pasirašė pats R. Ch. Esant pirmiau nurodytoms aplinkybėms, T. G. teigimu, apygardos teismas nepagrįstai atmetė gynybos prašymą byloje paskirti rašysenos ekspertizę.

35Pagrįstų abejonių kelia pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Ch. į Lietuvą buvo atvykęs tik 2003 m. spalio 1 d., kuri grindžiama tik viena pažyma dėl sienos tarp Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities kirtimų. Tačiau liko neįvertinta tai, kad R. Ch. į Lietuvos teritoriją galėjo atvykti kirtęs Europos bendrijos išorinę sieną bet kurioje kitoje Europos Bendrijos valstybėje narėje, be to, galėjo atvykti oro linijų skrydžiais.

36Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje svarbiausia aplinkybė yra ta, jog sutartis tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ realiai buvo pasirašyta ir vykdoma. Tuo tarpu apygardos teismas padaręs priešingą išvadą, logine seka padarė ir kitas neteisingas išvadas. Šią aplinkybę, jog sutartis realiai buvo pasirašyta ir vykdoma, patvirtina objektyviais bylos duomenimis nustatytos faktinės aplinkybės - tai, kad vėluojant gauti avansinius mokėjimus, OOO „( - )“ raštais kreipėsi į UAB „( - )“, o pastaroji įmonė įvykdė penkis avansinius mokėjimus. Šios aplinkybės ir tai, kad nuteistasis T. G. pats asmeniškai nedalyvavo pasirašant sutartį tarp minėtų įmonių, leidžia daryti išvadą, kad jis nežinojo ir negalėjo žinoti, jog sudaryta sutartis yra galimai fiktyvi.

37Nuosprendį priėmęs teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad grynuosius pinigus R. Ch. visais atvejais perduodavo G. Š., o T. G. tik pasirašydavo ant mokėjimų kvitų po ūkinės operacijos įvykdymo. Visi pinigai įmonėje buvo jos direktoriaus G. Š. žinioje, net ir tuomet, kai jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Tokia ūkinio subjekto vadovo pareiga jam priskiriama ir teisės aktais - Vyriausybės nutarimo „Dėl kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių patvirtinimo“ 20 punkte. Taigi T. G., pasirašydamas ant pinigų perdavimo kvitų, nežinojo ir negalėjo žinoti, kad kvituose nurodytos ūkinės operacijos yra fiktyvios, t. y. veikė neatsargia kaltės forma. Vadinasi, pagal formuojamą teismų praktiką, jo veiksmai galėtų būti kvalifikuojami nebent pagal BK 184 straipsnio 2 ir 4 dalis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose Nr. 2K-415/2011, 2K-31/2011).

38Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, pasirašydamas ant G. Š. pateiktų pinigų perdavimo kvitų veikė neatsargia kaltės forma, jis negali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 300 straipsnio 3 dalyje, kadangi ši nusikalstama veika gali būti padaroma tik veikiant tyčine kaltės forma.

39Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai T. G. nuteistas ir pagal BK 222 straipsnio 1 dalį, kadangi atsakomybė pagal šį BK specialiosios dalies straipsnį gali būti taikoma subjektui, turinčiam specialius požymius. Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Nuteistasis T. G. UAB „( - )“ direktoriaus pareigas ėjo tik laikotarpiu nuo 2009 m. balandžio 14 d. iki 2009 m. rugsėjo 18 d. Taigi tik už šį laikotarpį jam ir galėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį. Remdamasis pirmiau nurodytais argumentais dėl neatsargios kaltės formos tvirtinant G. Š. pateiktus pinigų perdavimo kvitus, apeliantas teigia, kad apygardos teismo išvada, jog jis žinojo, kad į buhalterinę apskaitą yra įtraukiami tikrovės neatitinkantys dokumentai, yra nepagrįsta.

40Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo nustatytos visos reikšmingos aplinkybės: nepagrįstai atmestas gynybos prašymas paskirti rašysenos ir dokumentų ekspertizes, tokiu būdu užkertant kelią išaiškinti aplinkybes, susijusias su sutarties tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ sudarymu, bei patikrinti liudytojo R. Ch. parodymus; antra, nuosprendį priėmęs teismas nepagrįstai netenkino gynybos prašymo dar kartą apklausti liudytoją R. Ch. trečia, būtina išsireikalauti papildomų R. Ch. rašysenos pavyzdžių; ketvirta, būtina patikrinti aplinkybes, susijusias su G. Š. kelionėmis iš Lietuvos Respublikos (T. 4, b. l. 17-24).

41Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis G. Š. ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, nuteistasis T. G. ir jo gynėjai prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė nuteistųjų ir gynėjo apeliacinius skundus atmesti.

42Nuteistojo T. G. bei nuteistojo G. Š. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies.

43Apeliantai nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad nagrinėjamu atveju susiklostė civiliniai teisiniai santykiai, nes sutartis buvo realiai pasirašyta ir vykdoma, nesutinka su jiems inkriminuotų nusikalstamų veikų kvalifikavimu ir paskirtomis bausmėmis bei jų bendrinimu.

44Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinių skundų argumentus bei atlikusi papildomą įrodymų tyrimą, sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai priėmė apkaltinamąjį nuosprendį G. Š. ir T. G. atžvilgiu ir pripažino juos kaltais pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį.

45Dėl civilinių teisinių santykių atribojimo nuo baudžiamųjų santykių.

46Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo klausimą turto pasisavinimo ir iššvaistymo bylose, teismų praktikoje ne kartą konstatuota, kad sudarant sutartis dėl materialinių vertybių paprastai atsiranda civiliniai teisiniai santykiai, kurie gali peraugti į baudžiamuosius teisinius santykius tik esant tam tikroms sąlygoms (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-191/2012, 2K-210/2012, 2K–518/2014). Šios sąlygos yra susijusios su sudarytų civilinių sutarčių vykdymo objektyviu apsunkinimu, kai viena šalių sąmoningai sudarė situaciją, kad nukentėjusysis negalėtų civilinėmis teisinėmis priemonėmis atkurti savo pažeistos teisės arba toks pažeistų teisių gynimo būdas būtų esmingai apsunkintas, neperspektyvus, pvz., be teisėsaugos pagalbos neįmanoma surasti ar identifikuoti prievolės vengiančio asmens arba asmenų, kuriems turtas buvo perleistas; kaltininkas tyčia tapo nemokus, aktyviais veiksmais vengė, trukdė atlyginti žalą arba kitaip teisės atkūrimą padarė neperspektyviu; sąmoningai nevykdė įsipareigojimų, atsiradusių patikėjus ar perdavus jo žinion turtą; nuslėpė nuo nukentėjusiojo esminę informaciją apie turimas dideles skolas ar nemokumą; dėl dokumentų klastojimo, operacijų su turtu nefiksavimo ar kitų veikų apsunkino turto disponavimo proceso nustatymą; sudarė akivaizdžiai su turto savininko interesais nesutampančius, ekonomiškai nepagrįstus sandorius ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-388/2007, 2K-93/2013, 2K-285/2013, 2K–518/2014).

47Svetimas turtas ar turtinė teisė gali būti įgyjama, tapti kito asmens nuosavybe ir civilinių sutarčių pagrindu. Tačiau civiliniai teisiniai sandoriai yra teisėti, kai šalių veiksmai sandorių sudarymo metu ir iš sandorių atsiradusių prievolių vykdymas rodo tikruosius jų ketinimus, kai siekiama iš civilinio sandorio išplaukiančių pasekmių, o ne nusikalstamų tikslų. Civiliniais santykiais tarp dviejų ūkinių subjektų gali būti laikomi tik tie santykiai, kurie sukelia žalingas pasekmes neklastojant dokumentų, nesisavinant sumokėtų piniginių sumų ir esant galimybei tas sumas išieškoti. Byloje nustatyta ir įrodyta, kad 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutartis tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ buvo suklastota, t. y. vienos iš sutarties šalies - OOO „( - )“ direktoriaus R. Ch. parašai buvo suklastoti, sutarties nebuvo ketinama realiai vykdyti, todėl ši sutartis tarp šalių nesukūrė teisių ir pareigų, tarp šalių nesusiformavo civiliniai teisiniai santykiai. Be to, ši sutartis nebuvo ir negalėjo būti vykdoma kitos sandorio šalies, nes apie jos egzistavimą OOO „( - )“ nežinojo. Ji buvo sudaryta siekiant nusikalstamų tikslų – pasisavinti UAB „( - )“ turtą. Šioje byloje nustatytas toks UAB „( - )“ turto pasisavinimo mechanizmas: panaudojant suklastotą netikrą dokumentą - 2009-01-05 pirkimo pardavimo sutartį, sudarytą tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“, parodantį tariamą sandorį, bei imituojant tariamus avansinius atsiskaitymus OOO „( - )“, G. Š. ir T. G. buvo išmokėti UAB „( - )“ priklausantys grynieji pinigai, t. y. nuteistieji, prisidengdami fiktyviu sandoriu, tyčia pasisavino jiems svetimą bendrovės turtą, o suklastoti dokumentai – pinigų priėmimo kvitai, siekiant pateisinti įmonės grynųjų pinigų išlaidavimą, buvo nuteistųjų pateikti buhalterinei apskaitai. Tokie veiksmai negali būti vertinami kaip UAB „( - )“ sutartinių įsipareigojimų neįvykdymas. Nuteistieji veikė ne UAB „( - )“ interesais, nes pinigai buvo pasisavinti savo interesams tenkinti ir UAB „( - )“ naudojant kaip priedangą asmeninei naudai gauti. Be to, sutarties sąlygos UAB „( - )“, kaip pirkėjui, nebuvo naudingos, nes sutartis galėjo būti vienašališkai bet kada nutraukta pardavėjo šiais atvejais: nukentėjusiajai šaliai raštu pareikalavus įvykdyti prievolę ar ištaisyti vykdymo trūkumus, kita šalis per nukentėjusiojo šalies nustatytą protingą terminą to nepadaro (Sutarties 8.3.2 punktas); jeigu sutartis nutraukta prieš terminą dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo pagal šią sutartį sumokėtas avansas lieka pardavėjui, kaip bauda už prievolės neįvykdymą (Sutarties 8.4 punktas) (T. 1, b. l . 144). Sutarties sudarymo metu įmonės finansinė padėtis nebuvo pakankamai gera, kad galėtų įvykdyti sutartyje numatytas sąlygas, o atlikti tariami avansiniai mokėjimai pagal fiktyvią sutartį tik dar labiau pablogino UAB „( - )“ finansinę padėtį, nes bendrovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko įmonei buvo iškelta bankroto byla. Visa tai rodo, kad dėl tyčinių pavojingų nuteistųjų veiksmų UAB „( - )“ ne tik neteko savo turto ir patyrė žalą, bet ir buvo esmingai apsunkintos įmonės galimybės atkurti pažeistas teises civilinėmis teisinėmis priemonėmis, t. y. be teisėsaugos pagalbos neįmanoma buvo surasti ar identifikuoti asmenų, kurie pasisavino turtą. Šiuo atveju nepatraukus nuteistųjų baudžiamojon atsakomybėn nebūtų galima pareikšti jiems civilinio ieškinio.

48Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepašalina baudžiamosios atsakomybės pagrįstumo. UAB „( - )“ bankroto byla buvo iškelta dar neprasidėjus ikiteisminiam tyrimui. Todėl UAB „( - )“ bankroto administratoriaus 2009-09-30 pranešimas apie sutarties nutraukimą ir reikalavimas grąžinti avansą (T. 2, b. l. 11, 15) nepatvirtina, kad tarp UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ buvo susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, nes dar nebuvo duomenų, jog 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutartis yra suklastota. Apeliaciniame skunde nurodyta aplinkybė, jog 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutartis buvo įtraukta į įmonės sutarčių registrą, nepaneigia jos suklastojimo fakto, tačiau patvirtina, jog suklastotas netikras dokumentas buvo nuteistųjų naudojamas siekiant pateisinti UAB „( - )“ priklausančių grynųjų pinigų paėmimą. Sutarties suklastojimo taip pat nepaneigia tarp UAB „( - )“ ir L. B. 2008-12-19 sudaryta sutartis (T. 2, b. l. 23-24) bei OOO „( - )“ 2009-05-12, 2009-06-18, 2009-07-09 siųsti raštai, kuriuose reikalaujama laikytis mokėjimo grafiko pagal 2009-01-05 sutartį (T. 3, b. l. 58-60). Atsižvelgiant į specialisto išvadas, kurias patvirtina liudytojo R. Ch. parodymai, nustatyta, jog sutartis ir pinigų priėmimo kvitai buvo suklastoti, OOO „( - )“ nepasirašė sutarties su UAB „( - )“ ir negavo mokėjimų iš UAB „( - )“, todėl pateikti OOO „( - )“ raštai nepatvirtina nuteistųjų nurodytų aplinkybių, kad sutartis buvo realiai pasirašyta ir vykdoma.

49Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip ultima ratio (kraštutinė priemonė), netaikytina, nes pagal nustatytas aplinkybes G. Š. ir T. G. padarė pavojingas nusikalstamas veikas, uždraustas baudžiamojo įstatymo. Jų padarytos veikos atitinka Baudžiamajame kodekse numatytą nusikaltimų sudėtį, todėl G. Š. ir T. G. pagrįstai pripažinti kaltais ir nuteisti kriminaline bausme.

50Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.

51Nuteistieji, nesutikdami su jų nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, iš esmės ginčija subjektyvųjį nusikalstamų veikų požymį – tiesioginę tyčią, žinojimą, jog dokumentai - 2009-01-05 pirkimo-pardavimo sutartis Nr. 09/01/05, sudaryta tarp OOO „( - )“ ir UAB „( - )“, ir grynųjų pinigų priėmimo kvitai buvo suklastoti. Nuteistieji teigia, jog sutartis buvo realiai sudaryta ir vykdoma, pinigai buvo perduoti R. Ch. Tačiau šiuos nuteistųjų argumentus paneigia byloje esančių įrodymų visuma.

52Nors nuteistieji tvirtina, jog sutartis buvo pasirašyta ir realiai vykdoma, ją pasirašė su R. Ch. ir pinigus perdavinėjo R. Ch. Lietuvos Respublikos teritorijoje, tačiau liudytojas R. Ch. kurio parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo pareigūnui, buvo perskaityti teisiamajame posėdyje byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys), neigė pasirašęs sutartį ir gavęs apmokėjimus iš UAB „( - )“, šiuos R. Ch. parodymus patvirtina byloje esančios specialistų išvados ir kita bylos rašytinė medžiaga.

53Liudytojas R. Ch. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad jam būnant OOO „( - )“ steigėju ir generaliniu direktoriumi, 2008 metų pabaigoje ar 2009 metų pradžioje, į jo organizaciją Kaliningrade atvyko UAB „( - )“ darbuotoju prisistatęs asmuo sudaryti sutartį dėl vėjo elektros generatorių tiekimo iš OOO „( - )“ į Lietuvą. Atvykęs asmuo prisistatė jam UAB „( - )“ direktoriumi Valdžiu. To asmens pavardė jam buvo nežinoma. Aptarus kainų politiką, prekių tiekimo sąlygas, buvo susitarta dėl sutarties pasirašymo antro susitikimo metu. Antrą kartą su šiuo asmeniu R. Ch. susitiko maždaug po 3 dienų. Tąkart Valdis į jo biurą atvyko su savo tiekimo sutarties projektu. Jį išstudijavęs pranešė, kad jame reikia padaryti tam tikrus pakeitimus, ištaisyti sutartyje numatytus tiekimo terminus ir apmokėjimo už prekes valiutą iš Lietuvos litų į eurus, nes taip numato Rusijos Federacijos įstatymai. Valdžio prašymu jis parengė raštą UAB „( - )“ apie pataisas sutartyje, uždėjo ant jo organizacijos antspaudą, pasirašė ir suderino kontraktą pasirašymui, susitarė dėl susitikimo po 2 savaičių, bet daugiau su UAB „( - )“ atstovais nesusitiko, sutarties su Valdžiu nepasirašė ir jokių mokėjimų jo organizacija - OOO „( - )“ iš UAB „( - )“ niekada negavo (T. 2, b. l. 61-63, 64-66).

542011-11-10 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 09/01/05 tarp OOO „( - )“ ir UAB „( - )“ 1(15)-12(15) lapuose parašus G. Š. vardu pasirašė G. Š. Sutarties 1(15)-11(15) lapuose parašus H. R. H. vardu pasirašė ne H. R. H., o kitas asmuo; tikėtina, kad 12(15) lape H. R. H. vardu pasirašė H. R. H. OOO „( - )“ grynųjų pinigų priėmimo kvituose: 2009-01-05 Nr. 05/01, 2009-01-17 Nr. 17/01, 2009-01-19 Nr. 19/01, 2009-01-21 Nr. 21/01, 2009-01-23 Nr. 23/01, 2009-02-05 Nr. 05/02, 2009-03-20 Nr. 20/03, 2009-07-01 Nr. 01/07, 2009-07-13 Nr. 13/07 parašus H. R. H. vardu pasirašė ne H. R. H., o kitas asmuo. OOO „( - )“ grynųjų pinigų priėmimo kvituose: 2009-01-05 Nr. 05/01, 2009-01-17 Nr. 17/01, 2009-01-19 Nr. 19/01, 2009-01-21 Nr. 21/01, 2009-01-23 Nr. 23/01, parašus G. Š. vardu pasirašė G. Š. OOO „( - )“ grynųjų pinigų priėmimo kvituose: 2009-02-05 Nr. 05/02, 2009-03-20 Nr. 20/03, 2009-07-01 Nr. 01/07, 2009-07-13 Nr. 13/07 parašus T. G. vardu pasirašė T. G. (T. 1, b. l. 171-178).

552011-12-19 specialisto išvadoje nurodyta, jog 2009-01-05 pirkimo pardavimo sutarties Nr. 09/01/05 12(15) lapas atspausdintas kitu lazerinio spausdinimo aparatu nei šios sutarties 1(15)-11(15) lapai bei 2009-01-05 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 09/01/05 12(15) lapas yra išspausdintas ant skirtingo popieriaus nei sutarties 1(15)-11(15) lapai (T. 1, b. l. 185-191).

56Iš byloje esančios 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 09/01/05, sudarytos tarp OOO „( - )“ ir UAB „( - )“, matyti, jog sutarties 12 lape yra tik įmonių rekvizitai, antspaudai ir parašai, tačiau nėra sutarties sąlygų (T. 1, b. l. 137-148). Specialisto išvadose nurodyta, jog sutarties 12 lape pasirašė R. Ch. tačiau sutarties 12 lapas yra atspausdintas ant kito popieriaus ir kitu spausdintuvu nei kiti 11 lapų (T. 1, b. l. 171-178, 185-191). Šias aplinkybes iš esmės patvirtina liudytojo R. Ch. parodymai, kuriuose nurodė, kad, susipažinęs su pateiktos UAB „( - )“ sutarties projektu, parengė raštą UAB „( - )“ apie pataisas sutartyje, uždėjo ant jo OOO „( - )“ antspaudą ir pasirašė (T. 2, b. l. 61-63, 64-66). Be to, nustačius, kad sutartyje nuo 1 iki 11 lapo yra ne R. Ch. parašai, o kito asmens, darytina išvada, jog sutarties lapai nuo 1 iki 11, kuriuose suklastoti R. Ch. parašai, buvo pridėti vėliau prie 12 lapo, kurį pasirašė R. Ch. t. y. sutartis buvo suklastota. Šią aplinkybę taip pat patvirtina liudytojo R. Ch. parodymai, kuriuose nurodė, jog sutarties su UAB „( - )“ nepasirašė. Sutarties 13-15 lapai tai priedai, šiuose lapuose esančių parašų ir antspaudų autentiškumas ikiteisminio tyrimo bei teisminio nagrinėjimo metu nebuvo tirtas. Byloje nustačius, jog sutarties turinys buvo suklastotas, sutarties priedų tyrimas būtų vertinamas kaip perteklinis veiksmas, neturintis įtakos nuteistųjų nusikalstamų veikų kvalifikavimui, nes kaltinime nuteistiesiems inkriminuotas tik sutarties nuo 1 iki 11 lapo suklastojimas. Be to, viename iš sutarties priedų yra pateikta prekių kaina, kuri nurodyta litais, tačiau iš liudytojo R. Ch. parodymų matyti, jog nurodyta valiuta buvo viena iš priežasčių, dėl kurios jis nepasirašė sutarties ir parengė raštą dėl pataisų sutartyje. Liudytojo R. Ch. nurodytą aplinkybę, jog jis negavo mokėjimų iš UAB „( - )“, taip pat patvirtina specialisto išvada, kurioje nurodyta, jog OOO „( - )“ grynųjų pinigų priėmimo kvituose: 2009-01-05 Nr. 05/01, 2009-01-17 Nr. 17/01, 2009-01-19 Nr. 19/01, 2009-01-21 Nr. 21/01, 2009-01-23 Nr. 23/01, 2009-02-05 Nr. 05/02, 2009-03-20 Nr. 20/03, 2009-07-01 Nr. 01/07, 2009-07-13 Nr. 13/07 pasirašė ne R. Ch. o kitas asmuo (T. 1, b. l. 171-178).

57Nuteistojo G. Š. parodymai, jog susitikimai su R. Ch. vyko Lietuvos Respublikos teritorijoje, parengtą 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 09/01/05 su savo parašu ir UAB „( - )“ antspaudu bei grynuosius pinigus jis perdavė R. Ch. kai pastarasis buvo Lietuvos Respublikos teritorijoje, paneigti rašytine bylos medžiaga, kurią taip pat patvirtina liudytojo R. Ch. parodymai.

58Apeliacinės instancijos teismui pateikus paklausimus Valstybės sienos apsaugos tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (T. 4, b. l. 39-42) buvo gauta informacija, jog R. Ch. 2009-06-01 buvo išduota Šengeno daugkartinė viza, galiojusi iki 2010-05-20 (T. 4, b. l. 46), o Valstybės sienos apsaugos tarnyba prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos duomenų apie R. Ch. vykimą per Lietuvos Respublikos sieną nuo 2008-01-01 iki 2009-12-31 neturi (T. 4, b. l. 44). Iš pažymos apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, matyti, jog R. Ch. Lietuvos Respublikos sieną kirto tik 2003-10-01 (T. 2, b. l. 167). UAB „( - )“ kvietimas R. Ch. atvykti į Lietuvos Respubliką Kauno apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Migracijos skyriuje buvo užregistruotas 2009-05-15 (T. 3, b. l. 118-119). Byloje nustatyta, jog pirkimo – pardavimo sutartis su UAB „( - )“ ir OOO „( - )“ buvo sudaryta 2009-01-05 (T. 1, b. l. 137-148), o pirmieji grynųjų pinigų mokėjimai pagal sutartį buvo daromi nuo 2009-01-05 iki 2009-01-23 (T. 1, b. l. 149-148), o kiti grynųjų pinigų mokėjimai – nuo 2009-02-05 iki 2009-03-20 (T. 1, b. l. 149-162), t. y. R. Ch. dar neturint Šengeno daugkartinės vizos. Šias aplinkybes patvirtina R. Ch. parodymai, jog UAB „( - )“ atstovas Valdžius buvo atvykęs į jo įmonę, esančią Kaliningrade, Rusijos Federacijoje, t. y. dėl sutarties sudarymo R. Ch. nevyko į Lietuvos Respubliką. Iš pažymos apie asmenis, kirtusius Lietuvos Respublikos sieną, matyti, jog G. Š. laikotarpiu nuo 2008 iki 2009 metų (imtinai) Lietuvos Respublikos sienos nebuvo kirtęs (T. 1, b. l. 98-99). Nuteistasis G. Š. teisiamajame posėdyje neigė buvęs išvykęs į Rusijos teritoriją, tai patvirtina ir liudytojo V. B. parodymai, jog G. Š. neturėjo Kaliningrado vizos. Todėl R. Ch. ir G. Š. negalėjo susitikti asmeniškai, G. Š. negalėjo perduoti asmeniškai R. Ch. pasirašyti sutartį ir grynuosius pinigus.

59Be to, nuteistojo G. Š. parodymai dėl susitikimų su R. Ch. Lietuvos Respublikos teritorijoje nebuvo pakankamai nuoseklūs, jis negalėjo nurodyti konkretaus susitikimų skaičiaus. Iš pradžių nurodė, jog atiduodamas pinigus buvo susitikęs penkis kartus, nes tiek yra pinigų priėmimo kvitų, jų susitikimų datos sutampa su pinigų priėmimo kvituose nurodytomis datomis, o paskui nurodė, jog, kai kvituose nurodytos datos skiriasi keliomis dienomis, tai pinigus galėjo sumokėti ir vieną dieną (T. 3, b. l. 68-74; T. 4., b. l. 34). G. Š. parodymai taip pat nebuvo nuoseklūs dėl pinigų priėmimo kvitų užpildymo. G. Š. iš pradžių pirmosios instancijos teisme ir apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog pinigų priėmimo kvitus užpildydavo UAB „( - )“, R. Ch. ne visada pasirašydavo jo akivaizdoje, kartais R. Ch. kvitus išsiveždavo ir atveždavo jau užpildytus ir pasirašytus, kai vėl atvykdavo į Lietuvą, o vieną kartą R. Ch. sakė, jog yra išvykęs, todėl pasirašys administratorius (T. 3, b. l. 68-74, T. 4, b. l. 34). Vėliau pirmosios instancijos teisme nurodė, jog viską supainiojo, nes praėjo daug laiko, mokėjimo kvitų tekstą pagal lietuvišką variantą ruošė ir geltonus kvitus spausdino OOO „( - )“, taip pat OOO „( - )“ kvituose rašė rankraštinį tekstą ir pavardes, nes kvitus atveždavo jau užpildytus (T. 3, b. l. 71, 85). Tokie G. Š. parodymai taip pat yra abejotini, nes pirmu atveju G. Š. negalėjo paaiškinti, kodėl sumokėjęs grynuosius pinigus atiduodavo kvitą R. Ch. o antru atveju – G. Š. negalėjo paaiškinti, iš kur OOO „( - )“ žinojo kokias UAB „( - )“ atstovų pavardes ant kiekvieno kvito rašyti. Nors G. Š. teigė, jog R. Ch. norėjo gauti avansą grynais pinigais ir, kad jis būtų išmokėtas per kelis kartus tam, kad R. Ch. netektų deklaruoti pinigų, tačiau kaip matyti iš pinigų priėmimo kvituose nurodytų sumų (T. 1, b. l. 149-165), jos dažniausiai nesutapdavo su leistinomis pervežti per pasienį pinigų sumomis, kurias nereikėtų deklaruoti (iki 10 000 eurų, 1 euras = 3,4528 Lt). Kas taip pat verčia abejoti G. Š. parodymų patikimumu.

60Nuteistojo G. Š. argumentų, kad jis susitikdavo su R. Ch. Lietuvos Respublikoje ir sutartis su OOO „( - )“ buvo realiai pasirašyta bei vykdoma, nepatvirtina ir liudytojo V. B. parodymai, nes jie viso proceso metu buvo nenuoseklūs, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai jais nesivadovavo. V. B. apklausiamas ikiteisminio tyrimo pareigūno nurodė, jog G. Š. davė R. Ch. telefono numerį, kad G. Š. galėtų su R. Ch. susisiekti dėl vėjo jėgainių. Nežino, ar G. Š. buvo susitikęs su R. Ch. ir, kur tai galėjo įvykti. Taip pat nežino, ar G. Š. su R. Ch. buvo pasirašęs sutartį, ar ji buvo vykdoma (daromi mokėjimai ir gautos prekės) (T. 2, b. l. 73-74). Pirmosios instancijos teisme V. B. parodė, jog jis suvedė G. Š. su R. Ch. G. Š. neturėjo Kaliningrado vizos, tai jis kartu su G. Š. nuvyko prie Lietuvos pasienio, atvyko R. Ch. į Lietuvos Respublikos teritoriją ir R. Ch. su G. Š. kalbėjosi. Iš R. Ch. ir G. Š. žino, jog sutartis buvo pasirašyta ir vykdoma, tačiau paskui jos vykdymas nutrūko, nes UAB „( - )“ nesumokėjo pinigų, prekės nebuvo pateiktos. G. Š. sakė, jog jėgainei turi pirkėją – L. B. (T. 3, b. l. 40-41). Apeliacinės instancijos teisme V. B. nurodė, jog tai jis supažindino G. Š. su R. Ch. dalyvavo viename jų susitikime, G. Š. nedavė R. Ch. kontaktų, nežinojo, jog buvo pasirašyta sutartis. G. Š. jam nieko nesakė apie bendrą projektą su L. B., nežinojo, jog L. B. nori statyti vėjo jėgainę (T. 4, b. l. 122-126). Be to, liudytojas V. B. apeliacinės instancijos teisme nurodė, jog su G. Š. yra pažįstamas apie 6-8 metus, daugiausiai bendrauja su G. Š. broliu E. Š., su kuriuo yra pažįstamas nuo vaikystės, netoliese vienas nuo kito gyveno, šią aplinkybę pirmosios instancijos teisme patvirtino ir G. Š., nurodęs, jog su V. B. yra pažįstamas apie 10 metų. Vadinasi V. B. yra jau ilgus metus pažįstamas su nuteistuoju G. Š. ir jo broliu, todėl gali būti suinteresuotas duoti parodymus, palankius G. Š. ir taip bandyti padėti jam išvengti baudžiamosios atsakomybės.

61Taip pat abejotini nuteistųjų G. Š. ir T. G. paaiškinimai dėl UAB „( - )“ finansinių galimybių įvykdyti mokėjimus pagal sutartį su OOO „( - )“. Nuteistieji G. Š. ir T. G. teisiamajame posėdyje nurodė, jog tikėjosi sutartį vykdyti pagal gaunamus mokėjimus iš skolininkų, tačiau nuo 2009 m. balandžio mėn. darbų buvo nedaug, prasidėjus ekonominei krizei neturėjo pinigų vykdyti sutartį, skolininkai nesumokėjo, o OOO „( - )“ pinigų negrąžino, vėjo jėgainių negavo (T. 3, b. l. 68-74). Iš 2010-05-25 specialisto išvados (T. 1, b. l. 22-38), kurią teisiamajame posėdyje patvirtino liudytoja A. B. (T. 3, b. l. 126-127), matyti, kad sutarties sudarymo metu UAB „( - )“ finansinė padėtis nebuvo pakankamai gera, kad galėtų įvykdyti sutartyje numatytas sąlygas, o atlikti tariami avansiniai mokėjimai pagal fiktyvią sutartį tik dar labiau pablogino UAB „( - )“ finansinę padėtį, nes bendrovė negalėjo vykdyti įsipareigojimų kreditoriams, dėl ko įmonei buvo iškelta bankroto byla. Be to, sutarties sąlygos UAB „( - )“, kaip pirkėjui, nebuvo naudingos, šią aplinkybę apeliacinės instancijos teisme patvirtino ir liudytojas E. K. (T. 4, b. l. 59), nes buvo numatyti dideli avansiniai mokėjimai, o sutartis galėjo būti vienašališkai bet kada nutraukta pardavėjo šiais atvejais: nukentėjusiajai šaliai raštu pareikalavus įvykdyti prievolę ar ištaisyti vykdymo trūkumus, kita šalis per nukentėjusiojo šalies nustatytą protingą terminą to nepadaro (Sutarties 8.3.2 punktas); jeigu sutartis nutraukta prieš terminą dėl pirkėjo kaltės, pirkėjo pagal šią sutartį sumokėtas avansas lieka pardavėjui, kaip bauda už prievolės neįvykdymą (Sutarties 8.4 punktas) (T. 1, b. l. 144). Nors, anot G. Š., vienai jėgainei jau turėjo pirkėją L. B., tačiau iš liudytojo L. B. parodymų matyti, jog jis į vėjo jėgainės pirkimą žiūrėjo nerimtai, nors sutartyje su UAB „( - )“ yra jo parašai, tačiau jos pasirašymo momento nepamena, be to, negalėtų sutarties vykdyti, nes tuo metu neturėjo pinigų (T. 3, b. l. 48-49). Atsižvelgiant į tai, UAB „( - )“ dėl nuteistųjų tyčinių veiksmų neteko savo turto ir patyrė žalą.

62Neįtikinama T. G. iškelta versija, kad jis dokumentus pasirašinėjo pasitikėdamas G. Š., nežinodamas, kad sutartis yra fiktyvi ir realiai nevykdoma, t. y. veikė neatsargia kaltės forma. Vertinant T. G. eitas aukštas vadovaujančias pareigas įmonėje ir jo atliktus veiksmus, t. y. pasirašinėjimą ant pinigų priėmimo kvitų ir jų perdavimą buhalterinei apskaitai, nors realiai pinigai pagal sutartį nebuvo mokami, kurie sutampa su kito nuteistojo G. Š. atliktais veiksmais, neabejotina, kad T. G. buvo žinomas nusikaltimo mechanizmas ir jis siekė įgyvendinti bendrą nusikalstamą tikslą – pasisavinti UAB „( - )“ priklausantį turtą.

63Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į įmonės finansinę padėtį, nuteistųjų paaiškinimus dėl lėšų gavimo sutarties vykdymui ir kitas nurodytas aplinkybes, darytina išvada, jog abu nuteistieji ne tik žinojo, jog 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutartis yra fiktyvi, realiai nesudaryta ir nevykdoma, bet ir turėdami tikslą pasisavinti įmonės turtą (grynuosius pinigus) atliko sąmoningus aktyvius veiksmus: pasirašė netikrus (suklastotus) pinigų priėmimo kvitus ir juos pateikė buhalterei, kad įtrauktų į įmonės buhalterinę apskaitą. Todėl nuteistųjų G. Š. ir T. G. paaiškinimai dėl sutarties sudarymo ir jos vykdymo, tyčios jų veiksmuose nebuvimo vertinami kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės.

64Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba jo žinioje buvusį svetimą turtą ar turtinę teisę, o to paties straipsnio 2 dalyje, be kitų kvalifikuojamųjų požymių, nustatyta baudžiamoji atsakomybė už didelės vertės svetimo turto pasisavinimą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį turtas yra didelės vertės, kai jo vertė viršija 250 MGL dydžio sumą. Turto pasisavinimas (BK 183 straipsnis) – tai neteisėtas, neatlygintinas, kaltininkui svetimo, jam patikėto ar jo žinioje buvusio turto (turtinės teisės) pavertimas savo turtu, pažeidžiant turto patikėjimo ar perdavimo jo žiniai sąlygas, t. y. kai imama elgtis su juo kaip su nuosavu ir taip padaroma žala turto savininkui. Pasisavinimas laikomas baigtu neteisėtai užvaldžius svetimą turtą ir turint realią galimybę juo naudotis ar disponuoti, o tolesni kaltininko veiksmai su juo šios veikos kvalifikavimui reikšmės neturi. Baudžiamoji atsakomybė už turto pasisavinimą galima tik esant tiesioginei tyčiai, t. y. suvokiant svetimo turto pavertimo savu turtu aplinkybę, numatant daromą žalą šio turto savininkui netekus turto (turtinės teisės), ir norint šių padarinių (kasacinės nutartys Nr. 2K-171/2010, 2K-208/2008, 2K-7-198/2008, 2K–733/2007, 2K-123/2007).

65Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo metu turtas (turtinė teisė) buvo patikėtas ar perduotas jo žiniai. Nuteistieji G. Š. ir T. G. teisiamajame posėdyje paaiškino, kad nuo UAB „( - )“ įsteigimo pradžios iki 2009 m. balandžio mėn. įmonės direktoriumi buvo G. Š., o po to, įmonės direktoriumi buvo T. G. Iš pažymos apie juridinio asmens duomenis matyti, jog G. Š. UAB „( - )“ direktoriumi buvo nuo 2002-11-12 iki 2009-04-14, o T. G. - nuo 2009-04-14 (T. 1, b. l. 39-41). Kauno apygardos teismo 2009-09-07 nutartimi UAB „( - )“ buvo iškelta bankroto byla ir paskirtas bankroto administratorius (T. 1, b. l. 43-44), nutartis įsiteisėjo 2009-09-18. Todėl T. G. direktoriaus pareigas ėjo iki 2009-09-18. Taigi nuteistųjų parodymai bei rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad nuteistieji nuosprendyje nurodytu laikotarpiu buvo UAB „( - )“ direktoriais bei atsakė už tinkamą įmonės buhalterinės apskaitos organizavimą. Dėl šių užimamų pareigų bendrovės turtas buvo nuteistųjų žinioje. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir nuteistieji. Taigi, dėl užimamų pareigų G. Š. ir T. G. atitiko specialius nusikalstamos veikos (turto pasisavinimo) subjekto požymius.

66Byloje nustatyta, jog pagal suklastotą sandorį su OOO „( - )“ grynieji pinigai, priklausantys UAB „( - )“, G. Š. buvo perduoti 2009 m. sausio 29 d. avanso apyskaitos Nr. 01-01 pagrindu (T. 1, b. l. 75), o jų panaudojimas pateisintas OOO „( - )“ vardu išrašytais suklastotais grynųjų pinigų priėmimo kvitais – 2009 m. sausio 5 d. Nr. 05/01, 2009 m. sausio 17 d. Nr. 17/01, 2009 m. sausio 19 d. Nr. 19/01, 2009 m. sausio 21 d. Nr. 21/01, 2009 m. sausio 23 d. Nr. 23/01 (T. 1, b. l. 149-158), iš viso 225 345 Lt sumai.

67Taip pat pagal suklastotą sandorį su OOO „( - )“ grynieji pinigai, priklausantys UAB „( - )“, T. G. buvo perduoti 2009 m. vasario 27 d. avanso apyskaitos Nr. 02-03, 2009 m. kovo 31 d. avanso apyskaitos Nr. 03-02, 2009 m. liepos 31 d. avanso apyskaitos Nr. 07-01 pagrindu (T. 1, b. l. 77, 79, 81), o jų panaudojimas pateisintas OOO „( - )“ vardu išrašytais suklastotais grynųjų pinigų priėmimo kvitais – 2009 m. vasario 5 d. Nr. 05/02, 2009 m. kovo 20 d. Nr. 20/03, 2009 m. liepos 1 d. Nr. 01/07, 2009 m. liepos 13 d. Nr. 13/07 (T. 1, b. l. 159-166), iš viso 140 000 Lt sumai.

68Nuteistieji neneigia pasirašę minėtus dokumentus, kad nuteistųjų parašai nesuklastoti patvirtina ir specialisto išvada (T. 1, 171-178). Šie dokumentai ir juose esantys nuteistųjų parašai patvirtina, kad juose nurodytos pinigų sumos buvo išmokėtos ir jais realiai disponavo nuteistieji G. Š. ir T. G. G. Š. teisme patvirtino, jog pagal penkis pinigų priėmimo kvitus su savo parašais per kelis kartus jis buvo pasiėmęs iš įmonės kasos 225 345 Lt grynųjų pinigų sumą, o pagal kitus kvitus - T. G. T. G. teisme nurodė, jog 140 000 Lt suma buvo išmokėta per keturis kartus.

69Nors nuteistieji neigia pasisavinę jiems inkriminuotas sumas, motyvuodami tuo, jog įmonei priklausantys grynieji pinigai buvo panaudoti avansiniams mokėjimams pagal 2009-01-05 pirkimo – pardavimo sutartį, sudarytą su UAB „( - )“ ir OOO „( - )“, tačiau iš specialistų išvadų ir kitų rašytinių įrodymų, kuriuos patvirtina liudytojo R. Ch. parodymai, perskaityti teisiamajame posėdyje kitiems byloje esantiems įrodymams patikrinti (BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalys), nustatyta, jog OOO „( - )“ direktorius R. Ch. sutarties nepasirašinėjo ir pinigų iš UAB „( - )“ negavo, 2009-01-05 pirkimo – pardavimo sutartyje ir pinigų priėmimo kvituose esantys R. Ch. parašai yra suklastoti, t. y. sandoris buvo fiktyvus, pinigai nebuvo panaudoti kitiems įmonės poreikiams tenkinti, t. y. nuteistieji savo žinioje turėtą UAB „( - )“ turtą pasisavino. BK 183 straipsnio 2 dalyje numatytas nusikaltimas laikomas baigtu nuteistiesiems gavus grynuosius pinigus ir taip įgijus realią galimybę jais naudotis bei disponuoti savo nuožiūra. Tai, jog ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo nustatyta, kur nuteistieji panaudojo pasisavintas įmonės pinigines lėšas, savaime nepaneigia turto pasisavinimo sudėties buvimo nuteistųjų padarytoje veikoje, kadangi nenustačius nuteistųjų sumanymo disponuoti iš įmonės paimtomis lėšomis jos naudai, neturi reikšmės, kokiais kitais tikslais (pavyzdžiui, siekiant naudos sau ar kitiems asmenims), tokios piniginės lėšos buvo naudojamos.

70Neabejotina, kad nuteistieji G. Š. ir T. G., būdami bendrovės vadovais, ilgai dirbdami versle, žinojo, jog iš jų vadovaujamos įmonės gautos lėšos yra jų žinioje ir, kad jie yra atsakingi už gautų lėšų panaudojimą bendrovės reikmėms. Tačiau remdamiesi fiktyviu sandoriu, žinodami, jog 2009-01-05 pirkimo – pardavimo sutartis yra suklastota ir realiai nevykdoma, paimdami UAB „( - )“ priklausančius grynuosius pinigus ir pateikdami suklastotus pinigų priėmimo kvitus apie tariamai atliktus avansinius mokėjimus pagal sutartį, nepanaudodami lėšų bendrovės reikmėms, žinojo jog daro turtinę žalą UAB „( - )“, dėl ko bendrovė neteko jai priklausančio turto – grynųjų pinigų ir negalėjo vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, ir to norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, nuteistųjų pasisavintos sumos viršija 250 MGL dydžio sumas (BK 190 straipsnis), todėl veikos buvo tinkamai kvalifikuotos pagal BK 183 straipsnio 2 dalį.

71BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui patikėto ar jo žinioje buvusio svetimo didelės vertės turto ar turtinės teisės iššvaistymą. Turto iššvaistymas yra tada, kai kaltininkas jam patikėtą ar jo žinioje esantį svetimą turtą neteisėtai ir neatlygintinai, nesilaikydamas teisiniais aktais nustatytos turto perleidimo tvarkos, perleidžia tretiesiems asmenims. Kaltininkui patikėto ar buvusio jo žinioje turto pasisavinimas nuo iššvaistymo skiriasi tuo, kad turtas iššvaistomas jo nepasisavinus, t. y. neužvaldžius bent trumpam laikui. Nors nuteistasis T. G. neigia pasiėmęs savo nuosavybėn pinigus, teigia tik pasirašinėjęs ant kvitų po ūkinės operacijos atlikimo, t. y. kai G. Š. buvo perdavęs R. Ch. pinigus, tačiau byloje nustatyta, jog sutartis buvo fiktyvi ir R. Ch. mokėjimų iš UAB „( - )“ negavo. Be to, nuteistasis G. Š. teisme nurodė, jog jis iš įmonės kasos paėmė pinigus tik pagal penkis pinigų priėmimo kvitus, kuriuose yra jo parašai, o pagal kitus kvitus - T. G., T. G. pasirašytų keturių pinigų priėmimo kvitų negali pateisinti. Byloje nenustatyta, jog pinigai pagal T. G. pasirašytus kvitus būtų perduoti G. Š. Atsižvelgiant į tai, T. G. aiškinimas vertinamas kaip siekis palengvinti sau baudžiamąją atsakomybę. T. G. veiksmuose nėra BK 184 straipsnyje numatyto nusikaltimo požymių, todėl jo veiksmai negali būti kvalifikuojami pagal šį BK straipsnį, kaip to alternatyviai prašoma apeliaciniame skunde.

72Nuteistasis T. G. nesutinka su jo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn pagal BK 300 straipsnio 3 dalį. Nuteistasis T. G. teisiamajame posėdyje nurodė, jog dokumentuose esantys parašai yra jo, šią aplinkybę patvirtina ir specialisto išvada. T. G. padaryta veika (netikrų dokumentų suklastojimas ir jų panaudojimas) atitinka BK 300 straipsnio 3 dalyje įtvirtintos dokumento suklastojimo nusikaltimo sudėties turinį. Nuteistasis T. G. apeliaciniame skunde argumentuoja jo nepagrįstą nuteisimą pagal BK 300 straipsnio 3 dalį tyčios nebuvimu - neigia asmeniškai dalyvavęs pasirašant sutartį tarp minėtų įmonių, tvirtina nežinojęs ir negalėjęs žinoti, jog pasirašyta sutartis yra galimai fiktyvi, todėl pasirašydamas ant G. Š. pateiktų pinigų perdavimo kvitų veikė neatsargia kaltės forma. Tačiau kaltės turinys atskleidžiamas ne vien tik kaltininko parodymais, kaip jis suvokė bei vertino savo veiksmus, tačiau vertinant ir išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: kaltininko atliktus veiksmus, jų pobūdį, pastangas juos darant, aplinkybes, lėmusias tokių veiksmų padarymą, kaltininko siekiamą rezultatą. Iš aukščiau aptartų byloje esančių įrodymų nustatyta, jog sutartis nebuvo realiai sudaryta ir vykdoma, šią aplinkybę žinojo ir T. G. Be to, nuteistasis G. Š. teisiamajame posėdyje nurodė, jog duodamas parodymus T. G. melavo, sutarties sudarymo bei atsiskaitymo aplinkybės T. G. buvo žinomos, dėl visko tarėsi su T. G. (T. 3, b. l. 68-74). Taip pat neįtikima, kad nuteistasis T. G., eidamas aukštas vadovaujančias pareigas įmonėje, būdamas įmonės direktoriaus pavaduotoju ir kasininku, o vėliau ir įmonės direktoriumi, taip pat turėdamas aukštąjį universitetinį ekonominį išsilavinimą, turėdamas buhalterinių žinių, nesidomėjo sudaryta sutartimi, kuri turėjo būti įmonei pakankamai svarbi, ir įmonės finansinėmis galimybėmis šią sutartį įvykdyti. Atsižvelgiant į tai, šis T. G. aiškinimas vertinamas kaip siekis išvengti baudžiamosios atsakomybės. T. G. pateisindamas iš UAB „( - )“ kasos paimtų 140 000 Lt išlaidavimą pasirašė OOO „( - )“ vardu išrašytuose netikruose grynųjų pinigų priėmimo kvituose – 2009 m. vasario 5 d., 2009 m. kovo 20 d., 2009 m. liepos 1 d., 2009 m. liepos 13 d., neva jis OOO „( - )“ sumokėjo 140 000 Lt, tokiu būdu juos suklastojo bei, įtraukęs juos į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, suklastotus dokumentus ir panaudojo, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelę 140 000 Lt turtinę žalą. Nuteistasis T. G. veikė tiesiogine tyčia, todėl jo nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 300 straipsnio 3 dalį.

73Apelianto G. Š. teigimu, apygardos teismas taip pat nepagrįstai jį pripažino kaltu padarius Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, kadangi UAB „( - )“ direktoriaus pareigas ėjo tik laikotarpiu nuo 2009-04-14 iki 2009-09-18. Taigi tik už šį laikotarpį jam ir galėjo būti taikoma baudžiamoji atsakomybė pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

74Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo, atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymą pagal Buhalterinės apskaitos įstatymo 10, 11 ir 21 straipsnius (pvz., buhalteris, vyriausiasis buhalteris, apskaitos paslaugas teikiančios įmonės specialistai), tačiau pagal teismų praktiką esant tam tikroms sąlygoms atsako ir įmonės vadovas. Teismų praktika plėtojama aiškinant, kad vadovas gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn, esant tarpinio vykdymo situacijai (apgaulingai tvarkoma apskaita panaudojant kitus nekaltus asmenis) (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-454/2012, 2K-596/2012). Pagal Lietuvos Respublikos Buhalterinės apskaitos įstatymo 21 straipsnio 1 dalį už apskaitos organizavimą pagal šio įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas. Nustatyta, kad T. G. UAB „( - )“ direktoriumi buvo nuo 2009-04-14 iki 2009-09-18, taigi būtent jis buvo atsakingas už tinkamą buhalterinės apskaitos organizavimą. Byloje nustatyta, kad UAB „( - )“ dirbo buhalterė, kuriai direktoriai, tame tarpe ir T. G., pateikdavo dokumentus buhalterinei apskaitai tvarkyti. Buhalterinė apskaita apgaulingai buvo tvarkoma per apelianto nusikalstamų veiksmų nesuvokiančią darbuotoją. Apeliantas buhalterei pateikdavo suklastotus dokumentus, jai apie tų dokumentų netikrumą nieko nežinant. Šią aplinkybę teisiamajame posėdyje nurodė liudytoja M. M., buvusi UAB „( - )“ buhalterė, bei patys nuteistieji. Kaltininkas, veikęs per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, atsako kaip nusikaltimo vykdytojas. T. G. veikė per jo nusikalstamų veiksmų nesuvokusį asmenį, todėl jo veiksmai vertinami kaip nusikaltimo vykdytojo. Todėl, T. G. pagrįstai pripažintas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, subjektu.

75T. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tą laikotarpį, kai jis ėjo UAB „( - )“ direktoriaus pareigas, bei pripažintas kaltu įforminęs UAB „( - )“ buhalterinėje apskaitoje OOO „( - )“ vardu išrašytus žinomai suklastotus pinigų priėmimo kvitus tik už tą laikotarpį, kai jis buvo įmonės vadovas, t. y. 2009-07-01 ir 2009-07-13 pinigų priėmimo kvitus. Apelianto argumentas, jog jis nežinojo, kad į buhalterinę apskaitą yra įtraukiami tikrovės neatitinkantys dokumentai, t. y. tvirtindamas G. Š. pateiktus pinigų perdavimo kvitus jis veikė neatsargia kaltės forma, paneigtas aukščiau nurodytais motyvais.

76Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika padaroma tiek tiesiogine, tiek netiesiogine tyčia. Taigi, šiuo atveju akivaizdu, jog T. G., būdamas UAB „( - )“ vadovu, pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnio nuostatas, kaip šio ūkio subjekto vadovas, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos tvarkymo organizavimą, apgaulingai tvarkydamas UAB „( - )“ finansinius dokumentus, dėl ko negalima iš dalies nustatyti UAB „( - )“ turto, kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros už laikotarpį nuo 2009-04-14 iki 2009-09-18, sąmoningai pažeidė buhalterinę apskaitą reglamentuojančių įstatymų reikalavimus, o byloje nustatyti aktyvūs ir kryptingi T. G. veiksmai: pasirašymas OOO „( - )“ vardu išrašytuose žinomai suklastotuose pinigų priėmimo kvituose – 2009-07-01 ir 2009-07-13 apie tariamai išmokėtus grynuosius pinigus pagal fiktyvų sandorį bei tokių dokumentų, kuriuose nurodyti duomenys apie ūkinių operacijų turinį neatitinka tikrovės, sąmoningas pateikimas, jog juos įtrauktų į bendrovės buhalterinę apskaitą, įrodo T. G. apgaulingai tvarkius įmonės buhalterinę apskaitą ir veikus tiesiogine tyčia. Nuteistojo T. G. nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 222 straipsnio 1 dalį.

77Dėl įrodymų vertinimo.

78Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK numatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Vadovaujantis BPK 301 straipsnio 1 dalimi, nuosprendis pagrindžiamas tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje. Tačiau ši norma neturi būti suprantama tiesiogiai, kad nuosprendyje remiamasi tik tais kaltinamųjų ir kitų asmenų parodymais, kurie duoti teisiamajame posėdyje. Teismas turi teisę remtis visais įrodymais, tiek surinktais ikiteisminio tyrimo metu, tiek naujais, tačiau juos visus privalo ištirti ir patikrinti teisiamajame posėdyje BPK 271–292 straipsniuose nustatyta tvarka: apklausti asmenis, perskaityti kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo teisėjui arba pirmiau teisme, kai yra esminių prieštaravimų tarp parodymų, duotų teisiamajame posėdyje, ir parodymų, duotų ikiteisminio tyrimo metu ar pirmiau teisme, kai kaltinamasis, nukentėjusysis ar liudytojas yra miręs arba nedalyvauja teisiamajame posėdyje dėl svarbių priežasčių, o kaltinamojo nėra – dar ir šio Kodekso 246 straipsnyje numatytais atvejais, atsisako arba vengia duoti parodymus, neprisimena aplinkybių, apie kurias anksčiau davė parodymus, o byloje esantiems įrodymams patikrinti gali perskaityti ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui duotus kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo parodymus (BPK 276 straipsnio 1, 4 dalys), perskaityti dokumentus bei apžiūrėti daiktus. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką kaltinamojo, nukentėjusiojo ir liudytojo pirmiau duoti parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui ar prokurorui nėra savarankiškas įrodymų šaltinis, tačiau šiais duomenimis galima patikrinti kitus byloje surinktus įrodymus, be to, jie padeda formuoti teismo vidinį įsitikinimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-592/2010, 2K-253/2013, 2K-332/2013, 2K-61/2014 ir kt.). Duomenys tikrinami atliekant BPK numatytus proceso veiksmus, taip pat tarpusavyje lyginant duomenis, gautus iš skirtingų šaltinių.

79Nuteistieji G. Š. ir T. G. apeliaciniuose skunduose teigia, jog skundžiamas nuosprendis grindžiamas nepatikimais ir prieštaringais teisiamajame posėdyje perskaitytais liudytojo R. Ch. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kurių nepatvirtina jokie kiti objektyvūs bylos duomenys. Nurodoma, jog liudytojo R. Ch. parodymai neatitinka BPK 20 straipsnio 4 dalies reikalavimų, kad įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Teisėjų kolegija su tokiais apeliacinių skundų argumentais nesutinka.

80Liudytojas R. Ch. iš tikrųjų apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, nes R. Ch. neatvyko į pirmosios instancijos teismo posėdžius. Dėl to pirmosios instancijos teismas (nors tiesiogiai nuosprendyje to nenurodė), apklausęs teisiamajame posėdyje visus liudytojus, vadovaudamasis BPK 276 straipsnio 1 ir 4 dalimis, byloje esantiems įrodymams patikrinti perskaitė ikiteisminio tyrimo metu KEN OPD prie Kaliningrado srities Vidaus reikalų valdybos vyresniojo operatyvinio įgaliotiniui milicijos kapitonui pagal teisinės pagalbos prašymą (2010 m. rugpjūčio 17 d. liudytojo apklausos protokolas) (T. 2, b. l. 61-66) duotus liudytojo R. Ch. parodymus. Apygardos teismas vertino ir tikrino liudytojo R. Ch. parodymuose nurodytas aplinkybes, nuteistųjų ir liudytojų parodymus analizavo, lygino tarpusavyje, taip pat su kitais byloje surinktais įrodymais ir konstatavo, kad liudytojo R. Ch. parodymai patvirtino teisiamajame posėdyje išnagrinėtų įrodymų patikimumą ir teisingumą, todėl teismas pagrįstai jais grindė nuteistųjų kaltę. Liudytojo R. Ch. parodymuose esantys duomenys patvirtina specialisto išvadas ir rašytinius bylos duomenis. Apygardos teismas BPK nustatyta tvarka ištyrė visus bylos duomenis ir galėjo jais remtis, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį.

81Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, gynybos teisių (Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 3 dalies d punktas, BPK 44 straipsnio 7 dalis), taip pat rungimosi principo (BPK 7 straipsnis) ir įrodymų vertinimo taisyklių (BPK 20 straipsnis ir kt.) pažeidimai gali būti konstatuojami tokiu atveju, kai apkaltinamasis nuosprendis yra grindžiamas asmens, kurio gynyba neturėjo galimybės apklausti, parodymais, kurie byloje yra lemiami (galintys nulemti jos baigtį), ir nėra pakankamų gynybos kliūtis kompensuojančių veiksnių, įskaitant leidžiančius tinkamai ir teisingai įvertinti šių parodymų patikimumą. Šioje byloje tokios teisinės situacijos nėra – teismo apkaltinamajame nuosprendyje nuteistųjų kaltumas įrodytas ne tik teisme patikrintais (perskaitytais) liudytojo R. Ch. parodymais, bet ir kitais reikšmingais bylos duomenimis, kuriuos gynyba galėjo ginčyti nagrinėjant bylą teisme. Todėl nėra pagrindo manyti, kad teismas pažeidė nuteistųjų teisę į gynybą ir BPK normas, reglamentuojančias įrodinėjimą.

82Apeliacinės instancijos teismas, išnaudojęs procesines galimybes iškviesti liudyti R. Ch. teisme, siekdamas garantuoti tinkamą gynybos teisių realizavimą, kreipėsi teisinės pagalbos į Rusijos Federaciją, prašydamas apklausti liudytoją R. Ch. teisme (T. 4, b. l. 88-109). Tačiau Rusijos Federacijos kompetentingam teismui nepavyko apklausti liudytojo R. Ch. nes jis neatvyko į teismo posėdį (T. 4, b. l. 134-191).

83Su teisinės pagalbos prašymu į Rusijos Federaciją buvo kreiptasi ikiteisminio tyrimo metu - 2010-05-31, kai dar galutinis kaltinimas nebuvo suformuluotas, todėl teisinės pagalbos prašyme nurodytos tos nusikalstamos veikos, dėl kurių tuo metu buvo pateikti įtarimai (T. 2, b. l. 12-13). Prieš apklausą liudytojui R. Ch. buvo išaiškintos liudytojo teisės ir pareigos, jis buvo įspėtas dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą (T. 2, b. l. 61-66). Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo abejoti liudytojo R. Ch. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais ir jais nesivadovauti, be to, juos patvirtina byloje esantys įrodymai.

84Tai, jog liudytojui R. Ch. ir valstybei, kuri vykdė teisinės pagalbos prašymą, nebuvo pranešta, jog R. Ch. parašai bus panaudoti atliekant rašysenos tyrimą, nesudaro pagrindo abejoti specialisto išvados teisingumu ir jos patikimumu bei ja nesivadovauti. Šiuo atveju konkretaus asmens, suklastojusio R. Ch. parašus, nustatymas neturi reikšmės nusikalstamos veikos kvalifikavimui, nes G. Š. nuteistas už tai, jog pasirašė fiktyvioje 2009 m. sausio 5 d. pirkimo–pardavimo sutartyje Nr. 09/01/05, kurioje 1(15)–11(15) sutarties lapuose OOO „( - )“ direktoriaus R. Ch. parašai buvo suklastoti ir, kuria tuose sutarties lapuose buvo nurodyta, kad neva OOO „( - )“ įsipareigojo UAB „( - )“ parduoti prekes, pateisindamas iš UAB „( - )“ kasos pagal 2009 m. sausio 29 d. avanso apyskaitą Nr. 01-01 paimtų 225 345 Lt išlaidavimą, pasirašęs fiktyviuose OOO „( - )“ vardu išrašytuose netikruose grynųjų pinigų priėmimo kvituose ir tuo patvirtinęs juose užfiksuotus tikrovės neatitinkančiais duomenis, neva jis OOO „( - )“ sumokėjo 225 345 Lt, šiuos dokumentus suklastojo, o perdavęs juos įtraukimui į UAB „( - )“ buhalterinę apskaitą, šiuos suklastotus dokumentus ir panaudojo, tuo padarydamas UAB „( - )“ didelę 225 345 Lt turtinę žalą.

85Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-01-28 pažymos apie asmeniui priskaičiuotas ir išmokėtas išmokas matyti, jog G. Š. gavo ligos pašalpas už šiuos laikotarpius: nuo 2009-02-01 iki 2009-02-17; nuo 2009-02-18 iki 2009-02-28; nuo 2009-03-01 iki 2009-03-14; nuo 2009-03-15 iki 2009-03-27 (T. 3, b. l. 120), todėl nepagrįstas apelianto argumentas, jog jis sirgo nuo 2009-03-06 iki 2009-04-29 ir tuo laikotarpiu neėjo UAB „( - )“ direktoriaus pareigų. Apelianto nurodytos datos yra ligos pašalpų išmokėjimo datos, bet ne sirgimo laikotarpis. Iš pažymos apie juridinio asmens duomenis matyti, jog G. Š. UAB „( - )“ direktoriumi buvo nuo 2002-11-12 iki 2009-04-14, o T. G. - nuo 2009-04-14 (T. 1, b. l. 39-41). Byloje nėra jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, jog G. Š. nedarbingumo laikotarpiu direktoriaus funkcijas būtų perėmęs T. G. Iš nuteistųjų G. Š. ir T. G. parodymų matyti, jog G. Š. turėto nedarbingumo dienomis būdavo įmonės patalpose. Taigi G. Š. nurodyta liga netrukdė jam eiti direktoriaus pareigų, o kito aiškiai paskirto vadovo bendrovėje nebuvo. Todėl G. Š. pagrįstai pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikalstamų veikų padarymą už laikotarpį nuo 2009-01-01 iki 2009-04-14.

86Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas atmesti apeliantų prašymą paskirti naują rašysenos ekspertizę yra nepagrįstas ir nemotyvuotas. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, jog šis kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymas buvo nagrinėjamas teismo posėdyje, buvo išklausyta prokuroro ir kitų proceso dalyvių nuomonė bei išspręstas 2013-02-11 motyvuota nutartimi (T. 3, b. l. 127-128, 131-135), tad šis klausimas išspręstas tinkamai, nepažeidžiant Lietuvos Respublikos BPK 270 straipsnio 2 dalies reikalavimų. Visi kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai bei keliami klausimai buvo nagrinėjami ir sprendžiami. Tai, kad ne visi kaltinamųjų ir jų gynėjų prašymai buvo tenkinami, kad teismas, byloje surinktus įrodymus vertino kitaip nei juos suvokia nuteistieji, nėra pagrindas konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas buvo šališkas.

87Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje nėra nepašalintų abejonių, kurios turėtų būti vertinamos nuteistųjų naudai. Apskųstame nuosprendyje atlikta pakankamai išsami įrodymų analizė, vertinta jų visuma, teismo nuosprendis nėra grįstas tikėtinais, keliančiais abejonių ar prieštaringais duomenimis. Iš baudžiamosios bylos taip pat matyti, kad pirmosios instancijos teismas pakankamai išsamiai bei nešališkai išnagrinėjo bylos aplinkybes ir teisiamajame posėdyje patikrino byloje esančius teisėtais būdais gautus duomenis, t. y. apklausė kaltinamuosius, liudytojus, perskaitė kaltinamųjų ir liudytojų ikiteisminio tyrimo pareigūnui duotus parodymus, taip pat dokumentus, turinčius reikšmės bylai nagrinėti, o nuosprendį, laikydamasis BPK 301 straipsnio 1 dalies nuostatų, grindė teisiamajame posėdyje ištirtais įrodymais. Teismas, vertindamas įrodymus, laikėsi BPK 20 straipsnio 5 dalies nuostatų ir juos vertino tiek atskirai, tiek lygindamas tarpusavyje ir susiejo juos į visumą, tyrė bei analizavo kaltinamuosius teisinančius ir kaltinančius įrodymus. Nors apeliaciniuose skunduose nesutinkama su teismo išvadomis, padarytomis vertinant įrodymus, pateikiant kitokį tų pačių įrodymų vertinimą, tačiau tai yra nepakankamas argumentas manyti apie neobjektyvų ar šališką nuteistųjų padarytų nusikalstamų veikų aplinkybių ištyrimą, o tuo pačiu ir ištirtų įrodymų įvertinimą. Pirmosios instancijos teismas, išnagrinėjęs bylos aplinkybes ir išanalizavęs byloje esančius tiesioginius ir netiesioginius įrodymus, pagrįstai ir motyvuotai konstatavo, kad G. Š. ir T. G. padarė nusikaltimus, numatytus BK 183 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 3 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje.

88Dėl bausmių, jų bendrinimo ir dėl BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. redakcija) nuostatų taikymo.

89Apeliantai nesutinka su jiems paskirtomis bausmės ir jų bendrinimu, prašo švelninti bausmes.

90Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. BK 61 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio. Tik išimtiniais atvejais teismas, skirdamas bausmę, gali išeiti už baudžiamojo įstatymo sankcijos ribų. Šie atvejai numatyti BK 54 straipsnio 3 dalyje ir BK 62 straipsnyje.

91Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1 dalyje ir 300 straipsnio 3 dalyje, už kurių padarymą nuteistieji G. Š. ir T. G. pripažinti kaltais ir nuteisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu, priskiriami sunkių ir apysunkių nusikaltimų kategorijoms. BK 183 straipsnio 2 dalies ir 300 straipsnio 3 dalies sankcijose numatyta tik laisvės atėmimo bausmė, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamasis įstatymas nenumato. Byloje G. Š. ir T. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems G. Š. ir T. G. bausmes, atsižvelgė į kiekvieno jų padarytų nusikaltimų pavojingumo laipsnį, padarytų nusikaltimų sunkumą (abu yra padarę po vieną sunkų ir po du apysunkius nusikaltimus), kad teisiami pirmą kartą, administracine tvarka nebausti, charakterizuojami teigiamai, į nusikaltimų padarymo aplinkybes, priežastis bei pasekmes, nuteistųjų amžių, šeimyninę padėtį bei sveikatos būklę, į tai, kad kiekvieno iš jų atsakomybę nei sunkinančių, nei lengvinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuo jiems inkriminuotų nusikaltimų padarymo yra praėję daugiau nei 3 metai, kad nėra duomenų, jog kaltinamieji būtų padarę naujus nusikaltimus, kad nusikaltimais padarytos žalos UAB „( - )” iki šiol nėra atlyginę. Įvertinęs šių aplinkybių visumą, pirmosios instancijos teismas nuteistiesiems G. Š. ir T. G. už nusikalstamas veikas paskyrė žymiai mažesnes nei įstatymų sankcijose nustatytų bausmių vidurkiai laisvės atėmimo bausmes. Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė. Nuteistiesiems paskirtosios bausmės tinkamai individualizuotos, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, nėra aiškiai per griežtos, paskirtos bausmės yra adekvačios (proporcingos) padarytoms nusikalstamoms veikoms. Byloje nėra ir BK 62 straipsnyje nustatytų švelnesnės, negu įstatymo numatyta, bausmės skyrimo sąlygų, taip pat nenustatyta išimtinių aplinkybių, mažinančių G. Š. ir T. G. padarytų nusikalstamų veikų pavojingumą, bei išimtinių aplinkybių, susijusių su G. Š. ir T. G. asmenybe, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, kad straipsnių sankcijose numatytų bausmių paskyrimas G. Š. ir T. G. už nusikalstamų veikų padarymą aiškiai prieštarauja teisingumo principui (BK 54 straipsnio 3 dalis).

92Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas nuteistiesiems paskirtų bausmių bendrinimą, neteisingai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir neteisingai subendrino už atskirus nusikaltimus jiems paskirtas bausmes, todėl šioje dalyje Kauno apygardos teismo nuosprendis keistinas.

93Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau nusikalstamų veikų, kurios kvalifikuojamos pagal skirtingus BK straipsnius arba to paties BK straipsnio skirtingas dalis, numatančias atskiras nusikalstamų veikų sudėtis. Ši nusikalstamų veikų sutapties bendriausia traktuotė turi būti tikslinama, kai taikant baudžiamąjį įstatymą reikia apsispręsti, ar konkrečiu atveju yra ideali ar reali sutaptis. Nuo atitinkamo sprendimo priklauso svarbūs baudžiamojo įstatymo taikymo klausimai, pirmiausia susiję su bausmių subendrinimo būdų parinkimu ir panaudojimu. Baudžiamajame įstatyme realiosios ir idealiosios nusikalstamų veikų sutapčių sąvokos neatskleistos. Kiekvienu atveju tik atsižvelgęs į bylos aplinkybes teismas gali konstatuoti, kad nusikalstamų veikų sutaptis yra reali ar ideali.

94Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų sutaptis paprastai konstatuojama tada, kai asmuo viena veika padaro du ar daugiau nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų, numatytų skirtingose BK specialiosios dalies straipsniuose (kasacinės nutartys Nr. 2K-582/2006, 2K-115/2007, 2K-126/2007, 2K-412/2010, 2K-536/2010, 2K-37/2011). Tai reiškia, kad išsamus vieningą veiką sudarančių faktų visumos teisinis įvertinimas neišvengiamai reikalauja taikyti daugiau negu vieną, t. y. dvi ar daugiau nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėčių, iš kurių kiekviena turi skirtingą, savarankišką raišką baudžiamojo įstatymo tekste. Konkrečiu atveju nustačius, kad yra būtent ideali nusikalstamų veikų sutaptis, už kiekvieną šių veikų paskirtos bausmės subendrinamos, kaip tai nustatyta BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkte, apėmimo būdu. Kasacinio teismo praktikoje yra konstatuota ir tai, kad sutaptis yra ideali ir tuo atveju, jei padarytos kelios veikos, jos buvo padarytos viena po kitos, per trumpą laiko tarpą, įgyvendinant vieningą sumanymą (kasacinės nutartys Nr. 2K-7-92/2005, 2K-516/2005, 2K-437/2006, 2K-477/2008, 2K-355/2009). Tokiais atvejais atskiri kaltininko nusikalstami veiksmai yra apjungti vieningo kaltininko sumanymo, siekiant pagrindinio visos nusikalstamos veikos tikslo, tačiau kvalifikuojami pagal skirtingus specialiosios dalies BK straipsnius. Tokia teisinė situacija gali susidaryti ir tada, kai tas pats kaltininkas, turėdamas pagrindinį tikslą panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą pridėtinės vertės mokestį (BK 182 straipsnis), tai gali padaryti tik suklastodamas atitinkamus dokumentus ir juos panaudodamas (BK 300 straipsnis), kartu apgaulingai tvarkydamas buhalterinę apskaitą (BK 222 straipsnis), ir pan. Nusikaltimai, numatyti BK 222, 300 straipsniuose, tokioje situacijoje iš esmės yra neatskiriamos (būtinos) visos kaltininko veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebus pasiekiamas pagrindinis tikslas (sumanymas), pavyzdžiui – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Būtent šis tikslas lemia visų kitų nusikalstamų veikų paskatas (motyvus). Tokia veika (veikų sutaptis) turi tam tikras laiko ribas ir tos veikos paprastai tęsiasi (daromos) iki pagrindinio tikslo (sumanymo) – panaikinti prievolę sumokėti į valstybės biudžetą PVM. Tokia situacija atsižvelgus į konkrečios bylos faktines aplinkybes gali būti prilyginama idealiai sutapčiai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-78/2012).

95Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu už tris savarankiškus nusikaltimus nuteistiesiems paskirtas bausmes subendrino dalinio sudėjimo ir bausmių apėmimo būdais, t. y. neatsižvelgė į tai, kad visi nusikaltimai buvo padaryti turint pagrindinį tikslą (vieningą sumanymą) – pasisavinti svetimą (įmonės) turtą, o visi kiti nuteistųjų veiksmai (dokumentų klastojimas ir jų panaudojimas, apgaulingas buhalterinės apskaitos tvarkymas) buvo tik priemonė pasiekti pirmiau minėtą tikslą. 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimas lėmė ir kitų dokumentų (pinigų priėmimo kvitų ir avansų apyskaitų) klastojimą. Visus minėtus padarinius, nors jie atsirado ne vienu metu, sukėlė vienas veiksmas – 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutarties suklastojimas. Nusikaltimai, numatyti BK 222 straipsnio 1 dalyje, BK 300 straipsnio 3 dalyje, aptariamoje situacijoje iš esmės buvo visos kiekvieno nuteistojo veikos dalys, kurių bent vienos nepadarius nebūtų pasiektas pagrindinis turto pasisavinimo tikslas (sumanymas). Tokia situacija, atsižvelgus į šios bylos faktines aplinkybes, yra prilyginama idealiai sutapčiai. Kolegijos nuomone, apygardos teismas, bendrindamas šias bausmes, turėjo vadovautis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto nuostatomis ir taikyti tik bausmių apėmimo būdą.

96Pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimą reglamentuojančių baudžiamojo įstatymo nuostatų nepažeidė ir jas pritaikė teisingai. Tačiau, po pirmosios instancijos teismo nuosprendžio priėmimo, nuo 2015 m. kovo 24 d. įsigaliojo nauja BK 75 straipsnio 1 dalies redakcija, pagal kurią teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis tyčinius nusikaltimus (išskyrus labai sunkius nusikaltimus). Skundžiamu Kauno apygardos teismo nuosprendžiu nuteistieji nuteisti už vieną sunkų ir du apysunkius nusikaltimus, G. Š. ir T. G. paskirtos subendrintos laisvės atėmimo bausmės neviršija ketverių metų. Vadinasi nuteistųjų padarytų nusikaltimų sunkumo laipsnis bei paskirti bausmių dydžiai atitinka šioje BK normoje nustatytas sąlygas.

97BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, tai yra taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Nekyla abejonių, kad įstatymas, leidžiantis atidėti bausmės vykdymą asmenims, padariusiems sunkius nusikaltimus, palengvina tokių asmenų teisinę padėtį, todėl esant ir kitoms įstatymo reikalaujamoms sąlygoms, gali būti taikomas nuteistiesiems G. Š. ir T. G.

98Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

99Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai G. Š. ir T. G. bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. T. G. anksčiau neteistas (T. 2, b. l. 114), dirba, vedęs, turi mažametį vaiką (T. 3, b. l. 141), jo žmona serga, nedirba (T. 3, b. l. 139-140), yra vienintelis šeimos maitintojas. G. Š. anksčiau neteistas (T. 2, b. l. 154), dirba, teigiamai charakterizuojamas darbdavių (T. 3, b. l. 93-94), išsituokęs, turi du vaikus (T. 3, b. l. 90-92, T. 4, b. l. 199), kuriuos augina vienas, nes jų motina gyvena užsienyje. Kiekvieno iš nuteistųjų padarytos dvi nusikalstamos veikos priskiriamos apysunkių, o viena sunkių nusikaltimų kategorijai, nuteistiesiems paskirtos mažesnės negu ketverių metų laisvės atėmimo bausmės. Įvertinus šias aplinkybes, taip pat tai, kad nėra duomenų, kad po nusikalstamų veikų, už kurių padarymą nuteistieji pripažinti kaltais, būtų padarę naujas nusikalstamas veikas, kad nuo nusikalstamų veikų padarymo praėjo gana ilgas laiko tarpas, yra pakankamas pagrindas daryti išvadą, jog nuosprendžiu G. Š. ir T. G. paskirtų laisvės atėmimo bausmių tikslai bus pasiekti atidedant jų vykdymą. Paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas atidėtinas dvejiems metams, paskiriant nuteistiesiems baudžiamojo poveikio priemones ir įpareigojimą. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas.

100Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,

Nutarė

101Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.

102Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas G. Š. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir G. Š. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių.

103Nuteistajam G. Š. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams ir dešimčiai mėnesių – vykdymą atidėti dvejiems metams.

104Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, G. Š. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – per vienerius metus atlikti 60 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, sumokėti 15 MGL (vieną MGL prilyginus 37,66 eurų), t. y. 564,90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro ct), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigoti G. Š. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

105Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas T. G. pagal BK 183 straipsnio 2 dalį, 300 straipsnio 3 dalį, 222 straipsnio 1 dalį, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnes bausmes, ir T. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę laisvės atėmimą dvejiems metams ir šešiems mėnesiams.

106Nuteistajam T. G. taikyti BK BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) ir šiuo nuosprendžiu paskirtos subendrintos bausmės – laisvės atėmimo dvejiems metams ir šešiems mėnesiams – vykdymą atidėti dvejiems metams.

107Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, T. G. paskirti baudžiamojo poveikio priemones – per vienerius metus atlikti 50 valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, sumokėti 15 MGL (vieną MGL prilyginus 37,66 eurų), t. y. 564,90 eurų (penkių šimtų šešiasdešimt keturių eurų 90 euro ct), įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą. Įpareigoti T. G. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

108Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

1. Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija,... 2. G. Š. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 3. - pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 183... 4. - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams;... 5. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.... 6. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 7. T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:... 8. - pagal BK 183 straipsnio 2 dalį laisvės atėmimu dvejiems metams ir... 9. - pagal BK 300 straipsnio 3 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams ir... 10. - pagal BK 222 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu vieneriems metams.... 11. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2, 4 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtos... 12. G. Š. ir T. G. pagal BK 209 straipsnį išteisinti, nes nepadaryta veika,... 13. Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą,... 14. G. Š. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2009 m.... 15. G. Š. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, tiksliai... 16. G. Š. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, kaip UAB ,,( -... 17. T. G. nuteistas už tai, kad laikotarpiu nuo 2009 m. vasario 1 d. iki 2009 m.... 18. T. G. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu nuo 2009 m.... 19. T. G. taip pat nuteistas už tai, kad tuo pačiu laikotarpiu, t. y. nuo 2009 m.... 20. Apeliaciniame skunde nuteistasis G. Š. ir jo gynėjas prašo Kauno apygardos... 21. Apeliantai teigia, jog apygardos teismo nuosprendis yra neteisėtas ir... 22. Šioje byloje buvo kriminalizuoti civiliniai teisiniai santykiai - 2009 m.... 23. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ir... 24. Nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino objektyvių bylos duomenų,... 25. Pirmosios instancijos teismas, konstatuodamas, jog liudytojas R. Ch. į... 26. Apeliantai skunde abejoja specialisto išvados, kuria grindžiamas... 27. Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas visus byloje... 28. Nesutikdami su G. Š. nuteisimu pagal BK 183 straipsnio 2 dalį apeliantai... 29. Apeliaciniame skunde ginčijama ir teismo nuosprendžio dalis dėl bausmių... 30. Apeliantai atkreipia dėmesį ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas... 31. Apeliaciniame skunde nuteistasis T. G. prašo Kauno apygardos teismo 2013 m.... 32. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra... 33. Apelianto teigimu, nuosprendį priėmęs teismas tinkamai neįvertino ir tos... 34. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad byloje esančios specialisto išvados Nr.... 35. Pagrįstų abejonių kelia pirmosios instancijos teismo išvada, kad R. Ch. į... 36. Apeliaciniame skunde teigiama, kad šioje byloje svarbiausia aplinkybė yra ta,... 37. Nuosprendį priėmęs teismas neįvertino ir tų aplinkybių, kad grynuosius... 38. Atsižvelgiant į tai, kad apeliantas, pasirašydamas ant G. Š. pateiktų... 39. Apeliaciniame skunde teigiama, kad nepagrįstai T. G. nuteistas ir pagal BK 222... 40. Apeliantas skunde nurodo, kad nagrinėjant šią baudžiamąją bylą pirmosios... 41. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvavę nuteistasis G.... 42. Nuteistojo T. G. bei nuteistojo G. Š. ir jo gynėjo apeliaciniai skundai... 43. Apeliantai nesutinka su byloje ištirtų įrodymų vertinimu, teigia, kad... 44. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje surinktus įrodymus, apeliacinių... 45. Dėl civilinių teisinių santykių atribojimo nuo baudžiamųjų santykių. ... 46. Nagrinėjant baudžiamųjų ir civilinių teisinių santykių atribojimo... 47. Svetimas turtas ar turtinė teisė gali būti įgyjama, tapti kito asmens... 48. Apeliaciniuose skunduose nurodyti argumentai nepašalina baudžiamosios... 49. Apeliantai nepagrįstai teigia, kad nagrinėjamu atveju baudžiamoji... 50. Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo.... 51. Nuteistieji, nesutikdami su jų nuteisimu pagal BK 182 straipsnio 2 dalį, 222... 52. Nors nuteistieji tvirtina, jog sutartis buvo pasirašyta ir realiai vykdoma,... 53. Liudytojas R. Ch. ikiteisminio tyrimo pareigūnui parodė, kad jam būnant OOO... 54. 2011-11-10 specialisto išvadoje nurodyta, kad 2009-01-05 pirkimo - pardavimo... 55. 2011-12-19 specialisto išvadoje nurodyta, jog 2009-01-05 pirkimo pardavimo... 56. Iš byloje esančios 2009-01-05 pirkimo - pardavimo sutarties Nr. 09/01/05,... 57. Nuteistojo G. Š. parodymai, jog susitikimai su R. Ch. vyko Lietuvos... 58. Apeliacinės instancijos teismui pateikus paklausimus Valstybės sienos... 59. Be to, nuteistojo G. Š. parodymai dėl susitikimų su R. Ch. Lietuvos... 60. Nuteistojo G. Š. argumentų, kad jis susitikdavo su R. Ch. Lietuvos... 61. Taip pat abejotini nuteistųjų G. Š. ir T. G. paaiškinimai dėl UAB „( -... 62. Neįtikinama T. G. iškelta versija, kad jis dokumentus pasirašinėjo... 63. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į įmonės finansinę padėtį,... 64. Pagal BK 183 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas pasisavino jam patikėtą arba... 65. Pagal BK 183 straipsnį atsako tas asmuo, kuriam nusikalstamos veikos padarymo... 66. Byloje nustatyta, jog pagal suklastotą sandorį su OOO „( - )“ grynieji... 67. Taip pat pagal suklastotą sandorį su OOO „( - )“ grynieji pinigai,... 68. Nuteistieji neneigia pasirašę minėtus dokumentus, kad nuteistųjų parašai... 69. Nors nuteistieji neigia pasisavinę jiems inkriminuotas sumas, motyvuodami tuo,... 70. Neabejotina, kad nuteistieji G. Š. ir T. G., būdami bendrovės vadovais,... 71. BK 184 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už kaltininkui... 72. Nuteistasis T. G. nesutinka su jo patraukimu baudžiamojon atsakomybėn pagal... 73. Apelianto G. Š. teigimu, apygardos teismas taip pat nepagrįstai jį... 74. Apgaulingo apskaitos tvarkymo subjektas yra specialusis, t. y. asmuo,... 75. T. G. nuteistas pagal BK 222 straipsnio 1 dalį už tą laikotarpį, kai jis... 76. Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikalstama veika... 77. Dėl įrodymų vertinimo.... 78. Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK... 79. Nuteistieji G. Š. ir T. G. apeliaciniuose skunduose teigia, jog skundžiamas... 80. Liudytojas R. Ch. iš tikrųjų apklaustas tik ikiteisminio tyrimo metu, nes R.... 81. Pagal Europos Žmogaus Teisių Teismo sprendimus ir formuojamą Lietuvos... 82. Apeliacinės instancijos teismas, išnaudojęs procesines galimybes iškviesti... 83. Su teisinės pagalbos prašymu į Rusijos Federaciją buvo kreiptasi... 84. Tai, jog liudytojui R. Ch. ir valstybei, kuri vykdė teisinės pagalbos... 85. Iš Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013-01-28... 86. Apeliaciniuose skunduose nurodoma, jog pirmosios instancijos teismo sprendimas... 87. Priešingai nei teigiama apeliaciniuose skunduose, byloje nėra nepašalintų... 88. Dėl bausmių, jų bendrinimo ir dėl BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo... 89. Apeliantai nesutinka su jiems paskirtomis bausmės ir jų bendrinimu, prašo... 90. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių... 91. Nusikalstamos veikos, numatytos BK 183 straipsnio 2 dalyje, 222 straipsnio 1... 92. Tačiau, kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas, atlikdamas... 93. Nusikalstamų veikų sutaptis yra tada, kai asmuo padaro dvi ar daugiau... 94. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką ideali nusikalstamų veikų... 95. Pirmosios instancijos teismas nuosprendžiu už tris savarankiškus... 96. Pirmosios instancijos teismas tuo metu galiojusių bausmių skyrimą... 97. BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, jog veikos nusikalstamumą panaikinantis,... 98. Pagal BK 75 straipsnio 1 dalį, bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu... 99. Byloje esantys duomenys, patvirtina, kad nagrinėjamu atveju yra pagrindas... 100. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 2... 101. Kauno apygardos teismo 2013 m. gegužės 2 d. nuosprendį pakeisti.... 102. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas G. Š.... 103. Nuteistajam G. Š. taikyti BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr.... 104. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu,... 105. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas T. G.... 106. Nuteistajam T. G. taikyti BK BK 75 straipsnio 1 dalį (2015-03-19 įstatymo Nr.... 107. Vadovaujantis BK 70 straipsniu, 71 straipsniu, 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu,... 108. Likusią nuosprendžio dalį palikti nepakeistą....